Procedūra : 2014/2145(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0190/2015

Pateikti tekstai :

A8-0190/2015

Debatai :

PV 24/06/2015 - 20
CRE 24/06/2015 - 20

Balsavimas :

PV 24/06/2015 - 23.5
CRE 24/06/2015 - 23.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0238

PRANEŠIMAS     
PDF 270kWORD 259k
17.6.2015
PE 546.753v03-00 A8-0190/2015

Ekonomikos valdymo sistemos peržiūra: įvertinimas ir uždaviniai

(2014/2145(INI))

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas

Pranešėja: Pervenche Berès

PAKEITIMAI
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 MAŽUMOS NUOMONĖ
 MAŽUMOS NUOMONĖ
 Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ
 Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ
 Konstitucinių reikalų komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

„Ekonomikos valdymo sistemos peržiūra: įvertinimas ir uždaviniai“

(2014/2145(INI))

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 472/2013 dėl euro zonos valstybių narių, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, ekonominės ir biudžeto priežiūros griežtinimo(1),

–       atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 473/2013 dėl euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų stebėsenos bei vertinimo ir perviršinio deficito padėties ištaisymo užtikrinimo bendrųjų nuostatų(2),

–       atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 3 d. tuometinio Komisijos pirmininko pavaduotojo Olli Rehno laišką dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo 5 straipsnio 1 dalies taikymo,

–       atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1175/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo(3),

–       atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1177/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo(4),

–       atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1173/2011 dėl veiksmingo biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimo euro zonoje(5), atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos direktyvą 2011/85/ES dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms(6),

–       atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo(7),

–       atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1174/2011 dėl vykdymo užtikrinimo priemonių, skirtų perviršiniams makroekonominiams disbalansams naikinti euro zonoje(8),

–       atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl trejeto (ECB, Komisijos ir TVF) vaidmens ir veiksmų euro zonos šalyse, kuriose taikomos programos, tyrimo(9),

–       atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl daugiapakopio valdymo Europos Sąjungoje konstitucinių problemų(10),

–       atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 1 d. rezoliuciją dėl Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro(11),

–       atsižvelgdamas į 2011 m. liepos 6 d. rezoliuciją „Dėl finansų, ekonomikos ir socialinės krizės. Rekomendacijos dėl priemonių ir iniciatyvų, kurių reikia imtis (laikotarpio vidurio ataskaita)”(12),

–       atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 28 d. Komisijos komunikatą „Ekonomikos valdymo peržiūra. Reglamentų (EB) Nr. 1173/2011, 1174/2011, 1175/2011, 1176/2011, 1177/2011, 472/2013 ir 473/2013 taikymo ataskaita“ (COM(2014) 0905),

–       atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 13 d. Komisijos komunikatą „Maksimalus Stabilumo ir augimo pakto taisyklėse leidžiamo lankstumo išnaudojimas“ (COM(2015) 0012),

–       atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 23 d. Komisijos šeštąją ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos pažangos ataskaitą (COM(2014) 0473),

–       atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2014 m. birželio ir gruodžio mėn. susitikimų išvadas,

–       atsižvelgdamas į 2014 m. spalio mėn. vykusio euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimo išvadas,

–       atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 15 d. Komisijos pirmininko Jean-Claude‘o Junckerio kalbą Europos Parlamente,

–       atsižvelgdamas į 2014 m. rugpjūčio 22 d. ECB pirmininko Mario Draghi kalbą metiniame centrinių bankų simpoziume Jackson Hole,

–       atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio mėn. ECB specialųjį leidinį Nr. 157 „Fiskalinio ir makroekonominio disbalanso nustatymas. Neišnaudota sustiprintos ES valdymo sistemos sinergija“ (angl. The identification of fiscal and macroeconomic imbalances – unexploited synergies under the strengthened EU governance framework),

–       atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 9 d. EBPO socialinių, užimtumo ir migracijos reikalų darbo dokumentą Nr. 163 „Pajamų skirtumų tendencijos ir jų įtaka ekonomikos augimui“ (angl. Trends in income inequality and its impact on economic growth),

–       atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo mėn. TVF tarnybų diskusijų dokumentą „Siekiant euro zonos fiskalinės sąjungos“ (angl. Towards a fiscal union for the euro area),

–       atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 10 d. ECB valdančiosios tarybos pasiūlymus „Ekonomikos valdymo euro zonoje stiprinimas”,

–       atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 13 d. Komisijos komunikatą „Geriausias pasinaudojimas lankstumu, kurį suteikia galiojančios stabilumo ir augimo pakto taisyklės“ (COM(2015) 0012),

–       atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 19 d. Bendrųjų reikalų (Sanglaudos) tarybos patvirtintas Tarybos išvadas dėl „Šeštosios ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitos. Investicijos į darbo vietų kūrimą ir augimą“,

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–       atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos bei Konstitucinių reikalų komitetų nuomones (A8-0190/2015),

A.     kadangi euro zonoje ekonomikos valdymas, kuris buvo numatytas siekiant išvengti viešųjų finansų netvarumo ir koordinuoti fiskalinę politiką, pradėtas įgyvendinant Stabilumo ir augimo paktą (SAP), sudarytą iš dviejų paprastų taisyklių, kurių paskirtis – išvengti neigiamo poveikio visai ekonominei ir pinigų sąjungai (EPS);

B.     kadangi iš karto po euro įvedimo įgyvendinant šias taisykles atsirado nenoras tęsti fiskalinę konsolidaciją (angl. consolidation fatigue), kuris yra viena iš dabartinės krizės EPS priežasčių;

C.     kadangi 2005 m. įvykdžius pradinio SAP reformą padaryta nemažai patobulinimų ir padidintas lankstumas, bet nepakankamai atsižvelgta į vykdymo užtikrinimo nuostatų silpnumo ir koordinavimo problemas;

D.     kadangi, kai būta rizikos, kad keletas šalių neįvykdys savo skolos įsipareigojimų (tai būtų sukėlę krizės išplitimą visame pasaulyje ir depresiją), šios padėties buvo įmanoma išvengti sukuriant ad hoc mechanizmus, pavyzdžiui, Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF) ir Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonę (EFSM);

E.     kadangi siekiant išvengti tokių krizių pasikartojimo ir krizės išplitimo per bankų sektorių į kitas šalis, buvo imtasi keleto priemonių (be kita ko, sukuriant bankų sąjungą ir Europos stabilumo mechanizmą (ESM), priimant geresnio ekonomikos valdymo teisės aktus (šešių ir dviejų dokumentų rinkinius) paketus, sudarant Sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje (SSKV) ir sukuriant Europos semestrą), kurios turi būti vertinamos kaip vienos politikos dalys;

F.     kadangi, remiantis naujausiomis Komisijos pavasarinėmis prognozėmis, po dvejų iš eilės neigiamo ekonomikos augimo metų tikimasi, kad euro zonos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs, t. y. pamažu stiprėja ekonomikos atsigavimas ir jį reikia dar labiau sustiprinti, nes tebėra didelis neišnaudotas gamybos potencialas;

G.     kadangi net ir įgyvendinus programas išlieka labai dideli skirtumai tarp valstybių narių (skolos santykio, deficito santykio, nedarbo lygio, einamosios sąskaitos balanso ir socialinės apsaugos lygio atžvilgiu) ir tie skirtumai atspindi skirtingas krizės ištakas ir atskaitos taškus, taip pat skirtingus užmojus, poveikį ir nacionalinę atsakomybę įgyvendinant priemones, dėl kurių susitarė institucijos ir atitinkamos valstybės narės;

H.     kadangi nuo krizė pradžios investicijos euro zonoje sumažėjo 17 proc. ir vis dar neatsigauna; kadangi į ateitį orientuotų, ekonomikos augimą skatinančių investicijų stygius ir netvarus viešojo ir privačiojo sektorių skolos lygis yra nepakeliama našta ateities kartoms;

I.      kadangi šiuo metu priimamas Europos investicijų planas – svarbi pirmiausiai privačių skatinimo priemonė, kuria siekiama per ateinančius trejus metus sutelkti 315 mlrd. EUR naujų investicijų; kadangi, jei būtų pasiekti siūlomi finansiniai tikslai, šis planas yra tik vienas iš elementų, skirtų įveikti susidariusį investicijų trūkumą, taip pat įgyvendinti struktūrines reformas siekiant sukurti investuotojams palankią aplinką valstybėse narėse;

Esamos ekonomikos valdymo sistemos įvertinimas

1.      palankiai vertina 2014 m. lapkričio 28 d. Komisijos komunikatą „Ekonomikos valdymo peržiūra”; mano, kad Komisijos vertinimas leidžia suprasti, kaip ir kokiu mastu naudotos ir įgyvendintos skirtingos priemonės ir procedūros;

2.      pabrėžia, kad ekonomikos valdymo sistemos dėmesio centras – perviršinio deficito ir skolos lygio bei perviršinio makroekonominio disbalanso prevencija, taip pat ekonominės politikos koordinavimas; todėl pabrėžia, kad pagrindinis peržiūros klausimas – ar naujoji ekonomikos valdymo sistema padidino EPS atsparumą, ypač galimybę išvengti valstybės narės skolos įsipareigojimų nevykdymo, kartu prisidedant prie valstybių narių ekonominės politikos glaudesnio koordinavimo ir konvergencijos ir užtikrinant aukšto lygio skaidrumą, patikimumą ir demokratinę atskaitomybę;

3.      atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriose valstybėse narėse padaryta pažanga sprendžiant skolos lygio problemą arba užbaigiant perviršinio deficito procedūrą;

4.      pritaria Komisijos analizės išvadoms, kad tam tikrose naujos sistemos dalyse buvo pasiekta rezultatų, tačiau galimybė daryti išvadas dėl reguliavimo nuostatų veiksmingumo esant įprastoms ekonomikos sąlygoms yra ribota;

5.      pripažįsta, kad šešių ir dviejų dokumentų rinkinių taikymo vertinimas šiame etape tebėra dalinis ir negali būti atskirtas nuo Europos semestro, SESV ir fiskalinio susitarimo;

6.      palankiai vertina tai, kad šešių ir dviejų dokumentų rinkiniuose išplėsta Stabilumo ir augimo pakto taikymo sritis – jis papildytas procedūromis, kuriomis siekiama makroekonominių disbalansų valstybių narių viduje ir tarp jų prevencijos ir korekcijos, taip pat pernelyg nesiremiant deficito kriterijumi skirti dėmesį tiek deficitui, tiek bendrai skolai, tokiu būdu bandant nustatyti ir spręsti galimas problemas ir kuo ankstesniame etape užkirsti kelią krizėms, tuo pat metu suteikiant lankstumo nuostatomis dėl struktūrinių reformų, investicijų ir nepalankių verslo ciklo sąlygų; primena, kad lankstumas negali kelti pavojaus pakto prevenciniam pobūdžiui;

7.      pabrėžia, kad, bandant įveikti makroekonominį disbalansą, svarbu remiantis suvestine ankstyvuoju etapu nustatyti makroekonominius disbalansus ir vykdyti tvarias struktūrines reformas;

8.      pabrėžia, kad pasitikėjimą didina tvariai nuoseklus ir teisingas šios sistemos įgyvendinimas visose valstybėse; ragina Komisiją ir Tarybą taikyti SAP pakeitimus pagal šešių ir dviejų dokumentų rinkinius ir laikytis jų principų, ypač dėl vykdymo užtikrinimo nuostatų;

9.      mano, kad, atsižvelgiant į dabartinę ekonominę padėtį – trapų ekonomikos augimą ir didelį nedarbą, reikia imtis skubių, visapusiškų ir ryžtingų priemonių laikantis holistinės strategijos, grindžiamos ekonomikos augimui palankia fiskaline konsolidacija, struktūrinėmis reformomis ir investicijų skatinimu, siekiant atkurti tvarų augimą ir konkurencingumą, puoselėti inovacijas ir kovoti su nedarbu, kartu atsižvelgiant į tolesnės mažos infliacijos riziką arba galimą defliacinio spaudimo pavojų bei išliekančius makroekonominius disbalansus; pabrėžia, kad norint, jog ekonomikos valdymo sistema galėtų spręsti minėtas problemas, ji turi būti vienas iš pagrindinių šios holistinės strategijos elementų;

10.    pritaria Komisijos narės M. Thyssen pareiškimui, kad šalys, kuriose užtikrinama aukšta darbo vietų kokybė bei geresnė socialinė apsauga ir investuojama į žmogiškąjį kapitalą, yra atsparesnės ekonomikos krizėms; ragina Komisiją atsižvelgti į šią poziciją rengiant visas Europos semestro politikos ir konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

11.    atkreipia dėmesį į tai, kad reikia įgyvendinti ir tam tikrais atvejais pagerinti dabartinę ekonomikos valdymo sistemą, kad būtų pasiektas fiskalinis stabilumas, skatinamos tikros diskusijos siekiant įvertinti visą euro zoną, kurioje užtikrinama augimui palanki fiskalinė atsakomybė, gerinama euro zonos ekonominės konvergencijos perspektyva ir vienodomis sąlygomis visose valstybėse narėse sprendžiamos įvairios ekonominės ir fiskalinės problemos; primygtinai teigia, kad trūksta atsakomybės nacionaliniu lygmeniu ir nepakankamai dėmesio skiriama tarptautinei ekonominei perspektyvai ir tinkamam demokratinės atskaitomybės mechanizmui;

12.    pabrėžia, kad esant dabartinei padėčiai reikia didesnio ir įtraukaus ekonominio koordinavimo laikant euro zoną viena zona ir gerinant nacionalinę atsakomybę ir demokratinę atskaitomybę įgyvendinant taisykles (kad būtų susigrąžintas pasitikėjimas, skatinama valstybių narių konvergencija, gerinamas fiskalinis tvarumas, skatinamos tvarios struktūrinės reformos ir didinamos investicijos), taip pat reikia skubiai reaguoti siekiant ištaisyti akivaizdžiausias klaidas, pagerinti ekonomikos valdymo sistemos veiksmingumą ir per tinkamą laiką užtikrinti nuoseklų ir teisingą šios sistemos įgyvendinimą visose valstybėse;

13.    pabrėžia paprastų ir skaidrių ekonomikos valdymo procedūrų svarbą ir įspėja, kad dabartinės sistemos sudėtingumas ir atsakomybės ją įgyvendinant trūkumas daro neigiamą poveikį šios sistemos veiksmingumui ir galimybėms, kad ją priimtų nacionaliniai parlamentai, vietos valdžios institucijos, socialiniai partneriai ir valstybių narių gyventojai;

14.    pripažįsta, kad padaryta tam tikra pažanga diskutuojant dėl vidutinio laikotarpio tikslų, taip pat pastebėta didesnė euro zonos valstybių narių atsakomybė vykstant diskusijoms nacionaliniu lygmeniu, iš dalies dėl nacionalinių fiskalinių tarybų indėlio joms veikiant kaip nepriklausomoms tarnyboms, kurios stebi, kaip laikomasi fiskalinių taisyklių ir makroekonomių prognozių; ragina Komisiją pateikti sistemos struktūros ir valstybių narių nacionalinių fiskalinių tarybų veikimo apžvalgą ir pateikti rekomendacijų, kaip šios tarybos galėtų pagerinti atsakomybę nacionaliniu lygmeniu;

15.    mano, kad ekonomikos valdymo sistema yra pagrindinė politinė iniciatyva, kuria sustiprinami strategijos „Europa 2020“ tikslų ir pavyzdinių iniciatyvų, kuriomis siekiama visapusiškai įgyvendinti nepanaudotas bendrosios rinkos galimybes skatinant ekonomikos augimą, pagrindai; mano, kad išnaudodamos bendrosios rinkos teikiamas ekonomikos augimo galimybes valstybės narės galės lengviau įgyvendinti ekonomikos valdymo sistemos tikslus; be to, mano, kad pagrindiniai bendrosios rinkos dalyviai yra vartotojai ir verslo įmonės;

Kaip geriausia taikyti esamose taisyklėse leidžiamą lankstumą?

16.    pripažįsta, kad Stabilumo ir augimo paktas, kuris buvo priimtas siekiant užtikrinti ekonominėje ir pinigų sąjungoje dalyvaujančių valstybių narių fiskalinį tvarumą, prireikus leidžia valstybėms narėms vykdyti anticiklinę politiką ir suteikia fiskalinę laisvę, kad tinkamai veiktų automatinės stabilizavimo priemonės; pabrėžia, kad ne visos valstybės narės pasiekė perteklinę poziciją ekonomikos klestėjimo laikotarpiu ir kad kai kuriomis teisės aktuose esančiomis lankstumo išlygomis nebuvo visapusiškai pasinaudota anksčiau;

17.    palankiai vertina tai, kad savo aiškinamajame komunikate dėl lankstumo Komisija pripažįsta, jog esamų fiskalinių taisyklių aiškinimo būdas yra vienas iš elementų siekiant pašalinti investicijų ES trūkumą ir palengvinti ekonomikos augimą skatinančių, tvarių ir socialiniu požiūriu proporcingų struktūrinių reformų įgyvendinimą; pažymi, kad komunikate skaičiuojant deficitą neatsižvelgiama į aplinkybes, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad tam tikros investicijos gali pateisinti laikiną nukrypimą nuo atitinkamos valstybės narės vidutinio laikotarpio tikslo arba nuo koregavimo plano siekiant šio tikslo;

18.    remia visas Europos Komisijos siūlomas paskatas finansuoti naują Europos strateginių investicijų fondą (ESIF), daugiausia teikiant finansinius nacionalinius įnašus į fondą, kuris finansiniu požiūriu būtų neutralus, kiek tai susiję su vidutinio laikotarpio tikslo siekimu ir reikalingomis biudžeto tikslinimo pastangomis nekeičiant šio tikslo pagal Stabilumo ir augimo pakto prevencinę arba korekcinę dalį; pažymi, kad Komisija neketina pradėti perviršinio biudžeto procedūros, jei valstybės narės deficitas laikinai ir nedaug viršija 3 proc. deficito ribą tik dėl to, kad ji padarė papildomą įnašą į ESIF; pabrėžia didžiulę Stabilumo ir augimo pakto svarbą pasitikėjimo stiprinimui, kai reikia pritraukti užsienio investicijas; pabrėžia ESIF finansavimo papildomumo svarbą, kadangi iš ESIF finansuojami projektai jokiu būdu neturi tiesiog pakeisti jau suplanuotų investicijų ir kad grynosios investicijos dėl šio finansavimo turi padidėti;

19.    palankiai vertina tai, kad Komisijos komunikate siekiama patikslinti investicijų sąlygos taikymo sritis, laikinai leidžiant lanksčiai taikyti Stabilumo ir augimo pakto prevencinę dalį, t. y. leidžiant laikinai nukrypti nuo vidutinio laikotarpio tikslų, jei dėl nukrypimo biudžeto deficitas neviršija 3 proc. pamatinės vertės ir tinkamų apsauginių apribojimų, kad ji tiktų valstybių narių investicijų programoms, ypač dėl išlaidų projektams pagal struktūrinę ir sanglaudos politiką, įskaitant Jaunimo užimtumo iniciatyvą, transeuropinius tinklus ir Europos infrastruktūros tinklų priemonę bei bendrą finansavimą pagal ESIF;

20.    mano, kad būtina struktūrinių reformų išlygos taikymo pagal prevencinę dalį ir struktūrinių reformų planų laikymosi pagal korekcinę dalį sąlyga yra oficialus reformos priėmimas nacionaliniame parlamente ir jos faktinis įgyvendinimas, nes taip užtikrinamas didesnis veiksmingumas ir atsakomybė; pabrėžia, kad visais reformos proceso etapais reikėtų visapusiškai įtraukti socialinius partnerius;

21.    ragina stiprinti Komisijos ir valstybių narių dialogą dėl tinkamiausių ir veiksmingiausių struktūrinių reformų turinio ir pobūdžio; šias reformas Komisija turėtų pasiūlyti konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, kurios būtų suderinamos su Sutartimi ir antrinės teisės aktais, kuriose būtų atsižvelgiama į sąnaudų ir naudos analizę, vertinimą rezultatų požiūriu ir laikotarpio įtaką ir kuriomis būtų prisidedama prie vidutinės trukmės tikslo siekimo;

22.    ragina nacionalinių parlamentų finansų komitetus sistemingai kviesti už ekonomikos valdymą atsakingus Europos Komisijos narius į viešas diskusijas ir pasitarimus prieš tvirtinant valstybių narių biudžetų projektus;

23.    mano, kad pagal nacionalines reformų programas vykdomos struktūrinės reformos turėtų duoti teigiamą ekonominę, socialinę ir aplinkosauginę grąžą vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais ir padidinti administracinių pajėgumų efektyvumą ir veiksmingumą;

24.    pažymi, kad dėl tos priežasties, jog kad komunikate galėjo būti paskatinta apibrėžti įvairiausius scenarijus, tačiau praleisti tą, kuris realiai įvyks, jame nekalbama apie „neįprastų įvykių“, kurių valstybės narės nekontroliuoja ir dėl kurių jos galėtų laikinai nesilaikyti koregavimo plano siekdamos vidutinio laikotarpio tikslų, pobūdį; pabrėžia, kad panašias problemas reikia spręsti panašiais būdais;

25.    ragina stiprinant Europos socialinį fondą ir Sanglaudos fondą užtikrinti didesnę ekonominę ir socialinę sanglaudą ir remti kovos su nedarbu ir skurdu priemones siekiant išsaugoti esamas ir kurti naujas darbo vietas, kuriose būtų užtikrinamos atitinkamos teisės;

26.    pabrėžia ekonomikos augimo spartinimo ir naujų darbo vietų, ypač jaunimui, kūrimo svarbą siekiant visuomenės pritarimo Europos ekonomikos valdymo sistemai,

27.    labai susirūpinęs pažymi, kad ilgalaikis nedarbas per krizę padvigubėjo; taip pat pažymi, kad šis padidėjimas tarp žemą kvalifikaciją turinčių darbuotojų buvo net didesnis; ragina Komisiją užtikrinti, kad į kovą su ilgalaikiu nedarbu būtų atsižvelgta nustatant Komisijos politiką ir rengiant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

28.    mano, kad Sąjungos ekonominėje sistemoje reikėtų skirti ypatingą dėmesį didėjančiai nelygybei Europoje; mano, kad vienas geriausių būdų kovoti su šia didėjančia nelygybe yra dar labiau sustiprinti pastangas kurti daugiau kokybiškų darbo vietų Europoje;

Glaudesnis veiksmų koordinavimas, ekonominė konvergencija ir Europos semestro tobulinimas

29.    primygtinai ragina Komisiją visapusiškai taikyti Stabilumo ir augimo paktą ir užtikrinti teisingą jo įgyvendinimą atsižvelgiant į dviejų dokumentų ir šešių dokumentų rinkinius ir į komunikatą dėl lankstumo; mano, kad, kai reikia ir įmanoma, Europos semestras turėtų būti koordinuojamas ir stiprinamas laikantis galiojančių teisės aktų; pabrėžia, kad toks būsimas koordinavimas ir stiprinimas turėtų visais atvejais būti orientuojamas į stabilumą;

30.    mano, kad Komisijos komunikate paaiškinama, kokiais atvejais taikant galiojančius teisės aktus yra galimybių veikti lanksčiai; palankiai vertina bandymą suteikti daugiau aiškumo šioje sudėtingoje srityje ir tikisi, kad Komisija pasinaudos šia lankstumo galimybe, kuri numatyta galiojančiose taisyklėse, vadovaudamasi komunikatu, kartu užtikrindama ekonomikos valdymo sistemos nuspėjamumą, skaidrumą ir veiksmingumą;

31.    ragina Komisiją ir Tarybą aiškiau apibrėžti fiskalines ir makroekonomines sistemas, kad visi suinteresuotieji subjektai galėtų anksčiau ir nuosekliau aptarti susijusius klausimus, atsižvelgiant į Europos interesus, kurie užtikrinami šiomis sistemomis, į būtinybę didinti euro zonos valstybių narių konvergenciją, nacionalinių parlamentų dalyvavimą svarstant klausimus ir socialinių partnerių ar vietos institucijų vaidmenį prisiimant atsakomybę įgyvendinti tvarias ir socialiai subalansuotas struktūrines reformas;

32.    primygtinai reikalauja, kad metinė augimo apžvalga ir konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos būtų geriau įgyvendinamos ir kad būtų atsižvelgiama į biudžeto padėties vertinimą ir prognozes tiek visoje euro zonoje, tiek atskirose valstybėse narėse; siūlo, kad šis pagal Reglamentą Nr. 473/2013 dėl euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų stebėsenos bei vertinimo ir perviršinio deficito padėties ištaisymo užtikrinimo bendrųjų nuostatų numatytas bendras vertinimas prieš Europos Vadovų Tarybos pavasario susitikimą būtų pateiktas apsvarstyti Europos Parlamento plenarinės sesijos metu vykstančioje diskusijoje, dalyvaujant Tarybai, Euro grupės pirmininkui ir Komisijai, ir tinkamai įgyvendintas vykstant Europos semestro procesui;

33.    pripažįsta, kad Europos semestras tapo svarbiu reformų įgyvendinimo nacionaliniu ir ES lygmenimis užtikrinimo veiksniu, nes juo užtikrinamas ES ir valstybių narių atliekamas ekonomikos politikos koordinavimas; apgailestauja, kad trūksta atsakomybės, todėl konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos įgyvendinamos nepatenkinamai;

34.    mano, kad reikėtų koordinuoti ir stiprinti Europos semestrą nekeičiant esamos teisinės sistemos ir kad su semestru susijusius dokumentus reikėtų geriau koordinuoti, taip padidinant dėmesį, veiksmingumą ir atsakomybę, kad būtų galima siekti su geru ekonomikos valdymu susijusių Europos Sąjungos tikslų;

35.    prašo tais atvejais, kai svarbu, konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas labiau derinti su perviršinio deficito procedūros rekomendacijomis, taip siekiant užtikrinti fiskalinės pozicijos priežiūros ir ekonomikos politikos koordinavimo derėjimą;

36.    pritaria pagerintam procesui ES ir nacionaliniu lygmenimis rengiant konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, reaguojant į jas, pritariant joms ir stebint, taip pat sudarant galimybę patikrinti jų faktinį įgyvendinimą ir jo kokybę;

37.    primena, kad siekdama atitinkamų teisės aktų Komisija, rengdama savo rekomendacijas, turi atsižvelgti taip pat į 2020 m. tikslus, ir patvirtina principą, pagal kurį „tikimasi, kad Taryba paprastai laikysis Komisijos rekomendacijų ir pasiūlymų arba viešai paaiškins savo poziciją“;

38.    yra susirūpinęs dėl skolos didėjimo šalyse, kurių skola jau ir taip yra didelė, o tai labai smarkiai prieštarauja 1/20 taisyklei dėl skolos mažinimo; prašo Komisijos paaiškinti, kaip ji ketina spręsti problemą dėl šio prieštaravimo ir užtikrinti, kad skolos santykis būtų sumažintas iki tvaraus lygio, atitinkančio Stabilumo ir augimo paktą;

39.    pritaria Komisijos trijų ramsčių strategijai (investicijos, fiskalinės taisyklės ir struktūrinės reformos), pateiktai 2015 m. metinėje augimo apžvalgoje, ir prašo ją sukonkretinti konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose bendrai įvertinus biudžeto padėtį ir perspektyvas euro zonoje;

40.    pripažįsta, kad ES lygmeniu reikia atlikti nepriklausomą pliuralistinę valstybių narių ekonomikos perspektyvų analizę; primygtinai ragina toliau plėtoti Komisijos Vyriausiųjų ekonomikos analitikų skyrių siekiant teikti objektyvią, nepriklausomą ir skaidrią svarbių duomenų analizę, kurią reikėtų skelbti viešai ir kuri turėtų padėti puikiai pasiruošti pagrįstoms diskusijoms ir sprendimų priėmimui Komisijoje, Taryboje ir Europos Parlamente; prašo Vyriausiųjų ekonomikos analitikų skyriui laiku perduoti visus svarbius dokumentus, kad jis galėtų atlikti savo užduotis; pabrėžia, kad nacionalinės fiskalinės tarybos yra naudingos nacionaliniu ir ES lygmenimis, ir ragina įsteigti Europos tinklą;

41.    primena, kad makroekonominio disbalanso procedūros paskirtis – užkirsti kelią krizėms iš anksto nustačius žalingus makroekonominės pusiausvyros sutrikimus, objektyviai įvertinus pagrindinių makroekonominių rodiklių pokyčius; mano, kad makroekonominio disbalanso procedūrą reikia naudoti siekiant veiksmingai ir efektyviai įvertinti pagrindinių makroekonominių rodiklių pokyčius tiek deficitą, tiek perteklių turinčiose šalyse, visų pirma siekiant stiprinti konkurencingumą ir geriau atsižvelgti į visą euro zoną, įskaitant šalutinį poveikį; primena, kad makroekonominės priežiūros tikslas taip pat yra nustatyti šalis, kurios ateityje gali patirti pusiausvyros sutrikimų, ir to išvengti laiku pradedant tvarias ir socialiniu požiūriu subalansuotas struktūrines reformas, kai vis dar galima imtis veiksmų;

42.    pažymi, kad Komisija aiškiai skiria Stabilumo ir augimo pakto prevencines ir korekcines dalis dėl investicijų, leidžiant laikinai nukrypti nuo vidutinio laikotarpio tikslų arba pakoreguoti jų siekimo būdą, laikantis apsauginių apribojimų pagal prevencinę dalį; ragina Komisiją ir Tarybą šioje srityje nuosekliai siekti rezultatų, susijusių su teisėkūros institucijų pozicija dėl Europos strateginių investicijų fondo reglamento;

43.    prašo Komisijos, atliekant analizę ir vertinant ekonominę ir fiskalinę valstybių narių padėtį, apsvarstyti visus svarbius veiksnius, įskaitant tikrąjį augimą, infliaciją, ilgalaikes viešąsias investicijas ir nedarbo lygį, nedelsiant imantis spręsti problemą dėl investicijų trūkumo ES perkeliant išlaidas produktyviausioms, tvarų augimą užtikrinančioms ir darbo vietų skaičių didinančioms investicijoms;

44.    ragina Komisiją užtikrinti, kad metodai, kuriais atsižvelgiama į veiksmingus veiksmus pagal perviršinio deficito procedūrą, būtų grindžiami aiškiais, skaičiais išreiškiamais kokybiniais kriterijais;

45.    primygtinai teigia, kad dėmesys struktūriniam deficitui nuo 2005 m. Stabilumo ir augimo pakto reformos ir su 2011 m. reforma nustatytai išlaidų taisyklei, taip pat gamybos apimties atotrūkio, kurį sudėtinga apskaičiuoti, koncepcijai lemia neaiškumą, sudėtingumą ir erdvę lankstumui, todėl Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimas paliktas savo nuožiūrai; baiminasi, kad skaičiuojant galimą augimą ir rezultatus, kurie yra pagrindas vertinant struktūrinį deficitą, ir kad dėl išlaidų taisyklės padaryta nemažai abejotinų prielaidų, dėl kurių buvo iš esmės peržiūrėtos Komisijos rudens ir pavasario prognozės, todėl atsiranda įvairių skaičiavimų ir skirtingų vertinimų, susijusių su Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimu;

46.    ragina Komisiją, stebint ir vertinant valstybių narių fiskalinę padėtį, apsvarstyti praktinį susitartų fiskalinių priemonių ir reformų poveikį; ragina Komisiją siekti nuspėjamo ir nuoseklaus politikos formavimo, pagrįsti analizę tikrais faktais ir patikimais duomenimis ir labai atsargiai ja remtis naudojantis koncepciniais skaičiavimais, pvz., apskaičiuotu galimu BVP augimu ir gamybos apimties atotrūkiu;

47.    pabrėžia ekonomikos augimo ir naujų darbo vietų kūrimo svarbą siekiant visuomenės pritarimo ekonomikos valdymo sistemai, todėl ragina Komisiją gerinti verslo aplinką Europoje, ypač daug dėmesio skiriant MVĮ, šalinant biurokratines kliūtis ir suteikiant galimybes gauti finansavimą; primena, kad šiuo atveju būtina teikti paramą MVĮ, kad jos taip pat galėtų patekti į ne ES šalių, pvz., JAV, Kanados, Kinijos ir Indijos, rinkas;

Demokratinė atskaitomybė ir laukiančios užduotys stiprinant ekonomikos valdymą

48.    mano, kad siekiant glaudesnės ir atsparesnės ekonominės ir pinigų sąjungos nedelsiant reikia sumažinti sudėtingumo lygį, padidinti atsakomybę ir skaidrumą, o ne tik, be jau esamų, kurti naujas taisykles; pabrėžia, kad ekonominės ir pinigų sąjungos srityje atsakomybe yra dalijamasi nacionaliniu ir Europos Sąjungos lygmenimis, ypatingą dėmesį reikia skirti ekonominio valdymo derėjimui ir atskaitomybei tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos lygmenimis; taip pat mano, kad pagrindinį vaidmenį turi atlikti institucijos, kurioms taikomi demokratinės atskaitomybės principai, ir pabrėžia, kad būtina užtikrinti nepertraukiamą parlamentų dalyvavimą, o atsakomybę reikia priskirti tam lygmeniui, kuriame priimami arba įgyvendinami sprendimai;

49.    pripažįsta, kad, atsižvelgiant į esamą padėtį, ekonomikos valdymo sistema turi būti supaprastina, sustiprinta ir, kai reikia, pakoreguota bei užbaigta, kad ES ir euro zona galėtų įvykdyti konvergencijos, tvaraus augimo, visiško užimtumo, piliečių gerovės, konkurencingumo, patikimų ir tvarių viešųjų finansų, į ateitį nukreiptų, didelę socialinę ir ekonominę grąžą teikiančių ilgalaikių investicijų ir patikimumo tikslus;

50.    mano, kad parlamentų indėlis į ekonomikos politikos gaires yra svarbus visų demokratinių sistemų aspektas, o didesnis teisėtumas Europos Sąjungos lygmeniu gali būti užtikrinamas priimant konvergencijos gaires, kuriose būtų pateikiami tiksliniai prioritetai kitiems metams, taikant bendrą sprendimų priėmimo procedūrą, kurią reikėtų nustatyti kitą kartą atliekant Sutarties pakeitimus;

51.    primena Europos Parlamento rezoliucijas, kuriose nurodoma, kad Europos stabilumo mechanizmo ir Sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos (vadinamasis fiskalinis susitarimas) sukūrimas nepaisant Sąjungos institucijų struktūros trukdo Sąjungos politinei integracijai, todėl reikalauja, kad Europos stabilumo mechanizmas ir fiskalinis susitarimas būtų visiškai integruoti į Bendrijos sistemą, įvertinus patirtį juos įgyvendinant pagal Sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje 16 straipsnį, ir kad už jį būtų oficialiai atsiskaitoma Parlamentui;

52.    pakartoja savo prašymą sukurti sąlygas naujai teisės sistemai, skirtai būsimoms makroekonominėms koregavimo programoms, pakeisiančioms trejetą, siekiant padidinti skaidrumą ir atsakomybę už šias programas ir užtikrinti, kad visi ES sprendimai, jei įmanoma, būtų priimami vadovaujantis Bendrijos metodu; mano, kad naudojamo stabilumo mechanizmo pobūdis ir už jo naudojimą atsakingos institucijos pobūdis turėtų būti suderintas, sykiu pripažįstant, kad dėl to, kad finansinę pagalbą užtikrina euro zonos valstybės narės, jos turi teisę priimti sprendimus ją teikiant;

53.    prašo, kad siekiant užtikrinti deramą demokratinę atskaitomybę, iš naujo įvertinant Euro grupės sprendimų priėmimo procesą; palankiai vertina tai, kad Euro grupės pirmininkas nuolat dalyvauja ECON komiteto posėdžiuose, taip pat, kaip ir ECOFIN tarybos pirmininkas, taip padėdami užtikrinti panašų demokratinės atskaitomybės lygį;

54.    primena, kad dviejų teisės aktų ir šešių teisės aktų rinkiniai grindžiami sustiprintu nepriklausomo Komisijos nario, kuris turėtų užtikrinti, kad taisyklės būtų taikomos sąžiningai ir nediskriminuojant, vaidmeniu; mano, kad imantis tolesnių veiksmų, kuriais siekiama kurti ekonomikos valdymo institucinę struktūrą, pvz., stiprinant už ekonomiką ir pinigų reikalus atsakingo Komisijos nario vaidmenį arba kuriant Europos iždo tarnybą, turi būti paisoma įvairių institucijų įgaliojimų atskyrimo ir šie veiksmai turi būti susieti su tinkamomis priemonėmis, kuriomis būtų užtikrinama demokratinė atskaitomybė ir teisėtumas, įtraukiant Europos Parlamentą;

55.    primena, kad bankų sąjungos sukūrimas buvo politinis sprendimas siekiant išvengti finansų krizės atsinaujinimo, sustabdyti užburtą ratą tarp bankų ir vyriausybių bei kuo labiau sumažinti neigiamą šalutinį poveikį, kylantį dėl valstybių skolų krizės, ir kad toks pats sprendimas būtinas siekiant stipresnės ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS);

56.    prašo Komisijos pateikti plačių užmojų planą, kuriuo būtų siekiama sustiprinti ekonominę ir pinigų sąjungą ir kuriame būtų atsižvelgiama į šiame pranešime pateiktus pasiūlymus, remiantis per euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimą suteiktas įgaliojimais, patvirtintais Europos Vadovų Tarybos, t. y. „parengti tolesnius veiksmus, susijusius su geresniu ekonomikos valdymu euro zonoje“, taip pat remiantis ankstesne veikla, pvz., 2012 m. lapkričio 20 d. M. Thyssen pranešimu „Siekis sukurti tikrą ekonominę ir pinigų sąjungą“, Komisijos 2012 m. lapkričio 28 d. komunikatu „Stiprios ir veiksmingos ekonominės ir pinigų sąjungos projektas. Europos masto diskusijų pradžia“ ir 2012 m. gruodžio 5 d. galutine keturių pirmininkų ataskaita;

57.    ragina visus susijusius veikėjus, dalyvaujančius rengiant šiuos tolesnius EPS būtinus veiksmus, atsižvelgti į numatomą būsimą euro zonos plėtrą ir išnagrinėti visas galimybes siekiant plėtoti ir sustiprinti EPS, padidinti jos atsparumą ir pasitelkiant ją sudaryti palankesnes sąlygas augimui, darbo vietų kūrimui ir stabilumui, pvz.:

a) sustiprintus demokratinės atskaitomybės mechanizmus ES ir nacionaliniu lygmenimis, užtikrinant, kad atsakomybė būtų prisiimama tuo lygmeniu, kuriuo priimami sprendimai, remiantis pagal bendro sprendimo procedūrą patvirtintomis konvergencijos gairėmis; be to, tarpinstituciniame susitarime turėtų būti oficialiai įtvirtintas Europos Parlamento, kaip priežiūrą vykdančios institucijos, vaidmuo vykstant Europos semestro procesui ir turėtų būti užtikrinta, kad visi euro zonos nacionaliniai parlamentai būtų įtraukti vykdant visus Europos semestro proceso veiksmus;

b) socialinę dimensiją, kuria siekiama išsaugoti Europos socialinę rinkos ekonomiką, paisant teisės vesti kolektyvines derybas; pasitelkiant šią dimensiją būtų užtikrinamas valstybių narių socialinės politikos koordinavimas, įskaitant minimalaus darbo užmokesčio arba pajamų mechanizmą, dėl kurio sprendžia ir kurį nustato kiekviena valstybė narė, ir remiama kova su skurdu ir socialine atskirtimi, pakartotinė darbuotojų integracija į darbo rinką, savanoriškas judumas ir lankstumas keičiant profesiją ir judant iš vienos valstybės į kitą;

c) euro zonos fiskalinius pajėgumus, grindžiamus konkrečiais nuosavais ištekliais, kurie taikant Sąjungos biudžeto sistemą ir kontroliuojant Europos Parlamentui turėtų būti panaudojami siekiant padėti valstybėms narėms įgyvendinti sutartas struktūrines reformas laikantis tam tikrų sąlygų, įskaitant veiksmingą nacionalinių reformų programų įgyvendinimą; šiuo atžvilgiu palankiai vertina Mario Monti vadovaujamos ES grupės nuosavų išteklių klausimu veiklą;

d) padidintą EPS atsparumą ekonominiams sukrėtimams ir nenumatytiems įvykiams, tiesiogiai susijusiems su pinigų sąjunga, tuo pat metu siekiant užkirsti kelią bet kokios formos nuolatiniams fiskaliniams pervedimams;

e) kiek tai susiję su apmokestinimu, įsipareigojimą taikyti Europos Sąjungos masto priemones siekiant kovoti su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir agresyviu pelno mokesčio planavimu, bendradarbiauti su nacionalinėmis mokesčių institucijomis siekiant keistis informacija apie mokesčių vengimą ir mokestinį sukčiavimą, įgyvendinti priemones siekiant užtikrinti valstybių narių apmokestinimo politikos konvergenciją, bendrą konsoliduotąją pelno mokesčio bazę, paprastesnes ir skaidresnes apmokestinimo sistemas ir atskirų šalių ataskaitas apie įmones, išskyrus MVĮ;

f)  siekį palaipsniui baigti kurti bankų sąjungą;

g) siekį į Sąjungos teisę įtraukti Europos stabilumo mechanizmą (ESM) ir Sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje (SSKV), kartu užtikrinant sustiprintą ekonominės politikos koordinavimą, veiksmingą konvergenciją, bendrų taisyklių vykdymo užtikrinimą ir aiškų įsipareigojimą vykdyti ekonominiu ir socialiniu aspektais tvarias struktūrines reformas;

h) siekį šalinti esamos sistemos trūkumus, dėl kurių Teisingumo Teismas gali prižiūrėti, kaip laikomasi tam tikrų Sutarties dalių, o kitoms tai netaikoma;

i)  siekį sustiprinti išorinį euro zonos vaidmenį, įskaitant geresnį atstovavimą euro zonai;

58.    prašo, kad tolesni galimi su EPS susiję veiksmai būtų rengiami remiantis 4+1 pirmininkų pozicija, įskaitant EP pirmininką, kuris turėtų būti kviečiamas į visus susitikimus ir visapusiškai informuojamas, be to, jam turėtų būti suteikta teisė dalyvauti diskusijose; pažymi, jog Komisijos pirmininkas nurodė, kad ketina naudotis Europos Parlamento pirmininko pasiūlymais savo svarstymuose rengiant keturių pirmininkų ataskaitas;

59.    prašo Pirmininką imtis ex-ante koordinuoti veiklą su frakcijų pirmininkais arba frakcijų ar Parlamento paskirtais konkrečiais Parlamento nariais, ir taip ruoštis atstovauti Parlamentui apibrėžiant šias būsimas užduotis, remiantis šia rezoliucija suteiktais įgaliojimais, be kita ko, sprendžiant keturių pirmininkų analitiniame pranešime „Pasirengimas tolesniems veiksmams, susijusiems su geresniu ekonomikos valdymu euro zonoje“ nurodytus klausimus;

60.    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybos pirmininkams, Komisijai, Euro grupei, ECB ir nacionaliniams parlamentams.

(1)

OL L 140, 2013 5 27, p. 1.

(2)

OL L 140, 2013 5 27, p. 11.

(3)

OL L 306, 2011 11 23, p. 12.

(4)

OL L 306, 2011 11 23, p. 33.

(5)

OL L 306, 2011 11 23, p. 1.

(6)

OL L 306, 2011 11 23, p. 41.

(7)

OL L 306, 2011 11 23, p. 25.

(8)

OL L 306, 2011 11 23, p. 8.

(9)

Priimti tekstai, P7_TA(2014) 0239.

(10)

Priimti tekstai, P7_TA(2013) 0598.

(11)

OL C 165 E, 2013 6 11, p. 24.

(12)

OL C 33 E, 2013 2 5, p. 140.


AIŠKINAMOJI DALIS

2014 m. rugsėjo mėn. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto koordinatoriams įgaliojus, šiuo pranešimu siekiama padėti įvertinti teisinės sistemos efektyvumą, visų pirma, ar nuostatos dėl sprendimų priėmimo yra pakankamai tvirtos ir ar pažanga užtikrinant tvirtesnį ekonomikos politikos koordinavimą ir tvarią valstybių narių ekonominės veiklos konvergenciją atitinka SESV. Nuo tada įvyko trys svarbūs pokyčiai: 2014 m. spalio 24 d. euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimo prašymas Komisijos pirmininkui pratęsti darbą dėl 4 pirmininkų ataskaitos, du Komisijos paskelbti komunikatai, vienas 2014 m. lapkričio 28 d. dėl „ekonomikos valdymo peržiūros, reglamentų taikymo ataskaitos“ ir kitas dėl „maksimalaus Stabilumo ir augimo pakto taisyklėse leidžiamo lankstumo išnaudojimo“.

Šis pranešimas rengiamas praėjus daugiau kaip 7 metams nuo krizės pradžios, kai euras buvo išgelbėtas panaudojus įvairias priemones, įskaitant Stabilumo ir augimo pakto peržiūrą, fiskalinį susitarimą, sukurtą Europos stabilumo mechanizmą, bankų sąjungą ir Europos Centrinio Banko (ECB) vadovaujamąjį vaidmenį, kurių niekas negalėjo prieš tai įsivaizduoti. Tačiau pranešime atsižvelgiama ir į padėtį Europoje, euro zonoje, kurioje, remiantis naujausiais Eurostato duomenimis, 2014 m. lapkričio mėn. nedarbo lygis siekė 11,5 proc., prognozuojama metinė infliacija 2014 m. gruodžio mėn. sumažėjo iki -0,2 proc., o Europos Komisijos rudenį pateiktoje prognozėje 2014 m. numatomas nedidelis ekonomikos augimas (+0,8 proc.).

Šis pranešimas yra pagrįstas šiomis bendrosiomis aplinkybėmis ir pirmųjų ekonomikos valdymo sistemos įgyvendinimo metų su per krizę įvykusiais pokyčiais analize. Šiandien žinome, kad nevisavertis ekonominės ir pinigų sąjungos veikimas ir prasti euro zonos rezultatai nuo 2011 m. lėmė diskusijas dėl įvairių politinių priemonių, kurios buvo taikomos prasidėjus valstybės skolos krizei, ir euro zonai atsiliekant nuo savo pasaulinių partnerių. Šiuo atžvilgiu Komisijos leidinyje(1) apie ekonomiką, kuriame analizuojama euro zona 2011–2013 m., daroma išvada, kad vienu metu vykdyta konsolidacija euro zonos šalyse, ypač po ekspansinės politikos, dėl kurios susitarta G20 susitikime po „Lehman Brothers“ žlugimo, turėjo „didelį neigiamą poveikį gamybos apimtims“ ir „reikšmingą neigiamą pašalinį poveikį“. Pranešime pastebima, kad naujos nuostatos neleido deramai atsižvelgti į kumuliacinį nacionaliniu lygmeniu vykdomos politikos, ypač bendros fiskalinės politikos, poveikį visai Europai, ir todėl nepadėjo išvengti pavojų, kylančių dėl skirtingos euro zonos valstybių narių ekonominės padėties, defliacijos, mažo ekonomikos augimo ir didelio nedarbo lygio grėsmės.

Esant tokioms bendrosioms aplinkybėms, pranešime teigiama, kad buvo itin neįvertintas neigiamas vienu metu visoje Europoje taikytos fiskalinės politikos poveikis augimo perspektyvoms ir kad Stabilumo ir augimo pakte numatytos lankstumo sąlygos dėl anticiklinės ekonomikos politikos įgyvendinimo ekonomikai nepakankamai augant nebuvo arba iki šiol nėra pakankamai išnaudojamos, taip pat ir dėl siauro jų aiškinimo, dėl kurio nėra pakankamai laisvės manevruoti susidūrus su ES patiriamais sunkumais.

Kalbant apie Stabilumo ir augimo pakto nuostatų įgyvendinimo vertinimą, kuris buvo aiškinamas įvairiai, verta aptarti struktūrinio deficito akcentavimą, nes dėl šio rodiklio kyla nemažai abejotinų prielaidų. Konsolidavimo tendencingumas pastaraisiais metais, atsiradęs dėl Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimo vertinimo, kartais buvo žalingas struktūrinių reformų finansavimui, įskaitant vėluojančias reikiamas investicijas, ir dėl jo galėjo atsirasti prieštaringų politikos rekomendacijų dėl strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimo.

Šiuo atžvilgiu Komisija parengė du komunikatus, kuriuose apibrėžiama to, ką reikia aptarti, sistema. Vienas aiškinamasis komunikatas dėl lankstumo iš karto turi teigiamą poveikį, nes skatina investicijas ir ekonomikos augimą pagal jau esamas taisykles. Įvertinus nacionalinius įnašus į ESIF kaip neutralius Stabilumo ir augimo pakto atžvilgiu, šiuo komunikatu paremiamas Komisijos paskelbtas investicijų planas. Pranešėjos manymu, reikėtų siekti dar daugiau, t. y., pritaikyti simetrišką požiūrį įnašams į ESIF bendro finansavimo projektus pagal platesnę investicijų sąlygą prevencinėse ir korekcinėse dalyse. Šiame komunikate taip pat siūlomas naujas būdas atsižvelgti į struktūrinių reformų įgyvendinimo sąnaudas vertinant valstybės narės fiskalinę padėtį. Susijusios nuostatos galėtų pagerinti valstybių narių vykdomų reformų įgyvendinimą ir padidinti jų atsakomybę už reformas, jei tokio paties požiūrio būtų laikomasi prevencinėse ir korekcinėse dalyse.

Antrajame komunikate pateikiamas tam tikras statistinis įvertinimas, kaip buvo panaudotos paketu „6+2“ įgyvendintos skirtingos procedūros: pripažįstama, kad „yra tobulintinų sričių, susijusių su politikos kūrimo skaidrumu ir sudėtingumu“, taip pat ir dėl „jų poveikio ekonomikos augimui, disbalansui ir konvergencijai“, „Komisijai planuojant ateinančiais mėnesiais aptarti šiuos klausimus su Europos Parlamentu ir Taryba“.

Pinigų politikoje įvyko dar didesnių pokyčių dėl 2015 m. sausio 22 d. ECB sprendimo pradėti turto pirkimo programos išplėtimą, kuris apims euro zonos centrinių vyriausybių išleistas obligacijas ir bent iki 2016 m. rugsėjo mėn. sudarys 60 mlrd. EUR per mėnesį.

Pranešėja yra tvirtai įsitikinusi, kad Europos Parlamentas turėtų pasinaudoti šia galimybe ir prisijungti prie diskusijos apie geresnį ekonominės ir pinigų sąjungos veikimą, taip pat atsižvelgdamas į greitai prasidėsiančią diskusiją dėl 4 pirmininkų ataskaitos.

Todėl atrodo, kad reikės išspręsti kelis labai svarbius klausimus.

1) Euro zonoje nėra deramai vertinama jos bendra ekonominė padėtis, nėra bendros diagnostikos, kuri turėtų būti vienodą valiutą naudojančioms šalims. Tai tapo akivaizdu paaiškėjus ryškiems valstybių narių skirtumams, kurie dar labiau sustiprėjo po pastarosios krizės ir trejeto įsikišimo, bei dėl istorinio investicijų sumažėjimo Europos Sąjungoje. Ekonominei ir pinigų sąjungai akivaizdžiai trūksta tinkamų priemonių, kad būtų galima deramai diskutuoti apie skirtingų valstybių narių dinamiką, kurios šios turėtų laikytis savo fiskalinės pozicijos atžvilgiu. Tai viena iš pagrindinių diskusijų temų nuo pat ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimo. Mes bandėme šį klausimą spręsti įvairiomis priemonėmis, taip pat ir iš pradžių taikytomis bendros ekonominės politikos gairėmis. Tada manėme, kad tai pavyks įgyvendinti per Europos semestrą su metine augimo apžvalga ir makroekonominio disbalanso procedūra. Reikia pripažinti, kad pastaroji procedūra padėjo pradėti stebėti deficito ir pertekliaus šalis, nors dėl to nekilo plataus masto suinteresuotųjų subjektų diskusijos, ir iš esmės atrodo, kad tai yra priemonė, kurią naudodama Komisija gali aptarti su valstybėmis narėmis numatytas jų struktūrines reformas. Dabar, kai ES ekonomika taip akivaizdžiai atsidūrė Japonijos tipo rizikos zonoje, gali būti tinkamas laikas pradėti šią diskusiją ir paruošti jai tinkamas priemones. Visa tai prasideda nuo dabartinės diskusijos apie euro zonos fiskalinę politiką, bet svarbiausia yra išsiaiškinti, ar ji tiesiog turėtų papildyti nacionalinę stebimą fiskalinę politiką, ar tai galėtų būti politinis požiūris prieš prasidedant ciklui, kuriuo suteikiamos galimybės apibrėžti dinamišką kiekvieno vaidmenį, kad būtų pasiektas bendras optimalus rezultatas. Šiuo tikslu pranešėja siūlo atnaujinti Komisijos parengtą rekomendaciją euro zonai ir paversti ją privaloma bei priimti per pavasarinį Tarybos posėdį.

2) Dauguma stebėtojų, taip pat ir Komisija, šiandien pripažįsta, kad ekonomikos valdymas tapo toks sudėtingas, kad yra žalingas demokratijai, skaidrumui ir atsakomybei. Pripažinkime, kad tai nutiko dėl pasitikėjimo stokos, dėl kurios jau esamos taisyklės buvo papildytos naujomis. Tai virto ir šiek tiek įkyriu Komisijos struktūrinių reformų sekimu valstybėse narėse, ir tam tikru požiūriu tai gali turėti neigiamos įtakos. Įvedus eurą, daugumoje valstybių narių spaudimas dėl reformų galbūt sumažėjo, bet dabartinė krizė privertė kiekvieną iš jų prabusti. Geriausias būdas reformoms įgyvendinti nepakenkiant demokratijai, socialiniam dialogui ir atsakomybei, kurie yra ir svarbi ES konkurencingumo dalis, – leisti kiekvienai valstybei narei spręsti šiuos klausimus remiantis bendru padėties supratimu. Toks sprendimas reikalingas norint gerų rezultatų, įskaitant ir tai, kad būtų laikomasi taisyklių. Toks požiūris bus veiksmingas tol, kol bus pripažįstama, kad būtina tinkamas reformas nustatyti nacionaliniu lygmeniu, vadovaujantis bendra ES strategija, kad tam tikros reformos turi ilgalaikį poveikį ir kad esant dabartinei ekonomikos padėčiai reikia siekti tinkamos struktūrinių reformų ir fiskalinės drausmės pusiausvyros.

3) Esamos ekonomikos valdymo taisyklės ir sankcijos iš esmės yra pagrįstos sąvokomis, iš kurių pirmoji yra „gamybos apimties atotrūkis“, dėl kurių tarp ekspertų, įskaitant Europos statistikos valdymo patariamosios tarybos pirmininką Martti Hetemäki ir EBPO atstovaujantį Stefaną Kapfererį, jiems pasisakant Ekonomikos ir pinigų politikos komitete kilo daug ginčų. Gamybos apimties atotrūkio svarba pastarajame Komisijos komunikate dėl lankstumo tapo dar didesnė. Tokia padėtis nėra normali ir šias sąvokas reikėtų paaiškinti randant bendrą jų apibrėžtį arba jas pakeičiant, tačiau bet kokiu atveju į šią užduotį įtraukiant ECB, EBPO ir TVF.

4) Įgyvendinus esamą ekonomikos valdymo sistemą dabartiniame ekonomikos kontekste, prasideda diskusijos dėl tam tikrų praeityje priimtų taisyklių tvarumo. Būsimose diskusijose jas taip pat reikės gerai išnagrinėti. Visų pirma, žinoma, kyla diskusija dėl 1/20 skolos sumažinimo, bet taip pat galima kelti klausimą ir dėl 0,5 proc. metinio struktūrinio koregavimo.

5) Europos Parlamentas buvusios kadencijos pabaigoje pradėjo diskusiją dėl trejeto vadovaujamų pagalbos programų teisėtumo ir veiksmingumo. Kai 2014 m. liepos 15 d. Jean-Claude Juncker pristatė savo kaip Komisijos pirmininko programą Europos Parlamentui, atrodo, kad jis neketina tęsti trejeto veiklos. Tokį poreikį patvirtino ir Teisingumo Teismo advokatas nuomonėje dėl ECB vienakrypčių pinigų politikos sandorių programos teisėtumo. Todėl ir Europos Parlamentas prašo, kad Europos stabilumo mechanizmas būtų įtrauktas į Sutartį, ir kad būtų iš naujo apibrėžta ir paaiškinta įvairių suinteresuotųjų subjektų atsakomybė ir reikalingos priemonės.

6) Vis dėlto apie jokią ekonomikos valdymo sistemą negali būti sprendžiama tik pagal rezultatus (rezultatų teisėtumas), ji turi būti vertinama ir pagal jos demokratinę atskaitomybę. Atsižvelgiant į vis didėjantį sustiprintos ekonomikos valdymo sistemos demokratijos trūkumą, pranešime teigiama, kad turi baigtis tarpvyriausybiniai susitarimai ir vietoj jų Europos lygmeniu turi aktyviau dalyvauti Europos Parlamentas, nes tai yra sine qua non sąlyga demokratiniam teisėtumui padidinti. Be to, demokratinė atskaitomybė susilpnėjo ir dėl itin sudėtingos sistemos, todėl pranešime prašoma, kad šių metų pavasarį Komisija pateiktų plačių užmojų teisėkūros programą dėl šios sistemos reformų.

7) Galiausiai, bet ne mažiau svarbu yra tai, kad niekas negali diskutuoti apie ekonominės ir pinigų sąjungos ekonomikos valdymą negalvodamas, kas bus pasibaigus krizei. Objektyviai vertinant, ši diskusija apie ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimą jau buvo per ilgai atidėliojama. Buvusios kadencijos metu ją skatino Komisijos komunikato projektas, 4 pirmininkų ataskaita, kurią įvertino Europos Parlamentas, pateikdamas rekomendacijas Komisijai dėl Europos Vadovų Tarybos, Europos Komisijos, Europos Centrinio Banko ir Euro grupės pirmininkų ataskaitos „Siekis sukurti tikrą ekonominę ir pinigų sąjungą“, t. y. M. Thyssen ataskaitos. Bet galiausiai sprendimų priėmėjai laukė Vokietijos parlamento rinkimų, vėliau Europos Parlamentas laukė savo rinkimų. Dabar Graikijos rinkimų rezultatai pakeitė diskusijos pobūdį ir atrodo, kad galiausiai ši diskusija vyks po Jungtinės Karalystės parlamento rinkimų. Laikas pasiruošti užduočiai, kuriai kartu su Europos Vadovų Tarybos, Euro grupės ir ECB pirmininkais Jean-Claude Juncker gavo įgaliojimus. Europos Parlamentas turi būti visiškai susijęs su šiomis derybomis ir turi užtikrinti, kad jokios galimybės neliktų neapsvarstytos, siekiant, kad ekonominei ir pinigų sąjungai būtų užtikrinti stipresni pagrindai, įskaitant, be kitų, bent keturis blokus: fiskalinio pajėgumo, atnaujintų pagalbos mechanizmų, socialinio aspekto ir institucinio bei demokratinio ramsčio. ES ir euro zona šį kartą turi užtikrinti, kad šių priemonių nebūtų per mažai ir jų nebūtų imtasi per vėlai ir kad Europos Sąjungos piliečiams euras būtų kuo naudingesnis.

(1)

„Fiskalinė konsolidacija ir pašaliniai poveikiai euro zonos periferinėse ir centrinėse srityse“ (angl. Fiscal consolidations and spillovers in the euro area periphery and core), Jan in’t Veld, „Economic Papers“ 506, Europos Komisija, 2013 m. spalis, http://ec.europa.eu/economy_finance/publications/economic_paper/2013/pdf/ecp506_en.pdf


MAŽUMOS NUOMONĖ

pagal Darbo tvarkos taisyklių 56 straipsnio 3 dalį

pateikė Bernd Lucke

Šis pranešimas turėjo būti parengtas siekiant apibūdinti dabartinę padėtį ekonomikos valdymo srityje. Visų pirma turėjo būti nurodyta, kaip veikia dabartinės ekonomikos valdymo taisyklės ir su kokiais iššūkiais bus susidurta ateityje.

Pranešimas visiškai neatitinka šios savo paskirties.

Parengtame pranešime nepateikiama sisteminga esamos padėties analizė. Vietoj to jis perpildytas bendro pobūdžio reglamentavimo pasiūlymais, neatsižvelgiant į galiojančią Europos Sąjungos teisę, visų pirma finansinės pagalbos neteikimo nuostatą (SESV 125 straipsnis).

Pranešime raginama centralizuoti ekonomikos politiką ir nustatyti bendrą atsakomybę euro zonoje. Tai reikštų, kad finansinė atsakomybė už politikos įgyvendinimą ir atsakomybė už rezultatus ir toliau būtų nesuderinamos.

Tebegaliojančioje Mastrichto sutartyje nurodoma, kad ekonomikos valdymas valiutų sąjungai priklausančiose šalyse grindžiamas nacionaline atsakomybe už vykdomą fiskalinę politiką.

Tai išreiškiama finansinės pagalbos neteikimo nuostatoje, kuri grindžiama dviem paprastomis fiskalinėmis taisyklėmis.

Nuo tada, kai buvo priimtos, minėtosios taisyklės jau buvo pažeistos daugiau nei 90-čia atvejų. 2010 m. pradėjus vykdyti gelbėjimo politiką pasitelkiant Europos finansinio stabilumo fondą, finansinės pagalbos neteikimo nuostata nebesivadovaujama ir ji visiškai neteko prasmės.

Tik veiksminga nuostata dėl valstybės bankroto galimybės, kartu grįžtant prie finansinės pagalbos neteikimo nuostatos taikymo, gali padėti užtikrinti, kad kiekviena valstybė narė prisiims atsakomybę už savo politiką, o ne vykdys ją Bendrijos sąskaita.


MAŽUMOS NUOMONĖ

pagal Darbo tvarkos taisyklių 56 straipsnio 3 dalį

pateikė Beatrix von Storch

Nuo 1999 m. Europos ekonomikos valdymas darėsi vis sudėtingesnis, tačiau jokių svarbesnių rezultatų pasiekta nebuvo. Dėl finansų, ekonomikos ir pasitikėjimo krizės per pastaruosius penkerius metus buvo sukurta tiek naujų ES teisės aktų neatsižvelgiant į jokias alternatyvas, kaip niekada anksčiau. Jau pats pavadinimas atskleidžia ketinimus: vykdant vadinamąjį Europos ekonomikos valdymą neišvengiamai prarandamas nacionalinis savarankiškumas valstybių narių suverenitetui priklausančiose ekonomikos, finansų, socialinės ir fiskalinės politikos srityse. Jau kurį laiką pagrįstai abejojama Europos ekonomikos valdymo konstitucingumu. Tačiau į tai šiame pranešime savo iniciatyva visiškai neatsižvelgiama. ES, kaip valdymo priemonę pasitelkdama Europos ekonomikos valdymą, ketina ateityje plačiu mastu kištis valstybėms narėms planuojant nacionalinį biudžetą, reglamentuojant nacionalinius mokesčius, nustatant darbo užmokesčio arba socialinių išmokų politiką. Privalomos šalims skirtos rekomendacijos reiškia tiesioginį subsidiarumo principo pažeidimą. Be to, konkretūs pasiūlymai dėl Europos ekonomikos valdymo apima centrinio ES biudžeto sudarymą, Europos Sąjungos masto draudimą nuo nedarbo, euroobligacijų emisiją ir institucinį Euro grupės stiprinimą. Šiems pasiūlymams negaliu pritarti.


Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ (1.4.2015)

pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

Ekonomikos valdymo sistemos peržiūra: įvertinimas ir uždaviniai

(2014/2145(INI))

Nuomonės referentė: Anne Sander

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi pagal ES sutarties 3 straipsnio 3 dalį Sąjunga „siekia Europos, kurioje vystymasis būtų tvarus, pagrįstas subalansuotu ekonomikos augimu ir stabiliomis kainomis, didelio konkurencingumo socialine rinkos ekonomika, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos, bei aukšto lygio aplinkos apsauga“; kadangi itin svarbu įvairiais Sąjungos lygmenimis užtikrinti ekonomikos valdymo socialinius aspektus, kaip nustatyta SESV 9 straipsnyje kadangi 2011 m. gruodžio 1 d. rezoliucijoje dėl Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro Parlamentas pareiškė, kad „bet koks naujas ar patobulintas organizavimas ir sprendimų priėmimo procesas Taryboje ir (arba) Komisijoje turi būti suderintas su patobulintu demokratiniu teisėtumu ir atitinkamu atskaitingumu Europos Parlamentui“;

1.  pabrėžia, kad turėtų būti siekiama, jog Europos Sąjungos ekonomikos valdymo sistema būtų valdymo priemonė, siekiant pašalinti didelius ekonominio balanso sutrikimus, įskaitant nedarbo lygį, kurie sukėlė staigų ekonomikos augimo nuosmukį ir nelygybės augimą bei sukėlė grėsmę Europos ekonomikoms; primena, kad 28 ES valstybių narių bendra skola sumažėjo nuo 4,5 % BVP 2011 m. iki prognozuojamų 3 % BVP 2014 m.; vis dėlto primena, kad per visą ciklą ekonominė pusiausvyra turėtų efektyviau skatinti pažangų, tvarų ir integracinį ekonomikos augimą, kuris pastaraisiais metais ir toliau buvo nedidelis arba nepakito ir pagal ES BVP augimo prognozes išliks mažesnis nei 1,5 %; primena, kad priemonėmis, kuriomis siekiama užtikrinti tvarų ir integracinį ekonomikos augimą, taip pat turi būti siekiama įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus užimtumo ir skurdo srityje, taip pat efektyviau skatinti jų įgyvendinimą, nes pasiekta pažanga nepakankama;

2.  pritaria Komisijos narės M. Thyssen pareiškimui, kad šalys, kuriose užtikrinama aukšta darbo vietų kokybė bei geresnė socialinė apsauga ir investuojama į žmogiškąjį kapitalą, yra atsparesnės ekonomikos krizėms; ragina Komisiją apsvarstyti šią poziciją rengiant visas Europos semestro politikos ir konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

3.  teigiamai vertina šios sistemos veiksmingumo peržiūrą siekiant įvertinti, ar valstybės narės ir Komisija veiksmingai ir vienodai taiko valdymo taisykles; teigia, kad peržiūra yra proga apsikeisti nuomonėmis, ypač su Europos Parlamento kompetentingais komitetais, apie sistemos veiklos taisykles ir apie tai, kaip būtų galima dar labiau sustiprinti sistemos veiksmingumą, socialinę orientaciją ir demokratiškumą, ypač siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų; siūlo į peržiūrą įtraukti priemones, kurios padės didinti pasitikėjimą ekonomika, nes tai yra išankstinė privačių investicijų sąlyga, o jos savo ruožtu yra vienas iš svarbiausių darbo vietų kūrimo veiksnių;

4.  pabrėžia, kad solidarumas yra pagrindinė vertybė, kuria pagrįsta Europos Sąjunga ir ES ekonomikos valdymo sistema; mano, kad ši peržiūra suteikia galimybę toliau tobulinti ir ekonomikos valdymo sistemą, be kita ko, siekiant ją geriau suderinti su Europos socialiniu acquis ir pagerinti Europos socialinį valdymą norint mažinti nedarbą, skurdą ir socialinę atskirtį; taip pat pabrėžia, kad svarbu tobulinti visos euro zonos koordinavimo sistemą;

5.  ragina užtikrinti Europos semestro veiksmingumą padedant koordinuoti valstybių narių ekonominę ir socialinę politiką ir politikos priemones, kuriomis siekiama užtikrinti geresnių ir tvarių darbo vietų kūrimą bei skatinti ekonomikos augimą, taip užkertant kelią krizėms; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Komisijos pasiūlymą jos veiklą nukreipti ne tik į atsakomybę už biudžetą, bet ir investicijas (ypatingą dėmesį skiriant socialinėms investicijoms, kuriomis remiamas tvarių darbo vietų kūrimas, užtikrinama didesnė socialinė sanglauda ir lyčių lygybė bei kovojama su skurdu), taip pat struktūrines reformas, siekiant susieti rinkos ekonomikos reformą ir socialinę pažangą; primena, kad Parlamentas ne kartą pareiškė, kad siūlomos struktūrinės reformos turėtų būti plataus užmojo, ekonomiškai efektyvios ir socialiai atsakingos;

6.  pabrėžia, jog SESV 121 ir 148 straipsniuose numatyta pusiausvyra tarp užimtumo politikos ir ekonominės politikos yra būtina, kad būtų galima siekti teigiamų pokyčių ES; primena, kad, norint pasiekti SESV 9 straipsnyje nustatytus tikslus, ekonominė politika ir socialinė bei užimtumo politika turėtų būti vienodai svarbios, todėl pabrėžia, kad reikia užkirsti kelią ekonominės ir socialinės pusiausvyros sutrikimams, taip užtikrinant visapusiškai nuosekliąją viešąją politiką; atsižvelgdamas į tai, ragina skirti vienodai dėmesio ekonominėms laisvėms ir pilietinėms bei socialinėms teisėms, laikantis ES sutarčių;

7.  ragina stiprinant Europos socialinį fondą ir Sanglaudos fondą užtikrinti didesnę ekonominę ir socialinę sanglaudą ir remti kovos su nedarbu ir skurdu priemones siekiant išsaugoti esamas ir kurti naujas darbo vietas, kuriose būtų užtikrinamos atitinkamos teisės;

8.  pabrėžia, kad reikia geriau bendradarbiauti su Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų taryba (EPSCO) ir Ekonomikos ir finansų reikalų taryba (ECOFIN) susijusiems organams, todėl siūlo rengti bendrus EPSCO tarybos ir ECOFIN tarybos posėdžius siekiant skatinti suderintą socialinę ir ekonominę politiką, kuria siekiama konkurencingumo, kurti geresnes ir tvarias darbo vietas, kovoti su nedarbu ir mažinti nelygybę, skurdą ir socialinę atskirtį, siekiant sustiprinti integracinį augimą Europoje;

9.  pabrėžia įspėjimo mechanizmo ataskaitoje pateiktos socialinių rodiklių suvestinės svarbą siekiant iš anksto nustatyti priemonių, kuriomis siekiama koreguoti makroekonominį disbalansą, socialinį poveikį; ragina Komisiją atlikti jos taikymo srities ir veiksmingumo vertinimą; ragina Komisiją rengiant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas ir vertinant jų įgyvendinimą valstybėse narėse vienodai dėmesio skirti socialiniams ir ekonominiams klausimams, taip pat skirti dėmesį darbo vietų kokybei ir tvarumui, ilgalaikiam ir jaunimo užimtumui bei vaikų skurdui ir socialinės padėties ypatumams kiekvienoje valstybėje narėje; ragina valstybes nares naudoti socialinius rodiklius kaip išankstinio perspėjimo mechanizmą siekiant ateityje išvengti socialinių ir ekonominių nuosmukių;

10. pabrėžia, kad įspėjimo mechanizmo sistema turėtų būti inicijuojama esant pernelyg didelei nelygybei, nes per didelė nelygybė destabilizuoja visuomenę ir kelia pavojų sanglaudai bei ekonominės veiklos rezultatams; pabrėžia, kad dėl padidėjusios nelygybės kyla dideli pavojai demokratijai, kaip patirta ES ir patvirtinta šalių per semestrą pateiktose ataskaitose; atkreipia dėmesį į Tarptautinio valiutos fondo ir Tarptautinės darbo organizacijos įspėjimus, kad toliau didėjanti nelygybė ES gali destabilizuoti visuomenę;

11. ragina valstybes nares įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas siekiant remti tvarų augimą kuriant geresnes, tvarias darbo vietas, taip pat socialinę sanglaudą bei pasiekti pažangos įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ tikslus; ragina Komisiją teikti Europos Parlamentui metinį pažangos, padarytos faktiškai taikant tas rekomendacijas, ir jų poveikio valstybių narių skoloms ir deficitui bei socialiniams rodikliams vertinimą; atkreipia dėmesį į tai, kad vertinimas turėtų būti pridėtas prie metinės augimo apžvalgos;

12. primena Komisijai, kad nors darbo užmokestis yra svarbus aspektas sprendžiant makroekonominių disbalansų problemą, jis nėra vien tik ekonominio koregavimo priemonė, bet visų pirma pajamos, reikalingos darbuotojų pragyvenimui; ragina Komisiją atliekant rekomendacijų įgyvendinimo vertinimą atlikti poveikio vertinimus, kad rekomendacijos dėl darbo užmokesčio nepadidintų darbuotojų skurdo ar darbo užmokesčio skirtumų valstybių narių viduje ir kad jos skatintų valstybes nares apmokestinti ne darbo jėgą, bet kitas sritis, siekiant skatinti ekonomikos augimą ir didinti užimtumo lygį; ragina valstybes nares numatyti galimybę, laikantis kiekvienos valstybės narės papročių ir tradicijų, taikyti minimalių pajamų sistemas, taip pat ragina jas laikytis 1992 m. birželio 24 d. Tarybos rekomendacijos dėl pakankamų išteklių ir socialinės paramos socialinės apsaugos sistemose bendrųjų kriterijų;

13. ragina Komisiją, bendradarbiaujant su EIB ir atsižvelgiant į skirtingų regionų ypatumus, nustatyti kriterijus, kuriais remiantis MVĮ (kurios ES sukūrė daugiau kaip 80 % darbo vietų ir yra tvaraus bei integracinio augimo variklis, taip pat darbo vietų kūrimo pamatas) galėtų gauti finansavimą iš Europos strateginių investicijų fondo, susiejant jį su Europos investicijų fondu; nurodo, kad kuo greičiau apibrėžus projektų tinkamumo kriterijus ir dalyvavimo reikalavimus atsiras galimybė pasiruošti ir geriau koordinuoti veiksmus, ypač MVĮ; pabrėžia ekonomikos augimo spartinimo ir naujų darbo vietų, ypač jaunimui, kūrimo svarbą siekiant visuomenės pritarimo Europos ekonomikos valdymo sistemai, todėl ragina Komisiją imtis priemonių siekiant padidinti pasitikėjimą ekonomika ir pagerinti verslo aplinką, ypač daug dėmesio skiriant MVĮ, mažinti administracinę naštą drauge išsaugant tą patį socialinių teisių lygį ir didinti galimybes gauti finansavimą;

14. primena, kad rengiant ir įgyvendinant struktūrines reformas reikėtų išsaugoti tinkamą socialinę apsaugą (drauge atsižvelgiant į valstybių narių kompetencijos sritis, socialinius ir darbo standartus bei darbuotojų teises, užimtumo kokybę ir darbo vietų kokybę ir tvarumą), kuri yra socialinės sanglaudos, konkurencingumo bei atsparumo ekonomikos ir finansų krizėms stiprinimo priemonė; ragina valstybes nares dalytis geriausios praktikos pavyzdžiais ir skatinti abipusį mokymąsi ir solidarumą, įskaitant regionų ir vietos lygmeniu; siekdamas didinti fiskalinės politikos veiksmingumą ir kryptingumą, ragina valstybes nares vykdyti savo darbo rinkų ir socialinės apsaugos bei švietimo sistemų reformas; mano, kad darbo rinkų reformomis derėtų nustatyti vidinio lankstumo priemones, kuriomis siekiama išsaugoti darbo vietas ekonomikos sutrikimų laikotarpiais, taip pat derėtų užtikrinti darbo vietų kokybę, visų pirma sukuriant geresnių bei tvarių darbo vietų, ir saugumą darbo keitimo atvejais, taip pat derėtų nustatyti bedarbio pašalpų sistemas, pagrįstas tikroviškais aktyvumo skatinimo reikalavimais, kuriais užtikrinama derama parama atleistiems darbuotojams, ir susietas su reintegravimo politika pagal valstybių narių papročius ir tradicijas; pažymi, kad efektyvi ir stipresnė ES darbo rinkų integracija ir toliau yra vidutinės trukmės tikslas skatinant socialinę pažangą ir mažinant skurdą subalansuotoje ir konkurencingoje aplinkoje;

15. primygtinai ragina valstybes nares spręsti skubų jaunimo nedarbo klausimą ne tik suteikiant tikrą paskatą realiajai ekonomikai (skatinant prekių bei paslaugų paklausą ir pasiūlą) ir darbo rinkai, bet ir veiksmingai bei kryptingai įgyvendinant Jaunimo užimtumo iniciatyvą; primygtinai ragina valstybes nares panaudoti visus turimus išteklius, ypač per investicijas į žmogiškąjį kapitalą (visų pirma švietimo ir profesinio mokymo srityse), siekiant remti jaunimo užimtumą užtikrinant, kad įgūdžiai geriau atitiktų darbo vietas;

16. atsižvelgdamas į visuomenės senėjimą ir vykdomas pensijų sistemų reformas, ragina valstybes nares teikti pirmenybę veiklai, orientuotai į vyresnio amžiaus darbuotojus; ragina Komisiją nustatyti ES lėšų, skirtų vyresnio amžiaus darbuotojams, naudojimo kriterijus, taip pat sugriežtinti jo kontrolę ir imtis daugiau veiksmų vyresnių asmenų užimtumo srityje;

17. labai susirūpinęs pažymi, kad ilgalaikis nedarbas per krizę padvigubėjo; taip pat pažymi, kad šis padidėjimas tarp žemą kvalifikaciją turinčių darbuotojų buvo net didesnis; ragina Komisiją užtikrinti, kad į kovą su ilgalaikiu nedarbu būtų atsižvelgta nustatant Komisijos politiką ir rengiant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

18. mano, kad Sąjungos ekonominėje sistemoje reikėtų skirti ypatingą dėmesį didėjančiai nelygybei Europoje; mano, kad vienas geriausių būdų kovoti su šia didėjančia nelygybe yra sustiprinti pastangas kurti daugiau kokybiškų darbo vietų Europoje;

19. atkreipia dėmesį į Europos semestro procedūros demokratinės kontrolės stoką; siekiant užtikrinti ekonomikos valdymo sistemos atskaitomybę, didinti atsakomybę už Europos semestro procedūrą bei jos kokybę, sumažinti didėjantį atotrūkį tarp ES institucijų ir ES piliečių, rekomenduoja, kad Europos Parlamentas, nacionaliniai parlamentai, pilietinė visuomenė ir socialiniai partneriai būtų labiau įtraukti į ekonominį dialogą tarp valstybių narių ir Komisijos, ypač į Europos semestro procesą, taip pat užtikrinti, kad nebūtų sukurta nereikalinga administracinė našta ar sąnaudos atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams;

20. siekiant veikti užtikrinant didesnį Europos semestro proceso skaidrumą ir demokratiškumą, rekomenduoja Komisijai prieš skelbiant metinę augimo apžvalgą (MAA) surengti diskusijas su Europos Parlamento atstovais dėl šios apžvalgos bendrųjų gairių ir krypčių; ragina Europos Vadovų Tarybą nepritarti konkrečioms šalims skirtoms rekomendacijoms neatsižvelgus į Europos Parlamento nuomonę;

21. pakartoja savo raginimą sudaryti tarpinstitucinį susitarimą, kad Parlamentas būtų įtrauktas į MAA ir bendrųjų ekonominės politikos ir užimtumo gairių rengimą ir tvirtinimą;

22. primena, kad Europos Komisija ir Europos Parlamentas paragino valstybes nares įtraukti savo nacionalinius parlamentus ir nacionalines pilietinės visuomenės organizacijas į savo nacionalinių reformų programų (NRP) bei stabilumo ir konvergencijos programas (SKP) parengimo veiklą; ragina valstybes nares bent jau informuoti savo nacionalinius parlamentus apie jų NRP ir SKP turinį, taip pat atsižvelgti į reprezentatyviausių socialinių organizacijų ir pilietinės visuomenės nuomonę; ragina valstybes nares deramais atvejais informuoti ES institucijas apie šių nacionalinių diskusijų raidą;

23. ragina oficialiai nustatyti Komisijos, Tarybos, Europos Parlamento ir ES lygmens socialinių organizacijų ir pilietinės visuomenės diskusijas, vykdomas tarp metinės augimo apžvalgos paskelbimo ir kovo mėnesio Europos Vadovų Tarybos susitikimo (prieš Europos Vadovų Tarybai patvirtinant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas);

24. šiuo klausimu pabrėžia, kad reikalingos palankios sąlygos viešojo sektoriaus investicijoms, ypač atsižvelgiant į naujųjų Europos sąskaitų sistemos (2010 m. ESS) apskaitos standartų poveikį tam tikrų viešosios valdžios institucijų gebėjimui investuoti; taip pat ragina atitinkami koreguoti Europos Centrinio Banko sprendimų priėmimą; atkreipia dėmesį į pasiūlymus užtikrinti aktyvų valstybių narių dalyvavimą įgyvendinant J. C. Junckerio planą; ragina valstybes nares sudarant savo biudžetus atkreipti ypatingą dėmesį į socialines investicijas, pavyzdžiui, į švietimą bei mokymąsi visą gyvenimą, taip pat į darbo vietų kūrimą ir verslumo skatinimą; ragina Komisiją ištirti galimybę šiuo klausimu ekonomikos valdymo sistemos taisyklėse numatyti didelį biudžetinį lankstumą, ypač didelės ekonomikos ir finansų krizės laikotarpiams;

25. atkreipia dėmesį į analitinį pranešimą „Pasirengimas tolesniems veiksmams, susijusiems su geresniu ekonomikos valdymu euro zonoje“, kurį pateikė keturi institucijų pirmininkai; prašo, kad keturių institucijų pirmininkai pateiktų plataus užmojo veiksmų planą, kuriame būtų nurodyta, kokie teisėkūros ir instituciniai pasiekimai būtini siekiant sukurti geriausias įmanomas ateities perspektyvas euro zonai, ES ir jos piliečiams; pabrėžia, kad Parlamentas turėtų visapusiškai dalyvauti būsimose diskusijose ir sprendimų priėmime, plenarinėje sesijoje priimdamas rezoliuciją, kuria turėtų būti grindžiamas Parlamento pirmininko indėlis į veiksmų planą.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

1.4.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

38

13

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Laura Agea, Guillaume Balas, Brando Benifei, Enrique Calvet Chambon, Martina Dlabajová, Arne Gericke, Marian Harkin, Danuta Jazłowiecka, Agnes Jongerius, Rina Ronja Kari, Jan Keller, Ádám Kósa, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Zdzisław Krasnodębski, Jean Lambert, Jérôme Lavrilleux, Patrick Le Hyaric, Jeroen Lenaers, Verónica Lope Fontagné, Javi López, Thomas Mann, Dominique Martin, Anthea McIntyre, Joëlle Mélin, Elisabeth Morin-Chartier, Emilian Pavel, Georgi Pirinski, Sofia Ribeiro, Claude Rolin, Anne Sander, Sven Schulze, Siôn Simon, Jutta Steinruck, Romana Tomc, Ulrike Trebesius, Marita Ulvskog, Renate Weber, Tatjana Ždanoka, Jana Žitňanská, Inês Cristina Zuber

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Daniela Aiuto, Maria Arena, Georges Bach, Elmar Brok, Karima Delli, Sergio Gutiérrez Prieto, Joachim Schuster, Neoklis Sylikiotis, Claudiu Ciprian Tănăsescu, Ivo Vajgl

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Eleonora Evi


Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ (18.3.2015)

pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

„Ekonomikos valdymo sistemos peržiūra: įvertinimas ir uždaviniai“

(2014/2145(INI))

Nuomonės referentė: Ildikó Gáll-Pelcz

PASIŪLYMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi dėl ekonomikos ir finansų krizės investicijų apimtis ES sumažėjo maždaug 15 proc. nuo 2007 m. pasiekto aukščiausio taško;

B.  kadangi šis investicijų trūkumas kliudo ekonomikos atsigavimui, darbo vietų kūrimui, ilgalaikiam mūsų pramonės sektoriaus ir visos bendrosios rinkos augimui ir konkurencingumui ir kelia pavojų, kad nebus pasiekti strategijoje „Europa 2020“ nustatyti tikslai;

C. kadangi ekonomikos valdymo sistemos peržiūra ir gerinimas turėtų būti grindžiamas visa apimančiu požiūriu pasitelkiant tarpusavyje susijusių ir darnių pažangaus, tvaraus ir įtraukaus ekonomikos augimo ekonomikos augimo ir konkurencingumo skatinimo politikos priemonių rinkinį, kuriuo kuriamos geresnės ir tvarios darbo vietos, užuot susitelkus tik į deficito mažinimą, ir kadangi šiems tikslams pasiekti taip pat labai svarbu išnaudoti pranašumus, kuriuos teikia gerai veikianti, veiksminga ir subalansuota bendroji rinka, turinti sustiprintą pramoninę bazę;

D. kadangi Komisija turėtų stebėti bendrąją rinką, atsižvelgdama į ekonomikos valdymo sistemai svarbių priemonių įgyvendinimo kokybę; kadangi Komisija į metinį valdymo vertinimą ir rezultatų suvestinę turėtų įtraukti su bendrąja rinka susijusių teisės aktų įgyvendinimo kliūtis; kadangi atliekant stebėseną reikėtų įvertinti, kokiu mastu bendroji rinka naudinga tiek vartotojams, tiek piliečiams ir verslo įmonėms, ir atsižvelgti į iššūkius, su kuriais susiduria vartotojai ir bendrojoje rinkoje veikiančios įmonės, visų pirma srityse, kuriose valstybės narės neįgyvendino su bendrąja rinka susijusių teisės aktų arba jų nesilaikė;

E.  kadangi baigus kurti bendrąją rinką viešųjų pirkimų ir vartotojų apsaugos srityje BVP padidėtų 300 mlrd. EUR per metus;

F.  kadangi įgyvendinant Europos investicijų planą siekiama sutelkti 315 mlrd. EUR naujų investicijų per artimiausius trejus metus;

G. kadangi Europos Sąjunga susiduria su didele konkurencingumo krize vis sudėtingesnėje pasaulio ekonomikoje ir bendrojoje rinkoje, kurioje tik konkurencingos valstybės galės kurti darbo vietas ir kelti savo piliečių gyvenimo lygį;

1.  palankiai vertina tai, kad Komisijos komunikate „Investicijų planas Europai“ (COM(2014)0903), Komisijos komunikate „Augimo ir stabilumo pakto taisyklių lankstumo geriausias panaudojimas“ (COM(2015)0012) ir pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos strateginių investicijų fondo (COM(2015)0010) pabrėžiama, kad vienas iš svarbiausių uždavinių yra būtinybė tiesiogiai susieti ekonomikos valdymo sistemos peržiūrą su realiosios ekonomikos poreikiais ir baigti kurti bendrąją rinką, taip pat sukurti skaitmeninę bendrąją rinką;

2.  mano, kad ekonomikos valdymo sistema yra pagrindinė politinė iniciatyva, kuria sustiprinami strategijos „Europa 2020“ tikslų ir pavyzdinių iniciatyvų, kuriomis siekiama visapusiškai įgyvendinti nepanaudotas bendrosios rinkos galimybes skatinti ekonomikos augimą, pagrindai; mano, kad išnaudodamos bendrosios rinkos teikiamas ekonomikos augimo galimybes, atsižvelgiant į strategijoje „Europa 2020“ nustatytus tikslus, valstybės narės galės lengviau įgyvendinti ekonomikos valdymo sistemos tikslus; be to, mano, kad pagrindiniai bendrosios rinkos dalyviai yra vartotojai ir verslo įmonės;

3.  pabrėžia, kad bendroji rinka yra pagrindinis ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą skatinantis veiksnys ir kad pagrindinė ekonomikos augimo sritis yra skaitmeninė bendroji rinka – tikra tarptautinės internetinės prekybos rinka, skirta prekėms, paslaugoms ir viešiesiems pirkimams;

4.  pabrėžia, kad ekonomikos krizė aiškiai atskleidė, jog svarbu stiprinti Europos Sąjungos ir valstybių narių ekonomiką ir ją nukreipti į tyrimų, inovacijų ir žinių sritis, palengvinant patekimą į rinką bei sudarant sąlygas tiek vartotojų, tiek verslo įmonių judumui, stiprinant skaitmeninę bendrąją rinką ir visoje Sąjungoje kovojant su bendrosios rinkos susiskaidymu valstybėms narėms tinkamai įgyvendinant su bendrąja rinka susijusius teisės aktus ir jų laikantis ir skatinant investicijas į realiąją ekonomiką, visų pirma tuose sektoriuose, kuriais prisidedama prie darnaus vystymosi, efektyvaus išteklių naudojimo ir perėjimo prie naujos energetikos sistemos kartu skatinant spartų užimtumo augimą ir ekonominę konvergenciją tarp valstybių narių, taip pat skirtumų tarp euro zonai priklausančių ir jai nepriklausančių valstybių narių mažinimą;

5.  mano, kad Europos ekonomikos valdymo peržiūra turėtų būti atliekama kartu su visa apimančios strategijos „Europa 2020“ ir Europos semestro ciklo peržiūra siekiant skatinti tvarų ir konkurencingą ekonomikos augimą; todėl ragina priimti naują požiūrį į bendrąją rinką ir skaitmeninę bendrąją rinką persvarstant strategiją „Europa 2020“, tinkamai įtraukiant bendrosios rinkos prioritetinius sektorius (tikslus) į naują supaprastintą gairių, pagrindinių tikslų ar pavyzdinių iniciatyvų rinkinį;

6.  teigiamai vertina šios sistemos veiksmingumo peržiūrą siekiant įvertinti, ar Komisija, Taryba ir valstybės narės veiksmingai ir vienodai taiko valdymo taisykles; mano, kad tik prireikus ši peržiūra turėtų paskatinti iš naujo įvertinti bendrosios rinkos valdymo sistemą, taip pat išnagrinėti galimas šių dviejų procesų sinergijas;

7.  pakartoja savo raginimą nuostatose dėl procedūrų numatyti tinkamą Europos Parlamento dalyvavimą ekonomikos valdymo cikle, taip sudarant sąlygas Parlamentui ir Tarybai priimti priemones, būtinas siekiant sustiprinti bendrosios rinkos valdymą, ypač taikomas sritims, kuriose pagal įprastą teisėkūros procedūrą, išdėstytą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnyje, nustatyta Sąjungos reguliavimo sistema;

8.  pakartotinai ragina Komisiją ir Tarybą sudaryti tarpinstitucinį susitarimą su Parlamentu siekiant užtikrinti visapusišką Parlamento vaidmenį visame semestro procese;

9.  mano, kad ekonomikos valdymo sistema turi būti įtrauki, skaidresnė ir ne tokia sudėtinga, ji turi būti įgyvendinama atsižvelgiant į nacionalines ypatybes, o politiniai prioritetai taip pat turi būti išsamiau aptariami su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, kartu išsaugant nepriklausomumą nuo asmeninių interesų;

10. mano, kad valstybių narių parlamentai turėtų aktyviau įsitraukti į procesą veiksmingai įgyvendinant priemones, numatytas ekonomikos valdymo sistemoje ir bendrosios rinkos valdymo kontekste;

11. pabrėžia ekonomikos augimo ir naujų darbo vietų kūrimo svarbą siekiant visuomenės pritarimo ekonomikos valdymo sistemai, todėl ragina Komisiją gerinti verslo aplinką Europoje, ypač daug dėmesio skiriant MVĮ, šalinant biurokratines kliūtis ir suteikiant galimybes gauti finansavimą; primena, kad šiuo atveju būtina teikti paramą MVĮ, kad jos taip pat galėtų patekti į ne ES šalių rinkas, pvz., JAV, Kanados, Kinijos ir Indijos;

12. tvirtina, kad bendrosios rinkos būklės įvertinimas turėtų tapti ekonomikos valdymo sistemos dalimi, stiprinant Europos semestre bendrajai rinkai skirtą ramstį ir taip sukuriant metinio bendrosios rinkos ciklo pagrindą; pažymi, kad tokia integruota politinių priemonių sistema galėtų padėti nustatyti bendrosios rinkos veikimo kliūtis ir kartu sustiprintų ES ekonomikos valdymo taisyklių įgyvendinimą; pabrėžia, kad visapusiškai įgyvendinant persvarstytas viešųjų pirkimų direktyvas, visų pirma jų taisykles dėl sutarčių sudarymo kriterijų, galima padėti valdžios institucijoms geriau panaudoti viešąsias lėšas ir ilguoju laikotarpiu išvengti nereikalingų aplinkosaugos ir socialinių išlaidų, tai turėtų teigiamą poveikį viešųjų finansų stabilumui;

13. yra tvirtai įsitikinęs, kad per Europos semestrą būtina sutelkti pastangas į pagrindinių ramsčių prioritetų įgyvendinimą; pabrėžia, kad svarbu sutelkti dėmesį į tas sritis, kuriose kuriama didelė Europos pridėtinė vertė, vadovaujantis subsidiarumo ir proporcingumo principais; ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant nustatyti priemones, kuriomis būtų užtikrintas veiksmingesnis šių principų įgyvendinimas;

14. ragina Komisiją teikti Parlamentui metinę ataskaitą dėl bendrosios rinkos integracijos, ypač atsižvelgiant į pagrindines sritis, kuriose yra daugiausia ekonomikos augimo ir geresnių ir tvarių darbo vietų kūrimo galimybių, joje įvertinant konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimo veiksmingumą, taip pat su bendrąja rinka susijusių teisės aktų įgyvendinimą ir jų laikymąsi valstybėse narėse; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad vertinimas galėtų būti pateiktas kaip įrašas į metinę augimo apžvalgą;

15. primena, kad geras ekonomikos valdymas ir jo poveikis gali būti efektyvūs tik tuo atveju, jei dalyvauja visi atitinkami suinteresuotieji subjektai; pabrėžia, kad ES, valstybės narės, regionai, savivaldybės ir suinteresuotieji subjektai turi laikytis visa apimančio požiūrio įgyvendinant ir plėtojant politikos kryptis; ragina Komisiją ir valstybes nares garantuoti pilietinio dialogo demokratinį principą, užtikrinant struktūrizuotą atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą ekonomikos valdyme ir ypač Europos semestro įgyvendinimo procese;

16. pabrėžia, kad yra galimybė nukreipti papildomas viešojo ir privačiojo sektorių lėšas į perspektyvius projektus, turinčius tikrą pridėtinę vertę Europos socialinei rinkos ekonomikai, ir pabrėžia, kad pagrindiniai bendrosios rinkos sektoriai – transporto, energetikos, paslaugų ir prekių, mokslinių tyrimų ir inovacijų – taip pat bendroji skaitmeninė rinka sudaro tinkamą (tinkamiausią) mastą, kad investicijos būtų tinkamos finansuoti iš investiciniams projektams skirtų lėšų;

17. palankiai vertina papildomas manevravimo galimybes, atsiradusias nustačius investavimo sąlygą, apibrėžtą Komisijos komunikate dėl lankstumo; mano, kad ši nauja galimybė turėtų būti maksimaliai išnaudota siekiant paskatinti valstybes nares daugiau investuoti į projektus, turinčius aiškią Europos pridėtinę vertę, kaip antai projektai, glaudžiai susiję su tolesniu bendrosios rinkos ir skaitmeninės bendrosios rinkos plėtojimu; mano, kad tikslinės investicijos ir reformos pagrindiniuose augimo potencialą turinčiuose bendrosios rinkos sektoriuose ir viešojo administravimo modernizavimo srityse – visų pirma susijusiose su e. valdžia ir e. pirkimais – turėtų būti vertinamos kaip struktūrinės reformos;

18. yra susirūpinęs dėl to, kad kai kuriose valstybėse narėse nebuvo atsižvelgta į konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas (KŠSR), o tik 12 proc. KŠSR buvo visapusiškai įgyvendinta 2013 m.; pabrėžia, kad būtina geriau įgyvendinti KŠSR siekiant remti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą; ragina Komisiją stiprinti valstybių narių atsakomybę už KŠSR įgyvendinimą į šį procesą labiau įtraukiant nacionalinius parlamentus.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

17.3.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

33

2

4

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Dita Charanzová, Carlos Coelho, Sergio Gaetano Cofferati, Lara Comi, Anna Maria Corazza Bildt, Daniel Dalton, Dennis de Jong, Pascal Durand, Vicky Ford, Ildikó Gáll-Pelcz, Antanas Guoga, Robert Jarosław Iwaszkiewicz, Liisa Jaakonsaari, Antonio López-Istúriz White, Jiří Maštálka, Eva Paunova, Jiří Pospíšil, Virginie Rozière, Christel Schaldemose, Olga Sehnalová, Mylène Troszczynski, Anneleen Van Bossuyt, Marco Zullo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Lucy Anderson, Jussi Halla-aho, Kaja Kallas, Othmar Karas, Emma McClarkin, Jens Nilsson, Julia Reda, Adam Szejnfeld, Lambert van Nistelrooij, Josef Weidenholzer, Kerstin Westphal

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

José Blanco López, Andrea Bocskor, Roger Helmer, György Hölvényi, Emilian Pavel


Konstitucinių reikalų komiteto NUOMONĖ (19.3.2015)

pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

Ekonomikos valdymo sistemos peržiūra: įvertinimas ir uždaviniai

(2014/2145(INI))

Nuomonės referentė: Sylvie Goulard

PASIŪLYMAI

Konstitucinių reikalų komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  mano, kad būtina iš esmės pagerinti ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) demokratinį teisėtumą remiantis ES institucine struktūra ir laikantis Bendrijos metodo; mano, kad krizės metu įgyvendinti tarpvyriausybinėmis sutartimis pagrįsti teisės aktai trukdė ir trukdo užtikrinti EPS demokratinį teisėtumą; todėl ragina į ES acquis kuo greičiau integruoti Europos stabilumo mechanizmą (ESM), atsižvelgiant į tai, kad Parlamento vidaus taisyklėse numatyta pakankama veiksmų laisvė prireikus remiantis frakcijų vidaus ir tarpusavio politiniais susitarimais nustatyti specialias diferenciacijos formas, kad būtų galima vykdyti tinkamą EPS priežiūrą; taip pat ragina į Europos Sąjungos teisės sistemą ne vėliau kaip per penkerius metus nuo Sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje (SSKV) įsigaliojimo ir po to, kai bus atliktas išsamus SSKV įgyvendinimo vertinimas, integruoti atitinkamas jos nuostatas;

2.  ragina šiuo požiūriu padidinti ekonomikos valdymo paprastumą, efektyvumą ir skaidrumą, siekiant ilgalaikės intensyvesnės ES integracijos, taip pat numatyti vidutinės trukmės laikotarpio sprendimus, kuriais euro zonai ir Sąjungai būtų sudarytos sąlygos spręsti dabartines problemas;

3.  pabrėžia, kad tiek Euro grupė, tiek euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimas yra neformalūs Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos ir Europos Vadovų Tarybos dariniai ir kad jie finansų ir ekonomikos krizės metu priėmė svarbių sprendimų dėl EPS, nors tiems sprendimams dėl minėtos aplinkybės trūksta demokratinio teisėtumo;

4.  ragina sudaryti Parlamento, Komisijos ir Tarybos tarpinstitucinį susitarimą, kuriame būtų numatyta parlamentinė kontrolė įvairiais Europos semestro etapais, pradedant metine augimo apžvalga;

5.  mano, kad reikia kruopščiai peržiūrėti, kaip įgyvendinamas ekonominis dialogas, siekiant užtikrinti tinkamą parlamentinę kontrolę visais procedūrų (Stabilumo ir augimo pakto (SAP) bei makroekonominio disbalanso procedūros (MDP)) etapais;

6.  džiaugiasi, kad įsteigta Tarpparlamentinė Europos Sąjungos ekonomikos ir finansų valdymo konferencija; tačiau pabrėžia, kad jos galimybės skatinti sprendimus priimančių subjektų atskaitomybę ribotos; laikosi nuomonės, kad EPS srityje parlamentinės kontrolės įgaliojimais turi būti dalijamasi tarp nacionalinio ir ES lygmenų, ir primygtinai tvirtina, kad atsakomybė turi būti prisiimta tuo lygmeniu, kuriuo priimami arba įgyvendinami sprendimai, t. y. nacionaliniai parlamentai turėtų kontroliuoti nacionalines vyriausybes, o Europos Parlamentas – ES vykdomosios valdžios institucijas; mano, kad tik taip būtų užtikrinta reikiama didesnė atskaitomybė už sprendimų priėmimą; mano, kad šis didesnis teisėtumas gali būti užtikrintas numatant, kad nacionaliniai parlamentai priima nacionalines reformų programas ir galimus konvergencijos partnerystės susitarimus ir kad taikant bendro sprendimo procedūrą priimamos Europos politikos gairės, parengtos kaip konvergencijos gairės, naujos formos ES teisės aktas, kuriuo nustatomas labai ribotas skaičius prioritetų, galiojančių nustatytą laikotarpį ir visų pirma taikomų priimant metinę augimo apžvalgą ir konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas; pabrėžia, kad toks bendradarbiavimas neturėtų būti vertinamas kaip naujos mišrios parlamentinės institucijos, kuri būtų neveiksminga ir neteisėta demokratiniu ir konstituciniu požiūriais, kūrimas;

7.  apgailestauja dėl to, kad nacionalinių parlamentų pajėgumas daryti įtaką savo vyriausybių veiksmams ir juos kontroliuoti ES yra nepakankamas; laikosi nuomonės, kad nacionaliniai parlamentai turėtų aktyviau dalyvauti politikos formavimo veikloje kontroliuodami ir formuodami savo vyriausybių pozicijas iki jos pateikiamos Komisijai;

8.  pabrėžia, kad pagalbos programų teisinė sistema turi būti peržiūrėta, siekiant užtikrinti, kad visi sprendimai būtų priimami Komisijos atsakomybe ir visapusiškai dalyvaujant Parlamentui, siekiant užtikrinti visišką demokratinį teisėtumą ir atskaitomybę; ragina Komisiją reguliariai pranešti Parlamentui apie atitinkamus sprendimus, priimtus tikrinant valstybių narių programų įgyvendinimą; pabrėžia, kad Parlamentas turėtų nedelsdamas vykdyti tolesnius veiksmus, susijusius su savo 2014 m. kovo 13 d. rezoliucija dėl trejeto (ECB, Komisijos ir TVF) vaidmens ir veiksmų euro zonos šalyse, kuriose taikomos programos, tyrimo(1), ir parengti naują, atskirą rezoliuciją skirtą vien šiam klausimui, pagrįstą pirmuoju tyrimu ir vystančią jo idėjas;

9.  mano, kad siekiant užtikrinti ilgalaikį nacionalinių viešųjų finansų tvarumą labai svarbu, kad Komisija patikrintų viešųjų finansų kokybę ir visų pirma paaiškintų, kad nacionaliniai biudžetai yra orientuoti į ateitį, kartu su Eurostatu nustatydama investicines išlaidas ir labiau skatindama jas, o ne vartojimo išlaidas;

10. laikosi nuomonės, kad tikra EPS negali būti tik taisyklių sistema, bet jai reikia biudžeto pajėgumų, pagrįstų konkrečiais ES biudžeto nuosavais ištekliais, kuriais turėtų būti remiamas tvarus ekonomikos augimas ir socialinės sanglauda, taip pat sprendžiamos struktūrinių skirtumų ir ekstremalių finansinių situacijų problemos, kurios tiesiogiai susijusios su pinigų sąjunga ir kurioms spręsti būtinos struktūrinės reformos;

11. mano, kad turi būti atsižvelgta į socialinį EPS aspektą ir primena, kad SESV 9 straipsnyje teigiama, jog „nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, Sąjunga atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su didelio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su socialine atskirtimi...“; taip pat primena, kad ES sutarties 3 straipsnyje teigiama, kad Sąjunga grindžiama „didelio konkurencingumo socialinės rinkos ekonomika, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos“; mano, kad, atsižvelgiant į žmogaus orumo principą, kaip įtvirtinta Sutartyje, žmogiškieji ištekliai neturėtų būti švaistomi, bet turėtų būti laikomi labai svarbia konkurencingumo dalimi; ragina, jog normų hierarchijoje būtų vienodai svarbios socialinės teisės ir ES vidaus rinkos laisvės;

12. prašo, kad keturių institucijų pirmininkai pateiktų plataus užmojo veiksmų planą, kuriame būtų nurodyta, kokie pažangūs teisėkūros ir instituciniai veiksmai būtini siekiant sukurti geriausias ateities perspektyvas euro zonai, ES ir jos piliečiams; pabrėžia, kad Parlamentas turi visapusiškai atlikti savo vaidmenį būsimose diskusijose ir sprendimų priėmime taikant plenariniame posėdyje priimtą rezoliuciją, kuria bus pagrįstas Parlamento pirmininko indėlis į „veiksmų planą“, kaip nurodyta 1 išnašoje Europos Vadovų Tarybos 2015 m. vasario 12 d. neformaliam susitikimui parengtame analitiniame pranešime („Pasirengimas tolesniems veiksmams, susijusiems su geresniu ekonomikos valdymu euro zonoje“): „Europos Komisijos pirmininkas nurodė, kad ketina naudotis Europos Parlamento pirmininko pasiūlymais savo svarstymuose rengiant ataskaitą“;

13. mano, kad tikrai EPS pasiekti būtina stiprinti teisinę valstybę, kaip nurodyta ES sutarties 2 straipsnyje; mano, kad teisinė valstybė yra apibrėžiama kaip institucinė sistema, kurioje viešosios valdžios institucijos veikia pagal teisę, o nepriklausomos teisminės institucijos užtikrina teisės subjektų lygybę; mano, kad šis klausimas turėtų būti vienas iš prioritetų, be kita ko, sprendžiant jį remiantis pranešimu „Galimi Europos Sąjungos institucinės struktūros pokyčiai ir koregavimai“, ir kad tai turėtų apimti pažeidimo nagrinėjimo procedūras ir ieškinius dėl Komisijos ir Tarybos sprendimų panaikinimo; mano, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) dalyvavimas gali būti pirmiausia garantija, kad taisyklės bus taikomos vienodai, nepriklausomai nuo valstybės narės dydžio ir apsaugant piliečių bei jų organizacijų teises šalyse, kuriose taikomos programos; tvirtina, kad dėl šio ESTT vaidmens ekonomikos valdymo procedūros nevėluos, nes jos neturi stabdomojo poveikio.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

17.3.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

12

3

7

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Kostas Chrysogonos, Richard Corbett, Pascal Durand, Esteban González Pons, Danuta Maria Hübner, Jo Leinen, Morten Messerschmidt, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, György Schöpflin, Pedro Silva Pereira, Barbara Spinelli, Rainer Wieland

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Max Andersson, Gerolf Annemans, Pervenche Berès, Sylvie Goulard, Roberto Gualtieri, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Marcus Pretzell

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Frank Engel, Markus Pieper, Adam Szejnfeld

(1)

Priimti tekstai, P7_TA(2014) 0239.


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

16.6.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

33

25

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Gerolf Annemans, Burkhard Balz, Pervenche Berès, Udo Bullmann, Esther de Lange, Fabio De Masi, Anneliese Dodds, Markus Ferber, Jonás Fernández, Elisa Ferreira, Sven Giegold, Roberto Gualtieri, Brian Hayes, Gunnar Hökmark, Danuta Maria Hübner, Cătălin Sorin Ivan, Diane James, Othmar Karas, Georgios Kyrtsos, Philippe Lamberts, Werner Langen, Bernd Lucke, Olle Ludvigsson, Ivana Maletić, Notis Marias, Fulvio Martusciello, Bernard Monot, Luděk Niedermayer, Stanisław Ożóg, Dimitrios Papadimoulis, Sirpa Pietikäinen, Pirkko Ruohonen-Lerner, Molly Scott Cato, Peter Simon, Theodor Dumitru Stolojan, Kay Swinburne, Paul Tang, Michael Theurer, Ramon Tremosa i Balcells, Ernest Urtasun, Marco Valli, Tom Vandenkendelaere, Cora van Nieuwenhuizen, Miguel Viegas, Jakob von Weizsäcker, Steven Woolfe, Pablo Zalba Bidegain, Marco Zanni, Sotirios Zarianopoulos

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Andrea Cozzolino, Barbara Kappel, Rina Ronja Kari, Thomas Mann, Siegfried Mureşan, Maria João Rodrigues, Siôn Simon, Beatrix von Storch

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Francisco Assis, Javi López

Teisinis pranešimas