PRANEŠIMAS dėl metinės ES konkurencijos politikos ataskaitos
4.2.2015 - (2014/2158(INI))
Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas
Pranešėjas: Morten Messerschmidt
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
dėl metinės ES konkurencijos politikos ataskaitos
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 6 d. Komisijos 2013 m. konkurencijos politikos ataskaitą (COM(2014) 0249) ir kartu su ja pateiktą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2014) 0148),
– atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 101–109 straipsnius,
– atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo[1],
– atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 169/2009 dėl konkurencijos taisyklių taikymo geležinkelių, kelių ir vidaus vandenų transportui[2],
– atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl tam tikrų taisyklių, kuriomis reglamentuojami pagal nacionalinę teisę nagrinėjami ieškiniai dėl žalos, patirtos dėl valstybių narių ir Europos Sąjungos konkurencijos teisės aktų nuostatų pažeidimo, atlyginimo (COM(2013) 0404),
– atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 11 d. Komisijos komunikatą dėl žalos ieškiniuose dėl žalos atlyginimo, susijusiuose su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 arba 102 straipsnių pažeidimais, dydžio nustatymo (C(2013) 3440),
– atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 4 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Viešos konsultacijos. Vieninga Europos kolektyvinių ieškinių koncepcija“ (SEC(2011) 0173),
– atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos horizontaliosios kolektyvinio teisių gynimo sistemos kūrimas“ (COM(2013) 0401),
– atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 11 d. Komisijos rekomendaciją dėl Sąjungos teisės aktuose įtvirtintų teisių pažeidimo atvejais taikytinų valstybių narių įpareigojamųjų ir kompensacinių kolektyvinio teisių gynimo mechanizmų bendrųjų principų (C(2013) 3539/3),
– atsižvelgdamas į 2012 m. birželio mėn. paskelbtą Vidaus politikos generalinio direktorato teminio skyriaus atliktą tyrimą „Kolektyvinis teisių gynimas antimonopolinėse bylose“,
– atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 11 d. Komisijos komunikatą, paskelbtą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 27 straipsnio 4 dalį byloje AT.39740 – „Google“ (2013/C 120/09),
– atsižvelgdamas į Komisijai siūlomus įsipareigojimus pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 9 straipsnį byloje COMP/39.398 – „Visa MIF“,
– atsižvelgdamas į 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (EB susijungimų reglamentas)[3],
– atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 27 d. Komisijos konsultaciją dėl ES susijungimų kontrolės – supaprastintos procedūros ir susijungimų įgyvendinimo reglamento peržiūros projektą,
– atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 13 d. Komisijos komunikatą „Valstybės pagalbos taisyklių taikymas finansų įstaigoms skirtoms priemonėms dėl dabartinės pasaulinės finansų krizės“ (Bankų komunikatas)[4],
– atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 5 d. Komisijos komunikatą „Finansų įstaigų kapitalo atkūrimas esant dabartinei finansų krizei: pagalbos apribojimas iki mažiausios būtinos sumos ir apsaugos priemonės nuo netinkamo konkurencijos iškraipymo“ (Kapitalo atkūrimo komunikatas)[5],
– atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 25 d. Komisijos komunikatą dėl sumažėjusios vertės turto tvarkymo Bendrijos bankų sektoriuje (Sumažėjusios vertės turto komunikatas)[6],
– atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 23 d. Komisijos komunikatą dėl finansų sektoriaus gyvybingumo atkūrimo ir restruktūrizavimo priemonių vertinimo pagal valstybės pagalbos taisykles dabartinės krizės sąlygomis (Restruktūrizavimo komunikatas)[7],
– atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 17 d. Komisijos komunikatą „Bendrijos laikinoji valstybės pagalbos priemonių sistema siekiant padidinti galimybes gauti finansavimą dabartinės finansų ir ekonomikos krizės sąlygomis“ (pirminė Laikinoji sistema)[8],
– atsižvelgdamas į Komisijos 2010 m. gruodžio 1 d. komunikatą „Sąjungos laikinosios valstybės pagalbos priemonių sistemos siekiant padidinti galimybes gauti finansavimą dabartinės finansų ir ekonomikos krizės sąlygomis pakeitimas“ (naujoji Laikinoji sistema, kuria pakeičiama sistema, kurios galiojimas pasibaigė 2010 m. gruodžio 31 d.),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. bankams skirtoms priemonėms finansų krizės sąlygomis paremti (Bankų komunikatas)[9],
– atsižvelgdamas į Komisijos klausimų dokumentą, skirtą Ekonomikos ir finansų komitetui (EFK), dėl valstybės pagalbos gairių, skirtų bankams restruktūrizuoti, peržiūros,
– atsižvelgdamas į 2011 m. birželio mėn. Vidaus politikos generalinio direktorato teminio skyriaus atliktą tyrimą „Valstybės pagalba. Finansų sektoriui dėl krizės taikomos taisyklės ir realioji ekonomika“,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių taikymo kompensacijai už visuotinės ekonominės svarbos paslaugų teikimą (2012/C 8/02)[10],
– atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 20 d. Komisijos sprendimą 2012/21/ES dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 106 straipsnio 2 dalies taikymo valstybės pagalbai, kompensacijos už viešąją paslaugą forma skiriamai tam tikroms įmonėms, kurioms pavesta teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas[11],
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos Sąjungos bendrosios nuostatos dėl valstybės pagalbos kompensacijos už viešąją paslaugą forma (2011 m.)“[12],
– atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 25 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 360/2012 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai, skiriamai visuotinės ekonominės svarbos paslaugas teikiančioms įmonėms[13],
– atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl ES valstybės pagalbos taisyklių, susijusių su visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis, pertvarkos[14],
– atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 9 d. Komisijos komunikatą „ES valstybės pagalbos modernizavimas“ (COM(2012) 0209),
– atsižvelgdamas į 2013 m. sausio 17 d. rezoliuciją dėl valstybės pagalbos modernizavimo[15],
– atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 30 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas 1998 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 994/98 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo kai kurioms horizontalios valstybės pagalbos rūšims ir 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų (COM(2012) 0730),
– atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 25 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (COM(2012) 0725),
– atsižvelgdamas į Komisijos gaires dėl valstybės pagalbos geležinkelio įmonėms[16],
– atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 12 d. rezoliuciją dėl regioninės politikos kaip platesnės valstybės paramos sistemų dalies[17],
– atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 20 d. pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių[18] (toliau – pagrindų susitarimas), ypač į jo 9, 12, 15 ir 16 punktus,
– atsižvelgdamas į 2005 m. vasario 22 d. rezoliuciją dėl 2003 m. Komisijos XXXIII ataskaitos apie konkurencijos politiką[19], į 2006 m. balandžio 4 d. rezoliuciją dėl Komisijos 2004 m. konkurencijos politikos ataskaitos[20], į 2007 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl 2005 m. konkurencijos politikos ataskaitos[21], į 2009 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl 2006 ir 2007 m. konkurencijos politikos ataskaitų[22], į 2010 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl 2008 m. konkurencijos politikos ataskaitos[23], į 2011 m. sausio 20 d. rezoliuciją dėl 2009 m. konkurencijos politikos ataskaitos[24], į 2012 m. vasario 2 d. rezoliuciją dėl metinės ES konkurencijos politikos ataskaitos[25], į 2013 m. birželio 12 d. rezoliuciją dėl metinės ES konkurencijos politikos ataskaitos[26] ir į 2013 m. spalio 29 d. rezoliuciją dėl metinės ES konkurencijos politikos ataskaitos[27],
– atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 20 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Veiksmingesnė ES susijungimų kontrolė“,
– atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 9 d. Komisijos baltąją knygą „Veiksmingesnė ES susijungimų kontrolė“,
– atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 5 d. rezoliuciją „ES bendradarbiavimo susitarimai konkurencijos politikos įgyvendinimo srityje. Tolesnė veikla“[28],
– atsižvelgdamas į už konkurenciją atsakingos Komisijos narės Margrethe Vestager 2014 m. lapkričio 6 d. pareiškimą dėl mokestinės valstybės pagalbos tyrimų,
– atsižvelgdamas į Komisijos parengtą 2014 m. skaitmeninės darbotvarkės rezultatų suvestinę,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir 132 straipsnio 2 dalį,
– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonę (A8-0019/2015),
A. kadangi kai kurie bendrosios rinkos sektoriai tebėra padalinti nacionalinėmis sienomis ir dirbtinėmis kliūtimis, be to, esama problemų dėl socialinio dempingo bei netinkamo struktūrinių fondų naudojimo ir panašių susirūpinimą keliančių praktikų, į kurias taip pat derėtų reaguoti taikant ES konkurencijos politiką; kadangi konkurencija ne visose valstybėse narėse veikia vienodai gerai;
B. kadangi konkurencijos politika pati savaime yra demokratijos Europoje užtikrinimo priemonė, nes ja užkertamas kelias pernelyg dideliam finansinės ir ekonominės galios sutelkimui nedaugelio asmenų rankose, kuris trukdytų ES politinėms institucijoms veikti nepriklausomai nuo didelių pramonės ir bankų grupių;
C. kadangi konkurencijos politika, pagrįsta vienodomis veiklos sąlygomis visuose sektoriuose, yra Europos socialinės rinkos ekonomikos pamatas ir labai svarbi priemonė, siekiant užtikrinti tinkamą dinamiškos, efektyvios, tvarios ir novatoriškos ES vidaus rinkos veikimą, skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą bei konkurencingumą pasauliniu lygmeniu; kadangi dėl minėtų priežasčių ekonominė ir finansinė krizė neturėtų būti pretekstas sušvelninti konkurencijos taisyklių vykdymo užtikrinimą;
D. kadangi kiekvienais metais dėl kartelių buvimo susidaro 181–320 mlrd. EUR nuostoliai, t. y. apie 3 % ES bendrojo vidaus produkto (BVP);
E. kadangi nuo 2008 m. iki 2011 m. pabaigos ES bankams buvo suteikta 1,6 trln. EUR dydžio valstybės pagalba;
F. kadangi paskaičiuota, jog mokesčių slėpimas, mokestinis sukčiavimas ir mokesčių rojai ES mokesčių mokėtojams kasmet kainuoja 1 mlrd. EUR negautų įplaukų, be to, ši veikla bendrojoje rinkoje iškraipo konkurenciją tarp bendrovių, kurios moka mokesčius, ir bendrovių, kurios jų nemoka;
G. kadangi ES piliečiai nori, kad prieinama kaina būtų teikiamos kokybiškos viešosios paslaugos;
H. kadangi griežtas konkurencijos teisės principų taikymas visų pirma naudingas vartotojui, o konkurencijos trūkumas sukelia netinkamą išteklių paskirstymą ir žemesnį našumą;
I. kadangi energijos sąnaudų atžvilgiu Europos bendrosios rinkos rezultatai yra prastesni nei JAV – kainų sklaida yra 31 %, palyginti su 22 % JAV;
J. kadangi sukūrus „bendrosios rinkos administravimo pasą“ būtų sumažinti konkurencijos iškraipymai bei bendrosios rinkos susiskaidymas ir būtų padidintas Europos ekonomikos augimo potencialas;
K. kadangi sėkminga MVĮ raida laisvos konkurencijos sąlygomis yra viena iš esminių darbo vietų kūrimo, tvaraus ekonomikos augimo, inovacijų ir investicijų sąlygų; kadangi daugelyje valstybių narių didelė kreditų krizė daro poveikį MVĮ, kurios sudaro 98 % ES įmonių;
L. kadangi laisvas prekių, paslaugų, asmenų ir kapitalo judėjimas yra nepaprastai svarbus ekonomikos augimui; kadangi protekcionizmas gali sumažinti vidaus pramonės ilgalaikio augimo galimybes;
M. kadangi atskleistų kartelių trukmė svyruoja nuo 6 iki 14 metų nuo jų sukūrimo pradžios, o jiems darant poveikį ekonomikai didesnė našta tenka klientams ir galiausiai vartotojams;
N. kadangi ES bendrojo patento nustatymas yra žingsnis į priekį siekiant užbaigti bendrosios rinkos kūrimą ir visos valstybės narės turėtų dalyvauti jį įgyvendinant;
O. kadangi Tarptautiniam tiriamosios žurnalistikos konsorciumui paskelbus vadinamuosius „LuxLeaks“ dokumentus akivaizdu, kad būtina išsamiai ir nepriklausomai ištirti valstybių narių sprendimų dėl mokesčių praktiką ir jos atitiktį ES valstybės pagalbos kontrolės taisyklėms; kadangi Konkurencijos GD nepriklausomumas yra labai svarbus, kad būtų sėkmingai pasiektas šis ir kiti tikslai;
Bendrosios pastabos
1. palankiai vertina tai, kad ES ekonomika Sutartyse apibrėžta kaip atviros rinkos ekonomika esant laisvai konkurencijai; pabrėžia, kad skiriamas didesnis dėmesys konkurencijai skatinti ir tvari bei efektyvi konkurencija, kuri skatina investicijas, naudą galutiniams naudotojams ir ekonomikos raidą, yra būtini norint pasiekti plataus užmojo tikslus dėl darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo, investicijų ir Europos ekonomikos konkurencingumo pasaulyje; pabrėžia, kad, siekiant sukurti vienodas veiklos sąlygas, kurios skatintų visų bet kokius verslo modelius taikančių ir bet kur bendrojoje rinkoje veikiančių subjektų, įskaitant MVĮ, inovacijas, našumą, darbo vietų kūrimą ir investicijas, kartu visapusiškai atsižvelgiant į nacionalinę įvairovę, labai svarbus konkurencijos politikos vykdymo užtikrinimas; prašo Komisijos užtikrinti, kad būtų vykdomos antimonopolinės, valstybės pagalbos ir susijungimų kontrolės taisyklės, siekiant sukurti tinkamai veikiančią ES vidaus rinką ir pasiekti socialinę pažangą;
2. laikosi nuomonės, kad vienodų veiklos sąlygų įmonėms užtikrinimas ES vidaus rinkoje taip pat priklauso nuo kovos su socialiniu dempingu ir ES socialinių ir aplinkos apsaugos teisės aktų įgyvendinimo; ragina Komisiją atsižvelgti į savo priemonių valstybės pagalbos srityje poveikio socialinius ir darbo aspektus, ypač regionuose, kuriuose nedarbo lygis aukštas, ir šią analizę įtraukti į savo sprendimų priėmimo procesą;
3. pabrėžia, kad reikia imtis tinkamų konkurencijos ir mokesčių srities priemonių, siekiant padėti ES pramonės grupėms ir MVĮ prisitaikyti prie globalizacijos;
4. prašo Komisijos nustatyti galimus disbalansus tarp valstybių narių, kurie galėtų iškreipti konkurenciją, taip pat jų priežastis ir poveikį ekonomikai;
5. pabrėžia, jog konkurencijos politikos vaidmuo labai svarbus stiprinant holistinį požiūrį į bendrąją rinką, kad būtų sprendžiamos Europos ekonominės, socialinės ir ekologinės problemos; ragina Komisiją veiksmingai atsižvelgti į piliečių, vartotojų ir MVĮ poreikius – jų susirūpinimą keliantiems klausimams skirti daugiausia dėmesio priimant sprendimus, kad siūloma konkurencijos politika teiktų pridėtinę vertę ES piliečiams;
6. pakartoja, kad Komisija turėtų apsvarstyti galimybę perkelti lėšas iš pasenusių arba menkai naudojamų biudžeto eilučių į Konkurencijos GD biudžeto eilutes; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijai turi būti suteikti atitinkami personalo ištekliai, jei norima gerokai plėsti ir gilinti jos atliekamus valstybės fiskalinės pagalbos, pavyzdžiui, išankstinių sprendimų dėl mokesčių ir mokesčių vengimo atvejų, tyrimus siekiant pakankamo konkurencijos politikos iniciatyvumo; mano, kad Komisija taip pat turi turėti aukštos teisinės kvalifikacijos siekiant labiau išsiaiškinti kitus trūkumus, apie kuriuos sužinojome atskleidus įvairių valstybių narių taikomas tikslines mokesčių schemas; visų pirma rekomenduoja atsižvelgiant į „LuxLeaks“ atskleistą informaciją stiprinti Konkurencijos GD valstybės fiskalinės pagalbos skyrių;
7. laukia po Reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių įgyvendinimo taikymo dešimtmečio Komisijos atlikto poveikio vertinimo rezultatų, kurie netruks turėtų būti atskleisti, ir ragina Komisiją užtikrinti, kad Parlamentas dalyvautų įgyvendinant visas susijusias iniciatyvas; ragina Komisiją imtis tinkamų veiksmų siekiant suderinti tą reglamentą su nauja teisine padėtimi, ypač dėl to, kad buvo priimta Ieškinių dėl žalos atlyginimo direktyva;
8. primena Komisijai, kad turėtų būti atidžiai stebimas nacionalinių konkurencijos institucijų nepriklausomumas;
9. pabrėžia, kad konkurencijos politikos priemonės neturi būti netinkamai naudojamos kaip mokesčių priemonių įgyvendinimo įrankis; ragina Komisiją aiškiai pareikšti savo abejones dėl apmokestinimo aspektų;
10. mano, kad konkurencijos politikos pagrindas ir svarbiausios gairės ateityje turėtų būti rengiami ir tvirtinami glaudžiau bendradarbiaujant su Parlamentu, siekiant sustiprinti demokratinį konkurencijos institucijos teisėtumą;
11. palankiai vertina bendrą strategiją, taikytą modernizuojant valstybės pagalbą, siekiant padidinti viešųjų išlaidų veiksmingumą, atsižvelgiant į ribotą biudžeto lankstumą, ypač valstybėse narėse, kurios labiausiai nukentėjo nuo krizės;
12. pripažįsta, kad efektyviam konkurencijos politikos įgyvendinimui reikia darnaus ir nuoseklaus teisminio aiškinimo;
13. pažymi, kad Komisija vis dažniau priima sprendimus dėl įsipareigojimų; vis dėlto mano, kad reikia daugiau skaidrumo kaltinimų pagrįstumo srityje ir daugiau teisinių precedentų; mano, kad tai ypač taikytina byloms, kuriose sprendžiami antimonopolinės politikos klausimai naujose srityse, pavyzdžiui, skaitmeninių prekių rinkose, kuriose įmonėms gali būti sudėtinga įvertinti, ar tam tikri veiksmai pažeidžia konkurencijos taisykles;
14. mano, kad, siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą ir sumažinti kai kuriuos sprendimų dėl įsipareigojimų trūkumus, kartu išsaugant jų pagrindinę naudą, turėtų būti skelbiama visa informacija apie atsakovams pareikštus Komisijos priekaištus;
Valstybės pagalba ir visuotinės ekonominės svarbos paslaugos (VESP)
15. konstatuoja, kad VESP sudaro didelę dalį visų valstybėse narėse teikiamų paslaugų, ir tvirtina, kad efektyvesnis (palyginti su kitomis paslaugomis) VESP teikimas gali būti labai naudingas; dar kartą patvirtina, kad svarbu VESP nuorodą taikyti visiems prieinamoms paslaugoms, kurios turi esminės reikšmės ES piliečiams, įskaitant sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos ir aprūpinimo būstu paslaugas, tačiau taip pat pabrėžia, jog Komisija privalo užtikrinti, kad VESP teikiama kompensacija būtų suderinama su ES valstybės pagalbos taisyklėmis;
16. pakartoja, kad ES struktūrinių fondų lėšos negali būti naudojamos tokiu būdu, kad būtų tiesiogiai ar netiesiogiai remiamas paslaugų ar gamybos perkėlimas į kitas valstybes nares;
17. mano, kad turėtų būti toliau tiriami sporto klubai (ypač futbolo klubai), skolingi socialinio draudimo įstaigoms milijonines sumas, kurių jie nesumoka ir kurių neatgauna vyriausybės, o tai faktiškai gali būti valstybės pagalba;
18. pabrėžia, kad siūlytina įvertinti jungtinį pelno mokesčių ir valstybės pagalbos poveikį;
Antimonopolinė politika ir karteliai
19. ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip valstybės narės įgyvendina šią direktyvą, ir užtikrinti, kad direktyvos nuostatos visoje ES būtų taikomos vienodai;
20. pakartoja, kad nerimauja, jog baudų, kaip vienintelės galimos sankcijos, taikymas gali būti nepakankamai veiksmingas; dar kartą ragina sukurti išradingesnes priemones siekiant padidinti sankcijų sistemos veiksmingumą; pakartoja savo raginimą Komisijai apsvarstyti galimybę atlikti bendrą jos 2006 m. priimtų Baudų nustatymo metodo gairių peržiūrą ir ragina šias gaires įtraukti į Reglamentą (ES) Nr. 1/2013; siūlo Komisijai įvertinti galimybę papildyti baudas už kartelinius susitarimus individualiomis sankcijomis, pavyzdžiui, individualiomis baudomis arba direktorių pašalinimu; ragina Komisiją užtikrinti, kad įmonėms, kurios pažeidžia teisės normas nepatirtų neigiamų pasekmių, viršijančių proporcingą dėl pažeidimo padarytos žalos atlyginimą;
21. ragina Komisiją sukurti specialias keleto GD darbo grupes, kurios turi stebėti sektorius, kuriuose dėl struktūrinių savybių (pavyzdžiui, didelių patekimo į rinką kliūčių ir didelių kliento atliekamo tiekėjo keitimo sąnaudų) didesnė antimonopolinių taisyklių pažeidimų tikimybė;
22. ragina Komisiją padėti sukurti institucinį mechanizmą, kuris užtikrintų, kad, kai nacionalinė institucija priima antimonopolinį sprendimą, būtų automatiškai atliekamas patikrinimas, kurio metu Komisija turėtų išnagrinėti, ar panašių problemų esama visoje Europoje skirtingose geografinėse rinkose, kuriose taip pat veikia įmonės, kurioms taikomos sankcijos;
23. remia Europos konkurencijos tinkle (angl. ECN) vykdomą bendradarbiavimą, dėl kurio įmanoma ES mastu nuosekliai viešai užtikrinti konkurencijos taisyklių vykdymą, ir ragina jį toliau plėtoti;
24. ragina Komisiją nustatyti aiškią tvarkaraščių ir terminų nustatymo tvarką, siekiant paspartinti tyrimų procesą ir išvengti nepagrįsto terminų pratęsimo; ragina antimonopolinėse ir kartelių veiklos bylose nustatyti formalias visų nukentėjusiųjų ir bylos šalių teises, deramai akcentuojant nekaltumo prezumpcijos principą;
25. ragina Komisiją pateikti išsamų teisinį ir ekonominį antimonopolinių ir kartelių veiklos bylų vertinimą, ypač sparčiai besikeičiančioms rinkoms, kad būtų aiškiai perprasta rinkos struktūra ir rinkos tendencijos, taip pat imtis tinkamų priemonių siekiant apsaugoti vartotojus;
26. atkreipia dėmesį į tai, kad vykdant konkurencijos politiką ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas vartotojų apsaugai, vartotojų gerovės didinimui, inovacijų puoselėjimui ir ekonomikos augimo skatinimui;
27. atsižvelgdamas į tai, ragina pateikti išsamią informaciją apie sąlygas, kuriomis patronuojančiosios įmonės, kurios turi tam tikrą įtaką savo patronuojamosioms įmonėms, gali būti laikomos solidariai atsakingomis už tų patronuojamųjų įmonių įvykdytus antimonopolinės teisės pažeidimus, nors pačios patronuojančiosios įmonės su tais pažeidimais ir nebuvo tiesiogiai susijusios;
28. pakartoja, kad kartotinių pažeidimų atveju reikia nustatyti aiškų ryšį tarp tiriamo teisės normų pažeidimo ir praeityje atitinkamos įmonės įvykdytų pažeidimų;
29. pakartoja, kad išaugo prašymų sumažinti baudas dėl neišgalėjimo jų sumokėti skaičius, ypač iš vieną produktą gaminančių įmonių ir MVĮ; pabrėžia, kad reikia persvarstyti gaires dėl baudų nustatymo, kad būtų atsižvelgta į konkrečias vieną produktą gaminančių įmonių ir MVĮ aplinkybes;
30. mano, kad dominuojanti padėtis rinkoje, pasiekta dėl veiklos plėtros, inovacijų ir verslo sėkmės, pati savaime nėra konkurencijos problema; kita vertus, mano, kad piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi rinkoje yra rimta konkurencijos problema;; taigi ragina Komisiją toliau užtikrinti su konkurencija susijusių procedūrų nešališkumą ir objektyvumą;
31. ragina Komisiją ryžtingai spręsti visas problemas, nustatytas šiuo metu vykstančiuose antimonopolinės teisės pažeidimų tyrimuose, ir imtis visų priemonių, kurių reikia siekiant nutraukti žalingą veiklą ir atkurti sąžiningą konkurenciją;
Susijungimų kontrolė
32. pritaria tam, kad veiksminga susijungimų kontrolė yra svarbi priemonė konkurencijos normų vykdymui užtikrinti, kadangi ji padeda išlaikyti konkurencinį spaudimą rinkos subjektams;
33. ragina Komisiją atkreipti dėmesį į tuos atvejus, kai, tik suteikus leidimą jungtis, padidėja vartotojų kainos arba atitinkamai sumažėja produkto kokybė;
34. teigiamai vertina 2013 m. gruodžio 5 d. pateiktą Komisijos pasiūlymą dėl susijungimų supaprastinimo ir jos naujausioje baltojoje knygoje[29] išdėstytus pasiūlymus, tačiau ragina daug aiškiau apibrėžti rinkos dalies, įtakos rinkoje ir jų nustatymo sąvokas;
35. pabrėžia, kad reikalinga peržiūra siekiant nustatyti, ar dabartinėje susijungimų kontrolės praktikoje atsižvelgiama į rinkų internacionalizaciją, ypač geografinio rinkų apibrėžimo aspektais; mano, kad Komisija turėtų atsižvelgti į tokios peržiūros rezultatus keisdama susijungimų kontrolės taisykles;;
36. ragina Komisiją atidžiai patikrinti, ar iš tiesų esama spragų jos įgaliojimuose prižiūrėti nekontrolinius mažumos akcijų paketus;
Pokyčiai sektoriuose
Energetika ir aplinka
37. pabrėžia, kad Europos ekonomikai ir jos konkurencingumui svarbus energijos tiekimo kainos prieinamumas, tvarumas ir saugumas; mano, kad konkurencijos politikoje į šį trilypį tikslą reikia atsižvelgti sprendžiant dabartinio rinkos susiskaidymo problemą, užtikrinant tinkamą ir savalaikį trečiojo dujų ir elektros energijos rinkų liberalizavimo dokumentų rinkinio įgyvendinimą, skatinant atskirti didmenines ir mažmenines paslaugas siekiant užkirsti kelią antikonkurenciniams veiksmams ir prisidedant prie energijos tiekimo prieinamomis kainomis namų ūkiams ir įmonėms; pripažįsta, kad naujosios Komisijos „Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gairės“ gali suvaržyti kai kurių valstybių narių pastangų skatinti atsinaujinančiosios energijos naudojimą; pabrėžia, kad valstybės pagalbos tvarių energijos šaltinių naudojimui reguliavimas turi būti kiek įmanoma vykdomas vadovaujantis tais pačiais principais kaip ir bet kuriame kitame sektoriuje, kartu atsižvelgiant į ES 2030 m. tikslus klimato bei energetikos srityse ir nacionalinius skirtumus;
38. pabrėžia, kad siekiant visiškai teisingos ir konkurencingos Europos energetikos rinkos svarbu vengti monopolinės praktikos; atsižvelgdamas į tai, ragina panaikinti tiekimo monopolijas ir naudotojams poveikio turinčią diskriminacinę praktiką; mano, kad Europos dujų rinka turėtų būti vystoma didinant jos energijos šaltinių įvairovę ir prieigą prie strateginės infrastruktūros, siekiant sukurti energetikos sąjungą su teisingomis ir stabiliomis kainomis;
39. ragina Komisiją pradėti tyrimus ir imtis būtinų veiksmų siekiant užtikrinti, kad elektros perdavimo sistemos operatoriai (angl. TSO) sudarytų visas galimybes elektros energijos rinkai naudotis esamomis elektros energijos jungtimis, siekiant pagerinti ES elektros energijos vidaus rinkos veikimą ir padėti įgyvendinti ES 2030 m. tikslus klimato ir energetikos srityse kuo mažesnėmis socialinėmis ir ekonominėmis sąnaudomis Sąjungos lygmeniu;
40. primygtinai ragina Komisiją numatyti bendrojoje rinkoje veikiančioms biržinėms ir prašymą įtraukti į biržos sąrašus teikiančioms bendrovėms reikalavimą teikti ataskaitas apie iškastinio kuro atsargas ir galimą išmetamo CO2 kiekį, taip pat teikti teisingas bei patikimas apibendrintas aplinkosaugos ataskaitos ir viešai skelbti atsargų lygį bei išlakų kiekį naudojantis atitinkamomis apskaitos gairėmis, nes tai itin svarbu, siekiant užtikrinti vienodas veiklos sąlygas tvarioje investicijų rinkoje;
41. ragina Komisiją išnagrinėti, kokiu mastu svarbių žaliavų tiekėjų koncentracija gali sukurti nevienodas veiklos sąlygas ir būti žalinga sektorių klientų veiklai bei nepalanki ekologiškai efektyvesnei ekonomikai; mano, kad kai kurios iš šių medžiagų yra itin svarbios ekologiškai efektyvių technologijų ir inovacijų, reikalingų ekologiniams tikslams pasiekti, vystymuisi;
42. pakartoja, kad konkurencijos politika turėtų prisidėti prie skaidrumo, atvirų standartų ir sąveikumo skatinimo, siekiant išvengti to, kad tam tikri energetikos sektoriaus rinkos dalyviai technologiškai susaistytų vartotojus ir klientus; primygtinai ragina Komisiją atidžiai stebėti konkurencijos lygį, nes trys didžiausi rinkos dalyviai vis dar užima apie 75 % elektros energijos ir daugiau kaip 60 % dujų rinkos, nors tos rinkos nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio vidurio buvo laipsniškai atveriamos; ragina Komisiją užtikrinti tinkamą konkurenciją energetikos rinkoje, siekiant pagerinti valstybės paramą inovacijoms ir prieigą prie atsinaujinančiųjų energijos šaltinių;
43. prašo Komisiją užtikrinti, kad energetikos srities reglamentai ir direktyvos būtų tinkamai perkeliami ir taikomi visose valstybėse narėse; ragina Komisiją būti itin budrią tuo atveju, kai kainos viršija ES vidurkį, nes aukštomis kainomis iškraipoma konkurencija ir kenkiama vartotojams;
Informacinės bei ryšių technologijos (IRT) ir žiniasklaida
44. mano, kad ES dedant pastangas įgyvendinti darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir investicijų tikslus bendrajai skaitmeninei rinkai tebeturi būti skiriamas pagrindinis vaidmuo; pripažįsta, kad konkurencijos politika svarbi siekiant sukurti bendrąją skaitmeninę rinką; mano, kad ES teisės aktų sistema turi greitai prisitaikyti prie rinkos pokyčių; ragina Komisiją peržiūrėti galiojančius konkurencijos teisės aktus, siekiant nustatyti, ar jie atitinka skaitmeninio amžiaus reikalavimus; mano, kad ataskaitoje „Prioritetai siekiant sukurti bendrąją skaitmeninę rinką Baltijos jūros regione“ (angl. „Priorities towards a Digital Single Market in the Baltic Sea Region“) išdėstyti prioritetai galėtų tapti visos ES tikslais;
45. džiaugiasi dėl to, kad už konkurenciją atsakinga Komisijos narė pranešė apie papildomus Komisijos atliekamus bendrovės „Google“ veiklos mobiliojo ryšio sektoriuje ir skaitmeninėje rinkoje apskritai tyrimus; apgailestauja, kad, nepaisant ketverių tyrimo metų ir trijų pasiūlymų dėl įsipareigojimų rinkinių, Komisija nepasiekė apčiuopiamų rezultatų sprendžiant pagrindinę konkurencijos problemą savo antimonopolinėje byloje prieš „Google“, t. y. lengvatinių sąlygų, kurias „Google“ rodydama paieškos užklausų rezultatus taiko savo pačios paslaugoms, problemą; pabrėžia, kad Komisija turi skubiai išspręsti „Google“ byla, siekiant užtikrinti vienodas veiklos sąlygas, jei nori, kad tebebūtų pasitikima jos skaitmeninės darbotvarkės strategija; primygtinai ragina Komisiją ryžtingai reaguoti į visas nustatytas problemas, imtis nediskriminavimo principu pagrįstų griežtų priemonių prieš konkurencijos pažeidimus sparčiai kintančiose ir dinamiškose skaitmeninėse rinkose, pavyzdžiui, internetinės paieškos ir reklamos rinkose, taip pat rasti ilgalaikį sprendimą dėl subalansuotos, teisingos ir atviros interneto paieškos struktūros;
46. ragina Komisiją ypač daug dėmesio skirti konkurencijos politikos priemonių ir žinių apie rinką sutelkimui, kad jos atitinkamai galėtų padėti įgyvendinti darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo darbotvarkę, be kita ko, bendrosios skaitmeninės rinkos srityje; atsižvelgdamas į tai, mano, kad svarbu toliau vystyti ekonominį ir teisinį konkurencijos klausimų vertinimo metodą ir dar labiau išvystyti rinkos stebėseną remiant platesnę Komisijos veiklą;
47. pabrėžia, kad naujos kartos plačiajuosčio ryšio sektoriuje buvusios monopolijos turi įspūdingą (daugiau kaip 80 %) rinkos dalį; primena, kad veiksminga konkurencija yra geriausia investicijų efektyvumo paskata ir suteikia vartotojams daugiausiai naudos pasirinkimo, kainos ir kokybės atžvilgiais; taigi ragina Komisiją tinkamai užtikrinti ex post ir ex ante konkurencijos taisyklių vykdymą, siekiant išvengti pernelyg didelės koncentracijos rinkoje ir piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, nes konkurencinis spaudimas yra labai svarbus siekiant užtikrinti, kad vartotojai galėtų gauti daugiausiai naudos iš aukštos kokybės paslaugų prieinamomis kainomis;
48. pabrėžia, kad konkurencijos ribojimas greičiausiai nepaskatins daugiau investuoti į plačiajuostį ryšį (net ir atokiose vietovėse), nes visiška bazinio plačiajuosčio ryšio paslaugų aprėptis Europoje pasiekta taikant reguliavimo sistemą, užtikrinančią prieigą prie dominuojančių operatorių tinklų;
49. mano, kad investicijos į naujos kartos plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą yra aiškiai pagrindinis skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės sukūrimo elementas, bet, siekiant kuo labiau padidinti investicijas, telekomunikacijų politika turėtų būti užtikrinama, kad visi rinkos dalyviai galėtų efektyviai investuoti, suteikiant jiems veiksmingą prieigą prie nedubliuojamo (angl. non-duplicable) tinklo turto ir konkrečiam tikslui pritaikytų didmeninės prieigos produktų;
50. ragina Komisiją grįsti savo sprendimus ir politinius pasiūlymus nuodugniai ir nešališkai atliekama teisingų, aktualių ir nepriklausomų duomenų rinkinių analize; visų pirma pabrėžia, kad kyla abejonių dėl to, ar teisingi pateikiami duomenys apie ES pasauliniu mastu prastesnius rezultatus sparčiojo plačiajuosčio ryšio srityje, įskaitant greitį galutiniams naudotojams, investicijas į infrastruktūrą ir atitinkamo sektoriaus finansinę būklę;
51. primena, jog siekiant užtikrinti, kad nebūtų skirtingai traktuojamos skirtingos interneto paslaugos ir būtų visapusiškai garantuota konkurencija, itin didelę reikšmę turi tinklo neutralumas;
52. pabrėžia, kad spręsti bendrosios skaitmeninės rinkos susiskaidymo problemą, be kita ko, tiriant esamų kliūčių tos rinkos pagrindiniuose sektoriuose pobūdį, užtikrinant atvirą internetą ir ES teisės aktuose įtvirtinant tinklo neutralumą, siekiant užtikrinti, kad visi interneto srautai būtų vertinami vienodai, jų nediskriminuojant, neribojant ir į juos nesikišant, yra labai svarbu siekiant skatinti konkurenciją ir suteikti postūmį ekonomikos augimui bei konkurencingumui ir vartotojų pasitikėjimui skaitmeniniu sektoriumi; laikosi nuomonės, kad atviri standartai ir sąveikumas naudingi sąžiningai konkurencijai; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad konkurencijos politika būtų aktuali ir ateityje, ir atsižvelgti į naujus pardavimo internetu būdus;
53. pabrėžia, kad stengiantis skatinti laisvą ir sąžiningą konkurenciją, be kita ko, kuriant bendrąją skaitmeninę rinką, taip pat kitais aspektais, susijusiais su paslaugų sektoriumi, derėtų veikti vartotojų ir MVĮ naudai; pakartoja, kad tokios pastangos padės padidinti vartotojų pasirinkimo galimybes ir kurti tokią aplinką, kurioje MVĮ ir labai mažoms įmonėms galės būti būdingas didesnis novatoriškumas ir kūrybiškumas; mano, jog įgyvendinant konkurencijos politiką itin svarbu, kad reguliavimo ir vykdymo užtikrinimo institucijos imtųsi skubių veiksmų prieš klaidinančią ir nesąžiningą praktiką;
Pasidalijamoji ekonomika
54. ragina Komisiją išnagrinėti, kaip ES teisėkūroje būtų galima atsižvelgti į pasidalijamosios (angl. sharing) ekonomikos augimą; mano, kad toks prisitaikymas reikalingas tam, kad būtų sudarytos vienodos veiklos sąlygos, kurias taikant užtikrinama sąžininga konkurencija tarp visų susijusių subjektų;
55. mano, kad įmonės, susijusios su vadinamąja pasidalijamąja ekonomika, turi mokėti mokesčius ir laikytis reguliavimo normų taip pat kaip tradicinis verslas, nes kitokia praktika ne tik yra iškraipytų konkurenciją, bet ir turėtų neigiamą fiskalinį poveikį valstybių narių finansams;
56. pabrėžia, kad itin svarbu veiksmingai prižiūrėti dominuojančių įmonių veiklą, o piktnaudžiavimo atveju – greitai reaguoti, nes neteisėta praktika gali sukelti ankstyvą mažų ir novatoriškų konkuruojančių įmonių pasitraukimą iš rinkos;
57. atkreipia dėmesį į tai, kad reguliavimo stygius pasidalijamojoje ekonomikoje suteikia kai kurioms įmonėms nesąžiningo pranašumo, tuo pat metu sumažindamas paskatas investuoti atitinkamuose sektoriuose;
Viešieji pirkimai
58. ragina valstybes nares laiku įgyvendinti naująsias ES viešųjų pirkimų taisykles, įskaitant nuostatas dėl kriterijų, susijusių su sutarties dalyku, pavyzdžiui, socialinių, ekologinių ir inovacinių ypatumų, taip pat dėl e. vyriausybės, e. viešųjų pirkimų ir padalijimo į dalis, siekiant skatinti sąžiningą konkurenciją ir užtikrinti ekonomiškai naudingiausius pasiūlymus valdžios institucijoms; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad jos būtų kuo plačiau taikomos siekiant išspręsti konkurencijos iškraipymo problemas dėl antikonkurencinio veiksmų derinimo konkursuose, piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi ir MVĮ prieigos ribojimo bei diskriminavimo; ragina Komisiją vykdyti savo veiksmus atsižvelgiant į pasaulinį kontekstą ir susiejant Sąjungos konkurencijos politika Europoje su raginimu atverti viešųjų pirkimų rinkas už ES ribų;
59. pabrėžia išsamių ir aiškių Komisijos parengtų gairių, skirtų įmonėms, ypač MVĮ, ir viešosios valdžios institucijoms, svarbą siekiant padėti šiems subjektams lengviau suprasti pastaruoju metu priimtus su viešaisiais pirkimais susijusius teisės aktus ir ypač juose numatytas naujas lankstumo nuostatas;
60. ragina Komisiją atidžiai stebėti pirkimų centralizavimą viešųjų pirkimų rinkose siekiant išvengti pernelyg didelio perkamosios galios sutelkimo ir slaptų susitarimų, taip pat išlaikyti MVĮ galimybes patekti į rinką pagal Europos iniciatyvą „Small Business Act“;
61. ragina Komisiją, kad, vykdydama viešųjų pirkimų procedūras per savo generalinius direktoratus ir agentūras, skirtų daugiau mažos vertės sutarčių ir sutarčių, kurių vertė didesnė negu 193 000 EUR, užuot kone išimtinai skyrusi vien preliminariąsias sutartis, kuriomis trukdoma atverti viešųjų pirkimų rinką Europos MVĮ, nes jos naudingos tik didelėms įmonėms ir konsorciumams, veikiantiems šalia sprendimus priimančių įstaigų;
Finansinės paslaugos
62. ketvirtą kartą iš eilės ragina skubiai liautis taikius valstybės pagalbos teikimo krizės sąlygomis tvarką bankininkystės sektoriui; pripažįsta, kad Komisijos 2013 m. rugpjūčio mėn. komunikatas dėl bankų nėra pakankamas siekiant apsaugoti Europos mokesčių mokėtojus ir apriboti pagalbos, kurią gali gauti bankai, apimtį; pabrėžia, kad valstybės pagalba bankininkystės sistemas nei padidino kreditavimą, nei atkūrė pasitikėjimą; ragina Komisiją toliau atidžiai stebėti bankų sektorių, siekiant sustiprinti konkurenciją Europos bankininkystės rinkose, taip kuo labiau padidinant naudą Sąjungos piliečiams; pabrėžia, kad svarbu sugrįžti prie įprasto valstybės pagalbos kontrolės taikymo, kai tik tai bus praktiškai įmanoma bankininkystės sektoriuje;
63. pabrėžia, kad nuostatų dėl kartelių vykdymo užtikrinimas padeda padidinti finansinių paslaugų sektoriaus skaidrumą;
64. ragina Komisiją atidžiai stebėti finansų sektorių, siekiant sustiprinti konkurenciją ir investuotojų bei vartotojų apsaugą Europos bankininkystės ir investicijų rinkoje; pažymi, kad dėl konsolidacijos bankų sektoriuje padidėjo keleto finansų įstaigų rinkos dalis ir ji dabar viršija prieš krizę buvusį lygį ir kad tuo pačiu metu išaugo finansinių investicijų verslas, kas nesuteikė jokios naudos realiajai ekonomikai Sąjungoje; mano, kad norint išlaikyti visapusiškai veiksmingą bendrąją rinką reikalingos vienodos finansų verslo subjektų veiklos sąlygos ir turi būti imtasi priemonių siekiant išvengti skaidrumo mažėjimo ir kartelio pobūdžio struktūrų plėtros;
65. pripažįsta, kad nuo pat krizės pradžios valstybės pagalbos kontrolė atliko svarbų sunkumus patiriančių bankų restruktūrizavimo ir pertvarkymo priemonės vaidmenį;
66. mano, kad krizės laikotarpiu valstybės pagalbos kontrolė turėtų būti sutelkta tiek į bankų sistemos stabilizavimą, tiek į nesąžiningos kredito teikimo sąlygų segmentacijos bei MVĮ diskriminacijos bendrojoje rinkoje problemų sprendimą;
67. mano, kad Komisija turėtų apsvarstyti galimybę valstybės pagalbą bankams susieti su sąlyga teikti paskolas MVĮ;
68. mano, kad bankininkystės taisyklėse turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad mažos įstaigos turi mažiau išteklių, skirtų užtikrinti, kad būtų laikomasi reikalavimų, ir todėl tos taisyklės turėtų būti kuo paprastesnės, kad būtų išvengta sukelti iškraipymų, palankių dideliems bankams;
69. ragina Komisiją atidžiai stebėti tas rinkas bankų sektoriuje, kuriose koncentracija yra didelė arba didėja, ypač dėl restruktūrizacijos kaip atsako į krizę; primena, kad oligopolinės rinkos yra ypač linkusios į antikonkurencinę praktiką; baiminasi, kad ši koncentracija gali galiausiai pakenkti vartotojams;
70. primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad bankai, prieš gaudami valstybės pagalbą, parduotų savo turimus akcijų paketus kitose bendrovėse, taip mažinant naštą mokesčių mokėtojams;
71. mano, kad ypatingą dėmesį reikia skirti elektroninių mokėjimų kortele rinkos susiskaidymui, įskaitant tokias problemas kaip paslaugų netekimas, kai vartotojai persikelia į kitą valstybę narę;
72. teigiamai vertina 2014 m. rugsėjo 11 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo priimtą sprendimą dėl kredito kortelių mokesčių nekonkurencingumo, taip pat sėkmingus Komisijos veiksmus, kuriais užtikrinama, kad standartizavimo procesai mokėjimų sektoriuje neturėtų poveikio patekimui į rinką ir inovacijoms; pakartoja Parlamento poziciją, kad reikėtų nustatyti kredito kortelių mokesčių viršutines ribas siekiant sumažinti nereikalingas išlaidas vartotojams; šiuo klausimu prašo Komisijos paspartinti mokėjimų mobiliuoju telefonu standartizavimo veiksmų apibendrinimo procesą, kartu užtikrinant, kad dėl jokių vykdomų veiksmų nebūtų išstumti nauji rinkos dalyviai ir nebūtų teikiama pirmenybė dominuojantiems rinkos dalyviams ir kad reguliavimo sistema būtų technologiškai neutrali siekiant palengvinti būsimus technologijų pokyčius;
73. mano, kad reikia atidžiai stebėti šio sektoriaus pokyčių išorinį poveikį; reiškia susirūpinimą dėl to, kad, atlikus finansinio reguliavimo standartizaciją, vienodo pobūdžio konkuruojantys subjektai taiko skirtingus standartus;
74. atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2008 m. padaryta didelė finansų sektoriaus reguliavimo pažanga; pabrėžia, kad reikia toliau spręsti finansų įstaigų, kurios yra „pernelyg didelės, kad žlugtų“, todėl ir toliau gauna netiesiogines subsidijas, problemą; mano, kad į būsimą ECON pranešimą dėl finansinių paslaugų teisės aktų poveikio vertinimo ir būklės apžvalgos derėtų įtraukti išsamią naujojo ES finansų reguliavimo konkurencingumo aspektų analizę, siekiant užtikrinti, kad ES bankai galėtų bet kokiomis aplinkybėmis konkuruoti su tarptautinėmis finansų įstaigomis;
Valstybės fiskalinė pagalba
75. pabrėžia, kad svarbu atlikti nuodugnią kiekvienos valstybės narės mokesčių teisės aktų analizę, siekiant, laikantis konkurencijos taisyklių ir atsižvelgiant į globalizaciją, nustatyti mokesčių suderinimo priemones, kuriomis remiamos MVĮ ir skatinamas jų augimas bei užtikrinama, kad valstybės narės būtų konkurencingos pasaulio rinkose;
76. reiškia susirūpinimą dėl galimos neteisėtos pelno mokesčio praktikos valstybėse narėse ir ragina Komisiją kuo greičiau užbaigti savo vykdomus išankstinių sprendimų dėl mokesčių tyrimus, pasinaudojant visais turimais įrodymais; ragina teikti pirmenybę mokesčių mažinimo, kuris gali būti viena iš neteisėtos valstybės pagalbos formų, atvejų tyrimams; pabrėžia, kad sąžiningesnė konkurencija mokesčių srityje yra būtina ES vidaus rinkos vientisumui, viešųjų finansų tvarumui ir konkurencijos sąlygų vienodumui;
77. atkreipia dėmesį į Tarptautinio tiriamosios žurnalistikos konsorciumo paskelbus vadinamuosius „LuxLeaks“ dokumentus; palankiai vertina už konkurenciją atsakingos Komisijos narės įsipareigojimą atlikti nuodugnų ir nepriklausomą valstybių narių išankstinių mokesčių sprendimų praktikos ir jos atitikties ES konkurencijos teisei tyrimą; pažymi, kad kai kurių įmonių vykdomas mokesčių vengimas iškraipo konkurenciją bendrojoje rinkoje; ragina Komisiją energingai užtikrinti ES valstybės pagalbos kontrolės taisyklių vykdymą;
78. ragina Komisijos pirmininką užtikrinti, kad dabartiniai ir būsimi valstybių narių išankstinių sprendimų dėl mokesčių praktikos tyrimai, kuriems vadovaus už konkurenciją atsakinga Komisijos narė, būtų nepriklausomi; reikalauja, kad Parlamentas būtų nuolat bendrais bruožais informuojamas apie šių tyrimų pažangą, siekiant užtikrinti, kad jie būtų vykdomi skaidriai ir nepriklausomai; ragina Komisiją kuo greičiau pateikti ataskaitą su savo išvadomis; primena už konkurenciją atsakingos Komisijos narės įsipareigojimą apsvarstyti įmonių įgyvendinamos ir valstybių skatinamos agresyvaus mokesčių vengimo praktikos platesnį poveikį konkurencijai, taip pat pratęsti tyrimą, jei nustačius faktus atrodys, kad tai naudinga;
Žemės ūkio produktų perdirbimo pramonė
79. ragina Komisiją atliekant būsimą BŽŪP reformos peržiūrą ištirti bendro pervestų lėšų finansavimo klausimą, ragina supaprastinti su konkurencingumu susijusias ekologiniu požiūriu svarbioms vietovėms (angl. EFA) taikomas priemones ir atlikti konkurencijos atžvilgiu neutralią EPSV koeficientų tarpiniams pasėliams ir azotą fiksuojantiems pasėliams peržiūrą;
80. ragina Komisiją, atsižvelgiant į neseniai jos atliktą šiuolaikinės mažmeninės prekybos ekonominio poveikio pasirinkimui ir inovacijai ES maisto sektoriui apžvalgą, išnagrinėti galimą didelių prekybos centrų, dominuojančių rinkoje tokiu mastu, kad jų bendra perkamoji galia iškraipo tiekimo grandinių konkurenciją tiek Europoje, tiek besivystančiose šalyse, poveikį;
Farmacijos ir sveikatos priežiūros paslaugų sektorius
81. pažymi, kad dėl nacionalinio reguliavimo šis sektorius susiskaidęs; teigiamai vertina ES konkurencijos politikos indėlį šalinant dirbtines kliūtis, kuriomis varžomos galimybės patekti į rinką;
82. ragina vertinant atvejus, susijusius su laikina kainodara, taikyti specialią tvarką naujoviškiems vaistams ir medicinos procedūroms;
83. atkreipia dėmesį į tai, kad konkurencijos politika gali būti naudinga gerinant prieigą prie generinių vaistų;
Transporto ir pašto paslaugos
84. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti vienodas veiklos sąlygas, sudarančias galimybes ne tik laisvai, bet ir sąžiningai visų rūšių transporto konkurencijai; vis dėlto taip pat pripažįsta, kad turi būti deramai atsižvelgiama į konkrečių nacionalinės transporto teisės nuostatų įvairovę; pabrėžia, kad transporto infrastruktūra yra labai svarbi fizinių ir juridinių asmenų išlikimui ir gerovei, ypač retai apgyvendintuose regionuose ir atokiose salose;
85. ragina Komisiją ir valstybes nares padidinti savo pastangas, skirtas užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir geresnę paslaugų kokybę geležinkelių sektoriuje, taip pat valdant uostų ir oro uostų tinklus, ypač jeigu jų valdymas yra centrinės valdžios monopolijos; pabrėžia, kad konkurencija nebūtinai reiškia esamų paslaugų privatizaciją; taip pat ragina Komisiją užtikrinti, kad vežėjai nepiktnaudžiautų savo dominuojančia padėtimi tam tikruose oro uostuose;
86. mano, kad Komisija turėtų toliau stiprinti konkurencijos politikos ir transporto politikos sąsajas, kad būtų padidintas Europos transporto sektoriaus konkurencingumas, ir toliau daryti pažangą siekiant užbaigti kurti bendrąją transporto rinką;
87. ragina Komisiją užbaigti bendros Europos geležinkelių erdvės kūrimą, užtikrinti visišką pinigų srautų tarp infrastruktūros valdytojų ir geležinkelio įmonių skaidrumą, be to, patikrinti, ar kiekviena valstybė narė turi stiprią ir nepriklausomą nacionalinę reguliavimo instituciją;
88. pabrėžia, kad bendrajai rinkai krovinių gabenimo geležinkeliais sektoriuje turi įtakos neteisingas arba nevisiškas ES teisės aktų perkėlimas valstybėse narėse ir tarpvalstybinio judumo kliūtys, kurios trukdo konkurencijai ir augimui; ragina Komisiją patikrinti, ar skirtingose valstybėse narėse esančios techninės ar rinkos kliūtys, pvz., bėgių vėžės, energijos tiekimas ir signalizavimo sistemos, gali būti laikomos konkurencijos taisyklių pažeidimais;
89. ragina Komisiją pateikti pagrįstą apžvalgą siekiant išsiaiškinti, kurie oro vežėjai turi pranašumą prieš kitus paslaugų teikėjus dėl taikomų specialių sąlygų ar įtariamo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi tam tikruose oro uostuose;
90. reiškia susirūpinimą dėl taisyklių, susijusių su tarptautiniu kelių transportu, pavyzdžiui, kabotažo ir poilsio laiko kelių transporto sektoriuje taisyklių, skirtingo įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo valstybėse narėse, taip pat dėl galimo socialinio dempingo praktikų transporto paslaugų srityje plačiąja prasme, be to, mano, kad šios problemos turi būti sprendžiamos;
91. palankiai vertina prieš tarptautines automobilių nuomos įmones nukreiptą Komisijos iniciatyvą, kuria siekiama nutraukti praktiką, kuria vartotojams, atsižvelgiant jų gyvenamąją šalį, neleidžiama pasinaudoti geriausiomis siūlomomis kainomis; pabrėžia, kad vartotojams neturėtų būti užkertamas kelias pasinaudoti geriausia siūloma kaina perkant prekes ar paslaugas bendrojoje rinkoje.
92. ragina Komisiją imtis veiksmų automobilių nuomos sektoriaus susiskaidymui mažinti, nes šiuo metu dėl nacionalinio reglamentavimo labai padidėja tarpvalstybinio judėjimo sąnaudos, o tai kenkia bendrajai rinkai;
93. pabrėžia, kad pastangos skatinti ES konkurencingumą visada turi būti naudingos visuomenei; pripažįsta, kad esama sąsajos tarp veiksmingos ES konkurencijos politikos ir poreikio daug investuoti į svarbiausias viešąsias paslaugas, įskaitant transporto paslaugas;
Kultūra ir sportas
94. ragina Komisiją išnagrinėti tarptautinių sporto federacijų taikomą suvaržymų ir piktnaudžiavimų praktiką, pavyzdžiui, kai nariams atimama teisė dalyvauti alternatyviuose sporto renginiuose, kuriems atitinkamos federacijos nedavė leidimo, ir šio reikalavimo nesilaikymo atveju sportininkams, pareigūnams ir treneriams visam laikui uždraudžiama dalyvauti olimpinėse žaidynėse, pasaulio čempionatuose ir panašiose varžybose;
Tarptautiniai aspektai
95. ragina į Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimą įtraukti skyrių dėl konkurencijos, jame įrašant nuostatas, kuriomis reglamentuojami antimonopolinės politikos, bendrovių susijungimų, valstybinių įmonių, subsidijų ir nevienodų patekimo į rinką galimybių klausimai; ragina žiniasklaidoje informaciją apie tokiuose susitarimuose numatytas priemones ir tokių susitarimų problemas ir laimėjimus pateikti neutraliai;
96. pripažįsta ir palaiko Komisijos poreikį sustiprinti konkurencijos politikos vaidmenį tarptautiniame ekonominiame bendradarbiavime, be kita ko, bendradarbiaujant su konkurencijos agentūromis visame pasaulyje; primena, kad toks su reguliavimu ir teisės normų vykdymo užtikrinimu susijęs bendradarbiavimas padeda užtikrinti vienodas veiklos sąlygas Europos įmonėms, veikiančioms pasaulinėse rinkose;
97. pabrėžia, kad tarptautinis bendradarbiavimas yra labai svarbus siekiant globalizacijos sąlygomis veiksmingai taikyti konkurencijos teisės principus; taigi ragina Komisiją puoselėti glaudesnį tarptautinį bendradarbiavimą su konkurencija susijusiais klausimais;
98. ragina Komisiją ištirti galimybę sudaryti susitarimus dėl konkurencijos su daugiau trečiųjų šalių, kad būtų lengviau keistis informacija tarp tyrimus atliekančių institucijų; pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu neseniai su Šveicarija sudarytas susitarimas dėl konkurencijos galėtų būti pavyzdžiu būsimiems šio pobūdžio susitarimams;
Europos Parlamento vaidmuo
99. pabrėžia, kad pagrindų susitarime numatytos nuostatos dėl vienodų Parlamento ir Tarybos teisių, susijusių su dalyvavimu posėdžiuose ir informacijos teikimu rengiant konkurencijos politikos srities teisės aktus ir neprivalomas priemones;
100. pabrėžia labai svarbų Europos Parlamento vaidmenį, susijusį su atstovavimu Europos vartotojų interesams tinkamai įgyvendinant konkurencijos taisykles;
101. teigiamai vertina Parlamento, kaip vienos iš teisėkūros institucijų, priėmusių Ieškinių dėl žalos, patirtos dėl antimonopolinių taisyklių pažeidimo, atlyginimo direktyvą, vaidmenį ir mano, kad šios direktyvos priėmimo procedūros yra pavyzdys institucijų ateities bendradarbiavimui konkurencijos klausimais;
102. pakartoja, kad formuojant konkurencijos politiką Komisija turi būti visapusiškai atskaitinga ir imtis veiksmų reaguodama į Parlamento rezoliucijas;
103. ragina Komisijos narę įsipareigoti dažnai dalyvauti susitikimuose su atitinkamais Parlamento komitetais bei Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto darbo grupe konkurencijos klausimais;
104. mano, kad įgyvendinant konkurencijos politiką EP turėtų turėti bendro sprendimo priėmimo įgaliojimus; apgailestauja, kad SESV 103 ir 109 straipsniuose numatytos tik konsultacijos su Parlamentu; mano, kad negalima taikstytis su šia demokratijos stoka; siūlo šį trūkumą kuo greičiau pašalinti naudojant tarpinstitucinius susitarimus konkurencijos politikos srityje ir ištaisyti kitą kartą keičiant Sutartis;
Komisijos prioritetai konkurencijos politikos srityje
105. pabrėžia už konkurenciją atsakingos Komisijos narės vaidmenį skatinant darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą, taip pat bendrosios skaitmeninės rinkos, energetikos politikos, finansinių paslaugų, pramonės politikos ir kovos su mokesčių slėpimu srityse;
106. primygtinai ragina Komisiją parengti gaires ir procedūras pagal ECN, užtikrinant efektyvią valstybių narių išankstinių sprendimų dėl mokesčių atitikties valstybės pagalbos taisyklėmis priežiūrą;
107. teigiamai vertina Komisijos įsipareigojimą veiksmingai užtikrinti konkurencijos taisyklių vykdymą kovos su monopolijomis ir kartelių politikos, bendrovių susijungimų ir valstybės pagalbos srityse, taip pat išsaugoti konkurencijos priemonių aktualumą atsižvelgiant į rinkos pokyčius ir puoselėti novatoriškumą skatinančios konkurencijos dvasią tiek ES, tiek pasauliniu mastu;
108. ragina Komisiją įvertinti savo veiklą neseniai nagrinėtose antimonopolinėse bylose ir atsižvelgti į pateiktus priekaištus dėl formalių aspektų;
109. ragina Komisiją parengti suderintus pasiūlymus dėl konkurencijos mokesčių srityje ir pateikti juos Tarybai;
110. ragina Komisiją ir toliau kasmet teikti Parlamentui ataskaitas apie konkurencijos politikos taikymo pokyčius ir poveikį;
111. palankiai vertina Komisijos narės klausyme jos prisiimtus įsipareigojimus, ypač dėl būsimo bendradarbiavimo ir santykių stiprinimo su Parlamentu;
112. ragina Komisiją labiau stengtis skatinti aktyvią konkurencijos politiką, kuri yra vienas iš socialinės rinkos ekonomikos ramsčių;
113. laikosi nuomonės, kad rezultatų suvestinė precedentų rinkinio (angl. casebook) forma turėtų būti kuo greičiau pateikta vartotojams ir įmonėms;
114. atkreipia dėmesį į daugelyje valstybių narių išliekantį neaiškumą, ar lėšos Europos vartotojų centrams laikomos neteisėta valstybės pagalba; yra susirūpinęs, kad dėl to kyla pavojus šių centrų veiklos finansavimui; ragina Komisiją kuo greičiau informuoti valstybes nares apie būtinybę pranešti Komisijai apie tokį finansavimą, siekiant užtikrinti tolesnę Europos vartotojų centrų vykdomą paramos veiklą;
115. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad visų politinių lygmenų valdžios institucijos įsipareigotų visais atžvilgiais laikytis valstybės pagalbos taisyklių;
116. ragina įsteigti jungtinį organą, kuriame dalyvautų Parlamento, Tarybos bei Komisijos atstovai ir mokslininkai ir kuris analizuotų konkurencijos politikos ilgalaikes tendencijas ir būsimą raidą į ateitį orientuotuose sektoriuose, pavyzdžiui, skaitmeninės ekonomikos ir energetikos sektoriuose;
117. ragina atlikti sąžiningą analizę, kas yra atsakinga nacionalinė mokesčių politika, ypač nesąžiningos mokesčių politikos bei mokestinių susitarimų ir išimčių, kurios iškraipo konkurenciją, aspektais, kad ateityje būtų galima imtis veiksmingų priemonių prieš tokią praktiką;
°
° °
118. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir nacionalinėms konkurencijos institucijoms.
- [1] OL L 1, 2003 1 4, p. 1.
- [2] OL L 61, 2009 3 5, p. 1.
- [3] OL L 24, 2004 1 29, p. 1.
- [4] OL C 270, 2008 10 25, p. 8.
- [5] OL C 10, 2009 1 15, p. 2.
- [6] OL C 72, 2009 3 26, p. 1.
- [7] OL C 195, 2009 8 19, p. 9.
- [8] OL C 16, 2009 1 22, p. 1.
- [9] OL C 216, 2013 7 30, p. 1.
- [10] OL C 8, 2012 1 11, p. 4.
- [11] OL L 7, 2012 1 11, p. 3.
- [12] OL C 8, 2012 1 11, p. 15.
- [13] OL L 114, 2012 4 26, p. 8.
- [14] OL C 153 E, 2013 5 31, p. 51.
- [15] Priimti tekstai, P7_TA(2013)0026.
- [16] OL C 184, 2008 7 22, p. 13.
- [17] Priimti tekstai, P7_TA(2013)0267.
- [18] OL L 304, 2010 11 20, p. 47.
- [19] OL C 304 E, 2005 12 1, p. 114.
- [20] OL C 293 E, 2006 12 2, p. 143.
- [21] OL C 146 E, 2008 6 12, p. 105.
- [22] OL C 87 E, 2010 4 1, p. 43.
- [23] OL C 349 E, 2010 12 22, p. 16.
- [24] OL C 136 E, 2012 5 11, p. 60.
- [25] OL C 239 E, 2013 8 20, p. 97.
- [26] Priimti tekstai, P7_TA(2013)0268.
- [27] Priimti tekstai, P7_TA(2013)0576.
- [28] Priimti tekstai, P7_TA(2014)0079.
- [29] COM(2014) 0449, 2014 m. liepos 9 d.
AIŠKINAMOJI DALIS
Turėtų būti akivaizdu, kad konkurencijos politika ir apskritai konkurencingumas turi esminės svarbos visos ES būklei ir sėkmei, taigi ir jos piliečiams. Tik puoselėdami novatoriškumo ir konkurencingumo dvasią galėtume pagaliau užbaigti finansinę krizę. Taikydami veiksmingą konkurencijos politiką galime išsaugoti ir padidinti ES svarbą pasaulyje. Atnaujinus politinius Parlamento įgaliojimus, konkurencingumo klausimas turi būti prioritetiniu mūsų politinėje darbotvarkėje.
Kadangi siekiame puoselėti Europos Sąjungos konkurencingumą ir nuolat tobulinti konkurencijos politiką, pranešėjas nori pabrėžti, kad Europos Parlamentas turi atlikti svarbų vaidmenį šioje srityje. Pranešėjas teigiamai vertina Komisijos narės klausymo ECON komitete metu jos prisiimtus įsipareigojimus, be kita ko:
– visais lygmenimis užmegzti glaudžius ir produktyvius santykius su Parlamentu;
– griežtai ir nešališkai užtikrinti ES konkurencijos taisyklių vykdymą;
– laikytis subsidiarumo principo ir gerbti nacionalinių teismų sprendimus konkurencijos politikos srityje;
– ryžtingai kovoti su karteliais;
– tirti monopolinę ar dominuojančią padėtį turinčių bendrovių veiklą, kad jos nepiktnaudžiautų savo įtaka rinkoje;
– užtikrinti tolesnius valstybės pagalbos modernizavimo veiksmus;
– stebėti finansų sektorių siekiant prižiūrėti valstybės pagalbos teikimą, ypač po būsimų ECB testavimų nepalankiausiomis sąlygomis;
– glaudžiai bendradarbiauti su kitomis valdžios institucijomis trečiosiose šalyse ir tarptautinėmis organizacijomis siekiant tirti įtariamus neteisėto mokesčių lengvatų, susijusių su valstybės pagalba, naudojimo atvejus ir apsvarstyti, kaip vykdant konkurencijos politiką galima padėti įgyvendinti ES mokesčių politiką ir panašias politikos kryptis;
– užtikrinti skaidrumą visuose savo susitikimuose su išorės suinteresuotaisiais subjektais;
– formuoti ES konkurencijos politiką nepažeidžiant jokių Sutarčių nuostatų;
Pranešėjas norėtų, kad šie įsipareigojimai būtų įtraukti į Komisijos narės strateginius ateinančių penkerių metų prioritetus. Pranešėjas pageidautų, kad, siekiant sustiprinti institucijų dialogą konkurencijos klausimais, už konkurenciją atsakinga Komisijos narė įsipareigotų periodiškai dalyvauti susitikimuose su Europos Parlamento atstovais (tiek atitinkamų komitetų posėdžiuose, tiek susitikimuose su mažesnėmis tuo besidominčių EP narių grupėmis). EP nariai išrinkti tam, kad atstovautų savo rinkėjų interesus ir rūpintųsi jų problemomis. Konkurencijos politika turi būti naudinga vartotojams, verslo subjektams ir visai visuomenei. Pranešėjas ypač pageidautų, kad Europos Parlamentas turėtų įtakos Sąjungos politikos formavimui bendrosios skaitmeninės rinkos, energetikos sektoriaus, finansų paslaugų, pramonės ir transporto sektorių srityse.
Pranešėjas mano, kad ataskaitoje „Prioritetai siekiant sukurti bendrąją skaitmeninę rinką Baltijos jūros regione“ (angl. „Priorities towards a Digital Single Market in the Baltic Sea Region“) išdėstyti prioritetai turėtų tapti visos ES tikslais kuriant tikrai bendrą skaitmeninę rinką. Be kita ko, derėtų atsižvelgti į šiuos klausimus:
– pasitikėjimas,
– privatumas ir duomenų apsauga,
– elektroniniai nusikaltimai ir saugumas,
– skaitmeninis turinys ir autorių teisės,
– sąveikumas ir standartai,
– elektroniniai mokėjimai,
– elektroninis sutarčių sudarymas, konkursų skelbimas, sąskaitų pateikimas,
– elektroninė valdžia,
– skaitmeninė infrastruktūra,
– elektroniniai viešieji pirkimai,
– viešojo sektoriaus informacija ir atvirieji duomenys,
– tarptinkliniai ryšiai,
– elektroniniai tarpininkai.
Naujosios kadencijos Europos Komisijos veikla pagrįsta darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo, investicijų ir konkurencingumo tikslais, o tiems tikslams pasiekti skirtai politikai skatinti ir derinti sukurtos naujos pirmininko pavaduotojų pareigybės. Pranešėjas teigiamai vertina naujosios Komisijos narių, ypač už konkurenciją atsakingos Komisijos narės, parodytą pasiryžimą formuojant politiką bendradarbiauti su kitais Komisijos nariais, ypač su Komisijos pirmininko pavaduotoju, atsakingu už darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą, investicijas ir konkurencingumą, Komisijos pirmininko pavaduotoju, atsakingu už bendrąją skaitmeninę rinką, ir Komisijos pirmininko pavaduotoju, atsakingu už Energetikos sąjungą. Kad konkurencijos ir valstybės pagalbos sričių politika ir su šiomis politikos sritimis susijusios bendrojo pobūdžio priemonės būtų tinkamos ir veiksmingos, jos bus rengiamos bendradarbiaujant su Komisijos pirmininko pavaduotoju, atsakingu už darbo vietų kūrimą, augimą, investicijas ir konkurencingumą. Siekiant baigti kurti bendrąją rinką itin svarbus bendradarbiavimas tarp skirtingų sektorių subjektų ir iniciatyvų derinimas.
ES konkurencijos politika buvo labai naudinga didinant vartotojų gerovę ir iki šiol yra esminė priemonė, kurią taikant šalinamos kliūtys laisvam prekių, paslaugų, asmenų ir kapitalo judėjimui. Pranešėjas norėtų šiuo faktu pasiremti ir mano, kad konkurencijos politika tebėra esminė bendrosios rinkos išsaugojimo ir vartotojų interesų apsaugos priemonė. Prasidedant naujai Parlamento kadencijai pranešėjas norėtų, kad būtų įvertintos dabartinės konkurencijos politikos iniciatyvos, o po to būtų pateikti nauji pasiūlymai arba dabartinių taisyklių pakeitimai, kuriais būtų sprendžiamos mums kylančios problemos.
Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ (23.1.2015)
pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui
dėl metinės ES konkurencijos politikos ataskaitos
(2014/2158(INI))
Nuomonės referentė: Kaja Kallas
PASIŪLYMAI
Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. pabrėžia, kad spręsti bendrosios skaitmeninės rinkos susiskaidymo problemą, be kita ko, tiriant esamų kliūčių tos rinkos pagrindiniuose sektoriuose pobūdį, užtikrinant atvirą internetą ir ES teisės aktuose įtvirtinant tinklo neutralumą, siekiant užtikrinti, kad visi interneto srautai būtų vertinami vienodai, jų nediskriminuojant, neribojant ir į juos nesikišant, yra labai svarbu siekiant skatinti konkurenciją ir suteikti postūmį ekonomikos augimui bei konkurencingumui ir vartotojų pasitikėjimui skaitmeniniu sektoriumi; laikosi nuomonės, kad atviri standartai ir sąveikumas naudingi sąžiningai konkurencijai; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad konkurencijos politika būtų aktuali ir ateityje, ir atsižvelgti į naujus pardavimo internetu būdus;
2. pabrėžia, kad stengiantis skatinti laisvą ir sąžiningą konkurenciją, be kita ko, kuriant bendrąją skaitmeninę rinką, taip pat kitais aspektais, susijusiais su paslaugų sektoriumi, derėtų veikti vartotojų ir MVĮ naudai; pakartoja, kad tokios pastangos padės padidinti vartotojų pasirinkimo galimybes ir kurti tokią aplinką, kurioje MVĮ ir labai mažoms įmonėms galės būti būdingas didesnis novatoriškumas ir kūrybiškumas; mano, jog įgyvendinant konkurencijos politiką itin svarbu, kad reguliavimo ir vykdymo užtikrinimo institucijos imtųsi skubių veiksmų prieš klaidinančią ir nesąžiningą praktiką;
3. pažymi, kad interneto paieškos sistemų ir reklamos rinka ypač svarbi užtikrinant konkurencingumą bendrojoje skaitmeninėje rinkoje; taigi ragina Komisiją visapusiškai užtikrinti konkurencijos taisyklių vykdymą ir spręsti su konkurencija susijusias problemas šiose rinkose, atsižvelgiant į visą bendrosios skaitmeninės rinkos struktūrą ir naudojant visas Komisijai prieinamas priemones, siekiant pagerinti padėtį konkurencijos srityje, kad būtų galima rasti konkurencijos gynimo priemonių, kurios būtų naudingos visiems subjektams; mano, kad reikėtų atidžiau stebėti piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, kurią skaitmeniniame sektoriuje, ypač naujųjų skaitmeninių vartotojo vartotojui teikiamų (angl. peer-to-peer) paslaugų srityje, sukuria pradininko pranašumai ir tinklo privalumai, atvejus;
4. šiuo klausimu pabrėžia, kad sąžininga konkurencija reiškia ne tik tai, kad neturėtų būti piktnaudžiaujama įtaka rinkoje, bet ir kad turėtų būti pakankamai rinkos dalyvių, o rinkos turėtų likti atviros naujiems rinkos dalyviams; taigi ragina Komisiją ištirti esamų kliūčių dalyvauti bendrosios skaitmeninės rinkos pagrindiniuose sektoriuose pobūdį;
5. labai palankiai vertina Komisijos narės M. Vestager klausymuose Parlamente jos prisiimtus įsipareigojimus, ypač dėl glaudesnio bendradarbiavimo su Parlamentu; palankiai vertina jos pastabą, kad apsauga nuo konkurencijos iškraipymų ir piktnaudžiavimų dominuojančia padėtimi skaitmeninėje ekonomikoje galiausiai naudinga vartotojams; atsižvelgia į Komisijos savarankiškumą vykdant antimonopolines procedūras ir priimant sprendimus antimonopolinėse bylose, be kita ko, dėl skundų; pabrėžia, jog reikia, kad valdžios institucijų, kurios atsako už konkurencijos ir duomenų apsaugos taisyklių įgyvendinimą, veikla būtų skaidresnė;
6. mano, kad Sąjungos konkurencijos politika neturi kenkti kitoms politikos kryptims; ragina Sąjungą ir valstybes nares skatinti Europos pasaulinių lyderių vystymąsi ekonomikos augimui svarbiose srityse, pavyzdžiui, skaitmeniniame sektoriuje;
7. ragina valstybes nares laiku įgyvendinti naująsias ES viešųjų pirkimų taisykles, įskaitant nuostatas dėl kriterijų, susijusių su sutarties dalyku, pavyzdžiui, socialinių, aplinkos ir inovacinių ypatumų, taip pat dėl e. vyriausybės, e. viešųjų pirkimų ir padalijimo į dalis, siekiant skatinti sąžiningą konkurenciją ir užtikrinti ekonomiškai naudingiausius pasiūlymus valdžios institucijoms; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad jos būtų kuo plačiau taikomos siekiant išspręsti konkurencijos iškraipymo problemas dėl antikonkurencinio veiksmų derinimo konkursuose, piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi ir MVĮ prieigos ribojimo bei diskriminavimo; ragina Komisiją vykdyti savo veiksmus atsižvelgiant į pasaulinį kontekstą ir susiejant Sąjungos konkurencijos politika Europoje su raginimu atverti viešųjų pirkimų rinkas už ES ribų;
8. pabrėžia išsamių ir aiškių Komisijos parengtų gairių, skirtų įmonėms, ypač MVĮ, ir viešosios valdžios institucijoms, svarbą siekiant padėti šiems subjektams lengviau suprasti pastaruoju metu priimtus su viešaisiais pirkimais susijusius teisės aktus ir ypač juose numatytas naujas lankstumo nuostatas;
9. ragina Komisiją atidžiai stebėti pirkimų centralizavimą viešųjų pirkimų rinkose siekiant išvengti pernelyg didelio perkamosios galios sutelkimo ir slaptų susitarimų, taip pat išlaikyti MVĮ galimybes patekti į rinką pagal Europos iniciatyvą „Small Business Act“;
10. ragina Komisiją, kad, vykdydama viešųjų pirkimų procedūras per savo generalinius direktoratus ir agentūras, skirtų daugiau mažos vertės sutarčių ir sutarčių, kurių vertė didesnė negu 193 000 EUR, užuot kone išimtinai skyrusi vien preliminariąsias sutartis, kuriomis trukdoma atverti viešųjų pirkimų rinką Europos MVĮ, nes jos naudingos tik didelėms įmonėms ir konsorciumams, veikiantiems šalia sprendimus priimančių įstaigų;
11. palankiai vertina tai, kad priimta Ieškinių dėl žalos, patirtos dėl konkurencijos teisės nuostatų pažeidimo, atlyginimo direktyva, kuria nukentėjusiesiems dėl ES antimonopolinių taisyklių pažeidimo suteikiama galimybė gauti kompensaciją; mano, kad savalaikis ir tinkamas Direktyvos įgyvendinimas yra itin svarbus siekiant įvertinti jos numatomą teigiamą poveikį gerinant MVĮ ir individualių vartotojų galimybes pateikti ieškinius; pabrėžia, kad siekiant įgyvendinti ES konkurencijos politikos tikslus itin svarbu šioje srityje užtikrinti teisę kreiptis į teismus ir, esant reikalui, galimybę teikti kolektyvinį ieškinį; ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip valstybės narės šią direktyvą perkelia į nacionalinę teisę, ir užtikrinti, kad direktyvos nuostatos visoje ES būtų taikomos vienodai;
12. atkreipia dėmesį į daugelyje valstybių narių išliekantį neaiškumą, ar lėšos Europos vartotojų centrams laikomos neteisėta valstybės pagalba; yra susirūpinęs, kad dėl to kyla pavojus šių centrų veiklos finansavimui; ragina Komisiją kuo greičiau informuoti valstybes nares apie būtinybę pranešti Komisijai apie tokį finansavimą, siekiant užtikrinti tolesnę Europos vartotojų centrų vykdomą paramos veiklą;
13. palankiai vertina Baltąją knygą „Veiksmingesnė ES susijungimų kontrolė“, kuria siekiama pagerinti ir supaprastinti procedūras; mano, kad veiksmingos priemonės konkurencijos iškraipymo problemoms išspręsti yra labai svarbios bendrosios rinkos veikimui ir galiausiai naudingos vartotojams; mano, kad, nors kai kuriais atvejais nekontrolinių mažumos akcijų paketų įsigijimas gali būti žalingas konkurencijai, turėtų būti rasta derama pusiausvyra tarp konkurencijos iškraipymo problemų sprendimo ir nederamos naštos įmonėms sukūrimo;
14. mano, kad dėl nepakankamos konkurencijos tinklų pramonės šakose reikia labiau derinti politinius ir reguliavimo veiksmus, antimonopolinių taisyklių vykdymo užtikrinimą ir viešąsias bei privačias investicijas į infrastruktūrą; palankiai vertina tai, kad Komisija ketina spręsti esamas energijos rinkos problemas; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia sąžiningos konkurencijos ir konkurencijos taisyklių įgyvendinimo svarbą, nes tai padeda užtikrinti tvarumą, konkurencingumą ir tiekimo saugumą;
15. teigiamai vertina 2014 m. rugsėjo 11 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo priimtą sprendimą dėl nekonkurencingų kredito kortelių mokesčių, taip pat sėkmingus Komisijos veiksmus, kuriais užtikrinama, kad standartizavimo procesai mokėjimų sektoriuje neturėtų poveikio patekimui į rinką ir inovacijoms; pakartoja Parlamento poziciją, kad reikėtų nustatyti kredito kortelių mokesčių viršutines ribas siekiant sumažinti nereikalingas išlaidas vartotojams; šiuo klausimu prašo Komisijos paspartinti mokėjimų mobiliuoju telefonu standartizavimo veiksmų apibendrinimo procesą, kartu užtikrinant, kad dėl jokių vykdomų veiksmų nebūtų išstumti nauji rinkos dalyviai arba nebūtų teikiama pirmenybė dominuojantiems rinkos dalyviams ir kad reguliavimo sistema būtų technologiškai neutrali siekiant palengvinti būsimus technologinius pokyčius;
16. pabrėžia, kad pagal Sutartį konkurencijos politika turi bendrosios rinkos matmenį ir kad vartotojų apsauga svarbi formuojant konkurencijos politiką; ragina Komisiją šioje srityje tęsti ankstesnės kadencijos Komisijos pradėtą struktūrinį dialogą su Parlamentu;
17. pakartoja, kad konkurencinga bendroji rinka reikalinga Europoje ekonominiam augimui skatinti ir kokybiškoms darbo vietoms kurti; pažymi, kad konkurencijos politika yra viena iš pagrindinių sričių, kurioje ES, didindama bendrosios rinkos efektyvumą, gali suteikti dar daugiau galimybių savo piliečiams;
18. pabrėžia, jog konkurencijos politikos vaidmuo labai svarbus stiprinant holistinį požiūrį į bendrąją rinką, kad būtų sprendžiamos Europos ekonominės, socialinės ir ekologinės problemos; ragina Komisiją veiksmingai atsižvelgti į piliečių, vartotojų ir MVĮ poreikius – jų susirūpinimą keliantiems klausimams skirti daugiausia dėmesio priimant sprendimus, kad siūloma konkurencijos politika teiktų pridėtinę vertę ES piliečiams;
19. palankiai vertina prieš tarptautines automobilių nuomos įmones nukreiptą Komisijos iniciatyvą, kuria siekiama nutraukti praktiką, kuria vartotojams, atsižvelgiant jų gyvenamąją šalį, neleidžiama pasinaudoti geriausiomis siūlomomis kainomis; pabrėžia, kad vartotojams neturėtų būti užkertamas kelias pasinaudoti geriausia siūloma kaina perkant prekes ar paslaugas bendrojoje rinkoje.
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
|
Priėmimo data |
22.1.2015 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
34 1 2 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Dita Charanzová, Carlos Coelho, Anna Maria Corazza Bildt, Daniel Dalton, Nicola Danti, Dennis de Jong, Pascal Durand, Vicky Ford, Ildikó Gáll-Pelcz, Evelyne Gebhardt, Maria Grapini, Sergio Gutiérrez Prieto, Eduard-Raul Hellvig, Robert Jarosław Iwaszkiewicz, Liisa Jaakonsaari, Philippe Juvin, Jiří Maštálka, Eva Paunova, Jiří Pospíšil, Marcus Pretzell, Robert Rochefort, Virginie Rozière, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Olga Sehnalová, Igor Šoltes, Ivan Štefanec, Catherine Stihler, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Mylène Troszczynski, Anneleen Van Bossuyt, Marco Zullo |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Lucy Anderson, Pascal Arimont, Kaja Kallas, Roberta Metsola, Marc Tarabella |
||||
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
|
Priėmimo data |
27.1.2015 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
51 2 4 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Burkhard Balz, Hugues Bayet, Pervenche Berès, Esther de Lange, Fabio De Masi, Anneliese Dodds, Markus Ferber, Jonás Fernández, Elisa Ferreira, Sven Giegold, Sylvie Goulard, Brian Hayes, Danuta Maria Hübner, Petr Ježek, Georgios Kyrtsos, Alain Lamassoure, Werner Langen, Bernd Lucke, Olle Ludvigsson, Ivana Maletić, Costas Mavrides, Bernard Monot, Luděk Niedermayer, Patrick O’Flynn, Dariusz Rosati, Alfred Sant, Molly Scott Cato, Peter Simon, Renato Soru, Theodor Dumitru Stolojan, Kay Swinburne, Sampo Terho, Michael Theurer, Ernest Urtasun, Marco Valli, Cora van Nieuwenhuizen, Jakob von Weizsäcker, Steven Woolfe, Pablo Zalba Bidegain, Marco Zanni |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Matt Carthy, Richard Corbett, Ildikó Gáll-Pelcz, Sophia in ‘t Veld, Ramón Jáuregui Atondo, Eva Kaili, Barbara Kappel, Rina Ronja Kari, Jeppe Kofod, Paloma López Bermejo, Thomas Mann, Morten Messerschmidt, Siegfried Mureșan, Michel Reimon, Andreas Schwab, Tibor Szanyi, Romana Tomc, Nils Torvalds |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis) |
Rikke Karlsson, Helga Stevens |
||||