Lisabonos sutarčiai išplėtus Parlamento teisėkūros galias, jis priims sprendimus daugumoje ES politikos sričių. „Bendro sprendimo“ procedūra apims 40 naujų sričių, kuriose EP priims sprendimus kartu su ES Taryba: žemės ūkį, energetinį saugumą, imigraciją, struktūrinių fondų klausimus. Parlamentas tars galutinį žodį dėl ES biudžeto. Išsiplėtusios galios reiškia didesnę atsakomybę. Vienintelei tiesiogiai renkamai ES institucijai suteikiami nauji svertai, sustiprinantys ES institucijų atskaitomybę piliečių atžvilgiu.
2009 m. gruodžio 1 d. bus svarbi Europos Sąjungos istorijos data, nes šią dieną įsigalios Lisabonos sutartis ir baigsis beveik dešimtmetį trukusios vidinės diskusijos. Ši sutartis – tai demokratijos laimėjimas Europos Sąjungoje. Pagal šią sutartį labai išplečiamos Europos Parlamento galios. Kadangi Europos Parlamentui suteikiami didesni teisėkūros įgaliojimai, jo galios padidėja beveik dvigubai.
Lisabonos sutartis Europos Parlamentui suteikia daugiau galių spręsti visai Europai svarbius klausimus. Kartu su jomis didėja ir atsakomybė Europos piliečių, nacionalinių parlamentų ir pačios Europos Sąjungos atžvilgiu.
Kiekviena nauja Europos Sąjungos sutartis palaipsniui plėtė Europos Parlamento teisėkūros galias. Lisabonos sutartis užtikrina Parlamento ir Ministrų Tarybos lygiateisiškumą priimant daugumą Europos Sąjungos teisės aktų.
Lisabonos sutartis sustiprina Europos Parlamento įstatymų leidybos galias 40-tyje naujų sričių kuriose, remiantis „bendro sprendimo“ procedūra, Parlamentas priima sprendimus kartu su ES Taryba. Šios sritys apima žemės ūkį, energetinį saugumą, imigraciją, teisingumą ir vidaus reikalus, sveikatos bei struktūrinių fondų skyrimo klausimus.
Parlamentui suteikiamas didesnis vaidmuo nustatant biudžetą: nelieka ankstesnio „privalomųjų“ ir „neprivalomųjų“ išlaidų atskyrimo. Parlamentas kartu su Taryba priims sprendimus dėl viso Europos Sąjungos biudžeto.
Europarlamentarų pritarimas bus būtinas daugeliui ES vardu sudaromų susitarimų tarptautinės prekybos ir kitose srityse
Išsiplėtusios galios reiškia didesnę atsakomybę. Parlamento sprendimai turės dar didesnę tiesioginę įtaką kasdieniam europiečių gyvenimui. Vykdydamas savo veiklą Parlamentas paisys Europos Sąjungos piliečių teisių, atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, esančią Lisabonos sutartyje.
Lisabonos sutartyje numatomas naujas parlamentarų vaidmuo santykiuose su kitomis Europos Sąjungos institucijomis. Europos Komisijos pirmininko kandidatūros parinkimas atspindės Europos rinkimų rezultatus. Europos Parlamentas tvirtins visos Europos Komisijos, įskaitant Vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai, sudėtį.
Galiausiai, Lisabonos sutartis numato naują Europos Parlamento teisę siūlyti ES sutarčių pakeitimus.
Lisabonos sutartis Europos Sąjungai ir jos Parlamentui leidžia dirbti efektyviau. Europai ir likusiam pasauliui susiduriant su naujais globalizacijos, demografinių pokyčių, klimato kaitos, energetinio saugumo užtikrinimo ir terorizmo iššūkiais, nė viena valstybė negali veiksmingai su jais susidoroti viena. Tik dirbdama kartu, veiksmingai, atskaitingai, skaidriai ir nuosekliai, Europa gali tinkamai atstovauti savo piliečių interesams. Reformų sutartis leidžia Parlamentui geriau pasiruošti šiandienos ir rytdienos iššūkiams besiplečiančioje Europos Sąjungoje. Be to, Lisabonos sutartis numato naują Europos Parlamento teisę siūlyti ES sutarčių pakeitimus.
Lisabonos sutartis gerokai išplečia Europos Parlamento kompetencijos sritis. Įgaudamas teisėkūros teisę 40-tyje naujų sričių, Parlamentas tampa visiškai lygiaverčiu europinių įstatymų leidėju su valstybių narių vyriausybėms atstovaujančia Ministrų Taryba. Žemės ūkis, energetinis saugumas, teisėta imigracija, teisingumas ir vidaus reikalai, visuomenės sveikata ir struktūriniai fondai – tai tik kelios iš sričių, kuriose Parlamentas įgauna pilnateises teisėkūros galias. EP sprendimai turės dar didesnės įtakos kasdieniam europiečių gyvenimui.
Europos Sąjungos biudžeto. Anksčiau jis neturėjo teisės priimti sprendimų dėl „privalomųjų išlaidų“ (sudarančių apie 45 % ES biudžeto), pavyzdžiui, išlaidų, susijusių su žemės ūkiu ar tarptautiniais susitarimais. Nuo šiol Parlamentas, kartu su ES šalių vyriausybėmis, tampa atsakingas už visą ES biudžetą. Parlamentas turės lemiamą įtaką nustatant bendrus išlaidų prioritetus ir atidžiau prižiūrės lėšų panaudojimą.
Nuo šiol Parlamentas tars svaresnį žodį europines pareigas užimsiančių pareigūnų skyrimo procese. Parlamentas rinks Europos Komisijos pirmininką, аatsižvelgęs į Europos rinkimų rezultatais paremtą Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovų sprendimą dėl galimos kandidatūros. Parlamento pritarimas bus būtinas skiriant Europos Sąjungos užsienio politikos vadovą – Vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai, kuris užims ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojo pareigas.
Naujos galios reiškia išaugusią atsakomybę. Vienintelei tiesiogiai renkamai ES institucijai suteikiami nauji svertai, sustiprinantys 500 milijonų piliečių balsą ir užtikrinantys ES atskaitomybę jų atžvilgiu. Remiantis Lisabonos sutarties Pagrindinių teisių chartija, Parlamentas bus pilietinių, politinių, ekonominių ir socialinių Europos piliečių teisių globėjas. Jis taip pat gins naują – pilietinės iniciatyvos – teisę, kuri milijoną parašų surinkusiems europiečiams leis teikti pasiūlymus dėl teisės aktų. Europos Parlamentas užtikrins nacionalinių parlamentų teisę nesutikti su pasiūlymais dėl europinių teisės aktų, jei šie klausimai, jų nuomone, geriau būtų sprendžiami nacionaliniu lygmeniu.
