Procedūra : 2014/2212(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0018/2015

Pateikti tekstai :

A8-0018/2015

Debatai :

PV 11/03/2015 - 7
CRE 11/03/2015 - 7

Balsavimas :

PV 11/03/2015 - 9.17
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0069

PRANEŠIMAS     
PDF 255kWORD 162k
2.2.2015
PE 541.454v02-00 A8-0018/2015

dėl bendrosios rinkos valdymo įgyvendinant 2015 m. Europos semestrą

(2014/2212(INI))

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas

Pranešėja: Ildikó Gáll-Pelcz

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl bendrosios rinkos valdymo įgyvendinant 2015 m. Europos semestrą

(2014/2212(INI))

Europos Parlamentas,

–    atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 28 d. Komisijos komunikatą „2015 m. metinė augimo apžvalga“ (COM(2014) 902),

–    atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 13 d. Komisijos komunikatą „2014 m. metinė augimo apžvalga“ (COM(2013) 0800), taip pat į 2013 m. lapkričio 13 d. Komisijos ataskaitą „Bendroji rinka skatina augimą ir darbo vietų kūrimą: valstybėse narėse pasiektos pažangos ir likusių kliūčių analizė. Įnašas į 2014 m. metinę augimo apžvalgą“ (COM(2013) 0785),

–    atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 28 d. Komisijos ataskaitą „Bendrosios rinkos integracijos būklė 2013 m. Indėlis į 2013 m. metinę augimo apžvalgą“ (COM(2012) 0752),

–    atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 8 d. Komisijos komunikatą „Geresnė bendrosios rinkos valdysena“ (COM(2012) 0259),

–    atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010) 2020),

–    atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 19 d. Komisijos komunikatą „Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ rezultatų apžvalga“ (COM(2014) 0130),

–    atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 2 d. Komisijos komunikatą „2014 m. Europos semestras. Konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos. Augimo stiprinimas“ (COM(2014) 0400),

–    atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 3 d. Komisijos komunikatą „II bendrosios rinkos aktas. Drauge už naująjį augimą“ (COM(2012) 0573),

–    atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 13 d. Komisijos komunikatą „Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti. „Bendros pastangos skatinti naująjį augimą““ (COM(2011) 0206),

–    atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 9 d. Mario Monti ataskaitą Europos Komisijos pirmininkui „Nauja bendrosios rinkos strategija Europos ekonomikai ir visuomenei“,

–    atsižvelgdamas į IMCO komiteto užsakytą 2014 m. rugsėjo mėn. tyrimą „Sąnaudos, kurios būtų patiriamos bendrojoje rinkoje, jei nebūtų imamasi veiksmų ES mastu“ (angl. „The Cost of Non-Europe in the Single Market“),

–    atsižvelgdamas į IMCO komiteto užsakytą 2014 m. rugsėjo mėn. tyrimą „Bendrosios rinkos veiksmingumo matavimo rodikliai. Europos semestro bendrosios rinkos ramsčio formavimas“ (angl. „Indicators for Measuring the Performance of the Single Market – Building the Single Market Pillar of the European Semester“),

–    atsižvelgdamas į IMCO komiteto užsakytą 2014 m. rugsėjo mėn. tyrimą „Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos indėlis į augimą“ (angl. „Contribution of the Internal Market and Consumer Protection to Growth“),

–    atsižvelgdamas į 2013 m. liepos mėn. redakcijos internetinę bendrosios rinkos rezultatų suvestinę,

–    atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 26 d. ir 27 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,

–    atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 20 d. ir 21 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,

–    atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 25 ir 26 d. Konkurencingumo tarybos svarstymus dėl darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo strategijos „Europa 2020“,

–    atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 7 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl bendrosios rinkos valdymo(1) ir į 2013 m. gegužės 8 d. priimtą Komisijos atsakymą dėl tolesnių veiksmų,

–    atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl bendrosios rinkos valdymo įgyvendinant 2014 m. Europos semestrą(2), taip pat į 2014 m. gegužės 28 d. Komisijos priimtą atsakymą dėl tolesnių veiksmų,

–    atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 22 d. rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2014 m. prioritetų įgyvendinimas“(3),

–    atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–    atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A8-0018/2015),

A.  kadangi vykdant strategijos „Europa 2020“ laikotarpio vidurio peržiūrą bendroji rinka ir bendroji skaitmeninė rinka turėtų būti laikomos dvejomis pagrindinėmis ES ekonomikos augimo atgaivinimo ir kokybiškų darbo vietų kūrimo priemonėmis, kartu užtikrinant, kad jos papildytų įprastesnes augimo skatinimo priemones, pavyzdžiui, investicijų į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą, inovacijas, profesinį rengimą ir švietimą skatinimą, ypatingą dėmesį skiriant MVĮ poreikiams;

B.   kadangi bendrosios rinkos strategija reikalauja holistinio požiūrio, kurį taikant būtų atsižvelgiama į piliečių, vartotojų bei MVĮ problemas ir bendrosios rinkos prioritetai būtų įtraukiami į visas politikos sritis, siekiant užtikrinti gyvybingos bendrosios rinkos, kuri veiktų kaip ekonomikos atsigavimo ir tvaraus augimo katalizatorius, sukūrimą;

C.  kadangi, kaip skirtingoms Sąjungos politikos priemonėms bendrą prioritetą, reikia stiprinti bendrosios rinkos valdymą įgyvendinant Europos semestrą, išlaikyti reikiamą ekonominių, socialinių ir ekologinių aspektų pusiausvyrą, taip pat gerinti bendrajai rinkai taikomų taisyklių perkėlimo į nacionalinę teisę, įgyvendinimo bei vykdymo užtikrinimo kokybę, kad jos turėtų realų ir ekonominį poveikį ir gerokai sutrumpėtų pažeidimų nagrinėjimo procedūrų trukmė;

D.  kadangi įgyvendinant Europos semestrą vykdomas bendrosios rinkos valdymas ir atitinkamos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos (KŠSR) pradėjo labai teigiamą procesą siekiant padidinti Europos konkurencingumą, kuriuo kuriamos kokybiškos darbo vietos ir skatinamas teisingas augimas labiau pritraukiant investuotojus;

E.   kadangi nuo oficialaus bendrosios rinkos sukūrimo praėjus daugiau kaip 20 metų ji dar nėra iki galo baigta kurti pirmiausia todėl, kad valstybės narės perkėlė į nacionalinę teisę arba įgyvendino ne visus Sąjungos teisės aktus;

F.   kadangi ES bendrosios rinkos strategija turi būti įgyvendinama nuosekliai ir ryžtingai, suderinta ir grindžiama holistiniu požiūriu bei visų valstybių narių ir ES institucijų remiamu pragmatišku, išsamiu ir plataus masto susitarimu; kadangi, siekiant visapusiškai įgyvendinti su bendrąja rinka susijusias taisykles ir užtikrinti jų vykdymą bei didinti pasitikėjimą bendrąja rinka ir jos valdymu bei jų įtikinamumą vis dar būtina tvirta visų ES institucijų (visų pirma Komisijos ir Tarybos pirmininkų) lyderystė, įsipareigojimas ir koordinavimo veikla, o iš valstybių narių pusės reikalingas aiškus politinis įsipareigojimas, bendradarbiavimas ir solidarumas;

G.  kadangi esama daugelio priemonių (dažniausiai tai specifiniai rodikliai), kurias taikant Europos semestro procedūros eigoje įvertinami ekonominiai bendrosios rinkos rezultatai, tačiau jos iki šiol neturėjo jokio aiškaus poveikio politikai;

H.  kadangi reikia dėti kuo daugiau pastangų siekiant ne tik užtikrinti teisės aktų aiškumą, paprastumą, veiksmingumą ir įgyvendinamumą, bet ir parengti numatomą ir stabilią vertinimo, kaip bendrosios rinkos teisės aktai veikia praktikoje, sistemą;

I.    kadangi, siekiant atgaivinti Europos ekonomiką, suteikti postūmį tvariam ekonomikos augimui bei konkurencingumui, pritraukti investicijų, skatinti socialinę sanglaudą ir kurti naujas darbo vietas, reikalinga tinkamai veikianti ir veiksminga bendroji rinka, grindžiama tvaria, labai novatoriška ir konkurencinga socialine rinkos ekonomika; kadangi stipresnė ir teisingesnė vidaus rinka, turinti stipresnį pramonės pagrindą yra svarbus Komisijos 2015 m. darbo programos prioritetas; kadangi valstybės narės ir ES turėtų drauge parengti ES pramonės politiką, remiantis pastaraisiais metais jau nuveiktu darbu šioje srityje ir daugiausia dėmesio skiriant strateginiams sektoriams, taip pat siekiant darbo programoje nustatytų tikslų; kadangi bendroji rinka taip pat reikalinga, kad būtų tinkamai atsižvelgta į piliečių, vartotojų ir įmonių poreikius ir būtų užtikrinta, jog siūlomos politikos priemonės galėtų duoti papildomos naudos ES piliečiams ir kitiems subjektams;

J.    kadangi didesnis dėmesys bendrajai rinkai įgyvendinant Europos semestrą yra būtinas siekiant geriau išnaudoti jos teikiamas augimo ir užimtumo galimybes, jos stiprinimą padaryti ES pramonės strategijos pagrindiniu prioritetu, geriau informuoti apie jos teigiamą poveikį ir užtikrinti piliečiams ir verslo subjektams galimybę visapusiškai ja pasinaudoti;

K.  kadangi valstybės narės įsipareigojo iki 2014 m. baigti kurti energetikos vidaus rinką ir iki 2015 m. integruoti „energetines salas“ į vidaus energetikos rinką;

L.   kadangi visiškai integruota energijos vidaus rinka būtina siekiant bendrų Sąjungos energetinio saugumo bei tvarumo tikslų ir jos vertė taip pat neįkainojama Sąjungos konkurencingumui pasaulyje, ekonomikos augimui ir naujų darbo vietų kūrimui, kaip pripažįstama II bendrosios rinkos akte ir strategijoje „Europa 2020“;

I. Europos semestro bendrosios rinkos ramsčio kūrimas

1.   dar kartą ragina Komisiją tobulinti bendrosios rinkos valdymą sukuriant analizės priemones, kurias taikant būtų tinkamiau įvertinami bendrosios rinkos rezultatai ekonominiu ir reguliavimo požiūriu Europos semestro bendrosios rinkos ramsčio sistemoje; mano, kad naudojant tokią analizės priemonę būtų galima gauti informacijos, naudingos rengiant KŠSR, metinę augimo apžvalgą (MAA), Europos Vadovų Tarybos gaires valstybėms narėms ir nacionalinius veiksmų planus, kuriais siekiama įgyvendinti bendrosios rinkos gaires;

2.   pabrėžia ankstesnių metų bendrosios rinkos integracijos būklės ataskaitų, kuriomis prisidedama prie Komisijos metinėje augimo apžvalgoje nurodytų bendrųjų prioritetų ir KŠSR nustatymo įgyvendinant Europos semestrą, svarbą ir pridėtinę vertę; todėl itin apgailestauja, kad bendrosios rinkos integracijos būklės ataskaita 2015 m. nebus teikiama;

3.   be to, apgailestauja, kad bendrosios rinkos integracijos būklės ataskaita nebus teikiama, nes būtent šiuo laikotarpiu Parlamentas ir Komisija rengia specifinius rodiklius, kuriais siekiama įvertinti ES vidaus rinkos integraciją ir visą galimą tolimesnės tikslinės integracijos pagrindinėse augimo srityse naudą; todėl ragina dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti geresnį jau nustatytų taisyklių įgyvendinimą ir vykdymą;

4.   ragina Komisiją paaiškinti 2015 m. metinės augimo apžvalgos struktūros pakeitimą ir kodėl Komisija neprisidėjo paskelbdama tyrimą dėl dabartinės bendrosios rinkos integracijos būklės pagrindinių didžiausią augimo potencialą turinčių sričių atžvilgiu; prašo Komisijos paskelbti bent surinktus duomenis apie bendrąją rinką, kad būtų papildyta šių metų MAA;

5.   ragina Komisiją 2015 m. kuo anksčiau pateikti bendrosios rinkos integracijos būklės ataskaitą, kad remiantis tokia ataskaita būtų galima nustatyti 2015 m. Europos semestro bendrosios rinkos ramsčio priemonių kryptį; vis dėlto pabrėžia, kad ateityje reikės persvarstyti ataskaitos pateikimo tvarkaraštį; mano, kad didžiausiam poveikiui pasiekti, be kita ko, atsižvelgiant į KŠSR, tokią ataskaitą reikėtų skelbti kartu su MAA;

6.   primygtinai ragina Komisiją kasmet pateikti privalomą ataskaitą, kuria siekiama stebėti bendrosios rinkos veikimą įgyvendinant Europos semestrą ir kurioje būtų pateikta bendrosios rinkos integracijos būklės pagrindinėse didžiausią augimo potencialą turinčiose srityse analizė; ragina Komisiją rengiant MAA nustatyti politikos prioritetus, kuriais būtų prisidėta prie viso bendrosios rinkos augimo potencialo panaudojimo ir likusių kliūčių tolesnei integracijai pašalinimo;

7.   atkreipia dėmesį į 2015 m. metinėje augimo apžvalgoje išreikštą paramą integruotai bendrajai rinkai, kuri vartotojams suteikia tokias pat galimybes kaip ir jų šalių rinkose, ir pabrėžia, kad vartotojams internete suteiktos teisės neturėtų būti mažesnės nei suteiktos jų tradicinėse rinkose;

8.   pabrėžia 2015 m. metinėje augimo apžvalgoje išreikštą pripažinimą, kad siekiant padidinti konkurencingumą Europoje, reikia vengti pernelyg didelės reguliavimo naštos, ypač MVĮ, pagerinti galimybes gauti finansavimą ir užtikrinti investicijų mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje kokybę;

9.   atkreipia dėmesį į galimą naudą, kurią gali suteikti MAA nurodytas administracijos modernizavimas, ir į tai, kaip tai galėtų padėti pašalinti biurokratizmą bei su reguliavimu susijusias kliūtis, tokiu būdu skatinant konkurenciją, darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą Europoje ir padedant įmonėms ir piliečiams;

10. ragina iš esmės pertvarkyti bendrosios rinkos valdymo sistemą, griežčiau prižiūrėti ir vertinti, ar teisingai, laiku ir veiksmingai įgyvendinamos ir taikomos bendrosios rinkos taisyklės; pabrėžia būtinybę naudoti bendrąją rinką kaip trečiąjį Europos semestro ramstį, kad būtų galima nustatyti aiškius su realiąja ekonomika susijusius prioritetus, kartu visiškai laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų ES;

11. ragina Komisiją visapusiškai atsižvelgti į Komisijos pirmiau nustatytas ir 2014 m. rugsėjo mėn. tyrime „Sąnaudos, kurios būtų patiriamos bendrojoje rinkoje, jei nebūtų imamasi veiksmų ES mastu“ išsamiau aptartas pagrindines sritis, kuriose ekonomikos augimo ir kokybiškų darbo vietų galimybės didžiausios ir kurios naudingos XXI a. pritaikytai ES bendrajai rinkai sukurti, įskaitant paslaugas, bendrąją skaitmeninę rinką, ypač e. prekybą, vartotojų acquis, viešuosius pirkimus ir koncesijas bei laisvą prekių judėjimą; taip pat ragina Komisiją užbaigti kurti transporto ir energetikos bendrąją rinką;

12. mano, kad reikia sukurti integruotą vertinimo sistemą, skirtą bendrosios rinkos rezultatams įvertinti ir apjungiančią įvairią metodiką, pavyzdžiui, sudėtinius rodiklius, sistemingą rodiklių rinkinį ir atskiriems sektoriams skirtas priemones, siekiant šią sistemą įtraukti į Europos semestro procedūrą; pabrėžia, kad, siekiant įvertinti bendrosios rinkos intensyvumo stiprėjimą prioritetinėse pagrindinėse srityse ir suteikti jam postūmį, derėtų apsvarstyti galimybę numatyti pagrindinį bendrosios rinkos integracijos rodiklį ir su tuo rodikliu susijusį tikslą;

13. ragina Komisiją pradėti taikyti metodiką, skirtą kiekybiniams tikslams, susijusiems su administracinės naštos mažinimu Europos lygmeniu; atkreipia dėmesį į teigiamą patirtį kai kuriose valstybėse narėse, kur buvo nustatyti grynojo sumažinimo tikslai siekiant sumažinti atitikties sąnaudas; prašo atsižvelgti į šią metodiką vykdant naująją Komisijos iniciatyvą mažinti administracinę naštą;

14. pažymi, kad, Europos semestro procedūroje vertinant ekonominį poveikį bendrajai rinkai, derėtų dar daugiau stengtis skatinti, kad būtų teikiama tinkama informacija apie taikomą metodiką ir naudojamus duomenis, siekiant užtikrinti gautų rezultatų patikimumą ir palyginamumą, nustatyti atitinkamas sąsajas su ex post vertinimais ir nustatyti vertinimams atlikti būtinų duomenų trūkumus;

15. pakartoja savo raginimą sudaryti sąlygas Europos Parlamentui tinkamai įsitraukti į ekonomikos valdymo ciklą, nustatant, kad Parlamentas ir Taryba gali priimti kitas reikalingas priemones bendrosios rinkos valdymui stiprinti, ypač priemones, skirtas toms sritims, kuriose Sąjungos reglamentavimo sistema buvo sukurta laikantis įprastos teisėkūros procedūros, nustatytos SESV 294 straipsnyje;

16. apgailestauja, kad KŠSR nepakankamai suderintos su strategijos „Europa 2020“ tikslais; todėl ragina ryžtingiau siekti nukreipti ir derinti nacionalinę ir ES politiką ir toliau imtis konkrečių ir reikiamų priemonių, siekiant sustiprinti bendrąją rinką ir pasinaudoti jos teikiamomis galimybėmis, kad paskatinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą bei konkurencingumą ir kurti darbo vietas, ypač jaunimui;

17. mano, kad reikėtų didinti nacionalinių parlamentų atsakomybę už KŠSR; ragina valstybes nares numatyti galimybę Komisijai KŠSR pateikti nacionaliniams parlamentams prieš tai, kai jos tvirtinamos Taryboje; be to, ragina valstybes nares labiau laikytis įsipareigojimų įgyvendinti KŠSR ir griežtai perkelti ES tikslus į savo nacionalinio lygmens tikslus; taigi mano, kad valstybės narės turėtų kartą per metus pateikti išsamias KŠSR dėl bendrosios rinkos sričių įgyvendinimo ataskaitas; be to, pakartoja savo prašymą, kad Komisija kompetentingam Parlamento komitetui teiktų ataskaitą dėl priemonių, kurių imtasi siekiant užtikrinti KŠSR įgyvendinimo pažangą, ir dėl padarytos pažangos; ragina valstybes nares kompetentingam Parlamento komitetui paaiškinti didelio nukrypimo nuo KŠSR priežastis;

18. pritaria tam, kad 2014 metams parengtose KŠSR pabrėžiama, jog svarbu pašalinti nepagrįstus apribojimus ir kliūtis, varžančius galimybes pradėti veiklą pagrindiniuose sektoriuose, pvz., mažmeninės prekybos, e. prekybos ir verslo paslaugų sektoriuose; ragina atitinkamas valstybes nares kuo labiau atsižvelgti į tas rekomendacijas ir pirmenybės tvarka kuo skubiau pašalinti šias bendrosios rinkos augimo kliūtis;

19. prašo, kad bendrosios rinkos integracijos būklės ataskaitos rezultatai į būsimas KŠSR vykdant Europos semestro ciklą būtų įtraukti daug aiškiau ir imperatyviau nei anksčiau;

20. apgailestauja, kad Komisija iki šiol nesiekia, kad bendrosios rinkos skatinimui būtų suteiktas prioritetas Europos semestre; ragina Komisiją bendrosios rinkos valdymą, ypač susijusį su darbo vietų kūrimui, ekonomikos augimui ir konkurencingumui skirtomis priemonėmis, paversti esminiu visų vėlesnių Europos semestro proceso etapų elementu; primena Komisijai, kad tikra bendroji rinka šiose srityse iš esmės paskatintų ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą ES; ragina pasinaudoti šios naujos sistemos teikiamomis galimybėmis ir kuo visapusiškiau išvystyti pagrindines augimo sritis ir I bei II bendrosios rinkos aktuose numatytas priemones, atkreipdamas dėmesį į poreikį atsižvelgti į piliečių rūpesčius ir lūkesčius;

21. pabrėžia, kad įgyvendindami ir tobulindami politiką, kuria siekiama socialinės rinkos ekonomikos pažangos, ES, valstybės narės, regionai, savivaldybės, socialiniai partneriai ir suinteresuotieji subjektai turi laikytis integruoto požiūrio; 

22. ragina Komisiją, valstybes nares ir regionus užtikrinti visišką 2007–2013 m. laikotarpiui skirtų ES lėšų įsisavinimą; atkreipia dėmesį į galimybę valstybėms narėms ir regionams 2014–2020 m. laikotarpiu savo politiką ir investicijas pritaikyti sektoriams, kuriuose didesnis augimas ir kuriama daugiau darbo vietų, ypač jaunimui, pavyzdžiui, bendrajai skaitmeninei rinkai, energetikos, paslaugų ir žaliosios ekonomikos rinkai, taip pat realiai ir atsižvelgiant į kokybę investuojant į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas siekiant užtikrinti visų piliečių prieigą prie tinklų infrastruktūros;

II. Nepanaudotas bendrosios rinkos potencialas pagrindinėse augimo srityse

23. primena, kad bendroji rinka yra vienas iš svarbiausių ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo veiksnių ir atlieka esminį vaidmenį siekiant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ tikslų; tačiau pažymi, kad šis potencialas daugeliu atžvilgiu lieka nepanaudotas;

24.     primena, kad strategijoje „Europa 2020“ nustatyti trys prioritetai:

– žiniomis ir inovacijomis pagrįstos ekonomikos vystymas;

– išteklius efektyviau naudojančios ekologiškesnės ir konkurencingesnės ekonomikos skatinimas;

– daug darbo vietų užtikrinančios ekonomikos, padedančios pasiekti aukštą socialinės ir teritorinės sanglaudos lygį, skatinimas;

25. palankiai vertina naują Komisijos požiūrį 2015 m. MAA, kuriuo, siekiant padidinti vidaus paklausą ir paskatinti konkurencingesnę ekonomiką, koordinuotai skatinamos investicijos ES; tvirtai tiki, kad, siekiant kuo platesnio užmojo, prioritetą reikia skirti investicijoms, kuriomis skatinama skaitmeninė ekonomika, ir konkurencingesnės ES vidaus rinkos sukūrimui bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis;

26. reiškia didžiulį susirūpinimą dėl privačių investicijų apimties sumažėjimo Europoje ir privačių investuotojų nepasitikėjimo, dėl kurio vengiama investuoti ir kurį lemia struktūrinių reformų ir ES augimo skatinimo strategijos stoka, taip pat bendrojoje rinkoje išliekančios kliūtys augimui e. prekybos ir panašiose srityse; ragina valstybes nares aktyviai remti Investicijų planą ir prisidėti prie Europos strateginių investicijų fondo, papildant iš ES biudžeto ir EIB teikiamas lėšas, kad privatusis sektorius būtų orientuojamas į investicijas ir skatinamas investuoti;

27. ragina Komisiją, valstybes nares, regionus ir atitinkamus suinteresuotuosius subjektus didžiausią dėmesį skirti realiajai ekonomikai, kuriant ir tobulinant investicijų politiką, kuri savo ruožtu pritrauks privačių investicijų; be to, ragina investuoti į žmonių ir įmonių parengimą skaitmeninei erai, įskaitant naujausias technologijas energetikos sektoriuje, kadangi taip sukuriamas sverto poveikis, užtikrinant visuotinį skaitmeninį tinklą, remiant švietimą ir kokybiškus mokslinius tyrimus bei inovacijas ir darant tvirtą pažangą kuriant bendrąją rinką transporto sektoriuje, taip suteikiant mums galimybę konkuruoti su pagrindinėmis pasaulio jėgomis kaip lygūs su lygiais;

28. ragina Komisiją ir valstybes nares tobulinti MVĮ taikomą reguliavimo sistemą, atsižvelgiant į MVĮ pajėgumą kurti darbo vietas; ragina maksimaliai padidinti Įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programos (COSME) sukurtas galimybes ne tik puoselėjant verslumą Europoje, bet ir suteikiant MVĮ daugiau galimybių gauti finansavimą ir patekti į ES ir pasaulinę rinką;

29. pabrėžia, kad būtina investicijas susieti su inovacijomis ir verslumu, kuo geriau panaudojant galimybes, kurias teikia skaitmeninė ekonomika ir visuomenė, ir plėtojant pažangią ES pramonės politiką; pažymi, kad šių investicijų planuose turi būti ypač atsižvelgta į MVĮ, kurios patiria daugiausia sunkumų gauti investicijų, ir juose numatyti praktines priemones, kuriomis remiamos veiklą pradedančios įmonės ir socialinis verslumas bei inovacijos, nes tai ateities darbo vietų šaltinis jaunimui;

30. pabrėžia, kad reikia iš naujo praktinėmis priemonėmis atgaivinti verslumą Europoje, t. y. užtikrinti MVĮ, ypač susijusioms su pagrindiniais sektoriais, lengvai prieinamas galimybes gauti kreditą; taip pat ragina skatinti bankų finansavimui alternatyvias finansavimo formas;

31. ragina valstybes nares ryžtingiau orientuoti savo ekonomiką į inovacijas ir augimą, nes tai parengs mus ateities darbams ir iššūkiams skaitmeninėje eroje; pažymi, kad tokiu būdu mūsų įmonės taip pat taps novatoriškesnės ir pajėgesnės reaguoti į pasaulinę rinką, ypač visiškai integravus IRT;

Bendroji skaitmeninė rinka

32. mano, kad, kaip nustatyta 2015 m. metinėje augimo apžvalgoje, bendrosios skaitmeninės rinkos vystymas labai svarbus siekiant skatinti augimą, kurti kokybiškas darbo vietas, išsaugoti Europos ekonomikos konkurencingumą pasaulyje ir suteikiant naudos įmonėms ir vartotojams; todėl prašo, kad Komisija parengtų plataus užmojo 2016–2020 m. Europos veiksmų planą dėl e. valdžios, tokiu būdu toliau paremiant strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimą;

33. pabrėžia investicijų, be kita ko, į plačiajuosčio ryšio tinklus, svarbą norint pasiekti prioritetinius tikslus pagrindinėje skaitmeninės rinkos srityje; rekomenduoja didelę dalį būsimame 315 mlrd. EUR investicijų plane numatytų lėšų skirti tikslinėms strateginėms investicijoms į skaitmeninį sektorių; taip pat pažymi, kad tokių veiksnių, kaip platus interneto tinklo paplitimas ir geri gyventojų bei įmonių naudojimosi IRT įgūdžiai, sąveika yra esminis veiksnys siekiant sukurti tikrą skaitmeninę bendrąją rinką; ragina ES ir valstybes nares teikti prioritetą investicijoms į skaitmeninių tinklų infrastruktūrą ir skaitmeninį savo įmonių ir piliečių švietimą;

34. laikosi nuomonės, kad daugiausiai susirūpinimo šioje srityje kelia susiskaidymas ir teisinio tikrumo trūkumas ir kad taip pat reikia spręsti netolygaus galiojančių ES taisyklių vykdymo užtikrinimo valstybėse narėse problemą;.

35. pažymi, kad, remiantis tyrimo „Sąnaudos, kurios būtų patiriamos bendrojoje rinkoje, jei nebūtų imamasi veiksmų ES mastu“ duomenimis, užbaigus kurti bendrąją skaitmeninę rinką, laikotarpiu iki 2020 m. būtų galima 0,4 % padidinti BVP augimą (tai prilygsta 520 mlrd. EUR 2014 m. kainomis), taip pat būtų galima padidinti užimtumo lygį apie 0,1 %, o tai sudarytų daugiau kaip 233 tūkstančių naujų darbo vietų iki 2020 m.; mano, kad kliūčių e. prekybai, investicijoms į plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą ir naujų technologijų, pavyzdžiui, 4G ir 5G ryšio, diegimui pašalinimas yra itin svarbus plėtojant skaitmeninius sprendimus, kadangi jie priklauso nuo greito ir patikimo ryšio; mano, kad ES bendrosios duomenų apsaugos sistemos bei Tinklų ir informacinių sistemų saugumo direktyvos patvirtinimas turi esminės įtakos bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimo užbaigimui iki 2015 m.; ragina, kad investuojant būtų siekiama ištaisyti nevienodų galimybių naudotis plačiajuosčio ryšio ir 4G tinklais ES problemą;

36. pabrėžia, kad esama koreliacijos tarp didelės internetinės prekybos apimties ir BVP vienam gyventojui didėjimo, todėl ragina pasiekti pažangos kuriant tikrai tarpvalstybinės e. prekybos ir debesijos kompiuterijos sistemas; mano, kad būtina panaikinti susiskaidymą į 28 skaitmenines rinkas, užtikrinti visuotinę prieigą prie tinklo ir paversti tinklo saugumą ir vartotojų pasitikėjimą bendrosios skaitmeninės rinkos pamatu, nes be pasitikėjimo nėra internetinės rinkos;

37. pabrėžia, kad pagal ataskaitą „Sąnaudos, kurios būtų patiriamos bendrojoje rinkoje, jei nebūtų imamasi veiksmų ES mastu“ pažanga e. valdžios srityje leistų kasmet sutaupyti 100 mlrd. EUR; prašo valstybes nares sutelkti ir padidinti pastangas modernizuoti savo viešąją administraciją, kad piliečiai ir įmonės galėtų vis daugiau formalumų susitvarkyti elektroniniu būdu, pasinaudodami savo teisėmis bendrojoje rinkoje, ypač tarpvalstybiniu lygmeniu;

38. pabrėžia, kad ES bendrosios rinkos taisyklės turi būti veiksmingos skaitmeniniame amžiuje, o tai reiškia, kad reikia įgyvendinti bendrosios rinkos taisykles mokėjimams internetu, visos Europos mastu sukurti saugius elektroninius sprendimus (pvz., e. sąskaitų faktūrų išrašymą ir e. parašą), pertvarkyti intelektinės nuosavybės teisių apsaugą ir atitinkamose srityse paaiškinti PVM reikalavimus, siekiant kurti pasitikėjimą e. prekyba, didinti Europos vartotojams teikiamos informacijos apie jų teises kokybę ir užtikrinti, kad internete vartotojams būtų suteikta jiems tradicinėse rinkose įprasto lygio apsauga;

39. pabrėžia, kad naujausios ekonomikos valdymo sistemos peržiūra yra puiki proga paraginti valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant bendrosios skaitmeninės rinkos, o tai reiškia ne tik didesnį ekonomikos augimą ir daugiau darbo vietų, ypač MVĮ sektoriuje ir jaunimui, bet ir į ateitį orientuotą ir modernią Europos Sąjungą;

40. mano, kad valstybės narės turi dėti daugiau pastangų siekdamos modernizuoti savo viešąją administraciją, teikti daugiau ir geriau prieinamų skaitmeninių paslaugų piliečiams ir įmonėms, mažinti sąnaudas, didinti efektyvumą, palengvinti viešojo administravimo institucijų tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir diegti jų sąveikos sistemas;

41. pabrėžia elektroninio identifikavimo ir patikimumo užtikrinimo paslaugų svarbą siekiant ekonomikos augimo tikslais padidinti elektroninės prekybos apimtį ir kokybę; todėl prašo valstybių narių imtis visų reikiamų priemonių, kad iki 2016 m. liepos 1 d. būtų įgyvendintas reglamentas dėl elektroninių mokėjimų vidaus rinkoje;

42. mano, kad skaitmeninių įgūdžių gerinimas Sąjungoje yra didžiausias prioritetas;

Laisvas prekių judėjimas

43. mano, kad efektyvumo, ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo atžvilgiu laisvo prekių, kapitalo, paslaugų ir asmenų judėjimo srityse vis dar yra piliečiams ir verslo subjektams skirtų neišnaudotų galimybių;

44. pakartoja, kad remia išsamius prekybos ir investicijų susitarimus, kurie turėtų atitikti ir padėti įgyvendinti kokybiškų darbo vietų Europos darbuotojams kūrimo tikslus, suteikti tiesioginės naudos Europos vartotojams ir sukurti naujas galimybes ES įmonėms, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), kurios laikosi ES socialinių, aplinkos ir vartotojų apsaugos standartų, nes tai naujų ekonomikos augimo galimybių sudarymo pagrindas; mano, kad Parlamentas turi aktyviai dalyvauti derybose dėl bendrosios rinkos acquis ir kad keičiant galiojančius arba priimant naujus teisės aktus būtina visapusiškai paisyti Parlamento, kaip vienos iš teisėkūros institucijų, vaidmens;

45. ragina valstybes nares sustiprinti vertės grandinę tarpvalstybinės gamybos srityje, nes tai pagrindinis veiksnys siekiant skatinti konkurencingumą ir ekonomikos augimą, kurti darbo vietas ir mažinti prekybos kliūtis, kurių esama santykinai dideliuose sektoriuose, kurie dėl to, kad nėra pakankamai integruoti, negali pasinaudoti visais bendrosios rinkos teikiamais privalumais;

46. ragina stiprinti kliūčių bendrojoje prekių rinkoje stebėseną;

Paslaugos

47. pabrėžia, kad į strategiją „Europa 2020“ derėtų įtraukti specialius politikos veiksmus, kuriais siekiama pašalinti kliūtis Paslaugų direktyva reglamentuojamose paslaugų sektoriaus srityse bei, pavyzdžiui, finansinių paslaugų sektoriuje ir aiškiau pabrėžti bendrosios rinkos intensyvumo stiprinimo svarbą;

48. pabrėžia, kad esama daug neišnaudotų ekonomikos augimo galimybių paslaugų sektoriuje, kaip matyti iš ataskaitoje „Sąnaudos, kurios būtų patiriamos bendrojoje rinkoje, jei nebūtų imamasi veiksmų ES mastu“ pateikiamo vertinimo, kad būtų galima sutaupyti 337–637 mlrd. EUR;

49. mano, kad paslaugų sektorius yra vienas iš didžiausią augimo potencialą turinčių sektorių ES, taigi reikia stiprinti priemones, kuriomis siekiama didinti konkurencingumą sektoriuje, įskaitant mažmeninę prekybą, ir supaprastinti įmonėms, visų pirma MVĮ, taikomus teisės aktus; pabrėžia, kad svarbu visiems vartotojams, šeimoms ir įmonėms užtikrinti visuotines galimybes gauti viešąsias paslaugas;

50. mano, kad turėtų būti stiprinama vartotojų apsauga, pasirinkimo galimybės ir konkurencija finansinių paslaugų srityje, ypač atkreipiant dėmesį į skirtingus vartotojų, įskaitant labiausiai pažeidžiamus, poreikius; mano, kad, atsižvelgiant į didelę sumaištį, kuri gali kilti dėl finansinių produktų, ir problemas, kurios dėl to gali kilti atskiriems vartotojams ir bendrajai rinkai, derėtų didinti vartotojų informuotumą apie finansus;

51. pakartoja, kad reikia atnaujinti pastangas kovoti su mokesčių slėpimu ir vengimu, todėl ragina daugiau dėmesio skirti geram mokesčių srities valdymui privačiajame ir viešajame sektoriuose ES; pabrėžia, kad ataskaitoje „Sąnaudos, kurios būtų patiriamos bendrojoje rinkoje, jei nebūtų imamasi veiksmų ES mastu“ nurodoma, jog elektroninių sąskaitų faktūrų standartizavimas, tarpvalstybinių mokesčių sistemų koordinavimas ir panašūs veiksmai gali padėti kasmet sutaupyti 9 mlrd. EUR; palankiai vertina Komisijos pirmininko pranešimą apie automatinio keitimosi informacija apie nacionalinius fiskalinės politikos sprendimus sistemą; pabrėžia, kad reikia stiprinti ir gerinti koordinavimą mokesčių srityje, nes tai padėtų išvengti nesąžiningos konkurencijos bei rinkos iškraipymų ir užtikrintų lygias galimybes bendrojoje rinkoje;

52. palankiai vertina teiginį, kurį Komisija pateikė savo 2015 m. MAA: „Labai svarbu spręsti mokestinio sukčiavimo ir mokesčių slėpimo problemas, nes taip užtikrinamas teisingumas ir suteikiama galimybė valstybėms narėms gauti joms priklausančias mokestines pajamas.“;

53. dar kartą patvirtina savo poziciją, kad siekiant skatinti inovacijas derėtų didinti bendrą investicijų į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą apimtį bei kokybę, ir atkreipia dėmesį į tai, kad investicijų lygis valstybėse narėse skiriasi; primena Komisijai, kad reikia sukurti tikrą bendrąją žinių, mokslinių tyrimų bei inovacijų rinką ir užbaigti kurti Europos mokslinių tyrimų erdvę; pabrėžia, kad šiuo metu apie 85 % inovacijoms skirtų lėšų naudojamos išimtinai nacionalinėje srityje, nevykdant tarpvalstybinio bendradarbiavimo, ir kad dėl to nesukuriama visa pridėtinė vertė, kokia galėtų būti sukurta Europos mastu;

Viešieji pirkimai ir koncesijos

54. teigiamai vertina tai, kad 2014 m. buvo priimtos direktyvos dėl viešųjų pirkimų ir dėl koncesijos sutarčių skyrimo, kuriomis modernizuoti viešieji pirkimai ES ir skatinamas viešųjų sutarčių tvarumas; pabrėžia direktyvos dėl koncesijos sutarčių skyrimo pridėtinę vertę, ypač palengvinant procedūras, padidinat jų skaidrumą ir suteikti daugiau galimybių MVĮ, tokiu būdu sudarant sąlygas įveikti šioms sutartims būdingas problemas, užtikrinti teisinį tikrumą, lankstumą bei skaidrumą, taip pat remti ekonominės infrastruktūros ir kokybiškų viešųjų paslaugų plėtrą;

55. pažymi, kad ES teisės aktai dėl viešųjų pirkimų ir koncesijų turi būti visapusiškai ir sparčiai taikomi, siekiant pagerinti investicijų ir viešųjų išlaidų kokybę, veiksmingumą ir skaidrumą;

56. pabrėžia, kad būtina tinkamai ir laiku perkelti į nacionalinę teisę viešųjų pirkimų ir koncesijų teisės aktus; pabrėžia viešųjų pirkimų svarbą ir inovacijų partnerystės, kaip vieno iš pagrindinių pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo skatinimo veiksnių, vertę, ypač MVĮ, kurios turi būti remiamos specialiomis kompetencijos ir inovacijų skatinimo priemonėmis;

Vartotojų acquis

57. apgailestauja dėl to, kad dėl nevienodo ES vartotojų apsaugos teisės aktų taikymo valstybėse narėse skiriasi vartotojų apsauga ir įgyvendinamų vykdymo užtikrinimo priemonių griežtumas ir terminai; mano, kad dėl to tuose pačiuose sektoriuose arba skirtinguose prekybos kanaluose taikomos teisės aktų nuostatos yra nepakankamai nuoseklios ir darnios;

58. ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų sparčiai įgyvendinama Vartotojų teisių direktyva, alternatyvaus ginčų sprendimo ir elektroninio ginčų sprendimo nuostatos bei panašių teisės aktų normos ir būtų užtikrinamas jų vykdymas, sykiu užtikrinant administracinės naštos mažinimą; ragina visiems vartotojams suteikti tinkamą apsaugą, atitinkančią apsaugą tradicinėje tarpvalstybinės prekybos rinkoje, ir užtikrinti geresnę duomenų apsaugą skaitmeninėje eroje, nes tai padės padidinti vartotojų pasitikėjimą perkant internete; pažymi, kad svarbu veiksmingai ginti vartotojų teises internete ir kad reikia nustatyti nebrangias ir veiksmingas teisių gynimo priemones ginčo atveju;

59. ragina imtis priemonių, kuriomis būtų skatinamas tvarus vartojimas, ypač produktų naudojimo trukmės aspektais, ir kovoti su tokia praktika, kai siekiama šią naudojimo trukmę tyčia sutrumpinti; tikisi, kad Komisija nustatys nuoseklų tam skirtų veiksmų planą;

60. pabrėžia, kad Vartotojų teisių direktyva yra svarbus žingsnis siekiant stiprinti teisinį vartotojų ir įmonių tikrumą dėl internetinių operacijų ir kad šiandien ši direktyva yra pagrindinė vartotojų apsaugos priemonė internetinių paslaugų srityje;

61. pažymi, kad dar daugiau naudos galima gauti pagerinus bendrosios rinkos veikimą, pavyzdžiui, įdiegus elektroninio ginčų sprendimo (angl. ODR) sistemą vartotojų ginčams spręsti – tai galėtų padėti sutaupyti apie 22 mlrd. EUR;

Energetika

62. ragina Komisiją užtikrinti veiksmingą ES energetikos vidaus rinką, kurioje būtų suteikiamos nediskriminacinės galimybės patekti į rinką ir būtų užtikrinta aukšto lygio vartotojų apsauga bei pakankamas jungčių pajėgumas ir sistemos pakankamumas;

63. dar kartą primena, kad būtina padidinti Europos energetinį saugumą įvairinant šaltinius ir energijos tiekimo maršrutus, ir pabrėžia, kad būtina prioritetine tvarka užbaigti kurti ES energetikos vidaus rinką ir užtikrinti, kad Sąjungoje neliktų izoliuotų energetinių salų;

64. mano, kad, siekiant paskatinti ES vidaus rinkos sukūrimą, atsinaujinančiųjų energijos išteklių integravimą ir energijos tiekimo saugumo, valstybėms narėms reikia kuo skubiau įgyvendinti tikslą pasiekti ne mažiau kaip 10 % (o geriausia – 30 %) elektros tinklų jungčių pajėgumą;

65. mano, kad dujų ir elektros energijos rinkų liberalizavimas yra itin svarbus norint vartotojams suteikti daugiau galių, ir ragina Komisiją ES energetikos vidaus rinkos politikoje vartotojams skirti didžiausią dėmesį;

III. Bendrosios rinkos integracijos ir valdymo priemonių vertinimo priemonės

66. pripažįsta, jog galima laikyti, kad bendrosios rinkos rezultatų suvestinė yra viena iš geriausių praktikų, kurią taikant stebima ir vertinama, kaip valstybės narės vykdo bendrosios rinkos prievoles, nes ši suvestinė gali paskatinti šalis tobulėti ir įveikti atsilikimą; tačiau pabrėžia, kad ši rezultatų suvestinė nėra kokybės vertinimo priemonė; pabrėžia, kad svarbu pagerinti dialogą su valstybėmis narėmis ir valstybių narių tarpusavio dialogą siekiant nustatyti ir įveikti sunkumus, kuriuos jos patiria įgyvendindamos bendrosios rinkos teisės aktus; todėl ragina Komisiją labiau padėti valstybėms narėms įgyvendinti sudėtingus bendrosios rinkos teisės aktus, kai jos to prašo;

67. mano, kad siekiant įvertinti bendrosios rinkos reguliavimo rezultatus būtų galima sukurti sudėtinį rodiklį, kuriuo būtų matuojama bendrosios rinkos spraga – piliečiams ir įmonėms tenkanti papildoma našta, susijusi su tarpvalstybine veikla ir atsirandanti dėl to, kad stinga bendrajai rinkai taikomų taisyklių; tvirtina, kad taikant tokį rodiklį turėtų būti lengviau parengti išvadas, kuriomis remiantis ES institucijoms ir valstybėms narėms būtų galima pateikti rekomendacijas dėl politikos;

68. atkreipia dėmesį į skaitmeninės darbotvarkės rezultatų suvestinę, kaip į svarbią priemonę valstybių narių šioje srityje pasiektai pažangai įvertinti; mano, kad tą rezultatų suvestinę derėtų integruoti į sudėtinį rodiklį, kuriuo būtų matuojama bendrosios rinkos spraga;

69. ragina Komisiją apsvarstyti galimybę savo pasiūlymų dėl bendrosios rinkos teisės priemonių dėstomojoje dalyje numatyti prievolę atlikti sistemingą teisės priemonių perkėlimo į nacionalinę teisę, laikymosi, veiksmingumo ir tinkamumo tikslui pasiekti peržiūrą, be kita ko, nustatant tokios peržiūros metodus ir kriterijus; mano, kad tokie metodai ir kriterijai leistų geriau įvertinti, ar teisės priemonės tinkamai perkeliamos į nacionalinę teisę bei įgyvendinamos ir ar užtikrinamas tinkamas jų vykdymas, taip pat tai, ar jos padeda pasiekti jose nustatytus tikslus, kiek jos padeda tą padaryti ir kiek yra tinkamos tiems tikslams pasiekti;

70. pritaria tam, kad būtų sukurta tvari bendroji rinka, paremta integracinės ir žiniomis paremtos ekonomikos, kurioje efektyviai naudojami ištekliai, vystymu, įskaitant priemones, kuriomis skatinamos bet kokios naujovės tvarių technologijų srityje, subalansuojami vartotojų ir įmonių interesai ir tobulinami neformalūs bendrosios rinkos problemų sprendimo mechanizmai, pavyzdžiui, SOLVIT, sykiu padidinant visuomenės žinias apie bendrus informacinius centrus, kad ji daugiau žinotų apie esamas galimybes paskatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą bendrojoje rinkoje;

71. atkreipia dėmesį į nuolat dažnėjantį lankymąsi portaluose „Jūsų Europa“ (angl. Your Europe) ir „Jūsų Europos patarėjas“ (angl. Your Europe Advice), kuriuose turėtų būti pateikiama visiems ES valstybėse narėse gyvenantiems, dirbantiems, besimokantiems ir iš vienos valstybės narės į kitą keliaujantiems asmenims reikalinga informacija;

72. teigiamai vertina tai, kad vidutinis perkėlimo į nacionalinę teisę deficitas valstybėse narėse nukrito žemiau Europos Vadovų Tarybos sutartos 1 % ribos ir pasiekė 0,6 %, o tai geriausias nustatytas rezultatas nuo tada, kai buvo sukurta bendrosios rinkos rezultatų suvestinė; pabrėžia, kad visiško netoleravimo principas, taikomas ES teisės nuostatų perkėlimui į nacionalinę teisę, turi būti viena iš pagrindinių normų tiek valstybėms narėms, tiek Sąjungai;

73. pažymi, kad, norint užbaigti kurti bendrąją rinką, labai svarbu tinkamai įgyvendinti ES teisės aktus ir užtikrinti jų vykdymą; todėl ragina Komisiją ryžtingai pasinaudoti visais jai suteiktais įgaliojimais, kad šis tikslas būtų pasiektas, taip pat ragina valstybes nares ir Komisiją dėti daugiau pastangų, kad būtų užtikrintas bendrosios rinkos teisės aktų vykdymas ir atliekama šio vykdymo stebėsena, be kita ko, rengiant reguliarias patikrinimo akcijas, sykiu nuolat svarstyti įgyvendinimo problemas ir užtikrinti, kad teisės aktai būtų efektyvesni ir kad būtų plačiau bei veiksmingiau naudojami ex post vertinimai; ragina didinti vartotojų teisių veiksmingumo skaitmeninėje erdvėje stebėseną, ypač atsižvelgiant į tai, kad vartotojų apsaugos teisės aktų pažeidimai joje gali plisti greitai;

74. vis dėlto primena, kad pažeidimų nagrinėjimo procedūrų metu atsiskleidė nemažai trūkumų, susijusių su greitu netinkamo bendrosios rinkos nuostatų įgyvendinimo ir taikymo problemų sprendimu ir pašalinimu; ragina valstybes nares veiksmingiau bendradarbiauti su Komisija, kad bylos būtų nagrinėjamos greičiau;

75. pripažįsta, kad gali būti, jog teisės aktai neįgyvendinami dėl pradinio rengimo etapo sudėtingumo; todėl pabrėžia, jog priimant ir pirminės, ir antrinės teisės aktus būtina viso proceso metu laikytis geresnio reglamentavimo principų – rengti reikiamas konsultacijas, vykdyti poveikio vertinimus ir po įgyvendinimo atliekamas peržiūras;

76. be to, pabrėžia, kad reikėtų dėti visas pastangas siekiant užtikrinti veiksmingesnį pažeidimų nagrinėjimo procedūrų taikymą Sąjungos teisės pažeidimų bendrosios rinkos srityje atvejais ir kad valstybės narės bei Europos Vadovų Taryba ateityje persvarstant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatas turėtų toliau plėtoti pažeidimų nagrinėjimo procedūras; vis dėlto mano, kad pažeidimo nagrinėjimo procedūros bet kokiu atveju turėtų būti paskutinė išeitis ir kad jos turėtų būti pradėtos tik tada, kai jau ne kartą buvo dėtos koordinavimo ir ištaisymo pastangos;

°

°       °

77. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, Europos Vadovų Tarybai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0054.

(2)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0130.

(3)

Priimti tekstai, P8_TA-PROV(2014)0038.


AIŠKINAMOJI DALIS

Įvadas

Bendroji rinka yra Europos konkurencingumo pagrindas ir didžiausias ekonominis pranašumas. Ši 500 mln. asmenų rinka suteikia Europos Sąjungai (ES) galimybę būti pasauline ekonomine galybe. Dėl šios rinkos viso žemyno verslo subjektai turi „vidaus“ rinką, kurioje gali parduoti prekes ir paslaugas, ši rinka pritraukia investicijas iš viso pasaulio ir yra Europos prekybos su tolimomis rinkomis atramos taškas.

Krizė parodė, kad ES turi imtis veiksmų, kuriais patobulintų savo ekonominį modelį ir atgaivintų konkurencingumą. Tam reikalingas patikimų viešųjų finansų, struktūrinių reformų ir tikslinių investicijų derinys. ES strategija „Europa 2020“ siekiama skatinti tvarų augimą ir darbo vietų kūrimą, o šiems tikslams įgyvendinti svarbi bendroji rinka.

Vis dėlto bendrosios rinkos galimybės šiuo metu neišnaudojamos. ES turi paremti valstybes nares, kad jos tarpusavyje gerokai daugiau prekiautų paslaugomis, ir nedelsdama imtis veiksmų, kad būtų neatsiliekama nuo pokyčių skaitmeninių technologijų srityje. Europai reikalinga XXI a. pritaikyta bendroji rinka, kad Europos verslo subjektai galėtų sėkmingai konkuruoti, o vartotojai galėtų gauti kokybiškus produktus ir kokybiškas paslaugas iš visos ES. Bendrosios rinkos politikos atnaujinimu siekiama atgaivinti Europos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo varomąsias jėgas, o tai ilgainiui leis suteikti daugiau galimybių piliečiams. Taigi pirmiausiai reikia sudaryti galimybes piliečiams tapti visateisiais bendrosios rinkos subjektais.

Siekiant pasinaudoti bendrosios rinkos privalumais, turi būti tinkamai įgyvendinamos jos taisyklės ir turi būti užtikrinamas jų vykdymas. Nors Komisija ir valstybės narės veikė kartu šiam tikslui įgyvendinti, dabartinė padėtis rodo, kad daug ką dar reikia tobulinti. Vidutinis perkėlimo į nacionalinę teisę deficitas šiek tiek sumažėjo ir valstybės narės vėluoja (vidutiniškai 8 mėnesius) atlikti direktyvų perkėlimą pasibaigus jo terminui. Vidutinė pažeidimų procedūrų trukmė dar labiau pailgėjo. Net ir tai atvejais, kai taisyklės perkeliamos formaliai teisingai, jų veikimas jas įgyvendinant dažnai būna nelabai efektyvus. Verslo subjektai ir piliečiai dažnai nesupranta savo teisių ir patiria daug sunkumų bandydami jomis pasinaudoti.

2012 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba pripažino, kad reikia stiprinti bendrosios rinkos valdymą ir tobulinti jos įgyvendinimą bei jos normų vykdymo užtikrinimą. Panašius pasiūlymus pateikė Europos Parlamentas.

Tai trečiasis Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos (IMCO) komiteto pranešimas dėl bendrosios rinkos valdymo ir vienas iš trijų Parlamento pranešimų dėl 2015 m. Europos semestro. Šiame pranešime ypatingas dėmesys skiriamas kartu su metine augimo apžvalga pateiktai Komisijos ataskaitai „Bendroji rinka skatina augimą ir darbo vietų kūrimą“, kurioje aptariama bendrosios rinkos integracijos būklė.

Europos semestro bendrosios rinkos ramsčio kūrimas

Bendrosios rinkos valdymo stiprinimas susijęs su konkrečia galimybe sukurti tam skirtą Europos semestro ramstį. Pranešėja mano, kad ekonomikos ir užimtumo politikos koordinavimas turėtų būti pasiektas įtraukiant vieną iš esminių elementų, apimant visus galimus realiosios ekonomikos skatinimo svertus, kurių kitu atveju bendras Europos semestro koordinavimas neaprėptų. Toks bendrosios rinkos ramstis turėtų apimti aiškų su realiąją ekonomika ir pagrindinėmis augimo sritimis susijusių prioritetų rinkinį.

Todėl pranešėja skatina tikslingai organizuoti Konkurencingumo tarybos darbą, kad jis būtų aiškiai sutelktas į šių realiajai ekonomikai svarbių prioritetų įtraukimą į Europos semestrą. Šių prioritetų įgyvendinimas itin svarbus siekiant skatinti augimą bei darbo vietų kūrimą ir panaikinti esamą spragą, trukdančią pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus, kartu išnaudoti visas bendrosios rinkos galimybes užtikrinant euro zonos ir šiai zonai nepriklausančių valstybių narių, taip pat valstybių narių, esančių ES centre ir jos pakraščiuose, ekonominę konvergenciją. Italijos pirmininkavimo Tarybai iniciatyva dėl naujojo požiūrio į vidaus rinką (naujojo PVR), pateikta vykdant strategijos „Europa 2020“ laikotarpio vidurio peržiūrą, yra žingsnis teisinga kryptimi.

Pranešėja skyrė ypatingą dėmesį pagrindinėms augimo sritims, kurių potencialas svarbus ekonomikos atgaivinimui ir konvergencijai, siekiant toliau kurti ir intensyvinti bendrąją rinką, kartu stiprinant piliečių teisių apsaugą. Tokiems tikslams įgyvendinti nepakanka vien kiekybinių statistinių duomenų apie bendrosios rinkos teisės aktų įgyvendinimą. Būtina sutelkti dėmesį į teisės aktų įgyvendinimo valstybėse narėse kokybę, remiantis specialiais pagrindiniais rodikliais, numatytais bendrosios rinkos sektoriams ir parengtais Europos lygmeniu.

Pranešėja mano, jog siekiant, kad bendrosios rinkos valdymas atliktų ES varomosios jėgos, skatinančios ir palengvinančios augimą ir darbo vietų kūrimą, vaidmenį ir būtų įsipareigojimo vykdyti struktūrines reformas valstybėse narėse kriterijus, jis turi būti tobulinamas. Tam reikia grąžinti aukščiausio lygmens politinę priežiūrą, panaikinti dirbtinį procesų ES lygmeniu ir valstybių narių lygmeniu atskyrimą, taip pat sukurti efektyvesnes priemones, kurias taikant užtikrinama, kad bendroji rinka būtų naudinga piliečiams ir verslo subjektams.

Pranešėja pabrėžia, kad pernelyg daug problemų, bendrojoje rinkoje tenkančių verslo subjektams ir piliečiams, lieka neišspręstos arba išsprendžiamos tik skiriant tam neproporcingai daug laiko ir sąnaudų. Kad bendroji rinka būtų praktiškai veiksminga, verslo subjektai ir piliečiai turi žinoti savo teises bei galimybes ir galėti jomis veiksmingai naudotis.

Kad būtų veiksmingiau užtikrinamas bendrosios rinkos teisės aktų vykdymas, reikia skubiai labiau išvystyti bei sustiprinti esamus mechanizmus ir padidinti jų sinergiją. Reikėtų imtis veiksmų užtikrinant veiksmingą problemų sprendimą nacionaliniu lygmeniu (esant galimybei – neformalų). Taip suteikiama daugiau galimybių vartotojams, nustatomi kokybės standartai ir skatinamas kainų konkurencingumas. Konkurencingumo puoselėjimas ir naujų galimybių kūrimas bendrojoje skaitmeninėje rinkoje yra esminiai elementai, kuriais būtų atgaivinta ši bendroji ekonominė erdvė.

Komisijos ataskaitoje „Bendrosios rinkos integracijos būklė“, kuri pateikiama kartu su metine augimo apžvalga, jau nurodytos problemos ir trūkumai. Tačiau joje turėtų būti taip pat pateiktas aiškus su realiąja ekonomika susijusių prioritetų rinkinys bei nurodyti veiksmingi augimo ir konkurencingumo skatinimo svertai.

Pranešėja taip pat yra įsitikinusi, kad bendrosios rinkos prioritetų koordinavimas Europos semestro procedūroje turėtų būti įgyvendinamas vykdant intensyvesnį demokratinį procesą, visapusiškai įtraukiant nacionalinius parlamentus, paisant Europos Parlamento išimtinių teisių ir suteikiant pakankamai erdvės socialiniams partneriams bei visiems kitiems suinteresuotiesiems subjektams.

Nepanaudotas bendrosios rinkos potencialas pagrindinėse augimo srityse

Komisijos komunikate „Geresnė bendrosios rinkos valdysena“ ir IMCO komiteto užsakytame 2014 m. rugsėjo mėn. tyrime „Sąnaudos, kurios būtų patiriamos bendrojoje rinkoje, jei nebūtų imamasi veiksmų ES mastu“, taikant metodiką, kuri turėtų būti periodiškai įvertinama ir persvarstoma, nustatytos šios pagrindinės sritys, kurių augimo galimybės didžiausios ir kurios naudingos bendrosios rinkos veikimui tobulinti ir intensyvinti: laisvas prekių ir paslaugų judėjimas, viešieji pirkimai ir koncesijos, bendroji skaitmeninė rinka, vartotojų teisės sistema (vartotojų acquis), energetika ir transportas.

Pranešėja mano, kad šios sritys tebėra prioritetinės ir kad reikėtų atnaujinti pastangas jas koordinuoti. Pranešėja taip pat mano, kad šios sritys turėtų būti papildytos ir derinamos su kitais aspektais, glaudžiai susijusiais su bendrosios rinkos politika, dėl kurios turėtų būti pateikta kitų priemonių bei pasiūlymų.

Šis pranešimas suteikia galimybę atlikti svarbiausių pasiūlymų būklės įvertinimą, atsižvelgiant į jiems priskirtą bendrosios rinkos veikimui svarbų vaidmenį.

Bendrosios rinkos integracijos ir valdymo priemonių vertinimo priemonės

Atsižvelgiant į jau ir taip didelį su bendrąja rinka susijusių nuostatų skaičių acquis, siekiant veiksmingai padėti ekonomikai atsigauti, kaip niekada anksčiau svarbu šias taisykles tinkamai įgyvendinti ir užtikrinti jų vykdymą. Vis dėlto statistiniai duomenys apie bendrosios rinkos taisyklių perkėlimo į nacionalinę teisę deficitą valstybėse narėse ir dažnėjančios pažeidimų nagrinėjimo procedūros kelia didelį nerimą ir akivaizdžiai rodo, kad vis dar neišnaudojame visų sukurtos bendrosios rinkos teikiamų galimybių.

Nors gali atrodyti, kad ES teisės aktų perkėlimas į nacionalinę teisę yra vien valstybių narių teisinių priemonių klausimas, esama daug galimybių pagerinti bendrosios rinkos valdymą ir tuo etapu.

Iš karto bendrai perkeliant visas su Sąjungos teisėkūros procedūra priimamu aktu susijusias priemones perkėlimas tampa skaidresnis ir nuoseklesnis – jis atspindi Sąjungos lygmeniu pasiektą sutarimą. Be to, nors jau priimta priemonių, kurias taikant Sąjungos lygmeniu priimtų direktyvų nuostatos lyginamos su atitinkamomis nacionalinio lygmens nuostatomis, šių priemonių teikiama papildoma nauda, susijusia su skaidrumu, beveik nesinaudojama.

Išvada

Kadangi su bendrąja rinka susijusių nuostatų yra daug, akivaizdu, kad ne visos jos vienodai svarbios ir ne visos turi tokį pat poveikį piliečiams bei verslo subjektams. Idealiu atveju visos tos nuostatos būtų įgyvendintos ir kontroliuojamos vienodai, tačiau, siekiant apčiuopiamai patobulinti bendrąją rinką, reikia pasirinkti pagrindines su augimu susijusias veiksmų sritis. Tuo tikslu siūloma pirmiausia įvertinti konkrečių sričių bei priemonių ekonominę svarbą ir galimybes skatinti augimą. Nors pagrindinių sričių bei priemonių skaičių reikėtų dar labiau apriboti, kasmet persvarstant minėtuosius prioritetus būtų galima atsižvelgti į esamą tų sričių svarbą, taip pat reaguoti į naujus pokyčius ir jų poveikį bendrajai rinkai.

Remdamasi šiais argumentais, pranešėja mano, kad siekiant apčiuopiamų patobulinimų reikalingas aiškesnis ir griežtesnis bendrosios rinkos valdymas. Šiuo tikslu derėtų sukurti skaidrią ir prognozuojamą sistemą, kurioje būtų nuolat tinkamai atsižvelgiama į valstybių narių pasiektus galimus neigiamus ir teigiamus įgyvendinimo bei taikymo rezultatus. Kaip anksčiau raginta IMCO komiteto pranešimuose, toks griežtas bendrosios rinkos valdymas turėtų būti organizuojamas metinio bendrosios rinkos valdymo ciklo sistemoje ir turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į Europos semestro veiklą. Atsižvelgiant į ekonominę bendrosios rinkos svarbą, nuolatinis jos būklės vertinimas padidintų minėtųjų vertinimų naudą ir padėtų susidaryti išsamų vaizdą.

Pranešėja mano, kad, šių siūlomų priemonių visumą papildžius tvirta visų Europos institucijų lyderyste ir valstybėms narėms prisiėmus aiškią politinę atsakomybę, tvirtesnis bendrosios rinkos valdymas padės panaikinti likusius apribojimus ir visiems subjektams sudaryti galimybes visapusiškai naudotis keturių laisvių teikiama nauda.


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

22.1.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

31

3

4

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Dita Charanzová, Carlos Coelho, Anna Maria Corazza Bildt, Daniel Dalton, Nicola Danti, Dennis de Jong, Pascal Durand, Vicky Ford, Ildikó Gáll-Pelcz, Evelyne Gebhardt, Maria Grapini, Antanas Guoga, Sergio Gutiérrez Prieto, Eduard-Raul Hellvig, Robert Jarosław Iwaszkiewicz, Liisa Jaakonsaari, Philippe Juvin, Jiří Maštálka, Eva Paunova, Jiří Pospíšil, Marcus Pretzell, Robert Rochefort, Virginie Rozière, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Olga Sehnalová, Catherine Stihler, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Mylène Troszczynski, Anneleen Van Bossuyt, Marco Zullo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Lucy Anderson, Pascal Arimont, Othmar Karas, Emma McClarkin, Marc Tarabella

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Igor Šoltes, Ivan Štefanec

Teisinis pranešimas