Procedūra : 2013/0255(APP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0055/2015

Pateikti tekstai :

A8-0055/2015

Debatai :

PV 28/04/2015 - 12
CRE 28/04/2015 - 12

Balsavimas :

PV 29/04/2015 - 10.64
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0173

PRELIMINARUS PRANEŠIMAS     
PDF 254kWORD 234k
18.3.2015
PE 546.675v02-00 A8-0055/2015

dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Europos prokuratūros įsteigimo

(COM(2013) 0534 – 2013/0255(APP))

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas

Pranešėja: Monica Macovei

PAKEITIMAI
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
  Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ
 BIUDŽETO KONTROLĖS KOMITETO LAIŠKAS
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Europos prokuratūros įsteigimo (COM(2013) 0534 – 2013/0255(APP))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl Europos prokuratūros įsteigimo (COM(2013) 0534),

–   atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Europos prokuratūros įsteigimo(1),

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Direktyvos dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu (COM(2012) 0363),

–   atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 23 d. rezoliuciją „Kova su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu. Rekomendacijos dėl veiksmų ir iniciatyvų, kurių reikia imtis“(2),

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Reglamento dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) (COM(2013) 0535),

–   atsižvelgdamas į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, į Europos Sąjungos sutarties 2, 6 ir 7 straipsnius ir į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–   atsižvelgdamas į Tarybos 2009 m. lapkričio 30 d. rezoliuciją dėl veiksmų plano, skirto įtariamųjų ar kaltinamųjų baudžiamuosiuose procesuose procesinėms teisėms stiprinti,

–   atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 86, 218, 263, 265, 267, 268 ir 340 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 3 dalį,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto preliminarų pranešimą ir Teisės reikalų komiteto nuomonę (A8-0055/2015),

A. kadangi Komisijai surinkus ir išanalizavus duomenis buvo nustatyta, kad Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo atvejai, apie kuriuos įtariama, kasmet vidutiniškai atsieina 500 mln. EUR, nors esama pagrįstų priežasčių tikėti, kad dėl sukčiavimo gali būti rizikuojama prarasti net 3 mlrd. EUR per metus;

B.  kadangi oficialių kaltinimų rodiklis, palyginti su Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) teisinių rekomendacijų, pateiktų valstybėms narėms, skaičiumi, žemas: aštuonerių metų laikotarpiu pradedant 2006 m. ir baigiant 2013 m. jis siekė maždaug 31 proc.; kadangi vienas iš Europos prokuratūros tikslų yra užpildyti šią spragą;

C. kadangi kai kurios valstybės narės gal ir ne taip veiksmingai nustato ES finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo atvejus ir vykdo su jais susijusį baudžiamąjį persekiojimą, taigi nukenčia visų valstybių narių mokesčių mokėtojai, prisidedantys prie Sąjungos biudžeto;

D.  kadangi savo 2014 m. kovo 12 d. rezoliucijoje Parlamentas ragino Tarybą visapusiškai jį įtraukti į teisėkūros darbą užtikrinant nuolatinį informacijos srautą ir nenutrūkstamai su juo konsultuojantis;

E.  kadangi skirtingos valstybių narių jurisdikcijos, teisinės tradicijos, teisėsaugos ir teismų sistemos neturėtų trikdyti ar pakirsti kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu ir nusikalstamumu;

F.  kadangi organizuotas nusikalstamumas yra ir terorizmo finansavimo šaltinis, o nusikalstamos grupuotės renka lėšas sukčiaudamos;

G.  kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 86 straipsniu leidžiama išplėsti Europos prokuratūros įgaliojimus, įtraukiant sunkius tarpvalstybinio pobūdžio nusikaltimus; kadangi įkūrus Europos prokuratūrą ir jai pradėjus tinkamai veikti Taryba gali atsižvelgti į šią galimybę;

1.   pakartoja, kad yra tvirtai pasiryžęs spręsti prioritetų, susijusių su Europos prokuratūros įsteigimu, klausimą, taip pat apibrėžti principus ir sąlygas, kuriais jis galėtų duoti savo pritarimą;

2.   dar kartą primena savo ankstesniojo preliminaraus pranešimo turinį, priimtą 2014 m. kovo 12 d. rezoliucija, ir norėtų jį papildyti bei atnaujinti atsižvelgdamas į naujausius diskusijos Taryboje pokyčius;

3.   ragina Tarybą užtikrinti skaidrumą ir demokratinį teisėtumą nuolat visapusiškai informuojant Parlamentą ir su juo reguliariai konsultuojantis; ragina Tarybą tinkamai atsižvelgti į jo nuomonę – tai turėtų būti prielaida norint užsitikrinti pritarimą reglamentui dėl Europos prokuratūros priimti;

4.   primena, kad Europos prokuratūros kompetencijai turėtų priklausyti nusikaltimai, susiję su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu; atsižvelgdamas į tai primena, kad atitinkamos nusikalstamos veikos turi būti nurodytos siūlomoje direktyvoje dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu (vadinamoji PIF direktyva); pripažindamas teisėkūros institucijų pažangą, padarytą derantis dėl PIF direktyvos priėmimo, ragina Tarybą atnaujinti pastangas siekiant susitarti dėl pastarosios direktyvos, kad būtų galima įsteigti Europos prokuratūrą;

5.   mano, jog būtinas naujoviškas požiūris į Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo tyrimą, šios veiklos vykdytojų persekiojimą baudžiamąja tvarka ir perdavimą teismui, kad kova su sukčiavimu taptų veiksmingesnė, būtų susigrąžinama daugiau lėšų ir išaugtų mokesčių mokėtojų pasitikėjimas ES institucijomis;

6.   mano, jog nepaprastai svarbu užtikrinti, kad būtų sukurta viena stipri nepriklausoma Europos prokuratūra, kuri gebėtų tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas, baudžiamąja tvarka persekioti ir teismui perduoti jos vykdytojus, ir yra įsitikinęs, kad bet koks silpnesnis sprendimas būtų nuostolingas Sąjungos biudžetui;

Nepriklausoma Europos prokuratūra

7.   pabrėžia, kad struktūriniu požiūriu Europos prokuratūra turėtų būti visiškai nepriklausoma nuo nacionalinių vyriausybių ir ES institucijų bei apsaugota nuo politinės įtakos ar spaudimo; todėl ragina užtikrinti Europos vyriausiojo prokuroro, jo pavaduotojų, Europos prokurorų ir Europos deleguotųjų prokurorų atrankos ir skyrimo procedūrų atvirumą, objektyvumą ir skaidrumą; mano, kad, siekiant užkirsti kelią bet kokiems interesų konfliktams, Europos prokuroras turi eiti visą darbo dieną trunkančias pareigas;

8.   pabrėžia, jog svarbu, kad Parlamentas dalyvautų skiriant Europos prokurorus, ir siūlo surengti atvirą būtinus principingumo, profesionalumo, patirties ir įgūdžių kriterijus atitinkančių kandidatų konkursą; mano, kad Europos prokurorai turėtų būti skiriami bendru Tarybos ir Parlamento sutarimu, remiantis Komisijos sudarytu trumpuoju sąrašu, vertinimą atlikus nepriklausomai ekspertų grupei, kurios nariai būtų rinktiniai pripažintos kompetencijos teisėjai, prokurorai ir teisininkai; Europos vyriausiasis prokuroras turėtų būti skiriamas pagal tokią pat procedūrą, iš pradžių surengus klausymą Parlamente;

9.   mano, kad kolegijos nariai būtų atleidžiami Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, priimamu atsižvelgiant į Tarybos, Komisijos, Parlamento ir (arba) Europos vyriausiojo prokuroro prašymą;

10. pabrėžia, kad skirdamos kandidatus į Europos deleguotojo prokuroro pareigas valstybės narės turi įtraukti savarankiškas nacionalines teismines institucijas, kaip numatyta pagal nacionalinės teisės aktus ir praktiką;

11. teigiamai vertina į Tarybos dokumento tekstą įtrauktą nuostatą dėl metinių ataskaitų teikimo ES institucijoms, siekiant užtikrinti nenutrūkstamą naujosios tarnybos vykdomos veiklos vertinimą; ragina Tarybą užtikrinti, kad į metinę ataskaitą, inter alia, būtų įtraukiama išsami informacija apie tai, ar nacionalinės institucijos noriai bendradarbiauja su Europos prokuratūra;

Aiškus Europos prokuratūros ir nacionalinių institucijų jurisdikcijos atskyrimas

12. laikosi nuomonės, kad turėtų būti aiškiai apibrėžtos taisyklės Europos prokuratūros ir nacionalinių institucijų jurisdikcijos atskyrimui reglamentuoti, siekiant išvengti bet kokių neaiškumų ar neteisingo aiškinimo veiklos etapu: Europos prokuratūros jurisdikcijai turėtų priklausyti nusikaltimų, apimančių Sąjungos finansiniams interesams kenkiantį sukčiavimą, tyrimas ir persekiojimas už juos baudžiamąja tvarka, kaip nustatyta Direktyvoje dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu; mano, kad Europos prokuratūra pirmiausia turėtų nuspręsti, ar klausimas nepriklauso jos kompetencijai, prieš nacionalinėms institucijoms inicijuojant savo tyrimą, kad vienu metu nebūtų atliekami keli tyrimai – juk tai nebūtų neveiksminga;

13. primygtinai ragina įpareigoti nacionalines institucijas, tiriančias nusikaltimus, kurie gali priklausyti Europos prokuratūros kompetencijai, informuoti ją apie bet kokius tokius tyrimus; pakartoja, kad Europos prokuratūra turi turėti teisę perimti tokius tyrimus jai nusprendus, kad taip tinkama, siekiant užtikrinti tarnybos savarankiškumą ir veiksmingumą;

14. pakartoja, kad tirti kitus, t. y. ne Sąjungos finansiniams interesams kenkiančius, nusikaltimus Europos prokuratūra turėtų būti įgaliota tik kai tenkinamos visos šios sąlygos:

a)           konkrečios veikos tuo pat metu yra ir Sąjungos finansiniams interesams kenkiančios, ir kitokio pobūdžio nusikalstamos veikos, be to,

         b)          Sąjungos finansiniams interesams kenkiančios nusikalstamos veikos yra pagrindinės, o kitos – tik šalutinės, be to,

c)           tolesnis kitų nusikalstamų veikų nagrinėjimas teisme ir baudimas už jas būtų neįmanomas, jei su šiomis veikomis susijęs baudžiamasis persekiojimas ir teismo procesas būtų atskirtas nuo baudžiamojo persekiojimo ir teismo proceso, susijusio su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiais nusikaltimais; taip pat laikosi nuomonės, kad tuo atveju, kai Europos prokuratūra ir nacionalinės prokuratūros nesusitaria dėl kompetencijos, Europos prokuratūra turėtų centriniu lygmeniu spręsti, kas atliks tyrimą ir vykdys baudžiamąjį persekiojimą; be to, mano, kad nustatant kompetenciją vadovaujantis šiais kriterijais visuomet turėtų būti taikoma teisminė kontrolė;

Veiksminga efektyvaus bylų tvarkymo struktūra

15. apgailestauja, kad vietoj Komisijos iš pradžių pasiūlytos hierarchinės struktūros valstybės narės svarsto kolegijomis pagrįstos struktūros variantą; atsižvelgdamas į tai laikosi nuomonės, kad sprendimus dėl baudžiamojo persekiojimo, kompetenciją atitinkančios jurisdikcijos pasirinkimo, bylos perkėlimo ar nutraukimo ir operacijų turėtų centriniu lygmeniu priimti kolegijos;

16. pabrėžia, kad kolegijos turėtų vadovauti vykdant tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą ir, užuot apribojusios savo veiklą vien koordinavimo funkcijomis, turėtų tikrinti Europos deleguotųjų prokurorų darbą šioje srityje;

17. reiškia susirūpinimą dėl automatiškai atsirandančio ryšio tarp centrinėje prokuratūroje dirbančio Europos prokuroro ir jo valstybėje narėje įteiktos bylos, nes dėl to gali akivaizdžiai nukentėti prokurorų savarankiškumas ir proporcingas bylų paskirstymas;

18. todėl ragina racionaliai organizuoti prokuratūros darbo krūvį centriniu lygmeniu; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad bylų paskirstymo įvairioms kolegijoms sistema turėtų būti pagrįsta iš anksto apibrėžtais objektyviais kriterijais; taip pat siūlo vėlesniuoju etapu numatyti galimybę kolegijoms konkrečiai specializuotis;

19. yra įsitikinęs, kad ir centrinėje prokuratūroje dirbsiantys Europos prokuratūros darbuotojai užtikrins būtinas žinias, patirtį ir ekspertinę informaciją nacionalinių teisėsaugos sistemų srityje;

Tyrimo priemonės ir įrodymų priimtinumas

20. ragina teisėkūros instituciją Europos prokuratūrai užtikrinti racionalias procedūras, reikalingas leidimui taikyti tiriamąsias priemones tarpvalstybinio pobūdžio bylose gauti, laikantis valstybės narės, kurioje prašoma leisti taikyti atitinkamą priemonę ir kurioje ji įgyvendinama, teisės nuostatų; primena, kad teisėkūros institucijos susitarė dėl kriterijų, pagal kuriuos valstybės narės teiks prašymus dėl tiriamųjų priemonių vadovaudamosi tarpusavio pripažinimo principu, nustatytu Direktyva 2014/41/ES dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose; laikosi nuomonės, kad tokie pat kriterijai turėtų būti taikomi Europos prokuratūros tvirtinamų tiriamųjų priemonių, pirmiausia atsisakymo priežasčių, atžvilgiu;

21. ragina Tarybą užtikrinti Europos prokuratūros įrodymų, visoje Sąjungoje surinktų visapusiškai laikantis atitinkamų ES ir nacionalinės teisės aktų, priimtinumą, kadangi tai gyvybiškai svarbu veiksmingam baudžiamajam persekiojimui užtikrinti vadovaujantis ES sutarties 6 straipsniu, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija ir Europos žmogaus teisių konvencija;

22. pakartoja, kad Europos prokuratūra turi stengtis gauti visus reikiamus įrodymus – nesvarbu, ar jie apkaltinamieji, ar išteisinamieji; taip pat primygtinai ragina, kad Europos prokuratūra, atlikdama bet kurį tyrimą, įtariamiems arba kaltinamiems asmenims užtikrintų reikiamas su įrodymais susijusias teises, pirmiausia:

a)           įtariamas arba kaltinamas asmuo turėtų turėti teisę Europos prokuratūros dėmesiui pateikti įrodymus;

b)          įtariamas arba kaltinamas asmuo turėtų turėti teisę prašyti Europos prokuratūros surinkti visus tyrimui svarbius įrodymus, įskaitant ekspertų paskyrimą ir liudytojų apklausas;

23. kadangi Europos prokuratūros kompetencija gali apimti kelioms jurisdikcijoms priklausančius tarpvalstybinio pobūdžio nusikaltimus, mano, jog itin svarbu užtikrinti, kad Europos prokurorai, Europos deleguotieji prokurorai ir nacionalinės baudžiamąjį persekiojimą vykdančios institucijos visapusiškai laikytųsi principo ne bis in idem tais atvejais, kai baudžiamąja tvarka persekiojama už Europos prokuratūros kompetencijai priklausančius nusikaltimus;

Teisminės kontrolės užtikrinimas

24. pakartoja, kad visais atvejais turi būti užtikrinama teisė apskųsti Europos prokuratūros veiklą teismine tvarka, ir taip pat pripažįsta, jog būtina, kad Europos prokuratūra veiktų efektyviai; todėl mano, kad turėtų būti vykdoma teisminė bet kurio Europos prokuratūros priimto sprendimo kontrolė kompetentingame teisme; pabrėžia, kad Sąjungos teismuose turėtų būti įmanoma vykdyti teisminę kolegijų priimtų sprendimų, pvz., dėl jurisdikcijos baudžiamajam persekiojimui vykdyti pasirinkimo, bylos nutraukimo ar perkėlimo arba operacijų, kontrolę;

25. laikosi nuomonės, jog visų tiriamųjų ir kitokių procedūrinių priemonių, patvirtintų tam, kad Europos prokuratūra galėtų atlikti teisminio persekiojimo funkciją, teisminės kontrolės tikslais Europos prokuratūra kompetentinguose valstybių narių teismuose turėtų būti laikoma nacionaline institucija;

Nuosekli teisinė įtariamų ir kaltinamų asmenų apsauga

26. primena, kad naujoji prokuratūra savo veiklą turėtų vykdyti visapusiškai gerbdama įtariamų ir kaltinamų asmenų teises, nurodytas ES sutarties 6 straipsnyje, SESV 16 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje bei Sąjungos lygmeniu jau patvirtintose teisės priemonėse, susijusiose su procesinėmis įtariamų ir kaltinamų asmenų teisėmis baudžiamojo proceso metu, taip pat su asmens duomenų apsauga;

27. pakartoja, kad būsimoji direktyva dėl teisinės pagalbos turėtų būti vienodai taikoma visiems įtariamiems ir kaltinamiems asmenims, kurių veiksmus tiria arba baudžiamąjį persekiojimą vykdo Europos prokuratūra; kol ES direktyvos nėra, ragina valstybes nares veiksmingai sudaryti galimybes gauti teisinę pagalbą vadovaujantis atitinkamais nacionalinės teisės aktais;

28. pabrėžia, kad visi įtariami ar kaltinami asmenys, kurių veiklą tiria arba baudžiamąjį persekiojimą vykdo Europos prokuratūra, turi teisę į savo asmenų apsaugą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad Europos prokuratūra duomenis turi tvarkyti vadovaudamasi Reglamentu (EB) Nr. 45/2001; pabrėžia, kad bet kuri konkreti į Tarybos reglamentą dėl Europos prokuratūros įsteigimo įtraukta nuostata dėl duomenų apsaugos gali tik papildyti ir dar labiau išplėtoti Reglamente Nr. 45/2001 pateiktas nuostatas ir tik tiek, kiek tai būtina;

29.  pakartoja esąs tvirtai pasiryžęs įsteigti Europos prokuratūrą ir reformuoti Eurojustą, kaip Komisija yra numačiusi abiejuose savo pasiūlymuose; ragina Komisiją iš naujo pakoreguoti poveikio biudžetui taikant kolegijų struktūrą sąmatas; ragina aiškiai apibrėžti santykius tarp Eurojusto, Europos prokuratūros ir OLAF, siekiant atskirti atitinkamą šių tarnybų vaidmenį saugant ES finansinius interesus; ragina Tarybą ir Komisiją apsvarstyti galimybę šioms tarnyboms vadovautis labiau integruotu požiūriu, kad tyrimai būtų veiksmingesni;

30. ragina Tarybą atsižvelgti į šias rekomendacijas ir pabrėžia, jog minėtosios sąlygos nepaprastai svarbios norint, kad Parlamentas pritartų Tarybos reglamento projektui;

31.    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

     Priimti tekstai, P7_TA(2014)0234.

(2)

     Priimti tekstai, P7_TA(2013)0444.


AIŠKINAMOJI DALIS

Europos prokuratūros pridėtinė vertė turi apimti tai, kad sukčiavimo siekiant pasisavinti ES lėšas, išaugusio baudžiamojo persekiojimo masto, lėšų susigrąžinimo atvejais kriminalinius nusikaltimus tirs ir baudžiamąjį persekiojimą vykdys viena nepriklausoma Europos lygmens prokuratūra, o mokesčių mokėtojai pasitikės ES institucijomis. Net jei dabartinė sistema kai kuriose valstybėse narėse veikia gerai, paaiškėjo, kad baudžiamojo persekiojimo ir lėšų susigrąžinimo požiūriais ji gana neveiksminga visos Sąjungos lygmeniu.

Apskritai sukurti Europos prokuratūrą turėtų skatinti konkreti būtinybė ištaisyti status quo: OLAF teisinėmis rekomendacijomis pagrįstų oficialių kaltinimų rodiklis aštuonerių metų laikotarpiu (2006–2013 m.) vidutiniškai siekė 31 proc. Dėl to susigrąžinta gana nedidelė mūsų piliečių pinigų dalis, o tai nepriimtina ir turi nedelsiant pasikeisti.

Pranešėja norėtų parengti naują preliminarų pranešimą, kuriame būtų išdėstyti politiniai Europos Parlamento prioritetai ir ypatingas dėmesys atkreiptas į principus ir sąlygas, kuriais vadovaudamasis Parlamentas galėtų pritarti teisėkūros institucijos pasiūlymui. Nuo 2013 m. liepos, kai buvo priimtas Komisijos pasiūlymas, Parlamentas labai domėjosi dalyvavimu teisėkūros procese ir rodė esąs pasirengęs tai daryti. 2014 m. kovo 12 d. rezoliucijoje Parlamentas ragino Tarybą užtikrinti visapusišką jo įtraukimą į jos darbą ir pateikė ne vieną politinį pasiūlymą, kad atkreiptų dėmesį į svarbiausius aspektus, t. y. į struktūrą, savarankiškumą, sprendimų priėmimo procesą, kompetenciją, tiriamąsias priemones, įrodymų priimtinumą, teisminę kontrolę ir teisinę apsaugą.

Teisingumo ir vidaus reikalų taryba iki šiol orientavosi į kolegijomis pagrįstą tarnybą, kurią sudarytų po vieną Europos prokurorą iš kiekvienos valstybės narės ir kuriai vadovautų vyriausiasis prokuroras, o naujosios prokuratūros ir nacionalinių prokuratūrų jurisdikcija turėtų būti konkuruojanti. Tai, kaip bus išspręsti šie klausimai, darys teigiamą arba neigiamą poveikį Europos prokuratūros veiklos efektyvumui, taip pat bendrai pridėtinei naujosios Sąjungos tarnybos vertei.


Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ (26.2.2015)

pateikta Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui

dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Europos prokuratūros įsteigimo

(COM(2013) 0534 – 2013/0255(APP))

Nuomonės referentas: Victor Negrescu

PA_Consent_Interim

PASIŪLYMAI

Teisės reikalų komitetas ragina atsakingą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą įtraukti į savo pranešimą šiuos pakeitimus:

Nurodomosios dalys

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto 2014 m. kovo 3 d. nuomonę Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Europos prokuratūros įsteigimo,

–   atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Europos prokuratūros įsteigimo(1),

Rekomendacijos

1.  pakartoja tai, kas išdėstyta Teisės reikalų komiteto 2014 m. kovo 3 d. nuomonėje, ir norėtų iškelti keletą papildomų klausimų, įskaitant klausimus dėl naujų postūmių Tarybos diskusijoje;

2.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti Europos prokuratūros, Europos vyriausiojo prokuroro ir jo pavaduotojų, Europos prokurorų ir Europos deleguotųjų prokurorų nepriklausomumą, ypač nuo bet kokios perdėtos politinių partijų ir nacionalinių, administracinių ar teisminių institucijų, įskaitant Europos Sąjungos institucijas, įtakos; mano, kad Europos prokuroro pareigos turėtų būti visą darbo dieną trunkančios pareigos;

3.  dar kartą patvirtina, kad yra tvirtai pasiryžęs įsteigti Europos prokuratūrą ir reformuoti Eurojustą, kaip savo pasiūlyme dėl reglamento dėl Eurojusto yra numačiusi Komisija; visgi yra įsitikinęs, kad Eurojusto reforma turėtų būti sustabdyta iki Taryba bus patvirtinusi bendrą požiūrį į Europos prokuratūrą; atsižvelgdamas į glaudžią Europos prokuratūros ir Eurojusto sąveiką, tebemano, kad turėtų būti parengtas dokumentų rinkinys;

4.  mano, kad Europos prokuratūros kompetencija turėtų būti nedviprasmiškai apibrėžta siekiant išvengti teisinio neapibrėžtumo, susijusio su nusikalstamomis veikomis, patenkančiomis į jos kompetencijos sritį; atsižvelgdamas į tai ragina Tarybą išaiškinti Eurojusto, Europolo ir OLAF kompetenciją, kad būtų aiškiai apibrėžtas ir atskirtas atitinkamas visų įstaigų, atsakingų už ES finansinių interesų apsaugą, vaidmuo;

5.  teigiamai vertina pasiūlymą, kuriuo remiantis Europos prokuratūra turėtų pateikti metinę ataskaitą ES institucijoms, siekiant užtikrinti skaidrumą ir įvertinti bendrąsias jos veiklos kryptis, ir pabrėžia, jog nė viena ES institucija neturėtų tuo naudotis, kad paveiktų būsimą Europos prokuratūros veiklą;

6.  pabrėžia, kad būtina atvira, skaidri ir nepriklausoma atrankos procedūra siekiant paskirti Europos prokurorą ir jo pavaduotojus, ir siūlo surengti atvirą reikiamu profesionalumu, patirtimi ir įgūdžiais pasižyminčių kandidatų konkursą: trumpąjį jų sąrašą sudarytų Europos Komisija, o vertinimą atliktų nepriklausoma ekspertų grupė; siūlo trumpąjį preliminariai atrinktų kandidatų sąrašą perduoti Parlamentui ir Tarybai ir įgalioti Parlamentą ir Tarybą priimti sprendimą dėl tolesnių pokalbių su kandidatais, kurių pavardės nurodytos trumpajame sąraše, rengimo; taigi ragina užtikrinti, kad Parlamentas būtų visapusiškai įtrauktas į Europos prokuroro ir jo pavaduotojų atrankos procedūrą: galutinį sprendimą dėl paskyrimo priimtų Taryba, o jį patvirtintų Parlamentas;

7.  rekomenduoja Europos prokuratūrai ypatingą dėmesį skirti Europos prokurorų ir Europos deleguotųjų prokurorų skyrimui, taip pat kriterijų, susijusių su kvalifikacija, profesine patirtimi ir nepriklausomumu, atitikčiai, užtikrinant proporcingą geografinį atstovavimą;

8.  pabrėžia, kad Europos prokuratūra turi vienodai griežtai nagrinėti ir tirti sunkių ES finansiniams interesams kenkiančių nusikalstamų veikų bylas iš visų dalyvaujančių valstybių narių, neatsižvelgdama į jokias geografines aplinkybes, praeityje nagrinėtas bylas ar apklausas, ir vadovautis objektyviais kriterijais pagrįstu kokybiniu požiūriu;

9.  pabrėžia, kad būtina paaiškinti, kaip Europos prokuratūra vykdys veiksmingą veiklą visose valstybėse narėse;

10. rekomenduoja Europos prokuratūrai dėti ypatingas pastangas siekiant kovoti su ES finansiniams interesams kenkiančiu tarpvalstybiniu nusikalstamumu atsižvelgiant į šio klausimo sudėtingumą, taip pat į jo keliamą didžiulį pavojų ir susijusią žalą; vis dėlto patvirtina, jog Europos prokuratūros kompetencija turėtų būti tiksliai apibrėžta, kad būtų galima iš anksto atpažinti į jos sritį patenkančias nusikalstamas veikas ir aiškiai atskirti Europos prokuratūros ir nacionalinių prokurorų kompetenciją; atsižvelgdamas į tai siūlo atidžiai peržiūrėti Komisijos pasiūlymo 13 straipsnyje pateiktas apibrėžtis, susijusias su papildoma kompetencija, siekiant išvengti dvigubo darbo arba teisinių spragų; taip pat siūlo užtikrinti, kad Europos prokuratūrai prieinami tyrimo būdai ir priemonės būtų nuoseklūs, konkrečiai apibrėžti ir suderinami su visomis valstybių narių teisės sistemomis ir nebūtų galimybių ieškoti palankesnio teisinio reglamentavimo;

11. primena, kad visų Europos prokuratūros prokurorų ir personalo veiksmai ir tyrimai turi būti atliekami visapusiškai laikantis teisės principų, visų pirma užtikrinamos įtariamųjų ir kaltinamųjų teisės, pavyzdžiui paisoma nekaltumo prezumpcijos, kol nėra priimtas galutinis ir neatšaukiamas teismo sprendimas, teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, teisės neduoti parodymų, teisės į gynybą ir principo non bis in idem. ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų patvirtintos suderintos Europos prokuratūros pateikiamų įrodymų pripažinimo ir priimtinumo užtikrinimo priemonės; visų pirma mano, jog įrodymų priimtinumo sąlygos turėtų būti tokios, kad būtų paisoma visų pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir Europos žmogaus teisių konvenciją užtikrinamų teisių, aiškinamų remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje; mano, kad Europos prokuratūra turėtų aktyviai siekti gauti visus reikiamus įrodymus – nesvarbu, ar jie apkaltinamieji, ar išteisinamieji;

12. apgailestauja, kad dabartiniame pasiūlyme dėl Europos prokuratūros įsteigimo kompetencijos sritis apima tik sukčiavimą; todėl ragina Europos Komisiją, įsteigus Europos prokuratūrą, pasiūlyti išplėsti prokuratūros įgaliojimus, kad jie apimtų sunkius tam tikrų kategorijų tarpvalstybinio pobūdžio nusikaltimus, pvz., organizuotą nusikalstamumą ir terorizmą;

13. ragina Tarybą pateikti išsamią informaciją apie poveikį ES biudžetui, kuris bus daromas pradėjus taikyti siūlomą kolegijų struktūrą; mano, kad bet kuriuo atveju visi sprendimai – dėl kompetenciją atitinkančios jurisdikcijos pasirinkimo, dėl baudžiamojo persekiojimo, dėl bylos nutraukimo, dėl jos perkėlimo ir dėl operacijų – turėtų būti priimami centriniu lygmeniu;

14. patvirtina, kad visais su Europos prokuratūros veikla susijusiais atvejais turėtų būti užtikrinama teisė ją apskųsti teismine tvarka; todėl turėtų būti sudaryta galimybė bet kurio Europos prokuratūros priimto sprendimo teisminę kontrolę vykdyti kompetentingame teisme; atsižvelgdamas į tai primygtinai ragina užtikrinti, kad sprendimams, kuriuos Europos prokuratūra priims iki teismo proceso arba su juo nesusijusiomis aplinkybėmis, pvz., sprendimui pradėti tyrimą, sprendimui dėl jurisdikcijos, pasirinktos baudžiamajam persekiojimui vykdyti, sprendimui nutraukti bylą arba sprendimui dėl operacijų, būtų taikoma teisminė Sąjungos teismų kontrolė; pabrėžia, kad Europos prokuratūra turėtų atlyginti bet kokią nacionalinėje teisėje apibrėžtą žalą, padaryta atliekant neteisėtą arba netinkamą tyrimą;

15. mano, kad be kasmetinių Europos prokuratūros bendrosios veiklos ataskaitų reglamente turėtų būti numatyta peržiūros sąlyga, siekiant palyginti prokuratūros įsteigimo tikslus ir pasiektus rezultatus bei įvardyti spragas ir trūkumus, kuriuos būtina pašalinti.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

24.2.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

16

3

4

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Joëlle Bergeron, Marie-Christine Boutonnet, Jean-Marie Cavada, Kostas Chrysogonos, Therese Comodini Cachia, Mady Delvaux, Andrzej Duda, Rosa Estaràs Ferragut, Laura Ferrara, Mary Honeyball, Sajjad Karim, Gilles Lebreton, António Marinho e Pinto, Jiří Maštálka, Evelyn Regner, Pavel Svoboda, József Szájer, Axel Voss, Tadeusz Zwiefka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Pascal Durand, Heidi Hautala, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Victor Negrescu, Viktor Uspaskich

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Krisztina Morvai

(1)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0234.


BIUDŽETO KONTROLĖS KOMITETO LAIŠKAS

 

Biudžeto kontrolės komiteto

pirmininkė

IPOL-COM-CONT D(2015)3294

Piliečių laisvių,

teisingumo ir vidaus reikalų komiteto

pirmininkui

Claude'ui Moraesui

ASP 13G205

Europos Parlamentas

Tema: Preliminaraus pranešimo dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Europos prokuratūros įsteigimo (COM(2013) 534 – 2013/0255(APP)) atnaujinimas

Gerbiamas pone Moraesai,

rašau dėl Jūsų pasiūlymo Biudžeto kontrolės (CONT) komitetui prisidėti atnaujinant preliminarų pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos prokuratūros įsteigimo, kuriame Jūsų komitetas rengiasi išdėstyti Parlamento poziciją atsižvelgiant į pastarojo meto valstybių narių diskusijas. Norėčiau padėkoti už sklandžiai vykstantį bendradarbiavimą nagrinėjant šį klausimą.

EP savo 2014 m. kovo 12 d. rezoliucijoje pabrėžė, kad Europos prokuratūros įsteigimas – tai dar vienas žingsnis Europos baudžiamojo teisingumo erdvės sukūrimo linkme ir kad taip prisidedama prie priemonių, naudojamų ES finansiniams interesams apsaugoti, stiprinimo ir kovos su sukčiavimu bei padedama užtikrinti didesnį mokesčių mokėtojų pasitikėjimą ES. Kadangi Europos prokuratūros klausimas priklauso išimtinei Tarybos teisėkūros kompetencijai, CONT komitetas ragina Tarybą visapusiškai į savo darbą įtraukti Parlamentą.

CONT komitetas laikosi nuomonės, jog būtina užtikrinti, kad Europos prokuratūra veiktų visokeriopai paisydama pagrindinių teisių ir į jas atsižvelgdama; tuo pačiu ji turi būti ir visapusiška, moderni, veiksminga ir pajėgi siekti maksimalių rezultatų. Europos prokuratūra turėtų būti visiškai nepriklausoma nuo nacionalinių vyriausybių ir ES institucijų bei apsaugota nuo bet kokios politinės įtakos ir (arba) spaudimo. Be to, Europos prokuratūros kompetencijos sritis turėtų būti nedviprasmiškai apibrėžta siekiant išvengti teisinio neapibrėžtumo, susijusio su jos kompetencijai priklausančių nusikalstamų veikų tyrimu. Nepaprastai svarbu, kad Taryba aiškiai apibrėžtų Eurojusto ir OLAF kompetenciją, kad būtų aiškiai nustatytas ir atskirtas atitinkamas trijų veikiančių institucijų, atsakingų už ES finansinių interesų apsaugą, vaidmuo.

Be to, raginame užtikrinti, kad Europos prokuratūrai prieinamos tiriamosios priemonės ir būdai būtų pastovūs, aiškiai apibrėžti ir suderinami su valstybių narių, kuriose juos ketinama taikyti, teisės sistemomis. Įrodymų priimtinumo taisyklės ir jų vertinimas remiantis Komisijos pasiūlymo 30 straipsniu turi būti aiškūs ir vienodai taikomi kiekvienoje jurisdikcijoje, kurią apima Europos prokuratūra, bei visapusiškai atitikti procesines garantijas.

Be to, CONT komitetas ragina sukurti tokį centrinio lygmens Europos prokuratūros organizacinį modelį, kad būtų užtikrinti tinkami įgūdžiai, patirtis ir žinios, o asmenys, kuriems pavesta atlikti tyrimą, būtų pakankamai kvalifikuoti, kad galėtų vadovauti tokiems tyrimams atitinkamos valstybės narės teisinės sistemos kontekste.

Atkreipiame dėmesį į tai, jog Taryboje dauguma valstybių narių laikosi nuomonės, kad Europos prokurorų kolegijomis pagrįsta struktūra būtų tinkamiausia norint užtikrinti prieinamas reikalingo lygmens žinias ir patirtį atliekant tyrimą. Visgi nujaučiame, kad tokia struktūra gali pakenkti tarnybos savarankiškumui arba veiksmingumui jos viduje, todėl mums kelia susirūpinimą Taryboje vykstančios diskusijos dėl tarnybos struktūros ir kompetencijos.

Teigiamai vertiname Tarybos ketinimą suteikti Europos prokuratūrai ir valstybėms narėms paralelinę kompetenciją ES finansiniams interesams kenkiantiems nusikaltimams tirti, nes taip bus galima užtikrinti tyrimų vykdymą reikiamu lygmeniu.

CONT komitetas prašo LIBE komiteto paraginti Tarybą atsižvelgti į šiuos principus:

 atvirą ir skaidrią atrankos procedūrą skiriant Europos prokurorus visapusiškai įtraukiant Parlamentą į Europos vyriausiojo prokuroro ir jo pavaduotojų atrankos procedūrą, kad prokuratūra taptų tikra europietiška tarnyba ir kad būtų užtikrintas jos savarankiškumas nacionalinių vyriausybių atžvilgiu;

 bylų skyrimą prokurorams atsižvelgiant į ekspertines žinias;

 decentralizuotos struktūros, kaip ir buvo siūliusi Komisija, sukūrimą, kad Europos deleguotieji prokurorai galėtų inicijuoti tyrimus ir jiems vadovauti savo arba kitoje valstybėje narėje, kad tyrimai liktų nacionalinėje baudžiamojo persekiojimo sistemoje, o prokuroras tuo pat metu informuotų Europos prokuratūrą, kai tik tyrimas inicijuojamas. Taip būtų apsisaugota nuo problemų, su kuriomis šiuo metu susiduria OLAF: kad galėtų atlikti savo funkcijas, ši tarnyba turi pasikliauti valstybių narių institucijų teikiama tam tikro lygmens informacija;

 pagaliau, norint užtikrinti Europos prokuratūros veiksmingumą, jos surenkami įrodymai turi būti priimtini valstybių narių teismams, visapusiškai laikantis valstybės narės, kurioje buvo atliekamas tyrimas, teisės, taip pat reglamente nustatytų jos pačios taisyklių.

Apgailestaujame, kad kartu su pasiūlymu dėl Europos prokuratūros įsteigimo nepateiktas nei pasiūlymas dėl Europos baudžiamojo teismo įsteigimo (tai būtų specializuotas teismas, kuris veiktų prie Bendrojo teismo, kaip nustatyta SESV 257 straipsnyje), nei pasiūlymas dėl Europos proceso teisės sistemos. Mano vadovaujamas komitetas ragina Tarybą išnagrinėti šiuos pasiūlymus.

Be to, CONT komitetas mano, jog būtina, kad ES pareigūnams būtų taikomos tokios pat sąlygos, kaip ir Sąjungos piliečiams, todėl jis ragina atitinkamai iš dalies pakeisti Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 11 straipsnio a punktą ir Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų 19 straipsnį – taip Europos prokuratūra galės nedelsdama imtis veiksmų.

Tuo pačiu komitetas ragina pasiūlymą dėl Europos prokuratūros įsteigimo visapusiškai suderinti su dabartiniu pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo nustatomos būtiniausios taisyklės, reglamentuojančios įtariamų arba kaltinamų asmenų teisę į laikiną teisinę pagalbą baudžiamajame procese (2013/0409(COD)).

Mes ir toliau atidžiai stebėsime Tarybos derybas ir labai tikimės, kad Jūs turėsite galimybių atsižvelgti į mūsų raginimus rengdami preliminaraus pranešimo projektą.

Pagarbiai

Dr. Inge Gräßle


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

9.3.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

41

13

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jan Philipp Albrecht, Martina Anderson, Malin Björk, Michał Boni, Caterina Chinnici, Ignazio Corrao, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Frank Engel, Tanja Fajon, Laura Ferrara, Lorenzo Fontana, Mariya Gabriel, Ana Gomes, Jussi Halla-aho, Monika Hohlmeier, Brice Hortefeux, Sophia in ‘t Veld, Iliana Iotova, Eva Joly, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Timothy Kirkhope, Kashetu Kyenge, Marju Lauristin, Juan Fernando López Aguilar, Monica Macovei, Barbara Matera, Roberta Metsola, Louis Michel, Claude Moraes, József Nagy, Péter Niedermüller, Soraya Post, Judith Sargentini, Birgit Sippel, Helga Stevens, Traian Ungureanu, Harald Vilimsky, Udo Voigt, Beatrix von Storch, Josef Weidenholzer, Cecilia Wikström, Kristina Winberg, Tomáš Zdechovský

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Janice Atkinson, Hugues Bayet, Carlos Coelho, Pál Csáky, Dennis de Jong, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Miltiadis Kyrkos, Gilles Lebreton, Angelika Mlinar, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Barbara Spinelli, Josep-Maria Terricabras, Axel Voss

Teisinis pranešimas