Procedūra : 2014/2209(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0135/2015

Pateikti tekstai :

A8-0135/2015

Debatai :

PV 18/05/2015 - 22
CRE 18/05/2015 - 22

Balsavimas :

PV 19/05/2015 - 5.14
CRE 19/05/2015 - 5.14
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0198

PRANEŠIMAS     
PDF 263kWORD 180k
28.4.2015
PE 546.606v03-00 A8-0135/2015

dėl MVĮ ekologiškai tvaraus augimo galimybių

(2014/2209(INI))

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas

Pranešėjas: Philippe De Backer

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Biudžeto komiteto NUOMONĖ
 Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl MVĮ ekologiškai tvaraus augimo galimybių

(2014/2209(INI))

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl MVĮ galimybių gauti finansavimą gerinimo(1),

–       atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos reindustrializacijos siekiant skatinti konkurencingumą ir tvarumą(2),

       atsižvelgdamas į savo 2014 m. lapkričio 27 d. rezoliuciją dėl Komisijos poveikio vertinimo gairių persvarstymo ir poveikio MVĮ tyrimo vaidmens(3),

–       atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „„Visų pirma galvokime apie mažuosius“. Europos iniciatyva „Small Business Act““ (COM(2008) 0394),

–       atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Smulkiojo verslo akto Europai apžvalga“ (COM(2011)0078),

–       atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Efektyvaus išteklių naudojimo galimybės pastatų sektoriuje“ (COM(2014) 0445),

–       atsižvelgdamas į „Eurobarometro“ apklausą dėl MVĮ, efektyvaus išteklių naudojimo ir žaliųjų rinkų („Eurobarometro“ greitoji apklausa Nr. 381) ir „Eurobarometro“ apklausą dėl valstybės paramos vaidmens inovacijų komercializacijos srityje („Eurobarometro“ greitoji apklausa Nr. 394),

–       atsižvelgdamas į Regionų komiteto nuomonę (priimtą per 109-ąją plenarinę sesiją, vykusią 2014 m. gruodžio 3–4 d.) dėl pramonės politikos dokumentų rinkinio,

       atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Žaliasis MVĮ veiksmų planas“ (COM(2014) 0440),

       atsižvelgdamas į 2014 m. kovo mėn. Europos efektyvaus išteklių naudojimo platformos manifestą ir politikos rekomendacijas,

       atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą pavadinimu „Žiedinės ekonomikos kūrimas. Europos be atliekų programa“ (COM(2014) 0398),

       atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Inovacijos – tvarios ateities garantas. Ekologinių inovacijų veiksmų planas“ (COM(2011) 0899),

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–       atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto ir Regioninės plėtros komiteto nuomones (A8-0135/2015),

A.     kadangi MVĮ sudaro daugiau nei 98 proc. ES įmonių ir užtikrina virš 67 proc. viso Sąjungos užimtumo ir 58 proc. bendrosios pridėtinės vertės; kadangi jos yra Europos Sąjungos ekonomikos ramstis ir pagrindinė 28 valstybių narių ilgalaikio ekonomikos augimo ir tvarių darbo vietų kūrimo galimybių varomoji jėga; kadangi, nepaisant krizės, 2007–2011 m. ekologiškų prekių ir paslaugų sektoriuje užimtumas išaugo 20 proc., o MVĮ suteikiama galimybė kurti ekonominę veiklą ir darbo vietas, taip pat vietovėse, kuriose yra gyventojų skaičius mažėja ir visuomenė senėja; kadangi jos tokiu būdu kartu su vidutinės kapitalizacijos ir daugiašalėms įmonėmis atlieka svarbų vaidmenį pramonės ekosistemoje; kadangi devynios iš dešimties MVĮ yra maži verslo subjektai, kuriuose dirba 10 arba mažiau žmonių, ir šios labai mažos įmonės Europoje sukuria 53 proc. darbo vietų;

B.     kadangi nustatyta, kad šiuo metu ekologiškų prekių ir paslaugų pasaulinė rinkos vertė yra 1 000 mlrd. EUR per metus ir kad ši suma iki 2020 m. padvigubės ar net patrigubės, taigi atsivers didžiulės galimybės Europos MVĮ ir apskritai ekonomikos augimui ES; kadangi Europos Sąjunga yra pasaulio lyderė ir ekologiškų prekių importo, ir jų eksporto srityje; kadangi paslaugos yra neatskiriamai susijusios su šiomis prekėmis, tačiau tebėra netarifinių kliūčių ekologiškų paslaugų teikėjams;

C.     kadangi Europos Sąjunga įsipareigojo reindustrializuoti Europą investuojant į tvarumą, konkurencingumą ir inovacijas ir remiant šiuos principus, kad iki 2020 m. pramonės gamyba ES valstybėse narėse sudarytų bent 20 proc. BVP; kadangi Europos Vadovų Taryba įsipareigojo iki 2030 m. ES viduje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 40 proc., padidinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį bent iki 27 proc., o energijos vartojimo efektyvumą – bent 27 proc., ir planuojant šį tikslą padidinti iki 30 proc.; kadangi MVĮ turėtų atlikti savo vaidmenį įgyvendinant šiuos tikslus, kadangi 93 proc.(4) ES MVĮ jau imasi priemonių, siekdamos efektyviau naudoti išteklius; kadangi, Komisijos nuomone, geresnis ekologinis projektavimas, atliekų prevencija, perdirbimas ir pakartotinis naudojimas galėtų padėti ES verslo subjektams sutaupyti grynų lėšų, manoma, iki 600 mlrd. EUR arba 8 proc. metinės apyvartos, kartu 2–4 proc. sumažinant bendrą išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

D.     kadangi vienas iš Europos iniciatyvos „Small Business Act“ principų yra įgalinti MVĮ aplinkosauginius iššūkius paversti ekonominėmis galimybėmis užtikrinant tvarią veiklą, tačiau nebuvo padaryta jokios didesnės politinės pažangos ir MVĮ, pradėdamos verslą ir įgyvendindamos aplinkosauginius standartus, dažnai susiduria su nenuoseklia politika;

E.     kadangi ir rinkoje, ir teisės aktais bus sudarytos palankios sąlygos MVĮ laikytis vis daugėjančių aplinkosauginių standartų; kadangi ES ir valstybės narės naujuose ir esamuose teisės aktuose turėtų kiek įmanoma sumažinti administracinę naštą ir turėtų stengtis nekurti įmonėms papildomų išlaidų, susijusių su tokių taisyklių laikymusi; kadangi buvo pasiūlytos naujos iniciatyvos MVĮ ir kitų sektorių reglamentavimo naštai mažinti ir jas turėtų įgyvendinti Komisija ir valstybės narės;

F.     kadangi 90 proc. ES MVĮ yra labai mažos įmonės; kadangi, nepaisant pastarojo meto pastangų, MVĮ ir labai mažos įmonėms ir toliau sunku gauti kvalifikuotų darbuotojų, informacijos ir finansinių lėšų ir neužtikrinamas pakankamai įvairus nuosavo kapitalo priemonių pasirinkimas ir kadangi įgyvendinant ES programas vis dar nepakankamai prisidedama prie inovacijų; kadangi MVĮ skirtos paraiškų ES finansavimui gauti procedūros vis dar yra pernelyg biurokratinės ir todėl daugeliui MVĮ neįmanoma jų atlikti;

G.     kadangi reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad ES biudžetas kaip investicijomis grindžiamas biudžetas turi potencialą sudaryti sąlygas Europos MVĮ gauti finansavimą, mažinant biurokratiją ir pasitelkiant tam skirtas finansines priemones ir padidintą programos LEO (vietos verslo biurai) skiriamą finansavimą; kadangi reikia sustiprinti vartotojams patogių įvairių formų paramos procedūrų vystymą;

H.     kadangi mažosios įmonės gauna santykinai daugiau naudos iš veiksmų, kuriais siekiama didinti išteklių naudojimo efektyvumą, nei dideli subjektai ir turėtų sulaukti didesnio politinio dėmesio; kadangi galima bendra nauda padidinus išteklių naudojimo efektyvumą, priklausomai nuo veiklos sektoriaus, sudaro 10–17 proc.;

I.      kadangi skaitmeninis sektorius yra ir svarbi priemonė MVĮ gauti laukiamą pelną geriausiai panaudojus išteklius, ir naujų MVĮ susikūrimui ir vystymuisi palankus sektorius;

J.      kadangi pirmiausia pagrindinis dėmesys skiriamas aukštųjų technologijų MVĮ, kurios tiesiogiai užtikrina ekologines inovacijas, tačiau būtina padėti ir kitoms įmonėms laikytis aplinkos apsaugos taisyklių, patvirtinant ekologiškas naujoviškas priemones ir didinant jų aplinkosauginį veiksmingumą; kadangi ekologinės inovacijos galėtų būti tikslas kuriant naują įmonę, taip pat ir priemonė tobulinti esamas įmones plėtojant žaliąją ekonomiką;

K.     kadangi, nors ir nėra tarptautiniu mastu bendros žaliojo ekonomikos augimo apibrėžties, bendrai sutariama, kad tai – ekonomikos augimo ir aplinkosauginio tvarumo derinys; kadangi gebėjimų ugdymas ir mokymas yra vienas iš pagrindinių MVĮ iššūkių, kuriam turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys, ypač inovacijų ir efektyvaus išteklių naudojimo aspektais; kadangi dabartinėmis aplinkybėmis, kuomet, ypač pradiniuose etapuose, nėra pakankamų galimybių naudotis tinkamais rizikos kapitalo šaltiniais, tai vis dar yra viena didžiausių kliūčių į augimą orientuotų įmonių kūrimui ir plėtrai;

L.     kadangi labai mažos įmonės visoje Europoje sukuria tūkstančius darbo vietų, užtikrindamos 53 proc. užimtumo, ir dėl jų savybių joms turi veikti taikant kitokią sistemą, reikia skubiai pradėti nuosekliai vartoti labai mažų įmonių sąvokos apibrėžtį; kadangi labai mažos įmonės susiduria su tam tikrais rimtais sunkumais, pvz., kliūtimis viešųjų pirkimų taisyklėse, pernelyg didele reglamentavimo našta ir galimybių gauti finansavimą stoka;

Bendrieji klausimai

1.      teigiamai vertina žaliojo ekonomikos augimo ir žiedinės ekonomikos koncepciją ir pažymi, kad iš jos atsiranda galimybių, susijusių su įvairiais labai svarbiais sektoriais, pvz., atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais, ypač ekonomiškai perspektyvia vėjo, saulės ir geoterminės energijos bei hidroenergijos eksploatacija, efektyviu energijos vartojimu, efektyviu išteklių naudojimu, atliekų tvarkymu, išmetamųjų teršalų kiekio mažinimu, elektrifikacija ir metodu „nuo lopšio iki lopšio“; atkreipia dėmesį į didžiulį šių sričių ekonominį ir užimtumo kūrimo potencialą įvairiuose sektoriuose; pažymi, kad žaliasis ekonomikos augimas turėtų būti darbo vietų kūrimo ir ekonominio MVĮ augimo skatinimo strategijos dalis;

2.      pabrėžia, kad reikėtų užtikrinti platesnį požiūrį į žaliąjį ekonomikos augimą ir kad jo siekiant reikėtų dėti pastangas visoje vertės grandinėje ir verslumo ekosistemoje, įskaitant pramoninės gamybos subjektų veiksmus siekiant sumažinti jų gaminių, gamybos procesų, verslo praktikos ir paslaugų ekologinį pėdsaką; primena Europos efektyvaus išteklių naudojimo platformos rekomendacijas, kuriose pabrėžiama, kad siekiant įtvirtinti efektyvų išteklių naudojimą reikalinga dinamiška reglamentavimo sistema, duodanti gamintojams ir vartotojams aiškius ženklus, kad jie pagerintų produktų savybes per visą jų naudojimo laiką; ragina Komisiją parengti visapusišką politikos priemonių sistemą, apimančią konkrečius politikos tikslus, kurioje būtų geriau integruotos ir racionalizuotos esamos politikos priemonės ir užtikrintos MVĮ galimybės ir jų dalyvavimas žaliojoje ir žiedinėje ekonomikoje;

3.      atkreipia dėmesį į tai, kad viso pasaulio ekonomika turės aprūpinti nuolat didėjantį gyventojų skaičių – 9 milijardus iki 2050 m. – ir kad mūsų gamtos ištekliai yra riboti, todėl juos reikėtų naudoti tvariu ir itin efektyviu būdu; atkreipia dėmesį į novatoriškus, ekologiškus ir tvarius šių problemų sprendimus, kaip antai naujus gaminius, gamybos procesus, verslo praktiką ir paslaugas, pvz., integruojant naujoviškas skaitmenines technologijas, taip pat į naują palankią teisinę sistemą;

4.      primena Komisijai ir valstybėms narėms, kad MVĮ visoje Europoje labai skirtingos (tai – ir tradiciniai šeimos verslo subjektai, ir greitai augančios įmonės, aukštų technologijų įmonės, labai mažos įmonės, socialinės įmonės ar naujai įsteigtos įmonės), todėl joms turi būti taikomi skirtingi pagalbos metodai;

5.      mano, kad ES turi iš esmės keisti savo verslumo kultūrą, kad būtų prisidedama prie ekonomikos augimo užtikrinant, jog daugiau žmonių pradėtų savo verslą ir ieškotų daugiau verslo galimybių, visų pirma žaliojo ekonomikos augimo srityje, ir palankiai žiūrint į nesėkmes ir rizikos prisiėmimą; pabrėžia, kad formuojant politiką svarbu šiam klausimui skirti itin didelį dėmesį; ragina valstybes nares numatyti jų atitinkamose teisinėse sistemose nuostatas, skirtas poveikiui sušvelninti žlugus verslui, kad žmonės netrukus po ankstesnės įmonės žlugimo galėtų pradėti naują verslą, ypač naujuose ir inovaciniuose sektoriuose; ragina Komisiją vykdant informavimo kampanijas ir pasitelkiant švietimą mažinti nesėkmės baimę;

6.      pabrėžia ES biudžeto pridėtinę vertę padedant MVĮ, labai mažoms įmonėms, socialinėms įmonėms ir kooperatinėms bendrovėms gauti prieigą prie finansavimo ir tarptautinių rinkų, visų pirma pagal programą COSME, programą „Horizontas 2020“ ir iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESIF); pabrėžia, kad būtina, kad nacionaliniai reguliuotojai aiškiai ir vienodai visoje ES aiškintų atviras viešųjų pirkimų taisykles;

7.      pažymi, kad daugelis Europos MVĮ šiandien tarptautiniu mastu konkuruoja dėl sprendimų, apimančių produktus ir vadinamąsias žaliąsias paslaugas, pvz., statybą, įrengimą, remontą ir administravimą; pažymi, jog šios paslaugos yra itin svarbios, kad būtų kuriami, parduodami ir eksportuojami žalieji produktai; ragina Komisiją žaliąsias paslaugas įtraukti į vykdomas derybas dėl ekologiškų prekių susitarimo ir į dvišalius prekybos susitarimus, pvz., Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimą, kad būtų mažinamos kliūtys Europos MVĮ ir paslaugų teikėjams, norintiems veikti tarptautiniu mastu;

8.      pabrėžia gero valdymo, nepriklausomų teismų, skaidrumo ir teisinės valstybės principų svarbą tam, kad visoje ES būtų kuriama verslui palanki aplinka ir rinka, kurioje MVĮ būtų sudarytos vienodos sąlygos;

Žaliųjų iniciatyvų finansavimas

9.      atkreipia dėmesį į tai, kad dabartinėmis sąlygomis, kai nepakankama prieiga prie reikiamų rizikos kapitalo išteklių, ypač ankstyvuoju etapu, ir toliau yra vienas iš labiausiai į augimą orientuotų įmonių kūrimą ir plėtojimą ribojančių veiksnių, Komisijos veiksmų plane dėl MVĮ galimybių gauti finansavimą didinimo daug dėmesio skiriama rizikos kapitalui, kaip galimam augimo finansavimo būdui; nepaisant to, pabrėžia, kad toks finansavimas yra tinkamas tik nedideliam skaičiui MVĮ, kad bankų paskolos tebėra svarbus finansavimo šaltinis ir kad privatusis sektorius turėtų parengti alternatyvas; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu skatinti alternatyvius MVĮ kreditavimo būdus, pvz., kredito unijas; atkreipia dėmesį į tai, kad reikėtų išsiaiškinti, kokių finansavimo galimybių gali teikti Europos strateginių investicijų fondas;

10.    ragina valstybes nares skatinti užsienio investuotojus panaikinant kalbines kliūtis; pažymi, kad vienas žingsnis šia linkme būtų paraiškų priėmimas ir duomenų teikimas ne tik valstybės narės oficialiomis kalbomis, bet ir anglų kalba;

11.    pabrėžia, kad nėra vieno visiems tinkamo finansavimo modelio, ir ragina Komisiją atsižvelgti į MVĮ interesus visose esamose ir ateityje galimose programose, priemonėse ir iniciatyvose, ypač skirtose naujiems verslo modeliams žaliojoje ekonomikoje, tiek nuosavybės srityje (pvz., neformalūs investuotojai, masinis finansavimas (angl. crowd funding) ir daugiašalės prekybos sistemos), tiek kvazi-nuosavo kapitalo (pvz., tarpinio, vad. „mezonino“ finansavimo) ir skolos priemonių (pvz., smulkiesiems investuotojams tinkamos įmonių obligacijos, garantijų priemonės ir platformos) srityse, ir kurti bankų ir kitų subjektų, susijusių su MVĮ finansavimu (apskaitos specialistų, įmonių ar MVĮ asociacijų ar prekybos rūmų), partnerystes, kad būtų teikiama pagalba įmonėms jų steigimo, augimo ir perdavimo etapais, atsižvelgiant į jų dydį, apyvartą ir finansavimo poreikius; ragina valstybes nares, vietos ir regionų valdžios institucijas užtikrinti tinkamas paskatas ir numatyti šiems finansavimo modeliams mokesčių lengvatas; pabrėžia, kad svarbu peržiūrėti esamas MVĮ paramos priemones siekiant įtraukti į jas tolesnio žaliojo augimo galimybes;

12.    pabrėžia poreikį ES biudžete užtikrinti finansinių priemonių koordinavimą ir papildomumą, visų pirma iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESIF), pagal ES užimtumo ir socialinių inovacijų programą (EaSI) ir LIFE programą;

13.    ragina Europos Komisiją ir valstybes nares efektyviai stebėti MVĮ, kurios turėjo galimybę pasinaudoti ekologiškų inovacijų finansavimo priemonėmis, pasiektus rezultatus, siekiant įvertinti šių priemonių veiksmingumą; ragina Europos Komisiją, jeigu rezultatai būtų nepatenkinami, ilgai nedelsiant parengti tinkamus pakeitimus siekiant padidinti šių priemonių veiksmingumą;

14.    pažymi, kad dėl to, jog daugelis žaliųjų investicijų planų yra labai techninio pobūdžio, itin svarbu atkreipti dėmesį į standartizuotų rizikos ir grąžos modelių ir naujų modelių naujiems iššūkiams ir sektoriams kūrimo svarbą;

15.    primena, jog galima tikėtis, kad MVĮ atliks svarbų vaidmenį žiedinėje ekonomikoje – teiks tvarias, tačiau darbui imlias paslaugas – remonto, atnaujinimo, perdirbimo; mano, kad mokesčių perkėlimas nuo darbo jėgos į gamtos išteklių naudojimą yra būtina sąlyga siekiant ilgalaikės MVĮ sėkmės; pažymi, kad Komisija, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), Tarptautinis valiutos fondas (TVF), Tarptautinė darbo organizacija (TDO), Parlamentas ir Euro grupė visuotinai remia mokesčių perkėlimą – perėjimą nuo darbo jėgos apmokestinimo prie gamtos išteklių naudojimo bei vartojimo apmokestinimo; prašo Komisiją įvertinti, kokį poveikį turėtų toks mokesčių perkėlimas nuo darbo jėgos gamtos išteklių naudojimui;

16.    pabrėžia, kad verslininkai, MVĮ, verslo asociacijos ir paramos organizacijos turėtų geriau išmanyti pažangesnių technologijų arba pagal sutartis teikiamų paslaugų, pvz., konsultacijų, ugdomojo vadovavimo ir ekologinio projektavimo mokymo, finansavimo galimybes, išteklių valdymą ir žaliąjį verslumą, taip pat žinoti apie žaliųjų technologijų, produktų ir paslaugų, kurie galėtų būti naudingi jų verslui, prieinamumą; ragina valstybes nares stiprinti MVĮ teikiamas paslaugas tose srityse, be to, pabrėžia, kad reikia paprastų ir prieinamų informacijos apie šiuos produktus ir paslaugas šaltinių ir duomenų bazių; primena Komisijai ir valstybėms narėms, kad ši informacija turėtų būti pateikiama taip, kad geriausiai atitiktų MVĮ verslo logiką ir darbo metodus;

17.    pažymi, kad ES programose nėra pakankamai prisidedama prie ekologinių inovacijų ir žiedinės ekonomikos ir todėl Komisija turi daugiau lėšų skirti iš Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programos COSME ir bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ ekologiškiems ir naujoviškiems pačių MVĮ sukurtiems arba joms sukurtiems sprendimams ir remti produktų dizaino ir procesų rezultatyvumo gerinimą, remiantis sėkminga patirtimi, įgyta įgyvendinant praėjusią daugiametę finansinę programą; mano, kad ypatingai pagal programą „Horizontas 2020“ MVĮ skirta priemonė turi būti visapusiškai įgyvendinta;

18.    ragina Komisiją ir EIB užtikrinti, kad Investicijų plano Europai įgyvendinimo etapu MVĮ, taip pat žaliosios ir novatoriškos MVĮ, būtų pagrindinės pagal šį pasiūlymą teikiamos paramos gavėjos; primygtinai teigia, kad šiuo tikslu turi būti parengti aiškūs kriterijai, įskaitant Europos pridėtinės vertės kriterijų, ir kad turi būti tobulinamos MVĮ teikiamos konsultavimo apie efektyvų išteklių naudojimą ir ekologines inovacijas paslaugos; ragina EIB ir Komisiją užtikrinti, kad visos kategorijos, išvardytos Komisijos rekomendacijoje dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžties (C (2003) 1422), gautų pakankamai naudos; atkreipia dėmesį į programos „Horizontas 2020“ ir programos COSME svarbą remiant MVĮ ir į poreikį visapusiškai įgyvendinti programoje „Horizontas 2020“ MVĮ skirtą priemonę;

19.    mano, kad siekiant užtikrinti, kad MVĮ skirtų finansinių priemonių tarpusavio papildomumą, labai svarbu derinti veiksmus, kurių imtasi tiek šalies, tiek regionų mastu vykdant sanglaudos politiką bei kitas programas, pvz., programą „Horizontas 2020“; pabrėžia, kad svarbu rengti tokius teisės aktus, kurie MVĮ leistų išlaikyti savo konkurencingumą;

20.    ragina Komisiją ir valstybes nares nedelsiant ieškoti ilgalaikio sprendimo dėl didžiulių nepriemokų regioninės politikos srityje ir dėl praėjusio laikotarpio Europos struktūrinio ir investicijų fondo paramos lėšų naudojimo, kad dėl delsimo išmokėti paramos lėšas MVĮ, kaip projektų partnerės, neprarastų noro dalyvauti šiose paramos programose ir projektuose;

Žinių valdymas

21.    atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu aktyviai siekti įvairių sektorių tarpusavio bendradarbiavimo vertės grandinėse ir geografinėse teritorijose, kurį plėtojant skleidžiamos idėjos ir novatoriškos koncepcijos ir tokiu būdu skatinamos inovacijos ir naujos augimo galimybės; teigiamai vertina programos „Horizontas 2020“ veiksmą „Įmonių grupių projektai, skirti naujoms pramoninėms vertės grandinėms“, kuriuo siekiama geriau panaudoti MVĮ galimybes, įskaitant jų ekologinių inovacijų ir efektyvaus išteklių naudojimo sprendimus;

22.    teigiamai vertina Europos efektyvaus išteklių naudojimo kompetencijos centro įsteigimą – šis centras konsultuos ir padės MVĮ pagerinti savo išteklių naudojimo efektyvumą; pabrėžia, kad šis centras turi tapti stipriu visų ES regionų partnerių tinklu, o jo veikla turi būti grindžiama pasitvirtinusia valstybių narių patirtimi; mano, kad centras turėtų orientuoti MVĮ į ES, nacionalines ir regionines šios srities veiksmų programas ir suteikti galimybę naudotis specialiomis žiniomis, tinklais ir infrastruktūra;

23.    pabrėžia, jog svarbu perduoti žinias ir skirtingiems suinteresuotiesiems subjektams tarpusavyje keistis žiniomis, be kita ko, tarpvalstybiniu lygmeniu, naudojantis neformaliais tinklais, ypač MVĮ ir labai mažų įmonių tinklais, siekiant plėtoti esamų ir naujų inovacinių technologijų, geriausios praktikos, būdų gauti tinkamą finansavimą, galimų valstybės paramos sistemų ir atitinkamų teisinių sistemų, kurias taikant susiduriama su mažiausią administracine našta, išmanymą; be to, primena, jog esami nacionaliniai ES finansavimo programų informacijos centrai ir Europos įmonių tinklas turi būti visapusiškai įtraukiami į paramos MVĮ veiklą ir, imdamiesi aktyviųjų veiksmų, informuoti, mokyti ir remti MVĮ ES, nacionalinio ar regioninio lygmens finansavimo galimybių paieškose; pritaria tam, kad būtų organizuojama Europos efektyvaus išteklių naudojimo kampanija, kuria būtų siekiama informuoti MVĮ apie efektyvaus išteklių naudojimo teikiamą naudą ir galimybes ir apie tai, kaip kurti pramonės subjektų sąveiką perdirbimo srityje; ragina Komisiją ir Europos įmonių tinklą efektyvaus išteklių naudojimo srityje bendradarbiauti su pramonės asociacijomis, profesinėmis sąjungomis, MVĮ, NVO ir akademine bendruomene bei regioninių iniciatyvų vykdytojais; šiuo klausimu teigiamai vertina Komisijos dėmesį simbiozei ir klasteriams ir ragina Komisiją pateikti konkrečių iniciatyvų siekiant palengvinti tarpsektorinį bendradarbiavimą ir išteklių valdymą;

24.    ragina sektorių federacijas prisiimti svarbesnį vaidmenį teikiant reikiamą informaciją ir konsultacijas žaliųjų technologijų, finansavimo galimybių ir atitinkamų procedūrų klausimais; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti paramą ten, kur jos trūksta, bendradarbiaujant su sektorių federacijomis ir bendrovėmis toliau nagrinėti esamas galimybes ir paspartinti tvarių sprendimų diegimą, taip pat investuoti į aplinkai palankias technologijas, efektyvų išteklių naudojimą ir perdirbimo ekonomiką; pažymi vis didėjantį atotrūkį tarp MVĮ poreikių ir darbuotojų kvalifikacijos; pažymi, kad 26 proc. darbdavių Europoje susiduria su sunkumais, ieškodami tinkamų gebėjimų turinčių darbuotojų;

Moksliniai tyrimai, technologinė plėtra, inovacijos ir gebėjimai

25.    pabrėžia, kad reikia veiksmingiau plėtoti esminius mokslinius tyrimus ir užtikrinti technologinę plėtrą, visapusiškai įtraukti į šį procesą MVĮ, taip pat aktyviai remti tolesnį mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros rezultatų perkėlimą į technologines naujoves; atkreipia dėmesį į Europos reindustrializacijos svarbą atsižvelgiant į gamybos pramonės svarbą moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms, taigi ir siekiant užtikrinti ES konkurencinį pranašumą ateityje; mano, kad kartu su technologiniais sprendimais taip pat reikėtų pakankamai dėmesio skirti netechnologinėms, organizacinėms, sisteminėms ir viešojo sektoriaus inovacijoms;

26.    atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu, jog Europos įmonės komercializuotų ir praktiškai panaudotų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros rezultatus; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti stabilesnę reglamentavimo sistemą ir tinkamas finansines sistemas, kad būtų imamasi ekonominių iniciatyvų ir užtikrinamas verslumas ir kad būtų sumažintas laikas, per kurį nauji produktai, paslaugos ir verslo praktika patenka į rinką, ypač žaliosios ekonomikos srityje;

27.    pabrėžia naujų Europos kosmoso infrastruktūros objektų potencialą skatinti inovacijas ir žaliąjį augimą; ragina Komisiją skatinti MVĮ naudoti iš šių infrastruktūrų gautus duomenis verslo inkubatoriuje; ragina Komisiją skatinti MVĮ taikyti tvarką, kuria būtų sudaromos palankios sąlygos naudotis iš šių infrastruktūrų gautais duomenimis mokslinių tyrimų, vystymosi ir komercializacijos etapais;

28.    pažymi, kad, 2014 m. gegužės mėn. apklausos „Innobarometer“ duomenimis, tik 9 proc. visų įmonių nurodė, jog nuo 2011 m. sausio mėn. jos yra gavusios viešąją finansinę paramą mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų veiklai; pabrėžia, kad reikia plėtoti vartotojams patogias įvairių formų paramos procedūras;

29.    atkreipia dėmesį į bendrojo Europos patento naudą MVĮ, visų pirma žaliųjų technologijų srityje; ragina visas valstybes nares prisijungti prie bendrojo Europos patento; ragina valstybes nares skubiai ratifikuoti susitarimą dėl Bendro patentų teismo, kad būtų taikomas bendrasis Europos patentas; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl MVĮ palankios supaprastintos procedūros, kad Bendrame patentų teisme būtų galima pradėti procedūrą dėl klastojimo;

30.    ragina parengti geresnę žiedinės ekonomikos politikos sistemą, t. y., be kita ko, priimti ir įgyvendinti pažangaus reglamentavimo nuostatas, standartus ir elgesio kodeksus, kuriais būtų siekiama integruoti išorės išlaidas, spręsti daug išteklių naudojančių produktų klausimą, sudaryti vienodas sąlygas, atlyginti pirmautojams ir paspartinti perėjimą prie išteklius efektyviai naudojančios ir tvarios ekonomikos;

31.    ragina Komisiją žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinyje išplėsti ekologinio projektavimo priemonės taikymą įtraukiant ir efektyvaus išteklių naudojimo aspektus; mano, kad ekologinio projektavimo priemonėmis turėtų būti sprendžiami produktų patvarumo, galimybės pataisyti ir perdirbti klausimai, įskaitant garantuotos minimalios naudojimo trukmės ir išardymo standartus;

32.    ragina daugiau naudotis inovacinėmis paramos sistemomis, pavyzdžiui, ekologiškų inovacijų čekiais, kurie gali padėti skatinti tvarių technologijų ir aplinką tausojančių ir atsparių klimato kaitos poveikiui sprendimų įdiegimą; mano, kad, kalbant apie paraiškas paramos lėšoms skirti, svarbu, kad taisyklės būtų paprastos ir aiškios ir, kad jos nesukurtų administracinės naštos; be to, ragina Komisiją ir valstybes nares rasti naujų finansavimo sprendimų, kuriais būtų remiamos MVĮ ir joms suteikti laisvai prieinamas finansines priemones; primena, kad Europos MVĮ gebėjimas kurti tvarų augimą ir naujoves, yra vienas pagrindinių ES konkurencinių pranašumų pasaulinėje rinkoje;

Reguliavimas ir jo panaikinimas kaip varomieji augimo veiksniai

33.    ragina valstybes nares pertekliniu reguliavimu nekurti kliūčių vidaus rinkai, persvarstyti dabartinę savo reglamentavimo tvarką, panaikinti nereikalingas arba neveiksmingas nuostatas, sudarančias kliūtis patekti į rinką, ir užtikrinti nuoseklų teisės aktų perkėlimą į nacionalinę teisę; ragina Komisiją užtikrinti, kad atliekant visus poveikio vertinimus būtų visuomet atliekamas poveikio MVĮ tyrimas; ragina Komisiją aktyviau spręsti perteklinio reguliavimo atskirose valstybėse narėse problemas; pabrėžia, kad nacionaliniai reguliuotojai aiškiai ir vienodai visoje ES aiškintų atviras viešųjų pirkimų, įskaitant žaliuosius viešuosius pirkimus ir e. viešuosius pirkimus, taisykles, kurios šiuo metu sudaro didelių kliūčių MVĮ, norinčioms patekti į tarptautines rinkas, ir tuo pat metu didžiules galimybes valstybėms narėms greitai pritaikyti naujoves, įskaitant išteklius ir energiją efektyviai naudojančius produktus ir sprendimus;

34.    teigiamai vertina Komisijos sprendimą atšaukti pasenusius ar pernelyg didelę naštą užkraunančius pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų; tikisi, kad Komisija pateiks platesnio užmojo pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto atliekų tvarkymo srityje, kaip 2014 m. gruodžio mėn. EP plenarinėje sesijoje paskelbė Pirmininko pavaduotojas F. Timmermans; ragina Komisiją neteikti pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, dėl kurių atsirastų nereikalinga administracinė našta verslo subjektams ir MVĮ, ir nuolat peržiūrėti esamus teisės aktus siekiant sumažinti dabartinę administracinę naštą, pagerinti dabartinių teisės aktų kokybę ir veiksmingumą ir pritaikyti juos prie naujų verslo modelių; vis dėlto pabrėžia, jog, siekiant ES aplinkos tikslų, būtina imtis plataus užmojo veiksmų, kartu tinkamai ir laiku įgyvendinti galiojančius teisės aktus, ankstyvuoju etapu, taip pat atliekant poveikio vertinimą, įtraukti suinteresuotuosius subjektus iš atitinkamų pramonės šakų ir MVĮ;

35.    primena apie technologijų požiūriu neutralių ir inovacijoms palankių teisės aktų svarbą, nes jais sudaromos galimybės rinkai išbandyti ir įvertinti įvairias naująsias technologijas; teigiamai vertina aplinkosaugos technologijų tikrinimo sistemą, nes tai – nauja priemonė, kuria siekiama padėti, kad naujoviškos aplinkosaugos technologijos pasiektų rinką; ragina valstybes nares taikant viešosios paramos sistemas tinkamai naudoti rinka grindžiamas priemones ir nenaudoti aplinkai žalingų rinką iškraipančių subsidijų; primena, kad valstybė turėtų įsikišti tais atvejais, kai neveikia rinkos mechanizmai, pavyzdžiui, kai dėl išorės veiksnių poveikio neįmanoma nustatyti kainos; ragina Komisiją, siekiant sukurti vienodesnį priemonių rinkinį, parengti bendras nacionalinių paramos žaliųjų investicijų projektams sistemų gaires;

36.    pažymi, kad ardomojo pobūdžio pramonės šakos ir technologijos dažnai parodo, jog galiojančiuose teisės aktuose yra trūkumų; pabrėžia, jog reikia nuolat stebėti ir atnaujinti galiojančius teisės aktus ir jų įgyvendinimą siekiant užtikrinti, kad tvarios ekologiškos ir naujoviškos technologijos nesusidurtų su kliūtimis;

Įvairios paramos priemonės

37.    mano, kad į pagrindines švietimo sistemas, taip pat į aukštojo mokslo ir mokymosi visą gyvenimą sistemas reikėtų įtraukti verslumo įgūdžių ugdymą ir mokymosi, kaip veikia, funkcionuoja ir sąveikauja rinka, ekonomika ir finansų sistema, kaip naujos technologijos gali suteikti didelių praktinių, inovacinių ir ekologiškų galimybių, bei aplinkosauginio sąmoningumo ugdymo programas, tai turėtų taip pat būti skatinama vykdant užklasinę veiklą ir mokantis visą gyvenimą; mano, kad gerai parengtas verslo planas yra pirmas žingsnis siekiant geresnių finansavimo galimybių ir verslo gyvybingumo; ragina Komisiją ir valstybes nares į savo švietimo programas nedelsiant įtraukti švietimą verslumo, finansų, ekonomikos ir aplinkosaugos temomis; šiuo atžvilgiu remia programą „Erasmus jauniems verslininkams“, sukurtą siekiant skatinti verslumo kultūrą ir plėtoti bendrąją rinką ir konkurencingumą;

38.    pabrėžia, kad taip pat turėtų būti padedama labai mažoms ir naujai įsteigtoms įmonėms ir jos turėtų būti orientuojamos, kaip pereiti prie tvaraus žaliojo ekonomikos augimo; ragina Komisiją užtikrinti, kad šiems verslo subjektams būtų tinkamai taikomos naujos iniciatyvos, daugiausia orientuotos į žaliojo ekonomikos augimo galimybes, skirtas MVĮ;

39.    pažymi, kad dalyvaudami programoje „Erasmus+“ studentai ir jaunimas gali ugdyti verslumą, be kita ko, gaudami finansavimą stažuotėms, ir mano, kad svarbiausias programos prioritetas ateinančiais metais ir toliau turi būti parama jaunų ir drąsių verslininkų skatinimui; remia programą „Erasmus jauniems verslininkams“, sukurtą siekiant skatinti verslumo kultūrą ir plėtoti bendrąją rinką ir konkurencingumą;

40.    atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu spręsti problemas, susijusias su netausaus vartojimo įpročiais, ir siekti pakeisti vartotojų elgseną; pažymi, jog reikia užtikrinti tinkamą vartotojų švietimą ir skatinti parengti tausesnio vartojimo paskatas; ragina Komisiją ir valstybes nares daugiau naudotis viešaisiais pirkimais kaip paklausos srities priemonėmis, kad būtų padedama pateikti rinkai išteklius ir energiją efektyviai naudojančius produktus ir sprendimus; pabrėžia, kad, siekiant vartotojams suteikti galios, naudinga į informaciją apie produktus ir ekologinius ženklus įtraukti informaciją apie išteklių naudojimą;

41.    pabrėžia, kad svarbu bendradarbiaujant su mokslinių ir technologinių tyrimų institutais, universitetais ir profesinio rengimo įstaigomis sudaryti palankesnes sąlygas naujoms veiklą pradedančioms ir atsiskyrusioms įmonėms;

42.    pabrėžia eksporto svarbą darbo vietų kūrimui ir ekonomikos augimui Europoje; ragina Komisiją sudaryti planuojamus prekybos susitarimus su mūsų partneriais, kuriais Europos MVĮ sudaromos sąlygos lengviau patekti į naujas rinkas;

43.    mano, kad moterų verslumas – nepakankamai įvertintas ES ekonomikos augimo ir konkurencingumo šaltinis, kurį reikėtų skatinti ir stiprinti, ir kad taip pat ir žaliojoje ekonomikoje reikėtų pašalinti visas kliūtis, su kuriomis darbo rinkoje susiduria moterys, kurios visų pirma yra diskriminuojamos darbo užmokesčio požiūriu, siekiant užtikrinti, kad žalioji ekonomika būtų vienodai naudinga ir moterims, ir vyrams; mano, kad reguliariai renkant suderintus statistinius duomenis, įskaitant duomenis apie teisės aktų poveikį konkrečioms lytims ir pagal lytis suskirstytus duomenis apie darbo jėgą, būtų lengviau priimti įrodymais pagrįstas politikos priemones ir vykdyti stebėseną ir taip panaikinti žinių spragą žaliosios ekonomikos srityje;

44.    ragina Komisiją išnagrinėti padėtį ir nustatyti Europos pramonės sektorius ir geografinius regionus, kuriuose sudarytos tinkamos sąlygos, kad būtų galima įkurti naujas grupes ir centrus bei remti jų plėtrą;

45.    ragina Komisiją ir valstybes nares atkreipti ypatingą dėmesį į kaimo vietovių teikiamas galimybes ir iššūkius, susijusius su MVĮ, ekologiškai tvariu augimu ir ekologinėmis inovacijomis, ir į juos reaguoti;

46.    ragina valstybes nares (nacionalinių, regioninių ir vietos politikos formuotojų ir valdymo institucijų lygmeniu) tęsti savo pastangas pažangiosios specializacijos strategijose kartu su pagrindinėmis suinteresuotomis šalimis skatinti tvarų augimą, kuris skatina žaliosios ekonomikos veiklos vykdytojus burtis į grupes, užtikrinti sąveiką ir kurti tinklus; prašo Komisijos informuoti Parlamentą apie pažangiosios specializacijos strategijų įgyvendinimo rezultatus nacionaliniu ir (arba) regioniniu lygmeniu ir ypač apie įvairius vėlesniosios grandies priemonių (angl. downstream actions) modelius, naudojamus ES ir valstybėse narėse; ragina Komisiją ir valstybes nares pateikti informaciją apie praktines priemones, kurių buvo imtasi vystant MVĮ ekologinių inovacijų gebėjimus, panaudojant regioninių inovacijų centrų ir pagrindinių paramos tinklų sąveiką;

47.    ragina Komisiją, įgyvendinant regioninę politiką, parengti konkrečias programas, apimančias visus svarbius MVĮ ekologiškai tvaraus augimo aspektus; pabrėžia, kaip svarbu visapusiškai išnaudoti jaunimo verslumo potencialą, atsižvelgiant į MVĮ ekologišką augimą; ragina Komisiją parengti priemones, kuriomis būtų galima sujungti švietimo institucijas ir Europos programas, ir priemones, kuriomis būtų remiama žalioji ekonomika; ragina Komisiją ir valstybes nares naudoti visas turimas MVĮ darbuotojams konsultuoti skirtas priemones ir didinti jų informuotumą, siekiant pagerinti jų žinias ir įgūdžius; ragina remiant mokymą ypatingą dėmesį skirti jaunimui ir nepalankiausias sąlygas darbo rinkoje turinčioms grupėms;

48.    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0036.

(2)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0032.

(3)

Priimti tekstai, P8_TA(2014)0069.

(4)

http://ec.europa.eu/public_opinion/flash/fl_381_en.pdf


AIŠKINAMOJI DALIS

ES žaliojo ekonomikos augimo sektoriai teikia daug ekonominių ir ekologinių privalumų MVĮ ir manoma, kad jie gerokai išaugs per ateinančius metus. Remiamasi tuo, kad ekonomikos augimas gali būti visiškai suderinamas su aplinkosauginiu tvarumu. MVĮ yra Europos ekonomikos pagrindas ir svarbi ekonomikos augimo bei darbo vietų kūrimo varomoji jėga.

Svarbu, kad politikos formuotojai visapusiškai įvertintų žaliosios ekonomikos galimybes, suvokdami, su kokiais sunkumais šiuo metu susiduria MVĮ, visų pirma, produktų, gamybos procesų, verslo praktikos ir paslaugų žalinimo srityje. Komisijos Žaliasis MVĮ veiksmų planas yra labai sveikintina iniciatyva, kuria siekiama skatinti MVĮ naudotis žaliojo augimo teikiamais privalumais.

Per konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais, kurios vyko rengiant šį pranešimą, iškelta daug klausimų. Viena vertus, plačiai sutariama, kad žaliasis augimas turi daug privalumų. Kita vertus, daug verslininkų, MVĮ ir pramonininkų asociacijų nurodo, kad jie šiuo metu susiduria su keliomis didelėmis problemomis. Šias problemas galima bendrai suskirstyti į tokias grupes: finansavimas, moksliniai tyrimai, technologijų plėtra ir inovacijos, reikiamų žinių įgijimas ir taikoma reglamentavimo sistema.

Keli suinteresuotieji subjektai taip pat nurodė, kad esama bendro pobūdžio rizikos – nepalankaus ES piliečių požiūrio. Pradedant ankstyvuoju švietimu, reikėtų jaunimui suteikti žinių apie verslumą ir susijusius dalykus, pvz., įvairius finansavimo būdus. Neretai verslas pasiseka ne iš pirmo karto; taip pat sutariama, kad bankroto įstatymai dažnai pernelyg griežti ir bankrutavus nėra galimybių lengvai pradėti iš naujo.

Kalbant apie MVĮ finansavimą, dauguma problemų, su kuriomis susiduriama, yra gerai žinomos ir aiškios. Vienas iš didžiausių sunkumų derantis dėl kredito sutarties – informacijos, kurią turi MVĮ ir kreditoriai, trūkumas. Abi šalys sutaria, kad daugiau bendraujant pagerėtų kreditorių supratimas apie MVĮ kredito poreikius, o MVĮ geriau perprastų įvairias kredito galimybes. Rizikos kapitalas, neformalieji investuotojai ir sutelktinis finansavimas turėtų būti aiškiau išskiriami kaip finansavimo alternatyvos įprastam bankų skolinimui. Rengdama programas, priemones ir iniciatyvas, Komisija turėtų atsižvelgti į labai įvairius finansavimo poreikius, priklausančius nuo produkto, įmonės dydžio, technologijos, inovacijų ir pan. Ypač kalbant apie žaliąją ekonomiką, kadangi vis dar esama netikrumo, susijusio su investicijų grąža, dėl naujų technologijų ir verslo modelių, būtinas platus priemonių pasirinkimas.

Kitas svarbus veiksnys plėtojant žaliojo augimo galimybes yra dalijimosi žiniomis ir žinių sklaidos poreikis. Priešingai nei daugiašalės įmonės, MVĮ dažnai neturi tokios pačios prieigos prie žinių tinklų, kad turėtų naujausių žinių apie naujas technologijas arba kad jų informacija pasiektų galimus klientus ar investuotojus. Dėl šių priežasčių pranešime išskiriamas atskiras skyrelis apie tai, kaip MVĮ galėtų gauti daugiau naudos iš žinių, esančių už MVĮ ribų. Pats svarbiausias veiksnys šioje srityje – įvairių sektorių bendradarbiavimas, neformaliųjų tinklų plėtojimas ir neįkainojamas vaidmuo, kurį gali ir turėtų šioje srityje atlikti sektorių federacijos. Remiamasi (tai atsispindėjo ir konsultacijose su suinteresuotaisiais subjektais) tuo, kad sektorių federacijos ir neformalieji tinklai yra pagrindiniai informacijos, aprėpiančios technologijas, tiekėjus, valstybės paramos sistemas ir pan., šaltiniai. Jeigu tam tikruose sektoriuose šių platformų stinga, Komisija ir valstybės narės turėtų imtis veiksmų ir teikti panašias paslaugas.

Didžiulis žaliosios ekonomikos potencialas gali būti visapusiškai išnaudotas, tik jeigu bus taikoma reikiama mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir inovacijų sistema. Nors įvairios viešosios paramos sistemos gali tam tikru mastu paskatinti mokslinius tyrimus, technologijų plėtrą ir inovacijas, svarbiausias skatinantys veiksnys yra atvira, pastovi ir inovacijoms palanki reglamentavimo ir investicijų sistema. Tai reiškia, jog užtikrinama, kad rinka pasiekiama greitai, nesirenkamas laimėtojas, bet leidžiama rinkos jėgoms atlikti savo vaidmenį ir užtikrinama, kad nuo pat pradžių nebūtų atsisakoma galimų inovatyvių technologijų ar produktų.

Apie tai taip pat kalbama pranešimo skyrelyje, kuriame aptariamas reglamentavimas – kita svarbi bendro augimo ir ypač žaliojo augimo kliūtis. Per konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais ir per Europos Parlamento ITRE komiteto klausymą pagalbos kuriant novatoriškas įmones ir MVĮ tema iškelti keli svarbūs klausimai, susiję su tuo, kad pernelyg dažnai užverčiama griežtomis taisyklėmis, ataskaitų reikalavimais ar paraiškų procedūromis. Kalbant konkrečiau, perteklinis reglamentavimas ir skirtingos įvairių reguliuotojų interpretacijos didina naštą ir sukuria vidaus rinkos veikimo kliūtis. Galima pasveikinti Komisijos sprendimą panaikinti kai kuriuos teisės aktus, laikomus užkraunančiais pernelyg didelę naštą. Pabrėžiama, kad pirmiausia, ką Komisija ir valstybės narės turėtų padaryti, kai rengia naujus teisės aktus, – išnagrinėti, kokią problemą ar rinkos nepakankamumą jos mėgina pašalinti.

Kalbant apie paramos sistemas, pranešėjas ragina Komisiją parengti gaires, kad būtų suvienodintos įvairios skirtingos nacionalinės sistemos, siekiant vienodesnio priemonių rinkinio. Vienas svarbiausių klausimų, kuriam vyriausybės turėtų skirti daug dėmesio, yra tolesnis mūsų ekonomikos žalinimas kontroliuojant biudžetą ir ieškant ekonominiu požiūriu efektyvių išplėtotų technologijų. Jos turėtų susilaikyti nuo primygtinio siekio įdiegti naujas brangias technologijas plačiu mastu. Šiuo atveju vyriausybėms labiau tiktų pasirinkti skatintojų vaidmenį ir remti nedidelio masto pavyzdinius projektus, kurie padėtų toliau plėtoti technologijas.

Pranešimo projekto pabaigoje nurodomi keli kiti svarbūs probleminiai klausimai, tokie kaip moterų verslumo potencialas, vartotojų sąmoningumas ir bendro verslumo paramos priemonės.

Aišku, kad šiose srityse esama didelio žaliojo augimo potencialo, tačiau šis potencialas negali būti visapusiškai panaudotas, jeigu netenkinamos kelios pagrindinės sąlygos. Šios sąlygos yra verslesnio mąstymo stiprinimas, atvirų ir inovacijoms palankių taisyklių plėtojimas, įvairesnių galimybių gauti finansavimą ar didesnių galimybių dalytis žiniomis suteikimas.


Biudžeto komiteto NUOMONĖ (1.4.2015)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl ekologiškai tvaraus augimo galimybių MVĮ

(2014/2209(INI))

Nuomonės referentė: Liadh Ní Riada

PASIŪLYMAI

Biudžeto komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi svarbu, kad Europos pramonės atkūrimo pagrindas būtų efektyvus energijos ir išteklių naudojimas, siekiant, kad Europos pramonė ateityje išlaikytų pažangų, tvarų, integracinį ir konkurencingą augimą;

B.  kadangi aplinkosauginius standartus atitinkančių MVĮ verslo galimybės didės ir jos geriau galės atlaikyti kainų naštą, kuri kyla dėl augančių išteklių kainų;

C. kadangi MVĮ sudaro Europos ekonomikos pagrindą ir valstybėse narėse svariai prisideda prie ekonominės ir socialinės sanglaudos, nes 99 proc. visų Europos įmonių yra mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) ir jos sukuria 75 milijonus darbo vietų;

D. kadangi galimybė gauti finansavimą – tai vis dar vienas iš svarbiausių iššūkių, su kuriuo susiduriama kalbant apie MVĮ, labai mažų įmonių, socialinių įmonių ir kooperatinių bendrovių steigimą, išgyvenimą ir augimą; kadangi sudarius MVĮ palankesnes sąlygas finansavimui būtų padarytas labai svarbus žingsnis link ekologiškų technologijų plėtros ir investicijų į tvarias verslo praktikas; kadangi privatus sektorius atlieka svarbų vaidmenį kuriant alternatyvius finansavimo būdus;

E.  kadangi reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad ES biudžetas kaip investicijomis grindžiamas biudžetas turi potencialą sudaryti sąlygas Europos MVĮ gauti finansavimą, mažinant biurokratiją ir pasitelkiant tam skirtas finansines priemones ir padidintą programos LEO (vietos verslo biurai) skiriamą finansavimą; kadangi reikia sustiprinti vartotojams patogių įvairių formų paramos procedūrų vystymą;

F.  kadangi be jau ES biudžete numatytų finansavimo galimybių naujasis Europos struktūrinis ir investicijų fondas gali tapti pagrindiniu MVĮ finansavimo šaltiniu;

1.  pabrėžia ES biudžeto pridėtinę vertę padedant MVĮ, labai mažoms įmonėms, socialinėms įmonėms ir kooperatinėms bendrovėms gauti prieigą prie finansavimo ir tarptautinių rinkų, visų pirma pagal programą COSME, programą „Horizontas 2020“ ir iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESIF); pabrėžia, kad būtina, kad nacionaliniai reguliuotojai aiškiai ir vienodai visoje ES aiškintų atviras viešųjų pirkimų taisykles;

2.  pažymi, kad ES programose nėra pakankamai prisidedama prie ekologinių inovacijų ir žiedinės ekonomikos ir todėl Komisija turi daugiau lėšų skirti iš Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programos COSME ir bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ ekologiškiems ir inovatyviems pačių MVĮ sukurtiems arba joms sukurtiems sprendimams ir remti produktų dizaino ir procesų rezultatyvumo gerinimą, remiantis sėkminga patirtimi, įgyta įgyvendinant praėjusią daugiametę finansinę programą; mano, kad ypatingai pagal programą „Horizontas 2020“ MVĮ skirta priemonė turi būti visiškai įgyvendinta;

3.  pažymi, kad Komisija labai daug dėmesio skiria rizikos kapitalui, siekdama pagerinti MVĮ galimybes gauti finansavimą; žinoma, tai yra svarbu, bet tuo galės pasinaudoti tik nedidelis kiekis MVĮ;

4.  ragina valstybes nares ir ES teikti daugiau paramos, ypač bendruomenėse įsikūrusioms MVĮ ir socialinėms įmonėms, ir konkrečiai toms, kurios prisideda prie bendruomenių energijos naudojimo efektyvumo, tausaus išteklių naudojimo ir atsinaujinančių energijos sistemų;

5.  pabrėžia būtinybę valstybių narių ir ES lygmeniu politikos sistemose skatinti naujų ir pažangių technologijų, kurios prisidėtų prie tvaraus augimo ir žalių darbo vietų kūrimo, mokslinius tyrimus ir investicijas; pabrėžia tai, kad būtina pagerinti ES teisės aktų suderinamumą, siekiant sustiprinti sąveiką ir teisinį tikrumą;

6.  pabrėžia poreikį ES biudžete užtikrinti finansinių priemonių koordinavimą ir papildomumą, visų pirma iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESIF), pagal ES užimtumo ir socialinių inovacijų programą (EaSI) ir LIFE programą;

7.  ragina valstybes nares remti ekologiškas MVĮ, labai mažas įmones, socialines įmones ir kooperatines bendroves, nes tai leistų kurti tvarias darbo vietas, įskaitant jauniems žmonėms, visų pirma geriau reguliuojant, mažinant per didelę administravimo naštą, suteikiant mokesčių lengvatas ir patvirtinant konkrečias socialinės gerovės priemones, skirtas smulkiems verslininkams, taip pat sudaryti jiems palankesnes sąlygas gauti finansavimą iš ES programų;

8.  atkreipia dėmesį į naują Europos strateginių investicijų fondą (EFSI); pabrėžia, kad MVĮ ir labai mažos įmonės, įskaitant ir ekologiškas ir novatoriškas įmones, turėtų būti svarbiais šio fondo lėšų gavėjais, atsižvelgiant į tai, kad efektyvus išteklių naudojimas laikomas rizikinga investicija ir, kad banko suteikiamos paskolos vis dar išlieka pagrindiniu MVĮ finansavimo šaltiniu; pabrėžia efektyvaus išteklių naudojimo potencialo svarbą ekonomikos augimui ir tai, kad šis potencialias MVĮ suteikia daugybę verslo galimybių.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

1.4.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

32

1

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jean Arthuis, Richard Ashworth, Reimer Böge, Lefteris Christoforou, Jean-Paul Denanot, Gérard Deprez, José Manuel Fernandes, Eider Gardiazabal Rubial, Jens Geier, Ingeborg Gräßle, Iris Hoffmann, Carlos Iturgaiz, Bernd Kölmel, Vladimír Maňka, Ernest Maragall, Clare Moody, Siegfried Mureșan, Victor Negrescu, Liadh Ní Riada, Jan Olbrycht, Urmas Paet, Paul Rübig, Petri Sarvamaa, Paul Tang, Indrek Tarand, Isabelle Thomas, Inese Vaidere, Marco Valli, Daniele Viotti, Marco Zanni

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Michał Marusik, Andrey Novakov, Derek Vaughan, Tomáš Zdechovský


Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ (30.3.2015)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl MVĮ ekologiškai tvaraus augimo galimybių

(2014/2209(INI))

Nuomonės referentas: Dan Nica

PASIŪLYMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad tiek Europos struktūrinis ir investicijų fondas, tiek Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) yra svarbūs didinant MVĮ konkurencingumą, remiant perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir skatinant efektyvų išteklių naudojimą; mano, kad šie fondai prisidės įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ tikslus dėl pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo ir taip pat dėl jos pavyzdinių iniciatyvų; pabrėžia teminių tikslų svarbą siekiant užtikrinti, kad finansavimo galimybės būtų nukreiptos į ekologiškai tvarų augimą;

2.  ragina Komisiją tęsti pastangas nustatant pagrindines kliūtis, kurios trukdo įsisavinti paskirtas lėšas, ir tuo pat metu užtikrinant, kad administracinė našta bus pati mažiausia ir kuriant aiškias ir lengvai įgyvendinamas strategijas bei jas susiejant su paramos galimybėmis, kad iš jų būtų galima parengti konkrečias veiksmų rekomendacijas ir skatinti perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos; mano, kad šios politikos rūšys turėtų papildomai paskatinti MVĮ investuoti į savo išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo procesus ir ekologines inovacijas, taip ES mastu skatinant naujas užimtumo galimybes ir spartinant tvarų augimą ir apsaugant aplinką ir klimatą;

3.  primygtinai ragina vietos ir regionų valdžios institucijas MVĮ suteikti pakankamą informaciją ir tyrimus apie gamybos struktūras ir sektorius, kuriuose MVĮ gali siekti pažangos ekologiško augimo srityje, ir remti juos vykdant šį dinamišką procesą;

4.  ragina Europos Komisiją, valstybes nares ir vietos valdžios institucijas panaikinti kliūtis ir sudaryti palankias sąlygas MVĮ gauti kreditų, taip pat ir taikant finansines paskatas ir pritraukiant privatų kapitalą, bet neiškraipant konkurencijos taisyklių, ir kad MVĮ netektų didesnė administracinė našta ir nereikalingas reguliavimas, kurie joms būtų sunkiai pakeliami; mano, kad siekiant užtikrinti, kad MVĮ skirtų finansinių priemonių tarpusavio papildomumą, labai svarbu derinti veiksmus, kurių imtasi tiek šalies, tiek regionų mastu vykdant sanglaudos politiką bei kitas programas, pvz., programą „Horizontas 2020“; pabrėžia, kad svarbu rengti tokius teisės aktus, kurie MVĮ leistų išlaikyti savo konkurencingumą;

5.  ragina Komisiją ir valstybes nares nedelsiant ieškoti ilgalaikio sprendimo dėl didžiulių nepriemokų regioninės politikos srityje ir dėl praėjusio laikotarpio Europos struktūrinio ir investicijų fondo paramos lėšų naudojimo, kad dėl delsimo išmokėti paramos lėšas MVĮ, kaip projektų partnerės, neprarastų noro dalyvauti šiose paramos programose ir projektuose;

6.  ragina valstybes nares ir Komisiją parengti aiškius ir objektyvius ES lėšomis finansuojamų projektų atrankos kriterijus, siekiant didinti projektų, skirtų vystyti tvarų augimą ir kurie galėtų aplinkos iššūkius paversti į augimo galimybes, patrauklumą; mano, kad subalansuotas aplinkos apsaugos srities visų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant regionų ir vietos valdžios institucijų, socialinių partnerių ir MVĮ asociacijų, atstovavimas turėtų būti užtikrintas kuriant kontrolės ir vertinimo komitetus; mano, kad stebėsenos ir ataskaitų teikimo sistemos turėtų būti pagrįstos rodikliais apie MVĮ indėlį į ekologiškai tvarų augimą ir MVĮ skiriamų lėšų poveikį žaliosioms darbo vietoms ir anglies dioksido išmetimo rodikliui;

7.  ragina visas valstybes nares, atsižvelgiant į savo nacionalinius ir regioninius poreikius, į savo veiksmų programas įtraukti žaliuosius viešuosius pirkimus ir paskatinti savo nacionalines, regionų ir vietos viešojo administravimo įstaigas padidinti žaliųjų viešųjų pirkimų dalį, taip MVĮ skatinant naujas užimtumo ir ekologiškai tvarų augimo galimybes (pvz., perdirbimą, atsinaujinančios energijos gamybą, energijos vartojimo efektyvumą ir energijos taupymo schemas); ragina Komisiją Parlamentui pateikti informaciją, kiek (koks procentinis skaičius) MVĮ, investuoja į ekologiškai tvarų augimą ir ekologines inovacijas, ir kurios yra finansuojamos kiekvienos valstybės narės veiksmų programose, bei apie sukurtų (išlaikytų) darbo vietų skaičių; rekomenduoja toliau dėti pastangas siekiant sąveikumo ir integruotai naudojant turimus finansinius išteklius;

8.  ragina daugiau naudotis inovacinėmis paramos sistemomis, pavyzdžiui, ekologiškų inovacijų čekiais, kurie gali padėti skatinti tvarių technologijų ir aplinką tausojančių ir atsparių klimato kaitos poveikiui sprendimų įdiegimą; mano, kad, kalbant apie paraiškas paramos lėšoms skirti, svarbu, kad taisyklės būtų paprastos ir aiškios ir, kad jos nesukurtų administracinės naštos; be to, ragina Komisiją ir valstybes nares rasti naujų finansavimo sprendimų, kuriais būtų remiamos MVĮ ir joms suteikti laisvai prieinamas finansines priemones; primena, kad Europos MVĮ gebėjimas kurti tvarų augimą ir naujoves, yra vienas pagrindinių ES konkurencinių pranašumų pasaulinėje rinkoje;

9.  ragina Komisiją ir valstybes nares remti ir propaguoti teminių ir geografinių (regioninių) platformų, MVĮ grupių ir regioninių ir vietos asociacijų kūrimą, nes jose palaipsniniai ar ypač novatoriški ekologinių inovacijų projektai galėtų sulaukti privačių ir viešųjų investicijų; taip pat raginti suinteresuotąsias šalis bendradarbiauti, siekiant praturtinti Europos vertės grandinę; pritaria neseniai Komisijos pateiktoms aplinkosaugos iniciatyvoms ir ragina valstybes nares kartu su verslo ir pilietinės visuomenės atstovais, parengti tvaraus augimo inovacijų partnerystes;

10. ragina Komisiją ir valstybes nares atkreipti ypatingą dėmesį į kaimo vietovių teikiamas galimybes ir iššūkius, susijusius su MVĮ, ekologiškai tvariu augimu ir ekologinėmis inovacijomis, ir į juos reaguoti;

11. ragina valstybes nares (nacionalinių, regioninių ir vietos politikos formuotojų ir valdymo institucijų lygmeniu) tęsti savo pastangas pažangiosios specializacijos strategijose kartu su pagrindinėmis suinteresuotomis šalimis skatinti tvarų augimą, kuris skatina žaliosios ekonomikos veiklos vykdytojus burtis į grupes, užtikrinti sąveiką ir kurti tinklus; prašo Komisijos informuoti Parlamentą apie pažangiosios specializacijos strategijų įgyvendinimo rezultatus nacionaliniu ir (arba) regioniniu lygmeniu ir ypač apie įvairius vėlesniosios grandies priemonių (angl. downstream actions) modelius, naudojamus ES ir valstybėse narėse; ragina Komisiją ir valstybes nares pateikti informaciją apie praktines priemones, kurių buvo imtasi vystant MVĮ ekologinių inovacijų gebėjimus, panaudojant regioninių inovacijų centrų ir pagrindinių paramos tinklų sąveiką;

12. pabrėžia, kad būtina informuoti MVĮ apie augimo (konkurencingumo), užimtumo bei aplinkos apsaugos galimybes, kurias gali teikti šių naujų modelių veikla ir verslas; ragina Komisiją, valstybes nares ir regionų valdžios institucijas didinti MVĮ ir verslininkų informuotumą apie ekologiškai tvarų augimą (pvz., energijos ir medžiagų vartojimo efektyvumą) ir perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos mastą ir padarinius; ragina valstybės institucijas spręsti žinių, išteklių ir įgūdžių trūkumo problemą aktyviai suteikiant patariamąją ir techninę pagalbą ir remiant geriausios patirties mainus;

13. ragina Komisiją, įgyvendinant regioninę politiką, parengti konkrečias programas, apimančias visus svarbius MVĮ ekologiškai tvaraus augimo aspektus; pabrėžia, kaip svarbu visapusiškai išnaudoti jaunimo verslumo potencialą, atsižvelgiant į MVĮ ekologišką augimą; ragina Komisiją parengti priemones, kuriomis būtų galima sujungti švietimo institucijas ir Europos programas, ir priemones, kuriomis būtų remiama žalioji ekonomika; ragina Komisiją ir valstybes nares naudoti visas turimas MVĮ darbuotojams konsultuoti skirtas priemones ir didinti jų informuotumą, siekiant pagerinti jų žinias ir įgūdžius; ragina remiant mokymą ypatingą dėmesį skirti jaunimui ir nepalankiausias sąlygas darbo rinkoje turinčioms grupėms.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

26.3.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

34

2

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Pascal Arimont, José Blanco López, Franc Bogovič, Victor Boștinaru, Mercedes Bresso, Rosa D’Amato, Michela Giuffrida, Anna Hedh, Krzysztof Hetman, Ivan Jakovčić, Constanze Krehl, Louis-Joseph Manscour, Martina Michels, Iskra Mihaylova, Andrey Novakov, Younous Omarjee, Stanislav Polčák, Fernando Ruas, Monika Smolková, Ruža Tomašić, Monika Vana, Matthijs van Miltenburg, Lambert van Nistelrooij, Derek Vaughan

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Isabella Adinolfi, Martina Anderson, Daniel Buda, Enrique Calvet Chambon, Salvatore Cicu, Tunne Kelam, Ivana Maletić, Dan Nica, Jan Olbrycht, Bronis Ropė, Julie Ward, Milan Zver

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Maria Noichl


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

14.4.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

54

4

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Bendt Bendtsen, Jerzy Buzek, Soledad Cabezón Ruiz, Philippe De Backer, Pilar del Castillo Vera, Christian Ehler, Fredrick Federley, Ashley Fox, Adam Gierek, Theresa Griffin, András Gyürk, Roger Helmer, Hans-Olaf Henkel, Dawid Bohdan Jackiewicz, Kaja Kallas, Barbara Kappel, Seán Kelly, Jeppe Kofod, Miapetra Kumpula-Natri, Janusz Lewandowski, Ernest Maragall, Edouard Martin, Angelika Mlinar, Csaba Molnár, Nadine Morano, Dan Nica, Aldo Patriciello, Morten Helveg Petersen, Miroslav Poche, Miloslav Ransdorf, Herbert Reul, Paul Rübig, Algirdas Saudargas, Jean-Luc Schaffhauser, Neoklis Sylikiotis, Dario Tamburrano, Patrizia Toia, Evžen Tošenovský, Claude Turmes, Miguel Urbán Crespo, Vladimir Urutchev, Adina-Ioana Vălean, Kathleen Van Brempt, Henna Virkkunen, Martina Werner, Hermann Winkler, Anna Záborská, Flavio Zanonato

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

José Blanco López, Simona Bonafè, Lefteris Christoforou, Cornelia Ernst, Eugen Freund, Werner Langen, Michèle Rivasi, Maria Spyraki, Marco Zullo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Daniela Aiuto, Enrique Calvet Chambon, Stanisław Ożóg

Teisinis pranešimas