Procedūra : 2014/2148(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0123/2015

Pateikti tekstai :

A8-0123/2015

Debatai :

PV 27/04/2015 - 23
CRE 27/04/2015 - 23

Balsavimas :

PV 28/04/2015 - 7.12
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0108

PRANEŠIMAS     
PDF 183kWORD 127k
1.4.2015
PE 544.209v02-00 A8-0123/2015

dėl Europos kino skaitmeniniame amžiuje

(2014/2148(INI))

Kultūros ir švietimo komitetas

Pranešėjas: Bogdan Brunon Wenta

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Europos kino skaitmeniniame amžiuje

(2014/2148(INI))

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 167 straipsnį,

–       atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 20 d. Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo,

–       atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva)(1),

–       atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo(2),

–       atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1295/2013, kuriuo sukuriama programa „Kūrybiška Europa“ (2014–2020 m.) ir panaikinami sprendimai Nr. 1718/2006/EB, Nr. 1855/2006/EB ir Nr. 1041/2009/EB(3),

–       atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 25 d. Tarybos išvadas dėl Europos audiovizualinės politikos skaitmeniniame amžiuje(4),

–       atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010) 2020),

–       atsižvelgdamas į 2010 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos komunikatą „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ (COM(2010) 0245),

–       atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 4 d. Komisijos pirmąją ataskaitą dėl Direktyvos 2010/13/ES (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos) taikymo. Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos ir prie interneto prijungti įrenginiai. Praeitis ir perspektyvos (COM(2012) 0203),

–       atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 24 d. Komisijos pirmąją Direktyvos 2010/13/ES 13, 16 ir 17 straipsnių taikymo 2009–2010 m. ataskaitą. Europos kūrinių populiarinimas Europos Sąjungoje teikiant reguliariąsias ir užsakomąsias audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas (COM(2012) 0522),

–       atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 7 d. Komisijos trečiąją ataskaitą dėl analoginių ir skaitmeninių technologijų eros Europos kino paveldo srityje kylančių uždavinių (SWD(2012) 431 final), kurioje aptariamas 2005 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos valstybėms narėms dėl kino paveldo ir su juo susijusios pramoninės veiklos konkurencingumo (2005/865/EB) įgyvendinimas,

–       atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 18 d. Komisijos komunikatą dėl turinio bendrojoje skaitmeninėje rinkoje (COM(2012) 0789),

–       atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 24 d. Komisijos žaliąją knygą „Pasirengimas visiškam audiovizualinės aplinkos integravimui: augimas, kūrimas ir vertybės (COM(2013) 0231),

–       atsižvelgdami į 2013 m. lapkričio 15 d. Komisijos komunikatą dėl valstybės pagalbos filmams ir kitiems garso ir vaizdo kūriniams (2013/C 332/01)(5),

–       atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 15 d. Komisijos komunikatą „Europos kinas skaitmeniniame amžiuje. Kultūrų įvairovės ir konkurencingumo sąsaja“ (COM(2014) 0272),

–       atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 4 d. Regionų komiteto nuomonę „Europos kinas skaitmeniniame amžiuje“,

–       atsižvelgdamas į savo 2011 m. lapkričio 16 d. rezoliuciją dėl Europos kino skaitmeninių technologijų eroje(6),

–       atsižvelgdamas į savo 2012 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją dėl audiovizualinių kūrinių platinimo internetu Europos Sąjungoje(7),

–       atsižvelgdamas į savo 2013 m. gegužės 22 d. rezoliuciją dėl Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos taikymo(8),

–       atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl pasirengimo visiškam audiovizualinės aplinkos integravimui(9),

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–       atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A8-0123/2015),

A.     kadangi filmai yra tiek kultūros vertybės, tiek ekonomikos prekės, kuriomis smarkiai prisidedama prie Europos ekonomikos augimo ir užimtumo srityje, taip pat padedant formuoti Europos tapatybę siekiant perteikti kultūrų bei kalbų įvairovę, skatinant Europos kultūrą tarp valstybių ir supaprastinant piliečių kultūrinius mainus ir bendrą supratimą, taip pat prisidedant prie kritinio mąstymo formavimo ir ugdymo;

B.  kadangi kultūros ir kūrybos sektorių Europoje, ypač Europos kino pramonės, galimybės nėra pakankamai išnaudojamos skatinant Europos kultūrų įvairovę ir paveldą ir siekiant tvaraus ekonomikos augimo bei darbo vietų kūrimo; jis savo ruožtu taip pat gali būti naudingas kitiems ekonomikos sektoriams ir didinti Europos konkurencinį pranašumą pasaulyje;

C. kadangi Europos kino pramonė yra viena iš didžiausių kūrėjų pasaulyje, 2014 m. išleidusi 1 500 filmų, tačiau jai būdinga heterogeninė struktūra tiek finansavimo, tiek gamybos būdo atžvilgiu;

D. kadangi Europoje sukurti filmai išsiskiria savo kokybe, originalumu ir įvairove, tačiau jie nėra pakankamai reklamuojami ir platinami visoje Sąjungoje, tai matyti iš palyginti nedidelio žiūrovų skaičiaus, surenkamo dėl didelės tarptautinės konkurencijos ir sunkumų juos platinant tiek Europoje, tiek trečiosiose šalyse;

E.  kadangi nepaisant didelio kasmet sukuriamų filmų skaičiaus nenacionalinių Europos filmų sklaida valstybėse narėse išlieka menka, o ne Europos kūriniai plačiai platinami Sąjungoje;

F.  kadangi Europos filmų įvairovė, atspindinti Europos kultūrų ir kalbų įvairovę ir svarbą, reiškia, kad Europos kino rinka yra natūraliai susiskaldžiusi;

G. kadangi kokybiškų filmų gamybos skatinimas ypač svarbus mažesnėms valstybėms narėms, kurių kalbomis kalba mažai žmonių;

H. kadangi programos „Kūrybiška Europa“ paprogramėje MEDIA (toliau – paprogramė MEDIA) siūlomi nauji finansavimo šaltiniai ir galimybės platinti bei skleisti nenacionalinius Europos filmus, formuoti auditoriją ir remti mokėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis;

I.   kadangi vienas pagrindinių bendrosios skaitmeninės rinkos tikslų turėtų būti siekis stiprinti pasitikėjimą internetu ir didinti teisėto audiovizualinio turinio prieinamumą, taip prisidedant prie investicijų į Europos filmus;

J.   kadangi kino peržiūros, būtent pirmasis rodymo laikotarpis, ir toliau sudaro didelę dalį filmo gautų pajamų, taigi labai svarbios Europos filmų kūrimo ir platinimo finansavimui ir daro nemažą poveikį šių filmų sėkmei kitais rodymo laikotarpiais;

K. kadangi vis dėlto vis didesniam skaičiui nedidelį gamybos ir reklamos biudžetą turinčių Europos filmų būtų naudingos lankstesnės filmų rodymo strategijos ir ankstesnis jų prieinamumas užsakomųjų vaizdo programų paslaugų kanalais;

L.  kadangi geresnis transliavimo laiko organizavimas labiausiai padidintų galimą auditoriją sumažindamas neteisėto filmų naudojimo patrauklumą;

M. kadangi Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos 13 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, jog valstybės narėms užtikrintų, kad užsakomųjų paslaugų teikėjai reklamuotų Europos kūrinius; kadangi toks teikimas buvo įvairiai įgyvendintas skirtingais teisinių reikalavimų lygmenimis ir kad dėl to teikėjai įsisteigė tose valstybėse narėse, kuriose galioja mažiausi reikalavimai;

N. kadangi didžioji dalis iš nacionalinių ir Sąjungos šaltinių gaunamo viešojo Europos kino pramonės finansavimo skiriama filmų kūrimui;

O. kadangi Reglamento (ES) Nr. 1295/2013, kuriuo sukuriama programa „Kūrybiška Europa“, 14 straipsnyje nurodyta, kad „Komisija nustato kultūros ir kūrybos sektoriams skirtą garantijų priemonę“, kurios tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas kultūros ir kūrybos sektoriuose veikiančioms MVĮ gauti finansavimą ir didinti dalyvaujančių finansinių tarpininkų pajėgumą įvertinti su paskolų ir finansavimo prašančių MVĮ projektais susijusią riziką;

P.  kadangi 2012 m. gruodžio 7 d. trečiojoje Komisijos ataskaitoje dėl analoginių ir skaitmeninių technologijų eros Europos kino paveldo srityje kylančių uždavinių Komisija pabrėžė, kad suskaitmeninta tiktai 1,5 proc. Europos kino paveldo; kadangi ši procentinė dalis iki šiol išliko nepakitusi, nors jau kurį laiką pabrėžiama, kad gresia pavojus galutinai prarasti didžiąją dalį šio paveldo ir neperduoti jo ateities kartoms, pavyzdžiui nurodant, kad išsaugota tik 10 proc. nebyliojo kino filmų;

Q  kadangi skaitmeninimas ir žiniasklaidos technologijų suliejimas kuria naujas Europos filmų platinimo ir reklamavimo galimybes kitose valstybėse narėse, taip pat didesnes inovacijų ir lankstumo galimybes skatinant didelius žiūrovų elgesio ir lūkesčių pokyčius;

R.  kadangi būtina užtikrinti finansavimą, skirtą filmų paveldo ir susijusios medžiagos skaitmeninimui, išsaugojimui ir prieinamumui internete, bei nustatyti Europos standartus dėl skaitmeninių filmų išsaugojimo;

S.  kadangi gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis, visų pirma žinios kino srityje, gali padėti piliečiams ugdyti kritinį mąstymą ir suvokimą ir skatinti jų pačių kūrybiškumą bei raiškos gebėjimus;

T.  kadangi autorių teisės skaitmeniniame amžiuje ir toliau turėtų skatinti investicijas į filmų gamybą bei kūrimą ir užtikrinti teisingą atlygį teisių turėtojams, tuo pačiu skatinant naujų paslaugų kūrimą ir tarpvalstybinę piliečių prieigą ir sudarant galimybes kultūros ir kūrybos pramonės sektoriams toliau prisidėti prie ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo;

U. kadangi svarbu užtikrinti veiksmingą direktyvos dėl tam tikro leistino nenustatytų autorių teisių kūrinių naudojimo (2012/28/ES) įgyvendinimą ir sudaryti galimybę viešai rodyti filmus, kuriems taikoma apibrėžtis „nenustatytų autorių kūriniai“;

Reklama, tarpvalstybinis platinimas ir prieinamumas

1.  skatina Europos kino pramonę siekti vystyti naujoviškas paslaugas, naujus verslo modelius ir platinimo kanalus, kad būtų padidintas tarpvalstybinis Europos filmų prieinamumas Sąjungoje ir, kita vertus, būtų suteikta galimybė visos Sąjungos žiūrovams naudojantis vis didesniu platformų skaičiumi mėgautis dar didesne filmų įvairove; todėl siūlo Europos kino pramonei įkvėpimo semtis iš geros komercinės praktikos už Sąjungos ribų;

2.  pripažįsta, kad neteisėtas kūrybinių darbų parsisiuntimas daro neigiamą poveikį kūrybos ciklui ir kūrėjų teisėms; pabrėžia, kad reikia daugiau kokybiškos teisėtos pasiūlos ir didinti jaunimo informuotumą;

3.  siūlo papildomai išnagrinėti tarpvalstybinio audiovizualinių paslaugų perkeliamumo plėtojimą atsižvelgiant į spartų užsakomųjų vaizdo programų paslaugų (angl. VOD) ir internetinių sandorių augimą Sąjungoje, kad tai suteiktų galimybę žiūrovams pamatyti filmą nepriklausomai nuo jų buvimo vietos;

4.  pabrėžia tikslinės rinkodaros, kuria atsižvelgiama į Europos žiūrovų kultūrų ypatumus, svarbą Europoje siekiant užtikrinti geresnę ir veiksmingesnę Europos filmų reklamą;

5.  dėl to primygtinai ragina užtikrinti didesnę filmų su subtitrais įvairovę, kad padidėtų tarpvalstybinė Europos filmų sklaida, žiūrovų informuotumas apie Europos kultūrų ir kalbų įvairovę ir tarpusavio supratimas;

6.  ypač atkreipia dėmesį į paprogramės MEDIA vaidmenį remiant subtitravimą ir dubliavimą siekiant, kad būtų labiau prieinami Europos filmai, visų pirma jų originalai su subtitrais, nes tai sudaro palankesnes sąlygas juos platinti bei didina Europos kultūrų ir kalbų žinomumą bei supratimą;

7.  pabrėžia, kad labai svarbūs neseniai priimti visuomenės patalkos subtitruojant ir taip didinant Europos kūrinių sklaidą parengiamieji veiksmai ir darbas, kurį Komisija turės atlikti, siekdama šiuos veiksmus įgyvendinti;

8.  be to, remia tokias iniciatyvas kaip Komisijos bandomasis projektas „Europos integracijos skatinimas pasitelkiant kultūrą“, kuriuo siekiama padidinti subtitruotų Europos filmų teikimą visoje Europoje teikiant pasirinktų televizijos laidų versijas su subtitrais;

9.  patvirtina esminę tolesnio filmų prieinamumo didinimo neįgaliesiems, ypač garsinio aprašymo ir subtitravimo priemonėmis, svarbą;

10. pabrėžia ypatingą Europos privačių ir visuomeninių televizijos transliuotojų svarbą tiek televizijos filmų, tiek televizijos ir kino filmų kūrimui ir jų lemiamą vaidmenį Europos Sąjungoje išsaugant įvairovę, pirmiausia daugelio mažųjų ir vidutinių kino studijų;

11. primena EP LUX premijos, kuri bėgant metams pelnė vis didesnį pripažinimą, vaidmenį reklamuojant Europos filmus verčiant laimėjusio filmo subtitrus į visas 24 Sąjungos oficialiąsias kalbas ir taip užtikrinant didesnį Europos filmų matomumą, žinomumą ir prieinamumą; ragina nacionalinius parlamentus, bendradarbiaujant su Europos Parlamento informacijos biurais, ir toliau reklamuoti LUX premiją valstybėse narėse;

12. teigia, kad reikia skatinti ir remti Europos bendrą produkciją ir kad jos padaugėjus gali pagerėti Europos filmų sklaida visoje Europoje;

13. be to, pabrėžia augančią aukštos kokybės Europos TV serialų sėkmę ir strateginę tolesnio jų gamybos, platinimo ir reklamos Europos ir pasaulio rinkose skatinimo svarbą;

14. ragina valstybes nares rengti ir reklamuoti specialius renginius, pvz., filmų festivalius ir keliaujančio kino iniciatyvas, kad būtų skatinamas ir remiamas Europos filmų platinimas ir sklaida jų teritorijoje;

15. siūlo sustiprinti jau esamas priemones, kuriomis sudaromos sąlygos kino teatro bilietų kainos optimizavimui, novatoriškų pardavimų skatinimo pasiūlymų ir abonemento pasiūlymų, kuriais būtų prisidėta užtikrinant visų kino salių patrauklumą ir prieinamumą, kūrimui;

Auditorijos formavimas

16. ragina platintojus ir kino teatrus didinti nenacionalinių Europos filmų matomumą ir prieinamumą, kad būtų pritraukta platesnė auditorija;

17. pripažįsta, kad kino teatrai vis dar yra svarbiausia vieta pristatyti ir reklamuoti filmus, be to, svarbus šios vietos socialinis aspektas, nes čia žmonės susitinka ir keičiasi nuomonėmis; pabrėžia, kad mažiems ir nepriklausomiems kino teatrams nykstant, ypač nedideliuose ir mažiau išsivysčiusiuose regionuose, ribojama prieiga prie Europos kultūros išteklių, paveldo ir dialogo; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją į valstybes nares siekiant apsaugoti tokius kino teatrus teikti paramą ir visose salėse įrengti skaitmeninę projekcijos ir garso įrangą;

18. pabrėžia filmų reklamavimo svarbą ankstyvu kūrimo etapu, kad būtų padidinta sklaida ir užtikrintas geresnis galimos auditorijos informuotumas Europoje;

19. pabrėžia paprogramės MEDIA svarbą tikrinant novatorišką požiūrį į auditorijos formavimą, ypač festivalių, žinių kino srityje ugdymo iniciatyvų ir auditorijos formavimo veiksmų rėmimo priemonėmis;

Vienodos sąlygos

20. primena, kad Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta valstybėms narėms užtikrinti, kad užsakomųjų paslaugų teikėjai reklamuotų Europos kūrinius; pabrėžia, kad ši nuostata buvo įvairiai įgyvendinta nustatant skirtingo lygmens teisinius reikalavimus ir kad dėl to teikėjai gali įsisteigti tose valstybėse narėse, kuriose galioja mažiausi reikalavimai;

21. mano, kad prie Europos kino meno finansiškai turėtų prisidėti visi, kurie iš jo, nors ir netiesiogiai, turi ekonominės naudos – tiesiogiai siūlydami, platindami ar skleisdami, taip pat per saitus ir užsakomąsias vaizdo programų paslaugas; ragina Komisiją šį požiūrį taikyti ir konkurencijos aspektais vertinant valstybių narių kino rėmimo sistemas;

22. ragina Komisiją į tai atsižvelgti pateikiant pasiūlymą dėl dabartinės teisinės sistemos peržiūros, kad Europos audiovizualinių kūrinių rinkoje būtų užtikrintos visiems teikėjams teisingai taikomos vienodos sąlygos;

23. ragina užsakomųjų vaizdo programų paslaugų ir užsakomųjų vaizdo programų paslaugų prenumeratos platformas suteikti galimybę visuomenei naudotis kiekvieno jų kataloge esančio filmo naudojimo duomenimis, kad būtų teisingai įvertintas jų poveikis;

Finansavimas

24. mano, kad norint pagerinti Europos filmų sklaidą tiek Europos, tiek tarptautinėse rinkose, reikia geriau suderinti kūrimo ir platinimo poreikius, kad būtų padidinta parama kūrimui, reklamai ir tarptautiniam platinimui;

25. mano, kad būtina padidinti kinematografijos kūrinių platinimo, reklamos ir pardavimo biudžetą, nesumažinant jų kūrimo finansavimo;

26. ragina valstybes nares visų pirma didinti viešąjį finansavimą siekiant ankstyvajame etape paremti nacionalinių filmų užsienyje, taip pat nenacionalinių Europos filmų, platinimą ir reklamą;

27. ragina valstybes nares remti iniciatyvas siekiant palengvinti Europos filmų gamybą, platinimą, patrauklumą ir prieigą prie jų; mano, kad taikant mažesnius PVM tarifus kultūrinio pobūdžio audiovizualiniams kūriniams, parduodamiems internete ir ne internete, būtų skatinamas naujų paslaugų augimas ir platformų kūrimas;

28. pabrėžia programos „Kūrybiška Europa“ kultūros ir kūrybos sektorių garantijų priemonės vaidmenį didinant MVĮ galimybes gauti finansavimą kultūros ir kūrybos sektoriuose ir skatinant didesnes finansų tarpininkų investicijas taip padidinant filmų pramonės finansavimo galimybes;

29. ragina įvertinti Europos ir nacionalinių kino rėmimo sistemų veiksmingumą ir efektyvumą, pirmiausia atsižvelgiant į remiamų kūrinių kokybę ir pasiekiamumą ir į tai, kiek tomis paramos priemonėmis galima prisidėti prie kūrinių platinimo ir auditorijos formavimo ir kiek jos yra veiksmingos; ragina Komisiją šioje srityje įgytą geriausią patirtį perteikti kitoms ES valstybėms narėms;

30. primena, kad filmų gamybai ir bendrai gamybai reikalingos didelės finansinės investicijos ir kad dabartinė teisinė bazė netrukdo išduoti daugiateritorių licencijų, todėl pabrėžia, kad gamybos ir platinimo sistemų įvairovė turėtų ir toliau galioti siekiant skatinti investicijas į Europos filmus, atitikti kalbos ir kultūros požiūriu įvairialypę Europos rinką ir saugoti bei skatinti kultūrų įvairovę;

31. pabrėžia, kad Europos filmams naudojama didelė dalis viešųjų nacionalinių ir regioninių ES lėšų, kurių papildomas naudojimas turėtų būti kuo labiau skatinamas, kad būtų padidintas jų veiksmingumas;

Europos kino forumas

32. pritaria Komisijos iniciatyvai įkurti Europos kino forumą, kad būtų supaprastintas struktūrinis dialogas su visais suinteresuotais audiovizualinio sektoriaus subjektais dėl sunkumų, su kuriais šis sektorius šiuo metu susiduria skaitmeniniame amžiuje siekiant pagerinti bendradarbiavimą, informacijos rinkimą keitimąsi gerąja patirtimi;

33. ragina šiuo tikslu visas suinteresuotąsias institucijas aktyviai dalyvauti ir bendradarbiauti tarpusavyje, ir ypač su Europos Parlamentu;

Gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis

34. ragina valstybes nares dėti dar daugiau pastangų didinant gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, ypač žinias kino srityje, bendrojo mokymo programose ir kultūros švietimo institucijose, rengti iniciatyvas, apimančias visų lygmenų formalųjį švietimą, savišvietą ir neformalųjį švietimą bei mokymą, nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmenimis;

35. supranta ypatingą kino teatrų, kaip skirtingoms kartoms tinkamų žinių kino srityje ir gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ugdymo vietos, reikšmę ir palankiai vertina visas priemones, kuriomis ši jų funkcija tikslingai skatinama;

36. atkreipia dėmesį į jaunimui skirtus šviečiamuosius filmus ir remia konkursus, kuriuose vaikai skatinami kurti audiovizualinius kūrinius; atkreipia dėmesį į paprogramės MEDIA teikiamas galimybes remiant projektus, susijusius su žinių kino srityje ugdymu;

Inovacijos

37. remia novatoriškus projektus ir patirtį, pvz., Komisijos parengiamuosius veiksmus dėl Europos filmų sklaidos skaitmeniniame amžiuje, kuriais siekiama išbandyti lankstesnį filmų pateikimą žiniasklaidoje keliose valstybėse narėse, ir palankiai vertina šių veiksmų įtraukimą į programą „Kūrybiška Europa“;

38. mano, kad tokios inovacijos, dėl kurių rodymo laikotarpiai tampa lankstesni, galėtų būti naudingos tam tikriems Europos filmams dėl matomumo, auditorijų pasiekiamumo, pajamų ir išlaidų taupymo, ir ragina Komisiją ir valstybes nares papildomai apsvarstyti tas iniciatyvas;

Skaitmeninimas ir archyvavimas

39. ragina valstybes nares užtikrinti kinematografijos kūrinių skaitmeninimą ir sukurti privalomus kūrinių skaitmeniniu formatu deponavimo mechanizmus arba šiam formatui pritaikyti turimus mechanizmus, reikalaujant deponuoti tarptautinį standartinį skaitmeninių filmų originalą;

40. pabrėžia audiovizualinių archyvų, ypač gautų iš kino paveldo institucijų ir visuomeninių transliuotojų, svarbą ir ragina valstybės nares užtikrinti skirti tinkamą finansavimą bei nustatyti teisių įsigijimo tvarką, kad jiems būtų lengviau įgyvendinti savo viešojo intereso misiją, įskaitant kino paveldo išsaugojimą, skaitmeninimą ir prieinamumą visuomenei;

41. pabrėžia Europos skaitmeninės bibliotekos EUROPEANA, kaip skaitmeninės Europos audiovizualinio paveldo (filmų ir televizijos laidų) bibliotekos, svarbą;

° °

°

42. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1)

OL L 95, 2010 4 15, p. 1.

(2)

OL L 167, 2001 6 22, p. 10.

(3)

OL L 347, 2013 12 20, p. 221.

(4)

OL C 433, 2014 12 3, p. 2.

(5)

OL C 332, 2013 11 15, p. 1.

(6)

OL C 153 E, 2013 5 31, p. 102.

(7)

OL C 353 E, 2013 12 3, p. 64.

(8)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0215.

(9)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0232.


AIŠKINAMOJI DALIS

Kūryba audiovizualiniame sektoriuje, panašiai kaip ir sporto srityje, yra komandinis darbas, kuriame kiekvienas narys prisideda prie visos komandos sėkmės.

Filmo kūrimo tikrovė nuo pirminės idėjos iki paties filmavimo – gamybos, filmų pristatymo kino ekranuose momento, platinimo – yra komandinio darbo vaisius. Ekrane auditorija pastebi tik filmo žvaigždes, tačiau jos tėra ledkalnio viršūnė. Sėkmingas filmas pirmiausia yra visų kūrybingų asmenų, kurių pavardės rodomos ekrane pasibaigus filmui, kūrybos vaisius. Tai – scenaristai, režisieriai, techninės komandos, operatoriai, fotografai, specialiųjų efektų komandos ir kt. Jų bendras darbas formuoja mūsų kultūrinę tapatybę ir atveria duris įvairovei mūsų vietinėje, nacionalinėje ir Europos kultūroje.

Wim Wenders išdėstė šią mintį: „Kultūra <...> sudaro Europos sielą. O kinas užima privilegijuotą vietą šioje srityje <...> Kinas, kaip jokia kita terpė, kuria tapatybę <...> Kinu kuriami ne tik vaizdai, jame atspindimas mūsų visuomenės vaizdas, jos vertybės, įpročiai, viltys ir baimės <...> Kinu kuriamos šios vertybės, formuojami šie įpročiai ir daroma įtaka vilčių ir baimių tendencijoms.“

Vis dėlto kino vaidmuo visuomenėje dvilypis: tai ir kultūros, ir ekonominė vertybė. Audiovizualiniu sektoriumi, kuris yra susivienijęs įvairovėje, prisidedama prie ekonomikos augimo, kuriamos naujos darbo vietos ir skatinamos inovacijos Europos skaitmeninėje rinkoje.

Be kūrybos ekonomikos nėra ir kūrybos. Investicijos į audiovizualinį sektorių yra būtinos, kad kūriniai taptų prieinami Europos visuomenei. Pagrindiniai finansiniai subjektai, leidžiantys kūrėjams formuoti savo viziją, yra gamintojai, leidėjai, platintojai, kino teatrai ir VOD paslaugų teikėjai. Filmo gamyba gali būti įmanoma, tik jeigu šie investuotojai laisvai bendradarbiauja, nes taip jie visi gali sutelkti finansines pastangas.

Siekiant visapusiškai pasinaudoti Europos kino pramonės kultūros ir ekonomikos galimybėmis, ji turi klestėti tinkamoje aplinkoje, turi būti skatinama stabilia ir pritaikoma teisine sistema, kuria skatinamos investicijos ir įvairovė ir leidžiama internete kurti naujas paslaugas. Šioje sistemoje žmogaus teisės yra svarbus elementas: jos skatina vietines ir nacionalines investicijas į filmų gamybą ir tuo pačiu metu formuoja visų susijusių subjektų pajamų pagrindą. Pačiomis žmogaus teisėmis turi būti užtikrintas tinkamas užmokestis teisių turėtojams, o ypač autoriams.

Taip pat labai svarbus skaidrumas ir pasaulinis bendradarbiavimas, ypač kai kalbama apie paslaugas ne iš Europos. Todėl Europos kino forumas paskatins sektoriaus atstovus, valstybes nares ir Europos institucijas rasti tinkamus sprendimus ir prisidėti prie geresnio Europos filmų platinimo.

Europos kino pramonės galimybės

Šiuo metu baigiamas kino teatrų skaitmeninimo procesas, tačiau mažesniems kino teatrams vis dar reikia finansinės pagalbos. Pasak Europos audiovizualinės observatorijos (angl. EAO), iki 2013 m. maždaug 87 proc. visų 30 000 kino ekranų buvo suskaitmeninti.

Kitas sunkumas, su kuriuo susiduria audiovizualinis sektorius, tai poreikis užtikrinti tikrą ir veiksmingą Europos filmų platinimą, kuriuo būtų užtikrintas jų matomumas ir plačios auditorijos pasiekimas.

2014 m. buvo įspūdingiausi metai vien tik visoje Europoje išplatintų europietiškų filmų skaičiaus atžvilgiu: buvo išplatinti 1 500 filmų, o tai yra dvigubai daugiau nei JAV filmų. Vis dėlto europietiškų filmų žiūrovų skaičius buvo atvirkščiai proporcingas.

Europoje rinkodarai ir reklamai skirtos lėšos dažnai sudaro vos 1 proc. bendrų gamybos sąnaudų. O JAV filmų rinkodaros biudžetas neatsilieka nuo gamybos sąnaudų. Be to, dauguma Europos filmų rodoma beveik vien tik kilmės šalyje. Argumentai, kodėl reikia padidinti europietiškų filmų platinimą ir sklaidą už Europos ribų, yra įtikinantys ne tik dėl galimos finansinės naudos, bet pirmiausia dėl europietiškų filmų skatinamų kultūrinių vertybių.

Platinimas, matomumas ir prieinamumas

Tiek nacionalinio, tiek ES lygmens parama yra svarbus europietiškų filmų kūrimo veiksnys, tačiau jis sprendžiamas bendro kūrimo proceso finansavimo etapu. Tačiau platinimo etapas vyksta tada, kai filmas gali iš tiesų pradėti gauti pelną. Įvairiais etapais suteiktos paramos dydžio neproporcingumas iš tiesų gali riboti filmų reklamos mastą.

Viešasis finansavimas turi būti geriau subalansuotas ir jį reikėtų labiau sutelkti į Europos filmų auditorijos plėtimą ir paramos didinimą tokiai veiklai, kaip projektų vystymas, skatinimas ir tarptautinis platinimas. Šiuo metu beveik 70 proc. viešųjų lėšų skiriama gamybai, o ne galimos filmo auditorijos didinimui. Didėjant VOD paslaugų ir internetinių rinkmenų, kurias galima atsisiųsti, skaičiui kitas svarbus klausimas yra lankstumas ir tolesnis eksperimentavimas audiovizualiniame sektoriuje.

Kalbant apie tikrąjį Europos rinkos dydį reikėtų apsvarstyti, kiek kliūčių kyla filmui su nedideliu reklamos biudžetu. Rekomenduojama suderinti ir koordinuoti nacionalines paramos programas, nes tik glaudūs atskirų susijusių šalių ir žmonių ryšiai gali padėti nustatyti, kokia parama reikalinga norint kuo labiau padidinti galimą filmo auditoriją.

Atsižvelgiant į tai, kad nacionalinės ir regioninės paramos sistemos sutelktos daugiausia į gamybos etapą, yra galimybė ES programas sutelkti į nepakankamai finansuojamas platinimo, reklamos ir rinkodaros sritis. Vienas aiškus šio sprendimo pranašumas yra tai, kad ES gali tapti finansavimo paskirstymo centru, – tai padėtų labai susisteminti procesą.

Europos filmų reklamos srityje reikėtų apsvarstyti naujų platinimo kanalų, pvz., srautinio siuntimo ar VOD paslaugų, vaidmenį. Be to, VOD sektorius ir kiti teisėti internetiniai teikėjai turėtų toliau gauti paramą, kaip svarbią kovos su piratavimu priemonę. Iš tiesų, internetinis platinimas filmams įpučia daugiau gyvybės. Ir kol televizija itin dažnai žiūrima Europos namų ūkiuose, transliuotojų, ypač visuomeninių transliuotojų, vaidmuo yra be galo svarbus, nes jie turėtų būti skatinami į savo programas įtraukti kokybiškus europietiškus filmus.

Taip pat labai svarbu pripažinti, kad kino teatrai yra europietiškų kino filmų platinimo pagrindas. Todėl pati frazė „Europos kinas“ perteikia mintį, kad jo galia priklauso būtent nuo nuolatinių kultūrinių mainų, bendrų kūrinių ar tarptautinių svečių pasirodymo užsienio filmuose.

Audiovizualinio sektoriaus finansavimas ir paramos programos

Programa „Kūrybiška Europa“, kurios biudžetas 2014–2020 m. buvo 1,5 mlrd. EUR, yra itin svarbus audiovizualinio sektoriaus finansavimo šaltinis. Daugiau kaip pusė šios programos biudžeto skirta paprogramei MEDIA, kuria remiamas Europos kino vystymas, platinimas, mokymo sesijos ir inovacijos. Biudžetinėmis nuostatomis artimiausiais metais bus remiama daugiau kaip 800 europietiškų filmų sklaida, taip pat ir už Europos ribų. Be to, šia programa siekiama teikti nuolatinę paramą daugiau kaip 80-čiai Europos kino festivalių, kuriuose reklamuojami regiono filmai. Šis finansavimo būdas pritraukia Europos audiovizualinių kūrinių auditoriją ir kartu juo užtikrinama kultūrų ir kalbų įvairovė.

Dėl naujų platinimo ir verslo modelių būdų gali atsirasti naujoviškų finansavimo šaltinių: kino filmų peržiūros, skaitmeninių vaizdo diskų leidimas ir nauji prieinamumo būdai, pvz., srautinis siuntimas ar VOD paslaugos, kurie yra tarpusavyje nesuderinami, nes jų įtakos sritis yra paskirstyta skirtingai ir nepatiriant jokių nuostolių. Visi, gaunantys naudą iš kino pramonės, įskaitant VOD paslaugas, turėtų būti sąžiningai prašomi remti filmų gamybą. Šiuo atžvilgiu turėtų būti duotas aiškus politinis signalas. Teisinių pasiūlymų skatinimas taip pat gali atlikti svarbų vaidmenį siekiant šio tikslo.

Dar viena priemonė, kurią reikėtų paminėti, yra 2016 m. pradėsianti veikti finansinių garantijų priemonė – ji suteiks galimybę kinematografams imti banko paskolas. Programą valdys Europos investicijų fondas, kuris yra Europos investicijų banko dalis.

Kino srities raštingumas ir gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis

Kino srities raštingumas daro didelį poveikį žmonėms, nes jis gali daryti didelę įtaką jauno žmogaus vystymuisi ir išorinio pasaulio suvokimui. Trys ketvirtadaliai jaunų žiūrovų prisipažįsta matę filmų, kurie jiems padarė didelę įtaką. Todėl kino srities raštingumo diegimas valstybėse narėse visais mokyklinio ugdymo lygmenimis atlieka labai svarbų vaidmenį ir teikia ilgalaikę naudą. Neatskiriamas filmų švietimo aspektas yra jaunimo dėmesio atkreipimas į analitinį ir kruopštų audiovizualinių kūrinių vertinimą, taip pat į diskusiją apie filme vaizduojamus klausimus ir sukeltas emocijas. Europietiškų filmų žiūrėjimas – vienas iš geriausių būdų pažinti Europos kaimynų istoriją, kultūrą, tradicijas ir kalbą.

Dar vienas filmų švietimo pranašumas – jo, kaip žiniasklaidos švietimo įvado, atliekamas vaidmuo, kuris yra vienas iš ES švietimo prioritetų. Žiniasklaidos švietimas paruošia mokinius susidūrimui su skaitmeninio pasaulio iššūkiais, moko juos sumaniai naudotis naujomis technologijomis ir skatina informuotumą apie tai, ką reiškia pasirinkti teisėtą, o ne piratinį turinį.

Europietiškų filmų reklamos ir sklaidos priemonės

Filmų festivaliai yra vienas būdas investuoti į europietiško kino prieinamumą visoje Europoje ir jį skatinti, nes valstybės narės ir Europos institucijos yra skatinamos ypatinguose renginiuose reklamuoti, remti ir platinti vertingiausius kūrinius. Taip pat turėtų ir toliau didėti Europos filmų apdovanojimų svarba, nes per tokius renginius filmai gali plačiai paplisti.

EP LUX premija – puikus europietiškų filmų reklamavimo pavyzdys. Kasmet šia premija dėmesys skiriamas filmams, kuriuose aptariami su Europos viešąja nuomone susiję klausimai. Dėl savo ypatybės perduoti žinią apie vienas kultūras kitoms filmai yra puiki diskusijų apie Europą ir jos ateitį priemonė. Atsižvelgiant į dabartines ekonomikos, politines ir socialines krizes, kurios taip pat kelia grėsmę menams, kultūrai ir filmams, LUX premija taip pat yra tvirtas Europos kūrybiškumo atspirties taškas.

Kiti du veiksmai, darantys įtaką filmų sklaidai, yra subtitrai ir dubliavimas. Skaitmeninės kopijos pakeitė analogines kopijas, o subtitrų vertimo kaina smarkiai sumažėjo. Bet koks filmas gali būtų pateiktas įvairiomis kalbomis, dėl to turėtų padidėti kokybiškų europietiškų audiovizualinių kūrinių sklaida. Siekiant apriboti išlaidas ir skatinti Europos kino populiarumą turėtų būti atliktas bandomasis projektas, kad būtų išnagrinėta galimybė sukurti internetinę platformą, kurioje subtitrų vertimus pateiktų bendruomenė.

Apibendrinant galima pasakyti, kad pranešimu dėl Europos kino skaitmeniniame amžiuje siekiama remti Europos kiną ir skatinti jo reklamą, platinimą ir didinti matomumą, kad visi europiečiai galėtų pasinaudoti savo kultūrinio palikimo nauda.


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

24.3.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

25

2

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Isabella Adinolfi, Dominique Bilde, Andrea Bocskor, Silvia Costa, Mircea Diaconu, Damian Drăghici, Angel Dzhambazki, Jill Evans, Emmanouil Glezos, Giorgos Grammatikakis, Petra Kammerevert, Andrew Lewer, Svetoslav Hristov Malinov, Fernando Maura Barandiarán, Luigi Morgano, Momchil Nekov, Michaela Šojdrová, Yana Toom, Helga Trüpel, Sabine Verheyen, Julie Ward, Bogdan Brunon Wenta, Theodoros Zagorakis, Bogdan Andrzej Zdrojewski, Milan Zver, Krystyna Łybacka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Sylvie Guillaume, György Hölvényi, Dietmar Köster, Ernest Maragall, Emma McClarkin, Martina Michels, Liadh Ní Riada

Teisinis pranešimas