Tiesioginė prieiga prie pagrindinės paieškos (Spauskite mygtuką „Enter“)
Prieiga prie puslapio turinio (spauskite „Įeiti“)
Tiesioginė prieiga prie kitų svetainių sąrašo (Spauskite mygtuką „Enter“)

Politiniai organai

 
 
Pirmininkas

Parlamento pirmininkas renkamas pusei Parlamento kadencijos, t. y. dvejų su puse metų laikotarpiui, kurį galima pratęsti. Parlamento pirmininkas atstovauja Europos Parlamentui išoriniame pasaulyje ir pastarajam palaikant ryšius su kitomis ES institucijomis.

Parlamento pirmininkas vadovauja Parlamento ir jį sudarančių tarnybų darbui, taip pat diskusijoms plenariniuose posėdžiuose ir užtikrina, kad būtų laikomasi Parlamento darbo tvarkos taisyklių.

Kiekvieno Europos Vadovų Tarybos susitikimo pradžioje Europos Parlamento pirmininkas išdėsto Parlamento nuomonę, taip pat susirūpinimą Parlamentui keliančius darbotvarkės ir kitus klausimus.

Parlamentui patvirtinus Europos Sąjungos biudžetą, Parlamento pirmininkas jį pasirašo ir tuomet jį galima naudoti. Parlamento ir Tarybos pirmininkai abu pasirašo visus pagal įprastą teisėkūros procedūrą priimtus teisės aktus.

 
 
 
EP nariai
EP nariai

Europos Parlamentą sudaro 751 nariai, išrinkti 28-iose išsiplėtusios Europos Sąjungos valstybėse narėse. Nuo 1979 m. Parlamento nariai per tiesioginius visuotinius rinkimus renkami penkerių metų laikotarpiui. Kiekviena šalis sprendžia dėl to, kaip joje vyks rinkimai, tačiau turi užtikrinti lyčių lygybę ir slaptą balsavimą.

ES rinkimai grindžiami proporciniu atstovavimu. Vietos skiriamos atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės gyventojų skaičių.

Kiek daugiau nei trečdalis Parlamento narių yra moterys. Parlamento nariai grupuojami ne pagal pilietybę, o pagal politines pažiūras.

 
 
 
Frakcijos
Frakcijos

Europos Parlamento nariai susiskirstę frakcijomis: jie grupuojami ne pagal pilietybę, o pagal politines pažiūras. Šiuo metu Europos Parlamente yra 8 frakcijos.

Frakcijai sukurti reikalingi 25 Parlamento nariai, be to, frakcijoje turi būti atstovaujama bent ketvirtadaliui valstybių narių. Parlamento narys negali priklausyti daugiau negu vienai frakcijai.

Kai kurie Parlamento nariai nepriklauso jokiai frakcijai; jie vadinami nepriklausomais nariais.

 
 
 
Frakcijos Europos Parlamente

Kiekviena frakcija rūpinasi savo vidaus organizacine struktūra ir paskiria pirmininką (kai kurios frakcijos skiria po du pirmininkus), biurą bei sekretoriatą.

Frakcijų pirmininkų susitarimu vietos Didžiojoje posėdžių salėje – iš kairės į dešinę – Parlamento nariams skiriamos atsižvelgiant į jų politines pažiūras.

Prieš kiekvieną balsavimą plenariniame posėdyje frakcijos išnagrinėja Parlamento komitetų parengtus pranešimus ir pateikia jų pakeitimus.

Savo poziciją frakcija priima surengusi frakcijos vidaus diskusiją. Nė vienas Parlamento narys negali būti priverstas balsuoti prieš savo įsitikinimus.

 
 
 
 
Komitetai

Kad pasirengtų Parlamento plenariniams posėdžiams, Parlamento nariai susiskirstę įvairiais specializuotais nuolatiniais komitetais. Parlamente yra 20 komitetų.

Komitetą sudarančių Parlamento narių skaičius svyruoja nuo 25 iki 71; komitetai turi savo pirmininką, biurą ir sekretoriatą.

Politinė komitetų sudėtis atspindi plenarinės asamblėjos politinę sudėtį. Komitetai rengia, iš dalies keičia ir priima pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir pranešimų savo iniciatyva.

Jie svarsto Komisijos ir Tarybos pasiūlymus ir prireikus rengia pranešimus, kuriuos ketinama pristatyti plenariniame posėdyje.

Parlamentas taip pat gali steigti laikinuosius komitetus specifiniais klausimais ir tyrimo komitetus Bendrijos teisės pažeidimams ar netinkamo Bendrijos teisės taikymo atvejams tirti.

 
 
 
Delegacijos
Delegacijos

Europos Parlamento delegacijos palaiko ryšius ir keičiasi informacija su ES nepriklausančių valstybių parlamentais. Padedamas delegacijų, Europos Parlamentas atstovauja Europos Sąjungai užsienyje ir trečiosiose šalyse skatina vertybes, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, pirmiausia laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei teisinės valstybės principus.

Delegacijos yra kelių tipų: tai jungtiniai parlamentiniai komitetai, parlamentinio bendradarbiavimo komitetai, kitos tarpparlamentinės delegacijos ir delegacijos daugiašalėse parlamentinėse asamblėjose.

 
 
 
Politiniai organai

Europos Parlamente veikia įvairūs politiniai organai, atsakingi už Parlamento veiklos organizavimą ir teisėkūros planavimą arba už Parlamento taisykles, taip pat administracinius, finansinius, personalo ir organizacinius klausimus.

 
 
 
Pirmininkų sueiga

Pirmininkų sueiga – Europos Parlamento politinis organas, atsakingas už:

  • EP darbų organizavimą ir teisės aktų leidybos programos rengimą;
  • komitetų ir delegacijų pasiskirstymą kompetencijos sritimis ir už jų sudėtį;
  • ryšius su kitomis Europos sąjungos institucijomis, atskirų šalių parlamentais ir trečiosiomis šalimis.

Pirmininkų sueiga sudaro Parlamento darbo grafiką, plenarinių sesijų darbotvarkes ir paskirsto Parlamento narių vietas posėdžių salėje.

Pirmininkų sueigą sudaro Parlamento Pirmininkas ir frakcijų pirmininkai. Be to, jos posėdžiuose dalyvauja vienas nepriklausomų Parlamento narių atstovas, neturintis teisės balsuoti. Pirmininkų sueiga priima sprendimus bendru sutarimu arba balsuojant. Balsų svorį lemia kiekvienos frakcijos narių skaičius.

Pirmininkų sueiga vykdo Darbo tvarkos taisyklėse jai numatytas užduotis. Ji organizuoja Europos Parlamento ir jo organų darbą. Su ja tariamasi dėl visų su teisės aktų leidybos programos rengimu susijusių klausimų ir dėl ryšių su kitais Europos Sąjungos organais ir institucijomis. Paprastai Pirmininkų sueiga posėdžiauja du kartus per mėnesį. Jos posėdžiai nėra vieši.

Pirmininkų sueigos posėdžių protokolai verčiami į oficialiąsias kalbas, spausdinami ir išdalijami visiems Parlamento nariams. Visi Parlamento nariai gali užduoti klausimų dėl Pirmininkų sueigos darbo.

Pirmininkų sueiga suteikia visiems Parlamento nariams galimybę ne plenarinių posėdžių metu pasikeisti nuomonėmis su pakviestais asmenimis arba visų pirma susipažinti su Europos Komisijos pateiktais pasiūlymais.

 
 
Biuras

Pagal Darbo tvarkos taisykles Biuras yra Europos Parlamento vadovybės organas. Jis yra kompetentingas parengti pirminį Europos Parlamento įplaukų ir išlaidų sąmatos projektą ir spręsti visus administracinius, personalo ir organizacinius klausimus

Biurą sudaro Europos Parlamento Pirmininkas, 14 jo pavaduotojų ir penki kvestoriai, Parlamento renkami dvejų su puse metų kadencijai, kurią galima pratęsti. Jei per Biuro diskusijas balsuojant surenkamas vienodas balsų skaičius, Pirmininkas turi lemiamą balsą. o kvestoriai – patariamąjį balsą.

Biuras vykdo daugelį administracinių ir finansinių Parlamento vidaus uždavinių. Jis atsakingas už visus su Parlamento vidaus veikla susijusius klausimus. Biuras sprendžia dėl visų su posėdžių eiga susijusių prašymų, gali suteikti leidimus rengti komitetų arba delegacijų posėdžius kitose nei įprasta darbo vietose ir rengia pirminį Parlamento išlaidų sąmatos projektą. Biuras skiria Parlamento generalinį sekretorių, kuris vadovauja Parlamento administracijai (administracijos skyriams), ir nustato Generalinio sekretoriato organizacinę struktūrą ir sudėtį. Paprastai Biuras posėdžiauja du kartus per mėnesį.

Biuro posėdžių protokolai verčiami į oficialiąsias kalbas, spausdinami ir išdalijami visiems Parlamento nariams. Visi Parlamento nariai gali užduoti klausimų dėl Biuro darbo.

Biuras sprendžia dėl Europos Parlamente atstovaujamoms politinėms partijoms skiriamų asignavimų dydžio.

 
 
Kvestorių kolegija

Kvestorių kolegija – Europos Parlamento organas, atsakingas už tiesiogiai su Parlamento nariais susijusius administracinius ir finansinius klausimus bei jų darbo sąlygas.

Kvestorių yra šeši jie yra ir Biuro nariai. Europos Parlamentas renka kvestorius išrinkęs Pirmininką ir 14 jo pavaduotojų. Kvestoriai renkami slapta balsų daugumos sistema trimis etapais: dviem pirmaisiais etapais reikalaujama absoliučios balsų daugumos, o paskutiniu etapu užtenka santykinės daugumos. Jų kadencijos trukmė yra dveji su puse metų; Biure jie turi patariamąjį balsą.

Kvestoriai įpareigoti spręsti tiesiogiai su Parlamento nariais susijusius administracinius ir finansinius klausimus, pvz., dėl jiems suteikiamos įrangos ir jiems taikomų bendrųjų paslaugų. Jie gali visų Biuro priimtų nuostatų pakeitimų arba pasiūlyti peržiūrėti tekstus. Paprastai kvestoriai posėdžiauja kartą per mėnesį.

Visi Parlamento nariai gali užduoti klausimų dėl kvestorių darbo.

 
 
Komitetų pirmininkų sueiga

Komitetų pirmininkų sueiga – tai Europos Parlamento politinis organas, užtikrinantis geresnį skirtingų Parlamento komitetų bendradarbiavimą.

Komitetų pirmininkų sueigą sudaro visų nuolatinių ir laikinųjų komitetų pirmininkai. Ji išsirenka savo pirmininką. Komitetų pirmininkų posėdžiai paprastai vyksta kartą per mėnesį Strasbūre, plenarinių sesijų metu.

Komitetų pirmininkų sueiga gali teikti Pirmininkų sueigai rekomendacijas dėl komitetų darbo ir dėl sesijų laiko darbotvarkės sudarymo. Be to, ji gali patarti Pirmininkų sueigai dviejų komitetų nesutarimo dėl kompetencijos sričių atveju. Biuras ir Pirmininkų sueiga gali pavesti Komitetų pirmininkų sueigai tam tikras užduotis.

 
 
Delegacijų pirmininkų sueiga

Delegacijų pirmininkų sueiga – tai Europos Parlamento politinis organas, periodiškai nagrinėjantis visus su tinkama tarpparlamentinių delegacijų ir delegacijų į mišrius Parlamento komitetus veikla susijusius klausimus.

Delegacijų pirmininkų sueigą sudaro visų nuolatinių tarpparlamentinių delegacijų pirmininkai. Ji išsirenka savo pirmininką.

Delegacijų pirmininkų sueiga gali teikti Pirmininkų sueigai rekomendacijas dėl delegacijų darbo. Delegacijų pirmininkų sueiga rengia metų kalendoriaus projektą, tarpparlamentinius ir mišrių Parlamento komitetų posėdžius. Biuras ir Pirmininkų sueiga gali pavesti Delegacijų pirmininkų sueigai tam tikras užduotis.

 
 
 
 
Jungtinės grupės

Jungtinės grupės gali būti sudarytos iš bet kurios frakcijos ir bet kurio komiteto narių siekiant rengti neoficialius keitimusis nuomonėmis specialiomis temomis ir skatinti EP narių ir pilietinės visuomenės ryšius.

Jungtinės grupės nėra Parlamento organas, todėl savo vardu negali reikšti Parlamento nuomonės.

Jungtinėms grupėms taikomos 1999 m. gruodžio 16 d. Pirmininkų sueigos patvirtintos vidaus taisyklės (jos paskutinį kartą atnaujintos 2014 m. rugsėjo 11 d.), kuriose nurodomos sąlygos, kuriomis kiekvienos Europos Parlamento kadencijos pradžioje gali būti steigiamos jungtinės grupės, ir jų veikimo taisyklės.

Jungtinių grupių pirmininkai turi deklaruoti bet kokią paramą, kurią jie gauna pinigais arba natūra, vadovaujantis tais pačiais kriterijais, kurie taikomi EP nariams asmeniškai. Deklaracijos turi būti kasmet atnaujinamos ir įtraukiamos į viešą kvestorių tvarkomą registrą.

 
 
Jungtinių grupių sąrašas

2014 m. gruodžio 11 d. posėdyje Pirmininkų sueiga patvirtino jungtinių grupių, kurios bus sukurtos per šią Parlamento kadenciją, sąrašą:

Pavadinimas Nuorodos į dokumentus (pdf)
Vyresnių žmonių aktyvumas, kartų solidarumas ir šeimos politika Narių sąrašas
Finansinių interesų deklaracija
Prieš rasizmą ir už įvairovę
Biologinė įvairovė, kaimo reikalai, medžioklė ir mėgėjų žvejyba
Vaikų teisės Narių sąrašas
Finansinių interesų deklaracija
Klimato kaita, tvarus vystymasis ir biologinė įvairovė Narių sąrašas
Finansinių interesų deklaracija
Viešosios gėrybės ir viešosios paslaugos Narių sąrašas
Finansinių interesų deklaracija
Kūrybos sektorius
Skaitmeninė darbotvarkė Narių sąrašas
Finansinių interesų deklaracija
Negalia
Ypač didelis skurdas ir žmogaus teisės
Europos turizmo plėtra, kultūros paveldas, Šv. Jokūbo kelias ir kiti Europos kultūriniai maršrutai Narių sąrašas
Finansinių interesų deklaracija
Religijos ir tikėjimo laisvė ir religinė tolerancija
Sąžiningumas ir skaidrumas, kova su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu Narių sąrašas
Finansinių interesų deklaracija
Lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių asmenų (LGBTI) teisės
Ilgalaikės investicijos ir reindustrializacija Narių sąrašas
Finansinių interesų deklaracija
Kaimo, kalnuotos ir atokios vietovės Narių sąrašas
Finansinių interesų deklaracija
Jūros, upės, salos ir pakrančių vietovės Narių sąrašas
Finansinių interesų deklaracija
MVĮ – mažosios ir vidutinės įmonės Narių sąrašas
Finansinių interesų deklaracija
Dangus ir kosmosas
Socialinė ekonomika, socialinės ekonomikos įmonės, socialinis verslumas ir trečiasis sektorius Narių sąrašas
Finansinių interesų deklaracija
Sportas Narių sąrašas
Finansinių interesų deklaracija
Profesinės sąjungos Narių sąrašas
Finansinių interesų deklaracija
Tradicinės mažumos, nacionalinės bendruomenės ir kalbos Narių sąrašas
Finansinių interesų deklaracija
Miestai Narių sąrašas
Finansinių interesų deklaracija
Gyvūnų gerovė ir išsaugojimas Narių sąrašas
Finansinių interesų deklaracija
Vakarų Sachara
Vynas, alkoholiniai gėrimai ir kokybiški maisto produktai Narių sąrašas
Finansinių interesų deklaracija
Jaunimo klausimai Narių sąrašas
Finansinių interesų deklaracija

 
 
 
Plenarinis posėdis 360° kampu

Leiskitės į virtualią kelionę po plenarinių posėdžių salę.

 
 
 
Darbo tvarkos taisyklės

Europos Parlamentas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 232 straipsnį priima savo Darbo tvarkos taisykles. Šiame dokumente pateikiamos visos nuostatos, reglamentuojančios vidinę Parlamento organizaciją ir veiklą.

 
 
 
Kaip tai veikia: Europos Parlamentas
 

Kaip tai veikia: Europos Parlamentas