Procedūra : 2014/2221(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0037/2015

Pateikti tekstai :

A8-0037/2015

Debatai :

PV 11/03/2015 - 7
CRE 11/03/2015 - 7

Balsavimas :

PV 11/03/2015 - 9.15
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0067

PRANEŠIMAS     
PDF 246kWORD 166k
2.3.2015
PE 544.392v02-00 A8-0037/2015

dėl Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro: 2015 m. metinė augimo apžvalga

(2014/2221(INI))

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas

Pranešėjas: Dariusz Rosati

Nuomonių referentai (*):

Jean Arthuis, Biudžeto komitetas

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

PAKEITIMAI
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 Biudžeto komiteto NUOMONĖ (*)
 Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetoNUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro: 2015 m. metinė augimo apžvalga

(2014/2221(INI))

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), visų pirma į jos 121 straipsnio 2 dalį ir 136 straipsnį,

–       atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1175/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo(1),

–       atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos direktyvą 2011/85/ES dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms(2),

–       atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1174/2011 dėl vykdymo užtikrinimo priemonių, skirtų perviršiniams makroekonominiams disbalansams naikinti euro zonoje(3),

–       atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1177/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo(4),

–       atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo(5),

–       atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1173/2011 dėl veiksmingo biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimo euro zonoje(6),

–       atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 473/2013 dėl euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų stebėsenos bei vertinimo ir perviršinio deficito padėties ištaisymo užtikrinimo bendrųjų nuostatų(7),

–       atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 472/2013 dėl euro zonos valstybių narių, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, ekonominės ir biudžeto priežiūros griežtinimo(8),

–       atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 2 d. Komisijos komunikatą dėl konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų (COM(2014) 0600),

–       atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 25 d. rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: užimtumo ir socialiniai aspektai 2014 m. metinėje augimo apžvalgoje“(9),

–       atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 28 d. Komisijos komunikatą dėl konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų (COM(2015) 0902),

–       atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 10 d. Komisijos komunikatą „Geriausias pasinaudojimas lankstumu, kurį suteikia galiojančios stabilumo ir augimo pakto taisyklės“ (COM(2015) 0012),

–       atsižvelgdamas į diskusijas su nacionalinių parlamentų atstovais dėl 2015 m. Europos semestro prioritetų įgyvendinimo,

–       atsižvelgdamas į savo 2013 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl MVĮ galimybių gauti finansavimą gerinimo(10),

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–       atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir į Biudžeto komiteto ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomones (A8-0037/2015),

A.     kadangi ekonomikos atsigavimas ES 2014 m. gerokai sulėtėjo, tačiau 2015 m., pasak Komisijos, jo perspektyvos teigiamos, o 2016 m. – dar geresnės; kadangi, praėjus šešeriems metams nuo 2008 m. prasidėjusios finansų krizės pradžios, euro zonai vis dar būdingas rekordiškai didelio, beveik 12 proc., lygio nedarbas; kadangi menkas augimas paskatino dezinfliacijos tendencijas; kadangi po finansų krizės euro zona ypač išsiskiria kaip nepakankamo augimo zona, o nemaža dalis šalių atsigauna greičiau; kadangi, nepaisant defliacijos spaudimo, Komisija prognozuoja, kad nuo 2015 m. vidurio ir 2016 m. infliacija turėtų augti;

B.     kadangi nuo krizės piko investicijų lygis sumažėjo 470 mlrd. EUR, o investicijų atotrūkis, palyginti su ilgalaikėmis tendencijomis, yra apie 230–370 mlrd. EUR; kadangi reakcija į euro zonos valstybių skolų krizę ir išryškėjęs Europos institucinės sistemos neveiksmingumas yra vieni svarbiausių veiksnių, tačiau jų nepakanka norint euro zonos ekonomikai suteikti pakankamai stiprų postūmį, kad ji vėl pradėtų sparčiai augti;

1.      mano, kad euro zona vis dar nėra įveikusi išskirtinai ilgo ekonomikos nuosmukio po 2008 m. padarinių; pažymi, kad atsigavimas dar netvirtas ir turėtų būti stiprinamas, jeigu siekiama, kad vidutiniu laikotarpiu ekonomikos ir užimtumo augimas būtų gerokai didesnis; tačiau pažymi, kad 2014 m. ekonomikos augimas apėmė daugiau aspektų; pažymi, kad šiandienos uždavinys yra spręsti tiek ciklines trumpalaikes, tiek struktūrines ilgalaikes problemas; pabrėžia, kad dėl trumpalaikio pobūdžio spaudimo gali būti imamasi laikino pobūdžio priemonių, kurios gali sumažinti ilgalaikio augimo pajėgumą; pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog trumpalaikė ir ilgalaikė politika viena kitą sustiprintų;

2.      atkreipia dėmesį į Komisijos 2015 m. metinę augimo apžvalgą, kurioje stengiamasi skatinti, kad ekonomika vėl pradėtų sparčiau augti, ir stiprinti ekonomikos atsigavimą; pritaria trijų pagrindinių ramsčių metodui (didinti investicijas, spartinti struktūrines reformas ir siekti atsakingos, ekonomikos augimui palankios fiskalinės konsolidacijos), nes tai – tinkamas būdas šiems tikslams pasiekti; mano, kad šis metodas turėtų būti visapusiškai įtrauktas į būsimas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas; pritaria Komisijos pasiūlymams gerinti Europos semestrą – racionalizuoti esamas procedūras, įskaitant semestro tvarkaraštį, ir labiau įtraukti nacionalinius parlamentus, siekiant didinti nacionalinę atsakomybę ir atsižvelgiant į tai, kad 2013 m. valstybės narės visiškai įgyvendino tik apie 9 proc. konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų; ragina Komisiją greitai pateikti tvirtą terminą, iki kurio turi būti įgyvendintos 2014 m. konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos; į tai atsižvelgdamas, pabrėžia, jog reikia racionalizuoti esamas Europos semestro procedūras, įskaitant tvarkaraštį, ir labiau įtraukti nacionalinius parlamentus, siekiant, kad didėtų nacionalinė atsakomybė už struktūrines reformas;

3.      pabrėžia ankstesnių metų bendrosios rinkos integracijos ataskaitų svarbą ir pridėtinę vertę, nes jomis prisidedama prie Komisijos metinėje augimo apžvalgoje nurodytų bendrųjų prioritetų ir konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų nustatymo vykdant Europos semestro veiklą; todėl labai apgailestauja, kad neteikiama 2015 m. bendrosios rinkos integracijos ataskaita;

4.      pabrėžia, jog 2010 m. pradėtas Europos semestras yra nustatytas metinis ekonominės politikos koordinavimo ciklas, kurio metu atliekama išsami valstybių narių biudžeto, makroekonominių ir struktūrinių reformų planų analizė;

5.      reiškia susirūpinimą dėl to, kad daugumos valstybių narių dalis pasaulinėse rinkose toliau mažėja; mano, kad turi būti dar labiau didinamas visos ES ekonomikos konkurencingumas pasaulio ekonomikoje, ypač stiprinant konkurenciją produktų ir paslaugų rinkose, kad būtų didinamas inovacijomis grindžiamas efektyvumas; primygtinai tvirtina, kad darbo sąnaudos turėtų atitikti produktyvumą ir kad atlyginimai turėtų prisidėti prie tvarių socialinės apsaugos sistemų; pabrėžia, kad valstybės narės, kai joms tenka valdyti savo išlaidas pagal Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus, turėtų mažinti einamąsias išlaidas, o ne investicijų įsipareigojimus, net jeigu taisyklėse ir neatsižvelgiama į tai, kad išlaidos investicijoms ir einamosios išlaidos turi nevienodą poveikį augimui; atkreipia dėmesį į Komisijos komunikatą dėl geriausio pasinaudojimo lankstumu, kurį suteikia galiojančios Stabilumo ir augimo pakto taisyklės, (COM(2015) 0012), nes jame paaiškinama procedūra ir parodomos struktūrinių reformų, investicijų ir fiskalinės atsakomybės sąsajos, sykiu parodoma, kaip geriausia pasinaudoti lankstumu, kurį suteikia taisyklės; palankiai vertina Komijos pasiūlymą racionalizuoti Europos semestrą; pabrėžia, kad rengiant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas reikėtų nesivadovauti „vienas metodas tinka visiems“ principais;

Investicijos

6.      mano, kad investicijų trūkumą lemia mažas pasitikėjimas, sumažėję paklausos lūkesčiai, didelis įsiskolinimas, privačiojo sektoriaus nenoras rizikuoti, produktyvių viešųjų investicijų skatinimo priemonių stoka, finansų rinkų fragmentacija, lėtas įsiskolinimo mažėjimas, sumažėję paklausos lūkesčiai, kuriuos dar labiau mažina griežto taupymo priemonės, kuriomis siekiama spręsti pernelyg didelių išlaidų problemą, tinkamų finansavimo pajėgumų stygius ir tai, kad neretai valstybės narės ir ES nesiima tinkamų veiksmų, kad spręstų šias problemas; pabrėžia, kad investicijų atotrūkį gali panaikinti tikslinės viešosios investicijos ir gerokai didesnės investicijos privačiose bendrovėse ir Europos verslo įmonėse; ragina vykdyti reformas, kurios padėtų susikurti naujai verslumo aplinkai, kuri skatintų naują verslą, naujas investicijas ir inovacijas ir kurioje būtų užtikrinama galima investicijų grąža, nes tai pagrindinis veiksnys norint pritraukti finansinį kapitalą į Europos ekonomiką; pabrėžia, kad siekiant didesnio investicijų finansavimo reikia gerai veikiančios finansų sistemos, kurioje padidintas stabilumas ir esamos tarpvalstybinės institucijos gali sudaryti palankesnes likvidumo ir rinkos formavimo sąlygas, visų pirma, mažoms ir vidutinėms įmonėms;

7.      teigiamai vertina Investicijų planą Europai, nes tai yra svarbi priemonė privačiosioms ir viešosioms investicijoms didinti; atkreipia dėmesį, kad pagal planą siekiama paskatinti papildomas investicijas, plėtoti naujus projektus, pritraukti investuotojų ir atkurti pasitikėjimą; vis dėlto mano, kad dar gerokai per anksti pagrįstai vertinti realų plano poveikį; pažymi, kad investicijų skatinimas turėtų būti laikomas ne reformų alternatyva, o papildoma priemone; primygtinai ragina, kad Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) ištekliai būtų naudojami taip, kad lėšos būtų leidžiamos ekonominę grąžą užtikrinantiems arba teigiamu socialiniu sąnaudų ir naudos santykiu pasižymintiems projektams; pabrėžia, kad ESIF neturėtų būti vien tik priemone, kuria nacionaliniu lygmeniu finansuojami projektai paverčiami bendrai finansuojamais europiniais projektais; pabrėžia, kad europinės lėšos turėtų pritraukti papildomų investicijų, o ne tik pakeisti nacionalinių investicijų lėšas, kurios vėliau būtų paskirtos vartojimui; mano, kad vykdant Investicijų planą Europai daugiausia dėmesio pirmiausia turėtų būti skiriama projektams, turintiems Europos pridėtinę vertę, tačiau dar neatitinkantiems bankinio finansavimo kriterijų; pabrėžia, kad siekiant gerinti investicijų aplinką labai svarbūs Investicijų plane numatyti reguliavimo aspektai; pažymi, kad norint, jog Komisijos parengtas Investicijų planas atneštų pageidaujamos papildomos naudos, labai svarbu jį įgyvendinti; pabrėžia, kad siekiant išvengti to, kad planas neduos sėkmingų tvaraus augimo ir darbo vietų kūrimo Europoje rezultatų, reikia kruopščiai atrinkti investicijų projektus; primena, kad Komisijos parengto Investicijų plano rezultatai turėtų būti nuodugniai vertinami, ypač tai, kaip projektai buvo atrenkami ir kam buvo teikiama pirmenybė, siekiant, be kita ko, išvengti pelno nutekėjimo į privatųjį sektorių arba nuostolių perkėlimo visuomenei; pabrėžia, kad Investicijų plano svertas ir realūs vykdomi projektai priklauso vienas nuo kito; pabrėžia, kad dėl siekių užsitikrinti didesnį svertą neturėtų būti aukojama patikima projektų atranka, per kurią taip pat turėtų būti atsižvelgiama į projektų geografinę padėtį; pabrėžia, kad reikia užtikrinti kokybišką valdymą ir atrankos procesą; pažymi, kad valstybės narės, kuriose vykdoma koregavimo programa, tikisi, jog Investicijų planas gerokai padidins dotacijas ir paskolas mažoms ir vidutinėms įmonėms ir sudarys palankesnes sąlygas jas gauti, nes tokioms įmonėms teko sunkiausi krizės smūgiai;

8.      ragina valstybes nares aktyviai remti Investicijų planą ir prisidėti prie ESIF – papildyti iš ES biudžeto ir EIB teikiamas lėšas, kad privatusis sektorius būtų skatinamas ir raginamas investuoti;

9.      pabrėžia, kad vykdant Investicijų planą MVĮ turėtų būti taikoma speciali tvarka, siekiant sudaryti vienodas veiklos sąlygas, nes dėl savo dydžio ir pozicijų rinkoje MVĮ greitai atsiduria nepalankioje padėtyje;

10.    pabrėžia, kad nepakankamos galimybės gauti finansavimą, ypač MVĮ, yra viena iš didžiausių ekonomikos augimo kliūčių ES; yra susirūpinęs dėl to, kad MVĮ vis dar sunku gauti banko kreditą; mano, kad reikalingos bankų teikiamo finansavimo alternatyvos – pirmiausia turi būti pagerinta verslo aplinka rizikos kapitalui, tarpusavio skolinimui ir kredito unijų propagavimui, tačiau, vertinant platesniu mastu, turi būti sudarytos ir sąlygos veiksmingai paskirstyti kapitalą per kapitalo rinkas; mano, kad geriau integruotos kapitalo rinkos ir geresnė finansų įstaigų priežiūra yra labai svarbu norint pasiekti šiuos tikslus per trumpąjį ir vidutinės trukmės laikotarpį; pabrėžia, kad vykdant Investicijų planą MVĮ turėtų būti suteiktos privilegijos;

11.    pripažįsta, kad energija yra svarbus ekonomikos konkurencingumo veiksnys; pabrėžia, kad reikia panaikinti kliūtis bendrajai energijos rinkai, be kita ko, skatinant energetinę nepriklausomybę; ragina Komisiją įvertinti pažangą šioje srityje tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu ir remti priemones, skirtas fragmentacijos problemai spręsti ir įgyvendinimo sunkumams įveikti;

12.    vis dar yra susirūpinęs, kad trūksta pažangos mažinant pernelyg didelį privačiojo sektoriaus skolų lygį; pažymi, kad tai – ne tik finansinio stabilumo problema, taip ribojamos ir ES ekonomikos augimo galimybės, o ECB pinigų politika tampa ne tokia veiksminga; ragina Komisiją pateikti tolesnių pasiūlymų, kaip parengti veiksmingas privačiojo sektoriaus finansinio įsiskolinimo mažinimo procedūras, įskaitant bankroto ir nemokumo procedūras ir sykiu skatinant sąžiningą ir skaidrų išlaidų naštos pasidalijimą, nes įmones ir namų ūkius slegianti didžiulė skolų našta yra vienas iš pagrindinių privačias investicijas ribojančių veiksnių;

Struktūrinės reformos

13.    pažymi, kad nemaža šalių vis dar reikalingos struktūrinės reformos; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad tos valstybės narės, kurios sėkmingai įgyvendino koregavimo programas arba finansų sektoriaus programas, sugebėjo grįžti į kapitalo rinkas ir dabar kapitalas joms yra prieinamas mažomis palūkanomis; pažymi, kad jos galėjo tai padaryti dėl, be kita ko, veiksmų, kurių ėmėsi Europos Centrinis Bankas (ECB); ragina kitas euro zonos valstybes nares nusistatyti ne mažesnius savo ekonomikos modernizavimo užmojus; pažymi, kad pakankamai dėmesio turėtų būti skiriama reformų poveikiui socialinei ir užimtumo sričiai; pabrėžia, kad sušvelnintą ECB pinigų politiką turėtų papildyti plačių užmojų ir socialiniu požiūriu tvarios valstybių narių struktūrinės reformos;

14.    ragina valstybes nares užtikrinti efektyvesnes savo darbo rinkas, rengti aktyvesnę darbo rinkos politiką, siekiant kurti gerai apmokamo darbo vietas, modernizuoti socialinės apsaugos, taip pat pensijų, sistemas, sykiu užtikrinant įtrauktį, tvarumą ir sąžiningumą, gerinti ir supaprastinti teisinę ir administracinę verslo investicijų aplinką; pabrėžia, kad siekiant tikro ir tvaraus augimo, didesnio užimtumo, geresnio konkurencingumo ir didesnės konvergencijos reikia struktūrinių reformų ir kad jas turėtų papildyti tikslinės ilgalaikės investicijos į švietimą, mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą, inovacijas, infrastruktūrą, pramonę, IRT, tvariąją energetiką ir žmogiškuosius išteklius;

15.    ragina valstybes nares užtikrinti ir gerinti socialinės apsaugos įtrauktį, tvarumą ir sąžiningumą, ypač tiems asmenims, kuriems labiausiai tokios apsaugos reikia, gerinti ir supaprastinti teisinę ir administracinę verslo investicijų aplinką; pabrėžia, kad darbo vietos turi būti kokybiškos, turi būti kovojama su dirbančiųjų skurdu ir kad turėtų būti naikinamas vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas; pabrėžia, kad struktūrinės reformos turi būti papildytos tikslinėmis ilgalaikėmis investicijomis į švietimą, mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą, inovacijas, infrastruktūrą, IRT ir tvariąją energetiką;

16.    pabrėžia, kad ES priklausomybės nuo išorinių energijos šaltinių mažinimas turi būti įtrauktas į ES augimo strategiją; todėl pakartoja, kad pagrindiniai Europos energetinio saugumo strategijos prioritetai – poreikis įvairinti išorinius energijos šaltinius, atnaujinti ES energetikos infrastruktūrą ir sukurti ES energijos vidaus rinką;

17.    pabrėžia, kad ES negali konkuruoti vien sąnaudomis, ji turi nacionaliniu ir Europos lygmeniu didinti produktyvumą tvariai investuodama į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą, švietimą, gebėjimus ir efektyvų išteklių naudojimą; ragina Komisiją ir vyriausybes, kad savo biudžetuose jos šioms sritims teiktų pirmenybę; pabrėžia, kad valstybės narės, projektuodamos reformas, turėtų ypač daug dėmesio skirtį jaunimo nedarbui, kad iš jaunimo nebūtų atimtos galimybės nuo pat pradžių; primygtinai ragina valstybes nares sparčiau ir veiksmingiau naudoti turimas šios srities finansines priemones, įskaitant Jaunimo garantijų priemones;

18.    primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares finansinę pagalbą ir ad hoc trejeto sistemą įtraukti į tobulesnę teisinę struktūrą, atitinkančią ES ekonomikos valdymo sistemą ir ES teisę, taip užtikrinant demokratinę atskaitomybę; pabrėžia, kad labai svarbu užtikrinti tolesnes priemones, susijusias su 2014 m. kovo mėn. Parlamento priimtais pranešimais dėl trejeto; ragina Komisiją įgyvendinti tų pranešimų išvadas; pažymi, kad taikant tam tikras sąlygas iš solidarumo teikiama ES finansinė pagalba tam tikroms valstybėms narėms geriausių rezultatų duoda tada, kai prisiimama tvirta nacionalinė atsakomybė ir įsipareigojimai vykdyti reformas; primena Komisijai ir valstybėms narėms, kad joms reikia atlikti išsamų finansinės pagalbos programų poveikio vertinimą;

19.    ragina Komisiją imtis skubių veiksmų, kad būtų kovojama su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu; ragina užtikrinti, kad mokesčių sistema būtų paprasta ir skaidri; ragina valstybes nares pasiekti susitarimą dėl pasiūlymo dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės, nes tai būtų svarbi priemonė šioje kovoje, ir mano, kad 2012 m. balandžio 19 d. Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB)(11) turi būti racionalaus kompromiso pagrindas; pakartoja savo raginimą valstybėms narėms mažiau apmokestinti dirbančiuosius; pažymi, kad kovos su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu priemonės neturėtų mažinti valstybių narių prerogatyvų; tačiau palankiai vertina veiksmingą Europos lygmens bendradarbiavimą sudarant mokesčių srities susitarimus;

20.    pabrėžia švietimo sistemų reformų būtinybę, kad būsimos kartos galėtų geriau atitikti ateityje besiplėsiančių darbo rinkų poreikius;

21.    mano, kad valstybės narės ir Komisija dar neįvykdė įsipareigojimo sukurti bendrąją rinką, ypač bendrąją paslaugų rinką ir skaitmeninę ekonomiką;

22.    pakartoja savo raginimą Komisijai gerinti bendrosios rinkos valdymą; primygtinai ragina Komisiją bendrosios rinkos tikslus suderinti su Europos semestro tikslais ir užtikrinti nuoseklų abiejų stebėjimo mechanizmų derėjimą; mano, kad iš bendrosios rinkos įgyvendinimo vertinimo rodiklių sudaryta atskira analitinė priemonė gali būti naudinga gairė rengiant konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas ir metinę augimo apžvalgą; pabrėžia ankstesnių metų bendrosios rinkos integracijos ataskaitų svarbą ir pridėtinę vertę, nes jomis prisidedama prie Komisijos metinėje augimo apžvalgoje nurodytų bendrųjų prioritetų ir konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų nustatymo vykdant Europos semestro veiklą; todėl labai apgailestauja, kad neteikiama 2015 m. bendrosios rinkos integracijos ataskaita; ragina Komisiją visapusiškai išnaudoti visas ES teisėje numatytas esamas priemones, kad būtų užtikrintas Europos semestro įgyvendinimas;

23.    nerimauja dėl protekcionistinių tendencijų tam tikrose valstybėse narėse; atkreipia dėmesį į tai, kad Sutartyje nenumatytos galimybės riboti laisvą asmenų, paslaugų ar kapitalo judėjimą, ir primena, kad Komisija turi saugoti šias laisves ir užtikrinti jų įgyvendinimą;

24.    pabrėžia, kad tinkamai veikiančios vidaus darbo rinkos ir darnaus požiūrio į imigraciją nebuvimas stabdo ES ekonomikos augimą; nerimauja dėl protekcionistinių tendencijų tam tikrose valstybėse narėse; atkreipia dėmesį į tai, kad Sutartyje nenumatytos galimybės riboti laisvą asmenų, prekių, paslaugų ar kapitalo judėjimą, ir primena, kad Komisija turi saugoti šias laisves ir užtikrinti jų įgyvendinimą;

25.    pakartoja, kad labai svarbu užtikrinti darbo jėgos judumą (ir tarp valstybių, ir tarp sektorių), didinti darbo jėgos produktyvumą (reikia sykiu ugdyti gebėjimus įsidarbinti), gerinti darbo vietų kokybę ir didinti darbo rinkos lankstumą, sykiu užtikrinant būtiną darbo vietos saugumą, mažinant galimybes naudotis mažų garantijų darbu ir užtikrinant tinkamas kolektyvinių derybų galimybes; pabrėžia, kad ateityje bus nepaprastai svarbu geresnis gebėjimų pasiūlos ir paklausos derėjimas, taip pat darbo ir profesinis orientavimas; mano, kad didesnis judumas gali padėti mažinti didelį laisvų darbo vietų skaičių, kuris laikosi, nors tebėra didelis nedarbas; pabrėžia, kad svarbu investuoti į moterų ir jaunimo įsidarbinimo galimybes, ypač atsižvelgiant į besiformuojančias technologijas ir naujus sektorius, nes šie sektoriai turi darbo vietų kūrimo potencialą;

26.    palankiai vertina priemones, dėl kurių Europos semestro procesas tampa veiksmingesnis ir demokratiškesnis; pripažįsta, kad įgyvendinimo rezultatai geresni viešųjų finansų srityje, kurioje taikomos griežtesnės priežiūros priemonės; ragina proporcingai integruoti užimtumo ir socialinius bei ekonominius rodiklius;

Fiskalinė atsakomybė

27.    teigiamai vertina tai, kad labai sumažėjo šalių, kurioms taikoma perviršinio deficito procedūra: 2011 m. jų buvo 24, o 2014 m. – 11; atkreipia dėmesį, jog dėl šio fiskalinio pagerėjimo dabar tikimasi, kad ES fiskalinė politika 2015 m. iš esmės bus neutrali; prašo Komisijos įvertinti, ar ES fiskalinė politika suderinama su poreikiu didinti investicijas; tačiau reiškia susirūpinimą dėl didėjančios nelygybės, perkamosios galios mažėjimo, didelio ilgalaikio nedarbo ir jaunimo nedarbo, vis dar labai didelių valstybės ir privačiojo sektoriaus skolų tam tikrose euro zonos valstybėse narėse, nes ši aplinkybė ne tik trukdo ekonomikai augti, bet ir kelia itin didelę riziką, jeigu ateityje būtų kokių nors sukrėtimų; ragina Komisiją atsargiai ir konservatyviai interpretuoti augimo rodiklius ir patikrinti ekonominių prognozių kokybę, nes ankstesnės Komisijos prognozės buvo pernelyg dažnai keičiamos ir bloginamos;

28.    sutinka su Komisija, kad dauguma valstybių narių turi toliau vykdyti ekonomikos augimui palankią fiskalinę konsolidaciją; ragina pakankamai fiskalinių galimybių turinčias valstybes nares apsvarstyti, ar būtų galima sumažinti mokesčius ir socialinės apsaugos įnašus, kad būtų skatinamos privačios investicijos ir darbo vietų kūrimas; ragina Komisiją pateikti konkrečias rekomendacijas valstybėms narėms, taip pat toms šalims, kurios vis dar vykdo ekonominio koregavimo programas, kad jos skatintų ekonomikos augimą tvariomis ir socialiniu požiūriu proporcingomis struktūrinėmis reformomis, kurios lemia kokybiškų darbo vietų kūrimą, didesnį konkurencingumą ir didesnę konvergenciją;

29.    atkreipia dėmesį į Komisijos atliekamą valstybių narių biudžetų projektų vertinimą; pabrėžia, kad nagrinėjant biudžetų projektus turėtų būti siekiama tvarių finansų; primygtinai reikalauja taikyti fiskalines taisykles ir laikytis vienodo požiūrio principo;

30.    pažymi, jog nustatyta, kad tik penkios valstybės narės visiškai atitinka Stabilumo ir augimo pakto nuostatas; pabrėžia, kad Stabilumo ir augimo paktas priimtas bendru valstybių narių sutarimu; pabrėžia, kad didelės išlaidų valstybės skolai tvarkyti sumos mažina lėšas, kurias būtų galima skirti viešosioms paslaugoms ir investicijoms; todėl pripažįsta, kad būtina mažinti labai daug įsiskolinusių šalių deficitą, tačiau mano, kad tokia fiskalinė konsolidacija turėtų vykti taip, kad būtų apginti pažeidžiami viešųjų paslaugų gavėjai, išsaugotos viešosios investicijos, o pajamos padidintos remiantis sąžiningo naštos pasidalijimo principu ir didesniu augimu;

Geresnis nacionalinės politikos priemonių koordinavimas

31.    teigiamai vertina įspėjimo mechanizmo ataskaitą; teigiamai vertina palaipsnį valstybių narių ekonomikos vidaus disbalanso mažinimą; atkreipia dėmesį į kelių valstybių narių išorės disbalansą, įskaitant didelį prekybos perteklių; atkreipia dėmesį į tai, kad visos ES dalis pasaulinėse rinkose mažėja;

32.    pažymi, kad makroekonominio disbalanso procedūros tikslas – ne tik išvengti didelių neigiamų padarinių ekonomikos augimui ir užimtumui šalies viduje, bet ir užtikrinti, kad netinkamai parengtų nacionalinės politikos priemonių poveikis neišplistų į kitas euro zonos valstybes nares; atkreipia dėmesį į 2014 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos paskelbtą pranešimą, kad toliau į 2015 m. nukeliamos keturių pirmininkų ataskaita grindžiamos diskusijos dėl glaudesnio ekonomikos politikos koordinavimo EPS;

33.    pakartoja, jog mano, kad dabartinei ekonomikos valdymo sistemai trūksta demokratinės atskaitomybės už tai, kaip taikomos sistemos taisyklės, ir susijusių institucijų ir įstaigų atskaitomybės; ragina Komisiją pateikti reikiamus pasiūlymus, kad būtų sprendžiama tinkamos demokratinės atskaitomybės už ES ekonomikos valdymą trūkumo problema;

34.    pažymi, kad reikėtų apsvarstyti didelio naftos kainų kritimo pasekmes ir tai, ar šios nenumatytos lėšos turėtų būti visos perduotos iškastinio kuro vartotojams, ar pasidalintos, įskaitant tai, ar vyriausybės galėtų padidinti iškastinio kuro mokesčius, kad sumažintų savo deficitą, finansuotų investicijas, išvengtų klimato kaitos politikos nevykdymo ir palengvintų dezinfliacijos poveikį;

ES biudžetas

35.    pabrėžia, kad sudarant nacionalinius biudžetus ir ES biudžetą turi būti vadovaujamasi viešosios apskaitos biudžeto tikslumo principu, kad ES būtų užtikrinta konvergencija ir stabilumas; yra įsitikinęs, kad toks tikslumas yra vienas iš veiksnių reaguojant į pasitikėjimo tarp valstybių narių, taip pat tarp valstybių narių ir Europos Sąjungos piliečių krizę, t. y. pasitikėjimo mažėjimo problemą, kuri paaštrėjo po pastarosios finansų krizės;

36.    todėl ragina suvienodinti ekonomines prielaidas, kuriomis remiamasi rengiant nacionalinius biudžetus; mano, kad visų pirma bendrai vertinti reikėtų tarptautinės ekonominės padėties veiksnius;

37.    ragina labiau suvienodinti teikiamas viešosios apskaitos ataskaitas, siekiant pagerinti galimybes palyginti ir užkirsti kelią perviršiniam makroekonominiam disbalansui; ragina visų pirma standartizuoti valstybių narių įnašo į ES biudžetą apskaitą;

38.    ragina Komisiją kompensuoti Europos semestro demokratijos deficitą ir įgyvendinti 2015 m. numatytą priemonių rinkinį, skirtą ekonominei ir pinigų sąjungai stiprinti;

39.    mano, jog labai svarbu, kad Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai glaudžiau bendradarbiautų įgyvendinant Europos ekonomikos ir biudžeto valdymo semestrą; įsipareigoja stiprinti savo ryšius su nacionaliniais parlamentais vadovaudamasis konstruktyvios partnerystės principais;

40.    apgailestauja dėl to, kad didelis neapmokėtų ES biudžeto sąskaitų kiekis mažina ES patikimumą ir neatitinka aukščiausiu politiniu lygmeniu nustatytų ekonomikos augimo ir užimtumo, ypač jaunimo užimtumo, taip pat paramos mažosioms ir vidutinėms įmonėms tikslų, ir baiminasi, kad tai padidins atotrūkį tarp Sąjungos ir jos piliečių;

41.    ragina po rinkimų atlikti daugiametės finansinės programos (DFP) peržiūrą siekiant išanalizuoti ir padidinti ES finansavimo, skiriamo Sąjungos nustatytiems konkurencingumo, ekonomikos augimo, užimtumo ir energetikos sektoriaus pertvarkymo tikslais, sukuriamą pridėtinę vertę; ragina Komisiją priimti aiškesnę metodiką ES lėšoms ir išlaidoms, susijusioms su programos „Europa 2020“ tikslais, geriau stebėti, kad būtų galima geriau įvertinti jų poveikį;

42.    be to, ragina Komisiją pranešti apie neigiamą poveikį, kurį pavėluoti mokėjimai gali daryti valstybių narių prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su Europos semestru, vykdymui;

43.    pažymi, kad daugelyje valstybių narių viešasis administravimas iki šiol netapo veiksmingesnis, nors patobulinimai šioje srityje, racionalizuojant organizavimą ir sumažinant biurokratines kliūtis verslo subjektams ir piliečiams, padėtų sutaupyti lėšų;

44.    palankiai vertina tai, kad Komisija 2015 m. metinėje augimo apžvalgoje pabrėžė Europos struktūrinių ir investicijų fondų (įskaitant Jaunimo užimtumo iniciatyvą) ekonominę svarbą; primena, kad šios lėšos sudaro vidutiniškai 10 proc. visų viešųjų investicijų ES, bet padėtis įvairiose šalyse skiriasi ir kai kuriose valstybėse narėse gali siekti iki 80 proc. viešųjų investicijų; pabrėžia, kad struktūriniai ir investicijų fondai yra puikus sąveikos tarp Europos Sąjungos biudžeto ir nacionalinių biudžetų pagal bendrai sutartus tikslus, įtvirtintus partnerystės susitarimuose dėl ekonomikos augimo ir investicijų, laikantis strategijos „Europa 2020“, pavyzdys; remia visas pastangas, kuriomis norima sumaniai sutelkti Europos Sąjungos ir nacionalinių biudžetų išteklius siekiant didinti veiksmingumą, skatinti ekonomiką ir sumažinti valstybių deficitą, pasinaudojant teigiamu išteklių dalijimosi poveikiu;

45.    pabrėžia, kad būtina nedelsiant veiksmingai spręsti mokestinio sukčiavimo, dėl kurio ES biudžetas gali prarasti daug išteklių, klausimą;

46.    ragina Komisiją pateikti lėšų perskirstymo iš ES programų, pvz., Europos infrastruktūros tinklų priemonės ir programos „Horizontas 2020“, galimo poveikio analizę;

47.    ragina valstybes nares papildyti Investicijų planą, kuriuo siekiama kuo labiau padidinti viešųjų išlaidų poveikį ir pritraukti privačių investicijų;

48.    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms, nacionaliniams parlamentams ir Europos Centriniam Bankui.

(1)

OL L 306, 2011 11 23, p. 12.

(2)

OL L 306, 2011 11 23, p. 41.

(3)

OL L 306, 2011 11 23, p. 8.

(4)

OL L 306, 2011 11 23, p. 33.

(5)

OL L 306, 2011 11 23, p. 25.

(6)

OL L 306, 2011 11 23, p. 1.

(7)

OL L 140, 2013 5 27, p. 11.

(8)

OL L 140, 2013 5 27, p. 1.

(9)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0129.

(10)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0036.

(11)

OL C 258E, 2013 9 7, p. 134.


Biudžeto komiteto NUOMONĖ (*) (6.2.2015)

pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

dėl Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro: 2015 m. metinė augimo apžvalga

(2014/2221(INI))

Nuomonės referentas (*): Jean Arthuis

(*)       Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

PASIŪLYMAI

Biudžeto komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad viešosios apskaitos biudžeto tikslumo principas turi būti pagrindas sudarant nacionalinius biudžetus ir ES biudžetą tam, kad ES būtų užtikrinta konvergencija ir stabilumas; yra įsitikinęs, kad toks tikslumas yra vienas iš veiksnių reaguojant į pasitikėjimo tarp valstybių narių, taip pat tarp valstybių narių ir Europos Sąjungos piliečių krizę, t. y. pasitikėjimo mažėjimo problemą, kuri paaštrėjo po pastarosios finansų krizės;

2.  todėl ragina suvienodinti ekonomines prielaidas, kuriomis remiamasi rengiant nacionalinius biudžetus; visų pirma mano, kad tarptautinės ekonominės padėties veiksniai turėtų būti bendro vertinimo objektas;

3.  ragina palyginamumo tikslais labiau suvienodinti viešosios apskaitos pateikimą ir užkirsti kelią perviršiniam makroekonominiam disbalansui; ypač ragina standartizuoti valstybių narių įnašo į ES biudžetą apskaitą;

4.  ragina Komisiją panaikinti Europos semestro demokratijos stoką įgyvendinant 2015 m. numatytą priemonių rinkinį, skirtą ekonominei ir pinigų sąjungai stiprinti; primena savo reikalavimą, kad bet koks papildomas finansavimas ar priemonė, kaip antai solidarumo mechanizmas, turėtų patekti į Parlamento biudžeto kontrolės taikymo sritį ir turėtų būti finansuojamas viršijant 2014–2020 m. DFP nustatytą ribą;

5.  mano, jog labai svarbu, kad Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai artimiau bendradarbiautų įgyvendinant Europos ekonomikos ir biudžeto valdymo semestrą; įsipareigoja stiprinti savo ryšius su nacionaliniais parlamentais vykdydamas konstruktyvią partnerystę ir siekdamas, viena vertus, sustiprinti parlamentinę Komisijos bei Tarybos ir, kita vertus, nacionalinių vyriausybių ir valdžios institucijų, kontrolę; pageidauja, kad 2015 m. Europos parlamentų savaitė ir konferencija, numatyta pagal Sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdymo 13 straipsnį, prisidėtų prie šio tikslo;

6.  primena, kad biudžeto tikslumo principas taip pat taikomas ES biudžetui, ir reikalauja, kad prisiimtiems įsipareigojimams būtų skiriamas pakankamas finansavimas; konstatuoja, kad nepaisant Parlamento įspėjimų šį principą kompromituoja dabartinis neįvykdytų mokėjimų lygis ir didėjantis atotrūkis tarp mokėjimų ir įsipareigojimų, nes tai lemia precedento neturintį neapmokėtų sąskaitų kiekį, kurios 2014 m. pabaigoje siekė 24,7 mlrd. EUR; primena, kad bendra viršutinė mokėjimų asignavimų riba, nustatyta 2007–2013 m. DFP, yra neregėtai žema; apgailestauja dėl to, kad ši užmaskuota skola kenkia ES patikimumui ir prieštarauja aukščiausiu politiniu lygmeniu nustatytiems ekonomikos augimo ir užimtumo, ypač jaunimo užimtumo, taip pat paramos mažosioms ir vidutinėms įmonėms tikslams, ir baiminasi, kad tai nepaskatintų atotrūkio tarp Sąjungos ir jos piliečių;

7.  pakartoja Parlamento prašymą po rinkimų atlikti DFP laikotarpio vidurio peržiūrą siekiant pasirengti, remiantis 2014–2020 m. DFP reglamento 3 konstatuojamąja dalimi ir atsižvelgiant į prie jo pridedamą Komisijos deklaraciją, po 2020 m. nustatyti tinkamiausią DFP laikotarpio trukmę, kad būtų užtikrinta tinkama Parlamento ir Komisijos kadencijų trukmės pusiausvyra ir taip būtų užtikrintas sprendimų dėl Sąjungos finansinių perspektyvų demokratinį teisėtumas, taip pat kartu būtų imamasi veiksmų užtikrinti reikiamą programavimo ciklų stabilumą ir investicijų numatomumą;

8.  ragina po rinkimų atlikti DFP peržiūrą siekiant išanalizuoti ir padidinti ES finansavimo, skiriamo Sąjungos nustatytiems konkurencingumo, ekonomikos augimo, užimtumo ir energetikos sektoriaus pertvarkymo tikslams, sukuriamą pridėtinę vertę; ragina Komisiją priimti aiškesnę metodiką ES lėšoms ir išlaidoms, susijusioms su programos „Europa 2020“ tikslais, atsekti tam, kad būtų galima geriau įvertinti jų poveikį;

9.  palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą supaprastinti Europos semestrą rengiant vieną išsamų kiekvienos valstybės narės ekonomikos vertinimą ir supaprastinant ataskaitų teikimą; ragina vertinime akcentuoti, kad būtina naudoti ES biudžeto lėšas konkrečioms šalims skirtoms rekomendacijoms įgyvendinti, ir pabrėžia, kad reikia stiprinti valstybių narių atsakomybę už Europos semestro eigą;

10. pažymi, kad Taryba sistemingai nepakankamai įvertina realius mokėjimų poreikius, taip nulemdama mokėjimų krizės proceso pirmąjį etapą; dar kartą ragina Tarybą pritarti Parlamentui ir Komisijai dėl bendro mokėjimų, reikalingų realiems poreikiams padengti siekiant įvykdyti abiejų biudžeto valdymo institucijų prisiimtus įsipareigojimus, apskaičiavimo metodo; be to, ragina Komisiją pranešti apie galimą neigiamą poveikį, kurį pavėluoti mokėjimai galėtų daryti valstybių narių prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su Europos semestru, vykdymui; pabrėžia, kad įsipareigojimų panaikinimas nėra mokėjimų krizės sprendimas;

11. pažymi, kad daugelyje valstybių narių viešasis administravimas iki šiol nedaromas veiksmingesniu, nors patobulinimai šioje srityje, racionalizuojant organizavimą ir sumažinant biurokratizmo kliūčių verslo subjektams ir piliečiams, padėtų sutaupyti lėšų;

12. ragina Tarybą ir Komisiją kartu su Parlamentu atlikti biudžeto procedūros preliminarią peržiūrą ir atitinkamai patikslinti abiejų biudžeto valdymo institucijų vaidmenį ir vykdomąjį Komisijos vaidmenį;

13. atkreipia dėmesį į tai, kad DFP numatyta įvairios viršutinės ribos siekiant jai užtikrinti stabilumą ir nuspėjamumą per visą programavimo laikotarpį; dar kartą apgailestauja, kad valstybės narės ir toliau mano, kad jų įnašas į ES biudžetą gali būti koreguojamas atsižvelgiant į jų konsolidavimo pastangas, o tai lemia dirbtinį ES biudžeto mokėjimų apimties sumažinimą; todėl siūlo, kad nagrinėjant nacionalinius biudžetus turėtų būti numatytos specialios nuostatos tam, kad būtų parodyta kiekvienos valstybės narės neapmokėtų sąskaitų dalis siekiant atkreipti dėmesį į realią kiekvienos valstybės narės padėtį, susijusią su jai tenkančia skolų dalimi; pabrėžia, kad taip būtų laikomasi lankstumo, propaguojamo Komisijos 2015 m. sausio 13 d. komunikate dėl geriausio pasinaudojimo lankstumu, kurį suteikia galiojančios Stabilumo ir augimo pakto taisykles (COM(2015) 0012), kuriame siūlomos palankios sąlygos nacionaliniams įnašams į strateginį investicijų fondą; atkreipia dėmesį į tai, kad šio fondo patikimumas yra pagrįstas ES biudžeto tvirtumu, taigi ir neapmokėtų sąskaitų skaičiaus mažinimu;

14. palankiai vertina tai, kad Komisija 2015 m. metinėje augimo apžvalgoje pabrėžė Europos struktūrinių ir investicijų fondų (įskaitant Jaunimo užimtumo iniciatyvą) ekonominę svarbą; primena, kad šios lėšos sudaro vidutiniškai 10 proc. visų viešųjų investicijų ES, bet padėtis įvairiose šalyse skiriasi ir kai kuriose valstybėse narėse gali siekti iki 80 proc. viešųjų investicijų; pabrėžia, kad struktūriniai ir investicijų fondai yra puikus sąveikos tarp Europos Sąjungos biudžeto ir nacionalinių biudžetų pagal bendrai sutartus tikslus, įtvirtintus partnerystės susitarimuose dėl ekonomikos augimo ir investicijų atsižvelgiant į strategiją „Europa 2020“, pavyzdys; remia visas pastangas, skirtas sumaniai sutelkti Europos ir nacionalinių biudžetų išteklius siekiant didinti veiksmingumą, skatinti ekonomiką ir sumažinti valstybių deficitą, panaudojant teigiamą bendrų išteklių poveikį;

15. pabrėžia, kad būtina nedelsiant veiksmingai spręsti mokestinio sukčiavimo, dėl kurio ES biudžetas gali prarasti daug išteklių, klausimą;

16. palankiai vertina Komisijos pirmininko J. C. Junckerio pristatytą, kaip pirmą žingsnį, 315 mlrd. EUR investicijų planą, kuriuo siekiama, viena vertus, kompensuoti valstybės ir privačiojo sektoriaus investicijų deficitą, atsiradusį dėl viešųjų išlaidų mažinimo atsižvelgiant į ekonomikos krizę, ir, kita vertus, paskatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą; ragina Komisiją pateikti analizę apie lėšų perskirstymo iš ES programų, pvz., Europos infrastruktūros tinklų priemonės ir programos „Horizontas 2020“, galimą poveikį;

17. patvirtina savo pasiryžimą kuo atidžiau išnagrinėti, kaip ES finansiniai įsipareigojimai Europos investicijų bankui dėl Europos strateginių investicijų fondo įsteigimo įtraukti į ES biudžetą, ir visų pirma į 2015 m. biudžetą; šiuo klausimu atkreipia dėmesį į tai, kad ESIF turėtų finansuoti projektus, kurių vertė yra lygi arba didesnė už lygį, kurio būtų galėjusi tikėtis iš jų finansavimo pagal ES programas, iš kurių lėšos buvo perskirtos siekiant sukurti ES garantiją ESIF; patvirtina savo ketinimą atidžiai stebėti kaip EIB panaudos savo lėšas iš Europos struktūrinių ir investicinių fondų;

18. ragina valstybes nares papildyti šį fondą, kuriuo siekiama kuo labiau padidinti viešųjų išlaidų poveikį ir pritraukti privačių investicijų, ir palankiai vertina Komisijos pasiūlymą parodyti lankstumą, susijusį su nacionaliniais įnašais į ESIF, jei jie lemtų nedidelį ir laikiną 3 proc. deficito ribą valstybei narei; nepritaria jokiems mėginimams vėl nacionalizuoti šį fondą arba pasisako už tinkamą grąžą, kuri galima dėl nacionalinių įnašų; pageidauja, kad transeuropiniai ir tarpvalstybiniai projektai būtų atrinkti taip, kad piliečiai šių projektų teikiamą naudą galėtų susieti su Europos Sąjungos veiksmais;

19. primena, kad dabartinė nuosavų išteklių sistema yra sudėtinga, neteisinga ir nesuprantama piliečiams; pabrėžia, kad valstybių narių fiskalinę padėtį galima pagerinti taikant naują nuosavų išteklių sistemą, kuri sumažins BNP įnašus ir taip valstybėms narėms sudarys galimybę įgyvendinti savo fiskalinį konsolidavimą nekeliant pavojaus ES finansavimui; taigi primena, kad aukšto lygio grupė nuosavų išteklių klausimais yra svarbi, ir pritaria diskusijoms dėl naujų nuosavų išteklių sistemos, kuri turėtų lemti tikrą ES finansavimo reformą nepadidindama mokesčių naštos piliečiams; tikisi, kad trys institucijos imsis atitinkamų tolesnių veiksmų dėl tos grupės galutinės ataskaitos tam, kad greičiau būtų nustatyti tikrieji ištekliai; pabrėžia, kad pritarimas apmokestinimui yra esminė parlamentinės demokratijos Europoje dalis.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

5.2.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

19

7

7

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Nedzhmi Ali, Jonathan Arnott, Jean Arthuis, Richard Ashworth, Reimer Böge, Lefteris Christoforou, Jean-Paul Denanot, Gérard Deprez, José Manuel Fernandes, Eider Gardiazabal Rubial, Ingeborg Gräßle, Carlos Iturgaiz, Zbigniew Kuźmiuk, Vladimír Maňka, Ernest Maragall, Clare Moody, Siegfried Mureșan, Victor Negrescu, Liadh Ní Riada, Jan Olbrycht, Paul Rübig, Patricija Šulin, Eleftherios Synadinos, Paul Tang, Indrek Tarand, Inese Vaidere, Marco Valli, Daniele Viotti, Marco Zanni

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Andrey Novakov, Nils Torvalds, Tomáš Zdechovský


Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetoNUOMONĖ (29.1.2015)

pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2015 m. metinė augimo apžvalga

(2014/2221(INI))

Nuomonės referentas: Giorgos Grammatikakis

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad pereinant prie iš tikrųjų tvarios ekonomikos bus prisidedama prie Sąjungos aplinkos tikslų įgyvendinimo, konkurencingumo didinimo ir darbo vietų kūrimo; apgailestauja, jog dėl to, kad ekonomikos krizės metu stinga Europos tvaraus vystymosi strategijos, ekonomikos augimas gali ir vėliau būti nedidelis;

2.  pabrėžia, jog 2010 m. sukurtu Europos semestru nustatomas metinis ekonominės politikos koordinavimo ciklas, kurio metu atliekama išsami valstybių narių biudžeto, makroekonominių ir struktūrinių reformų planų analizė, kad būtų įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslai, susiję su pažangiu, tvariu ir integraciniu augimu, be kita ko, klimato kaitos ir energetikos, socialinės atskirties ir kovos su skurdu srityse;

3.  ragina Komisiją į Europos semestro procedūrą įtraukti Europos tvaraus vystymosi strategiją, ypatingą dėmesį skiriant efektyviam išteklių vartojimui ir žiedinei ekonomikai;

4.  nerimauja, kad nėra aišku, kaip pasiūlytame Investicijų plane Europai bus teikiami prioritetai sritims, kuriomis skatinamas tvarus vystymasis, pavyzdžiui, švietimui ir infrastruktūrai, kuria remiami moksliniai tyrimai ir inovacijos;

5.  pabrėžia, kad be didesnių investicijų Sąjungai nepavyks pasiekti strategijoje „Europa 2020“ nustatytų tvaraus augimo tikslų ir 2030 m. numatytų klimato ir energetikos tikslų; todėl ragina Komisiją nukreipti naująjį investicijų paketą į investicijas, kuriomis prisidedama prie tvaraus vystymosi ir efektyvaus išteklių naudojimo, skatinant įdiegti naujausias technologijas, kad būtų kuo labiau padidintas paketo trumpalaikis poveikis ekonominei veiklai ir darbo vietų kūrimui, taip pat ilgalaikis poveikis ekonomikos augimo Europoje tvarumui;

6.  pažymi, kad, remiantis Komisijos Energetikos veiksmų planu iki 2050 m., mūsų energetikos sistemos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas kainuotų 260 mlrd. EUR per metus, bet būtų sutaupyta daugiau kaip 310 mlrd. EUR;

7.  pripažįsta, kad energija yra svarbus ekonomikos konkurencingumo veiksnys. pabrėžia, kad reikia panaikinti kliūtis bendrajai energijos rinkai, be kita ko, skatinant energetinį nepriklausomumą. ragina Komisiją įvertinti pažangą šioje srityje tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu ir remti priemones, skirtas susiskaidymo problemai ir įgyvendinimo sunkumams spręsti;

8.  pabrėžia, kad investicijos į atsinaujinančiosios energijos gamybą, energijos skirstymą ir kapitalinę pastatų renovaciją sukuria didelę darbo jėgos paklausą, todėl jos turės didelę įtaką nedarbo problemos sprendimui, kartu apsaugant Europos ekonomikos augimą nuo būsimų energijos importo apimties ir kainų svyravimų;

9.  primena strategijos „Europa 2020“ tikslus, susijusius su atsinaujinančiąja energija ir išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu; Pabrėžia, kad reikia skatinti infrastruktūros objektų sujungimą ir glaudesnę integraciją su transporto sektoriumi, nes tai ekonomiškai efektyvus būdas įdiegti tvarias energijos gamybos technologijas;

10. pabrėžia, kad ES priklausomybės nuo išorinių energijos šaltinių mažinimas turi būti įtrauktas į ES augimo strategiją; todėl pakartoja, kad pagrindiniai Europos energetinio saugumo strategijos prioritetai – poreikis įvairinti išorinius energijos šaltinius, atnaujinti ES energetikos infrastruktūrą ir baigti kurti ES energijos vidaus rinką;

11. pabrėžia, kad nacionalinės politikos priemonės, derinamos taikant Europos semestro procedūrą, turi atitikti Europos tvaraus vystymosi strategiją; todėl pakartoja, kad reikia palaipsniui atsisakyti subsidijų iškastiniam kurui ir perkelti mokesčių naštą nuo darbo jėgos, apmokestinant taršą sukeliančią veiklą;

12. pabrėžia, kad svarbu pasiekti visapusišką galiojančių atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimą ir kad reikia susitarti dėl naujos plataus užmojo atliekų politikos ES lygmeniu, siekiant skatinti žaliąjį ekonomikos augimą ir kurti darbo vietas; pabrėžia esminę ir bendrąją daugelį politikos sričių apimančio žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinio, kuris bus viena iš pagrindinių perėjimo prie tvaraus ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo varomųjų jėgų, svarbą; ragina Komisiją neatsiimti pasiūlymo dėl ES atliekų politikos peržiūros;

13. pabrėžia švietimo sistemų reformų būtinybę, kad būsimos kartos galėtų pasirengti ateityje besiplėsiančių darbo rinkų, pavyzdžiui, žaliųjų technologijų ir sveikatos priežiūros srityse, poreikiams;

14. pabrėžia, kad valstybės narės, norėdamos skatinti užimtumą pasitelkdamos žaliosios ekonomikos teikiamą darbo vietų kūrimo potencialą, turi imtis veiksmų trijose pagrindinėse srityse – skatinti darbo jėgos paklausą ekologiškose pramonės šakose investuojant pakankamai lėšų, numatyti ir valdyti gebėjimų poreikius žaliajame ir žalinimo sektoriuose, taip pat užtikrinti aukštos, vidutinės ir žemos kvalifikacijos darbo kokybę; pabrėžia, kad vykdant darbo rinkos politiką daugiau dėmesio turėtų būti skiriama tinkamų mokymo programų rengimui, kad būtų galima išspręsti konkrečių gebėjimų trūkumo problemą, ir dinamiškai gebėjimų pasiūlos ir darbo jėgos amžiaus struktūros žaliosiose ir tradicinėse pramonės šakose sąveikai;

15. pabrėžia, kad vykdant Europos semestrą turėtų būti užtikrinta aukšta kokybė ir didelis efektyvumas nacionalinėse sveikatos priežiūros sistemose; todėl ragina Komisiją įtraukti socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros sistemų tvarumą į Europos semestro prioritetus, kartu padidinant šių sistemų veiksmingumą, teisingumą, prieinamumą ir tinkamumą tenkinant socialinius poreikius ir mažinant nelygybę bei skurdą;

16. pabrėžia, koks svarbus sveikatos priežiūros sektoriaus tvarumas, nes jis atlieka svarbų vaidmenį visoje ekonomikoje – jame dirba 8 proc. visų ES darbuotojų ir sukuriama 10 proc. ES bendrojo vidaus produkto; pripažįsta, kad sveikata pati savaime yra vertybė ir būtina stabilumo bei ekonomikos augimo sąlyga ir kad investuojant į sveikatą ir deramą sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą prisidedama prie darbuotojų sveikatos ir darbo galimybių valstybėse narėse, didesnės ekonominės gerovės ir socialinės sanglaudos, be to, galima pašalinti šalutinį gyventojų blogos sveikatos poveikį;

17. pabrėžia, jog vykdant Europos semestrą turėtų būti užtikrinta, kad valstybės narės įsipareigotų sustiprinti savo sveikatos priežiūros sistemas, kad visiems piliečiams būtų užtikrinta aukštos kokybės, prieinama ir teisinga sveikatos priežiūra;

18. ragina valstybes nares ir Komisiją šiuo ekonominės krizės laikotarpiu vengti didžiausią žalą darančių priemonių, pavyzdžiui, trumpalaikių taupymo priemonių, kurios sukels dideles sąnaudas vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu, ir verčiau susitelkti į tolesnę aukštos kokybės ir didelio efektyvumo sveikatos priežiūros sistemų plėtrą;

19. palankiai vertina priemones, dėl kurių Europos semestro procesas tampa veiksmingesnis ir demokratiškesnis; pripažįsta, kad įgyvendinimas veiksmingesnis viešųjų finansų srityje, kurioje taikomos tvirtesnės priežiūros priemonės; ragina subalansuotai integruoti užimtumo bei socialinius ir ekonominius rodiklius, nes taip sudaromos sąlygos veiksmingiau reaguoti į skirtumus tarp kai kurių valstybių narių užimtumo bei socialinės ir ekonominės padėties atžvilgiu, kaip nurodyta prie 2015 m. metinės augimo apžvalgos pridėtoje bendroje užimtumo ataskaitoje;

20. primygtinai ragina Komisiją Europos semestro procese labiau atsižvelgti į strategijos „Europa 2020“ tikslus, susijusius su užimtumu, moksliniais tyrimais ir technologine plėtra, klimato kaita ir energetikos tvarumu, švietimu, skurdu bei socialine atskirtimi, įvertinti pažangą siekiant tvaresnės visuomenės ir pasiūlyti priemones, kad šie tikslai būtų pasiekti veiksmingiau ir laiku.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

29.1.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

55

11

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marco Affronte, Margrete Auken, Pilar Ayuso, Zoltán Balczó, Catherine Bearder, Ivo Belet, Simona Bonafè, Biljana Borzan, Nessa Childers, Alberto Cirio, Birgit Collin-Langen, Mireille D’Ornano, Miriam Dalli, Seb Dance, Angélique Delahaye, Jørn Dohrmann, Stefan Eck, Bas Eickhout, José Inácio Faria, Francesc Gambús, Elisabetta Gardini, Enrico Gasbarra, Jens Gieseke, Julie Girling, Sylvie Goddyn, Matthias Groote, Françoise Grossetête, Andrzej Grzyb, Jytte Guteland, Anneli Jäätteenmäki, Benedek Jávor, Josu Juaristi Abaunz, Karin Kadenbach, Kateřina Konečná, Giovanni La Via, Peter Liese, Norbert Lins, Valentinas Mazuronis, Susanne Melior, Massimo Paolucci, Gilles Pargneaux, Piernicola Pedicini, Bolesław G. Piecha, Pavel Poc, Marcus Pretzell, Frédérique Ries, Teresa Rodriguez-Rubio, Davor Škrlec, Renate Sommer, Tibor Szanyi, Nils Torvalds, Glenis Willmott, Jadwiga Wiśniewska

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Mark Demesmaeker, Herbert Dorfmann, Giorgos Grammatikakis, Jan Huitema, Peter Jahr, Merja Kyllönen, Nuno Melo, Marijana Petir, Julia Reid, Bart Staes, Kay Swinburne

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Clara Eugenia Aguilera García, Damian Drăghici


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

24.2.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

40

20

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Burkhard Balz, Hugues Bayet, Pervenche Berès, Udo Bullmann, Esther de Lange, Fabio De Masi, Anneliese Dodds, Markus Ferber, Jonás Fernández, Elisa Ferreira, Sven Giegold, Neena Gill, Sylvie Goulard, Roberto Gualtieri, Brian Hayes, Gunnar Hökmark, Cătălin Sorin Ivan, Petr Ježek, Othmar Karas, Georgios Kyrtsos, Alain Lamassoure, Philippe Lamberts, Werner Langen, Sander Loones, Bernd Lucke, Olle Ludvigsson, Ivana Maletić, Fulvio Martusciello, Marisa Matias, Bernard Monot, Luděk Niedermayer, Patrick O’Flynn, Stanisław Ożóg, Dimitrios Papadimoulis, Dariusz Rosati, Alfred Sant, Molly Scott Cato, Peter Simon, Renato Soru, Theodor Dumitru Stolojan, Paul Tang, Sampo Terho, Ramon Tremosa i Balcells, Ernest Urtasun, Marco Valli, Tom Vandenkendelaere, Cora van Nieuwenhuizen, Miguel Viegas, Steven Woolfe, Pablo Zalba Bidegain, Marco Zanni

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Frank Engel, Ashley Fox, Eva Kaili, Syed Kamall, Barbara Kappel, Thomas Mann, Siegfried Mureșan, Andreas Schwab, Tibor Szanyi

Teisinis pranešimas