Tiesioginė prieiga prie pagrindinės paieškos (Spauskite mygtuką „Enter“)
Prieiga prie puslapio turinio (spauskite „Įeiti“)
Tiesioginė prieiga prie kitų svetainių sąrašo (Spauskite mygtuką „Enter“)

Kaip vyksta plenariniai posėdžiai?

 
 

Plenariniai posėdžai yra vienas iš svarbiausių Europos Parlamento darbo aspektų, juose užbaigiamas teisėkūros procesas, kuris vyksta Parlamento komitetuose ir frakcijose. Plenarinis posėdis taip pat yra vieta, kur Europos Sąjungos piliečių atstovai – Europos Parlamento nariai – dalyvauja Bendrijos sprendimų priėmime ir reiškia savo valią Komisijai ir Tarybai.

Europos Parlamentas ilgai buvo tik diskusijų forumas ir konsultacinį vaidmenį atliekanti institucija.
Įvedus visuotinius tiesioginius rinkimus ir Parlamento narių darbo dėka jis įgijo daugiau įtakos ir kartu su Taryba priima sprendimus dėl trijų ketvirtadalių Bendrijos teisės aktų. Šiandien Europos Parlamentą sudaro 751 išrinkti Europos Parlamento nariai iš 28 Europos Sąjungos valstybių narių ir diskusijos Parlamente vyksta 24 kalbomis. Parlamento nariai, pareigūnai, vertėjai žodžiu ir raštu privalo laikytis labai tikslių taisyklių, kad būtų užtikrinta sklandi posėdžio eiga.

 
 
 
Plenarinio posėdžio dalyviai

Plenariniams posėdžiams pirmininkauja Europos Parlamento Pirmininkas. Europos Parlamento Pirmininkui šią užduotį atlikti padeda keturiolika pirmininko pavaduotojų. Pirmininkas pradeda posėdį, kartais, kai dienos aktualijos suteikia tam progą, pasakydamas kalbą arba pateikdamas įvykių vertinimą. Parlamentas nuolatos siekia reaguoti į svarbius procesus ir aktualius įvykius, todėl atitinkamai keičia savo darbotvarkę siekdamas paskatinti Sąjungą veikti. Parlamento Pirmininko įtaka šiuo požiūriu gali būti lemiama.

Plenarinio posėdžio metu Pirmininkas suteikia žodį Parlamento nariams ir stebi, kad diskusijos vyktų sklandžiai. Jis taip pat vadovauja balsavimui, Parlamento narių balsavimui pateikia pasiūlymus dėl pakeitimų ir teisėkūros rezoliucijų ir nustato per posėdį pasiektą balsų daugumą. Pirmininko autoritetas leidžia paspartinti balsavimą, kuris kartais vyksta labai ilgai ir yra sudėtingas procesas.

751 Parlamento nariai šiuo metu pasidaliję į 8 frakcijas, kuriose atsispindi visos ideologinės srovės. Kai kurie Parlamento nariai nepriklauso jokiai frakcijai ir todėl laikomi „nepriklausomais nariais“. Frakcijos sprendžia, kokie klausimai bus svarstomi plenarinio posėdžio metu. Jos taip pat gali pateikti pasiūlymus dėl pranešimų, dėl kurių bus balsuojama, pakeitimų. Tačiau nė vienas Parlamento narys negali būti frakcijos įpareigotas balsuoti vienaip ar kitaip.

Europos Komisija ir Europos Sąjungos Taryba dalyvauja plenariniuose posėdžiuose siekiant supaprastinti institucijų bendradarbiavimą priimant sprendimus. Europos Parlamentas taip pat gali paprašyti abiejų institucijų atstovų pateikti paaiškinimus arba savo veiklos ataskaitą ir atsakyti į su tuo susijusius Parlamento narių klausimus. Šios diskusijos gali būti baigtos balsavimu dėl rezoliucijos.

Kadangi plenariniuose posėdžiuose dalyvauja daug dalyvių, posėdžiai negali vykti spontaniškai ir turi, kiek įmanoma, vykti pagal iš anksto nustatytas taisykles. Taip pat sudaroma tiksli plenarinių posėdžių darbotvarkė frakcijų pirmininkų sueigoje.

Taip pat komitetų pirmininkų sueiga (sudaryta iš visų nuolatinių ir laikinų Parlamento komitetų pirmininkų) gali pateikti rekomendacijas pirmininkų sueigai dėl komitetų darbo ir darbotvarkės sudarymo.

 
 
Darbas plenarinio posėdžio metu

Parlamentas renkasi į plenarinius posėdžius kiekvieną mėnesį (išskyrus rugpjūčio mėn.) Strasbūre keturias dienas (nuo pirmadienio iki ketvirtadienio). Šešis kartus per metus jis taip pat renkasi Briuselyje dvi dienas (trečiadienį ir ketvirtadienį). Sesijos laikotarpis susideda iš kelių posėdžių.

Plenarinių posėdžių laikas iš esmės skirtas diskusijoms ir balsavimui. Tik tekstai, dėl kurių buvo balsuota plenarinių posėdžių metu ir rašytiniai pareiškimai, kuriuos pasirašė dauguma Europos Parlamento narių, oficialiai yra Europos Parlamento aktai.
Tai gali būti įvairios tekstų rūšys, priklausomai nuo svarstomos temos ir taikomos teisės aktų leidybos procedūros:

  • su teisės aktų leidyba susiję pranešimai yra tekstai, kuriuos Parlamentas svarstė taikant skirtingas Bendrijos teisės aktų leidybos procedūras: bendro sprendimo procedūrą, pritarimo procedūrą ir konsultaciją. Tik bendro sprendimo procedūra Parlamentui suteikia Europos Sąjungos Tarybai lygiaverčio teisės aktų leidėjo vaidmenį. Todėl kai kurie Parlamento pranešimai teisiškai yra svarbesni negu kiti.
  • Biudžeto procedūra: Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba yra Europos Sąjungos biudžeto valdymo institucijos, kurios kiekvienais metais sprendžia Sąjungos išlaidų ir pajamų klausimą.
  • su teisės aktų leidyba nesusijusius pranešimus Parlamentas rengia savo iniciatyva atsakingame Parlamento komitete. Priimdamas šiuos tekstus Parlamentas kreipiasi į kitas Europos Sąjungos institucijas ir organus, nacionalines vyriausybes arba trečiąsias šalis, siekdamas atkreipti dėmesį į konkrečią temą ir paskatinti reaguoti. Nors šios iniciatyvos ir neturi teisės aktų vertės, jomis Parlamentas gali paraginti Komisiją teikti pasiūlymus dėl teisės aktų.

Plenarinių posėdžių metu Parlamentas gali nuspręsti pareikšti savo nuomonę kiekvienu klausimu, kuris jam atrodo svarbus. Jis taip pat gali paprašyti Komisijos pateikti atitinkamą pasiūlymą dėl klausimų, dėl kurių jo nuomone būtina parengti Bendrijos teisės aktą. Per posėdžius vyksta klausimų Tarybai ir (arba) Komisijai valanda . Paprastai klausimų Komisijai valanda vyksta antradieniais, klausimų Tarybai – trečiadieniais. Klausimai turi būti iš anksto pateikti raštu Parlamento Pirmininkui, kuris sprendžia apie jų priimtinumą.

Metinį darbų kalendorių Europos Parlamentas kiekvienais metais patvirtina plenariniame posėdyje, paprastai birželio mėn., pasiūlius frakcijų pirmininkų sueigai. Kalendoriuje taip pat numatytos Parlamento komitetų posėdžių ir frakcijų posėdžių savaitės. Plenarinio posėdžio darbotvarkėje numatyta, ar po Tarybos, Komisijos, Europos Vadovų Tarybos pareiškimų, žodinių klausimų Tarybai ir Komisijai bus balsuojama dėl pasiūlymo dėl rezoliucijos. Po diskusijų dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimų taip pat gali būti pateikti pasiūlymai dėl rezoliucijos. Šiuos tekstus paprastai pateikia komitetas, frakcija arba mažiausiai keturiasdešimt Parlamento narių.

Protokolas yra dokumentas, kuriame pateikiama atitinkamo posėdžio proceso (pateiktų dokumentų, diskusijų, balsavimų, balsavimų paaiškinimų, skyrimų, ir t. t.) ataskaita .Prie protokolo taip pat pridedami balsavimų rezultatai.

 
 
Plenarinio posėdžio eiga
Prieš priimant sprendimą vyksta diskusijos

Parlamento pranešimas, pateiktas balsavimui, prieš tai paprastai buvo svarstomas diskusijose , kurių metu pasisakė Komisijos, frakcijų atstovai ir Parlamento nariai. Kalbėtojui skirtas laikas, dažnai labai trumpas, priklauso nuo Parlamento narių, kurie paprašė žodžio, skaičiaus.

Skirtingai nuo balsavimo, kuris dažnai yra trumpas, diskusijos kai kada tęsiasi keletą valandų, priklausomai nuo Parlamento narių, norinčių pasisakyti, skaičiaus. Parlamento nariai dažniausiai pasisako savo gimtąja kalba, jų pasisakymą sinchroniškai verčia posėdžio vertėjai žodžiu į kitas oficialias Sąjungos kalbas.

Posėdžių salėje kalbėjimo laikas paskirstomas pagal šiuos kriterijus : pirma dalis paskirstoma po lygiai visoms frakcijoms, o antra – proporcingai jų narių skaičiui. Parlamento nariai, kurie prašo žodžio, įtraukiami į kalbėtojų sąrašą atsižvelgiant į jų frakcijos svarbą pagal frakcijos narių skaičių. Pirmenybė gali būti teikiama atsakingo komiteto ir nuomonę teikiančių komitetų atstovams.

Be to, Parlamento nariai reguliariai priima posėdžių salėje daugelį asmenų, tarp kurių yra valstybių vadovai, kurie paprastai priimami iškilmingame posėdyje .

12 valandą : balsavimo maratonas

Balsavimai paprastai vyksta apie 12 val. Tempas paprastai yra gana greitas : kartais Parlamento nariai balsuoja dėl šimtų pasiūlymų dėl pakeitimų.

Balsuodami dėl Parlamento pranešimo arba rezoliucijos Parlamento nariai gali pakeisti tekstą, kuris jiems buvo pateiktas, priimdami pakeitimus. Šiais pakeitimais gali būti siekiama išbraukti, kitaip suformuluoti, pakeisti arba papildyti svarstomą tekstą. Prieš balsuodami už visą tokiu būdu pakeistą tekstą Parlamento nariai iš pradžių balsuoja dėl kiekvieno pakeitimo atskirai.

Parlamento nariai dažniausiai balsuoja pakeldami ranką, posėdžio pirmininkas nustato daugumą. Jei kyla abejonių, pirmininkas prašo balsuoti elektroniniu būdu, kad būtų gauti tikslesni rezultatai. Be to, Parlamento nariai turi dalyvauti vardiniame balsavime, jei frakcija arba mažiausiai keturiasdešimt Parlamento narių prieš balsavimą to paprašė. Šiuo atveju asmeninis kiekvieno Parlamento nario balsavimas užregistruojamas, kad vėliau galėtų būti paskelbtas protokolo priede, jei nebuvo pateiktas prašymas dėl slapto balsavimo.

Plenariniame posėdyje Europos Parlamentas sprendimus dažniausiai priima absoliučia pateiktų balsų dauguma. Kvorumas (minimalus Parlamento narių, kurie turi dalyvauti, kad balsavimo rezultatai būtų galiojantys, skaičius) yra pasiektas, jei posėdžių salėje dalyvauja trečdalis Parlamento narių. Jei mažiausiai keturiasdešimčiai Parlamento narių pateikus prašymą pirmininkas nustato, kad taip nėra, balsavimas nukeliamas į kitą posėdį.

Komisija gali reaguoti į balsavimo rezultatus ir pranešti savo išvadas. Pasibaigus balsavimui skirtam laikui Parlamento nariai, kurie pageidauja, gali paprašyti žodžio ir pradėti balsavimo paaiškinimą ir pateikti savo analizę, paaiškinti savo arba savo frakcijos pasirinkimą.