Procedūra : 2015/2039(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0121/2015

Pateikti tekstai :

A8-0121/2015

Debatai :

PV 27/04/2015 - 22
CRE 27/04/2015 - 22

Balsavimas :

PV 28/04/2015 - 7.11
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0107

PRANEŠIMAS     
PDF 179kWORD 138k
31.3.2015
PE 546.870v03-00 A8-0121/2015

dėl tolesnių veiksmų, susijusių su Bolonijos proceso įgyvendinimu

(2015/2039(INI))

Kultūros ir švietimo komitetas

Pranešėja: Krystyna Łybacka

PAKEITIMAI
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl tolesnių veiksmų, susijusių su Bolonijos proceso įgyvendinimu

(2015/2039(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 165 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, ypač į jos 26 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 14 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 1998 m. gegužės 25 d. Paryžiuje keturių – Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Jungtinės Karalystės – atsakingų ministrų pasirašytą Jungtinę Sorbonos deklaraciją dėl Europos aukštojo mokslo sistemos derinimo (Sorbonos deklaracija)(1),

–   atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 19 d. Bolonijoje 29 Europos valstybių švietimo ministrų pasirašytą Jungtinę deklaraciją (Bolonijos deklaracija)(2),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 28–29 d. Levene ir Naujajame Levene vykusios Europos ministrų, atsakingų už aukštąjį mokslą, konferencijos komunikatą(3),

–   atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 12 d. 47 valstybių švietimo ministrų patvirtintą Budapešto-Vienos deklaraciją, kuria oficialiai sukurta Europos aukštojo mokslo erdvė(4),

–   atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 26–27 d. Bukarešte vykusioje ministrų konferencijoje ir trečiajame Bolonijos politikos forume priimtą komunikatą(5),

–   atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 26–27 d. Bukarešte vykusioje Europos aukštojo mokslo erdvės ministrų konferencijoje priimtą 2020 m. judumo strategiją Europos aukštojo mokslo erdvei(6),

–   atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/55/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo ir Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacijos sistemą (IMI reglamentas)(7),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją siekiant supaprastinti valstybių narių vykdomą vienodų trumpalaikių vizų išdavimą trečiųjų šalių mokslo darbuotojams, keliaujantiems Bendrijoje mokslinių tyrimų vykdymo tikslais(8),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. vasario 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją dėl tolesnio Europos bendradarbiavimo užtikrinant aukštojo mokslo kokybę(9),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo(10),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadas dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“)(11),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadas dėl švietimo vaidmens plėtojimo visapusiškai veikiančiame žinių trikampyje(12),

–   atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 11 d. Tarybos išvadas dėl aukštojo mokslo internacionalizavimo(13),

–   atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl politikos, kuria siekiama mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių(14),

–   atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 28 d. Tarybos rekomendaciją „Iniciatyva „Judus jaunimas“ – besimokančio jaunimo judumo skatinimas“(15),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 10 d. Komisijos komunikatą „Universitetų modernizavimo plano įgyvendinimo rezultatai: švietimas, moksliniai tyrimai ir naujovės“ (COM(2006)0208),

–   atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa – pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010) 2020),

–   atsižvelgdamas į 2010 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos komunikatą „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ (COM(2010) 0245/2),

–   atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 20 d. Komisijos komunikatą „Europos aukštojo mokslo sistemų modernizavimo darbotvarkė. Ekonomikos augimo ir užimtumo rėmimas“ (COM(2010) 0567),

–   atsižvelgdamas į ataskaitą „Aukštasis mokslas Europoje 2009 m.: Bolonijos proceso raida („Eurydice“, Europos Komisija, 2009 m.)(16),

–   atsižvelgdamas į ataskaitą „Dėmesys aukštajam mokslui Europoje 2010 m.: Bolonijos proceso poveikis („Eurydice“, Europos Komisija, 2010 m.)(17),

–   atsižvelgdamas į ataskaitą „Europos aukštojo mokslo erdvė 2012 m.: Bolonijos proceso įgyvendinimo ataskaita („Eurydice“, Europos Komisija, 2012 m.)(18),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. „Eurobarometro“ tyrimą apie mokymo specialistų nuomonę apie aukštojo mokslo reformą(19),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. „Eurobarometro“ tyrimą apie studentų nuomonę apie aukštojo mokslo reformą(20),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 16 d. Eurostato leidinį „Bolonijos procesas Europos aukštojo mokslo sistemoje. Pagrindiniai socialinio aspekto ir judumo rodikliai“(21),

–   atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 8–9 d. Jerevane, Armėnijoje, surengtos Tarptautinės konferencijos dėl aukštojo mokslo finansavimo galutinę ataskaitą(22),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 23 d. rezoliuciją dėl Bolonijos proceso ir studentų judumo(23),

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl universitetų ir įmonių dialogo: naujoji Europos universitetų modernizavimo partnerystė(24),

–   atsižvelgdamas į savo 2012 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl Europos institucijų įnašo į Bolonijos proceso konsolidaciją ir pažangą(25),

–   atsižvelgdamas į Europos strateginių investicijų fondą (ESIF)(26),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A8-0121/2015),

A.  kadangi dabartinėje ekonominėje padėtyje Bolonijos procesas turėtų būti svarbus siekiant kuo didesnio lygio žinių ir inovacijų piliečiams per plačiai prieinamą švietimą ir jo nuolatinį atnaujinimą ir kadangi tai turėtų atsispindėti pataisytoje strategijoje „Europa 2020“ ir įgyvendinant J. C. Junckerio Investicijų planą Europai;

B.   kadangi remiantis analizėmis beveik kas trečias darbdavys Europos Sąjungoje susiduria su problemomis ieškodamas tinkamų gebėjimų turinčių darbuotojų; kadangi vertinant pagal tai, jog Bolonijos reformomis siekiama sumažinti gebėjimų neatitiktį Europos Sąjungoje (asmens darbo gebėjimų ir darbo rinkos poreikių atotrūkį), šiomis reformomis kol kas dar nepasiekta gerų rezultatų; kadangi gebėjimų atotrūkis Europai tapo labai svarbia problema, darančia poveikį visoms visuomenės sritims, pradedant nuo verslo subjektų produktyvumo ir efektyvumo ir baigiant dabartine ir būsima jaunimo gerove;

C.  kadangi sprendžiant jaunimo nedarbo problemą nuo 2008 m. krizės pradžios pasiekta tik menkų rezultatų; kadangi 2014 m. pabaigoje ES buvo apie 5 mln. jaunų bedarbių (iki 25 metų amžiaus);

D.  kadangi, kaip teigė vienas filosofas, „universitetų kokybės ženklas turėtų būti tiesos ir grožio paieškos“, o ne tik jų pareiga rengti naujus specialistus, mokslininkus, inžinierius, mokytojus, gydytojus, politikus ir piliečius;

E.   kadangi svarbu, kad universitetai būtų laikomi pagrindiniais tikraisiais Bolonijos proceso dalyviais, o regioninės bei nacionalinės institucijos atliktų paramos vaidmenį koordinavimo, reguliavimo ir išteklių teikimo srityje;

F.   kadangi, siekiant bendrai Europos lygmeniu daugelyje šalių išspręsti rimtas problemas, pagal šią tarpvyriausybinę iniciatyvą buvo dėtos pastangos bendradarbiaujant su akademine bendruomene, tačiau jų nepakako;

G.  kadangi tikrasis Bolonijos proceso tikslas – remti judumą ir tarptautinimą, taip pat užtikrinti įvairių švietimo sistemų standartų ir kokybės suderinamumą ir palyginamumą, kartu laikantis universitetų autonomijos principo ir taip prisidedant prie iš tiesų demokratinės ir vienodas galimybes piliečiams teikiančios europinės erdvės kūrimo;

H.  kadangi reikia įvertinti per pastaruosius 15 metų padarytą pažangą ir atliekant šį vertinimą atsižvelgti į sėkmingo regionų vidaus bendradarbiavimo atvejus, neišspręstas problemas ir skirtingą iškeltų tikslų pasiekimo lygį;

I.    kadangi dėl netinkamo ryšių palaikymo ir nepakankamo tikrosios Bolonijos proceso vizijos suvokimo kai kuriose šalyse jis gali būti suprantamas kaip biurokratinė našta, nors daugumoje šalių šis procesas yra švietimo reformų orientavimo ir motyvavimo veiksnys;

J.    kadangi svarbu pripažinti, jog Bolonijos procesas skirtas visai Europai ir jame dalyvauja visi jo veikėjai, įskaitant studentus, dėstytojus, mokslinių tyrimų vykdytojus ir nepedagoginį personalą;

K.  kadangi svarbu nuolat teikti ir didinti finansinę paramą švietimui, mokymui, įskaitant profesinį mokymą, žinių suteikimui ir moksliniams tyrimams, ypač dabartiniu ekonominės krizės laikotarpiu;

L.   kadangi šiomis nuolat kintančiomis aplinkybėmis reikia dar kartą patvirtinti politinį įsipareigojimą dėl Bolonijos proceso ir visų ES institucijų, nacionalinių vyriausybių ir visų kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą šio proceso vykdyme;

Bolonijos proceso vaidmuo

1.   pažymi, kad švietimas ir moksliniai tyrimai yra vienas iš pagrindinių mūsų visuomenės ramsčių, kai siekiama skatinti gebėjimų ugdymą, augimą ir darbo vietų kūrimą; pažymi, kad itin svarbu daugiau investuoti į švietimą siekiant veiksmingai kovoti su skurdu, socialine nelygybe ir nedarbu, ypač jaunimo nedarbu, ir skatinti socialinę įtrauktį;

2.   pažymi, kad Bolonijos procesas galėtų padėti sumažinti gebėjimų neatitiktį Europos Sąjungoje, jeigu juo būtų sudarytos sąlygos studentams įgyti ir ugdyti darbo rinkoje reikalingą kompetenciją, ir kad taip būtų galima pasiekti svarbų tikslą – didinti absolventų įsidarbinimo galimybes;

3.   suvokia Bolonijos proceso vaidmenį kuriant žinių Europą; pabrėžia, kad žinių, švietimo ir mokslinių tyrimų sklaida yra svarbiausias strategijos „Europa 2020“ elementas ir padeda puoselėti Europos pilietiškumą; tačiau taip pat pabrėžia, kad reikia konsultuotis su aukštojo mokslo bendruomene (dėstytojais, studentais ir nepedagoginiais darbuotojais) – tada bus suvoktas pasipriešinimas su Bolonijos procesu siejamoms reformoms, taip pat pabrėžia, kad reikia užtikrinti viešąjį švietimą, kuris būtų nemokamas, prieinamas visiems ir tenkintų visuomenės poreikius;

4.   pažymi, kad įvykdžius Bolonijos reformas buvo sukurta Europos aukštojo mokslo erdvė ir per pastaruosius 15 metų atsirado galimybė pasiekti rezultatų didinant aukštojo mokslo sistemų palyginamumą, didinant judumą, sukuriant kokybės užtikrinimo sistemas, gerinant švietimo sistemų kokybę ir didinant aukštojo mokslo patrauklumą Europoje;

5.   pažymi, kad vykdant Bolonijos procesą dar reikia daug nuveikti švietimo sistemas pritaikant prie darbo rinkos poreikių ir gerinant bendras įsidarbinimo galimybes, konkurencingumą ir Europos aukštojo mokslo patrauklumą; pažymi, kad Europos aukštojo mokslo įstaigos turėtų būti pajėgios greitai reaguoti į ekonominius, kultūrinius, mokslinius ir technologinius pokyčius šiuolaikinėje visuomenėje – tada jos galės visapusiškai išnaudoti savo galimybes skatinti ekonomikos augimą, ugdyti gebėjimus įsidarbinti ir didinti socialinę sanglaudą;

6.   atkreipia dėmesį į ateinančių kelerių metų tikslus ir nacionalinius veiksmų, kurių bus imtasi iki 2015 m., prioritetus, apibrėžtus 2012 m. Bukarešto Europos aukštojo mokslo erdvės ministrų konferencijoje ir jos rekomendacijose dėl 2020 m. judumo strategijos Europos aukštojo mokslo erdvei, kuriose rekomenduojama steigti naujas observatorijas, plėtoti naują požiūrį į skirtingas Europos universitetų bendruomenes ir kurti naujas narių integravimo į šias universitetų bendruomenes sistemas, įgyvendinant šio plano reformą;

Prioritetai ir iššūkiai

7.   ragina Europos aukštojo mokslo erdvės šalis įgyvendinti suderintas bendras reformas, kuriomis siekiama paspartinti Bolonijos proceso tikslų įgyvendinimą, ir stiprinti Europos aukštojo mokslo erdvės patikimumą; ragina remti šalis, kurioms sunku šias reformas įgyvendinti; šiuo klausimu pritaria tam, kad būtų sukurta plataus pobūdžio šalių, regionų ir atitinkamų suinteresuotųjų subjektų partnerystė;

8.   ragina valstybes nares toliau tobulinti ir atnaujinti savo aukštojo mokslo įstaigų vertinimą pagal tarptautiniu lygmeniu nustatytus švietimo sistemų standartus, atlyginant už kompetenciją, kad būtų plėtojamos žinios, moksliniai tyrimai ir mokslas;

9.   pabrėžia, kaip svarbu išsaugoti dėstymo įvairovę, įskaitant kalbų įvairovę; primygtinai ragina valstybes nares didinti studentams skiriamas dotacijas ir užtikrinti, kad jos būtų lengvai prieinamos;

10. pažymi, kad reikia toliau stengtis plėtoti Europos aukštojo mokslo erdvę ir remtis pažanga, padaryta siekiant jos tikslų ir koordinuojant veiksmus su Europos švietimo ir mokymo erdve, Europos mokymosi visą gyvenimą erdve ir Europos mokslinių tyrimų erdve;

11. ragina visus Bolonijos proceso įgyvendinimu suinteresuotus subjektus stiprinti kokybės užtikrinimo sistemą siekiant sukurti tokią Europos aukštojo mokslo erdvę, kurios, kaip pasaulinio akademinės kompetencijos pavyzdžio, patrauklumas būtų dar labiau didinamas;

12. ragina valstybes nares, Europos aukštojo mokslo erdvės šalis ir visą ES skatinti visuomenę suvokti Bolonijos procesą ir jį remti, t. y. ragina imtis veiksmų visuomenės lygmeniu, kad būtų veiksmingiau ir dinamiškiau dalyvaujama siekiant jo tikslų;

13. pažymi, kad Komisija, kaip Bolonijos proceso narė, atlieka svarbų vaidmenį kuriant Europos aukštojo mokslo erdvę, ir ragina ją puoselėti savo vaidmenį suteikiant procesui naujos energijos ir sparčiau imantis veiksmų iškeltiems tikslams įgyvendinti;

14. pažymi, kad į iškeltus tikslus reikia įtraukti švietimo ir mokslinių tyrimų paslaugų sektoriuje kokybę; mano, kad vienas iš tų tikslų įgyvendinimo rodiklių būtų absolventų įsidarbinimo galimybių didinimas – tai yra ir strategijos „Europa 2020“ tikslas;

15. ragina vykdyti vyriausybių, aukštojo mokslo įstaigų ir mokslinių tyrimų įstaigų dialogą, kad turimos lėšos būtų naudojamos tikslingai, kuo aktyviau ir veiksmingiau ir kad būtų ieškoma įvairių naujų finansavimo modelių viešajam finansavimui papildyti; taip pat pabrėžia, kokia svarbi bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ – ji yra Europos aukštojo mokslo įstaigų vykdomų bendrų mokslinių tyrimų projektų varomoji jėga – ir yra susirūpinęs, kad toliau bandoma mažinti jos finansavimą, o dėl kitų biudžeto sričių nekeliamas klausimas;

16. ragina vyriausybes gerinti viešojo finansavimo naudojimo švietimo srityje efektyvumą ir laikytis ES pagrindinio tikslo – iki 2020 m. į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą investuoti 3 proc. ES BVP; pabrėžia, kad plataus užmojo švietimo ir mokslinių tyrimų finansavimas reikalingas, nes tai yra viena iš svarbiausių priemonių siekiant užtikrinti kokybišką išsilavinimą visiems, taip pat kovoti su ekonomikos krize ir nedarbu;

17. pažymi, kad galimybių finansuoti aukštąjį mokslą, profesinį lavinimą ir mokymą turėtų turėti ir Europos strateginių investicijų fondas (ESIF); reiškia didelį susirūpinimą dėl planuojamo programos „Horizontas 2020“ finansavimo, tiesiogiai susijusio su moksliniais tyrimais ir švietimu, mažinimo daugiau lėšų paliekant ESIF;

18. įspėja, kad programos „Horizontas 2020“ finansavimo mažinimas neabejotinai turės poveikį visapusiškam Bolonijos proceso įgyvendinimui, todėl primygtinai ragina Komisiją atšaukti tokius pasiūlymus;

19. ragina vadovautis ir principu „iš viršaus į apačią“, ir principu „iš apačios į viršų“, įtraukiant visą akademinę bendruomenę ir socialinius partnerius, o Europos aukštojo mokslo erdvės šalių ministrus ragina imtis politinių iniciatyvų ir bendradarbiauti siekiant parengti bendrą Bolonijos reformų įgyvendinimo strategiją;

20. ragina toliau kurti studijų programas su aiškiai apibrėžtais tikslais, teikiant žinias ir bendrųjų bei profesinių gebėjimų derinius, reikalingus ne tik tam, kad absolventus būtų galima parengti darbo rinkai ir išugdyti jų gebėjimą mokytis visą gyvenimą, bet ir plačiau, siekiant integruoti piliečius; pritaria tam, kad būtų iki galo įgyvendinta Europos profesinių kvalifikacijų sertifikavimo sistema;

21. pabrėžia mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos (MTIM) vaidmenį ir jų svarbą visuomenei, ekonomikai ir absolventų įsidarbinimo galimybėms;

22. ragina Europos aukštojo mokslo erdvėje tinkamai įgyvendinti Europos kreditų perkėlimo sistemą (angl. ECTS) ir Diplomo priedėlį – pagrindines priemones, susijusias su studentų darbo krūviu ir mokymosi rezultatais, kad būtų sudarytos geresnės sąlygos judumui ir studentams būtų padedama susisteminti savo akademinius ir neakademinius laimėjimus;

23. pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti akademinių laipsnių tarpusavio pripažinimą ir suderinamumą, kad būtų galima Europos lygmeniu ir visose prie Europos aukštojo mokslo erdvės prisijungusiose šalyse sustiprinti kokybės užtikrinimo sistemą, kaip numatyta pataisytame Europos aukštojo mokslo erdvės Europos kokybės užtikrinimo standartų ir gairių variante (angl. ESG); ragina visas Europos aukštojo mokslo erdvės šalis ir jų kokybės užtikrinimo agentūras prisijungti prie Europos kokybės užtikrinimo tinklų (angl. ENQA ir EQAR);

24. ragina Bolonijos proceso partnerius, ypač Komisiją, reguliariai vertinti kompetencijų ir gebėjimų neatitiktį tuo metu, kai absolventai patenka į darbo rinką;

25. pabrėžia, koks svarbus strategijos „Europa 2020“ tikslas, kad 40 proc. 30–34 metų amžiaus asmenų būtų baigę aukštąjį mokslą ir įgiję tinkamų gebėjimų bei kompetencijų, reikalingų pasitenkinimą teikiančiam darbui susirasti;

26. pabrėžia kvalifikacijų sandarų svarbą didinant skaidrumą ir ragina Bolonijos procese dalyvaujančias šalis savo nacionalines kvalifikacijų sandaras suderinti su Europos aukštojo mokslo erdvės nuostatomis ir Europos kvalifikacijų sandaromis;

27. pabrėžia, kad daugelio valstybių narių nacionalines kvalifikacijų sandaras (angl. NQF) dar reikia suderinti su Europos kvalifikacijų sandara (angl. EQF) ir su ESG; pažymi, kad daugelis nacionalinių kvalifikacijų sandarų dar neužregistruotos Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo registre (EQAR);

28. pažymi, kad studentų, dėstytojų, mokslinių tyrimų vykdytojų ir nepedagoginių darbuotojų judumas yra vienas iš pagrindinių Bolonijos proceso prioritetų; ragina valstybes nares didinti judumo galimybes ir jo kokybę ir pabrėžia būtinumą aktyviau įgyvendinti Europos aukštojo mokslo erdvės 2020 m. judumo strategiją, taip pat iki 2020 m. pasiekti kiekybinį studentų judumo tikslą – 20 proc.; pabrėžia itin svarbų programų „Erasmus+“ ir „Horizontas 2020“ vaidmenį, taip pat tai, kaip svarbu užtikrinti jų sklandų ir veiksmingą įgyvendinimą ir populiarinimą; pabrėžia, kad su programa „Erasmus+“ susijusioms studijų dotacijoms turėtų būti netaikomi mokesčiai ir socialinio draudimo įmokos;

29. ragina universitetus į savo oficialias mokymo programas laipsniškai įtraukti studentų judumą;

30. pabrėžia būtinybę į ES judumo programas įtraukti atitinkamą skaičių meno ir muzikos sričių studentų ir pedagoginio personalo;

31. ragina Komisiją ir valstybes nares įtraukti susitarimus dėl Europos ir tarptautinės partnerystės ir judumo į kriterijus, taikomus reitinguojant universitetus ir kitas švietimo įstaigas;

32. pažymi itin svarbų aukštojo mokslo įstaigų vaidmenį populiarinant judumą ir rengiant žinių ir gebėjimų turinčius absolventus bei mokslo darbuotojus, kad jie galėtų įsidarbinti pasaulinėje ekonomikoje;

33. ragina valstybes nares, ES ir Europos aukštojo mokslo erdvės subjektus stiprinti judumą skatinant kalbų mokymąsi, naikinant administracines kliūtis, suteikiant pakankamos finansinės paramos priemonę ir užtikrinant dotacijų, stipendijų ir kreditų perkeliamumą; pažymi, kad judumas vis dar yra mažiau prieinamas nepasiturinčių visuomenės sluoksnių studentams;

34. pabrėžia švietimo paradigmos pokyčius kuriamose ir įgyvendinamose programose pereinant prie požiūrio, labiau orientuoto į studentus ir apimančio asmeninę studentų raidą; pabrėžia studentų dalyvavimo aukštojo mokslo valdyme svarbą;

35. pabrėžia, kad studijų programose daugiausia dėmesio reikėtų skirti ilgalaikiams rinkos poreikiams; taip pat pabrėžia, jog įsidarbinimo galimybės reiškia tai, kad studentai turi turėti platų įvairių kompetencijų spektrą, su kuriuo jie būtų pasirengę darbo rinkai ir mokymuisi visą gyvenimą; šiuo atžvilgiu ragina universitetų bendruomenes ir verslo subjektus palaikyti aktyvų dialogą ir vykdyti bendradarbiavimą nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis siekiant parengti programas ir mokomosios praktikos vietas, nes tai padėtų įveikti ekonomikos krizę, skatinti ekonomikos augimą, ugdyti žinių visuomenę ir taip suteikti galimybių platesne socialine prasme; ragina aukštojo mokslo įstaigas būti atviras tarpdisciplininėms studijoms, universitetinių mokslinių tyrimų įstaigų kūrimui ir bendradarbiavimui su įvairiais partneriais;

36. pabrėžia, kad reikia suteikti plačių galimybių mokytis visą gyvenimą ir naudotis papildomomis mokymosi formomis, pvz., neformaliuoju mokymusi ir savišvieta, kurios yra itin svarbios norint įgyti socialinių emocinių gebėjimų;

37. ragina stengtis stiprinti aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų bei inovacijų sąsajas, pvz., skatinant į mokslinius tyrimus orientuotą švietimą, ir pabrėžia, kad programa „Horizontas 2020“ yra vienas iš pagrindinių finansavimo priemonių moksliniams tyrimams skatinti; ragina geriau tarpusavyje suderinti veiksmus, kuriais remiamas Bolonijos procesas, pvz., programas „Horizontas 2020“ ir „Erasmus+“;

38. ragina įtvirtinti lankstesnius mokymosi scenarijus, kurie apima bendras mokslinio laipsnio įgijimo programas ir tarpdisciplinines studijas ir kuriais būtų remiamos inovacijos, kūrybiškumas, profesinis rengimas ir mokymas, dualinis mokymas ir verslumas aukštojo mokslo srityje, taip pat ragina ištyrinėti naujų technologijų, skaitmeninimo ir informacinių ir ryšių technologijų (IRT) teikiamas galimybes, kad būtų praturtintas mokymas ir dėstymas ir toliau plėtojamas įvairiausių gebėjimų ugdymas ir nauji mokymosi, mokymo ir vertinimo modeliai;

39. ragina aukštojo mokslo įstaigas, viešojo administravimo institucijas, socialinius partnerius ir įmones vykdyti nuolatinį dialogą, kad būtų sudarytos geresnės sąlygos įsidarbinti ir didinamos įsidarbinimo galimybės; šiuo klausimu pabrėžia, kad reikia daugiau diskutuoti apie nepanaudotas aukštojo mokslo galimybes skatinant ekonomikos augimą ir užimtumą; ragina Europos aukštojo mokslo erdvės šalis ir aukštojo mokslo įstaigas stiprinti bendradarbiavimą siekiant užtikrinti mokomosios praktikos ir pameistrystės kokybę ir stiprinti atitinkamą judumą; pabrėžia, kad suinteresuotieji subjektai turėtų geriau bendradarbiauti siekdami kelti pradinę kvalifikaciją ir atnaujinti kvalifikuotą darbo jėgą, taip pat gerinti orientavimo karjeros ir įsidarbinimo klausimais paslaugų teikimą, prieinamumą ir kokybę; be to, mano, kad turėtų būti toliau skatinama į studijų programas įtraukti mokomąją praktiką ir mokymąsi darbo vietoje;

40. pabrėžia, kad reikia leisti pripažintiems pabėgėliams patekti į visas Europos aukštojo mokslo erdvės įstaigas, kad įgydami išsilavinimą jie galėtų susikurti nepriklausomą gyvenimą; be to, pabrėžia, kad leidimo gyventi šalyje suteikimas kvalifikuotos profesinės veiklos siekiantiems absolventams turėtų būti dar labiau supaprastintas; pabrėžia, kad turėtų būti aktyviau dedamos pastangos tarpusavyje pripažinti pripažintus pabėgėlius, ypač atsižvelgiant į tokių studentų judumą;

41. pabrėžia, kad valstybės narės ir visos prie Europos aukštojo mokslo erdvės prisijungusios aukštojo mokslo įstaigos yra atsakingos už kokybišką išsilavinimą, atitinkantį socialinius ir ekonominius iššūkius, ir pabrėžia, kad norėdamos pasiekti Bolonijos proceso tikslus jos turi glaudžiai bendradarbiauti;

42. atkreipia dėmesį į tai, kad tik kelios valstybės narės sukūrė išsamią strategiją, kaip į aukštąjį mokslą įtraukti žemesnio socialinio ir ekonominio sluoksnio studentus ir taip išspręsti vadinamojo socialinio filtro problemą;

43. ragina į Bolonijos procesą įtraukti daugiau vidurinių mokyklų mokytojų – didinti mokytojų mokymo kokybę ir skatinti profesinį judumą, kad būtų patenkinti nauji žinių visuomenės švietimo ir mokymo poreikiai ir gerėtų studentų mokymosi rezultatai;

44. pabrėžia švietimo, jo kokybės ir mokymo misijos vaidmenį formuojant būsimas kartas, padedant plėsti socialinę ir ekonominę sanglaudą ir kurti darbo vietas, didinti konkurencingumą ir ekonomikos augimo galimybes; šiuo atžvilgiu ragina labiau pripažinti mokytojo profesiją;

45. ragina stengtis socialiniu ir ekonominiu požiūriu gerinti socialinę įtrauktį – kokybišką išsilavinimą padaryti sąžiningai ir atvirai prieinamą visiems, sudaryti geresnes sąlygas pripažinti akademines ir profesines kvalifikacijas, studijų laikotarpius užsienyje ir ankstesnį mokymąsi, socialinių emocinių gebėjimų programas, neformalųjį mokymąsi ir savišvietą, taip pat mokymosi visą gyvenimą forma teikti reikiamą išsilavinimą įvairiai studentų bendruomenei;

46. pabrėžia socialinius Bolonijos proceso aspektus; ragina imtis veiksmų, kuriais būtų skiriamas dėmesys aktyvesniam nepakankamai atstovaujamų ir palankių sąlygų neturinčių grupių dalyvavimui, taip pat ir pasitelkiant tarptautines judumo programas;

47. pabrėžia švietimo srities judumo vaidmenį tarpkultūriniam mokymuisi ir tai, kad Bolonijos proceso pagrindu turėtų būti aktyviai siekiama puoselėti studentų žinias apie įvairias kultūras ir pagarbą joms;

48. ragina bendradarbiaujant su kitais pasaulio regionais toliau stengtis parengti Europos aukštojo mokslo erdvės išorės dimensijos strategiją, kad pagerėtų jos konkurencingumas ir patrauklumas pasaulyje, būtų geriau informuojama apie ją, būtų stiprinamas partneryste grindžiamas bendradarbiavimas, intensyviau palaikomas dialogas politikos klausimais ir būtų toliau pripažįstamos kvalifikacijos;

49. pabrėžia, kad Europos aukštojo mokslo erdvės šalyse reikia rinkti daugiau duomenų, kad būtų galima geriau nustatyti ir spręsti Bolonijos proceso problemas;

50. pabrėžia būsimos Europos aukštojo mokslo erdvės šalių ministrų konferencijos, kuri 2015 m. gegužės mėn. bus surengta Jerevane, svarbą tam, kad būtų objektyviai ir kritiškai apžvelgta pažanga, padaryta įgyvendinant 2012–2015 m. nustatytus prioritetus, ir trūkumai, siekiant stiprinti ir dar labiau įtvirtinti Europos aukštojo mokslo erdvę, visapusiškai remiant Sąjungai;

o

o        o

51. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1)

http://www.ehea.info/Uploads/Declarations/SORBONNE_DECLARATION1.pdf.

(2)

http://www.ehea.info/Uploads/Declarations/BOLOGNA_DECLARATION1.pdf.

(3)

http://www.ehea.info/Uploads/Declarations/Leuven_Louvain-la-Neuve_Communiqu%C3%A9_April_2009.pdf.

(4)

http://www.ehea.info/Uploads/Declarations/Budapest-Vienna_Declaration.pdf.

(5)

http://www.ehea.info/Uploads/(1)/Bucharest%20Communique%202012(1).pdf

(6)

http://www.ehea.info/Uploads/%281%29/2012%20EHEA%20Mobility%20Strategy.pdf

(7)

OL L 354, 2013 12 28, p. 132.

(8)

OL L 289, 2005 11 3, p. 23.

(9)

OL L 64, 2006 3 4, p. 60.

(10)

OL C 111, 2008 5 6, p. 1.

(11)

OL C 119, 2009 5 28, p. 2.

(12)

OL C 302, 2009 12 12, p. 3.

(13)

OL C 135, 2010 5 26, p. 12.

(14)

OL C 191, 2011 7 1, p. 1.

(15)

OL C 199, 2011 7 7, p. 1.

(16)

http://eacea.ec.europa.eu/education/eurydice/documents/thematic_reports/099EN.pdf.

(17)

http://eacea.ec.europa.eu/education/eurydice/documents/thematic_reports/122EN.pdf

(18)

http://www.ehea.info/Uploads/(1)/Bologna%20Process%20Implementation%20Report.pdf

(19)

http://ec.europa.eu/public_opinion/flash/fl198_en.pdf.

(20)

http://ec.europa.eu/public_opinion/flash/fl_260_en.pdf.

(21)

http://ec.europa.eu/eurostat/documents/3217494/5713011/KS-78-09-653-EN.PDF/3eb9f4ec-dc39-4e51-a18b-b61eb7c2518b?version=1.0

(22)

http://www.ehea.info/news-details.aspx?ArticleId=253

(23)

OL C 8 E, 2010 1 14, p. 18.

(24)

OL C 161 E, 2011 5 31, p. 95.

(25)

OL C 251 E, 2013 8 31, p. 24.

(26)

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos strateginių investicijų fondo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 (COM(2015) 0010).


AIŠKINAMOJI DALIS

1999 m. birželio mėn. 29 Europos šalys pasirašė Bolonijos deklaraciją, kurios tikslas buvo iki 2010 m. sukurti Europos aukštojo mokslo erdvę (angl. EHEA). Tikslas buvo ir tebėra suteikti studentams platesnį ir skaidresnį aukštos kokybės išsilavinimo galimybių pasirinkimą ir sukurti supaprastintą pripažinimo viduje ir išorėje procesą, kurį vykdytų dalyvaujančios nacionalinės aukštojo mokslo sistemos. Per tą laiką visos 47 Bolonijos proceso narės įvykdė dideles savo švietimo sistemų reformas.

Bolonijos proceso nulemti pokyčiai daugiausia vyksta universitetų lygmeniu, tačiau idėja sukurti Europos aukštojo mokslo erdvę iš dalies yra politinio pobūdžio. Pagal šią Europos Komisijos įkvėptą ir akademinių bendruomenių remiamą tarpvyriausybinę iniciatyvą buvo bandoma rasti bendras atsako priemones, kaip spręsti dalyvaujančiose šalyse kylančias problemas. Šios atsako priemonės apima, pvz., siekį sudaryti geresnio judumo sąlygas, švietimo sistemas pritaikyti prie darbo rinkos poreikių siekiant gerinti bendras įsidarbinimo galimybes ir didinti Europos aukštojo mokslo konkurencingumą ir patrauklumą siekiant deramai prisidėti prie civilizacijos augimo. Šiuo metu Bolonijos proceso šalys susiduria su naujais iššūkiais – jaunimo nedarbu, ekonominiais suvaržymais, demografiniais pokyčiais.

Siekiant ES tikslų – ekonomikos augimo ir žinių ekonomikos, Bolonijos procesas gali atlikti svarbų vaidmenį persvarstant strategiją „Europa 2020“ ir įgyvendinant J. C. Junckerio Investicijų planą Europai.

Per pastaruosius 15 metų Bolonijos procesas smarkiai pagerino išsilavinimo kokybę, judumą ir akademinį pripažinimą. Apskritai Bolonijos procesas lėmė didesnį skaidrumą, tapo lengvai prieinama informacija apie Europos aukštąjį mokslą – šiuo tikslu nacionaliniai rezultatai buvo orientuojami į bendrus tikslus.

Šie laimėjimai pagirtini, tačiau kai kurias sritis dar reikia toliau plėtoti ir Bolonijos procesą būtina atgaivinti, kad jis atitiktų naujus iššūkius ir būtų užtikrinta Europos aukštojo mokslo erdvės kokybė ir skaidrumas.

Proceso vertinimas ir nauji iššūkiai

Siekiant tinkamai nustatyti, kokia linkme turi būti vykdomos Bolonijos reformos, turime pradėti nuo objektyvaus proceso įvertinimo ir nustatyti, kokias sritis reikia tobulinti. Todėl reikia įvertinti platesnes aplinkybes, įskaitant Europos švietimo ir mokymo erdvės, Europos mokymosi visą gyvenimą erdvės ir Europos mokslinių tyrimų erdvės sukūrimą – šios sistemos kartu su Europos aukštojo mokslo erdve yra itin svarbūs elementai, padedantys įgyvendinti žinių Europos koncepciją.

Šiuo atžvilgiu taip pat itin svarbu pabrėžti, kad Bolonijos procesu siekiama ne standartizuoti aukštojo mokslo sistemas, o jas suartinti parengiant bendras bendradarbiavimo taisykles ir kartu atsižvelgiant į individualių šalių ir universitetų įvairovę ir autonomiją.

Pirmiausia, Bolonijos proceso laimėjimai dalyvaujančiose šalyse nevienodi. Taigi, pirmenybė teiktina bendrai suderintų reformų įgyvendinimui Europos aukštojo mokslo erdvės šalyse ir aktyvesniam principo „iš apačios į viršų“ taikymui. Šiam tikslui pasiekti reikia Europos aukštojo mokslo erdvės šalių politinio įsipareigojimo ir bendradarbiavimo. Be to, galima būtų parengti papildomų priemonių ir naujų darbo metodų, pvz., sukurti klasterius, kurie galėtų padėtų sunkumų patiriančioms šalims pasiekti geresnės pažangos, o kitos būtų skatinamos siekti dar aukštesnių tikslų. Dar kitos priemonės – tai keistis geriausia patirtimi, plačiau naudotis Bolonijos ekspertų tinklu ir labiau įtraukti akademinę bendruomenę. Be to, naujos technologijos ir atvirieji švietimo ištekliai, ypač atviri masinio nuotolinio mokymo kursai, teikia galimybę žinioms lengvai sklisti per sienas, taip didinant tarptautinio bendradarbiavimo galimybes ir padedant populiarinti Europos švietimo įstaigas kaip inovacijų centrus. Šias galimybes taip pat reikėtų toliau nagrinėti.

Antra, reikalingas labiau į studentus orientuotas mokymasis, kuris ne visada buvo pripažįstamas kaip svarbi Europos mokslinių laipsnių struktūros dalis ir nebuvo tinkamai įtrauktas į universitetų programas. Švietimo paradigma turėtų būti perkelta nuo to, ko mokoma, prie to, ko studentams būtina išmokti. Socialiniai proceso aspektai laikomi vienais iš labiausiai apleistų Europos aukštojo mokslo erdvės ypatumų.

Be to, pirminė Bolonijos proceso idėja ne visada buvo aiškiai pristatoma ir kartais dalyvaujančiose šalyse ji buvo klaidingai suprantama ar aiškinama. Kai kuriais atvejais naudojantis procesu buvo padedama vykdyti nacionalines reformas arba jis buvo laikomas vykdytinu vyriausybės įsipareigojimu. Todėl siekiant didinti visuomenės informuotumą ir paramą Bolonijos reformoms reikia apie procesą aiškiai informuoti, tada dalyvavimas siekiant proceso tikslų bus veiksmingesnis ir dinamiškesnis.

Be to, kadangi Europos aukštojo mokslo įstaigos didžiąją dalį finansavimo gauna iš valstybinių išteklių, pastaruoju laikotarpiu gerokai sumažinus biudžetą tai atsiliepė ir aukštajam mokslui. Taigi, reikia nuolat investuoti ir veiksmingiau panaudoti turimas lėšas, taip pat rekomenduojama parengti naujus finansavimo modelius.

Bolonijos proceso struktūra ir priemonės

Apskritai dauguma Europos aukštojo mokslo erdvės šalių studentų studijuoja pagal programas, parengtas laikantis Bolonijos trijų pakopų struktūros. Verta pabrėžti, kad trijų pakopų mokslinių laipsnių struktūros sukūrimas nebuvo savitikslis dalykas, tačiau kartu su kitais svarbiais studijų programos pakeitimais tai buvo priemonė geriau parengti absolventus darbo rinkos poreikiams ir socialiniams iššūkiams.

Be to, norint pasiekti Bolonijos tikslus, turi būti tinkamai įgyvendinta Europos kreditų perkėlimo sistema (angl. ECTS). Įgyvendinant Europos kreditų perkėlimo sistemą tam tikra kreditų kaupimo ir perkėlimo pažanga buvo pasiekta visose Europos aukštojo mokslo erdvės šalyse, tačiau vis dar reikia kreditus ir (arba) programų sudedamąsias dalis labiau susieti su mokymosi rezultatais.

Diplomo priedėlių klausimu pažymėtina, kad tam tikra pažanga padaryta, tačiau maždaug 70 proc. Europos aukštojo mokslo erdvės šalių visų reikalavimų neįvykdė, pvz., neįtvirtino automatinio nemokamo diplomo priedėlio išdavimo visiems absolventams plačiai vartojama Europos kalba.

Be to, toliau kyla sunkumų rengiant ir įgyvendinant nacionalinę kvalifikacijų sąrangą, įskaitant tai, kad dauguma šalių į nacionalinę kvalifikacijų sąrangą dar neįtraukė neformaliųjų kvalifikacijų. Siekiant padidinti trumpo ciklo kvalifikacijų suprantamumą ir tarptautinį palyginamumą turėtų būti sprendžiama, kaip jas pripažinti Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangoje šalims, kurios jas įtraukia į nacionalinę kvalifikacijų sąrangą, nesant tokios pareigos kitoms šalims.

Be abejo, siekiant padidinti tiesioginę naudą studentams, reikia stiprinti užsienio kvalifikacijų, studijų užsienyje laikotarpių ir ankstesnio mokymosi (įskaitant neformalųjį mokymąsi ir savišvietą) pripažinimą. Atsižvelgiant į tai, kad daugiau negu dviejuose trečdaliuose Europos aukštojo mokslo erdvės šalių galutinį sprendimą dėl užsienio kvalifikacijų pripažinimo priima aukštojo mokslo įstaigos ir jų kompetencijai priklauso užsienyje įgytų kreditų pripažinimas, svarbu, kad šios institucijos tobuliau atliktų šį vaidmenį. Europos aukštojo mokslo erdvėje itin svarbu parengti politikos priemones ir praktiką, kuriomis būtų toliau skatinama pripažinti kvalifikacijas.

Siekiant plėtoti Europos aukštojo mokslo erdvę taip pat reikia toliau plėtoti ir integruoti lanksčius mokymosi scenarijus, kad būtų galima skatinti judumą ir mokymąsi visą gyvenimą.

Bendros programos yra dar vienas svarbus Europos aukštojo mokslo erdvės aspektas ir labai svarbi aukštojo mokslo tarptautinimo dalis; turi būti supaprastinta jų akreditacija.

Aukštojo mokslo judumas ir kokybė

Judumas susijęs ne tik su struktūra, bet ir su tinkamu organizavimu ir kokybės užtikrinimu. Siekiant skatinti judumą Bolonijos proceso priemonės turėtų būti tinkamai įgyvendinamos. Be to, turėtų būti tobulinamos pripažinimo procedūros, gerinamos priimančiuosiuose universitetuose studentams teikiamų paslaugų sąlygos, sukuriamas finansinės pagalbos mechanizmas, užtikrinamas dotacijų ir kreditų perkeliamumas, skatinama mokyti užsienio kalbų ir dalyvauti ES programose, pvz., „Erasmus+“. Su programa „Erasmus+“ susijusioms dotacijoms taip pat turėtų būti netaikomi mokesčiai ir socialinio draudimo įmokos.

Be to, itin svarbu sudaryti palankesnes sąlygas darbuotojų ir dėstytojų judumui, nes jis gali padėti plėtoti mokslinių tyrimų, mokymo ir mokymosi praktiką, taip pat modernizuoti valdymą ir administravimą.

Daugeliui šalių svarbus prioritetas yra gerinti aukštojo mokslo kokybę ir sukurti kokybės užtikrinimo sistemas. Europos aukštojo mokslo erdvės kokybės užtikrinimo standartai ir gairės, vienas iš pagrindinių Europos aukštojo mokslo erdvės tikslų, dabar yra pataisytos ir bus tvirtinamos 2015 m. gegužės mėn. Jerevano ministrų konferencijoje. Kitas etapas bus tinkamas jų įgyvendinimas ir kokybės užtikrinimo srities bendradarbiavimo stiprinimas visoje Europos aukštojo mokslo erdvėje.

Socialinis aspektas

Nepaisant įsipareigojimo užsibrėžti išmatuojamus platesnio bendro dalyvavimo aukštojo mokslo sistemoje ir jos prieinamumo didinimo nepakankamai atstovaujamoms grupėms tikslus, mažiau negu 20 proc. švietimo sistemų buvo apibrėžti su šiomis grupėmis siejami kiekybiniai tikslai. Socialinės įtraukties, vienodų prieinamumo galimybių ir tarptautinio judumo gerinimas nepakankamai atstovaujamoms ir palankių sąlygų neturinčioms grupėms tebėra vienas iš Bolonijos proceso iššūkių. Turi būti ne tik didinamas aukštojo mokslo sistemos studentų skaičius, bet ir gerinama aukštojo mokslo įstaigas baigiančių asmenų procentinė dalis.

Dar vienas didelį nerimą keliantis socialinis aspektas yra įsidarbinimo galimybės. Pagal Bolonijos procesą įsidarbinimo galimybė apibrėžiama kaip gebėjimas pirmą kartą prasmingai įsidarbinti arba dirbti savarankiškai, išlaikyti darbo vietą ir judėti darbo rinkoje(1). Šiuo požiūriu aukštojo mokslo vaidmuo – suteikti studentams darbo vietoje reikalingų žinių, gebėjimų, kompetenciją ir galimybę plėtoti šiuos gebėjimus per visą profesinę karjerą.

Didinti įsidarbinimo galimybes pirmiausia turėtų būti stengiamasi palaikant nuolatinį dialogą su darbdaviais, įgyvendinant kompetencija grindžiamas programas ir stebint absolventų karjeros raidą.

Išorės aspektas

Ateityje vis svarbesnis taps Europos aukštojo mokslo erdvės išorės aspektas. Didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas Europos aukštojo mokslo erdvės populiarinimui siekiant padidinti jos patrauklumą ir konkurencingumą visame pasaulyje, remti aukštojo mokslo įstaigų (ypač su Europos aukštojo mokslo erdvės šalimis besiribojančių valstybių aukštojo mokslo įstaigų) tinklų kūrimą ir bendradarbiavimą, toliau pripažinti kvalifikacijas ir visais lygmenimis rengti bendras ir bendradarbiavimo programas.

Artimos ateities prioritetai

Kultūros, ekonomikos ir socialinei raidai būtinas darnus, skaidrus, aukštos kokybės aukštojo mokslo sektorius. Bolonijos proceso tikslai apima būtiniausias priemones, kad Europos aukštojo mokslo sistema įveiktų dabartinius iššūkius. Tačiau įgyvendinant Bolonijos proceso tikslus dar reikia daug pasiekti. Aišku, kad pasiekta daug laimėjimų ir nemažas struktūrų suartėjimas, tačiau kilo ir naujų iššūkių. Siekiant juos įveikti ir suteikti procesui naujos energijos, itin svarbu daugiausia dėmesio skirti tinkamam dabartinės struktūros diegimui ir priemonių įgyvendinimui, ištaisyti jų trūkumus ir švietimo koncepciją labiau orientuoti į studentus ir rezultatus. Taip pat svarbu stiprinti aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų sąsajas sudarant geresnes sąlygas vykdyti mokslininkų ir visuomenės dialogą ir skatinti naudingus technologinių inovacijų panaudojimo mokymui ir mokymuisi būdus. Be to, reikia dar labiau stengtis geriau suderinti paramos Bolonijos procesui veiksmus, pvz., programas „Horizontas 2020“ ir „Erasmus+“.

(1)

Įsidarbinimo galimybių darbo grupė, Bolonijos konferencija, Levenas ir Naujasis Levenas, 2009 m. balandžio 28–29 d.


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

24.3.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

24

5

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Isabella Adinolfi, Dominique Bilde, Andrea Bocskor, Silvia Costa, Mircea Diaconu, Damian Drăghici, Angel Dzhambazki, Jill Evans, Emmanouil Glezos, Giorgos Grammatikakis, Petra Kammerevert, Andrew Lewer, Svetoslav Hristov Malinov, Fernando Maura Barandiarán, Luigi Morgano, Momchil Nekov, Michaela Šojdrová, Yana Toom, Helga Trüpel, Sabine Verheyen, Julie Ward, Bogdan Brunon Wenta, Theodoros Zagorakis, Bogdan Andrzej Zdrojewski, Milan Zver, Krystyna Łybacka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Sylvie Guillaume, György Hölvényi, Dietmar Köster, Ilhan Kyuchyuk, Ernest Maragall, Emma McClarkin, Liadh Ní Riada

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Daniela Aiuto

Teisinis pranešimas