PIRMININKAVO: J. BUZEK
Pirmininkas

(Posėdis prasidėjo 9.05 val.)

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – Tarybos ir Komisijos pareiškimai dėl pasirengimo 2009 m. gruodžio 10 ir 11 d. vyksiančiam Europos Vadovų Tarybos susitikimui.

  Cecilia Malmström, einanti Tarybos Pirmininko pareigas. – (FR) Gerb. Pirmininke, pone J. M. Barroso, gerbiamieji Parlamento nariai, puiku, kad yra ši galimybė diskutuoti su jumis prieš būsimą Europos Vadovų Tarybos susitikimą. Žinoma, tai bus antras įprastas susitikimas, kurį rengia Tarybai pirmininkaujanti Švedija, ir, be to, paskutinis kartas, kai jam vadovaus keičiamoji Tarybai pirmininkaujanti valstybė.

Kaip žinote, Lisabonos sutartis įsigalioja gruodžio 1 d., tačiau pagal 2008 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryboje patvirtintą rezoliuciją keičiamoji Tarybai pirmininkaujanti valstybė toliau pirmininkaus Europos Vadovų Tarybai, kol metų pabaigoje baigsis pirmininkavimo laikotarpis. Visos valstybės narės jau ratifikavo Sutartį ir Romoje deponavo savo ratifikavimo dokumentus. Todėl esu patenkinta, galėdama patvirtinti, kad Lisabonos sutartis iš tikrųjų įsigalios gruodžio 1 d.

Kaip Parlamentas gerai žino, stengiantis pasiekti šį tikslą nuveiktas ilgas ir sunkus darbas. Naująja sutartimi keliais atžvilgiais bus pakeisti ES veiklos metodai. Sutartis suteiks geresnių galimybių imtis spręsti svarbias problemas, su kuriomis susiduria Europos Sąjunga, ir galėsime tai daryti demokratiškiau, skaidriau ir veiksmingiau. Kartu su ja artėja daug svarbių reformų, kurios turės poveikį jums čia, Parlamente.

Praėjusios savaitės neeiliniame Europos Vadovų Tarybos susitikime valstybių ar vyriausybių vadovai sutarė paskirti H. van Rompuy Europos Vadovų Tarybos Pirmininku. Nuo sausio 1 d. jis vadovaus Europos Vadovų Tarybos darbui.

Be to, pritarus Komisijos Pirmininkui buvo susitarta paskirti C. Ashton naująja vyriausiąja įgaliotine užsienio reikalams ir saugumo politikai. Pagal Sutartį gruodžio 1 d. C. Ashton perims visas savo pareigas, įskaitant Komisijos pirmininko pavaduotojo pareigas. Kai tik Europos Parlamentas patvirtins poziciją dėl visų narių, jūs, žinoma, surengsite C. Ashton klausymus. Manau, kad netrukus ji prisistatys Užsienio reikalų komitetui ir atsakys į klausimus.

Be to, Europos Vadovų Tarybai pavyko susitarti dėl P. de Boisseu paskyrimo Tarybos sekretoriato generaliniu sekretoriumi.

Pasirengimo Lisabonos sutarties įsigaliojimui darbas tęsiamas taip, kaip spalio mėn. Tarybai pirmininkaujanti valstybė išsamiai išdėstė padėties ataskaitoje. Siekiant iki galo įgyvendinti Lisabonos sutartį, gruodžio 1 d. bus priimta nemažai sprendimų, kaip antai dėl persvarstytų Tarybos darbo tvarkos taisyklių ir Europos Vadovų Tarybos darbo tvarkos taisyklių. Gruodžio mėn. vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime pateiksime naują pranešimą, kuriame bus apibendrinama padėtis tais klausimais, kuriuos sprendėme įgyvendindami ir praktiškai taikydami Lisabonos sutartį. Be šių klausimų, bus įtrauktas Europos išorės veiksmų tarnybos klausimas. Be to, pranešime bus pateiktas planas, kuriame bus nurodyta šios srities darbo kryptis.

Gruodžio mėn. vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime daugiausia dėmesio bus skiriama ekonomikos ir finansų klausimams. Ekonomikos krizės poveikis bus jaučiamas dar ilgai, ypač darbo rinkoje. Tačiau mums taip pat svarbu pasirinkti ilgalaikį požiūrį ir spręsti svarbius uždavinius tiek vidutiniu, tiek ilgu laikotarpiu.

ES, valstybės narės ir Europos centriniai bankai ėmėsi daugybės priemonių, kaip antai bankams skirtų garantijų programų ir Europos ekonomikos atgaivinimo plano. Šiomis priemonėmis labai daug prisidedama prie finansų stabilumo didinimo ir krizės poveikio augimui ir užimtumui mažinimo.

Ekonominės perspektyvos atrodo šviesesnės, tačiau vis dar yra didelė rizika. Todėl dar ne laikas atsisakyti paramos priemonių, kurių buvo imtasi. Tačiau Taryboje pasiūlėme diskusiją apie tai, kaip turėtume laipsniškai atsisakyti šių specialių krizės priemonių ir kada galėtume tai pradėti. Europos Vadovų Taryba persvarstys darbą, kurį Taryba padarė sustabdymo strategijos klausimu. Taip pat stebėsime ES ekonomikos atgaivinimo planą.

Dėl finansų rinkų džiugina tai, kad finansų rinkų padėtis labai pagerėjo. Finansų sektoriuje sumažėjo poreikis paramos priemonėms. Todėl reikia parengti strategijas, kaip būtų galima koordinuotai laipsniškai atsisakyti šių priemonių. Tačiau svarbu pabrėžti, kad kol kas per anksti pradėti bendrą laipsnišką finansų srityje taikomų paramos priemonių atsisakymą.

Tarybai pirmininkaujanti Švedija siekia sudaryti susitarimą dėl kai kurių pagrindinių principų, susijusių su laipsniško paramos priemonių atsisakymo laiko parinkimu, koordinavimu ir eilės nustatymu.

Dabar pereisiu prie finansų priežiūros. Yra susitarimas, kad būtinas intensyvesnis ir geresnis bendradarbiavimas ES finansų priežiūros srityje, ypač atsižvelgiant į patirtį, kurią įgijome per finansų krizę.

Spalio 20 d. ECOFIN tarybos posėdyje ES finansų ministrai patvirtino pasiūlymą dėl sisteminės rizikos valdybos struktūros ir jos darbo krypties. Tada Tarybai pirmininkaujanti valstybė gavo įgaliojimus pradėti derybas su Europos Parlamentu – mes taip ir padarėme.

Kalbant apie tris „mikroinstitucijas“, Tarybai pirmininkaujančios valstybės tikslas – pasiekti, kad kitame ECOFIN tarybos posėdyje, vyksiančiame gruodžio 2 d., būtų nustatytas bendras požiūris į šias institucijas ir visą priežiūros priemonių paketą, kad gruodžio mėn. galėtume informuoti Tarybą.

Tai, kad yra veikianti struktūra, svarbu finansinių paslaugų pramonei, pasaulio daliai už Europos ribų ir mūsų piliečiams. Priemonių pakete bus reikalavimas, kad planas turi būti persvarstomas kas trejus metus. Tada galėsime ištaisyti bet kokius trūkumus, kurie išryškėja kaip blogesnis arba mažiau veiksmingas struktūros veikimas.

Kitais metais nustoja galioti dabartinė ES strategija dėl darbo vietų kūrimo ir augimo – Lisabonos strategija. Todėl ES būtina susitarti dėl naujos strategijos, kuria būtų galima puoselėti ilgalaikio augimo ir klestėjimo viziją. Šis klausimas bus vienas svarbiausių klausimų keletą kitų mėnesių ir vienas iš klausimų, kuriam bus teikiama pirmenybė būsimo Ispanijos pirmininkavimo Tarybai metu.

Ekonomikos ir finansų krizė spaudžia mums imtis skubių veiksmų siekiant iki minimumo sumažinti jos poveikį augimui ir darbo rinkai. Taip pat tapo labiau akivaizdžios struktūros silpnosios vietos ir ilgalaikiai mūsų ekonomikų uždaviniai.

Europos konkurencingumo išsaugojimas ir didinimas pasaulio rinkoje, kova su klimato kaita ir uždavinių, kylančių dėl gyventojų senėjimo, sprendimas – sunkios vidutinio ir ilgo laikotarpio Europos Sąjungos ir jos valstybių narių užduotys. Joms atlikti reikia bendrų ir suderintų sprendimų, bendros vizijos ir geriau parengtos kitų dešimties metų Europos reformų darbotvarkės..

Vizija tokia: uždavinius reikia paversti galimybėmis. Kalbama apie visišką vidaus rinkos galimybių suvokimą ir užsienio prekybos bei atvirumo pranašumų išnaudojimą. Kalbama apie tai, kad reikia suvokti galimybes, susijusias su Europos pavertimu ekologiškai veiksminga arba klimato požiūriu pažangia ekonomika ir darbo rinkos, kurioje yra aukštas užimtumo lygis, tvarių viešųjų finansų ir socialinės sanglaudos sukūrimu.

Tarybai pirmininkaujant Švedijai buvo atliktas antras pakartotinis ES tvarumo strategijos vertinimas. Pažanga padaryta daugelyje sričių. Tačiau buvo nustatytos kelių sričių netvarios tendencijos. Šioms sritims priklauso greitas gamtinių išteklių paklausos didėjimas, biologinės įvairovės mažėjimas, transporto sektoriaus energijos vartojimo didėjimas ir visuotinio skurdo išsilaikymas.

Iškėlėme tokį klausimą: kaip galime geriau ir veiksmingiau stebėti ir sekti strategiją, taip pat kaip galime išnaudoti koordinavimo pranašumus, kuriuos teikia jos sąveika su kitomis ES strategijomis, pvz., Lisabonos strategija.

Europos Vadovų Tarybos susitikime taip pat bus svarstoma integruota jūrų politika. Neseniai Komisija pateikė jos pažangos ataskaitą. Europos Vadovų Taryba apsvarstys ataskaitą ir pateiks savo nuomonę apie būsimą šio svarbaus tarpšakinio darbo kryptį. Šiuo atžvilgiu noriu pabrėžti mūsų požiūrį į tvarų ekonomikos augimą ir ekologiškai veiksmingą darbą bei naujoves.

Dabar pereisiu prie kito labai svarbaus klausimo, kuris bus keliamas Europos Vadovų Taryboje – būtent dėl naujos penkerių metų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės darbo programos priėmimo. Hagos programą, kuri šiuo metu galioja ir kuri buvo patvirtinta 2004 m., ketinama pakeisti Stokholmo programa.

Stokholmo programoje pateikiama vizija skirta saugesnei ir atviresnei Europai, kurioje saugomos asmens teisės. Ši programa – intensyvaus bendravimo ir diskusijų, vykusių Taryboje ir Europos Parlamente, rezultatas. Prie jos naudingai prisidėjo nacionaliniai parlamentai, pilietinė visuomenė, ES institucijos ir įvairios agentūros bei valdžios institucijos.

Mano kolegos švedai – teisingumo ministrė B. Ask ir migracijos ministras T. Billström vakar buvo čia ir labai ilgoje diskusijoje pristatė Stokholmo programą. Todėl nekartosiu to, ką jie pasakė, tačiau noriu pasinaudoti šia galimybe pabrėžti, kad Stokholmo programoje daugiausia dėmesio skiriama konkrečioms priemonėms, kurios kasdienį piliečių gyvenimą padaro vertingesnį. Jos apima bendradarbiavimą už ES ribų. Saugesnei ir atviresnei Europai reikia tikros partnerystės su mūsų šalimis partnerėmis.

Būsimas darbas šioje srityje taip pat turėtų būti grindžiamas priemonių, kuriomis siekiama sukurti saugią ir patikimą Europą, ir priemonių, kuriomis siekiama ginti asmens teises, pusiausvyra.

Atliktas plataus užmojo darbas ir būsimi mūsų darbo metodai, Parlamentui vis dažniau taikant bendro sprendimo procedūrą, turėtų padėti mums parengti veiksmų planą, kuriuo būtų galima geriau spręsti šiuos svarbius uždavinius.

Dėl klimato kaitos – kol vyks Europos Vadovų Tarybos susitikimas, Kopenhagoje bet kuriuo atveju taip pat vyks derybos klimato kaitos klausimu. Šie klausimai svarbūs Europai ir mūsų visos planetos ateičiai. Prieš dvi savaites Ministras Pirmininkas F. Reinfeldt dalyvavo Parlamente, Briuselyje, ir pristatė spalio mėn. vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo rezultatus, įskaitant svarbiausias ES pozicijos, pasirinktos prieš Kopenhagos konferenciją, nuostatas. Dabar būtina, kad toliau aiškiai leistume savo partneriams visame pasaulyje suprasti, kaip rimtai žiūrime į tai, ir kad suteiktume impulsą pastūmėti į priekį derybas. Tarybai pirmininkaujanti Švedija šiam darbui atiduos visą savo energiją.

Kitą mėnesį Europos Vadovų Taryba įvertins tuo pat metu vyksiančių derybų padėtį, kad galėtų priimti sprendimus, kurių mums reikia, kad Kopenhagos konferencijoje pasiektume labai gerų rezultatų.

Kaip įprasta, Europos Vadovų Tarybos susitikime taip pat iškyla daug užsienio politikos klausimų, tačiau šiek tiek per anksti pasakyti, kokie jie galėtų būti.

Tarybai pirmininkaujančios Švedijos prioritetai buvo tokie: reaguoti į klimato kaitos keliamus reikalavimus ir užtikrinti, kad ES išlaikytų savo lyderės pozicijas prieš Kopenhagoje vyksiančias derybas, tačiau kartu mes atsakome už tai, kad būtų toliau sprendžiamos ekonomikos ir finansų krizės problemos. Šie klausimai bus svarbiausias prioritetas baigiamajame aukščiausiojo lygio susitikime.

  José Manuel Barroso, Komisijos Pirmininkas. – Gerb. pirmininke, ne kartą svarstėme didžiules galimybes, kurias Lisabonos sutartis teikia Europos Sąjungai, todėl dar kartą norėčiau išreikšti savo pasitenkinimą dėl to, kad kitą kartą susitiksime jau galiojant Lisabonos sutarčiai. Su galiojančia sutartimi bus laikas dar ryžtingiau, be institucijų diskusijų, siekti piliečiams skirtos politikos ir rezultatų.

Praėjusią savaitę įvykdyti paskyrimai, būtent H. van Rompuy paskyrimas Europos Vadovų Tarybos Pirmininku ir C. Ashton paskyrimas vyriausiąja įgaliotine ir Komisijos pirmininko pavaduotoja, yra pirmieji veiksmai siekiant įgyvendinti Lisabonos sutartį. Žinau, kad tiek Pirmininkas H. van Rompuy, tiek vyriausioji įgaliotinė ir Komisijos pirmininko pavaduotoja C. Ashton nekantriai laukia, kada pradės veikti Lisabonos sutartis.

H. van Rompuy paskyrimas buvo valstybių ar vyriausybių vadovų bendru sutarimu priimtas sprendimas. Šį sprendimą palankiai vertinu ir asmeniškai labai palaikau. H. Van Rompuy pelnė didžiulę pagarbą būdamas Belgijos ministru pirmininku. Jame derinasi instinktyvus Belgijos – mūsų Europos Sąjungos narės steigėjos ir valstybės, kuri visada buvo priekinėse šio Europos projekto pozicijose, – europeizmas ir jo paties, kaip bendro sutarimo formuotojo, įgūdžiai – būtent dvi vertingiausios savybės, kurias privalo turėti Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas.

Nekantriai laukiu, kada galėsiu dirbti kartu su juo ir prisidėti prie jo čia, plenarinio posėdžio diskusijose Europos Vadovų Tarybos klausimais. Svarbu, kad nors visos institucijos turi dirbti atsižvelgdamos į savo ir kitų institucijų kompetenciją, mes visi dirbame kartu bendram Europos labui.

Nepaprastai didžiuojuosi ir esu patenkintas, kad C. Ashton paskirta pirmąja pirmininko pavaduotoja (vyriausiąja įgaliotine). Šį paskyrimą palaikiau ir jam pritariau per Europos Vadovų Tarybos susitikimą, nes jis būtinas pagal Sutartis. Visi puikiai pažįstame ją kaip asmenį, kuris turi ir politinių įgūdžių, ir pojūtį, kokią kryptį reikia rinktis dirbant pirmosios vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos darbą. Remdamasi savo darbo su ja, kaip Komisijos nare, patirtimi galiu jus užtikrinti, kad ji yra labai atsidavusi Europos projektui.

Kaip vakar sakiau, šiuo metu yra pateiktos visos kandidatūros į Komisiją. Esu ypač patenkintas, kad per savaitę buvo galima patrigubinti moterų kandidatūrų skaičių nuo trijų iki devynių. Taigi, kitoje Komisijoje bus devynios narės moterys – viena daugiau nei dabartinėje Komisijoje, todėl noriu dar kartą padėkoti visiems jums, kurie palaikėte mane atliekant šią sunkią užduotį pasiekti, kad kitoje Komisijoje būtų bent pakenčiamas – ne idealus, bet pakenčiamas – moterų skaičius.

Dabar pereisiu prie postų paskirstymo. Mano teisė Parlamentui garantuoti, kad padarysiu tai visapusiškai atsižvelgdamas į prioritetus, nustatytus politikos gairėse, kurias pristačiau jums ir kurioms jūsų balsavimu Parlamentas pritarė, taip pat atsižvelgsiu į visus pažadus, kuriuos daviau Parlamentui šia proga. Paskui Parlamentas galės rengti realius klausymus ir balsuoti kitoje kolegijoje sausio mėn.

Kitą mėnesį Europos Vadovų Taryba suteiks mums pirmą puikią progą parodyti, jog dabar daugiausia dėmesio skiriame politikos esmei, kad įrodytume, jog ji pasikeis į gera. Noriu labai trumpai sutelkti dėmesį į tris pagrindinius dokumentų rinkinius, kurie bus dėmesio centre.

Pirmas – dėl klimato kaitos. Europos Vadovų Tarybos susitikimas, vyksiantis savaitę anksčiau nei baigsis Kopenhagos aukščiausiojo lygio susitikimas, tikrai puikiai suplanuotas. Europos Sąjunga pasirodė kaip veiksmų kovojant su klimato kaita iniciatorė. Buvome pirmieji, įrodę, kad viršutinės ribos ir prekyba gali būti veiksmingos. Buvome pirmieji, deryboms iškėlę privalomą ir sunkų tikslą sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Mes parodėme iniciatyvą nustatant, kaip besivystantis pasaulis galėtų realiai padėti finansuoti besivystančių šalių kovos su klimato kaita išlaidas.

Tačiau pasirengimui Kopenhagos konferencijai artėjant prie pabaigos spaudimas didėja. Mums reikia likti vieningiems ir toliau daugiausia dėmesio skirti savo tikslui pasaulio mastu mažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir pasiūlyti reikalingą finansavimą; toks mūsų uždavinys. Privalome aiškiai pasakyti, kad šis uždavinys negali būti tik Europos, nes mums reikia, kad kiti – būtent stipriausios ekonomikos valstybės – taip pat prisidėtų prie plataus užmojo tikslų.

Kokios turėtų būti svarbiausios Europos Vadovų Tarybos žinios? Pirma, mes norime plataus užmojo ir reikšmingo Kopenhagos susitarimo, kuriame visų pirma būtų išsaugotas 2° C tikslas. Tai yra būtina. Kartais matome vedančius derybas politikus ir diplomatus. Jie gali derėtis ir mes galime derėtis vieni su kitais, tačiau negalime derėtis su mokslu. Negalime vesti derybų prieš gamtos mokslą. Negalime vesti derybų prieš mokslines rekomendacijas, todėl mažų mažiausiai turime pasiekti susitarimą, atitinkantį 2° C tikslą. Taigi, privalome išsivysčiusioms šalims nustatyti realius ir didelius išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslus, taip pat sulaukti besivystančių šalių, ypač greitai augančių kylančios ekonomikos šalių, esminių veiksmų. Be to, turime būti visapusiški, aprėpdami visą klausimų, išdėstytų Balio gairėse, grupę.

Antra, net jeigu Kopenhagoje, deja, būtų neįmanoma užbaigti naujos sutarties priėmimo, joje turėtų būti sudarytas operatyvinės veiklos susitarimas, grindžiamas visų šalių įsipareigojimais, prie kurio prisidėtų visi svarbiausi dalyviai ir kuriam būtų pritarta aukščiausiu politiniu lygmeniu. Mums reikia aiškaus ir paprasto politinio dokumento, kuriuo parodytume, kad pereiname nuo kalbų apie klimato kaitos problemų sprendimą prie šiokių tokių jų sprendimo darbų. Be to, turėtų būti aišku, kad jis kuo greičiau turės būti pakeistas visaverte sutartimi.

Šis susitarimas turėtų būti tikslus. Tai reiškia, kad turėtų būti konkretūs individualūs išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo skaičiai ir išsamus finansinis paketas, kuriuo būtų siekiama padėti besivystančioms šalims ir rengti poveikio švelninimo programas, ir prisitaikyti prie klimato kaitos. Visų pirma planuojama, kad bus labai svarbus „skubios pradžios“ finansavimas.

Galiausiai, manau, lyderių dalyvavimas bus svarbiausias dalykas, nes aukščiausiu vyriausybių lygmeniu reikia priimti sudėtingus sprendimus. Man buvo malonu išgirsti, kad, Ministrui Pirmininkui P. N. Rasmussenui pakvietus, jau bent apytikriai 65 valstybių ar vyriausybių vadovai planuoja dalyvauti Kopenhagoje. Aš pats ten dalyvausiu.

Kita pagrindinė sritis – Stokholmo programa, vykdoma teisingumo, laisvės ir saugumo srityje. Piliečiai nori gyventi klestinčioje, taikioje Europos Sąjungoje, kur būtų gerbiamos jų teisės ir užtikrinta apsauga. Jie nori laisvai keliauti ir laikinai arba visam laikui įsikurti kitoje Europos šalyje, kurioje galėtų mokytis, dirbti, sukurti šeimą, įsteigti įmonę arba išeiti į pensiją.

Per pastaruosius dešimt metų nuėjome ilgą kelią. Panaikinus kontrolę prie Šengeno erdvės vidaus sienų, daugiau kaip 400 mln. piliečių iš 25 šalių gali keliauti nuo Iberijos pusiasalio iki Baltijos valstybių ir nuo Graikijos iki Suomijos, netikrinami prie sienų.

Dabar Lisabonos sutartis suteikia mums naują galimybę eiti į priekį. Visi žinome, kad dėl sutarties laisvės, saugumo ir teisingumo srityje matysime vienus didžiausių pokyčių. Dėl jos visa ši politikos sritis patenka į mūsų įprastos tvarkos taikymo sritį. Joje išaiškinama, kokių veiksmų galima imtis, tačiau visų pirma, joje numačius visapusišką jūsų Parlamento dalyvavimą, sustiprinamas šių politikos sričių demokratinis pagrindas.

Stokholmo programa, kuri iš esmės grindžiama Komisijos pastangomis ir pasiūlymais, bus pagrindinis svertas, naudojamas tam įgyvendinti. Ja turėtų būti paruošta dirva visa apimančiai ir veiksmingai veiksmų programai, kuri mūsų piliečiams užtikrins realias permainas ir duos realią naudą.

Kadangi programą inicijuoja Europos Vadovų Taryba, joje reikia išdėstyti artimiausių metų pagrindinius teisingumo ir vidaus reikalų prioritetus ir parodyti, kaip jie bus įgyvendinami. Stokholmo programoje turėtų būti išdėstyta nemažai konkrečių veiksmų siekiant tikslo visose šiose srityse: didesnė pagarba pagrindinėms teisėms; geresnės galimybės kreiptis į teismus; ryžtingesni veiksmai prieš organizuotą nusikalstamumą, prekybą žmonėmis ir terorizmą; veiksmingas migracijos valdymas. Šiems veiksmams reikalingas ryžtingas suartėjimas su mūsų trečiųjų šalių partneriais, kurio esu pasiryžęs siekti, kai dirbsime kartu stengdamiesi maksimaliai sustiprinti mūsų visuotinius interesus.

Galiausiai turime toliau daugiausia dėmesio skirti kovai su ekonomikos krize. Per pastaruosius metus Europos Sąjunga prie to daug prisidėjo. Dabar privalome išlaikyti tikslo patrauklumą ir dėmesio prasmingumą. Kai nedarbas vis dar didėja, visų pirma turime atidžiai stebėti savo atgaivinimo priemones. Mūsų svarbiausias prioritetas turi išlikti toks: išlaikyti žmones savo darbo vietose ir tiems iš jų, kurie neteko savo darbo, padėti sugrįžti į darbą.

Be to, turime pradėti rengti laikotarpio po krizės darbotvarkę, siekdami išnaudoti naujus augimo šaltinius ir rasti naujų galimybių kurti darbo vietas. Darbotvarkė bendrais bruožais aprašyta 2020 m. strategijos konsultaciniame dokumente, kurį vakar išplatino Komisija. Labai nekantriai laukiu, kada išgirsiu Parlamento mintis ir galėsiu įtraukti jūsų nuomones į galutinį dokumentą.

Europos Vadovų Tarybos taip pat laukia siekių išbandymas, susijęs su pažanga finansinės priežiūros dokumentų paketo atžvilgiu. Žinau, kad Parlamentas pritaria šiam tikslui, todėl raginu jus bendradarbiauti su Taryba siekiant sudaryti sąlygas priimti jį 2010 m. viduryje, kad veiksmingos naujos institucijos iki 2010 m. pabaigos galėtų pradėti veikti.

Taigi, klimato kaita, laisvė, saugumas ir teisingumas bei reagavimas į ekonomikos ir finansų krizę – trys sritys, kurios turi poveikį piliečiams jų kasdieniame gyvenime, ir trys sritys, kuriose Europos Vadovų Taryba gali įrodyti, kad Lisabonos sutartimi pradedamas naujas Europos projekto istorijos skyrius.

Kad gautume prasmingus rezultatus, turime dirbti remdamiesi tokia partneryste: Komisijos ir Parlamento, kuriam esu dėkingas už pastovią paramą politikos siekiams, kuriuos pasiūlo Komisija šiose srityse, su Tarybai pirmininkaujančia Švedija, kuria iš tikrųjų didžiuojuosi dėl jos atlikto sunkaus darbo, ir su mūsų draugais danais, rengiančiais Kopenhagos konferenciją.

Todėl maksimaliai išnaudokime tai, kas mūsų laukia ateityje. Dirbkime kartu bendrai Europos gerovei. Komisija ir aš esame pasirengę imtis šio uždavinio. Esu įsitikinęs, kad Parlamentas, pagal naują sutartį turėdamas didesnius įgaliojimais, taip pat parodys savo atsakomybės jausmą ir prisiims atsakomybę už piliečių Europą.

  Joseph Daul, PPE frakcijos vardu. – (FR) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, pagaliau esame čia.

Valstybių ar vyriausybių vadovai pasirinko H. Van Rompuy pirmuoju Europos Vadovų Tarybos Pirmininku, o C. Ashton – vyriausiąja įgaliotine. Padėkokite F. Reinfeldtui, paskutiniam ministrui pirmininkui, turinčiam pirmininkauti besikeičiančiai Europos Vadovų Tarybai. Dėkoju jums, kad pasiekėte bendrą susitarimą dėl dviejų asmenybių, kurios neš sunkią naštą vykdydamos naujas funkcijas, sukurtas pagal Lisabonos sutartį.

Šiandien šioje posėdžių salėje noriu pagirti pirmuosius Pirmininko H. Van Rompuy, kuriam – cituoju – „Tarybos įvaizdis bus formuojamas pagal jos rezultatus“ ir kuris yra požiūrio „žingsnis po žingsnio“ šalininkas, pareiškimus. Taikydama šį metodą, – jį apibūdinčiau kaip Jeano Monnet metodą, t. y. būdą veikti veiksmingai, bet be politinio pozavimo, – Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija nustato savo elgseną. Būtent šiuo metodu perėjome nuo vakarykštės dienos konfliktų prie šiandieninių mainų. Būtent šiuo metodu buvome išvaduoti nuo ilgo laukimo prie Šengeno erdvės sienų ir perėjome nuo svyruojančių valiutų kursų prie stabilaus euro. Iš tiesų dėl šios laipsniškos Europos integracijos buvo padaryta didelė pažanga, kurios niekas negali nuneigti.

Norėčiau, ponai ir ponios, įspėti jus dėl skubotos kritikos, kurią girdėjome pastarosiomis dienomis. Visų pirma galvoju apie tuos, kurie tik siekdami pateikti sąmojingą pastabą diskreditavo save neatsakingais pareiškimais.

Kaip visi, PPE frakcijos nariai taip pat puoselėja svajones, tačiau nuo kitų mes skiriamės tuo, kad šias svajones stengiamės paversti tikrove. Mes taip pasielgėme su Europos integracija, Europos suvienijimu ir Lisabonos sutartimi, kuri, nepaisant jos trūkumų, pastūmės mus šiek tiek toliau tinkama kryptimi. Ponios ir ponai, būtent to tikisi europiečiai, o ne vien sensacingų ir trumpalaikių pareiškimų.

Esame įsitikinę, kad Pirmininkas H. Van Rompuy imsis šios užduoties taip pat ryžtingai ir su tokia pat valios jėga, kokią parodė savo šalyje, – šias savybes vainikavo sėkmė ir visi jas pripažino. Pirmininkas H. Van Rompuy turi visišką PPE frakcijos paramą, todėl siūlau jam mūsų paramą atliekant užduotį, kuri neabejotinai bus labai sunki.

Iš tiesų tikiuosi, kad Taryba vystysis. Tikiuosi, kad ji išaugs į skaidresnę instituciją ir dar glaudžiau bendradarbiaus su Parlamentu ir Komisija. Tikiuosi, kad vos grįžę į savo šalis iš Briuselio ministrai baigs skelbti nacionalines pergales prieš savo partnerius ir kaltinti Europą dėl visko, kas yra blogai. Galiausiai tikiuosi, kad Taryba liausis keitusi savo poziciją pagal tai, kas yra jos pirmininkas. Aš kartu su PPE frakcija viso to tikiuosi iš pirmojo nuolatinio pirmininkavimo Tarybai. Ponia C. Malmström, tai netaikoma jums, nes jūs jau buvote savo šalies paskirta Komisijos narė. Todėl nebeturite jokio pasirinkimo – privalote kalbėti apie Europą.

PPE frakcijos vardu taip pat sveikinu C. Ashton – naująją vyriausiąją įgaliotinę ir „J. M. Barroso I“ Europos Komisijos pirmininko pavaduotoją. Palankiai vertiname jos paskyrimą, todėl atidžiai klausysimės jos atsakymų į mūsų klausimus per kitą Komisijos narių klausymą sausio mėn.. Būtent pasibaigus šiam procesui ji bus galutinai paskirta eiti „J. M. Barroso II“ Komisijos pirmininko pavaduotojos pareigas.

Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, esu patenkintas, kad pasibaigė klausimams apie asmenybes skirtas laikas ir kad galiausiai galime imtis esminių klausimų, būdami visiškai ramūs. Žinome, kad gruodžio mėn. vyksiančioje Europos Vadovų Taryboje vyraus dvi svarbios temos. Pirmoji tema – augimo atsigavimas, kuris neturi vykti be užimtumo atsigavimo. Šiuo atžvilgiu iš Europos Vadovų Tarybos laukiame konkrečių įsipareigojimų.

Kita tema – klimato kaita. Visi žino, kad Taryba posėdžiaus įpusėjus Kopenhagos aukščiausiojo lygio susitikimui, kuris turi baigtis ne tik politinių tikslų nustatymu, bet ir kiekybinių įsipareigojimų prisiėmimu. Tai yra būtina. Ši pirmoji pagal Lisabonos sutartį rengiama Europos Vadovų Taryba turi suteikti galimybę Europai iki galo suvaidinti savo vaidmenį. Todėl tikiuosi, kad ji sugebės pasinaudoti savo įtaka ir ryžtingiau nei praeityje ginti savo pozicijas.

  Martin Schulz, S&D frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, kelias pastarąsias dienas tiek dalyvaujantieji, tiek nedalyvaujantieji, domėdamiesi Europos Vadovų Tarybos susitikimu, daug kalbame apie žmones ir postus. Šiandien dar kartą norėčiau savo pastabas skirti jums, pone J. M. Barroso. Mums svarbu apsvarstyti žmones ir pareigas. Postų klausimu mūsų frakcija turi vieną aiškų prioritetą. Sakome, kad, kaip antra pagal dydį Parlamento frakcija, norime antrų pagal svarbą pareigų Komisijoje, kitaip tariant, norime, kad vyriausiasis įgaliotinis, veikiantis kaip Komisijos pirmininkas, būtų iš mūsų partijos. Taip yra dėl to, kad manome, jog Komisija, kuri yra ne neutrali organizacija, o politinė institucija, turėtų atspindėti šio Parlamento tikrovę. Mums pavyko pasiekti tai, dėl ko kovojome. Žinau, kad jūs taip pat kovojote dėl to, todėl noriu nuoširdžiai padėkoti jums, nepaisydamas kritikos, kurios paprastai Parlamente susilaukiate iš manęs.

Taip pasiunčiamas pozityvus signalas, nes jis parodo, kad jūs rimtai žiūrite į mūsų, kaip socialdemokratų, Parlamente keliamus reikalavimus, nes prieš galutinį balsavimą dėl Komisijos mums dar reikia kai ką nuveikti. Be to, tikimės, kad pareigybių, kurias sukursite kiekvienam Komisijos nariui, struktūra atspindės turinį ir uždavinius, kurie laukia šių žmonių. Manau, kad tai yra daug svarbiau negu diskusijos dėl postų ir žmonių.

Žinoma, esame patenkinti, kad dabar C. Ashton užima vyriausiosios įgaliotinės pareigas. Sutinku su ankstesniais kalbėtojais, kurie pakankamai pasakė apie H. Van Rompuy. Tačiau daug svarbiau nei tai yra klausimas, už kokių užduočių atlikimą bus atsakingi šie žmonės. Nemanau, kad Europos piliečius labai domina, kaip buvo išrinktas H. Van Rompuy ir baronienė C. Ashton. Tačiau labai svarbus yra klausimas, kaip galėtume sumažinti nedarbą, kuris šiuo metu Europoje didėja, o ne mažėja. Žmones domina klausimas, ar tikrai dar galime užkirsti kelią klimato kaitai ir ar Kopenhagos konferencija pasiseks, ar nepasiseks. Vis dėlto to nepakanka. Mano nuomone, apie klimato kaitą kalbame per mažai. Mes nerengiame pakankamai diskusijų apie tai, kad, pvz., klimato kaitos įveikimas ir investavimas į aplinką tausojančias pramonės technologijas yra didžiulis potencialas darbo vietoms kurti, kad ekologiškos technologijos yra ateities projektas ir kad pramonės politika bei aplinkos apsauga viena kitai ne prieštarauja, bet gali būti derinamos viena su kita.

Idėjos apie Komisijos struktūrą, kurias pristatėte, nukreiptos tinkama linkme. Tai yra klausimas, kurį Kopenhagoje reikia išspręsti lygiai taip pat, kaip visuotinės sveikatos politikos klausimą, klausimas yra toks: ar Europa turėtų parodyti solidarumą su tokiu mirštančiu žemynu, kaip Afrika, ir kovoti su AIDS bei atverti išteklius ateičiai? Ar galima taikiai išspęsti Europos energetinio saugumo problemas? Ar mums negresia vis dažnesni konfliktai prie Europos sienų, kylantys dėl dujų, naftos ir kitų žaliavų pirkimo? Tai –Europos Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio darbas. Finansų rinkų kontrolės nustatymo klausimas – svarbiausias Europos politikos tikslas, nes iš tikrųjų skandalinga tai, kad įpusėjus tarpsniui, kai Europos mokesčių mokėtojai tebėra atsakingi už krizės išlaidų kontrolę, vėl atsiranda lošimo namai ir lošikai vėl ima keliauti aplink pasaulį. Šiuo atveju mums reikia diskutuoti ne apie postų paskirstymą, o apie aiškias Europos Sąjungos finansų rinkų taisykles. Tai yra daug svarbiau.

(Plojimai)

Todėl sakau: taip, H. Van Rompuy ir C. Ashton buvo išrinkti, tačiau dabar jiems reikia imtis savo darbų, o Komisija taip pat turi būti sudaryta. Todėl galiausiai noriu pakartoti savo pastabas J. M. Barroso. Mes, socialdemokratai, su jumis svarstėme savo idėjas. Mūsų pasitenkinimui, buvo įvykdytas vienas mūsų reikalavimų, t. y. vyriausiojo įgaliotinio pareigos. Manome, kad jūsų Komisijos aplinkos, socialinės ir finansų politikos struktūra atitiks tai, ko socialdemokratai reikalauja iš jūsų, – verčiau vadovaujant Komisijos nariams socialdemokratams, – o tada viskas bus puiku.

  Guy Verhofstadt, ALDE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, negrįšiu prie praėjusią savaitę keltų kandidatūrų. Tiesiog norėčiau pasakyti, kad buvo ir gerų, ir blogų naujienų. Bloga naujiena – pirmininko pareigas eina ne liberalas, o gera naujiena – jis belgas. Kaip sakė Komisijos pirmininkas, kalbant būtent apie Europos reikalus ir ateitį, Belgija iš tikrųjų yra bendro sutarimo šalis.

Taigi, pone J. M. Barroso, dabar tikimės kuo greičiau turėti naują Komisiją. Tikiuosi, kad joje bus daug Komisijos narių liberalų – kai kurie žmonės sako, kad per daug, tačiau man 50 proc. būtų puikus skaičius! Manau, kad beveik vienas trečdalis Komisijos narių liberalų – tinkamos asmenybės. Bet kuriuo atveju esu labai patenkintas, kad iš aštuonių Komisijos narių liberalų, kurie buvo pristatyti kaip kandidatai į Komisiją, keturios yra moterys, todėl Komisijoje dalyvaujantys abiejų lyčių liberalų atstovai yra pasiskirstę proporcingai.

Dėl prioritetų manau, kad artimiausiomis dienomis ir savaitėmis yra trys pagrindiniai prioritetai. Pirmiausia – Kopenhaga. Turime pasistengti, kad ji taptų sėkmės pavyzdžiu. Manau, kad lieka šie du klausimai: kaip spręsti besivystančio pasaulio problemas ir kaip sutartį padaryti teisiškai privalomą, nes tai yra pagrindinis klausimas? Svarbu, koks bus sutarties turinys, tačiau, mano nuomone, daug svarbesnis jos teisiškai privalomas pobūdis.

Kitas klausimas – Stokholmo programa. Mūsų frakcijai svarbiausias klausimas – saugumo ir laisvės pusiausvyra. Akivaizdu, kad turime ginti savo piliečius nuo terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo, tačiau galbūt po lapkričio 9 d. taip pat turime skirti daug dėmesio saugumui ir apsaugai? Manau, kad Stokholmo programa – taip pat jūsų Tarybai pirmininkaujančios valstybės filosofija – tai turi pakeisti pusiausvyrą pagarbos žmogaus teisėms ir taip pat atviresnės visuomenės naudai. Manau, kad tai yra didžiulis siekis ir tai, ką padės padaryti Stokholmo programa. Mūsų, ALDE frakcijos, nuomone, ji yra daug platesnio užmojo negu Tamperės programa ir Hagos programa, tačiau joje daug daugiau dėmesio skiriama pagrindinėms žmogaus teisėms. Puiku, kad stengiatės apsaugoti ir organizuoti saugumą, tačiau tai turite daryti subalansuotai pagrindinių teisių atžvilgiu.

Trečia didžiulė užduotis artimiausiomis dienomis, kaip sakė Komisijos Pirmininkas, yra finansų priežiūra. Pone J. M. Barroso, mano manymu, galbūt vis labiau aiškėja, kad galiausiai bendra Europos finansų priežiūros institucija yra būtent tai, ko mums reikia. Mums reikia geros tarpvalstybinių finansų įstaigų priežiūros institucijos, kuri susietų mikro- ir makrolygio priežiūrą, ir galbūt reikia kuo glaudžiau susieti ją su Europos centriniu banku (kodėl gi ne?) ir, žinoma, taip pat su tuo, kas vyksta Komisijoje.

Dabar svarbu, kad Komisija nesumažintų deryboms pateiktų pasiūlymų. Šiuo metu toks mano nuogąstavimas. Parlamente atkakliai siekiame, kad būtų patvirtinti daug platesnio užmojo pasiūlymai, tačiau, manau, šiuo metu Taryboje yra pagunda eiti priešinga kryptimi. Todėl būtinai reikalinga, kad šiuo klausimu būtų geras bendras Komisijos ir Parlamento supratimas, kuris būtų susijęs su galimybe Tarybai pasakyti, kad tai yra bendrų sprendimų priėmimo procedūra, todėl jeigu jūs, Taryba, teikiate pasiūlymus ir teikiate pasiūlymus, kuriais menkinami Komisijos pasiūlymai, to padaryti Parlamente nepavyks. Mes einame priešinga kryptimi.

Manau, kad Parlamento dauguma yra už ėjimą vienos priežiūros institucijos link. Būtent to mums reikia ateityje, todėl manau, kad tai svarbi žinia, kurią reikia perduoti jums, kad perduotumėte Tarybai pirmininkaujančiai valstybei, nes gruodžio 10–11 d., kai vyks kitas Europos Vadovų Tarybos susitikimas, tikriausiai vyks įtemptos diskusijos.

  Rebecca Harms, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, pone J. M. Barroso, jūs suprasite, kad, būdama Parlamento frakcijos lyderė, esu patenkinta, kad mums, moterims, pavyko pasiekti, kad moterys būtų labiau matomos aukščiausiu Europos Sąjungos lygmeniu. Tačiau mums svarbu, kad į moteris būtų atsižvelgiama ne tik pagal skaičius. Galite mumis pasikliauti, jog padėsime užtikrinti, kad Komisijoje šios moterys turėtų svarbias pareigas. Mes nenorime vien simbolinių veiksmų.

Buvo daug reklamos apie aukščiausias pareigas einančius žmones – H. Van Rompuy ir baronienę C. Ashton. Šio Parlamento nariai geriau pažįsta baronienę C. Ashton, o ne H. Van Rompuy. Mes turėsime progą dar geriau susipažinti su jais per klausymus. Jums patariu pasiūlyti H. Van Rompuy atvykti susitikti su Parlamento frakcijomis, kad galėtume daugiau sužinoti apie jį. Visi kalba, kad belgai juo labai didžiuojasi. Kodėl jam nepradėjus savanoriškų diskusijų su Parlamento frakcijomis, kad šios kadencijos pradžioje galėtume geriau vienas kitą pažinti?

Tokie mano prisiminimai apie praėjusią savaitę. Greitai sulauksime kito aukščiausiojo lygio susitikimo. Pone M. Schulzai, nemanau, kad per mažai kalbame apie Kopenhagą. Iš savo diskusijų darome per mažai logiškų išvadų. Šią savaitę Parlamentas balsuos dėl rezoliucijos, kurioje yra viskas, kas tiktų Kopenhagai, jeigu tikite Jungtinėmis Tautomis ir specialistais. Bėgant laikui Europos gyventojai vis labiau tolsta nuo šių rekomendacijų. Mano atlikta svarbiausios už to slypinčios problemos analizė leidžia manyti, kad klimato apsauga laikoma našta ir kad nepripažįstamos nuoseklios klimato politikos teikiamos galimybės.

Kitas kito aukščiausiojo lygio susitikimo darbotvarkės punktas – Lisabonos strategija. Vienas iš ilgalaikių šios strategijos uždavinių buvo skatinti tvarų vystymąsi, tačiau mes nesugebėjome jo išspręsti. Atskiriems Lisabonos strategijos ramsčiams visada buvo teikiama nevienoda reikšmė. Visada buvo menkinama aplinka, socialinis teisingumas ir tvarumas, o pirmenybė teikta senesniems ir, mano nuomone, pasenusiems prioritetams, susijusiems su pramonės, ekonomikos ir netgi mokslinių tyrimų politika. Jeigu kitame aukščiausiojo lygio susitikime ketinate nuspręsti, kad pavasarį turėtume patvirtinti persvarstytą Lisabonos strategiją, neturime laiko analizuoti Lisabonos strategijos, kuri, kaip suprantu, nepavyko, trūkumų. Kodėl mus ištiko tokia pragaištinga ekonomikos krizė? Kodėl Europos Sąjungoje turime tiek daug socialinių ir darbo rinkos problemų? Nemanome, kad gera mintis parengti Lisabonos strategiją ir ją persvarstyti neatlikus atidaus apgalvojimo, savikritikos ir tikro konsultavimosi proceso, – tokio, kokio reikalauja profesinės sąjungos ir socialinė platforma, – nes Lisabonos sutartis labai svarbi mums visiems ir Europos Sąjungos perspektyvai.

Galiausiai noriu panagrinėti Stokholmo programą. Kaip ir apie daugelį šių didelių programų, apie ją atsiliepiama kaip apie puikų dalyką, – būtent taip kalbama apie ją ir būtent taip daugiausia žmonės mano apie ją. Tačiau mano frakcija yra susidariusi įspūdį, kad nėra laisvės ir saugumo pusiausvyros. Nesutinkame su šia aplinkybe, todėl pabrėšime tai naudodamiesi SWIFT pavyzdžiu. Sprendimas neįtraukti SWIFT į darbotvarkę – didelė klaida. Pone J. M. Barroso, nepaisydamas susirūpinimo duomenų apsauga, šiuo negalutiniu susitarimu dėl SWIFT bandote apeiti Parlamentą. Tai rodo, kad laisvė ir saugumas šiuo metu nesubalansuoti.

  Timothy Kirkhope, ECR frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, visų pirma H. Van Rompuy ir baronienei C. Ashton norėčiau palinkėti geros kloties einant naujas pareigas ir tikiuosi, kad jie sugebės nustatyti savo postų modelius, kurie išliks.

Jeigu Europos Vadovų Tarybai reikia turėti pusiau nuolatinį pirmininką, juo turėtų būti asmuo, kuris laikosi santūraus, bet praktiško požiūrio į valstybių narių bendro sutarimo stiprinimą, kai tai įmanoma ir pageidaujama. Jeigu mums reikia tvirtesnio vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams, pagrindinė jo užduotis turėtų būti glaudus bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis koordinuojant bendros politikos sritis, kuriose jos turi bendrų interesų.

Šie paskyrimai turėtų būti galimybė visiems laikams nutraukti košmarišką dar labiau centralizuotos ir biurokratinės Europos užsienio ir saugumo politikos viziją dėl tokios politikos, kuri būtų grindžiama noriu mūsų valstybių narių bendradarbiavimu.

Pirmininkas J. M. Barroso turi būti ypač laimingas visų pirma dėl baronienės C. Ashton, kuri šiuo metu eina Komisijos narės pareigas, paskyrimo, nors tuo neturi būti suteikiama galimybė Komisijai savo žinion prisiimti daugiau galių, negu jų prisiima demokratinės Europos institucijos.

Tačiau dešimtmetį apie savo institucijas vis svarsčiusiai Europos Sąjungai dabar reikia sugrįžti prie reikalų. Dažnai kalbama, kad mūsų valstybių narių piliečiai nesupranta Europos, o jeigu būtų supratę ją, ji būtų populiaresnė. Tačiau taip praleidžiamas nepaprastai svarbus momentas. Mūsų piliečiai labai gerai supranta Europos tik egocentrizmą. Tačiau jie nesupranta, kodėl tiek daug laiko, pastangų ir išteklių skiriama institucijų procesams ir tiek mažai – politikos rezultatams, kurie galėtų pakeisti jų gyvenimą į gera.

Mūsų piliečiai gali suvokti, kad mūsų ekonomiką ištiko krizė, nedarbas didėja, verslui sunkiau užtikrinti augimą, klimato kaita smarkėja ir kitos pasaulio dalys vis labiau ir aiškiau tampa konkurencingesnės.

Tačiau kai pasižiūri į Europą, jie pamato Europos Sąjungą, daug metų skiriančią šiems institucijų kivirčams. Kodėl jiems turi rūpėti kvalifikuotosios balsų daugumos niuansai, jeigu jie neteko darbo? Kodėl juos turėtų dominti bendro sprendimo procedūros painumas, jeigu jų vaikų laukia neaiški ateitis?

Tikiuosi, kad praėjusios savaitės paskyrimais gali būti padėtas taškas šiems savistabos metams. Dabar Europa turi eiti į priekį ir sutelkti dėmesį į realų turimą darbą – kurti dinamišką ir konkurencingą ekonomiką, kurti stiprią pasaulinę prekybos sistemą ir – konkrečiai artimiausiomis savaitėmis – užtikrinti tikrai veiksmingą susitarimą dėl klimato kaitos.

Sutinku, kad šiuo atžvilgiu padrąsina Tarybai pirmininkaujančios Švedijos ir Pirmininko J. M. Barroso pažadai. Tikėkimės, kad dabar gali vykti praktinis įgyvendinimas kitose srityse, gyvybiškai svarbiose visiems mūsų piliečiams.

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, užduotą pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį pakėlus mėlynąją kortelę)

  John Bufton (EFD). – Gerb. pirmininke, po puikių žodžių, kuriuos šiuo atveju pasakė T. Kirkhope apie padėtį, kurioje esame atsidūrę, mano klausimas jam būtų toks: ar nemanote, kad nesuteikėte Jungtinės Karalystės gyventojams teisės į referendumą, kurį David Cameron pažadėjo JK? Dabar jūs čia dalyvaujate be įgaliojimų, o galutinis rezultatas – JK ir daugumos Europos šalių gyventojai turėjo teisę pasakyti „ne“ Lisabonos sutarčiai.

D. Cameron turėtų gėdytis savęs. Dėl šioje posėdžių salėje dalyvaujančių konservatorių jų balsavimo būdas – nuolat primesti ekologiją. Tai yra visą laiką vis bandyti. Jie yra ES šalininkai. Manau, kad dabar jums laikas prisipažinti ir grįžus į gimtinę žmonėms pasakyti, kokia iš tikrųjų jūsų pozicija.

  Timothy Kirkhope (ECR). – Gerb. pirmininke, man labai gaila, kad šįryt čia, atrodo, turės vyrauti JK vidaus politika. Norėčiau labai aiškiai pasakyti tik tai, kad visai nesigėdiju visko, ką sako ar daro konservatorių partijos lyderis, ir visų pirma mums visiems išaiškinti, kad mes visi visada leidome suprasti, kad jeigu Lisabonos sutartis nebus ratifikuota, norėtume ją pateikti Jungtinės Karalystės gyventojams. Manau, kad toks mūsų požiūris yra garbingas.

Manau, kad tie, kurie kalba apie nerealius Europos tikslus, kurie kalba radikaliai ir lyg apsėsti, nepadarys nieko gero tiems patiems žmonėms, apie kuriuos kalbėjau savo kalboje, – ne tik Europos, bet ir mano šalies piliečiams, kurie nori klestėjimo ir tikrumo savo gyvenimui ir ateičiai. Šios institucinės savianalizės šie žmonės imasi lygiai taip pat, kaip visos kitos Europos institucijos.

  Lothar Bisky, GUE/NGL frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, noriu GUE/NGL frakcijos vardu pasveikinti du kandidatus. Visų pirma palankiai vertiname tai, kad išrinkta moteris. Manome, kad du kandidatai į aukštas pareigas ne tik visą dėmesį skirs savo pareigų turiniui, bet ir formuos bendradarbiavimo požiūrį į Parlamentą.

Tikimės, kad Taryba atidžiau spręs socialines problemas, kylančias dėl krizės, ir padarys tinkamas išvadas. Iki šiol buvo mokami milijardai bankininkams, tačiau faktiškai nebuvo teikiama jokia pagalba paprastiems žmonėms. M. Schulz teisus sakydamas, kad vėl atsidaro lošimo namai, tačiau kartu didėja skurdas ir visų pirma – vaikų skurdas.

Dėl krizės visoje Europoje parasti keturi milijonai darbo vietų. Komisijos pranešimais, kitais metais šis skaičius gali padidėti iki septynių milijonų. Žinome, kad tokių skaičiavimų skaičiai dažnai mažesni negu faktiniai skaičiai. Pvz., 1,5 mln. Vokietijos gyventojų dirba sutrumpintos darbo dienos darbą, todėl tai svarbu pabrėžti.

Tačiau didėjantis nedarbas ir skurdas – pirmieji dar didesnio galimybių nevienodumą, kuris turės didelį poveikį mokymosi galimybėms, požymiai. Mums taip pat būtina apsvarstyti šį klausimą. Kyla toks klausimas: ar valstybių ar vyriausybių vadovai ras būdų išbristi iš krizės, kuriuos taikant būtų derinama Europos integracijos koncepcija ir socialinė pažanga ir kurie turėtų realų poveikį Europos piliečiams? Mums reikia politikos pokyčių, o ne pasitraukimo strategijų, taikomų ekonomikos atgaivinimo programoms ir privalomam biudžeto konsolidavimui. Tik norėčiau pasakyti tris pastabas apie tai. Pirma, tikimės, kad Taryba pateiks pareiškimą dėl savo pozicijos dėl 2020 m. strategijos, kuria ketinama pakeisti nepavykusią Lisabonos strategiją, planų. Inovacijos ir žinios, kova su atskirtimi, ekologinės ekonomikos strategijos, skaitmeninė Europa – kaip šūkių sąrašas, tai skamba ne taip jau blogai. Tačiau mums skubiai reikia konkrečių pasiūlymų, kuriuose būtų aprašyta, kaip visa tai bus įgyvendinta.

Antra, Taryba galiausiai turi prisiimti atsakomybę už griežtą finansų rinkų kontrolės sistemą. Turiu keletą teisėtų klausimų dėl to, kaip Taryba galėtų suderinti tai su galiojančiomis sutartimis, nes kai kuriais atvejais laisvo kapitalo judėjimo ir mokėjimų apribojimai neleidžiami arba nepageidaujami. Mums įdomu pamatyti, kaip jūs tai pasieksite.

Trečia, noriu dar kartą pabrėžti, kad pasibaigus Kopenhagos aukščiausiojo lygio susitikimui Taryba turi duoti aiškiai suprasti, kad būtinas privalomas susitarimas dėl klimato kaitos. Savanoriškais įsipareigojimais niekada nepasieksime trokštamo tikslo.

  Nigel Farage, EFD frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, šįryt jūs visi esate labai pesimistiški. Maniau, kad tai bus reikšminga ir didi akimirka! Jums prireikė aštuonerių su puse bauginimo, melavimo ir demokratinių referendumų nepaisymo metų. Jums prireikė aštuonerių su puse metų šiai sutarčiai prastumti, ir gruodžio 1 d. jūs ją turėsite.

Žinoma, viso to pradininkas V. G. d’Estaing, iš šios konstitucinės sutarties norėjo, kad Europos Sąjunga turėtų reikšmingą pasaulinio masto balsą, tačiau bijau, kad lyderiai kentėjo dėl kolektyvinio drąsos netekimo. Jie nusprendė, kad aukštai pasaulio lygmeniu nori matyti savo veidus, o ne kieno nors iš Europos Sąjungos, taip pat kad paskirtume keletą politinių nykštukų.

Ar iš tikrųjų nebuvo atsakyta į H. Kissingerio klausimą, į ką kreiptis Europoje? Spėju, kad atsakymas galėtų būti tik J. M. Barroso, nes jis – vienintelis asmuo, kurį bet kas pasaulyje visada girdėjo ir kuris tikriausiai daugiausia laimėjo iš šių postų. Nieko nuostabaus, pone, kad šįryt atrodote toks patenkintas.

Tačiau mes turime naują Europos Pirmininką H. Van Rompuy. Ar jis tikrai yra netekęs žado? Negaliu įsivaizduoti, kad dėl jo Pekine arba Vašingtone stabdomas eismas, ir abejoju, ar kas nors Briuselyje net pažintų, kas jis toks. Vis dėlto jam ketinama mokėti atlyginimą, didesnį nei B. Obamos, o tai pasako jums viską, ką turite žinoti apie šią Europos politinę klasę ir kaip ji rūpinasi savimi.

Tačiau jis bent jau išrinktas politikas, ne taip, kaip baronienė C. Ashton, kuri iš tikrųjų yra tikra šių dienų politinės klasės atstovė. Argi kai kuriais atžvilgiais ji nėra ideali? Ji niekada neturėjo tinkamo darbo ir per savo gyvenimą niekada niekur nebuvo išrinkta. Taigi, spėju, kad yra nepriekaištinga šiai Europos Sąjungai.

(Pirmininkas paprašė kalbėtojo baigti kalbą)

Ji niekada niekur nebuvo išrinkta ir niekas nežino, kas ji tokia! Netgi ministras pirmininkas apie baronienę „Ashdown“ kalbėjo kaip apie C. Ashton priešingybę. Noriu pasakyti, kad niekas niekada negirdėjo apie ją. Ji netgi mažiau žinoma nei H. Van Rompuy! Noriu pasakyti, kad tam reikia įdėti darbo. Argi ne?

Ji iškilo be įrašų apie darbą. Ji yra šio podemokratinio amžiaus dalis. Ji sėkmingai ištekėjo – ištekėjo už T. Blairo patarėjo, draugo ir rėmėjo ir pateko į Lordų Rūmus. Kai ji dirbo Lordų Rūmuose, jai buvo patikėtas didžiulis darbas – prastumti Lisabonos sutartį Lordų Rūmuose ir tai padaryti apsimetant, kad ši sutartis visiškai nepanaši į ES Konstituciją. Taigi, ji sugeba atrodyti rimta, taip pat Lordų Rūmuose energingai žlugdė bet kokius bandymus Jungtinės Karalystės žmonėms suteikti referendumo galimybę.

Taigi, štai ji: niekada nekandidatavo į viešąsias pareigas, niekada neturėjo tinkamo darbo, tačiau štai – gauna vienas aukščiausių Europos Sąjungos pareigų. Jos paskyrimas – gėda Didžiajai Britanijai.

(Šūksnis iš salės)

Na, priešingai, negu ji, aš bent jau buvau išrinktas, pone! Ji nebuvo išrinkta, tačiau žmonės neturi teisės pašalinti ją.

Tačiau išklausykite dar šiek tiek informacijos. Šiuo atveju yra kai kas daug rimtesnio negu tai. C. Ashton buvo aktyvi branduolinio nusiginklavimo kampanijos dalyvė. Iš tikrųjų ji buvo branduolinio nusiginklavimo kampanijos iždininkė tuo laikotarpiu, kai branduolinio nusiginklavimo kampanija priėmė didžiules dovanojamas lėšas ir atsisakė atskleisti jų šaltinį. Žinoma tik tai, kad šias dovanojamas lėšas gavo žmogus vardu Will Howard, kuris buvo Didžiosios Britanijos komunistų partijos narys. Ar baronienė neigia, kad būdama iždininke priėmė lėšas iš organizacijų, kurios buvo prieš Vakarų tipo kapitalizmą ir demokratiją? Šį klausimą privalu užduoti.

Be to, ar tikrai esame patenkinti, kad žmogus, kuris bus atsakingas už mūsų užsienio saugumo politiką, prieš keletą metų buvo tokios kampanijos, kaip branduolinio nusiginklavimo kampanija, aktyvistas? Jeigu iš tikrųjų manome, kad, atvirai kalbant, mums būtina jausti nesėkmes! Nemanau, kad yra tinkamas ir reikiamas asmuo tam darbui ir yra tam tinkama asmenybė. Ji neturi patirties ir privalo atsakyti į šiuos klausimus. Aš ji ėmė pinigus iš Vakarų priešų? Į šį klausimą reikia atsakyti.

Na, turime savo du nykštukus. Turėsime silpną, vadovaujantį silpnam, tačiau netriumfuoju, nes jie darys spaudimą dėl politinės sąjungos, o mūsų lyderiai, nors šiuo metu galbūt išgelbėjo savo reputaciją tarptautiniu lygiu, visi išdavė savo nacionalines demokratijas. Europos valstybė yra čia. Dėl šios Lisabonos sutarties rengiamės priimti naujų teisės aktų laviną, tačiau man nekyla jokių klausimų, ar Jungtinėje Karalystėje turi būti surengtas visateisis, laisvas ir sąžiningas referendumas siekiant nuspręsti, ar liekame šios Europos Sąjungos dalimi, ar ne. Tikiuosi ir meldžiuosi, kad balsuotume už išstojimą, tačiau bet kuriuo atveju reikia paklausti žmonių.

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, užduotą pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį pakėlus mėlynąją kortelę)

  Pirmininkas. – Noriu tarti žodį N. Farage’ei. Būti labai pageidautina, jeigu galėtume šiek tiek nusiraminti, nes ne visada lengva suprasti kai kuriuos žodžius ir posakius.

  Edit Herczog (S&D). – Gerb. pirmininke, N. Farage pasakė, kad šie žmonės, kurie buvo išrinkti praėjusią savaitę, nėra tie žmonės, dėl kurių stabdomas eismas. Todėl ir išrinkome juos – todėl, kad norėjome išrinkti žmones, kurie privertų eismą judėti taip, kad visi Europos piliečiai užsitikrintų geresnį gyvenimą, – kaip tik tai jie ir darys.

H. Van Rompuy ir C. Ashton išrinkti dėl žmonių, todėl 480 mln. europiečių greitai sužinos tai. Mano manymu, tai yra laimėjimas. Turime ginti juos. Turime išsaugoti jų asmens neliečiamybę. Be to, pone N. Farage, noriu pacituoti jums vengrų posakį. Gerai, kad esate čia, nes jei beždžionė lipa į medį, lengviau matyti jos užpakalį!

  Nigel Farage (EFD). – Gerb. pirmininke, kad ir kaip gerbčiau, bet manau, jog, kad gerbiamoji narė visiškai nesuprato minties, nes du kartus pasakė: „žmonės, kurie buvo išrinkti praėjusią savaitę“. Jie nebuvo išrinkti. Tokią mintį noriu pasakyti, o kalbant apie baronienę C. Ashton – ji per visą savo gyvenimą niekada nebuvo išrinkta į viešąsias pareigas. Ji imasi nepaprastai įtakingų pareigų, tačiau Europos, Jungtinės Karalystės ir visų kitų šalių, gyventojai neturi teisės patraukti jos atsakomybėn ir pašalinti – būtent tokie iš esmės negeri dalykai dedasi visoje šioje Europos Sąjungoje. Visa tai apie pasirinkimą – biurokratija ar demokratija. Reikalai klostosi labai negerai.

Tačiau, gerb. Pirmininke, gal galėčiau sugrįžti atgal ir užduoti jums klausimą? Atrodo, duodate suprasti, kad pasakiau kažką nederama, perdėta arba neteisinga. Ar galėtumėte paaiškinti, kas tai buvo? Noriu sužinoti.

  Pirmininkas. – Tai, kaip jūs apibūdinate tokių svarbių Europos Sąjungai žmonių parinkimą, ir tai, ką kalbate apie visą su tuo susijusią problemą, mano nuomone, visiškai netinka pagal visą situaciją.

(Protestai)

Tokia mano nuomonė, kolegos.

  Nigel Farage (EFD). – Gerb. pirmininke, kai buvote išrinktas pirmininku, sakėte, kad veiksite kaip neutralus pirmininkas, siekdamas užtikrinti, kad visoms diskusijų šalims būtų suteikta galimybė kalbėti. Jeigu kritikuojate mane dėl to, ką pasakiau, politinio turinio, jūs neatliekate savo neutralaus posėdžio pirmininko darbo.

  Andreas Mölzer (NI). - (DE) Gerb. pirmininke, tiek prisijaudinę, galbūt turėtume pažiūrėti praktiškiau. Energijos trūkstančios kylančios ekonomikos šalys ir energiją švaistančios išsivysčiusios šalys dar buvo nepasirengusios įgyvendinti Kioto protokolo. Todėl abejoju, ar kas nors pasikeis pasibaigus Kopenhagos konferencijai. Prekybos taršos leidimais tikslas taip pat yra abejotinas, kai tam leidžiami milijonai, nors tikroms alternatyvoms, pvz., atsinaujinančiai energijai, įbrukami centai. Tai tikrai nepaskatins remti atomines elektrines kaip Kioto protokolui palankią alternatyvą.

Antroji aktuali krizė, kitaip tariant, kova dėl subsidijų bankrutuojančiam automobilių gamintojui „Opel“, – nepaprastai pavojinga problema. Nebuvo pakankamai rimtai pasižiūrėta į tokius požymius, kaip užsakymų sumažėjimas, o ES aibe savo reglamentų tikriausiai prisidėjo prie kadaise klestėjusios pramonės nuosmukio. Iš to turime padaryti išvadą, kad ateityje mums reikės sudaryti pagrindines sąlygas, kurias būtų galima planuoti ir numatyti visoms institucijoms, o kol neturime veikiančių gerai suformuluotų koncepcijų, būtų neatsakinga milijardus eurų mokesčių mokėtojų pinigų išmesti šiai problemai spręsti. Svarbu užtikrinti, kad galiausiai šie pinigai nepatektų į JAV. Be to, turi būti nustatytos grąžinimo taisyklės.

Jeigu nieko daugiau neatsitiks, būsimame posėdyje turėtų būti numatyta galimybė padėti pagrindus „skaidriam“ Europos piliečiui. Stokholmo programa žmonėms suteikiama ne daugiau, o mažiau teisių, nes jie neturi galimybės kontroliuoti, kaip naudojami duomenys. Nėra požymių, kad būtų nutrauktas keleivių stebėjimas, ir dar neišspręstas prieštaringas duomenų apsaugos klausimas, todėl jei turime įdiegti Europos prieglobsčio sistemą, mano nuomone, turėtume taikyti griežtesnius kriterijus, pvz., tokius, kokie naudojami Danijoje.

  Cecilia Malmström, einanti Tarybos Pirmininko pareigas. – (SV) Gerb. pirmininke, dėkoju visiems frakcijų lyderiams už jų labai įkvepiantį pagalbą. Nors ir ne visiems, bet didžiajai daugumai, kaip antai Tarybai pirmininkaujančiai Švedijai, atrodo, patinka, kad sugebėjome sėkmingai paskirti du asmenis – H. Van Rompuy ir C. Ashton. Abu šie žmonės prisidėjo prie Europos Sąjungos darnumo, stabilumo ir geresnio koordinavimo, tačiau kaip tik to ir reikia, jei norime būti pajėgūs sutelkti dėmesį į pagrindinius uždavinius, kurie iš dalies sutampa su šešių mėnesių pirmininkavimu. Manau, tai labai gerai.

Kaip pasakė M. Schulz, dabar, kai yra paskirti, jie galės sutelkti dėmesį į savo užduotis, o mes galėsime baigti šias diskusijas. Galbūt kai gruodžio 1 d. Lisabonos sutartis galutinai įsigalios, diskusijas Jungtinės Karalystės vidaus politikos klausimais taip pat bus galima palikti už šios posėdžių salės durų. ES reikalingos šiuolaikinės pagrindinės taisyklės, o Lisabonos sutartis suteiks mums jas. Būsime geriau pasirengę spręsti svarbiausias problemas, su kuriomis susiduriame.

Būsimuoju laikotarpiu, kuris baigsis Europos aukščiausiojo lygio susitikimu, bus trys pagrindiniai klausimai, kuriais Tarybai pirmininkaujanti Švedija kartu su jumis ir Komisijos padedama tikisi pasiekti pažangą. Klimato klausimas, kuriuo darome viską, kas įmanoma, kad sudarytume plataus užmojo politinį susitarimą su tvarkaraščiu, kuris galiausiai taptų teisiškai privalomas. Turėsime susitaikyti su Kopenhagos konferencijos rezultatais ir tuo, kas per ilgą laiką vėliau įvyks, ir turėsime pamažu keisti savo visuomenes, kad taptume klimato požiūriu pažangesni.

Kalbant ekonomikos klausimais, net jei finansų rinkose reikalai, atrodo, klostosi geriau, daugelyje šalių mato didelį nedarbo lygį, kuris daug metų į priekį bus mūsų ekonomikų skiriamasis požymis.

Dėl G. Verhofstadto klausimo dėl priežiūros noriu pasakyti, jog esu patenkinta, kad vis dėlto darome pažangą šiuo klausimu. Problema, kurią iki šiol turėjome dėl finansinės priežiūros, buvo ta, kad ši priežiūra buvo per daug orientuota į pavienes bendroves ir per mažai – į visą finansų sistemą. Taip pat nevyko įvairių priežiūros institucijų bendradarbiavimas. Esant veikiančioms naujoms Europos priežiūros institucijoms, sugebėsime tai ištaisyti. Jos laikysis visapusiško požiūrio ir glaudžiau bendradarbiaus. Žinoma, jos taip pat bus atskaitingos Tarybai ir Europos Parlamentui. Išsamiau šis klausimas bus svarstomas gruodžio 2 d. Ekonomikos ir finansų tarybos (ECOFIN) susitikime, kuriame, tikiuosi, padarysime tolesnę pažangą.

Galiausiai dėl Stokholmo programos: tai labai svarbus sprendimas, su kuriuo per ilgą laiką taip pat turėsime susitaikyti ir kuriam ateityje Europos Parlamentas turės labai didelę įtaką. Kaip daugelis sakė, tai yra klausimas, ar rasime šiurpių problemų, su kuriomis susiduriame dėl tarpvalstybinių nusikaltimų, prekybos žmonėmis ir terorizmo grėsmės, sprendimus ir ar suderinsime tai su politika, kurioje piliečiams būtų skiriama daugiausia dėmesio ir būtų užtikrinamas asmens privatumo gerbimas.

Tikiuosi, kad galime parengti ilgalaikę programą šioms problemoms spręsti pagal Stokholmo programą. Šie trys klausimai, taip pat daugelis kitų, buvo Tarybai pirmininkaujančios Švedijos prioritetai, todėl būsiu labai patenkinta matydama, kad mes, tikėkimės, gruodžio mėn. būsime sėkmingai juos išsprendę. Labai jums ačiū. Žinoma, diskusijų pabaigoje vėl kalbėsiu.

  José Manuel Barroso, Komisijos Pirmininkas. – Gerb. pirmininke, buvo pateiktas konkretus klausimas dėl SWIFT, todėl noriu paaiškinti savo poziciją šiuo klausimu, nes, mano manymu, jis neparastai svarbus. Be to, jis turi daug bendro su Stokholmo programa.

SWIFT programa tikrai yra valstybėms narėms labai naudinga priemonė joms kovojant su terorizmu. Ja buvo sudarytos sąlygos valstybių narių institucijoms užkirsti kelią Europoje rengiamiems teroristų išpuoliams. Kalbame ne apie teorinius atvejus. Kalbame apie tikrus atvejus.

Šiuo metu svarstomas Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų susitarimo projektas yra laikinasis susitarimas, kurio maksimali trukmė 12 mėnesių. Jo reikia siekiant teisėtai pakeisti galiojantį susitarimą perkėlus duomenų saugyklą iš Jungtinių Valstijų.

Jeigu laikinasis susitarimas bus patvirtintas anksčiau nei gruodžio 1 d. ir bus pakeistas teisinis pagrindas, bus išvengta saugumo spragos ir smarkaus smūgio Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų šios srities santykiams.

Paskutiniame mūsų surengtame susitikime, kuriame dalyvavo Europos Sąjunga ir Prezidentas B. Obama, pirmasis jo iškeltas klausimas – Jungtinių Valstijų ir Europos bendradarbiavimas kovojant su terorizmu. Jis išvardijo konkrečias Europos šalis, kurios neseniai išvengė teroristų išpuolių dėl to, kad vyko mūsų ir jų bendradarbiavimas šiuo klausimu.

Jei pageidaujate, galiu pateikti kai kurią informaciją apie tai. Iki šios dienos Europos vyriausybėms pagal Terorizmo finansavimo sekimo programą buvo perduota daugiau nei 5 450 atvejų, iš jų daugiau nei 100 naujų surinktų duomenų komplektų Europos šalims perduota nuo šių metų sausio iki rugsėjo mėnesio.

Galiu pateikti konkrečių pavyzdžių. Ši informacija labai padėjo Europos vyriausybėms tiriant Al-Qaidai vadovaujant rengtą sąmokslą – buvo siekiama užpulti transatlantinių oro linijų orlaivius, skraidančius tarp JK ir Jungtinių Valstijų.

2009 m. rugsėjo mėn. viduryje buvo apkaltinti trys asmenys, kurie visi buvo nuteisti kalėti ne mažiau nei 30 metų. 2009 m. pradžioje ši sistema buvo naudojama Europoje įsikūrusių Al-Qaidos asmenų, kurie dalyvavo planuojant įtariamus išpuolius orlaiviuose, finansavimo veiklai nustatyti. Informacija buvo perduota Europos ir Artimųjų Rytų šalių vyriausybėms.

2007 m. vasarą ta pati sistema buvo naudojama Vokietijoje įsikūrusių Islamo džihado sąjungos narių finansinei veiklai nustatyti. Ši informacija padėjo atlikti tyrimą ir galiausiai suimti Islamo džihado sąjungos narius, kurie planavo užpulti Vokietijos vietoves. Vėliau jie prisipažino dėl šios veiklos.

Taigi, šia sistema jau buvo išgelbėta daug gyvybių Europoje ir kitur. Kalbame apie nepaprastai rimtą problemą. Visiškai sutinku, kad visa kova su terorizmu turi būti vykdoma visiškai atsižvelgiant į mūsų atvirų ir laisvų visuomenių pagrindines teises ir garantijas. Buvome pirmieji pasaulyje, Prezidentui G. W. Bushui pasakę, kad jis turi uždaryti Gvantanamo kalėjimą, – būtent mes, europiečiai. Mes remiame tai. Tačiau turime vertinti tai taip, kad liktume vieningi ir įsipareigoję kovoti su terorizmu.

Todėl noriu jus visus patikinti, kad, remdamiesi nauja Lisabonos sutartimi, suteiksime jums naujus įgaliojimus kaip tik spręsti šį klausimą, kuriuo Europos Parlamentas turės visas savo galias.

Taigi, 2010 m. pradėsime turėdami naują pagrindą, kuriuo bus atsižvelgta į Lisabonos sutartį, pagal kurią, žinoma, Parlamentui bus suteiktos visos galios veikti šiuo klausimu, nes norime, kad Parlamentas taip pat būtų šių veiksmų prieš terorizmą ir už saugumą pagrindinėse pozicijose, bet, žinoma, visiškai paisydamas pagrindinių teisių ir mūsų teisinių garantijų.

Galiausiai, kadangi tiek daug jūsų kalbėjo – dėkoju už jūsų pastabas – lyčių lygybės klausimu, kuris toks svarbus man, Komisijai ir Europos institucijoms, norėčiau jums leidus pažymėti, kad šiandien yra 10-osios Tarptautinės smurto prieš moteris panaikinimo dienos metinės. Mano manymu, tai darbotvarkė, pagal kurią mes Europoje taip pat turime kai ką padaryti. Deja, Europoje vis dar pasitaiko daug atvejų, kai moteris užpuola jų partneriai arba buvę partneriai. Noriu pasinaudoti šia galimybe pademonstruoti mūsų nuolatinį dėmesį šiai labai svarbiai darbotvarkei, kuri taip pat rodo mūsų Europos visuomenė.

  Mario Mauro (PPE). - (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, komentuojant paskyrimus, atliktus siekiant pradėti naują Europos Sąjungos laikotarpį, tarptautinėje spaudoje labai dažnai buvo vartojami pasakymai „kandidatai, kurie netinka pareigoms“ arba „nepatenkinami kandidatai“.

Norėčiau paprieštarauti šiai tendencijai. G. Verhofstadt niekada nebuvo pasakęs teisingesnių žodžių, kai pareiškė, kad stiklinę galima matyti kaip pusiau pilną arba pusiau tuščią. Todėl man įdomu, koks buvo loginis pagrindas Tarybai pasirinkti šiuos asmenis. Manau, kad tai buvo Bendrija paremtas loginis pagrindas, ir pabandysiu paaiškinti, ką tuo noriu pasakyti. Tai, kad kadenciją baigianti Europos Komisijos narė pasirinkta Europos užsienio reikalų ministro funkcijoms, pasiunčiamas aiškus signalas: juo pasakoma, kad ketinama vykdyti Bendrijos užsienio politiką, o ne užsienio politiką, kurią vykdant visų pirma tvirtai laikomasi kurios nors vienos šalies filosofijos. Todėl, manau, naujiena ne tai, kad C. Ashton yra britė, o tai, kad ji ateina iš Komisijos. Kitaip tariant, ji perima Bendrijos požiūrį į užsienio politikos reikalus, kuris nesusijęs su konkrečiu vienos šalies požiūriu.

Dėl Belgijos ministro pirmininko iškėlimo kandidatu reikia pasakyti, kad dėl jo buvo abejojama lyginant jį su turinčiomis didesnį autoritetą asmenybėmis. Manau, kad iš Europos Vadovų Tarybos Pirmininko, kuris liks eiti pareigas pustrečių metų, reikalaujame ne šaukti garsiau nei kiti arba parodyti savo autoritetą labiau nei kiti, o įtikinti kitus kalbėti vienu balsu. Todėl manau, kad H. Van Rompuy pasiūlymas buvo geras pasirinkimas.

Turime vadovautis Bendrijos požiūriu, nes jei tikrai norime kurti Europą, teisingai elgiamės, kad pasirenkame šiuos asmenis remdamiesi šiais kriterijais. Galėsime stebėti šio pasirinkimo efektyvumą ir veiksmingumą, kai pamatysime šiuos asmenis veikiančius, tačiau raginu visus tvirtai palaikyti jų veiklą, nes kitaip tikrai būsime praleidę puikiausią savo gyvenime progą.

PIRMININKAVO: G. PITTELLA
Pirmininko pavaduotojas

  Juan Fernando López Aguilar (S&D). - (ES) Gerb. pirmininke, vakar plenariniame posėdyje kalbėjau, norėdamas pabrėžti, kokia svarbi Stokholmo programa, esanti Europos Vadovų Tarybos gruodžio 10 d. darbotvarkėje. Taip pasielgiau siekdamas atkreipti dėmesį į jos turinį ir visų pirma paraginti Parlamentą suteikti kuo didesnę paramą, kad būtų imta svarstyti šį pranešimą, kurį kartu dirbdami parengė trys komitetai. Kalbu apie Teisės reikalų komitetą, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą bei Konstitucinių reikalų komitetą. Todėl vakar daugiausia dėmesio skyriau piliečiams skirtos Europos, taip pat rinkos sukūrimui.

Manau, kad dabar tinkamas laikas pabrėžti šio klausimo reikšmę konstituciniu požiūriu Europos Vadovų Tarybos, kuri susitinka gruodžio 10–11 d., darbotvarkėje. Šiaip ar taip, Parlamentas bus stiprinamas pagal Lisabonos sutartį.

Parlamentas bus ypač stiprinamas laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje ir parengiant veiksmų planą, kuris turi būti patvirtintas Ispanijos pirmininkavimo Tarybai metu. Taip yra dėl to, kad toks bendradarbiavimas reikalingas pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 295 straipsnį. Šiuose straipsniuose esame raginami įsitraukti į tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir iš mūsų reikalaujama sudaryti tarpinstitucinį susitarimą, kad galėtume bendrai parengti Lisabonos sutarties įgyvendinimo strategiją. Be to, tai turime padaryti laikydamiesi kuo didesnio skaidrumo, subsidiarumo ir bendradarbiavimo su nacionaliniais parlamentais principų. Todėl nacionaliniai parlamentai bus įtraukiami į Lisabonos darbotvarkės rengimą.

Tai reiškia, kad turėsime dirbti daug įtemčiau. Gyvenimas mums nebus lengvas. Priešingai, jis taps daug sudėtingesnis. Be to, būsime priversti įsipareigoti vertinimo tvarkos pasimokyti iš patirties. Pagrindinis šio uždavinio tikslas – užtikrinti, kad atitiktume Europos modelį ir pagrindines teises. Be to, Europos Parlamentas bus daugiau susijęs su duomenų apsauga. Kalbu apie tolesnius veiksmus priėmus SWIFT susitarimą, kuris buvo minimas šiandien ir kuris toks svarbus atsižvelgiant į mūsų dvišalius santykius su Jungtinėmis Valstijomis.

Tačiau svarbiausia, kad Europos Parlamentas planuoja dalyvauti vertinant ir stebint, kaip Europos institucinėje struktūroje veikia agentūros. Kalbu apie Europolą, Europos prieglobsčio paramos biurą, Eurojustą ir FRONTEX.

Dėl visų šių priežasčių norėčiau, kad Europos Vadovų Tarybos darbotvarkėje būtų išdėstyta, kaip svarbu įtvirtinti įsipareigojimą veikti ir dirbti bendradarbiaujant su Europos Parlamentu, ypač rengiant ir kontroliuojant veiksmų planą, kuris turi būti patvirtintas per artėjančius šešis Ispanijos pirmininkavimo Tarybai mėnesius.

  Alexander Graf Lambsdorff (ALDE). – (DE) Gerb. pirmininke, mes padarėme tai – Lisabonos sutartis įsigaliojo. Noriu padėkoti C. Malmström, Tarybai pirmininkaujančiai Švedijai ir visai komandai – visi jie dirbo labai įtemptai. Tai labai svarbus laimėjimas.

Šiomis aplinkybėmis noriu trumpai pakalbėti dviem klausimais, kurie yra šios diskusijos tema. Pirmasis klausimas – Tarybos Pirmininkas. Pone J. M. Barroso, jūs ką tik pasakėte, kad norite dirbti kartu su H. Van Rompuy. Manau, tai labai gera mintis. Teisinga, kad turėtumėte dirbti kartu su Taryba. Tačiau yra vienas dalykas, kurį noriu pasakyti visiškai aiškiai: Tarybos Pirmininkas neatsakingas nei Europos Parlamentui, nei jokiam kitam parlamentui. Tai reiškia, kad jūs, vykdydamas Komisijos Pirmininko funkcijas, esate teisėta demokratinė institucija ir teisėtas demokratinis Europos Pirmininkas. Todėl visais būdais dirbkite kartu, tačiau prašome užtikrinti, kad būsite priekyje ir vairuosite šią priemonę.

Mano antras klausimas susijęs su tuo, kad Tarybos atstovas pasakė, jog 2009 m. gruodžio 1 d. C. Ashton turėtų užimti abejas pareigas – vyriausiojo įgaliotinio ir Komisijos pirmininko pavaduotojo. Pirma, yra tik vienos pareigos – vyriausiojo įgaliotinio (Komisijos pirmininko pavaduotojo), o antra, ji negali užimti pareigų be Parlamento sutikimo. Nuo gruodžio 1 d. pirmosios J. M. Barroso vadovaujamos Komisijos padėtis nuo Nicos sutarties galiojimo pabaigos iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo pradžios bus teisiškai neapibrėžta. C. Ashton galutinai užims pareigas tik 2010 m. sausio mėn. pabaigoje gavusi Parlamento sutikimą.

Viena paskutinė pastaba dėl šio Parlamento diskusijų kultūros. Mums tereikėjo pasiklausyti N. Farage’s. Jeigu jis ir jo partija kada nors būtų buvę Jungtinės Karalystės vyriausybėje, britams tikrai būtų tekę vertinti įsisteigimo Europos Sąjungoje laisvę, nes daugybė jų būtų persikėlę į Prancūzija, Vokietiją, Ispanija ir Italiją, taip pat į Portugaliją, pone J. M. Barroso.

  Jill Evans (Verts/ALE). – Gerb. pirmininke, Tarybos susitikimas vyks mažiau nei po dviejų savaičių nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo, tačiau, kaip sakė ministrė, mums teko įveikti ilgą ir sunkų procesą, kad pasiektume šį tašką. Tačiau daugelis iš mūsų mano, kad praleidome lemiamą galimybę. ES ir Europos gyventojų santykiuose vis dar trūksta grandies, nepaprastai svarbaus demokratinio elemento, t. y. žemesnio lygmens arba regioninio vyriausybės lygmens.

Daug rinkėjų Europą laiko tokia pat tolima, kokia ji buvo visada, todėl turime skubiai spręsti šią problemą. Ne visų mūsų šalyse vyko referendumai ir ne visi turėjome galimybę pareikšti savo nuomonę dėl būsimo Europos vystymosi, tačiau visoje ES vyksta dalykai, kurie turi tiesioginį poveikį mūsų darbui sprendžiant mūsų laukiančius uždavinius ir visus šiuos politikos klausimus, kuriuos jau minėjau – užimtumo, socialinių teisių, ekonomikos reguliavimo, kovos su terorizmu, taikos ir teisingumo, todėl didžiuojuosi turėdamas galimybę kalbėti, beje, kaip Velso branduolinio nusiginklavimo kampanijos dalyvis.

Tik kelios savaitės mus skiria nuo Kopenhagos aukščiausiojo lygio susitikimo – didžiausio iššūkio iš visų. Vietos ir regioniniu lygiais bus įgyvendinta iki 80 proc. klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos politikos. Be to, daugelis regioninių vyriausybių, pvz., Velso vyriausybė, rodys pavyzdį patvirtindamos radikalią kovos su klimato kaita politiką. Būtent čia bus vykdomi bet kokie sudaryti tarptautiniai susitarimai. Taigi privalome pažvelgti į anapus valstybių narių lygmens esančius Europos gyventojus.

Gruodžio 13 d., sekmadienį, daugiau nei 150 Katalonijos savivaldybių rengiami referendumai dėl nepriklausomumo nuo Ispanijos. Kaip ES reaguoja į tai? Ar tai bus Tarybos darbotvarkėje? Labai abejoju tuo, tačiau turėtų būti. Europa keičiasi, todėl tikiuosi, kad naujasis Pirmininkas tai pripažins ir reaguos į tai.

  Peter van Dalen (ECR). – (NL) Visų pirma noriu išsakyti komplimentus Tarybai pirmininkaujančiai Švedijai už jos pastangas, dėtas pastaruosius kelis mėnesius. Ji nusipelno ypatingo pripažinimo už tai, kaip išsprendė Rubiko kubo tipo galvosūkį, susijusį su H. Van Rompuy ir C. Ashton paskyrimais.

Esu labai patenkintas šiais paskyrimais, nes H. Van Rompuy jau pasakė, kad jo asmeninės pažiūros yra visiškai nesvarbios. Jo žodžiai – išminties ir puikaus įžvalgumo liudijimas. Didžiuojuosi H. Van Rompuy dėl jo eurorealistinio požiūrio ir priminsiu jam jį ateityje, nepaisydamas to, ar šie priminimai bus laukiami arba reikalingi.

Deja, taip pat girdėjau išreikštą nepritarimą tų, kurie baiminasi, kad pirmasis nuolatinis Tarybos Pirmininkas neturi pakankamai kompetencijos šioms pareigoms. Akivaizdu, kad kai kurie tikėjosi kokio nors Europos supermeno. Tikrai nepritariu tokiai nuomonei, o išgirdus pirmuosius H. Van Rompuy pareiškimus man palengvėjo. Jis niekada nedavė suprasti, kad nori tapti tokio pobūdžio Europos supermenu.

Gerb. pirmininke, per būsimą Tarybos susitikimą Europos vyriausybių vadovai turės savo Kopenhagos strategijoje uždėti visus taškus ant „i“ ir brūkšnelius ant „t“, kad būtų galima pasiekti kuo geresnį rezultatą. Linkiu Pirmininkui H. Van Rompuy ir einančiam Tarybos Pirmininko pareigas A. M. Bildt visokeriopos sėkmės atliekant procedūras, susijusias su šia labai svarbia užduotimi. Be to, linkiu mums visiems pozityvių ir visų pirma įžvalgių rezultatų.

  Takis Hatzigeorgiou (GUE/NGL) . – (EL) Gerb. pirmininke, kita Taryba susidurs su labai svarbiu klausimu – plėtros klausimu. Kai kalbame apie plėtrą, suprantame, kad Turkija – didžiulė diskusijos dalis. Mes, Kipras ir mano partija, – noriu labai aiškiai pasakyti tai Europos Parlamente, – esame visiškai už Turkijos įstojimą į Europos Sąjungą. Tačiau mes nepavargdami kartosime, kad šis įstojimas negalės įvykti, jeigu Turkijai nepasiseks įvykdyti, kaip pasisekė įvykdyti visoms kitos įstojusioms šalims, visų įsipareigojimų Kiprui ir Europos Sąjungai.

Kipre vyksta dviejų lyderių derybos, ir jeigu jose bus rastas sprendimas, tai bus pergalės simbolis visai Europos Sąjungai. Ši pergalė paskatins Europos Sąjungą užimti savo vietą šiuolaikiniame pasaulyje. Tačiau privalome išdėstyti visą tiesą, kuri yra tokia: Turkija yra okupavusi pusę Kipro, o jos, kaip spėjama, 40 000 karių gina 80 000 Kipro turkų. Tai prilygsta dviem Turkijos kariams prie kiekvieno Kipro turko namo. Nepažįstu nė vieno Europos Parlamento nario, kuriam būtų užtikrintas toks saugumas. Taigi, kalbame apie Kipro turkų izoliaciją ir viešai pritariame okupacinės kariuomenės vykdomos Kipro turkų izoliacijos pašalinimui.

Baigdamas norėčiau atkreipti dėmesį, kad nors ir palaiko Turkijos stojimą, Kipras negali sutikti, kad būtų pradėtos derybos dėl energetikos skyriaus, kol Turkija neįvykdys savo įsipareigojimų Europos Sąjungai bei Kiprui ir kol nepašalins kliūčių, kurių sudaro Kipro Respublikai dedant pastangas išplėsti savo ekonominę zoną.

  Zoltán Balczó (NI). – (HU) Laikantis Lisabonos sutarties labai neseniai buvo priimti du svarbūs sprendimai dėl personalo. Dabar Europos Sąjunga turi nuolatinį pirmininką ir vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams. Ar šiais sprendimais dėl personalo mums perteikiama svarbi žinia? Iš tiesų žinia jais perduodama. Šioje posėdžių salėje daug kalbame apie pusiausvyrą, nusistovėjusią tarp Europos Komisijos, Tarybos ir Parlamento. Mano nuomone, pusiausvyros nėra, nes ES vyriausybė, t. y. Komisija, turi teisės aktų iniciatyvos teisės monopoliją. Kai kuriais atvejais ji elgiasi beveik kaip teisėja. Ji kontroliuoja pagrindinę valdžią, o mes šiame Parlamente uždedame guminį demokratijos antspaudą. Lisabonos sutartimi neapibrėžiamos nuolatinio pirmininko pareigos. Jos aiškiai priklauso nuo to, kiek charizmatiška ir ryžtinga yra asmenybė, kuri atsiduria šiame poste. Tai galima suprasti iš sprendimo, kad valdžia ir kontrolė turėtų likti – jūsų žodžiais – Komisijoje, atstovaujančioje bendrajam viršvalstybiniam interesui. Tačiau norime pasakyti, kad valdžia ir kontrolė liko imperijos, centralizuotai kontroliuojančios 500 mln. gyventojų, vadovo rankose.

Kita vertus, taip pat būtų labai svarbu įsitikinti, kad kalbėdami apie konferenciją klimato kaitos klausimais veikiame ryžtingai, kai tai siejama su skubia mūsų užduotimi. Tačiau tai siejama su lemiamu žingsniu prieš Jungtines Valstijas. Esu beveik įsitikinęs, kad priežastis, kodėl Pirmininkas J. M. Barroso ką tik išėjo, – paskambinti telefonu šiuo klausimu.

  Marietta Giannakou (PPE) . – (EL) Gerb. pirmininke, svarbu, kad Lisabonos sutartis galutinai įsigaliojo. Žinoma, Europos piliečiai dešimt metų stebėjo, kaip Europos Sąjungai nesisekė rasti būdų užtikrinti, kad po plėtros, susijusios su dvylikos naujų valstybių narių įstojimu, institucijos dirbtų veiksmingai. Tačiau šiuo metu padėtis pasikeitė. Turime Tarybos Pirmininką – visi mus tikina, kad tai yra asmuo, kuris siekia bendro sutarimo ir susitarimo, – ir vyriausiąją įgaliotinę užsienio politikos reikalams.

Aiškinimas ex ante, ar jie tinkami, ar netinkami, palyginti su tais, kurių pavardės buvo pirma laiko svarstomos, arba palyginti su tais, kurie galbūt specializuojasi šiais klausimais, yra nesvarbus. Svarbu tai, kaip bus taikoma sutartis. Šiuo atveju nepaprastai svarbus Europos Komisijos ir Europos Parlamento bendradarbiavimas. Parlamento vaidmuo buvo sustiprintas, tačiau kad jis būtų sustiprintas iš esmės ir kad Europos piliečiai tai pastebėtų, Europos Komisijai būtina skubiai iškelti klausimus atsižvelgiant į tai, kad ji turi iniciatyvos teisę Europos Vadovų Taryboje.

Taryba tariamai veiks greičiau atsižvelgiant į tai, kad ji nebeveiks kaip anksčiau, kai jai pirmininkaudavo valstybės narės, todėl vyriausybės nebeturės galimybės manipuliuoti Taryba siekdamos įrodyti, kad visus gerus dalykus daro vyriausybės, o visus blogus ir nemalonius dalykus – Briuselis.

Akivaizdu, kad gruodžio mėn. Taryboje bus klausimų dėl plėtros, tačiau nei ministras, nei Komisijos Pirmininkas nepateikė mums jokios išsamios informacijos – jie apskritai kalbėjo apie kitus reikalus. Akivaizdu, kad plėtra į Vakarų Balkanus ir Turkiją remiantis Europos Komisijos pasiūlymais susiduria su daugybe abejonių ir klausimų, nepaisant tikslo integruoti šias šalis į Europos Sąjungą.

  Catherine Trautmann (S&D) . – (FR) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ketvirtadienį Europos Sąjunga paskyrė H. Van Rompuy pirmuoju nuolatiniu Tarybos Pirmininku ir C. Ashton, kuri bus atsakinga už Europos diplomatiją. Ponios ir ponai, noriu grįžti prie diskusijos, kuri mūsų institucijose vyko nuo to laiko, kai buvo paskelbta apie šiuos paskyrimus.

Iš tikrųjų, mano nuomone, be pavardžių ir funkcijų, pagrindinis yra valstybių klausimas. Leiskite paaiškinti, ką noriu pasakyti. Matome tai, kas galėtų būti baisiausiu košmaru tiems, kurie perdavė Europos Bendrijos idealą ir išreiškė troškimą sukurti sąjungą. Tuo metu buvo manoma, kad Europos Sąjungos pagrindas turi būti valstybės teisėtumas ir kad jos ateitis priklauso nuo nacionalinio egoizmo ribų peržengimo. Dėl dviejų prieštaringų aplinkų įtampos, kuri kartais būna skausminga, dažnai sukuriami originalūs mechanizmai, tačiau visų pirma dėl jos susiformuoja politinis požiūris, kuris yra vienintelis pasaulyje.

Šis košmaras, ponios ir ponai, atitiktų Europą, kuri apsiribotų tarpvyriausybinio komplektavimo bendrija. Kaip šiandien galime pastebėti, rezultatas būtų įtarinėjimas nekompetencija, prielaidų kėlimas dėl teisėtumo ir įtampa tarp giminingų politinių partijų grupių.

Sakydama šią kalbą neketinu, kaip suprasite, grįžti prie vien tik ketinimų vertinimo. Labiau norėčiau kartu su jumis prisiminti Europos Parlamento narių teises ir pareigas. Mūsų pareiga – abejoti nesuprantamais ginčais, kylančių dėl paskyrimų į postus, kurie yra Lisabonos sutarties padarinys. Mūsų pareiga ateityje priversti Tarybą atsisakyti šio nedemokratiško ir archajiško skyrimo metodo, kuriuo puoselėjama mintis, kad kurdamasi Europa yra atsitvėrusi nuo savo gyventojų.

Mūsų pareiga pasinaudoti visomis savo naujomis Parlamento prerogatyvomis, kurių atsiras dėl naujų galių, garantuojamų mums pagal Lisabonos sutartį, kad galėtume daryti įtaką politikai.

Parlamentui, esančiam tarp susilpnintos Komisijos ir sustiprinto tarpvyriausybinio centro, reikia tapti instituciniu pusiausvyros tašku. Šiuo klausimu tikiuosi, kad Komisijos pirmininko pavaduotojai bus taikomas tas pats Europos Parlamento klausymo procesas, kaip kitiems Komisijos nariams. Iš tikrųjų mes turime teisę vykdyti šį procesą, nes ji suteikiama pagal sutartis. Be to, palaikau R. Harms pasiūlymą – ji pasiūlė surengti naujo Pirmininko ir visų frakcijų susitikimą.

Mūsų pareiga – pagreitinti Europos integraciją, kurios padėtis tikrai yra bloga. Niekas negali pagrįstai norėti, kad H. Van Rompuy arba C. Ashton patikėti įgaliojimai apviltų, todėl ypač linkiu visokeriopos sėkmės C. Ashton, nes didžiuojuosi, kad į šį vyriausiojo įgaliotinio postą buvo paskirta moteris.

  Marielle De Sarnez (ALDE) . – (FR) Gerb. pirmininke, visų pirma dėkoju jums, Tarybai pirmininkaujančiai Švedijai, kad metų pabaigoje paliekate mus padarę viską, ką galėjote. Tai gera žinia Komisijai ir gera žinia mūsų Parlamentui.

Tai pasakiusi, dabar aptarsiu keletą klausimų. Pirma, paskyrimų klausimas. Man kelia abejonių ne žmonių klausimas, o procedūrų. Be to, tikrai tikiuosi, kad šis kartas bus paskutinis, kai tai vyks tokiu būdu. Europiečiai tikėjosi diskusijų skaidrumo, demokratijos ir aiškumo, o iš esmės sulaukė štai ko: neaiškumo ir paskutinę akimirką slapta Europos Vadovų Taryboje surengtų derybų. Tai neturi pasikartoti, todėl, manau, mūsų Parlamento pareiga bus pasiūlyti naujas procedūras ir naujas taisykles ateičiai.

Dėl klimato kaitos linkiu, kad pasibaigus Kopenhagos konferencijai Europos Sąjunga kalbėtų vienu balsu ir veiktų bendrai, kad ir kokia būtų konferencijos baigtis. Tad ženkime toliau! Siekime faktinio išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinimo 30 proc.! Kai sakau „faktinio“, tai reiškia, kad galiausiai vieną dieną bus būtina iškelti laikinų išimčių ir prekybos taršos leidimais klausimą. Ženkime toliau ir vėl prisiimkime tvirtą finansinį įsipareigojimą besivystančioms šalims. Mes joms esame skolingi.

Galiausiai dėl ekonominės ir socialinės padėties: privalome kurti naują ekonomikos modelį, pagal kurį prioritetas būtų teikiamas užimtumui, socialinei pažangai ir ilgalaikiam, kitaip tariant, visų formų tvarumui. Todėl mums reikia priežiūros ir reguliavimo, politikos, kuri būtų palankesnė mažoms ir vidutinėms įmonėms, ir bendro mąstymo apie mokesčių sistemą, kurioje pirmenybė būtų teikiama ilgajam, o ne trumpajam laikotarpiui.

  Gerald Häfner (Verts/ALE). – (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, kokioje padėtyje esame dabar rengdamiesi šiam Europos aukščiausiojo lygio susitikimui? Kai kurios kalbos skambėjo taip, tartum viskas būtų gerai, jeigu paprasčiausiai turėtume pakankamai Komisijos narių socialdemokratų arba liberalų – taip, pone M. Schulzai. Manau, kad tai klaida. Viskas bus gerai, kai susitarsime dėl pagrindinių Europos laukiančių uždavinių.

Prieš 20 metų Europoje sugriovėme geležinę uždangą, taip pat, mano manymu, svarbu tai, kad tai padarė žmonės, piliečiai, o ne ginkluotosios pajėgos, vyriausybės arba slaptosios tarnybos. Manau, kad ateityje taip pat sugebėsime kurti Europą tik kartu su piliečiais.

Antra, yra kitų sienų, kurias reikia nugriauti, įskaitant tas, kurios yra mūsų galvose. Pvz., daugelis žmonių vis dar mano, kad laisvę galime priešpriešinti saugumui, nors žinome, kad laisvė veiksminga tik tada, kai ją puoselėjame. Tačiau ši apsauga neturėtų būti užtikrinama pakenkiant pagrindinėms žmogaus teisėms ir skatinti kurti sekimo valstybę, žinant SWIFT pavyzdį ir kitas problemas.

Daugelis žmonių taip pat mano, kad galima Europą priešpriešinti demokratijai. Tačiau tik demokratinei Europai gali ilgainiui pasisekti. Daugelis žmonių mano, kad aplinka ir ekonomika yra priešingos sąvokos, o vienintelis būdas užtikrinti ilgalaikį klestėjimą – sukurti ekologinę ekonomiką.

Galiausiai norėčiau pasakyti vieną dalyką. Šiuo metu rengiamės Kopenhagos konferencijai, todėl jeigu joje nepadarysime visko, kas įmanoma, nepaisydami išlaidų, – daugelis žmonių yra pasirengę išleisti šimtus milijonų bankams gelbėti, tačiau šykšti klimatui, – ir jeigu neveiksime greitai ir nuosekliai, tada tai, kiek tai susiję su manimi kaip kalbėtoju, bus teisinga ir kalbant apie žmonių giminę. Jos laikas bus praėjęs.

  Roberts Zīle (ECR). – (LV) Ačiū, gerb. pirmininke. Praėjusią savaitę Europos visuomenė patyrė du įvykius. Futbolo bendruomenė matė, kaip teisėjas pasirinko komandą, kuri dalyvaus pasaulio taurės finalinėse varžybose, tačiau visa visuomenė nematė arba nesuprato, kaip ir kodėl tam tikri arbitrai renka Europos įstaigos čempionus. Tačiau jeigu kas nors paklaus, kam ateityje skambins Baltųjų Rūmų arba Kremliaus valdytojas, atsakymas bus toks: jie skambins tiems patiems žmonėms, kuriems skambindavo anksčiau. Dėl Tarybos gruodžio mėn. priemonių turiu pasakyti, kad, žinodamas, kokia yra ekonominė, finansinė ir užimtumo padėtis, kviečiu Tarybai pirmininkaujančią Švediją nepamiršti gerai žinomos Baltijos valstybių situacijos šiais aspektais. Įvertinus agresyvų investavimą į šias šalis, jos buvo priverstos žūtbūt tvirtai laikytis savo nacionalinės valiutos ir investuotojams palankaus susiejimo su euru. Tikrovėje tai reiškia jų ekonomikų nuvertinimą, todėl Baltijos šalių gyventojai tampa nedarbo čempionais, o jų demografinė visuomenė baigia nukraujuoti. Apie kokį Europos solidarumą galime kalbėti savo piliečiams, jeigu jų socialinė ir ekonominė padėtis nuo Europos vidurkio atsilieka dar labiau negu buvo prieš jiems įstojant į Europos Sąjungą?

  Andrey Kovatchev (PPE). – (BG) Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, sprendimų priėmimo procesas turėtų tapti skaidresnis, demokratiškesnis ir veiksmingesnis. Tačiau, kaip gerai žinome, veiksmingumas ir demokratija ne visada krypsta į tą pačią pusę, ypač tada, kai yra institucijų koordinavimo ir ryšių su piliečiais trūkumas. Nekyla abejonių, kad būtų daug demokratiškiau surasti tinkamą būdą įtraukti Europos piliečius į Tarybos Pirmininko rinkimus, kad Europos Sąjunga galėtų iš tikrųjų priartėti prie savo piliečių. Manau, tai bus užduotis ateičiai. Nepaisydamas viso to, linkiu visokeriopos sėkmės tiems, kurie buvo paskirti Tarybos Pirmininku ir vyriausiąja įgaliotine.

Dėl būsimo gruodžio 10–11 d. Tarybos susitikimo labai tikiuosi, kad jame bus patvirtinta plataus užmojo institucinių klausimų, susijusių su Lisabonos sutartimi, programa. Galvoju apie Europos išorės veiksmų tarnybą. Mums turi būti aiškūs pagrindiniai duomenys apie jos sudėtį, teisinį statusą ir įgaliojimus. Šia prasme mūsų Parlamentas balsuoja dėl savo pozicijos dėl E. Broko pranešimo. Be to, tikiuosi gauti aiškų Tarybos paaiškinimą dėl koordinuojamų strategijų, taikomų ir siūlomų siekiant išbristi iš krizės, įskaitant bet kokias ekonomines ir finansines priemones, rezultatų. Visų pirma norėčiau žinoti, kokia Tarybos nuomonė apie būsimas Europos finansų priežiūros institucijas, kurios ateityje turėtų sumažinti finansinių nusižengimų, kurie iš esmės prisidėjo prie dabartinės krizės, riziką.

Kitas svarbus klausimas, kuriuo tikiuosi išgirsti Tarybos sprendimą, yra, pvz., integruota strategija po Lisabonos sutarties įsigaliojimo, kurią, girdėjome, tikimasi patvirtinti 2010 m. kovo mėn. Tikiuosi, kad Parlamentas aktyviai prisidės prie šios strategijos. Europos piliečiai turi būti šios strategijos pagrindas. Darbo vietų kūrimas taikant investicijas, mokslinius tyrimus, ekologiškas technologijas ir ekologinį veiksmingumą turi būti veiksnys, padedantis tvariai ekonomikos plėtrai, o ne atvirkščiai. Dėl Stokholmo strategijos, taip pat norėčiau, kad Šengeno erdvė būtų plečiama, žinoma, siekiant kuo greičiau įtraukti Bulgariją ir Rumuniją. Dėkoju jums ir linkiu visokeriopos sėkmės susitikime.

  Glenis Willmott (S&D). – Gerb. pirmininke, visų pirma noriu pasakyti, kad palankiai vertinu naują H. Van Rompuy paskyrimą ir ypač didžiuojuosi, kad turime pirmąją vyriausiąją įgaliotinę – nepaprastai gabią ir talentingą britę C. Ashton.

Dėl gruodžio mėn. Tarybos susitikimo: šią savaitę matėme nepalankių orų poveikį šiaurės vakarų Anglijoje esančioje Kambrijoje, kuri patyrė didžiulį potvynį, tačiau ne tik Europoje orai sudaro netikėtų sunkumų. Nepalankūs orai sukelia kitų nenumatytų žmonių tragedijų visoje planetoje.

Neigimas yra lengvas pasirinkimas, tačiau aš neinu į politiką tam, kad kovočiau dėl lengvo pasirinkimo. Nenoriu, kad mano vaikai arba vaikaičiai paklaustų, kodėl nesiėmiau veiksmų. Mano regione konservatoriams atstovauja R. Helmer, kuris žmogaus veiklos sukeltą klimato kaitą apibūdina kaip mitą. Nepaisant konservatorių lyderio D. Camerono tvirtinimų, kad jie yra aplinkos partija, R. Helmer simbolizuoja konservatyvios aplinkos politikos pavojingumą ir nepatikimumą.

Mums reikia veikti, tačiau kovoti su tuo vieniems nebus veiksminga. Mums reikia veiksmų visais lygmenimis, kurie apimtų mūsų sukuriamo anglies dioksido kiekio sumažinimą bent 2 proc. Palaikau tokius kaip mūsų ministras pirmininkas, kuris įsipareigojo iki 2050 m. išmetamo anglies dioksido kiekį sumažinti 80 proc. JK leiboristų vyriausybė nori sandėrio, kuris būtų plataus užmojo, veiksmingas ir teisingas, ir remti skurdžiausias šalis, kad jos galėtų sumažinti savo išmetamųjų teršalų kiekį ir prisitaikyti prie klimato kaitos.

Bet koks sutartas klimato priemonių finansavimas turi būti skirtas papildant esamus plėtros pagalbos tikslus, o ne iš esamų biudžetų. Bet koks Kopenhagoje sutartas finansavimas turi būti konkrečiai skirtas klimato kaitos poveikio problemai spręsti besivystančiame pasaulyje ir neturėtų pakeisti kitų vertingų pagalbos srautų. Šiuo metu, atrodo, daugiausia dėmesio bus skiriama trumpalaikiam skubios pradžios finansavimui, tačiau mums taip pat reikalingi ilgalaikiai įsipareigojimai. Ar J. M. Barroso gali užtikrinti, kad finansinius įsipareigojimus po 2012 m. padarys bet kokio Kopenhagos susitarimo prioritetu?

  Diana Wallis (ALDE). – Gerb. pirmininke, esame priartėję prie naujos eros pradžios ir galbūt turėtume užduoti sau šiuos tris klausimus: kas, kaip ir ką? Į klausimą „kas“ daugiau ar mažiau atsakyta praėjusią savaitę, kuo niekas nebūtų galėjęs būti labiau patenkintas nei aš. Savaitės pradžioje Komisijoje buvo tik trys moterys, o pabaigoje jų yra devynios.

Kai kurioms iš jų galiu pranešti, kad Europos Parlamento narės moterys su kostiumais ir kaklaraiščiais šiuo metu nusileidžia, tačiau jos sugrįš atgal po penkerių metų, jeigu procesas nepagerės. Gal kitą kartą galėtų būti toks procesas, kad visos valstybės narės moteris ir vyrus kandidatais siūlytų taip, kad mums nereikėtų paskutinę akimirką skubėti.

Taip pat dar noriu pakalbėti klausimu „kaip“. Šis procesas buvo neskaidrus. Buvo minėta, kad dabar turime pagalvoti apie praktinę Lisabonos sutarties reikšmę. Padarykime skaidrumą mūsų trijų institucijų, mūsų tarpusavio elgesio ir mūsų atvirumo visuomenei šūkiu. Ateityje turi viešpatauti skaidrumas.

Klausimas „ką“ turi būti dėmesys mūsų piliečiams. Nauja Stokholmo programa yra gera pradžia, nes ji daug labiau orientuota į pilietį nei jos pirmtakės, tačiau turime toliau ginti savo piliečių teises ne tik užtikrindami piliečių apsaugą, bet ir užtikrindami, kad jų kasdienis gyvenimas būtų lengvesnis visoje Europoje.

  Mirosław Piotrowski (ECR). – (PL) Gerb. pirmininke, artėjančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime vis dar vyraus nesenų Tarybos Pirmininko ir ES diplomatijos vadovės rinkimų tema. Daugeliui staigmena buvo ne tik šių konkrečių žmonių išrinkimas, bet ir nepakankamai aiškiai nurodytos jų pareigos. Ilgą laiką mums buvo sakoma, kad dėl naujosios Lisabonos sutarties pagerės ES darbas, tačiau dabar, pradžioje, ji, atrodo, skatins konfliktus dėl personalo. Nė vienas iš kandidatų nepristatė programos, pvz., skirtingai nei J. M. Barroso, kuris prieš jo išrinkimą pristatė programą.

Pereiname į bandymų etapą, kuriame labai daug kas priklausys nuo naujųjų lyderių asmenybės ir vaizduotės. Galime tik tikėtis, kad imdamiesi spręsti tokius klausimus kaip Komisijos pertvarkymas ir cikliniai pakeitimai, kurie nemažai priklauso nuo žmonių veiklos, jie taip pat imsis spręsti konkrečias ES piliečių problemas, pvz., ekonomikos krizės, skurdžiausiems ES regionams skirtos pagalbos ir kovos su terorizmu.

  Gunnar Hökmark (PPE). – Gerb. pirmininke, manau, kad po to, kai Lisabonos sutartis tapo tikrove, po praėjusios savaitės Europos Vadovų Tarybos susitikimo ir kandidatų į Komisijos narius iškėlimo, laikas nustatyti naujas perspektyvas ir išsiaiškinti, kokie nauji iššūkiai laukia mūsų.

Vienas iš jų akivaizdus – darbas pasibaigus Kopenhagos konferencijai bus toks pat įtemptas, kaip ir anksčiau. Jis toliau bus vienas pagrindinių Europos Sąjungos ir naujosios Komisijos uždavinių. Tačiau taip pat atsižvelgiame į tai, kad dabar laikas pamiršti senas Europos Rytų ir Vakarų koncepcijas arba sena ir nauja ir pagalvoti, kad tai yra viena Europa.

Be to, laikas suprasti, kad dabar, po visų diskusijų apie Lisabonos sutartį, laikas pagalvoti apie naują impulsą plėtros procesui.

Kroatija ir Islandija – norėčiau, kad jos konkuruotų, kuri bus 28-oji. Tačiau taip pat reikia apsvarstyti Vakarų Balkanus ir, žinoma, derybas su Turkija. Tokie klausimai dabar laukia mūsų, kurie taip pat yra būdas padidinti Europos Sąjungos jėgą naujajame pasaulyje, kuriame mums reikia būti stipriems ir pirmauti idėjų ir vertybių srityje.

Tačiau taip pat yra klausimas, kaip dabar užtikrinti, kad turėtume naują socialinės Europos darbotvarkę, – kalbama apie darbo vietas, inovacijas ir klestėjimą, – ir vienintelis būdas tai pasiekti – užtikrinti, kad pasibaigus krizei galėsime tapti konkurencinga ir pirmaujančia ekonomika.

Be to, norėčiau pabrėžti, kad naujosios Komisijos pareiga – užtikrinti, kad nebūtų protekcionizmo, kad mažoms ir vidutinėms įmonėms būtų lengva augti, iškilti bei veikti visoje Europoje ir kad galėtume užtikrinti, kad Europa būtų dinamiška ekonomika. Tai yra svarbu, todėl Komisijos Pirmininkui ir visiems Komisijos nariams sakau: norint, kad Europa būtų socialinė, mums reikia užtikrinti, kad būtų konkurencinga Europos ekonomika.

  Csaba Sándor Tabajdi (S&D). – (HU) Gerb. pirmininke, ponia M. Wallström, Lisabonos sutarties ratifikavimo procesas dabar jau užbaigtas, o valstybių ar vyriausybių vadovai išrinko Komisijos narę C. Ashton pirmąja ES užsienio reikalų ministre, nors tai nėra oficialus jos titulas.

Dabar kita užduotis bus įsteigti Europos Sąjungos užsienio reikalų tarnybą. Yra viena aplinkybė, kurios svarbu nepamiršti steigiant šią tarnybą, – todėl prašau Tarybai pirmininkaujančios Švedijos ir konkrečiai C. Malmström užtikrinti, kad užsienio reikalų tarnyboje tam būtų skiriama dėmesio, – būtent, kad Išorės ryšių ir Plėtros generaliniuose direktoratuose yra labai žemas atstovavimo naujosioms valstybėms narėms lygis. Nustatant kvotas valstybėms narėms būtina atsižvelgti į tai, kad naujosioms valstybėms narėms šiuose dviejuose generaliniuose direktoratuose tikrai prastai atstovaujama. Todėl neturėtų būti taikoma jokia diskriminacija, nes, kad užsienio reikalų tarnyba įgytų pasitikėjimą žmonių akyse, reikia atkreipti dėmesį į šį proporcingumą. Labai svarbu, kad užsienio reikalų tarnyboje šis proporcingumas ir vienodas vertinimas būtų įgyvendinti. Tai atitinka mūsų bendruosius interesus.

Raginu Europos Komisiją, taip pat Tarybą atidžiai išnagrinėti šį aspektą. Iš 143 asmenų, užsienyje atstovaujančių ES, tik vienas ambasadorius yra iš naujosios valstybės narės. Tai akivaizdus faktas.

  Charles Goerens (ALDE) . – (FR) Gerb. pirmininke, tai, ką ketinu pasakyti, nesusiję su Tarybai pirmininkaujančia Švedija, kuri buvo puiki pirmininkaujanti valstybė ir kurią dėl to noriu pasveikinti. Tiksliau kalbant, mano pastabos susijusios su visa Europos Vadovų Tarybos kolegija.

Ko nebuvo padaryta siekiant išsaugoti Lisabonos sutartį? Daug metų kovojome, kad Europą padarytume skaidresnę, veiksmingesnę, labiau matomą ir artimesnę piliečiams.

Mūsų samprotavimu, Tarybos Pirmininką ir vyriausiąją įgaliotinę paskirdama tik įsigaliojus naujajai sutarčiai, 2009 m. lapkričio 19 d. neeilinė Europos Vadovų Taryba nebūtų išsižadėjusi Lisabonos sutarties esmės. 10 metų kovojome, kad ši sutartis būtų, tačiau Taryba nepanorėjo palaukti 10 dienų, kad galėtų įvykdyti naujas nuostatas, susijusias su paskyrimais į du postus.

Lisabonos sutarties, dėl kurios taip atkakliai kovojome, iš esmės nebūtų buvę išsižadėta, jeigu Pirmininko postas būtų buvęs patikėtas J.-C. Junckeriui, ištikimam europiečiui, puikiam mokytojui ir Europos entuziastui, turinčiam puikią patirtį ir kompetenciją. Retai sutinkamas toks asmuo, turintis tiek daug gerų savybių. Iki šiol mums nebuvo paaiškinta, kaip šios neginčijamos geros savybės tapo kliūtimi jį paskirti, nes iš tikrųjų, atrodo, taip buvo. Esu ne vienintelis, kuris norėtų būti informuotas šiuo klausimu.

Nei įprastinė Europos Vadovų Taryba, nei neeilinė Europos Vadovų Taryba, taip pat praėjusio ketvirtadienio posėdžio dalyviai nepajėgė užmaskuoti prarajos tarp tarpvyriausybinio nusistatymo ir Bendrijos metodų. Nesu vienintelis, smerkiantis tokią padėtį. Po Airijos referendumo daugelis žmonių manė, kad Europai buvo suteikta galimybė gyvuoti toliau, tačiau lygiai tiek pat žmonių apgailestavo dėl gana neįtikimos šios Parlamento kadencijos pradžios.

Keletas žodžių pabaigoje: man telieka tikėtis, kad paskirtasis Pirmininkas, kurio žmogiškosios geros savybės ir politiniai įgūdžiai gerai žinomi, sugebės kiek įmanoma greičiau duoti naują impulsą Europai, kuriai jo labai reikia.

  Simon Busuttil (PPE). – (MT) Kartais būname taip įsitraukę į savo kasdienius darbus, kad nesugebame iki galo įvertinti savo praleidžiamų istorinių momentų. Lisabonos sutarties įsigaliojimas yra viena iš tokių progų, kuri įeis į istoriją ir kurią galiausiai mūsų vaikai bei ateities kartos nagrinės ir apie kurią mokysis. Tačiau tokiomis progomis kaip ši taip pat turime pagalvoti apie tokio istorinio momento prasmę. Norėčiau pateikti du trumpus pamąstymus.

Pirma, dėl sutarties mes galiausiai sulauksime, mano manymu, nenaudingų diskusijų dėl Europos institucijų ir dėl Europos Sąjungos Konstitucijos pabaigos. Taigi, dabar siekiame būti geresnėje pozicijoje, kad būtume pasirengę realijoms, kuriomis turi užsiimti Europa, pvz., tai yra ekonomine padėtimi, užimtumu, klimato kaita ir imigracija. Tai yra mūsų uždaviniai, kuriuos savo rinkėjų pageidavimu turime spręsti.

Kitas apmąstymas susijęs su Parlamento vaidmeniu. Tai paskutinis kartas, kai Parlamentas šiame plenariniame posėdyje susirinks turėdamas galias, kurias turėjo iki šiol. Šis Parlamentas atsirado prieš penkiasdešimt metų, o jo narius skyrė nacionaliniai parlamentai. Šiandien tai yra Parlamentas, kuris įgaliojimais spręsti, leisti ir rengti teisės aktus dalijasi su Ministrų taryba. Manau, kad dėl to bus kuriami Europos Sąjungos teisės aktai, kuriuose bus geriau išreiškiami mūsų piliečių interesai. Šis Parlamentas įsipareigoja mūsų priimamuose teisės aktuose ginti piliečių interesus.

Pranašauju, kad Taryba, kuri susitinka kitą savaitę, aptars šio momento istorinę reikšmę ir kad dirbsime kartu, siekdami įveikti sunkumus, su kuriais susiduriame.

  Jörg Leichtfried (S&D). – (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, man, mums visiems ir ateityje visai Europos Sąjungai yra vienas aiškus prioritetas – tai darbo rinka. Privalome daug daugiau dėmesio skirti naujų darbo vietų kūrimui ir turimų darbo vietų išsaugojimui. Ši labai svarbi sritis gali būti kelias į sėkmingą ir tvarią Europą, tačiau ji, mano nuomone, pastaraisiais mėnesiais buvo smarkiai apleista. Turime žinoti, kad mažas nedarbo lygis turi teigiamą poveikį daugeliui kitų sričių. Įsitikinkime, kad svertus taikome tinkamoje vietoje.

Be to, nesuprantu daugelio Parlamento kalbėtojų, kurie skundžiasi, kad kai kurie Europos politikai prieš savo išrinkimą neturėjo pasaulinės šlovės. Kodėl jie turėtų būti žymūs? Mums reikia būti pakankamai pasitikinčiais savimi europiečiais, kad galėtume pasakyti, kas mums patinka ir kas, mūsų manymu, yra tinkamas ir paskui išrinkti šiuos žmones, o ne spręsti remdamiesi tuo, ar kiti žmonės girdėjo, ar negirdėjo apie juos, arba ar jie tinka, ar netinka mūsų viso pasaulio partneriams. Bet koks kitoks požiūris būtų absurdiškas, t. y. toks pat absurdiškas, kaip daugelis kalbų, išgirstų iš daugelio žmonių, kurie, jeigu jie apskritai čia dalyvauja, slepiasi už ryškiai spalvotų vėliavų.

  Tunne Kelam (PPE). – Gerb. pirmininke, laukti, kada įsigalios Lisabonos sutartis – gera advento pradžia.

Tačiau tai nėra vien Dievo dovana. Mums reikia ryžtingai dėti pastangas, kad gautume papildomos naudos mūsų Europos projektui. Pirmiausia dabar atviras kelias bendroms Europos politikos sritims. Nebėra jokių formalių dingsčių susilaikyti dėl jų. Dabar Tarybos eilė pradėti energingą bendrą užsienio saugumo ir energetikos politiką, kuri galėtų tapti tikrai įtikima mūsų partneriams. Viena iš skubiausių užduočių baigti kurti bendrą energetikos rinką, sukurti visos Europos energijos tiekimo tinklus ir saugyklas, taip pat įgyvendinti energetinio solidarumo sąlygas.

Antra problema kyla dėl ekonomikos krizės. Tiesą sakant, euro zonai nepriklausančios šalys labiausiai nukentėjo dėl staigaus investicijų sumažėjimo ir didėjančio nedarbo. Be to, jos tapo labiau pažeidžiamos dėl konkurencijos atžvilgiu nepalankios padėties, palyginti su euro zonos narėmis. Todėl aiškiai yra reikalingos laikinos ES priemonės, pvz., papildomos galimybės skolintis siekiant paremti MVĮ bei energetikos ir infrastruktūros projektus. Be to, geresnės sąlygos pasinaudoti Europos fondais galėtų būti sudarytos laikinai sumažinus nacionalinius bendro finansavimo reikalavimus.

Kaip jūs žinote, pirmininke, mano šalis, Estija, ryžtingai deda pastangas, kad 2011 m. galėtų prisijungti prie euro zonos. Estijos užsienio skolos lygis yra vienas žemiausių, ir jai pasisekė sukontroliuoti biudžeto deficitą. Tai, kad neseniai EBPO ir Komisijos narys J. Almunia pripažino Estijos pastangas, – drąsinantys požymiai, kad esame teisingame kelyje.

  Zoran Thaler (S&D). – (SL) Gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba spręs labai svarbius klausimus. Tai bus pirmas Tarybos susitikimas po Lisabonos sutarties ratifikavimo, o mano kolegos Parlamente jau kalbėjo apie tai, kokie bus šie klausimai.

Aš pats norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į vieną labai svarbų klausimą, kurio kartais linkstama nepastebėti ir kuris vis dėlto yra susijęs su Europos ir visos Europos Sąjungos stabilumu – tai Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos (angl. FYROM) klausimas.

Pastaruosius ketverius metus BJRM buvo šalis kandidatė ir paskutinius 18 metų – įšaldyto konflikto su savo pietine kaimyne ir ilgalaike Europos Sąjungos nare Graikija dalyvė. Tai reiškia, kad galėtume sakyti, jog Europos viduryje yra įšaldytas konfliktas.

Šie metai BJRM buvo labai sėkmingi. 2009 m. BJRM padarė didelę pažangą. Ji gavo pozityvų Komisijos pranešimą, kuriame rekomenduojama Tarybai leisti šiai šaliai pradėti derybas dėl visateisės narystės. Gruodžio 20 d. jai bus panaikintas vizų režimas, o Graikijoje ką tik buvo rinkimai.

Raginu, viena vertus, Tarybos ir Komisijos atstovus ir, kita vertus, valstybes nares suteikti paramą ministrams pirmininkams G. Papandreou ir N. Gruevskiui, šiems dviem drąsiems vyrams, kad jie galiausiai galėtų surasti sprendimą ir kad BJRM galėtų prisijungti prie didžiulės šeimos – Europos.

  Andrzej Grzyb (PPE). – (PL) Gerb. pirmininke, Europos Vadovų Taryba, kuri susitinka gruodžio 11–12 d., apibendrins vaisingą Švedijos pirmininkavimą Tarybai. Noriu pasveikinti ministrę ir visą vyriausybę, nes jos užbaigė labai sunkų ratifikavimo procesą. Antra, prasideda Lisabonos sutarties įgyvendinimas. Be to, įsteigiamos tokios naujos institucijos, kaip Europos Vadovų Tarybos Pirmininko ir vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams. Žinome, kad šie paskyrimai sukėlė diskusijų ir ginčų, taip pat ir čia, šioje posėdžių salėje.

Linkime iškeltiems kandidatams geros kloties, tačiau norėtume pasakyti, kad, be kita ko, tikras išbandymas bus Rytų politikos kokybė ir Europos išorės veiksmų tarnybos steigimo procesas. Tačiau apgailestaujame, kad komandoje nėra nei vieno atstovo, kuris atstovautų Vidurio ir Rytų Europai. Manau, kad ateityje kito perskirstymo metu šis reikalavimas tikrai galėtų būti patenkintas.

Kopenhagos aukščiausiojo lygio susitikime klimato klausimais, be kita ko, turi būti patvirtinti plataus užmojo tikslai, kuriuos pasiūlė Europos Sąjunga. Tai taip pat klausimas būsimajai Tarybai. Tokiu klausimu yra Stokholmo programa, kuri svarbi saugumo, piliečių ir naujųjų Lisabonos sutarties nuostatų požiūriu. Be to, yra viskas, kas siejama su ekonomikos krize.

Mūsų lūkesčiai, siejami su Lisabonos sutarties įgyvendinimu, visų pirma yra veiksmingesnė ES, sugebanti vykdyti tolesnę plėtrą ir duodanti naudos tiek piliečiams, tiek valstybėms narėms. Tikimės, kad Lisabonos sutartimi bus sudarytos sąlygos naujai kuris bendrajai rinkai, pašalinus politinės ir ekonominės integracijos prarają. Be to, norėtume, kad naujoji Europos Komisija būtų skiriama atsižvelgiant į Europos Parlamentą ir jo teises, taip pat į naujo nacionalinių parlamentų vaidmens įgyvendinimą, kartu išsaugant subsidiarumo principą, ir į diskusijas, kaip kurti Europą įgyvendinus Lisabonos sutartį. Tačiau praktinis Lisabonos sutarties įgyvendinimas reiškia pripažinimą, kad solidarumas ir energetikos politika taip pat yra klausimai, reglamentuojami dabartiniais teisės aktais, pvz., reglamentu dėl dujų tiekimo saugumo.

  Ivari Padar (S&D). – (ET) Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau pakalbėti apie praėjusią savaitę paskirtą vyriausiąją įgaliotinę. Kai kurie ankstesni kalbėtojai kritikavo tiek Pirmininką, tiek vyriausiąją įgaliotinę, tačiau aš tokią kritiką laikau visiškai nederama. Niekas niekada nebūna visiškai patenkintas, tačiau aš pats abiejų atstovų paskyrimą vertinu pozityviai, nes buvo rasta visų šių subjektų interesų pusiausvyra: mažų ir didelių šalių, vyrų ir moterų, taip pat įvairių politinių polių.

Galbūt vienintelis dalykas, kuris mane erzina, yra tai, kad jokie naujųjų valstybių narių atstovai negavo jokio iš šių postų, nors galbūt tai bus įmanoma kitą kartą. Bet kuriuo atveju noriu padėkoti kiekvienam kandidatui iš mano regiono, ypač Estijos Prezidentui T. H. Ilvesui ir Latvijos Prezidentei V. Vīkei-Freibergai. Tačiau manau, kad dabar turėtume tęsti būtiną darbą ir liautis švaistyti laiką dėl asmenybių.

Antras svarbus klausimas, apie kurį noriu pakalbėti, – kova su finansų krize, kurį, manau, Taryba paskelbė prioritetiniu. Europos piliečiai tikisi, kad spręsime nedarbo problemas ir užsiimsime finansų priežiūros teisės aktų paketu. Kalbant šiuo klausimu, labai svarbu, kokia bus naujoji Komisija ir kiek veiksminga ji bus. Tai galioja ir mano šaliai, Estijai, nes mums aiškiausias tikslas – išlaikyti naują ekonomikos augimą, kad taptume visateise euro zonos nare, o tai mes beveik baigiame padaryti, nes yra didelė tikimybė, kad įvykdysime Mastrichto kriterijus. Ačiū.

  Alojz Peterle. (PPE). – (SL) Esu patenkintas, kad priartėjome prie pirmojo Tarybos susitikimo, kuris bus surengtas pagal Lisabonos sutarties taisykles. Linkiu pirmajam Tarybos Pirmininkui H. Van Rompuy visokeriopos sėkmės. Mūsų požiūris į tai, kaip turėtume vieningai veikti, nors ir atsižvelgdami į mūsų įvairovę, gana panašus.

Nauja institucinė tvarka buvo patvirtinta siekiant priartinti mūsų sprendimų priėmimą prie piliečių ir padaryti jį paprastesnį, demokratiškesnį, skaidresnį ir veiksmingesnį. Šiuo atžvilgiu girdėjome daug kalbų apie galingą Europą. Tačiau esminis klausimas, kurį reikia užduoti šiuo momentu, – kokią galios koncepciją turėtume plėtoti arba kokiu pagrindu galėtume kurti galingą Europą. Europos Sąjungos galia ir sėkmė iki šiol buvo paremta šiomis dviem pagrindinėmis Europos įkūrėjų idėjomis: pirma, pagarba žmogaus orumui ir, antra, bendradarbiavimu. Tai reiškia, kad nors dirbame siekdami apsaugoti savo interesus, taip pat turėtume atsižvelgti į kitus – ar būtų kalbama apie asmenis, gyventojus, mažumas, ar šalis.

Šiandien mums reikia dar kartą visai rimtai savęs paklausti, ką reiškia gerbti žmogaus orumą ir ką reiškia įtraukti žmogų į mūsų rūpesčių sūkurį. Šis klausimas labai glaudžiai susijęs su Stokholmo programa. Daugelis iš jūsų čia ragino atkreipti dėmesį į pagrindines laisves ir būtinybę apsaugoti jas, tačiau pasirodė, kad turime gana skirtingas nuomones apie tai, kur iš tikrųjų prasideda žmogaus teisės. Tikiuosi, jog pagaliau galime sutikti, kad žmogaus teisės prasideda anksčiau, negu asmeniui suteikiama tos šalies pilietybė.

Esu su tais, kurie tvirtai tiki, kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 1 straipsnį reikia taikyti visam žmogaus gyvenimui, t. y. nuo žmogaus gyvenimo pradžios iki pabaigos. Visų pirma reikia apsaugoti tuos, kurie negali patys apsisaugoti. Kol galėsime apsaugoti žmogaus laisves, privalome apsaugoti žmogaus gyvenimą.

Man buvo malonu girdėti, kiek daug jūsų vartoja žodžius „veikimas kartu“ ir „veikimas partnerystės pagrindu“. Europos galia – jos bendros pastangos, ar kalbėtume apie humanitarinį, ar apie tarpvyriausybinį metodą. Mūsų galbūt laukia vis daugiau iššūkių, kurie pareikalaus iš mūsų pademonstruoti bendrą politinę valią, tačiau glaudesnis bendradarbiavimas nereiškia mūsų tapatumo praradimo.

  Göran Färm (S&D). - (SV) Gerb. pirmininke, mes girdime kritikuojant, kad du visiškai nežinomi politikai paskirti į aukščiausias ES pareigas. Manau, kad ši kritika neteisinga. Bent jau mes Parlamente pažįstame C. Ashton kaip puikią lyderę. Tačiau kritiką reikia nagrinėti, nes dabar daugelis daro išvadą, kad valstybės narės nori matyti ES veikiančią tik kaip tarpvyriausybinę koordinavimo instituciją, o ne atskirą politinį lygmenį, kurio užduotis – ieškoti bendrų sprendimų pagrindiniams iššūkiams, pvz., augimui, darbo vietoms, taikai ir aplinkai. Jei tai būtų tiesa, tai būtų visiškas absurdas.

Atsižvelgiant į tai, kelia nerimą tai, kad Komisijai ir Tarybai buvo taip sunku parodyti kokį nors gebėjimą veikti sprendžiant vieną didžiausių ES laukiančių vidaus uždavinių – būtent ilgalaikio ES biudžeto reformos. Dabar mes turime skirti reikalingus išteklius investuoti į vidaus rinką. Ginčas vyksta dėl transporto ir energetikos infrastruktūros. Privalome skirti išteklius, reikalingus tam, kad galėtume paremti tai, ką nustatome naujoje 2020 m. Lisabonos strategijoje. Mums reikia nors iš dalies išspręsti klimato kaitos politikos finansavimo klausimą panaudojant ES biudžetą ir pasirengti būsimai plėtrai.

Todėl mano klausimas pirmininkaujančiai valstybei ir Komisijai būtų toks: kada sulauksime konkrečių pasiūlymų dėl laikotarpio vidurio peržiūros, kuri turėtų poveikį nesamoms maržoms, taikytinoms likusiems trejiems šios finansinės perspektyvos metams, nes dabartinės viršutinės ribos neleidžia imtis jokių pagrįstų veiksmų siekiant spręsti uždavinius, kurių negalima atidėti po 2013 m., ir pasiūlymo dėl ilgalaikio biudžeto reformos gairių parengimo?

  Seán Kelly (PPE). - (GA) Gerb. pirmininke, norėčiau Airijos vardu tarti keletą žodžių apie šią istorinę Europos Sąjungos progą.

– Lisabonos sutartis, įsigaliojanti visų pirma remiantis 67 proc. Airijos gyventojų balsų už, yra didžiulė paskata visiems, gyvenantiems Europos Sąjungoje. Manau, kad tai atspindi piliečių paramą dėl gero darbo, kuris pagal Europos projektą buvo padarytas per daugelį metų.

Deja, Pirmininko ir vyriausiosios įgaliotinės paskyrimas susilaukė labai daug negatyvios kritikos, kuri, mano manymu, yra iš dalies neteisinga.

Pirma, kai žmonės skiriami į pareigas, jiems turėtų būti duodama šiek tiek laiko apsiprasti ir apie juos turėtų būti sprendžiama pagal rezultatus, o ne pagal išankstinę nuomonę apie jų gebėjimą dirbti darbą.

Antai apie H. Van Rompuy buvo sakoma, kad jis yra bendro sutarimo formuotojas ir veiksmingas derybininkas, tartum tai būtų neigiamos savybės. Mūsų gyvenamais laikais šios savybės labai svarbios. Ko mes norime? Prezidento tipo guru, kuris pasaulyje elgiasi pasipūtėliškai ir kelia problemų? Griovėjo ar žlugdytojo? Ne, dabar mums reikia gero, veiksmingo ir jautraus pirmininko, todėl manau, kad tokį mes turime. Aš linkiu jam geros kloties.

Dėl baronienės C. Ashton buvo pasakyta, kad ji niekada nebuvo išrinkta į pareigas, ir tai tiesa, tačiau tai savaime vienaip ar kitaip nemenkina jos kaip asmenybės ar veiksmingos politikės savybių. Nuo to laiko, kai patekau čia, ją mačiau tik užsiėmusią veikla, o konkrečiai – klausinėjau ją apie prekybos susitarimą su Pietų Korėja ir pamaniau, kad ji labai gerai atsakinėjo.

Manau, kad kai kurios šiandien N. Farage’s pareikštos pastabos, deja, buvo perdėtos, tačiau šiame etape baigiu įsitikinti, kad N. Farage primena ilgai grojančią plokštelę. Jis toliau kartoja tą pačią politinę darbotvarkę, grįždamas į „Valdyk Britaniją!“ ir tautos kovos su tauta laikus. Tie laikai baigėsi. Europos Sąjunga yra didžiausias taikos procesas koks tik žinomas. Taip turi būti ir toliau, o mes, parlamentarai, turime įtemptai dirbti siekdami užtikrinti, kad tai būtų kryptis, kurios nuo dabar ji laikysis.

  Diogo Feio (PPE). – (PT) Gerb. pirmininke, tai svarbi diskusija, nes manau, kad tai paskutinė diskusija, kurioje svarstysime pavardes. Tiesą sakant, atėjo laikas atversti kitą puslapį, svarstyti politiką ir uždavinius, kurie laukia Europos Sąjungos. Norėčiau nurodyti vieną tokį uždavinį – krizės įveikimo klausimą. Tai yra vienas iš tų klausimų, kuriais Europos politinės institucijos labiausiai susivienijusios.

Tai laikas, tinkamas padėkoti Tarybai ir visų pirma Tarybai pirmininkaujančiai Švedijai už jų rūpestingumą. Tai laikas, tinkamas pasveikinti Komisiją ir jos Pirmininką, kuriam visada labai rūpėjo, kaip įveikti krizę, ir pabrėžti, kad pats Parlamentas, įsteigdamas specialų komitetą, įrodė esąs tinkamai pasirengęs svarstyti šį klausimą.

Tačiau tai taip pat yra laikas, kai esama nesutapimų tarp to, ką tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmeniu sako politiniai lyderiai, ir to, ką sako centrinių bankų valdytojai.

Visų pirma mums reikia būti apdairiems kalbant apie krizės pabaigą. Tai netinkamas laikas atsisakyti paramos priemonių valstybių ekonomikoms ir bendrovėms. Tačiau tai taip pat yra laikas, tinkamas iš anksto planuoti kursą. Centrinių bankų vadovai perspėjo vyriausybes dėl plataus užmojo planų siekiant koreguoti biudžetų deficitus.

Laikai keičiasi. Be to, kelioms vyriausybėms adresuotame pranešime jie atskleidė savo nepritarimą kai kurioms politikos kryptims, pvz., toms, pagal kurias siekiama mažinti mokesčius. Apgailestauju, kad Portugalijos vyriausybė nesirenka krypties mažinti mokesčius. Tai turi būti konkurencingumo kryptis, todėl žinia apie šią koncepciją turi būti aiški – konkurencingumo, paskatų, augimo, paramos bendrovėms ir Europos paramos augimui ir darbo vietoms didinimas.

  János Áder (PPE). – (HU) Gerb. pirmininke, Kopenhagos konferencija nurodoma kaip ketvirtas Europos Vadovų Tarybos darbotvarkės klausimas. Yra du ginčytini klausimai, kurie kliudo Europos Sąjungai pasiekti, kad būtų nusistatyta bendrą pozicija šiuo klausimu. Vienas susijęs su anglies dioksido kvotų pardavimu po 2012 m. Komisija ir kai kurios senosios ES valstybės narės nori uždrausti kvotų pardavimą po 2012 m. Tačiau devynios šalys – Čekija, Lenkija, Vengrija, Rumunija, trys Baltijos valstybės, Slovakija ir Bulgarija – primygtinai reikalauja, kad joms būtų leista pardavinėti savo kvotas ir po 2012 m.

Minėtos šalys, įskaitant Vengriją, savo įsipareigojimus pagal Kioto protokolą įvykdė, jų neįvykdė arba juos įvykdė su perviršiu. Pvz., Vengrija, kuri įsipareigojo pasiekti 8 proc. sumažėjimą, pasiekė 23 proc. sumažėjimą. Todėl Vengrija laiko Komisijos poziciją visiškai nepriimtina ir kuo ryžtingiausiai primygtinai reikalauja, kad jai būtų leista pardavinėti savo anglies dioksido kvotas ir po 2012 m. Be to, noriu paraginti savo kolegas Parlamento narius iš Bulgarijos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos ir Baltijos valstybių, nepaisant partinės priklausomybės, lygiai taip pat, kaip anksčiau, ryžtingai laikytis šio požiūrio.

  Othmar Karas (PPE). – (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau perduoti savo nuoširdžius sveikinimus jums, ponia C. Malmström, dėl perėjimo, taip sakant, iš Parlamento į vyriausybę ir iš vyriausybės į Europos Komisiją. Linkiu jums visa ko geriausio.

Praėjęs posėdis vyko pagal Nicos sutartį, o dabar kalbame apie pirmą posėdį pagal Lisabonos sutartį. Šis kokybinis šuolis, šis pokytis, šis naujas skyrius pirmajame aukščiausiojo lygio susitikime turi būti pastebėtas. Europa pasikeitė. Baigėsi diskusijos apie institucijas, taip pat, tikiuosi, apie personalą. Pereiname prie politikos formavimo naujomis sąlygomis. Bus didinamos piliečių ir parlamentų teisės bei Europos Sąjungos ir institucijų galimybės veikti, o mums, visoms trims institucijoms, bus suteiktos teisės, dėl kurių mums bus lengviau atstovauti savo žemynui pasaulyje.

Popieriuje galite rašyti ką norite. Tačiau ar galėsime įtikinti žmones, kad turime politinę valią veikti, formuluoti naujus tikslus ir įtraukti piliečius į projektus, priklausys nuo visų šių susitikimų, vyksiančių per kelias kitas savaites. Tikiuosi, kad šiame aukščiausiojo lygio susitikime bus suformuota nauja varomoji jėga, naujas atsakomybės jausmas ir rimtesnis požiūris į įvairių klausimų sprendimą. Pastarąsias kelias dienas matėme, kaip ieškoma mažiausio bendro vardiklio – nacionalizavimo ir politizavimo. Kita vertus, Lisabonos sutartis yra kvietimas imtis sprendimus perkelti į Europos lygmenį ir formuoti politiką.

Todėl tikiuosi, kad žinome, ką darysime su socialinės rinkos ekonomikos modeliu. Kaip tvarkysimės su finansų ir ekonomikos krize? Tai daryti galime ne gindami turimas teises, o ieškodami visuotinių sprendimų. Taip pat tikiuosi, kad persvarstysime savo finansus. Mums būtina žinoti, kiek pinigų reikia išleisti įvairiai mūsų politikai. Aukščiausiojo lygio susitikime pareiga atlikti šį finansų persvarstymą turi būti perduota Komisijai. Privalome rimtai, sąžiningai ir atvirai apsvarstyti įvairias temas ir nusistatyti naujus tikslus. Linkiu jums visa ko geriausio.

  Jean-Pierre Audy (PPE) . – (FR) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, šiandien turėtume būti laimingi, nes išbrendame iš keblios institucinės padėties. Turime Lisabonos sutartį, turime paritetą ir turime „veidus“, vis dėlto kaip galėčiau paaiškinti tą nesmagumą, kurį jaučiu?

Šiandien šioje beveik tuščioje posėdžių salėje nejaučiu gyvybės; mes dalyvaujame keliančioje nusivylimą diskusijoje apie pasirengimą šiai Europos Vadovų Tarybai. Negaliu paaiškinti šio nesmagumo jausmo, susijusio su pasirengimu šiai paskutinei Europos Vadovų Tarybai, vadovaujamai besikeičiančių pirmininkaujančių valstybių.

Kaip jis skiriasi nuo žmonių džiaugsmo 2004 m., kai buvusios komunistinės šalys įstojo į Europos Sąjungą! Kaip jis skiriasi nuo jausmo per iškilmes minint dvidešimtąsias Berlyno sienos griuvimo metines! Taip, dabar žinome, kad sprendimas kils ne iš valstybių narių. Sprendimas kils iš žmonių – jis kils iš Europos Parlamento.

Taigi, žiūriu į Komisiją, kuri turi ne pasitraukti į nuošalę, o sudaryti politinį aljansą su Europos Parlamentu, kad žmonių aljansas užtikrintų, kad galėtume svajoti apie tai, ko trokštame šiai Europos Sąjungai, žmonių Europos Sąjungai.

  Andreas Mölzer (NI). – (DE) Gerb. pirmininke, sutinku su dauguma ankstesnių kalbėtojų, kad Lisabonos sutarties įsigaliojimas reiškia naują istorinį Europos integracijos etapą. Tačiau žmonės, visos Europos piliečiai, ne visada yra nusiteikę švęsti, kai pagalvoja apie sutartį. Daugelis žmonių bijo, kad dėl Lisabonos sutarties Europoje galėtų padidėti centralizmas.

Daugelis žmonių baiminasi, kad mažos ES valstybės narės, pvz., mano gimtoji valstybė Austrija, turės mažesnę įtaką, nes didelės valstybės narės, esant naujiems balsavimo metodams, turės galimybę spręsti viską. Be to, žmonės yra susidarę įspūdį, kad žmonių parinkimas užimti aukščiausias Europos Sąjungoje pareigas grindžiamas švelniausiais ir menkiausiais bendrais standartais. Negalima nieko blogo pasakyti prieš asmenines H. Van Rompuy ir baronienės C. Ashton savybes. Tačiau žmonės suprato, kad procesas nebuvo susijęs su demokratiniu pasirinkimu.

Jeigu norime Europos Sąjungą vesti į daug žadančią ateitį, šiame Parlamente privalome siekti daugiau demokratijos, įskaitant žmonių parinkimo užimti aukščiausias pareigas procesą.

  Rachida Dati (PPE) . – (FR) Gerb. pirmininke, ponia C. Malmström, Komisijos nary, ponios ir ponai, Europos Sąjunga sugrįžo prie 2009 m. trečiojo ketvirčio augimo, todėl tai galėtų paskatinti mus patikėti, kad jau išgyvenome blogiausius laikus.

Tačiau išlieka kelianti nerimą padėtis, kurios priežastis – nedarbo protrūkis, todėl privalome ir toliau būti nepaprastai atsargūs. Be to, lapkričio 23 d. pranešime Komisija tvirtina, kad nuo 2008 m. antro ketvirčio iki 2009 m. vidurio finansų krizė sunaikino daugiau nei 4 mln. darbo vietų.

Šiandien nepaprastai svarbu, kad kitoje Europos Vadovų Taryboje užimtumo klausimas būtų apsvarstytas atsižvelgiant į Lisabonos strategiją po 2010 m. Į ją turi būti įtraukti plataus užmojo tikslai ir inovacinės priemonės.

Manau, kad nuo šiol diskusijose daugiausia dėmesio turi būti skiriama šios Lisabonos strategijos pritaikymui šiam painiam laikotarpiui. Mūsų bendrapiliečiai laukia, kada Europa – tai galime kasdien matyti vietoje – pasiūlys sprendimus dėl užimtumo krizės. Nenuvilkime jų.

Tačiau mano pastabos ir nusivylimas panašūs kaip ir mano kolegos J.-P. Audy stebint beveik tuščią posėdžių salę ir stebint itin didelį nerimą mūsų Europos bendrapiliečiams keliančią padėtį.

  Aldo Patriciello (PPE). – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, visų pirma noriu padėkoti Tarybai pirmininkaujančiai Švedijai už per šiuos mėnesius dėtas didžiules pastangas, dėl kurių, be kita ko, buvo patvirtinta Lisabonos sutartis.

Pagaliau po 10 metų institucinės aklavietės Europos Sąjunga gali atnaujinti savo augimo tendenciją, kuri prieš tam tikrą laiką buvo netikėtai nutraukta stiprinant bendro sprendimų priėmimo procedūrą.

Visiškai nepaisant diskusijų apie pasirinktų asmenų savybes, pastarųjų dienų paskyrimai tikrai parodė, kad paskyrimo procedūros yra labai toli nuo Europos Sąjungos puoselėjamų skaidrumo ir atsakomybės jos piliečiams principų. Parlamentas privalo įsipareigoti garantuoti, kad ateityje aktyviau dalyvaus derybose, kurių valstybės negali ir neturi vesti Taryboje slapčia.

Galiausiai tikiuosi, kad 2009 m. sugebėsime užbaigti sudarę plataus užmojo susitarimą Kopenhagos konferencijoje, kurioje Europos Sąjunga privalo kalbėti vienu balsu, kad išreikštų savo nuomonę apie klimato kaitą.

  Czesław Adam Siekierski (PPE). – (PL) Gerb. pirmininke, svarbiausias – svarbesnis nei bet kuris kitas – Tarybai pirmininkaujančios Švedijos darbas buvo Lisabonos sutartis, kuria sudaromos naujos galimybės Europai. Mums reikia parengti jos įgyvendinimo veiksmų planą. Laisvų vietų užpildymas – tik pradžia. Antra, mums reikia patvirtinti ekonomikos atsinaujinimui skirtą planą. Mums reikia neužmiršti ne tik pagalbos bankams, bet ir pagalbos paprastiems gyventojams, ypač nedarbo ribojimo srityje. Trečia, rengiame kovos su klimato kaita strategiją – tai puiku. Sprendžiame, ką turėtume padaryti šioje srityje, tačiau nepamirškime, kad finansinės pagalbos požiūriu kova su krize yra pirmoje vietoje. Ketvirta, Stokholmo programa reiškia saugią ir atvirą Europą, laisvių Europą – tik tokiu atveju ji yra bendra Europa. Šiuo atveju būtina tam tikra šių svarbių vertybių pusiausvyra. Galiausiai Baltijos šalių regiono vystymuisi reikalingas glaudesnis valstybių narių bendradarbiavimas, todėl Švedija labai daug padarė šioje srityje.

  Petru Constantin Luhan (PPE). – (RO) Noriu pradėti pasveikindamas Tarybai pirmininkaujančią Švediją su tuo, kaip ji pasirengė perėjimui prie Lisabonos sutarties. Šis Tarybai pirmininkaujančios Švedijos darbotvarkės prioritetas buvo sėkmingai įgyvendintas. Manau, kad gruodžio mėn. Taryba privalo ieškoti, kaip išspręsti dvejopą problemą, su kuria susiduria Europa: ekonomikos krizės ir klimato kaitos.

Šiuo metu reikia atkurti pasitikėjimą finansų rinkose ir tuo tikslu sukurti stebėsenos sistemą, numatytą panašioms krizėms valdyti ir neleisti joms kilti ateityje. Klimato kaitos klausimu manau, kad aplinkos apsaugos politikos projektas neturi turėti įtakos kitokių rūšių politikai arba Europos lėšų skyrimui tokiai politikai, kaip regioninės plėtros politika.

  Cecilia Malmström, einanti Tarybos Pirmininko pareigas. – (SV) Gerb. pirmininke, atsakysiu į keletą trumpų klausimų. Buvo klausimas dėl Turkijos. Žinoma, esame patenkinti, kad Turkija Europos integraciją toliau laiko kompleksiniu tikslu. Derybose su Turkija daroma pažanga – galbūt ne taip greitai, kaip norėtume, tačiau pažanga daroma, todėl tikimės, kad metų pabaigoje galėsime atidaryti aplinkos skyrių.

Suprantama, mes taip pat palaikome Turkijos ir Kipro derybas, taip pat derybas, rengiamas saloje siekiant rasti sprendimą jos padalijimo klausimu. Už šį procesą atsako suinteresuotosios šalys, pagalbą taip pat teikia JT, o ES neabejotinai palaiko tai, todėl labai neseniai buvau Kipre pasikalbėti su visomis su šiuo reikalu susijusiomis šalimis, nes būtų nuostabu, jeigu greitai galėtų būti rastas sprendimas. Be to, šią popietę su užsienio reikalų ministru C. Bildtu vyks diskusija dėl plėtros, susijusios su Turkija ir kitomis šalimis kandidatėmis, per kurią Parlamento nariai turės galimybę užduoti klausimus šiuo ir kitais klausimais.

Trumpai pakalbėsiu apie Baltijos jūros strategiją. Noriu dar kartą padėkoti Europos Parlamentui už paramą, kurią šiuo klausimu suteikė Tarybai pirmininkaujančiai Švedijai. Žinoma, kad Baltijos jūros strategija atsirado būtent čia, Parlamente, todėl esame labai patenkinti, kad dabar ji patvirtinta ir galioja. Ji bus labai svarbus veiksnys ne tik sudarant sąlygas spręsti regiono aplinkos apsaugos problemas, bet ir plečiant bendradarbiavimą, be kita ko, klestėjimo, inovacijų ir saugumo tikslais.

Europos išorės veiksmų tarnyba – vienas didžiausių ir svarbiausių pokyčių, kurie yra Lisabonos sutarties padarinys. Spalio mėn. aukščiausiojo lygio susitikime Europos Vadovų Taryba patvirtino bendrą šios tarnybos struktūrą. Dabar C. Ashton darbą šios struktūros klausimu tęs kartu su Europos Parlamentu ir ne vėliau kaip kitų metų balandžio mėn. pateiks galutinį pasiūlymą. Žinoma, Išorės veiksmų tarnyba bus steigiama etapais, taip pat svarbu, kad tai būtų daroma kompetentingai ir konstruktyviai. Europos Parlamentas turės galimybę apsvarstyti, kokią formą ji tai įgis.

Kalbant apie biudžeto persvarstymą, pone G. Färmai, visiškai pritariu jūsų nuomonei, kad dabar, kai po savaitės pagaliau bus veikianti Lisabonos sutartis su naujomis šiuolaikinėmis pagrindinėmis taisyklėmis, taikomomis Europos Sąjungai, mums aiškiai taip pat reikės šiuolaikinio biudžeto, dėl kurio būtume pajėgūs spręsti atitinkamus uždavinius. Tikiuosi, kad naujoji Komisija sugebės kuo greičiau pateikti tokį pasiūlymą. Manau, kad Pirmininkas J. M. Barroso taip pat užsiminė apie tai vakar per klausimų valandą.

Praėjus aštuoneriems metams nuo Lakene vykusios Europos Vadovų Tarybos susitikimo, dabar esame prie naujos sutarties įsigaliojimo slenksčio. Tai yra istorinis momentas, naujos Europos Sąjungos eros pradžia. Man labai malonu, kad Tarybai pirmininkaujanti Švedija sugebėjo prisidėti prie šios sutarties įgyvendinimo. Dabar galime iš dalies pamiršti institucinius klausimus ir sutelkti dėmesį į pagrindinius politinius uždavinius, kurie, kaip mums žinoma, rūpi Europos piliečiams, nes, savaime aišku, dėl ko mes visi kovojame, jeigu ne dėl Europos piliečių.

Daugelis šių klausimų bus svarstomi gruodžio mėn. vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime. Kalbant apie klimatą – pagrindinį mūsų kartos klausimą, reikia pasakyti, kad Europos Vadovų Taryba susitinka tuo pat metu, kaip ir Kopenhagos susitikimas klimato klausimu, todėl aukščiausiojo lygio susitikimas suteiks mums galimybę prireikus pakoreguoti savo derybinę poziciją Kopenhagoje.

Finansų klausimais ir apie ekonomikos krizę turiu pasakyti, kad galime panaudoti nemažai priemonių, taip pat parengti ilgalaikes gaires, kaip galėtume vėl padaryti Europą konkurencingą, kad užtikrintume klestėjimą ir socialinę sanglaudą, o visų pirma atsižvelgti į naująją Lisabonos strategiją, kuri ilguoju ir vidutiniu laikotarpiu šiuo atžvilgiu galėtų būti labai naudinga Europai.

Galiausiai Stokholmo programa bus užtikrintas Europos piliečių saugumas ir apsauga, todėl nepaprastai svarbu, kad įgyvendintume šią programą. Visi šie klausimai liks po aukščiausiojo lygio susitikimo, taip pat visais šiais klausimais mums reikia labai glaudžiai bendradarbiauti su Europos Parlamentu. Ministras Pirmininkas F. Reinfeldt dalyvaus gruodžio mėn. posėdyje, paskui praneš aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatus, be to, pateiks bendrą Tarybai pirmininkaujančios Švedijos parengtą santrauką. Labai dėkoju už labai geras ir naudingas diskusijas.

  Margot Wallström, Komisijos pirmininko pavaduotoja. – Gerb. pirmininke, tą pačią dieną, kai džiaugiamės tuo, kad kitoje Komisijoje akivaizdžiai bus bent devynios moterys, – tai taip pat vertinu kaip visų mūsų, kurie aktyviai kovoja dėl to, pergalę, – šįryt iš naujų pranešimų sužinome, kad vien Prancūzijoje per praėjusius metus dėl smurto šeimoje buvo nužudytos 156 moterys. Kadangi tai yra Tarptautinė smurto prieš moteris panaikinimo diena, tai turėtų priversti stabtelėti, pagalvoti ir, tikėkimės, ateityje veikti Europos lygmeniu, taip pat tarptautiniu lygmeniu. Galbūt turėtume kelti šį klausimą ir įvairiuose susitikimuose, vyksiančiuose likusią šios dienos dalį.

Tai svarbus žingsnis į priekį. Tuo taip pat daug pasakoma apie nuo šiol taikomas procedūras, kurios skiriant Komisijos narius turėtų būti atviresnės. Tikiuosi, kad ateityje valstybės narės ir vyriausybės siūlys ir vyrų, ir moterų kandidatūras. Manau, tai puiki idėja.

Be to, norėčiau pateikti pastabų apie naujosios vyriausiosios įgaliotinės ir naujojo Tarybos Pirmininko paskyrimus. C. Ashton paskirta į Komisiją turėdama visišką JK vyriausybės pasitikėjimą. Jeigu neklystu, prieš metus Parlamente už ją iš tikrųjų balsavo labai didelė dauguma – 538 balsavusieji. Kaip girdėjome sakant kai kuriuos iš jūsų, ji labai glaudžiai bendradarbiavo su Parlamentu ir visada ieškojo, kaip Parlamentui įsitraukti į įvairius reikalus. Ją vienbalsiai buvo paskyrę 27 valstybių ar vyriausybių vadovai, todėl, mano manymu, ji turi visas teises dirbti savo darbą ir įgyti Europos Sąjungos užsienio partnerių pagarbą. Man patiko čia pateikta metafora, kad, užuot turėję tą, dėl kurio būtų stabdomas eismas, – arba turimi omenyje raudoni šviesoforo signalai, – turėtumėte ramų operatorių – tą, kuris Europos Sąjungoje iš tikrųjų padėtų eismo srautui arba demokratiškai ir tinkamai priimti sprendimus. Aš pažįstu ją kaip labai puikią kolegę ir noriu pasakyti, kad ji taip pat yra tikra europietė. Tai iš tikrųjų yra svarbus išeities taškas.

Čia vykusioje diskusijoje jau išgirdome malonių pastabų. Manau, kad ši diskusija buvo rezultatyvi ir naudinga, ir dėkoju visiems už dalyvavimą joje. Taip pat norėčiau pateikti pastabų apie tiesioginį G. Färmo klausimą dėl biudžeto persvarstymo. Galiu tik pakartoti tai, ką jums jau sakė Komisijos Pirmininkas – kad šis klausimas bus perduotas naujajai Komisijai. Tai reikia padaryti pirmiausia, nes naujojoje Lisabonos sutartyje bus nuostatų, kurioms reikalinga nauja institucinė struktūra, todėl tai taip pat bus tinkamas pagrindas priimti sprendimus dėl biudžeto. Antra, naujoji Komisija turės apsispręsti dėl politinių prioritetų ir paskui skirti pinigus pagal jų poreikį, kad iš tikrųjų politiniai prioritetai būtų paremti biudžetu. Noriu pasakyti, kad tai svarbi naujovė ir galimybė kitai Komisijai. Tai bus perduota C. Malmström kartu su nuoširdžiais mūsų visų rankų paspaudimais. Komisija gali tik pasakyti, kad kitų metų pradžioje bus pateiktas pasiūlymas dėl biudžeto persvarstymo, kuris bus skubi užduotis kitai Komisijai.

Taip pat norėčiau pakalbėti vienu klausimu, susijusiu su Stokholmo programa. Stokholmo programos patvirtinimas sutampa su Lisabonos sutarties įsigaliojimu, po kurio Europos Parlamentas turės lemiamą vaidmenį formuojant šias politikos sritis. Taip vėl bus padidintas demokratinis svarbių sprendimų, kurie turi būti priimti teisingumo ir vidaus reikalų klausimais, teisėtumas. Tai gera žinia Europos piliečiams, taip pat visoms ES institucijoms.

Kalbant apie klimato kaitą girdžiu, kad yra bendras požiūris į aktyvų vaidmenį, kurį Europos Sąjunga turėtų vaidinti Kopenhagoje ir ateityje.

Taigi, dar kartą labai ačiū už diskusiją. Turėdami naują Lisabonos sutartį, dabar turėsime dokumentą, kuris padės mums spręsti visus svarbius klausimus, kurie čia buvo iškelti – klimato kaitos, kovos su finansų krize ir jos socialiniu bei kitokiu poveikiu, ir, žinoma, taip pat užtikrinti, kad ateityje mūsų Europos Sąjunga bus demokratinė.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Raštiški pareiškimai (Darbi tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Artėjančioje Europos Vadovų Taryboje ketinama sukurti būsimos Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos pagrindus. Tai daroma tuo metu, kai nedarbas Europoje siekia istorinį lygį ir ekonomika išgyvena nuosmukį, grimzdama į gilią krizę. Praėjus aštuoneriems metams turime pripažinti tikrovę – nustatyti tikslai visiškai žlugo. Šios nesėkmės priežastys slypi greitai išaiškėjusioje tikrojoje šios strategijos darbotvarkėje: darbo santykių reglamentavimo panaikinimas ir su tuo susijęs darbo nuvertinimas, puolimas prieš socialines teises, pagrindinių viešųjų paslaugų sužlugdymas, pagrindinių ekonomikos sektorių privatizavimas ir liberalizavimas ir rinkos, kaip viršenybės, primetimas viešojo gyvenimo sritims, kurių daugėja. Darbuotojai ir gyventojai turi pakankamai priežasčių tikėtis radikalaus šios darbotvarkės atsisakymo – krypties pakeitimo, kurį nepaprastai svarbu įgyvendinti. Be kita ko, tokiam pokyčiui reikia: pripažinti švietimą kaip teisę, o ne kaip paslaugą ar tiesiog kitą rinkos sektorių; demokratizuoti teisę į žinias ir kultūrą; branginti darbą ir darbuotojų teises; apsaugoti našius sektorius ir labai mažas, mažas ir vidutines įmones; kokybiškų viešųjų paslaugų visiems; teisingesnio turto paskirstymo.

  András Gyürk (PPE) , raštu. – (HU) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, tikimasi, kad artėjančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime valstybės narės susitars dėl pagrindinių principų, pristatomų Kopenhagos klimato kaitos konferencijoje. Mano manymu, svarbu, kad išmetamųjų teršalų kvotos ir besivystančioms šalims skiriama finansinė parama neatitrauktų nuo energijos vartojimo efektyvumo klausimo. Kitaip tariant, Europos Sąjunga yra linkusi pamiršti apie šį lengvą prizą. Tai būtų ypač pražūtinga dėl to, kad kai kuriuose Europos regionuose galime daug pigiau sumažinti išmetamųjų teršalų lygį didindami energijos vartojimo efektyvumą, negu kokiais nors kitais sprendimais. Iš to, kas minėta, galima daryti dvi išvadas. Pirma, patvirtindama naują klimato apsaugos sistemą Europos Sąjunga privalo stengtis užtikrinti visuotinę energijos vartojimo efektyvumo standartų konvergenciją. Antra, būsimame ES ilgalaikiame biudžete energijos vartojimo efektyvumo subsidijoms turi būti teikiama didesnė reikšmė, o ypatingas dėmesys turi būti skiriamas buvusių socialistinių šalių pastatų rekonstravimo programoms. Taip yra dėl to, kad šioje srityje galima pasiekti įspūdingų taupymo rezultatų palyginti nedidelėmis finansinėmis išlaidomis.

  Marian-Jean Marinescu (PPE), raštu. – (RO) Pagrindinė Stokholmo programos tema bus „Kurti piliečių Europą“. Man tai reiškia, kad nuo šiol Europos institucijos kartu su valstybėmis narėmis turi daryti pažangą siekdamos panaikinti sienas ES viduje, nes piliečiai toliau susiduria su administracinėmis ir teisinėmis kliūtimis, kurios, atrodo, trukdo jiems naudotis savo teise gyventi ir dirbti pasirinktoje valstybėje narėje. Todėl vykdant Stokholmo programą ši pagrindinė tema turi tapti tikrove, taip pat joje turi būti pateikiamos aiškiai apibrėžtos priemonės visų ES darbuotojų patekimui į Bendrijos darbo rinką palengvinti, kurios būtų svarbus Europos pilietybės simbolis.

Be to, dabartinės ekonomikos krizės sąlygomis dar labiau išryškėja būtinybė skatinti visiškai išnaudoti laisvo judėjimo teisę. ES gerinant judumo sąlygas, bendroje laisvės, teisių ir pareigų erdvėje, konsoliduojama Šengeno erdvė, todėl iškyla būtinybė kuo greičiau integruoti likusias valstybes nares. Be to, tai apima ir tinkamą ES išorės sienų valdymą, kuris turi būti vykdomas kuo nuosekliau.

  Sirpa Pietikäinen (PPE), raštu. – (FI) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, noriu padėkoti Tarybai pirmininkaujančiai Švedijai už jos indėlį rengiant naują teisingumo ir vidaus reikalų darbo programos projektą.

Dėl Stokholmo programos Europos Sąjunga galės pagerinti kasdienį visų ES piliečių gyvenimą. Saugumas, gerovė ir lygybė – nuoseklaus teisinės valstybės, solidarumo ir nediskriminavimo principo laikymosi įvairiose politikos srityse ir rengiant teisės aktus rezultatas.

Norėčiau sulaukti, kada daug daugiau dėmesio bus skiriama imigrantų, mažumų ir tų, kurie dėl vienos ar kitos priežasties susiduria su diskriminacija, kasdienio gyvenimo gerinimui. Kalbama ne vien apie išstūmimo į užribį reiškinį – naujų Eurobarometro tyrimų duomenimis, vienas iš šešių europiečių sako, kad per pastaruosius penkerius metus patyrė diskriminaciją.

Todėl noriu pabrėžti, kokia svarbi dabar Tarybos svarstoma direktyva dėl diskriminavimo teikiant prekes ir paslaugas draudimo. Deja, direktyvos pažanga Taryboje buvo labai lėta, taip pat dėl jos buvo susidurta su nemažu kai kurių valstybių narių pasipriešinimu. Europos Sąjungos vertybių pagrindą sudaro pagarba žmogaus teisių ir lygybės principams. Šie principai taip pat turi būti iki galo įgyvendinti visos Europos teisės aktų lygmeniu.

(Posėdis sustabdytas 11.40 val.)

(11.45–12.05 val. Parlamentas susirinko įteikti apdovanojimo LUX.)

(Posėdis atnaujintas 12.05 val.)

PIRMININKAVO: J. BUZEK
Pirmininkas

  Pirmininkas. – Kitas klausimas yra balsuoti skirtas laikas.

(Balsavimo rezultatus ir kitą informaciją apie balsavimą žr. protokole)

- Prieš balsavimą:

  Nicole Sinclaire (EFD). – Gerb. Pirmininke, remdamasi 173 straipsniu kalbu apie Darbo tvarkos taisyklių 2 straipsnį. Cituoju: „Europos Parlamento nariai, vykdydami savo įgaliojimus, veikia nepriklausomai.“ Šįryt vykusioje diskusijoje apie Tarybos ir Komisijos pareiškimus jūs, gerb. Pirmininke, pasakėte, kad N. Farage’s pastabos nepriimtinos. Kaip naujas Parlamento narys norėčiau, kad išaiškintumėte, ar, atsižvelgiant į 2 straipsnį, šio Parlamento narys gali laisvai reikšti savo nuomonę be jokios cenzūros.

  Pirmininkas. – Jums leidus susitiksiu su N. Farage ir mudu draugiškai pasikalbėsime apie tai. Štai ką aš siūlau. Labai jums ačiū.

  Martin Schulz (S&D). – (DE) Gerb. Pirmininke, šįryt aš taip pat dalyvavau diskusijoje. Aš nesusidariau įspūdžio, kad buvote neteisingas arba kokiu nors būdu piktnaudžiavote savo pareigomis. Priešingai…

(Šurmulys)

Norėčiau pasakyti, kad iš tikrųjų jūs labai kantriai ir pagarbiai klausėtės, kaip tos vadinamosios frakcijos pirmininkas mums demonstravo, kad jis yra profesionalus šmeižikas. Tokia iš tikrųjų yra N. Farage’s kalba.

(Plojimai)

  Søren Bo Søndergaard, pranešėjas. – Gerb. Pirmininke, noriu paprašyti vardinio balsavimo dėl Tarybos 2007 m. biudžeto vykdymo. Mano manymu, svarbu, kad Taryba pastebėtų didelę Parlamento paramą, slypinčią už mūsų reikalavimų Tarybai kitoje biudžeto vykdymo patvirtinimo procedūroje glaudžiau bendradarbiauti su Parlamentu ir jo kompetentingais komitetais.

- Prieš balsavimą:

  Ivo Belet, pranešėjas. – Gerb. Pirmininke, tiesiog norėčiau padėkoti Tarybai pirmininkaujančiai Švedijai už puikų bendradarbiavimą. Manau, kad šis susitarimas yra plataus užmojo ir realistiškas. Juo būsime įtikinti rinktis degalų vartojimo efektyvumą, mažą triukšmą ir, be abejo, saugumą. Dėkoju Komisijai ir pagalbiniams pranešėjams M. Grootei ir J. Chatzimarkakiui už jų padarytą didžiulį darbą.

- Prieš balsavimą:

  Bruno Gollnisch (NI) . – (FR) Gerb. Pirmininke, mano kompiuteris neveikia, tačiau ne tai yra pagrindinis dalykas, kurį norėjau pasakyti.

Šiame pranešime, gerb. Pirmininke, buvo pakeitimas, kuris buvo išbrauktas – 86 pakeitimas. Mano klausimas dėl darbo tvarkos grindžiamas mūsų Darbo tvarkos taisyklių 24 straipsnio 2 dalimi. Kaip jau turėjau garbės jums paaiškinti daugelio savo kolegų vardu, šiuo straipsniu Nepriklausomų narių frakcijai suteikiama teisė skirti vieną iš jų pačių delegatu į Pirmininkų sueigą. Blokavus administracijai, šio įpareigojimo nebuvo laikomasi nuo liepos mėn.

Tačiau pagal šį 86 pakeitimą buvo numatyta, kad ši nuostata būtų pakeista siekiant jums leisti nuspręsti, kuris Nepriklausomų narių atstovas turėtų dalyvauti Pirmininkų sueigoje. Tai, gerb. Pirmininke, tikra gėda – aš gerai apgalvoju, ką kalbu. Tą pastebi visi mano kolegos. Atrodytų, kad esame vieninteliai, kuriems primetamas mūsų atstovų paskyrimas į Pirmininkų sueigą.

Tikiuosi, gerb. Pirmininke, kad jūs ryžtingai sieksite atmesti šį variantą, kurį jums pasiūlė socialistų frakcija ir Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija, kuriai jūs priklausote.

  Pirmininkas. − Aš suprantu, ką norite pasakyti. Ar pranešėjas norėtų ką nors pasakyti apie tai? Ar galėčiau paprašyti pranešėją pateikti pastabas?

  David Martin, pranešėjas. – Gerb. Pirmininke, mes neturime eikvoti daug laiko šiam klausimui, nes Nepriklausomi nariai nėra verti, kad jiems būtų eikvojama daug laiko. Mes nebalsuojame šiuo klausimu. Jeigu jiems būtų rūpėję atvykti į komitetus, į kuriuos atvykti jiems suteikta teisė, būtų žinoję, kad šiuo klausimu balsuojame ne šiandien, o ketiname balsuoti sausio mėn. Aš būsiu ištikimas savo patarimui, kad jūs, gerb. Pirmininke, turėtumėte Nepriklausomus narius pakviesti dalyvauti Pirmininkų sueigoje.

- Prieš balsavimą:

  Satu Hassi (Verts/ALE). - Gerb. Pirmininke, balsavimo tvarkos 43–54 pakeitimų klausimu mano frakcija mano, kad ši balsavimo tvarka, įtraukta į šį sąrašą, yra neteisingas aplinkinis būdas.

Dėl priimto 43 pakeitimo neturėtų atkristi 54 pakeitimas, nes 54 pakeitime taip pat yra kitų klausimų, kurių nėra 43 pakeitime.

Jeigu dėl kai kurių pakeitimų atkrenta kitas pakeitimas, tokiu atveju pirmiausia turėtume balsuoti dėl 54, o paskui – dėl 43 pakeitimo.

Kalbu ne apie pirmąjį balsavimą, o apie antrame puslapyje nurodytą balsavimą. Tiesiog norėjau tai pranešti, kad žinotumėte, kai balsavime prieisime šią vietą.

  Pirmininkas. – Ar komiteto atstovas norėtų ką nors pasakyti apie tai? Galbūt norėtų J. Leinen? Ar jūs siūlote keisti balsavimo tvarką? Turiu pasakyti, kad mes nesitikėjome šio pakeitimo. Tokių pasiūlymų nebuvo pateikta.

  Jo Leinen, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pirmininkas. – (DE) Gerb. Pirmininke, taip, S. Hassi teisi. Mes galime laikytis jos pasiūlytos tvarkos.

(Pasiūlymas buvo priimtas)

  Markus Ferber (PPE). – (DE) Gerb. Pirmininke, ką tik vertėjas žodžiu paprašė 20, o ne 22 straipsnio, todėl bus sunku padaryti tai, ką ketinote padaryti. Todėl tikiuosi, kad dabar vertėjai žodžiu teisingai vers lenkiškus skaičius.

  Pirmininkas. – Galbūt aš suklydau. Apgailestauju.

  Jo Leinen (S&D). - (DE) Gerb. Pirmininke, Kopenhagoje Parlamentui atstovauja oficiali delegacija. Jūs taip pat dalyvausite. Pirmą kartą, užuot nuomojęsi biurą mieste, turėsime oficialią atstovybę ES paviljone. Tai puiku, todėl esame dėkingi. Todėl 61 straipsnis nereikalingas.

Lisabonos sutartimi užtikrinama, kad Parlamentas ne tik bus išklausomas tarptautinių sutarčių klausimu, bet ir turės pritarti joms. Mums tai yra naujos eros pradžia, todėl, vadovaudamiesi 60 straipsniu, prašome, kad būtume įleidžiami į ES koordinavimo posėdžius, o ne paliekami stovėti už durų. Komisija privalo elgtis su mumis lygiai taip pat, kaip elgiasi Taryba, kai mums pateikia informaciją apie derybas dėl sutarčių arba mes prašome jos imtis Kioto susitarimo. Toks būtų mūsų reikalavimas Komisijai. Galbūt V. Reding norėtų ką nors pasakyti šiuo klausimu.

(Plojimai)

  Viviane Reding, Komisijos narė. – (DE) Gerb. Pirmininke, aš atkreipiau dėmesį į šią žinią, kurią perduosiu Komisijos Pirmininkui ir kitiems Komisijos nariams.

  Jeanine Hennis-Plasschaert (ALDE). – Gerb. Pirmininke, norėčiau jūsų labai maloniai paprašyti šiek tiek paskubėti, nes jeigu tęsime darbą tokiu tempu, balsavimą plenariniame posėdyje baigsime vidurnaktį.

  Alexander Graf Lambsdorff (ALDE). - (DE) Gerb. Pirmininke, tai, dėl ko teisėtai skundėsi M. Ferber, vėl įvyko. Man pateikti trys skirtingi skaičiai, susiję su dalimi, dėl kurios tuoj turime balsuoti. Aš nežinau, ar taip atsitiko dėl to, kad buvo neteisingai perskaityti arba neteisingai išversti skaičiai. Girdėjau 33, paskui 30, tada 43, todėl labai neaišku.

  Marc Tarabella (S&D) . – (FR) Gerb. Pirmininke, galiu jums garantuoti, kad balsavimo greitis puikus. Jūs esate labai mandagus žmogus, esame labai dėkingi už tai, tačiau galėtume judėti į priekį dar greičiau, jeigu dėkotumėte ne po kiekvieno balsavimo, o tik balsavimo pabaigoje!

Ačiū, gerb. Pirmininke!

  Pirmininkas. – Ačiū už šią pastabą!

– Prieš balsavimą dėl 131 dalies pakeitimo:

  Carlo Casini (PPE). - (IT) Gerb. Pirmininke, klausimas – žodinis 131 dalies pakeitimas, dėl kurio sutariu su kitais dviem pranešėjais – J. F. López Aguilariu ir G. Berlingueriu.

Dabartinis tekstas formuluojamas taip: „ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares įvertinti ir persvarstyti galiojančius tarptautinius, Europos ir nacionalinius teisės aktus ir politiką dėl narkotikų ir skatinti žalos mažinimo politiką, ypač atsižvelgiant į vykstančias JT konferencijas šia tema“.

Žodiniame pakeitime siūloma įterpti žodžius „prevencijos“ ir „gydymo“, norint pasakyti, kad raginimas įvertinti ir persvarstyti teisės aktus būtų susijęs su „žalos mažinimo, prevencijos ir gydymo politika“.

(Žodinis pakeitimas buvo priimtas)

PIRMININKAVO: M. A. MARTÍNEZ MARTÍNEZ
Pirmininko pavaduotojas

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

– Pranešimas: Søren Bo Søndergaard (A7-0047/2009)

  Daniel Hannan (ECR). – Gerb. pirmininke, svarbiausia bet kokios asamblėjos pareiga – priversti vykdomąjį subjektą atsakyti. Čia mes esame liaudies tribūnai. Tarp mūsų ir vykdomojo subjekto, t. y. Komisijos, turėtų būti kūrybinė įtampa.

Tačiau kalbant šiais biudžeto klausimais Europos Parlamentas vienintelis iš išrinktų pasaulio asamblėjų dėl gilesnės integracijos palaiko vykdomąją instituciją prieš savo rinkėjus.

Kiekvienais metais Europos biudžetas didėja, tačiau kiekvienais metais gauname Audito Rūmų ataskaitas, kuriose parodoma, kad veltui išleidžiama arba pavagiama dešimtys milijardų eurų. Tačiau iki šiol nedarome vieno dalyko, kurį daryti esame įpareigoti – sulaikyti išteklius arba, kitaip tariant, pasakyti, kad daugiau neskirsime jokių pinigų, kol apskaitos procedūros nebus sutvarkytos.

Tačiau ir vėl patvirtiname biudžetą, nepaisydami visų jame esančių klaidų, ir kartu išduodame tuos, kurie paskyrė mus čia, kurie yra mūsų rinkėjai ir mūsų mokesčių mokėtojai, nes dauguma šiame Parlamente laikosi „Europos atžvilgiu teisingo arba klaidingo požiūrio“, todėl greičiau pastebėtų dalykus, kuriuos blogai daro Briuselis, negu dalykus, kuriuos kompetentingai daro valstybės narės.

– Pranešimas: Reimer Böge (A7-0044/2009)

  Miguel Portas, GUE/NGL frakcijos vardu. – (PT) Gerb. pirmininke, Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija / Šiaurės šalių žalieji kairieji balsavo už 24 mln. EUR panaudojimą siekiant paremti darbuotojus, atleistus iš darbo Belgijoje.

Mes balsavome už, nes esame už tuos, kuriems reikia pagalbos, kurie lieja prakaitą ir atiduoda savo protą bendrovėms ir kurie, deja, yra nesąžiningos ekonominės sistemos ir nekontroliuojamos konkurencijos dėl pelno, turinčios sukrečiantį socialinį poveikį, aukos.

Kaip sakoma, turi būti įvertinta Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo paskirtis.

2009 m. iš galimų 500 mln. EUR buvo panaudoti tik 37 mln. EUR. Fonde neatsispindi priežastis, dėl kurios jis buvo įsteigtas.

Antra, užuot rėmęs bedarbius tiesiogiai, šis fondas remia nacionalines užimtumo apsaugos sistemas. Kadangi jos labai skiriasi viena nuo kitos, dėl fondo galiausiai atsiranda aiški mūsų pačių paskirstymo sistemų nelygybė.

Portugalijoje fondas bedarbiui suteikia 500 EUR paramą. Airijoje jis bedarbiui suteikia 6 000 EUR paramą.

Trečia, bendrovės „Dell“ atvejis rodo, kaip įmanoma tuo pat metu remti darbuotojus, kurie atleisti Airijoje, ir tą pačią tarptautinio verslo bendrovę, kuri juos atleido ir kuri šiuo metu Lenkijoje gauna kitos rūšies viešųjų lėšų.

Bendrovei „Dell“ buvo skirta pinigų naujai gamyklai Lenkijoje įsteigti, nors ji įgijo naujas pozicijas JAV rinkose ir šių metų trečiajame ketvirtyje paskelbė apie apytikriai 337 mln. USD pelną.

Todėl reikia atidžiai įvertinti visus Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo aspektus.

  Daniel Hannan (ECR). – Gerb. pirmininke, aš daug kartų anksčiau sakiau ir neabejodamas vėl pasakysiu štai ką: kad ir kokie būtų buvę jos įkūrėjų motyvai, Europos Sąjunga jau seniai liovėsi būti ideologiniu projektu ir tapo reketu – būdu sistemos išorėje gyvenančių žmonių pinigus perskirstyti joje gyvenantiems žmonėms. Taigi, dalykas, apie kurį šiandien kalbame – tai kyšiai išrinktosioms mėgstamoms bendrovėms.

Palikime ramybėje įtartiną laiko parinkimą, kada skirti paramą Airijoje įsteigtai bendrovei „Dell“, apie kurią vargu ar laikantis procedūrinio padorumo buvo paskelbta rengiantis Airijos referendumui Europos Konstitucijos arba Lisabonos sutarties klausimu. Tiesiog išplėskime mintį, kad mes tai jau bandėme anksčiau kaip žemynas – praėjusio šimtmečio aštuntajame dešimtmetyje ėjome nekonkurencingų pramonės sektorių rėmimo keliu ir to padariniai buvo katastrofiški. Mes žinome, kur tas kelias veda. Jis baigiasi stagnacija, infliacija ir galiausiai kolektyviniu bankrotu. Neikime ten antrą kartą.

  Syed Kamall (ECR). – Gerb. pirmininke, man buvo įdomu perskaityti pirmą sakinį, kuriame sakoma, kad fondas įsteigtas siekiant teikti papildomą pagalbą darbuotojams, kurie nukentėjo nuo esminių struktūrinių pasaulio prekybos tendencijų pokyčių padarinių.

Tačiau ar mes ne visada patirdavome pasaulio prekybos tendencijų pokyčius? Mano Londono rinkimų apygardoje buvo tekstilės bendrovių, kurios reagavo į globalizaciją ir pasirengė jai taip: užsakė kai kurias savo funkcijas skurdesnėse šalyse ir taip sukūrė darbo vietų besivystančiose šalyse, tačiau išlaikė didelės vertės mokslinių tyrimų ir plėtros bei rinkodaros darbo vietas Londone, rinkimų apygardoje ir Europos Sąjungoje.

Tuomet kodėl, jeigu šios bendrovės gali reaguoti, premijuojame neefektyvias tekstilės ir IT bendroves, kurios elgiasi tartum stručiai ir tikisi, kad globalizacijos neliks?

Šiuos pinigus tikrai reikėtų grąžinti mokesčių mokėtojams, kad jie juos galėtų išleisti taip, kaip, jų manymu, derėtų. Vyriausybėms tikrai laikas daugiausia dėmesio skirti tinkamoms sąlygoms sudaryti, kad tada, kai prarandamos darbo vietos, verslininkai galėtų žengti į priekį ir kurti naujas darbo vietas.

– Pranešimas: David Martin (A7-0043/2009)

  Bruno Gollnisch (NI) . – (FR) Gerb. pirmininke, aš grįžtu prie šio tikro piktnaudžiavimo oficialiais įgaliojimais, kai vos nebuvo prisiimti įsipareigojimai – būtent Darbo tvarkos taisyklių pakeitimo, skirto pritaikyti jas Lisabonos sutarties sąlygoms, pretekstu – dėl šio 86 pakeitimo, kuriuo administracija sau būtų suteikusi teisę skirti Nepriklausomų narių atstovą į Pirmininkų sueigą.

Visiška gėda, kad šis paskyrimas, kuris turėtų vykti, kaip visose mūsų Parlamento institucijose, rinkimų arba bendro sutarimo būdu, arba rinkimų būdu nepavykus bendrai susitarti, dar neįvyko dėl sąmoningo pareigūnų, kurie priešinosi paskyrimui, laviravimo.

Be to, kelia nerimą tai, kad šie pareigūnai savo motyvu turbūt patraukė į savo pusę frakcijas, kurios priešiškos mums ir kurios aiškiai nepateikia de facto arba de jure nuomonės mūsų atstovo paskyrimo klausimu. Mes užginčysime šį sprendimą, jeigu jis vėl bus svarstomas, Teisingumo Teisme.

– Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B7-0141/2009) Kopenhagos aukščiausiojo lygio vadovų susitikimo dėl klimato kaitos rengimas

  Marisa Matias, GUE/NGL frakcijos vardu. – (PT) Gerb. pirmininke, siekiant užtikrinti, kad kovos su klimato kaita rezultatai būtų tikri ir įpareigojantys, būtina užtikrinti keturis principus, kuriuos norėčiau pabrėžti. Dėl jų šiandien čia taip pat buvo balsuojama.

Pirmas principas – mums reikia sudaryti teisiškai įpareigojantį susitarimą.

Antras principas – būtina užtikrinti griežtus politinius tikslus, įskaitant tikslus mažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Šiuo atžvilgiu mums reikia turėti plataus užmojo tikslus. Manau, kad būtume galėję siekti daugiau, negu siekėme šiandien.

Trečias principas – turėtų būti užtikrintas reikalingas viešasis finansavimas, kuris suteiktų galimybę mums spręsti šią klimato kaitos problemą.

Ketvirtas ir paskutinis principas – į kurį, manau, labai svarbu atsižvelgti, – turėtų būti ne tik tam tikrų regionų susitarimas, bet ir visuotinis susitarimas, kuris būtų sudarytas pasinaudojant procesu, grindžiamu visas šalis apimančiu demokratiniu dalyvavimu.

Manau, kad šiandien čia patvirtinta rezoliucija – turėtume pasakyti – nėra tokia gera, kokia buvo anksčiau patvirtintoji Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete.

Tačiau manau, kad turime išsaugoti čia pasiektą rezultatą ir tam per visą procesą dėtas pastangas, kad į Kopenhagą išvyktume Parlamente padarę gana gerą darbą. Nuoširdžiai tikiuosi, kad kovosime atkakliai ir galėsime įgyvendinti tai, ką šiandien čia patvirtinome.

  Zigmantas Balčytis (S&D). − Gerb. pirmininke, aš palaikiau šią rezoliuciją. Klimato kaita – Kopenhagos aukščiausiojo lygio susitikimo pasaulinis politinis prioritetas. Jame turėtų būti ne tik prisiimti politiniai įsipareigojimai, bet ir sudaryti susitarimai bei numatytos sankcijos už reikalavimų nesilaikymą.

Kova su klimato kaita – visuotinė veikla, todėl būtina, kad tiek išsivysčiusios, tiek besivystančios šalys aktyviai dalyvautų joje. Tačiau turtingosios šalys turi vaidintis pagrindinį vaidmenį. Jos privalo susitarti dėl privalomų tikslų mažinti savo išmetamųjų teršalų kiekio ir kartu rasti pinigų, kad būtų galima padėti besivystančioms šalims spręsti klimato kaitos problemą.

  Jan Březina (PPE). – (CS) Šiandien patvirtindamas Kopenhagos aukščiausiojo lygio susitikimui klimato apsaugos klausimu skirtą rezoliuciją Parlamentas pasiuntė aiškų signalą, kad šiam klausimui teikia didžiulę reikšmę. Tai atsispindi autentiškame požiūryje, pagal kurį Parlamentas nustato bendros, tačiau skirtingos, atsakomybės principą. Pagal šį principą pramonės šalys imsis pagrindinio vaidmens, o besivystančioms šalims ir ekonomikoms, pvz., Kinijai, Indijai ir Brazilijai, bus teikiama atitinkama parama teikiant technologijas ir stiprinant gebėjimus. Kita vertus, privalau pasakyti, jog prielaida, kad Kopenhagoje sudarytas sandėris galėtų duoti impulsą Naujojo ekologinio plano iniciatyvai, mano nuomone, yra per daug optimistiška ir ideologiškai vienašališka. Neturime užmerkti akių ir žengti per pramonės įmonių lavonus, siekdami idealistinėmis pastangomis sumažinti išmetamųjų CO2 dujų kiekį. Nemanyčiau, kad toks nerealistiškas požiūris būtų tvari alternatyva visai Europai.

  Bruno Gollnisch (NI) . – (FR) Gerb. pirmininke, pranešimas, kuris ką tik buvo priimtas mūsų Parlamente, tikrai susijęs su „politiškai teisinga“ kryptimi, kuri čia viešpatauja, netrukdoma nusistovėjusių politinių dogmų.

Tačiau vien tai, kad kas nors pakartojama tūkstančius kartų, nereiškia, kad tai yra pateisinama. Visada vyko visuotinis atšilimas. Pvz., visuotinis atšilimas vyko nuo paskutinio apledėjimo, tačiau juk ankstesniais atvejais ne neandertaliečių naudojami automobiliai sukeldavo visuotinį atšilimą.

Nėra debatų ir nekeliama klausimų dėl to, kas mums kartojama šimtus ar tūkstančius kartų. Tačiau kodėl? Galime aiškiai pastebėti, kad yra bent viena labai svarbi priežastis – pasirengti pasaulinės vyriausybės atsiradimui. Antra priežastis – dar kartą pabandyti įskiepyti kaltės jausmą europiečiams ir vakariečiams, kurie klaidingai laikomi atsakingais už visas pasaulio bėdas.

Tuo ir baigiu, gerb. pirmininke, nes neturiu teisės į šešiasdešimt vieną sekundę. Ačiū jums, kad atkreipėte dėmesį į tai, ką sakiau.

  Daniel Hannan (ECR). – Gerb. pirmininke, savo, kaip naujojo Pirmininko arba kaip paskirtojo asmens, spaudos konferencijoje H. Van Rompuy pareiškė, kad Kopenhagos procesas būtų žingsnis mūsų planetos visuotinio valdymo link. Negaliu būti vienintelis, kuriam kelia nerimą tai, kaip prie aplinkos darbotvarkės prisideda tie, kurie turi kitą darbotvarkę – galių atėmimo iš nacionalinių demokratinių valstybių.

Aplinkos apsaugos veikla pernelyg svarbi, kad būtų galima tik vienai politinių diskusijų šaliai palikti priimti sprendimus dėl jos. Aš, kaip konservatorius, save laikau gamtosaugininku. Būtent K. Marx mokė, kad gamta yra ištekliai, kurie turi būti eksploatuojami. Ši doktrina Ekonominės savitarpio pagalbos tarybos šalių buvo brutaliai įgyvendinta vadinamojoje aukštų kaminų pramonėje, tačiau mes niekada nebandėme laisvosios rinkos sprendimų taikyti nuosavybės teisėms išplėsti ir, siekiant turėti švarų orą ir švarų vandenį, sudarydami sąlygas nuosavybės teisei, o ne tragiškas pasekmes sukeliančiai bendrai nuosavybei, kuriai esant tikitės šiuos tikslus pasiekti dėl valstybės veiksmų ir globalinės technokratijos.

Apskritai aplinkos apsaugos veikla pernelyg svarbi, kad būtų galima ją pamiršti.

– Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B7-0155/2009) 2010–2014 m. daugiametė laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės programa (Stokholmo programa)

  Clemente Mastella (PPE). - (IT) Gerb. pirmininke, rezoliucija dėl Stokholmo programos, dėl kurios šiandien balsavo mūsų Parlamentas, – didelių bendrų pastangų ir visiškai naujos procedūrinės tvarkos, kurios taikymo patirties dar neturime daug, rezultatas.

Šia tvarka iš tikrųjų nustatomi tikrai plataus užmojo tikslai, tačiau jeigu norime Europos, kuri būtų atvira, tačiau kartu ir saugi, turime sugebėti rasti tinkamą, viena vertus, vis veiksmingesnio bendradarbiavimo kovojant su nusikalstamumu ir terorizmu ir, kita vertus, tvirto įsipareigojimo apsaugoti visuomenės privatumo teises pusiausvyrą.

Esame įsipareigoję geriau kontroliuodami savo sienas įgyvendinti bendrą prieglobsčio politiką, atsižvelgti į pagrindinių žmogaus teisių apsaugą ir bendrą imigracijos politiką.

Kita užduotis – sukurti Europos teisminę erdvę. Kad pasiektume šį tikslą, privalome skatinti visų formų bendradarbiavimą siekiant skleisti bendrą Europos teisminę kultūrą. Šio bendradarbiavimo pavyzdžiai: bendrų teismo sprendimų ir normų abipusis pripažinimas, exequatur procedūros panaikinimas ir priemonių, kuriomis būtų siekiama sudaryti palankesnes sąlygas kreiptis į teismą ir skatinti teismo pareigūnus keistis informacija, įgyvendinimas.

Be to, yra daugiametė programa, kurioje pabrėžiama Europos pilietybės, kuri turėtų būti laikoma papildančia, o ne ribojančia nacionalinę pilietybę, koncepcija.

Manau, kad šiems tikslams reikalingas didesnis visų įsipareigojimas...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Lena Ek (ALDE). – (SV) Gerb. pirmininke, šiandien balsavau už ES laisvės, saugumo ir teisingumo strategiją, kitaip tariant, Stokholmo programą, tačiau tikrajam Tarybos teisės akto pasiūlymui sugrįžus į Parlamentą per Komisiją ketinu būti labai griežta ir tvirta, kai bus kalbama atvirumo ir skaidrumo teisėkūros darbe klausimu.

Tai ypač svarbu prieglobsčio suteikimo procedūros atžvilgiu. Galimybė prašyti prieglobsčio – pagrindinė teisė, o Europos bendradarbiavimu siekiama griauti, o ne statyti naujas sienas. Todėl valstybės narės privalo atsižvelgti į pabėgėlio ir prieglobsčio prašytojo apibrėžtį pagal Konvenciją dėl pabėgėlių statuso, kurią dabar tuo tikslu pateikiau kaip pakeitimą. Galutinėje Stokholmo programoje turi būti palaikomos tokios Europos vertybės, kaip laisvė ir pagarba žmogaus teisėms. Dėl jų verta kovoti, todėl kaip tik tai ketinu daryti.

  Daniel Hannan (ECR). – (ES) Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti jums ir jūsų pareigūnams už kantrybę pateikiant šiuos paaiškinimus dėl balsavimo.

– Gerb. pirmininke, buvęs Jungtinės Karalystės vidaus reikalų ministras W. Whitelaw šių pareigų perėmėjui kartą pasakė, kad ministrų kabinete šis darbas buvo pats geriausias, nes jį dirbant nereikėjo turėti reikalų su jokiais užsieniečiais.

Šiandien to negalėtų pasakyti joks bet kurios valstybės narės vidaus reikalų ministras. Teisingumo ir vidaus reikalų srityje vyko nepaprastas suderinimas. Visas klausimais – imigracijos ir prieglobsčio, vizų, civilinės teisės, baudžiamojo teisingumo ir teisėtvarkos palaikymo – sėkmingai atiduodame Europos Sąjungai šį pagrindinį valstybingumo atributą – monopoliją prieš savo piliečius panaudoti prievartinę teisinę jėgą arba, kitaip tariant, baudžiamojo teisingumo sistemą.

Ar kada nors mes nusprendėme tai daryti? Ar kada nors buvo tariamasi su mūsų rinkėjais? Pripažįstu, kad tai nebuvo daroma slapčia. Šiuo klausimu konspiracijos nebuvo arba bent jau ji galbūt buvo ta, kurią H. G. Wells vadino atvira konspiracija, tačiau nė viename etape nebuvome tokie mandagūs, kad žmonių paklaustume, ar jie nori būti valstybės, turinčios savo teisinę sistemą, piliečiais.

  Philip Claeys (NI). – (NL) Kaip daugelis Europos piliečių, kuriems nebuvo suteikta galimybė pareikšti nuomonę apie Lisabonos sutartį, aš taip pat susirūpinau dėl pokyčių laisvės, saugumo ir teisingumo srityse. Vis daugiau prieglobsčio ir imigracijos galių perduodama Europos Sąjungai, taip pat šie klausimai vis labiau išstumiami iš piliečių demokratinės kontrolės jurisdikcijos. Viso to rezultatas bus dar didesnė imigracija ir visos problemos, kurias ji sukelia.

Dėl teisių suteikimo nenumatant jokių įpareigojimų problemos – kitos aplinkybės, kuri išaiškėja iš šios rezoliucijos, – imigrantams suteikiama dingstis neprisitaikyti prie savo priimančiųjų šalių normų. Mane erzinantis pavyzdys yra fragmentas, kuriame nagrinėjama tai, kas formuluojama kaip „daugeriopa romų tautybės moterų diskriminacija“, nes jame neužsimenama, kad daugeliu atvejų tokia diskriminacija yra pačių nusistatyta. Tiesiog pagalvokime apie tai, kad reikalaujama, kad daugelis romų moterų ir nepilnamečių vaikų lankytų...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Bruno Gollnisch (NI) . – (FR) Gerb. pirmininke, aš prašiau leisti pakalbėti apie Stokholmą.

Gerb. pirmininke, kaip buvo sakyta, šiame pranešime yra du keliantys susirūpinimą klausimai.

Pirmasis – labai aiški jo imigraciją skatinanti perspektyva. Antrasis klausimas neatskleidžiamas nei pranešimo turinyje, nei išvadose. Mes paprasčiausiai sužinojome apie jį dėl Komisijos nario J. Barrot’o ketinimų – tai yra minties, tyrimų ir saviraiškos laisvės laikymas nusikaltimu.

Šiandien daugelyje Europos šalių yra žmonių, kurie persekiojami baudžiamąja tvarka, suimami, griežtai baudžiami ir sulaikomi paprasčiausiai dėl to, kad nori išreikšti, pvz., kritišką požiūrį į Antrojo pasaulinio karo istoriją, šiuolaikinę istoriją arba imigracijos reiškinį. Jiems ši teisė nepripažįstama, o jie baudžiami labai griežtomis bausmėmis. Tokia pagrindinė susirūpinimo priežastis, kuri visiškai neatitinka Europos dvasios.

– Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B7-0153/2009) Žalos atlyginimas keleiviams oro linijų bendrovės bankroto atveju

  Aldo Patriciello (PPE). – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, prieš keletą mėnesių matėme, kaip staiga ir netikėtai bankrutavo keletas pigių skrydžių oro linijų, pvz., „Myair“ ir „Sky Europe“, ir paskui buvo skubiai panaikinti visų planiniai jų maršrutai. Tai sukėlė neapsakomų nepatogumų tūkstančiams keleivių, kuriems buvo nesuteikta teisė skristi tinkamai rezervuotais lėktuvais. Dar rimtesnis faktas, kad kai kuriems vartotojams taip pat nebuvo suteikta galimybė gauti kompensaciją už skrydžius, kurie buvo atšaukti dėl bankroto priemonių, turinčių poveikį šioms oro linijoms.

Dėl šių priežasčių, matyt, labiau nei kada nors anksčiau reikia, kad Komisija, kuri vartotojų klestėjimą ir gerovę laiko vienais iš savo principų ir vertybių, skubiai patvirtintų atitinkamas priemones, kad būtų galima neleisti susiklostyti panašioms situacijoms, kenkiančioms Europos piliečiams.

Visų pirma mums reikia paspartinti Direktyvos 90/314/EEB dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų persvarstymą, taip pat mums reikia, viena vertus, apsirūpinti...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Siiri Oviir (ALDE). – (ET) Per pastaruosius devynerius metus 77 oro linijos paskelbė apie bankrotą. Apie jį paskelbė ne tik viena, dvi ar trys oro linijos ir ne tik vakar – kartoju, kad tai įvyko per pastaruosius devynerius metus. Dėl to tūkstančiai keleivių liko užsienio oro uostuose be jokios apsaugos. Jie negavo jokios kompensacijos arba bent jau laiku negavo tinkamos kompensacijos. Atsižvelgdama į tai, balsavau už šią rezoliuciją, ir sutinku su mintimi, kad oro linijų sektoriuje taip pat turime reglamentuoti šią mūsų teisės sistemos spragą – tai, kas šiandien yra paplitę.

Be to, pritariu rezoliucijoje pasiūlytam terminui, t. y. 2010 m. liepos 1 d., todėl gana greitai, kai Europos Komisija turės pateikti konkrečius ir realius pasiūlymus, kaip spręsti šią problemą, ir ateityje oro keleivių teisės taip pat turėtų būti apsaugotos…

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Zigmantas Balčytis (S&D). – Gerb. pirmininke, tai labai svarbus klausimas, todėl balsavau už šią rezoliuciją, nes manau, kad mums reikia turėti teisės aktą, kuriuo mūsų piliečiai būtų apsaugoti oro linijos bankroto atveju. Kasdien milijonai mūsų piliečių naudojasi pigių skrydžių oro linijomis. Tačiau didelis pigių skrydžių oro linijų bankrotų Europos Sąjungoje nuo 2000 m. skaičius ir nesenas oro linijos „Sky Europe“ atvejis aiškiai parodė pigių skrydžių vežėjų nepajėgumą reaguoti į kintančias naftos kainas ir dabartines sunkias ekonomines sąlygas.

Privalome ištaisyti šią padėtį, todėl prašome Komisijos apsvarstyti tinkamiausias mūsų piliečiams skirtas kompensavimo priemones.

  Lara Comi (PPE). - (IT) Gerb. pirmininke, po paskutinių atvejų, susijusių su daugelio oro linijų licencijų sustabdymu ir panaikinimu, nemažai keleivių ir įsigijusių bilietus asmenų, kuriems nebuvo nei sumokėta, nei kompensuota, patyrė didelių nuostolių.

Todėl manau, kad reikia pasiūlyti specialų reglamentą, kuriame būtų apibrėžti geriausi problemų, kylančių dėl bankrotų tiek finansinių nuostolių, tiek parskraidinimo namo, sprendimai.

Todėl svarbu numatyti kompensacijas keleiviams bankroto atveju ir nustatyti atitinkamas finansines ir administracines procedūras. Kalbu apie savitarpio atsakomybės principą – apsaugoti visų oro linijų, kurios skraido tuo pačiu maršrutu ir turi laisvų vietų, keleivius. Taip būtų sudarytos sąlygos parskraidinti namo keleivius, įstrigusius užsienio oro uostuose. Šiuo požiūriu patarimai oro linijoms taikyti garantinį fondą arba privalomąjį draudimą galėtų būti patikimais sprendimais, kurie turėtų būti subalansuoti su kompromisu, kuriuo būtų kainų vartotojams padidėjimas.

  Hannu Takkula (ALDE). – (FI) Gerb. pirmininke, labai svarbu pakalbėti apie oro linijų keleivių saugumą ir visų pirma apie kompensavimą jiems tais atvejais, kai bendrovės bankrutuoja, kaip ką tik minėjo S. Oviir. Per pastaruosius devynerius metus įvyko 77 bankrotai, taip pat įtariama, kad oro linijų pramonė susiduria su didesniais neramumais negu kada nors anksčiau.

Nuožmi konkurencija yra tartum lemiamos varžybos. Naujas reiškinys – pigių skrydžių oro linijos, kurios šiuo metu, atrodo, atsigauna ir gauna milžinišką pelną. Jos daugelį kitų oro linijų stumia į pavojingą konkurencinę padėtį. Kaip buvo pasakyta, labai svarbu užtikrinti, kad nesikartotų ankstesni nesėkmingi atvejai ir kad oro linijos prisiimtų tam tikrą atsakomybę už savo keleivius ir būtų atsakingos už kompensavimą, jeigu skrydis būtų atšauktas dėl bankroto. Siekiant užtikrinti, kad...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

– Pasiūlymas dėl rezoliucijos: „made in“ (kilmės žymėjimas)

  Siiri Oviir (ALDE). – (ET) Lisabonos darbotvarke Europos Sąjunga siekė sustiprinti ekonominę sąjungą. Todėl taip pat svarbu padidinti ekonomikos pajėgumą konkuruoti. Tačiau šiuo atveju itin svarbu, kad rinkoje įsigalėtų sąžininga konkurencija. Tai reiškia, kad aiškios taisyklės turėtų veikti visiems gamintojams, eksportuotojams ir importuotojams. Aš palaikiau šioje rezoliucijoje pateiktą pasiūlymą, nes įpareigojimo nurodyti iš trečiųjų šalių į Europos Sąjungą importuojamų prekių kilmės šalį nustatymas yra patikimas būdas pasiekti skaidrumą, suteikti vartotojui tinkamą informaciją ir, be to, užtikrinti tarptautinės prekybos taisyklių laikymąsi. Ačiū.

  Lara Comi (PPE). - (IT) Gerb. pirmininke, diskusijoje dėl kilmės žymėjimo jokiu būdu neteikiama pirmenybė vienos ar keleto valstybių narių interesams, kaip kartais klaidingai manoma. Užuot tai darius, joje išreiškiamas pagrindinis ekonominis sąlygų suvienodinimo principas.

Pagal Lisabonos sutartį šiuo principu siekiama tarptautiniu lygiu įgyvendinti Europos konkurencingumą, tuo tikslu diegiant aiškias ir subalansuotas taisykles, taikomas mūsų gamybos bendrovėms ir bendrovėms, kurios importuoja produktus iš trečiųjų šalių.

Todėl svarstome klausimus, kurie rūpi visai Europai. Todėl manau, kad būtina sudaryti susitarimą dėl kilmės žymėjimo, kuriame nebūtų apsiribota individualiais nacionaliniais arba frakcijų interesais ir palikta erdvės valiai skatinant konkurencingumą ir skaidrumą įgyvendinti bendrąją rinką.

Šiuo požiūriu pasiūlymo dėl reglamento dėl kilmės žymėjimo, kurį 2005 m. parengė Europos Komisija, pateikimas Parlamentui yra svarbus žingsnis į priekį.

Todėl pagal Lisabonos sutartį Parlamento ir Tarybos bendro sprendimo procedūra bus sudarytos visos sąlygos paspartinti ekonomikai ir Europos vartotojams tokio svarbaus reglamento patvirtinimą.

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

– Pranešimas: Søren Bo Søndergaard (A7-0047/2009)

  Robert Atkins (ECR), raštu. − Didžiosios Britanijos konservatoriams nepavyko patvirtinti 2007 m. Europos biudžeto Europos Tarybos skyriaus įvykdymo. Keturioliktus metus iš eilės Europos Audito Rūmai galėjo pateikti tik kvalifikuotą Europos Sąjungos sąskaitų patikinimo pareiškimą.

Pasak auditorių, apie 80 proc. visų ES sandorių atlieka agentūros, dirbančios valstybėse narėse pagal jungtinės veiklos sutartis. Auditoriai nuolat praneša, kad ES fondų naudojimo kontrolės ir tinkamumo lygis valstybėse narėse nepakankamas.

Siekdama išspręsti šią nuolatinę problemą, 2006 m. Taryba pasirašė tarpinstitucinę sutartį, pagal kurią įsipareigojo tvirtinti sandorius, už kuriuos jie yra atsakingi. Mums kelia nerimą tai, kad šiandien dauguma valstybių narių šiuos savo įsipareigojimus vykdo nepatenkinamai, todėl, nepaisant tradicinio Parlamento ir Tarybos „džentelmeniško susitarimo“, mes nepritarsime biudžetui, kol valstybės narės neįvykdys savo įsipareigojimų pagal tarpinstitucinį susitarimą.

  Jean-Pierre Audy (PPE) , raštu. – (FR) Aš balsavau už 2007 m. Tarybos biudžeto finansinio įvykdymo patvirtinimą, tačiau, nepaisant to, pabrėžiu, kad nesutinku su tuo, kaip Biudžeto kontrolės komitetas pasinaudojo šiomis aplinkybėmis, kuriomis pranešėjas S. Bo Søndergaard parengė du prieštaringus pranešimus, o pozicijos pasikeitimas pasiūlymuose atidėti įvykdymo patvirtinimą iki 2009 m. balandžio mėn. ir patvirtinti įvykdymą pateisinamas posėdžių teiginiais neatlikus jokio audito, nors Europos Audito Rūmai ir nėra pateikę jokių pastabų apie Tarybos valdymą. Apgailestauju, kad nebuvo atliktas teisinis tyrimas siekiant išsiaiškinti, kokias galias turi Europos Parlamentas ir atitinkamai kokias galias turi Biudžeto kontrolės komitetas, pirmiausia Tarybos išorės ir karinės veiklos atžvilgiu. Tuo metu, kai iš dalies taikydami Lisabonos sutartį vesime derybas dėl politinių santykių su Taryba, svarbu, kad institucijų darbas būtų grindžiamas teisinės valstybės principu.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Teisėkūros institucijos paskutinės kadencijos pabaigoje, balandžio mėn., Parlamentas atidėjo 2007 m. Tarybos biudžeto įvykdymo patvirtinimą iš esmės dėl nepakankamo Bendrijos biudžeto naudojimo skaidrumo. Visų pirma Parlamentas laikėsi nuomonės, jog svarbu, kad Tarybos lėšų panaudojimas bendrajai užsienio ir saugumo politikai (BUSP) ir Europos saugumo ir gynybos politikai (BUSP/ESGP) būtų skaidresnis ir kad jam būtų taikoma griežtesnė Parlamento kontrolė.

Šiandien patvirtintu pranešimu galutinai patvirtinamas Tarybos biudžeto įvykdymas, nes jame atsižvelgiama į tai, kad Parlamentas iš Tarybos gavo patenkinamą atsakymą į prašymą, pateiktą pastarojo balandžio mėn. rezoliucijoje. Tačiau joje taip pat pateikiama keletas perspėjimų dėl kitos įvykdymo patvirtinimo procedūros. Visų pirma joje bus patikrinta Tarybos padaryta pažanga siekiant uždaryti visas biudžete nenumatytas sąskaitas, paskelbti visus administracinius sprendimus (kai jie naudojami kaip biudžeto punktų teisinis pagrindas) ir perduoti Parlamentui savo metinę veiklos ataskaitą. Nors Taryba žengė nedidelį žingsnį į priekį pristatydama, kaip naudojamos Bendrijos biudžeto sąskaitos, manome, kad BUSP/EEPP išlaidų požiūriu gaunama informacija dar toli gražu nėra pakankama, todėl dar turime abejonių.

– Rekomendacijos antrajam svarstymui: Ivo Belet (A7-0076/2009)

  Liam Aylward (ALDE), raštu. – (GA) Aš balsavau už šią rezoliuciją dėl padangų žymėjimo degalų naudojimo atžvilgiu. Energijos vartojimo efektyvumas nepaprastai svarbus aplinkos tvarumui ir ribotų išteklių išsaugojimui. Akivaizdu, kad informacinis žymėjimas nuo šiol padės Europos vartotojams geriau pasirinkti. Šis pasirinkimas bus grindžiamas ne tik kaina, bet ir degalų naudojimo efektyvumu. Kitas šio padangų žymėjimo pranašumas tas, kad žymint su šlapia danga sukimbančias padangas padidės kelių saugumas.

  Jan Březina (PPE), raštu. – (CS) Aš balsavau už I. Beleto pranešimą dėl padangoms skirtų degalų naudojimo efektyvumo etikečių, kuriame pritariama Tarybos bendrajai pozicijai. Atsižvelgiant į tai, kad 25 proc. viso CO2 dujų kiekio išmeta kelių transportas ir kad 30 proc. viso transporto priemonių sunaudojamų degalų kiekio yra susiję su jų padangomis, įpareigojimo žymėti padangas nustatymas yra pagrindinė kovos dėl sveikesnės aplinkos priemonė.

Dėl šiandien Parlamento priimto sprendimo išmetamojo anglies dioksido kiekis bus sumažintas beveik keturiomis tonomis per metus. Kad būtų aiškiau – tai prilygsta 1 mln. automobilių pašalinimui iš ES kelių. Neginčytina patvirtinto teisės akto nauda gaunama gerinant padangų kokybę, taigi ir saugumą. Dėl to neturėtų būti jokio kainų padidėjimo, todėl vartotojai tai tikrai įvertins, ypač tie, kurie ką pirkti sprendžia pagal produkto kainą. Mano nuomone, tai patvirtina rinkos tyrimų rezultatus, įrodančius, kad vartotojai yra suinteresuoti pirkti ekologiškesnius produktus. Mano nuomone, patvirtinto reglamento pranašumas gamintojų atžvilgiu yra tas, kad dėl suvienodintų informacijos apie padangų efektyvumą perdavimo standartų vartotojai turės daugiau galimybių rinktis remdamiesi kitais veiksniais, o ne vien produkto kaina.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Naujasis reglamentas dėl padangų žymėjimo yra Bendrijos CO2 dujų strategijos, kuria nustatomi tikslai, kurie turi būti pasiekti mažinant transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį, dalis. Nuo 2012 m. lapkričio mėn. ES padangos bus žymimos pagal jų degalų naudojimo efektyvumą, sukibimą su šlapia danga ir keliamą triukšmą. Padangoms tenka 20–30 proc. energijos, kurią transporto priemonės sunaudoja dėl pasipriešinimo riedėjimui. Reglamentuodami energijos vartojimo požiūriu efektyvumu pasižyminčias padangas, kurios yra saugios ir kelia mažai triukšmo, padedame ir sumažinti žalą aplinkai, mažindami degalų naudojimą, ir padidinti vartotojo apsaugą rinkos konkurencijos priemonėmis. Todėl palankiai vertinu tai, kad sukurta kita priemonė, kuri yra dar vienas žingsnis energijos požiūriu tvarios Europos link.

  Lara Comi (PPE), raštu. – (IT) Gerb. pirmininke, aš pritariu Parlamento sprendimui galutinai patvirtinti reglamentą, kuriuo padidinamas kelių transporto saugumas, taip pat aplinkosauginis ir ekonominis efektyvumas. Rezoliucijos tikslas – skatinti naudoti saugesnes ir mažiau triukšmo keliančias padangas. Kai kurių tyrimų duomenimis, galima gerokai sumažinti (iki 10 proc.) transporto priemonių sunaudojamų degalų dalį, kuri priklauso nuo padangų eksploatacinių savybių.

Suderinant su mano įsipareigojimu vartotojų apsaugos atžvilgiu, šiuo reglamentu nustatoma veiksminga reglamentavimo tvarka, tam naudojant aiškų ir tikslų žymėjimą bei informaciją. Juo sudaromos sąlygos užtikrinti skaidrumą ir vartotojams suteikiama daugiau informacijos apie jų pirkimo pasirinkimą, tam panaudojant brošiūras, skrajutes ir žiniatinklio reklamą.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Palankiai vertinu tai, kad, užuot turėję direktyvą, turime reglamentą dėl padangų žymėjimo, kuris yra Parlamento pasiūlymo padarinys.

Nuo 2012 m. lapkričio mėn. padangos bus žymimos pagal jų degalų naudojimo efektyvumą, sukibimą su šlapia danga ir keliamą triukšmą. Europos piliečiai turės daugiau informacijos, kaip pasirinkti tinkamas padangas, kad būtų galima sumažinti išlaidas degalams ir padėti sumažinti energijos vartojimo efektyvumą. Taigi jie galės priimti ekologiškesnį sprendimą ir sumažinti savo išmetamą anglies dioksido kiekį.

Be to, dėl žymėjimo padidės gamintojų konkurencija. Šis žymėjimas naudingas ir aplinkosaugos požiūriu. Reikėtų pažymėti, kad Europoje kelių transportui priskiriami 25 proc. išmetamo anglies dioksido kiekio.

Padangos gali suvaidinti svarbų vaidmenį mažinant išmetamųjų CO2 dujų kiekį, nes joms tenka 20–30 % visos transporto priemonių suvartojamos energijos.

Energijos vartojimo požiūriu efektyvesnėmis padangomis galima sutaupyti iki 10 proc. keleivinių automobilių degalų išlaidų.

Todėl aš balsavau už.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Aš balsavau už kompromisinį teisės aktų dėl padangų žymėjimo paketą. Parlamentas sprendžia daug klausimų, kurie atrodo nepaprastai techniški ir iš pirmo žvilgsnio daugelio žmonių politinėje darbotvarkėje nėra svarbūs. Galimas daiktas, šis klausimas yra vienas iš tokių. Tačiau atidesniu tyrimu atskleidžiama, kad beveik ketvirtadalis išmetamųjų CO2 dujų kiekio tenka kelių transportui ir kad padangos vaidina svarbų vaidmenį lemiant degalų vartojimo efektyvumą. Todėl siūlomas teisės aktas vaidiną svarbų vaidmenį ES dedant daugiau pastangų sustabdyti visuotinį atšilimą.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Aš balsavau už šį pranešimą visų pirma dėl to, kad juo prisidedama prie dviejų esminių dalykų: gaunamos informacijos, kuri palengvins pasirinkti ekologiškesnes padangas, pagerinimo ir prie to, kad darydami tokį pasirinkimą mes prisidėsime prie efektyvesnio energijos vartojimo, įvertinę tai, kad padangoms tenka 20–30 proc. visos transporto priemonių suvartojamos energijos.

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, šiandien Parlamento patvirtintas pasiūlymas dėl reglamento dėl padangų žymėjimo yra lemiamas žingsnis siekiant, kad būtų parduodami saugūs ir mažai triukšmo keliantys produktai, kuriais taip pat sudaromos sąlygos iki minimumo sumažinti degalų naudojimą. Ypač palankiai vertinu tai, kad teisinė pasiūlymo forma buvo pakeista iš direktyvos į reglamentą.

Taip bus suteikta galimybė mums pasiekti, kad visos nuostatos būtų vienodai ir skubiai pradėtos taikyti visose valstybėse narėse, užtikrinant veiksmingesnį Europos padangų rinkos suderinimą. Be to, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pastangomis, dedamomis derybose dėl lankstumo pateikiant etiketę, vartotojams bus suteikta atitinkama apsauga, kartu užtikrinant, kad gamintojams nebūtų užkrauta per didelė biurokratijos našta.

Laikina nuostata dėl iki 2012 m. pagamintų padangų atleidimo nuo reglamentu nustatomų įpareigojimų taip pat yra reikalinga priemonė siekiant užtikrinti laipsnišką naujų Europos reglamentų įgyvendinimą rinkoje. Todėl dėl šių priežasčių galime sakyti, kad esame patenkinti pasiekta bendra pozicija, nes esame tikri, kad ji atitinka pirminiame Komisijos pasiūlyme nustatytus tikslus.

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D), raštu. – (RO) Aš balsavau už šį reglamentą dėl padangų ženklinimo atsižvelgiant į degalų naudojimo efektyvumą. Šis reglamentas yra teisės aktų paketo, susijusio su energijos vartojimo efektyvumu, dalis. Jis padės sumažinti transporto sektoriaus išmetamų teršalų kiekį. Pagal šį reglamentą padangų tiekėjai privalo naudoti etiketes ir lipdukus, kad vartotojams suteiktų informaciją apie degalų sunaudojimą ir pasipriešinimą judėjimui, sukibimą su šlapia danga ir išorinį riedėjimo triukšmą. Kalbant praktiškai, etiketėse pagal šiuos parametrus bus nurodyti A–G lygiai, pagal kuriuos bus klasifikuojamos padangos. Be to, savo interneto svetainėje padangų gamintojai privalo pateikti šių rodiklių paaiškinimus ir rekomendacijas, kaip vairuotojui elgtis. Prie šių rekomendacijų priskiriami šie reikalavimai: ekologinis važiavimo būdas, reguliarus padangų slėgio tikrinimas ir stabdymo atstumo laikymasis. Iki 2011 m. lapkričio 1 d. valstybės narės paskelbs visas nuostatas, nustatytas pagal teisinius ir administracinius veiksmus, kurie reikalingi siekiant reglamentą perkelti į nacionalinę teisę. Šio reglamento nuostatos bus pradėtos vykdyti nuo 2012 m. lapkričio 1 d. Transporto sektoriui tenka apytikriai 25 proc. išmetamųjų teršalų kiekio. Todėl šiuo reglamentu padėsime sumažinti šį išmetamųjų teršalų kiekį.

– Pranešimas: Reimer Böge (A7-0044/2009)

  Regina Bastos (PPE), raštu. – (PT) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (angl. EGAF) siekia paremti darbuotojus, asmeniškai nukentėjusius dėl atleidimo iš darbo dėl labai svarbių pasaulio prekybos pokyčių. Konkrečiau kalbant, EGF finansuoja pagalbą ieškantiems darbo asmenims, specialų perkvalifikavimą, verslumo skatinimą, pagalbą savarankiškai dirbantiems asmenims ir specialius laikinus priedus prie uždarbio.

Ilgesniu laikotarpiu šiomis priemonėmis siekiama padėti šiems darbuotojams susirasti ir išsaugoti naują darbą.

Mano šalis, Portugalija, dukart pasinaudojo EGF – 2008 m., kai 1 549 automobilių pramonės darbuotojai buvo atleisti iš darbo Lisabonos regione ir Alenteže, ir 2009 m., kai 1 504 49 tekstilės įmonių darbuotojai buvo atleisti iš darbo šiaurės ir vidurio regionuose.

Itin svarbus šio fondo vaidmuo akivaizdus. Tačiau P. Berès užduotuose klausimuose pabrėžiama, kad yra susiklosčiusi situacija, kurią turėtų išaiškinti Europos Komisija. Turime neleisti skirti lėšų arba valstybės pagalbos valstybėje narėje, kai dėl tokio skyrimo prarandamos darbo vietos kituose ES regionuose.

Todėl sutinku, kad reikia užtikrinti veiksmingą Europos finansinės pagalbos koordinavimą siekiant neleisti bendrovėms siekti pelno kuriant darbo vietas ir mažinant jų skaičių.

  Proinsias De Rossa (S&D), raštu. – Aš palaikau šį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (angl. EGAF) 14,8 mln. EUR skyrimą Limeriko bendrovės „Dell“ 2 840 darbuotojams, kurie neteko darbo uždarius jų gamyklą, paremti, nes, užuot padėjus bendrovei „Dell“, bus tiesiogiai padedama atleistiems iš darbo darbuotojams. Iš tikrųjų aiškėja, kad nors bendrovė „Dell“ uždarė savo gamyklą Airijoje, ji gavo 54,5 mln. EUR dydžio valstybės pagalbą iš Lenkijos vyriausybės naujai gamyklai Lodzėje atidaryti. Šią valstybės pagalbą patvirtino Europos Komisija. Kokia logika vadovaudamasi Komisija vykdo šią politiką? Šitaip bendrovė „Dell“ iš esmės yra gelbėjama nuo socialinių savo strategijos padarinių ir, palaikant valstybei narei bei ES fondams, bendrovėms leidžiama įsitraukti į nuolaidų lenktynes. Skubiai reikia aiškumo Europos Komisijos valstybės pagalbos politikos ir socialinės politikos koordinavimo klausimu.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Kaip jau turėjau progą anksčiau pasakyti, netgi prieš kylant dabartinei finansų krizei, kuri sustiprino ir išryškino kai kuriuos ankstesnius požymius, didžiulis globalizacijos poveikis ir dėl jo vykstantis verslo subjektų perkėlimas daugelių žmonių gyvenime jau buvo aiškiai juntamas. Nepaprasti sunkumai laikais, kuriais gyvename, ir išskirtinis poreikis naudoti išskirtinius mechanizmus siekiant padėti bedarbiams ir skatinti jų reintegraciją į darbo rinką tampa akivaizdūs, kai prie šių problemų pridedame dabartinį pasitikėjimo rinkose trūkumą ir mažėjančias investicijas.

Šiuo atžvilgiu Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas jau keletą kartų buvo naudojamas, visada siekiant sušvelninti pasaulinės rinkos poveikį Europos darbuotojams. Verta dar kartą apsvarstyti atvejus, aprašytus R. Böge pranešime, nors lieka kai kurių abejonių dėl žinojimo, ar visi jie tikrai atitiks keliamus reikalavimus. Todėl būtų geriau, jeigu ateityje paraiškos būtų pateikiamos atskirai.

Noriu vėl pareikšti, kad esu įsitikinęs, jog Europos Sąjunga turi imtis veiksmų, siekdama remti tvirtesnę, laisvesnę ir kūrybingesnę Europos rinką, kuri kurtų investicijas ir darbo vietas.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes dėl to, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (angl. EGAF) yra priemonė, skirta reaguoti į konkrečias globalizacijos sukeltas Europos krizes, tai tinka dabartiniai padėčiai. Šis fondas suteikia individualią, vienkartinę ir ribotos trukmės paramą tiesiogiai atleistiems iš darbo darbuotojams. Įrodinėjama, kad skiriant šias lėšas darbuotojams neturėtų būti jokios disproporcijos, kuri buvo pastebima.

Be to, Europos socialinis fondas (ESF) remia Europos užimtumo strategiją ir valstybių narių visiško užimtumo, darbo kokybės ir našumo politiką, skatina socialinę įtrauktį, ypač nepalankioje padėtyje esančių asmenų teisę į užimtumą, ir mažina užimtumo nelygybę nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis. Šis fondas itin svarbus ekonominės ir socialinės sanglaudos stiprinimui. Esant dabartinei padėčiai, reikia energingai, tinkamai ir skubiai panaudoti ESF.

Akivaizdu, kad EGF ir ESF turi skirtingus vienas kitą papildančius tikslus ir kad nė vienas negali pakeisti kito. Esant nepaprastajai priemonei, ją EGF turėtų finansuoti savarankiškai, – ir tai yra labai rimta EGF daroma klaida, – o trumpalaikė priemonė turi būti finansuojama ESF arba kokio nors kito struktūrinio fondo lėšomis.

  Pat the Cope Gallagher (ALDE), raštu. – Palankiai vertinu Europos Parlamento sprendimą patvirtinti pagalbą bendrovės „Dell“ darbuotojams iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo. Iš darbo atleisti bendrovės „Dell“ darbuotojai turėjo didžiulį poveikį Limeriko vietos ekonomikai ir aplinkiniams regionams. Turime pradėti naudoti atitinkamas perkvalifikavimo priemones, siekdami užtikrinti, kad darbo bendrovėje „Dell“ netekę darbuotojai galėtų gauti darbą artimiausioje ateityje. Patvirtinus Airijos pagalbos paraišką pagal Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo priemonę, bus prisidedama prie minėtų darbuotojų perkvalifikavimo ir kvalifikacijos tobulinimo.

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. – (FR) Balsavau už Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo panaudojimą Belgijos ir Airijos atvejams, nes manau, jog turėtume išnaudoti visas įmanomas priemones, kad padėtume darbuotojams, kurie yra globalizacijos ir ekonomikos ir finansų krizės daromos žalos aukos.

Vis dėlto abejoju Europos politikos nuoseklumu, kai Europos Komisija, mobilizuodama šį fondą, kartu leidžia Lenkijai suteikti valstybės pagalbą bendrovei „Dell“, kad atidarytų gamyklą savo teritorijoje, nors bendrovė uždaro gamyklą Airijoje. Kaip Europos piliečiai gali tikėti Europos „privilegijomis“, kai ji patvirtina tokį „triuką“?

Bet kas galėtų suabejoti viešųjų lėšų naudojimo šiomis aplinkybėmis teisėtumu ir apgailestauti, kad mūsų bendrovėms trūksta socialinės atsakomybės – vadovaudamosi išskirtiniu rūpinimusi pelnu, jos nekreipia dėmesio į panaikinamas darbo vietas.

  Jacky Hénin (GUE/NGL), raštu. – (FR) „Dell“ įmonių grupė, informacinių technologijų srityje vakar buvusi pirma pasaulyje, o šiandien esanti trečia, turinti 18 mlrd. USD apskaičiuotą vertybinių popierių rinkos vertą, skelbianti, kad turi 337 mln. USD pelną 2009 m. trečiajame ketvirtyje ir numato dar didesnį pelną ketvirtajame ketvirtyje...

Taip, aš esu bendrovės „Dell“ darbuotojų pusėje!

Taip, aš tikiuosi, kad jie susiras darbą ir kiek įmanoma greičiau vėl gyvens oriai!

Tačiau ne, aš neprisidėsiu prie Europos mokesčių mokėtojų plėšimo. Jokiomis aplinkybėmis neprisidėsiu prie tų, kurie rodo bet kokią didesnę panieką visiškai sutrikusiems darbuotojams.

Kaltiesiems laikas mokėti, o Europai laikas įgyvendinti tvirtą pramonės politiką, pagal kurią prieš leidžiant paskirstyti dividendus būtų patenkinami gyventojų poreikiai!

  Alan Kelly (S&D), raštu. – Šiandien Europos Parlamentas patvirtino 14 mln. EUR fondą, kurio lėšos bus skiriamos 1 900 bendrovės „Dell“ darbuotojų, atleistų iš darbo priėmus sprendimą perkelti gamyklą iš Airijos į Lenkiją, mokymui. Šio fondo lėšos gali būti numatomos netekusiems darbo asmenims persikvalifikuoti ir įgyti kvalifikaciją siekiant sugrįžti į darbuotojų gretas. Šio fondo lėšos bus skiriamos ne kaip pašalpos, o kaip pagalba, nes pinigai bus nusiųsti į Mansterio regiono trečiojo lygmens koledžus, kad būtų galima apmokėti buvusių bendrovės „Dell“ darbuotojų mokymo mokesčius. Šio fondo patvirtinimas yra itin svarbus Europos įsipareigojimo padėti Airijai baigti nuosmukį pavyzdys. Fondas turėtų padėti sulėtinti nedarbo didėjimo Mansterio regione tendenciją, taip pat užtikrins didžiulį augimą vietos ekonomikai, kai tie, kurie nukentėjo uždarius bendrovės „Dell“ gamyklą, sugrįš į darbuotojų gretas.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Galvodami apie Airijos ir Belgijos darbuotojus kaip apie neoliberalios globalizacijos aukas, balsuojame už šį pranešimą ir už pagalbos suteikimą iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo.

Tačiau labai smerkiame samprotavimą, kad Europos darbuotojų išgyvenamos socialinės ir žmoniškosios tragedijos turėtų būti laikomos paprasčiausiais „prisitaikymais“, kurie reikalingi sklandžiai neoliberalios globalizacijos veiklai. Visiškai nepriimtina ES remti tas pačias šalis, kurios yra atsakingos už šias tragedijas, ir teikti joms politinę ir finansinę paramą, kad jos galėtų vykdyti perkėlimo ir pervedimo procesus, kuriuos vykdo vien siekdamos pelno.

Negalima pataikauti kapitalizmo grobuonių, pvz., Teksaso bendrovės „Dell“, antros pagal dydį telekomunikacijų sektoriaus bendrovės, komerciniam apetitui neatsižvelgiant į bendrus Europos piliečių interesus. Bet kuriuo atveju tai ne mūsų Europos vizija.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) ES yra solidarumo erdvė, o Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas priklauso šios koncepcijos sričiai. Ši parama itin svarbi siekiant padėti bedarbiams ir įmonių perkėlimų, įvykusių dėl globalizacijos, aukoms. Vis daugiau bendrovių perkeliama pasinaudojant daugelio šalių, ypač Kinijos ir Indijos, mažesnių darbo jėgos sąnaudų teikiamais pranašumais ir taip padaroma žala šalims, kurios gerbia darbuotojų teises. EGF numatytas tam, kad padėtų darbuotojams, kurie tapo bendrovių perkėlimų aukomis, nes tai yra būtina norint padėti jiems gauti naują darbą ateityje. Praeityje kitos ES šalys jau pasinaudojo EGF, visų pirma Portugalija ir Ispanija, o dabar laikas suteikti tokią pagalbą Belgijai ir Airijai.

  Marit Paulsen, Olle Schmidt ir Cecilia Wikström (ALDE), raštu. – (SV) ES nustatė teisėkūros ir biudžetines priemones, kuriomis būtų galima suteikti paramą tiems darbuotojams, kurie neteko darbo dėl „esminių struktūrinių pasaulio prekybos tendencijų pokyčių padarinių, ir padedama tokiems darbuotojams vėl integruotis į darbo rinką“.

Esame įsitikinę, kad laisvoji prekyba ir rinkos ekonomika duoda naudos ekonomikos vystymuisi, todėl mes iš esmės buvome prieš finansinę pagalbą šalims arba regionams. Tačiau finansų krizė labai smarkiai smogė valstybių narių ekonomikoms, o ekonominis nuosmukis šįkart gilesnis negu bet kuris kitas nuosmukis, Europos patirtas nuo praėjusio šimtmečio ketvirtojo dešimtmečio.

Jeigu ES nesiims veiksmų, labai nukentės bedarbiai tuose Belgijos ir Airijos regionuose, kurie kreipėsi į ES dėl pagalbos. Socialinės atskirties ir nuolatinės atskirties pavojus labai didelis, tačiau būtent su tuo mes, būdami liberalai, negalime sutikti. Labai užjaučiame visus nukentėjusius nuo ekonominio nuosmukio poveikio žmones, todėl norėtume pasirūpinti tokiomis priemonėmis, kaip mokymas, kurios padėtų žmonėms įveikti jį. Todėl palaikome pagalbą bedarbiams, atleistiems iš darbo Belgijos Rytų ir Vakarų Flandrijos bei Limburgo regionų tekstilės sektoriuje, ir iš kompiuterių gamybos pramonės Airijos Limeriko, Klero ir Šiaurės Tipererio grafystėje bei Limeriko mieste.

  Czesław Adam Siekierski (PPE), raštu. – (PL) Pritariau Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimui, nes masiniai darbuotojų atleidimai, be abejo, yra ekonomikos krizės pasekmė ir, nepaisant populiarios nuomonės, vis dar patiriame krizę. Nekyla abejonių, kad reikėtų padėti tiems svarstomose šalyse gyvenantiems žmonėms, kurie neteko darbo. Darbo netekimas yra didžiulė šių žmonių ir jų šeimų gyvenimo tragedija. Todėl manau, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos fondo vaidmuo sunkiais krizės laikais yra ypač svarbus. Mano nuomone, ateityje fondo biudžetas turėtų būti gerokai padidintas, kad jis galėtų patenkinti socialinius poreikius. Ekonomikos krizė toliau renka savo duoklę – tai yra kolektyviniai darbuotojų atleidimai, kurie lemia žmonių dramas, socialinių problemų daugėjimą ir daug kitų beprasmių reiškinių. Todėl manau, jog turėtume daryti viską, kas įmanoma, kad kuo veiksmingiau padėtume žmonėms, kenčiantiems nuo ekonomikos krizės padarinių.

– Pranešimas: David Martin (A7-0043/2009)

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Palankiai vertinu pasiūlytus Darbo tvarkos taisyklių pakeitimus atsižvelgiant į Lisabonos sutarties įsigaliojimą. Noriu pabrėžti vieną iš aspektų, kuris, mano manymu, turės itin didelę reikšmę tuo metu, kai stebėsime derybas dėl naujo susitarimo, kuriuo 2013 m. sausio mėn. bus pakeistas Kioto protokolas. Pagal Lisabonos sutartį tarptautinė kova su klimato kaita yra konkretus ES aplinkos politikos tikslas. Pagal Lisabonos sutartį tarptautiniai veiksmai siekiant kovoti su klimato kaita įtraukiami į ES aplinkos politiką sudarančių tikslų sąrašą. Be to, Lisabonos sutartimi Europai suteikiamos naujos galios energetikos, mokslinių tyrimų ir kosmoso politikos srityse. Dabar energetika yra bendra atsakomybė, kuria kuriamas pagrindas bendrai Europos politikai.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už D. Martino pranešimą dėl Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių suderinimo su Lisabonos sutartimi, nes reikia iš dalies pakeisti kai kurias Parlamento vidaus taisykles atsižvelgiant į įsigaliojus Lisabonos sutarčiai įgytus didesnius įgaliojimus ir ypač didesnius teisėkūros įgaliojimus, kuriais jam suteikiami įgaliojimai dėl daugiau klausimų rengti teisės aktus vienodomis sąlygomis su valstybių narių vyriausybėmis.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Pakeitimai, dėl kurių šiandien balsavome, bus įtraukti į Europos Parlamento darbo tvarkos taisykles, nes šias taisykles reikia suderinti su Lisabonos sutartimi, kurios įsigaliojimas paskelbtas, kaip planuota, gruodžio 1 d. Manau, kad nemažas Parlamento įgaliojimų – jų reikalauja visi Europos Parlamento nariai, kad galėtų spręsti naujus uždavinius, – padidinimas yra svarbus jo gebėjimo siūlyti teisės aktus ir jo atsakomybės jausmo išbandymas.

Todėl galiu tik pritarti Darbo tvarkos taisyklių pakeitimams, kuriais Parlamento darbo metodai bus labiau suderinti su Sutarčių nuostatomis.

Ypač esu patenkintas tuo, kad vis svarbesnį vaidmenį vaidina nacionaliniai parlamentai ir valstybių narių iniciatyvos Europos integracijos požiūriu.

Tikiuosi, kad visi Europos sprendimus priimantys asmenys vis griežčiau laikysis subsidiarumo principo, kuriam Europos teisės aktų leidėjas skiria ypatingą dėmesį.

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. – (FR) Balsavau už D. Martino pranešimą dėl Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių reformos, nes jos leis mūsų Parlamentui tvirtai laikytis naujų pagrindinių taisyklių, pradedančių veikti kartu su Lisabonos sutartimi.

Reforma visų pirma apima: pritarimą naujiems „stebėtojams“, kurie turėtų kuo greičiau įgyti galimybę savarankiškai tapti Europos Parlamento nariais, naujų taisyklių, susijusių su nauju nacionalinių parlamentų vaidmeniu teisėkūros procedūroje, tiriant subsidiarumo principo laikymąsi, nustatymą – reforma, kuriai mielai pritariu, nes ji padeda demokratinius debatus padaryti turiningesnius, ir visų pirma svarbesnio vaidmens suteikimą Europos Parlamentui rengiant Europos teisės aktų projektus.

Galiausiai šiame dokumente išaiškinta, kokių veiksmų turi imtis Europos Parlamentas, jeigu valstybės narės padaro pagrindinių principų pažeidimą, o tai ypač pozityvu jam ginant pagrindines teises.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – Pagal senąjį šio Parlamento darbo tvarkos taisyklių 36 straipsnį iš mūsų buvo reikalaujama ypač atkreipti dėmesį į tai, ar laikomasi pagrindinių žmogaus teisių. Naujame 36 straipsnyje nustatyta, kad privalome „griežtai laikytis“ šių teisių, išdėstytų Pagrindinių teisių chartijoje. Tai yra vos pastebimas pakeitimas, tačiau jis, mano manymu, bus svarbus ir juo visi Europos Parlamento nariai bus įpareigoti puoselėti visų piliečių teises.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Lisabonos sutarties įsigaliojimas 2009 m. gruodžio 1 d. reiškia, kad būtina pritaikyti Darbo tvarkos taisykles siekiant suderinti jas su naujomis Parlamento taisyklėmis ir įgaliojimais.

Šiais Darbo tvarkos taisyklių pakeitimais Parlamentas rengiasi didesniems įgaliojimams, kuriuos jis turės įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, atsižvelgiant į 18 naujų Europos Parlamento narių atvykimą, didesnes teisėkūros galias ir naują biudžeto sudarymo procedūrą. Šiuo atveju taip pat svarbus bendradarbiavimas su nacionaliniais parlamentais.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Liaupsinamas demokratijos padidėjimas ir svarbesnė parlamentų nuomonė, numatomi įgyvendinti pagal Lisabonos sutartį, bus labai mažai pastebimi. Yra vos kelios naujos procedūros. Jokiomis aplinkybėmis neturi būti piktnaudžiaujama pagrindinių teisių laikymosi procedūra siekiant privalomai primesti politinį korektiškumą arba dėl kovos su diskriminavimu manijos.

Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai demokratijos stoka ES liko nepakitusi. Ne tiek daug kas pasikeitė, jei Europos Parlamentas turi rinktis Komisijos Pirmininką iš keleto patyrusių nesėkmę politikų, kurie pralaimėjo rinkimus. Tai, kad Stokholmo programa stumiama taip greitai, kad negalime išreikšti savo susirūpinimo duomenų apsauga, rodo, kiek iš tikrųjų svarbi mūsų nuomonė. Tikrovėje dėl Darbo tvarkos taisyklių pakeitimų, kuriuos lėmė Lisabonos sutartis, skaidrumas arba parlamentų nuomonės svarba nė kiek nepadidėjo. Dėl šios priežasties balsavau prieš.

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. – (PT) Dėl Lisabonos sutarties Europos Sąjungos, kuri yra atsakinga už piliečių kasdieniam gyvenimui turinčias poveikį priemones, sprendimų priėmimo procesas bus spartesnis, labiau teisėtas ir demokratiškesnis.

Visų pirma Parlamentas sulauks teisėkūros galių padidėjimo, nes jis dauguma institucijų sprendžiamų klausimų vienodai dalysis atsakomybę su Europos Vadovų Taryba. Iš tikrųjų pagal Lisabonos sutartį vadinamoji bendro sprendimo procedūra taps taisykle ir įprastu teisėkūros procesu.

Man, kaip Europos Parlamento nariui, rūpi dėl šių pokyčių keliami uždaviniai.

Šiame pranešime visų pirma perimamas darbas, kurio buvo imtasi ir kuris buvo beveik užbaigtas ankstesnės kadencijos Parlamente, – suderinti Darbo tvarkos taisykles, kuriomis reglamentuojamas Parlamento darbas, atsižvelgiant į naują sutartį, kuri turėtų įsigalioti kito mėnesio pradžioje.

Kai kurie pakeitimai yra grynai techninio pobūdžio, o kiti yra susiję su atnaujinimais, kuriems įgyvendinti šiuo atveju Parlamentas pasinaudojo proga. Visas pranešimas yra kompromisas, kuris tenkina giminingų politinių partijų grupę, kuriai priklausau, t. y. Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakciją, nes į jį subalansuotai įtraukti tokie klausimai, kaip subsidiarumas ir proporcingumas, taip pat Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų bendradarbiavimas.

Dėl minėtų priežasčių balsavau už šį pranešimą.

  Georgios Toussas (GUE/NGL), raštu. – (EL) Graikijos komunistų partija nepritarė pakeitimams, kuriais siekiama Europos Parlamento darbo tvarkos taisykles suderinti su Lisabonos sutarties nuostatomis, ir balsavo prieš juos. Pakeitimais palaikomas ir stiprinamas Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių reakcingumas ir nedemokratiškumas, ir taip formuojama bet kokios nuomonės, kuri išreiškiama priešinantis politinių kapitalo atstovų aukščiausiajai valdžiai, slopinimo sistema.

Melas, kad Lisabonos sutartimi „ES suteikiamas demokratiškesnis aspektas“, nes ja tariamai padidinamas Europos Parlamento vaidmuo. Europos Parlamentas yra reakcingos ES struktūros dalis. Jis įrodė savo ištikimybę reakcingai ES politikai, savo paramą monopolijų interesams, savo kaip institucijos, suteikiančios tariamai teisinį pasitikėjimą prieš paprastus žmones nukreiptai ES politikai, vaidmenį. Europos Parlamentas neatstovauja žmonėms – jis atstovauja kapitalo interesams. Žmonių interesus atitinka pasipriešinimas, prieš paprastus žmones nukreiptos ES ir Europos Parlamento politikos, kurią jis palaiko, atsisakymas ir Europą vienijančios struktūros nuvertimas.

– Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B7-0141/2009) / REV 1: Kopenhagos aukščiausiojo lygio vadovų susitikimo dėl klimato kaitos rengimas

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Aš balsavau už šią rezoliuciją, kuria siekiama plataus užmojo ir teisiškai privalomo susitarimo Kopenhagoje, nes manau, kad priėmus šį susitarimą bus galima sukurti naują tvarų modelį, pagal kurį būtų skatinamas socialinis ir ekonominis augimas, aplinkos požiūriu tvarių technologijų kūrimas, taip pat didinamas atsinaujinančios energijos ir energijos vartojimo efektyvumas ir mažinamas energijos suvartojimas bei sudaromos sąlygos kurti naujas darbo vietas.

Manau, kad patvirtindami šią rezoliuciją – kurioje pabrėžiama, kad tarptautinis susitarimas turėtų būti grindžiamas bendros, bet diferencijuotos atsakomybės principu, pagal kurį išsivysčiusios šalys rodo pavyzdį mažindamos savo išmetamųjų teršalų kiekį ir prisiima atsakomybę už finansinės ir techninės paramos teikimą besivystančioms šalims, –prisidėsime prie tikros pasaulio pusiausvyros.

Todėl būtina, kad Europos Sąjunga rodytų pavyzdį šiuo klausimu, kad apsaugotume ateities kartų gerovę.

  Dominique Baudis (PPE), raštu. – (FR) Balsavau už rezoliuciją dėl Kopenhagos aukščiausiojo lygio vadovų susitikimo, nes mūsų, kaip išrinktų Parlamento narių, pareiga išsaugoti planetą ateities kartoms. Artimiausiais mėnesiais pasaulis rizikuos savo ateitimi. Sunku įsivaizduoti, kad tarptautinė bendruomenė nesugebėtų sudaryti susitarimo, kuriuo valstybės būtų įpareigotos rinktis protingą kryptį. Valstybių ar vyriausybių vadovai, jūsų rankose atsakomybė už rytdienos Žemę. Įstenkite atsisakyti savo nacionalinių interesų ir trumpalaikių klausimų, nes žmonija nebegali švaistyti laiko.

  Frieda Brepoels (Verts/ALE), raštu. – (NL) Šiandien Europos Parlamento patvirtintos rezoliucijos konkrečiame skyriuje straipsnyje pabrėžiama didžiulė regionų ir vietos valdžios institucijų reikšmė, ypač konsultavimosi procese, skleidžiant informaciją apie klimato politikos įgyvendinimą ir ją įgyvendinant. Regioniniu arba vietos lygiu bus įgyvendinta iki 80 proc. prisitaikymo prie klimato kaitos ir klimato kaitos švelninimo politikos. Keletas regioninių vyriausybių jau rodo pavyzdį ir laikosi radikalaus požiūrio į kovą su klimato kaita.

Kaip Europos laisvojo aljanso, atstovaujančio Europos tautoms ir regionams, narys, aš visiškai palaikau tiesioginį regioninių vyriausybių dalyvavimą skatinant tvarų vystymąsi ir veiksmingą reagavimą į klimato kaitą. Šiomis aplinkybėmis būtina pabrėžti regionų vyriausybių tinklo tvaraus vystymosi labui (angl. nrg4SD) darbą. Šis tinklas jau ėmėsi glaudžios partnerystės, susijusios su Jungtinių Tautų vystymo programa (JTVP) ir Jungtinių Tautų aplinkos programa (JTAP). Todėl ELA nariai reikalauja aiškiai pripažinti regionines vyriausybes atsižvelgiant į Kopenhagos susitarimą, taip pat pripažinti jų vaidmenį, kurį jos vaidina vykdant klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos politiką.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Itin svarbu, kad Kopenhagos konferencija baigtųsi politiškai privalomu susitarimu. Šiame susitarime turi būti operatyvinės veiklos nuostatos, kurias būtų galima įgyvendinti nedelsiant, ir tvarkaraštis, kuriuo būtų sudarytos sąlygos per 2010 m. parengti teisiškai privalomą susitarimą. Į susitarimą turi būti įtrauktos visos konvenciją pasirašiusios šalys, taip pat itin svarbu, kad būtų aiškiai nustatyti bet kokie įpareigojimai ar išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo, ar finansavimo požiūriu. Nors, viena vertus, pramonės šalys turėtų rodyti pavyzdį mažinant išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ekonomiškai pažangesnės besivystančios šalys taip pat turi atlikti savo vaidmenį prisidėdamos pagal savo atsakomybę ir atitinkamas galimybes. Pramonės šalys ir kylančios ekonomikos šalys, turinčios pažangesnę ekonomiką, turėtų būti įpareigotos dėti panašias pastangas. Tik tada bus galima sumažinti tarptautinės konkurencijos iškraipymus. Be to, itin svarbu, kad nustatytume finansavimo struktūrą, tai būtų tvaru vidutiniu ir ilgu laikotarpiu. Finansavimas turi būti gaunamas iš pramonės šalių ir ekonomiškai labiau pažengusių besivystančių šalių privataus sektoriaus, anglies dioksido išmetimo leidimų prekybos rinkos ir viešojo sektoriaus.

  Nessa Childers (S&D), raštu. – Itin svarbu, kad artėjant Kopenhagos aukščiausiojo lygio vadovų susitikimui ES imtųsi veiksmų ir taptų pasaulio lydere mažinant anglies junginių išmetamųjų teršalų kiekį. Anglies junginių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo srityje Parlamentas jau pademonstravo platesnį užmojį negu valstybės narės, o šiandieninė rezoliucija turi būti palankiai vertinama dėl reikalavimų užtikrinti: realų finansavimą, griežtus galutinius tikslus nuo 25–40 proc., kaip reikalaujama pagal mokslą, ir teisiškai privalomą susitarimą.

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Aš susilaikiau, pirma, dėl to, kad buvo patvirtintas 13 pakeitimas, kuriame laikomasi nuomonės, kad branduolinė energija turi būti svarbus veiksnys mažinant išmetamo anglies dioksido kiekį, ir, antra, dėl to, kad buvo atmestas mano frakcijos pateiktas 3 pakeitimas, kuriame išsivysčiusios šalys raginamos iki 2050 m. sumažinti savo išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 80–95 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Vis dėlto rezoliucijoje yra nemažai pozityvių nuostatų, pvz., ES įsipareigojimas iki 2020 m. suteikti 30 mlrd. EUR per metus siekiant patenkinti besivystančių šalių poreikius klimato kaitos poveikio švelninimo ir prisitaikymo prie jos srityje. Tačiau manau, kad grįžimas prie branduolinės energijos kaip šiltnamio efekto priešnuodžio nėra tinkamas sprendimas kovojant su klimato kaita, – atvirkščiai, tai pavojingas pasirinkimas. Kopenhagoje susirems trys išsivysčiusių, besivystančių ir neišsivysčiusių šalių stovyklos ir trys vyriausybių, pagrindinių judėjimų ir žmonių stovyklos, atsižvelgiant į tai, kad klimato kaita iš dalies kenkia pastangoms mažinti skurdą ir badą pasaulyje. Kopenhagos aukščiausiojo lygio vadovų susitikimas yra tikras iššūkis, į kurį privalome reaguoti, taip pat neturime leisti pramonės ir branduolinės energijos lobistams tapti šlovingais nugalėtojais.

  Jürgen Creutzmann, Nadja Hirsch, Holger Krahmer, Britta Reimers ir Alexandra Thein (ALDE), raštu. – (DE) Europos Parlamento nariai, priklausiantys Vokietijos laisvajai demokratinei partijai, susilaikė nuo balsavimo dėl Kopenhagos rezoliucijos dėl toliau minimų priežasčių. Rezoliucijoje pateikiama teiginių apie klimato kaitos priemonių finansavimą trečiosiose šalyse, bet nenustatyti konkretūs finansavimo kriterijai arba tikslas. Mes negalime pasiteisinti dėl to rinkėjams. Be to, manome, kad perdėta Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (angl. ICAO) kritika yra neteisinga.

ICAO – organizacija, kuri užsiima aviacijos reikalais tarptautiniu mastu. Tiek kritiški atsiliepimai, tiek pareiškimai apie tariamą ICAO derybų nesėkmę yra neteisingi ir netinkami. Reikalavimas nustatyti specialią CO2 dujų taršos leidimų prekybos sistemos tvarką aviacijos pramonei prieštarauja dabartiniams ES teisės aktams ir nerealiais reikalavimas per daug apsunkina ES derybinę poziciją derybose dėl klimato kaitos susitarimo.

  Proinsias De Rossa (S&D), raštu. – Klimato kaitos poveikis jaučiamas jau dabar – kyla temperatūra, tirpsta ledo kepurės bei ledynai ir tampa dažnesni bei intensyvesni pavojingi orų atvejai. JT duomenimis, 2007 m. visi skubūs kreipimaisi dėl humanitarinės pagalbos, išskyrus vieną, buvo susijęs su klimatu. Mums reikalinga pasaulinė energetikos revoliucija siekiant sukurti tvarų ekonomikos modelį, kuriuo būtų užtikrinta, kad aplinkos apsaugos kokybė neatsiliktų nuo ekonomikos augimo, gerovės kūrimo ir technologijų pažangos. Airijos anglies junginių išmetamųjų teršalų kiekis vienam gyventojui yra 17,5 tonos per metus. Iki 2050 m. šį kiekį reikės sumažinti iki 1 ar 2 anglies junginių tonų. Akivaizdu, kad tai reiškia radikalius energijos gamybos ir vartojimo srities pokyčius. Pirmasis žingsnis būtų visapusiškas Kopenhagos susitarimas, įpareigojantis tarptautinę bendruomenę privalomai mažinti taršą ir tarptautiniu lygiu numatyti sankcijas už įsipareigojimų neįvykdymą. Iš tiesų tarptautinė bendruomenė turėtų parodyti įsipareigojimą, viršijantį tą, kurį parodė siekdama įveikti finansų krizę. Reakcija į klimato kaitą priklauso nuo ryžtingo tarptautinio valdymo ir finansinio įsipareigojimo. Pagalba besivystančiam pasauliui turi būti teikiama papildant užjūrio vystymosi pagalbą, kitaip grės pavojus, kad nebus įvykdyti Tūkstantmečio vystymosi tikslai. Iš tiesų klimato kaitai įveikti reikia didesnių investicijų viešajame sektoriuje.

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. – (FR) Bendra rezoliucija, kuri ką tik buvo patvirtinta, Parlamentas siunčia aiškų signalą. Pasibaigus Kopenhagos konferencijai Europos Sąjungai reikia kalbėti vienu balsu ir veikti bendrai, kad ir kaip pasibaigtų konferencija. Turime siekti faktinio 30 proc. išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo. Kai sakau „faktinio“, tai reiškia, kad galiausiai vieną dieną bus būtina iškelti laikinų išimčių ir prekybos taršos leidimais klausimą. Parlamentas tikisi, kad Kopenhagos aukščiausiojo lygio vadovų susitikimas bus proga pristatyti Europos Sąjungą, kuri yra stipri ir prisiima finansinį įsipareigojimą besivystančioms šalims, nes joms esame skolingi.

  Anne Delvaux (PPE), raštu. – (FR) Nuo gruodžio 7 iki 18 d. Kopenhagoje beveik 200 šalių derėsis dėl naujos tarptautinės kovos su klimato kaita sutarties, t. y. Kioto protokolą pakeičiančios sutarties, kuri įsigalios nuo 2013-ųjų…

Rezoliucija, dėl kurios buvo balsuojama, Europos Sąjungai pravers kaip derybų gairės. Kaip dabartinė Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto narė, prisidėjau pakeitimais, kuriais visų pirma palaikomas teisiškai privalomas susitarimo pobūdis.

Mano reikalavimai balsuojant buvo tokie: sudaryti visuotinį politinį susitarimą, kuris būtų plataus užmojo ir privalomas ir kuriuo būtų greitai sukurtas pagrindas tikrai teisinei sutarčiai; pasiekti, kad iki 2020 m. išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų sumažintas 30 proc., palyginti su 1990 m., kartu kitiems teršėjams, pvz., Jungtinėms Valstijoms ir Kinijai, prisiėmus plataus užmojo, tačiau kiekybiškai įvertinamą įsipareigojimą, o iki 2050 m. – būtų sumažintas 80 proc., kaip reikalauja ekspertai; išsiaiškinti itin svarbų bendrą pramoninių šalių įsipareigojimą finansų ir pagalbos besivystančioms šalims požiūriu. Krizės sąlygomis sunku nustatyti tikslų kiekį, tačiau bus būtina užtikrinti, kad jis bent atitiktų prisiimtus įsipareigojimus!

Nesėkmė Kopenhagoje būtų aplinkos, politinė ir moralinė katastrofa!

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Kopenhagos konferencijos klimato kaitos klausimu, nes manau, kad juo siekiama parlamentinio kompromiso esminiais aspektais, kuriais turėtų būti vadovaujamasi derybose dėl būsimo tarptautinio susitarimo šiuo klausimu, visų pirma atsižvelgiant į prisitaikymo, finansavimo mechanizmų ir miškų naikinimo klausimus. Norėčiau pakartoti, kad teisiškai privalomo tarptautinio susitarimo, kuris būtų plataus užmojo, realistiškas ir apimtų visas šalis, sudarymas Kopenhagoje taip pat yra socialinio teisingumo klausimas.

  Jill Evans (Verts/ALE), raštu. – EP patvirtintos rezoliucijos konkrečiame skyriuje pabrėžiama didžiulė regionų ir vietos valdžios institucijų reikšmė, ypač konsultavimosi, informavimo apie klimato politiką ir jos įgyvendinimo srityse. Regioniniu ir vietos lygiu bus įgyvendinta iki 80 proc. klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos politikos. Keletas regionų vyriausybių jau rodo pavyzdį laikydamosi radikalios kovos su klimato kaita politikos.

Kaip Europos laisvojo aljanso, atstovaujančio Europos tautoms ir regionams, nariai visiškai palaikome tiesioginį regionų vyriausybių dalyvavimą skatinant tvarų vystymąsi ir veiksmingą reakciją į klimato kaitą. Šiomis aplinkybėmis turi būti pabrėžtas regionų vyriausybių tinklo tvaraus vystymosi labui (angl. nrg4SD) darbas. Šis tinklas jau ėmėsi partnerystės, susijusios su Jungtinių Tautų vystymo programa ir Jungtinių Tautų aplinkos programa. Todėl mes reikalaujame aiškiai pripažinti regionų vyriausybes atsižvelgiant į Kopenhagos susitarimą, taip pat pripažinti svarbų vaidmenį, kurį jos vaidina vykdant klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos politiką.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Kaip jau sakiau anksčiau, itin svarbu, kad būtų sudarytas teisiškai privalomas, visuotinis, politinis susitarimas dėl klimato kaitos, kad neįstumtume Europos pramonės į konkurenciją ribojančią padėtį. Europos pastangos turi būti nukreiptos į siekį susitarti, tačiau tam reikia bendrų, o ne vien ES pastangų.

Mano nuomone, tarptautinių finansinių operacijų mokesčio, kaip sprendimo finansuoti besivystančių šalių prisitaikymą prie klimato kaitos ir jos poveikio švelninimą, idėja nėra tinkama, jeigu ji bus įgyvendinama pakenkiant ekonomikai (ypač krizių, pvz., tokių, kokią šiuo metu išgyvename, sąlygomis), prekybai ir materialinės gerovės kūrimui.

Negalima nepaisyti, kiek tas mokestis apskritai kainuotų visuomenei (mokesčių naštos padidėjimas, turintis pasekmių visiems mokesčių mokėtojams ir vartotojams) ir koks būtų jo poveikis finansų rinkai (būtino likvidumo ir kreditų verslui ir namų ūkiams srauto sumažėjimas).

Manau, kad šis būdas netinka rinkai reguliuoti ir kad galima rasti kitų alternatyvų, darančių mažesnę žalą pasaulio ekonomikai.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes manau, kad ES turėtų toliau rodyti pavyzdį kovoje su klimato kaita. Svarbu paminėti, kad ES padarė daugiau nei Kiote nustatyti tikslai.

Manau, kad Kopenhagos susitarimas turėtų būti privalomas. Atsižvelgdamas į tai, pateikiau Parlamento rezoliucijos šiuo klausimu pakeitimą, kuriame prašoma į galutinį tekstą įtraukti tarptautines sankcijas.

Manau, kad susitarimas turėtų būti visuotinis, plataus užmojo ir su aiškiu tvarkaraščiu. Jeigu nesame ambicingi, liksime su simboline priemone, kuri bus dar mažiau veiksminga negu Kioto protokolas, pagal kurį jau užtikrinamos tarptautinės sankcijos. Todėl tikėkimės, kad reglamentas bus veiksmingas ir kad į susitarimą bus įtraukta persvarstymo sąlyga, kad jį būtų galima lengvai atnaujinti.

Be to, manau, kad Kinija ir Indija negali būti atleistos nuo bet kokios atsakomybės, jeigu išmeta didelę procentinę pasaulyje išmetamų teršalų kiekio dalį, tuo tarpu mūsų pramonė daro viską, ką gali, kad sumažintų savo išmetamų teršalų kiekį.

JAV tenka didžiulė atsakomybė už šio aukščiausiojo lygio vadovų susitikimo sėkmės užtikrinimą. Tikiuosi, kad Jungtinių Valstijų Prezidentas B. Obama įrodys, jog nusipelnė Nobelio taikos premijos, nes kovojant su klimato kaita bus prisidedama prie taikos ir visų tautų laimės.

  Elisa Ferreira (S&D), raštu. – (PT) Patvirtintoje rezoliucijoje yra teigiamų aspektų, kaip antai: tarptautinių įsipareigojimų išsaugojimo po 2012 m. svarba; būtinybė tikslus mažinti išmetamųjų teršalų kiekį suderinti su naujausiais moksliniais duomenimis; reikalavimas, kad JAV per paskutinę rinkimų kampaniją pažadėtus tikslus (nors neprisiėmus atsakomybės dėl jų) padarytų privalomus; pramonės šalių istorinės atsakomybės už išmetamas šiltnamio efektą sukeliančias dujas pabrėžimas; energijos vartojimo efektyvumo skatinimas ir MTTV veiklos intensyvinimas.

Tačiau svarba, teikiama vadinamiesiems rinkos sprendimams ir prekybai anglies dioksido taršos leidimais yra neginčijama. Iš esmės tai yra politinis ir ideologinis pasirinkimas, kuris ne tik negarantuoja, kad pasieksime nustatytus mažinimo tikslus, bet ir pats yra rimčiausia grėsmė siekiamiems nustatytiems aplinkosauginiams tikslams. Tai iliustruoja nuo 2005 m. veikiant Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų taršos leidimų prekybos sistemai įgyta patirtis. Prekyba anglies dioksido taršos leidimais siekiama Žemės gebėjimą perdirbti anglies dioksidą paversti preke ir taip reguliuoti klimatą. Dėl to šiam gebėjimui – būtent tam, kuris, kaip žinome, užtikrina gyvybę Žemėje, – gresia pavojus tapti valdomam tų pačių korporacijų, kurios teršia planetą, jos gamtinius išteklius ir atmosferą.

  Robert Goebbels (S&D), raštu. – (FR) Susilaikiau nuo balsavimo dėl rezoliucijos dėl klimato kaitos, nes Europos Parlamentas, kaip yra įpratęs, vadovaujasi pelnytais sentimentais, neatsižvelgdamas į tikrovę. Europos Sąjunga išmeta apytikriai 11 proc. pasaulyje išmetamo CO2 dujų kiekio. Ji negali rodyti pavyzdžio ir taip pat mokėti likusiam pasauliui. Nelogiška riboti valstybes nares naudojant švarios plėtros mechanizmą (angl. CDM), nors jis ir numatytas pagal Kioto protokolą, ir tuo pat metu prašyti 30 mlrd. EUR per metus pagalbos besivystančioms šalims nenustačius sąlygų arba neatlikus tinkamo vertinimo (tai tik vienas rezoliucijos neatitikties pavyzdžių).

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. – (FR) Kalbant klimato kaitos klausimu turiu pasakyti, kad reikia skubiai veikti ir nepalikti besivystančių šalių bejėgiškos būklės. Nors būtent jos nukenčia pirmos, tačiau neturi pakankamai atitinkamų išteklių, kad galėtų daryti poveikį išsivysčiusių šalių sukeltam reiškiniui! Jeigu šiandien nebus imamasi visuotinių veiksmų, susidūrusios su klimato kaitos padariniais ateities kartos bus bejėgės. Todėl mūsų vyriausybėms svarbu parodyti, kad yra politinės lyderės, ir taip paskatinti kitas valstybes, pvz., Jungtines Valstijas ir Kiniją, sudaryti susitarimą. Šis įsipareigojimas turi taip pat apimti įsipareigojimą nustatyti finansinių operacijų mokestį, kuris būtų naudojamas ne bankininkystės sektoriaus priežiūrai, o besivystančioms šalims ir viso pasaulio viešosioms gėrybėms, pvz., klimatui, finansuoti.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – Kitą mėnesį pasaulio dėmesys bus sutelktas į Daniją. Kitoje Šiaurės jūros pusėje, panašaus dydžio šalyje, Škotijos vyriausybė nepaprastai daug prisideda prie pastangų kovoti su klimato kaita. Kopenhagos aukščiausiojo lygio vadovų susitikimo oficialioje interneto svetainėje teigiama, kad Škotija imasi „pasaulio lyderės vaidmens klimato apsaugos srityje“. Škotijos vyriausybės pastangos turi būti visokeriopai palaikomos, todėl privalome tikėtis, kad kitą mėnesį kitos šalys savo įnašu prisidės prie visuotinių pastangų.

  Astrid Lulling (PPE) , raštu. – (FR) Balsavau už šią rezoliuciją dėl Europos Sąjungos strategijos dėl Kopenhagos aukščiausiojo lygio vadovų susitikimo dėl klimato kaitos, nes esu tikras, kad visapusišku tarptautiniu susitarimu iš tikrųjų galima pakeisti nekontroliuojamo išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio didėjimo tendenciją.

Apskritai aplinkos politika ir visų pirma klimato politika taip pat yra technologinių inovacijų varomoji jėga, kuri gali atverti naujas augimo perspektyvas mūsų bendrovėms.

Esu labai patenkinta, kad Europa atlieka pagrindinį vaidmenį numatydama energetikos ir klimato politiką, pagal kurią siekiama iki 2020 m. išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti 20 proc., palyginti su 1990 m. Esu griežtai prieš papildomų ribojančių užduočių nustatymą nesudarius visa apimančio tarptautinio susitarimo. Viena vertus, Europa, kuriai tenka 11 proc. viso pasaulio išmetamų teršalų kiekio, neprisiima pakankamos naštos, kad pati galėtų pakeisti šią tendenciją, o kita vertus, baiminuosi daug energijos suvartojančių ir didelį CO2 dujų kiekį išmetančių pramonės šakų perkėlimo.

Tik visapusišku susitarimu, kuriame daugiausia dėmesio būtų skiriama vidutiniam ir ilgam laikotarpiui, būtų užtikrintas nuspėjamumas tam, kad būtų galima imtis svarbių mokslinių tyrimų ir plėtros projektų ir įsipareigoti skirti dideles investicijas, kurių reikia tam, kad būtų galima visam laikui atsieti ekonomikos augimą nuo išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio didėjimo.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Labai svarbu, kad Kopenhagos konferencijoje būtų sudarytas plataus užmojo ir teisiškai privalomas susitarimas dėl klimato kaitos.

Tačiau taip pat svarbu, kad būtų įtrauktos visos šalys, ypač Kinija, Indija ir Brazilija, atsižvelgiant į svarbų jų ekonominį vaidmenį ir intensyvią pramoninę veiklą. Šios šalys taip pat turi įsipareigoti siekti plataus užmojo tikslų, palyginamų su kitų šalių tikslais, nors ir pagal galimybes padedant kitoms turtingesnėms bei labiau išvystytos pramonės šalims. Be to, būtina, kad Jungtinės Valstijos atliktų savo vaidmenį šiuo itin svarbiu klausimu.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Pernelyg ilgai ES bandė vien savo jėgomis sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentraciją, nors energijos trūkstančios kylančios ekonomikos šalys ir energiją švaistančios išsivysčiusios šalys dar buvo nepasirengusios įgyvendinti Kioto protokolą. Turime palaukti ir pasižiūrėti, kiek šią padėtį pakeis Kopenhagos konferencija. Atsižvelgiant į tai, reikia finansavimo proceso taisyklių, taikomų kartu su sankcijomis už įsipareigojimų nesilaikymą.

Siekiant pradėti pokyčius, mums reikia pertvarkyti savo aplinkos politiką, kad ji būtų siejama ne tik su milijonais, pervedamais pirmyn ir atgal vykstant prekybos taršos leidimais procesui, bet ir sudarytų sąlygas paremti realias alternatyvas, pvz., atsinaujinančiai energijai, ir mažinti prekių vežiojimą po visą Europą, kuris subsidijuojamas ES pinigais. Šiame pranešime ši problema sprendžiama nepakankamai išsamiai, todėl balsavau prieš jį.

  Rovana Plumb (S&D), raštu. – (RO) Balsavau už šią rezoliuciją, nes Kopenhagoje turi būti sudarytas privalomas visuotinis teisinis susitarimas, kuriuo remdamosi išsivysčiusios šalys arba besivystančios šalys įsipareigos siekti išmetamųjų teršalų lygio mažinimo tikslų, palyginamų su tais, kuriuos yra prisiėmusi ES. Tikslą visuotinį atšilimą išlaikyti ne didesnį nei 2° C ir sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį mes galėsime pasiekti tik tuo atveju, jeigu investuosime į švarias technologijas bei mokslinius tyrimus ir inovacijas. Be to, turi būti skiriama papildomų lėšų, paimtų iš visuotinį susitarimą pasirašančių šalių įnašų, kurie turi atitikti šių valstybių ekonominį išsivystymą ir mokumą.

  Daciana Octavia Sârbu (S&D), raštu. – Ši rezoliucija – aiški ir realistinė strategija, kaip elgtis su svarbiausiose srityse, kuriomis reikia užsiimti, kad kitą mėnesį Kopenhagoje būtų pasiektas veiksmingas susitarimas. Turime tekstą, kuriame platūs užmojai derinami su realistiniais tikslais ir kuriame nagrinėjamos sudėtingos problemos, kurias privalo išspręsti derybininkai. Dabar Europos Parlamentas paragino ES derybų grupę ir valstybes nares paspausti, kad būtų imtasi veiksmų tokiais klausimais: prekyba taršos leidimais; pasaulinė anglies dioksido rinka; teisinga prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos poveikio švelninimo finansavimo sistema; miškai; aviacija ir jūrų transportas.

Parlamentas tebesilaiko savo ankstesnių įsipareigojimų dėl išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo iki 2020 m. ir dabar, atsižvelgdamas į naujas mokslo bendruomenės rekomendacijas, nustato dar platesnio užmojo tikslus 2050 m. ES noras šiuo klausimu būti lydere kuo puikiausiai gali pasirodyti esąs svarbiausias veiksnys sudarant tarptautiniu mastu privalomą susitarimą siekiant išspręsti klimato kaitos problemą.

  Bogusław Sonik (PPE), raštu. – (PL) Europos Parlamento rezoliucija dėl ES strategijos dėl Kopenhagos aukščiausiojo lygio vadovų susitikimo dėl klimato kaitos yra reikšmingas teisinis dokumentas bei svarbi nuomonė tarptautinėje diskusijoje ir derybose prieš aukščiausiojo lygio vadovų susitikimą dėl klimato ir yra skirta Europos Sąjungos pozicijai šiuo klausimu papildyti. Europos Sąjunga, jeigu nori likti lydere kovojant su klimato kaita, turėtų nusistatyti plataus užmojo tikslus mažinti taršą ir įvykdyti anksčiau prisiimtus įsipareigojimus mažinti taršą. Taip ji parodytų pavyzdį kitoms šalims, nepaisant su tuo susijusių sunkumų.

Šiuose debatuose itin svarbi Europos Parlamento, kaip vienintelės demokratinės ES institucijos, nuomonė, todėl tai yra dar viena priežastis, kodėl mūsų rezoliucijoje turėtų būti nurodyta tinkama kryptis, kurią reikėtų rinktis, ir suformuluoti prioritetai, kurie tikrai būtų svarbūs. Pats rezoliucijos tekstas ne tik neturi būti neturinčių jokio pagrindo reikalavimų ir norų rinkinys, bet ir turėtų būti nuoseklus ir visų pirma bendras ES piliečių balsas, paremtas bendros, bet diferencijuotos valstybių narių atsakomybės kovos su klimato kaita srityje principu.

Europos Sąjunga, kaip rimta derybų partnerė, turi užimti savo vietą Kopenhagoje kaip bendra institucija, kuri atsižvelgia į visų savo valstybių narių interesus. Europos Sąjunga turėtų parodyti, kad yra pasirengusi padidinti taršos mažinimo tikslus iki 30 proc., jeigu kitos šalys taip pat pareikštų, kad yra pasirengusios nusistatyti tokius didelius taršos mažinimo tikslus. Be to, reikėtų nepamiršti, kad ES prisiėmė ne kokius nors besąlyginius, o tik sąlyginius įsipareigojimus.

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. – (NL) Balsavau už rezoliuciją, nes Europos Parlamentas ragina ES derybininkus pažadėti besivystančioms šalims 30 mlrd. EUR jų kovai su klimato kaita. Taip Parlamentas siunčia aiškų signalą derybininkams, kurie po dviejų savaičių Europos vardu dalyvaus Kopenhagos aukščiausiojo lygio vadovų susitikime. Iki šiol jiems visada buvo neaišku, koks bus jų finansinis įnašas aukščiausiojo lygio susitikime. Tačiau dabar Parlamentas paragino juos būti tikslesnius kalbant apie faktinius kiekius ir procentus. Ir taip kamuolys grąžinamas į Jungtinių Valstijų aikštelės pusę. Yra signalų, kad amerikiečiai įtemptai nustato išmetamųjų CO2 dujų tikslus, kuriuos nori pateikti derybose. Šia rezoliucija padidinamas spaudimas Prezidentui B. Obamai pateikti konkrečius pasiūlymus, nes dėl to šiek tiek padidės Kopenhagos sėkmės tikimybė.

Dėl to taip pat padidės tikimybė, kad tokios šalys, kaip Kinija, Indija ir Brazilija, įsitrauks į visuotinę kovą su klimato kaita. Todėl aš, kaip ir mano kolegos iš Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso, su dideliu entuziazmu balsavau už šią tvirtą rezoliuciją. Vienintelis jos trūkumas tas, kad į ją kažkaip pakliuvo branduolinės energijos gamyba. Tačiau dabar svarbu tai, kad Komisija ir valstybės narės vestų sunkias derybas Kopenhagoje.

  Konrad Szymański (ECR), raštu. – (PL) Per šiandieninį balsavimą dėl ES strategijos dėl Kopenhagos konferencijos klimato kaitos klausimu, Europos Parlamentas patvirtino radikalią ir nerealią poziciją. Reikalaudamas dvigubai padidinti išmetamų CO2 dujų kiekio apribojimus ES valstybėse, Parlamentas kenkia klimato teisės aktų paketui, dėl kurio neseniai buvo taip sunkiai susitarta (33 punkte reikalaujama 40 proc. mažinimo). Tuo tarpu reikalaudamas 30 mlrd. EUR per metus išlaidų švarioms technologijoms, diegiamoms besivystančiose šalyse, Parlamentas planuoja, kad šalys, kurios turi anglimi kūrenamų elektrinių, pvz., Lenkija, turės du kartus sumokėti už išmetamas CO2 dujas: vieną kartą kaip mokestį pagal prekybos taršos leidimais sistemą ir antrą kartą kaip įnašą padedant besivystančioms šalims kovos su klimato kaita srityje (18 punkte rašoma apie įnašą, kuris turėtų būti ne mažesnis nei 30 mlrd. EUR kasmet). Reikalaudamas, kad valstybių narių įnašų švarioms technologijoms, diegiamoms besivystančiose šalyse, skaičiavimai būtų grindžiami išmetamų CO2 dujų lygiu ir BVP, Parlamentas neatsižvelgė į pajėgumo prisiimti šias išlaidas kriterijų. Lenkijai per kitus 10 metų tai atsieis 40 mlrd. EUR (tai 31 ir 27 pakeitimų atmetimo padarinys). Dėl šios priežasties vienintelė Lenkijos delegacija balsavo prieš visą rezoliuciją dėl ES strategijos Kopenhagos konferencijoje klimato kaitos klausimu (angl. COP 15).

  Georgios Toussas (GUE/NGL), raštu. – (EL) Didesnis pavojus aplinkai ir sveikatai ir ypač pavojinga klimato kaita, susijusi su planetos perkaitinimu, yra pramonės plėtros, pagrįstos kapitalistų pelnu ir žemės, oro, energijos ir vandens pavertimu preke, rezultatas. Kapitalo lyderiai negali tinkamai kovoti su šiais reiškiniais, nes kaip tik šiems žmonėms tenka atsakomybė už jų atsiradimą.

Kelią į Kopenhagos aukščiausiojo lygio vadovų susitikimą užkirto imperialistinių nesutarimų paaštrėjimas. Pasiūlymais dėl „perspektyvios ekologinės ekonomikos“ ir „mažai anglies dioksido išskiriančių technologijų“ ekonomikos augimo ES bando paruošti dirvą dar didesnėms Europą vienijančių monopolijų investicijoms ir kartu patenkinti spekuliacinius kapitalo lūkesčius dėl „taršos mainų“.

Norint suplanuoti ir įgyvendinti vystymosi eigą, kuri padėtų subalansuoti žmogaus ir gamtos santykius bei patenkinti paprastų piliečių poreikius, mums reikia galiausiai panaikinti kapitalistinius gamybos santykius. Graikijos komunistų partija balsavo prieš Europos Parlamento rezoliuciją. Ji siūlo derinti paprastų piliečių poreikių tenkinimą su mūsų valstybės kuriama materialine gerove. Politinės prielaidos įgyvendinti šį tikslą yra pagrindinių gamybos priemonių suvisuomeninimas ir centralizuotas ekonominės veiklos planavimas, kuriuos kontroliuotų paprasti piliečiai ir darbininkų klasė, kitaip tariant, liaudies valdžia ir liaudies ekonomika.

  Thomas Ulmer (PPE), raštu. – (DE) Balsavau prieš pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes jame iš anksto nusprendžiama, kad ES nuo pat pradžių, nelaukdama kitų partnerių, skirs didžiules finansavimo sumas. Negaliu pasiteisinti savo rinkėjams dėl tokio jų pinigų naudojimo. Klimato apsauga svarbus tikslas, tačiau panikos skleidimas prieš Kopenhagoje įvyksiantį aukščiausiojo lygio vadovų susitikimą yra piktinantis ir neatspindintis mokslinių faktų.

– Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B7-0155/2009) 2010–2014 m. daugiametė laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės programa (Stokholmo programa)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už šią rezoliuciją, nes joje atkreipiamas dėmesys į pagrindiniuose skyriuose, pvz., laisvės, saugumo ir teisingumo, nurodytus prioritetus, visų pirma susijusius su imigrantų priėmimo ir integracijos sąlygomis, kova su diskriminacija, ypač dėl seksualinės orientacijos, teise į teisingumą ir kova su korupcija bei smurtu.

Kova su diskriminacija, kad ir kokiu pagrindu – lyties, seksualinės orientacijos, amžiaus, negalios, religinės priklausomybės, odos spalvos, kilmės ir tautinės ar etninės kilmės – vyktų, yra itin svarbi, pvz., kova su rasizmu, antisemitizmu, ksenofobija, homofobija ir smurtu.

Be to, visiems ES piliečiams ir jų šeimoms turėtų būti garantuojama judėjimo laisvė.

Galiausiai taip pat turėtų būti garantuojama piliečių apsauga nuo terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo, todėl turėtų būti stiprinama reglamentavimo sistema, kad būtų galima įveikti šias labai aktualias grėsmes, atsižvelgiant į tai, kad jos yra pasaulinio masto.

  Charalampos Angourakis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Graikijos komunistų partija kategoriškai nepritarė Lisabonos programai – lygiai taip pat, kaip nepritarė ankstesnėms programoms, kurias siekiama įgyvendinti apgaulingai pavadinus laisvės, saugumo ir teisingumo erdve. Jos tikslas, demagoginis ES abejingumo pasireiškimas – suderinti arba suvienodinti nacionalinius teisės aktus, kad būtų imta vienodai taikyti prieš paprastus piliečius nukreiptą ES politiką ir būtų sustiprinti turimi bei sukurti nauji mechanizmai, ES lygiu taikomi persekiojimui ir represijoms terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo pretekstu.

Prie pagrindinių Stokholmo programos prioritetų priskiriamas antikomunistinės isterijos skleidimas Europos Sąjungoje, jau vykdomas visu pajėgumu ir pasiekęs kulminaciją istoriškai klaidingai ir nepriimtinai komunizmą lyginant su nacionalsocializmu. ES laisvės, saugumo ir teisingumo erdve ir jos įgyvendinimo programomis piliečių interesai neginami. Atvirkščiai, jomis kuriamos priemonės, kuriomis siaurinamos asmeninės ir socialinės teisės bei demokratinės laisvės, pasinaudojant darbuotojais, imigrantais ir pabėgėliais intensyvinamas autoritarizmas ir priespauda, saugoma politinė sistema bei monopolijų suverenitetas ir siekiama smogti darbininkų klasės ir paprastų piliečių judėjimui. Tokie yra parengiamieji veiksmai siekiant įgyvendinti aršų kapitalo puolimą darbininkų klasės ir paprastų piliečių užimtumo bei socialinių teisių atžvilgiu.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. – (LT) Esu įsitikinusi, kad labai svarbi Stokholmo programos sudėtinė dalis – vaikų teisių apsauga. Atkreipiu dėmesį, jog pastaraisiais metais vis daugiau nerimo kelia smurtas prieš vaikus, įskaitant vaikų seksualinį išnaudojimą ir jų sekso turizmą, prekybą vaikais ir vaikų darbą. Atsižvelgiant į tai, jog vaiko teisių apsauga yra Europos Sąjungos (ES) socialinis prioritetas, kviečiu Tarybą ir Komisiją skirti daugiau dėmesio pažeidžiamiausių asmenų teisių apsaugai.

Vaiko teisės yra dalis žmogaus teisių, kurias ES ir valstybės narės yra įsipareigojusios gerbti pagal Europos žmogaus teisių konvenciją ir Jungtinių Tautų (JT) vaiko teisių konvenciją. ES turi didinti savo įsipareigojimus gerinant vaikų padėtį Europoje ir visame pasaulyje, kad galėtų tinkamai užtikrinti vaiko teisių rėmimą ir jų apsaugą. Norėčiau pabrėžti, jog tik koordinuotais ir bendrais veiksmais pagrįsta strategija paskatintų valstybes nares gerbti bei laikytis JT vaiko teisių konvencijos principų visoje Europos Sąjungoje ir už jos ribų. Norint tinkamai užtikrinti vaikų teises, siūlyčiau priimti privalomojo pobūdžio normas visose ES valstybėse narėse. Deja, pagarba vaiko teisėms iki šiol nėra visuotinai užtikrinta, todėl įgyvendinant Stokholmo programą kviečiu Tarybą ir Komisiją imtis konkrečių priemonių, kurios užtikrintų tinkamą vaiko teisių apsaugą.

  Carlo Casini (PPE), raštu. – (IT) Gerb. pirmininke, balsavau už rezoliuciją, nes joje nurodomas teisingas būdas stiprinti Europos vienybę remiantis pagrindinėmis vertybėmis, kurios priskiriamos jos pačios tapatybei.

Negalime savęs apgaudinėti, kad bus įmanoma pasiekti susitarimą dėl vadinamųjų bendrųjų vertybių. Vis dėlto galime tikėtis, kad argumentų taikymas galėtų padėti atidžiau pasižiūrėti į įvairius politinius aspektus, kas teisinga ir sąžininga, kai kalbama apie žengimą Europos vienybės link.

Aiškus skirtumas tarp, viena vertus, teisės į laisvą judėjimą ir nediskriminavimo principo ir, kita vertus, šeimos, kaip įprastos santuoka grindžiamos bendrijos, vertybių paskatino suformuluoti pastraipą, kuria puoselėjama kiekvienos valstybės nepriklausomybė šeimos teisės srityje ir draudžiama bet kurio žmogaus diskriminacija.

Tiems, kurie, kaip aš, visapusiškai skatina lygybės principą, vaikų, kurie yra gimę, ir vaikų, kurie dar nėra gimę, lygybės patvirtinimu įvairių seksualinių polinkių turinčių žmonių nediskriminavimo principas gali būti tik palaikomas, tačiau juo negali būti pripažįstamas santuokos ir šeimos idėjos griovimas. Šios idėjos svarba, kaip pripažįstama pagal Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 16 straipsnį, yra kartų tęstinumo ir heteroseksualių porų švietėjiško potencialo pagrindas.

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Balsavau prieš pasiūlymą dėl daugelio motyvų. Pagrindiniai mano motyvai išdėstyti toliau. Iš esmės pagrindinis jų aspektas yra „saugumo“ ir baimės filosofija, įgyvendinama sumenkinant pagrindines teises ir laisves. Tačiau pagal teisinės valstybės principą šis saugumas užtikrinamas būtent ginant ir gerbiant šias teises. Pasiūlymu stiprinamas Europos tvirtovės – Europos, kuri laiko imigrantus potencialiais teroristais bei nusikaltėliais ir geriausiu atveju „sutinka“ su jų buvimu ne kaip lygias teises turinčių žmonių, bet dėl ES darbo rinkos poreikių, – suvokimas ir didinamos galimybės ją įgyvendinti.

Juo skatinamas pasibjaurėtinas masinis atleidimas iš darbo, nestiprinama teisė gauti prieglobstį, ruošiama dirva aktyviam ES dalyvavimui pabėgėlių stovyklose už jos ribų ir grobuoniškų susitarimų su trečiosiomis šalimis primetimui, tačiau nekreipiama dėmesio į žmogaus teisių apsaugą. Galiausiai, nors būtų galima nurodyti gerokai daugiau motyvų, rezoliucijoje siūloma politika, kurią vykdant padaugėtų įvairių institucijų, kurios kontroliuotų ir rinktų piliečių asmens duomenis bei keistųsi jais, taip pažeisdamos jų asmeninį orumą ir paniekindamos teisę į žodžio laisvę. Ši rezoliucija skirta visuomenei, kuri turi tik priešus ir kuriai visi yra įtariamieji. Ne tokios visuomenės mes norime.

  Anna Maria Corazza Bildt (PPE), raštu. – (SV) Manome, jog itin svarbu, kad moterys nepatirtų smurto arba sekso vergijos. Taip pat savaime aišku, kad turėtume gerbti žmogaus teises ir laikytis tarptautinių konvencijų, kurios priimtos dėl pabėgėlių. Mums, kaip ES piliečiams, turintiems stabilią teisinę sistemą, kurioje prieš įstatymą visi lygūs, bandoma įrodyti, kad galime pasitikėti valdžios institucijų elgesiu mūsų privatumo atžvilgiu.

Žinoma, verta palaikyti daugelį iš 144 pasiūlymo dėl rezoliucijos punktų ir pateiktus 78 Parlamento rezoliucijos pakeitimus. Rezoliucijoje ir pakeitimuose taip pat yra keletas punktų, kurie susiję su, pvz., žmogaus teisėmis, diskriminacija ir privatumu ir kurie jau yra įtraukti į ankstesnes programas, taip pat į Lisabonos sutartį. Apsisprendėme balsuoti prieš keletą pakeitimų, kad turėtume rezoliuciją, kuri būtų netgi griežtesnė tais klausimais, kurių ankstesnės programos ir sutartys dar neapima. Nors rezoliucijoje yra punktų, kurie buvo patvirtinti balsavimu ir kurie neturėjo būti įtraukti, apsisprendėme balsuoti už rezoliuciją, nes jos nauda nusveria neigiamus aspektus. Daug svarbiau pasiųsti aiškią žinią apie Europos Parlamento paramą Stokholmo programai.

  Marije Cornelissen ir Bas Eickhout (Verts/ALE), raštu. – (NL) Iš esmės Europos Parlamento rezoliucija, kurioje reikalaujama laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės piliečių labui, yra pažangi rezoliucija ir ja patikrinamas Ministrų tarybos noras leisti laisvai keistis piliečių asmens duomenimis. Be to, tai yra rezoliucija, kuria užtikrinama pabėgėlių ir migrantų apsauga.

Ši rezoliucija – žingsnis pažangios Europos teisėkūros migracijos klausimais link. Kai kurie iš itin svarbių pakeitimų, įskaitant susijusius su negrąžinimo principo nustatymu, FRONTEX, kuri neturės dalyvauti perkeliant migrantus į trečiąsias šalis, vaidmens mažinimu, pozityviu požiūriu į en masse nelegalių migrantų įteisinimą ir tvirtinimu, kad saugumas turėtų tarnauti laisvei, turi lemiamą reikšmę. Pastraipos apie kovą su nelegalia migracija gali būti įvairiai aiškinamos, nors, mano nuomone, jos nėra per daug represyvios. Labai apgailestauju, kad kovos su diskriminacija dokumentų rinkinio klausimu rezoliucija buvo susilpninta.

  Anne Delvaux (PPE) , raštu. – (FR) Kai kuriais laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės aspektais iki šiol pažanga buvo nedidelė, o teisė judėti ir laisvai gyventi ES dabar suteikta daugiau nei 500 mln. piliečių! Svarbu tai suvaldyti. Šiuo atžvilgiu padeda šiandien patvirtinta Europos Parlamento rezoliucija.

Palankiai vertinu šią rezoliuciją, nes ji visų pirma susijusi su piliečiais ir mano prioritetais: teisės ir teisingumo Europa (pagrindinių teisių apsauga ir kova su visų rūšių diskriminacija), Europa, kuri apsaugo viską, tačiau nesielgia kaip didysis brolis (Europolo ir policijos stiprinimas ir teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose tiek operatyviniu, tiek administraciniu požiūriu, policijos ir informacinių tarnybų tarpvalstybinio bendradarbiavimo plėtojimas, Europos baudžiamojo teisingumo erdvės kūrimas remiantis savitarpio pripažinimo principu, asmens duomenų apsauga), ir Europa, kuri dėl tikro visų valstybių narių solidarumo ir kovos su prekyba žmonėmis bei žmonių seksualiniu ir ekonominiu išnaudojimu prieglobsčio bei migracijos požiūriu yra vieninga, atsakinga ir teisinga.

Kitas etapas – Europos Vadovų Taryba, susitiksianti 2009 m. gruodžio 9–10 d.!

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už pasiūlymą dėl Europos Parlamento rezoliucijos dėl Stokholmo programos, nes manau, kad pasiūlymais, kurie jame pateikiami, aiškiai ir tiksliai nustatomi artimiausių metų prioritetai dėl Europos teisės aktų laisvės, saugumo ir teisingumo srityse, atsižvelgiant į Lisabonos sutarties taikymą.

Itin svarbu pasiekti tikslesnę piliečių saugumo ir jų asmens teisių apsaugos pusiausvyrą. Todėl noriu pabrėžti savitarpio pripažinimo principo taikymo tos pačios lyties poroms Europos Sąjungoje, Europos kompiuterinių reikalų teismo įsteigimo ir priemonių, kuriomis kaliniams suteikiamos naujos teisės, pritaikymo svarbą.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Parlamente buvo nusistovėjusi praktika skatinti nagrinėti ginčytinus klausimus, kuriais gerokai peržengiamos Europos Sąjungos kompetencijos ribos, įtraukus juos į dokumentus platesniais klausimais, kurie paprastai garantuotų plačią paramą. Privalau dar kartą pasmerkti šio slapto metodo taikymą, nes juo tik diskredituojamas Parlamentas ir didinamas atotrūkis tarp Europos Parlamento narių ir rinkėjų.

Laimė, klausimai, susiję su šeimos teise, priklauso valstybių narių kompetencijai, todėl Parlamento reiškiama subsidiarumo principo kritika siekiant primesti joms bendrą supratimą šiais klausimais stengiantis skleisti radikalias darbotvarkes, yra visiškai neteisėta ir akivaizdi.

Parlamento pripažintų tos pačios lyties asmenų santuokų, kurios galioja tik keturiose valstybėse narėse, negalima primesti likusioms valstybėms narėms, nes tai yra šiurkštus bandymas daryti poveikį teisės aktų leidėjams ir nacionalinei viešajai nuomonei, kuris turi būti kuo griežiau pasmerktas.

Kaip buvo patvirtinta Pagrindinių teisių chartija, buvo baiminamasi, kad ateityje ja bus piktnaudžiaujama ir kad ji nesiderins su nacionaline teise. Dabartinė padėtis patvirtina, kad šie spėjimai buvo teisingi.

  Carlo Fidanza (PPE), raštu. – (IT) Šia rezoliucija galutinai patvirtinami kai kurie svarbūs principai: bendra atsakomybė kovojant su nelegalia imigracija, paskirstant prieglobsčio prašytojus ir repatrijuojant sulaikytus užsieniečius. Kita vertus, manau, kad dalis, kurioje minima pagarba mažumų ir ypač romų mažumos teisėms, yra labai netinkama ir politiškai per daug teisinga. Dokumente visiškai pro pirštus žiūrima į degradaciją skatinančias sąlygas, kuriomis romų bendruomenė kai kuriose valstybėse, pvz., Italijoje, gyvena ne dėl integracijos politikos nebuvimo, o, priešingai, dėl sąmoningo apsisprendimo nepripažinti jokių civilizuoto gyvenimo normas.

Nepasmerkta nelegali veikla (vagystės, rankinių grobimas, įkyrus išmaldos prašymas ir nepilnamečių prostitucija), kuri vis dažniau siejama su nelegaliomis romų gyvenvietėmis didelių Italijos miestų pakraščiuose ir kitur. Rezoliucijoje, netgi skyriuje apie mažumų apsaugą, neužsimenama apie būtinybę apsaugoti kaip tik tuos vaikus nuo pavergimo veiksmų, kurių prieš juos imasi kai kurios romų šeimų galvos. Nieko neužsimenama net apie tai, kaip iš tiesų turėtų būti taikoma Direktyva 2004/38/EB dėl Bendrijos piliečių, kurie, tris mėnesius išbuvę ES valstybėje narėje, nesugeba įrodyti turintys tam tikrų pajamų, perkėlimo. Integracija negali vykti nesilaikant taisyklių, todėl romų mažumos neatleidžiamos nuo šio principo laikymosi.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Parlamento dauguma patvirtino Europos Komisijos pasiūlymo dėl vadinamosios Stokholmo programos, kuri yra smarkus išpuolis prieš tokį svarbų valstybių narių suvereniteto elementą kaip teisingumas, esmę. Bendrų veiksmų politinio ir teisminio bendradarbiavimo bei slaptųjų tarnybų bendradarbiavimo srityje skaičius didinamas, taip pat vidaus saugumo strategija ir naujos keitimosi duomenimis ES viduje priemonės įgyvendinamos sumenkinant tų, kurie gyvena ES šalyse, teises, laisves ir garantijas.

Plėtojant bendrą migracijos politiką, grindžiamą imigrantų klasifikavimu pagal pageidaujamumo skalę labiausiai represyvia forma – panaudojant FRONTEX, pažeidžiamos migrantų teisės ir nepaisoma daugelyje šalių vykstančių žmonių tragedijų.

Vis intensyvesnis gyventojų sekimas ir kontrolė kelia nerimą, nes tai yra charakterizavimo praktika, grindžiama duomenų gavimo metodais ir visuotiniu duomenų rinkimu, neatsižvelgiant į tai, ar piliečiai nekalti, ar kalti, vadinamosios prevencijos ir kontrolės tikslais. Be to, nerimą kelia tai, kad daugybė lėšų skiriama kariniam pramoniniam kompleksui ir jo tyrimų veiklai vidaus saugumo srityje.

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (S&D), raštu. – (PL) Gerb. pirmininke, politinė strategija dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės – Stokholmo programa – Tarybos bus patvirtinta šių metų gruodžio mėn., iškart po Lisabonos sutarties įsigaliojimo. Šiuo ypatingu momentu, labai padidėjus Europos Parlamento sprendimų priėmimo galiai, taip pat padidės nacionalinių parlamentų vaidmuo Bendrijos teisės aktų rengimo procese. Taip sustiprintam piliečių balsui taip pat bus suteikti didesni įgaliojimai inicijuoti Stokholmo programos principų įgyvendinimą.

Mano nuomone, ypač svarbi ir skubi yra būtinybė imtis veiksmų siekiant užtikrinti vienodą požiūrį į visus Europos Sąjungos gyventojus, nepaisant jų lyties, seksualinės orientacijos, amžiaus, negalios, religinės bendrijos, pasaulėžiūros, odos spalvos, biografijos faktų arba etninės kilmės. Norint tai padaryti, būtina, kad Taryba patvirtintų išsamią direktyvą dėl nediskriminavimo – tokią, kuri apimtų visas mano ką tik paminėtas sritis. Kaip dažnai sakome Europos Parlamente, ES neturi tokio teisės akto.

Tikiuosi, kad ši spraga bus užpildyta įgyvendinant Stokholmo programą. Tačiau nepakanka tik parengti teisės aktą. Jeigu Stokholmo programa pasisektų, ES piliečiai turėtų žinoti savo teises. Todėl naujos Europos Komisijos darbas taip pat būtų geriau informuoti visuomenę apie teisės aktus dėl kovos su diskriminacija ir apie lyčių lygybę.

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. – (FR) Balsavau už šią rezoliuciją, nes ja suteikiama galimybė geriau subalansuoti pagarbą atskiroms laisvėms ir daugiausia represinį požiūrį, kuris papildomas saugumo priemonėmis, apie kurių veiksmingumą šiandien būtų sunku spręsti. Nors šia programa vėl patvirtiname savo prieraišumą solidarumo ir vertybių Europai, kurios pareiga – ginti religijos laisvę, lygias galimybes, moterų teises, mažumų teises ir homoseksualų teises.

Štai kodėl tvirtai pritariu, kad būtų priimta direktyva dėl kovos su diskriminacija, kuri šiuo metu užlaikoma Taryboje ir kurios Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija nenorėjo priimti per paskutinę Parlamento kadenciją. PPE frakcija vėl pareiškė nepritarianti dokumentui. Be to, palankai vertinu tai, kad buvo patvirtinti pakeitimai, kuriuose raginama pašalinti kliūtis įgyvendinti teisę į šeimos susijungimą ir reikalaujama uždrausti sulaikyti nepilnamečius užsieniečius ir suaugusiųjų nelydimus nepilnamečius.

Tačiau apgailestauju, kad vėl buvo neatsižvelgta į migracijos politikos tikslus ir nusileista kovos su nelegalia imigracija ir FRONTEX agentūros stiprinimo klausimu. Prieglobsčio klausimu reikia pasakyti, kad pasiūlymus dėl bendros prieglobsčio sistemos Europos Parlamentas išnagrinės pagal savo, kaip teisės akto projekto bendraautorio, kompetenciją ir atidžiai kontroliuos, ar yra tikra politinė valia daryti pažangą šioje srityje.

  Timothy Kirkhope (ECR), raštu. – Nors ECR frakcija palaiko didžiąją dalį to, kas įtraukta į Stokholmo programą, pvz., bendradarbiavimą ir solidarumą, laikomus svarbesniais už policines priemones, kovą su tarpvalstybiniais nusikaltimais ir korupcija, pagrindinių teisių apsaugą ir sprendimų imigracijai ieškojimą, stengiantis padėti toms pietinėje Europos dalyje esančioms šalims, kurios susiduria su rimtomis imigracijos problemomis, tačiau nepalaikome pasiūlymų dėl Europos saugumo strategijos arba priemonių, kuriomis mūsų baudžiamojo teisingumo sistemos ir prieglobsčio politikos kontrolė būtų perduota ES, arba privalomo ir neatšaukiamo solidarumo reikalavimų. Mes bendradarbiavimu tikime labiau negu prievarta, todėl balsavome prieš šį pranešimą.