Apie delegacijas

Europos Parlamento delegacijos palaiko ryšius ir keičiasi informacija su trečiųjų šalių parlamentais. Padedamas delegacijų Europos Parlamentas prisideda prie atstovavimo Europos Sąjungai trečiosiose šalyse ir prie vertybių, kuriomis pagrįsta Europos Sąjunga, t. y. laisvės, demokratijos ir teisinės valstybės principų bei pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, sklaidos.

Šiuo metu Europos Parlamente yra 41 delegacija. Kiekvieną delegaciją sudaro nuo 12 iki daugiau kaip 70 narių (parlamentinėse asamblėjose).

Delegacijos skirstomos į kelias kategorijas:

  • jungtiniai parlamentiniai komitetai,
  • parlamentinio bendradarbiavimo komitetai,
  • kitos tarpparlamentinės delegacijos,
  • delegacijos daugiašalėse parlamentinėse asamblėjose.

Delegacijų pirmininkai, susibūrę į Delegacijų pirmininkų sueigą, koordinuoja savo darbą.

Tapparlamentiniai susitikimai vyksta vieną ar du kartus per metus pakaitomis vienoje iš Parlamento darbo vietų ir atitinkamos trečiosios šalies parlamento, su kuriuo bendradarbiaujama, nustatytoje vietoje.

Jungtiniai parlamentiniai komitetai

Jungtiniai parlamentiniai komitetai sudaromi su asocijuotų valstybių parlamentais arba su valstybių, su kuriomis jau pradėtos stojimo derybos, parlamentais.

Per posėdžius abiejų delegacijų (Europos Parlamento ir trečiųjų šalių parlamentų) nariai informuoja vieni kitus apie savo prioritetus ir asociacijos susitarimų įgyvendinimą.

Jungtiniai parlamentiniai komitetai gali parengti rekomendacijas šalies kandidatės į ES valstybes nares parlamentui arba Europos Parlamentui. Jie stebi visą stojimo procesą.

Jungtinių parlamentinių komitetų įgaliojimai nustatomi Europos Parlamento ir apibrėžiami su trečiosiomis šalimis sudarytuose susitarimuose.

Šiuose susitarimuose nustatomos ir darbo tvarkos taisyklės. Šios taisyklės grindžiamos Europos Parlamento delegacijos ir bendradarbiaujančio parlamento delegacijos pariteto principu. Paprastai jungtiniai parlamentiniai komitetai posėdžiauja du kartus per metus.

Parlamentinio bendradarbiavimo komitetai

Parlamentinio bendradarbiavimo komitetai steigiami pagal Europos Sąjungos ir trečiosios šalies sudarytą bendradarbiavimo susitarimą.

Šie komitetai bendradarbiauja su valstybėmis, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, ir su valstybėmis, kurios yra pasirašiusios strateginės partnerystės susitarimą su ES.

Komitetų narių skaičius skiriasi, tačiau kiekvieną komitetą sudaro vienodas Parlamento ir atitinkamos trečiosios šalies narių skaičius.

Kitos tarpparlamentinės delegacijos

Kitos tarpparlamentinės delegacijos palaiko ir plėtoja santykius su Europos Sąjungai nepriklausančių ir narystės nesiekiančių šalių parlamentais.

Jos vykdo veiklą bendradarbiaudamos su Užsienio reikalų, Vystymosi ir Tarptautinės prekybos komitetais.

Pirmininkų sueigos siūlymu Parlamentas nustato šių delegacijų narių skaičių.

Delegacijų nariai renkami visai Parlamento kadencijai.

Užsienio reikalų komitetas koordinuoja jungtinių parlamentinių komitetų, parlamentinio bendradarbiavimo komitetų ir tarpparlamentinių delegacijų, ad hoc delegacijų ir rinkimų stebėjimo misijų, priklausančių jo kompetencijos sričiai, darbą.

Delegacijos daugiašalėse parlamentinėse asamblėjose

Penkios jungtinės parlamentinės asamblėjos:

  • Afrikos, Karibų jūros regiono ir Ramiojo vandenyno (AKR) ir ES jungtinė parlamentinė asamblėja
  • Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos parlamentinė asamblėja
  • Europos ir Lotynų Amerikos šalių parlamentinė asamblėja (EUROLAT)
  • EURONEST šalių parlamentinė asamblėja.
  • Delegacija ryšiams su NATO parlamentine asamblėja
Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybių ir ES jungtinė parlamentinė asamblėja

Šios įvairių šalių atstovus jungiančios daugiašalės asamblėjos tikslas – sukurti ES ir AKR valstybių parlamentų bendradarbiavimo forumą.

Ši partnerystė grindžiama Kotonu susitarimu (AKR ir ES valstybių partnerystės susitarimas).

Asamblėjos uždaviniai:

  • pradėti glaudų AKR valstybių ir ES bendradarbiavimą;
  • pagerinti AKR valstybių gyvenimo ir ekonominio išsivystymo lygį;
  • skatinti žmogaus teises ir demokratiją.

Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos parlamentinė asamblėja

Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos parlamentinę asamblėją sudaro 120 Europos valstybėms atstovaujančių narių ir tiek pat narių, atstovaujančių 10 Viduržemio jūros regiono valstybių partnerių. Šios asamblėjos tikslas – kelti abiem pusėms svarbius politinius, ekonominius ar kultūrinius klausimus ir aptarti Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių partnerystės stiprinimo būdus.

Ji atlieka patariamąjį vaidmenį visais su Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių partneryste susijusiais klausimais.


Europos ir Lotynų Amerikos šalių parlamentinė asamblėja (EUROLAT)

Europos ir Lotynų Amerikos šalių parlamentinę asamblėją sudaro 120 narių.

Kaip strateginės ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros regionų parlamentų partnerystės institucija, ši asamblėja yra diskusijų, parlamentinės kontrolės ir stebėsenos forumas, veikiantis trijose pagrindinėse srityse:

  • su demokratija, išorės politika, geru valdymu, integracija, taika ir žmogaus teisėmis susiję klausimai;
  • ekonominiai, finansiniai ir prekybos reikalai;
  • socialiniai reikalai, žmonių bendravimas, aplinka, švietimas ir kultūra.

Asamblėjos veikla reguliuojama taikant pariteto principą.


EURONEST parlamentinė asamblėja

Europos Parlamento delegacija EURONEST parlamentinėje asamblėjoje buvo sudaryta 7-osios kadencijos pradžioje (2009 m. rugsėjo mėn. pabaigoje). Asamblėja yra Rytų partnerystės parlamentinė institucija. Rytų partnerystė – tai Europos Sąjungos parengta politika, kuria siekiama priartinti Rytų kaimynes ir paremti jų pastangas vykdant politines, ekonomines ir socialines reformas. Ji įgyvendinama sudarant naujus asociacijos susitarimus, kuriant laisvos prekybos zonas ir teikiant finansinius išteklius.

EURONEST sudaro 60 Europos Parlamento narių ir po 10 narių iš kiekvienos Rytų partnerystės šalies – Armėnijos, Azerbaidžano, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos – nacionalinio parlamento.

Dėl politinių priežasčių Baltarusijos dalyvavimas laikinai sustabdytas. Parlamento nariai ketina priimti savo kolegas iš Baltarusijos, kai tik tam bus sudarytos tinkamos sąlygos, t. y. po to, kai bus surengti laisvi ir demokratiniai rinkimai.

EURONEST yra institucija, kurios užduotis – skatinti daugiašalį parlamentų dialogą daugelyje visiems svarbių sričių (stabilumas, demokratija, teisės aktų ir normų derinimas, prekyba, energetika, žmonių tarpusavio santykiai ir kt.).


Delegacija ryšiams su NATO parlamentine asamblėja

NATO parlamentinė asamblėja – tai Šiaurės Atlanto aljanso valstybių narių ir 13 asocijuotųjų narių, įskaitant Europos Parlamentą, teisės aktų leidėjų tarpparlamentinė organizacija.

Pagrindinis šios asamblėjos tikslas – didinti parlamentų informuotumą ir skatinti aljansui priklausančių parlamentų narių tarpusavio supratimą pagrindinių saugumo iššūkių, kurie iškyla įgyvendinant transatlantinę partnerystę ir NATO politiką, klausimais.

Asamblėja kasmet organizuoja apie keturiasdešimt renginių. Du pagrindiniai asamblėjos posėdžiai yra pavasario sesija ir metinė sesija. Kiekvienoje iš dviejų sesijų gali dalyvauti iki 10 Delegacijos ryšiams su NATO parlamentine asamblėja narių.


Delegacijų pirmininkų sueiga

Delegacijų pirmininkų sueiga – tai Europos Parlamento politinis organas, periodiškai nagrinėjantis visus su tinkama tarpparlamentinių delegacijų ir delegacijų į mišrius Parlamento komitetus veikla susijusius klausimus.

Delegacijų pirmininkų sueigos sudėtis

acijų pirmininkų sueigą sudaro visų nuolatinių tarpparlamentinių delegacijų pirmininkai. Ji išsirenka savo pirmininką.

Delegacijų pirmininkų sueigos funkcijos

Delegacijų pirmininkų sueiga gali teikti Pirmininkų sueigai rekomendacijas dėl delegacijų darbo.
Delegacijų pirmininkų sueiga rengia metų kalendoriaus projektą, tarpparlamentinius ir mišrių Parlamento komitetų posėdžius.
Biuras ir Pirmininkų sueiga gali pavesti Delegacijų pirmininkų sueigai tam tikras užduotis.