Europos skaitmeninė darbotvarkė

Nuo 1995 m. dėl informacinių ir ryšių technologijų (IRT) padidėjo našumas ir sustiprėjo augimas Europos Sąjungoje[1]. IRT sąvokai priskiriamos įvairios technologijos: nuo informacinių technologijų (IT) iki telekomunikacijų, transliuojamosios žiniasklaidos ir visų rūšių garso ir vaizdo apdorojimo ir perdavimo, taip pat tinklo kontrolės ir stebėsenos funkcijų. Per pastaruosius tris dešimtmečius dėl vadinamosios technologinės konvergencijos beveik išnyko ribos tarp telekomunikacijų, transliavimo ir IT. Akivaizdžiausi šio reiškinio pavyzdžiai – išmanieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai ir televizija su ryšio galimybėmis. Nors linijinis transliavimas ir toliau yra pagrindinė informacijos sklaidos ir pramogų priemonė Europoje, atsiranda vis daugiau užsakomojo audiovizualinio turinio, o sparčiai besiplečiantis 4G interneto ryšys ir vadinamasis daiktų internetas, apimantis automobilius, kuriuose yra internetas, nešiojamus įrenginius ir daviklius, suteikia internetui visuresio aspektą.

Teisinis pagrindas

Nors Sutartyse nepateikiama jokių specialių nuostatų dėl IRT, ES gali imtis atitinkamų veiksmų, pasiremdama tokia sektorių ir horizontaliąja politika kaip: pramonės politika (SESV 173 straipsnis); konkurencijos politika (SESV 101–109 straipsniai); prekybos politika (SESV 206–207 straipsniai); transeuropiniai tinklai (TEN) (SESV 170–172 straipsniai); moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra bei kosmosas (SESV 179–190 straipsniai); teisės aktų suderinimas (SESV 114 straipsnis); laisvas prekių judėjimas (SESV 28, 30 ir 34–35 straipsniai); laisvas asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas (SESV 45–66 straipsniai); švietimas, profesinis mokymas, jaunimas ir sportas (SESV 165 ir 166 straipsniai) ir kultūra (SESV 167 straipsnis). Tai pagrindiniai Europos skaitmeninės darbotvarkės elementai.

Tikslai

Įsigaliojus Lisabonos strategijai[2], Europos skaitmeninė darbotvarkė[3] buvo parengta kaip viena iš Komisijos priimtų septynių pavyzdinių strategijos „Europa 2020“ iniciatyvų. Šioje 2010 m. gegužės mėn. paskelbtoje iniciatyvoje siekiama apibrėžti bazinę didelio poveikio funkciją, kurią turės atlikti IRT, jei Europa nori sėkmingai pasiekti 2020 m. plataus užmojo tikslus. Strategijoje „Europa 2020“ pabrėžiama, kad siekiant didinti ES socialinę įtrauktį ir konkurencingumą svarbu diegti plačiajuostį ryšį. Skaitmeninėje darbotvarkėje nustatyti su plačiajuosčiu ryšiu susiję tikslai: 1) galimybė naudotis pagrindinėmis plačiajuosčio ryšio funkcijomis visiems ES piliečiams; 2) spartusis plačiajuostis ryšys iki 2020 m.: galimybė naudotis pagrindinėmis plačiajuosčio ryšio (30 Mbps arba daugiau) funkcijomis visiems ES piliečiams; 3) itin spartus plačiajuostis ryšys iki 2020 m.: 50 proc. Europos namų ūkių turėtų būti užsisakę spartesnio kaip 100 Mbps ryšio paslaugą. Esant tokiems greičiams internetas tampa tikra pasaulinio ryšio priemone, susidedančia iš ypač sąveikaujančių, nuolat sujungtų ir lengvai išplečiamų daviklių, procesorių ir atminties įrenginių, tačiau norint pasiekti tokius su ryšiu susijusius tikslus, daugiau dėmesio reikės teikti mobilumo aspektui[4]. Europos skaitmenine darbotvarke siekiama atgaivinti Europos ekonomiką ir padėti ES piliečiams ir įmonėms kuo labiau pasinaudoti skaitmeninių technologijų teikiama nauda. Tikėtina, kad įgyvendinus šią darbotvarkę bus skatinamos inovacijos ir ekonomikos augimas, gerės piliečių kasdienis gyvenimas ir įmonių kasdienė veikla. Pagrindiniai veiksmai, kurių imamasi pagal Europos skaitmeninę darbotvarkę, orientuoti į būtinybę spręsti šias problemas: 1) suskaidytų skaitmeninių rinkų; 2) sąveikumo trūkumo; 3) didėjančio elektroninio nusikalstamumo ir menko pasitikėjimo tinklais pavojaus; 4) nepakankamų investicijų į tinklus; 5) nepakankamos mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos; 6) nepakankamo skaitmeninio raštingumo ir įgūdžių stokos ir 7) neišnaudotų galimybių spręsti visuomenei kylančias problemas. 2015 m. gegužės 6 d. Komisija priėmė naują bendrosios skaitmeninės rinkos (BSR) strategiją, pagrįstą trimis ramsčiais: 1) didesnėmis vartotojų ir įmonių galimybėmis visoje Europoje gauti skaitmeninių prekių ir paslaugų; 2) tinkamų ir vienodų sąlygų pažangiems skaitmeniniams tinklams ir novatoriškoms paslaugoms sukūrimo; 3) maksimalaus skaitmeninės ekonomikos augimo galimybių panaudojimo. Komisija parengė veiksmų planą, apimantį šiais ramsčiais paremtų 16 pagrindinių veiksmų, kurie turės būti įvykdyti iki 2016 m. pabaigos. Dėl kiekvieno iš jų bus rengiamos atitinkamos konsultacijos ir atliekamas jų poveikio vertinimas[5].

Laimėjimai

Komisija, kartu su Pasaulinio interneto politikos stebėsenos centru (GIPO), 2015 m. balandžio 22 d. paleido į darbą platformą giponet.org. Tai platforma, kuri turi padėti pasiekti, kad interneto valdymo įgyvendinimas būtų demokratiškesnis ir patogesnis naudotojams[6].

Priėmus Direktyvą 89/552/EEB (Televizijos be sienų direktyva), atnaujintą Direktyva 2007/65/EB (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva, AŽPD) ir Direktyvą dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliavimo sistemos (Direktyva 96/19/EB ir jos 2002 m. balandžio mėn. ir 2009 m. lapkričio mėn. peržiūra), pagal kurią nuo 1998 m. sausio 1 d. telekomunikacijų rinka buvo atverta visapusiškai konkurencijai, ES dabar turi pažangią naudotojų teisių ir vartotojų apsaugos sistemą, įskaitant:

  • Europos bendrąjį pagalbos telefono numerį 112 (Direktyva 2009/136/EB), karštąją pranešimų apie dingusius vaikus liniją 116000, pagalbos vaikams telefono liniją 116111 ir psichologinės pagalbos liniją 116123;
  • teisę per vieną darbo dieną pakeisti fiksuoto ar judriojo ryšio operatorių išlaikant savo senąjį telefono numerį (numerio perkeliamumas, Direktyva 2009/136/EB);
  • žemesnes elektroninių ryšių kainas[7], dėl to galiausiai bus panaikinti tarptinklinio ryšio mokesčiai (iki 2017 m. birželio mėn.)[8];
  • visa apimantį plačiajuostį ryšį, tai buvo pasiekta daugiausia dėl mobiliojo ir palydovinio plačiajuosčio ryšio plėtros;
  • ES aukščiausio lygio domeną (ALD) (Reglamentas (EB) Nr. 733/2002);
  • privatumą (Direktyva 2009/136/EB) ir duomenų apsaugą (Direktyva 95/46/EB), papildomai patobulintą vėlesne duomenų apsaugos reglamentavimo reforma (2012/0011(COD) [9]).
  • internetinę vartotojų ir interneto prekiautojų ginčų sprendimo platformą[10].

Kad būtų geriau suderintos nacionalinės reguliavimo procedūros, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija (EERRI) (žr. Reglamentą (EB) Nr. 1211/2009) užtikrina nacionalinių reguliavimo institucijų ir Komisijos bendradarbiavimą, skatindama naudotis geriausios patirties pavyzdžiais ir bendrais metodais, tuo pat metu siekdama išvengti nenuoseklaus reguliavimo, kuris galėtų iškreipti konkurenciją bendrojoje telekomunikacijų rinkoje. Dažnių spektro valdymo klausimu daugiametėje radijo spektro politikos programoje nustatytos politikos kryptys ir tikslai, būtini strategiškai planuoti ir derinti radijo spektro naudojimą, siekiant užtikrinti vidaus rinkos veikimą su radijo spektro naudojimu susijusiose Sąjungos politikos srityse, pavyzdžiui, elektroninių ryšių, mokslinių tyrimų, technologinės plėtros bei kosmoso, transporto, energetikos ir audiovizualinėje srityse. Siekiant užtikrinti tinklų ir informacijos apsaugą, Reglamentu (EB) Nr. 460/2004 buvo įsteigta Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra (ENISA), o jos įgaliojimai neseniai buvo išplėsti priėmus 2013 m. balandžio 16 d. Parlamento rezoliuciją[11]. Nuo 1999 m. parengtos kelios daugiametės saugesnio interneto programos. Dabartinės programos lėšomis finansuojama nacionaliniu ir ES lygmenimis vykdoma veikla, taip pat du kasmetiniai renginiai – Saugesnio interneto diena ir Saugesnio interneto forumas. Pagrindiniai šios programos tikslai yra skatinti, visų pirma vaikus ir jaunimą, saugiau naudotis internetu ir kitomis ryšių technologijomis, šviesti vartotojus, visų pirma vaikus, tėvus, globėjus, mokytojus ir auklėtojus, ir kovoti su neteisėtu turiniu ir žalingu elgesiu internete. Be to, Parlamentas priėmė reglamentą, kuriuo nustatoma, kad visuose automobiliuose, pagamintuose po 2018 m. balandžio mėn., privalo būti įmontuota „eCall“ technologija[12].

Europos Parlamento vaidmuo

Parlamentas remia tvirtą ir pažangią IRT politiką ir labai aktyviai dalyvauja priimant šios srities teisėkūros procedūra priimamus aktus. Jis taip pat nuolat padeda spręsti IRT klausimus, priimdamas savo iniciatyva parengtus pranešimus, teikdamas klausimus žodžiu ir raštu, atlikdamas tyrimus[13], rengdamas praktinius seminarus[14], priimdamas nuomones bei rezoliucijas, taip pat ragindamas labiau koordinuoti nacionalinius veiksmus, kuriais siekiama plėtoti paslaugas visos Europos mastu, teikti didesnę ES paramą IRT moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai[15].

Parlamentas priminė, kad reikia naudoti vadinamojo skaitmeninio dividendo dažnių spektrą siekiant užtikrinti plačiajuosčio ryšio galimybes visiems ES piliečiams, ir pabrėžė būtinybę imtis tolesnių veiksmų, kad visi piliečiai ir vartotojai turėtų visuresę prieigą prie sparčiojo plačiajuosčio ryšio, įgytų skaitmeninį raštingumą ir kompetenciją[16]. Jis taip pat pabrėžia saugumo kibernetinėje erdvėje svarbą[17] siekiant skaitmeninėje aplinkoje užtikrinti patikimą privatumo ir piliečių laisvių apskritai apsaugą. Tuo pat metu Parlamentas labai skatina technologijų neutralumą, tinklo neutralumą ir tinklo laisves visiems ES piliečiams, taip pat galimybes gauti paslaugas ir programas ar naudotis jomis per telekomunikacijų tinklus užtikrinančias priemones, kurias taikant turi būti paisoma piliečių pagrindinių teisių ir laisvių. Tokiomis priemonėmis taip pat būtina užtikrinti, kad interneto paslaugų teikėjai neapribotų asmens galimybių naudotis turiniu ir programomis ir (arba) pasirinktomis paslaugomis[18].

Parlamentas nuolat stiprina šias garantijas pasitelkdamas teisės aktus. Jis yra priešakyje siekiant panaikinti tarptinklinio ryšio tarifus ir nustatyti tinklo neutralumo standartus[19]. Parlamentas inicijavo ir baigė svarbų teisėkūros darbą, susijusį su Direktyva dėl priemonių sparčiojo elektroninio ryšio tinklų diegimo sąnaudoms mažinti[20] ir Reglamentu dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje[21]. Neseniai institucijos pasiekė politinį susitarimą dėl teisės aktų duomenų apsaugos srityje, galutinius reglamentą ir direktyvą teisės aktų leidėjas turės oficialiai priimti 2016 m. pradžioje[22]. Taip pat buvo susitarta dėl direktyvos dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti (2013/0027(COD)).

Parlamentas pats išnagrinėjo Kovos su klastojimu prekybos susitarimą (ACTA) ir vėliau, 2012 m. liepos 4 d. teisėkūros rezoliucijoje, atsisakė pritarti susitarimo sudarymui[23].

Parlamentas atidžiai stebi, kaip Komisija įgyvendina bendrosios skaitmeninės darbotvarkės veiksmų planą ir 16 iniciatyvų, kurių rezultatai turi būti pateikti iki 2016 m. pabaigos. 2016 m. sausio 19 d. Parlamentas priėmė savo iniciatyvą parengtą pranešimą „Bendrosios skaitmeninės rinkos akto rengimas“ (2015/2147(INI))[24]. Šiame pranešime dėmesys buvo skiriamas nepagrįsto geografinio blokavimo prevencijai, būtinybei užtikrinti ilgalaikę vartotojų apsaugą, taikomą perkant ir internetu, ir ne internetu, tarpvalstybinio prekybos siuntų pristatymo gerinimui, skaitmeninių inovacijų kliūčių šalinimui ir privatumo bei duomenų apsaugos tvarkos nuoseklumui[25].

[1] http://ec.europa.eu/digital-agenda/en/scoreboard

[2]Jos tikslas – užtikrinti, kad ES taptų pačia konkurencingiausia ir dinamiškiausia žinių ekonomika pasaulyje, pajėgia darniai ekonomiškai augti, sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų ir užtikrinti didesnę socialinę sanglaudą: žr. http://circa.europa.eu/irc/opoce/fact_sheets/info/data/policies/lisbon/article_7207_en.htm.

[3] http://ec.europa.eu/digital-agenda/

[4]Žr. 2014 m. Parlamento Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto parengtą tyrimą „Turinio ir paslaugų teikimas ir galimybės jais naudotis internetu“ (angl. Streaming and Online Access to Content and Services): http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/etudes/join/2014/492435/IPOL-IMCO_ET(2014)492435_EN.pdf, p. 31.

[5]Komisijos komunikatas „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“ COM(2015) 0192. Taip pat žr. papildomus dokumentus, paskelbtus pranešime spaudai: http://europa.eu/rapid/press-release_IP-15-4919_lt.htm. Informacijos apie atitinkamas viešąsias konsultacijas (vykstančias, planuojamas ar pasibaigusias) galima rasti: https://ec.europa.eu/digital-agenda/en/consultations.

[6] http://ec.europa.eu/digital-agenda/en/news/how-can-we-help-you-get-more-involved-internet-governance

[7]Reglamentas (ES) Nr. 531/2012, OL L 172, 2012 6 30, p. 10.

[8]Reglamentas (ES) Nr. 2015/2120, OL L 310, 2015 11 26, p. 1. 2015 m. Komisija, Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, kurį 2015 m. spalio mėn. oficialiai priėmė Parlamentas. Žr.: http://europa.eu/rapid/press-release_IP-15-5927_en.pdf ir http://www.europarl.europa.eu/news/lt/news-room/20151022IPR98802/Europos-Parlamentas-panaikino-tarptinklinio-ry%C5%A1io-mokest%C4%AF

[9]ES institucijos pasiekė konsensusą ir netrukus ji bus priimta: http://europa.eu/rapid/press-release_IP-15-6321_lt.pdf

[10]Platforma galima naudotis šiuo adresu: http://ec.europa.eu/consumers/odr/, o papildomos informacijos galima rasti čia: http://ec.europa.eu/consumers/solving_consumer_disputes/non-judicial_redress/adr-odr/index_en.htm

[11]Priimti tekstai, P7_TA(2013)0103.

[12] http://ec.europa.eu/digital-agenda/en/news/ecall-all-new-cars-april-2018

[13] http://www.europarl.europa.eu/aboutparliament/en/0083c7a4db/Think-Tank.html#studies

[14] http://www.europarl.europa.eu/committees/en/events.html?id=workshops#documents

[15]2013 m. Parlamento Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto parengtas tyrimas „Bendrosios skaitmeninės rinkos visuotinė plėtra“ (angl. Ubiquitous Development of the Digital Single Market): http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/etudes/join/2013/507481/IPOL-IMCO_ET(2013)507481_EN.pdf.

[16]OL C 81 E, 2011 3 15, p. 45.

[17]OL C 332 E, 2013 11 15, p. 22.

[18]OL C 153 E, 2013 5 31, p. 128.

[19]Reglamentas (EB) Nr. 2015/2120 (OL L 310, 2015 11 26, p. 1). OL C 261 E, 2013 9 10, p. 54.

[20]2014 m. gegužės 15 d. Direktyva 2014/61/ES (OL L 155, 2014 5 23, p. 1).

[21]2014 m. liepos 23 d. Reglamentas (ES) Nr. 910/2014 (OL L 257, 2014 8 28, p. 73).

[22]http://europa.eu/rapid/press-release_IP-15-6321_lt.pdf

[23]OL C 349 E, 2013 11 29, p. 552.

[24] http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//NONSGML+REPORT+A8-2015-0371+0+DOC+PDF+V0//LT

[25]http://www.europarl.europa.eu/news/lt/news-room/20160114IPR09903/EP-ragina-naikinti-bendros-skaitmenin%C4%97s-rinkos-kli%C5%ABtis

Mariusz Maciejewski / Boris Marschall

03/2016