Procedūra : 2014/2223(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0126/2015

Pateikti tekstai :

A8-0126/2015

Debatai :

PV 27/04/2015 - 24
CRE 27/04/2015 - 24

Balsavimas :

PV 28/04/2015 - 7.13
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0109

PRANEŠIMAS     
PDF 298kWORD 206k
1.4.2015
PE 544.341v02-00 A8-0126/2015

dėl naujos ES miškų strategijos – miškams ir su mišku susijusiam sektoriui

(2014/2223(INI))

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas

Pranešėja: Elisabeth Köstinger

Nuomonės referentas(*)

Francesc Gambús, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

PAKEITIMAI
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 PAGRINDIMAS
 Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ
 Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl naujos ES miškų strategijos – miškams ir su mišku susijusiam sektoriui

(2014/2223(INI))

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Nauja ES miškų strategija – miškams ir su mišku susijusiam sektoriui“ (COM(2013)0659),

–       atsižvelgdamas į prie šio komunikato pridėtus Komisijos tarnybų darbinius dokumentus SWD(2013)0342  ir SWD(2013)0343,

–       atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 19 d. Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos išvadas dėl naujos ES miškų strategijos,

–       atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 30 d. Regionų komiteto nuomonę „Nauja ES miškų strategija – miškams ir su mišku susijusiam sektoriui“,

–       atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 10 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Nauja ES miškų strategija – miškams ir su mišku susijusiam sektoriui“,

–       atsižvelgdamas į savo 2006 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos miškininkystės strategijos įgyvendinimo(1),

–       atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1386/2013/ES dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“,

–       atsižvelgdamas į strategiją „Europa 2020“, įskaitant strategijas „Inovacijų sąjunga“ ir „Tausiai išteklius naudojanti Europa“,

–       atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija“ (COM(2013)0216),

–       atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Biologinė įvairovė – mūsų gyvybės draudimas ir gamtinis turtas. ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m.“ (COM(2011)0244),

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–       atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto bei Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomones (A8-0126/2015),

A.     kadangi bendros miškininkystės politikos formavimas į Europos Sąjungos kompetencijos sritį nepatenka, tačiau kai kurių sričių Sąjungos politika gali turėti poveikio valstybių narių miškų politikai, ir kadangi sprendimus dėl atitinkamos su miškininkyste ir miškais susijusios politikos priima valstybės narės;

B.     kadangi, nepaisant aiškios valstybių narių kompetencijos, su mišku susijusiame sektoriuje yra galimybių geriau ir aktyviau koordinuoti šį svarbų ekonomikos sektorių, garantuojantį darbo vietas Europos lygmeniu, ir sustiprinti jo padėtį, ypač kaimo vietovėse, sykiu būtų apsaugotos ekosistemos ir visiems užtikrinta ekologiškesnė aplinka, nepažeidžiant valstybių narių kompetencijos;

C.     kadangi mediena yra atsinaujinantis ir Europoje dažnai nepakankamai išnaudojamas išteklius, todėl būtina užtikrinti išmanų ir tvarų šios žaliavos naudojimą, be kita ko, plečiant praktinę patirtį ir ja dalijantis;

D.     kadangi miškuose yra unikalių augalų, gyvūnų ir grybų rūšių;

E.     kadangi miškų dydis ir savybės labai skiriasi ir kai kuriose valstybėse narėse daugiau nei pusę jų teritorijos užima miškai; kadangi tvariai tvarkomi miškai yra labai svarbūs kuriant papildomą vertę vietos, regionų, Europos ir tarptautiniu lygiu, užtikrinant darbo vietas kaimo vietovėse ir stiprinant bioekonomika grindžiamą visuomenę, teikiant naudą žmogaus sveikatai, ypač struktūriniu požiūriu nepalankiose sąlygose esančiuose regionuose, o kartu ir svarbus įnašas į aplinkos ir klimato apsaugą bei biologinę įvairovę;

F.     kadangi miško biomasė yra labai svarbus atsinaujančiosios energijos šaltinis; kadangi šiuo metu Europos miškai sugeria ir sulaiko apie 10 proc. ES išmetamos anglies ir taip reikšmingai prisideda prie pastangų švelninti klimato kaitą;

G.     kadangi dėl mūsų visuomenės urbanizacijos silpnėja Sąjungos piliečių ryšys su miškais ir žinios apie miškininkystę ar jos poveikį gerovei, darbo vietoms, klimatui, aplinkai, žmonių sveikatai ir visai vertės grandinei bei ryšį su platesnėmis ekosistemomis;

H.     kadangi vis daugiau ES politikos sričių didinami reikalavimai miškams; kadangi šiuos reikalavimus reikia kruopščiai subalansuoti, o naujų medienos panaudojimo būdų paklausą bioekonomikos ir bioenergijos srityse turi lydėti efektyvus išteklių naudojimas, naujų technologijų naudojimas ir tvaraus tiekimo apribojimų laikymasis;

I.      kadangi Europos miškininkystei būdingas tvarus miškų tvarkymas ir ilgalaikis planavimas ir kadangi reikėtų dar labiau skatinti tvarumo principo laikytis visais lygmenimis – nuo vietos iki pasaulio, siekiant kurti darbo vietas, apsaugoti biologinę įvairovę, mažinti klimato kaitą ir dykumėjimą;

J.      kadangi būtina pabrėžti miškų vaidmenį ekonominiu, socialiniu ir aplinkos apsaugos požiūriu, taip pat kultūros ir gamtos paveldo apsaugos ir panaudojimo bei tvaraus (ekologinio) turizmo skatinimo srityse;

K.     kadangi augantis pasaulio gyventojų skaičius reiškia, kad didėja energijos paklausa ir atitinkamai miškams turėtų tekti svarbesnis vaidmuo būsimame ES energijos rūšių derinyje;

Bendrosios pastabos. Miškų, miškininkystės ir su mišku susijusio sektoriaus reikšmė visuomenei

1.      palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl naujos ES miškų strategijos ir lydimuosius Komisijos tarnybų darbinius dokumentus; pabrėžia, kad ES miškų strategijoje daugiausia dėmesio turi būti skiriama tvariai miškotvarkai ir miškų daugiafunkciam vaidmeniui ekonominiu, socialiniu ir aplinkos apsaugos požiūriu ir turi būti užtikrintas geresnis koordinavimas ir Bendrijos politikos, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusios su miškininkyste, derinimas; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad įgyvendinant vis daugiau ES politikos, pvz., ekonomikos ir užimtumo, energijos tiekimo, aplinkos ir klimato apsaugos politikos, iniciatyvų, reikia labiau atsižvelgti į miškininkystę;

2.      pabrėžia būtinybę sistemingiau nustatyti miškų ekosistemos funkcijų vertę ir į ją atsižvelgti priimant viešojo ir privačiojo sektoriaus sprendimus;

3.      pažymi, kad tik sveiki ir stabilūs kalnų miškai gali visiškai atlikti savo apsaugines funkcijas žmonėms ir gamtai, sulaikydami lavinas ir purvo nuošliaužas ir būdami natūrali apsauga nuo potvynių; šiuo klausimu pabrėžia, kad būtina keistis patirtimi tarpvalstybiniu lygmeniu;

4.      šiuo klausimu pabrėžia, kad reikėtų pasipriešinti bet kokiems mėginimams įtraukti miškininkystę į ES politiką ir kad būtina atsižvelgti į vietinį ir regioninį šio sektoriaus pobūdį ir valstybių narių kompetenciją šioje srityje ir kartu siekti suderinti atitinkamą Europos Sąjungos ir valstybių narių kompetenciją;

5.      pabrėžia, kad ES miškams būdinga didelė įvairovė, be kita ko, labai skiriasi nuosavybės forma, skiriasi gamta ir dydis, taip pat skirtingos problemos;

6.      pabrėžia, kad ES miškų strategijoje turi būti atsižvelgiama į tai, kad kai kuriose valstybėse narėse daugiau nei pusę jų teritorijos užima miškai, tvariai tvarkomi miškai yra labai svarbūs kuriant papildomą vietos ir regionų vertę ir užtikrinant darbo vietas kaimo vietovėse, o kartu ir svarbus įnašas į aplinkos apsaugą;

7.      pabrėžia ypatingą stabilių mišrių miškų, kuriuose auga vietinių rūšių medžiai, ir jų būtinųjų ekosistemos funkcijų svarbą ir indėlį į rūšių įvairovę;

8.      ragina valstybes nares remti miškų savininkų pastangas išsaugoti ir veisti tai vietai būdingus, vietinių rūšių mišrius miškus;

9.      išreiškia nusivylimą, kad į siūlomą strategiją neįtrauktos miško darbuotojų darbo sąlygos, ir prašo Komisijos atsižvelgti į išmanaus darbo organizavimo, aukštų technologijos standartų ir kokybiškų darbo vietų aspektus;

10.    atkreipia dėmesį į tai, kad miškų sektoriuje šiuo metu dirba daugiau kaip 3 mln. ES piliečių, ir pabrėžia, kad ilgalaikį miškų sektoriaus konkurencingumą bus galima pasiekti tik turint kvalifikuotų darbuotojų;

11.    mano, kad ES miškų strategijoje turėtų būti nustatytos sąlygos, kurios leistų teikti atitinkamą ES mokymą ir įdarbinti darbuotojus, kurie puikiai suprastų ne tik dabartinius miškų sektoriaus iššūkius ir jam kylančius pavojus, tačiau ir miškotvarkai taikytinas saugos taisykles;

12.    pabrėžia, kad reikalinga visuotinė, holistinė ir bendra strategija, ir palankiai vertina ES miškų ir su mišku susijusio sektoriaus ekonominio, ekologinio ir socialinio vaidmens ir naudos pripažinimą;

13.    mano, kad šis pripažinimas – tai tvirtas pagrindas ES miškininkystės sektoriui remti, be kita ko, siekiant išvengti miškų nelaimių ir jas valdyti, gerinti efektyvų išteklių naudojimą, didinti konkurencingumą, skatinti užimtumą, stiprinti su mišku susijusią pramonę ir apsaugoti ekologines funkcijas;

14.    pabrėžia svarbų bioekonomikos vaidmenį siekiant naujų Komisijos prioritetų, susijusių su ekonomikos augimu, užimtumu ir investicijomis;

15.    pripažįsta, jog ES turi atlikti svarbų vaidmenį remiant nacionalinę politiką, kad būtų įgyvendinta aktyvi, daugiafunkcė ir tvari miškotvarka, įskaitant skirtingų rūšių miškų tvarkymą, ir stiprinant bendradarbiavimą kovos su tarpvalstybinėmis problemomis, pavyzdžiui, miškų gaisrais, klimato kaita ir gaivalinėmis nelaimėmis ir svetimomis invazinėmis rūšimis, srityje;

16.    laikosi nuomonės, kad strategijoje daugiau dėmesio turėtų būti skiriama medžių ligų problemai, kaip antai ąžuolų nykimui, dėl kurio nyksta kamštinių ąžuolų plantacijos Portugalijoje, Prancūzijoje ir Ispanijoje, taip pat daromas poveikis specialioms apsaugos teritorijoms ir biosferos rezervatams;

17.    pabrėžia, kad numatomas medienos paklausos augimas yra ir galimybė, ir iššūkis miškams ir visiems su mišku susijusiems sektoriams, ypač dėl to, kad tikimasi, jog dėl klimato kaitos miškus dažniau ir smarkiau niokos sausros, gaisrai, audros ir kenkėjai; šiuo klausimu primena, kad būtina saugoti miškus nuo šių augančių grėsmių ir suderinti jų gamybines ir apsaugines funkcijas;

18.    palankiai vertina veiksmus, kuriais siekiama padidinti miškų plotus, ypač tose teritorijose, kurios netinka maisto produktų gamybai ir visų pirma yra arti miestų teritorijų, kad būtų sumažintas neigiamas karščio poveikis, tarša ir sustiprintas žmonių ryšys su mišku;

19.    visiškai palaiko Komisijos pastangas skatinti tvarų su miškų tvarkymu susijusį užimtumą ir gerovės kūrimą Europoje;

20.    atkreipia dėmesį į svarbią medienos ir kitų su mišku susijusių medžiagų, pvz., kamštienos ir medienos produktų, įskaitant tekstilės pluoštą, tvarios gamybos ir naudojimo reikšmę plėtojant tvarias ekonomikos koncepcijas ir kuriant žaliąsias darbo vietas;

21.    ragina Komisiją išnagrinėti sunkumus tolesnėje tiekimo grandinėje, kylančius, visų pirma, dėl rąstų paklausos augimo trečiosiose šalyse, ir remti šį sektorių;

22.    ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti paskatas, kad miškų savininkėms, kurių vis daugėja, būtų teikiamos ypatingos konsultacijos ir parama aktyvios ir tvarios miškotvarkos klausimais;

23.    pabrėžia, kad apie 60 proc. ES miškų yra privatūs ir yra apie 16 mln. privačių miškų savininkų, šiuo klausimu akcentuoja nuosavybės ir valdymo teisių svarbą ir pritaria visoms priemonėms, kuriomis suinteresuotųjų subjektų asociacijoms sudaromos sąlygos dalyvauti dialoge tvarios miškotvarkos plėtojimo ir įgyvendinimo klausimais ir gerinti informacijos mainus;

24.    pažymi, kad miškų savininkai yra pagrindiniai kaimo vietovių subjektai, ir šiuo klausimu palankiai vertina tai, kad 2014–2020 m. BŽŪP kaimo plėtros programose pripažįstama miškininkystės ir agrarinės miškininkystės svarba;

25.    mano, kad ES miškų strategija būtų sustiprinta, jeigu jai būtų skirta esamų ES fondų, įskaitant EŽŪFKP, lėšų, o ši parama būtų tinkamai koordinuojama;

26.    pabrėžia galimybes valstybėms narėms ir regionams pasinaudoti esamomis lėšomis pagal atitinkamas kaimo plėtros programas, siekiant remti tvarią miškotvarką ir skatinti agrarinę miškininkystę, užtikrinti viešąsias aplinkos gėrybes, tokias kaip deguonies gamyba, anglies dioksido lygio mažinimas ir javų apsauga nuo klimato poveikio, taip pat vietos ekonomikos skatinimas bei žaliųjų darbo vietų kūrimas;

27.    pripažįsta, kad reikia gerinti vežimo ir logistikos paslaugas miškotvarkos ir medienos gavybos srityse; todėl ragina valstybes nares sukurti tvarias mažesnį poveikį klimatui darančias logistikos ir medienos ruošos sistemas, apimančias tvariais biodegalais varomus krautuvus ir laivus bei platesnį geležinkelių panaudojimą; ragina šiuo tikslu naudotis ES struktūriniais fondais ir kaimo plėtros programomis;

28.    pripažįsta, kad visuomenėje miškai yra svarbūs piliečių fizinei ir protinei sveikatai ir kad miškų teikiamos viešosios gėrybės yra itin vertingos aplinkai ir poilsiui ir prisideda prie gyvenimo kokybės, ypač dėl tiekiamo deguonies, anglies dioksido sekvestracijos, oro valymo, vandens saugojimo ir filtravimo, erozijos suvaldymo ir apsaugojimo nuo griūčių, taip pat kaip vietos užsiėmimams lauke;

29.    skatina kurti viešojo transporto linijas tarp miesto teritorijų ir miškų, kad būtų pagerintos galimybės pasiekti miškus ir miškingas vietoves;

30.    pabrėžia kitos su mišku susijusios veiklos (pvz., miško produktų ne iš medienos, tokių kaip grybai ar uogos, rinkimo, gyvulių ganymo ir bitininkystės) svarbą;

31.    ragina Komisiją skatinti ekonominę veiklą, kuri gali teikti išteklių farmacijos, kosmetikos ir maisto produktų pramonei ir gali būti panaudota kaip alternatyva sprendžiant užimtumo ir kaimo gyventojų skaičiaus mažėjimo problemas, bei populiarinti šios veiklos rezultatus, kaip naudingus žmogaus sveikatai;

Efektyvus išteklių naudojimas. Mediena kaip tvari žaliava (tvari miškotvarka)

32.    pažymi, kad medienos ir kitų nukirsto medžio produktų naudojimas kaip atsinaujinančios ir klimatui nekenkiančios žaliavos ir tvari miškotvarka yra labai svarbūs norint pasiekti Europos Sąjungos socialinius ir politinius tikslus, tokius kaip energetikos sistemos pertvarkymas, klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas, ir strategijos „Europa 2020“ ir biologinės įvairovės tikslus; nurodo, kad neaktyvi miškotvarka šiems tikslams prieštarautų;

33.    pabrėžia, kad tvarkomi miškai sugeria daugiau CO2 nei netvarkomi miškai, ir pabrėžia tvarios miškotvarkos svarbą didinant ES miškų anglies dioksido sekvestracijos galimybes;

34.    mano, kad miškai neturėtų būti laikomi tik anglies dioksido absorbentais;

35.    pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad miškų ištekliai ir mediena būtų naudojama ir pakartotinai naudojama veiksmingai, siekiant mažinti ES prekybos balanso deficitą, geriau užtikrinti, kad ES užtektų savų medienos išteklių, didinti miškų sektoriaus konkurencingumą, prisidėti prie netvarios miškotvarkos mažinimo, saugoti aplinką ir stabdyti miškų ES nepriklausančiose šalyse naikinimą;

36.    labai pritaria efektyviam medienos ištekliaus kaip ribotos atsinaujinančios ir universalios žaliavos naudojimui ir nepritaria teisiškai privalomam medienos naudojimo prioritetų nustatymui, nes, viena vertus, jais apribojama energetikos rinka ir naujų bei novatoriškų biomasės panaudojimo būdų vystymas ir, kita vertus, kai kuriose kaimo ir atokiose vietovėse tai neįmanoma vien dėl su infrastruktūra susijusių priežasčių;

37.    remia atvirą rinka pagrįstą požiūrį ir rinkos dalyvių laisvę, teikdamas pirmenybę medienai iš vietos išteklių, kad būtų sumažintas jūrų transporto anglies pėdsakas ir skatinama tvari vietos gamyba;

38.    atsižvelgdamas į tai, kad kai kurie didžiausi Sąjungos biomasės ištekliai randami rečiausiai apgyvendintuose ir atokiausiuose regionuose, mano, jog būtina, kad strategijoje būtų visapusiškai atsižvelgta ir į tų rečiausiai apgyvendintų ir atokiausių regionų ypatumus;

39.    pripažįsta medienos reikšmę gaminant energiją kaip būdą mažinti energijos nepriteklių, prisidedant prie 2030 m. klimato ir energetikos programos tikslų dėl energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių ir atveriant naujas verslo galimybes;

40.    mano, kad naujoji miškų strategija turėtų paskatinti stipriau bendradarbiauti struktūrizuojant su mišku susijusius pramonės sektorius ir pergrupuojant subjektus, kad būtų užtikrintas geresnis miškų išteklių panaudojimas;

41.    mano, kad tvari miškotvarka turi būti grindžiama visuotinai pripažintais ir priimtais principais ir priemonėmis, pvz., tvarios miškotvarkos kriterijais ir rodikliais, kurie turi būti visada taikomi visam sektoriui, neatsižvelgiant į galutinę medienos paskirtį;

42.    pritaria Komisijos ketinimui kartu su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais nustatyti didelio užmojo, objektyvius ir įrodomus tvarios miškotvarkos kriterijus ir rodiklius, pabrėždamas, kad šie kriterijai turi atitikti FOREST EUROPE (Ministrų konferencijos dėl Europos miškų apsaugos)(2) reikalavimus, kuriais grindžiamas visoje Europoje vienodas ataskaitų apie tvarią miškotvarką teikimas ir kurie yra tvarumo sertifikavimo pagrindas, atsižvelgiant į Europos miškų tipų įvairovę;

43.    pripažįsta, kad augančiai su mišku susijusių medžiagų paklausai, kuri yra visų pirma atsinaujinančiosios energijos iš biomasės plėtros pasekmė, patenkinti reikia naujų būdų medienos prieinamumui padidinti, kad būtų užtikrintas tvarus miškų naudojimas;

44.    pažymi, kad FOREST EUROPE derybose dėl Europos miškų konvencijos(3), kaip privalomo tvarios miškotvarkos ir geresnės interesų pusiausvyros nustatymo įgyvendinant miškų politiką teisės akto, padaryta didelė pažanga, ir ragina valstybes nares ir Komisiją visomis pastangomis siekti atnaujinti ir sėkmingai užbaigti derybas;

45.    mano, kad miškotvarkos planai arba lygiavertės priemonės gali būti svarbios strateginės konkrečių priemonių įgyvendinimo ūkiuose, ilgalaikio planavimo ir tvarios miškotvarkos įgyvendinimo Europos miškuose priemonės; vis dėlto pabrėžia, kad šiuose planuose numatytų konkrečių priemonių įgyvendinimas miško valdose turi likti reglamentuojamas nacionalinės teisės aktais;

46.    ragina valstybes nares laikantis proporcingumo ir subsidiarumo principų stebėti ir skatinti miškotvarkos planų įgyvendinimą, nesukuriant nereikalingos administracinės naštos;

47.    palankiai vertina aiškų miškotvarkos planų ir „Natura 2000“ valdymo planų atskyrimą;

48.    pabrėžia, kad miškotvarkos planų rengimas yra būtina sąlyga norint gauti ES kaimo plėtros fondų lėšas tik paramos gavėjams, kurių valdos viršija tam tikrą dydį, o atitinkamo dydžio nesiekiantiems miškams ši sąlyga netaikoma; taip pat pažymi, kad gali būti priimamos lygiavertės priemonės;

49.    ragina valstybes nares įgyvendinant teisės aktus visiškai išnaudoti šį esamą lankstumą, ypač smulkiųjų valdytojų naudai;

50.    ragina Komisiją ir valstybes nares kurti paskatas ir remti naujus verslo modelius, pvz., gamybos bendrijas, kuriais privatūs smulkieji miškų savininkai būtų skatinami aktyviai ir tvariai tvarkyti savo miškus;

51.    teigia, kad, siekiant deramai įgyvendinti strategiją, būtinas konkretus ilgalaikis veiksmų planas, kuriuo pabrėžiama miško medienos mobilizavimo ir tausaus naudojimo svarba, siekiant sukurti pridėtinę vertę ir darbo vietų, tuo pačiu suteikiant būdą stiprinti privačias miškininkystės įmones ir remti organizuotas miško savininkų grupes;

52.    pabrėžia, kad efektyvus išteklių valdymas turėtų apimti paramos programas, skirtas žemės ūkiui netinkamų teritorijų apželdinimui miškais ir apsauginių želdinių juostų įrengimui;

Moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra. Pirminis ir tolesnis mokymas

53.    mano, kad pirmenybė turėtų būti teikiama praktiniam mokslinių tyrimų taikymui, kadangi naujos idėjos gali būti naudingos visam sektoriui, o su mišku susijusios pramonė turi dideles augimo galimybes; be to, mano, kad tolesnės investicijos į inovacijas šiame sektoriuje gali atverti naujas jos gamybos galimybes ir veiksmingesnius pramoninius procesus, kurie užtikrintų išmanesnį turimų išteklių panaudojimą ir galėtų sumažinti neigiamą poveikį miško ištekliams;

54.    ragina Komisiją Europos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programas („Horizontas 2020“) ir Mažųjų bei vidutinių įmonių konkurencingumo programą (COSME) įvertinti miškininkystės ir medienos apdirbimo aspektais ir prireikus parengti naujas su mišku susijusiam sektoriui skirtas priemones bei skatinti tikslinius mokslinius tyrimus dėl naujų ekonomiškų sprendimų, susijusių su naujais ir novatoriškais medienos produktais, kad paremtų su mediena susijusios bioekonomikos plėtrą;

55.    palankiai vertina valstybių narių keitimosi patirtimi ir turimomis žiniomis apie miškus naudą ir ragina valstybes nares ir Komisiją remti pramonės atstovų, mokslininkų ir gamintojų dalijimąsi patirtimi;

56.    pabrėžia, kad svarbu remti ES mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų programas norint pasiekti pažangų ir tvarų augimą, kurti didesnės pridėtinės vertės produktus, švaresnes ir pažangesnes technologijas, ypač rafinuotų biodegalų ir medinių pramoninių pastatų statybos srityse, taip pat automobilių ir tekstilės pramonėje;

57.    primena, kad, pasak Europos Komisijos, 2009 m. bioekonomikos rinka buvo įvertinta daugiau nei 2 trln. eurų, joje buvo sukurta 20 mln. darbo vietų ir jos sudarė 9 proc. visų darbo vietų ES;

58.    pažymi, kad kiekvienu į bioekonomikos mokslinius tyrimus ir inovacijas pagal programą „Horizontas 2020“ investuotu euru bus sukuriama apie 10 eurų pridėtinės vertės; pabrėžia, kad miškų vaidmuo šiandienos ir ateities bioekonomikoje yra labai svarbus;

59.    mano, kad reikėtų skatinti keisti naftos produktus ar daug šilumos sunaudojančias žaliavas mediena ir nukirsto medžio produktais, vadovaujantis mokslinių tyrimų ir technologijų pažanga, ir kad tai gali padėti švelninti klimato kaitą ir kurti naujas darbo vietas;

60.    pabrėžia, kad būtina atlikti visų ES teisės aktų, reglamentuojančių su mišku susijusios pramonės šakų vertės grandines, sąnaudų įvertinimą, siekiant sumažinti visą nereikalingą ir sunkią biurokratinę naštą ir sukurti pagrindą, padėsiantį tvariai padidinti šių pramonės šakų ilgalaikį konkurencingumą, ir kad būtina pritarti principui, pagal kurį dėl pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, reglamentuojančių miškų sektorių ir su mišku susijusios pramonės šakų vertės grandines, turėtų būti atliekamas išsamus poveikio vertinimas;

61.    mano, kad, norint vykdyti mokslinius tyrimus, labai svarbu plėtoti su miškais susijusią žinių bazę ir kad, siekiant įgyvendinti miškų strategiją, būtina turėti patikimos informacijos;

62.    atkreipia dėmesį į tai, kad programoje „Copernicus“ ir kitose ES kosminės erdvės iniciatyvose yra numatyta informacijos ir stebėsenos išteklių, ir rekomenduoja šiais ištekliais ir priemonėmis naudotis aktyviau;

63.    pažymi, kad vykdant nacionalines miškų inventorizacijas užtikrinama atidi miškų išteklių įvertinimo stebėsena, atsižvelgiama į regioninį aspektą ir į reikalavimą mažinti biurokratizmą ir sąnaudas;

64.    palankiai vertina Komisijos pastangas sukurti Europos miškų informacijos sistemą, grindžiamą nacionaliniais duomenimis, ir iniciatyvas, kuriomis gerinamas esamų ir naujų duomenų palyginamumas, todėl ragina gerinti ekonominių ir užimtumo duomenų analizę miško ir miško apdirbimo sektoriuose;

65.    visų pirma rekomenduoja naudoti ilgesnio laikotarpio duomenis, kad būtų galima geriau suprasti miškininkystės ir jos prisitaikymo prie klimato kaitos tendencijas;

66.    mano, kad, norint sėkmingai įgyvendinti tvarkią miškotvarką, būtini įgudę ir gerai parengti darbuotojai, ir ragina Komisiją ir valstybes nares parengti priemones ir, jei įmanoma, naudotis esamomis ES priemonėmis, pvz., Kaimo plėtros programa (EŽŪFKP), Europos regioninės plėtros fondu (ERPF), Europos socialiniu fondu (ESF) ir Europos mokymo programomis („ET2020“), siekiant remti kartų atsinaujinimą ir panaikinti įgudusios darbo jėgos trūkumą miškuose;

67.    ragina Komisiją remti informavimo kampanijų rengimą, kad būtų supažindinta su šio sektoriaus galimybėmis kovoti su nedarbu ir gyventojų skaičiaus mažėjimu ir būtų padidintas jo patrauklumas jaunimui;

68.    mano, kad, siekiant ir toliau užtikrinti miškotvarkos ir susijusių pramonės šakų žinių perdavimą, reikėtų rengti mokymo programas, pirmiausia skirtas veiklą pradedantiems ir jauniesiems miškininkams bei esamiems statybų pramonės darbuotojams, kad būtų pagerintos jų žinios apie medžio panaudojimo galimybes;

69.    pripažįsta, kad tvariu tvarkymu viso miško produktų gyvavimo ciklo metu galima smarkiai prisidėti prie žaliosios ekonomikos tikslų, ypač susijusių su klimato kaitos švelninimo politika ir efektyviu išteklių naudojimu;

70.    mano, kad valstybės narės turėtų skatinti tvariai naudoti miško produktus statybos sektoriuje, įskaitant jų naudojimą statant labiau įperkamus namus iš tvariais būdais gautų žaliavų;

71.    pabrėžia tradicinio didelės pridėtinės vertės panaudojimo, vis dar turinčio didelių galimybių augti, pvz., medžio panaudojimo statybose ir pakavime, svarbą;

72.    pažymi, kad dėl dabartinės technologijų pažangos galima statyti didelio gyvenamojo ploto būstus daugiausia iš medžio ir taip smarkiai sumažinti išmetamo CO2 kiekį statybų sektoriuje;

73.    pažymi, kad medienos naudojimo statybos tikslais taisyklės įvairiose valstybėse narėse skiriasi; todėl ragina įsipareigoti priimti ES taisykles, kuriomis skatinama naudoti daugiau medienos pastatuose;

74.    ragina valstybes nares kurti iniciatyvas, kad paremtų žinių ir technologijų perdavimą, ir visiškai išnaudoti esamas ES programas, kuriomis remiami moksliniai tyrimai ir inovacijos miškininkystės ir su miškais susijusiame sektoriuje;

75.    pažymi, kad moksliniuose ir technologiniuose tyrimuose yra didelių spragų, susijusių su miškininkystės pritaikymu sprendžiant klimato kaitos problemą, įskaitant mokslinius tyrimus dėl didėjančio kenkėjų ir ligų skaičiaus poveikio, keliančio rimtą grėsmę Europos miškams ir su miškais susijusiems sektoriams;

76.    ragina valstybes nares ir Komisiją imtis veiksmų, kad būtų didinamas informuotumas apie Europos miškų ir miškininkystės ekonominį, aplinkos ir socialinį vaidmenį ir apie tvarios su mišku susijusios bioekonomikos ir medienos, kaip vienos iš svarbiausių ES atsinaujinančiųjų žaliavų, svarbą;

77.    mano, kad svarbu skatinti mokslinius tyrimus, susijusius su racionaliu biomasės naudojimu ir greitai augančių energetinių augalų auginimu, ir sukurti modelį, kuriuo ekonominiu požiūriu būtų skatinama naudoti biomasės atliekas;

Pasauliniai uždaviniai. Aplinkos apsauga ir klimato kaita

78.    pabrėžia, kad tvari miškotvarka daro teigiamą poveikį biologinei įvairovei ir klimato kaitos švelninimui ir gali sumažinti miškų gaisrų, kenkėjų ir ligų pavojų;

79.    pažymi, kad reikėtų išsamiau išnagrinėti ir kitas temas, būtent žolėdžių populiacijos pertekliaus problemą, miškų sveikatą ir tvarios medienos gamybą, miškų genetinius išteklius, priemones, kurios padėtų užkirsti kelią miškų gaisrams ir kovoti su jais, išvengti dirvos erozijos ir atkurti augalinę dangą;

80.    pripažįsta, kad trumpos rotacijos miškininkystė galėtų suteikti galimybę išgauti tvarios medienos biomasę, užtikrinant reikalingą teritorinę priežiūrą – taip būtų mažinama dirvos erozijos, atidėtos ar apleistos žemės nuošliaužų rizika;

81.    ragina Komisiją ir valstybes nares imtis konkrečių veiksmų siekiant Aichi 5 tikslo, pagal kurį reikalaujama, kad iki 2020 m. visų natūralių buveinių, įskaitant miškus, nykimas būtų sumažintas mažiausiai perpus ir, kai įmanoma, beveik visiškai sustabdytas, be to, turėtų būti gerokai sumažintas natūralių buveinių būklės blogėjimas ir suskaidymas;

82.    pažymi, kad, siekiant strategijos „Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų „Inovacijų sąjunga“ ir „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ tikslų, reikia skatinti bioekonomiką kaip esminę sudedamąją išmanaus ir ekologiško augimo Europoje dalį ir kad, plėtojant bioekonomiką, svarbus vaidmuo tenka medienos žaliavai;

83.    mano, kad svarbu populiarinti bioekonomikos sąvoką paisant žaliavų tiekimo tvarumo ribų, kad būtų skatinamas miškų grandinių ekonominis gyvybingumas pasitelkiant naujovių ir technologijų perdavimą;

84.    ragina skirti didesnę paramą įvairiems miško produktams, užtikrinant, kad skirtingų tipų miško produktų paklausa būtų suderinta ir įvertinta atsižvelgiant į tvaraus tiekimo potencialą ir kitas ekosistemos funkcijas ir miškų teikiamas paslaugas;

85.    yra labai susirūpinęs dėl spartaus (dažnai neteisėto) miškų naikinimo pasaulyje, ypač besivystančiose šalyse;

86.    remia mechanizmus, kuriais skatinama plėtoti miškininkystę visame pasaulyje pereinant prie tvaresnio naudojimo, ir šiuo klausimu pirmiausia remiasi ES medienos reglamentu(4), kuriuo siekiama kovoti su neteisėtu miškų kirtimu ir neteisėtos medienos įvežimu į Europos rinkimą iš trečiųjų šalių, ir medienos importo į Europos bendriją licencijavimo sistema (FLEGT)(5) bei susijusiais savanoriškais partnerystės susitarimais;

87.    ragina Komisiją paskelbti laukiamą ES medienos reglamento veikimo ir veiksmingumo peržiūrą ir pabrėžia, kad naujas reglamentas turėtų būti proporcingas ir jame turėtų būti numatyti būdai, kaip būtų galima sumažinti nereikalingas sąnaudas ir ataskaitų teikimo reikalavimus Europos miškingų vietovių savininkams ir miškininkams;

88.    atsižvelgdamas į dėl pasaulinio atšilimo ir klimato kaitos kylančias problemas, mano, kad ekosistemos ir rūšių populiacijos turi būti sveikos, biologiniu požiūriu įvairios ir tvirtos, kad išliktų atsparios;

89.    šiuo klausimu pabrėžia tinklo „Natura 2000“ teritorijų, kuriose dėl jų išskirtinių gamtos išteklių galima nuolat kurti aplinkos ir kultūros požiūriu aukštos kokybės miško produktus ir paslaugas, teikiamas galimybes;

90.    pabrėžia sveikų miškų ekosistemų svarbą užtikrinant buveines gyvūnams ir augalams, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad į apsaugą orientuoti teisės aktai, tokie kaip ES buveinių direktyva, daro poveikį miškotvarkos sprendimams ir turi būti įgyvendinami proporcingai;

91.    pripažįsta miškų svarbą vystant susijusius sektorius ir pabrėžia, kad šiuo klausimu svarbu remti medingų medžių, kurie prisideda prie apdulkinimo proceso, augintojus;

92.    mano, kad tam tikros problemos, būtent nelegalaus kirtimo, yra ištikusios miškininkystės pramonę visame pasaulyje, todėl ragina Europos Komisiją didinti paramą miškininkystės pramonei atitinkamose tarptautinėse institucijose;

93.    pažymi, kad didėja biomasės, ypač medienos, paklausa, todėl palankiai vertina Komisijos ir valstybių narių pastangas remti besivystančių šalių priemones, kuriomis siekiama gerinti miškininkystės politiką ir teisės aktus, pirmiausia įgyvendinant programą REDD+(6) (dėl miškų naikinimo ir nykimo susidarančio išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo programą);

94.    ragina Komisiją parengti veiksmų planą dėl miškų naikinimo ir nykimo, kad būtų įgyvendinami Komisijos komunikate dėl miškų naikinimo nustatyti tikslai, kaip raginama septintojoje aplinkosaugos veiksmų programoje; mano, kad svarbu ne tik numatyti esamų miškų išsaugojimą ir tvarkymą, bet ir iškirstų miškų atkūrimą;

95.    mano, kad taip pat reikia atkreipti dėmesį į plataus masto miškų atkūrimo vietovėse, nukentėjusiose nuo pasikartojančių miškų gaisrų, būtinybę;

Įgyvendinimas ir ataskaitų teikimas

96.    primena, kad ES miškų strategijos įgyvendinimas turėtų būti daugiametis koordinuotas procesas, kurio metu turėtų būti atsižvelgiama į Parlamento nuomonę, ir kad strategija turėtų būti įgyvendinama veiksmingai, darniai ir nebiurokratiškai;

97.    apgailestauja, kad įgyvendinimas iš dalies jau prasidėjo Parlamentui dar nepriėmus savo pozicijos, ir mano, kad tai neatitinka Komisijos strategijoje nurodyto siekio geriau koordinuoti su mišku susijusią politiką;

98.    mano, kad naujojoje strategijoje turi būti nustatytos Europos Sąjungos ir valstybių narių strategijų ir finansavimo planų sąsajos ir nuosekliau apibrėžtas tarpsektorinės veiklos planavimas, finansavimas ir įgyvendinimas;

99.    ragina integruotai, struktūrizuotai ir subalansuotai įgyvendinti strategiją;

100.  todėl mano, jog reikėtų sustiprinti Miškų nuolatinio komiteto įgaliojimus ir suteikti jam daugiau išteklių, kad Komisija galėtų pasinaudoti visa valstybių narių praktine patirtimi, ES lygmeniu įgyvendindama naują ES miškų strategiją; ragina Komisiją pakankamai iš anksto pasitarti su Miškų nuolatiniu komitetu prieš pateikiant bet kokią iniciatyvą ar bet kokį dokumento projektą, kurie darytų poveikį miškotvarkai ir su mišku susijusiems pramonės sektoriams;

101.  pabrėžia svarbų Miškininkystės ir kamštienos pilietinio dialogo grupės ir kitų susijusių suinteresuotų subjektų vaidmenį ir ragina deramai įtraukti juos įgyvendinant šią strategiją;

102.  mano, kad miškų problemos yra horizontalios, todėl rengdamos bet kokią priemonę, kuri galėtų turėti poveikio tvarios miškotvarkos ir susijusių pramonės šakų specifikai, įvairios Europos Komisijos tarnybos turi bendradarbiauti tarpusavyje; todėl ragina Aplinkos generalinį direktoratą, Klimato politikos generalinį direktoratą, Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinį direktoratą, Energetikos generalinį direktoratą, Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinį direktoratą ir kitus susijusius generalinius direktoratus strategiškai bendradarbiauti, kad pagerinus koordinavimą ir bendravimą būtų užtikrintas veiksmingas strategijos įgyvendinimas;

103.  mano, kad, atsižvelgiant į Komisijos prioritetus dėl ekonomikos augimo, užimtumo ir investicijų, įgyvendinant naują ES miškų strategiją kaip prioritetus taip pat reikėtų nustatyti miškų sektoriaus konkurencingumo ir tvarumo skatinimą, kaimo ir miesto vietovių rėmimą, žinių bazės plėtojimą, miškų apsaugą ir jų ekosistemos funkcijų išsaugojimą, koordinavimo ir komunikacijos skatinimą ir medienos ir miškų produktų ne iš medienos naudojimą;

104.  ragina Komisiją papildyti strategiją tvirtu veiksmų planu, kuriame būtų numatytos konkrečios priemonės, ir kasmet teikti Parlamentui ataskaitas dėl pažangos, padarytos įgyvendinant konkrečius šios strategijos veiksmus;

105.  pritaria išplėstinio komiteto – sudaryto iš AGRI, ENVI ir ITRE komitetų – sušaukimui, kad būtų galima sudaryti sąlygas subalansuotiems naujos ES miškų strategijos įgyvendinimo pažangos svarstymams;

106.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

Priimti tekstai, P6_TA(2006)0068.

(2)

FOREST EUROPE – Ministrų konferencija dėl Europos miškų apsaugos – tarpvalstybinis derybų komitetas, įsteigtas teisiškai privalomam susitarimui dėl Europos miškų sudaryti: http://www.foresteurope.org/.

(3)

Žr. adresu: http://www.forestnegotiations.org/.

(4)

2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos.

(5)

2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2173/2005 dėl FLEGT licencijavimo schemos medienos importui į Europos bendriją sukūrimo (FLEGT (angl. Forest Law Enforcement, Governance and Trade) – miškų teisės aktų vykdymas, miškų valdymas ir prekyba mediena).

(6)

Dėl miškų naikinimo ir nykimo susidarančio išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo programa: http://unfccc.int/methods/redd/items/7377.php.


PAGRINDIMAS

Miškai ir miškininkystė yra geras papildomas ekonomikos ramstis, o kartu ir geriausias gyvenimo kokybės, tvarumo, darbo vietų ir papildomos vertės garantas. Miškininkystės sektoriui, kuriame sukurta daugiau kaip 3,5 mln. darbo vietų, tenka trečia vieta pagal užimtumą Europoje – iš karto po metalo ir maisto produktų pramonės sektorių. Daugiau kaip 451 820 su mišku susijusių įmonių didina ekonomikos augimą 7 proc., o nukertama tik 60 proc. kasmet ataugančių miškų.

Mediena yra svarbus išteklius; ekonominė jo reikšmė kaimo vietovėms yra didelė. Miškininkystės įmonėms ir daugiau kaip 16 mln. miškų savininkų atidžiai prižiūrint ir tvarkant Europos miškus užtikrinama tvari ekologinė, ekonominė ir socialinė jų funkcija. Daugiau kaip 50 proc. Europos miškų priklauso privatiems subjektams.

Tvarus miškų tvarkymas yra ilgalaikė miškų išsaugojimo būsimoms kartoms garantija – tai visiškai atitinka 1992 m. Rio de Žaneire vykusios JT konferencijos aplinkos apsaugos klausimais koncepciją: „Tvarus vystymasis atitinka šiandieninės kartos poreikius ir nemažina būsimų kartų galimybių tenkinti savo poreikius ir rinktis gyvenimo būdą.

Remdamasi šiais skaičiais ir koncepcijomis, pranešėja pristato pranešimą, kuriuo turėtų būti toliau stiprinamas visuomeninis, ekonominis ir ekologinis miškų ir miškininkystės sektoriaus vaidmuo ir kuriame daugiausia dėmesio skiriama tvariai medienos žaliavai kaip svarbiam Europos ištekliui.

Kadangi daugelis ES politikos sričių, pvz., energetikos, aplinkos ir klimato apsaugos politika, turi įtakos miškų tvarkymui, pranešėjos nuomone, naujoje ES miškų strategijoje daug dėmesio būtina skirti geresniam koordinavimui, kad miškininkystė ir miškai būtų labiau akcentuojami pavieniuose Europos strategijos dokumentuose ir kad būtų galima pasiekti darnesnį požiūrį. Itin didelį susirūpinimą šiuo atžvilgiu kelia paralelinė, skirtinga Komisijoje taikoma praktika. Todėl, siekiant paprastinti ir gerinti reglamentavimą, atidžiau reikėtų išnagrinėti ir Komisijos vidaus struktūras. Šio skirtingo požiūrio Komisijoje būtų galima išvengti stiprinant Miškų nuolatinį komitetą.

Be to, pranešėjos nuomone, negalima miškų savininkams ir miškininkams užkrauti didesnės biurokratinės naštos. Ji aiškiai nepritaria privalomiems miškų tvarkymo planams ir ryžtingai prieštarauja tam, kad rengti „Natura 2000“ planus būtų pavesta miškų savininkams. Be to, ji mano, kad tvarumo kriterijai turi prilygti kokybės kriterijui ir visada turi būti taikomi visam sektoriui. Atsižvelgiant į Europos miškų įvairovę, negalima parengti visiems tinkamo vieno kriterijų rinkinio. Šiuo atžvilgiu pranešėja aiškiai remia Forest Europe pastangas parengti Europos miškų konvenciją.

Pranešėja taip pat mano, kad siekiant geresnio koordinavimo ypatingą dėmesį reikėtų skirti moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, nes naujos veiksmingos gamybos galimybės ir produktų idėjos gali būti naudingos visam miškų sektoriui ir susijusioms pramonės šakoms. Be to, išnaudojant bioekonomikos inovacijų galimybes ir ją plėtojant, taip pat tvariai naudojant žaliavas bus labai prisidedama prie aplinkos ir klimato apsaugos.

Be neabejotinos miškų tvarkymo svarbos kaimo vietovėms, pranešėjai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad miškai taip pat tvarkomi mieste ir itin daug darbo vietų susijusiose pramonės šakose sukuriama miestų erdvėje. Didėjant visuomenės urbanizacijai vis labiau trūksta žinių apie miškus, miškininkystę ir jų svarbą gerovei ir darbo vietoms. Taigi, laikantis principo „Klasė miške – miškas klasėje“, taip pat turėtų būti skatinamos iniciatyvos, kuriomis mažinamas miesto ir miško atotrūkis.

Baigdama pranešėja norėtų dar kartą pabrėžti, kad ji suinteresuota nebiurokratišku naujos ES miškų strategijos įgyvendinimu, ir tuo, kad ši strategija netaptų papildoma našta sektoriui, bet jį sustiprintų.


Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ (25.2.2015)

pateikta Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui

dėl naujos ES miškų strategijos – miškams ir su mišku susijusiam sektoriui

(2014/2223(INI))

Nuomonės referentas: Francesc Gambús

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl naujos Europos miškininkystės strategijos ir pabrėžia, kad svarbu, jog miškų apsaugos ir valdymo paskatos taptų esmine jo dalimi; atsižvelgdamas į subsidiarumo principą, pabrėžia, kad reikia turėti visuotinę, holistinę, nuoseklią, bendrą strategiją, siekiant sustiprinti daugiafunkcį miškų ir miškų sektoriaus vaidmenį ES ekonominės, socialinės ir aplinkosauginės miškų sektoriaus teikiamos naudos požiūriu, taip pat siekiant išvengti miškų nelaimių ir jas valdyti;

2.  pripažįsta, kad Europos miškai, sugerdami ir sulaikydami 10 proc. ES anglies dioksido išlakų, yra nepaprastai vertingi biologinės įvairovės ir jų teikiamų ekosistemų paslaugų atžvilgiu, įskaitant vandens sulaikymą, apsaugą nuo potvynių, ir be kita ko, kovos su klimato kaita švelninimą, bet tuo neapsiribojant; todėl mano, kad laikantis 2020 m. biologinės įvairovės strategijoje ir 7-ojoje aplinkosaugos veiksmų programoje numatytų tikslų miškams turėtų būti taikoma aukšto lygio apsauga ir turi būti pagerinta miško rūšių ir buveinių išsaugojimo būklė; pabrėžia galimybes, kurias šiuo atžvilgiu užtikrina didelę dalį Europos miškų apimantis tinklas „Natura 2000“;

3.  pabrėžia, kad Sąjunga susitarė, jog iki 2020 m. biologinės įvairovės nykimas ir ekosistemų paslaugų, įskaitant apdulkinimą, blogėjimas turi būti sustabdytas, ekosistemos ir jų paslaugos turi būti išlaikomos ir mažiausiai 15 proc. sunykusių ekosistemų turėtų būti atkurta; priduria, kad Sąjunga taip pat pritarė, jog miškų valdymas turi būti tvarus, miškai, jų biologinė įvairovė ir jų užtikrinamos paslaugos turi būti apsaugoti ir kiek galima plėtojami, kad turi būti padidintas miškų atsparumas klimato kaitai, gaisrams, audroms, kenkėjams ir ligoms; be to, pabrėžia, kad todėl būtina parengti ir įgyvendinti atnaujintą Sąjungos miškų strategiją, pagal kurią sprendžiami įvairūs miškams keliamų reikalavimų ir jų teikiamos naudos klausimai ir kuria padedama laikytis strategiškesnio požiūrio į miškų apsaugą ir puoselėjimą, be kita ko, užtikrinant tvarų miškų valdymą(1);

4.  teigia, kad siekiant deramai įgyvendinti strategiją, būtinas konkretus ilgalaikis veiksmų planas, kuriuo pabrėžiama miško medienos mobilizavimo ir tausaus naudojimo svarba, siekiant sukurti pridėtinę vertę ir darbo vietų, tuo pačiu suteikiant būdą stiprinti privačias miškininkystės įmones ir remti organizuotas miško savininkų grupes;

5.  ragina Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti galimybę įvesti visai ES taikytinus tikslus dėl miškų ploto, siekiant išplėsti dabartinius miškus, pažaboti jų naikinimą ir pagerinti esamų miškų ir miškingų vietovių kokybę; rekomenduoja padidinti miškų plotus, ypač tose teritorijose, kurios netinka maisto produktų gamybai ir visų pirma yra arti miestų teritorijų, kad būtų sumažintas neigiamas karščio poveikis, tarša ir sustiprintas žmonių ryšys su mišku; pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu reikalingas kruopštus planavimas; mano, kad miškai neturėtų būti laikomi tik anglies dioksido absorbentais, siekiant subalansuoti išlakų didėjimą kituose ekonomikos sektoriuose;

6.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis konkrečių veiksmų siekiant Aičio 5 tikslo, pagal kurį reikalaujama, kad iki 2020 m. visų natūralių buveinių, įskaitant miškus, nykimas būtų sumažintas mažiausiai perpus ir, kai įmanoma, beveik visiškai sustabdytas, be to, būtų gerokai sumažintas natūralių buveinių būklės blogėjimas ir suskaidymas(2);

7.  mano, kad pirmenybė turėtų būti teikiama moksliniams tyrimams, kadangi naujos idėjos gali būti naudingos visam sektoriui;

8.  skatina medžių sodinimą miestuose kaip būdą aplinkosaugos problemoms, susijusioms su miestų tarša ir kultūriniais kraštovaizdžiais, spręsti, pvz., vasarą suteikiant pavėsį ir sumažinant oro temperatūrą esant karščio bangoms;

9.  palankiai vertina 2013 m. liepos mėn. Komisijos paskelbtą tyrimą dėl ES vartojimo poveikio miškų naikinimui; apgailestauja, kad nepaisant 2009 m. balandžio 23 d. rezoliucijoje(3) nurodyto Parlamento prašymo tyrime nenagrinėjamas miškų alinimo klausimas; ragina Komisiją teikti pasiūlymus siekiant sumažinti tyrime nurodytą poveikį ir prisidėti prie ES ir tarptautinių aplinkos apsaugos tikslų ir įsipareigojimų tvaraus vystymosi srityje; šiuo tikslu ragina Komisiją skelbti ES veiksmų planą dėl miškų naikinimo ir alinimo, kaip skatinama 7-osios aplinkosaugos veiksmų programoje (4);

10. ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę skatinti miškų valdymą mokant už ekosistemų paslaugas, atsižvelgiant į medienos, kaip atsinaujinančios ir klimatui nekenkiančios žaliavos, svarbą ir su miškais susijusių vertės grandinių vaidmenį; pažymi, kad tvarus miškų valdymas teigiamai veikia biologinę įvairovę, klimatą ir miškų apsaugą, didina atsparumą gaisrams, audroms, kenkėjams, ligoms ir yra itin svarbus ekonominei plėtrai, ypač kaimo vietovėse ir atokiuose regionuose;

11. ragina daugiau dėmesio skirti miškų ploto didinimui ir tvarių miško ekosistemų išsaugojimui bei kūrimui taikant papildomus, gamtą tausojančius miškininkystės būdus; mano, kad racionalus miško išteklių naudojimas turėtų būti veiksmingiau užtikrinamas prižiūrint kirtavietę, optimizuojant įmonių vykdomą veiklą ir naudojant visas kitas veiksmingas priemones;

12. pabrėžia, kad vadovaujantis moksliniais tyrimais tvarkomi miškai sugeria daugiau CO2, nei netvarkomi miškai; todėl pripažįsta tvarkomų miškų svarbų vaidmenį švelninant klimato kaitos poveikį ir kuriant darbo vietas kaimo vietovėse; pabrėžia tvaraus miškų valdymo svarbą didinant ES miškų anglies sekvestracijos galimybes(5);

13. primindamas, kad iki šiol nėra jokios konkrečios miškų gaisrų prevencijos politikos, pabrėžia, kad ypač Viduržemio jūros regione miškų gaisrai yra nuolat pasikartojantis reiškinys, kuris yra klimato kaitos priežastis ir pasekmė; pažymi, kad audrų, miškų gaisrų ir marų tikimybę galima sumažinti pasitelkiant patobulintus ir aktyvius miškininkystės metodus, pavyzdžiui, gyvulių ganymą ir agrarinės miškininkystės veiklą laikantis bendrosios žemės ūkio politikos;

14. mano, kad svarbu ne tik numatyti esamų miškų išsaugojimą ir valdymą, bet ir iškirstų miškų atkūrimą; mano, kad taip pat reikia atkreipti dėmesį į plataus masto miškų atkūrimo vietovėse, nukentėjusiose nuo pasikartojančių miškų gaisrų, būtinybę;

15. yra susirūpinęs dėl ryškėjančios tendencijos vertinti miškus daugiausia ekonominiu požiūriu ir vertinti juos tik dėl jų teikiamos medienos, neatsižvelgiant į labai svarbius jų teikiamus aplinkos apsaugos ir socialinius privalumus; pabrėžia, kad reikia sistematiškiau nustatyti miškų ekosistemų paslaugų vertę ir atsižvelgti į ją priimant sprendimus viešajame ir privačiame sektoriuose;

16. pabrėžia, kad kovojant su neigiamu plintančių svetimų invazinių rūšių, kenkėjų ir ligų poveikiu tarpvalstybiniu mastu, būtina stiprinti ES mechanizmus ir visapusiškai jais naudotis;

17. atsižvelgdamas į tai, kad miškų dydis ir požymiai smarkiai skiriasi – miškai užima daugiau nei pusę teritorijos kai kuriose valstybėse narėse, pabrėžia, kad tvariai valdomi miškai yra ypač svarbūs kuriant papildomą vertę vietos ir regioniniu lygmeniu ir užtikrinant darbo vietas kaimo vietovėse, o kartu yra svarbus įnašas į aplinkos apsaugą;

18. palankiai vertina tai, kad naujojoje strategijoje paminėta miško kenkėjų problema; tačiau, atsižvelgdamas į naujus teisės aktus dėl svetimų invazinių rūšių ir galimo jų poveikio miškams, laikosi nuomonės, kad Komisija turėtų pasiūlyti papildomų finansinių priemonių, padėsiančių paveiktoms vietovėms kovoti pirmiausia su nuolatinėmis ar naujomis svetimomis invazinėmis rūšimis;

19. atsižvelgdamas į tai, kad kai kurie didžiausi Sąjungos biomasės ištekliai randami rečiausiai apgyvendintuose ir labiausiai nutolusiuose regionuose, mano, kad būtina, jog strategijoje būtų visapusiškai atsižvelgta į tų rečiau apgyvendintų ir labiau nutolusių regionų ypatumus;

20. laikosi nuomonės, kad strategijoje daugiau dėmesio turėtų būti skiriama medžių ligų problemai, kaip antai ąžuolų nykimui, dėl kurio nyksta kamštinių ąžuolų plantacijos Portugalijoje, Prancūzijoje ir Ispanijoje, taip pat daromas poveikis specialioms apsaugos teritorijoms ir biosferos rezervatams; mano, kad siekiant kovoti su medžių ligomis Komisija turėjo į strategiją įtraukti veiksmingas priemones ir konkrečius išteklius, o ne tik susijusius su kaimo plėtra;

21. pabrėžia, kad numatomas medienos paklausos augimas yra ir galimybė, ir iššūkis miškams ir visiems su mišku susijusiems sektoriams, ypač dėl to, kad tikimasi, jog dėl klimato kaitos miškus dažniau ir smarkiau niokos sausros, gaisrai, audros ir kenkėjai; tuo pačiu primena, kad būtina apsaugoti miškus nuo šių didėjančių grėsmių ir suderinti jų gamybines ir apsaugines funkcijas;

22. pabrėžia, kad būtina skubiai išsiaiškinti, kokį šiltnamio efekto poveikį daro įvairūs miško biomasės naudojimo būdai energijai gaminti, ir nustatyti naudojimo būdus, kuriais galima pasiekti didžiausią švelninimo poveikį laikantis deramų politikos sričiai taikomų terminų;

23. atsižvelgdamas į gaisrų prevenciją, palankiai vertina veiksmus, kurių imtasi kai kuriose valstybėse narėse įvedant laikinus draudimus statyti gaisrų nuniokotose žemėse, kad būtų išvengta padegimų, kuriais siekiama vėliau naudoti žemę;

24. mano, kad svarbu skatinti bioekonomikos sąvokos įgyvendinimą paisant žaliavų tiekimo tvarumo ribų, skatinti miškų grandinių ekonominį gyvybingumą pasitelkiant naujovių ir technologijų perdavimą ir šiuo tikslu skirti didesnę paramą įvairiems miško produktams, užtikrinant, kad skirtingų tipų miško produktų paklausa būtų suderinta ir įvertinta atsižvelgiant į tvaraus tiekimo potencialą ir kitas ekosistemos funkcijas ir miškų teikiamas paslaugas; pabrėžia svarbų bioekonomikos vaidmenį siekiant naujų Komisijos prioritetų, susijusių su ekonomikos augimu, užimtumu ir investicijomis;

25. mano, kad reikėtų skatinti keisti naftos produktus ar daug šilumos sunaudojančias žaliavas mediena ir nukirsto medžio produktais, vadovaujantis mokslinių tyrimų ir technologijų pažanga, nes tai gali padėti švelninti klimato kaitą ir kurti naujas darbo vietas;

26. pabrėžia, kad medienos ir kitų medžiagų, pvz., kamštienos, aplinkai nežalingų cheminių medžiagų ir tekstilės pluošto, tvari gamyba atlieka svarbų vaidmenį plėtojant tvarias ekonomikos koncepcijas ir kuriant žaliąsias darbo vietas;

27. pabrėžia, kad norint pasiekti ES kovos su klimato kova tikslus ypač svarbu, kad mediena būtų naudojama kuo efektyviau laikantis pakopinio naudojimo principo; ragina Komisiją užtikrinti veiksmingą medienos išteklių naudojimą ES kovos su klimato kaita ir energetikos srityse;

28. dar kartą ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl kietosios ir dujinės biomasės tvarumo kriterijų atsižvelgiant į šiltnamio efektą sukeliančių dujų gyvavimo ciklą, kad būtų galima apriboti neefektyvų biomasės išteklių naudojimą; ragina paisant ES kovos su klimato kaita politikos priemonių patikslinti ir apriboti biomasės deginimo prielaidą dėl neutralumo anglies dioksido požiūriu;

29. pabrėžia, kad reikia atkreipti dėmesį į galimybę pakartotinai ir veiksmingai naudoti miškų išteklius ir medieną, siekiant mažinti ES prekybos balanso deficitą, geriau užtikrinti, kad ES užtektų savų medienos išteklių, didinti miškų sektoriaus konkurencingumą, prisidėti prie netvaraus valdymo mažinimo, aplinkos saugojimo ir miškų ES nepriklausančiose šalyse naikinimo stabdymo;

30. mano, kad ES turėtų teikti pirmenybę vietos medienai, nukirsto medžio produktams ar miško biomasei, o ne medienai, importuojamai iš už ES ribų, kad būtų sumažintas anglies dioksido išmetimo rodiklis, kurio priežastis – užjūrio transportas, ir skatinti tvarią vietos gamybą;

31. aktyviai pritaria tausiam medienos išteklių naudojimui ir prieštarauja teisiškai privalomoms medienos naudojimo prioritetų nustatymo taisyklėms, nes, viena vertus, jais apribojama energetikos rinka ir naujų bei pažangių biomasės panaudojimo būdų kūrimas, ir, kita vertus, daugelyje nutolusių ir kaimo vietovių tai neįmanoma; šiuo atžvilgiu remia atvira rinka pagrįstą požiūrį, pagal kurį skirtingi subjektai gali plėtoti pažangiųjų iš medienos pagamintų medžiagų ir cheminių medžiagų, kurios, kaip numatoma, bus labai svarbios ES bioekonomikoje, potencialą;

32. yra labai susirūpinęs dėl miškų naikinimo pasauliniu mastu spartos, ypač besivystančiose šalyse ir kurią dažnai lemia neteisėta medienos ruoša; ragina Komisiją ir valstybes nares iš esmės peržiūrėti ES medienos reglamentą, taip pat miškų teisės aktų vykdymo, valdymo ir prekybos licencijavimo schemą dėl medienos importo, siekiant užkirsti kelią neteisėtai prekybai mediena, kuri kelia grėsmę miško ekosistemoms ir daro neigiamą poveikį Europos prekiautojų mediena konkurencingumui; siūlo naudoti ar pakoreguoti susijusias viešųjų pirkimų taisykles, kuriomis galėtų būti skatinama pirkti deramai sertifikuotą medieną ir nukirsto medžio produktus;

33. primena, kad iki 2020 m. ir atsižvelgiant į tvarų miškų valdymą, miškų valdymo planai ar lygiavertės priemonės turėtų būti sudaromi visiems didesniems nei tam tikro dydžio valstybiniams miškams ir miško valdoms, finansuojamiems pagal ES kaimo plėtros politiką; ragina valstybes nares stebėti ir skatinti miškų valdymo planų įgyvendinimą, nesukuriant nereikalingos administracinės naštos ir atsižvelgiant į proporcingumo, subsidiarumo principus ir principą „Visų pirma galvokime apie mažuosius“;

34. pabrėžia, kad būtina spręsti pasaulinio masto problemas pasauliniuose daugiašaliuose forumuose; primygtinai ragina Komisiją imtis vadovaujamo vaidmens tobulinant tvarią miškų politiką pasauliniu mastu, siekiant mažinti netvarų valdymą ir neteisėtą prekybą, saugoti aplinką ir mažinti miškų naikinimą visame pasaulyje; šiuo tikslu ragina Komisiją skelbti ES veiksmų planą dėl miškų naikinimo ir alinimo, kaip skatinama 7-osios aplinkosaugos veiksmų programoje(6);

35. pažymi, kad medienos naudojimo statybos tikslais taisyklės skirtingose valstybėse narėse skiriasi; todėl ragina įsipareigoti priimti ES taisykles, kuriomis skatinama naudoti daugiau medienos pastatuose;

36. palankiai vertina tai, kad Komisija pabrėžia miškų genetinės įvairovės apsaugos ir didinimo svarbą, ir akcentuoja, kaip rodo naujausi moksliniai tyrimai, genetiškai įvairių medžių populiacijų gebėjimą prisitaikyti prie klimato kaitos;

37. pripažįsta teigiamą medžių ir miškų poveikį žmogaus fizinei ir dvasinei sveikatai ir skatina savivaldos institucijas išlaikyti ir gerinti viešojo transporto ryšius tarp miesto teritorijų ir miškų, kad būtų pagerintos galimybės pasiekti miškus ir miškingas vietoves;

38. ragina valstybes nares įtraukti specialias biologinės įvairovės priemones, ypač konkrečias priemones saugomoms rūšims ir natūralioms buveinėms išsaugoti, siekiant gerinti jų būklę „Natura 2000“ teritorijose ir už jų ribų, priimant ir įgyvendinant jų miškų valdymo planus;

39. pritaria Komisijos ketinimui kartu su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais nustatyti didelio užmojo, objektyvius ir įrodomus tvaraus miškų valdymo kriterijus ir rodiklius, turint omenyje „Forest Europe“ (Ministrų konferencijos dėl Europos miškų apsaugos) veiklos rezultatus ir atsižvelgiant į Europos miškų tipų įvairovę; ragina Komisiją paskelbti laukiamą ES Medienos reglamento veikimo ir veiksmingumo peržiūrą;

40. mano, kad svarbu skatinti mokslinius tyrimus, susijusius su racionaliu biomasės naudojimu ir greitai augančių energetinių augalų auginimu, ir sukurti modelį, kuriuo ekonominiu požiūriu būtų skatinama naudoti biomasės atliekas;

41. pabrėžia didelę miškų rekreacinę vertę, kurią įrodo ir visuomenės nuomonės apklausų rezultatai; primena, kad tai vienas iš svarbiausių miškų ir miškingų vietovių pranašumų Europos Sąjungos piliečiams;

42. pripažįsta, kad trumpos rotacijos miškininkystė suteiktų galimybę išgauti tvarios medienos biomasę, užtikrinant reikalingą teritorinę priežiūrą – taip būtų mažinama dirvos erozijos, atidėtos ar apleistos žemės nuošliaužų rizika;

43. susirūpinęs pažymi, kad dėl didėjančios biomasės, ypač medienos, paklausos besivystančiose šalyse, kuriose išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nėra skaičiuojamas pagal Kioto protokolą, gali būti pradėtas spartus miškų naikinimas; pažymi, kad tai gali ne tik turėti įtakos dirvožemio kokybei, vandens ciklams ir biologinei įvairovei, tačiau ir sudaryti sunkumų įgyvendinant pasaulinius susitarimus, pvz., Biologinės įvairovės konvenciją ir JT bendrą dėl miškų naikinimo ir nykimo susidarančių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo besivystančiose šalyse programą (angl. REDD);

44. pripažįsta, kad tvariu valdymu viso miško produktų gyvavimo ciklo metu galima smarkiai prisidėti prie žaliosios ekonomikos tikslų, ypač susijusių su klimato kaitos švelninimo politika ir veiksmingu išteklių naudojimu; mano, kad šiuo tikslu valstybės narės turėtų skatinti tvarų miško produktų naudojimą statybos pramonėje;

45. primygtinai ragina valstybes nares taip formuoti savo miškininkystės politiką, kad būtų visapusiškai atsižvelgiama į miškų svarbą saugant biologinę įvairovę, užkertant kelią dirvožemio erozijai, sekvestruojant anglį, gryninant orą ir palaikant vandens ciklą;

46. ragina stiprinti Europos miškų išteklių, įskaitant visus medienos ir ne medienos miško produktus ir paslaugas, suderintą stebėseną, kaip racionalaus politikos kūrimo ir sprendimų priėmimo pagrindą; mano, kad todėl reikia priemonės, kuri pagrįsta esamais organais ir organizacijomis ir kuri mažindama kenksmingų medžiagų poveikį siektų atsparių ateities Europos miškų, įtraukiant riziką, kurią patiria miškai, į miškų ir žemės valdymą.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

24.2.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

63

4

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Margrete Auken, Pilar Ayuso, Zoltán Balczó, Catherine Bearder, Ivo Belet, Biljana Borzan, Lynn Boylan, Cristian-Silviu Bușoi, Nessa Childers, Birgit Collin-Langen, Mireille D’Ornano, Miriam Dalli, Seb Dance, Angélique Delahaye, Jørn Dohrmann, Ian Duncan, Stefan Eck, Bas Eickhout, Eleonora Evi, José Inácio Faria, Francesc Gambús, Elisabetta Gardini, Enrico Gasbarra, Gerben-Jan Gerbrandy, Jens Gieseke, Sylvie Goddyn, Matthias Groote, Françoise Grossetête, Andrzej Grzyb, Jytte Guteland, György Hölvényi, Anneli Jäätteenmäki, Jean-François Jalkh, Karin Kadenbach, Kateřina Konečná, Giovanni La Via, Peter Liese, Norbert Lins, Susanne Melior, Miroslav Mikolášik, Massimo Paolucci, Piernicola Pedicini, Bolesław G. Piecha, Marcus Pretzell, Frédérique Ries, Michèle Rivasi, Daciana Octavia Sârbu, Annie Schreijer-Pierik, Davor Škrlec, Renate Sommer, Tibor Szanyi, Claudiu Ciprian Tănăsescu, Glenis Willmott, Jadwiga Wiśniewska

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Paul Brannen, Nicola Caputo, Mark Demesmaeker, Esther Herranz García, Merja Kyllönen, Jo Leinen, Younous Omarjee, Marit Paulsen, Alojz Peterle, Sirpa Pietikäinen, Julia Reid, Bart Staes

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Andrew Lewer

(1)

2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1386/2013/ES dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“

(2)

2012 m. balandžio 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl biologinės įvairovės – mūsų gyvybės draudimo ir gamtinio turto. ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m. – Priimti tekstai, P7_TA(2012)0146.

(3)

2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl miškų naikinimo ir alinimo problemų sprendimo siekiant sustabdyti klimato kaitą ir biologinės įvairovės nykimą (OL C 184E, 2010 78, p. 4).

(4)

2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1386/2013/ES.

(5)

Žr. 2014 m. vasario 5 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos (Priimti tekstai, P7_TA(2014)0094): „pabrėžia, kad aktyvi miškininkystė, didinanti augimą ir anglies dioksido sugertį, yra svarbus ir ekonomiškai efektyvus būdas padėti siekti su klimatu susijusių tikslų; pažymi, kad kiekvienas papildomas miško kubinis metras, pasodintas aktyvaus žemės dirbimo priemonėmis, sugeria maždaug 1,3 tonos anglies dioksido; ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti miškų savininkams skirtas paskatas, kuriomis būtų aktyviai prisidedama prie didesnės naudos klimatui, pvz., sutelkiant dėmesį į regionines priemones, kuriomis skatinamas ilgalaikis miško kūrimas ir anglies dioksido sugertis“.

(6)

Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1386/2013/ES dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m.


Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ (24.2.2015)

pateikta Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui

dėl naujos ES miškų strategijos – miškams ir su mišku susijusiam sektoriui

(2014/2223(INI))

Nuomonės referentas: Marek Józef Gróbarczyk

PASIŪLYMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad atsakomybė už miškininkystę tenka tik valstybėms narėms, kad privaloma laikytis subsidiarumo principo ir kad privaloma atsižvelgti į skirtingas valstybių narių regionų sąlygas, nuosavybės modelius ir prioritetus, taip pat kad ES turėtų susilaikyti nuo bet kokių naujų rinkos apribojimų miškams ir medienos produktams, kad būtų užtikrinti su mišku susijusios pramonės šakų vertės grandinės dalyvių nuosavybės principai ir jų galimybė laisvai dalyvauti rinkoje;

2.  palankiai vertina Komisijos komunikato dėl naujos ES miškų strategijos (COM(2013) 0659) priėmimą, nes jame pateikiama sistema, kurią taikant derinami valstybių narių veiksmai, kuriais skatinamas tvarus miškų valdymas ir kuriais įgyvendinamas jų daugiafunkcinis vaidmuo ekonominiu, socialiniu ir aplinkos apsaugos požiūriu;

3.  kadangi miškai skiriasi savo gamta ir dydžiu, strategijoje turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad miškai užima daugiau nei pusę kai kurių valstybių narių teritorijos;

4.  kadangi dalis didžiausių Sąjungos biomasės išteklių randama rečiausiai apgyvendintuose ir atokiausiuose Sąjungos regionuose, būtina, kad strategijoje būtų gerai atsižvelgiama į šių rečiau apgyvendintų regionų ypatumus;

5.  pripažįsta privalomą ES vaidmenį remiant nacionalines politikas, skirtas siekti aktyvaus ir daugiafunkcinio bei tvaraus miškų valdymo, įskaitant skirtingų rūšių miškų valdymą bei skirtas stiprinti bendradarbiavimą vis didėjančių tokių tarpvalstybinių grėsmių kaip miškų gaisrai, nelegalūs kirtimai, nelegalus miškų importas ir miškų kenkėjai, akivaizdoje; pabrėžia poreikį užtikrinti darną miškų klausimais visose ES politikos srityse, ypač srityse, susijusiose su žemės ūkiu, klimatu, biologine įvairove, atsinaujinančiais energijos šaltiniais, vandeniu, dirvožemiu, pramone ir konkurencingumu, moksliniais tyrimais ir inovacijomis bei efektyviu išteklių naudojimu; šiuo atžvilgiu pabrėžia tinklo „Natura 2000“ teritorijų, kuriose dėl jų išskirtinių gamtos išteklių galima nuolat kurti aplinkos ir kultūros atžvilgiu aukštos kokybės produktus ir paslaugas, svarbą;

6.  mano, kad įgyvendinant naująją miškų strategiją, turėtų būti kompensuotas konkrečių nuostatų, susijusių su miškininkystės politika, trūkumas ES sutartyje, kartu atsižvelgiant į valstybių narių kompetenciją šioje srityje, ir turėtų būti užtikrinta, kad ES ir valstybės narės politika dėl su miškų sektoriumi susijusių klausimų būtų suderinta tarptautiniu lygmeniu;

7.  pabrėžia svarbų Komisijos vaidmenį užtikrinant kuo ankstesnį ir tęstinį ES ir valstybės narės ekspertų dialogą bei įtraukiant į jį visus susijusius suinteresuotuosius subjektus, kad būtų lengviau užtikrinti darnų politikos formulavimą miško atžvilgiu;

8.  remia valstybių narių įsipareigojimą užtikrinti tvarų miško valdymą pagal Ministrų konferencijos dėl Europos miškų apsaugos kriterijus ir rodiklius kaip vieną iš pagrindinių dabartinės Europos miškų politinės programos elementų;

9.  palankiai vertina trijų tvarumo ramsčių (ekonominio, socialinio ir aplinkos) prioritetus kaip tvirtą pagrindą esminiam miškų ir efektyvaus išteklių naudojimo vaidmeniui, konkurencingumui didinti, užimtumui skatinti, miškininkystės ir ja paremtos pramonės vaidmeniui stiprinti bei užtikrinti ekologinius ciklus žaliojoje ekonomikoje; pripažįsta šių faktorių vaidmenį piliečių sveikatai;

10. primena, kad, pasak Europos Komisijos, 2009 m. bioekonomikos rinka buvo įvertinta daugiau nei 2 trln. eurų, joje buvo sukurta 20 mln. darbo vietų ir jos sudarė 9 proc. visų darbo vietų ES; pažymi, kad kiekvienu į bioekonomikos mokslinius tyrimus ir inovacijas pagal programą „Horizontas 2020“ investuotu euru bus sukuriama apie 10 eurų pridėtinės vertės; pabrėžia, kad miškų vaidmuo šiandienos ir ateities bioekonomikoje yra labai svarbus;

11. mano, kad siekiant ES miškų strategijoje numatyto tikslo – didinti miškų ir miškų sektoriaus įnašą į kaimo plėtrą, biologinę įvairovę, ūkio augimą ir darbo vietų kūrimą – privaloma visiškai atsižvelgti į miškų teikiamas ekonomines, socialines ir aplinkosaugos gėrybes ir paslaugas, įskaitant rekreacines ir turizmo paslaugas, ypač į svarbų gerai valdomų miškų ir miško žaliavų vaidmenį mažinant išmetamų CO2 dujų kiekį, kaupiant CO2 ir siekiant kurti bioekonomiką – svarbius ES klimato politikos elementus;

12. primena, kad miškų biomasė yra labai svarbus atsinaujinančios energijos šaltinių „sandėlys“ ir pastebi, kad Europos miškai šiuo metu absorbuoja ir sukaupia apie 10 proc. viso ES išmetamo CO2 kiekio, tuo gerokai prisidedant prie klimato kaitos mažinimo;

13. mano, kad turėtų būti raginama keisti naftos ir šilumines žaliavas mediena ir nukirstų medžių produktais atsižvelgiant į padarytą pažangą mokslinių tyrimų ir technologijų srityje – tai gali būti teigiama priemonė, padėsianti gauti daugiau naudos, pavyzdžiui, mažinant klimato kaitą ir kuriant darbo vietas;

14. pabrėžia poreikį atlikti ES teisės aktų, paveikiančių su mišku susijusios pramonės šakų vertės grandines, teisinio reglamentavimo poveikio sąnaudų įvertinimą, siekiant sumažinti visą nereikalingą ir sunkią biurokratinę naštą ir sukuriant pagrindą, padėsiantį darniai padidinti pramonės ilgalaikį konkurencingumą, taip pat pritaria principui, kad dėl pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamo aktų atvejais turėtų būti atliekamas išsamus poveikio vertinimas;

15. mano, kad ES miškų strategija būtų įgyvendinta geriau, jeigu jai būtų skirta ES fondų, įskaitant EŽŪFKP, esamų ir būsimų lėšų, o ši parama būtų tinkamai koordinuojama;

16. atkreipia dėmesį, kad programoje „Copernicus“ ir kitose kosminės erdvės iniciatyvose yra numatyta informacijos ir stebėsenos išteklių Europos lygmeniu, ir rekomenduoja šiais ištekliais ir priemonėmis naudotis aktyviau;

17. mano, kad skatinant įvairiau naudoti medieną taip pat turėtų būti investuojama į jaunimo švietimo sistemas ir esamų darbuotojų, dirbančių statybos pramonėje, mokymą, kad būtų galima didinti informuotumą apie galimybes, kurių kuriama naudojant medieną, bei suteikti jiems reikalingų įgūdžių;

18. palankiai vertina sumanymą sukurti Europos miškų informacijos sistemą, skirta padėti valstybėms narėms keistis duomenimis, geriausia patirtimi ir turimomis žiniomis apie miškus; pripažįsta, kad duomenų apie miškų ir miško išteklių daugiafunkcinį vaidmenį rinkimas nacionalinėse duomenų bazėse suteiktų naudos visam sektoriui ir ragina Komisiją paremti Europos miškų informacijos sistemos integraciją į Europos duomenų platformą; palankiai vertina valstybių narių keitimosi patirtimi ir turimomis žiniomis apie miškus naudą, tačiau pabrėžia, kad dėl tokios naudos neturėtų būti naudojama daugiau biudžeto išteklių;

19. pabrėžia, kad ilgalaikį miškų sektoriaus konkurencingumą bus galima pasiekti tik turint kvalifikuotų darbuotojų; atkreipia dėmesį, kad miškų sektoriuje šiuo metu dirba daugiau kaip 3 mln. ES piliečių; mano, kad ES miškų strategijoje turėtų būti nustatytos sąlygos leisti teikti susijusį ES mokymą ir įdarbinti darbuotojus, kurie puikiai suprastų ne tik dabartinius miškų sektoriaus iššūkius ir jam kylančius pavojus, tačiau ir miškų valdymui taikytinas saugos taisykles;

20. pabrėžia paramą, kurią ES mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų programos gali suteikti siekiant pažangaus ir tvaraus augimo, didesnės pridėtinės vertės produktų, švaresnių ir pažangesnių technologijų, ypač perdirbtų biodegalų ir pramoninės statybos iš medžio srityse, taip pat automobilių ir tekstilės pramonėje, nepamirštant tradicinio didelės pridėtinės vertės panaudojimo, vis dar turinčio galimybių augti, pvz. medžio panaudojimo statybose ir pakavime.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

24.2.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

56

4

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Zigmantas Balčytis, Nicolas Bay, Reinhard Bütikofer, Jerzy Buzek, Soledad Cabezón Ruiz, Philippe De Backer, Pilar del Castillo Vera, Pablo Echenique, Christian Ehler, Peter Eriksson, Fredrick Federley, Ashley Fox, Adam Gierek, Theresa Griffin, Marek Józef Gróbarczyk, András Gyürk, Kaja Kallas, Barbara Kappel, Krišjānis Kariņš, Seán Kelly, Jeppe Kofod, Miapetra Kumpula-Natri, Janusz Lewandowski, Paloma López Bermejo, Ernest Maragall, Edouard Martin, Angelika Mlinar, Csaba Molnár, Nadine Morano, Dan Nica, Angelika Niebler, Morten Helveg Petersen, Miroslav Poche, Herbert Reul, Paul Rübig, Algirdas Saudargas, Jean-Luc Schaffhauser, Neoklis Sylikiotis, Antonio Tajani, Dario Tamburrano, Patrizia Toia, Evžen Tošenovský, Claude Turmes, Vladimir Urutchev, Adina-Ioana Vălean, Henna Virkkunen, Anna Záborská, Flavio Zanonato, Carlos Zorrinho

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Cornelia Ernst, Françoise Grossetête, Benedek Jávor, Constanze Krehl, Vladimír Maňka, Marian-Jean Marinescu, Morten Messerschmidt, Clare Moody, Paul Tang, Pavel Telička

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Rosa D’Amato


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

24.3.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

34

5

4

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

John Stuart Agnew, Clara Eugenia Aguilera García, Eric Andrieu, Richard Ashworth, José Bové, Paul Brannen, Daniel Buda, Nicola Caputo, Matt Carthy, Viorica Dăncilă, Michel Dantin, Paolo De Castro, Albert Deß, Herbert Dorfmann, Norbert Erdős, Luke Ming Flanagan, Martin Häusling, Anja Hazekamp, Esther Herranz García, Jan Huitema, Peter Jahr, Jarosław Kalinowski, Elisabeth Köstinger, Zbigniew Kuźmiuk, Philippe Loiseau, Mairead McGuinness, Nuno Melo, Giulia Moi, Ulrike Müller, James Nicholson, Maria Noichl, Marit Paulsen, Marijana Petir, Laurențiu Rebega, Jens Rohde, Bronis Ropė, Jordi Sebastià, Lidia Senra Rodríguez, Czesław Adam Siekierski, Marc Tarabella

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Bas Belder

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Rosa D’Amato, Stanisław Ożóg

Teisinis pranešimas