Europos skaitmeninė darbotvarkė

Nuo 1995 m. dėl informacinių ir ryšių technologijų (IRT) padidėjo našumas ir sustiprėjo augimas Europos Sąjungoje[1]. IRT sąvokai priskiriamos įvairios technologijos: nuo informacinių technologijų (IT) iki telekomunikacijų, transliuojamosios žiniasklaidos ir visų rūšių garso ir vaizdo apdorojimo ir perdavimo, taip pat tinklo kontrolės ir stebėsenos funkcijų. Per pastaruosius tris dešimtmečius dėl vadinamosios technologinės konvergencijos beveik išnyko ribos tarp telekomunikacijų, transliavimo ir IT. Akivaizdžiausi šio reiškinio pavyzdžiai – išmanieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai ir televizija su ryšio galimybėmis. Nors linijinis transliavimas ir toliau yra pagrindinė informacijos sklaidos ir pramogų priemonė Europoje, atsiranda vis daugiau užsakomojo audiovizualinio turinio, o sparčiai besiplečiantis 4G interneto ryšys, kurį netrukus pakeis 5G ryšio standartas, ir vadinamasis daiktų internetas, apimantis automobilius, kuriuose yra internetas, nešiojamus įrenginius ir daviklius, suteikia internetui visuresio aspektą.

Teisinis pagrindas

Nors Sutartyse nepateikiama jokių specialių nuostatų dėl IRT, ES gali imtis atitinkamų veiksmų, pasiremdama tokia sektorių ir horizontaliąja politika kaip: pramonės politika (SESV 173 straipsnis); konkurencijos politika (SESV 101–109 straipsniai); prekybos politika (SESV 206–207 straipsniai); transeuropiniai tinklai (TEN) (SESV 170–172 straipsniai); moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra bei kosmosas (SESV 179–190 straipsniai); teisės aktų suderinimas (SESV 114 straipsnis); laisvas prekių judėjimas (SESV 28, 30 ir 34–35 straipsniai); laisvas asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas (SESV 45–66 straipsniai); švietimas, profesinis mokymas, jaunimas ir sportas (SESV 165 ir 166 straipsniai) ir kultūra (SESV 167 straipsnis). Tai pagrindiniai Europos skaitmeninės darbotvarkės elementai.

Tikslai

Įsigaliojus Lisabonos strategijai[2], Europos skaitmeninė darbotvarkė[3] buvo parengta kaip viena iš Komisijos priimtų septynių pavyzdinių strategijos „Europa 2020“ iniciatyvų. Šioje 2010 m. gegužės mėn. paskelbtoje iniciatyvoje siekiama apibrėžti bazinę didelio poveikio funkciją, kurią turės atlikti IRT, jei Europa nori sėkmingai pasiekti 2020 m. plataus užmojo tikslus. Strategijoje „Europa 2020“ pabrėžta, kad siekiant didinti ES socialinę įtrauktį ir konkurencingumą svarbu diegti plačiajuostį ryšį. Skaitmeninėje darbotvarkėje nustatyti su plačiajuosčiu ryšiu susiję tikslai: 1) galimybė naudotis pagrindinėmis plačiajuosčio ryšio funkcijomis visiems ES piliečiams; 2) spartusis plačiajuostis ryšys iki 2020 m.: galimybė naudotis pagrindinėmis plačiajuosčio ryšio (30 Mbps arba daugiau) funkcijomis visiems ES piliečiams; 3) itin spartus plačiajuostis ryšys iki 2020 m.: 50 proc. Europos namų ūkių turėtų būti užsisakę spartesnio kaip 100 Mbps ryšio paslaugą. 2016 m. rugsėjo 14 d. paskelbtame komunikate „Junglumas – bendrosios skaitmeninės rinkos pagrindas. Kelias į Europos gigabitinę visuomenę“[4] Komisija pasiūlė Parlamentui ir Tarybai apsvarstyti galimybę peržiūrėti tuos tikslus, kad iki 2025 m. būtų užtikrintas gigabitinis junglumas visiems pagrindiniams socialinės ir ekonominės pažangos varikliams, tokiems kaip mokyklos, didieji transporto mazgai ir pagrindiniai viešųjų paslaugų teikėjai, taip pat skaitmeninei veiklai imlioms įmonėms. Esant tokiems greičiams internetas tampa tikra pasaulinio ryšio priemone, susidedančia iš ypač sąveikių, nuolat sujungtų ir lengvai išplečiamų daviklių, procesorių ir atminties įrenginių, tačiau norint pasiekti tokius su ryšiu susijusius tikslus, daugiau dėmesio reikės teikti mobiliojo ir palydovinio ryšio aspektui[5] – Komisija mėgina tai pasiekti įgyvendindama „Europos 5G veiksmų planą“[6].

Laimėjimai

Komisija, kartu su Pasaulinio interneto politikos stebėsenos centru (GIPO), 2015 m. balandžio 22 d. paleido į darbą platformą giponet.org. Tai platforma, kuri turi padėti pasiekti, kad interneto valdymo įgyvendinimas būtų demokratiškesnis ir patogesnis naudotojams[7].

Priėmus Direktyvą 89/552/EEB (Televizijos be sienų direktyva), atnaujintą Direktyva 2007/65/EB (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva, AŽPD) ir Direktyvą dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliavimo sistemos (Direktyva 96/19/EB ir jos 2002 m. balandžio mėn. ir 2009 m. lapkričio mėn. peržiūra), pagal kurią nuo 1998 m. sausio 1 d. telekomunikacijų rinka buvo atverta visapusiškai konkurencijai, ES dabar turi pažangią naudotojų teisių ir vartotojų apsaugos sistemą, įskaitant:

  • Europos bendrąjį pagalbos telefono numerį 112 (Direktyva 2009/136/EB), karštąją pranešimų apie dingusius vaikus liniją 116000, pagalbos vaikams telefono liniją 116111 ir psichologinės pagalbos liniją 116123;
  • teisę per vieną darbo dieną pakeisti fiksuoto ar judriojo ryšio operatorių išlaikant savo senąjį telefono numerį (numerio perkeliamumas, Direktyva 2009/136/EB);
  • žemesnes elektroninių ryšių kainas[8]; dėl to galiausiai bus panaikinti tarptinklinio ryšio mokesčiai (iki 2017 m. birželio mėn.)[9];
  • visa apimantį plačiajuostį ryšį; tai buvo pasiekta daugiausia dėl mobiliojo ir palydovinio plačiajuosčio ryšio plėtros;
  • ES aukščiausio lygio domeną (ALD) (Reglamentas (EB) Nr. 733/2002);
  • teisės aktus dėl privatumo (Direktyva 2009/136/EB) ir duomenų apsaugos (Direktyva 95/46/EB), papildomai patobulintus nauja duomenų apsaugos reglamentavimo sistema (Reglamentas (ES) 2016/679 ir Direktyva 2016/680[10]);
  • internetinę vartotojų ir interneto prekiautojų ginčų sprendimo platformą[11].

Kad būtų geriau suderintos nacionalinės reguliavimo procedūros, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija (EERRI) (žr. Reglamentą (EB) Nr. 1211/2009) užtikrina nacionalinių reguliavimo institucijų ir Komisijos bendradarbiavimą, skatindama naudotis geriausios patirties pavyzdžiais ir bendrais metodais, tuo pat metu siekiant išvengti nenuoseklaus reguliavimo, kuris galėtų iškreipti konkurenciją bendrojoje telekomunikacijų rinkoje. Dažnių spektro valdymo klausimu daugiametėje radijo spektro politikos programoje nustatytos politikos kryptys ir tikslai, būtini norint strategiškai planuoti ir derinti radijo spektro naudojimą, siekiant užtikrinti vidaus rinkos veikimą su radijo spektro naudojimu susijusiose Sąjungos politikos srityse, pavyzdžiui, elektroninių ryšių, mokslinių tyrimų, technologinės plėtros bei kosmoso, transporto, energetikos ir audiovizualinėje srityse. Siekiant užtikrinti tinklų ir informacijos apsaugą, Reglamentu (EB) Nr. 460/2004 buvo įsteigta Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra (ENISA), o jos įgaliojimai buvo išplėsti priėmus 2013 m. balandžio 16 d. Parlamento rezoliuciją[12]. Nuo 1999 m. parengtos kelios daugiametės saugesnio interneto programos. 2016 m. liepos 6 d. Parlamentas ir Taryba pasirašė direktyvą dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti[13]. Be to, Parlamentas priėmė reglamentą, kuriuo visuose automobiliuose, pagamintuose po 2018 m. balandžio mėn., privalo būti įmontuota „eCall“ technologija[14].

Europos Parlamento vaidmuo

Parlamentas remia tvirtą ir pažangią IRT politiką ir labai aktyviai dalyvauja priimant šios srities teisėkūros procedūra priimamus aktus. Jis taip pat nuolat padeda spręsti IRT klausimus, priimdamas savo iniciatyva parengtus pranešimus, teikdamas klausimus, į kuriuos atsakoma žodžiu ir raštu, atlikdamas tyrimus[15], rengdamas praktinius seminarus[16], priimdamas nuomones bei rezoliucijas, taip pat ragindamas labiau koordinuoti nacionalinius veiksmus, kuriais siekiama plėtoti paslaugas visos Europos mastu, teikti didesnę ES paramą IRT moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai[17].

Parlamentas priminė, kad reikia naudoti vadinamojo skaitmeninio dividendo dažnių spektrą siekiant užtikrinti plačiajuosčio ryšio galimybes visiems ES piliečiams, ir pabrėžė būtinybę imtis tolesnių veiksmų, kad visi piliečiai ir vartotojai turėtų visuresę prieigą prie sparčiojo plačiajuosčio ryšio, įgytų skaitmeninį raštingumą ir kompetenciją[18]. Jis taip pat pabrėžia saugumo kibernetinėje erdvėje svarbą[19] siekiant skaitmeninėje aplinkoje užtikrinti patikimą privatumo ir apskritai piliečių laisvių apsaugą. Tuo pat metu Parlamentas labai skatina technologijų neutralumą, tinklo neutralumą ir tinklo laisves visiems ES piliečiams, taip pat galimybes gauti paslaugas ir programas ar naudotis jomis per telekomunikacijų tinklus užtikrinančias priemones, kurias taikant turi būti paisoma piliečių pagrindinių teisių ir laisvių. Tokiomis priemonėmis taip pat būtina užtikrinti, kad interneto paslaugų teikėjai neapribotų asmens galimybių naudotis turiniu ir programomis ir (arba) pasirinktomis paslaugomis[20].

Parlamentas nuolat stiprina šias garantijas pasitelkdamas teisės aktus. Jis užima pirmaujančias pozicijas siekiant panaikinti tarptinklinio ryšio tarifus ir nustatyti tinklo neutralumo standartus[21]. Parlamentas inicijavo ir baigė svarbų teisėkūros darbą, susijusį su Direktyva dėl priemonių sparčiojo elektroninio ryšio tinklų diegimo sąnaudoms mažinti[22] ir Reglamentu dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje[23].

2016 m. balandžio 27 d. priimta Direktyva (ES) 2016/680[24]. Ja siekiama užtikrinti pagrindinę teisę – veiksmingą fizinių asmenų apsaugą tvarkant asmens duomenis. Be to, Parlamentas ir Taryba priėmė Reglamentą (ES) 2016/679[25] dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo. Šiuo reglamentu siekiama pakeisti suskaidytą duomenų apsaugos įgyvendinimą Sąjungoje, panaikinti teisinį netikrumą ir pakeisti plačiai paplitusią visuomenės nuomonę dėl esamos didelės rizikos užtikrinant fizinių asmenų apsaugą, visų pirma atsižvelgiant į internetu vykdomą veiklą.

Neseniai Parlamentas sėkmingai užbaigė teisėkūros darbą siekdamas pertvarkyti duomenų apsaugos sistemą ir kibernetinio saugumo taisykles (Direktyva dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti (2013/0027(COD)).

Parlamentas pats išnagrinėjo Kovos su klastojimu prekybos susitarimą (ACTA) ir vėliau, 2012 m. liepos 4 d. teisėkūros rezoliucijoje, atsisakė pritarti susitarimo sudarymui[26].

Parlamentas atidžiai stebi, kaip Komisija įgyvendina bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos veiksmų planą ir 16 iniciatyvų, kurių rezultatai turi būti pateikti iki 2016 m. pabaigos. 2016 m. sausio 19 d. Parlamentas priėmė savo iniciatyva parengtą pranešimą „Bendrosios skaitmeninės rinkos akto rengimas“ (2015/2147(INI))[27]. Šiame pranešime pagrindinis dėmesys buvo skiriamas nepagrįsto geografinio blokavimo prevencijai, būtinybei užtikrinti ilgalaikę vartotojų apsaugą, taikomą perkant ir internetu, ir ne internetu, tarpvalstybinio prekybos siuntų pristatymo gerinimui, skaitmeninių inovacijų kliūčių šalinimui ir privatumo bei duomenų apsaugos tvarkos nuoseklumui[28]. Parlamentas šiuo metu atlieka didžiulį teisėkūros darbą, susijusį su pasiūlymais, pateiktais reaguojant į bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją ir Parlamento rezoliuciją dėl kuriamo Bendrosios skaitmeninės rinkos akto[29], apimantį tokius klausimus kaip nepagrįstas geografinis blokavimas[30], tarpvalstybinis siuntinių pristatymas[31], tarpvalstybinis internetinio turinio paslaugų perkeliamumas[32], Reglamento dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje peržiūra[33], audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos[34], internetinio ir kitokio nuotolinio prekių pardavimo sutartys[35] ir skaitmeninio turinio teikimo sutartys[36].

[1] http://ec.europa.eu/digital-agenda/en/scoreboard

[2]Jos tikslas – užtikrinti, kad ES taptų pačia konkurencingiausia ir dinamiškiausia žinių ekonomika pasaulyje, pajėgia darniai ekonomiškai augti, sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų ir užtikrinti didesnę socialinę sanglaudą: žr. http://circa.europa.eu/irc/opoce/fact_sheets/info/data/policies/lisbon/article_7207_en.htm

[3] http://ec.europa.eu/digital-agenda/

[4] COM(2016) 0588, COM(2016) 0587, http://ec.europa.eu/newsroom/dae/document.cfm?doc_id=17182

[5]Žr. 2014 m. Europos Parlamento Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto parengtą tyrimą „Turinio ir paslaugų teikimas ir galimybės jais naudotis internetu“ (angl. Streaming and Online Access to Content and Services): http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/etudes/join/2014/492435/IPOL-IMCO_ET(2014)492435_EN.pdf, p. 31.

[6]http://ec.europa.eu/newsroom/dae/document.cfm?doc_id=17131

[7] http://ec.europa.eu/digital-agenda/en/news/how-can-we-help-you-get-more-involved-internet-governance

[8]Reglamentas (ES) Nr. 531/2012, OL L 172, 2012 6 30, p. 10.

[9]Reglamentas (ES) Nr. 2015/2120, OL L 310, 2015 11 26, p. 1. 2015 m. birželio mėn. Komisija, Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, kurį 2015 m. spalio mėn. oficialiai priėmė Parlamentas. Žr. http://europa.eu/rapid/press-release_IP-15-5927_en.pdf ir http://www.europarl.europa.eu/news/lt/news-room/20151022IPR98802/europos-parlamentas-panaikino-tarptinklinio-ry%C5%A1io-mokest%C4%AF

[10]http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=OJ:L:2016:119:FULL&from=LT

[11]Platforma galima naudotis šiuo adresu: http://ec.europa.eu/consumers/odr/, o papildomos informacijos galima rasti čia: http://ec.europa.eu/consumers/solving_consumer_disputes/non-judicial_redress/adr-odr/index_en.htm

[12]Priimti tekstai, P7_TA(2013) 0103.

[13](2013/0027(COD)), 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti, OL L 194, 2016 7 19, p. 1.

[14] http://ec.europa.eu/digital-agenda/en/news/ecall-all-new-cars-april-2018

[15] http://www.europarl.europa.eu/aboutparliament/lt/0083c7a4db/Think-Tank.html#studies

[16] http://www.europarl.europa.eu/committees/lt/events.html?id=workshops#documents

[17]2013 m. Europos Parlamento Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto parengtas tyrimas „Bendrosios skaitmeninės rinkos visuotinė plėtra“ (angl. Ubiquitous Development of the Digital Single Market): http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/etudes/join/2013/507481/IPOL-IMCO_ET(2013)507481_EN.pdf

[18]OL C 81 E, 2011 3 15, p. 45.

[19]OL C 332 E, 2013 11 15, p. 22.

[20]OL C 153 E, 2013 5 31, p. 128.

[21]Reglamentas (ES) Nr. 2015/2120, OL L 310, 2015 11 26, p. 1.

[22]Direktyva 2014/61/ES, OL L 155, 2014 5 23, p. 1.

[23]Reglamentas (ES) Nr. 910/2014, OL L 257, 2014 8 28, p. 73.

[24]Direktyva (ES) 2016/680, OL L 119, 2016 5 4, p. 89.

[25]Reglamentas (ES) 2016/679, OL L 119, 2016 5 4, p. 1.

[26]OL C 349 E, 2013 11 29, p. 552.

[27] http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//NONSGML+REPORT+A8-2015-0371+0+DOC+PDF+V0//LT

[28]http://www.europarl.europa.eu/news/lt/news-room/20160114IPR09903/Stop-geo-blocking-and-boost-e-commerce-and-digital-innovation-says-Parliament

[29]Priimti tekstai, P8_TA(2016)0009.

[30]Pasiūlymas dėl reglamento dėl geografinio blokavimo ir kitokių formų diskriminavimo dėl klientų pilietybės, gyvenamosios arba nuolatinės buveinės vietos problemos sprendimo būdų, http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A52016PC0289

[31]Pasiūlymas dėl reglamento dėl tarptautinių siuntinių pristatymo paslaugų, https://ec.europa.eu/transparency/regdoc/rep/1/2016/LT/1-2016-285-LT-F1-1.PDF

[32]Pasiūlymas dėl reglamento dėl internetinių turinio paslaugų tarpvalstybinio perkeliamumo užtikrinimo vidaus rinkoje, https://ec.europa.eu/transparency/regdoc/rep/1/2015/LT/1-2015-627-LT-F1-1.PDF

[33]Pasiūlymas dėl reglamento dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimo (2016/0148 (COD), http://ec.europa.eu/consumers/consumer_rights/unfair-trade/docs/cpc-revision-proposal_en.pdf

[34]Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos, kuria, atsižvelgiant į kintančias rinkos realijas, iš dalies keičiama Direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo, COM(2016) 0287, http://ec.europa.eu/newsroom/dae/document.cfm?doc_id=15948

[35]Pasiūlymas dėl direktyvos dėl tam tikrų internetinio ir kitokio nuotolinio prekių pardavimo sutarčių aspektų, COM(2015) 0635 final, 2015/0288 (COD), http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?qid=1450431933547&uri=CELEX%3A52015PC0635

[36]Pasiūlymas dėl direktyvos dėl tam tikrų skaitmeninio turinio teikimo sutarčių aspektų, COM(2015) 0634 final – 2015/0287(COD), http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?qid=1450431933547&uri=CELEX:52015PC0634

Mariusz Maciejewski / Louis Dancourt / Boris Marschall

06/2017