Powers and procedures

EP po Lisabonos sutarties: didesnis vaidmuo formuojant Europą

 

Pagal 2009 m. pabaigoje įsigaliojusią Lisabonos sutartį Europos Parlamentui suteikti nauji teisėkūros įgaliojimai ir jis vienodomis sąlygomis su Taryba sprendžia, kokių veiksmų turėtų imtis Europa ir kaip turėtų būti leidžiami pinigai. Be to, pagal ją pasikeitė Parlamento bendradarbiavimo su kitomis institucijomis būdas ir EP nariai įgijo didesnę įtaką sprendžiant, kas vadovauja ES. Visomis šiomis reformomis užtikrinta, kad balsuodami rinkimuose į Europos Parlamentą galėtumėte daryti dar didesnį poveikį sprendimams, kuria kryptimi juda Europa.

 
 
 
 
 
 
Didesni įgaliojimai

Lisabonos sutartimi ES ir jos Parlamentui sudaryta daugiau galimybių veikti ir siekti rezultatų. Remiantis ja išplėsti visapusiški Parlamento teisėkūros įgaliojimai įtraukiant per 40 naujų sričių, įskaitant žemės ūkį, energetinį saugumą, imigraciją, teisingumą ir ES lėšas, ir jis veikia tokiomis pat sąlygomis, kaip ir valstybių narių vyriausybėms atstovaujanti Taryba. Parlamentas taip pat įgijo galią kartu su Taryba tvirtinti visą biudžetą.

EP nariams suteikta teisė atmesti tarptautinius susitarimus ir jie neabejodami ja pasinaudojo, kad užkirstų kelią prieštaringam Kovos su klastojimu prekybos susitarimui (ACTA), kuriuo, kaip kad daugelis baiminosi, galėjo būti užgniaužtos pagrindinės laisvės. Šis pavyzdys parodė, kad padidėjus įgaliojimams EP narių priimamų sprendimų poveikis kasdieniam europiečių gyvenimui tapo dar didesnis.

 
 
Svarbesnis vaidmuo

Remiantis Lisabonos sutartimi Parlamentui ne tik suteikti tokie pat teisėkūros įgaliojimai, kokiais naudojasi Taryba, bet ir sudarytos galimybės spręsti dėl Europos politinio kurso. Remiantis Sutarties pakeitimais, Parlamentas renka Komisijos – ES vykdomosios institucijos – vadovą ir šis sprendimas turi atspindėti rinkimų į Europos Parlamentą rezultatus, bei, savo ruožtu, rinkėjų valią.

 
 
Didesnė piliečių įtaka

Parlamentas, vienintelė piliečių tiesiogiai renkama ES institucija, yra įgaliotas užtikrinti ir atsakingas už tai, kad ES institucijos būtų atskaitingos. Parlamentas – į Lisabonos sutartį įtrauktos Pagrindinių teisių chartijos, taip pat naujai sukurtos piliečių iniciatyvos sergėtojas. Naudodamiesi minėtąja iniciatyva žmonės gali prašyti parengti naujus politikos pasiūlymus, jei peticiją, kurioje šito reikalaujama, pasirašo vienas milijonas žmonių.