PRANEŠIMAS dėl bendros saugumo ir gynybos politikos finansavimo

21.4.2015 - (2014/2258(INI))

Užsienio reikalų komitetas
Biudžeto komitetas
Pranešėjai: Eduard Kukan, Indrek Tarand
(Bendri komitetų posėdžiai. Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnis)

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl bendros saugumo ir gynybos politikos finansavimo

(2014/2258(INI))

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) V antraštinę dalį, ypač į 21, 24, 41, 42, 43, 44, 45 ir 46 straipsnius,

–       atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV),

–       atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratom) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa[1],

–       atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo[2],

–       atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002[3] ir į jo vėlesnius pakeitimus,

–       atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 18/2012 „Su teisine valstybe susijusi Europos Sąjungos pagalba Kosovui“,

–       atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 18 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–       atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 25 d. ir 2014 m. lapkričio 18 d. Tarybos išvadas dėl bendros saugumo ir gynybos politikos,

–       atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos gynybos agentūros vadovės 2014 m. liepos 7 d. pažangos ataskaitą dėl Europos Vadovų Tarybos 2013 m. gruodžio mėn. išvadų įgyvendinimo,

–       atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės bei Komisijos bendrą komunikatą dėl ES visapusiško požiūrio į išorės konfliktus ir krizes ir susijusias 2014 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadas,

–       atsižvelgdamas į Europos gynybos agentūros 2014 m. metinę ataskaitą ir 2013 m. finansinę ataskaitą,

–       atsižvelgdamas į savo 2014 m. balandžio 3 d. rezoliuciją dėl visapusiško ES požiūrio ir jo padarinių ES išorės veiksmų suderinamumui[4],

–       atsižvelgdamas į pirmininkaujančios valstybės išvadas, kurias Europos Vadovų Taryba priėmė 1999 m. gruodžio 11 d. Helsinkyje (Pagrindinis tikslas 2003 m.) ir į Pagrindinį tikslą 2010 m., kurį Taryba patvirtino 2004 m. gegužės 17 d.,

–       atsižvelgdamas į Pagrindinį tikslą civilinėje srityje 2010 m., kurį patvirtino ministrų Civilinių pajėgumų tobulinimo konferencija ir 2007 m. lapkričio 19 d. įvertino Bendrųjų reikalų ir išorės santykių taryba,

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–       atsižvelgdamas į bendrus Užsienio reikalų komiteto ir Biudžeto komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–       atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto ir Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0136/2015),

A.     kadangi dėl vis sudėtingesnės saugumo padėties Sąjungoje ir už jos ribų, kuriai būdingi nauji pavojai ir grėsmės, su kuriomis nė viena valstybė narė negali susidoroti viena, reikia stiprinti bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP) ir užtikrinti, kad ji būtų veiksmingesnė politikos priemonė – tikra ES piliečių saugumo ir europinių interesų bei vertybių skatinimo garantija; kadangi Sąjunga turi gerinti savo išorės sienų apsaugą;

B.     kadangi dėl biudžeto išlaidų mažinimo gynybos srityje ir esamo dubliavimosi reikia iš naujo apsvarstyti BSGP misijų ir operacijų finansavimą ir geriau bei ekonomiškai efektyviau panaudoti biudžeto asignavimus, kartu užtikrinant tinkamą visų misijų operacijų, tiek civilinių, tiek karinių, demokratinę kontrolę ES institucijų lygmeniu;

C.     kadangi Europos Vadovų Taryba savo 2013 m. gruodžio mėn. susitikime nusprendė išnagrinėti ES misijų ir operacijų finansinius aspektus, įskaitant mechanizmo ATHENA peržiūrą, siekdama užtikrinti, kad taikant procedūras ir taisykles Sąjunga galėtų greičiau, lanksčiau ir veiksmingiau dislokuoti ES civilines ir karines operacijas;

D.     kadangi pagal Lisabonos sutarties nuostatas Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis taip pat yra Komisijos pirmininko pavaduotojas, Europos gynybos agentūros vadovas ir Europos Sąjungos Užsienio reikalų tarybos pirmininkas; kadangi pagal ES sutarties 45 straipsnį Europos gynybos agentūra, kiek tai būtina, „savo užduotis vykdo palaikydama ryšį su Komisija“;

1.      pažymi, kad ES ir jos valstybės narės yra pagrindinės įvairių taikos palaikymo ir krizių valdymo operacijų finansuotojos visame pasaulyje, o BSGP civilinėms ir karinėms misijoms ir operacijoms skiriama labai maža viso finansavimo dalis; pripažįsta pagal BSGP vykdomų intervencijų svarbą siekiant taikos ir kartu ragina valstybes nares laikytis tvirtesnes pozicijos konfliktų prevencijos, atstatymo po konflikto ir nuolatinės taikos palaikymo konfliktų apimtose teritorijose klausimais; apgailestauja dėl nedidelės pagal BSGP vykdomų intervencijų, ypač karinių, aprėpties, nes jas iš esmės sudaro nedidelio masto ginkluotųjų pajėgų mokymo misijos, o ne esminė Europos pagalba taikos palaikymo ir taikos stiprinimo srityse; yra įsitikinęs, kad ES negali sau leisti sutelkti dėmesį tik į po krizės susiklosčiusiomis aplinkybėmis taikomas priemones arba priemones, skirtas atsigavimui po krizės remti, ir kad ji veikiau turi galėti dalyvauti įvairioje krizių valdymo veikloje;

2.      ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę bei valstybes nares visapusiškai pasinaudoti Lisabonos sutartimi, ypač jos 44 straipsniu dėl valstybių narių grupės įgyvendinamų BSGP užduočių ir 46 straipsniu dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo, siekiant greitesnio ir lankstesnio BSGP misijų ir operacijų vykdymo;

3.      susirūpinęs pažymi, jog valstybėms narėms vis dar nepavyksta pasiekti 1999 m. Helsinkio pagrindinių tikslų, nepaisant to, kad bendras metinis gynybos biudžetas siekia maždaug 190 mlrd. EUR; primena apie ES nustatytus plataus masto pagrindinius civilinius tikslus; ragina stiprinti ES, kad ji būtų tikra veikėja gynybos srityje Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje, ir apgailestauja dėl to, kad stokojama aiškios karinės doktrinos, pagal kurią būtų galima vykdyti ES sutarties 43 straipsnyje išvardytus uždavinius (išplėstus Petersbergo uždavinius); primygtinai ragina užtikrinti glaudesnį koordinavimą ir bendradarbiavimą saugumo ir gynybos klausimais Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje tarp valstybių narių ir ES lygmeniu, ypač išteklių, pajėgumų ir turto telkimo ir dalijimosi jais srityje; ragina Komisiją skubiai išnagrinėti saugumo ir gynybos uždavinius bei poreikius;

4.      atkreipia dėmesį į tai, kad civilinių BSGP misijų finansavimo pagal ES biudžeto bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) skyrių lygis per pastaruosius metus sumažėjo ir tikimasi, kad jis liks stabilus vykdant 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą; apgailestauja, kad civilinėms misijoms poveikį padarė bendras mokėjimų asignavimų trūkumas, todėl Komisija turėjo pritaikyti poveikio švelninimo priemonę ir atidėti 22 mln. EUR mokėjimą iki 2015 m.; tačiau teigiamai vertina tai, kad nustatyta, jog galima būtų sutaupyti maždaug 16 mln. EUR, dėl to, prireikus, artimoje ateityje būtų galima finansuoti tolesnes misijas;

Išlaidų mažinimo ir veiksmingumo didinimo iniciatyvos

5.      teigiamai vertina konkrečias priemones ir pragmatinius sprendimus, kuriuos neseniai pateikė Komisija pagal taikomą finansinių taisyklių sistemą siekdama sutrumpinti su BSGP civilinėmis misijomis susijusias finansines procedūras; tačiau apgailestauja dėl vis dar didelio vėlavimo įsigyjant būtiniausią BSGP misijų pagal BUSP įrangą ir paslaugas, iš dalies dėl dažnai lėto Tarybos sprendimų priėmimo proceso, tačiau taip pat dėl tam tikro bendro požiūrio į finansinių taisyklių taikymą BSGP misijoms trūkumo ir dėl to daromo neigiamo poveikio misijų vykdymui ir darbuotojams ir galbūt misijų saugumui;

6.      primygtinai ragina Komisiją šalinti šiuos trūkumus: parengti konkretų civilinių BSGP misijų finansinių taisyklių šabloną ir pritaikyti esamas gaires prie jų poreikių, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos greitai, lanksčiai ir veiksmingiau vykdyti misijas, tuo pat metu užtikrinant patikimą ES finansų valdymą ir tinkamą Sąjungos finansinių interesų apsaugą; laikosi nuomonės, kad biudžeto vykdymo įgaliojimai turėtų būti suteikti civilinių operacijų vadui taip pat, kaip jie buvo suteikti ES delegacijų vadovams;

7.      ragina Komisiją ir valstybės nares pateikti visų išlaidų saugumo ir gynybos politikai metinį įvertinimą, kuris apimtų ir skaidrų viešųjų pirkimų procedūrų pristatymą, kad būtų galima užtikrinti kuo veiksmingesnį šios srities biudžeto valdymą ateityje;

8.      primygtinai ragina sukurti bendrų paslaugų centrą ir integruoto išteklių valdymo sistemą, kurie padėtų pagreitinti civilinių misijų dislokavimą ir pagerinti jų išlaidų veiksmingumą; apgailestauja, kad iki šiol ši iniciatyva vis dar aklavietėje; pažymi, kad svarstoma sukurti misijų paramos platformą, tačiau ragina Komisiją ir EIVT imtis tolesnių žingsnių siekiant įsteigti tikrą bendrų paslaugų centrą;

9.      laikosi nuomonės, kad reikia sumažinti nuolatinius EIVT ir Civilinių operacijų planavimo ir vykdymo centro administracinio biudžeto apribojimus, nes metinių biudžeto lėšų nepakanka siekiant atlikti visas planavimo, vykdymo ir paramos užduotis, ypač tuo laikotarpiu, kai daugiau misijų pradedama vykdyti beveik tuo pačiu metu;

10.    laikosi nuomonės, kad nuolatinė BSGP saugykla, kuri šiuo metu naudojama tik naujų civilinių BSGP misijų atveju, turėtų būti nedelsiant atnaujinta ir išplėsta, kad aprėptų vykdomas misijas, taip pat kad būtų pagerintos pasinaudojimo saugoma įranga galimybės ir, be to, padidinta reikiamos įrangos įvairovė; siūlo, kad BSGP saugyklą ateityje valdytų bendrų paslaugų centras;

11.    pabrėžia poreikį užtikrinti pakankamą misijų darbuotojų skaičių, atsižvelgiant į įvairių valstybių narių prisiimtus įsipareigojimus šiuo klausimu (pvz., 2010 m. pagrindinis tikslas civilinėje srityje, daugiametis civilinių pajėgumų plėtojimo planas); tačiau apgailestauja, kad susiduriama su sunkumais siekiant įdarbinti ir išlaikyti pakankamai kvalifikuotų BSGP misijų darbuotojų; ragina plačiu mastu naudotis greitai dislokuojamomis civilinio reagavimo grupėmis, kurios padidintų ES greitojo reagavimo pajėgumus, sudarytų palankesnes sąlygas sparčiai suformuoti misijas ir prisidėtų siekiant ES krizių valdymo operacijų veiksmingumo;

12.    apgailestauja dėl nepakankamo skaidrumo ir didelių išlaidų, susijusių su privačių įmonių atrankos BSGP civilinių misijų darbuotojų saugumui užtikrinti procesu; ragina, siekiant mažinti privačių apsaugos įmonių taikomus įkainius ir užtikrinti didesnį atrankos proceso skaidrumą, sukurti BSGP civilinėms misijoms skirtą saugumo srities bendrąjį susitarimą; mano, kad šiomis aplinkybėmis reikėtų teikti pirmenybę Europos Sąjungos įmonėms;

Nuoseklumas ir papildomumas

13.    laikosi nuomonės, kad BSGP turėtų būti traktuojama kaip platesnio BUSP išorės aspekto ir visų ES išorės veiksmų, taip pat kaip bendrosios rinkos, pramonės, kosmoso, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros politikos vidaus aspekto dalis; yra tvirtai įsitikinęs, kad, norint sukurti masto ekonomiją ir kuo labiau padidinti ES išlaidų poveikį, turėtų būti užtikrintas įvairių priemonių nuoseklumas ir papildomumas; laikosi nuomonės, kad ES turi daugiau priemonių ir įtakos galimybių nei kuri nors kita viršvalstybinė institucija, turint mintyje, kad jos saugumo ir gynybos politika gali būti sustiprinta taikant visapusišką požiūrį ir kitas ES priemones ir finansavimo mechanizmus; todėl mano, kad BUSP skiriami ištekliai turėtų būti naudojami protingiau, visų pirma stiprinant BSGP priemonių ir įvairių ES finansuojamų programų, kurias valdo Komisija, koordinavimą;

14.    ragina prireikus užtikrinti geresnę karinių ir civilinių veiksmų sąveiką ir visų pirma į tai atsižvelgti planavimo procesų pradžioje, ypač patalpų, medicinos paslaugų, logistikos, transporto ir misijų saugumo srityse, taip pat laikytis įvairios pavaldumo tvarkos ir aiškiai atskirti civilinių misijų ir karinių operacijų pobūdį, tikslus ir vykdymo būdus;

15.    pabrėžia taupymo galimybes, kurių atsirastų ES lygmeniu skatinant sąveiką karinėje srityje, įskaitant transporto, mokymo ir medicinos pagalbos sritis; pabrėžia Europos gynybos agentūros vaidmenį, kurį ji atlieka vykdydama savo užduotį skatinti gynybos įrangos ir dislokavimo pajėgumų sąveikumą ir sąveiką ES valstybėse narėse, bet labai apgailestauja, kad, nors Europos gynybos agentūrai vadovauja Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė, ji tebėra pavaldi Tarybai ir visiškai finansuojama ne Sąjungos biudžeto lėšomis, todėl jai netaikoma Europos Sąjungos demokratinė kontrolė;

16.    teigiamai vertina krizių valdymo procedūrų peržiūrą, dėl kurios susitarta 2013 m., nes ji lėmė geresnį BSGP misijų planavimą ir vykdymą; tačiau pabrėžia, kad reikia dėti dar daugiau pastangų ir pašalinti nuolatinius izoliuotus veiksmus, dėl kurių suskaidomas ES užsienio politikos mechanizmas;

17.    ragina Komisiją nustatyti nuolatines finansines Komisijos, EIVT, EGA, EPI ir valstybių narių bendradarbiavimo BSGP ir bendrosios rinkos, pramonės, kosmoso, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros politikos klausimais procedūras; ragina Komisiją ir Tarybą nustatyti nuolatines finansines taisykles, skirtas ES vidaus saugumo agentūroms (pavyzdžiui, FRONTEX, Europolui, ENISA) ir išorės saugumo įstaigoms (pavyzdžiui, EGA, EIVT) susieti;

18.    pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti bandomąjį BSGP mokslinių tyrimų projektą, kurį kartu vykdo Komisija ir EGA ir kurį Parlamentas pasiūlė 2015 m. biudžete, siekiant, kad Agentūra vykdytų Sąjungos tikslus ir biudžetą; apgailestauja, kad šiuo atveju Komisija nepateikė Parlamentui SESV 185 straipsnyje numatytų galimybių vertinimo, kaip reikalaujama jo 2013 m. lapkričio 21 d. rezoliucijoje dėl Europos gynybos pramoninės ir technologinės bazės (2013/2125(INI));

19.    palankiai vertina 2014 m. birželio 24 d. patvirtintas Komisijos komunikato dėl Europos gynybos ir saugumo sektoriaus įgyvendinimo gaires; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją suinteresuotųjų subjektų vertinime nurodyti, kaip galimi paramos gavėjai, taip pat nacionalinės ir regioninės administracijos, yra pasirengę naudotis nurodytomis priemonėmis (ESI fondų, ERPF, ESF, INTERREG V); šiuo požiūriu apgailestauja, kad Komisijos pasiūlymai galbūt pateikti per vėlai, kad jais būtų galima daryti įtaką vykdomam nacionalinių ir regioninių administracijų išteklių paskirstymo procesui arba perskirstyti stipresnei Europos gynybos pramoninei ir technologinei bazei (EGPTB) užtikrinti reikalingas ES lėšas;

20.    ragina Komisiją, atsižvelgiant į savo užduotį stiprinti EGPTB, pateikti pasiūlymą ir jame paaiškinti, kaip būtų galima ES biudžeto lėšomis kompensuoti neigiamą ribojančių priemonių, nustatytų Tarybos sprendimu pagal SESV 215 straipsnį, poveikį eksportuojančioms Europos Sąjungos gynybos ir saugumo pramonės įmonėms arba tokį neigiamą poveikį sumažinti imantis rinkos neiškreipiančių veiksmų;

21.    teigiamai vertina iniciatyvą „Mokymas ir aprūpinimas įranga“, kurią įgyvendinant kaip pereinamojo laikotarpio arba pasitraukimo strategiją būtų užtikrinamas partnerių pajėgumų stiprinimas, sudarant palankesnes sąlygas finansuoti įvairią trečiųjų šalių saugumo ir gynybos pajėgoms skirtą techninę įrangą ir žudyti nepritaikytą įrangą, ir palaiko EIVT ir Komisijos bendrą požiūrį šiuo klausimu; remia projektų grupių, prie kurių veiklos gali prisidėti suinteresuotos valstybės narės arba trečiosios šalys, kūrimą, nes jos padėtų greitai patenkinti priimančiųjų valstybių saugumo srities poreikius teikiant paramą projektams, ir mano, kad tokiomis grupėmis reikėtų naudotis sistemingai;

22.    teigiamai vertina Komisijos pasiūlymus, kuriais siekiama tinkamiau įgyvendinti Direktyvą 2009/81/EB (dėl viešojo pirkimo sutarčių) ir Direktyvą 2009/43/EB (dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo į vidaus rinką); ragina Komisiją turėti omenyje, kad, siekiant užtikrinti gynybos srityje dirbančių ES įmonių konkurencingumą ir paremti valstybių narių pastangas stiprinti savo gynybos pajėgumus, tokioms įmonėms turėtų būti taikoma speciali teisinė ir finansinė tvarka;

Karinių operacijų finansavimas

23.    pripažįsta, kad karines operacijas finansuoja valstybės narės ne ES biudžeto lėšomis ir kad jų bendrosios sąnaudos padengiamos taikant mechanizmą ATHENA; pabrėžia, kad mechanizmas ATHENA yra nepaprastai svarbus siekiant vykdyti šias operacijas ir yra valstybių narių tarpusavio solidarumo priemonė, skatinanti jas, ypač tas šalis, kurioms trūksta finansinių ir operatyvinių išteklių, prisidėti prie BSGP operacijų; tačiau apgailestauja, kad bendrųjų sąnaudų dalis ir toliau lieka labai nedidelė (apytiksliai 10–15 proc. visų išlaidų) ir kad didelė valstybėms per karines operacijas tenkančių išlaidų ir jų prisiimamos atsakomybės dalis, remiantis principu „išlaidas apmoka tas, kas jas patyrė“, prieštarauja solidarumo ir naštos pasidalijimo principams, o tai toliau atgraso valstybes nares nuo aktyvaus dalyvavimo BSGP operacijose; nerimauja, kad tokia padėtis, ypač kai valstybėms narėms trūksta pasiryžimo dalyvauti operacijų pajėgų kūrimo procese, trukdo greitai vykdyti BSGP operacijas ir kelia pavojų bendram jų veiksmingumui; laikosi nuomonės, kad turėtų būti užtikrintas ilgalaikis karinių misijų finansavimas;

24.    atsižvelgdamas į tai apgailestauja, kad mechanizmo ATHENA persvarstymo, kuris turėjo būti atliktas iki 2014 m. pabaigos, rezultatai buvo labai riboti, pavyzdžiui, tam tikrų išlaidų išankstinio finansavimo organizavimas siekiant pagreitinti dislokavimą; apgailestauja dėl to, kad Taryba nepasiekė susitarimo dėl ES kovinių grupių strateginio dislokavimo išlaidų finansavimo įtraukimo į bendras su mechanizmu ATHENA sistemingai susijusias išlaidas ir vietoj to buvo priimtas sprendimas dvejų metų laikotarpiui, kurį galima atnaujinti; ragina per kitą Europos Vadovų Tarybos susitikimą gynybos klausimais apsvarstyti tolesnį tinkamų finansuoti pagal mechanizmą ATHENA bendrų išlaidų aprėpties išplėtimą, pvz., įtraukiant automatinį su BSGP operacijų ir misijų dislokavimu susijusių išlaidų (pajėgų apgyvendinimo infrastruktūra, pajėgų patekimo į operacijų zonas vietų sukūrimo išlaidos ir maisto bei kuro atsargos, jeigu to reikia) finansavimą;

25.    remia iniciatyvas, kuriomis siekiama išnagrinėti galimybę taikant mechanizmą ATHENA pritraukti ir valdyti finansinius trečiųjų šalių ar tarptautinių organizacijų įnašus; taip pat remia bendro finansavimo galimybę, kai mažesnis dalyvaujančių šalių skaičius finansuoja tam tikras misijų veiklos išlaidas su sąlyga, kad jų įnašus administruoja mechanizmas ATHENA ir jais papildomos, o ne pakeičiamos bendrosios sąnaudos;

26.    primena, kad pagal Lisabonos sutartį ES numatytos naujos BSGP nuostatos, kuriomis iki šiol nepasinaudota; ragina Tarybą pasinaudoti ES sutarties 44 straipsniu, pagal kurį norinčių valstybių narių grupė gali imtis vykdyti BSGP užduotį; mano, kad skubiai reikia greitesnio sprendimų priėmimo proceso; laikosi nuomonės, kad karinių operacijų ad hoc finansavimo mechanizmai turėtų apimti daugiau nei tradicines bendrąsias sąnaudas, kurios kompensuojamos pagal mechanizmą ATHENA;

27.    ragina Tarybą šiais biudžetiniais metais pradėti kurti pradinį fondą, numatytą ES sutarties 41 straipsnio 3 dalyje, siekiant skubiai finansuoti karinių operacijų pradžią; šis fondas taip pat galėtų būti tvirta pajėgumų didinimo priemonė; taip pat ragina Tarybą pateikti pasiūlymą, kaip krizės atveju būtų galima greitai pasikonsultuoti su Parlamentu; pažymi, kad civilinėms misijoms vykdyti naudojamas specialus parengiamosioms priemonėms skirtas biudžetas, tačiau dislokuojant karines operacijas ir siekiant jų veiksmingumo ir toliau kils struktūrinių kliūčių, jeigu nebus naudojamasi šia galimybe; primygtinai ragina valstybes nares dalyvauti nuolatiniame struktūrizuotame bendradarbiavime, numatytame ES sutarties 46 straipsnyje, kuriuo taip pat būtų daug greičiau pagerinti ES greitojo reagavimo pajėgumai, o tai padaryti būtina kuo skubiau; šiuo požiūriu apgailestauja, kad 2014 m. lapkričio 18 d. patvirtinta Tarybos Sistemingo ir ilgalaikio bendradarbiavimo gynybos srityje politikos strategija nepakankamai pagrįsta, nes dokumente tik apibūdinama dabartinė praktika; todėl ragina Komisiją pateikti reikiamą pasiūlymą ir jame paaiškinti, kaip ES biudžetas galėtų padėti pradėti nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą ir palengvinti bendradarbiavimą kariniais klausimais taikos metu pagal nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo sistemą;

28.    stebisi, kad iki šiol ES lygmeniu neteikiamos mokesčių paskatos, kuriomis būtų skatinama bendradarbiauti ir telkti gynybos pajėgumus; pažymi, kad 2013 m. gruodžio mėn. posėdžiavusi Taryba paragino išnagrinėti tokias priemones, ir apgailestauja, kad po metus trukusių diskusijų dar neparengtos jokios konkrečios šioje srityje taikytinos priemonės; pažymi, kad Belgijos vyriausybė tam tikrų EGA projektų, pavyzdžiui, susijusių su palydoviniu ryšiu, parengiamaisiais etapais jau ad hoc netaiko PVM mokesčio; mano, kad toks atleidimas nuo mokesčių turėtų būti sistemiškas ir kad į jo taikymo sritį reikėtų įtraukti infrastruktūrą ir konkrečias su pajėgumais susijusias programas, remiantis esamu NATO mechanizmu arba esamu ES civilinių tyrimų infrastruktūros mechanizmu; ragina toliau plėtoti visas paskatas, kuriomis būtų galima skatinti europiečius bendradarbiauti pajėgumų srityje;

Skaidrumas ir atskaitomybė

29.    pabrėžia, kad skaidrumas ir atskaitomybė – tai esminiai reikalavimai siekiant užtikrinti ne tik ES vykdomų misijų demokratinę kontrolę, bet ir tinkamą jų veikimą bei patikimumą; pakartoja, kad Parlamentas didelę svarbą teikia kontroliavimui, kaip įvairios BSGP misijos ir operacijos įtraukiamos į biudžetą; palankiai vertina tai, kad pagal 2013 m. gruodžio 2 d. tarpinstitucinį susitarimą numatyti ataskaitų teikimo mechanizmai, pvz., BUSP biudžeto ketvirčio ataskaitos ir bendri konsultaciniai susitikimai BUSP klausimais; palankiai vertina Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės įsipareigojimą atgaivinti pastaruosius susitikimus ir užtikrinti atitinkamą jų veikimo srities lankstumą, kad Parlamentas ir toliau būtų visapusiškai informuojamas apie karines misijas ir Politinio ir saugumo komiteto darbą bei darbotvarkę; yra įsitikinęs, kad bet kokios pastangos didinti misijų ir operacijų finansavimo ir vykdymo lankstumą ir veiksmingumą neturi pakenkti pasiektiems teigiamiems pokyčiams, susijusiems su BSGP intervencijų skaidrumu ir atskaitomybe; ragina Komisiją plačiai interpretuoti Finansinio reglamento 49 straipsnio 1 dalies g punktą, pasiūlyti konkrečias eilutes kiekvienai civilinei BSGP misijai pagal BUSP skyrių ir į metinę veiklos ataskaitą automatiškai įtraukti kiekvienos misijos suskirstymą pagal dalyvius ir patirtas išlaidas;

30.    laukia iniciatyvų, kurios suteiktų daugiau aiškumo ir nuoseklumo civilinėms misijoms taikomų finansavimo ir veiklos taisyklių klausimu; atsižvelgdamas į vykstančias diskusijas dėl finansinių taisyklių lankstumo, palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą parengti konkretų visoms BSGP misijoms taikomą modelį ir pritaikyti esamas gaires prie jų poreikių;

Žodžius turi atitikti darbai

31.    ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę imtis vadovaujančio vaidmens BSGP srityje ir naikinant kliūtis ir užtikrinti Tarybos, Komisijos bei EIVT veiksmų koordinavimą, taip pat pastarųjų dviejų organų suderinamumą; siūlo, kad ES specialiesiems įgaliotiniams galėtų būti suteikti įgaliojimai gerinti įvairių ES veikėjų vietoje dialogą ir bendradarbiavimą, kad būtų padidintas ES veiksmų suderinamumas ir užtikrinta, kad daugelis finansavimo šaltinių nebebūtų iššūkis, bet privalumas;

32.    laikosi nuomonės, kad per kitą Europos Vadovų Tarybos susitikimą gynybos klausimais negalima praleisti progos surengti išsamią diskusiją ir pateikti konkrečių pasiūlymų dėl BSGP misijų ir operacijų finansinės tvarkos reformos, kad jos taptų veiksmingesnėmis ir sėkmingesnėmis; primygtinai ragina valstybes nares vykdyti per 2013 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimą prisiimtus įsipareigojimus; mano, kad per kitą Europos Vadovų Tarybos susitikimą gynybos klausimais turi būti priimtos konkrečios priemonės, padėsiančios padidinti ES gynybos pajėgumus ir jais papildyti NATO pajėgas, paremti ir įtvirtinti Europos gynybos agentūrą bei sustiprinti bendrą pramonės ir technologijų bazę;

33.    ragina Komisiją, atsižvelgiant į tam tikrų valstybių narių biudžetų apribojimus, paremti valstybių narių pastangas įgyvendinti Europos Vadovų Tarybos sprendimus dėl gynybos pajėgumų stiprinimo;

34.    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybos pirmininkui, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, NATO generaliniam sekretoriui ir NATO parlamentinės asamblėjos pirmininkui.

• [1]  OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
• [2]  OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
• [3]  OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
• [4]  Priimti tekstai, P7_TA(2014)0286.

MAŽUMOS NUOMONĖ

dėl bendros saugumo ir gynybos politikos finansavimo (2014/2258(INI))

Užsienio reikalų komitetas, Biudžeto komitetas, pranešėjai: Eduard Kukan, Indrek Tarand

Mažumos nuomonė, kurią pateikė GUE/NGL frakcijai priklausantys EP nariai Sabine Lösing, Javier Permuy Couso, Pablo Iglesias

Pranešime apgailestaujama dėl BSGP karinių intervencijų nuosaikaus pobūdžio, raginama užtikrinti greitesnes ir lankstesnes BSGP misijas ir pasisakoma už civilinį ir karinį bendradarbiavimą. Jame reikalaujama glaudžiau bendradarbiauti gynybos srityje, telkti išteklius, pajėgumus ir turtą ir dalytis jais. Taigi pranešimu remiamas tinkamų finansuoti pagal mechanizmą ATHENA išlaidų aprėpties išplėtimas ir abejojama principu „išlaidas apmoka tas, kas jas patyrė“, o tai reiškia automatišką kiekvienos valstybės narės finansinį dalyvavimą kiekvienoje ES karinėje misijoje.

Mes nesutinkame su pranešimu, nes jame:

•   ieškoma galimybių netaikyti 41 straipsnio 2 dalies – iš Sąjungos biudžeto negali būti finansuojamos išlaidos, kurios atsiranda dėl karinio arba gynybinio pobūdžio operacijų – siekiant panaudoti ES lėšas,

•   apgailestaujama dėl karinės doktrinos, pagal kurią sudaromos sąlygos ES sutarties 43 straipsnyje išvardytoms užduotims, t. y. kariniam konsultavimui, kovinių pajėgų vykdomam krizių valdymui, trūkumo,

•   skatinamas mechanizmo ATHENA taikymo srities išplėtimas, kad ES karinės misijos būtų finansuojamos be jokios parlamentinės kontrolės,

•   skatinama dislokuoti ES kovines grupes, dislokavimą finansuoti panaudojant mechanizmą ATHENA ir sukurti pradinį fondą karinėms operacijoms (41 straipsnio 3 dalis),

•   prašoma iš ES biudžeto finansuoti Europos gynybos pramoninę ir technologinę bazę.

Reikalaujame, kad:

–    būtų panaikinta visa (cheminė, biologinė, radioaktyvi ir branduolinė (ChBRB)) ginkluotė ES ir pasaulyje;

–    iš ES biudžeto lėšos nebūtų skiriamos karinėms reikmėms;

–    ES būtų tik civilinė, būtų taikomi griežtai civiliniai, taikūs konfliktų sprendimo būdai;

–    būtų vykdoma visų fondų visapusiška parlamentinė kontrolė;

–    būtų griežtai atskirtos civilinės ir karinės misijos.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	14.4.2015
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	54 23 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Lars Adaktusson, Nedzhmi Ali, Michèle Alliot-Marie, Nikos Androulakis, Jean Arthuis, Richard Ashworth, Petras Auštrevičius, Amjad Bashir, Bas Belder, Reimer Böge, Elmar Brok, Fabio Massimo Castaldo, Aymeric Chauprade, Lefteris Christoforou, Javier Couso Permuy, Arnaud Danjean, Jean-Paul Denanot, Gérard Deprez, Georgios Epitideios, Anna Elżbieta Fotyga, Eugen Freund, Michael Gahler, Jens Geier, Richard Howitt, Manolis Kefalogiannis, Afzal Khan, Bernd Kölmel, Andrey Kovatchev, Eduard Kukan, Zbigniew Kuźmiuk, Ilhan Kyuchyuk, Arne Lietz, Ulrike Lunacek, Andrejs Mamikins, Vladimír Maňka, Ernest Maragall, David McAllister, Francisco José Millán Mon, Siegfried Mureșan, Javier Nart, Urmas Paet, Pier Antonio Panzeri, Demetris Papadakis, Ioan Mircea Pașcu, Vincent Peillon, Alojz Peterle, Tonino Picula, Kati Piri, Andrej Plenković, Cristian Dan Preda, Jozo Radoš, Paul Rübig, Jacek Saryusz-Wolski, Alyn Smith, Jaromír Štětina, Charles Tannock, Indrek Tarand, Eleni Theocharous, László Tőkés, Ivo Vajgl, Johannes Cornelis van Baalen, Geoffrey Van Orden, Hilde Vautmans, Daniele Viotti, Marco Zanni
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Reinhard Bütikofer, Bodil Ceballos, Tanja Fajon, Ana Gomes, Heidi Hautala, Marek Jurek, Igor Šoltes, Marie-Christine Vergiat, Anders Primdahl Vistisen, Tomáš Zdechovský
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Laura Agea, Ramón Jáuregui Atondo, Artis Pabriks, Julie Ward