Procedūra : 2015/2044(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0143/2015

Pateikti tekstai :

A8-0143/2015

Debatai :

PV 18/05/2015 - 17
CRE 18/05/2015 - 17

Balsavimas :

PV 19/05/2015 - 5.12
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0196

PRANEŠIMAS     
PDF 244kWORD 161k
27.4.2015
PE 549.307v03-00 A8-0143/2015

dėl vystymosi finansavimo

(2015/2044(INI))

Vystymosi komitetas

Pranešėjas: Pedro Silva Pereira

PAKEITIMAI
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 Biudžeto komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl vystymosi finansavimo

(2015/2044(INI))

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į per Pirmąją ir Antrąją tarptautines vystymosi finansavimo konferencijas priimtus dokumentus, t. y. 2002 m. Monterėjaus konsensusą ir 2008 m. Dohos deklaraciją,

–       atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijas 68/204 ir 68/279 dėl Trečiosios tarptautinės vystymosi finansavimo konferencijos, kuri vyks 2015 m. liepos 13–16 d. Adis Abeboje (Etiopija),

–       atsižvelgdamas į vieno iš už pasirengimo Trečiajai tarptautinei vystymosi finansavimo konferencijai procesą atsakingų vadovų pristatytą 2015 m. sausio 21 d. dokumentą „Elementai“ (angl. „Elements“),

–       atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio mėn. JT generalinio sekretoriaus apibendrinamąją ataskaitą dėl laikotarpio po 2015 m. darbotvarkės „Siekiant oraus gyvenimo iki 2030 m.: panaikinti skurdą, pakeisti visų gyvenimus ir apsaugoti planetą“,

–       atsižvelgdamas į 2014 m. rugpjūčio mėn. Tarpvyriausybinio ekspertų komiteto darnaus vystymosi finansavimo klausimais ataskaitą,

–       atsižvelgdamas į 2014 m. liepos mėn. JT atviros darbo grupės darnaus vystymosi tikslų klausimais ataskaitą,

–       atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) dokumentą „2014 m. pasaulio investicijų ataskaita. Investicijos į darnaus vystymosi tikslus: veiksmų planas“(1),

–       atsižvelgdamas į per 2012 m. birželio mėn. vykusią JT konferenciją darnaus vystymosi klausimais (RIO+20) priimtą dokumentą „Ateitis, kurios norime“ (angl. „The Future We Want“),

–       atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo mėn. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją „Daugiašalės teisinės sistemos, skirtos valstybės skolos restruktūrizavimui, kūrimas“,

–       atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 5 d. Komisijos komunikatą „Visuotinė skurdo panaikinimo ir darnaus vystymosi po 2015 m. partnerystė“ (COM(2015) 0044)(2),

–       atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 2 d. Komisijos komunikatą „Deramas gyvenimas visiems. Nuo vizijos prie kolektyvinių veiksmų“ (COM(2014)0335)(3),

–       atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 16 d. Komisijos komunikatą „Visa apimančio ir integruoto požiūrio į skurdo išnaikinimo veiksmų ir darnaus vystymosi finansavimą po 2015 m. koncepcija“ (COM(2013) 0531)(4),

–       atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 27 d. Komisijos komunikatą „Pasiturimas gyvenimas visiems. Skurdo panaikinimas ir tvarios pasaulio ateities užtikrinimas“ (COM(2013)0092)(5),

–       atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 12 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl politikos suderinamumo vystymosi labui,

–       atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 16 d. Bendrųjų reikalų tarybos išvadas dėl pokyčius skatinančios laikotarpio po 2015 m. darbotvarkės(6),

–       atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 12 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl skurdo panaikinimo ir darnaus vystymosi finansavimo po 2015 m.(7),

–       atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 12 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl didesnio privačiojo sektoriaus vaidmens vystomojo bendradarbiavimo srityje,

–       atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 25 d. Bendrųjų reikalų tarybos išvadas dėl visa apimančios laikotarpio po 2015 m. darbotvarkės(8),

–       atsižvelgdamas į savo 2014 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl ES ir visuotinės vystymosi programos po 2015 m.(9),

–       atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 23 d. rezoliuciją dėl tolesnių veiksmų po 2002 m. Monterėjaus vystymosi finansavimo konferencijos(10),

–       atsižvelgdamas į savo 2014 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl 2014 m. JT klimato kaitos konferencijos (COP 20) Limoje, Peru (2014 m. gruodžio 1–12 d.)(11), 2014 m. vasario 26 d. rezoliuciją dėl vystymosi skatinimo vykdant atsakingą verslo veiklą gavybos pramonės vaidmens besivystančiose šalyse atžvilgiu(12), 2013 m. spalio 8 d. rezoliuciją „Korupcija viešajame ir privačiajame sektoriuose: poveikis žmogaus teisėms trečiosiose šalyse“(13), 2013 m. gegužės 21 d. rezoliuciją dėl kovos su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir mokesčių rojais(14), taip pat 2013 m. balandžio 16 d. rezoliuciją dėl vystymosi skatinimo pasitelkiant prekybą(15),

–       atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 472/2015/ES dėl Europos metų vystymuisi (2015 m.)(16),

–       atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 233/2014, kuriuo nustatoma vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonė 2014–2020 m. laikotarpiui,

–       atsižvelgdamas į SESV 208 straipsnį, kuriame nurodoma, kad skurdo panaikinimas – tai pagrindinis ES vystymosi politikos tikslas, ir nustatomas politikos suderinamumo vystymosi labui principas,

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–       atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą ir į Biudžeto komiteto nuomonę (A8-0143/2015),

A.     kadangi 2015 m. yra nepaprastai svarbūs siekiant darnaus vystymosi pasauliniu mastu, nes priimti darnaus vystymosi tikslai (DVT) ir susitarimas dėl pasaulinių su klimato kaita susijusių veiksmų (abu dokumentai galioja iki 2030 m.);

B.     kadangi Trečioji tarptautinė vystymosi finansavimo konferencija, vyksianti 2015 m. liepos 13–16 d. Adis Abeboje (Etiopija), turi užtikrinti laikotarpio po 2015 m. darbotvarkės finansavimo ir įgyvendinimo sąlygas ir kadangi sėkmingą šios darbotvarkės įgyvendinimą lems tai, ar šios konferencijos metu bus iškelti ambicingi tikslai;

C.     kadangi 1,5 mlrd. žmonių vis dar patiria skurdą ir nepriteklių negalėdami naudotis sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugomis ir užsitikrinti gyvenimo lygio, visų pirma, nuo konfliktų nukentėjusiose ir nestabiliose valstybėse; kadangi tai yra nepriimtina atsižvelgiant į tai, kad pasaulyje esama pakankamai išteklių tam, kad tokia situacija palaipsniui būtų panaikinta;

D.     kadangi skurdas ir nelygybė gali būti panaikinti tik sutelkiant pakankamai tinkamų išteklių visiems ir geriau juos skiriant marginalizuotoms grupėms, pavyzdžiui, vaikams, moterims, vyresnio amžiaus žmonėms arba neįgaliesiems; kadangi, nepaisant pastebimo ypač didelio skurdo sumažinimo, vaikų atveju pažanga daroma lėtai, todėl svarbus veiksnys yra būtinybė investuoti į vaikus, pasitelkiant vidaus išteklius ir tarptautinį viešąjį finansavimą;

E.     kadangi darnus vystymasis neįmanomas be taikos ir saugumo, kaip pripažinta 2005 m. Europos konsensuse dėl vystymosi;

F.     kadangi trys ketvirtadaliai pasaulio labiausiai skurstančių žmonių – kaip manoma, 960 mln. – šiuo metu gyvena vidutines pajamas gaunančiose šalyse, todėl nauja vystymosi paradigma turi apimti programas, kurios skirtos ir skurstantiems žmonėms, ir neturtingoms šalims;

G.     kadangi Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijoje įvertinta, kad naujų darnaus vystymosi tikslų finansavimo poreikiai besivystančiose šalyse yra maždaug 3,9 trilijonų JAV dolerių per metus, kai šiuo metu trūkstama suma per metus siekia 2,5 trilijonų JAV dolerių; kadangi neryžtingi veiksmai galiausiai kainuos daug daugiau nei ryžtingi veiksmai siekiant darnaus vystymosi;

H.     kadangi darnaus vystymosi tikslų finansavimas – tai didžiulis iššūkis, todėl būtina numatyti ryžtingą visuotinę partnerystę ir naudotis visų formų finansavimu (vidaus, tarptautiniu, viešu ir privačiu finansavimu bei naujais finansavimo šaltiniais) ir nefinansinėmis priemonėmis; kadangi privatus finansavimas gali papildyti viešą finansavimą, bet negali jo pakeisti;

I.      kadangi vidaus išteklių sutelkimas ir oficiali parama vystymuisi (OVP) – tai nepakeičiami vystymosi finansavimo ramsčiai, kuriuos būtina stiprinti;

J.      kadangi besivystančių šalių galimybės sutelkti vidaus išteklius yra didelės, tačiau šiuo metu egzistuoja šalių galimybių, ką jos gali nuveikti pačios, ribos; kadangi daugumoje besivystančių šalių mokesčių ištekliai vis dar sudaro nedidelę BVP dalį, todėl labai svarbu skatinti gerai subalansuotą, teisingą ir veiksmingą mokesčių sistemą, paremtą individualių mokesčių mokėtojų ir įmonių galimybėmis juos mokėti; kadangi vidaus išteklių sutelkimui taip pat reikalingas teisingas ir skaidrus gamtos išteklių teikiamos naudos paskirstymas;

K.     kadangi vos kelios išsivysčiusios šalys vykdo savo įsipareigojimą – 0,7 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) skirti kaip OVP, įskaitant 0,15–0,20 proc. BNP sumą mažiausiai išsivysčiusioms šalims; kadangi valstybės narės, kurios į ES įstojo 2004 m. arba vėliau, įsipareigojo siekti 0,33 proc. BNP tikslo, bet nė viena iš jų šio tikslo dar nepasiekė;

L.     kadangi daugelis mažiau išsivysčiusių šalių yra pažeidžiamos arba tapo pažeidžiamos dėl išorės veiksnių, pavyzdžiui, ginkluotų konfliktų, epidemijų, kaip antai Ebolos viruso, ir gaivalinių nelaimių, ir kadangi joms reikalinga didesnė parama;

M.    kadangi skurdo mažinimas, ekonomikos augimas ir saugumas dideliu mastu priklauso nuo valstybės gebėjimo vykdyti savo suverenias funkcijas siekiant užtikrinti teisinės valstybės veikimą ir teikti pagrindines viešąsias paslaugas, pavyzdžiui, švietimo arba sveikatos priežiūros, tuo pačiu metu atsižvelgiant į nuosavybės principą; kadangi toms šalims ypač reikalinga didesnė parama, kad būtų sukurtos tvirtos sveikatos apsaugos sistemos;

N.     kadangi vystymosi darbotvarkė tampa vis platesnė, todėl svarbu pripažinti ir toliau skatinti pastangas, kurios dedamos neapsiribojant oficialia parama vystymuisi; kadangi, nepaisant problemų keliančių fiskalinių aplinkybių daugelyje EBPO šalyse, buvo išsaugotas aukštas OPV lygis ir OPV 2013 m. siekė 134,8 mlrd. JAV dolerių – tai visų laikų rekordas; kadangi OPV gali būti katalizatoriumi siekiant pritraukti privačias investicijas ir, atsižvelgiant į tai, reikėtų pažymėti novatoriškų finansinių priemonių svarbą;

O.     kadangi privatus sektorius ir tiesioginės užsienio investicijos (TUI), jei jos yra tinkamai reguliuojamos ir susietos su konkrečiais vidaus ekonomikos pagerinimais, gali labai prisidėti prie darnaus vystymosi tikslų siekimo, kaip matyti Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos pasiūlyme dėl investavimo į darnaus vystymosi tikslus veiksmų plano;

P.     kadangi dėl privataus kapitalo judėjimo besivystančios šalys patiria įvairų poveikį, kuris gali būti ir teigiamas, ir neigiamas; kadangi kapitalo judėjimas į besivystančias šalis iš privačių šaltinių yra svarbus, bet labai svyruojantis, nelygiai pasiskirsto ir dažnai yra susijęs su kapitalo išvežimu, pvz., pelno repatrijavimu, kuris nuo 2010 m. viršijo naujus TUI srautus;

Q.     kadangi pilietinė visuomenė atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant visuotinį ir įtraukų procesą nacionaliniu ir pasauliniu lygmenimis ir prisideda prie gero valdymo ir atskaitomybės; kadangi parama vystymuisi ir korupcija yra tarpusavyje nesuderinamos;

R.     kadangi svarbu skatinti naudojimąsi banko paslaugomis besivystančiose šalyse;

S.     kadangi ES ir jos valstybės narės, kaip didžiausios paramos vystymuisi teikėjos, turi vadovauti vystymosi finansavimo procesui ir padėti užtikrinti patikimą atsaką į vystymosi finansavimo iššūkius, užtikrinant politikos suderinamumą vystymosi labui darbotvarkėje laikotarpiui po 2015 m.; kadangi kitos išsivysčiusios ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys turėtų sekti ES pavyzdžiu;

Visuotinė partnerystė

1.      palankiai vertina Trečiosios vystymosi finansavimo konferencijos baigiamojo dokumento projektą, dar vadinamą „pirminiu projektu“, ir ragina ES ir jos valstybes nares jam pritarti;

2.      palankiai vertina JT generalinio sekretoriaus apibendrinamąją ataskaitą ir jos pokyčius skatinantį, universalų, holistinį ir integruotą požiūrį į plataus užmojo visuotinę partnerystę siekiant naujų vystymosi tikslų ir susijusios finansinės sistemos, kurią palaikant dėmesys sutelkiamas į skurdo panaikinimą, universalias žmogaus teises ir lyčių lygybę; primygtinai tvirtina, kad be visapusiškų ir konkrečių įgyvendinimo priemonių tokia plataus užmojo partnerystė nebus sėkminga;

3.      primygtinai ragina ES vadovauti pasirengimo procesui, kuriuo siekiama nustatyti darnaus vystymosi programą, atnaujintą susitarimą dėl vystymosi finansavimo ir kitus įgyvendinimo būdus, atsižvelgiant į steigimo sutartyse numatytus įsipareigojimus ir vertybes; mano, kad ES paramos vystymuisi teikimas neturėtų priklausyti nuo kitų partnerių, teikiančių paramą;

4.      primygtinai pabrėžia, kad ES ir valstybės narės turėtų išlaikyti savo kaip pagrindinių paramos vystymuisi teikėjų poziciją tuo pat metu ragindamos dalytis atsakomybe; ragina, kad dideles pajamas gaunančios šalys, didesnes nei vidutinės pajamos gaunančios šalys ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys prisiimtų prasmingus įsipareigojimus;

5.      palankiai vertina neseniai paskelbtą Komisijos komunikatą „Visuotinė skurdo panaikinimo ir darnaus vystymosi po 2015 m. partnerystė“, nes jis yra išsamus, jame dėmesys telkiamas į politikos nuoseklumą ir patvirtinama, kad ES yra įsipareigojusi visomis išgalėmis dalyvauti vykdant visuotinę partnerystę; visgi apgailestauja, kad nepakankamai įsipareigota nustatyti būsimų finansavimo tikslų tvarkaraštį;

Tarptautinis viešasis finansavimas

6.      pabrėžia, kad OPV ir toliau yra pagrindinė vystymosi finansavimo priemonė; ragina ES ir valstybes nares nedelsiant iš naujo įsipareigoti siekti 0,7 proc. BNP skyrimo OPV tikslo, kai 50 proc. OPV ir bent 0,2 proc. BNP rezervuojama mažiausiai išsivysčiusioms šalims, taip pat, atsižvelgiant į biudžeto apribojimus, pateikti daugiamečius biudžeto tvarkaraščius, kad iki 2020 m. būtų galima proporcingai pasiekti minėtus lygius; palankiai vertina tai, kad ES pastangas ryžtingai nukreipia į paramos vystymuisi kiekį ir kokybę; ragina kitas išsivysčiusias partneres ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalis didinti savo paramą vystymuisi ir ragina Komisiją ir valstybes nares įtikinti viešuosius ir privačius paramos teikėjus visame pasaulyje vykdyti savo finansinius pažadus ir prisiimti naujus įsipareigojimus; pabrėžia, jog visi paramos teikėjai turėtų užtikrinti, kad OPV reikštų tikrą lėšų pervedimą į besivystančias šalis;

7.      pabrėžia, kad ES ir kitos išsivysčiusios šalys turi vykdyti savo įsipareigojimus skirti didesnį, naują ir papildomą kovos su klimato kaita finansavimą, kad bendras finansavimas iš įvairiausių šaltinių, viešųjų ir privačių, dvišalių ir daugiašalių, taip pat alternatyvių šaltinių iki 2020 m. pasiektų 100 mlrd. JAV dolerių per metus; apgailestauja, kad pasiekta nedidelė pažanga užtikrinant kovos su klimato kaita finansavimo papildomumą OPV atžvilgiu; ragina dėti bendras tarptautines išsivysčiusių šalių ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių pastangas, kad susitarime dėl pasaulinių su klimato kaita susijusių veiksmų, kuris turi būti sudarytas 2015 m. gruodžio mėn. Paryžiuje vyksiančioje konferencijoje, būtų numatytas naujas ir papildomas kovos su klimato kaita besivystančiose šalyse finansavimas, bet ne vystymosi biudžeto sąskaita; mano, kad ES turėtų pasiūlyti tarpines priemones siekiant visiško papildomumo; primygtinai ragina valstybes nares įplaukas, gautas anglies dioksido rinkose, panaudoti veiksmams klimato kaitos srityje besivystančiose šalyse; taip pat ragina besiformuojančios rinkos ekonomikos šalis mobilizuoti besivystančioms šalims skirtą veiksmų klimato kaitos srityje finansavimą;

8.      pritaria naujiems papildomo vystymosi ir kovos su klimato kaita finansavimo šaltiniams, įskaitant finansinių sandorių mokesčius ir anglies dioksido mokesčius, taikytinus tarptautinei aviacijai ir jūrų transportui, ir automatiškam anglies dioksido rinkos įplaukų skyrimui vystymosi ir kovos su klimato kaita finansavimui; palankiai vertina tolesnes Europos ir tarptautiniu lygmeniu dedamas pastangas rasti kitų papildomų šaltinių;

9.      pažymi, kad OPV turėtų išlikti standartinis vykdytų finansinių pastangų matas; remia papildomo visos oficialios paramos darniam vystymuisi rodiklio taikymą, su sąlyga, kad bus išsamiai paaiškinta, jog jis jokiu būdu nepakeičia OPV priemonės ir nesumažina jos svarbos;

10.    pažymi, kad nors OPV dažniausiai teikiama dotacijų pavidalu, lengvatinės paskolos taip pat yra svarbios, bet prisideda prie skolos naštos didinimo ir kyla skolų burbulo susidarymo pavojus, visų pirma Užsachario Afrikos ir Karibų valstybėse, kurios turi ribotas įplaukas ir joms sudėtinga įvykdyti skolinius įsipareigojimus; taigi ragina paramos teikėjus paramą mažiausiai išsivysčiusioms šalims teikti dotacijomis; mano, kad lengvatinės paskolos gali nebūti tinkamos investicijoms į socialinius sektorius, kur nesiekiama pelno; palankiai vertina EBPO Paramos vystymuisi komiteto susitarimą OPV duomenų apskaičiavimo tikslu modernizuoti ataskaitų apie lengvatines paskolas teikimą įdiegiant sistemą, kuri būtų lygiavertė dotacijoms taikomai sistemai;

11.    pabrėžia, kad ES yra didžiausia pasaulyje paramos vystymuisi teikėja, jos parama sudaro beveik 60 proc. pasaulinės oficialios paramos vystymuisi; vis dėlto prašo Komisijos pateikti aiškius ir skaidrius duomenis apie ES paramai vystymuisi skirtą bendro biudžeto dalį, kad būtų galima įvertinti visų Europos paramos teikėjų priėmus Monterėjaus konsensusą vykdytus tolesnius veiksmus; taip pat apgailestauja dėl to, kad ES finansinio indėlio į besivystančias šalis lygis nepakankamai matomas, ir ragina Komisiją parengti tinkamas ir tikslines komunikacijos ir informavimo priemones ES paramos vystymuisi matomumui padidinti;

12.    ragina ES atsižvelgti į ilgalaikius finansų poreikius pirmenybę teikiant labiau strateginiam, platesnio užmojo ir universalesniam požiūriui, kuris atitiktų darnaus vystymosi tikslus, ir šiuo požiūriu vadovaujantis;

13.    primena indėlį iš ES biudžeto vystymuisi finansuoti, skiriant 19,7 mlrd. eurų vystomajam bendradarbiavimui ir 6,8 mlrd. eurų humanitarinei pagalbai 2014–2020 m. laikotarpiu, papildant neatidėliotinai pagalbai numatytą 2,2 mlrd. eurų rezervą; taip pat atkreipia dėmesį į 30,5 mlrd. eurų iš Europos plėtros fondo (EPF); pasisako už EPF įtraukimą į Sąjungos biudžetą, nes tai turėtų privalumų, pavyzdžiui, padidėtų skaidrumas, matomumas, veiksmingumas ir efektyvumas; palankiai vertina po rinkimų vykdytos laikotarpio vidurio peržiūros ir daugiametės finansinės programos peržiūros teikiamą galimybę atsižvelgti į augančius struktūrinius humanitarinės pagalbos bei vystymosi poreikius skurdžiausiose ir nestabiliausiose šalyse;

14.    pažymi, kad 2015 m. biudžete numatoma 2,4 mlrd. eurų įsipareigojimų (2,1 mlrd. eurų mokėjimų) vystomajam bendradarbiavimui ir 928,8 mln. eurų įsipareigojimų asignavimų (918,8 mln. eurų mokėjimų) humanitarinei pagalbai; pritaria veiksmams, kurių imtasi siekiant sumažinti susikaupusių neapmokėtų sąskaitų sumas, visų pirma siekiant išlaikyti labiausiai pažeidžiamų partnerių finansinį gyvybingumą, ir pabrėžia, kad svarbu taikyti pariteto tarp įsipareigojimų ir mokėjimų, susijusių su humanitarine pagalba, principą, nes krizės kyla dažniau ir lėšos turi būti greitai išmokamos;

15.    primena, kad vystomasis bendradarbiavimas yra bendra ES ir jos valstybių narių atsakomybė ir kad jį vykdant reikia nuosekliai atsižvelgti į papildomumo ir koordinavimo sąvokas; pabrėžia, kad į koordinavimo procesą reikia įtraukti pilietinę visuomenę ir vietos valdžios institucijas;

16.    ragina ES ir valstybes nares propaguoti pagalbos veiksmingumo darbotvarkę, remiantis Pusano veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo partnerystės susitarime prisiimtais įsipareigojimais, pagalbos suskaidymo mažinimą taikant sukaupto finansavimo mechanizmą ir geresnį įvairių pagalbos mechanizmų ir rėmėjų veiklos koordinavimą; pabrėžia, kad visas vystymosi finansavimas turėtų būti orientuotas į neturtinguosius, pagrįstas lyčių lygybės principu, aplinkos atžvilgiu saugus ir pritaikytas prie klimato kaitos;

17.    primena, kad, pagal SESV, prioritetinis ES vystymosi srities tikslas – mažinti ir galiausiai visiškai panaikinti skurdą, o žmogaus teisių apsauga, lyčių lygybė, socialinė sanglauda ir kova su nelygybe turėtų ir toliau būti laikomi svarbiausiais aspektais vykdant vystymosi veiksmus;

18.    pabrėžia, kad svarbu nustatyti aiškius išlaidų prioritetus, ypatingą dėmesį skiriant priemonėms sveikatos, švietimo, energetikos, vandens tiekimo ir infrastruktūros srityse; pabrėžia, kad reikia dėti tolesnes pastangas pagalbos veiksmingumo srityje ir tokią pagalbą gerinti, geriau koordinuojant įvairių pagalbos mechanizmų ir rėmėjų veiklą;

19.    pabrėžia, kad OPV srityje pirmenybė turėtų būti teikiama pagrindinėms socialinėms paslaugoms visiems ir viešosioms gėrybėms, kurias privatus sektorius teikia ne taip efektyviai, pavyzdžiui, pradiniam ugdymui, socialinės apsaugos sistemoms, sveikatos priežiūrai ir sanitarijos infrastruktūrai, vandens tiekimui ir energetikai, kad besivystančios šalys galėtų išnaudoti visas savo galimybes; pabrėžia, kad tarptautinio viešojo finansavimo srityje prieinamumas turėtų būti pagrindiniu kriterijumi, siekiant skatinti visuotines ir įtraukias paslaugas ir infrastruktūrą;

20.    pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog labiausiai pažeidžiamų bendruomenių atstovai turėtų vystymosi galimybių; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad, kai parama teikiama vien tik pasitelkiant vyriausybių tarpininkavimą, kyla pavojus, jog marginalizuotos arba pažeidžiamos bendruomenės bus nepakankamai finansuojamos;

21.    pabrėžia svarbų plėtros bankų vaidmenį telkiant papildomas lėšas, kad jas naudojant būtų mažinami infrastruktūros finansavimo ir galimybių gauti kreditą besivystančiose šalyse trūkumai taikant stebėsenos ir poveikio vertinimo mechanizmus;

22.    pabrėžia būtinybę ES siekti aukščiausio koordinavimo lygio, kad būtų užtikrintas nuoseklumas su kitomis ES politikos sritimis (aplinkos apsaugos, migracijos, tarptautinės prekybos, žmogaus teisių, žemės ūkio ir t. t.) ir išvengta darbo dubliavimo ir nesuderintos veiklos; primena, kad, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai (SESV 208 straipsnis), politikos suderinamumas vystymosi labui tapo Sutartyje numatyta prievole;

Vidaus išteklių sutelkimas ir tarptautinis bendradarbiavimas mokesčių srityje

23.    pabrėžia, kad vidaus išteklių sutelkimas yra labiau prognozuojamas ir tvaresnis nei užsienio parama, todėl turi būti pagrindinis finansavimo šaltinis; ragina besivystančias šalis dėti pastangas, kad toks sutelkimas būtų padidintas; pabrėžia, kad svarbu gerinti mokesčių surinkimą besivystančiose šalyse ir tvirtų, gerai subalansuotų, teisingų ir veiksmingų mokesčių sistemų, kurios būtų orientuotos į neturtinguosius, kuriomis būtų atsižvelgiama į labiausiai pažeidžiamas grupes ir laikomasi tarptautinių įsipareigojimų darnaus vystymosi srityje, poreikį; ragina panaikinti žalingas subsidijas energetikos (ypač iškastinio kuro), žuvininkystės ir žemės ūkio srityse;

24.    ragina Komisiją didinti gebėjimų stiprinimo paramą mokesčių administravimo, finansų valdymo, viešųjų finansų valdymo, kovos su korupcija, pasisavinto turto atgavimo ir kovos su mokesčių slėpimu bei netinkama sandorių kainodara srityse; mano, kad Sąjunga šioje srityje turi atlikti pagrindinį vaidmenį; primena, kad svarbu mokesčių iš gamtos išteklių pajamas paskirstyti, ypač steigiant nepriklausomus turto fondus; pabrėžia, kad būtina skubiau dėti daugiau pastangų gerinant biudžeto ataskaitų teikimą, ir ragina labiau suderinti biudžeto ataskaitų teikimo praktiką įvairiose šalyse;

25.    ragina ES ir valstybes nares aktyviai kovoti su mokesčių rojais, mokestiniu sukčiavimu ir neteisėtu kapitalo judėjimu, kurie stabdo paramą vystymuisi ir prisideda prie besivystančių šalių skolų didinimo, bendradarbiauti su besivystančiomis šalimis imantis veiksmų prieš kai kurių tarptautinių bendrovių taikomą agresyvią mokesčių vengimo praktiką ir ieškoti būdų, kaip padėti besivystančioms šalims atsilaikyti prieš spaudimą įsitraukti į mokesčių konkurenciją, nes tai trukdo vietos išteklių sutelkimui vystymosi tikslams;

26.    pritaria tam, kad pasitelkiant JT būtų įsteigta tarpvyriausybinė bendradarbiavimo mokesčių srityje institucija; ragina automatiškai keistis informacija; ragina sukurti viešuosius tikrosios nuosavybės registrus, įvesti privalomą pagal šalis suskirstytų ataskaitų teikimą tarpvalstybinėms įmonėms visuose sektoriuose ir užtikrinti teisingą apmokestinimo teisių paskirstymą derantis dėl mokesčių ir investavimo susitarimų su besivystančiomis šalimis;

27.    mano, kad į tarptautinių įmonių mokesčių taisykles turėtų būti įtrauktas principas, kad mokesčiai turėtų būti mokami ten, kur sukuriama arba gaunama nauda;

28.    pabrėžia lemiamą gero valdymo, žmogaus teisių apsaugos, teisinės valstybės principų, institucinės struktūros ir reguliavimo priemonių svarbą; ypač remia investicijas į gebėjimų stiprinimą, pagrindines socialines paslaugas, pavyzdžiui, švietimo ir sveikatos apsaugos (užtikrinant visuotinę sveikatos priežiūrą), įskaitant seksualinę ir reprodukcinę sveikatą bei atitinkamas teises, mitybą, viešąsias paslaugas ir socialinę apsaugą bei kovą su skurdu ir nelygybe, be kita ko, tarp vaikų ir atsižvelgiant į lyčių aspektą; pripažįsta, kad reikia užtikrinti prieinamą infrastruktūrą ir vykdyti selektyvias viešąsias investicijas, taip pat tausiai naudoti gamtos išteklius, be kita ko, gavybos pramonės šakose;

29.    pabrėžia, kad teikiant vystymosi finansavimą turi būti skiriama daugiau lėšų moterų ir vyrų lygybės skatinimui, moterų teisėms ir didesnių galių suteikimui moterims; atkreipia dėmesį į ypatingą moterų vaidmenį visuomenėje ir pabrėžia, kad minėtos priemonės turėtų apimti biudžeto sudarymą atsižvelgiant į lyčių aspektą, tikslingas investicijas į pagrindinius sektorius, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos ir švietimo, ir veiksmus, kuriais užtikrinama, kad teikiant visą paramą vystymuisi būtų visapusiškai atsižvelgiama į moterų ir mergaičių padėtį;

30.    ragina užtikrinti didesnį mokslinių tyrimų ir mokslo, technologijų ir inovacijų plėtros finansavimą besivystančiose šalyse, kartu pripažįstant, kad šis finansavimas turėtų būti teikiamas vietos ir tarptautiniu lygmenimis; primygtinai ragina skatinti mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą, kuriais galima pasiekti pažangos sprendžiant sudėtingas problemas ir siekti gero globaliųjų viešųjų gėrybių, pavyzdžiui, sveikatos srities technologijų ir inovacijų, valdymo; pažymi svarbų labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių vaidmenį šioje srityje; ragina persvarstyti intelektinės nuosavybės teisių apsaugos sistemas, besivystančiose šalyse įdiegtas sudarant laisvosios prekybos susitarimus, kad būtų nustatytas bet koks neigiamas jų poveikis visuomenės sveikatai, aplinkosaugai arba technologijų perdavimui;

Privatusis sektorius ir pilietinė visuomenė

31.    pabrėžia, kad labai svarbu sudaryti palankias sąlygas privačioms įmonėms ir verslumui, ypač mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, besivystančiose šalyse, nes jos atlieka pagrindinį vaidmenį kaip darbo vietų kūrimo ir įtraukaus augimo varomoji jėga; ypač ragina toliau stiprinti mikrofinansų paskolų ir garantijų sistemas; tvirtina, kad būtina toliau plėtoti vietos ir regioninius bankus ir kredito unijas, siekiant labai sumažinti per dideles palūkanų normas rinkų paskolų atveju, taigi labiau remiant bendruomenių vystymąsi vietos lygmeniu(17); ragina, atsižvelgiant į darnaus vystymosi tikslus, privačiame sektoriuje imtis derinimo veiksmų, pasinaudojant atitinkama partneryste, finansinėmis priemonėmis, skatinamosiomis priemonėmis ir užtikrinant veiksmingą įmonių socialinę atsakomybę (ĮSA); primena, kad reikia laikytis tarptautinių standartų, dėl kurių susitarta, pavyzdžiui, Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) standartų, ir JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų;

32.    pabrėžia, kad būtina skatinti teikti informavimo, mokymų ir konsultavimo platformų kūrimo priemones įmonėms, nes jos būtinos jų vystymusi;

33.    pabrėžia, kad, siekiant suteikti ilgalaikį postūmį ekonomikai, itin svarbu jaunimui ir moterims sudaryti galimybes pasinaudoti kreditais, kad būtų teikiama pagalba naujai įsteigtoms įmonėms;

34.    pabrėžia gamintojų asociacijų kolektyvinio verslumo atliekamą vaidmenį socialinės sanglaudos srityje, kai užkertamas kelias etniniams ir religiniams konfliktams;

35.    primygtinai pabrėžia, kad ES pagalba ir bendradarbiavimas su privačiojo sektoriaus atstovais gali ir turi padėti mažinti skurdą ir nelygybę, skatinti pagarbą žmogaus teisėms, aplinkos apsaugos standartų laikymąsi, kovos su klimato kaita įsipareigojimų laikymąsi ir socialinį dialogą; ragina sukurti teisiškai privalomą sistemą įmonėms, įskaitant tarptautines korporacijas, su skundų teikimo mechanizmu;

36.    ragina ES, kartu su besivystančiomis šalimis, atsižvelgiant į Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos parengus išsamius investicijų siekiant tvaraus vystymosi politikos principus, nustatyti reguliavimo sistemą, kuri skatintų labiau atsakingas, skaidrias ir atskaitingas investicijas, kurios padėtų plėtoti socialiai atsakingą privatųjį sektorių besivystančiose šalyse;

37.    ragina Komisiją remti geresnę galimybę gauti finansavimą labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir kooperatyvams besivystančiose šalyse; pabrėžia mikrofinansų paskolų sistemos svarbą, ypač moterims; ragina toliau plėtoti vietos ir regioninius bankus ir kredito unijas; prašo Komisijos paraginti besivystančias šalis kurti politikos priemones ir teisines sistemas, kuriomis būtų skatinama banko paslaugų plėtotė; pabrėžia, kad būtina įvairiais lygmenimis, įskaitant skurstančius žmones, moteris ir kitas pažeidžiamas grupes, teikti informaciją ir rengti mokymus finansų, banko produktų naudojimo ir draudimo klausimais ir atitinkamų naujų technologijų srityje;

38.    primena, kad vien viešosios pagalbos tikrai nepakanka norint patenkinti visus investicijų poreikius besivystančiose šalyse; taigi primygtinai ragina naudoti investicijų derinimo ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių sverto funkciją, jas naudoti kaip priemones siekiant sustiprinti paramos vystymuisi daromą poveikį, pritraukti privačių lėšų ir paremti vietos įmones; vis dėlto pabrėžia, kad finansavimo derinimas negali pakeisti valstybės atsakomybės tenkinti socialinius poreikius ir jį vykdant turėtų būti atsižvelgiama į nacionalinius vystymosi tikslus ir laikomasi vystymosi veiksmingumo principų; taip pat ragina vykdyti tinkamą viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą, ypač mokslinių tyrimų, susijusių su naujoviškų vaistų iniciatyva, pvz., programa „Ebola +“, srityje;

39.    ragina patvirtinti tarptautinius standartus ir kriterijus ir atlikti finansavimo derinimo projektų ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių, kurios pritraukia privatų finansavimą ir remia vietos įmones, skolos rizikos analizę, laikantis TDO, PSO ir tarptautinių žmogaus teisių standartų, dėl kurių susitarta; ragina Komisiją, atsižvelgiant į jos ketinimą ateityje daug dažniau naudoti finansavimo derinimą, įgyvendinti Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje dėl finansavimo derinimo pateiktas rekomendacijas ir įvertinti paskolų ir dotacijų derinimo mechanizmą, ypač atsižvelgiant į vystymąsi ir finansinį papildomumą, skaidrumą ir atskaitomybę; ragina EIB ir kitas vystymosi finansavimo įstaigas pirmenybę teikti investicijoms į įmones ir fondus, kurios viešai skelbia informaciją apie tikrąją nuosavybę ir teikia ataskaitas pagal šalis;

40.    pritaria tam, kad besivystančios šalys, visų pirma mažiausiai išsivysčiusios šalys, turėtų didesnes patekimo į rinką galimybes, nes tai gali sustiprinti privatųjį sektorių ir paskatinti vykdyti reformas; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad prekybos ir investicijų susitarimai, visų pirma su besivystančiomis šalimis, mažiausiai išsivysčiusiomis šalimis ir nestabiliomis valstybėmis, būtų suderinti su darnaus vystymosi tikslais ir jais būtų skatinama pagarba žmogaus teisėms ir regioninei integracijai; pabrėžia, kad turėtų būti vykdomas tokių susitarimų poveikio darnaus vystymosi tikslams vertinimas; pritaria Komisijos pasiūlymui atnaujinti savo pagalbos prekybai strategiją atsižvelgiant į derybų dėl laikotarpio po 2015 m. rezultatus ir prekybos susitarimuose besivystančioms šalims, mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir nestabilioms valstybėms taikyti specialų ir diferencijuotą režimą, gerbiant jų politinę laisvę priimti suverenius sprendimus atsižvelgiant į nacionalines sąlygas ir gyventojų poreikius;

41.    ragina imtis veiksmų siekiant paremti nacionalinių viešųjų pirkimų sistemų taikymą vykdant viešojo sektoriaus valdomą veiklą ir didinti jų skaidrumą, taip pat stiprinti konkurencijos institucijas besivystančiose šalyse;

42.    pabrėžia teigiamą migrantų indėlį į savo kilmės šalių vystymąsi ir ragina kilmės ir kelionės tikslo šalis vykdant migracijos politiką bendradarbiauti efektyviau ir taikant naujoviškesnius metodus; atkreipia dėmesį į didelį ir vis augantį kapitalo judėjimą diasporos grupėms vykdant perlaidas ir remia diasporos fondų kūrimą; ragina toliau dėti pastangas siekiant sumažinti pervedimo sąnaudas, kad būtų padidintas poveikis vystymuisi vietos lygmeniu kilmės šalyse;

43.    ragina vietos valdžios institucijas ir pilietinės visuomenės organizacijas, įskaitant bendruomenių NVO, aktyviau dalyvauti diskusijose dėl vystymosi prioritetų, visų pirma Adis Abebos konferencijoje, ir darbotvarkę laikotarpiui po 2015 m. įgyvendinti labiau įtraukiai ir atsakingai; pabrėžia NVO vaidmenį vykdant veiksmus vietoje ir kuriant atskaitomybės, stebėsenos ir peržiūros mechanizmus; pripažįsta, kad vietos valdžios institucijų dalyvavimui įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus reikia skirti būtinų išteklių; ragina diskutuojant dėl laikotarpio po 2015 m. darbotvarkės labiau konsultuotis su jaunais žmonėmis, visų pirma pasinaudojant naujoviškomis ryšių technologijomis; pabrėžia ES delegacijų kaip tarpininkų tokiuose dialoguose vaidmenį;

Pasaulinis valdymas

44.    primena, kad JT papildomai kartu kitomis esamomis institucijomis ir forumais, pavyzdžiui, EBPO, tenka pagrindinis vaidmuo pasaulinio ekonomikos valdymo ir vystymosi srityse; ragina lygiaverčiu pagrindu ir užtikrinant abiejų lyčių pusiausvyrą atstovauti visoms šalims daugiašalėse institucijose ir kitose normų ir standartų nustatymo įstaigose, įskaitant tarptautines finansų įstaigas; primena, kad visos tarptautinės finansų įstaigos turėtų laikytis pagrindinių skaidrumo standartų, kaip nustatyta Tarptautinių finansų įstaigų skaidrumo chartijoje, ir taikyti viešo informacijos atskleidimo priemones;

45.    primygtinai pabrėžia, kad, siekiant sumažinti skolos naštą ir išvengti nepakeliamos skolos, daugiašalė valstybės skolos restruktūrizavimo teisinė sistema turi padėti priimti ilgalaikius su skola susijusius sprendimus, įskaitant atsakingo skolinimo ir skolinimosi standartų patvirtinimą; ragina ES konstruktyviai dalyvauti JT derybose dėl šios sistemos; primygtinai ragina ES siekti, kad būtų įgyvendinami JT prekybos ir plėtros konferencijos nustatyti atsakingų valstybės skolos vertybinių popierių sandorių principai, taikytini skolininkams ir skolintojams;

46.    palankiai vertina tarptautines pastangas panaikinti nuo Ebolos viruso kenčiančių šalių tarptautinius skolinius įsipareigojimus, siekiant padėti joms įveikti dėl epidemijos kilusią ekonomikos krizę;

47.    ragina peržiūrėti tarptautinių organizacijų finansinės paramos vystymuisi programas ir priemones siekiant jas suderinti su naujais darnaus vystymosi tikslais; ragina visų pirma Europos investicijų banką, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką, Tarptautinį valiutos fondą ir Pasaulio banką nustatyti aukščiausius atsakingo finansavimo standartus ir skirti savo išteklius labiau orientuojantis į besivystančių šalių poreikius, be kita ko, sudarant abipusiai veiksmingas neturtingiesiems palankias skolinimosi galimybes; visų pirma ragina didinti Europos investicijų banko lėšas, viršijant dabartinius jo įgaliojimus, kad toliau būtų didinamas mažas pajamas gaunančioms šalims jo teikiamas finansavimas;

Stebėsena, atskaitomybė ir peržiūra

48.    ragina Adis Abebos konferencijoje pasiekti susitarimą dėl tvirtos, skaidrios ir prieinamos stebėsenos ir atskaitomybės sistemos, kad būtų galima veiksmingai stebėti investicijas ir pažangą, susijusią su konkrečiais įsipareigojimais ir tikslais, ir imtis tolesnių veiksmų; ragina imtis tarptautinės iniciatyvos siekiant pagerinti statistikos, duomenų ir informacijos, įskaitant pagal pajamas, lytį, amžių, rasę, etninę kilmę ir migranto statusą, neįgalumą, geografinę vietą ir kitas nacionalinėmis aplinkybėmis svarbias charakteristikas suskirstytų duomenų, kokybę; prašo visų šalių užtikrinti skaidrų ir veiksmingą pagalbos ir finansavimo teikimą ir todėl visų pirma pasirašyti bei veiksmingai įgyvendinti JT konvenciją prieš korupciją, taip pat įsipareigoti sistemingai laiku skelbti tikslius ir palyginamus duomenis apie įplaukas ir išlaidas bei biudžeto dokumentus; visų pirma prašo Komisijos toliau stebėti ir kontroliuoti savo paramos programų ir projektų finansavimą ir imtis tinkamų priemonių, kai yra korupcijos ir netinkamo valdymo įrodymų; taip pat primygtinai ragina Komisiją didinti savo paramą, kad būtų sustiprintos teisminės institucijos ir kovos su korupcija agentūros besivystančiose šalyse;

49.    ragina imtis tarptautinės iniciatyvos gerinti statistinių duomenų, teikiamų duomenų ir informacijos kokybę, kad būtų galima stebėti išlaidas, investicijas ir daromą pažangą specifinių įsipareigojimų ir tikslų požiūriu; palankiai vertina pasauliniu mastu dedamas pastangas užtikrinti, kad įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus naudojami duomenys būtų pakankamai suskirstyti pagal pajamas, lytį, amžių ir kitus rodiklius, ir taip būtų galima efektyviai stebėti politinių priemonių poveikį;

50.    pakartoja, kad, papildant BVP, būtinas naujas kitų rodiklių rinkinys, siekiant atsižvelgti į naujas socialines ir aplinkosaugos problemas, ir kad šis rinkinys turėtų apimti visų pirma žmogaus socialinės raidos indeksą, GINI koeficientą, lyčių lygybės nustatymą, anglies dioksido išmetimo rodiklį ir ekologinį pėdsaką;

51.    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojai, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui ir pasirengimo Trečiajai tarptautinei vystymosi finansavimo konferencijai proceso tarpininkams.

(1)

http://unctad.org/en/publicationslibrary/wir2014_en.pdf

(2)

http://ec.europa.eu/transparency/regdoc/rep/1/2015/LT/1-2015-44-LT-F1-1.PDF

(3)

http://ec.europa.eu/transparency/regdoc/rep/1/2014/LT/1-2014-335-LT-F1-1.Pdf

(4)

http://ec.europa.eu/transparency/regdoc/rep/1/2013/LT/1-2013-531-LT-F1-1.Pdf

(5)

http://ec.europa.eu/europeaid/documents/2013-02-22_communication_a_decent_life_for_all_post_2015_en.pdf

(6)

http://eu-un.europa.eu/articles/en/article_15873_en.htm

(7)

http://eu-un.europa.eu/articles/en/article_14363_en.htm

(8)

http://eu-un.europa.eu/articles/en/article_13692_en.htm

(9)

Priimti tekstai, P8_TA(2014)0059.

(10)

OL C 8, 2010 1 14, p. 8.

(11)

Priimti tekstai, P8_TA(2014)0063.

(12)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0163.

(13)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0394.

(14)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0205.

(15)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0119.

(16)

http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX:32014D0472

(17)

Besivystančiose šalyse per finansinius tarpininkus teikiamos paramos MVĮ ataskaita, Dalberg, 2011 m. lapkričio mėn., www.eib.org.


Biudžeto komiteto NUOMONĖ (16.4.2015)

pateikta Vystymosi komitetui

dėl vystymosi finansavimo

(2015/2044(INI))

Nuomonės referentas: Charles Goerens

PASIŪLYMAI

Biudžeto komitetas ragina atsakingą Vystymosi komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  nurodo, kad ES yra svarbiausia paramos vystymuisi teikėja pasaulyje, jos teikiama parama sudaro beveik 60 proc. visos pasaulio oficialios paramos vystymuisi; vis dėlto prašo Komisijos pateikti aiškius ir skaidrius duomenis apie ES paramai vystymuisi skirtas visas biudžeto lėšas, kad būtų galima įvertinti visų Europos donorų vykdytus tolesnius veiksmus po to, kai buvo priimtas Monterėjaus konsensusas; be to, apgailestauja, kad nepakankamai žinoma apie ES besivystančioms šalims skirto finansinio įnašo dydį, ir ragina Komisiją parengti tinkamas tikslines komunikacijos ir informavimo priemones ES paramos vystymuisi matomumui padidinti;

2.  ragina ES atsižvelgti į ilgalaikio finansavimo reikalavimus pasirenkant strategiškai tinkamesnį požiūrį, ambicingesnį ir visa apimantį požiūrį, kuris atitiktų tvaraus vystymosi tikslus (TVT);

3.  ragina išsivysčiusias ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalis imtis bendrų tarptautinio lygio veiksmų ir susitarime dėl klimato kaitos veiksmų, kuris turi būti sudarytas 2015 m. gruodžio mėn. Paryžiuje vyksiančioje konferencijoje, numatyti naują papildomą kovos su klimato kaita besivystančiose šalyse finansavimą, nemažinant vystymuisi skirto biudžeto;

4.  primena, kad iš ES biudžeto skirtas indėlis vystymuisi finansuoti: 2014–2020 m. laikotarpiu, be neatidėliotinai pagalbai numatyto 2,2 mlrd. EUR rezervo, vystomajam bendradarbiavimui papildomai skirta 19,7 mlrd. EUR ir humanitarinei pagalbai – 6,8 mlrd. EUR; taip pat atkreipia dėmesį į Europos plėtros fondą (EPF), kurio lėšų suma siekia 30,5 mlrd. EUR; ragina EPF įtraukti į Sąjungos biudžetą, nes toks įtraukimas turi daug privalumų, pvz., padidės skaidrumas, žinomumas, veiksmingumas ir efektyvumas; palankiai vertina po rinkimų vykdomos laikotarpio vidurio peržiūros ir daugiametės finansinės programos peržiūros teikiamą galimybę atsižvelgti į augančius struktūrinius humanitarinės pagalbos ir vystymosi poreikius skurdžiausiose ir nestabiliausiose šalyse;

5.  pažymi, kad 2015 m. biudžete numatoma 2,4 mlrd. EUR įsipareigojimų (2,1 mlrd. EUR mokėjimų) vystomajam bendradarbiavimui ir 928,8 mln. EUR įsipareigojimų (918,8 mln. EUR mokėjimų) humanitarinei pagalbai; pritaria veiksmams, kurių imtasi siekiant sumažinti neapmokėtų sąskaitų sumas, visų pirma siekiant išlaikyti labiausiai pažeidžiamų partnerių finansinį gyvybingumą, ir pabrėžia, kad svarbu taikyti pariteto tarp įsipareigojimų ir mokėjimų, susijusių su humanitarine pagalba, principą, nes krizės kyla dažniau ir lėšos turi būti greitai išmokamos;

6.  pabrėžia, kad svarbu nustatyti aiškius išlaidų prioritetus, ypatingą dėmesį skiriant priemonėms sveikatos, švietimo, energetikos, vandens tiekimo ir infrastruktūros srityse; pabrėžia, kad reikia dėti tolesnes pastangas pagalbos veiksmingumo srityje ir tokią pagalbą gerinti gerinti, geriau koordinuojant įvairių pagalbos mechanizmų ir rėmėjų veiklą;

7.  palankiai vertina tvirtą ES poziciją daugiau dėmesio skiriant paramos vystymuisi kiekybei ir kokybei; ragina Komisiją naudoti turimą patirtį ir įgaliojimus siekiant įtikinti kitus viešuosius ir privačiuosius rėmėjus laikytis savo finansinių pažadų;

8.  pabrėžia, kad ES privalo siekti pačio geriausio koordinavimo, kad būtų užtikrintas suderinamumas su kitomis ES politikos sritimis (aplinkos apsaugos, migracijos, žmogaus teisių, žemės ūkio ir t. t. sritimis) ir išvengta darbo dubliavimo ir nesuderintos veiklos; primena, kad pagal Lisabonos sutartį (SESV 208 str.) politikos suderinamumas vystymosi labui tapo Sutartyje numatyta prievole;

9.  pabrėžia, kad oficiali parama vystymuisi tebėra pagrindinė priemonė vystymuisi finansuoti, ir primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares atnaujinti įsipareigojimą siekti 0,7 bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) tikslo; be to, pabrėžia privačių investicijų galimybes (tinkamai jas reglamentuojant, kad jos prisidėtų prie vystymosi finansavimo) ir naujoviškų finansinių priemonių svarbą pritraukiant tokius papildomus išteklius; primena, kad vien viešosios pagalbos tikrai nepakanka norint patenkinti visus investicijų poreikius besivystančiose šalyse; taigi primygtinai ragina naudoti investicijų derinimo ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių sverto funkciją, jas naudoti kaip priemones siekiant sustiprinti paramos vystymuisi daromą poveikį, pritraukti privačių lėšų ir paremti vietos įmones; vis dėlto pabrėžia, kad finansavimo derinimas negali pakeisti valstybės atsakomybės tenkinti socialinius poreikius ir jį vykdant turėtų būti laikomasi vystymosi veiksmingumo principų; skatina viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, ypač mokslinių tyrimų, susijusių su naujoviškų vaistų iniciatyva, pvz., su programa „Ebola +“, srityje;

10. pabrėžia, kad besivystančiose šalyse svarbu telkti vidaus išteklius gerinant mokesčių surinkimą; pabrėžia, kad mokesčių ištekliai yra geriau numatomas ir tvaresnis finansavimo šaltinis, nei užsienio pagalba; mano, kad Sąjunga turėtų atlikti svarbų vaidmenį remdama besivystančias šalis ir padėdama jos stiprinti atitinkamus administracinius gebėjimus, kovoti su mokesčių slėpimu ir netinkama sandorių kainodara ir atgauti pasisavintą turtą;

11. ragina Komisiją, atsižvelgiant į jos ketinimą ateityje daug dažniau naudoti finansavimo derinimą, įgyvendinti Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje dėl finansavimo derinimo pateiktas rekomendacijas ir įvertinti paskolų ir dotacijų derinimo mechanizmą, ypač atsižvelgiant į vystymąsi ir finansinį papildomumą, skaidrumą ir atskaitomybę;

12. nurodo, kad derinimas gali sukelti skolų burbulą, ypač į pietus nuo Sacharos esančio Afrikos regiono ir Karibų regiono šalyse, kurios turi ribotas pajamas savo skoloms tvarkyti; atsižvelgdamas į tai, ragina rėmėjus mažiausiai išsivysčiusioms šalims paramą teikti dotacijų pavidalu;

13. pabrėžia, kad itin svarbu remti labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones ir ypač ragina toliau gerinti mikrofinansinių paskolų ir garantijų sistemas; primygtinai tvirtina, kad reikia toliau plėtoti vietos ir regionų bankus ir kredito unijas siekiant labai sumažinti pernelyg dideles palūkanas paskolų rinkose ir taip geriau remti bendruomenių vystymąsi vietos lygiu(1);

14. primena, kad vystomasis bendradarbiavimas yra bendra ES ir jos valstybių narių atsakomybė ir kad jį vykdant reikia nuosekliai atsižvelgti į papildomumo ir koordinavimo sąvokas; pabrėžia, kad į koordinavimo procesą reikia įtraukti pilietinę visuomenę ir vietos valdžios institucijas;

15. primena, kad, pagal SESV, prioritetinis ES vystymosi srities tikslas – mažinti ir galiausiai visiškai panaikinti skurdą, o žmogaus teisių apsauga, lyčių lygybė, socialinė sanglauda ir kova su nelygybe turėtų ir toliau būti laikomi svarbiausiais aspektais vykdant vystymosi veiksmus;

16. nurodo, kad pasikeitė skurdo pasaulyje pobūdis – šiuo metu daugiausia pasaulio vargšų yra vidutines pajamas gaunančiose šalyse, taigi šią naują tikrovę turi atspindėti nauja vystymosi paradigma; pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog labiausiai pažeidžiamų bendruomenių atstovai turėtų vystymosi galimybių; atsižvelgdamas į tai, primena, kad paramą skirstant tik vyriausybėms kyla pavojus, kad atskirtį patiriančioms ar pažeidžiamoms bendruomenėms bus teikiama nepakankamai lėšų;

17. pabrėžia svarbų plėtros bankų vaidmenį telkiant papildomas lėšas, kad jas naudojant būtų mažinami infrastruktūros finansavimo ir galimybių gauti kreditą besivystančiose šalyse trūkumai taikant stebėsenos ir poveikio vertinimo mechanizmus;

18. ragina didinti Europos investicijų banko turimas lengvatinio kredito priemonių sumas, viršijant jo turimus įgaliojimus, kad jis toliau didintų mažas pajamas gaunančioms šalims teikiamą finansavimą;

19. ragina imtis tarptautinės iniciatyvos gerinti statistinių duomenų, teikiamų duomenų ir informacijos kokybę, kad būtų galima stebėti išlaidas, investicijas ir daromą pažangą specifinių įsipareigojimų ir tikslų požiūriu; palankiai vertina visuotines pastangas užtikrinti, kad įgyvendinant tvaraus vystymosi tikslus (TVT) būtų naudojami tinkamai pagal pajamas, lytį, amžių ir kitus rodiklius suskirstyti duomenys, kad būtų galima veiksmingai stebėti pagal TVT vykdomą politiką.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

16.4.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

24

1

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Reimer Böge, Lefteris Christoforou, Jean-Paul Denanot, Gérard Deprez, José Manuel Fernandes, Eider Gardiazabal Rubial, Ingeborg Gräßle, Iris Hoffmann, Monika Hohlmeier, Bernd Kölmel, Vladimír Maňka, Ernest Maragall, Sophie Montel, Siegfried Mureșan, Younous Omarjee, Pina Picierno, Paul Rübig, Patricija Šulin, Eleftherios Synadinos, Indrek Tarand, Isabelle Thomas, Marco Valli, Daniele Viotti, Marco Zanni

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Andrey Novakov, Ivan Štefanec, Nils Torvalds, Tomáš Zdechovský

(1)

Besivystančiose šalyse per finansinius tarpininkus teikiamos paramos MVĮ ataskaita, Dalberg, 2011 m. lapkričio mėn., www.eib.org.


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

20.4.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

19

1

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Beatriz Becerra Basterrechea, Ignazio Corrao, Nirj Deva, Doru-Claudian Frunzulică, Enrique Guerrero Salom, Maria Heubuch, Hans Jansen, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Stelios Kouloglou, Arne Lietz, Linda McAvan, Norbert Neuser, Maurice Ponga, Lola Sánchez Caldentey, György Schöpflin, Pedro Silva Pereira, Davor Ivo Stier, Bogdan Brunon Wenta, Anna Záborská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Louis-Joseph Manscour, Judith Sargentini, Eleni Theocharous, Joachim Zeller

Teisinis pranešimas