Procedūra : 2014/2222(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0043/2015

Pateikti tekstai :

A8-0043/2015

Debatai :

PV 11/03/2015 - 7
CRE 11/03/2015 - 7

Balsavimas :

PV 11/03/2015 - 9.16
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0068

PRANEŠIMAS     
PDF 263kWORD 179k
5.3.2015
PE 544.269v02-00 A8-0043/2015

Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: užimtumo ir socialiniai aspektai 2015 m. metinėje augimo apžvalgoje

(2014/2222(INI))

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas

Pranešėjas: Sergio Gutiérrez Prieto

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: užimtumo ir socialiniai aspektai 2015 m. metinėje augimo apžvalgoje

(2014/2222(INI))

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 9 straipsnį,

–       atsižvelgdamas į SESV 145, 148, 152 straipsnius ir 153 straipsnio 5 dalį,

–       atsižvelgdamas į ES pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos IV antraštinę dalį (Solidarumas),

–       atsižvelgdamas į SESV 349 straipsnį dėl atokiausiems regionams skirtų konkrečių priemonių;

–       atsižvelgdamas į pataisytą Europos socialinę chartiją, ypač į jos 30 straipsnį dėl teisės į apsaugą nuo skurdo ir socialinės atskirties,

–       atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 25 d. rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: užimtumo ir socialiniai aspektai“(1),

–       atsižvelgdamas į savo 2014 m. spalio 22 d. rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2014 m. prioritetų įgyvendinimas“(2),

–       atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 28 d. Komisijos komunikatą „2015 m. metinė augimo apžvalga“ (COM(2014) 0902) ir į prie jo pridėtą bendros užimtumo ataskaitos projektą,

–       atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą „Investicijų planas Europai“ (COM(2014) 0903),

–       atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 13 d. Komisijos komunikatą „Maksimalus Stabilumo ir augimo pakto taisyklėse leidžiamo lankstumo išnaudojimas“ (COM(2015) 0012),

–       atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 2 d. Komisijos komunikatą „Ekonominės ir pinigų sąjungos socialinio matmens stiprinimas“ (COM(2013) 0690),

–       atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010) 2020),

–       atsižvelgdamas į savo 2014 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl strategijos „Europa 2020“ užimtumo ir socialinių aspektų(3),

–       atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 18 d. Komisijos komunikatą „Ekonomikos atsigavimas kuriant darbo vietas“ (COM(2012) 0173),

–       atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatą „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas. Europos socialinės ir teritorinės sanglaudos bendroji programa“ (COM(2010) 0758) ir į savo 2011 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją šiuo klausimu(4),

–       atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Jaunimo galimybių iniciatyva“ (COM(2011) 0933),

–       atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 20 d. Komisijos komunikatą „Socialinės investicijos į augimą ir socialinę sanglaudą, visų pirma naudojant 2014–2020 m. Europos socialinio fondo lėšas“ (COM(2013) 0083),

–       atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl trejeto (ECB, Komisijos ir TVF) vaidmens ir veiksmų euro zonos šalyse, kuriose taikomos programos, užimtumo ir socialinių aspektų(5),

–       atsižvelgdamas į savo 2013 m. birželio 11 d. rezoliuciją dėl socialinio būsto Europos Sąjungoje(6),

–       atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 12 d. rezoliuciją dėl to, kaip Europos Sąjunga gali prisidėti sudarant darbo vietų kūrimui įmonėse, bendrovėse ir naujai įsteigtose įmonėse palankias sąlygas(7),

–       atsižvelgdamas į savo 2014 m. liepos 15 d. rezoliuciją dėl jaunimo užimtumo(8),

–       atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 5 d. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) 2014–2015 m. pasaulio atlyginimų ataskaitą,

–       atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 9 d. EBPO darbo dokumentą „Pajamų nelygybės tendencijos ir jos poveikis ekonomikos augimui“,

–       atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 7 d. Komisijos komunikatą „Žaliojo užimtumo iniciatyva. Išnaudoti žaliosios ekonomikos darbo vietų kūrimo potencialą“ COM(2014) 0446;

–       atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 14 d.(9) ir 2014 m. sausio 16 d.(10) rezoliucijas dėl ES benamystės strategijos;

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–       atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A8-0043/2015),

A.     kadangi Europa, siekdama aprūpinti kitas kartas darbu, o ne užkrauti joms skolų naštą, turi laikytis socialinės rinkos ekonomikos modelio, kuris užtikrina tvarią plėtrą;

B.     kadangi ekonominė ir socialinė ES padėtis tebėra niūri ir kadangi, kaip teigiama Komisijos 2014 m. rudens ekonominėse prognozėse, ekonomikos atsigavimas išlieka trapus; kadangi, nepaisant to, kad pastaruosius dvejus metus euro zonos ekonomikos augimo rodikliai buvo neigiami, tikimasi, kad jos augimas 2014 m. euro zonoje sieks 0,8 proc., o 2015 m. –1,1 proc.; kadangi tik kelių valstybių narių prognozės aukštesnės ir kadangi Komisija sistemingai mažino savo pačios prognozes per pastaruosius metus; kadangi nepaisant to, jog bendras numatomas deficitas 28 ES valstybėse narėse buvo sumažintas iki 3 proc. 2014 m., kai kuriose valstybėse narėse jis vis dar aukštas; tai rodo, kad reikia ir toliau vykdyti fiskalinį konsolidavimą, kuris būtų suderinamas su augimu ir tvariu užimtumu, nes ekonomikos atsigavimas nėra nei tvirtas, nei palaikomas;

C.     kadangi greitas fiskalinio konsolidavimo planas, kuris buvo patvirtintas per krizę, sutrukdė valstybėms narėms pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus; tai parodė, kad fiskalinė politika turi būti diferencijuojama ir derinama prie konkretaus kiekvienos valstybės narės atvejo; kadangi labai sumažėjus naftos kainoms gali būti papildomai paskatintas daugelio ES valstybių narių ekonomikos augimas, ypač jei šis sumažėjimas būtų greitai perkeltas gyventojams ir verslo įmonėms, t. y. būtų sumažintos energijos kainos;

D.     kadangi ES turi ir toliau gerinti savo ekonominę ir socialinę politiką, kurią įgyvendinant siekiama strategijos „Europa 2020“ tikslų, ir kartu stengtis išvengti ilgalaikio sąstingio rizikos ir defliacijos, ir kadangi tai gali būti įgyvendinta tik jei bus toliau dedamos pastangos skatinti investicijas ir vykdyti struktūrines reformas, kurios didina ekonomikos konkurencingumą socialiai atsakingu būdu; kadangi siekiant pereiti prie efektyvaus išteklių naudojimo ekonomikos ir užtikrinti tvarią plėtrą būtina ekologinė pertvarka; kadangi baugina tai, jog ES dėl krizės ir dėl to, kad neteko verslui palankios aplinkos, jaučia investuotojų ir verslininkų pasitikėjimo trūkumą, praranda savo įtaką pasaulio ekonomikai, o daugumoje kitų šalių matyti patikimų ekonomikos atsigavimo ženklų; kadangi 2014 m. spalio mėn. TVF apskaičiavo, jog padidėjo euro zonos ekonomikos nuosmukio tikimybė ir kad metų pabaigoje ji sieks 35–40 proc.;

E.     kadangi valstybės narės atlieka pagrindinį vaidmenį formuojant užimtumo politiką, taip pat jaunimo užimtumo politiką, ir tokios priemonės geriausiai kuriamos nacionaliniu lygmeniu;

F.     kadangi ES turi kuo greičiau išspręsti spartaus savo gyventojų senėjimo problemą;

G.     kadangi, nepaisant nedidelio pagerėjimo (pirmą kartą nuo 2011 m. užfiksuotas nedidelis darbo visą darbo dieną sutarčių padidėjimas), nedarbo lygis tebėra neregėtai aukštas – ES darbo neturi 25 mln. asmenų; kadangi ilgalaikio nedarbo lygis kelia nerimą (12 mln. asmenų neturėjo darbo ilgiau kaip metus, o per pastaruosius metus šis skaičius padidėjo 4 proc.); kadangi jaunimo nedarbo lygis beveik nesumažėjo (palyginti su 2013 m., sumažėjo tik 1,9 proc.), o ES vidurkis siekia 21,2 proc.; kadangi 75 proc. ilgalaikių bedarbių Europos Sąjungoje yra jaunesni kaip 35 metų amžiaus; kadangi jaunimo padėtis darbo rinkoje, išskyrus kai kurias valstybes nares, itin sudėtinga, o išsilavinimo lygis neturi reikšmės;

H.     kadangi Europos socialiniu fondu, kartu su Jaunimo garantijų iniciatyva ir Jaunimo užimtumo iniciatyva, turi būti visapusiškai ir tinkamai naudojamasi siekiant finansuoti tvarius projektus, kad būtų galima kovoti su nedarbu, visų pirma jaunimo;

I.      kadangi nedirbančio ir nesimokančio jaunimo dalis tebėra didelė ir kadangi itin didelę šios grupės dalį sudaro jauni romų tautybės asmenys;

J.      kadangi dėl įvairių veiksnių, įskaitant tai, kad nepavyko sukurti teigiamos aplinkos, kurioje būtų galima skatinti investicijas ir augimą, sumažėjo rinkos pajamos ir ilgainiui susilpnėjo socialinių pervedimų poveikis(11), ir dėl kai kurių šalių pastangų siekiant atgauti ekonominę pusiausvyrą mažinant išlaidas socialinei apsaugai, labai sumažėjo bendrosios disponuojamosios namų ūkių pajamos, todėl daugeliui Europos šeimų iškilo atskirties pavojus ir grėsmingai padidėjo nelygybė, įskaitant lyčių nelygybę; kadangi vienam iš keturių europiečių gresia skurdas; kadangi didelio nedarbo ir mažų garantijų darbo lygis pasiekė aukščiausią tašką, o pusei visų darbo ieškančių asmenų nepakaktų užtikrinti užimtumo, kad jie įveiktų skurdą;

K.     kadangi iš naujausių turimų 2013 m. duomenų matyti ilgalaikis kaip niekad aukštas 5,1 proc. nedarbo lygis 28 Europos Sąjungos valstybėse narėse; kadangi ilgalaikis nedarbas turi ne tik labai didelę įtaką pavienių asmenų gyvenimui, bet ir gali tapti struktūriniu nedarbu Europos Sąjungoje;

L.     kadangi šiuo metu 25,1 proc. ES gyventojų gresia skurdas arba socialinė atskirtis; kadangi vidutinis vaikų skurdo augimo lygis didesnis už vidutinį bendro skurdo augimo lygį ir kadangi kai kuriose valstybėse narėse vienas iš trijų vaikų gyvena žemiau skurdo ribos;

M.    kadangi labiausiai tikėtiną ilgalaikių bedarbių grupę sudaro vyresnio amžiaus darbuotojai; kadangi 2012 m. dirbo tik pusė 55–65 metų amžiaus darbuotojų; kadangi vyresnio amžiaus žmonės labiau nukenčia, kai mažinamos viešosios išlaidos socialinėms ir sveikatos paslaugoms ir socialinėms išmokoms; kadangi nuskurdimo rizika pirmiausia kyla kai kurioms vyresnio amžiaus žmonių grupėms, pvz., vyresniems nei 80 metų amžiaus žmonėms, vyresnio amžiaus moterims, vyresnio amžiaus migrantams arba vyresnio amžiaus etninių mažumų nariams;

N.     kadangi siekiant įveikti krizę kai kuriose valstybėse narėse labai sumažintos viešosios išlaidos; jos sumažintos tuo metu, kai, padidėjus nedarbui, padidėjo socialinės apsaugos poreikis; kadangi socialinei apsaugai skirti nacionalinių biudžetų asignavimai buvo dar labiau sumažinti, nes daugeliui netekus darbo arba sumažėjus atlyginimams sumažėjo įmokos ir tai labai pakenkė Europos socialiniam modeliui; kadangi vykdant reikalaujamas reformas neatsižvelgiama į piliečių poreikius ir lūkesčius užimtumo ir socialinėje srityse;

O.     kadangi skurdo mažinimas yra ne tik vienas iš pagrindinių strategijos „Europa 2020“ tikslų, bet ir socialinė valstybių narių atsakomybė, o deramas ir tvarus užimtumas yra geriausias būdas įveikti skurdą; kadangi dėl šios priežasties reikia itin stengtis sudaryti palankesnes įsidarbinimo sąlygas, ypač tiems, kurie turi mažiausiai galimybių dalyvauti darbo rinkoje; kadangi darbo rinkoje vis dar didelė įdarbinimo sąlygų nelygybė ir kadangi sulaukusios 55 metų amžiaus moterys susiduria su didesne rizika nei vyrai gyventi skurde arba patirti socialinę atskirtį;

P.     kadangi socialiniai ir ekonominiai valstybių narių skirtumai toliau didėjo, o siekti regioninės konvergencijos tikslo sekėsi sunkiai; kadangi pagrindinių ir pakraščiuose esančių valstybių nedarbo rodiklių skirtumas 2000–2013 m. padidėjo nuo 3,5 iki 10 proc.; kadangi dėl šių skirtumų didėja susiskaidymo pavojus ir kyla grėsmė ES ekonomikos stabilumui bei socialinei sanglaudai; kadangi 6-ojoje sanglaudos ataskaitoje atkreiptas dėmesys į struktūrinių fondų vaidmenį įveikiant nelygybę, pirmiausia krizės laikotarpiu;

Q.     kadangi SESV 174 straipsnyje nurodyta: „Kad skatintų visokeriopą darnią plėtrą, Sąjunga plėtoja ir vykdo savo veiklą, padedančią stiprinti jos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą. Sąjunga ypač siekia mažinti regionų plėtros lygio skirtumus ir nepalankiausias sąlygas turinčių regionų atsilikimą. Šiuo požiūriu ypatingas dėmesys skiriamas kaimo vietovėms, pramonės pereinamojo laikotarpio vietovėms bei didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turinčioms vietovėms, pavyzdžiui, labai retai apgyvendintiems toliausiai į šiaurę esantiems regionams bei salų, pasienio ir kalnuotoms vietovėms“;

R.     kadangi didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turinčiuose regionuose nedarbo lygis paprastai yra aukštesnis, ekonomikos augimas mažesnis, o didelių investicijų, kuriomis būtų siekiama gerinti jų potencialą, trūksta;

S.     kadangi Parlamentas pastaruosius dvejus metus įspėdavo apie defliacijos keliamus socialinius pavojus lėto ekonomikos augimo, aukšto nedarbo lygio ir mažinamo darbo užmokesčio sąlygomis; kadangi Europos Centrinis Bankas (ECB) pateikė prognozę, jog ilguoju laikotarpiu infliacijos lygis išliks žemas, ir įspėjo apie šio reiškinio pasekmes vidaus paklausai, ekonomikos augimui ir užimtumui; kadangi nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. aštuoniose valstybėse narėse fiksuojama defliacija (šešios iš aštuonių valstybių priklauso euro zonai); kadangi vyraujantis nepakankamas kreditų teikimas MVĮ ir būtinybė mažinti pernelyg didelę viešojo ir privačiojo sektorių skolą labai riboja ES paklausą ir darbo vietų kūrimą, pirmiausia hipotekos paskolų atžvilgiu; kadangi mažėjant infliacijos lygiui šie sunkumai dar labiau padidėja: auga realiosios palūkanų normos ir tikroji skolos našta, todėl taip gali prasidėti užburtas ekonomikos nuosmukio ratas; kadangi ECB į visus šiuos aspektus atsižvelgė 2015 m. vasario 22 d. įgyvendindamas plataus masto turto pirkimo programą, pagal kurią viso kas mėnesį įsigyjamo turto vertė turėtų siekti 60 mlrd. EUR ir kurią ketinama įgyvendinti bent iki 2016 m. rugsėjo mėn.;

T.     kadangi trumpuoju laikotarpiu pagerinti ES ekonomiką galima taikant ekspansyvią pinigų politiką, kuria skatinamas eksportas;

U.     kadangi nedidelėmis palūkanų normomis galima pasinaudoti siekiant skatinti investicijas Europos Sąjungoje;

V.     kadangi nustačius naujus pagrindinius tikslus (daugiau dėmesio skiriant ne cikliniam, o struktūriniam deficitui), padidėjo fiskalinis konsolidavimas; kadangi, nepaisant to, fiskaliniai daugikliai dabartinėmis aplinkybėmis tebėra labai dideli; kadangi reikia įgyvendinti vidutinės trukmės ir skolos tikslus, kad būtų galima sukurti ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui palankią aplinką; kadangi reikia nuolat vertinti šių priemonių poveikį socialiniu, aplinkos apsaugos ir lyčių požiūriais;

W.    kadangi dėl valstybėse narėse taikomos skirtingos fiskalinės politikos MVĮ dažnai yra priverstos užsidaryti arba persikelti, todėl prarandamos darbo vietos ir darbo jėga priverčiama judėti;

X.     kadangi bauginamai sumažėjo ES viešosios ir privačiosios investicijos, kurių lygis dabar yra beveik 20 proc. mažesnis už iki krizės buvusį lygį ir kurios yra mažesnės už pagrindinių ekonominių partnerių kitose pasaulio šalyse investicijas; kadangi ir Komisija, ir valstybės narės turi teikti pirmenybę investicijoms į geresnes ir tvarias darbo vietas, žmogiškąjį kapitalą, mokslinius tyrimus ir inovacijas (įskaitant mažesnės apimties projektus), efektyviai išteklius naudojančią energetikos sąjungą, bendrą skaitmeninę rinką, verslumo skatinimą ir geresnę aplinką MVĮ, nes investicijos į šias sritis labai svarbios siekiant ne tik užtikrinti ekonomikos atsigavimą, bet ir didinti ES ekonomines galimybes augti bei kurti gerovę;

Y.     kadangi dėl nepakankamo nacionalinių parlamentų, Europos Parlamento, vietos ir regioninių valdžios institucijų, pilietinės visuomenės organizacijų ir socialinių partnerių dalyvavimo nacionaliniu ir ES lygmenimis ES semestro procese valstybėms narėms buvo sudėtinga prisiimti atsakomybę už reformų įgyvendinimą ir rasti įtraukius, socialinius ir tvarius sprendimus, o dėl to sumažėjo piliečių pasitikėjimas ES projektu;

Z.     kadangi darbo užmokesčio nustatymas priklauso valstybių narių kompetencijai;

Plataus užmojo ekonominė politika, skirta augimui skatinti, KOKYBIŠKOMS darbo vietoms kurti ir kovoti su defliacija

1.      palankiai vertina integruotą Komisijos požiūrį į augimą, grindžiamą trimis pagrindiniais ramsčiais: investicijų planu Europai, struktūrinėmis reformomis ir fiskaline atsakomybe; ragina įgyvendinti plataus užmojo ekspansyvią ekonominę ir fiskalinę politiką remiantis galiojančiomis Stabilumo ir augimo pakte (SAP) nustatytomis taisyklėmis, skirtą pažangiam, tvariam ir integraciniam augimui skatinti ir geresnėms tvarioms darbo vietoms kurti; pabrėžia, kad solidarumas yra pagrindinė vertybė, kuria grindžiama Europos Sąjunga; ragina Komisiją remti valstybių narių pastangas ir pateikti konkrečias rekomendacijas, kurios būtų naudingos valstybėms narėms ir visai ES ir kurias įgyvendinant būtų sprendžiamas ne tik fiskalinio konsolidavimo, bet ir socialiai suderintų, ekonomiškai veiksmingų ir tvarių struktūrinių reformų klausimas; pabrėžia, kad dėl žemo infliacijos lygio jau auga realiosios palūkanų normos, taip pat tikroji viešojo ir privačiojo sektorių skola, dėl kurių kartu su dideliu ilgalaikiu jaunimo nedarbu lėtėja ekonomikos augimas ir didėja skurdas;

2.      supranta fiskalinės atsakomybės, poreikio skatinti investicijas ir vykdyti struktūrines reformas valstybėse narėse sąsają SAP kontekste; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Komisijos komunikatą „Maksimalus Stabilumo ir augimo pakto taisyklėse leidžiamo lankstumo išnaudojimas“; ragina partnerius tuo atveju, jei valstybė narė patirtų pernelyg didelį makroekonominį disbalansą, įgyvendinti reformas naudojantis taisyklėse ir susitarimuose jau numatytu lankstumu, kad būtų galima užtikrinti, jog fiskalinė atsakomybė suderinama su ekonomikos augimu, darbo vietų kūrimu ir gerovės valstybės užtikrinimu;

3.      pabrėžia, kad valstybėse narėse reikia įgyvendinti struktūrines reformas; pažymi, kad kai kurios reformas įgyvendinusios valstybės narės sėkmingai atkūrė konkurencingumą pasaulinėje rinkoje, tačiau šios reformos turi būti suderinamos su pažangiu, tvariu ir įtraukiu augimu ir deramų darbo vietų kūrimu; kad būtų pasiekti šie tikslai, ragina sutelkti dėmesį ir išplėsti šias reformas, kad jos apimtų kitas sritis, pvz., bendrą skaitmeninę rinką, energetikos sąjungą ar fiskalines reformas; mano, kad įgyvendinant darbo rinkos reformas reikia taip pat taikyti reikiamą lankstumą ir užtikrinti saugumą, kad nebeliktų segmentacijos ir būtų užtikrintas geras uždarbis;

4.      palankiai vertina tai, kad naujajame politikos rinkinyje į ankstesnius fiskalinio konsolidavimo ir struktūrinių reformų prioritetus įtrauktos investicijos; vis dėlto mano, kad metinėje augimo apžvalgoje turėtų būti skiriama daugiau dėmesio bendrajai paklausai ir jos sąsajai su darbo užmokesčio didinimu ir socialine nelygybe; pabrėžia, kad pagrindinė užduotis mažinant makroekonominį disbalansą turėtų būti ne dabartinių einamųjų sąskaitų pertekliaus didinimas, o augimo, investicijų ir užimtumo rodiklių didinimas, taip pat skurdo lygio mažinimas;

5.      nerimauja, kad pastaraisiais metais investicijos Europos Sąjungoje labai sumažėjo ir dabar jų lygis yra beveik 20 proc. mažesnis už iki krizės buvusį lygį; įspėja, kad ekonomikos nuosmukis buvo dar didesnis pakraščio valstybėse narėse, kuriose imtasi griežtesnių fiskalinio konsolidavimo priemonių; dar kartą atkreipia dėmesį į žaliosios ekonomikos teikiamas galimybes kurti darbo vietas, nes, remiantis Komisijos skaičiavimais, vien energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos sektoriuose iki 2020 m. galėtų būti sukurta 5 mln. darbo vietų, jeigu tik bus įgyvendintos plataus užmojo klimato ir energetikos politikos priemonės; ragina valstybes nares užtikrinti pakankamą investicijų į šiuos sektorius lygį ir numatyti būsimus darbuotojų gebėjimus;

6.      palankiai vertina tai, kad investicijos yra vienas iš trijų pagrindinių Komisijos 2015 m. strategijos ramsčių, ir ragina nedelsiant įgyvendinti investicijų planą; pažymi, kad į valstybių narių įnašus į Europos strateginių investicijų fondą (ESIF) nebus atsižvelgiama nustatant fiskalinį koregavimą pagal prevencinę arba korekcinę SAP dalį;

7.      mano, kad siekiant atsakingai skatinti investicijas tose srityse, kurios turi realų poveikį augimui ir darbo vietų kūrimui, pvz., skaitmeninės ekonomikos, žaliųjų sektorių ir sveikatos priežiūros srityse, trys pagrindiniai Komisijos 2015 m. strategijos ramsčiai turi būti įgyvendinami kartu;

8.      pažymi, kad ESIF bus grindžiamas esamomis ES lėšomis ir kad jam nebus skirta naujų viešųjų lėšų, išskyrus papildomus 5 mlrd. EUR iš Europos investicijų banko (EIB); pabrėžia kad esama rizikos, jog šio fondo gali nepakakti, nes jis grindžiamas pernelyg optimistinėmis prielaidomis apie galimybę pritraukti didžiąją reikiamo finansavimo dalį iš privačių investuotojų; ragina EIB apsvarstyti galimybę pakeisti pobūdį pereinant iš vien komercinės bankininkystės ir įdiegiant apibrėžtais kriterijais ir skaidrumu grindžiamą projektų rizikos vertinimo modelį; ragina Komisiją išnagrinėti būdus, kaip būtų galima panaudoti ES biudžeto ir kitus, naujus, išteklius siekiant užtikrinti, kad būtų vykdomi ESIF prisiimti įsipareigojimai;

9.      ragina Komisiją ir EIB įvertinti ekonomikos krizės poveikį bankų sistemai ir galutiniams EIB finansavimo gavėjams, pirmiausia MVĮ, socialinės ekonomikos sektoriui ir viešojo sektoriaus įmonėms;

10.    pabrėžia, kad ESIF turi būti siekiama skatinti naujas investicijas srityse, kuriomis investuotojai domisi vangiai, o ne pakeisti investicijas, kurios būtų vykdomos kitose srityse (išstūmimas), arba sutelkti dėmesį į itin pelningas investicijas, kurios būtų vykdomos bet kuriuo atveju (savaimingumo efektas); ragina Komisiją taip pat įtraukti ir skatinti socialines investicijas, kurios ne tik duoda finansinės grąžos, bet ir sukelia teigiamą šalutinį socialinį poveikį, pvz., investicijas į žmogiškąjį kapitalą, investicijas, darančias didelį poveikį geresnių tvarių darbo vietų kūrimui ar socialinei įtraukčiai ir skurdo mažinimui, pvz., į socialinės apsaugos sistemas ir socialines paslaugas arba investicijas į socialinę ekonomiką; dar kartą ragina įgyvendinti Socialinių investicijų paketą;

11.    ragina Komisiją užtikrinti investicijas į ekonomiškai silpnesnius regionus, kuriuose yra didelis nedarbas, ir į tokiuose regionuose veikiančias MVĮ, nes jos turi labai nedaug galimybių gauti finansavimą, siekiant užtikrinti, kad šios pastangos darytų didžiausią poveikį tose srityse, kuriose jų reikia labiausiai, o renkantis būtų tinkamai atsižvelgiama į ekonomines investicijų ypatybes; pritaria Komisijos nuomonei, kad augančiuose, pvz., skaitmeninės ekonomikos, žaliuosiuose ir sveikatos priežiūros sektoriuose, reikia kvalifikuotos darbo jėgos;

12.    ragina Komisiją ir valstybes nares taikyti konkrečius patobulintus mechanizmus, siekiant įgyvendinti investicines programas atokiausiuose regionuose, dėl kurių atokumo, geografinio susiskaidymo, netvirtos ekonomikos ir gamtinių kliūčių atsiranda didesnė nelygybė, susijusi su galimybėmis įsidarbinti, įsigyti prekių ir paslaugų;

13.    ragina Komisiją rengiant Europos investicijų planą, visų pirma dėl prieigos prie plačiajuosčio ryšio, atsižvelgti į didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turinčius regionus;

14.    ragina Komisiją nuodugniai persvarstyti ir patobulinti ES ir EIB projektų obligacijų iniciatyvą, pradėtą 2012 m. kaip bandomąjį projektą Europos investicijų planui apibendrinti, siekiant jai suteikti svarbesnį vaidmenį skatinant užimtumą; šiomis aplinkybėmis taip pat ragina atlikti išsamią į SIP įtrauktų socialinio poveikio obligacijų peržiūrą;

Atsakinga politika, perorientuota į investicijas, kokybiškų darbo vietų kūrimą ir augimą

15.    pažymi, kad Europos investicijų planas yra būtinas siekiant papildyti pastangas skatinti tvarų ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, ir kad norint, jog jis būtų sėkmingas, jį reikia remti privačiais ir valstybės ištekliais; palankiai vertina tai, kad 2015 m. metinėje augimo apžvalgoje (MAA) šalys, turinčios fiskalines veiksmų laisvės ribas, ir toliau raginamos dėti daugiau pastangų, taip siekiant paskatinti Europos paklausą ir investicijas;

16.    palankiai vertina tai, kad paspartėjo fiskalinio konsolidavimo tempas ir buvo nustatyti nauji pagrindiniai tikslai: daugiau dėmesio skiriama ne cikliniam, o struktūriniam deficitui, nes tai turėtų padaryti teigiamą poveikį užimtumui ir tvariam ekonomikos augimui; vis dėlto pažymi, kad fiskaliniai daugikliai dabartinėmis aplinkybėmis tebėra labai dideli ir kad tai darys neigiamą poveikį ekonomikos augimui bei darbo vietų kūrimui, taip pat socialinės apsaugos sistemų tvarumui; ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas naudotis kuo didesniu Stabilumo ir augimo pakte užtikrintu lankstumu;

17.    ragina sukurti Europos sistemą, skirtą užtikrinti, kad visos pagal Europos investicijų planą vykdomos investicijos darytų didelį poveikį tvaraus augimo skatinimo, kokybiškų darbo vietų kūrimo ir socialinės pažangos didinimo požiūriais; ragina Komisiją stebėti ir kontroliuoti pagal šį planą vykdomas investicijas, taip pat tikrinti ir įvertinti tikrąjį ekonominį ir socialinį investicijų poveikį; ragina Komisiją į naująjį ESIF ekspertų komitetą priimti socialinės politikos specialistą, kuris tvirtintų finansuotinus projektus ir užtikrintų, kad juos atrenkant vienas iš svarbiausių kriterijų būtų teigiamo socialinio poveikio kriterijus;

18.    pabrėžia, kad svarbus lankstumas, kuriuo galima naudotis pagal esamą SAP, siekiant užtikrinti galimybes vykdyti socialines investicijas, būtent socialines investicijas į žmones, ugdant reikiamus jų gebėjimus ir sudarant palankias sąlygas produktyviam ir pasitenkinimą teikiančiam dalyvavimui ekonomikoje ir visuomenėje per visą jų gyvenimą; šiuo atžvilgiu pabrėžia galimą socialinės ekonomikos vaidmenį kuriant tvarias, įtraukias ir kokybiškas darbo vietas;

Atkurtas MVĮ finansavimas siekiant skatinti privačias investicijas ir darbo vietų kūrimą

19.    pabrėžia, kad, nors MVĮ yra darbo vietų kūrimo Europos Sąjungoje pagrindas, jos, siekdamos gauti finansavimą, ir toliau susiduria su dideliais sunkumais ir yra bauginamai įsiskolinusios; todėl palankiai vertina naująsias Komisijos rekomendacijas dėl MVĮ galimybių gauti finansavimą, į kurias įtrauktas naujas požiūris į nemokumą ir verslo žlugimą; ragina valstybes nares toliau stengtis tobulinti skolų restruktūrizavimo programas kaip priemonę šiam tikslui pasiekti; ragina Komisiją prireikus skatinti nacionaliniu lygmeniu įgyvendinti jos 2014 m. kovo 12 d. rekomendacijoje išdėstytus principus pateikiant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas; pabrėžia, kad moterų vadovaujamos įmonės ir MVĮ susiduria su didesniais sunkumais gauti finansavimą; ragina Komisiją išnagrinėti, dėl kokių priežasčių susidarė tokia padėtis, ir pasiūlyti šios problemos sprendimo priemones;

20.    pabrėžia verslumo kultūros kūrimo Europos Sąjungoje svarbą mažinant savarankiško darbo ir įmonių steigimo kliūtis; pažymi, kad tai galima remti taikant pažangų finansinės paramos derinį, pvz., Užimtumo ir socialinių inovacijų programos mikrofinansų ir socialinio verslumo krypties paramą arba vieno langelio principu grindžiamus viešojo administravimo sprendimus naujoms įmonėms registruoti;

21.    yra susirūpinęs dėl to, kad euro zonos finansinis susiskaidymas kai kada kelia grėsmę MVĮ augimui ir tvarumui; ragina atkurti ekonomikos skolinimo pajėgumus, kad MVĮ galėtų investuoti ir kurti darbo vietas, taip pat palengvinti MVĮ verslumo galimybes ir galimybes dalyvauti tokiose programose, kaip COSME ar „Horizontas 2020“;

22.    ragina valstybes nares pašalinti nereikalingas administracines kliūtis ir biurokratines procedūras, taikomas savarankiškai dirbantiems asmenims, labai mažoms įmonėms ir MVĮ, taip pat palengvinti veiklos pradžios sąlygas;

23.    palankiai vertina bendrą Komisijos ir EIB skolinimo MVĮ programą naudojantis struktūrinių fondų lėšomis siekiant racionalizuoti investicijas į šias įmones ir taip paskatinti kurti kurti geresnes, tvarias darbo vietas; ragina ECB papildyti šiuos politikos veiksmus ir išnagrinėti MVĮ turto įsigijimo galimybes ir remti MVĮ vystymąsi pagal monetarinio stimuliavimo programas, remiantis gerąja kitų ekonominių regionų patirtimi, arba būti MVĮ (jos sukuria iki 80 proc. darbo vietų daugelyje valstybių narių) finansavimo šaltinių garantu;

24.    pažymi, kad ECB išplėtė turto įsigijimo programą, kuri ir vėl yra susijusi su bankininkystės sistema, todėl ragina ECB optimizuoti visas savo galimybes gerinti realiąją ekonomiką ir teikti kreditus siekiant skatinti augimą ir spręsti nedarbo problemą ES;

25.    palankiai vertina priemones, apie kurias pranešė Komisija ir kuriomis, siekiant didinti ilgalaikių investicijų į MVĮ mastą, siekiama skatinti kurti darbo vietas MVĮ joms suteikiant alternatyvas bankų teikiamoms paskoloms, taip pat tobulinti reguliavimo ir mokesčių sistemą; ragina nedelsiant įgyvendinti šias priemones; ragina Komisiją taip pat remti mažesnės apimties projektus; ragina Komisiją ir valstybes nares kaip alternatyvią finansavimo priemonę apsvarstyti galimybę finansuoti MVĮ steigiant finansinius kooperatyvus (kredito unijas) ir sudaryti MVĮ geresnes sąlygas dalyvauti ES lygmens ir nacionaliniuose viešuosiuose pirkimuose ir gauti finansavimą;

26.    pabrėžia su MVĮ susijusių tarpinių institucijų, pvz., prekybos ir pramonės rūmų, kaip daugialypį poveikį su MVĮ susijusios ES politikos įgyvendinimui turinčios varomosios jėgos svarbą, ir ragina Komisiją pradėti su jomis partnerystės dialogą dėl to, kaip būtų galima geriau įgyvendinti su MVĮ susijusią ES politiką siekiant skatinti kurti kokybiškas darbo vietas;

Efektyvesnis lėšų naudojimas

27.    pabrėžia, kad teritorinis augimo ir darbo vietų kūrimo politikos poveikis skiriasi priklausomai nuo konkrečios kiekvieno ES regiono padėties ir kad nuo krizės pradžios regioniniai skirtumai didėjo; pabrėžia, kad, siekiant skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą ir sykiu išsaugoti teritorinę sanglaudą, konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose reikėtų atsižvelgti į teritorinius valstybių narių skirtumus;

28.    mano, kad mažinant vidaus konkurencingumo skirtumus ir struktūrinį disbalansą regionuose, kuriuose to labiausiai reikia, labai svarbus sanglaudos politikos priemonių vaidmuo; ragina Komisiją apsvarstyti, kokie būtų tinkami sprendimai toms valstybėms narėms, kurios, nors ir susiduria su labai dideliu nedarbu, dėl bendro finansavimo problemų privalo grąžinti ES lėšas; ragina Komisiją apsvarstyti išankstinio finansavimo galimybę, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas šioms valstybėms narėms per 2014–2020 m. laikotarpį visapusiškai naudotis lėšoms, tačiau visada užtikrinant, kad būtų laikomasi biudžetinės atskaitomybės principo;

29.    ragina Komisiją skubiai imtis veiksmų ir kovoti su mokesčių dempingu, mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu, taip pat ragina Tarybos lygmeniu patvirtinti plataus užmojo finansinių sandorių mokestį, nes abi priemonės sudarytų sąlygas augimą ir kokybiškų darbo vietų kūrimą skatinančioms viešosioms investicijoms;

30.    yra tvirtai įsitikinęs, kad ES finansavimas, ypač pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą ir iš Europos socialinio fondo (ESF), neturėtų būti naudojamas nacionalinėms priemonėms subsidijuoti, bet turėtų būti naudojamas kaip papildoma parama, kuria papildomos ir stiprinamos nacionalinės programos, kurias vykdyti nusprendusios valstybės narės;

31.    ragina Komisiją, valstybes nares ir regionus užtikrinti visapusišką ES fondų įgyvendinimą 2007–2013 m. ir gerai suderinti ESF ir kitus Europos struktūrinius fondus su strategija „ES 2020“; ragina Komisiją atidžiai stebėti, kad 20 proc. ESF lėšų būtų skiriama skurdui mažinti; ragina Komisiją į kitas metines augimo apžvalgas ir konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas įtraukti su Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo įgyvendinimu susijusį skyrių;

32.    ragina Komisiją rengti struktūrines energijos rinkų reformas, siekiant sukurti nuo išorės šaltinių mažiau priklausomą atsparią energetikos sąjungą ir įvairinti tiekimo šaltinius (pvz., panaudoti Alžyro dujas);

Reformos siekiant plėtoti ekonomikos augimo galimybes, žmogiškąjį kapitalą ir našumą

33.    pažymi, kad ryžtingi tvarų augimą ir geresnių bei tvaresnių darbo vietų kūrimą skatinančių investicijų planai, taip pat ECB taikomos priemonės, gali duoti sėkmingų rezultatų tik tada, jeigu sykiu bus įgyvendinamos nacionalinės reformos, kuriomis skatinamas kokybiškas darbo jėgos dalyvavimas, didinamas aktyvumas ir našumas, plėtojamas žmogiškasis kapitalas visose amžiaus grupėse, įskaitant pažeidžiamiausias grupes, ir remiamos tvirtos socialinės sistemos ir socialinės apsaugos sistemos; pažymi, kad Parlamento ir Tarybos sprendimas vykdyti glaudesnį bendradarbiavimą valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) tinkle yra labai svarbus dedant pastangas gerinti darbo rinkas; mano, kad įgyvendinant struktūrines darbo rinkos reformas reikėtų įdiegti vidaus lankstumo priemones, kuriomis būtų siekiama išlaikyti esamą užimtumo lygį ekonomikos trikdžių metu, užtikrinti darbo vietų kokybę ir saugumą darbo keitimo atvejais, užtikrinti nedarbo išmokų programas, grindžiamas realistiškais išmokų teikimo reikalavimais, garantuojančias tinkamą paramą atleistiems darbuotojams ir susietas su reintegracijos politika;

34.    apgailestauja, kad Komisija, skirdama dėmesį struktūrinėms reformoms, pernelyg dažnai krypsta į užimtumo apsaugos, užtikrinamos esamoms ir naujoms darbo vietoms, mažinimą; primena, kad duomenys rodo, jog ekonomikai atsigauti kliudo būtent primygtinis neteisingų politikos priemonių, pagal kurias lankstumas derinamas su mažesnėmis pajamomis, vykdymas; pabrėžia, kad struktūrinės reformos turėtų būti rengiamos žvelgiant iš platesnės ir daugiau apimančios perspektyvos – reformos turi būti pritaikytos kiekvienai valstybei narei ir taikomos įvairioms sritims, pavyzdžiui, bendrovių, organizacijų ir darbo rinkos valdymui, švietimui, moksliniams tyrimams ir inovacijoms bei viešojo administravimo mokesčių sistemoms, be to, reformomis turėtų būti siekiama plėtoti augimo galimybes, skatinti tvarumą ir mažinti socialinę nelygybę;

35.    ragina Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti naujoviškus investicijų skatinimo ES būdus; pabrėžia pastarojo meto bendrovių tendenciją perkelti gamybą ir paslaugas atgal į ES ir dėl to atsirandančias darbo vietų kūrimo, pirmiausia jauniems žmonėms, galimybes; mano, kad ES ekonomika turi unikalią galimybę paspartinti šią darbo vietų susigrąžinimo tendenciją;

36.    ragina Komisiją ir valstybes nares parengti pritaikytą įvairių krypčių politiką, pagal kurią būtų skatinama kurti kokybiškas darbo vietas ilgalaikiams bedarbiams, vyresnio amžiaus bedarbiams, moterims ir kitoms prioritetinėms grupėms, kurios itin skaudžiai nukentėjo nuo krizės, pavyzdžiui, imigrantams, romų bendruomenei arba neįgaliesiems, įskaitant priemones, kuriomis skatinama kovos su diskriminacija politika darbo vietoje, darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, mokymasis visą gyvenimą bei mokymas ir gerinamas žemo lygio išsilavinimas, būdingas kai kurioms šių grupių – daugelis jų patiria socialinės atskirties riziką; ragina konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose sistemingai spręsti moterų ir vyrų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumo mažinimo klausimus; primygtinai ragina Komisiją reikalauti, kad kiekviena valstybė narė sudarytų nacionalinį darbo vietų planą, siekiant kurti darbo vietas, kaip valstybės susitarė per 2012 m. pavasario Tarybos susitikimą;

37.    ragina Komisiją pradėti naują iniciatyvą, kuria siekiama didinti užimtumo galimybes romams valstybėse narėse, drauge įgyvendinant priemones, kuriomis skatinama tobulinti gebėjimus ir kvalifikaciją, kovoti su diskriminacija ir skatinti kurti naujas darbo vietas, pavyzdžiui, skatinti savarankišką darbą ir verslumą ir skatinti naudoti novatoriškas finansines priemones;

38.    ragina valstybes nares užtikrinti, kad pirmiausia būtų siekiama įveikti lyčių nelygybę užimtumo srityje: visų pirma, spręsti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo klausimą ir įgyvendinti priemones, kad būtų lengviau derinti darbą ir šeimos gyvenimą, be kita ko, didinti vaikų priežiūros įstaigų prieinamumą;

39.    apgailestauja, kad Europos semestras nepakankamai gerai suderintas su strategija „Europa 2020“; ragina Komisiją ir valstybes nares suderinti ekonomines priemones, įgyvendinamas per Europos semestrą, su strategijos „Europa 2020“ socialiniais ir užimtumo tikslais ir Sutartyse įtvirtintais socialiniais principais; ragina dėti ryžtingesnes pastangas nukreipti ir koordinuoti ES politiką, kad būtų skatinamas pažangus, tvarus ir integracinis augimas ir kuriamos geresnės ir tvaresnės darbo vietos; ragina Komisiją neatidėliojant pateikti strategijos „Europa 2020“ laikotarpio vidurio peržiūros ataskaitą, atsižvelgiant į neatidėliotiną poreikį daryti didesnę pažangą skurdo mažinimo srityje ir siekiant kitų socialinių tikslų, taip pat į poreikį užtikrinti geresnį prasmingą suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą;

Švietimas ir aktyvi darbo politika siekiant plėtoti žmogiškąjį kapitalą

40.    mano, kad dėl didėjančios tarptautinės konkurencijos, kurią vis labiau skatina kvalifikuota darbo jėga, ES susidūrė su dideliu gebėjimų trūkumu ir neatitikimu, kurie stabdo ekonomikos augimą; mano, kad, norint valstybėms narėms turėti realių galimybių pasiekti strategijos „Europa 2020“ užimtumo tikslus, jos turi atkreipti dėmesį į tinkamų sąlygų kurti darbo vietas sudarymą;

41.    pakartoja savo raginimą Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms įtraukti lyčių lygybės ramstį į strategiją „Europa 2020“;

42.    pažymi, kad konkurencingumo atgavimo strategijoje dėmesys turėtų būti skiriamas ne vien tik darbo sąnaudoms, bet ir našumo didinimui pasitelkiant investicijas į žmogiškąjį kapitalą ir struktūrines reformas;

43.    ragina valstybes nares atkurti prieš krizę buvusio lygio investicijas į žmogiškąjį kapitalą, visų pirma siekiant jaunimui palengvinti perėjimą iš švietimo sistemos prie darbo, ir investuoti į profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą programas;

44.    palankiai vertina tai, kad 2015 m. metinėje augimo apžvalgoje Komisija ragina valstybes nares apsaugoti arba skatinti ilgalaikes investicijas į švietimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas; vis dėlto pažymi, kad valstybės narės, kurių biudžetų lėšos jau apribotos, neturi pakankamų priemonių šiam tikslui pasiekti; todėl ragina Komisiją iš pagal ES taisykles nustatyto siektino deficito išbraukti produktyvias investicijas į švietimą, mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą;

45.    pabrėžia aktyvios darbo politikos svarbą kai kurioms valstybėms narėms dabartinėmis aplinkybėmis; ragina tas valstybes nares didinti aktyvios darbo rinkos politikos aprėptį ir veiksmingumą;

Kokybiškos darbo vietos ir darbo užmokestis kaip našumą ir augimą skatinantys veiksniai

46.    ragina valstybes nares ypač atkreipti dėmesį į didelį nepalankias sąlygas turinčių grupių nedarbą ir pirmenybę teikti galimybėms patekti ir integruotis į darbo rinką, taip pat prieigos ir integracijos politikos įtraukimui į kitas politikos sritis, nes užimtumas yra pagrindinis sėkmingos integracijos veiksnys;

47.    primena, kad deramas darbo užmokestis svarbus ne tik socialinei sanglaudai užtikrinti, bet ir siekiant išlaikyti tvirtą ekonomikos atsigavimą ir našią ekonomiką; ragina Komisiją ištirti minimalaus darbo užmokesčio įvedimo valstybėse narėse poveikį, visų pirma mažinant minimalaus darbo užmokesčio skirtumus; ragina Komisiją surengti konferenciją Europos minimalaus darbo užmokesčio sistemos klausimais;

48.    nerimauja, kad įgyvendinus darbo rinkos reformas daugelyje valstybių narių nepavyko sumažinti mažų garantijų darbo vietų skaičiaus; pastebi, kad 50 proc. 2014 m. sukurtų darbo vietų buvo laikinos; pažymi, kad, pasak Komisijos, dirbančiųjų skurdas neišnyko, kad 50 proc. visų darbo ieškančių asmenų nepakanka užtikrinti užimtumą, kad jie įveiktų skurdą, ir kad užimtumo užtikrinimas nepadeda didinti našumo; ragina valstybes nares pirmenybę teikti darbo vietų kokybei ir spręsti darbo rinkos segmentacijos problemą; ragina valstybes nares užtikrinti, kad darbo rinkos reformomis būtų siekiama ir skatinama užtikrinti geresnį ir tvarų užimtumą, t. y. mažinti segmentaciją, didinti pažeidžiamų grupių įtrauktį į darbo rinką, skatinti lyčių lygybę, mažinti dirbančiųjų skurdą ir užtikrinti pakankamą socialinę apsaugą visiems darbuotojams, įskaitant savarankiškai dirbančius asmenis;

49.    mano, kad valstybės narės gali kurti darbo vietas tik tuo atveju, jeigu rinkos sąlygos bus tam palankios, jeigu jos galės pasikliauti kvalifikuota darbo jėga, jeigu darbo rinka bus pakankamai lanksti, darbo sąnaudos, įskaitant darbo užmokestį, atitiks našumo rodiklius, jeigu socialinės apsaugos sistemomis bus užtikrintas didesnis darbo patrauklumas, o reglamentavimas bus proporcingas ir grindžiamas patikimais duomenimis;

50.    ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų kovoti su socialiniu ir darbo užmokesčio dempingu ES, kuris daro didelę žalą jį patiriantiems darbuotojams ir valstybių narių socialinės apsaugos sistemoms; be to, ragina, kad dedant šias pastangas visais lygmenimis būtų įtraukiami socialiniai partneriai;

51.    palankiai vertina iniciatyvą sukurti nedeklaruojamam darbui skirtą Europos platformą; dar kartą ragina valstybes nares užtikrinti, kad asmenys, kurie dirba pagal mažų garantijų darbo sutartis arba savarankiškai, galėtų naudotis pagrindinėmis teisėmis ir pakankama socialine apsauga, visų pirma, tomis, kurios susijusios su šeimos gyvenimo ir darbo derinimu; ragina Komisiją dėti tikslines pastangas spręsti papildomas problemas, kurių kyla dėl ne savo noru pasirinkto darbo ne visą darbo dieną ir laikino darbo, taip pat dėl fiktyvaus savarankiško darbo;

52.    yra susirūpinęs dėl Komisijos požiūrio į socialinius ir užimtumo rodiklius; apgailestauja dėl to, kad beveik neužsimenama apie sukurtų darbo vietų kokybę ar tvarumą, visų pirma, kalbant apie moterų užimtumą, nes ne visą darbo dieną dirbančių moterų skaičius yra neproporcingai didelis dėl sunkumų, susijusių su jų darbo ir asmeninio gyvenimo derinimu;

53.    mano, kad reindustrializavimo tikslų įgyvendinimas yra nepaprastai svarbus ES konkurencingumui ir kad iš naujo pradedant įgyvendinti tikrą ES pramonės politiką būtų galima paskatinti augimą ir sukurti naujas kokybiškas darbo vietas;

54.    apgailestauja, kad, kalbant apie nedarbo rodiklius, per mažai dėmesio skiriama kitiems veiksniams, tokiems kaip didėjantys neaktyvių žmonių, judumo ir migracijos rodikliai;

Jaunimo nedarbas ir darbo jėgos judumas

55.    palankiai vertina tai, kad sumažėjo jaunimo nedarbo lygis, bet pabrėžia, kad jis vis dar kelia didelį nerimą ir yra sumažėjęs nebūtinai vien tik dėl darbo vietų kūrimo; pabrėžia, kad taip pat padidėjo su darbu susijęs nesaugumas ir nepakankamas užimtumas ir kad 43 proc. jaunimo tenka dirbti mažų garantijų sąlygomis, pagal ne savo noru pasirinktas darbo ne visą darbo dieną sutartis arba fiktyvų savarankišką darbą;

56.    ragina Komisiją pasiūlyti Europos sistemą, pagal kurią būtų nustatyti būtiniausi Jaunimo garantijų iniciatyvos minimalieji įgyvendinimo standartai ir konkrečios visuomenės informuotumo didinimo priemonės; ragina valstybes nares veiksmingai naudotis turimomis biudžeto lėšomis, nedelsiant įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą ir užtikrinti, kad šios priemonės pasiektų ir jaunimą iš šeimų, kurios yra socialiniu požiūriu nepalankioje padėtyje; ragina per daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūrą užtikrinti pakankamą biudžetą pagal TDO rekomendacijas; pažymi, kad, TDO skaičiavimais, jaunimo nedarbo problemai išspręsti reikia 21 mlrd. EUR;

57.    primygtinai ragina Komisiją siekti daugiau, nei numatyta 2014 m. kovo mėn. Tarybos rekomendacijoje dėl kokybiškos stažuočių sistemos, ir pasiūlyti naują kokybės sistemą siekiant išvengti jaunų darbuotojų diskriminacijos ir išnaudojimo;

58.    ragina valstybes nares užtikrinti, kad darbo rinkos labiau įtrauktų tuos asmenis, kurie turi šeimos pareigų, pavyzdžiui, augina vaikus ir rūpinasi šeimos nariais, kuriems reikia priežiūros; todėl ragina imtis priemonių, kuriomis padedama derinti darbą ir šeimos gyvenimą, kaip darbo rinkos reformų, remiamų Europos semestre, dalį;

59.    dar kartą ragina valstybes nares investuoti į galimybes mokytis visą gyvenimą, profesinį mokymą ir mokymą darbo vietoje; ragina nacionalines mokymosi visą gyvenimą sistemas vertinti kaip Europos semestro strategijas vykdant darbo rinkos reformą;

60.    pabrėžia, kad, pasak Komisijos, nepaisant aukšto nedarbo lygio, ES yra 2 mln. laisvų darbo vietų ir kad 2013 m. duomenimis tik 3,3 proc. darbingų asmenų dirba kitoje valstybėje narėje – tai rodo vis dar žemą judumo lygį, palyginti su JAV ir Japonija; primena, kad darbo jėgos judumo lygio skirtumus (ypač tose valstybėse narėse, kurios nuo krizės nukentėjo labiausiai – jose šis skirtumas gali siekti 10 proc.) galima sumažinti naudojant EURES platformą; reiškia savo nuolatinę paramą laisvo judėjimo principui;

61.    ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti tinkamą viešųjų įdarbinimo tarnybų veiklą siekiant palengvinti ir skatinti darbo paieškas užsienyje;

62.    atsižvelgdamas į darbuotojų, visų pirma jaunimo, kurie dabar palieka savo kilmės šalis ir, ieškodami įsidarbinimo galimybių, vyksta į kitas valstybes nares, skaičių, pažymi, kad būtina skubiai parengti atitinkamas priemones, kuriomis būtų užtikrinama, jog nė vienas darbuotojas neliktų be socialinių ir darbo teisių apsaugos; šiuo požiūriu ragina Komisiją ir valstybes nares toliau gerinti ES darbo jėgos judumą taikant tokias priemones kaip EURES, laikantis vienodo požiūrio principo ir nemažinant darbo užmokesčio bei socialinių standartų; ragina kiekvieną valstybę narę nusistatyti socialinę ir užimtumo politiką, kuria būtų užtikrinamos lygios teisės ir vienodas užmokestis už darbą toje pačioje darbo vietoje, laikantis darbuotojų judėjimo laisvės principų ir ypač žvelgiant iš lyčių lygybės perspektyvos;

63.    primena ES tikslus lyčių lygybės srityje, visų pirma tikslą iki 2020 m. pasiekti 75 proc. moterų ir vyrų užimtumo lygį ir sumažinti žmonių, kurie gyvena skurde arba kuriems gresia skurdas, skaičių 20 mln.;

64.    primygtinai ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl vaiko priežiūros atostogų, siekiant padėti užtikrinti vienodas darbo sąlygas moterims ir vyrams, atsižvelgiant ir į tai, kad ES visuomenė sparčiai senėja ir kyla rizika, kad valstybės narės ateityje nepajėgs išlaikyti būtinų socialinių paslaugų; ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti daugiau politikos priemonių, kurios prisidėtų prie ES demografinio augimo skatindamos augti gimimų skaičių ar imigraciją;

65.    apgailestauja, kad griežto taupymo priemonės, kurias įvedė ES ir kuriomis siekta atkurti investuotojų pasitikėjimą, tik pablogino užimtumo ir socialines sąlygas visoje ES, todėl išaugo nedarbas, skurdas ir nelygybė;

66.    ragina valstybes nares gerinti verslo ir švietimo sektoriaus bendradarbiavimą visais lygmenimis;

Ryžtingas raginimas PLĖTOTI ES socialinį aspektą ir konvergenciją

67.    dar kartą įspėja dėl socialinių ir ekonominių iššūkių, su kuriais susiduria Sąjunga ir ypač kai kurios valstybės narės, ir pavojaus jos tvarumui bei stabilaus ekonomikos augimo galimybėms, kylančio dėl regioninės konvergencijos regreso; primena, kad daugiau kaip 122 mln. ES piliečių gresia skurdas arba socialinė atskirtis, įskaitant dirbančiųjų skurdą ir vaikų skurdą; pažymi, kad dabartiniais duomenimis 19 proc. vaikų ES gresia skurdas, ir pabrėžia, kad toks lygis yra nepriimtinas ir turi būti nedelsiant sumažintas; ragina Komisiją toliau plėtoti ES socialinį aspektą; pripažįsta Komisijos nuveiktą darbą ekonomikos ir pinigų sąjungos socialinio ramsčio klausimu, siekiant integruoti socialinį aspektą į dabartinę ekonomikos valdymo mechanizmų struktūrą, ir ragina tęsti šią veiklą, siekiant pažangos strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo srityje;

68.    apgailestauja, kad nėra visiško skurdo, kuris yra problema daugelyje valstybių narių, rodiklių ir aiškios apibrėžties;

69.    primena Komisijai, kad pagal SESV 9 straipsnį visų krypčių ES politikoje turėtų būti vadovaujamasi užimtumo ir socialine politika, siekiant propaguoti Europos socialinį acquis; prašo Komisijos vykdyti įsipareigojimą susieti Europos semestrą su strategijos „Europa 2020“ tikslais;

70.    pažymi, kad socialinė apsauga ir socialinė politika – visų pirma nedarbo išmokos, minimalių pajamų parama ir progresinis apmokestinimas – iš pradžių padėjo sumažinti ekonomikos nuosmukį ir stabilizuoti darbo rinkas bei vartojimą; tačiau pabrėžia, kad tose EPS narėse, kurios patiria neigiamus ekonominius sukrėtimus, socialinės stabilizavimo priemonės plačiai naudojamos kaip koregavimo veiksniai; pabrėžia, kad socialinė apsauga ir socialinė politika yra valstybių narių kompetencijos sritis;

Europos socialinės stabilizavimo priemonės

71.    pažymi, kad 2013 m. metinėje ataskaitoje dėl ES užimtumo ir socialinės padėties Komisija pabrėžė išlaidų socialinei apsaugai svarbą, nes jos yra apsaugos nuo socialinės rizikos priemonė; primena, kad automatinės stabilizavimo priemonės yra svarbios siekiant įveikti asimetrinius sukrėtimus, išvengti pernelyg didelio nacionalinių gerovės valstybių išteklių eikvojimo ir taip stiprinti visos EPS tvarumą; ragina Komisiją konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose nurodyti, kad valstybėse narėse svarbu toliau taikyti tvirtas automatines stabilizavimo priemones, nes jos labai svarbios palaikant socialinę sanglaudą ir skatinant vidaus paklausą ir ekonomikos augimą; dar kartą ragina Komisiją parengti žaliąją knygą automatinių stabilizavimo priemonių euro zonoje klausimu;

72.    atkreipia dėmesį į Komisijos tikslą užtikrinti, kad ES teisės aktai taptų lengvesni taikyti, paprastesni ir jų įgyvendinimas mažiau kainuotų piliečiams ir įmonėms; pabrėžia, kad šalinant šias reguliavimo kliūtis neturėtų būti pažeistas nei Europos socialinis acquis tokiose srityse kaip darbuotojų sveikata ir sauga, darbuotojų informavimas ir konsultavimas, nei pagrindinės TDO konvencijos, nei Europos socialinė chartija, ir turėtų būti gerbiamas socialinių partnerių savarankiškumas, kaip numatyta Sutartyje; primygtinai ragina Komisiją dėti patikimas pastangas užtikrinti nėščių darbuotojų ir neseniai pagimdžiusių darbuotojų apsaugą;

Socialiniai rodikliai

73.    palankiai vertina tai, kad į prie šios metinės augimo apžvalgos pridėtą bendrą užimtumo ataskaitą įtraukta užimtumo ir socialinės politikos rezultatų suvestinė; ragina Komisiją išnagrinėti, ar šių rodiklių pakanka, kad būtų galima atlikti nuodugnią valstybių narių socialinės ir ekonominės padėties analizę; pabrėžia, kad svarbu suprasti namų ūkių pajamų pokyčių ir didėjančios pajamų nelygybės dinamiką ir padarinius; apgailestauja, kad daug šių metų suvestinėje pateiktų duomenų yra pasenę; prašo Komisijos rengiant politiką labiau naudotis šia rezultatų suvestine; ragina atlikti išsamią valstybių narių įvairiose srityse pasirinktų politikos variantų ir atitinkamų rezultatų apžvalgą; ragina Komisiją įvertinti ir pagerinti apžvalgų aprėptį ir veiksmingumą, siekiant užtikrinti, kad į jas būtų visapusiškai atsižvelgiama rengiant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

74.    pabrėžia, kad Europos semestro procedūroje užimtumo ir socialiniai klausimai turėtų būti laikomi lygiaverčiais makroekonominiams klausimams;

75.    ragina nustatyti pagrindinius makroekonominius ir makrosocialinius disbalansus ES ir euro zonos šalyse ir į juos atsižvelgti rengiant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas per Europos semestrą, įskaitant veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti darbo bei socialinių standartų konvergenciją ir koordinuoti darbo užmokesčio nustatymą;

Skurdas ir socialinė atskirtis

76.    apgailestauja, kad metinėje augimo apžvalgoje ir bendroje užimtumo ataskaitoje nėra pateikta jokios priemonės ar politikos programos, kuriomis būtų siekiama strategijos „Europa 2020“ tikslo mažinti skurdą; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad šis tikslas būtų geriau įtrauktas į Europos semestrą;

77.    pabrėžia, kad būtina užtikrinti, jog būtų laikomasi socialinio acquis, horizontaliosios socialinės apsaugos sąlygos ir protokolo dėl visuotinės svarbos paslaugų;

78.    palankiai vertina Komisijos pirmininko raginimą ES valstybėms narėms įvesti minimalių pajamų nuostatas, siekiant mažinti skurdą ES; ragina Komisiją pasiūlyti iniciatyvą, siekiant skatinti nustatyti minimalių pajamų nuostatas valstybėse narėse; pabrėžia, kad kiekviena valstybė narė sprendžia, kokio dydžio minimalias pajamas nustatyti, ir kad jos turėtų atitikti specifinę atitinkamos šalies socialinę ir ekonominę padėtį;

79.    apgailestauja, kad pagal Komisijos požiūrį, taikomą kovojant su lyčių nelygybe, darbo ir šeimos gyvenimo derinimas iš esmės vertinamas kaip tik moterims svarbus klausimas; pažymi, kad kuriant darbo vietas labai svarbios priemonės, kuriomis siekiama skatinti darbo ir šeimos gyvenimo derinimą tiek vyrams, tiek moterims, ir kad jos turi tiesioginę įtaką sukurtų darbo vietų kokybei; pažymi, kad galimybė naudotis įperkamomis ir kokybiškomis vaikų priežiūros paslaugomis vis dar yra pagrindinė darbo ir šeimos gyvenimo derinimo kliūtis, todėl ragina Komisiją atkreipti dėmesį į šį rodiklį analizuojant pagrindinių užimtumo ir socialinių rodiklių suvestinę;

80.    ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir nedelsiant spręsti nerimą keliančią vaikų skurdo didėjimo visoje ES problemą ilgalaikėmis ir visaapimančiomis priemonėmis, remiantis gerąja kai kurių valstybių narių patirtimi, visų pirma priemonėmis, kuriomis didinama valstybės parama maitinimui mokyklose, ir įgyvendinti į socialinių investicijų dokumentų rinkinį įtrauktą Komisijos trijų ramsčių rekomendaciją dėl investicijų į vaikus;

81.    atkreipia dėmesį į tai, kad dėl atsirandančių naujų skurdo, kurį dar apsunkina skolų krizė, formų, pavyzdžiui, dirbančiųjų skurdo, dėl kurio, be kita ko, tampa sudėtinga mokėti hipotekos paskolas, arba didelių komunalinių paslaugų kainų, dėl kurių atsiranda energijos nepriteklius, padidėjo iškeldinimo, nuosavybės teisės netekimo atvejų ir benamių skaičius; ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti integruotą politiką, pagal kurią pirmenybė būtų teikiama socialiniam ir įperkamam būstui, veiksmingą prevencijos politiką, pagal kurią būtų siekiama mažinti iškeldinimo atvejų skaičių, ir kovos su energijos nepritekliumi politiką, grindžiamą kai kurių valstybių narių gerąja patirtimi, ir nutraukti benamių asmenų kriminalizavimą, išryškėjusį kai kuriose valstybėse narėse; ragina Komisiją nedelsiant pradėti įgyvendinti ES veiksmų planą dėl benamystės, kaip ne kartą prašė Europos Parlamentas ir ragino kitos ES institucijos, siekiant padėti valstybėms narėms spręsti neatidėliotiną ir sparčiai augančią benamystės problemą;

82.    prašo Komisijos parengti strategiją, kuri padėtų valstybėms narėms kovoti su benamyste vykdant integruotą politiką ir darant atitinkamas socialines investicijas;

83.    ragina Komisiją ir valstybes nares imtis skubių veiksmų siekiant spręsti benamystės problemą; pažymi, kad ši ypač didelio skurdo ir socialinės atskirties apraiška pažeidžia pagrindines teises ir vis dažniau pasirodo daugumoje valstybių narių; ragina Komisiją pasiūlyti konkrečių priemonių, kad būtų stebimos ir remiamos valstybių narių pastangos kovoti su benamyste, kaip jau yra raginęs savo 2011 m. rugsėjo 14 d. ir 2014 m. sausio 16 d. rezoliucijose dėl ES benamystės strategijos;

84.    ragina Komisiją įvertinti, ar įmanoma padidinti Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo lėšas atliekant daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūrą;

Tvarios pensijos ir sveikata

85.    ragina užtikrinti prieinamas ir kokybiškas viešąsias paslaugas vaikų ir priklausomų asmenų priežiūros srityje, kurios suteiks galimybių, visų pirma moterims, grįžti į darbą ir padės lengviau suderinti darbą ir asmeninį gyvenimą;

86.    primena Komisijai, kad, norint užtikrinti pensijų tvarumą, saugumą ir adekvatumą, vykdant pensijų reformas reikia drauge įgyvendinti politiką, pagal kurią būtų plėtojamos vyresnio amžiaus ir jaunų darbuotojų užimtumo galimybės prisidėti prie tvarios pensijų sistemos, ribojamos paskatos pasinaudoti ankstyvo išėjimo į pensiją sistemomis ir kitais ankstyvo pasitraukimo iš darbo rinkos būdais, numatomos kompensacijos už laiką, paskirtą vaikų ar priklausomų šeimos narių priežiūrai, plėtojamos vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumo galimybės, užtikrinamos galimybės mokytis visą gyvenimą visų amžiaus grupių dirbantiems žmonėms ir bedarbiams, skatinamas sveikas senėjimas darbo vietoje, atsižvelgiant į fizinę ir psichosocialinę riziką sveikatai ir saugai, pradedama įgyvendinti mokesčių lengvatų politika, pagal kurią būtų skatinama ilgiau likti darbo rinkoje, ir remiamas aktyvus ir sveikas senėjimas; pabrėžia, kad pensijų reformoms įgyvendinti reikalinga nacionalinė politinė ir socialinė sanglauda ir kad, norint užtikrinti šių reformų sėkmę, reikėtų tartis su socialiniais partneriais ir jaunesnių bei vyresnių kartų atstovais, nes jie yra tiesioginį poveikį patirsiančių gyventojų grupės; ragina valstybes nares visapusiškai atsižvelgti į Parlamento poziciją dėl žaliosios ir baltosios knygų dėl pensijų;

87.    atkreipia dėmesį į Komisijos rekomendaciją sveikatos priežiūros sistemas pertvarkyti taip, kad jos atitiktų savo paskirtį visiems asmenims suteikti galimybes naudotis kokybiška sveikatos priežiūra, įskaitant galimybes gauti įperkamų vaistų, visų pirma skirtų gyvybei gelbėti, ir užtikrinti pagarbą sveikatos priežiūros darbuotojų teisėms; pastebi, kad dėl krizės kai kurios valstybės narės neužtikrina visapusės visuomenės sveikatos apsaugos; ragina Komisiją pateikti konkrečių rekomendacijų, kad ši padėtis būtų ištaisyta; ragina toliau dėti reformų pastangas siekiant užtikrinti, kad nekiltų rizika sveikatos priežiūros infrastruktūros kokybei ir finansiniam prieinamumui;

88.    atkreipia dėmesį į tai, jog Komisija pripažino, kad sveikatos ir socialinės apsaugos sektoriai turi didelį augimo potencialą ir yra itin svarbūs sektoriai, į kuriuos reikia investuoti siekiant tvarios ekonomikos; ragina Komisiją pateikti ataskaitą dėl pažangos, padarytos plėtojant investicijų į sveikatos ir socialinės priežiūros sektorius, siekiant kokybiško užimtumo, iniciatyvas, priklausančias strategijai „Europa 2020“;

89.    ragina stiprinti ir plėtoti veiksmingas prevencines sveikatos priemones, tokias kaip sveiko senėjimo per visą gyvenimą priemonė, siekiant gerinti gyvenimo kokybę ir sykiu mažinti nacionalinių sveikatos sistemų išlaidas medicininiam gydymui ir vaistams, kurių prireikia vėliau gyvenime;

Teisingesnės dirbančiųjų apmokestinimo sistemos

90.    pabrėžia, kad mokesčių pleištas turi didesnį poveikį mažą darbo užmokestį gaunantiems ir nepagrindines pajamas uždirbantiems asmenims ir kad ši problema neišnyko; ragina Komisiją atkreipti dėmesį į 2013 m. spalio mėn. TVF mokesčių ataskaitą, kurioje nurodoma, kad esama galimybių taikyti geresnius ir progresyvesnius apmokestinimo būdus;

91.    atkreipia dėmesį į tai, kaip svarbu mažinti mokesčius, taikomus dirbantiesiems, ypač mažą atlyginimą gaunantiems ir žemos kvalifikacijos darbuotojams, ilgalaikiams bedarbiams ir kitoms pažeidžiamoms grupėms, drauge užtikrinant ilgalaikį valstybinių pensijų sistemų tvarumą; ragina valstybes nares mažinti dirbančiųjų mokesčius ir pereiti prie vartojimo, kapitalo ir aplinkosaugos mokesčių, drauge tinkamai atsižvelgiant į galimą perskirstomąjį poveikį;

Europos semestro demokratinio teisėtumo didinimas

92.    reiškia didelį susirūpinimą dėl riboto vaidmens, kuris tenka Europos Parlamentui, nacionaliniams parlamentams, taip pat socialiniams partneriams ir pilietinės visuomenės organizacijoms, kai nustatomi, stebimi ir įgyvendinami ekonominiai ir socialiniai Europos semestro prioritetai; pakartotinai ragina parengti konkrečias gaires ir užtikrinti didesnį ir labiau struktūruotą pilietinės visuomenės ir socialinių partnerių dalyvavimą ES ir nacionaliniu lygmeniu, siekiant didinti Europos semestro proceso teisėtumą;

93.    ragina įtraukti subnacionalinius parlamentus, vietos ir regionų valdžios institucijas į nacionalinių reformų programų rengimą ir įgyvendinimą, be kita ko, taikant daugiapakopio valdymo sistemas;

94.    primygtinai ragina Komisiją labiau įtraukti socialinius partnerius į metinės augimo apžvalgos rengimo procesą ir apskritai oficialiai įtvirtinti socialinių partnerių vaidmenį Europos semestro procese;

95.    ragina sudaryti tarpinstitucinį susitarimą, kad Parlamentas būtų įtrauktas rengiant ir tvirtinant metinę augimo apžvalgą bei ekonominės politikos ir užimtumo gaires;

96.    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0129.

(2)

Priimti tekstai, P8_TA(2014)0038.

(3)

Priimti tekstai, P8_TA(2014)0060.

(4)

OL C 153 E, 2013 5 31, p. 57.

(5)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0240.

(6)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0246.

(7)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0394.

(8)

Priimti tekstai, P8_TA(2014)0010.

(9)

Priimti tekstai, P7_TA(2011)0383.

(10)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0043.

(11)

Komisijos ir Tarybos bendros užimtumo ataskaitos projektas, pridedamas prie Komisijos komunikato „2015 m. metinė augimo apžvalga“ (COM(2014) 0906), 44 pusl. Taip pat žr. OECD 2014 m. Užimtumo apžvalga http://www.keepeek.com/Digital-Asset-Management/oecd/employment/oecd-employment-outlook-2014_empl_outlook-2014-en#page1.


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

26.2.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

38

10

4

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Laura Agea, Guillaume Balas, Tiziana Beghin, Brando Benifei, Mara Bizzotto, Vilija Blinkevičiūtė, Enrique Calvet Chambon, David Casa, Ole Christensen, Martina Dlabajová, Lampros Fountoulis, Elena Gentile, Marian Harkin, Danuta Jazłowiecka, Agnes Jongerius, Jan Keller, Zdzisław Krasnodębski, Jean Lambert, Jérôme Lavrilleux, Patrick Le Hyaric, Jeroen Lenaers, Verónica Lope Fontagné, Javi López, Dominique Martin, Anthea McIntyre, Joëlle Mélin, Elisabeth Morin-Chartier, Georgi Pirinski, Marek Plura, Terry Reintke, Sofia Ribeiro, Claude Rolin, Anne Sander, Sven Schulze, Siôn Simon, Jutta Steinruck, Romana Tomc, Yana Toom, Ulrike Trebesius, Marita Ulvskog, Renate Weber, Jana Žitňanská, Inês Cristina Zuber

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Heinz K. Becker, Tania González Peñas, Sergio Gutiérrez Prieto, Miapetra Kumpula-Natri, Paloma López Bermejo, Csaba Sógor, Neoklis Sylikiotis, Ivo Vajgl

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Andrey Kovatchev

Teisinis pranešimas