Europos Parlamentą sudaro 754 nariai, išrinkti 27 išsiplėtusios Europos Sąjungos valstybėse narėse. Nuo 1979 m. nariai renkami 5 metams per tiesioginius visuotinius rinkimus.
Kiekviena valstybė narė pati nustato rinkimų rengimo būdą, tačiau ji taiko tas pačias demokratines lyčių lygybės ir slapto balsavimo taisykles. Balsavimo teisę visose ES šalyse turi 18 metų sulaukę piliečiai, Austrijoje – 16 m. turintys asmenys. Rinkimams į Europos Parlamentą taikomos tam tikros bendrosios taisyklės: tiesioginiai visuotiniai rinkimai, proporcinis atstovavimas ir 5 metų įgaliojimai, kurie gali būti tęsiami.
Paprastai mandatai paskirstomi proporcingai kiekvienos šalies gyventojų skaičiui. Kiekvienai valstybei narei priklauso nustatytas EP narių skaičius, daugiausia – 99 ir mažiausia – 6.
Vyrų ir moterų lygybė: moterų skaičius Parlamente nuolatos augo, daugiau nei trečdalį Parlamento narių sudaro moterys.
Europos Parlamento nariai dirba Briuselyje, Strasbūre ir savo rinkimų apygardose. Briuselyje jie dalyvauja komitetų, frakcijų ir papildomuose plenariniuose posėdžiuose, o Strasbūre – dvylikoje plenarinių sesijų. Šalia savo pagrindinio darbo jie, be abejo, privalo skirti laiko savo rinkėjams.
Europos Parlamento nariai į frakcijas buriasi remiantis politinėmis pažiūromis, o ne pagal tautybę.
Europos Parlamento nariai, vykdydami savo įgaliojimus, veikia nepriklausomai.
Europos Parlamento narių, įgyjančių vis svarbesnes galias, sprendimai daro įtaką visoms piliečių kasdienio gyvenimo sritims: aplinkos ir vartotojų apsaugai, transportui, švietimui, kultūrai, sveikatai ir kt. politikos sritims.
Europos Parlamento narių Statutas įsigaliojo m. liepos 14 d. Naujasis Statutas užtikrina skaidresnes europarlamentarų darbo sąlygas ir numato vienodą visiems EP nariams iš ES biudžeto mokamą atlyginimą.
Elgesio kodeksas įsigaliojo 2012 m. sausio 1 d. Jame išdėstyti pagrindiniai principai, pagal kuriuos nariai veikia tik vadovaudamiesi viešaisiais interesais. Nariai dirba laikydamiesi nesavanaudiškumo, padorumo, skaidrumo, darbštumo, garbingumo, atsakomybės principų ir paiso Europos Parlamento reputacijos.
Elgesio kodekse apibrėžti interesų konfliktai ir nustatyta, kaip Parlamento nariai turėtų ištaisyti padėtį, kai jų kyla. Jame taip pat pateiktos, pavyzdžiui, oficialių dovanų Parlamento nariams ir buvusių Parlamento narių profesinės veiklos taisyklės.
Elgesio kodeksas taip pat įpareigoja Parlamento narius pateikti išsamias finansinių interesų deklaracijas. Ši deklaracija išreiškia Elgesio kodekse išdėstytas griežtas skaidrumo taisykles ir standartus. Deklaracijoje pateikta informacija skelbiama kiekvieno Parlamento nario pristatymo puslapyje.
Jeigu nustatoma, kad kuris nors Parlamento narys pažeidė Elgesio kodeksą, Parlamento pirmininkas gali skirti jam nuobaudą. Apie nuobaudą Parlamento pirmininkas praneša plenariniame posėdyje, ji skelbiama matomoje Parlamento interneto svetainės vietoje ir paliekama visą likusią kadenciją.
Patariamasis Parlamento narių elgesio klausimais komitetas – tai organas, atsakingas už Elgesio kodekso aiškinimo ir taikymo gairių teikimą Parlamento nariams. Parlamento pirmininko prašymu Patariamasis komitetas taip pat vertina įtariamus Elgesio kodekso nuostatų pažeidimus ir pataria Parlamento pirmininkui, kokių priemonių imtis.
Patariamąjį komitetą sudaro penki nariai. Juos skiria Parlamento pirmininkas, atsižvelgdamas į Parlamento narių patirtį ir politines Parlamento frakcijų proporcijas. Kiekvienas iš šių penkių narių eina komiteto pirmininko pareigas šešis mėnesius rotacijos tvarka. Parlamento pirmininkas taip pat paskiria po vieną atsarginį narį iš kiekvienos frakcijos, kuriai neatstovaujama Patariamajame komitete.
Patariamasis komitetas kasmet skelbia darbo ataskaitą.
Pagal 2009 m. liepos mėn. įsigaliojusį naują bendrą statutą EP nariai iš esmės gauna vienodą atlyginimą.
Pagal bendrą statutą mėnesinis EP narių atlyginimas neatskaičius mokesčių 2011 m. sudaro 7.956,87 eurų. Atlyginimas mokamas iš Europos Parlamento biudžeto ir atskaičius ES mokestį bei draudimo nuo nelaimingų atsitikimų įmokas sudaro 6.200,72 eurų. Valstybės narės taip pat gali apmokestinti šį atlyginimą nacionaliniais mokesčiais. Nustatytas bazinis atlyginimas yra 38,5 proc. bazinio Europos Bendrijų Teisingumo Teismo teisėjo atlyginimo dydžio.
EP nariams, kurie buvo Parlamento nariai iki 2009 m. rinkimų, numatyta keletas išimčių – jie gali pasirinkti, kad jų atlyginimui, pereinamojo laikotarpio pašalpai ir pensijoms būtų taikoma ankstesnė jų valstybės narės sistema.
Pagal statuto nuostatas buvę Parlamento nariai, sulaukę 63 metų amžiaus, turi teisę gauti senatvės pensiją. Pensijos suma sudaro po 3,5 proc. nuo atlyginimo už kiekvienus visus įgaliojimų vykdymo metus, tačiau bendra suma negali būti didesnė kaip 70 proc. buvusio atlyginimo. Šios pensijos mokamos iš Europos Parlamento biudžeto.
1989 m. sukurta EP narių papildomo pensijų kaupimo sistema nuo liepos mėn. naujiems nariams netaikoma ir palaipsniui bus panaikinta.
Kaip ir nacionalinių parlamentų nariai, Europos Parlamento nariai gauna įvairių išmokų, skirtų išlaidoms, patirtoms vykdant EP nario įgaliojimus, kompensuoti.
Išmoka skirta išlaidoms, patirtoms valstybėje narėje, kurioje išrinktas Parlamento narys, pavyzdžiui, EP nario biuro išlaikymo, telefono ir pašto paslaugų išlaidoms bei kompiuterių ir telematikos įrangos pirkimo, naudojimo bei priežiūros išlaidoms, kompensuoti. Jei EP narys be pateisinamos priežasties per Parlamento darbo metus (nuo rugsėjo iki rugpjūčio mėn.) nedalyvavo pusėje plenarinių posėdžių, išmoka mažinama perpus.
2011 m. šios išmokos dydis buvo 4 299 eurai per mėnesį.
Daugelis Europos Parlamento posėdžių, pvz., plenariniai, komitetų ir frakcijų posėdžiai, vyksta Briuselyje arba Strasbūre. EP nariams kompensuojamos kelionės į posėdžio vietą bilietų kainą atitinkančios faktinės išlaidos, kai pateikiami patvirtinamieji dokumentai. Kelionės išlaidos neturi viršyti verslo klasės įkainių, jei skrendama lėktuvu, pirmos klasės įkainių, jei keliaujama traukiniu, arba 0,50 EUR/km, jei vykstama automobiliu. Be to, gali būti mokamos fiksuoto dydžio išmokos už kelionės atstumą ir trukmę, skirtos padengti su kelione susijusias papildomas išlaidas (pvz., greitkelių mokesčius, bagažo antsvorio ar rezervacijos išlaidas).
Ankstesnė sistema, pagal kurią buvo mokamos iš anksto nustatyto dydžio kompensacijos už keliones į Briuselį ir Strasbūrą (taip pat ir kitas ES vietas), buvo panaikinta.
EP nariai, eidami savo pareigas, dažnai turi vykti į valstybę narę, kurioje jie nebuvo išrinkti, dėl kitų priežasčių negu oficialūs posėdžiai (pvz., dalyvauti konferencijoje kitoje valstybėje narėje arba kaip pranešėjai vykti į kitą valstybę su darbo vizitu).
Šiuo atveju EP nariai už savo kelionės, apgyvendinimo ir kitas susijusias išlaidas gali gauti fiksuoto dydžio metinę kelionės išlaidų kompensaciją. Kompensacijos mokamos atsižvelgiant į faktinius kelionės lėktuvu ar traukiniu įkainius, pateikus atitinkamą kelionės čekį ir reikiamus patvirtinamuosius dokumentus.
2011 m. didžiausia kompensuojama metinė kelionės išlaidų suma sudaro 4 243 eurų.
Parlamentas moka 304 eurų sumą už kiekvieną dalyvavimo oficialiuose Parlamento organų, kurių narys yra EP narys, posėdžiuose, rengiamuose Europos bendrijos teritorijoje, dieną. Kompensuojamos posėdžio vietoje patirtos apgyvendinimo, maitinimo ir kitos išlaidos. Dienpinigius Parlamentas moka tik tuo atveju, jei EP narys pasirašė oficialiame dalyvių sąraše.
Plenarinių posėdžių metu EP nariams, kurie nedalyvavo pusėje vardinių balsavimų, vykstančių Strasbūro sesijos antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį arba Briuselio sesijos antrąją dieną, Parlamentas sumažina šią išmoką perpus.
Kai EP narys dalyvauja posėdžiuose ne Europos bendrijos teritorijoje, Parlamentas moka 152 eurus dienpinigių už kiekvieną dieną ir kompensuoja apgyvendinimo išlaidas, įskaitant pusryčius, jei EP narys pasirašė oficialiame posėdžio dalyvių sąraše.
EP narys gali pats pasirinkti asmeninį personalą, kurio paslaugos apmokamos neviršijant tam tikslui Parlamento skirto biudžeto lėšų. Sutartis su akredituotais padėjėjais, įdarbintais Briuselyje (Liuksemburge arba Strasbūre), tiesiogiai tvarko Parlamentas, taikydamas nenuolatinių ES darbuotojų įdarbinimo sąlygas. Padėjėjų, įdarbintų EP nario valstybėje narėje, sutartis tvarko kvalifikuoti mokėjimų tarpininkai, užtikrinantys, kad tinkamai mokami mokesčiai ir socialinio draudimo įmokos.
2011 m. didžiausia mėnesinė suma, skirta visoms šioms išlaidoms padengti, sudaro 21 209 eurų vienam EP nariui. Šios lėšos tiesiogiai EP nariams nemokamos.
Ne daugiau kaip ketvirtadalis numatytų lėšų gali būti naudojamas EP nario pasirinkto paslaugų teikėjo paslaugoms, pvz., kai užsakomas eksperto tyrimas tam tikra tema, apmokėti.
EP narys nebeturi teisės savo padėjėjais įdarbinti artimus giminaičius, tačiau asmenims, kurie buvo įdarbinti per ankstesnę kadenciją, taikomas pereinamasis laikotarpis.