PRANEŠIMAS su ne teisėkūros pasiūlymu dėl rezoliucijos dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Gruzijos asociacijos susitarimo sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto

20.11.2014 - (09827/2014 – C8-0129/2014 – 2014/0086(NLE) – 2014/2816(INI))

Užsienio reikalų komitetas
Pranešėjas: Andrejs Mamikins

NE TEISĖKŪROS PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Gruzijos asociacijos susitarimo sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto

(09827/2014 – C8-0129/2014 – 2014/0086(NLE) – 2014/2816(INI))

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (09827/2014),

–       atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 27 d. Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Gruzijos asociacijos susitarimą (toliau – susitarimas) (17901/2013),

–       atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 217 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą, 7 dalį ir 8 dalies antrą pastraipą (C8-0129/2014),

–       atsižvelgdamas į 2008 m. rugpjūčio 12 d. ugnies nutraukimo susitarimą, sudarytą tarpininkaujant ES ir pasirašytą Gruzijos ir Rusijos Federacijos, ir į 2008 m. rugsėjo 8 d. įgyvendinimo susitarimą,

–       atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 7 d. Prahoje įvykusiame Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime, 2011 m. rugsėjo 30 d. Varšuvoje įvykusiame Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime ir 2013 m. lapkričio 29 d. Vilniuje įvykusiame Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime priimtas bendras deklaracijas,

–       atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 1 d. įsigaliojusius ES ir Gruzijos vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo ir readmisijos susitarimus,

–       atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją su Europos Parlamento rekomendacijomis Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai dėl derybų dėl ES ir Gruzijos asociacijos susitarimo[1],

–       atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 27 d. bendrą tarnybų darbinį dokumentą dėl Europos kaimynystės politikos įgyvendinimo Gruzijoje „2013 m. padaryta pažanga ir rekomendacijos dėl veiksmų“ (metinė pažangos ataskaita),

–       atsižvelgdamas į savo per pirmąjį svarstymą priimtą 2013 m. gruodžio 11 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Europos kaimynystės priemonė[2],

–       atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl Rusijos spaudimo Rytų partnerystės šalims, ypač Rytų Ukrainos destabilizavimo[3],

–       atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl ES santykių su Rytų partnerystės šalimis vertinimo ir prioritetų nustatymo[4],

–       atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 5 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos ataskaitą dėl demokratinių institucijų veikimo Gruzijoje,

–       atsižvelgdamas į Thomaso Hammarbergo darbą, atliktą vykdant ES specialiojo patarėjo konstitucinės bei teisinės reformos ir žmogaus teisių Gruzijoje klausimais pareigas, taip pat į jo ataskaitą ir rekomendacijas „Pereinamojo laikotarpio Gruzija. Žmogaus teisių padėties ataskaita: pagrindiniai faktai, įgyvendinti veiksmai ir tolesnės užduotys“ (2013 m. rugsėjo mėn.), taip pat į 2014 m. liepos 10 d. ataskaitą dėl kontrolinės misijos,

–       atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą 2014 m. balandžio 16 d. priimtą Parlamento poziciją dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Gruzijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo protokolo dėl Europos Sąjungos ir Gruzijos bendrojo susitarimo, kuriuo nustatomi Gruzijos dalyvavimo Sąjungos programose bendrieji principai, sudarymo projekto[5],

–       atsižvelgdamas į asociacijos darbotvarkę (toliau – darbotvarkė), kuri pakeis Europos kaimynystės politikos (EKP) veiksmų planą,

–       atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 49 straipsnį,

–       atsižvelgdamas į savo 2014 m. ... ... d. ne teisėkūros rezoliuciją dėl sprendimo projekto[6],

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą,

–       atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę (A8–0042/2014),

A.     kadangi Gruzijoje yra tvirtas nacionalinis sutarimas dėl to, kad reikia integruotis į Vakarų struktūras, įskaitant ES ir NATO, ir tam pritaria įvairios politinės partijos; kadangi 69 proc. Gruzijos gyventojų pritaria asociacijos susitarimo su Europos Sąjunga pasirašymui, kaip rodo neseniai atliktas Nacionalinio demokratinio tarptautinių reikalų instituto tyrimas; kadangi šis bendras sutarimas turėtų užtikrinti galimybę sušvelninti dabartinę politinės padėties poliarizaciją ir sudaryti sąlygas pradėti konstruktyvų daugumos ir mažumos jėgų dialogą;

B.     kadangi 2012 m. parlamento rinkimai ir 2013 m. prezidento rinkimai Gruzijoje vyko sklandžiai ir buvo laikomasi Europos standartų; kadangi naujausioje Gruzijos istorijoje po šių rinkimų pirmą kartą valdžia buvo perduota taikiai ir demokratiškai ir tai galėtų būti pavyzdys visam regionui;

C.     kadangi Europa turėtų parodyti solidarumą su žlugus Sovietų Sąjungai nepriklausomybę atgavusiomis šalimis ir remti jų suverenitetą;

D.     kadangi Rusija, pažeisdama pagrindines tarptautinės teisės normas ir principus, tebėra okupavusi Gruzijos Abchazijos ir Cchinvalio (Pietų Osetijos) regionus; kadangi faktiškai okupacinių pajėgų kontroliuojamuose regionuose vykdomas etninis valymas ir prievartiniai demografiniai pokyčiai ir šios pajėgos yra atsakingos už žmogaus teisių, įskaitant teisę laisvai judėti, palaikyti žmonių tarpusavio ryšius ir organizuoti švietimą gimtąja kalba, pažeidimus minėtuose regionuose;

E.     kadangi nuo Rožių revoliucijos Gruzija padarė didelę pažangą vykdydama reformas ir stiprindama ryšius su ES; kadangi Gruzija gavo papildomų lėšų pagal Rytų partnerystės integracijos ir bendradarbiavimo programą, nes padarė pažangą vykdydama reformas, kuriomis skatinamos žmogaus teisės ir demokratija; kadangi asociacijos susitarimo pasirašymas – tai tvirtas šios pažangos ir kartu Gruzijos užmojų ir įsipareigojimo siekti europinės integracijos pripažinimas;

F.     kadangi 2014 m. birželio 27 d. Briuselyje posėdžiaujant Europos Vadovų Tarybai pasirašyti Europos Sąjungos ir Gruzijos, Moldovos Respublikos ir Ukrainos asociacijos susitarimai; kadangi Europos Parlamentui ratifikuojant asociacijos susitarimą su Gruzija po to, kai buvo ratifikuoti susitarimai su Moldovos Respublika ir Ukraina, užbaigiamas vienas procesas ir kartu pradedamas naujas etapas kalbant apie šalių siekį ir ryžtą priartėti prie Europos Sąjungos;

G.     kadangi, įgyvendinant EKP, Rytų partnerystė padėjo sukurti politinę aplinką, palankią stiprinti santykius, greičiau pasiekti ES ir Gruzijos, kurias sieja stiprūs geografiniai, istoriniai ir kultūriniai ryšiai, politinę asociaciją ir vykdyti ekonominę integraciją, remiant politines, socialines ir ekonomines reformas ir palengvinant suartėjimą su ES;

H.     kadangi regioninės struktūros, įskaitant EURONEST parlamentinę asamblėją ir ES Juodosios jūros sinergiją, yra papildomi forumai, kuriuose galima dalytis asociacijos darbotvarkės įgyvendinimo patirtimi, informacija ir geriausia praktika;

I.      kadangi ES pabrėžia, kad Gruzija, laikydamasi tarptautinės teisės, turi teisę prisijungti prie bet kokios tarptautinės organizacijos ar aljanso, ir pakartoja, jog tvirtai tiki principu, kad jokia trečia šalis neturi veto teisės, jei kalbama apie suverenų kitos šalies sprendimą minėtais klausimais;

J.      kadangi Parlamentas visapusiškai remia Gruzijai taikomo vizų režimo liberalizavimą, kuris akivaizdžiai parodo glaudesnius ES ir Gruzijos santykius ir yra tiesiogiai naudingas žmonėms;

K.     kadangi susitarimo sudarymas nėra tikslas pats savaime, bet dalis platesnio proceso, per kurį šalis integruojasi į Europos bendruomenę teisiniu, ekonominiu, politiniu ir socialiniu požiūriu, todėl, siekiant šio tikslo, nepaprastai svarbūs įgyvendinimo aspektai;

L.     kadangi ES ir Gruzijos asociacijos susitarimas – ypač su prekyba susijęs jo skyrius – (dėl jo 2012 ir 2013 m. vyko derybos įgyvendinant Rytų partnerystę) yra, be kita ko, vienas iš plačiausio užmojo laisvosios prekybos susitarimų, dėl kurių ES kada nors vedė derybas su trečiąja šalimi;

M.    kadangi ES ir Gruzijos išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės (IVLPE) sukūrimas yra vienas iš svarbiausių susitarimo teikiamos abipusės naudos aspektų; kadangi prekybos svarba augimui, darbo vietų kūrimui, gerovei ir stabilumui yra neginčijama;

N.     kadangi sudarius Gruzijos ir ES IVLPE susitarimą Gruzija, norėdama turėti geresnę prieigą prie ES rinkos, turi prisiimti privalomus įsipareigojimus pritaikyti savo teisės aktus ir standartus, kad būtų laikomasi bendrų normų ir vertybių;

O.     kadangi ES bus naudingi sklandesni prekybiniai srautai ir geresnės sąlygos investuoti Gruzijoje;

P.     kadangi į IVLPE susitarimą įtrauktos kelios nuostatos, kuriomis siekiama reformuoti Gruzijos prekybos teisės aktus ir su prekyba susijusią politiką, laikantis ES teisyno ir juo remiantis, o tai leis modernizuoti šalies ekonomiką ir užtikrinti geresnę ir labiau nuspėjamą verslo aplinką, įskaitant mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) verslo aplinką;

Q.     kadangi suteikdama BLS+ lengvatų Gruzijai ES sudarė šalies ekonomikai itin palankias sąlygas;

R.     kadangi laikinas asociacijos susitarimo taikymas, pradėtas 2014 m. rugsėjo 1 d., padeda greičiau įgyvendinti asociacijos darbotvarkę;

S.     kadangi aktyvus Gruzijos dalyvavimas ir jos įsipareigojimas laikytis bendrų vertybių ir principų (be kita ko, laisvės, lygybės, demokratijos, pliuralizmo, teisinės valstybės, gero valdymo ir žmogaus teisių paisymo), paremtų bendra kiekvieno žmogaus unikalios vertės vizija, yra būtini, kad būtų tęsiamas šis procesas, būtų sėkmingai įgyvendintas šis susitarimas ir būtų užtikrintas jo tvarus poveikis šalies vystymuisi;

T.     kadangi tvirtesniais politiniais ir ekonominiais ryšiais bus užtikrintas didesnis viso Europos žemyno stabilumas, saugumas ir gerovė; kadangi mezgant glaudesnius ryšius su ES neturėtų būti panaikinti ar nutraukti tradiciniai, istoriniai, politiniai ir ekonominiai Gruzijos ryšiai su kitomis regiono šalimis, bet, priešingai, turėtų būti sudarytos sąlygos šaliai visapusiškai pasinaudoti visomis savo galimybėmis;

U.     kadangi Gruzija yra svarbi bendros energijos rinkos tiekimo grandinės dalis, kuri energijos išteklius iš Kaspijos jūros regiono tiekia į ES;

1.      šiltai sveikina pasirašius asociacijos susitarimą, nes tai yra svarbus žingsnis į priekį plėtojant ES ir Gruzijos santykius ir juo įtvirtinamas įsipareigojimas eiti politinės asociacijos ir ekonominės integracijos keliu; palankiai vertina 2014 m. Gruzijai suteiktą finansinę pagalbą pagal principą „daugiau lėšų už daugiau reformų“, pabrėžia, kad susitarimo ratifikavimas pats savaime nėra galutinis tikslas, o svarbiausia yra jo visapusiškas įgyvendinimas per kuo trumpesnį laikotarpį;

2.      palankiai vertina tai, kad Gruzijos parlamentas greitai vienbalsiai ratifikavo susitarimą, ir ragina valstybes nares taip pat jį greitai ratifikuoti;

3.      atkreipia dėmesį į tai, kad pagal ES sutarties 49 straipsnį Gruzija, kaip ir bet kuri kita Europos valstybė, turi ES integracijos galimybę ir gali pateikti paraišką dėl narystės Sąjungoje, jeigu ji vadovaujasi demokratijos principais, gerbia pagrindines laisves, žmogaus ir mažumų teises bei užtikrina teisinės valstybės principą;

4.      pabrėžia, kad šis susitarimas apima visą tarptautiniu lygmeniu pripažįstamą Gruzijos teritoriją, yra skirtas visiems jos gyventojams ir juo siekiama sudaryti tvaraus vystymosi ir demokratijos Gruzijoje pagrindą;

5.      ragina Gruziją užtikrinti, kad reformos būtų įtvirtintos ir giliai įsišaknytų institucinėje struktūroje, kad būtų galima sukurti visuomenę, kurioje vyrautų pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų ir vyrų lygybė;

6.      ryšium su tuo pabrėžia, kad svarbu vykdyti konstruktyvų dialogą, kuriame dalyvautų visos partijos, kad būtų galima patvirtinti pagrindines reformas ir įsipareigojimus, numatytus asociacijos susitarime, remiantis konsensiniu pasirinkimu siekti europinės integracijos; ragina Gruzijos politines jėgas nesivadovauti principu, kad nugalėtojas pasiima viską, kaip darė ankstesnės vyriausybės, kad būtų galima įveikti ilgalaikę Gruzijos visuomenės poliarizaciją;

7.      teigiamai vertina asociacijos darbotvarkę, kuria sukuriama praktinė sistema, skirta svarbiausiems šio susitarimo tikslams įgyvendinti, ir kuri turėtų būti ES ir Gruzijos santykių plėtros pagrindu;

8.      pabrėžia, kad tiek Gruzija, tiek ES turėtų įsitraukti į darbotvarkės įgyvendinimą ir kad joje nustatyti prioritetai turėtų būti tinkamai techniškai ir finansiškai remiami, siekiant, kad Gruzija turėtų priemonių tęsti savo demokratines ir ekonomines reformas; ragina Komisiją ir valstybes nares koordinuoti savo paramą ir vadovautis darbotvarkės prioritetais programuojant finansavimą Gruzijai;

9.      ragina susitarimo šalis nustatyti mokymo poreikius, siekiant užtikrinti, kad Gruzija galėtų laikytis savo įsipareigojimų pagal susitarimą ir darbotvarkę;

10.    dar kartą patvirtina, kad remia Gruzijos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, taip pat ragina užtikrinti susitarimo taikymą ir jo teikiamą naudą visai tarptautiniu lygmeniu pripažintai Gruzijos teritorijai; atsižvelgdamas į tai ragina ES toliau aktyviai dalyvauti siekiant išspręsti konfliktus, pasitelkus ES specialųjį įgaliotinį Pietų Kaukaze ir krizės Gruzijoje klausimais ir pasinaudojant bendru pirmininkavimu Ženevos derybose ir ES stebėsenos misija (EUMM); ragina imtis ryžtingesnių veiksmų persvarstant ribojamuosius įstatymo dėl okupuotų teritorijų aspektus, kad būtų galima gauti maksimalią naudą iš susitarimo ir IVLPE;

11.    ragina Rusiją visapusiškai gerbti Gruzijos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, taip pat jos tarptautiniu lygmeniu pripažintų sienų neliečiamumą, atšaukti Abchazijos ir Cchinvalio (Pietų Osetijos) regionų atsiskyrimo pripažinimą ir nutraukti jų okupaciją, taip pat atitinkamai įsipareigoti nenaudoti jėgos prieš Gruziją; atsižvelgdamas į tai reiškia susirūpinimą dėl sprendimo sudaryti okupuotos Abchazijos teritorijos ir Rusijos vadinamąjį partnerystės ir integracijos susitarimą;

12.    palankiai vertina naujausias Gruzijos valdžios institucijų reformas, kuriomis siekiama toliau stiprinti už demokratijos, teisinės valstybės ir gero valdymo užtikrinimą atsakingų institucijų (ypač teisminių) stabilumą, nepriklausomumą ir veiksmingumą ir konsoliduoti žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos sistemą; pakartoja, jog svarbu užtikrinti, kad visos trys valdžios atšakos ir toliau išliktų atskirtos; ragina veiksmingai naudoti stabdžių ir atsvarų sistemą ir priežiūros mechanizmus;

13.    atkreipia dėmesį į Gruzijos valdžios institucijų pastangas demokratinių reformų srityje, be kita ko, reformuojant teismines institucijas, taip pat į poreikį tinkamai ir visapusiškai ištirti visus įtarimus dėl žmogaus teisių pažeidimų; pakartoja, kad Gruzijos teisingumo sektoriaus reforma ir toliau yra Gruzijos ir Europos Sąjungos prioritetas; pripažįsta pagrindinį lygybės prieš įstatymą principą ir procesinių teisių užtikrinimą; pabrėžia, kad būtina parengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisimo atvejų suvestinę, kuria remiantis būtų galima įvertinti pažangą; ragina suvienodinti jurisprudenciją siekiant užtikrinti nuspėjamą teismų sistemą ir visuomenės pasitikėjimą; primena, kad reikėtų tęsti veiksmingą teisingumo sektoriaus reformų strategijos įgyvendinimą;

14.    pabrėžia, kad bet koks baudžiamasis persekiojimas turi būti skaidrus, proporcingas ir be politinės motyvacijos ir turėtų būti vykdomas griežtai laikantis tyrimo procedūrų ir tinkamo proceso principų ir visapusiškai gerbiant sąžiningo teismo principus, kaip nustatyta Europos žmogaus teisių konvencijoje; ir toliau yra susirūpinęs dėl prokuratūros atskaitomybės trūkumo ir neaiškių kriterijų, pagal kuriuos skiriami prokurorai ir tyrėjai; primena, kad sąžiningumas ir profesionalumas turi būti pagrindiniai kriterijai skiriant asmenis į minėtas pareigas;

15.    primygtinai pabrėžia, kad Gruzijos valdžios institucijos turi siekti užtikrinti nacionalinį susitaikymą; reiškia susirūpinimą dėl to, kad daugybei ankstesnėje vyriausybėje dirbusių pareigūnų ir kai kuriems dabartinės opozicijos nariams iškelti kaltinimai dėl nusikalstamos veikos ir jie patalpinti į kalėjimą arba kardomojo kalinimo įstaigą; taip pat reiškia susirūpinimą dėl to, kad gali būti pasinaudota teismine sistema siekiant kovoti su politiniais oponentais, o tai galėtų neigiamai veikti Gruzijos valdžios pastangas demokratinės reformos srityje; primena, kad vertingos politinės opozicijos buvimas yra labai svarbus kuriant subalansuotą ir brandžią politinę sistemą, kurios siekia Gruzija;

16.    pripažįsta, kad kaltinimai dėl vadinamojo selektyvaus teisingumo atvejų padarė neigiamą poveikį; ragina Gruzijos valdžios institucijas išvengti to, kad teisingumo sistema būtų naudojamasi kaip politinio susidorojimo priemone, ragina visas Gruzijos politines jėgas kuo labiau stengtis, kad ateityje kaltinimų būtų išvengta, ir tuo pat metu vykdyti rimtą kovą siekiant panaikinti korupciją ir piktnaudžiavimą valstybinėmis pareigomis;

17.    teigiamai vertina Thomaso Hammarbergo darbą, atliktą vykdant ES specialiojo patarėjo pareigas, taip pat jo ataskaitą „Pereinamojo laikotarpio Gruzija“ ir 2014 m. liepos 10 d. ataskaitą dėl kontrolinio vizito; ragina Gruzijos valdžios institucijas įgyvendinti visas rekomendacijas, pateiktas tose ataskaitose;

18.    pažymi, kad ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rinkimų stebėjimo misija 2013 m. spalio mėn. įvykusius prezidento rinkimus didžia dalimi įvertino teigiamai ir kaip geriausius rinkimus Gruzijos istorijoje nuo nepriklausomybės atgavimo, kuriems pagrindą sudarė vilčių suteikę 2012 m. parlamento rinkimai; atsižvelgdamas į tai taip pat atkreipia dėmesį į Parlamento rinkimų stebėjimo misijos dalyvavimą;

19.    ragina Europos Sąjungą užtikrinti sinergiją kalbant apie paramos, teikiamos naudojantis Europos demokratijos fondu, Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemone, stabilumo priemone ir Pilietinės visuomenės programa, galimybes, kad būtų galima sustiprinti demokratijos procesą Gruzijoje;

20.    ragina Gruzijos valdžios institucijas toliau kovoti su organizuotu nusikalstamumu, korupcija, sukčiavimu ir pinigų plovimu visais lygmenimis ir visose gyvenimo srityse, taip pat sukurti visiškai veikiančią ir tinkamai personalu aprūpintą nepriklausomą teismų sistemą, be kita ko, siekiant padidinti visuomenės pasitikėjimą teismais, ir ginti teisėtą ekonomiką; taip pat pabrėžia, kad svarbu depolitizuoti viešąjį administravimą, kad jis taptų veiksmingesnis ir būtų nepriklausomas nuo politinio kišimosi;

21.    pripažįsta Gruzijos ryžtą ir laimėjimus kuriant laisvą teisinės valstybės principu, demokratija ir socialiniu pliuralizmu pagrįstą visuomenę; atkreipia dėmesį į tai, kad šį procesą labai remia Gruzijos visuomenė; pabrėžia, kad labai svarbūs kovos su diskriminacija teisės aktai, siekiant užtikrinti visų mažumų, visų pirma etninių, religinių ir LGBT mažumų, lygiateisiškumą ir apsaugą; teigiamai vertina Gruzijos parlamento priimtą kovos su diskriminacija įstatymą ir ragina visapusiškai jo laikytis ir jį įgyvendinti laikantis ES teisės aktų ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos teksto ir dvasios; pažymi, kad tai svarbus žingsnis įgyvendinant vizų režimo liberalizavimą; ragina Gruzijos valdžios institucijas šiuo klausimu vykdyti informavimo kampanijas;

22.    ryšium su tuo apgailestauja dėl smurtinių islamofobijos ir homofobijos protrūkių šalyje ir dėl to, kad prokuratūrai ir teisminėms institucijoms nepavyko veiksmingai patraukti kaltininkų baudžiamojon atsakomybėn;

23.    teigiamai vertina Gruzijos atliktą darbą įgyvendinant susitarimus dėl vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos; taip pat teigiamai vertina didelę pažangą, pasiektą vykdant dialogą dėl vizų; pritaria tam, kad tuomet, kai bus patenkintos visos sąlygos, Gruzijai būtų laiku pradėtas taikyti bevizis režimas, nes tai būtų konkretus teigiamas žingsnis, naudingas Gruzijos piliečiams;

24.    ragina Gruzijos vyriausybę sukurti palankias sąlygas laisvai žiniasklaidai, nes tai skatina saviraiškos laisvę ir žiniasklaidos pliuralizmą, taip pat sudaryti galimybes žiniasklaidai nepatiriant politinio arba ekonominio spaudimo teikti nepriklausomą ir objektyvią informaciją; ryšium su tuo ragina visapusiškai įgyvendinti įstatymą dėl žiniasklaidos nuosavybės skaidrumo;

25.    ragina vyriausybę toliau daryti pažangą teisinės valstybės ir teisės kreiptis į teismą srityje ir tuo tikslu priimti naują nepilnamečių justicijos kodeksą, kuris atitiktų tarptautinius standartus, siekiant skatinti visų vaikų teisę kreiptis į teismą; pabrėžia, kad reikia skubiai imtis socialinės apsaugos sistemos reformų siekiant sumažinti didėjančią socialinę nelygybę, nuo kurios visų pirma nukenčia vaikai, ir tai rodo didėjanti vaikų, gyvenančių žemiau nacionalinės skurdo ribos, procentinė dalis (27 proc. 2013 m., palyginti su 25 proc. 2011 m.) ir itin didelį skurdą patiriančių vaikų, gyvenančių už mažiau nei 1,25 JAV dolerio per dieną, procentinė dalis (atitinkamai 6 proc. ir 3,9 proc. visuomenės);

26.    teigiamai vertina priimtą naują darbo kodeksą ir pabrėžia poreikį jį įgyvendinti ir toliau gerinti darbo standartus ir socialinį dialogą, kad būtų laikomasi darbuotojų teisių ir darbo standartų, nustatytų Tarptautinės darbo organizacijos;

27.    palankiai vertina Gruzijos ryžtą siekti glaudesnių ekonominių ryšių su ES apsiimant vykdyti nuodugnias bei sunkias ekonomines reformas;

28.    sveikina Gruziją, kad ji sugebėjo atlaikyti išorės spaudimą, inter alia, Rusijos spaudimą, ir nukreipti savo eksportą į naujas rinkas, ir skatina Gruziją ir ateityje laikytis šio kelio; smerkia ekonominio spaudimo politiką, kurią Rusija naudojo prieš Gruziją prieš pasirašant IVLPE susitarimą 2014 m. birželio mėn. ir po to;

29.    yra tvirtai įsitikinęs, kad IVLPE susitarimas duos ilgalaikės naudos Gruzijos ekonomikai ir prisidės prie jos gyventojų gyvenimo kokybės gerėjimo;

30.    džiaugdamasis pažymi, kad Gruzijos parlamentas 2014 m. liepos 18 d. ratifikavo susitarimą, todėl buvo galima pradėti laikinai taikyti IVLPE nuostatas nuo 2014 m. rugsėjo 1 d.

31.    ragina valstybių narių parlamentus kuo greičiau ratifikuoti asociacijos susitarimą, įskaitant IVLPE, kad visos susitarimo ekonominės ir prekybos nuostatos galėtų nedelsiant visiškai įsigalioti;

32.    pabrėžia, kad IVLPE sėkmė priklausys nuo to, ar abi šalys visapusiškai įgyvendins susitarime nustatytus įsipareigojimus; turėdamas tai mintyje ragina ES teikti Gruzijai visą reikalingą pagalbą, taip pat siekiant palengvinti Gruzijai tenkančią išlaidų naštą trumpuoju laikotarpiu; ragina valstybes nares dalytis su Gruzija savo praktine patirtimi ekonomikos reformų ir įstatymų derinimo srityse;

33.    mano, kad parlamentinis tikrinimas – tai esminė ES politikos demokratinės paramos sąlyga; todėl ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas Europos Parlamentui laiku vykdyti reguliarią ir išsamią IVLPE susitarimo įgyvendinimo stebėseną;

34.    ragina Komisiją atidžiai stebėti IVLPE susitarimo įgyvendinimą, kad būtų užkirstas kelias socialiniam ir su aplinka susijusiam dempingui, visų pirma tam tikruose sektoriuose pereinamuoju laikotarpiu;

35.    ragina Komisiją padidinti Gruzijos pilietinės visuomenės organizacijoms teikiamą pagalbą ir žinias, kad jos galėtų atlikti vidinę reformų ir įsipareigojimų, kurių vyriausybė prisiėmė, ypač pagal asociacijos susitarimą ir darbotvarkę, stebėseną ir užtikrinti didesnę atskaitomybę už juos;

36.    ragina Gruzijos vyriausybę bendradarbiauti su pilietinės visuomenės organizacijomis ir NVO vykdant nuoseklų dialogą;

37.    palankiai vertina aktyvų Gruzijos dalyvavimą krizių valdymo operacijose pagal ES bendrą saugumo ir gynybos politiką ir ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) kviesti Gruziją į visas svarbias pratybas ir mokymus;

38.    pabrėžia didelę ES specialiojo įgaliotinio Pietų Kaukaze ir krizės Gruzijoje klausimais ir EUMM svarbą prisidedant prie saugumo ir stabilumo užtikrinimo teritorijose, esančiose šalia Abchazijos ir Pietų Osetijos regionų, ir ragina pratęsti jų įgaliojimus laikotarpiui po 2016 m.; taip pat ragina ES užtikrinti, kad būtų skirta pakankamai biudžeto lėšų jų įgaliojimams vykdyti;

39.    atsižvelgdamas į tai apgailestauja, kad Ženevos derybose nepadaryta esminės pažangos nepaisant Gruzijos valdžios institucijų pastangų konstruktyviai siekti, kad būtų sprendžiamos visos susirūpinimą keliančios saugumo ir humanitarinės problemos konflikto paveiktose teritorijose; ragina, kad ES imtųsi veiksmingesnio vaidmens šiame procese; smerkia sienų statymo ant administracinės Abchazijos ir Cchinvalio (Pietų Osetijos) regionų ribos procesą, nes taip plečiamas okupuotų teritorijų plotas Gruzijos nenaudai ir tai turi sunkių humanitarinių pasekmių vietos gyventojams ir neleidžia stiprinti pasitikėjimo;

40.    remia teigiamus Gruzijos vyriausybės vykdomus veiksmus siekiant gerinti santykius su Rusija; ragina Rusiją, kuri yra svarbi veikėja regione, konstruktyviai siekti taikaus konfliktų sprendimo, ypač pasitelkiant Ženevos derybas, kurios dalyviai įgalioti stebėti, kaip įgyvendinamas 2008 m. rugpjūčio 12 d. Rusijos ir Gruzijos susitarimas dėl ugnies nutraukimo; mano, kad abi šalys turi visapusiškai laikytis visų susitarimo dėl ugnies nutraukimo nuostatų, ypač Rusija turi laikytis įsipareigojimo išvesti visas savo karines pajėgas ir nuostatos, kuria numatoma, kad Rusija privalo užtikrinti visapusišką ir neribotą EUMM prieigą prie atsiskyrusių Abchazijos ir Cchinvalio regiono (Pietų Osetijos) teritorijų; pabrėžia, kad reikia užtikrinti saugų ir orų pabėgėlių ir šalies viduje perkeltų asmenų grįžimą į jų nuolatines gyvenamąsias vietas;

41.    pabrėžia, kad svarbu plėsti žmonių tarpusavio ryšius visais lygmenimis konflikto paveiktuose regionuose, siekiant sudaryti reikiamas sąlygas tvariam dialogui ir toliau skatinti pasitikėjimo stiprinimą, kad būtų daroma pažanga taikos procese ir pasiektas šalių susitaikymas;

42.    pakartoja, jog yra įsitikinęs, kad asociacijos procesas nekelia grėsmės Rusijos politiniams ir ekonominiams interesams, ir apgailestauja, kad Rusijos vadovai mano kitaip; pažymi, kad kiekviena šalis turi teisę pati priimti savo politinius sprendimus ir kad ES bendradarbiavimo su Rytų partnerėmis tikslas – skleisti gerovę ir didinti politinį ir socialinį stabilumą, o dėl to naudos gaus visos regiono šalys;

43.    nurodo, kad įsigaliojus ES ir Gruzijos asociacijos susitarimui ir, kaip tikėtina, Armėniją įtraukus į Muitų sąjungą, o Azerbaidžanui nepriklausant jokiam ekonominiam blokui, įskaitant PPO, galėtų suirti tradiciniai ekonominiai regiono ryšiai; visapusiškai pritaria progresiniam diferencijavimui, numatytam pagal Rytų partnerystę, jeigu atsižvelgiama į skirtingą partnerių užmojų ir pajėgumų lygį, tačiau yra įsitikinęs, jog norint, kad ES veiksmingai prisidėtų prie Pietų Kaukazo stabilumo ir ekonominės plėtros, būtina taikyti regioninį požiūrį; todėl ragina Komisiją padėti regiono šalims spręsti problemas, galinčias kilti dėl minėtos situacijos, ir pagelbėti Gruzijai dėti naujas pastangas siekiant skatinti naujų formų bendradarbiavimą Pietų Kaukazo regione;

44.    primena Gruzijai apie dosnų Europos solidarumą, parodytą tuomet, kai Rusija pradėjo taikyti Tbilisiui skirtas prekybos ir ekonomines sankcijas, ir tikisi, kad Gruzija savo ruožtu nesipelnys iš sankcijų, kurias dabar Rusija taiko ES;

45.    atkreipia dėmesį į svarbią Gruzijos poziciją dėl pietinio dujų koridoriaus plėtros, naftos tranzito ir dujotiekio, nes tai galėtų turėti strateginės svarbos Europos energetiniam saugumui; ryšium su tuo ragina statant energetikos infrastruktūros objektus visapusiškai laikytis ES aplinkosaugos standartų; taip pat pabrėžia, kad svarbu įvairinti energijos šaltinius, visų pirma atsižvelgiant į atsinaujinančiuosius energijos išteklius, ir suderinti klimato kaitos politiką ir tikslus su atitinkama ES politika ir tikslais;

46.    ragina Komisiją aktyviai padėti Gruzijos valdžios institucijoms ir jas stebėti įgyvendinant hidroelektrinių statybai, reorganizavimui ir rekonstrukcijai skirtą investicinę programą ir raginti jas visapusiškai laikytis ES standartų ir normų, visų pirma, kai tai susiję su didesnių hidroelektrinių poveikio aplinkai vertinimu;

47.    pabrėžia, kad svarbu bendradarbiauti su Gruzijos parlamentu, nes tai vienas iš būdų stebėti susitarimo ir darbotvarkės įgyvendinimą; laikosi nuomonės, kad dėl susitarimo įsigaliojimo ir sukurtos naujos institucinės bendradarbiavimo sistemos, apimančios Asociacijos tarybą, reikia panašiai sustiprinti ryšius parlamentų lygmeniu; taigi mano, kad, atsižvelgiant į skirtingą santykių su Armėnija ir Azerbaidžanu mastą, būtina sukurti specialų parlamentinį ES ir Gruzijos asociacijos komitetą;

48.    ragina Gruziją pateikti Gruzijos, įskaitant Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijas, visuomenei visapusišką informaciją apie Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Gruzijos asociacijos susitarimą, bendradarbiaujant su ES specialiuoju įgaliotiniu Pietų Kaukaze ir krizės Gruzijoje klausimais ir EUMM;

49.    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Gruzijos vyriausybei bei parlamentui.

• [1]  OL C 153 E, 2013 5 31, p. 137.
• [2]  Priimti tekstai, P7_TA(2013)0567.
• [3]  Priimti tekstai, P7_TA(2014)0457.
• [4]  Priimti tekstai, P7_TA(2014)0229.
• [5]  Priimti tekstai, P7_TA(2014)0404.
• [6]  Priimti tekstai, P8_TA(0000)0000.

Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ (7.11.2014)

pateikta Užsienio reikalų komitetui

dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Gruzijos asociacijos susitarimo sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto
(2014/2816(INI))

Nuomonės referentas: Olli Rehn

PASIŪLYMAI

Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi ES ir Gruzijos asociacijos susitarimas – ypač su prekyba susijusi jo dalis – (dėl jo nuo 2012 iki 2013 m. vyko derybos pagal Rytų partnerystės iniciatyvą) yra, be kita ko, vienas iš plačiausio užmojo laisvosios prekybos susitarimų, dėl kurių ES kada nors vedė derybas su trečiąja šalimi;

B.   kadangi išsamios ir visapusiškos ES ir Gruzijos laisvosios erdvės (IVLPE) sukūrimas yra vienas iš svarbiausių susitarimo teikiamos abipusės naudos veiksnių; kadangi prekybos svarba augimui, darbo vietų kūrimui, klestėjimui ir stabilumui yra neginčijama;

C.  kadangi sudarius Gruzijos ir ES IVLPE susitarimą Gruzija, norėdama turėti geresnę prieigą prie ES rinkos, turėtų prisiimti privalomus įsipareigojimus pritaikyti savo teisės aktus ir standartus, kad būtų gerbiamos bendros normos ir vertybės;

D.  kadangi ES bus naudingi sklandesni prekybiniai srautai ir geresnės sąlygos investuoti Gruzijoje;

E.   kadangi į IVLPE susitarimą įtrauktos kelios nuostatos, kuriomis siekiama reformuoti Gruzijos prekybos ir su prekyba susijusią politiką, atitinkančią ES teisyną ir juo remiantis, o tai leis atnaujinti šalies ekonomiką ir užtikrinti geresnę ir labiau nuspėjamą verslo aplinką, įskaitant MVĮ;

F.   kadangi suteikdama BLS+ lengvatų ES sudarė Gruzijos ekonomikai itin palankias sąlygas;

1.   palankiai vertina Gruzijos ryžtą tęsti glaudesnius ekonominius ryšius su ES apsiimant vykdyti nuodugnias bei sunkias ekonomines reformas;

2.   sveikina Gruziją, kad ji atlaikė išorės spaudimą, inter alia, iš Rusijos, ir nukreipė savo eksportą į naujas rinkas, ir skatina Gruziją ir ateityje eiti šiuo keliu; smerkia ekonominio spaudimo politiką, kurią Rusija naudojo prieš Gruzijai 2014 m. birželio mėn. pasirašant IVLPE ir po to;

3.   yra tvirtai įsitikinęs, kad IVLPE susitarimas duos ilgalaikės naudos Gruzijos ekonomikai ir prisidės prie jos gyventojų gyvenimo kokybės gerėjimo;

4.   džiaugdamasis pažymi, kad Gruzijos parlamentas 2014 m. liepos 18 d. ratifikavo susitarimą, todėl buvo galima pradėti laikinai taikyti IVLPE nuo 2014 m. rugsėjo 1 d.

5.   ragina valstybių narių parlamentus kuo greičiau ratifikuoti asociacijos susitarimą, įskaitant IVLPE, kad susitarimo ekonominės ir prekybos nuostatos galėtų nedelsiant visiškai įsigalioti;

6.   pabrėžia, kad IVLPE sėkmė priklausys nuo to, ar abi šalys visapusiškai laikysis sutartyje nustatytų įsipareigojimų; turėdamas tai mintyje ragina ES teikti Gruzijai visą reikalingą pagalbą, taip pat siekiant palengvinti Gruzijai tenkančią išlaidų naštą trumpuoju laikotarpiu; ragina valstybes nares dalytis su Gruzija savo praktine patirtimi ekonomikos reformų ir įstatymų derinimo srityse;

7.  mano, kad parlamentinio tikrinimo išlyga yra esminė ES politikos demokratinės pagalbos sąlyga; todėl ragina Komisiją sudaryti geresnes sąlygas Europos Parlamentui laiku vykdyti reguliarų ir išsamų IVLPE įgyvendinimo stebėjimą;

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	6.11.2014
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	29 8 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	William (The Earl of) Dartmouth, Tiziana Beghin, David Campbell Bannerman, Daniel Caspary, Salvatore Cicu, Santiago Fisas Ayxelà, Ska Keller, Jude Kirton-Darling, Gabrielius Landsbergis, Bernd Lange, Jörg Leichtfried, Marine Le Pen, David Martin, Anne-Marie Mineur, Alessia Maria Mosca, Franz Obermayr, Franck Proust, Viviane Reding, Olli Rehn, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández, Matteo Salvini, Marietje Schaake, Helmut Scholz, Adam Szejnfeld, Iuliu Winkler
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Bendt Bendtsen, Klaus Buchner, Nicola Danti, Agnes Jongerius, Sajjad Karim, Seán Kelly, Sander Loones, Fernando Ruas, Lola Sánchez Caldentey, Jarosław Wałęsa
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Laura Agea, Andi Cristea, Helga Stevens

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	17.11.2014
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	49 3 4
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Michèle Alliot-Marie, Francisco Assis, Petras Auštrevičius, Goffredo Maria Bettini, Elmar Brok, Klaus Buchner, Aymeric Chauprade, Andi Cristea, Mark Demesmaeker, Georgios Epitideios, Eugen Freund, Richard Howitt, Sandra Kalniete, Tunne Kelam, Afzal Khan, Andrey Kovatchev, Eduard Kukan, Ilhan Kyuchyuk, Arne Lietz, Barbara Lochbihler, Andrejs Mamikins, Ramona Nicole Mănescu, Tamás Meszerics, Francisco José Millán Mon, Javier Nart, Annemie Neyts-Uyttebroeck, Pier Antonio Panzeri, Demetris Papadakis, Alojz Peterle, Tonino Picula, Andrej Plenković, Jozo Radoš, Sofia Sakorafa, Jacek Saryusz-Wolski, Alyn Smith, Jaromír Štětina, Eleni Theocharous, László Tőkés, Johannes Cornelis van Baalen
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Bodil Ceballos, Angel Dzhambazki, Mariya Gabriel, Ana Gomes, Marek Jurek, Othmar Karas, Gabrielius Landsbergis, Javi López, Gilles Pargneaux, Miroslav Poche, Helmut Scholz, György Schöpflin
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Isabella Adinolfi, David Coburn, Julia Pitera, Maurice Ponga, Jarosław Wałęsa