Procedūra : 2014/2245(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0173/2015

Pateikti tekstai :

A8-0173/2015

Debatai :

PV 08/09/2015 - 11
CRE 08/09/2015 - 11

Balsavimas :

PV 09/09/2015 - 8.12
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0308

PRANEŠIMAS     
PDF 307kWORD 328k
27.5.2015
PE 546.892v02-00 A8-0173/2015

Investicijos į darbo vietų kūrimą ir augimą: ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos Sąjungoje skatinimas

(2014/2245(INI))

Regioninės plėtros komitetas

Pranešėjas: Tamás Deutsch

 PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS


PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

Investicijos į darbo vietų kūrimą ir augimą: ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos Sąjungoje skatinimas

(2014/2245(INI))

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 23 d. Komisijos šeštąją ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitą „Investicijos į darbo vietų kūrimą ir augimą: vystymosi ir gero valdymo ES regionuose ir miestuose skatinimas“ (toliau – Šeštoji sanglaudos ataskaita),

–       atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač jos 4, 162, 174–178 ir 349 straipsnius,

–       atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – Bendrųjų nuostatų reglamentas)(1),

–       atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013 dėl konkrečių su Europos regioninės plėtros fondu ir investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006(2),

–       atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006(3),

–       atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1299/2013 dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų(4),

–       atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1302/2013, kuriuo iš dalies keičiamas 2006 m. gruodžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1082/2006 dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) atsižvelgiant į patikslintas, supaprastintas ir pagerintas tokių grupių steigimo ir jų veiksmų įgyvendinimo sąlygas(5),

–       atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1300/2013 dėl Sanglaudos fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1084/2006(6),

–       atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(7),

–       atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(8),

–       atsižvelgdamas į „Europos Sąjungos 2020 m. teritorinę darbotvarkę. Integruojanti, pažangi ir tvari skirtingų regionų Europa“, suderintą neoficialiame ministrų, atsakingų už teritorijų planavimą ir vystymą, susitikime, kuris įvyko 2011 m. gegužės 19 d. Gedelėje (Vengrija),

–       atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 26 d. Komisijos aštuntąją ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos pažangos ataskaitą „Miestų ir regioninis krizės aspektai“,

–       atsižvelgdamas į savo 2014 m. sausio 14 d. rezoliuciją „Pažangioji specializacija. Patikimos sanglaudos politikos kompetencijos centrų tinklas“(9),

–       atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 14 d. rezoliuciją dėl ES valstybių narių pasirengimo veiksmingai ir laiku pradėti naująjį sanglaudos politikos programavimo laikotarpį(10),

–       atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 26 d. rezoliuciją dėl Europos Komisijos 7-osios ir 8-osios pažangos ataskaitų dėl ES sanglaudos politikos ir 2013 m. strateginio pranešimo dėl programų įgyvendinimo 2007–2013 m.(11),

–       2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl atokiausių regionų galimybių gerinimo kuriant ES struktūrinių fondų ir kitų Europos Sąjungos programų sąveiką(12),

–       atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 27 d. rezoliuciją dėl vėlavimo pradėti įgyvendinti 2014–2020 m. sanglaudos politiką(13),

–       atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 19 d. Komisijos komunikatą „Naujos kartos naujoviškų finansinių priemonių – ES nuosavo kapitalo ir skolos platformų – programa“ (COM(2011)0662),

–       atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą „Investicijų planas Europai“ (COM(2014)0903),

–       atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 13 d. Komisijos komunikatą „Geriausias pasinaudojimas lankstumu, kurį suteikia galiojančios stabilumo ir augimo pakto taisyklės“ (COM(2015)0012),

–       atsižvelgdamas į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą „Iš Europos regioninės plėtros fondo bendrai finansuotos MVĮ skirtos finansinės priemonės“ (Specialioji ataskaita Nr. 2/2012),

–       atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 19 d. Bendrųjų reikalų (sanglauda) taryba patvirtintas Tarybos išvadas dėl „Šeštosios ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitos: Investicijos į darbo vietų kūrimą ir augimą“,

–       atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 3 d. Regionų komiteto nuomonę dėl Šeštosios ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitos(14),

–       atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 21 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Šeštoji ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaita. Investicijos į darbo vietų kūrimą ir augimą“(15),

–       atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 9 d. Komisijos komunikatą dėl 2015 m. ES teisingumo rezultatų suvestinės (COM(2015)0116),

–       atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 20 d. Komisijos komunikatą pavadinimu „2015 m. bendrojo biudžeto Taisomojo biudžeto Nr. 2 projektas“ (COM(2015) 0016,

–       atsižvelgdamas į 2013 m. metinę ataskaitą „ES finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu“,

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–       atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir į Biudžeto komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A7-0173/2015),

A.     kadangi nekyla jokių abejonių dėl ES sanglaudos politikos vaidmens mažinant regionų skirtumus, skatinant ekonominę, socialinę ir teritorinę valstybių narių regionų sanglaudą ir remiant darbo vietų kūrimą; kadangi sanglaudos politika yra pagrindinė ES masto investicijų į realiąją ekonomiką politika ir įtvirtinta augimą bei darbo vietų kūrimą ES skatinanti priemonė, kuriai iki 2020 m. skirtas daugiau kaip 350 mlrd. eurų biudžetas; kadangi ekonomikos krizės laikotarpiu sanglaudos politika yra labai svarbi priemonė siekiant išlaikyti investicijų lygį įvairiose valstybėse narėse; kadangi kai kuriose valstybėse narėse sanglaudos politika yra pagrindinis viešųjų investicijų šaltinis; kadangi panaudojus daugybę skirtingų vertinimo metodų buvo patvirtinta, jog sanglaudos politikos rezultatai yra konkretūs ir akivaizdūs;

B.     kadangi iš naujausių 2013 m. duomenų matyti istoriškai aukštas ilgalaikio 5,1 proc. darbo jėgos nedarbo lygis Sąjungoje; kadangi ilgalaikis nedarbas turi lemtingų padarinių atskiriems žmonėms per visą jų gyvenimą ir gali tapti struktūriniu reiškiniu, ypač pakraščio regionuose;

C.     kadangi pastaruoju metu viešosios investicijos Sąjungoje realiai sumažėjo 15 proc. ir kadangi daugelyje regionų, ypač tuose, kur susiduriama su demografinėmis problemomis, nebuvo galimybių deramai prisidėti prie strategijos „Europa 2020“ tikslų, visų pirma pagrindinio tikslo – iki 2020 m. pasiekti 75 proc. užimtumo lygį, sumažinti 20 milijonų žmonių skurdą ir sumažinti mokyklos nebaigiančių jaunuolių skaičių;

D.     kadangi pateisinama, kad per tam tikrą laiką sanglaudos politikos tikslai plėtojosi, reaguojant į naujus iššūkius ir problemas, su kuriais susiduriama ES, ir kad pati politika tapo glaudžiau susijusi su bendra ES politikos darbotvarke; kadangi, nepaisant to, reikėtų stiprinti pirminį sanglaudos politikos vaidmenį – skatinti ekonominę, socialinę ir teritorinę visų ES regionų sanglaudą, visų pirma mažiau išsivysčiusiuose ir nepalankiausias sąlygas turinčiuose regionuose; kadangi sanglaudos politika neturi būti laikoma tik priemone, kuria siekiama strategijos „Europa 2020“ ir kitų ES vystymosi strategijų tikslų, bet taip pat ir investavimo politika teritorijose;

E.     kadangi, kaip nurodyta Šeštojoje sanglaudos ataskaitoje, ekonomikos krizė turėjo neigiamo poveikio ilgalaikei regionų skirtumų mažinimo tendencijai ir, nepaisant tam tikrų teigiamų tendencijų, naujo programavimo laikotarpio pradžioje skirtumai tarp įvairių regionų tebėra labai dideli;

F.     kadangi užtikrinant paramos telkimą pagal temas sanglaudos politikos ištekliai skiriami konkrečiam skaičiui strateginių tikslų, turinčių augimo skatinimo, darbo vietų kūrimo, socialinės įtraukties, aplinkosaugos ir klimato kaitos švelninimo potencialą;

G.     kadangi be gero valdymo neįmanoma pasiekti gerų ekonomikos augimo ir regionų ekonominės konvergencijos rezultatų, nes reikalingas veiksmingesnis visų partnerių dalyvavimas nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, taikant daugiapakopio valdymo principą ir įtraukiant socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas;

H.     kadangi partnerystės sutartys ir veiksmų programos yra strateginės priemonės investicijoms valstybėse narėse ir regionuose nukreipti; šios priemonės kartu su jų pateikimo ir priėmimo terminais nustatytos Bendrųjų nuostatų reglamento 14, 16 ir 29 straipsniuose; pagal minėtą reglamentą partnerystės susitarimai turėjo būti patvirtinti iki 2014 m. rugpjūčio pabaigos, o veiksmų programos – ne vėliau kaip iki 2015 m. sausio pabaigos;

I.      kadangi 2011 m. Gedelėje (Vengrija) vykusiame neoficialiame susitikime Taryba paprašė 2015 ir 2016 m. Tarybai pirmininkausiančias valstybes nares įvertinti ir apsvarstyti, ar reikėtų peržiūrėti ES 2020 m. teritorinę darbotvarkę atsižvelgiant į jos praktinius rezultatus, bei galimai vadovauti tokiai peržiūrai;

J.      kadangi, vadovaujantis SESV 175 straipsniu, valstybės narės savo ekonominę politiką vykdo ir ją koordinuoja taip, kad pasiektų bendros darnios plėtros tikslus ir stiprintų ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, ir kadangi atsižvelgiant į tai naujas Investicijų planas Europai turėtų taip pat padėti siekti šių tikslų;

Sanglaudos politikos laimėjimai ir iššūkiai ekonomikos ir finansų krizės sąlygomis (2007–2013 m. programavimo laikotarpis)

1.      pabrėžia, kad sanglaudos politika yra pagrindinė Europos Sąjungos priemonė, kuria siekiama sumažinti ekonominius, socialinius ir teritorinius Europos regionų skirtumus, paskatinti jų konkurencingumą, spręsti klimato kaitos ir energetinės priklausomybės problemą, kartu padedant siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų; pabrėžia, kad investicijos pagal sanglaudos politiką (nors kai kurioms valstybėms narėms ir regionams buvo sunku jas bendrai finansuoti) pastebimai sušvelnino neigiamą ekonomikos ir finansų krizės poveikį ir užtikrino regionams stabilumą, garantuojant finansavimą, kai nacionalinio ir regionų lygmens viešųjų ir privačių investicijų lygis smarkiai sumažėjo; pabrėžia, kad finansavimas pagal sanglaudos politiką prilygo 21 proc. viešųjų investicijų visoje ES ir 57 proc. visose sanglaudos šalyse;

2.      pabrėžia, kad įrodyta, jog įgyvendinant sanglaudos politiką gebama greitai reaguoti taikant lanksčias priemones siekiant sumažinti valstybių narių ir regionų investicijų deficitą, pvz., sumažinti nacionaliniam bendram finansavimui tenkančią dalį ir teikti papildomus išankstinius mokėjimus, taip pat 13 proc. viso finansavimo (45 mlrd. EUR) skirti tiesioginį poveikį turinčiai ekonominei veiklai ir užimtumui remti; todėl mano, kad labai svarbu atlikti išsamią vidurio laikotarpio peržiūrą, kuri leistų iš naujo apsvarstyti tikslus ir bendrojo finansavimo normas, jeigu socialinės ir ekonominės sąlygos valstybėse narėse ar kai kuriuose jų regionuose būtų pasikeitusios;

3.      pabrėžia, kad Europos Sąjungos sutartyje nustatytas tikslas skatinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą bei valstybių narių solidarumą (ES sutarties 3 straipsnis);

4.      teigiamai vertina pastarąją sanglaudos politikos reformą, kuria siekiama spręsti šias problemas remiantis nuoseklia 2014–2020 m. strategine programa, pagal kurią visoms veiksmų programoms nustatyti aiškūs tikslai ir paskatos; ragina visus susijusius veikėjus, visų pirma pagrindines valdžios institucijas, užtikrinti veiksmingą ir efektyvų naujų sanglaudos politikos teisės aktų įgyvendinimą, dedant dideles pastangas, kad būtų pasiektas didesnis našumas ir geresni rezultatai; ragina visus susijusius veikėjus sukurti deramai veikiančias kelių lygmenų valdymo ir koordinavimo priemones, kad būtų užtikrintas programų nuoseklumas ir parama įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ bei konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

5.      pabrėžia, kad stabili fiskalinė ir ekonominė aplinka, taip pat veiksminga reguliavimo, administracinė ir institucinė aplinka yra itin svarbūs veiksniai siekiant užtikrinti sanglaudos politikos veiksmingumą, tačiau tai neturi kenkti jos tikslų ir siekių įgyvendinimui; šiuo atžvilgiu primena, kad sustabdžius Bendrųjų nuostatų reglamento 23 straipsnyje nurodytus mokėjimus, gali būti pakenkta nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų gebėjimui veiksmingai planuoti ir naudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondai) 2014–2020 m. laikotarpiui numatytą paramą; pabrėžia, kad, siekiant sanglaudos ir strategijos „Europa 2020“ tikslų, ši politika turi būti glaudžiai suderinta su sektorių politikos kryptimis ir turi būti pasiekta sinergija su kitomis ES investavimo programomis; tačiau primena, kad vadovaujantis SESV 175 straipsnio nuostatomis visomis ekonominės politikos kryptimis turi būti siekiama įgyvendinti ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslus;

6.      pabrėžia, kad norint laiku ir sėkmingai įgyvendinti sanglaudos politiką, itin svarbu stiprinti administracinius programavimo, įgyvendinimo ir vertinimo gebėjimus valstybėse narėse;

7.      pažymi, kad nors sanglaudos politika sušvelnino krizės poveikį, regionų skirtumai tebėra dideli ir dar ne visur pasiektas sanglaudos politikos tikslas sumažinti ekonominius, socialinius ir teritorinius skirtumus, teikiant specialią paramą mažiau išsivysčiusiems regionams;

8.      pažymi, kad nepaisant krizės ir didelių vietinio finansavimo sunkumų, vietos ir regioninės valdžios institucijos toliau turėjo tenkinti piliečių poreikius, susijusius su prieinamesnėmis ir aukštesnės kokybės viešosiomis paslaugomis;

9.      pabrėžia ES reindustrializacijos svarbą siekiant užtikrinti, kad iki 2020 m. pramonės gamyba sudarytų bent 20 proc. valstybių narių BVP; todėl primena, kad siekiant Europoje skatinti darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą labai svarbu iniciatyviai remti ir stiprinti konkurencingumo, tvarumo ir reguliavimo patikimumo principus;

Įgyvendinimo ir mokėjimų problemos

10.    reiškia didelį susirūpinimą dėl nemažo struktūrinio pobūdžio vėlavimo pradedant naujus sanglaudos politikos programavimo laikotarpius, kurį lėmė vėlavimas patvirtinti veiksmų programas, taip pat ir taikant perkėlimo procedūrą; pažymi, kad dėl to gali padidėti spaudimas mokėjimams, ypač 2017 ir 2018 m. ir kad atitinkamai didėja susirūpinimas dėl apmaudaus mokėjimų, sudarančių maždaug 25 mlrd. EUR, skirtų 2007–2013 m. programavimo laikotarpiui, vėlavimo; pažymi, kad nors atsižvelgiant į platesnį kontekstą sanglaudos srityje padėtis geresnė nei kaimo plėtros ir žuvininkystės srityje, susirūpinimą kelia tai, kad tam tikrose valstybėse narėse dar turi būti priimta daug programų; pabrėžia, kad šie vėlavimai gali pakenkti ES biudžeto ir sanglaudos politikos patikimumui, veiksmingumui ir tvarumui, dėl jų kyla abejonių dėl nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų gebėjimo užbaigti 2007–2013 m. laikotarpio tikslų įgyvendinimą ir veiksmingai planuoti ir naudoti ESI fondų 2014–2020 m. laikotarpiui numatytą pagalbą; palankiai vertina naujausias valstybių narių ir Komisijos pastangas šioje srityje, tačiau ragina Komisiją pasinaudoti visais savo ištekliais ir užtikrinti, kad visos likusios veiksmų programos būtų priimtos nebeatidėliojant, nes Parlamentas jau pritarė daugiametės finansinės programos (DFP) peržiūrai, reikalingai, kad būtų panaudoti 2014 m. nepaskirstyti ištekliai, ir susijusiam taisomojo biudžeto projektui;

11.    primena, kad nuolat vėluojančių mokėjimų problema sanglaudos politikai aktualesnė nei bet kuriai kitai ES politikos sričiai – 2014 m. pabaigoje Europos socialinio fondo (ESF), Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Sanglaudos fondo (SF) 2007–2013 m. programų neapmokėtų sąskaitų vertė siekė 24,8 mlrd. EUR, t. y. 5,6 proc. daugiau nei 2013 m.; ragina Komisiją pasinaudoti visomis prieinamomis priemonėmis, kad būtų apmokėtos šios likusios sąskaitos; pabrėžia, kad dėl šios padėties visų pirma kenčia mažiausi ir pažeidžiamiausi sanglaudos politikos paramos gavėjai, kaip antai MVĮ, NVO ir asociacijos, nes jų galimybės iš anksto finansuoti išlaidas yra ribotos;

12.    teigiamai vertina tai, kad Taryba, Komisija ir Parlamentas pasiekė susitarimą per DFP įgyvendinimo laikotarpį sumažinti metų pabaigoje sukaupiamų neapmokėtų sąskaitų (visų pirma sanglaudos politikos srityje) skaičių iki jos struktūrinio lygio, kaip nustatyta bendrame pareiškime, pridėtame prie 2015 m. biudžeto susitarimo, ir atkreipia dėmesį į 2015 m. kovo 23 d. gautą Komisijos dokumentą „Mokėjimų plano, kuriuo siekiama atkurti ES biudžeto tvarumą, pagrindai“; primena Komisijai jos įsipareigojimą kuo greičiau ir bet kuriuo atveju anksčiau, nei bus pristatytas 2016 m. biudžeto projektas, pateikti mokėjimų planą; be to, primena visoms institucijoms jų įsipareigojimą susitarti dėl šio plano ir jį įgyvendinti nuo 2015 m. iki dabartinės DFP laikotarpio vidurio peržiūros;

13.    pabrėžia, kad siūloma DFP viršutinių ribų(16) peržiūra, pagal kurią remiantis DFP reglamento 19 straipsnio 2 dalimi 11,2 mlrd. EUR įsipareigojimų asignavimų perkeliama į 1b išlaidų kategorijos tarpinę sumą, ir 8,5 mlrd. EUR įsipareigojimų asignavimų perkėlimas(17) iš 2014 į 2015 m. pagal Finansinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies a punktą padeda išvengti, kad šie asignavimai 1b išlaidų kategorijoje nebūtų panaikinti, tačiau iš esmės nesprendžiama pagrindinė programavimo vilkinimo problema ir nekeičiama tai, kad dėl nuolat vėluojančio įgyvendinimo ir sistemingai vėluojančių mokėjimų gali kilti didelių problemų galutiniams paramos gavėjams;

14.    pabrėžia, kad minėtasis mokėjimų pagal ES biudžeto 1b išlaidų kategoriją vėlavimas faktiškai yra svarbiausias tiesioginis veiksnys, keliantis grėsmę sanglaudos politikos įgyvendinimui ankstesniuoju programavimo laikotarpiu ir galbūt dabartiniu 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu; dar kartą tvirtina, kad šio vėlavimo didelis, kartais ekstremalus, poveikis daromas sanglaudos politikos veikėjams vietoje; todėl ragina Komisiją parengti planą ir įtraukti į jį tikslų konkrečių laipsniškų politinių veiksmų, kurie būtų paremti atskiromis biudžetinėmis priemonėmis ir kuriais būtų siekiama sumažinti ir panaikinti vėlavimą, tvarkaraštį; tikisi, kad Taryba galiausiai suvoks šios padėties rimtumą ir netvarumą ir bus pasirengusi aktyviai prisidėti prie stabilaus šios problemos sprendimo; yra įsitikinęs, kad pirmiausia šiais veiksmais reikėtų siekti užtikrinti, kad 2015 m. šis vėlavimas būtų akivaizdžiai sumažintas;

15.    pabrėžia, kad būtina priėmus veiksmų programas iš karto pradėti jas įgyvendinti siekiant iš investicijų gauti didžiausių rezultatų, paskatinti darbo vietų kūrimą, užtikrinti našumo didėjimą ir prisidėti siekiant Sąjungos klimato ir energijos tikslų, ir kad Komisija ir valstybės narės turėtų dėti visas pastangas siekdamos paspartinti šių programų priėmimą, nedarydamos neigiamo poveikio jų kokybei; reikalauja, jog Komisija, skirdama ypatingą dėmesį būtinybei kovoti su sukčiavimu, ištirtų visus galimus būdus supaprastinti savo vidaus procedūras, kad būtų paspartintos procedūras, pagrįstos dviem veiksmų programų tvirtinimo scenarijais, kad būtų galima pradėti jas įgyvendinti nevėluojant;

16.    atsižvelgdamas į tai, prašo Komisiją pateikti Parlamentui jos numatytas priemones, kuriomis būtų siekiama kiek galima greičiau įgyvendinti veiksmų programas, ypač norint išvengti lėšų panaikinimo 2017 m., taip pat ir jos numatytus tvarkaraščius, paaiškinti mokėjimų vėlavimo poveikį naujų veiksmų programų įgyvendinimo pradžiai ir pasiūlyti, kaip kuo labiau sumažinti žalą; be to, prašo Komisiją, rengiant Bendrųjų nuostatų reglamento 16 straipsnio 3 dalyje numatytą derybų rezultatų ataskaitą, išanalizuoti galimą vėlavimo pradėti įgyvendinti 2014–2020 m. sanglaudos politiką poveikį ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui ir pateikti įgyta patirtimi paremtas rekomendacijas;

17.    mano, kad dėl 2014–2020 m. DFP, kuri buvo nustatyta Europos Komisijos pasiūlytu iš dalies keičiamu DFP reglamentu ir pagal kurią 2014 m. nepaskirti asignavimai perkeliami tik į 2015 m., labai padidėja rizika, kad 2018 m. bus panaikinti įsipareigojimai, susiję su 2014 m. nepatvirtintomis programomis, todėl nebus sudarytos sąlygos visapusiškai panaudoti ES išteklius ir veiksmingai paremti ES investicijas į augimą ir darbo vietų kūrimą; ragina Komisiją, rengiant 2017 m. strateginę ataskaitą, kaip numatyta pagal Bendrųjų nuostatų reglamento 53 straipsnį, laiku pasiūlyti tinkamas priemones, taip pat teisės aktus, siekiant išvengti tokio įsipareigojimų panaikinimo;

18.    reiškia susirūpinimą dėl tam tikrose valstybėse narėse mažo įsisavintų lėšų lygio 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu ir įspėja, kad norint, jog tos pačios problemos nepasikartotų per kitą laikotarpį, būtina išspręsti pagrindines jų priežastis; pabrėžia, kad norint veiksmingai ir produktyviai įgyvendinti sanglaudos politiką, yra būtini administraciniai gebėjimai; pabrėžia, kad dėl viešosios tarnybos nestabilumo ir silpno politikos koordinavimo gali būti pakenkta sėkmingam ESI fondų lėšų panaudojimui ir apskritai kyla grėsmė veiksmingam politikos valdymui;

19.    siūlo, kad rengiantis būsimam programavimo laikotarpiui būtų galima apsvarstyti galimybę atskirai ir prieš biudžeto pasiūlymų teikimą nustatyti reguliavimo nuostatas dėl programavimo, taip atskiriant diskusijas dėl turinio ir finansavimo ir paliekant pakankamai laiko kruopščiai parengti programas; primena, kad nors reguliavimo nuostatos yra labai išsamios, jomis neužtikrinamas visiškas tikrumas valstybėms narėms ir regionams ir jos gali būti skirtingai aiškinamos; todėl reguliavimo nuostatas vis dar galima supaprastinti;

20.    ragina Komisiją, atsižvelgiant į galimas pasekmes augimui ir darbo vietų kūrimui, atidžiai įvertinti atvejus, kuriais bus taikomos finansinės pataisos ar mokėjimų sustabdymas;

Sanglaudos politika – pažangių, tvarių ir įtrauktį skatinančių investicijų 2014–2020 m. pagrindas

21.    dar kartą tvirtina, kad pirminė sanglaudos politikos užduotis – skatinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir mažinti regionų skirtumus, teikiant specialią paramą mažiau išsivysčiusiems regionams; pabrėžia, kad dėl savo pobūdžio ir pradinės Sutartyje nustatytos struktūros ši politika natūraliai prisideda siekiant Sąjungos tikslų, ypač strategijos „Europa 2020“ pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslų ir pagrindinio Sutarties tikslo stiprinti teritorinę sanglaudą;

22.    teigiamai vertina naują Europos strateginių investicijų fondą (ESIF) ir galimą jo sverto poveikį; pabrėžia, kad ESIF pagrindinis tikslas turėtų būti užtikrinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, todėl jis turėtų būti naudingas visiems ES regionams; pažymi, jog būtina užtikrinti, kad ESIF lėšos būtų naudojantis vadovaujantis papildomumo principu, ir atitinkamai garantuoti šio fondo ir ESI fondų papildomumą ir sąveiką, tuo pat metu finansiniu aspektu atskiriant šiuos fondus; pataria susijusioms šalims remtis patirtimi, įgyta 2008 m. įgyvendinant Europos ekonomikos gaivinimo planą, ypač susijusia su pažangiomis investicijomis;

23.    prašo Komisiją ir valstybes nares užtikrinti stipresnį visų ES investicijų ir vystymosi politikos krypčių, ypač sanglaudos politikos, taip pat ESI fondų, kitų ES fondų ir nacionalinių bei regioninių finansavimo priemonių, koordinavimą ir suderinamumą, siekiant garantuoti papildomumą ir geresnę sinergiją, išvengti paramos persidengimo ir dubliavimosi bei pasirūpinti, kad naudojant ES finansavimą būtų kuriama didelė Europos pridėtinė vertė; ragina Komisiją būsimose sanglaudos ataskaitose pateikti ataskaitą dėl sinergijos; rekomenduoja įgyvendinant šį naują ES investicijų planą remtis trijų jungtinių iniciatyvų JEREMIE, JESSICA ir JASMINE, kurias vykdant sudarytos sąlygos padidinti struktūrinių fondų paskirstymą nuo 1,2 mlrd. EUR 2000–2006 m. iki 8,4 mlrd. EUR 2007–2012 m., patirtimi; ragina atlikti plataus masto ir išsamią analizę konsultuojantis su Europos investicijų banku (EIB) ir Europos investicijų fondu (EIF);

24.    pabrėžia, kad, siekiant dvigubai padidinti finansinių priemonių įnašą iki 25–30 mlrd. EUR 2014–2020 m., sanglaudos politikos teisės aktuose numatytas platesnis šių priemonių naudojimas išplečiant jų teminę aprėptį ir užtikrinant didesnį valstybių narių ir regionų lankstumą; pabrėžia finansinių priemonių vaidmenį sutelkiant papildomas viešąsias arba privačiąsias bendras investicijas, kad būtų išspręsti rinkos trūkumai įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ ir sanglaudos politikos prioritetus; ypač remia dalijimosi rizika MVĮ iniciatyvą ir ragina Komisiją dėti visas pastangas siekiant užtikrinti, kad finansinės priemonės būtų lengvai panaudojamos ir patrauklios valstybėms narėms ir regionams, ir tokiu būdu užtikrinti, kad minėtas finansinių priemonių įnašo padidinimas būtų įvykdytas savo jėgomis ir kad suinteresuotieji subjektai įsipareigotų siekti šio tikslo; pabrėžia, kad būtina užtikrinti su ES lėšomis susijusių finansinių priemonių skaidrumą, atskaitomybę ir tikrinimą;

25.    vis dėlto įspėja, kad ESIF neturėtų kenkti sanglaudos politikos programavimo strateginiam nuoseklumui ir ilgalaikei perspektyvai; pabrėžia, kad struktūrinių fondų lėšų perskirstymas turėtų žalingo poveikio, todėl yra nepriimtinas, nes dėl jo kiltų pavojus šių fondų veiksmingumui ir regionų vystymuisi; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl ESIF negalima keisti sutartų finansinių asignavimų valstybėms narėms pagal 2014–2020 m. DFP 1b išlaidų kategoriją; pabrėžia, kad dotacijų pakeitimas paskolomis, nuosavu kapitalu ar garantijomis, nors ir turi tam tikrų privalumų, turi būti vykdomas apdairiai, atsižvelgiant į regionų skirtumus ir į skirtingą regionų praktiką bei patirtį, susijusią su finansinių priemonių naudojimu; atkreipia dėmesį į tai, kad regionai, kuriems labiausiai trūksta investicinių paskatų, dažnai turi menkus administracinius ir lėšų panaudojimo gebėjimus;

26.    įspėja, jog lankstumas renkantis projektus pagal ESIF kelia pavojų, kad bus pakenkta ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai, nukreipiant investicijas į labiau išsivysčiusias valstybes nares; prašo Komisiją atidžiai stebėti ESIF ir ESI fondų santykį;

2014–2020 m. sanglaudos politikos veiksmingumas, efektyvumas ir orientavimasis į rezultatus

27.    atkreipia dėmesį į visų priemonių, kuriomis siekiama padidinti sanglaudos politikos veiksmingumą, supaprastinimą, efektyvumą ir orientavimąsi į rezultatus bei našumą ir kurios turėtų užtikrinti perėjimą nuo lėšų įsisavinimo kriterijų prie kokybiško lėšų panaudojimo ir didelės bendrai finansuojamų operacijų pridėtinės vertės, svarbą; šiuo atžvilgiu siūlo atitinkamai pakoreguoti susijusius techninius ESI fondų reguliavimo aspektus;

28.    palankiai vertina tai, kad ištekliai telkiami pagal temas remiant investicijas į pažangų, tvarų ir integracinį augimą, nes šiomis investicijomis siekiama skatinti augimą, kurti darbo vietas, kovoti su klimato kaita ir energetine priklausomybe bei mažinti skurdą ir socialinę atskirtį; taip pat palankiai vertina tai, kad daugiau dėmesio skiriama 2014–2020 m. programų rezultatams ir išmatuojamumui, nes tai turėtų padėti toliau didinti sanglaudos politikos efektyvumą ir veiksmingumą; taip pat pritaria reikalavimui priklausomai nuo vietos ir regionų ypatybių užtikrinti didesnį regionų lankstumą, ypač atsižvelgiant į sunkią krizę, kad būtų galima sumažinti įvairių Sąjungos regionų vystymosi atotrūkį; ragina laikytis tikro integruoto ir teritorinio požiūrio į tikslines programas ir projektus, kuriais siekiama tenkinti poreikius vietoje;

29.    ragina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti nacionalinių reformų programų ir veiksmų programų darną, kad būtų deramai atsižvelgiama į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas ir visiškai laikomasi ekonomikos valdymo procedūrų, taip apribojant ankstyvo perprogramavimo riziką;

30.    todėl atkreipia dėmesį į Parlamento pirminį prieštaravimą ir pabrėžia jo pareigą visiškai dalyvauti užtikrinant kontrolę ir atliekant tikrinimą; reikalauja, kad Komisija ir Taryba laiku teiktų išsamią ir skaidrią informaciją apie ESI fondų perprogramavimo, įsipareigojimų vykdymo ar mokėjimų sustabdymo pagal Bendrųjų nuostatų reglamento 23 straipsnio 15 dalį kriterijus ir visą procedūrą, dėl kurios gali būti įvykdytas toks perprogramavimas ir sustabdymas; pažymi, kad sprendimas dėl įsipareigojimų vykdymo ar mokėjimų sustabdymo turėtų būti priimamas tik neišvengiamu atveju, kai išnaudotos visos kitos galimybės ir įvertinus galimus padarinius ekonomikos augimui ir užimtumui, nes įsipareigojimų vykdymo ar mokėjimų sustabdymas galėtų turėti rimtų padarinių nacionalinėms, regioninėms ir vietos valdžios institucijoms bei apskritai sanglaudos politikos tikslams; mano, kad makroekonominės sąlygos turėtų padėti užtikrinti tvaresnę ir veiksmingesnę sanglaudos politiką, ir atmeta idėją, kad regionai, vietovės ar piliečiai turėtų nukentėti dėl makroekonominių sprendimų, kuriuos priima nacionalinės vyriausybės; atkreipia dėmesį į galimą didelę administracinę naštą, kuri gali atsirasti perprogramavus fondus; primena, kad pagal minėtojo reglamento 23 straipsnio 4 dalį pateiktam pasiūlymui dėl perprogramavimo reikalinga išankstinė konsultacija su susijusiu stebėsenos komitetu, kaip nurodyta to paties reglamento 49 straipsnio 3 dalyje;

31.    atkreipia dėmesį į tai, kad pažeidimai sietini su sudėtingais reikalavimais ir reglamentavimu; pabrėžia, kad supaprastinus valdymą ir procedūras, nedelsiant įgyvendinus neseniai priimtas šios srities direktyvas ir sustiprinus administracinius gebėjimus, visų pirma mažiau išsivysčiusiuose regionuose, būtų galima sumažinti sanglaudos programų įgyvendinimo pažeidimų skaičių; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, jog būtina sumažinti paramos gavėjų administracinę naštą, kuri atsiranda dėl kontrolės, būtinos siekiant užtikrinti, kad iš ESI fondų gautos lėšos būtų panaudojamos tinkamai; taip pat būtina dėti pastangas siekiant optimizuoti valdymo ir kontrolės sistemas ir užtikrinti didesnį jų lankstumą, daugiau dėmesio skirti rizikos vertinimui ir tinkamam visų valdžios institucijų atsakomybės paskirstymui, kartu nepakenkiant nustatytoms sustiprintos kontrolės procedūroms, kad butų veiksmingiau išvengiama pažeidimų ir atitinkamai finansinių pataisų bei mokėjimų pertraukimo ir sustabdymo; yra susirūpinęs dėl pernelyg žemo lėšų išmokėjimo paramos gavėjams taikant finansines priemones lygio, ypač turėdamas omenyje tikslą didinti šių priemonių panaudojimo mastą; šiuo atžvilgiu prašo su šiomis finansinėmis priemonėmis dirbančių valstybių narių, valdymo institucijų ir susijusių suinteresuotųjų subjektų pasinaudoti visa galima technine pagalba, kuri teikiama pasitelkiant finansinėms priemonėms skirtą techninių konsultacijų platformą (FI-TAP) ir platformą FI-COMPASS;

Užimtumas, MVĮ, jaunimas ir švietimas

32.    pabrėžia, kad ESI fondai galėtų reikšmingai prisidėti prie neigiamų socialinių krizės padarinių šalinimo ir kad, siekiant tai užtikrinti, reikėtų sudaryti palankesnes sąlygas laikytis integruoto požiūrio, kuris įmanomas taikant programas, pagal kurias finansavimas gali būti teikiamas iš keleto fondų, taip pat užtikrinti veiksmingesnį fondų veiklos koordinavimą ir didesnį fondų lankstumą, tokiu būdu sudarant palankias sąlygas geriau išnaudoti visų pirma ESF ir ERPF sinergiją; pabrėžia, kad ESF finansuojamos investicijos neduos geriausių rezultatų, jei nebus užtikrinta tinkama infrastruktūra ir sukurtos deramos institucijos; atkreipia dėmesį į tai, kad ESI fondai gali veiksmingai remti socialinę įtrauktį, todėl jais reikėtų naudotis siekiant padėti užtikrinti nepalankioje padėtyje esančių ir pažeidžiamų grupių, pvz., romų ir neįgaliųjų, integraciją, taip pat siekiant paskatinti perėjimą nuo institucinių prie bendruomeninių paslaugų vaikams ir suaugusiesiems;

33.    ragina Komisiją skirti ypatingą dėmesį mažumų grupių padėčiai visoje Sąjungoje, nes jos patiria visų pavidalų socialinę atskirtį ir todėl gali dažniau nukentėti dėl struktūrinio nedarbo; mano, kad planuojant politiką dėl socialinės sanglaudos Sąjungoje reikia atsižvelgti į mažumų integravimo klausimą;

34.    pabrėžia, kad MVĮ tenka svarbiausias vaidmuo darbo vietų kūrimo srityje, ir atkreipia dėmesį į MVĮ galimybes skatinti pažangų augimą, skaitmeninę ekonomiką ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką; ragina užtikrinti palankią reguliavimo aplinką, kuri padeda kurti ir valdyti tokias įmones, ypač jaunimo įsteigtas ir įsikūrusias kaimo vietovėse įmones; pabrėžia, kad svarbu mažinti MVĮ patiriamą biurokratinę naštą ir palengvinti jų prieigą prie finansavimo ir kad būtina remti programas ir mokymus, kuriais padedama plėtoti verslumo įgūdžius;

35.    pabrėžia, kad MVĮ sudaro 99 proc. ES įmonių struktūros ir Sąjungoje sukuria 80 proc. darbo vietų;

36.    reiškia susirūpinimą dėl per mažos Komisijos nustatytos viršutinės ribos (5 mln. EUR) ERPF paramai nedideliems kultūros ir tvaraus turizmo infrastruktūros objektams, kuri, be to, apibrėžiama kaip bendros išlaidos, o ne tinkamos išlaidos, ir pabrėžia stiprų teigiamą poveikį, kurį tokie projektai gali turėti regionų vystymuisi socialinio ir ekonominio poveikio, socialinės įtraukties ir patrauklumo aspektais;

37.    sutinka su Komisijos analize, kad ekonominiai ir socialiniai prioritetai, ypač dėmesys, viena vertus, ekonomikos augimui ir, kita vertus, socialinei įtraukčiai, švietimui ir tvariam vystymuisi, kai kuriose valstybėse narėse galėtų būti geriau subalansuotas, remiantis prasmingu dialogu su partneriais ir suinteresuotaisiais subjektais; pabrėžia, kad aiški strategija, kuria siekiama patobulinti valstybių narių institucinę struktūrą administracinių pajėgumų ir teisingumo kokybės požiūriu yra esminis veiksnys, lemiantis šių prioritetų įgyvendinimo sėkmę;

38.    pabrėžia, jog svarbu, kad pagal ESF ir Jaunimo garantijų iniciatyvą bei Jaunimo užimtumo iniciatyvą būtų remiama kuo daugiau perspektyvių darbo vietų kūrimo projektų, pvz., verslo iniciatyvų pavidalu;

39.    įspėja, kad dėl nerimą keliančio masto jaunimo nedarbo kyla grėsmė prarasti visą kartą, ypač mažiau išsivysčiusiuose regionuose ir tuose regionuose, kurie dėl krizės ir nedarbo nukentėjo labiausiai; tvirtina, kad didžiausią pirmenybę ir toliau reikia teikti siekiui intensyviau integruoti jaunus žmones į darbo rinką; siekiant šio tikslo būtinas aktyvus ES indėlis ir daugiausia galima padaryti integruotai naudojantis ESF, ERPF, Sanglaudos fondu ir Jaunimo užimtumo iniciatyva; mano, kad šiuo atveju, siekiant užtikrinti kuo veiksmingesnį turimų išteklių naudojimą, reikėtų laikytis labiau į rezultatus orientuoto požiūrio, kad būtų skatinamas užimtumas ir konkurencingumas bei uždirbama daugiau pajamų, taip nešant naudą visai ES ekonomikai; šiuo atžvilgiu pabrėžia itin didelę Jaunimo garantijų iniciatyvos svarbą padedant jaunesniems nei 25 metų amžiaus žmonėms rasti kokybišką darbo vietą arba gauti išsilavinimą, įgūdžių ir patirties, reikalingų darbui susirasti; pabrėžia, kad reikia kuo anksčiau gauti būtinų išteklių, kad būtų įgyvendinta Jaunimo garantijų iniciatyva ir kitos priemonės, nurodytos Jaunimo užimtumo iniciatyvoje; mano, jog turėtų būti nustatyti aiškūs ir lengvai suprantami poveikio rodikliai, kad būtų tinkamai suvokiamas ES fondų indėlis į ekonomikos augimą ir užimtumą;

40.    pabrėžia, kad būtina toliau dėti pastangas siekiant ieškoti kitų būdų, kaip pagerinti gautus rezultatus, susijusius su jaunimo užimtumu, nes šie rezultatai nebuvo geri, nors ir buvo priimtas ESF reglamentas ir Jaunimo užimtumo iniciatyva; pabrėžia politinį ES įsipareigojimą skubiai remti jaunimo integraciją į darbo rinką;

41.    pabrėžia, kad, atsižvelgiant į gamybos modelių pokyčius ir senėjančią visuomenę, kur kas svarbesnis vaidmuo tenka ESF ir investicijoms, skirtoms darbuotojų gebėjimams pritaikyti; yra tvirtai įsitikinęs, kad šiuo klausimu ESF turėtų papildyti nacionalinius valstybėse narėse taikomus metodus; ragina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti, kad turimi ištekliai būtų naudojami kuo veiksmingiau ir efektyviau, siekiant garantuoti darbuotojų įsidarbinimo galimybes, socialinę įtrauktį ir lyčių lygybę; kartu pabrėžia, kad pagal ESF finansuojamos mokymo programos turėtų taip pat būti pritaikytos verslininkų ir vadovų lygmens darbuotojų poreikiams, kad būtų užtikrintas tvarus bendrovių, ypač MVĮ, kurios sukuria didžiąją dalį darbo vietų Sąjungoje, vystymasis;

42.    ragina valstybes nares ir Komisiją toliau dirbti, ypač siekiant tobulinti ir plėsti EURES platformą, kaip veiksmingą priemonę, skirtą darbuotojų judumui Europoje, ypač tarpvalstybiniam judumui, palengvinti, gerinant jų žinias apie Sąjungos darbo rinką, informuojant juos apie darbo galimybes ir padedant jiems atlikti formalumus; skatina valstybes nares plėsti ir remti EURES tinklus, ypač pripažįstant tai, kad tarpvalstybiniai darbuotojai pirmieji patiria su prisitaikymu ir profesinių kvalifikacijų pripažinimu susijusių problemų; pažymi, kad naudojantis šiais tinklais, apimančiais viešąsias užimtumo tarnybas, socialinius partnerius, vietos ir regionų valdžios institucijas ir kitus privačiuosius suinteresuotuosius subjektus, palengvinamas ir remiamas tarpvalstybinis judumas;

43.    pabrėžia, kad kuriant kokybiškas darbo vietas reikia skatinti naudotis naujomis technologijomis; mano, kad Komisija turėtų susieti nedarbo lygio mažinimą su skaitmeninės darbotvarkės ir programos „Horizontas 2020“ priemonėmis;

44.    pažymi, kad mokyklos nebaigusių jaunuolių skaičius vis dar išlieka didžiulis Sąjungoje, o tai turi įtakos jaunimo nedarbo lygiui; pabrėžia, kad būtina spręsti šią problemą modernizuojant švietimo sistemas ir mokymo programas, pasinaudojant ESF pagalba;

45.    pažymi, kad tuo atveju, jei švietimo įstaigos ir darbo rinkos dalyviai veiksmingai nebendradarbiaus, bus neįmanoma sumažinti didelio jaunų absolventų nedarbo problemos masto Europos Sąjungoje; ypač pabrėžia, kad perduodant darbo rinkoje reikalingas žinias ir ugdant įgūdžius jaunimo užimtumas buvo padidintas, o socialiniai skirtumai sumažinti;

46.    pabrėžia lyčių aspekto svarbą kuriant darbo vietas; ragina Komisiją skirti pakankamą finansavimą, kad būtų išspręsta moterų nedarbo problema; mano, kad moterys galėtų pasinaudoti technologijų pažanga, nes ji leistų dirbti lankstesniu darbo grafiku, ir ragina Komisiją investuoti į šią sritį;

47.    pakartoja, jog būtina steigti mažų vaikų priežiūros įstaigas, kad moterys galėtų aktyviau dalyvauti darbo rinkoje, todėl ragina Komisiją remti naujoviškus su tuo susijusius projektus; pažymi, kad investuojant į tokią viešąją infrastruktūrą, kaip vaikų priežiūros įstaigos, moterys galėtų būti aktyvesnės ekonominiame gyvenime ir darbo rinkoje;

48.    ragina ES institucijas ir valstybes nares siekiant su užimtumu ir socialine įtrauktimi susijusių tikslų atsižvelgti į moterų, grįžtančių į darbą po motinystės atostogų, poreikius, motyvuoti darbdavius įdarbinti moteris po motinystės atostogų, palengvinti lankstaus darbo tvarką ir skatinti tolesnį švietimą (mokymąsi visą gyvenimą), kad moterys galėtų be kliūčių atnaujinti savo profesinę karjerą;

Politikos valdymas

49.    pabrėžia, kad sanglaudos politiką reikia vykdyti laikantis deramo daugiapakopio valdymo veikimo principo, taip pat užtikrinant veiksmingą reagavimo į visuomenės ir verslo subjektų poreikius sistemą ir skaidrius bei inovatyvius viešuosius pirkimus – visi šie veiksniai yra itin svarbūs didinant politikos poveikį; todėl pabrėžia, kad, nepaisant ES ir valstybių narių lygmeniu priimtų sprendimų svarbos, vietos ir regionų valdžios institucijoms dažnai tenka didžiausia administracinė atsakomybė už viešąsias investicijas ir kad sanglaudos politika yra esminė priemonė, sudaranti galimybę šioms institucijoms vykdyti svarbias funkcijas ES; pakartoja, kad reikia plačiai įgyvendinti partnerystės principą, kaip išsamiai aprašyta Bendrųjų nuostatų reglamente ir Partnerystės elgesio kodekse;

50.    rekomenduoja sanglaudos politikos išteklius ir žinias naudoti siekiant gerokai padidinti administracinius valdžios institucijų, ypač vietos ir regionų lygmenimis, administracinius gebėjimus, kad pagerėtų jų galimybės visuomenei teikti kokybiškas paslaugas, be kita ko, plačiau naudojantis naujomis technologijomis ir diegiant daugiau supaprastintų procedūrų; ragina Komisiją apibrėžti administracinės pagalbos svarbiausiais klausimais, pvz., iniciatyvų tikslų nustatymo, jų rezultatų vertinimo taikant atitinkamus rodiklius ir būsimų veiksmų, kurių reikia imtis siekiant padėti visoje ES įtvirtinti stebėjimu ir vertinimu pagrįstą administracinę kultūrą, teikimo būdus; mano, jog svarbu užtikrinti, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms būtų padedama taikyti naujoviškas finansines priemones, kurios yra itin svarbios didinant išteklius bei investicijas, ir vykdyti viešuosius pirkimus, kurie turėtų vis dažniau funkcionuoti kaip viešojo administravimo priemonė inovacijoms ir kūrybingumui skatinti;

51.    apgailestauja, kad į Šeštąją sanglaudos ataskaitą neįtrauktas išsamus techninės pagalbos priemonės JASPERS, kurią naudojant 2007–2013 m. valstybėms narėms buvo teikiamos techninės žinios, reikalingos rengiant aukštos kokybės pagrindinius projektus, kartu finansuojamus iš ES fondų, laimėjimų įvertinimas; palankiai vertina tai, kad 2013 m. sukurta JASPERS tinklų kūrimo platforma, skirta pajėgumams stiprinti, ir kad 2014 m. įsteigtas Tinklų kūrimo ir kompetencijos centro skyrius specializuotoms projektų rengimo žinioms teikti 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu; palankiai vertina tai, kad įsteigtas kompetencijos centras administraciniams pajėgumams stiprinti naudojantis ESI fondais, kuris turėtų padėti sustiprinti visų valstybių narių valdžios institucijų, dalyvaujančių valdant ir panaudojant ESI fondų lėšas, pajėgumus;

52.    palankiai vertina tai, kad Komisija skiria didesnį dėmesį valdymui, ir sutinka, kad geras valdymas ir aukštos kokybės viešosios paslaugos užkertant kelią korupcijai yra būtini stabiliai investavimo aplinkai; prašo imtis plačių užmojų veiksmų siekiant užtikrinti, kad būtų mažiau galimybių panaudoti sanglaudos politikos lėšas apgaulingai, ir griežtai taikyti kovos su sukčiavimu priemones;

53.    yra įsitikinęs, kad Partnerystės elgesio kodeksas paskatins aktyvesnį regioninių veikėjų dalyvavimą visais etapais (tiek formos, tiek turinio prasme); šis kodeksas turi būti visiškai įgyvendintas, nes jam tenka esminis vaidmuo stiprinant ir įtvirtinant sanglaudos politikos poveikį vietoje; sveikina tas valstybes nares ir regionus, kurie įtraukė savo partnerius į partnerystės susitarimų ir veiksmų programų rengimo procesą, kaip numatyta pagal Partnerystės elgesio kodeksą; tačiau reiškia rimtą susirūpinimą dėl daugelio atvejų, kai buvo silpnai vadovaujamasi partnerystės principu, ir ragina Komisiją netvirtinti programų, kuriose partnerių dalyvavimas yra nepakankamas; pabrėžia, kad svarbu skleisti gerosios patirties organizuojant partnerystes pagal Partnerystės elgesio kodekso nuostatas pavyzdžius; taip pat prašo Komisijos reguliariai teikti Parlamentui ataskaitą, kurioje būtų įvertinama esama padėtis, kiek tai susiję su partnerystės principo įgyvendinimu;

Teritorinis aspektas

54.    susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad Šeštojoje sanglaudos ataskaitoje santykinai trūksta teritorinio požiūrio ir ypač nuorodų į tarpvalstybinį bendradarbiavimą, nors tai yra būtina priemonė ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai stiprinti; atkreipia dėmesį į tai, kad į ataskaitą įtraukti visi tarpvalstybiniai ir makroregioniniai aspektai būtų ją praturtinę turint mintyje tokius klausimus kaip infrastruktūra, darbo rinka ir judumas, aplinka (įskaitant bendrą nenumatytų atvejų planą), vandens naudojimas ir nuotekos, atliekų tvarkymas, sveikatos priežiūra, moksliniai tyrimai ir plėtra, turizmas, viešosios paslaugos ir valdymas, kadangi visos šios sritys apima žymius tarpvalstybinius elementus ir potencialą; laikosi nuomonės, kad 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu Europos pasienio ir tarpvalstybiniai regionai, užtikrinę didesnį pažangų augimą, įtrauktį ir tvarumą, gerokai pagerins kovos su krize rezultatus;

55.    pabrėžia, kad integruotas ir teritorinis požiūris yra itin svarbus, ypač kalbant apie aplinkos apsaugos ir energetikos klausimus;

56.    teigiamai vertina siekiant subalansuotos teritorinės plėtros pradėtas taikyti naujas priemones, pvz., integruotas teritorines investicijas ir bendruomenės inicijuotas vietos plėtros priemones, kuriomis siekiama koordinuoti suinteresuotųjų subjektų veiklą, integruoti ES politiką ir sutelkti investicijas realiems poreikiams; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu patvirtinti politikos krypčių teritorinio poveikio vertinimo priemones, kurių pagrindinis tikslas – įvertinti ES politikos krypčių teritorinį poveikį vietos ir regionų valdžios institucijoms ir užtikrinti, kad vykdant teisėkūros procesą šiam poveikiui būtų skirtas didesnis dėmesys; tuo pat metu atkreipia dėmesį į esamas problemas įgyvendinant integruotus teritorinius metodus, nes vis dar yra reguliavimo skirtumų tarp ES fondų ir labai skiriasi regioninių ir vietos bendruomenių įgalinimo lygis skirtingose valstybėse narėse ir valdymo institucijose; ragina parengti bendrą integruotą ES investicijų strategiją ir stiprinti ES 2020 m. teritorinę darbotvarkę, apimančią ES miestų darbotvarkę; ES 2020 m. teritorinė darbotvarkė buvo patvirtinta 2011 m. Vengrijos pirmininkavimo Tarybai metu ir ją turės įvertinti 2015 m. Tarybai pirmininkausiančios valstybės narės; laikosi nuomonės, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti mažų ir vidutinio dydžio miestų teritorijų vaidmens stiprinimui;

57.    susirūpinęs pažymi, kad trūksta informacijos apie tai, kaip įgyvendinant 2007–2013 m. sanglaudos politikos programas buvo atsižvelgta į ES 2020 m. teritorinės darbotvarkės principus ir prioritetus; ragina 2014–2020 m. laikotarpiu imtis tinkamų vertinimo priemonių, kad būtų įvertintas teritorinis sanglaudos politikos aspektas;

58.    vis dėlto pritaria tam, kad, atsižvelgiant į miestų svarbą globalizuotoje ekonomikoje ir jų galimą poveikį tvariam vystymuisi, ataskaitoje pabrėžiami su miestais susiję klausimai; atkreipia dėmesį į Europos regionų ir miestų įsipareigojimą užtikrinti ekologiškai tvaresnį augimą, kaip numatyta Merų pakte; rekomenduoja taip pat deramai spręsti kaimo ir miestų vietovių didelių išsivystymo skirtumų problemą, taip pat didmiesčių regionų, kurie yra ir atsparūs, ir pažeidžiami, problemą;

59.    apgailestauja, kad Šeštojoje sanglaudos ataskaitoje kaip pagrindinis teritorinės sanglaudos ir teritorinio konkurencingumo siekimo elementas neminima policentrinė teritorijų plėtra pagal ES 2020 m. teritorinę darbotvarkę ir 2013 m. ESPON ataskaitą „Atviros ir policentrinės Europos kūrimas“ (angl. „Making Europe Open and Polycentric“); pabrėžia mažų ir vidutinio dydžio miestų vaidmenį ir svarbą stiprinant funkcinius miestų centrų ryšius su aplinkinėmis teritorijomis, kad būtų pasiekta subalansuota teritorinė plėtra;

60.    ragina griežčiau laikytis SESV 174 straipsnio dėl teritorinės sanglaudos, ypač kaimo vietovėse, ir skirti deramą dėmesį svarbiai sanglaudos politikos ir kaimo plėtros sąsajai (ypač turint mintyje pramonės pereinamojo laikotarpio vietoves), taip pat didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turintiems regionams, pavyzdžiui, atokiausiems regionams, labai retai apgyvendintiems toliausiai į šiaurę esantiems regionams bei salų, pasienio ir kalnuotoms vietovėms; rekomenduoja atsižvelgti ir į kitas demografines problemas, darančias didelį poveikį regionams, pvz., gyventojų skaičiaus mažėjimą, senėjančią visuomenę ir didelę gyventojų sklaidą; prašo Komisiją, įgyvendinant sanglaudos politiką, ypatingą dėmesį skirti vietovėms, kurių padėtis geografiniu ir demografiniu požiūriais yra nepalankiausia;

61.    laikosi nuomonės, kad, turint mintyje tai, jog Europos teritorinis bendradarbiavimas (ETB) nuo 2007–2013 m. programavimo laikotarpio buvo visavertis sanglaudos politikos tikslas, Šeštojoje sanglaudos ataskaitoje jam skirta nepakankamai dėmesio; primena, jog Europos teritorinio bendradarbiavimo grupė (ETBG) turi potencialą ne tik kaip tarpvalstybinio valdymo užtikrinimo priemonė, bet ir kaip priemonė, kuria prisidedama prie visapusiškai integruoto teritorinio vystymosi;

62.    ragina užtikrinti geresnį sanglaudos politikos, Pasirengimo narystei pagalbos priemonės ir ES kaimynystės politikos koordinavimą, taip pat geresnį projektų rezultatų vertinimą ir sklaidą;

Ilgalaikė sanglaudos politikos perspektyva

63.    atsižvelgdamas į visa tai, primena, jog būtina suteikti naują postūmį diskusijoms ES sanglaudos politikos klausimais; tvirtina, kad 2019 m. – Europos Parlamento rinkimų metai – bus lemiami, kadangi išrinktas naujas Parlamentas ir naujoji Komisija turės spręsti klausimus, susijusius su strategijos „Europa 2020“ užbaigimu ir būsima nauja DFP, taip pat užtikrinti būsimą sanglaudos politiką po 2020 m. su atitinkamu biudžetu ir parengti naujus teisės aktus dėl sanglaudos politikos; pažymi, kad diskutuojant apie sanglaudos politiką reikia atsižvelgti į nemažus laiko apribojimus ir vėlavimą, su kuriais susidurta dabartinio programavimo laikotarpio pradžioje;

64.    pabrėžia, kad administraciniai gebėjimai yra itin svarbūs; ragina visų valdymo lygmenų politikos formuotojus, įgyvendinant visas sanglaudos politikos kryptis, teikti pirmenybę tikslingai techninei pagalbai ir visų pirma plačiau naudoti finansines priemones, ypač kartu su ESI fondais;

65.    mano, kad mažinant vidaus konkurencingumo skirtumus ir struktūrinį disbalansą regionuose, kuriuose to labiausiai reikia, sanglaudos politikos priemonėms tenka pagrindinis vaidmuo; ragina Komisiją apsvarstyti išankstinio finansavimo galimybę, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas atitinkamoms valstybėms narėms per 2014–2020 m. laikotarpį visapusiškai naudotis lėšomis, tačiau visada užtikrinant, kad būtų laikomasi biudžetinės atskaitomybės principo;

66.    ragina valstybes nares reguliariai rengti aukšto lygio politines diskusijas nacionaliniuose parlamentuose dėl ESI fondų veiksmingumo, našumo ir panaudojimo deramu laiku ir dėl sanglaudos politikos indėlio įgyvendinant makroekonominius tikslus;

67.    ragina rengti reguliarius Tarybos posėdžius, kuriuose dalyvautų už sanglaudos politiką atsakingi ministrai, kad būtų atsiliepiama į būtinybę stebėti nuolatinius iššūkius, su kuriais ES susiduria ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos srityje, ir į juos reaguoti;

°

°         °

68.    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

AIŠKINAMOJI DALIS

Pagrindiniai faktai

Pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo kas trejus metus Europos Komisija turi pristatyti sanglaudos ataskaitą ,,dėl ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos linkme pasiektos pažangos...“. Šeštosios sanglaudos ataskaitos paskelbimas buvo atidėtas dėl 2014–2020 m sanglaudos politikos naujos teisės aktų sistemos patvirtinimo; įprasta jos struktūra buvo pakeista ir dabar atspindi strategiją „Europa 2020“.

Sanglaudos politikos laimėjimai ir iššūkiai ekonomikos ir finansų krizės sąlygomis

Žvelgiant į praeitį, Šeštojoje sanglaudos ataskaitoje išdėstyta, kad 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu įgyvendinant sanglaudos politiką buvo sušvelnintas staigaus viešųjų investicijų sumažėjimo, kuris kai kuriose valstybėse narėse siekė daugiau nei 60 proc., o ES vidutiniškai – 20 proc., poveikis. Investicijos į sanglaudą užtikrino regionams stabilumą, užtikrinusios finansavimą, kai nacionalinių viešųjų ir privačiųjų investicijų sumažėjo ar jos netgi buvo nutrauktos. Vis dėlto regioniniai skirtumai pastaruoju metu padidėjo ir nuo 2000 m. padidėjęs užimtumas ir konkurencingumas kai kuriose valstybėse narėse, ypač pietinėse, smuko.

Žvelgiant į ateitį, ataskaitoje nurodomi pagrindiniai 2014–2020 m. investicijų į sanglaudą tikslai: efektyvus energijos vartojimas, užimtumas ir MVĮ. Tai sritys, kurių potencialas tvarių darbo vietų kūrimui yra tikrai daug žadantis. Pranešėjui svarbu pabrėžti, kad pirminė sanglaudos politikos užduotis ir jos priemonės, kaip nustatyta Sutartyje, natūraliai sudaro pagrindinę investicijų politiką siekiant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo visoje ES. Todėl sanglaudos politika negali būti laikoma tik kitų sektorių strategijų priemone. Priešingai, jos ilgalaikis, integruotas ir daugiapakopio valdymo principas įgyvendinimui ir atsakomybei už ES priemones teikia esminę pridėtinę vertę, ko vien sektorių politikos požiūriu nebūtų galima pasiekti.

Atsižvelgdamas į tai, pranešėjas palankiai vertina naują ES investicijų planą Europai, kuriuo siekiama papildyti struktūrines ir sanglaudos investicijas. Patirtis, įgyta įgyvendinant sanglaudos politikos jungtinę iniciatyvą su tokiomis finansinėmis priemonėmis kaip JEREMIE, galėtų būti naudinga, kadangi šiame naujame investicijų plane pirmenybė teikiama platesniam finansinių priemonių naudojimui. Taip pat svarbu aiškiai nurodyti, kad ši nauja investicijų iniciatyva jokiu būdu negali neigiamai paveikti nei sanglaudos politikos biudžeto, nei ilgalaikio strateginio programavimo, kadangi tai sukeltų pavojų ne tik regionų vystymuisi, bet ir 2014–2020 m. regioninei plėtrai skirtų 350 mlrd. eurų investicijų pagal sanglaudos politiką veiksmingumui. Svarbu atsižvelgti į tai, kad regionai, kuriems labiausiai trūksta investicinių paskatų, dažnai turi menkus administracinius ir lėšų panaudojimo gebėjimus, dėl kurių naujas investicijų planas negalės būti taikomas.

Sanglaudos politikos veiksmingumas, efektyvumas ir orientavimasis į rezultatus

Naujas priemones, kuriomis siekiama padidinti veiksmingumą ir orientavimąsi į rezultatus, sudaro paramos teikimas pagal temas, ypač inovacijų, skaitmeninės ekonomikos ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, švietimo ir paramos MVĮ. Pranešėjas prašo užtikrinti tam tikrą regionų lankstumą atsižvelgiant į jų vietinę padėtį, ypač sunkios krizės metu. Nuolatinės pastangos siekiant supaprastinti procedūras ir sumažinti biurokratiją yra reikalingos tam, kad būtų pagerintas lėšų prieinamumas ir įsisavinimas, o klaidų skaičius (dažnai ne dėl sanglaudos reglamentų, o dėl sudėtingų viešųjų pirkimų ir valstybės pagalbos taisyklių) būtų kiek įmanoma sumažintas.

Sąsaja su Europos semestru ir konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis taip pat gali padidinti sanglaudos politikos investicijų veiksmingumą. Šiuo atžvilgiu reikia pabrėžti pagrindinę Europos Parlamento užduotį – nagrinėti visą procesą, galintį paskatinti ESI fondų įsipareigojimų vykdymo ar mokėjimų sustabdymą. Pranešėjas prašo visapusiškai laikytis Bendrųjų nuostatų reglamento 23 straipsnio 15 dalies, kurioje nustatyta, kad Komisija ir Taryba turi laiku Parlamentui teikti skaidrią informaciją.

Užimtumas, MVĮ, jaunimas ir švietimas

Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje teigiama, kad visiškas užimtumas ir socialinė pažanga yra vieni iš ES tikslų ir strategijoje „Europa 2020“ užsibrėžtas tikslas yra iki 2020 m. pasiekti 75 proc. 25–65 metų amžiaus grupės žmonių užimtumo lygį. Tačiau prasidėjus krizei ir nuo 2010 m. pradžios ES nedarbo lygiui viršijant 9,5 proc., o daugelyje valstybių narių net ir 2014 m. viršijant 15 proc., šis tikslas atrodo vis sunkiau įgyvendinamas.

Jaunimo padėtis užimtumo srityje kelia ypatingą susirūpinimą: antrajame 2014 m. ketvirtyje ES jaunimo nedarbo lygis siekė 21,7 proc., daugiau nei dvigubai viršydamas suaugusiųjų nedarbo lygį (9,0 proc.), o tai reiškia, kad šiuo laikotarpiu 28 ES valstybėse narėse daugiau nei 5 mln. jaunų žmonių neturėjo darbo. Nepriimtinai didelis ir jaunų europiečių (15–24 m.), kurie nedirba, nesimoko ir nedalyvauja mokymuose (NEET), skaičius.

Ypač svarbi yra ir sanglaudos politikos teikiama parama MVĮ, kadangi MVĮ yra ES augimo ir užimtumo pagrindas, kuris 2002–2010 m. laikotarpiu užtikrino 85 proc. grynąjį užimtumo augimą. Atsižvelgiant į viską, kas buvo paminėta, struktūrinių fondų, Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programos (COSME) ir bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ sąveika 2014–2020 m. laikotarpiu bus sustiprinta regionų lygmeniu įgyvendinant pažangiosios specializacijos strategijas.

Įgyvendinimo ir mokėjimų problemos

Pranešėjas primena, kad pagal Bendrųjų nuostatų reglamentą partnerystės susitarimai turėjo būti patvirtinti iki 2014 m. rugpjūčio pabaigos, o veiksmų programos – ne vėliau kaip iki 2015 m. sausio pabaigos. Vis dėlto akivaizdu, kad programas rengti vėluojama, nes iki 2014 m. pabaigos patvirtinta tik šiek tiek daugiau kaip 100 veiksmų programų. Buvo numatyti du veiksmų programų tvirtinimo scenarijai (pagal abu programų įgyvendinimo pradžia dar pavėlinama): i) perkėlimo į kitą laikotarpį procedūra toms programoms, kurios laikomos parengtomis patvirtinti iki 2014 m. gruodžio 31 d., ir ii) pakartotinis 2014 m. nepanaudotų Europos struktūriniams ir investicijų fondams (ESI fondai) skirtų asignavimų įtraukimas į biudžetą (reikės techniškai tikslinti daugiametę finansinę programą (DFP)) toms programoms, kurios laikomos neparengtomis patvirtinti iki 2014 m. pabaigos.

Remiantis Komisijos pateiktu tvarkaraščiu, pagal perkėlimo procedūrą veiksmų programos galėtų būti patvirtintos 2015 m. vasario 15 d. – kovo 31 d., o pagal pakartotinio įtraukimo į biudžetą procedūrą – po 2015 m. gegužės 1 d. Parlamentas yra labai susirūpinęs dėl smarkiai vėluojančio 2014–2020 m. sanglaudos politikos įgyvendinimo, pabrėždamas, kad dėl šių vėlavimų nacionalinėms, regioninėms ir vietos valdžios institucijoms kyla sunkumų, susijusių su gebėjimais veiksmingai planuoti ir naudoti 2014–2020 m. laikotarpio ESI fondus. Pranešėjas šiam susirūpinimui pritaria. Todėl jis prašo Komisijos pateikti Parlamentui priemones, skirtas veiksmų programų įgyvendinimui kuo greičiau palengvinti, taip pat numatytą tvarkaraštį.

Prie vėlavimo įgyvendinti 2014–2020 m. programavimo laikotarpio sanglaudos politiką prisideda tai, kad vėluojama vykdyti 2007–2013 m. programavimo laikotarpio mokėjimus, kurie sudaro maždaug 25 mlrd. EUR. Todėl Komisija taip pat raginama paaiškinti šių mokėjimų vėlavimo poveikį naujų veiklos programų įgyvendinimo pradžiai ir pateikti sprendimus, kaip kiek įmanoma sumažinti žalą.

Sanglaudos politika turėtų padėti užtikrinti tvarų augimą ir užimtumą, tačiau besikartojanti mokėjimų įsiskolinimų problema, kuri lemia pavėluotus mokėjimus, trukdo įgyvendinti programas ir užkrauna naštą paramos gavėjų bei valstybių narių biudžetams, yra nepriimtina. Biudžetinė drausmė reiškia, kad neturi būti švaistomos viešosios lėšos, bet ji taip pat reiškia, kad turi būti laiku apmokamos sąskaitos. Todėl pranešėjas mano, kad ši problemos dalis yra sudėtingiausia ir skubiai spręstina.

Valdymo klausimai

Siekiant gerokai padidinti valstybės institucijų, ypač vietos ir regioninio lygmens, administracinius gebėjimus tam, kad jos galėtų geriau teikti visuomenei kokybiškas paslaugas, be kita ko, dažniau naudojantis naujomis technologijomis ir diegiant daugiau supaprastintų procedūrų, turi būti naudojami sanglaudos politikos ištekliai ir žinios. Vietos ir regionų valdžios institucijoms svarbu užtikrinti pagalbą, susijusią su naujoviškomis finansinėmis priemonėmis, kurios yra itin svarbios didinant išteklius bei investicijas, ir su viešaisiais pirkimais, kurie turėtų vis dažniau funkcionuoti kaip viešojo administravimo priemonė inovacijoms ir kūrybingumui skatinti.

Pranešėjas pabrėžia, kad Partnerystės elgesio kodeksas paskatintų aktyvesnį dalyvavimą programavime regionuose tiek formos, tiek turinio prasme ir atliktų esminį vaidmenį stiprinant bei įtvirtinant sanglaudos politikos poveikį.

Teritorinis aspektas

Šeštojoje sanglaudos ataskaitoje nepasinaudota galimybe išsamiai paaiškinti tarpvalstybinio bendradarbiavimo problemas ir galimybes, jos tik trumpai aprašytos; bendradarbiavimo rezultatai išvis nepateikti. Be to, išskyrus kelias išimtis, visiškai nepateikti kokybiniai aspektai, nors šiame tekste yra pakankamai galimybių juos nagrinėti (žr. atskiroms temoms ar sritims, pvz., miestams, pajūrio ir atokiems regionams, skirtas grafas). Be to, vertinant teminiu ir kokybiniu atžvilgiu, į ataskaitą įtraukti tarpvalstybiniai aspektai būtų praturtinę kai kurių skyrių, tokių kaip infrastruktūra, darbo rinka bei mobilumas, aplinka, vandens naudojimas ir nuotekos, atliekų tvarkymas, sveikatos priežiūra, moksliniai tyrimai ir plėtra, turizmas, viešosios paslaugos ir valdymas, turinį. Visos šios sritys turi aiškių tarpvalstybinių elementų ir galimybių. Pranešėjas mano, kad Europos teritorinis bendradarbiavimas (ETB) gali įnešti svarbų indėlį į Europos integraciją.

Galiausiai ne mažiau svarbu ir tai, kad šie vertinimai glaudžiai susiję su ETB ir Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) priemonės klausimais. ETB tarpvalstybinio bendradarbiavimo komponentas ypač daro įtaką pasienio regionų sanglaudai. Todėl pranešėjas siūlo ateityje į sanglaudos ataskaitą įtraukti Europos tarpvalstybinių regionų sanglaudos vertinimą, įskaitant jų pagrindinių problemų analizę, taip pat tarpvalstybinio bendradarbiavimo veiklos programos vertinimą. Daugiau dėmesio šiai priemonei turėtų būti skirta bent jau dėl to, kad ji skatina visų valstybių narių valdžios institucijų bendradarbiavimą, padeda kaupti patirtį ir veda vis dažniau bendromis vertybėmis bei veiklos metodais paremtos administracinės sistemos link. Šiomis aplinkybėmis reikėtų atsižvelgti ir į sanglaudos politikos išorės aspektą.

Ilgalaikė sanglaudos politikos perspektyva

Pranešėjas itin norėtų atkreipti dėmesį į sanglaudos politikos ateitį po 2020 m. Suvokiant, kad 2014–2020 m. sanglaudos politikos įgyvendinimas dar tik pradėtas ir ją įgyvendinant jau susiduriama su problemomis dėl vėluojančio veiklos programų patvirtinimo, būtina susitelkti į tinkamą 2014–2020 m. sanglaudos politikos įgyvendinimą. Tačiau nereikia pamiršti, kad 2019 m. vienu metu teks spręsti daugybę svarbių klausimų. Pavyzdžiui, tuo metu ką tik išrinktas Parlamentas ir Komisija svarstys strategijos „Europa 2020“ užbaigimo klausimą, bus ruošiama nauja daugiametė finansinė programa (DFP), rengiami nauji teisės aktai dėl sanglaudos politikos po 2020 m. Atsižvelgdamas į tai, kad laiko lieka visai nedaug, pranešėjas ragina jau dabar galvoti apie sanglaudos politiką po 2020 m. ir siekti, kad sanglaudos politikoje po 2020 m. bendruomenės bei piliečiai taptų pačiais svarbiausiais ir būtų užtikrinta kiekvieno jų asmens gerove pagrįsta bendroji gerovė.

16.4.2015

Biudžeto komiteto NUOMONĖ

pateikta Regioninės plėtros komitetui

Investicijos į darbo vietų kūrimą ir augimą: ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos stiprinimas Sąjungoje

(2014/2245(INI))

Nuomonės referentas: Jean-Paul Denanot

PASIŪLYMAI

Biudžeto komitetas ragina atsakingą Regioninės plėtros komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  teigiamai vertina tai, jog pastaraisiais metais pasitvirtino, kad sanglaudos politika pajėgi sušvelninti neigiamą socialinės, ekonominės ir finansų krizės poveikį viešųjų investicijų dydžiui valstybėse narėse; inter alia, sumažinant nacionalinius bendro finansavimo reikalavimus ir nukreipiant didelę sanglaudos fondų dalį į priemones, kuriomis tiesiogiai daromas poveikis ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui; pabrėžia teigiamą įtaką, kurią kitos politikos kryptys ir priemonės už sanglaudos srities ribų daro strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimui; yra įsitikinęs, jog dėl to, kad veiksmų poveikis paprastai pasijunta tik praėjus tam tikram laiko tarpui ir kad 2007–2013 m. laikotarpiui skirtos lėšos dar galės būti naudojamos iki 2016 m. pabaigos, šis teigiamas poveikis toliau didės per kitus kelerius metus;

2.  pabrėžia Komisijos parengto investicijų plano svarbą, nes tai yra svarbus pirmas žingsnis siekiant išspręsti nepakankamo viešų ir privačių dydžio Sąjungoje problemą, dėl kurios kyla rimtas pavojus siekiant strategijoje „Europa 2020“ nustatytų tikslų; pabrėžia, kad kilus ekonomikos krizei investicijų ypač sumažėjo skurdžiausiuose regionuose; tačiau primena, kad pagal J.-C. Junckerio planą per trejus metus gali būti skirta tik 315 mlrd. EUR investicijoms, nors, kaip teigia Komisija, Europos Sąjungoje patiriamas metinis investicijų trūkumas yra ne mažesnis kaip 300 mlrd. EUR; todėl pabrėžia, kad būtina į ES ir valstybių narių biudžetus grąžinti papildomą su investicijomis susijusią veiksmų laisvę; pabrėžia, kad Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) garantuojamais projektais turėtų būti prisidedama siekiant ES politikos tikslų, jie turi atitikti sanglaudos politikos tikslus, kaip apibrėžta SESV 174 straipsnyje, ir juos įgyvendinant turi būti laikomasi papildomumo, ekonominio gyvybingumo ir patikimo finansų valdymo principų; atsižvelgdamas į tai, primena, kad valstybių narių vienkartinių priemonių forma skiriamiems finansiniams įnašams į ESIF siekiant paremti specialias investavimo platformas ir nacionalinius skatinamojo finansavimo bankus, kuriems taikoma ES garantija, taikomos visos dabartinės Stabilumo ir augimo pakto taisyklės;

3.  pažymi, kad, nepaisant krizės ir to, kad vietos finansams buvo daromas didelis spaudimas, vietos ir regionų valdžios institucijos turėjo toliau tenkinti piliečių poreikius, susijusius su prieinamesnėmis aukštesnės kokybės viešosiomis paslaugomis;

4.  pabrėžia Europos reindustrializacijos svarbą siekiant užtikrinti, kad iki 2020 m. pramonės gamyba sudarytų bent 20 proc. valstybių narių BVP; todėl primena, kad siekiant Europoje skatinti darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą labai svarbu aktyviai remti ir stiprinti konkurencingumo, tvarumo ir reguliavimo patikimumo principus;

5.  primena, kad nuolat vėluojančių mokėjimų problema sanglaudos politikai aktualesnė nei bet kuriai kitai ES politikos sričiai – 2014 m. pabaigoje už Europos socialinio fondo (ESF), Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Sanglaudos fondo (SF) 2007–2013 m. programas neapmokėtos 24,8 mlrd. EUR sąskaitos, t. y. 5,6 proc. daugiau nei 2013 m.; ragina Komisiją pasinaudoti visomis prieinamomis priemonėmis, kad būtų apmokėtos likusios sąskaitos; pabrėžia, kad dėl šios padėties visų pirma kenčia mažiausi ir pažeidžiamiausi sanglaudos politikos paramos gavėjai, kaip antai MVĮ, NVO ir asociacijos, nes jų galimybės iš anksto finansuoti išlaidas yra ribotos;

6.  teigiamai vertina tai, kad Taryba, Komisija ir Parlamentas pasiekė susitarimą per dabartinės daugiametės finansinės programos (DFP) įgyvendinimo laikotarpį sumažinti metų pabaigoje sukaupiamų neapmokėtų sąskaitų lygį skaičių iki jos struktūrinio lygio, kaip nustatyta bendrame pareiškime, pridėtame prie 2015 m. biudžeto susitarimo, ir atkreipia dėmesį į 2015 m. kovo 23 d. gautą Komisijos dokumentą „Mokėjimų plano, kuriuo siekiama atkurti ES biudžeto tvarumą, pagrindai“; primena Komisijai jos įsipareigojimą kuo greičiau ir bet kuriuo atveju anksčiau, nei bus pristatytas 2016 m. biudžeto projektas, pateikti mokėjimų planą; be to, primena visoms institucijoms jų įsipareigojimą susitarti dėl šio plano ir jį įgyvendinti nuo 2015 m. iki dabartinės DFP laikotarpio vidurio peržiūros;

7.  yra susirūpinęs dėl to, kad šioje srityje 2015 m. pradžioje labai gaištama pradėti 2014–2020 m. programavimo procesą; pabrėžia, kad siūloma DFP viršutinių ribų peržiūra(18), pagal kurią remiantis DFP reglamento 19 straipsnio 2 dalimi 11,2 mlrd. EUR įsipareigojimų asignavimų perkeliama į 1b išlaidų kategorijos tarpinę sumą, ir 8,5 mlrd. EUR įsipareigojimų asignavimų perkėlimas(19) iš 2014 į 2015 m. pagal Finansinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies a punktą padeda išvengti, kad šie asignavimai 1b išlaidų kategorijoje nebūtų panaikinti, tačiau iš esmės nesprendžiama pagrindinė programavimo vilkinimo problema ir nekeičiama tai, kad dėl nuolat vėluojamo įgyvendinimo ir sistemingai vėluojamų mokėjimų gali kilti didelių problemų galutiniams naudos gavėjams;

8.  teigiamai vertina tai, kad sanglaudos politikos srityje plačiau naudojamos tokios finansinės priemonės, kaip paskolos ir garantijos, investicijoms paremti ir sutelkti, naujoms darbo vietoms kurti siekiant skatinti tvarų augimą Sąjungos lygmeniu ir viešojo finansavimo veiksmingumui padidinti; ragina valstybes nares ir regionų valdžios institucijas visapusiškai išnaudoti šias papildomas finansavimo galimybes, pvz., galimybę naudotis garantijomis pagal naująją MVĮ iniciatyvą siekiant finansuoti didesnės rizikos projektus; pabrėžia poreikį užtikrinti tokių finansinių priemonių skaidrumą, atskaitomybę ir priežiūrą;

9.  atkreipia dėmesį į tai, kad ištekliai turėtų būti labiau telkiami pagal temas ribotam prioritetinių tikslų skaičiui įgyvendinti, užtikrinant augimo skatinimo, darbo vietų kūrimo, kovos su klimato kaita ir energetine priklausomybe, skurdo ir socialinės atskirties mažinimo potencialą, ir turėtų būti skiriama daugiau dėmesio 2014–2020 m. programų rezultatams ir išmatuojamumui, nes tai turėtų padėti toliau didinti sanglaudos politikos efektyvumą ir veiksmingumą; vis dėlto pabrėžia, kad šį principą būtina taikyti lanksčiai, visapusiškai atsižvelgiant į teritorinę, ekonominę ir socialinę specifiką siekiant sumažinti įvairių Sąjungos regionų vystymosi atotrūkį;

10. sutinka su Komisijos analize, kad ekonominiai ir socialiniai prioritetai, ypač dėmesys, viena vertus, ekonomikos augimui ir, kita vertus, socialinei įtraukčiai, švietimui ir tvariam vystymuisi, kai kuriose valstybėse narėse galėtų būti geriau subalansuotas, remiantis prasmingu dialogu su partneriais ir suinteresuotaisiais subjektais; pabrėžia, kad aiški strategija, kuria siekiama patobulinti valstybių narių institucinę struktūrą administracinių pajėgumų ir teisingumo kokybės požiūriu yra esminis veiksnys, lemiantis šių prioritetų įgyvendinimo sėkmę;

11. teigiamai vertina Jaunimo užimtumo iniciatyvą (JUI), skirtą tiksliniam finansavimui teikti siekiant padėti įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą, ir ragina valstybes nares skirti daugiau dėmesio projektų, kuriais siekiama sumažinti nedarbą šioje amžiaus grupėje regionuose, kuriuose ypač didelis jaunimo nedarbo lygis, įgyvendinimui; ragina Komisiją laikytis savo įsipareigojimo nuolat stebėti, atsiskaityti teikiant metines ataskaitas ir vertinimus, kuriuose vertinama bendrai iš ESF ir specialiai JUI skiriamų asignavimų teikiama parama, be kita ko, Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimui (ESF reglamento 19 straipsnis ir II priedas bei Bendrųjų nuostatų reglamento 47–59 straipsniai);

12. prašo Komisijos atsižvelgti į skirtingas pagrindines sąlygas kiekvienoje valstybėje narėje ir įvairaus laipsnio pastangas, kurių reikia siekiant atitikti išankstines sąlygas ir ypač pasirūpinti tuo, kad nebūtų kenkiama regionams, kuriems labiausiai reikia pagalbos, ir nebūtų baudžiamos tam tikros vietos ir regionų valdžios institucijos už konkrečias nacionaliniu lygmeniu kilusias problemas;

13. pakartoja esąs tvirtai įsitikinęs, kad nuodugni ir tikra Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 dėl DFP laikotarpio vidurio peržiūra, kurią Komisija vėliausiai turi pristatyti iki 2016 m. pabaigos, būtų ideali galimybė užtikrinti, kad jis tiksliai atitiktų Sąjungos prioritetus, ypač šiuos: padarinių, kuriuos biudžetui turi vėlavimas panaudoti struktūrinius fondus, problemos ir jaunimo nedarbo Europoje problemos sprendimas, ESIF finansavimo klausimas bei nauji pasiūlymai dėl Sąjungos nuosavų išteklių; užtikrinti, kad jame būtų atsižvelgiama į skubiausius valstybių narių ir regionų poreikius likusiais DFP įgyvendinimo metais, būtų sprendžiama besibaigiant DFP įgyvendinimo laikotarpiui atsiradusi ir išliekanti mokėjimų asignavimų trūkumo problema ir poveikio, kurį mokėjimams gali padaryti vėlavimas įgyvendinti veiklos programas sanglaudos politikos srityje, problema.

14. teigiamai vertina Komisijos pastangas siekiant užtikrinti gerą valdymą ir pabrėžia, kad reikia neatsisakyti ambicingų siekių, kad sanglaudos politikos lėšos nebūtų naudojamos nesąžiningai ir būtų griežtai taikomos kovos su sukčiavimu priemonės.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

16.4.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

23

4

5

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jean Arthuis, Reimer Böge, Lefteris Christoforou, Jean-Paul Denanot, Gérard Deprez, José Manuel Fernandes, Eider Gardiazabal Rubial, Ingeborg Gräßle, Iris Hoffmann, Monika Hohlmeier, Zbigniew Kuźmiuk, Vladimír Maňka, Ernest Maragall, Sophie Montel, Siegfried Mureșan, Younous Omarjee, Pina Picierno, Paul Rübig, Patricija Šulin, Eleftherios Synadinos, Indrek Tarand, Isabelle Thomas, Inese Vaidere, Marco Valli, Daniele Viotti, Marco Zanni

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Bernd Kölmel, Andrey Novakov, Ivan Štefanec, Nils Torvalds, Derek Vaughan, Tomáš Zdechovský

20.4.2015

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ

pateikta Regioninės plėtros komitetui

Investicijos į darbo vietų kūrimą ir augimą: ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos stiprinimas Sąjungoje

(2014(2245)(INI))

Nuomonės referentė: Danuta Jazłowiecka

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Regioninės plėtros komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi kai kuriose valstybėse narėse finansų krizė turėjo poveikio sanglaudos politikai ir dėl jos dar išaugo nedarbo lygis, padidėjo skurdas, socialinė atskirtis ir skirtumai tarp Sąjungos regionų;

B.  kadangi iš naujausių 2013 m. duomenų matyti ilgalaikis kaip niekad aukštas 5,1 proc. darbo jėgos nedarbo lygis Sąjungoje; kadangi ilgalaikis nedarbas turi lemtingų padarinių atskiriems žmonėms per visą jų gyvenimą ir gali tapti struktūriniu, ypač pakraščio regionuose;

C. kadangi pastaruoju metu valstybės investicijos Sąjungoje realiai sumažėjo 15 proc. ir kadangi daugelyje regionų, ypač tuose, kur susiduriama su demografinėmis problemomis, nebuvo galimybių deramai prisidėti prie strategijos „Europa 2020“ tikslų, visų pirma pagrindinio tikslo – iki 2020 m. pasiekti 75 proc. užimtumo lygį, sumažinti 20 milijonų žmonių skurdą ir sumažinti mokyklos nebaigiančių jaunuolių skaičių;

D. kadangi didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turinčiuose regionuose nedarbo lygis paprastai yra aukštesnis, ekonomikos augimas mažesnis, o didelių investicijų trūksta, todėl Sąjungoje atsiranda struktūrinių skirtumų; kadangi šiuose regionuose užimtumo lygis yra vidutiniškai 10 proc. mažesnis už nacionalinį tikslą, palyginti tik su 3 proc. mažesniu užimtumu labiau išsivysčiusiuose regionuose;

E.  kadangi Europos struktūriniai ir investicijų fondai vis dar yra vienos iš pagrindinių Sąjungos investavimo priemonių, kurios, jei veiksmingai naudojamos, turi potencialą sumažinti skirtumus ir struktūrinį disbalansą tarp regionų, sušvelninti neigiamas tendencijas, atsiradusias dėl ekonomikos krizės, kurti kokybiškas ir tvarias darbo vietas ir skatinti tvarų ekonomikos augimą, ypač regionuose, kuriuose to labiausiai reikia; kadangi Europos socialinis fondas yra pagrindinė investavimo į žmogiškąjį kapitalą, integracijos į darbo rinką ir kovos su skurdu ir socialine atskirtimi priemonė;

F.  kadangi socialiniai ir ekonominiai valstybių narių skirtumai dar labiau padidėjo, o kalbant apie regioninės konvergencijos tikslą pastebimas priešingas reiškinys; kadangi pagrindinių ir pakraščiuose esančių valstybių nedarbo rodiklių skirtumas 2000–2013 m. padidėjo nuo 3,5 iki 10 proc.; kadangi dėl šių skirtumų didėja susiskaidymo pavojus ir kyla grėsmė Sąjungos ekonomikos stabilumui bei socialinei sanglaudai; kadangi Šeštojoje sanglaudos ataskaitoje atkreiptas dėmesys į Europos struktūrinių ir investicijų fondų vaidmenį įveikiant nelygybę, pirmiausia krizės laikotarpiu;

1.  apgailestauja, kad Sąjungos fondų darbo vietų kūrimo potencialo vis dar nepakanka, ir pažymi, kad jį reikėtų toliau stiprinti, veiksmingiau ir labiau orientuojantis į rezultatus formuojant politiką ir ją įgyvendinant; šiuo klausimu išreiškia susirūpinimą dėl vėluojančio 2014–2020 m. veiksmų programų priėmimo ir jų įgyvendinimo ir ragina Komisiją ir valstybes nares paspartinti šį procesą; ragina Komisiją ir valstybes nares palengvinti galimybes gauti finansavimą visiems naudos gavėjams, ypač MVĮ, kurios neseniai sukūrė 80 proc. naujų darbo vietų;

2.  ragina Komisiją ir valstybes nares parengti pritaikytą įvairių krypčių politiką, pagal kurią būtų skatinama kurti kokybiškas darbo vietas ilgalaikiams bedarbiams, vyresnio amžiaus bedarbiams, moterims ir kitoms prioritetinėms grupėms, kurios itin skaudžiai nukentėjo nuo krizės;

3.  apgailestauja, kad jaunų žmonių nedarbo lygis vis dar išlieka pernelyg aukštas, ypač labiausiai nuo krizės nukentėjusiose valstybėse narėse; ragina valstybes nares skubiai kuo geriau panaudoti pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą skirtas lėšas, ypač išankstiniam finansavimui numatytą 1 mlrd. eurų, kai tik jis bus suteiktas, siekiant padidinti jaunų žmonių įsidarbinimo galimybes; ragina valstybes nares naudoti turimas Sąjungos lėšas, kad būtų papildytos ir sustiprintos nacionalinės programos, skirtos skatinti sanglaudą, regionų konkurencingumą, užimtumą ir verslumą, visų pirma jaunimo; be to, šiuo klausimu ragina Europos aukštojo mokslo įstaigas dėti daugiau pastangų pritaikant savo programas prie darbo rinkos ir apskritai visuomenės poreikių ir rengiant individualaus orientavimo konsultavimo programas, kurios galėtų padėti platesniu mastu kovoti su jaunimo nedarbu;

4.  pažymi, kad mokyklos nebaigusių jaunuolių skaičius vis dar išlieka didžiulis Sąjungoje, o tai turi įtakos jaunimo nedarbo lygiui; pabrėžia, kad būtina spręsti šią problemą modernizuojant švietimo sistemas ir mokymo programas, pasinaudojant ESF pagalba;

5.  pabrėžia lyčių aspekto svarbą kuriant darbo vietas; ragina Komisiją skirti pakankamą finansavimą, kad būtų išspręsta moterų nedarbo problema; mano, kad moterys galėtų pasinaudoti technologijų pažanga, nes ji leistų dirbti lankstesniu darbo grafiku, ir ragina Komisiją investuoti į šią sritį;

6.  ragina Komisiją skirti ypatingą dėmesį mažumų grupių padėčiai visoje Sąjungoje, nes jos patiria visų pavidalų socialinę atskirtį ir todėl gali dažniau nukentėti dėl struktūrinio nedarbo; mano, kad planuojant politiką dėl socialinės sanglaudos Sąjungoje reikia atsižvelgti į mažumų integravimo problemą;

7.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į gamybos modelių pokyčius ir senėjančią visuomenę, kur kas svarbesnis vaidmuo tenka ESF ir investicijoms, skirtoms darbuotojų gebėjimams pritaikyti; yra tvirtai įsitikinęs, kad šiuo klausimu ESF turėtų papildyti nacionalinius valstybėse narėse taikomus metodus; ragina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti, kad turimi ištekliai būtų naudojami kuo veiksmingiau ir efektyviau, siekiant garantuoti darbuotojų įsidarbinimo galimybes, socialinę įtrauktį ir lyčių lygybę; kartu pabrėžia, kad pagal ESF finansuojamos mokomosios programos turėtų taip pat būti pritaikytos verslininkų ir vadovų lygmens darbuotojų poreikiams, kad būtų užtikrintas tvarus bendrovių, ypač MVĮ, kurios sukuria didžiąją dalį darbo vietų Sąjungoje, vystymasis;

8.  ragina valstybes nares ir Komisiją toliau dirbti, ypač siekiant tobulinti ir plėsti EURES platformą, kaip veiksmingą priemonę, skirtą darbuotojų judumui Europoje, ypač tarpvalstybiniam judumui, palengvinti, gerinant jų žinias apie Sąjungos darbo rinką, informuojant juos apie darbo galimybes ir padedant jiems atliekant formalumus; skatina valstybes nares plėsti ir remti EURES tinklus, ypač pripažįstant tai, kad pasienio darbuotojai pirmieji patiria su prisitaikymu ir profesinių kvalifikacijų pripažinimu susijusių problemų; pažymi, kad naudojantis šiais tinklais, apimančiais viešąsias užimtumo tarnybas, socialinius partnerius, vietos ir regionų valdžios institucijas ir kitus privačiuosius suinteresuotuosius subjektus, palengvinamas ir remiamas tarpvalstybinis judumas;

9.  pabrėžia, kad kuriant kokybiškas darbo vietas reikia vadovauti naudojantis naujomis technologijomis; mano, kad Komisija turėtų susieti nedarbo lygio mažinimą su skaitmeninės darbotvarkės ir programos „Horizontas 2020“ priemonėmis;

10. pabrėžia, kad Sąjunga turėtų investuoti į įmones ir remti jų steigimą, ypatingą dėmesį skirdama MVĮ ir labai mažoms įmonėms, kurios sudaro 99 proc. visų Sąjungos įmonių ir neseniai sukūrė 80 proc. naujų darbo vietų, sudarydama joms geresnes sąlygas gauti finansavimą, mažindama administracinę naštą, supaprastindama teisės aktus, susijusius su programa REFIT, ir užtikrinant įmonėms, taip pat ir naujai įsteigtoms, palankią aplinką ir tinkamą reglamentavimo sistemą; pabrėžia, kad dėl šių priemonių neturėtų nukentėti darbo ir socialinės teisės ES; taigi teigiamai vertina ketinimą įsteigti naują Europos strateginių investicijų fondą kaip papildomą sanglaudos politikos priemonę, turinčią potencialą papildomai sukurti 1,3 mln. darbo vietų per tris metus;

11. pabrėžia, kad sanglaudos politika turėtų būti naudojama pažangiam ir tvariam augimui tuose regionuose, kuriuose to reikia labiausiai, skatinti įvairiais būdais ir finansinėmis priemonėmis remiant labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių steigimąsi ir plėtojimą;

12. ragina valstybes nares, siekiant socialinės ir ekonominės konvergencijos, užtikrinti, kad ir atokūs bei maži regionai turėtų reikiamų pajėgumų, pvz., žmogiškųjų išteklių, esamoms lėšoms panaudoti;

13. ragina valstybes nares, atsižvelgiant į neigiamą senėjančios visuomenės ir demografinių sunkumų poveikį darbo rinkoms, kurti projektus, kuriais būtų sprendžiama gyventojų skaičiaus mažėjimo problema ir remiamas darbuotojų judumas;

14. ragina Komisiją užtikrinti, kad investicijos būtų orientuojamos į ekonomiškai silpnesnius regionus, kuriuose yra didelis nedarbas, ir į tokiuose regionuose veikiančias MVĮ, nes jos turi nedaug galimybių gauti finansavimą, siekiant užtikrinti, kad šios pastangos darytų didžiausią poveikį tose srityse, kuriose jų reikia labiausiai, o renkantis būtų tinkamai atsižvelgiama į ekonomines investicijų ypatybes; pritaria Komisijos nuomonei, kad augančiuose, pvz., skaitmeninės ekonomikos, žaliuosiuose ir sveikatos priežiūros sektoriuose, reikia kvalifikuotos darbo jėgos;

15. primena, kad darbo užmokesčio derinimas su našumu svarbus ne tik socialinei sanglaudai užtikrinti, bet ir siekiant išlaikyti stiprią ekonomiką bei našią darbo jėgą;

16. pabrėžia teritorinės sanglaudos vaidmenį ir šiuo atžvilgiu pabrėžia investicijų į tarpvalstybinę infrastruktūrą, pvz., vidaus vandenų kelius, svarbą ir jų vaidmens pripažinimą skatinant regionų socialinį ir ekonominį vystymąsi;

17. mano, kad mažinant vidaus konkurencingumo skirtumus ir struktūrinį disbalansą regionuose, kuriuose to labiausiai reikia, sanglaudos politikos priemonėms tenka pagrindinis vaidmuo; ragina Komisiją apsvarstyti išankstinio finansavimo galimybę, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas atitinkamoms valstybėms narėms per 2014–2020 m. laikotarpį visapusiškai naudotis lėšomis, tačiau visada užtikrinant, kad būtų laikomasi biudžetinės atskaitomybės principo;

18. mano, kad biudžetinė drausmė yra labai svarbi siekiant pažangaus ir tvaraus ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo; ragina iš naujo sutelkti dėmesį į geresnį išlaidų valdymą ir kovą su sukčiavimu;

19. pabrėžia, kad teritorinis augimo ir darbo vietų kūrimo politikos poveikis skiriasi priklausomai nuo konkrečios kiekvieno regiono padėties ir kad nuo krizės pradžios regioniniai skirtumai didėjo; pabrėžia, kad, siekiant skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą ir sykiu išsaugoti teritorinę sanglaudą, konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose reikėtų atsižvelgti į teritorinius valstybių narių skirtumus.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

16.4.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

39

13

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Laura Agea, Guillaume Balas, Tiziana Beghin, Brando Benifei, Mara Bizzotto, Vilija Blinkevičiūtė, Enrique Calvet Chambon, David Casa, Ole Christensen, Martina Dlabajová, Lampros Fountoulis, Elena Gentile, Arne Gericke, Danuta Jazłowiecka, Rina Ronja Kari, Jan Keller, Ádám Kósa, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Jean Lambert, Jérôme Lavrilleux, Patrick Le Hyaric, Jeroen Lenaers, Verónica Lope Fontagné, Javi López, Thomas Mann, Dominique Martin, Anthea McIntyre, Joëlle Mélin, Elisabeth Morin-Chartier, Georgi Pirinski, Marek Plura, Terry Reintke, Maria João Rodrigues, Claude Rolin, Anne Sander, Sven Schulze, Siôn Simon, Jutta Steinruck, Romana Tomc, Ulrike Trebesius, Ulla Tørnæs, Marita Ulvskog, Renate Weber, Tatjana Ždanoka, Jana Žitňanská, Inês Cristina Zuber

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Amjad Bashir, Elmar Brok, Tania González Peñas, Eva Kaili, Neoklis Sylikiotis, Ivo Vajgl

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Maria Grapini, Ivan Jakovčić

25.3.2015

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ

pateikta Regioninės plėtros komitetui

dėl investicijų į darbo vietų kūrimą ir augimą: ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos stiprinimas Sąjungoje

(2014/2245(INI))

Nuomonės referentas: Neoklis Sylikiotis

PASIŪLYMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Regioninės plėtros komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad kilus ekonominei krizei susidurta su ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos iššūkiais ES, nulėmusiais dar didesnius skirtumus tarp valstybių narių regionų; primena, kad nuo krizės pradžios ES gamybos sektoriuje prarasta per 3,8 mln. darbo vietų(20); pabrėžia, kad būtina stiprinti ES sanglaudos politiką aiškiai nustatant prioritetus ir atkreipiant ypatingą dėmesį į būtinybę mažinti regionų skirtumus bei pasiekti ES masto tikslus, susijusius su augimu ir darbo vietų kūrimu;

2.  atkreipia dėmesį į tai, jog būtina dėti didžiules pastangas, kad ES atgautų jėgas ir iki 2020 m. pasiektų 20 proc. reindustrializacijos tikslą; ragina sustiprinti ir atnaujinti Sąjungos pramonės struktūrą siekiant skatinti konkurencingumą, augimą ir darbo vietų kūrimą; pabrėžia, kad norint tai pasiekti būtinos investicijos skaitmeninei, energetikos ir transporto infrastruktūrai, taip pat – žvelgiant iš ilgesnio laikotarpio perspektyvos, tačiau ne mažiau skubiai – švietimui, moksliniams tyrimams ir darbuotojų įgūdžiams stiprinti;

3.  pripažįsta, kad investicijos į sanglaudos politiką padėjo sušvelninti neigiamą ekonomikos ir finansų krizės poveikį ir sudarė didelę investicijų biudžeto dalį kai kuriose Europos šalyse; pripažįsta Komisijos pastangas siekiant nukreipti sanglaudos politikos investicijas į sritis, kurios per krizę nukentėjo labiausiai;

4.  pabrėžia, kad Europos Sąjungos sutartyje nustatytas tikslas skatinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą bei valstybių narių solidarumą (ES sutarties 3 straipsnis);

5.  pabrėžia, kad įgyvendinant sanglaudos politiką turėtų būti visapusiškai atsižvelgiama į strategijoje „Europa 2020“ nustatytus tikslus; pažymi, kad sanglaudos politikos investicijos turėtų būti skirtos augimui, inovacijoms didinti, MVĮ, skaitmeninei ekonomikai ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų bioekonomikai; atkreipia dėmesį į tai, kad būtent investuojant šiuose sektoriuose galima ne tik užtikrinti esamas darbo vietas, bet ir paskatinti augimą bei dar didesnį darbo vietų kūrimą;

6.  pabrėžia, kad pagrindinį vaidmenį Europos ekonomikoje atlieka pramonės sektorius ir ypač gamyba: šis sektorius užtikrina 80 proc. eksporto ir 80 proc. tyrimams reikalingų išlaidų; pažymi, kad vien įgyvendinant ES regioninę politiką 2007–2012 m. sukurta maždaug 594 000 naujų darbo vietų(21);

7.  rekomenduoja modernizuoti sanglaudos politiką; įgyvendinant sanglaudos politiką rekomenduoja pagrindinį vaidmenį skirti pramonės ir objektų atnaujinimui bei inovacijų rėmimui, siekiant stiprinti užimtumą visoje Sąjungoje;

8.  pabrėžia, kad svarbu supaprastinti sanglaudos politikos programų valdymą ir procedūras; pabrėžia, kad administracinė našta, su kuria susiduriama dėl skirtingų valdymo ir stebėsenos procedūrų, turi proporcingai atitikti finansavimo, gaunamo pagal sanglaudos politikos programas, apimtį;

9.  pabrėžia, kad MVĮ sudaro 99 proc. ES įmonių struktūros ir Sąjungoje sukuria 80 proc. darbo vietų;

10. mano, kad būtina dėti dar didesnes pastangas siekiant stiprinti pramonės sektorių ne vienoje valstybėje narėje, palengvinti gamintojams prieigą prie investicijų ir kredito bei kovoti su nedarbu; pabrėžia, kad, norint užtikrinti ekonomikos augimą, būtina vadovautis požiūriu, pagrįstu konkrečiais regionų pranašumais;

11. mano, kad visi pagal sanglaudos politiką numatyti nauji projektai ir investicijos pritaikyti maksimaliems rezultatams ir poveikiui užtikrinti, ir pagarbiai vertina naują veiklos rezultatų sistemą, skirtą pažangiam, tvariam ir įtraukiam augimui skatinti; taip pat pabrėžia, kad įgyvendinant ES lėšomis skatinamus projektus ir investicijas turėtų būti siekiama kurti naujas darbo vietas; todėl pabrėžia, jog valstybės narės, šiuo finansavimo laikotarpiu įgyvendindamos savo veiklos programas, turėtų siekti kurti kokybiškas ir tvarias darbo vietas, kad būtų imamasi kovos su dideliu jaunimo nedarbu priemonių, o regionai galėtų vystyti sveiką ir tvarią ekonomiką; primena, kad įgyvendinant investicijas ir projektus turėtų būti atsižvelgiama į aplinkos apsaugą, ypač siekiant skatinti atsinaujinančiuosius energijos išteklius, taip pat efektyvaus energijos vartojimo priemones; primena, jog numatoma, kad iki 2020 m. pasaulinė ekologiškų produktų ir paslaugų rinka išaugs kone dvigubai, o jos apyvarta sieks apie 2 trln. EUR per metus;

12. palankiai vertina pasiūlymą dėl kapitalo rinkų sąjungos ir mano, kad tai svarbi priemonė, kuri papildys Investicijų planą Europai ir leis MVĮ lengviau gauti kreditą: tai bus pasiekta sukuriant ir vystant alternatyvius finansavimo šaltinius, pakeisiančius banko paskolas, įskaitant tai, kad bus tobulinamas pradinis viešas akcijų platinimas;

13. ragina sparčiai įgyvendinti kapitalo rinkų sąjungą ir ja naudotis siekiant paremti pramonės atstovų vadovaujamą darbą, t. y. sukurti Europos neviešo platinimo rinkas ir padėti įsisavinti ilgalaikių investicijų fondų lėšas; mano, kad sėkmingai sukūrus kapitalo rinkų sąjungą sumažėtų ES finansų rinkų susiskaidymas, taigi būtų galima sumažinti finansavimo kainą;

14. pabrėžia, kad investuojant didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas sritims, kuriose gali būti užtikrintas didinamasis poveikis darbo vietų kūrimui ir augimui, pvz., inovacijoms ar švietimui;

15. pabrėžia, kad svarbus regioninis finansavimas MVĮ, kurios yra regionų varomoji jėga kuriant darbo vietas, užtikrinant pažangų augimą ir perėjimą prie skaitmeninės ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos;

16. pabrėžia sanglaudos politikos finansavimo svarbą pereinant prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir siekiant CO2 kiekio mažinimo, efektyvaus energijos vartojimo ir perėjimo prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių tikslų, nustatytų 2020 m. ir 2030 m.;

17. pažymi, kad, rengiant ES lėšomis finansuojamų projektų ataskaitas, paprastai daugiausia dėmesio skiriama pačioms išlaidoms ir jų suderinamumui su administracinėmis taisyklėmis, o ne pasiektiems apčiuopiamiems rezultatams, taigi nepakankamai sužinoma apie ES subsidijų veiksmingumą; šiuo požiūriu pabrėžia, jog svarbu sistemingai rinkti informaciją apie ES lėšų poveikį, kad būtų galima nustatyti priemones, kuriomis būtų veiksmingiausiai skatinamas ES regionų ekonominis vystymasis;

18. ragina valstybes nares, taip pat vietos ir regionines valdžios institucijas labiau koordinuoti viešas investicijas, taip pat ragina užtikrinti stabilesnę ekonominę ir reglamentavimo aplinką ES, kad ji taptų patrauklesnė privatiems investuotojams – priešingu atveju nebus įmanoma pasiekti tikslo, pagal kurį numatyta, kad iki 2020 m. pramonės indėlis į BVP padidės net 20 proc.; pabrėžia, jog svarbu, kad ES investicijos pirmiausia būtų telkiamos novatoriškuose sektoriuose ir teminiams prioritetams įgyvendinti, pvz., tyrimams ir inovacijoms užtikrinti, MVĮ ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikai paremti, siekiant kuo didesnio investicijų poveikio tvariam ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui; tvirtai pritaria požiūriui į mokslinius tyrimus ir inovacijas, kurio tikslas – mažinti inovacijų atotrūkį Sąjungos viduje sudarant sąlygas mažiau pažengusiems regionams pritaikyti, stiprinti ir derinti pirmaujančiuose regionuose sukurtus inovacijų sprendimus; taip pat ragina dar konkrečiau paaiškinti ir greitai įgyvendinti pažangiosios specializacijos sąvoką, kuria vadovaujantis galima paskatinti tvarų ES regionų augimą;

19. ragina parengti visapusišką pramonės strategiją, pagal kurią būtų atsižvelgta į vietoves, paveiktas gyventojų skaičiaus mažėjimo ir senėjimo procesų; mano, kad pagrindiniai jos tikslai turėtų būti kova su nedarbu, konkurencijos užtikrinimas, tvarus vystymasis ir augimas bei didesnis darbo vietų kūrimas;

20. pabrėžia, kad, siekiant sudaryti galimybes vykdyti novatorišką ir produktyvią mokslinių tyrimų veiklą, būtina dar labiau didinti moksliniams tyrimams ir plėtrai skiriamą finansavimą; todėl ragina labiau derinti esamas finansavimo priemones, t. y. Europos struktūrinių ir investicijų fondų ir pagal programą „Horizontas 2020“ numatytą finansavimą, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1303/2013;

21. ragina valstybes nares sparčiau įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą, nes kilus krizei neproporcingai daug jaunų žmonių savo karjeros pradžioje negalėjo rasti darbo, o jaunimo nedarbas pusėje regionų pasiekė susirūpinimą keliantį lygį;

22. kad pagerėtų užimtumo padėtis, ragina tinkamai atsižvelgti į MVĮ reikmes rengiant teisės aktus ir reglamentus bei sudaryti galimybes lengviau gauti kreditą darbo vietas kuriančioms įmonėms neatsižvelgiant į tai, kokio jos dydžio;

23. kad pagerėtų padėtis, susijusi su inovacijomis, žinių ir idėjų mainais, taip pat Europos įmonių konkurencingumu ir novatoriškumu, ragina baigti kurti skaitmeninę vidaus rinką.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

24.3.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

47

7

9

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Bendt Bendtsen, Reinhard Bütikofer, Pilar del Castillo Vera, Christian Ehler, Fredrick Federley, Ashley Fox, Adam Gierek, Juan Carlos Girauta Vidal, Theresa Griffin, Marek Józef Gróbarczyk, András Gyürk, Roger Helmer, Dawid Bohdan Jackiewicz, Eva Kaili, Barbara Kappel, Krišjānis Kariņš, Seán Kelly, Jeppe Kofod, Miapetra Kumpula-Natri, Janusz Lewandowski, Ernest Maragall, Edouard Martin, Nadine Morano, Dan Nica, Angelika Niebler, Miroslav Poche, Miloslav Ransdorf, Michel Reimon, Herbert Reul, Paul Rübig, Algirdas Saudargas, Jean-Luc Schaffhauser, Neoklis Sylikiotis, Dario Tamburrano, Evžen Tošenovský, Claude Turmes, Miguel Urbán Crespo, Vladimir Urutchev, Adina-Ioana Vălean, Kathleen Van Brempt, Henna Virkkunen, Martina Werner, Hermann Winkler, Flavio Zanonato, Carlos Zorrinho

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Pervenche Berès, Simona Bonafè, Cornelia Ernst, Yannick Jadot, Werner Langen, Morten Messerschmidt, Clare Moody, Dominique Riquet, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández, Anne Sander, Maria Spyraki, Paul Tang, Pavel Telička, Anneleen Van Bossuyt, Cora van Nieuwenhuizen

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Isabella Adinolfi, Ignazio Corrao, Antanas Guoga

26.3.2015

Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ

pateikta Regioninės plėtros komitetui

Investicijos į darbo vietų kūrimą ir augimą: ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos Sąjungoje skatinimas

(2014/2245(INI))

Nuomonės referentė: Silvia Costa

PASIŪLYMAI

Kultūros ir švietimo komitetas ragina atsakingą Regioninės plėtros komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  primena, jog, norint veiksmingai prisidėti prie kovos su dideliu jaunimo nedarbu, ES sanglaudos politika turi būti visiškai suderinta su strategiją „Europa 2020“, pirmiausia su pagrindiniais švietimo tikslais – užtikrinti, kad mokyklos nebaigimo rodiklis būtų mažesnis nei 10 proc. ir padidinti jaunuolių, turinčių trečiojo lygio laipsnį, diplomą ar lygiavertę profesinio mokymo kvalifikaciją, skaičių bent iki 40 proc., taip pat atitikti standartą, pagal kurį mokymosi visą gyvenimą veikloje dalyvaujančių suaugusių asmenų skaičius vidutiniškai siektų bent 15 proc. ir ne mažiau kaip 95 proc. vaikų dalyvautų ikimokyklinio ugdymo veikloje, taip patvirtinant gebėjimus ir pripažįstant įgytą patirtį;

2.  pažymi, kad, siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, ypač susijusių su švietimu ir mokyklos nebaigiančių asmenų skaičiaus mažinimu, reikia suteikti geresnes galimybes naudotis švietimo infrastruktūra ir gerinti socialinių ir kultūrinių paslaugų, teikiamų ES regionuose, ypač tuose, kuriuose vyrauja ekonomikos sąstingis, kokybę; primena švietimo svarbą siekiant didesnės socialinės ir regioninės sanglaudos, sustiprinant demokratinę sąmonę ir siekiant aktyvesnio jaunimo dalyvavimo;

3.  pabrėžia, kad 12 proc. 18–24 metų amžiaus gyventojų yra mokyklos nebaigę asmenys ir ragina ES nustatyti svarbiausius veiksnius, dėl kurių nebaigiama mokykla, ir stebėti šio reiškinio ypatumus nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis, kad būtų galima nustatyti tikslinę ir veiksmingą įrodymais grindžiamą politiką. mano, kad politika, kuria siekiama sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių, turi apimti įvairius veiksnius, įskaitant švietimo ir socialines problemas, dėl kurių toks reiškinys gali atsirasti;

4.  pažymi, kad jei švietimo įstaigos ir darbo rinkos dalyviai veiksmingai nebendradarbiaus, bus neįmanoma sumažinti jaunų absolventų didelio nedarbo problemos masto Europos Sąjungoje; ypač pabrėžia, kad perduodant darbo rinkoje reikalingas žinias ir ugdant įgūdžius jaunimo užimtumas buvo padidintas, o socialiniai skirtumai sumažinti;

5.  apgailestauja, kad šiuo metu švietimui skirtas nepakankamas finansavimas ir pabrėžia poreikį daugiau investuoti į švietimo sistemų modernizavimą profesinio mokymo ir formaliojo švietimo bei savišvietos srityse; primena, kad tai taikoma ir mokyklų pastatų remontui, ir naujų technologijų švietimui bei moksliniams tyrimams tiekimui (prieiga prie mokslinių tyrimų duomenų bazių, IT mokymai, e. mokymasis);

6.  taip pat pabrėžia, kad reikia stiprinti švietimo, tyrimų ir verslo sąsajas regionų, vietos, nacionaliniu ir viršnacionaliniu lygmenimis; taip pat ragina valstybes nares kuo greičiau imtis veiksmų įgyvendinti su švietimu susijusias Europos semestro ir kitas Komisijos valstybėms narėms skirtas rekomendacijas;

7.  pabrėžia mokymosi visą gyvenimą ir geresnių darbo sąlygų svarbą mokslininkams ir dėstytojams siekiant pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotus mokytojus kaip svarbiausius veiksnius, užtikrinančius ekonomikos augimą; primena, kad jaunimui būtina mokytis skaitmeninio raštingumo ir kad svarbu rengti šios srities mokytojus, nes šie gebėjimai tampa vis svarbesni Europos darbo rinkoje;

8.  pabrėžia, kad darbo rinkos reikmės sparčiai keičiasi ir jaunimas susiduria su vis daugiau sunkumų pereidami nuo mokymosi prie darbo, todėl paprastai jiems labiau gresia nedarbas; pakartoja, kad svarbu investuoti į žmogiškąjį kapitalą ir žmones, visų pirma į Europos jaunimą, siekiant didinti jų užimtumą ir gerinti galimybes įgyti profesines kvalifikacijas; ragina pagerinti dabartinę ES įgūdžių panoramą, kuri padeda nustatyti reikiamas darbo vietas ir įgūdžius ir atitinkamai pertvarkyti valstybių narių švietimo ir mokymo sistemas, kad žmonėms būtų suteikti tinkamam darbui skirti tinkami įgūdžiai;

9.  pabrėžia būtinybę skatinti švietimo pasaulio ir užimtumo politikos atstovų partnerystę įtraukiant visas suinteresuotąsias šalis, įskaitant socialinius partnerius, sprendimus priimančius asmenis, mokymo paslaugų teikėjus ir darbdavius;

10. teigiamai vertina Jaunimo užimtumo iniciatyvą, kuri sukurta siekiant sustiprinti Jaunimo garantijų iniciatyvą visų pirma regionuose, kuriuose jaunimo nedarbas didesnis nei 25 proc., ir nurodo, kad ši iniciatyva yra veiksminga jaunimo nedarbo mažinimo priemonė ir pagrindinė struktūrinė reforma vidutinės ir ilgesnės trukmės laikotarpiu; ragina valstybes nares kurti tvirtą bendradarbiavimą su suinteresuotosiomis šalimis, visų pirma darbdaviais ir MVĮ, įgyvendinant iniciatyvą bei šiuo tikslu kuriant infrastruktūrą visapusiškai naudotis Europos socialiniu fondu, Jaunimo užimtumo iniciatyva ir kitais struktūriniais fondais;

11. ragina Komisiją padėti užtikrinti, kad Jaunimo garantijų iniciatyva būtų veiksmingai įgyvendinama keičiantis gerosios patirties pavyzdžiais; primena, kad numatytas Jaunimo užimtumo iniciatyvos Jaunimo garantijų iniciatyvos finansavimas baigsis 2015 m. gruodžio 31 d.; ragina Komisiją imtis reikiamų veiksmų, kad būtų galima tęsti minėtą programą;

12. pabrėžia, kad reikia ugdyti verslumo įgūdžius pagal Jaunimo garantijų iniciatyvą; vis dėlto mano, kad reikia iš anksto imtis aktyvių veiksmų ir daugeliu atvejų įgyvendinti reformas, pvz., gerinti profesinio rengimo ir mokymo sistemas, o keičiantis geriausia patirtimi, susijusia su dualine mokymo sistema, būtų galima prisidėti prie struktūrinių darbo rinkos pokyčių ir didinti užimtumą;

13. palankiai vertina naujo Europos strateginių investicijų fondo sukūrimą; tikisi, kad švietimas ir mokymas bus laikomi strateginėmis investicijomis, todėl taps vienu iš veiklos prioritetų;

14. primygtinai ragina Komisiją pripažinti visapusišką kultūros potencialą padedant tvariai vystyti ekonomiką ir didinti regionų konkurencingumą gerinant socialinę sanglaudą; atkreipia ypatingą dėmesį į vaidmenį, kurį kultūros ir kūrybos sektoriai bei kultūros paveldo skaitmeninimas atlieka kaip strateginiai ES ekonomikos gaivinimo ir augimo bei regioninės plėtros varikliai, nes jie šiuo metu tiesiogiai arba netiesiogiai valdo daugiau kaip 7 mln. darbo vietų;

15. taip pat pabrėžia kultūros sektoriaus svarbą kovojant su jaunimo nedarbu, nes jis ypač patrauklus jaunimui ir siūlo jam dideles įdarbinimo galimybes; primena kultūros vaidmenį kuriant daugiau ir geresnių darbo vietų pasitelkiant švietimą, įgūdžių ugdymą, mokymą ir savišvietą; siekia, kad sanglaudos politikos priemonėmis būtų gerinamos darbo vietos ir didinamas jų skaičius kultūros ir kūrybos sektoriuose;

16. ragina Komisiją įvertinti, kiek Europos regioninės plėtros fondo ir Europos socialinio fondo lėšų valstybėse narėse panaudojama remiant kultūrinę veikla, visų pirma skatinant kūrybos sektorių; prašo Komisiją Europos Parlamentui pateikti ataskaitą, kurioje būtų apibendrinti šio vertinimo rezultatai; prašo ją pateikti ne vėliau kaip kartu su „Kūrybiška Europa“ laikotarpio vidurio vertinimo ataskaita, taigi iki 2017 m. gruodžio 31 d.;

17. primena, kad kultūra ir apčiuopiamas bei neapčiuopiamas kultūros paveldas yra esminiai tvaraus miesto ir kaimo vietovių atgaivinimo ir miestų bei regionų patrauklumo, taip pat kultūros turizmo ir kūrybingų VMĮ skatinamo ekonominio vystymosi elementai; ragina sukurti regionų kultūros pagrindą, kuriuo remdamiesi miesteliai, miestai ir regionai galėtų bendradarbiauti siekdami išaukštinti savo kultūros paveldą, jį išsaugoti ir paversti ekonominiu pranašumu;

18. ragina Komisiją įsipareigoti imtis visų būtinų priemonių, kad būtų veiksmingai apsaugotas materialūs ir nematerialūs Europos kultūros paveldo objektai kaip pagrindinis veiksnys siekiant skatinti kultūros, taip pat socialinį ir ekonominį vystymąsi, kuris pagrįstas Europos tapatybe ir Europos šalių, regionų ir miestų savitumu ir kuris taip pat šiuos reiškinius skatina; ragina ES miestus ir regionus šiuo tikslu naudotis sanglaudos politikos priemonėmis.

19. mano, kad Komisijos nustatyta 5 mln. (arba 10 mln., jeigu kalbama apie vietoves, įtrauktas į UNIESCO sąrašą) bendros projektų vertės faktinė riba yra per griežta ir dėl to gali sumažėti parama kultūros paveldui, nes nėra numatytas dokumentavimo ir valdymo išlaidų bei neįtraukiamų išlaidų (pvz., PVM) atskaitymas ir kad taip sumažinamos viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerysčių galimybės ir investicijos į kultūrą, kuri yra itin svarbi ES socialiniam bei ekonominiam vystymuisi;

20. pabrėžia, kad tam teisinio pagrindo ES teisėje nėra ir prašo Komisijos atsižvelgiant į tai persvarstyti sprendimą ir pateikti temines gaires, kuriose būtų išaiškintas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (ERPF) 3e straipsnis dėl investicijų į vidaus potencialo plėtojimą pasitelkiant kapitalo investicijas į įrangą ir nedidelius infrastruktūros objektus, taip pat į nedidelius kultūros ir tvaraus turizmo infrastruktūros objektus;

21. ragina valstybes nares didesnę savo biudžeto ir regioninės plėtros lėšų dalį skirti kultūrai ir kultūros paveldui siekiant padaryti regionus patrauklius, skatinti jų veiksmingą ir visapusišką plėtrą ir panaudoti jų potencialą;

22. pabrėžia supaprastinimo svarbą ir rekomenduoja Komisijai ir valstybėms narėms toliau dėti pastangas supaprastinti sanglaudos politikos įgyvendinimą, kad ši politika būtų dar labiau orientuota į rezultatus ir kad administracinė našta būtų mažinama visais lygmenimis; pabrėžia platformų svarbą dalijantis gerąja patirtimi įvairiose įgyvendinimo srityse.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

24.3.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

23

3

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Isabella Adinolfi, Dominique Bilde, Andrea Bocskor, Silvia Costa, Mircea Diaconu, Damian Drăghici, Angel Dzhambazki, Jill Evans, Emmanouil Glezos, Giorgos Grammatikakis, Petra Kammerevert, Andrew Lewer, Svetoslav Hristov Malinov, Fernando Maura Barandiarán, Luigi Morgano, Momchil Nekov, Michaela Šojdrová, Helga Trüpel, Sabine Verheyen, Julie Ward, Bogdan Brunon Wenta, Theodoros Zagorakis, Bogdan Andrzej Zdrojewski, Milan Zver, Krystyna Łybacka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Sylvie Guillaume, György Hölvényi, Dietmar Köster, Ilhan Kyuchyuk, Ernest Maragall, Emma McClarkin, Martina Michels

1.4.2015

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas NUOMONĖ

pateikta Regioninės plėtros komitetui

Investicijos į darbo vietų kūrimą ir augimą: ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos Sąjungoje skatinimas

(2014/2245(INI))

Nuomonės referentė: Julie Girling

PASIŪLYMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Regioninės plėtros komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi istoriškai nedarbas moteris veikia labiau negu vyrus, nors šiandien moterys sudaro 59 proc. naujųjų absolventų(22), o tai irgi nesuderinama su mažu atsakingas pareigas einančių moterų skaičiumi; kadangi per pastaruosius penkerius metus šiek tiek – nuo 60 iki 63 proc. – padidėjęs moterų nedarbas visoje ES siekia 10 proc. ir šis rodiklis stipriai skiriasi regionuose (nors šie skirtumai gerokai sumažėjo)(23); kadangi net įsidarbinusių moterų profesinės kvalifikacijos ir darbo užmokesčio bei pensijų įmokų dydis nėra proporcingas jų įgytiems laipsniams;

B.  kadangi tik 29 proc. moterų yra įgijusios laipsnį informacinių ir ryšių technologijų (IRT) srityje ir tik 4 proc. tiesiogiai dirba IRT sektoriuje(24); kadangi, Komisijos duomenimis, tretinio išsilavinimo siekia daugiau moterų negu vyrų; kadangi nežiūrint į tai vis dar nepakankamai moterų studijuoja mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos dalykus – dėl to ribojamos jų ekonominės galimybės – nors nesama mokslinių įrodymų, kad vyrai mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos dalykams būtų gabesni negu moterys;

C. kadangi mažo darbo užmokesčio problema pirmiausia paveikia moteris (2010 m. tokių moterų buvo 21,2 proc., o vyrų – 13,3 proc.), ypač menkai išsilavinusias darbuotojas ir pagal terminuotąją darbo sutartį dirbančias moteris(25);

D. kadangi vyrų ir moterų pensijų skirtumas rodo, kad visoje ES moterų pensijos vidutiniškai 39 proc. mažesnės palyginti su vyrų;

E.  kadangi moterys patiria didesnę skurdo ir socialinės atskirties riziką negu vyrai, ypač joms perkopus 60 metų amžiaus ribą (2010 m. ją patyrė 22,2 proc. moterų ir 17,3 proc. vyrų)(26);

F.  kadangi lyčių lygybė – svarbi ekonominio vystymosi ir socialinės sanglaudos skatinimo priemonė;

G. kadangi sanglaudos politika – pagrindinis būdas kovos su nedarbu ir socialine atskirtimi priemonėms įgyvendinti ir jos pagrindas yra investicijos į švietimą ir švietimo pajėgumų didinimas;

H. kadangi bėgant laikui kaimo vietovėse ryškėjo įvairios ekonominės ir socialinės problemos, pvz., prastai išvystyta verslumo kultūra, menkas suaugusiųjų dalyvavimas mokymosi visą gyvenimą programose ir mokymuose, tolesnių mokymų nebuvimas kaimo vietovėse ir didelė procentinė žmonių, užsiimančių natūriniu ūkininkavimu, dalis;

I.   kadangi moterų užimtumo rodiklis tebėra žemas palyginti su strategijoje „Europa 2020“ nustatytais tikslais (jis 11,5 proc. žemesnis nei nustatytas 75 proc. tikslas)(27);

J.   kadangi, remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) prognozėmis, užtikrinus vienodą moterų ir vyrų aktyvumą darbo rinkoje BVP vienam gyventojui iki 2030 m. padidėtų 12,4 proc.;

K. kadangi per mažai moterų eina vadovaujamas pareigas ir tik 30 proc. naujų startuolių Europoje yra įkūrusios moterys(28);

L.  kadangi per du trečdalius europiečių gyvena miestuose, kurie yra produktyvūs naujoviški centrai, tačiau tuo pat metu juose didėja socialiai atskirtų asmenų koncentracija ir todėl jie itin svarbūs norint spręsti socialinės atskirties problemą;

M. kadangi buvimas vieniša motina arba vienišu tėvu tebėra kliūtis įsitvirtinti darbo rinkoje;

N. kadangi lygios vyrų ir moterų galimybės ir lytimi pagrįstos integracijos principas aiškiai įtvirtinti struktūrinių fondų reglamentuose kaip universalieji programavimo ir politikos taikymo aspektai;

O. kadangi šeimos įmonėse moterims siūlomas didesnis atlyginimas negu mažosiose ir vidutinėse įmonėse (MVĮ), taip pat galimybė joms dirbti sektoriuose, kuriose dominuoja vyrai; kadangi tikimybė, kad šeimos įmonėse dirbančios moterys užims vadovaujamas pareigas, didesnė; kadangi ES ir valstybės narės turėtų būti raginamos skatinti šio pobūdžio veiklą, taip pat labiau skatinti moteris įsitraukti į šeimos įmonės veiklą;

P.  kadangi lygybės rėmimas yra ne tik teisingumo ir pagrindinių teisių, bet ir konkurencingumo klausimas, nes eikvojamas visų moterų, kurias neigiamai veikia profesinė marginalizacija, talentas, o tokia padėtis nesuderinama su pastangomis remti žinių ekonomiką;

1.  apgailestauja, kad valstybės narės neįdėjo daugiau pastangų siekdamos išspręsti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo klausimą; reiškia susirūpinimą dėl to, kad moterys ES, dirbdamos tokios pat vertės darbą, kaip ir vyrai, uždirba vidutiniškai 16 proc. mažiau ir 59 dienas per metus dirba neatlygintinai – dėl to jos atsiduria ekonomiškai nepalankioje padėtyje ir kartais tampa priklausomomis nuo savo partnerių; pabrėžia, kad svarbios priemonės, reikalingos vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo, dėl kurio vyrų ir moterų pensijos ES skiriasi 39 proc., problemai spręsti; atkreipia dėmesį į tai, kad devyniose valstybėse narėse per pastaruosius penkerius metus šis skirtumas padidėjo; pažymi, kad, remiantis Europos pridėtinės vertės vertinimu, vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą sumažinus 1 proc., ekonomikos augimas padidėtų maždaug 0,1 proc.; pažymi, kad suteikiant galimybes moterims eiti atsakingas pareigas gali didėti organizacijų konkurencingumas; ragina valstybes nares gerinti ir atnaujinti savo statistiką vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo srityje;

2.  ragina Komisiją reikalauti atlyginimų, susijusių su jos kuriamomis arba pagal sanglaudos politiką finansuojamomis darbo vietomis, skaidrumo ir taip užkirsti kelią bet kokiai nepagrįstai nelygybei darbo užmokesčio srityje;

3.  mano, kad Sąjunga visais Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų veiklos įgyvendinimo etapais turėtų siekti panaikinti nelygybę ir skatinti lyčių lygybę bei integruoti lyčių perspektyvą, taip pat kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos;

4.  ragina pripažinti, kad susiduriama su įvairių tipų diskriminacija, ir spręsti šią problemą, t. y. dėmesį skirti ne tik nelygybei dėl lyties, bet ir nelygybei dėl religijos ar asmeninių įsitikinimų, socialinės kilmės, seksualinės orientacijos, amžiaus, etninės kilmės ir negalios, siekiant sukurti tinkamą ir veiksmingą socialinės įtraukties politiką;

5.  pažymi, kad dėl ekonominės krizės pažanga, susijusi su lygybės užtikrinimu, daugelyje sričių ėmė strigti; pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad ekonomine krize nebūtų naudojamasi kaip argumentu įsisenėjusiai lyčių nelygybei pateisinti ir kad darbas lygybės srityje tęstųsi ir tokios krizės metu;

6.  ragina valstybes nares pakeisti šią dinamiką atveriant kelią aktyvaus lygybės skatinimo politikai, taip pat numatant programas ir biudžetą, kurių tikslas būtų BVP vienam gyventojui didinimas taikant šias priemones; 

7.  ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai naudotis Europos struktūriniais fondais kaip priemonėmis lyčių lygybei stiprinti: prašyti valstybių narių ir Komisijos atlikti analizę lyčių srityje ir stengtis sudaryti biudžetą atsižvelgiant į lyčių aspektą, kad finansiniai ištekliai būtų vienodai paskirstomi abiejų lyčių atžvilgiu;

8.  ragina Komisiją į Eurostato informaciją įtraukti kiekvienos valstybės narės statistinius rodiklius, kad lygybės įtaka ekonomikos pažangai būtų vertinama atsižvelgiant tiek į faktinį moterų dalyvavimą darbo rinkoje, tiek į jų skyrimo atsakingoms ir aukštesniosioms vadovaujamoms pareigas mastą;

9.  pripažįsta, kad MVĮ labai prisideda prie Europos ekonomikos skatinimo, ypač kurdamos darbo vietas; yra nusivylęs tuo, kad MVĮ vadovauja kur kas mažiau moterų negu vyrų; pažymi, kad ES moterys pirmininkauja 5 proc. įmonių valdybų, o moterų valdybos narių skaičius atitinkamai siekia 18,6 proc.; apgailestauja, kad 2003–2012 m. laikotarpiu moterų verslumo rodiklis padidėjo nežymiai – nuo 10 iki 10,4 proc.;

10. ragina valstybes nares keistis geriausia moterų skatinimo steigti MVĮ praktika, rengti moterų verslumo skatinimo strategijas ir suteikti moterims verslininkėms lengvesnę prieigą prie finansinės paramos; teigiamai vertina tai, kad Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) teikia paramą moterų vadovaujamoms MVĮ, ir ragina remti veiklą, kuria ypatingas dėmesys skiriamas mokymams ir prieigai prie finansavimo; ragina Europos lyčių lygybės institutą (EIGE) prioritetą teikti informacijos apie moterų verslumą, ypač apie prieigą prie finansavimo ir ekonominius tinklus, rinkimui;

11. apgailestauja, kad taip mažai daroma siekiant skatinti moteris dalyvauti sprendimus priimančių organų veikloje ar paraginti jas steigti nuosavas įmones; pažymi, kad, siekiant užkirsti moterims kelią į privačiojo ir viešojo sektoriaus darbo rinką, labai dažnai diskriminuojama, pvz., dėl nėštumo;

12. pažymi, kad mažą mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos dalykus studijuojančių moterų skaičių lemia lyčių stereotipai; ragina valstybes nares ir Komisiją skatinti moteris įsitraukti į tradiciškai „vyriškais“ laikomų sektorių – o būtent mokslo ir naujųjų technologijų sektorių – veiklą, pirmiausia rengiant pažintines ir informavimo skatinimo kampanijas, kad būtų visapusiškai pasinaudota Europos moterų atstovaujamu žmogiškuoju kapitalu;

13. pažymi, jog tikimybė, kad moterys dirbs ne visą darbo laiką, menkiau mokamą arba mažų garantijų darbą, didesnė: viena vertus, tai gali būti naudinga motinoms, grįžusioms į darbą po motinystės atostogų, kita vertus, tai gali lemti dirbančiųjų skurdą, taip pat vyrų ir moterų pensijų skirtumą; pažymi, jog tikimybė, kad dirbančios moterys Europoje dirbs ne visą darbo laiką, tebėra keturis kartus didesnė nei kad tai darys dirbantys vyrai(29); reiškia susirūpinimą dėl skirtingų darbo ne visą darbo laiką rodiklių valstybėse narėse; ragina Komisiją parengti atnaujintą išsamią įvairių tipų užimtumo analizę, įskaitant valstybių narių vidaus ir tarpusavio palyginimus, siekiant pavaizduoti lytimi pagrįstą neteisingumą, susijusį su įvairaus pobūdžio užimtumu, ypač su darbu ne visą darbo laiką;

14. pakartoja, jog būtina steigti mažylių priežiūros įstaigas, kad moterys galėtų aktyviau dalyvauti darbo rinkoje, todėl ragina Komisiją remti naujoviškus su tuo susijusius projektus; pažymi, kad investuojant į tokią viešąją infrastruktūrą, kaip vaikų priežiūros įstaigos, moterys galėtų būti aktyvesnės ekonominiame gyvenime ir darbo rinkoje;

15. rekomenduoja Komisijai įgyvendinant sanglaudos politiką daugiau ERPF ir Europos socialinio fondo (ESF) lėšų skirti projektams, kuriuos įgyvendinant moterims taptų prieinami aukštos kokybės mokymai ir darbo vietos;

16. pažymi, kad tarp moterų pastebima stipri migracijos iš kaimo į miestą tendencija: joms išvykstant ieškoti galimybių įsidarbinti, sutrinka lyčių pusiausvyra tarp dirbančiųjų kaimo vietovėse; atkreipia dėmesį į poveikį, kurį dėl to patiria ekonomika ir gyventojai, ir į tai, jog svarbu vystyti kaimo ekonomiką taip, kad būtų panaudojamas vyrų ir moterų potencialas, o sektoriai, kuriuose paprastai dominuoja moterys, įgytų tokį pat statusą, kaip ir vyrų dominuojami darbo sektoriai, taip pat prie šito prisidėti moterų verslumo rėmimo programomis ir infrastruktūra, būtina kaimo vietovėse teikiamoms paslaugoms, pvz., vaikų priežiūrai, pagalbai vyresnio amžiaus žmonėms, sveikatos priežiūrai ir švietimui, suderinti; taip pat, siekiant, kad darbo rinkoje būtų užtikrina lygybė, ragina imtis ilgalaikių priemonių, būtinų kovoti su veiksniais, dėl kurių moterys ir vyrai priskiriami skirtingiems sektoriams; ragina valstybes nares ir Komisiją skatinti moterų verslumą kaimo vietovėse;

17. pabrėžia, kad nepaprastai svarbu pradėti įgyvendinti programas, kuriomis pagrindinis dėmesys būtų skiriamas moterų verslumo ir vadovavimo įgūdžių vystymui, siekiant padidinti įmonių skaičių kaimo ir miesto vietovėse; pabrėžia, kad svarbu remti lygias galimybes įsidarbinti, skatinant moteris steigti nuosavas įmones, ypač kaimo vietovėse;

18. ragina Komisiją ir valstybes nares įvertinti, ar su lytimi susijusios nuostatos galėtų būti įtraukiamos į skelbimus apie viešųjų pirkimų konkursus, kad įmonės būtų skatinamos užtikrinti lyčių lygybę tarp savo darbuotojų tuo pačiu laikydamosi ES teisės aktų dėl konkurencijos nuostatų;

19. atkreipia dėmesį į didelį atotrūkį tarp lyčių skaitmeninėje srityje ir kad šią problemą būtina spręsti sudarant moterims geresnes galimybes pasinaudoti mokymų naujų technologijų srityje programomis ir skatinant jas tai daryti;

20. ragina valstybes nares teikti prioritetą skaitmeninės ekonomikos darbotvarkei ir pabrėžia, kad visapusiška prieiga prie plačiajuosčio ryšio gyvybiškai svarbi norint pasiūlyti moterims, vyrams ir įmonėms galimybes dirbti lanksčiai ir dirbti namie; ragina valstybes nares, Komisiją, taip pat vietos ir regionines valdžios institucijas remti investicijas į moterų mokymą IRT sektoriuje taip, kad žmonėms būtų lengviau derinti darbą ir asmeninį gyvenimą;

21. kad būtų pasiekti su užimtumu ir socialine įtrauktimi susiję tikslai, ragina ES institucijas ir valstybes nares atsižvelgti į moterų, grįžtančių į darbą po motinystės atostogų, poreikius, motyvuoti darbdavius įdarbinti moteris po motinystės atostogų, palengvinti lankstaus darbo tvarką ir skatinti tolesnį švietimą (mokymąsi visą gyvenimą), kad moterys galėtų be kliūčių atnaujinti savo profesinę karjerą;

22. ragina Komisiją, valstybes nares, taip pat vietos ir regionines valdžios institucijas rengiant savo investicijų programas atsižvelgti į moterų apsaugos politiką ir užtikrinti, kad lėšos būtų kryptingai skiriamos veiksmingam užimtumui ir profesiniam augimui ir nebūtų naudojamos netinkamai;

23. ragina Komisiją, valstybes nares, taip pat regionines ir vietos valdžios institucijos sistemingai skatinti vadovautis požiūriu, kad būtina naudotis e. mokymosi platformomis siekiant vystyti moterų verslumo įgūdžius, taip pat verslumą pasienio regionuose; reiškia ypatingą susirūpinimą dėl to, kad būtina sukurti tarpvalstybinių partnerysčių, kurios būtų grindžiamos institucijų partnerių dialogu ir bendravimu, tinklą, siekiant rengti viešas diskusijas moterų ir tarpvalstybinio verslumo klausimu;

24. kad būtų pasiekti tikslai, susiję su ankstyvosios vaikų priežiūros įstaigų pajėgumų didinimu, ragina ES institucijas ir valstybes nares labiau remtis kiekybiniais ir kokybiniais rodikliais, siekiant užtikrinti vienodą prieigą prie aukštos kokybės priežiūros ir švietimo visiems vaikams;

25. ragina valstybes nares skatinti investicijas į mokymo programas, skirtas padėti į darbo rinką integruotis moterims – pirmiausia toms, kurios prieš tai visą laiką skyrė vaikų arba kitų priklausomų asmenų priežiūrai – taip pat į priežiūros paslaugas, skirtas vaikams, vyresnio amžiaus ir kitiems asmenims, kuriems jos būtinos: šios paslaugos turėtų būti prieinamos, įperkamos ir teikiamos visą darbo laiką dirbantiems asmenims priimtinu metu, siekiant sudaryti sąlygas derinti darbą ir šeiminį gyvenimą, taip pat kovoti su nedarbu ir socialine atskirtimi;

26. ragina valstybes nares programuojant sanglaudos politiką nustatyti biudžeto priemones, kuriomis būtų atsižvelgta į lyčių problemas, stengiantis įvertinti ne tik specialiai moterims skirtas, bet ir visas kitas vyriausybės parengtas programas ir politiką, įskaitant jų poveikį išteklių paskirstymui ir indėlį į lyčių lygybę;

27. prašo valstybių narių įgyvendinti ir stiprinti biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą principus ir ragina Komisiją skatinti geriausios biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą praktikos mainus.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

31.3.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

32

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Daniela Aiuto, Maria Arena, Catherine Bearder, Beatriz Becerra Basterrechea, Malin Björk, Vilija Blinkevičiūtė, Anna Maria Corazza Bildt, Viorica Dăncilă, Iratxe García Pérez, Anna Hedh, Elisabeth Köstinger, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Angelika Mlinar, Krisztina Morvai, Maria Noichl, Marijana Petir, Terry Reintke, Michaela Šojdrová, Ernest Urtasun, Ángela Vallina, Elissavet Vozemberg, Jadwiga Wiśniewska, Anna Záborská, Jana Žitňanská, Inês Cristina Zuber

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Rosa Estaràs Ferragut, Julie Girling, Constance Le Grip, Marc Tarabella, Julie Ward, Marco Zullo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Bart Staes

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

5.5.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

32

1

6

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Pascal Arimont, José Blanco López, Franc Bogovič, Victor Boştinaru, Mercedes Bresso, Andrea Cozzolino, Rosa D’Amato, Tamás Deutsch, Michela Giuffrida, Anna Hedh, Krzysztof Hetman, Ivan Jakovčić, Marc Joulaud, Constanze Krehl, Martina Michels, Iskra Mihaylova, Andrey Novakov, Mirosław Piotrowski, Stanislav Polčák, Terry Reintke, Liliana Rodrigues, Fernando Ruas, Monika Smolková, Maria Spyraki, Olaf Stuger, Ruža Tomašić, Ramón Luis Valcárcel Siso, Ángela Vallina, Matthijs van Miltenburg, Lambert van Nistelrooij, Derek Vaughan, Joachim Zeller

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Isabella Adinolfi, Enrique Calvet Chambon, Josu Juaristi Abaunz, Ivana Maletić, Miroslav Mikolášik, Bronis Ropė, Marco Zullo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Ulrike Trebesius

(1)

OL L 347, 2013 12 20, p. 320.

(2)

OL L 347, 2013 12 20, p. 289.

(3)

OL L 347, 2013 12 20, p. 470.

(4)

OL L 347, 2013 12 20, p. 259.

(5)

OL L 347, 2013 12 20, p. 303.

(6)

OL L 347, 2013 12 20, p. 281.

(7)

OL L 347, 2013 12 20, p. 884.

(8)

OL L 298, 2012 10 26, p. 1.

(9)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0002.

(10)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0015.

(11)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0132.

(12)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0133.

(13)

Priimti tekstai, P8_TA(2014)0068.

(14)

OL C 19, 2015 1 21, p. 9.

(15)

Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

(16)

Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa, COM(2015) 0015, 2015 1 21.

(17)

Komisijos sprendimas dėl neautomatinio perkėlimo iš 2014 į 2015 m. ir įsipareigojimų asignavimų, kuriuos vėl leidžiama naudoti 2015 m., C(2015) 0827, 2015 2 11.

(18)

Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa, COM(2015) 15 final, 2015 1 21.

(19)

Komisijos sprendimas dėl neautomatinio perkėlimo iš 2014 į 2015 m. ir įsipareigojimų asignavimų, kuriuos vėl leidžiama naudoti 2015 m., C(2015) 827 final, 2015 2 11.

(20)

2013 m. Pramonės suvestinė, Komisijos tarnybų darbinis dokumentas (SWD(2013)0346, 2013 m. rugsėjo 20 d.), p. 6.

(21)

„Europos regionų ir miestų konkurencingumo didinimas, augimo puoselėjimas ir darbo vietų kūrimas“ (angl. Making Europe’s regions and cities more competitive, fostering growth and creating jobs) http://europa.eu/pol/pdf/flipbook/en/regional_policy_en.pdf, p. 6

(22)

2014 m. lyčių lygybės ataskaita.

(23)

Eurostato 2008 m. ir 2013 m. duomenys.

(24)

Komisijos ataskaita (2013 m.) „Moterų aktyvumas IRT sektoriuje“ (angl. Women active in the ICT sector).

(25)

Ibid.

(26)

http://www.europarl.europa.eu/eplibrary/Pauvrete-dans-l-Union-europeenne.pdf.

(27)

Eurostato 2014 m. antrojo ketvirčio darbo jėgos tyrimas.

(28)

„Veiksmų planas „Verslumas 2020“. Verslumo dvasios atkūrimas Europoje“ (COM(2012) 0795 final).

(29)

2014 m. lyčių lygybės ataskaita, Europos Komisijos Teisingumo ir vartotojų reikalų GD.

Teisinis pranešimas