Tiesioginė prieiga prie pagrindinės paieškos (Spauskite mygtuką „Enter“)
Prieiga prie puslapio turinio (spauskite „Įeiti“)
Tiesioginė prieiga prie kitų svetainių sąrašo (Spauskite mygtuką „Enter“)


Europos Parlamento rinkimai

 
 

Kas penkerius metus ES piliečiai renka savo atstovus Europos Parlamente – tiesiogiai renkamoje institucijoje, kuri gina jų interesus ES sprendimų priėmimo procese. Skirtingose ES valstybėse narėse balsuojama skirtingai, tačiau esama ir bendrų dalykų. Čia trumpai apžvelgiama, kaip renkami Europos Parlamento (EP) nariai.

Kiek EP narių išrenkama kiekvienoje valstybėje narėje?

Tai, kaip paskirstomos vietos, nustatyta Europos Sąjungos sutartyse. Atsižvelgiama į kiekvienos šalies gyventojų skaičių, taigi mažesnės šalys gauna kiek daugiau vietų nei tuo atveju, jei jos būtų paskirstomos griežtai laikantis proporcingumo principo. Šiuo metu EP narių skaičius svyruoja nuo 6 Maltoje, Liuksemburge, Kipre ir Estijoje iki 96 Vokietijoje.

Rinkimų sistema

Remiantis taisyklėmis, renkant EP narius tam tikras proporcingas atstovavimas visgi turi būti. Pagal šią sistemą užtikrinama, kad, jei partija gauna 20 proc. balsų, ji laimės ir apie 20 proc. vietų, dėl kurių varžomasi, tad galimybę išsiųsti atstovus į Europos Parlamentą turi ir didesnės, ir mažesnės politinės partijos.

Tačiau dėl daugybės kitų svarbių balsavimo procedūros aspektų šalys sprendžia savo nuožiūra. Pavyzdžiui, vienos savo teritoriją suskirsto regioninėmis rinkimų apygardomis, o kitose veikia viena rinkimų apygarda.

Balsavimo dienos

ES šalių balsavimo tradicijos skiriasi, tad kiekviena gali apsispręsti dėl konkrečios dienos, tačiau ji turi patekti į keturių dienų laikotarpį nuo ketvirtadienio (tądien paprastai balsuojama Jungtinėje Karalystėje ir Nyderlanduose) iki sekmadienio (kai balsuoja dauguma šalių).

Kas varžosi rinkimuose?

Rinkimuose varžosi nacionalinės politinės partijos, tačiau dauguma išrinktųjų EP narių nusprendžia prisijungti prie tarptautinių frakcijų. Didžioji dalis nacionalinių partijų priklauso kuriai nors Europos masto politinei šeimai (daugiau informacijos pateikiama dešiniajame stulpelyje), taigi vienas iš svarbiausių klausimų rinkimų naktį yra tai, kuri iš šių Europos politinių grupių turės daigiau įtakos per ateinančią kadenciją.

Įtaka skiriant Komisijos vadovą

Per 2014 m. rinkimus pagrindinės Europos politinės partijos pirmą kartą nominavo savo kandidatus į Europos Komisijos – ES vykdomosios institucijos – pirmininko pareigas. Daugiausia balsų surinkusios partijos (Europos liaudies partijos) kandidatas, pritarus naujajam Parlamentui, buvo paskirtas Komisijos pirmininku. Taigi balsuodami Europos Parlamento rinkimuose piliečiai turėjo galimybę ne tik paveikti Parlamento sudėtį, bet ir nulemti, kuris asmuo bus atsakingas už ES politikos pasiūlymus ir įgyvendinimą.

 
 

Europos politinės partijos

Europos lygmens politinę partiją sudaro nacionalinės partijos ir asmenys ir ji atstovaujama įvairiose valstybėse narėse. Europos Parlamento rinkimuose varžosi nacionalinės partijos, tačiau jos dažnai siejamos su Europos politine partija, o po rinkimų nacionalinių partijų atstovai jungiasi prie politinių partijų Europos Parlamente, telkiančių jų politinei šeimai priklausančias panašių pažiūrų partijas.