Procedūra : 2014/0285(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0128/2015

Pateikti tekstai :

A8-0128/2015

Debatai :

PV 27/04/2015 - 18
CRE 27/04/2015 - 18
PV 22/06/2016 - 19
CRE 22/06/2016 - 19

Balsavimas :

PV 28/04/2015 - 7.8
CRE 28/04/2015 - 7.8
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
PV 23/06/2016 - 8.8
CRE 23/06/2016 - 8.8

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0104
P8_TA(2016)0287

PRANEŠIMAS     ***I
PDF 988kWORD 476k
9.4.2015
PE 546.811v03-00 A8-0128/2015

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas daugiametis Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos planas ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 bei panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1098/2007

(COM(2014)0614 – C8‑0174/2014 – 2014/0285(COD))

Žuvininkystės komitetas

Pranešėjas: Jarosław Wałęsa

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 PROCEDŪRA

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas daugiametis Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos planas ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 bei panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1098/2007

(COM(2014)0614 – C8‑0174/2014 – 2014/0285(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014)0614),

–       atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8‑0174/2014),

–       atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–       atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/56/EB(1),

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–       atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A8‑0000/2015),

1.      priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.      ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.      paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Pakeitimas  1

Pasiūlymas dėl reglamento

1 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(1) 1982 m gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje16, kurios viena iš susitariančiųjų šalių yra Sąjunga, numatytas išteklių išsaugojimo įpareigojimas, įskaitant įpareigojimą išlaikyti arba atkurti tokį žvejojamų žuvų rūšių populiacijų lygį, kuris padėtų užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį;

(1) 1982 m gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje16, kurios viena iš susitariančiųjų šalių yra Sąjunga, numatytas išteklių išsaugojimo įpareigojimas, įskaitant įpareigojimą išlaikyti arba atkurti tokį žvejojamų žuvų rūšių populiacijų lygį, kuris padėtų užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, nustatomą remiantis atitinkamais aplinkos ir ekonominiais veiksniais;

__________________

__________________

16 OL L 179, 1998 6 23, p. 3.

16 OL L 179, 1998 6 23, p. 3.

Pagrindimas

Papildomi žodžiai yra svarbus Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos (UNCLOS) nuostatos kriterijus, nes išteklių, viršijančių tokį lygį, kuriam esant gali būti užtikrintas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis, turėjimas duoda didelę ekonominę naudą.

Pakeitimas  2

Pasiūlymas dėl reglamento

4 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(4) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 nustatytos bendros žuvininkystės politikos (BŽP) taisyklės, atitinkančios Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus. BŽP siekiama, be kita ko, užtikrinti žvejybos ir akvakultūros ilgalaikį tvarumą, valdyti žvejybą taikant atsargumo principą ir įgyvendinti ekosisteminį žuvininkystės valdymo metodą;

(4) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 nustatytos bendros žuvininkystės politikos (BŽP) taisyklės, atitinkančios Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus. BŽP siekiama, be kita ko, užtikrinti žvejybos ir akvakultūros ilgalaikį tvarumą socialiniu, ekonominiu ir aplinkosauginiu požiūriu – valdyti žuvininkystę proporcingai taikant atsargumo principą ir ekosisteminį metodą;

Pakeitimas  3

Pasiūlymas dėl reglamento

7 a konstatuojamoji dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(7a) pagal šį reglamentą nustatytame įvairių rūšių žuvų išteklių valdymo plane reikia labiau atsižvelgti į skirtingus į planą įtrauktų rūšių žuvų ekologinį vaidmenį ir funkcijas. Dėl didelės įvairių rūšių tarpusavio sąveikos negalima tvariai vienu metu padidinti visų rūšių laimikio; reikia priimti sprendimus dėl to, kurioms rūšims reikėtų teikti pirmenybę;

Pagrindimas

Sprendime dėl konkrečių didžiausiu galimu tausios žvejybos laimikiu grindžiamo mirtingumo dėl žvejybos koeficiento (FMSY) ir biomasės lygio tikslų reikėtų atsižvelgti į atnaujintus FMSY intervalų skaičiavimus, kuriuos, kaip tikimasi, netrukus pateiks Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (ICES), ir tame sprendime turėtų tinkamai atsispindėti įvairių rūšių žuvininkystės valdymo ypatumai.

Pakeitimas  4

Pasiūlymas dėl reglamento

7 b konstatuojamoji dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(7b) Taryba ir Europos Parlamentas turėtų atsižvelgti į naujausias ICES rekomendacijas ir ataskaitas, susijusias su didžiausiu galimu tausios žvejybos laimikiu, siekiant užtikrinti, kad šis reglamentas atspindėtų naujausią padėtį;

Pakeitimas  5

Pasiūlymas dėl reglamento

7 c konstatuojamoji dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(7c) laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/56/EB1a (toliau – Jūrų strategijos pagrindų direktyva), komercinių žuvų išteklių natūralus dydžio ir amžiaus pasiskirstymas yra svarbūs rodikliai, padedantys siekti geros jūrų aplinkos ekologinės būklės;

 

_________________________

 

1a 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (OL L 164, 2008 6 25, p. 19).

Pakeitimas  6

Pasiūlymas dėl reglamento

8 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8) atsižvelgiant į menkių, silkių ir šprotų rūšių dinamiką ir kartu turint omenyje šių rūšių žvejybos priegaudą, kurią sudaro Baltijos jūroje gyvenančios jūrinės plekšnės, švelnieji rombai, paprastosios upinės plekšnės ir paprastieji otai, derėtų sukurti įvairioms rūšims taikomą žvejybos planą. Šio plano tikslas turėtų būti pasiekti ir išlaikyti atitinkamų išteklių didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį;

(8) pagrindinis tikslas – atsižvelgiant į menkių, silkių ir šprotų rūšių dinamiką ir kartu turint omenyje šių rūšių žvejybos priegaudą, kurią sudaro Baltijos jūroje gyvenančios jūrinės plekšnės, švelnieji rombai, paprastosios upinės plekšnės ir paprastieji otai, sukurti įvairioms rūšims taikomą žvejybos planą. Šio plano tikslas turėtų būti atkurti, pasiekti ir išlaikyti atitinkamų rūšių populiacijas, viršijančias lygius, kuriems esant galima užtikrinti atitinkamų išteklių tausios žvejybos laimikį, kuo labiau sumažinant poveikį kitoms rūšims, pvz., jūriniams paukščiams, ir visai jūrų aplinkai, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalyje;

Pagrindimas

Vienas iš bendros žuvininkystės politikos reformos (Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 3 dalis) tikslų – sumažinti neigiamą žuvininkystės poveikį jūrų ekosistemai. Pagrindinis tikslas – sukurti įvairių rūšių išteklių valdymo planą. Komisijos formuluotė reiškia, kad planas aiškiai apima rūšių sąveiką. Vis dėlto, į dabartinį pasiūlymą įtraukti tik pavienių rūšių vertinimai.

Pakeitimas  7

Pasiūlymas dėl reglamento

9 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(9) menkių ir pelaginių žuvų išteklių naudojimas neturėtų kelti grėsmės tų rūšių žuvų, kurios sužvejojamos kaip priegauda, būtent Baltijos jūroje gyvenančių jūrinių plekšnių, švelniųjų rombų, paprastųjų upinių plekšnių ir paprastųjų otų, išteklių tvarumui. Todėl, vadovaujantis atsargumo metodu, planu taip pat turėtų būti siekiama užtikrinti, kad šių rūšių žuvų, kurios sužvejojamos kaip priegauda, ištekliai būtų didesni negu biomasės dydis;

(9) menkių ir pelaginių žuvų išteklių naudojimas neturėtų kelti grėsmės tų rūšių žuvų, kurios sužvejojamos kaip priegauda, būtent Baltijos jūroje gyvenančių jūrinių plekšnių, švelniųjų rombų, paprastųjų upinių plekšnių ir paprastųjų otų, išteklių tvarumui. Todėl, žuvininkystės valdymui taikant atsargumo principą ir ekosisteminį metodą, planu taip pat turėtų būti siekiama užtikrinti, kad šių rūšių žuvų, kurios sužvejojamos kaip priegauda, ištekliai viršytų biomasės lygį, kuriam esant galima užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį;

Pagrindimas

Pakeitimas reikalingas siekiant laikytis BŽP reformos tikslų, kad būtų išlaikyti ištekliai, viršijantys lygį, kuriam esant galima užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį.

Pakeitimas  8

Pasiūlymas dėl reglamento

9 a konstatuojamoji dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(9a) atsižvelgiant į patikimiausias mokslines rekomendacijas, Reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 taip pat siekiama palaipsniui panaikinti išmetimą į jūrą vengiant nepageidaujamos priegaudos ir ją mažinant, o tai galima pasiekti gerinant žvejybos įrankių ir praktikos selektyvumą;

Pagrindimas

Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 5 dalies a punkte nurodytas BŽP tikslas.

Pakeitimas  9

Pasiūlymas dėl reglamento

11 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(11) Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalyje reikalaujama, kad žvejybos galimybės būtų nustatomos atsižvelgiant į daugiamečiuose planuose nustatytus kiekybinius tikslus;

(11) Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalyje reikalaujama, kad žvejybos galimybės būtų nustatomos atsižvelgiant į daugiamečiuose planuose nustatytus kiekybinius tikslus. Nustatant siektinus mirtingumo dėl žvejybos ir biomasės lygius reikėtų atsižvelgti į naujausias mokslines rekomendacijas;

Pakeitimas  10

Pasiūlymas dėl reglamento

12 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(12) todėl tie kiekybiniai tikslai turėtų būti nustatyti ir išreikšti kaip žuvų mirtingumo dėl žvejybos koeficientas, pagrįstas mokslinėmis rekomendacijomis19;

(12) todėl tie kiekybiniai tikslai turėtų būti nustatyti ir išreikšti kaip žuvų mirtingumo dėl žvejybos koeficientas, pagrįstas mokslinėmis rekomendacijomis19, kuriam esant būtų atkurtos ir išlaikytos žvejojamų rūšių populiacijos, viršijančios lygį, kuriam esant galima užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį. Didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio naudojimo lygis turėtų būti viršutinė naudojimo riba;

__________________

__________________

19 ICES techninės tarnybos, 2014 m. rugsėjo mėn. http://www.ices.dk/sites/pub/Publication%20Reports/Advice/2014/Special%20Requests/EU_Fmsy_range_for_Baltic_cod_and_pelagic_stocks.pdf.

19 ICES techninės tarnybos, 2014 m. rugsėjo mėn. http://www.ices.dk/sites/pub/Publication%20Reports/Advice/2014/Special%20Requests/EU_Fmsy_range_for_Baltic_cod_and_pelagic_stocks.pdf.

Pagrindimas

Tik už didžiausiu galimu tausios žvejybos laimikiu grindžiamą mirtingumo dėl žvejybos koeficientą (FMSY) mažesnis mirtingumo dėl žvejybos koeficientas (F) gali padėti atsikurti žuvų ištekliams, viršijantiems lygį, kuriam esant gali būti užtikrintas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis, laikantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalies ir 9 straipsnio 1 dalies. Todėl daugiamečiame Baltijos jūros valdymo plane reikėtų naudoti mokslines rekomendacijas dėl FMSY, kaip viršutinės intervalų ribos. Čia reikėtų išbraukti išnašą su nuoroda į konkretų ICES dokumentą.

Pakeitimas  11

Pasiūlymas dėl reglamento

13 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(13) būtina nustatyti išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškus, kad būtų užtikrinta papildoma apsauga, kai išteklių kiekis sumažėja iki tam tikro kritinio, didelę riziką keliančio lygio. Tokie išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškai turėtų būti nustatyti pagal mažiausios neršiančių ištekliaus žuvų biomasės, atitinkančios visą reprodukcinį pajėgumą, lygį. Turėtų būti numatytos ištaisomosios priemonės tam atvejui, jei išteklius taptų mažesnis negu mažiausia neršiančių žuvų biomasė;

(13) būtina nustatyti išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškus, kad būtų užtikrinta papildoma apsauga, kai išteklių kiekis sumažėja iki tam tikro kritinio, didelę riziką keliančio lygio. Tokie išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškai turėtų būti nustatyti pagal ištekliaus didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio biomasės lygį. Turėtų būti numatytos ištaisomosios priemonės, kad išteklius netaptų mažesnis už tą lygį;

Pagrindimas

Pagal Komisijos pasiūlymą priemonių bus imtasi tik tuomet, kai biomasės lygis nukris žemiau kritinio lygio, vadinamo neršiančių ištekliaus žuvų biomasės atsargaus valdymo atskaitos tašku (Bpa). Tai nėra labai plataus užmojo požiūris. Kadangi ištekliaus didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio biomasės lygis jau yra žemesnė riba, kuri neturėtų būti peržengta, taip pat reikėtų nustatyti šio lygio išsaugojimo atskaitos taškus, kad būtų galima imtis skubių veiksmų, jeigu biomasės lygis nukristų žemiau šio lygio. Reikėtų imtis veiksmų, kol išteklius nepasiekė tokio lygio, o ne laukti, kol bus nustatyta problema. Tai padėtų užtikrinti, kad ištekliai atitiktų tiksluose nustatytą lygį.

Pakeitimas  12

Pasiūlymas dėl reglamento

14 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(14) jei nėra mokslinių rekomendacijų dėl mažiausios tų išteklių, kurie sužvejojami kaip priegauda, neršiančių žuvų biomasės lygio, turėtų būti priimamos konkrečios išsaugojimo priemonės, jei mokslinėse rekomendacijose teigiama, kad ištekliui yra iškilusi grėsmė;

(14) jei nėra mokslinių rekomendacijų dėl mažiausios tų išteklių, kurie sužvejojami kaip priegauda, neršiančių žuvų biomasės lygio, turėtų būti priimamos konkrečios išsaugojimo priemonės, jei pagal kitus rodiklius galima suformuluoti mokslines rekomendacijas, kuriose teigiama, kad ištekliui yra iškilusi grėsmė. Kad būtų galima imtis būtinų priemonių, reikia kuo greičiau pateikti neršiančių žuvų priegaudos biomasės lygio mokslinius duomenis;

Pagrindimas

Pradinė šios konstatuojamosios dalies formuluotė yra gana paradoksali – negalima reikalauti, kad nesant mokslinių rekomendacijų būtų remiamasi mokslinėmis rekomendacijomis.

Pakeitimas  13

Pasiūlymas dėl reglamento

16 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(16) siekiant, kad būtų laikomasi Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalyje nustatyto įpareigojimo iškrauti laimikį, plane turėtų būti numatytos kitos valdymo priemonės, kaip numatyta to reglamento 15 straipsnio 4 dalies a–c punktuose. Tokios priemonės turėtų būti nustatomos deleguotaisiais aktais;

(16) siekiant, kad būtų laikomasi Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalyje nustatyto įpareigojimo iškrauti laimikį, plane turėtų būti numatytos kitos valdymo priemonės, kaip numatyta to reglamento 15 straipsnio 4 dalies a–c punktuose. Tokios priemonės turėtų būti nustatomos deleguotaisiais aktais, prieš tai pasikonsultavus su atitinkamomis patariamosiomis tarybomis;

Pakeitimas  14

Pasiūlymas dėl reglamento

16 a konstatuojamoji dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(16a) siekiant laikytis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalyje nustatyto įpareigojimo iškrauti laimikį, kad būtų numatytos kitos valdymo priemonės, kaip numatyta to reglamento 15 straipsnio 4 dalies a–c punktuose, priimdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų atsižvelgti į patariamųjų tarybų rekomendacijas;

Pakeitimas  15

Pasiūlymas dėl reglamento

17 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(17) plane taip pat turėtų būti numatyta, kad deleguotaisiais aktais būtų priimtos tam tikros papildomos techninės priemonės, taip padedant siekti plano tikslų, visų pirma susijusių su jauniklių ir neršiančių žuvų apsauga. Iki bus peržiūrėtas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2187/200520, taip pat reikėtų numatyti, kad tokios priemonės gali, jei tai būtina plano tikslams pasiekti, nukrypti nuo tam tikrų neesminių to reglamento nuostatų;

(17) plane taip pat turėtų būti numatyta, kad deleguotaisiais aktais, prieš tai pasikonsultavus su atitinkamomis patariamosiomis tarybomis, būtų priimtos tam tikros papildomos techninės priemonės, taip padedant siekti plano tikslų, visų pirma susijusių su jauniklių ir neršiančių žuvų apsauga. Iki bus peržiūrėtas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2187/200520, taip pat reikėtų numatyti, kad tokios priemonės gali, jei tai būtina plano tikslams pasiekti, nukrypti nuo tam tikrų neesminių to reglamento nuostatų;

__________________

__________________

202005 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 dėl žuvų išteklių apsaugos techninėmis priemonėmis Baltijos jūroje, Beltų ir Zundo sąsiauriuose, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1434/98 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 88/98 (OL L 349, 2005 12 31, p. 1).

20 2005 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 dėl žuvų išteklių apsaugos techninėmis priemonėmis Baltijos jūroje, Beltų ir Zundo sąsiauriuose, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1434/98 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 88/98 (OL L 349, 2005 12 31, p. 1).

Pakeitimas  16

Pasiūlymas dėl reglamento

17 a konstatuojamoji dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(17a) priimdama tam tikras papildomas technines priemones, padedančias siekti plano tikslų, Komisija turėtų atsižvelgti į atitinkamų patariamųjų tarybų rekomendacijas;

Pakeitimas  17

Pasiūlymas dėl reglamento

18 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(18) siekiant laiku ir proporcingai prisitaikyti prie technikos ir mokslo pažangos, taip pat užtikrinti lankstumą ir sudaryti sąlygas plėtoti kai kurias priemones, Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus, kad ji galėtų papildyti šį reglamentą dėl jūrinėms plekšnėms, paprastosioms upinėms plekšnėms, paprastiesiems otams ir švelniesiems rombams skirtų ištaisomųjų priemonių, įpareigojimo iškrauti laimikį ir techninių priemonių. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(18) siekiant laiku ir proporcingai prisitaikyti prie technikos ir mokslo pažangos, taip pat užtikrinti lankstumą ir sudaryti sąlygas plėtoti kai kurias priemones, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl šio reglamento papildymo nuostatomis dėl jūrinėms plekšnėms, paprastosioms upinėms plekšnėms, paprastiesiems otams ir švelniesiems rombams skirtų ištaisomųjų priemonių, įpareigojimo iškrauti laimikį ir techninių priemonių vykdymo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su valstybių narių bei Sąjungos ekspertais ir specializuotosiomis agentūromis, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos ekspertus. Prieš priimant pasiūlymą dėl konkrečių priemonių turėtų vykti aktyvios diskusijos su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

Pakeitimas  18

Pasiūlymas dėl reglamento

18 a konstatuojamoji dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(18a) priimdama deleguotuosius aktus, kuriais išplečiama šio reglamento taikymo sritis, susijusius su jūrinėms plekšnėms, paprastosioms upinėms plekšnėms, paprastiesiems otams ir švelniesiems rombams skirtomis ištaisomosiomis priemonėmis, įpareigojimo iškrauti laimikį ir techninių priemonių įgyvendinimu, Komisija turėtų atsižvelgti į atitinkamų patariamųjų tarybų rekomendacijas;

 

Pakeitimas  19

Pasiūlymas dėl reglamento

18 b konstatuojamoji dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(18b) įgyvendinant šiuo reglamentu nustatytą planą pirmenybė turėtų būti teikiama regionalizavimo principo taikymui, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnyje;

Pakeitimas  20

Pasiūlymas dėl reglamento

19 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(19) remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsniu, tais atvejais, kai Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl tam tikrų plane išdėstytų išsaugojimo priemonių, tiesioginių valdymo interesų turinčios valstybės narės turėtų turėti galimybę pateikti bendras rekomendacijas dėl tokių priemonių, siekiant, kad tokios priemonės būtų tinkamai parengtos atsižvelgiant į Baltijos jūros ir joje vykdomos žuvininkystės ypatumus. Turėtų būti nustatyti tokių rekomendacijų pateikimo terminai, kaip reikalaujama to reglamento 18 straipsnio 1 dalyje;

(19) remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsniu, tais atvejais, kai Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl tam tikrų plane išdėstytų išsaugojimo priemonių, tiesioginių valdymo interesų turinčios valstybės narės ir patariamosios tarybos turėtų turėti galimybę pateikti bendras rekomendacijas dėl tokių priemonių, siekiant, kad tokios priemonės būtų tinkamai parengtos atsižvelgiant į Baltijos jūros ir joje vykdomos žuvininkystės ypatumus. Turėtų būti nustatyti tokių rekomendacijų pateikimo terminai, kaip reikalaujama to reglamento 18 straipsnio 1 dalyje;

Pakeitimas  21

Pasiūlymas dėl reglamento

19 a konstatuojamoji dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(19a) kad būtų didesnis plano veiksmingumas ir platesni novatoriški aspektai, bendromis rekomendacijomis ir paskesniais deleguotaisiais aktais reikėtų siekti užtikrinti, kad būtų įtrauktas principas „iš apačios į viršų“ ir rezultatais grindžiamas metodas;

Pagrindimas

Reikėtų vengti to, kad valstybės narės taikytų procesus pagal principą „iš viršaus į apačią“ siekdamos parengti bendras regiono rekomendacijas. Bendros rekomendacijos turėtų būti grindžiamos principu „iš apačios į viršų“, įtraukiant suinteresuotuosius subjektus.

Pakeitimas  22

Pasiūlymas dėl reglamento

19 b konstatuojamoji dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(19b) priimdama deleguotuosius aktus dėl tam tikrų plane numatytų išsaugojimo priemonių Komisija turėtų atsižvelgti į atitinkamų patariamųjų tarybų rekomendacijas;

Pakeitimas  23

Pasiūlymas dėl reglamento

22 a konstatuojamoji dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(22a) siekiant užtikrinti, jog laikino žvejybos veiklos nutraukimo atveju būtų galima teikti finansinę paramą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 508/20141a, reikėtų nustatyti taisykles;

 

___________

 

1a 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2328/2003, (EB) Nr. 861/2006, (EB) Nr. 1198/2006 bei (EB) Nr. 791/2007 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1255/2011 (OL L 149, 2014 5 20, p. 1).

Pagrindimas

Reglamente (ES) Nr. 508/2014 numatyta galimybė laikino žvejybos veiklos nutraukimo atvejais žvejams ir žvejybos laivų savininkams teikti pašalpas ir finansines kompensacijas, jei toks nutraukimas yra tiesioginė, pvz., išsaugojimo priemonių, pasekmė. Tokiam pašalpų ir kompensacijų teikimui iškelta sąlyga – laikinas veiklos nutraukimas turi numatytas daugiamečiame plane. Taigi, daugiamečiame plane reikia tiesioginės nuostatos, pagal kurią būtų numatyta galimybė laikino žvejybos veiklos nutraukimo atveju teikti Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo finansavimą.

Pakeitimas  24

Pasiūlymas dėl reglamento

25 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(25) laiko atžvilgiu tikimasi, kad aptariamų išteklių didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis bus pasiektas iki 2015 m. Jį pasiekus, jis turėtų būti išlaikytas;

(25) laiko atžvilgiu dėl atitinkamų išteklių iškeltą tikslą reikėtų pasiekti, kai įmanoma, 2015 m. ir ne vėliau kaip 2020 m., palaipsniui didinant pasiektą lygį. Nuo šių datų pasiektą tikslą reikėtų išlaikyti;

Pagrindimas

Komisijos 25 konstatuojamojoje dalyje yra neatitiktis, kadangi derinami lūkesčiai („tikimasi“) ir pareiga („turėtų būti“). Šiame pakeitime vartojama atitinkama Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 formuluotė.

Pakeitimas  25

Pasiūlymas dėl reglamento

26 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(26) neturint žvejybos pastangų sistemos, būtina išbraukti konkrečias Rygos įlankai taikomas taisykles dėl specialaus žvejybos leidimo ir laivų arba variklių pakeitimo. Taigi Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 turėtų būti iš dalies pakeistas;

Išbraukta.

Pagrindimas

Latvijos ir Estijos Stojimo sutartyje nurodytos konkrečios priemonės, kuriomis saugoma Rygos įlanka, laikoma labai pažeidžiamu ekologiniu regionu. Šiuo metu šiuose vandenyse leidžiama žvejoti tik Latvijos ir Estijos žvejybos laivams. Jeigu draudimas bus panaikintas, šie vandenys taps atviri visų tipų laivynui, pvz., pramoninei žvejybai, dėl to kils grėsmė išteklių tvarumui, atsiras rizika suardyti trapią ekosistemos pusiausvyrą, kuri pastaraisiais metais dėl apsaugos politikos pagerėjo.

Pakeitimas  26

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 2 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Planas taip pat taikomas jūrinėms plekšnėms, paprastosioms upinėms plekšnėms, paprastiesiems otams ir švelniesiems rombams, sužvejotiems ICES 22–32 pakvadračiuose žvejojant atitinkamus išteklius.

2. Reglamentu taip pat numatomos priemonės, skirtos jūrinių plekšnių, paprastųjų upinių plekšnių, paprastųjų otų ir švelniųjų rombų priegaudoms, sužvejotoms ICES 22–32 pakvadračiuose, kurios bus taikomos žvejojant 1 dalyje nurodytus išteklius.

Pakeitimas  27

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio b ir c punktai

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) tinklinė gaudyklė – prie kuolų pritvirtinti arba kartais plūduriuojantys dideli inkariniai tinklai, kurių dalis prie vandens paviršiaus yra atvira, kuriuose įrengti žuvų gaudymo ir sulaikymo įtaisai ir kurie paprastai yra padalyti į atskiras kameras, kurių dugnas uždengtas tinkliniu audiniu;

b)tinklinė gaudyklė, venteris ir užtveriamasis tinklas – prie kuolų inkarais ar kitaip pritvirtinti arba kartais plūduriuojantys tinklai, kuriuose įrengti įvairūs žuvų gaudymo ir sulaikymo įtaisai ir kurie paprastai yra padalyti į atskiras kameras, kurių dugnas uždengtas tinkliniu audiniu;

c) dugninės gaudyklės ir krabų bei omarų gaudyklės – vėžiagyviams arba žuvims gaudyti skirti iš įvairių medžiagų pagaminti maži narvų ar krepšių pavidalo spąstai su viena ar daugiau angų ar įėjimų, statomi ant jūros dugno pavieniui arba eilėmis ir virvėmis jungiami prie paviršiuje esančių plūdurų, kurie parodo jų padėtį;

c) dugninės gaudyklės ir vėžiagyvių gaudyklės – vėžiagyviams arba žuvims gaudyti skirti iš įvairių medžiagų pagaminti narvų ar krepšių pavidalo spąstai su viena ar daugiau angų ar įėjimų, statomi ant jūros dugno pavieniui arba eilėmis ir virvėmis jungiami prie paviršiuje esančių plūdurų, kurie parodo jų padėtį;

Pakeitimas  28

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Planu siekiama padėti įgyvendinti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje išvardytus bendros žuvininkystės politikos tikslus, visų pirma:

1. Planu užtikrinama, kad bus pasiekti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje išvardyti bendros žuvininkystės politikos tikslai, visų pirma:

a) pasiekti ir išlaikyti atitinkamų išteklių didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį;

a) atkurti ir išlaikyti atitinkamų išteklių lygį, viršijantį biomasės lygį, kuriam esant galima užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, ir

b) laikantis atsargumo principo užtikrinti jūrinių plekšnių, švelniųjų rombų, paprastųjų upinių plekšnių ir paprastųjų otų išteklių išsaugojimą.

b) laikantis atsargumo principo padėti išsaugoti, valdant priegaudas, jūrinių plekšnių, švelniųjų rombų, paprastųjų upinių plekšnių ir paprastųjų otų išteklius.

2. Planu siekiama padėti atitinkamų išteklių ir jūrinių plekšnių atveju įgyvendinti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalyje nustatytą įpareigojimą iškrauti laimikį.

2. Planu prisidedama prie išmetimo į jūrą panaikinimo atsižvelgiant į patikimiausias turimas mokslines rekomendacijas, vengiant nepageidaujamos priegaudos ir ją mažinant, taip pat padedant atitinkamų išteklių ir jūrinių plekšnių atveju įgyvendinti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalyje nustatytą įpareigojimą iškrauti laimikį.

Pakeitimas  29

Pasiūlymas dėl reglamento

3 a straipsnis (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

3a straipsnis

 

Derėjimas su Sąjungos aplinkos teisės aktais

 

1. Šiuo planu ekosisteminis metodas taikomas žuvininkystės valdymui.

 

2. Siekiant užtikrinti, kad žvejybos veikla jūrų ekosistemai darytų kuo mažesnį poveikį ir kad dėl žvejybos veiklos neblogėtų jūrų aplinkos būklė, planas atitinka Jūrų strategijos pagrindų direktyvą ir padeda įgyvendinti jos tikslus, siekiant iki 2020 m. užtikrinti gerą aplinkos būklę. Planu visų pirma:

 

a) siekiama užtikrinti, kad būtų įvykdytos tos direktyvos I priede pateiktame 3 deskriptoriuje aprašytos sąlygos,

 

b) siekiama padėti įgyvendinti tos direktyvos I priede pateiktų 1, 4 ir 6 deskriptorių nuostatas proporcingai pagal vaidmenį, kurį žuvininkystė atlieka juos įgyvendinant.

Pagrindimas

Daugiamečio Baltijos jūros valdymo plano taikymo sritis turėtų atitikti formuluotes, dėl kurių susitarta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 3 dalyje. Be to, šiuo pakeitimu užtikrinamas derėjimas su Komisijos pasiūlymo 3 konstatuojamąja dalimi.

Pakeitimas  30

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Atitinkamų išteklių tikslinis žuvų mirtingumas dėl žvejybos turi būti pasiektas iki 2015 m. ir nuo to laiko jis turi būti išlaikomas šiuose intervaluose:

1. Nustatant atitinkamų išteklių mirtingumo dėl žvejybos tikslą reikia atsižvelgti į naujausias mokslines rekomendacijas ir, kai įmanoma, jį reikėtų pasiekti 2015 m. ir ne vėliau kaip 2020 m., palaipsniui didinant pasiektą lygį ir po to jį išlaikant. Nustatomi tokie atitinkamų išteklių mirtingumo dėl žvejybos koeficiento intervalai:

Ištekliai

Tikslinio žuvų mirtingumo dėl žvejybos intervalas

Ištekliai

Mirtingumo dėl žvejybos tikslo intervalas:

Vakarinės Baltijos jūros dalies menkės

0,23-0,29

Vakarinės Baltijos jūros dalies menkės

0–FMSY

Rytinės Baltijos jūros dalies menkės

0,41-0,51

Rytinės Baltijos jūros dalies menkės

0–FMSY

Centrinės Baltijos jūros dalies silkės

0,23-0,29

Centrinės Baltijos jūros dalies silkės

0–FMSY

Rygos įlankos silkės

0,32-0,39

Rygos įlankos silkės

0–FMSY

Botnijos jūros silkės

0,13-0,17

Botnijos jūros silkės

0–FMSY

Botnijos įlankos silkės

nenustatyta

Botnijos įlankos silkės

0–FMSY

Vakarinės Baltijos jūros dalies silkės

0,25-0,31

Vakarinės Baltijos jūros dalies silkės

0–FMSY

Baltijos šprotai

0,26-0,32

Baltijos šprotai

0–FMSY

 

Reikėtų naudoti naujausiose patikimose mokslinėse rekomendacijose naudojamas FMSY (didžiausiu galimu tausios žvejybos laimikiu grindžiamo mirtingumo dėl žvejybos) vertes ir reikėtų siekti, kad mirtingumas dėl žvejybos (F) sudarytų 0,8 FMSY vertės.

Pakeitimas  31

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 a dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a. Šiuo reglamentu reglamentuojamas laikinas žvejybos veiklos nutraukimas, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 508/2014 33 straipsnyje, finansinę paramą teikiant pagal tą reglamentą.

Pakeitimas  32

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 1 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Išsaugojimo lygio atskaitos taškai, išreikšti mažiausiu neršiančių žuvų biomasės dydžiu, atitinkančiu visą reprodukcinį pajėgumą, yra tokie:

1. Atitinkamų išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškai, atitinkantys visą reprodukcinį pajėgumą, yra tokie:

Ištekliai

Mažiausias neršiančių žuvų biomasės dydis (tonomis)

Ištekliai

Mažiausias neršiančių žuvų biomasės dydis (tonomis)

Vakarinės Baltijos jūros dalies menkės

36 400

Vakarinės Baltijos jūros dalies menkės

36 400 – 2015 m. ir BMSY likusiems metams

Rytinės Baltijos jūros dalies menkės

88 200

Rytinės Baltijos jūros dalies menkės

88 200 – 2015 m. ir BMSY likusiems metams

Centrinės Baltijos jūros dalies silkės

600 000

Centrinės Baltijos jūros dalies silkės

600 000 – 2015 m. ir BMSY likusiems metams

Rygos įlankos silkės

nenustatyta

Rygos įlankos silkės

Nenustatyta 2015 m. ir BMSY likusiems metams

Botnijos jūros silkės

nenustatyta

Botnijos jūros silkės

nenustatyta 2015 m. ir BMSY likusiems metams

Botnijos įlankos silkės

nenustatyta

Botnijos įlankos silkės

nenustatyta 2015 m. ir BMSY likusiems metams

Vakarinės Baltijos jūros dalies silkės

110 000

Vakarinės Baltijos jūros dalies silkės

110 000 – 2015 m. ir BMSY likusiems metams

Baltijos šprotai

570 000

Baltijos šprotai

570 000 – 2015 m. ir BMSY likusiems metams

Pagrindimas

BMSY užtikrins visą reprodukcinį pajėgumą.

Pakeitimas  33

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 2 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Jei kuriais nors metais kurių nors atitinkamų išteklių neršiančių žuvų biomasė yra mažesnė negu 1 dalyje nurodytas tiems ištekliams taikomas mažiausias neršiančių žuvų biomasės dydis, priimamos atitinkamos ištaisomosios priemonės siekiant užtikrinti, kad atitinkamo ištekliaus būklė greitai grįžtų prie atsargumo principu grindžiamo lygio. Visų pirma, nukrypstant nuo šio reglamento 4 straipsnio 2 dalies ir remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalimi, žvejybos galimybės nustatomos mažesnės negu kad būtina norint laikytis 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų tikslinių žuvų mirtingumo dėl žvejybos intervalų. Minėtosios ištaisomosios priemonės prireikus gali apimti Komisijos teikiamus teisės aktų pasiūlymus ir nedelsiant taikytinas priemones, Komisijos priimtas pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 12 straipsnį.

2. Jei kuriais nors metais kurių nors atitinkamų išteklių neršiančių žuvų biomasė yra mažesnė1 dalyje nurodytą tiems ištekliams taikomą mažiausią neršiančių žuvų biomasės lygį, priimamos atitinkamos ištaisomosios priemonės siekiant užtikrinti, kad atitinkamas išteklius kuo greičiau pasiektų lygį, viršijantį dydį, kuriam esant galima užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį. Visų pirma, nukrypstant nuo šio reglamento 4 straipsnio 2 dalies ir remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalimi, žvejybos galimybės nustatomos mažesnės negu kad būtina norint laikytis šio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų tikslinių žuvų mirtingumo dėl žvejybos intervalų. Minėtosios ištaisomosios priemonės prireikus gali apimti Komisijos teikiamus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir nedelsiant taikytinas priemones, Komisijos priimtas pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 12 straipsnį. Mažiausias neršiančių žuvų biomasės lygis (tonomis) nustatomas pagal biologinio atsargumo atskaitos tašką (PaRP).

Pakeitimas  34

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

6 straipsnis

6 straipsnis

Priemonės, kurių imamasi iškilus grėsmei jūrinėms plekšnėms, paprastosioms upinėms plekšnėms, paprastiesiems otams ir švelniesiems rombams

Techninės jūrinių plekšnių, paprastųjų upinių plekšnių, paprastųjų otų ir švelniųjų rombų išsaugojimo priemonės

1. Jei mokslinėse rekomendacijose teigiama, kad yra iškilusi grėsmė kurių nors Baltijos jūros jūrinių plekšnių, paprastųjų upinių plekšnių, paprastųjų otų ar švelniųjų rombų išteklių išsaugojimui, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 15 straipsnį dėl konkrečių išsaugojimo priemonių, taikomų ištekliui, kuriam yra iškilusi grėsmė, ir dėl bet kurio iš šių dalykų:

1. Jei mokslinėse rekomendacijose nurodoma, kad reikia imtis ištaisomųjų priemonių siekiant užtikrinti, kad Baltijos jūros jūrinių plekšnių, paprastųjų upinių plekšnių, paprastųjų otų ar švelniųjų rombų ištekliai būtų valdomi laikantis atsargumo principo, Komisijai pagal 15 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl konkrečių išsaugojimo priemonių, taikomų jūrinių plekšnių, paprastųjų upinių plekšnių, paprastųjų otų ar švelniųjų rombų priegaudai, ir dėl šių techninių priemonių:

c) a) žvejybos pajėgumo ir žvejybos pastangų pritaikymo;

a) žvejybos pajėgumo ir žvejybos pastangų koregavimo;

d) b) techninių priemonių, įskaitant:

 

1) žvejybos įrankių charakteristikas, būtent tinklo akių dydį, siūlo storį, įrankio dydį;

b) žvejybos įrankių charakteristikų, būtent tinklo akių dydžio, siūlo storio, įrankio dydžio;

2) žvejybos įrankio naudojimą, būtent įrankio panardinimo trukmę ir naudojimo gylį;

c) žvejybos įrankio naudojimo, būtent įrankio panardinimo trukmės ir naudojimo gylio;

3) žvejybos konkrečiose zonose draudimą arba apribojimą;

d) žvejybos konkrečiose zonose draudimo arba apribojimo;

4) žvejybos konkrečiais laikotarpiais draudimą arba apribojimą;

e) žvejybos konkrečiais laikotarpiais draudimo arba apribojimo;

5) mažiausią išteklių išsaugojimą užtikrinantį orientacinį dydį.

f) mažiausią išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio;.

 

g) kitų charakteristikų, susijusių su selektyvumu.

2. 1 dalyje nurodytos priemonės turi būti pagrįstos mokslinėmis rekomendacijomis ir jomis siekiama 3 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų tikslų.

2. 1 dalyje nurodytomis priemonėmis turėtų būti siekiama 3 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų tikslų ir užtikrinamas derėjimas su Sąjungos aplinkos teisės aktais, kaip nustatyta 3a straipsnyje, ir jos turi būti grindžiamos patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis.

3. Susijusios valstybės narės gali pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnio 1 dalį pateikti bendras rekomendacijas dėl konkrečių išsaugojimo priemonių, paminėtų 1 dalyje.

3. Susijusios valstybės narės gali pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnio 1 dalį pateikti bendras rekomendacijas dėl konkrečių išsaugojimo priemonių, paminėtų 1 dalyje.

 

3a. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija pasikonsultuoja su Europos Parlamentu ir atitinkamais patariamaisiais komitetais.

 

3b. Komisija, pasikonsultavusi su atitinkamomis valstybėmis narėmis, išnagrinėja 1 dalyje nurodytų deleguotųjų aktų poveikį praėjus vieneriems metams nuo jų priėmimo ir vėliau kasmet. Iš tokios analizės paaiškėjus, kad deleguotasis aktas neatitinka esamos padėties, atitinkamos valstybės narės gali pateikti bendras rekomendacijas pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnio 1 dalį.

 

Pagrindimas

Prieš priimant deleguotuosius aktus turi būti tariamasi su Europos Parlamentu. Numatyti trumpi terminai deleguotiesiems aktams blokuoti ar atmesti dažnai neleidžia Parlamentui tinkamai įvertinti jų turinio.

Pakeitimas  35

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalies, įpareigojimas iškrauti atitinkamų išteklių ir plekšnių laimikį netaikomas, jei žuvys buvo sužvejotos tinklinėmis gaudyklėmis, dugninėmis gaudyklėmis ir krabų bei omarų gaudyklėmis.

Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalies, įpareigojimas iškrauti laimikį netaikomas, jei žuvys buvo sužvejotos tinklinėmis gaudyklėmis, dugninėmis gaudyklėmis ir vėžiagyvių gaudyklėmis, venteriais ir užtveriamaisiais tinklais.

Pagrindimas

Dabartiniame išmetimo į jūrą plane minimos tik menkės ir lašišos, todėl jis netinkamas šprotams ir silkėms, atsižvelgiant į tai, kad tikimybė joms išgyventi yra mažesnė.

Pakeitimas  36

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 2 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. 1 dalyje nurodytomis priemonėmis siekiama 3 straipsnio tikslų, ypač susijusių su jauniklių ir neršiančių žuvų apsauga.

2. 1 dalyje nurodytomis priemonėmis siekiama 3 straipsnio tikslų, ypač susijusių su jauniklių ir neršiančių žuvų apsauga, taip pat derėjimo su Sąjungos aplinkos teisės aktais, kaip nustatyta 3a straipsnyje, ir siekiama užtikrinti, kad žvejybos veikla jūrų ekosistemai darytų kuo mažesnį neigiamą poveikį.

Pakeitimas  37

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 3 dalies a punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) žvejojamų žuvų rūšių ir tinklo akių dydžių, nustatytų Reglamento (EB) Nr. 2187/2005 II ir III prieduose, kaip nurodyta to reglamento 3 ir 4 straipsniuose;

a) žvejojamų žuvų rūšių, tinklo akių dydžių ir mažiausių išteklių išsaugojimą užtikrinančių orientacinių dydžių, nustatytų Reglamento (EB) Nr. 2187/2005 II, III ir IV prieduose, kaip nurodyta to reglamento 3 ir 4 straipsniuose bei 14 straipsnio 1 dalyje;

Pakeitimas  38

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 3 dalies f punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

f) to paties reglamento 22 straipsnyje nustatyto draudimo naudoti tralus Rygos įlankoje.

Išbraukta.

Pagrindimas

Reglamento (EB) Nr. 2187/2005 22 straipsnio nuostatomis įgyvendinamos konkrečios Rygos įlankos – labai pažeidžiamo ekologinio regiono – apsaugos priemonės. Šios priemonės nustatytos Stojimo sutarties III priedo dalyje „Žuvininkystė“. Draudimas naudoti tralus sekliuose Rygos įlankos vandenyse turėtų būti atskirtas nuo išvardintų priemonių, kaip šiame regione įgyvendinamas dabartinis valdymo modelis. Dalis apsaugos politikos stabilizavo padėtį Rygos įlankoje, taip padedant didėti silkių ištekliams, kurių dydis dabar atitinka atitinkamo ištekliaus didžiausią galimą tausios žvejybos laimikio ribą.

Pakeitimas  39

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 4 a dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

4a. Be to, prieš priimdama technines priemones, Komisija deda pastangas atsižvelgti į naujausius mokslinius tyrimus, taip pat ir tuos, kuriuos atliko ICES.

Pagrindimas

Komisija turi priimti būtinas priemones, kad būtų išsaugoti menkių, silkių ir šprotų ištekliai Baltijos jūroje. Tačiau ji turi tai padaryti remdamasi naujausiais moksliniais tyrimais, kad nebūtų pernelyg pakenkta atitinkamų rūšių žvejybai.

Pakeitimas  40

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 4 b dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

4b. Menkių neršto metu draudžiama pelaginė žvejyba mažesnio nei 110 mm akių dydžio statomaisiais tinklais ar 120 mm akių dydžio velkamaisiais tinklais.

Pakeitimas  41

Pasiūlymas dėl reglamento

VI a skyrius (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

VIa SKYRIUS

 

KONKREČIOS PRIEMONĖS

 

9a straipsnis

 

Konkrečios priemonės

 

1. Nuo gegužės 1 d. iki spalio 31 d. draudžiama bet kokia žvejybos veikla rajonuose, kurių ribos nustatomos loksodromomis paeiliui sujungiant toliau išvardytus taškus (pastarųjų padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą):

 

a) 1 rajonas

 

– 55 45′ šiaurės platumos, 15° 30′ rytų ilgumos,

 

– 55 45′ šiaurės platumos, 16° 30′ rytų ilgumos,

 

– 55 00′ šiaurės platumos, 16° 30′ rytų ilgumos,

 

– 55 00′ šiaurės platumos, 16° 00′ rytų ilgumos,

 

– 55 15′ šiaurės platumos, 16° 00′ rytų ilgumos,

 

– 55 15′ šiaurės platumos, 15° 30′ rytų ilgumos,

 

– 55 45′ šiaurės platumos, 15° 30′ rytų ilgumos;

 

b) 2 rajonas

 

– 55 00′ šiaurės platumos, 19° 14′ rytų ilgumos,

 

– 54 48′ šiaurės platumos, 19° 20′ rytų ilgumos,

 

– 54 45′ šiaurės platumos, 19° 19′ rytų ilgumos,

 

– 54 45′ šiaurės platumos, 18° 55′ rytų ilgumos,

 

– 55 00′ šiaurės platumos, 19° 14′ rytų ilgumos;

 

c) 3 rajonas

 

– 56 13′ šiaurės platumos, 18°27′ rytų ilgumos,

 

– 56 13′ šiaurės platumos, 19°31′ rytų ilgumos,

 

– 55 59′ šiaurės platumos, 19° 13′ rytų ilgumos,

 

– 56 03′ šiaurės platumos, 19° 06′ rytų ilgumos,

 

– 56 00′ šiaurės platumos, 18° 51′ rytų ilgumos,

 

– 55 47′ šiaurės platumos, 18°57′ rytų ilgumos

 

– 55 30′ šiaurės platumos, 18°34′ rytų ilgumos

 

– 56 13′ šiaurės platumos, 18° 27′ rytų ilgumos.

 

2. Visi Sąjungos žvejybos laivai, kurių bendras ilgis yra aštuoni metrai arba didesnis ir kuriuose laikomi arba naudojami bet kokie menkių žvejybos Baltijos jūroje įrankiai pagal Reglamento (EB) Nr. 2187/2005 3 straipsnį privalo turėti specialų leidimą žvejoti menkes Baltijos jūroje.

 

3. Komisijai pagal 15 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant iš dalies keisti šį straipsnį, kai tai būtina norint įgyvendinti 3 straipsnyje nurodytus tikslus, o ypač siekiant apsaugoti jauniklius ir neršiančias žuvis.

Pakeitimas  42

Pasiūlymas dėl reglamento

10 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

10 straipsnis

10 straipsnis

Regioninis bendradarbiavimas

Regioninis bendradarbiavimas

1. Šio skyriaus priemonėms taikomos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnio 1–6 dalys.

1. Šio reglamento 6, 8 ir 9 straipsniuose nurodytoms priemonėms taikomos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnio 1–6 dalys.

2. Susijusios valstybės narės gali iki toliau nurodytų terminų pateikti bendras rekomendacijas pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnio 1 dalį:

2. Susijusios valstybės narės, pasikonsultavusios su regioninėmis patariamosiomis tarybomis, gali pateikti bet kokias bendras rekomendacijas pagal 6 straipsnio 3 dalį, 8 straipsnio 3 dalį ir 9 straipsnio 4 dalį pirmą kartą ne vėliau kaip per 12 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo, o vėliau – per 12 mėnesių po kiekvieno plano vertinimo pateikimo pagal 14 straipsnį, tačiau ne vėliau kaip rugsėjo 1 d. priemonių, susijusių su valstybėmis narėmis, atveju. Jos taip pat gali pateikti tokias rekomendacijas esant bet kokios rūšies netikėtiems pokyčiams, susijusiems su bet kokiais į planą įtrauktais ištekliais, jeigu vadovaujantis mokslinėmis rekomendacijomis tokios priemonės laikomos reikalingomis arba pagrįstomis.

a) dėl tam tikrais kalendoriniais metais taikytinų 6 straipsnio 1 dalyje išdėstytų priemonių – iki prieš tai ėjusių metų rugsėjo 1 d.;

 

b) dėl 8 straipsnio 1 dalyje ir 9 straipsnio 1 dalyje išdėstytų priemonių – pirmą kartą per šešis mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo, o po to per šešis mėnesius nuo plano įvertinimo pateikimo pagal 14 straipsnį.

 

 

2a. Atitinkamos patariamosios tarybos taip pat gali teikti rekomendacijas remdamosi 2 dalyje nustatytu tvarkaraščiu.

 

2b. Apie visus Komisijos nukrypimus nuo bendrų rekomendacijų bus pranešta Europos Parlamentui ir Tarybai ir juos turi būti įmanoma išnagrinėti.

Pakeitimas  43

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

12 straipsnis

12 straipsnis

Išankstiniai pranešimai

Išankstiniai pranešimai

1. Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 17 straipsnio 1 dalies, tame straipsnyje nustatytas išankstinio pranešimo įpareigojimas taikomas:

1. Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 17 straipsnio 1 dalies, tame straipsnyje nustatytas išankstinio pranešimo įpareigojimas taikomas:

Sąjungos žvejybos laivų, kurių bendrasis ilgis yra aštuoni metrai ar daugiau ir kuriuose yra bent 300 kg menkių arba dvi tonos pelaginių žuvų išteklių, kapitonams.

a) menkes žvejojančių laivų atveju – Sąjungos žvejybos laivų, kurių bendrasis ilgis yra aštuoni metrai ar daugiau ir kuriuose yra bent 300 kilogramų menkių, kapitonams;

 

b) silkes ir (arba) šprotus žvejojančių laivų atveju – Sąjungos žvejybos laivų, kurių bendrasis ilgis yra aštuoni metrai ar daugiau ir kuriuose laikomos bent dvi tonos pelaginių žuvų išteklių.

2. Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 17 straipsnio 1 dalies, tame straipsnyje nustatytas išankstinio pranešimo pateikimo terminas yra bent viena valanda prieš numatytą atvykimą į uostą.

2. Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 17 straipsnio 1 dalies, tame straipsnyje nustatytas išankstinio pranešimo pateikimo terminas yra bent viena valanda prieš numatytą atvykimą į uostą. Pakrantės valstybės narės kompetentingos institucijos gali, įvertindamos kiekvieną konkretų atvejį, duoti leidimą įplaukti į uostą anksčiau, jeigu sudarytos reikiamos tinkamų kontrolės priemonių sąlygos.

Pakeitimas  44

Pasiūlymas dėl reglamento

12 a straipsnis (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

12a straipsnis

 

Žvejybos žurnalo pildymas ir pateikimas

 

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnio 1 ir 3 dalių, Sąjungos žvejybos laivų kapitonai, pagavę pelaginių ar pramoninių rūšių žuvų ir laive laikantys tokį šviežią ir neišrūšiuotą laimikį, savo žvejybos žurnale gali nurodyti visus kiekvienos to laimikio rūšies kiekius laikantis 10 proc. kiekvienos rūšies leistino nukrypimo dydžio, apskaičiuoto proporcingai pagal viso pagauto laimikio ir laive laikomo šviežio ir neišrūšiuoto laimikio kiekį.

Pagrindimas

Reikia nukrypti nuo Reglamente (EB) Nr. 1224/2009 nustatytų nuostatų dėl žurnalo, kad būtų įmanoma praktiškai laikytis nuostatų dėl žurnalo ir išvengti sankcijų už nuostatas, kurių neįmanoma laikytis. Baltijos jūroje padėtis itin sudėtinga, kur mišriuose būriuose esama dviejų pelaginių rūšių.

Pakeitimas  45

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 1 dalies b punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) 5 tonos pelaginių žuvų išteklių.

b) 2 tonos pelaginių žuvų išteklių.

Pakeitimas  46

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

14 straipsnis

14 straipsnis

Plano vertinimas

Plano vertinimas

Komisija užtikrina, kad po plano įsigaliojimo praėjus šešeriems metams ir po to kas šešerius metus būtų įvertintas šio plano poveikis ištekliams, kuriems taikomas šis reglamentas, ir tų išteklių žvejybai, visų pirma siekiant atsižvelgti į mokslinių rekomendacijų pasikeitimus. Šių vertinimų rezultatus Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.

Praėjus trejiems metams po šio reglamento įsigaliojimo ir po to kas penkerius metus Komisija įvertina šio daugiamečio plano poveikį ištekliams, kuriems taikomas šis reglamentas, ir tų išteklių žvejybai, visų pirma pažangos, pasiektos siekiant atkurti ir išlaikyti žuvų išteklių dydžius, viršijančius dydžius, kuriais galima užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, srityje. Šio vertinimo rezultatus Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ir gali, kai reikia ir atsižvelgiant į naujausias mokslines rekomendacijas, pasiūlyti daugiamečio plano pritaikymus ar inicijuoti deleguotųjų aktų pakeitimus.

Pakeitimas  47

Pasiūlymas dėl reglamento

IX a skyrius (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

IXa SKYRIUS

 

EUROPOS JŪRŲ REIKALŲ IR ŽUVININKYSTĖS FONDO PARAMA

 

14a straipsnis

 

Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo parama

 

Reglamento (ES) Nr. 508/2014 33 straipsnio 1 dalies c punkto tikslais šiame reglamente nustatytas daugiametis planas laikomas daugiamečiu planu pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 ir 10 straipsnių nuostatas.

Pakeitimas  48

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 2 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. 6, 8 ir 9 straipsniuose nurodyti įgaliojimai Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo datos.

2. 6, 8 ir 9 straipsniuose nurodyti deleguotieji įgaliojimai Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

Pakeitimas  49

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Reglamento (EB) Nr. 2187/2005 20 ir 21 straipsniai išbraukiami.

Reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 iš dalies keičiamas taip:

 

1. 13 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

 

2. IV priedo skiltyje „Mažiausias dydis“ žodžiai „38 cm“, taikomi mažiausiam menkių išteklių išsaugojimą užtikrinančiam orientaciniam dydžiui, pakeičiami žodžiais „35 cm“.

(1)

            2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (OL L 164, 2008 6 25, p. 19).


AIŠKINAMOJI DALIS

Komisijos pasiūlymas

2014 m. spalį Europos Komisija paskelbė daugiametį Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos planą. Pasiūlymo tikslas yra sukurti mišrios sudėties Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų valdymo planą, nes šiame regione daugiausiai vykdoma šių trijų rūšių žvejyba. Pastaraisiais metais iš Baltijos jūroje sugautų žuvų 94 % sudarė menkės, silkės ir šprotai. Baltijos jūra yra iš esmės uždari vandenys, kuriuose šios trys rūšys yra plačiai paplitusios ir nuolat tarpusavyje sąveikauja. Todėl yra be galo svarbu sukurti taisykles, kuriomis būtų atsižvelgiama į šių rūšių tarpusavio sąveiką, inter alia, menkių įtaką silkių ir šprotų ištekliams, bei pastarųjų įtaką menkių ištekliams.

Baltijos jūros menkių išteklių valdymo planas (1) egzistuoja jau nuo 2008 m., tačiau jis visuotinai vertinamas kaip neatitinkantis menkių išteklių ir nuo jų priklausančios žvejybos dabartinės padėties. Silkių ir šprotų ištekliai į šį valdymo planą dar nėra įtraukti. Menkės, silkės ir šprotai yra svarbios Baltijos jūros ekosistemos sudedamosios dalys. Šprotai ir silkės yra menkių maistas, tad menkių išteklių dydis turi įtakos silkių ir šprotų išteklių dydžiui ir atvirkščiai. Menkių žvejybos poveikis plekšniažuvėms taip pat turėtų būti įtrauktas į valdymo planą.

Atsižvelgiant į didelį biologinės sąveikos ir aplinkos sąlygų poveikį ištekliams Baltijos jūroje, pageidautina, kad šių išteklių eksploatavimo mastas ir modeliai būtų pritaikomi atsižvelgiant į patikslintus mokslinius duomenis apie tokią sąveiką ir aplinkos sąlygų pokyčius. Be to, toks metodas atitiktų ekosisteminio žvejybos valdymo principą. Siekiant tokio pritaikomojo valdymo pirmasis žingsnis būtų Komisijos pasiūlymas visus susijusius išteklius įtraukti į vieną bendrą valdymo planą. Tokiame plane reikėtų nustatyti kiekvienos rūšies išteklių tikslinio sužvejojamų žuvų mirtingumo dėl žvejybos intervalą. Taip bus užtikrintas lankstesnis požiūris į išteklius atliekant žvejybos galimybių kasmetinį žvejybos galimybių nustatymą ir patobulinti atsaką reaguojant į besikeičiančią išteklių padėtį.

Pranešėjo nuomonė

Pagrindinė Komisijos pasiūlymo esmė yra tai, kad Baltijos jūros įvairių rūšių valdymo planas yra reikalingas. Įvairių rūšių valdymo planas yra gerokai efektyvesnis nei vienos rūšies valdymas. Planu turėtų būti užtikrinamas subalansuotas ir tvarus šių išteklių išnaudojimas ir žvejybos galimybių stabilumas, o tuo pačiu – žvejų pragyvenimas. Tuo pačiu metu reikėtų užtikrinti, kad valdymas būtų paremtas naujausiomis mokslinėmis rekomendacijomis dėl atitinkamų išteklių, rūšių sąveika ir kitais su ekosistema bei žuvininkyste susijusiais aspektais.

Pranešėjas taip pat sutinka su Komisijos nuomone, kuria remiantis reglamente turi būti numatytos taisyklės dėl plekšniažuvių priegaudos. Plekšniažuvės, tokios kaip jūrinės plekšnės, paprastosios upinės plekšnės, paprastieji otai ar švelnieji rombai menkių žvejybos metu gali sudaryti didelį priegaudos dalį, o menkėms, silkėms ir šprotams šios rūšys nekelia didesnės grėsmės. Daugelyje Komisijos plano vietų yra minimos plekšniažuvės, nors šis planas iš tiesų yra skirtas menkėms, silkėms ir šprotams. Pranešėjas nori nukreipti dėmesį nuo plekšniažuvių priegaudos į pagrindines plane įtrauktas rūšis. Priešingu atveju gali būti pakenkta viso pasiūlymo proporcingumui. Plekšniažuvių priegauda, tinkamai tvarkoma, neturėtų kenkti šių išteklių tinkamam naudojimui. Priegaudai esant per didelei, Komisija privalo reaguoti ir tai reglamentuoti panaudojant atitinkamas technines priemones.

Pranešėjas taip pat sutinka su Komisijos pozicija, kuria remiantis tolimesnis priemonių, reikalingų atitinkamų išteklių didžiausiam galimam tausios žvejybos laimikiui pasiekti, konkretizavimas turėtų būti paremtas regioniniu BŽP reformos požiūriu. Tačiau, taisykles būtina tinkamiau susieti su regionavimo principu, kaip tai pateikta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje ir sudaryti sąlygas tinkamai reakcijai į atitinkamų išteklių staigius pokyčius. Sudarant daugiamečius planus būtina atsižvelgti regionų poreikius ir juos įgyvendinti praktikoje, atitinkamoje stadijoje įtraukiant Europos Parlamentą.

Be to, egzistuoja pakankamai priežasčių išlaikyti tam tikras galiojančias taisykles, siekiant apsaugoti menkių išteklius neršimo laikotarpiu ir išsaugoti smulkiosios žuvininkystės sektorių. Buvo pateikti kai kurie pakeitimai, siekiant nedidelių žvejybos ūkių laivams žvejoti menkę pakrantės teritorijose vasaros mėnesiais, nedarant neigiamo poveikio prieš nerštą ir neršiančių menkių telkiniams, neršiančioms Baltijos jūros gilumose, toli nuo kranto. Tai gali būti ekonomiškai svarbu šiam laivyno segmentui, kadangi kainos aptariamu laikotarpiu aukštos.

Taip pat svarbu nepamiršti, kad planas yra pažangus pasiūlymas, skirtas ypač jautriai Baltijos jūros ekosistemai. Iš tiesų, šį planą galima laikyti vykdomu darbu, nes mokslininkai kuria pažangesnius skirtingomis rūšimis paremtus metodus, kuriuos gali tekti įtraukti į planą vėlesnėje stadijoje. Todėl yra svarbu pirmąją peržiūrą atlikti pakankamai anksti, ypač todėl, kad skirtingų rūšių žuvų išteklių valdymo planas yra naujas ir ši koncepcija yra vystymosi stadijoje. Pirmoji plano peržiūra turėtų būti atlikta praėjus trejiems metams nuo plano įsigaliojimo, o planui turint teigimo poveikio, jį dar kartą peržiūrėti po penkerių metų. Tuo planui bus suteiktas ir labai reikalingas lankstumas.


PROCEDŪRA

Pavadinimas

Daugiametis Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos planas

Nuorodos

COM(2014)0614 – C8-0174/2014 – 2014/0285(COD)

Pateikimo Europos Parlamentui data

3.10.2014

 

 

 

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

PECH

20.10.2014

 

 

 

Pranešėjai

       Paskyrimo data

Jarosław Wałęsa

21.10.2014

 

 

 

Svarstymas komitete

3.12.2014

21.1.2015

24.2.2015

 

Priėmimo data

31.3.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

20

1

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marco Affronte, Clara Eugenia Aguilera García, Renata Briano, Richard Corbett, Linnéa Engström, Raymond Finch, Ian Hudghton, Carlos Iturgaiz, Werner Kuhn, Gabriel Mato, Norica Nicolai, Liadh Ní Riada, Ulrike Rodust, Remo Sernagiotto, Ricardo Serrão Santos, Isabelle Thomas, Ruža Tomašić, Peter van Dalen, Jarosław Wałęsa

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Jens Gieseke, Sylvie Goddyn, Marek Józef Gróbarczyk, Anja Hazekamp, Verónica Lope Fontagné, Lidia Senra Rodríguez

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Fabio Massimo Castaldo, Fredrick Federley, Sandra Kalniete

Pateikimo data

9.4.2015

Teisinis pranešimas