This Eurobarometer survey on ‘The crisis and the economic governance in Europe is the fifth carried out by the European Parliament. It was conducted by TNS opinion between 10 and 25 March 2012, in face-to-face interviews with 26 593 Europeans aged 15 and over.
Prior to key meetings of heads of state and government on the theme of the crisis, most Europeans think that the EU has to take action to reduce public spending and boost economic growth at the same time (47%) 25 % of Europeans consider that priority must be given to measures that stimulate the economy, and 23 % are in favour of measures to reduce public spending.
Šiais metais per Tarptautinę moters dieną (Kovo 8-ąją) Europos Parlamentas daugiausia dėmesio skirs moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumui.
Dėl šios priežasties Europos Parlamentas paprašė bendrovės „TNS opinion“ atlikti tyrimą Flash telefonu. Šis tyrimas buvo atliekamas 2012 m. sausio 19–20 d., jame dalyvavo 25 539 ES piliečiai iš 27 ES valstybių narių.
ES piliečiams buvo užduodami klausimai apie darbo užmokesčio skirtumą, taip pat įvairiomis kitomis temomis, tokiomis kaip vaikų priežiūra ir lyčių įvairovė darbe.
Šią „Eurobarometro“ ir EP apklausą „Europiečiai ir krizė“ 2011 m. rugsėjo 3–18 d. vietoje atliko bendrovė „TNS opinion“, taikydama tiesioginės apsklausos metodą (apklausti 26 856 Europos piliečiai, vyresni negu penkiolikos metų). Tai ketvirtoji apklausa šia tema, ankstesnės apklausos atliktos 2011 m. balandžio–gegužės mėn.
Valstybių narių finansinio solidarumo klausimu pastebima tam tikra viešosios nuomonės išsiskyrimo tendencija: palyginus dvi paskutines apklausas matyti, kad neturinčių nuomonės apklaustųjų skaičius sumažėjo, o neigiamai atsakiusiųjų skaičius padidėjo.
Septyniasdešimt du procentai (72 proc.) respondentų teigia, kad jie nėra informuoti apie ES pagrindinių teisių chartiją. Ombudsmenas, kitos ES institucijos ir Europos ombudsmenų tinklas, be abejonės, atlieka labai svarbų vaidmenį geriau informuojant piliečius apie šią chartiją.
Beveik pusė respondentų teisę laisvai judėti ir gyventi ES laiko svarbiausia piliečių teise. Antroji pagal svarbą Europos piliečių teisė, respondentų nuomone, yra teisė į gerą administravimą, po kurios nurodoma teisė pateikti skundą Europos ombudsmenui. Tai itin skatina ombudsmeno pastangas stiprinti savo veiksmų žinomumą siekiant padėti piliečiams pasinaudoti jų teise į gerą administravimą.
Europos Parlamento iniciatyva 2011–ieji paskelbti Savanoriškos veiklos metais, o 2012–ieji bus paskelbti Kartų solidarumo metais. Tai dvi svarios priežastys, paskatinusios Europos Parlamentą atlikti „Eurobarometro“ tyrimą ir sužinoti, ką europiečiai mano apie šias dvi sąvokas, ir geriau suprasti, kokia jų patirtis šiose srityse ir kaip jie praktiškai jas pritaiko savo gyvenime.
„Eurobarometro“ tyrimą 2011 m. gegužės 1–16 d. atliko bendrovė „TNS opinion“.
Prieš analizuojant europiečių atsakymus, būtina pabrėžti kai kuriuos svarbius dalykus, kurie paaiškėjo atliekant šį tyrimą.
Tai trečioji Europos Parlamento atlikta „Eurobarometro“ apklausa apie europiečius ir krizę.
Pirmoji apklausa buvo atlikta 2009 m. sausio ir vasario mėn. – prieš šešis mėnesius iki 2009 m. birželio mėn. Europos Parlamento rinkimų, o antroji – 2010 m. rugsėjo mėnesį. Šio tyrimo medžiagą 2011 m. balandžio 13 d.–gegužės 2 d. surinko bendrovė „TNS opinion“, tiesiogiai apklaususi 26 825 Europos piliečius.
Per septynis mėnesius nuo paskutinės apklausos nacionalinį ir tarptautinį kontekstą paženklino keletas svarbių įvykių, kurie neabejotinai turėjo didelę įtaką europiečių atsakymams į užduotus klausimus.
Energetikai skirtame Europos Parlamento Eurobarometro tyrime vadovaujamasi ankstesniu 2011 m. sausio mėn. paskelbtu tyrimu atsižvelgiant į vasario 4 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimą (EB standartinė apklausa 74.3). Šiame tyrime buvo analizuojami energijos tiekimo, bendradarbiavimo ir solidarumo energetikos srityje klausimai.
Atsižvelgiant į naujas Europos Parlamento patvirtintas pozicijas, šiame naujame tyrime dėmesys skiriamas konkretesnėms, bet taip pat labai svarbioms Europos Sąjungos energetikos politikos plėtojimui temoms: energijos taupymo, energijos tiekimo sunkumų, tinklų integravimo ir Europos energijos bendrijos. Siaučiant atšiauriai žiemai ir didėjant visų žaliavų kainoms, tyrimą 2011 m. vasario 9 d.–kovo 6 d. atliko „TNS opinion“.
Europos Parlamentas 2011 m. sausio 27 ir 28 d. organizavo piliečių agorą krizės ir skurdo tema. Joje susirinko Europos Parlamento nariai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariai ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, kurie atstovavo organizuotai pilietinei visuomenei.
Ši Europos Parlamento apklausa vyko 2011 m. vasario 21 d.–kovo 6 d., ją atliko įmonė „TNS Opinion“ 100-ųjų Moters dienos metinių minėjimo proga.
Naujosios Europos Parlamento nuomonių apklausos tyrimo laikotarpis buvo 2010 m. lapkričio 25 d.–gruodžio 17 d. Atsižvelgiant į 2014 m. vyksiančius Europos Parlamento rinkimus, būtina įvertinti, kaip Europos piliečiai suvokia Europos Parlamentą ir politiką bei vertybes, kurias ši institucija privalo ginti. economic convergence.
2011 m. vasario 4 d., pirmojo, išskirtinai energetikos klausimams skirto Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvakarėse, paaiškėjo, kad būtų naudinga įvertinti, kaip europiečiai suvokia energetikos problemą, ir atitinkamą Europos Sąjungos bei jos valstybių narių vaidmenį šioje srityje.
Tai antroji Europos Parlamento inicijuota apklausa apie europiečius ir krizę. Pirmoji apklausa buvo atlikta 2009 m. sausio–vasario mėn. prieš 2009 m. birželio mėn. Europos Parlamento rinkimus.
Per šį laikotarpį tarp dviejų Europos Parlamento apklausų Europos Sąjunga pradėjo įgyvendinti įvairias kovos su krize iniciatyvas: reglamentai, Europos pinigų fondas, ekonomikos valdysena, 2020 m. strategija ir t. t. Parlamentas dėl kai kurių šių iniciatyvų jau pateikė ar dar pateiks savo poziciją, parengdamas įvairius bendrus pranešimus.
This first, post-European elections standard "Parlemetre" functions as a primary post-electoral account of European citizens' perception of the European Parliament, and the image that the institution represents to them. In view of the 2014 elections, this survey acts equally to determine which of the policies defended by the European Parliament are perceived as priorities in the eyes of Europeans, and the values which the institution must defend in priority.
Viename iš Tarptautinės moters dienos proga Europos Parlamento organizuotų renginių – 2010 m. kovo 2 d. vykusiame seminare, kurį vedė EP pirmininko pavaduotoja Rodi Kratsa – iškeltas klausimas: „Artėjant 2014 m. Europos parlamento rinkimams: koks yra moters ir Europos Sąjungos santykis?“. Pasibaigus 2009 m. birželio mėn. vykusiems Europos Parlamento rinkimams svarbu suformuluoti keletą esminių klausimų: kokius ryšius moterys palaiko su ES ir ko iš jos tikisi? Kokį vaidmenį mato atliekant Europos Parlamentą ir kokį norėtų matyti? Koks jų santykis su politika? Ar moterys balsavo Europos Parlamento rinkimuose?
Ši apklausa buvo atliekama vieną savaitę (birželio 12 d. – liepos 6 d.) po 2009 m. birželio mėn. įvykusių Europos Parlamento rinkimų tiesiogiai apklausiant 26 830 europiečių. Jos tikslas – geriau suprasti priežastis, dėl kurių europiečiai nusprendė dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose.
2008 m. pavasarį Komisija ir Europos Parlamentas pradėjo didelę europiečių elgesio klimato kaitos požiūriu apklausą (žr. „Eurobarometrą“ Nr. 69.2). Tuo metu Europos Komisija buvo neseniai pateikusi keletą susijusių pasiūlymų, o Parlamentas sudaręs šios srities laikinąjį komitetą.
TNS Opinion įmonė Europos Parlamento užsakymu 2009 m. gegužės 4–15 d. atliko priešrinkiminę 27 218 ES piliečių, įrašytų į rinkėjų sąrašus, apklausą. Palyginti su įprastinėmis Europos Parlamento Eurobarometro (EB/EP) apklausomis, kurias taip pat atlieka TNS Opinion, skiriasi metodika: atliekant EB/EP tyrimą 15 metų ir vyresni respondentai buvo apklausiami tiesiogiai; 18 metų ir vyresni respondentai daugumoje šalių apklausti telefonu, o šalyse, kuriose telefono ryšys yra nepakankamas vykdyti priešrinkiminį tyrimą, jie apklausti tiesiogiai. Taigi lyginamieji rezultatai turi būti analizuojami atsižvelgiant į šiuos metodikos skirtumus. Vis dėlto naudojantis šiais rezultatais galima matyti pusantrų metų laikotarpio, kuriuo buvo atliekami tyrimai, tendencijas. Dėl priežasčių, susijusių su teisiniais apribojimais, Italijos ir Liuksemburgo rezultatai nebus skelbiami.
Europos Parlamento rinkimų išvakarėse buvo svarbu nustatyti, ką europiečiai mano apie ES veiksmus ekonomikos ir finansų krizės akivaizdoje.
Ši apklausa, kurios metu tiesiogiai apklausti 27 218 ES piliečių (duomenų rinkimas vietoje: sausio mėn. vidurys – vasario mėn. vidurys), rodo bendrą susirūpinimą dėl krizės, reikalavimą imtis labiau suderintų veiksmų ES lygmeniu ir tai, kad valstybėse narėse nepaprastai skirtingai aiškinamas euro vaidmuo. Apklausa taip pat rodo labai aiškius su socialiniu ir demografiniu lygiu susijusius skirtumus: labiau susirūpinusios ir eurą kritiškiau vertina moterys, taip pat piliečiai, baigę mokytis mokykloje 15 metų ar anksčiau.
Šio su rinkimais susijusio tyrimo rezultatai turėtų būti nagrinėjami atsižvelgiant į dabartinę tarptautinę padėtį. Tiesą sakant, tyrimo laiku (sausio–vasario mėn.) pasaulyje vyko daugybė įvykių: inauguruotas Barakas Obama, netrukus jis paskelbia pirmąjį ekonomikos atkūrimo planą, Gazos įvykiai ir t. t.
Moters dienos proga ir atsižvelgiant į 2009 m. birželio 4–7 d. vyksiančius Europos Parlamento rinkimus moterų požiūriui į Europos Sąjungą ir su ES susijusiems rūpestį keliantiems klausimams ištirti specialiai buvo paskirti du Eurobarometro tyrimai. EP užsakymu atliktoje sociodemografinėje analizėje nagrinėjami suvestiniai EB 68, EB 69 ir EB 70 Eurobarometro tyrimų (2007 ruduo–2008 ruduo) rezultatai. Eurobarometro Flash tyrime, atliktame Europos Parlamento ir Europos Komisijos prašymu, daugiausia dėmesio skiriama moteriškosios elektorato dalies nuomonei artėjant 2009 m. Europos Parlamento rinkimams.
Antrojo 2009 m. Europos Parlamento rinkimams skirto „Eurobarometro“ rezultatus reikėtų vertinti atsižvelgiant į tai, kad tyrimas buvo atliktas 2008 m. spalio–lapkričio mėn. – pačiame ekonominės ir finansinės krizės įkarštyje. Akcentuojamos įvairios tendencijos: labai padidėjo susirūpinimas ekonominio ir socialinio pobūdžio klausimais, kurie jau ankstesniame tyrime, atliktame 2008 m. pavasarį (EB69), buvo minimi kaip vieni iš svarbiausių susirūpinimą keliančių klausimų. Europiečiams vis didesnį susirūpinimą kelia jų asmeninė padėtis. O susirūpinimas kolektyviniais klausimais (terorizmu, imigracija ir klimato kaita) – priešingai – mažėja. Krizės metu susidomėjimas Europos Parlamento rinkimais vis dar nedidelis.
Iš visuomenės apklausos klimato kaitos klausimu, kurią atliko Europos Parlamentas kartu su Europos Komisija, pagrindinių rezultatų matyti, kad europiečiai iš tikrųjų tapo sąmoningesni ir yra pasirengę prisiimti daugiau atsakomybės už aplinką.
Šis pirmą kartą Parlamentui skirtas tyrimas parodė, kad europiečiai yra susidarę teigiamą Parlamento įvaizdį. Nors Parlamentui, be kitų dalykų, trūksta pripažinimo, ši institucija apibūdinama kaip demokratinė ir vertinama dėl savo, kaip vienytojos, vaidmens. Europiečiai skiria jai svarbią vietą Europos Sąjungoje, ir dauguma piliečių mano, kad Europos Parlamentas iš tikrųjų yra institucija, turinti daugiausia sprendimų priėmimo galių ES. Be to, manoma, kad tai institucija, kuri turėtų turėti daugiausia galių.
This Eurobarometer survey (no 68) was carried out in the spring of 2007, two years before the European elections from 4 to 7 June 2009. It reveals that Europeans see the Parliament as the institution with the most power within the EU and the one that would like to have more influence. They are aware of its important legislative role, which is decisive in some cases, but they do not have a very clear idea of how it works. Most of those polled thought that MEPs sit in national delegations rather than being grouped according to their political affinities.
Europos Parlamentas reguliariai užsako visuomenės nuomonės tyrimus valstybėse narėse.
Iš šių tyrimų rezultatų jis siekia sužinoti, ko piliečiai tikisi iš jo veiklos ir kaip suvokia Europos Parlamento ir visos Europos Sąjungos veiklą. Tai vertinga pagalba Parlamentui atliekant parengiamuosius darbus, priimant sprendimus ir vertinant savo veiklą.
Skaitytojai gali ne tik rasti informacijos apie europiečių požiūrį į klimato kaitą ar šiandieninę ekonomikos padėtį, bet ir apie tai, kaip piliečiai suvokia Europos rinkimus, Europos Parlamentą ir visą Europos integraciją ir ko iš jų tikisi.
