Procedūra : 2015/2040(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0197/2015

Pateikti tekstai :

A8-0197/2015

Debatai :

PV 07/09/2015 - 23
CRE 07/09/2015 - 23

Balsavimas :

PV 08/09/2015 - 5.7
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0287

PRANEŠIMAS     
PDF 232kWORD 159k
19.6.2015
PE 549.154v02-00 A8-0197/2015

Komisijos narių klausymų procedūros ir praktika: 2014 m. proceso pamokos

(2015/2040(INI))

Konstitucinių reikalų komitetas

Pranešėjas: Richard Corbett

PAKEITIMAI
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
  Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ
  Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ
  Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

Komisijos narių klausymų procedūros ir praktika: 2014 m. proceso pamokos

(2015/2040(INI))

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į:

       Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 7 dalį,

       Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 246 straipsnį,

       2005 m. gruodžio 1 d. rezoliuciją dėl Europos Komisijos tvirtinimo gairių(1),

       savo 2010 m. spalio 20 d. sprendimą dėl pagrindų susitarimo dėl Europos Parlamento ir Komisijos santykių peržiūros(2),

–       savo 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimą dėl Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 106 ir 192 straipsnių ir XVII priedo dalinio pakeitimo(3),

–       Europos Komisijos narių elgesio kodeksą, ypač jo 1.3–1.6 straipsnius,

       Darbo tvarkos taisyklių 52 ir 118 straipsnius ir XVI priedą,

       Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto bei Teisės reikalų komiteto nuomones (A8-0197/2015),

kadangi:

A.     1994 m. pirmą kartą įvykę paskirtųjų Komisijos narių klausymai dabar yra įsigalėjusi praktika, kuri stiprina Europos Sąjungos institucijų demokratinį teisėtumą ir priartina šias institucijas prie Europos Sąjungos piliečių;

B.     klausymai nepaprastai svarbūs, kad Parlamentas galėtų priimti pagrįstą sprendimą Komisijos klausimu per balsavimą dėl pasitikėjimo, kuriuo patvirtinama Komisija;

C.     klausymų procesas – tai galimybė Parlamentui ir ES piliečiams gauti informacijos apie kandidatų asmenybę, kvalifikaciją, pasirengimą ir prioritetus, taip pat apie tai, kaip jie susipažinę su jiems paskirtu portfeliu, ir įvertinti šiuos aspektus;

D.     klausymų procesas didina skaidrumą ir stiprina visos Komisijos demokratinį teisėtumą;

E.     visose srityse, įskaitant priėmimą į darbą, turi būti užtikrinta moterų ir vyrų lygybė; kadangi į šį reikalavimą turi būti atsižvelgiama nustatant Europos Komisijos sudėtį; kadangi nacionalinės vyriausybės, nepaisydamos pakartotinių Jeano-Claude Junckerio prašymų, 2014 m. pasiūlė daug daugiau kandidatų vyrų nei kandidačių moterų; kadangi moterų kandidatūras visų pirma pasiūlė valstybės narės, turinčios nedidelį gyventojų skaičių, o didesnės valstybės narės šį reikalavimą iš esmės ignoravo; kadangi vienintelis tinkamas sprendimas būtų prašyti kiekvienos valstybės narės pateikti svarstyti du kandidatus – vyrą ir moterį, kad paskirtasis Komisijos pirmininkas galėtų pasiūlyti aukštos kvalifikacijos Komisijos narių kolegiją, sudarytą iš vienodo skaičiaus vyrų ir moterų;

F.     klausymų proceso veiksmingumu jau įsitikinta, tačiau jis visuomet gali būti tobulinamas, visų pirma užtikrinant lankstesnį ir dinamiškesnį Komisijos nario ir klausymą rengiančio komiteto narių bendravimą;

G.     atsižvelgiant į paskirtojo Komisijos pirmininko pavaduotojo Franso Timmermanso klausymą išryškėjo poreikis patvirtinti Parlamento procedūras tam atvejui, kai būsimų sudėčių Komisijoje bus numatomas specialus vieno ar kelių pirmininko pavaduotojų statusas;

H.     ES sutarties 3 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad Sąjunga „skatina [...] moterų ir vyrų lygybę“, o Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnyje įtvirtinta, kad „visose srityse turi būti užtikrinta moterų ir vyrų lygybė, įskaitant priėmimą į darbą, darbą ir atlyginimą“;

1.      mano, kad vieši paskirtųjų Komisijos narių klausymai – svarbi galimybė Parlamentui ir ES piliečiams įvertinti kiekvieno kandidato prioritetus ir jo profesinį tinkamumą atlikti pareigas;

2.      mano, jog būtų naudinga nustatyti terminą, iki kurio visos valstybės narės turėtų pateikti savo kandidatus, kad išrinktajam Komisijos pirmininkui būtų suteikta pakankamai laiko portfeliams paskirstyti, atsižvelgiant į kandidatų profesinę patirtį ir išsilavinimą, o Parlamentui – savo klausymams surengti ir vertinimams atlikti, ir ragina Parlamento Pirmininką inicijuoti diskusiją su kitomis institucijomis šiam tikslui pasiekti;

3.      be to, mano, kad laikantis lygybės principo kiekviena valstybė narė išrinktajam Komisijos pirmininkui turėtų pateikti svarstyti bent po dvi kandidatūras – vyro ir moters; mano, jog svarbu, kad Sąjungos nustatytų lyčių lygybės tikslų būtų siekiama taip pat ir jos institucijose;

4.      mano, kad paskirtųjų Komisijos narių finansinių interesų deklaracijų patikrinimas Teisės reikalų komitete turėtų būti patobulintas; atsižvelgdamas į tai, mano, kad finansinių interesų deklaracijos turėtų apimti šeimos interesus, kaip numatyta Komisijos narių elgesio kodekso 1.6 straipsnyje; mano, jog Teisės reikalų komiteto patvirtinimas, kad interesų konflikto nėra, pateiktas iš esmės išnagrinėjus finansinių interesų deklaraciją, yra būtina išankstinė sąlyga, į kurią atsižvelgdamas atsakingas komitetas rengia klausymą;

5.      primena, kad už klausymų rengimą atsakingi komitetai; visgi mano, kad tada, kai Komisijos pirmininko pavaduotojo atsakomybė pirmiausia yra horizontaliojo pobūdžio, klausymas išimties tvarka galėtų vykti kitokiu, pvz., Pirmininkų sueigos arba Komitetų pirmininkų sueigos posėdžio, formatu, tačiau tokiame posėdyje turėtų būti sudaromos galimybės vykdyti dialogą ir turėtų dalyvauti atitinkami atsakingi komitetai, kad jie galėtų išklausyti už jų kompetencijos sritį atsakingą paskirtąjį Komisijos narį;

6.      mano, kad raštu pateikiamą klausimyną, kuris išsiunčiamas prieš kiekvieną klausymą, turėtų sudaryti ne 5, o 7 klausimai, tačiau nė vienas šių klausimų neturėtų apimti dar kelių smulkesnių klausimų;

7.      mano, jog geriau būtų užduoti apie 25 klausimus, tačiau kiekvienam klausiančiajam leidžiant iš karto komentuoti atsakymą, kad būtų sustiprintas klausymų veiksmingumas ir kad savo pobūdžiu tai būtų panašu į apklausą;

8.      mano, kad procedūros, kuriomis siekiama stebėti, kaip paskirtieji Komisijos nariai toliau laikosi per klausymą savo pateiktų atsakymų, gali padėti pagerinti kontrolę ir padidinti visos Komisijos atsakomybę; taigi ragina periodiškai atlikti peržiūrą, kaip paskirtasis Komisijos narys, pradėjęs eiti savo pareigas, laikosi nurodytų prioritetų;

9.      mano, kad toliau pateikiamos gairės turėtų būti taikomos koordinatorių vertinimo posėdžiams, kurie rengiami pasibaigus klausymams:

jei koordinatoriai vienbalsiai pritaria kandidatūrai, parengiamas pritarimo laiškas;

jei koordinatoriai vienbalsiai atmeta kandidatūrą, parengiamas atmetimo laiškas;

jei koordinatoriai kandidatūrai pritaria aiškia balsų dauguma, parengiamas laiškas, kuriame pažymima, kad kandidatūrai pritarta didele balsų dauguma (mažuma gali kreiptis su prašymu pažymėti, kad jų frakcija nepritaria daugumos požiūriui);

jei aiškios balsų daugumos nėra arba dauguma kandidatūrai nepritaria (bet nepasiekiamas konsensusas) ir jei koordinatoriai mano, kad tai būtina:

o      pirmiausia prašoma daugiau informacijos, t. y. pateikiama papildomų klausimų, į kuriuos atsakoma raštu;

o      jei ir toliau nesusitariama, prašoma surengti papildomą 1,5 val. trukmės klausymą, kuriam turi pritarti Pirmininkų sueiga;

o      jei ir tada nesusitariama arba kandidatūrai nepritaria didžioji koordinatorių dauguma, balsuojama komitete;

aiškią balsų daugumą šiomis aplinkybėmis turėtų sudaryti koordinatoriai, kurie kartu atstovauja bent dviem trečdaliams komiteto narių;

10.    pažymi, kad 2014 m. vykę klausymai sulaukė daugiau žiniasklaidos ir visuomenės susidomėjimo negu ankstesnieji – iš dalies tai lėmė socialinės žiniasklaidos raida; mano, kad ateityje socialinės žiniasklaidos poveikis ir įtaka turėtų augti; mano, kad turėtų būti priimta nuostata dėl socialinės žiniasklaidos ir tinklų naudojimo siekiant į klausymų procesą veiksmingiau įtraukti ES piliečius;

11.    mano, kad:

       Parlamento interneto svetainėje turėtų būti numatyta konkreti skiltis, kurioje prieš prasidedant viešiesiems klausymams visomis oficialiomis Sąjungos kalbomis būtų skelbiami paskirtųjų Komisijos narių gyvenimo aprašymai ir jų atsakymai į klausimus raštu;

–       Parlamento interneto svetainėje turėtų būti numatyta konkreti matoma vieta, skirta vertinimams per 24 val. paskelbti;

–       taisyklė turėtų būti pakeista: vertinimai turėtų būti skelbiami po jo praėjus 24 val., kadangi kai kurie iš jų užbaigiami tik po tolesnių procedūrų;

12.    mano, kad horizontalieji klausimai, kurie daro poveikį visos Komisijos sudėčiai, struktūrai ir darbo metodams ir kurių tinkamai spręsti negali atskiri paskirtieji Komisijos nariai, yra išrinktojo Komisijos pirmininko rūpestis; mano, kad tokie klausimai turėtų būti sprendžiami išrinktojo Komisijos pirmininko ir Pirmininkų sueigos posėdžiuose (vienas toks posėdis turėtų būti rengiamas prieš klausymų procesui prasidedant ir vienas jam pasibaigus);

13.    mano, kad Komisijos narių interesų deklaracijų tikrinimas ir toliau turėtų priklausyti Teisės reikalų komiteto kompetencijai; vis dėlto mano, kad dabartinė Komisijos narių deklaracijų apimtis pernelyg ribota, ir ragina Komisiją kuo greičiau persvarstyti savo taisykles; todėl mano, kad ateinančiais mėnesiais Teisės reikalų komitetas turėtų pateikti rekomendacijų ar pranešimo savo iniciatyva formos gaires, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos atlikti procedūrų, susijusių su Komisijos narių interesų deklaracijomis, reformą; mano, kad Komisijos narių interesų ir finansinių interesų deklaracijos turėtų apimti kartu gyvenančius šeimos narius;

14.    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

OL C 285 E, 2006 11 22, p. 137.

(2)

Priimti tekstai, P7_TA(2010)0366.

(3)

OL C 51 E, 2013 2 22, p. 152.


AIŠKINAMOJI DALIS

1. Bendrosios aplinkybės

Viešieji būsimų Europos Komisijos narių klausymai – nepaprastai vertinga procedūra. Net jei kada ir turėta problemų dėl kurio nors kandidato į Komisijos narius, klausymai – tai galimybė Parlamentui ir visuomenei sužinoti apie kiekvieno kandidato į Komisijos narius asmenybę, jo bendrąjį požiūrį ir prioritetus bei įvertinti jų kvalifikaciją. O kai problemų tikrai yra, geriau apie jas sužinoti prieš Komisijos nariui pradedant eiti pareigas, o ne po to.

Ir tikrai, galima susimąstyti, kas nutiktų, jei tokia procedūra būtų rengiama nacionaliniu lygmeniu – skiriant ministrus: viešas trijų valandų trukmės tardymas prieš jiems pradedant eiti pareigas atskleistų daug tiesos.

Klausymų procesas nėra numatytas Sutartimi. Tai praktika, per pastaruosius 20 metų išsivysčiusi Parlamento iniciatyva: jis reikalavo tik tiek, kad kandidatas į Komisijos nario pareigas atvyktų į klausymą Parlamento komitete ar komitetuose, kurių veiklos sritis sutampa su būsimojo Komisijos nario veiklos sritimi, prieš Parlamentui balsuojant dėl pasitikėjimo Komisija (o tai numatyta Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnyje). Dabar ši praktika įsigalėjusi.

Oficialiai visos sudėties Parlamentas balsuoja dėl visos sudėties Komisijos, o atskirų komitetų nuomonė dėl atskirų Komisijos narių neturi jokios teisinės reikšmės. Nežiūrint į tai, šį, praeitą ir užpraeitą kartą neigiama komitetų nuomonė lėmė Komisijos sudėties pakeitimus arba portfelių perdalijimą.

Toks rezultatas praktiškai įmanomas tik kai įvairios Parlamento frakcijos daugeliu aspektu laikosi bendros nuomonės, kad kandidatas netinkamas. Klausymai tikrai nėra proga pamėginti pakeisti Komisijos politinę sudėtį, kuri atspindi nacionalinių vyriausybių, o ne Parlamento vidaus politinę pusiausvyrą. Bet kurį atmestą kandidatą pakeičia naujas tos pačios vyriausybės kandidatas. Tai tikroji priežastis, dėl kurios frakcijos ir Parlamentas visą procedūrą ir balsavimą dėl pasitikėjimo naudoja siekdami didesnį dėmesį skirti programai ir politikai, o ne asmenybėms. Komisija lieka koalicija politine prasme.

Nors žiniasklaida linkusi beveik visą dėmesį skirti vieno ar kito kandidato į Komisijos narius nesėkmei, proceso metu įvyksta ir kitokių dalykų, kurie galbūt ne tokie turiningi žiniasklaidos akimis, tačiau visgi svarbūs. Tai gali apimti politinius paaiškinimus ir įsipareigojimus, portfelių koregavimą, o šįkart – kiek išsamesnį Komisijos pirmininko pavaduotojų ir kitų Komisijos narių santykių klausimo aiškinimą (nors į tai, be abejo, bus gilinamasi ilgai). Juos gerai iliustruoja, pvz., tai, jog atsakomybė už tvarumą priskirta Komisijos pirmininko pirmajam pavaduotojui F. Timmermansui, išaiškinti Komisijos narių J. Kataineno ir P. Moscovici vaidmenys ir darbo santykiai, taip pat paaiškinimas, kad už sveikatą atsakingam Komisijos nariui paliekama atsakomybė už vaistus ir farmacines prekes.

Tobulumui nėra ribų. Kaip ir prieš penkerius metus (A. Duffo pranešimas), turėtume įvertinti procedūras ir metodus bei suprasti, į ką reikėtų atkreipti dėmesį siekiant patobulinti procesą kitą kartą.

2. Procedūros taisyklės

•   Klausymai vyksta vadovaujantis Parlamento darbo tvarkos taisyklių 118 straipsniu ir XVI priedu, taip pat Parlamento ir Komisijos 2005 m. pagrindų susitarimu.

•   Remiantis Sutartimi, Komisijai taikomi bendros kompetencijos, visiško nepriklausomumo ir atsidavimo Europai kriterijai (pastarasis kriterijus yra naujas, jis buvo įtrauktas Lisabonos sutartimi) (Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 3 dalis). Kalbant konkrečiai, Parlamentas siekia užtikrinti, kad kiekvienas Komisijos narys turėtų gerų su savo portfeliu susijusių žinių, sugebėtų dirbti komandoje ir pasižymėtų gerais bendravimo įgūdžiais (Darbo tvarkos taisyklių XVI priedas).

•   Parlamentas ypatingą dėmesį skiria lyčių pusiausvyrai. Jis gali pareikšti savo poziciją dėl to, kaip išrinktasis Komisijos pirmininkas paskirsto pagal portfelius numatytą atsakomybę (Darbo tvarkos taisyklių XVI priedas).

•   Parlamentas gali ieškoti bet kokios informacijos, kuri reikalinga sprendimui dėl paskirtųjų Komisijos narių tinkamumo priimti. Jis tikisi, kad bus atskleista visa su jų finansiniais interesais susijusi informacija. Paskirtųjų Komisijos narių interesų deklaracijos siunčiamos tikrinti už teisės reikalus atsakingam komitetui (Darbo tvarkos taisyklių XVI priedas).

3. Techniniai aspektai

Techninių aspektų klausimas buvo išspręstas sėkmingai. Posėdžių salės (2Q2 ir 4Q2) buvo pakankamai didelės, kad vietos užtektų Parlamento nariams, jų personalui, suinteresuotosioms šalims ir žiniasklaidos atstovams. Salėse taip pat buvo įrengti du ekranai ir laikrodis paskirtųjų Komisijos narių patogumui bei sklandžiai proceso eigai užtikrinti. Visi klausymai truko 3 valandas ir vyko vienu metu (išskyrus paskirtojo Komisijos pirmininko pavaduotojo Franso Timmermanso klausymą).

Reikėtų dar kartą padėkoti Parlamento darbuotojams ir juos pasveikinti užtikrinus sklandžią procedūrų eigą.

4. Klausimynas

Klausimus visiems paskirtiesiems Komisijos nariams Europos Parlamento Pirmininkas Martin Schulz pateikė laiku. Klausimynuose pateikti du bendri klausimai: pirmas – apie bendrą kompetenciją, atsidavimą Europai ir asmeninį nepriklausomumą, antras – apie portfelio valdymą ir bendradarbiavimą su Parlamentu. Tris klausimus galėjo užduoti atsakingas komitetas (jei buvo rengiama bendra procedūra su kitu komitetu, abu komitetai galėjo užduoti po du klausimus). Paskirtųjų Komisijos narių atsakymai raštu buvo grąžinti reikiamu metu, kad komitetų nariai galėtų juos įvertinti iki klausymo.

Klausimai – naudinga priemonė norint paklausti Komisijos narių apie jų atsidavimą ES ir suprasti, kaip jie ketina naudotis portfeliu. Tai, savo ruožtu, padeda formuluoti Komisijos nariams skirtus klausimus žodžiu.

5. Klausymų struktūra

Klausymus organizavo Pirmininkų sueiga, vadovaudamasi Komitetų pirmininkų sueigos rekomendacija. Už procedūros detales buvo atsakingi kiekvieno komiteto pirmininkas ir koordinatoriai. Komitetai turi teisę paskirti pranešėjus, tačiau nedaugelis ja pasinaudojo, nes šiame kontekste jų nauda nėra akivaizdi.

Surengti 9 jungtinių komitetų klausymai ir 9 klausymai dalyvaujant susijusių komitetų nariams.

•   Dauguma komitetų paskirtajam Komisijos nariui suteikė iki 15 min. savo įžanginėms pastaboms pateikti.

•   Dauguma komitetų vadovavosi paprasta klausimų ir atsakymų procedūra, kurios metu buvo užduoti 45 klausimai: jiems užduoti buvo skirta 1 minutė, o į juos atsakyti – 2 minutės.

o   Kai kurie iš jų per pradinį frakcijų koordinatorių raundą leido taikyti kryžminę dvigubą klausimų ir atsakymų procedūrą (kai klausimų ir atsakymų trukmė, atitinkamai, būna 1 min., 2 min., 0,30 min., 1 min. arba 1 min., 1,45 min., 0,25 min., 0,30 min.).

o   Kai kurie iš jų kartais leisdavo pateikti tolesnius klausimus, jei šito buvo prašoma ir būdavo likę neišnaudoto 3 min. tarpsnio laiko.

o   Kadangi Pirmininkų sueiga priėmė sprendimą taikyti 45 atskirų klausimų ir atsakymų procedūrą, nė vienas komitetas sistemingai nenaudojo kryžminės dvigubos klausimų ir atsakymų procedūros.

6. Rezultatai

27 pradiniai klausymai:

•   dėl 18 atvejų koordinatoriai pasiekė konsensusą ir parengė pritarimo kandidatūrai arba jos patvirtinimo laiškus;

•   7 atvejais komitetas kandidatūrą patvirtino tik balsavus komitete / jungtiniame komitete:

o   1 iš šių 7 kandidatūrų (J. Hill) patvirtinta po antrojo klausymo;

o   1 iš šių 7 kandidatūrų (Arias Canete) patvirtinta Teisės reikalų komitetui atlikus naują kandidato interesų deklaracijos vertinimą;

•   1 kandidatūra (A. Bratusek) komitetui balsavus buvo iš karto atmesta;

•   1 atveju (T. Navrascics) komitetas, balsuodamas pritarė kandidatūrai, bet ne pasiūlytam portfeliui.

2 vėliau surengti klausymai:

•   dėl 2 atvejų koordinatoriai pasiekė bendrą sutarimą ir parengė pritarimo kandidatūrai laiškus.

Balsavimo Parlamente rezultatai

Balsavimo dėl naujosios Komisijos narių kolegijos rezultatai buvo panašūs į anksčiau surengtą balsavimą dėl J.-C. Junckerio kandidatūros Komisijos pirmininko pareigoms eiti. Kaip matyti iš toliau pateiktos lentelės, taip buvo ne visada.

EUROPOS PARLAMENTO BALSAVIMŲ DĖL EUROPOS KOMISIJOS REZULTATAI

 

+

-

 

 

Balsavimas dėl J. M. Barroso kandidatūros Komisijos pirmininko pareigoms eiti

2004 m. liepos 21 d.

413

58,33 proc.

251

35,45 proc.

44

6,21 proc.

708

Balsavimas dėl visos Komisijos

2004 m. lapkričio 18 d.

449

66,03 proc.

149

21,9 proc.

82

12,06 proc.

680

Balsavimas dėl J. M. Barroso kandidatūros Komisijos pirmininko pareigoms eiti

2009 m. rugsėjo 16 d.

382

53,2 proc.

219

30,5 proc.

117

16,30 proc.

718

Balsavimas dėl visos Komisijos

2010 m. vasario 9 d.

488

70,01 proc.

137

19,66 proc.

72

10,33 proc.

697

Balsavimas dėl J.-C. Junckerio kandidatūros Komisijos pirmininko pareigoms eiti

2014 m. liepos 15 d.

422

57,88 proc.

250

34,29 proc.

47

9,87 proc.

729 (10 balsų nepatvirtinta)

Balsavimas dėl visos Komisijos

2014 m. spalio 22 d.

423

59,66 proc.

209

29,47 proc.

67

9,44 proc.

709

Žiniasklaida

Žiniasklaidos susidomėjimas klausymais buvo didelis. Jais domėtasi ne tik tradiciniais žiniasklaidos kanalais – jie buvo stebimi ir internetu (dažnai Europos Parlamento interneto svetainėje), taip pat socialinės žiniasklaidos priemonėse. Pastaroji per pastaruosius penkerius metus nepaprastai išaugo: pasak Parlamento tarnybų, socialinės žiniasklaidos priemonėse klausymai buvo paminėti maždaug 38 981 kartą, naujienų platformose – 39 303 kartus, tinklaraščiuose – 75 284 kartus, forumuose – 2010 kartų. Iš viso jie paminėti 150 778 kartus; vėliau nemažai šių žinučių perskaitė tūkstančiai sekėjų. Panašiai Europos Parlamento svetainėje „Twitter“ palikta per 300 000 žinučių. Be to, dauguma EP narių gavo tūkstančius elektroninių laiškų, susijusių su klausymais.


Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ (11.5.2015)

pateikta Konstitucinių reikalų komitetui

Komisijos narių klausymų procedūros ir praktika. 2014 m. proceso pamokos

(2015/2040(INI))

Nuomonės referentas: Aldo Patriciello

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pripažįsta, kad vieši paskirtųjų Komisijos narių klausymai yra svarbus Europos demokratijos aspektas: nors ir nenumatyti Sutartyje, jie yra įsigalėjusi, pastarųjų 20 metų laikotarpiu vystyta praktika ir svarbi galimybė Parlamentui ir ES piliečiams įvertinti kiekvieno kandidato įgūdžius ir prioritetus bei jo tinkamumą atlikti pareigas;

2.  pabrėžia, jog, kalbant apie įžangines kalbas, vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių XVI priedo 1 straipsnio b punkto („Klausymai“) septinta pastraipa, būtų pageidautina visiems kandidatams suteikti vienodai laiko, kad visiems paskirtiesiems Komisijos nariams būtų nešališkai suteikta tokia pat galimybė prisistatyti ir išdėstyti savo nuomonę;

3.  mano, jog būtų pageidautina, kad kiekviena valstybė narė išrinktajam Komisijos pirmininkui svarstyti pateiktų bent po dvi kandidatūras – vyro ir moters;

4.  mano, kad dėl praktinių ir politinių priežasčių būtų naudinga nustatyti terminą, iki kurio visos valstybės narės turėtų pateikti kandidatūras;

5.  pažymi, kad 2014 m. vykę klausymai sulaukė daugiau žiniasklaidos ir visuomenės susidomėjimo negu ankstesnieji – iš dalies tai lėmė socialinės žiniasklaidos raida; mano, kad ateityje socialinės žiniasklaidos poveikis ir įtaka turėtų augti; mano, kad turėtų būti priimta nuostata dėl socialinės žiniasklaidos ir tinklų naudojimo siekiant į klausymų procesą veiksmingiau įtraukti piliečius;

6.  rekomenduoja Darbo tvarkos taisyklių XVI priedo („Komisijos tvirtinimo gairės“) 1 straipsnio b punkto („Klausymai“) septintoje pastraipoje numatyti, kad klausimus būtų leidžiama grupuoti pagal temas, o ne grupuoti esant galimybei; mano, kad toks pakeitimas nuosekliai atitiktų būtinybę frakcijoms nustatyti savo politinius prioritetus, susijusius su klausymu, ir kad taip būtų galima lanksčiau rengti bendrus komitetų klausymus (apimančius du ar daugiau komitetų), kurių skaičius auga;

7.  mano, jog tai, kad per 2014 m. procesą paskirtiesiems Komisijos nariams užduota nepakankamai papildomų klausimų, kai kuriems kandidatams neabejotinai leido išvengti opių temų; mano, jog, atsižvelgiant į klausymų demokratinę funkciją, jų struktūra turėtų būti pakeista, kad nariai paskirtajam Komisijos nariui galėtų pateikti daugiau tikslingai parinktų papildomų klausimų ir taip geriau įvertinti kandidatą; pabrėžia, jog svarbu, kad frakcijoms būtų skirtas maksimalus įmanomas laikas klausimams užduoti, ypač kai rengiami bendri komitetų klausymai;

8.  mano, kad turėtų būti įmanoma rengti ilgesnius nei trijų valandų trukmės Komisijos pirmininko pavaduotojų ir didesniais įgaliojimais disponuosiančių paskirtųjų Komisijos narių, kurių kompetencijos sritis platesnė nei eilinių Komisijos narių, klausymus – taip pat ir tam, kad visi susiję komitetai galėtų tinkamai įvertinti kandidatą ir jo pasirengimą visais su jų pareigomis susijusiais klausimais;

9.  primena, jog minėtojo priedo 1 dalies a punkto pirmoje pastraipoje numatyta, kad „Parlamentas įvertina paskirtuosius Komisijos narius, atsižvelgdamas į jų bendrą kompetenciją, įsipareigojimus Europai ir asmeninį nepriklausomumą. jis vertina su atitinkamu postu susijusias žinias ir komunikacijos įgūdžius“; vis dėlto siūlo ankstesnę profesinę patirtį ir elgesį laikyti papildomais tinkamumo kriterijais; taip pat pažymi, kad, remiantis 1 dalies a punktu, Parlamentas gali prašyti bet kokios informacijos, kuri jam būtina norint priimti sprendimą dėl paskirtųjų Komisijos narių tinkamumo, prireikus pirmiausia apimančią informaciją apie bet kurioje ES institucijoje vykdytą veiklą ar atliktas pareigas ir įvairias ryšium su tuo pateiktas interesų deklaracijas; mano, kad Teisės reikalų komiteto atliekamas finansinių interesų deklaracijos atitikties vertinimas gali būti tik formalus patikrinimas ir jis negali pakeisti kandidato nepriklausomumo politinio vertinimo, inter alia, grindžiamo jo interesų deklaracija; mano, kad paskirtųjų Komisijos narių finansinių interesų deklaracijos tikrinimas turėtų būti išplėstas, jei įmanoma, į jį įtraukiant daugiau jų šeimos narių;

10. pabrėžia, kad Europos Parlamento nariai visada turėtų turėti galimybę gauti išsamų ir visapusišką paskirtojo Komisijos nario atsakymą;

11. rekomenduoja paskirtiesiems Komisijos nariams suteikti galimybę pateikti rašytinį pareiškimą per 12 valandų po to, kai paskelbiama, kad klausymas baigtas, kai jiems nepavyksta išsamiai ir visapusiškai atsakyti į klausimą;

12. pabrėžia, kad komitetų koordinatoriai turėtų stengtis pasiekti susitarimą įvertinimo klausimu; mano, kad, kai jiems tai nepavyksta, jie turėtų turėti galimybę veikti remdamiesi komitetų narių daugumos nuomonę atspindinčiu koordinatorių sprendimu; pabrėžia, kad, atsižvelgdami į ribotą laiką, turimą pozicijai priimti, koordinatoriai turėtų pateikti tik tas pastabas, kurios susijusios su minėtojo priedo 1 straipsnio a punkto pirmoje pastraipoje išdėstytais kriterijais; taip pat mano, kad daugumos nuomonei nepritariančios frakcijos turėtų turėti galimybę prašyti į vertinimo laišką įtraukti atitinkamą informaciją; primena, kad, remiantis Darbo tvarkos taisyklėmis, frakcija bet kuriuo atveju gali prašyti pirmininko į posėdį sukviesti visus komiteto narius, įskaitant balsavimą dėl kandidato įvertinimo;

13. pažymi, kad komitetų metodai ir praktika, susiję su vertinimu po klausymo, skiriasi;

14. kalbant apie vertinimo pranešimams taikomus laiko terminus ir siekiant, kad procesas taptų aiškesnis ir būtų išvengta bet kokios painiavos, kuri gali kilti aiškinant Darbo tvarkos taisyklių XVI priedo 1 straipsnio c punkto šeštą pastraipą, mano, jog Darbo tvarkos taisyklėse turėtų būti numatyta, kad vertinimo pranešimas turi būti priimamas kuo greičiau ir per 24 val. po to, kai baigiasi kiekvienas atskiras klausymas, paskelbiamas viešai; ragina šią taisyklę griežtai ir vienodai taikyti visuose komitetuose.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

6.5.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

60

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marco Affronte, Margrete Auken, Pilar Ayuso, Zoltán Balczó, Ivo Belet, Biljana Borzan, Lynn Boylan, Nessa Childers, Birgit Collin-Langen, Mireille D’Ornano, Miriam Dalli, Angélique Delahaye, Jørn Dohrmann, Ian Duncan, Stefan Eck, Bas Eickhout, Eleonora Evi, José Inácio Faria, Karl-Heinz Florenz, Iratxe García Pérez, Elisabetta Gardini, Gerben-Jan Gerbrandy, Jens Gieseke, Sylvie Goddyn, Françoise Grossetête, Jytte Guteland, György Hölvényi, Anneli Jäätteenmäki, Jean-François Jalkh, Josu Juaristi Abaunz, Karin Kadenbach, Kateřina Konečná, Giovanni La Via, Peter Liese, Norbert Lins, Susanne Melior, Miroslav Mikolášik, Massimo Paolucci, Gilles Pargneaux, Piernicola Pedicini, Pavel Poc, Marcus Pretzell, Michèle Rivasi, Daciana Octavia Sârbu, Annie Schreijer-Pierik, Davor Škrlec, Dubravka Šuica, Tibor Szanyi, Claudiu Ciprian Tănăsescu, Damiano Zoffoli

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Renata Briano, Nicola Caputo, Mark Demesmaeker, Esther Herranz García, Merja Kyllönen, James Nicholson, Aldo Patriciello, Gabriele Preuß, Bart Staes

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Arne Gericke


Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ (17.4.2015)

pateikta Konstitucinių reikalų komitetui

Komisijos narių klausymų procedūros ir praktika. 2014 m. proceso pamokos

(2015/2040(INI))

Nuomonės referentas: Michael Cramer

PASIŪLYMAI

Transporto ir turizmo komitetas ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.      atkreipia dėmesį, kad J.-C. Junckerio Komisijos formavimas užtruko dėl vėlyvo kai kurių valstybių narių savo kandidatų į Europos Komisijos narius paskyrimo, o priimtinos lyčių pusiausvyros buvo pasiekta tik paskutiniu momentu dėl griežtos Parlamento pozicijos naujoje Komisijoje turėti bent jau vienodą moterų skaičių kaip ir ankstesnėje Komisijoje; mano, kad tokios padėties būtų galima išvengti ateityje nustatant terminą, iki kurio valstybės narės privalo paskirti savo kandidatus, ir raginant valstybes nares pateikti išrinktajam Komisijos pirmininkui svarstyti bent dvi kandidatūras, tinkamai atsižvelgiant į lyčių pusiausvyrą ir paskiriant, pvz., bent vieną moterį; mano, kad tai sudarytų sąlygas išrinktajam Komisijos pirmininkui atrinkti tinkamiausius kandidatus, atsižvelgiant į konkrečius jų gebėjimus ir kompetencijos sritis, taip pat į būtinybę užtikrinti reikiamą lyčių pusiausvyros lygį

2.      mano, kad taip pat išrinktajam Komisijos pirmininkui ir Tarybai turėtų būti nustatytas terminas, iki kurio jie privalėtų bendru susitarimu patvirtinti Komisijos nariais tapti siūlomų asmenų sąrašą, kad Parlamentui būtų suteikta pakankamai laiko tinkamai pasiruošti ir surengti klausymus, įskaitant prireikus papildomus klausymus;

3.      pripažįsta, kad vieši paskirtųjų Komisijos narių klausymai – svarbi galimybė Parlamentui ir ES piliečiams įvertinti kiekvieno kandidato prioritetus ir jo tinkamumą atlikti pareigas;

4.      mano, kad tada, kai Komisijos pirmininko pavaduotojo atsakomybė pirmiausia yra horizontaliojo pobūdžio, klausymas išimties tvarka galėtų vykti kitokio, pvz., Komitetų pirmininkų sueigos posėdžio, formatu, tačiau toks posėdis turėtų būti atviras visiems Parlamento nariams, tai taip pat galėtų būti atitinkamų komitetų jungtinis posėdis;

5.      mano, jog turėtų būti reikalaujama, kad paskirtasis Komisijos narys savo įžanginiame pranešime aiškiai išdėstytų savo atsakomybės srities programos prioritetus;

6.      atkreipia dėmesį, kad visuotinai taikoma trijų minučių trukmės 45 klausimų taisyklė, kaip nuspręsta Pirmininkų sueigos, nesudaro sąlygų komitetams pakankamai lanksčiai esant poreikiui keisti savo praktikos, pvz. taikyti procedūrą „prašau žodžio“ arba daugiau laiko kalbėtojams skirti pirmajame etape, o trijų minučių visiškai nepakanka papildomam klausimui užduoti; mano, kad ateityje komitetams reikėtų suteikti daugiau lankstumo, tuo pat metu išlaikant klausymų kaip „apklausos“ pobūdį, veiksmingai taikant klausimo–atsakymo–klausimo principą;

7.      mano, kad bent į dalį klausimų, užduodamų per klausymą, turėtų būti atsakoma kita, nei gimtoji paskirtojo Komisijos nario kalba;

8.      pažymi, kad sprendimą dėl kalbėjimo laiko paskirstymo frakcijoms ir susijusiems / pakviestiems komitetams skiriamų klausimų skaičiaus galiausiai priėmė atitinkamai Pirmininkų sueiga ir frakcijos, nors anksčiau ši tvarka buvo nustatoma komitetų lygmeniu; pažymi, kad procedūra buvo paini, nes Komitetų pirmininkų sueiga iš pradžių pasiūlė komitetams kartu susitarti dėl susijusiems / pakviestiems komitetams skiriamų klausimų skaičiaus;

9.      pabrėžia, kad frakcijoms skirstant kalbėjimą laiką turėtų būti nuosekliai taikoma V. d'Hondto sistema;

10.    mano, kad tais atvejais, kai vertinimas nerodo aiškios daugumos arba kai dauguma yra, bet nesutariama dėl kandidato, koordinatoriai turėtų prašyti klausymą pratęsti 1,5 val.;

11.    pabrėžia, kad turėtų būti visapusiškai atsižvelgiama į Parlamento prašymą, remiantis atsakingo (-ų) komiteto (-ų) vertinimu, pakeisti paskirtąjį Komisijos narį arba suteikti jam kitą atsakomybės sritį; mano, kad tais atvejais, kai Parlamentas prašo pakeisti paskirtąjį Komisijos narį, turėtų būti nustatytas terminas, iki kurio valstybė narė privalo paskirti naują kandidatą; prieštarauja požiūriui, kuriuo remiantis išskirtiniais atvejais, kai antrasis valstybės narės siūlomas asmuo taip pat pasirodo esąs nepakankamai kvalifikuotas tapti Komisijos kolegijos nariu arba eiti konkrečias jam numatytas pareigas, jis vis tiek turi būti priimamas; mano, kad ribotas ankstesnės Komisijos įgaliojimų pratęsimas gali būti priimtinas tik išskirtiniais atvejais kaip kraštutinė priemonė, kai dėl būtinybės deramai pasiruošti papildomiems klausymams Parlamentas negali iki lapkričio 1 d. patvirtinti naujos Europos Komisijos sudėties;

12.    reiškia savo nepasitenkinimą procedūra, dėl kurios paskirtasis už transportą atsakingas Komisijos narys buvo pakeistas kitu asmeniu įspėjus prieš labai trumpą laiką ir nepasitarus su atsakingu komitetu; apgailestauja, kad vėliau pasiūlytai kandidatei nebuvo suteiktos tokios pačios ir sąžiningos sąlygos prisistatyti komitetui, nes ji turėjo labai nedaug laiko pasiruošti klausymams; pakartoja, kad transportas yra ypač svarbi politikos sritis, kuri neturėtų nukentėti nuo paskutinės minutės pakeitimų;

13.    pabrėžia, kad remiantis Darbo tvarkos taisyklių XVI priedu, visų su klausymu susijusių komitetų nuomonės įtraukiamos į bendrą vertinimo pranešimą; pažymi, kad, nepaisant to, šio reikalavimo ne visada buvo laikomasi; todėl mano, kad šią nuostatą reikia sustiprinti nurodant, kad susijusių komitetų nuomonės turėtų būti pridedamos prie bendro vertinimo nesutrumpintos, be jokių pakeitimų.

14.    primena, kad pagal Darbo tvarkos taisyklių XVI priedą vertinimo pranešimai patvirtinami ir paskelbiami viešai per 24 valandas po klausymo; tačiau pažymi, kad procedūra, kurios faktiškai buvo laikytasi, neatitiko šios nuostatos, nes vertinimo pranešimai buvo paskelbiami viešai tik tada, kai Pirmininkų sueiga pranešdavo, kad klausymai baigti; pabrėžia, kad būtina išaiškinti tą nuostatą siekiant, kad vertinimo pranešimai būtų paskelbiami Parlamento interneto svetainėje matomoje vietoje per 24 val. po vertinimo;

15.    prašo paaiškinti šias Darbo tvarkos taisyklių XVI priedo nuostatas:

−      „Jei įmanoma, vykstant klausymui pateikiami klausimai sugrupuojami pagal temas“. Ši nuostata buvo aiškinama kaip susijusių / pakviestų komitetų klausimų grupavimas, tačiau jų tema iš anksto neturi būti žinoma, nes klausimai prieš klausymą neatskleidžiami.

−   „Komiteto pirmininkas kaip paskutinę priemonę kviečia slaptai balsuoti dėl abiejų sprendimų.“ Laikoma, kad „abu sprendimai“ yra sprendimai, ar „paskirtieji Komisijos nariai turi tinkamą kvalifikaciją būti Komisijos nariais ir eiti tam tikras pareigas, į kurias jie paskirti“. Tačiau tarp šių dviejų XVI priedo sakinių nėra akivaizdaus ryšio, todėl jie gali būti neteisingai suprasti.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

14.4.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

44

1

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Daniela Aiuto, Lucy Anderson, Inés Ayala Sender, Georges Bach, Izaskun Bilbao Barandica, Deirdre Clune, Michael Cramer, Luis de Grandes Pascual, Andor Deli, Karima Delli, Isabella De Monte, Ismail Ertug, Jacqueline Foster, Bruno Gollnisch, Tania González Peñas, Dieter-Lebrecht Koch, Stelios Kouloglou, Merja Kyllönen, Miltiadis Kyrkos, Bogusław Liberadzki, Peter Lundgren, Georg Mayer, Gesine Meissner, Cláudia Monteiro de Aguiar, Renaud Muselier, Jens Nilsson, Markus Pieper, Salvatore Domenico Pogliese, Tomasz Piotr Poręba, Christine Revault D’Allonnes Bonnefoy, Dominique Riquet, Massimiliano Salini, David-Maria Sassoli, Claudia Schmidt, Claudia Tapardel, Keith Taylor, Pavel Telička, István Ujhelyi, Wim van de Camp, Kosma Złotowski, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Rosa D’Amato, Markus Ferber, Olga Sehnalová, Patricija Šulin


Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ (11.5.2015)

pateikta Konstitucinių reikalų komitetui

Komisijos narių klausymų procedūros ir praktika. 2014 m. proceso pamokos

(2015/2040(INI))

Nuomonės referentas: Jean-Marie Cavada

PASIŪLYMAI

Teisės reikalų komitetas ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pakartoja, kad yra svarbu užtikrinti paskirtųjų Komisijos narių nepriklausomumą; mano, kad Komisijos narių interesų deklaracijų tikrinimas ir toliau turėtų priklausyti išimtinei Teisės reikalų komiteto kompetencijai; vis dėlto mano, kad dabartinė Komisijos narių deklaracijų apimtis pernelyg ribota, ir ragina Komisiją kuo greičiau persvarstyti savo taisykles;

2.  mano, kad nagrinėjant paskirtųjų Komisijos narių finansinių interesų deklaracijas reikia ne tik patikrinti, ar jos tinkamai užpildytos, bet ir nustatyti, ar iš turinio nematyti interesų konflikto; mano, kad tokiu atveju JURI komitetui turėtų būti suteiktos daugiau tikrinimo galių, visų pirma įskaitant galimybę pareikalauti atskleisti papildomą informaciją, kuri būtina norint išsamiai įvertinti deklaracijas, ir įgaliojimai reikalauti, kad paskirtasis Komisijos narys dalyvautų nagrinėjime, kad galėtų atsakyti į papildomus klausimus, kylančius iš finansinių interesų deklaracijos, nepažeidžiant vadovaujančio komiteto privilegijos surengti klausymą;

3.  mano, kad finansinių interesų deklaracijos turi apimti šeimos interesus, kaip numatyta Komisijos narių elgesio kodekso 1.6 straipsnyje;

4.  pažymi, kad Komisijos atsakomybė yra nustatyti visus interesų konfliktus, kurie galėtų trukdyti vienam iš jos narių eiti savo pareigas, ir todėl mano, kad Komisija turėtų galėti tikrinti ir užtikrinti paskirtųjų Komisijos narių prieš jų klausymus Parlamente pateiktų finansinių interesų deklaracijų tikslumą ir išsamumą;

5.  siūlo parengti pranešimą savo iniciatyva, kuriame būtų konkrečiai aptariamas interesų konfliktų klausimas paskirtųjų Komisijos narių pateiktose finansinių interesų deklaracijose;

6.  mano, jog pageidautina, kad Komisijos narių atsakomybės sritys ir atitinkamos Parlamento komitetų kompetencijos sritys būtų labiau susijusios, vienai institucijai nepažeidžiant kitos institucijos privilegijos pačiai nusistatyti savo vidaus struktūrą ir sudėtį;

7.  mano, kad atsakingų komitetų rengiami klausymai yra svarbi priemonė siekiant ne tik įvertinti kandidatų asmenybę ir politinius prioritetus, bet ir patikrinti jų tinkamumą bei gebėjimus eiti jiems numatytas pareigas; pabrėžia, kad su kandidatais į Komisijos pirmininko pavaduotojo pareigas turėtų būti elgiamasi taip pat kaip su visais kitais kandidatais;

8.  pabrėžia, kad klausymų tikslas yra suteikti paskirtiesiems Komisijos nariams vienodas ir nešališkas galimybes prisistatyti ir išdėstyti savo nuomonę, remiantis Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių XVI priedu, ypatingą dėmesį skiriant procedūros nešališkumui ir politiniam neutralumui;

9.  pabrėžia, kad būtina Komisijos narių kolegijoje siekti lyčių lygybės;

10. mano, kad reikia daugiau lankstumo, visų pirma skiriant laiką papildomiems klausimams ir kandidatų atsakymams;

11. mano, kad reikėtų leisti klausimų autoriams iš karto užduoti papildomų klausimų (pvz., būtų galima numatyti 30 sekundžių papildomam klausimui ir 1 minutę atsakymui);

12. mano, kad reikėtų nustatytų taisykles, ypač dėl terminų, taikomas pakaitinių kandidatų klausymams, kad jie neatsidurtų nepalankioje padėtyje, palyginti su paskirtaisiais Komisijos nariais, kurių klausymai įvyko pirma; todėl ragina paskirtųjų Komisijos narių klausymams taikomas taisykles nustatyti tarpinstituciniame susitarime;

13. mano, jog tais atvejais, kai koordinatoriai nepasiekia bendro sutarimo dėl paskirtojo Komisijos nario vertinimo, galutinis sprendimas turėtų būti priimamas balsuojant vardiniu būdu komitete.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

7.5.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

14

0

7

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Max Andersson, Joëlle Bergeron, Jean-Marie Cavada, Therese Comodini Cachia, Rosa Estaràs Ferragut, Laura Ferrara, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Dietmar Köster, António Marinho e Pinto, Evelyn Regner, Pavel Svoboda, József Szájer, Axel Voss, Tadeusz Zwiefka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Daniel Buda, Sergio Gaetano Cofferati, Pascal Durand, Angel Dzhambazki, Jytte Guteland, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Virginie Rozière, Cecilia Wikström

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Morten Messerschmidt


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

17.6.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

19

2

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Mercedes Bresso, Fabio Massimo Castaldo, Richard Corbett, Pascal Durand, Esteban González Pons, Danuta Maria Hübner, Ramón Jáuregui Atondo, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, György Schöpflin, Barbara Spinelli, Josep-Maria Terricabras, Kazimierz Michał Ujazdowski, Rainer Wieland

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Max Andersson, Charles Goerens, Enrique Guerrero Salom, Sylvia-Yvonne Kaufmann, David McAllister, Andrej Plenković, Marcus Pretzell, Helmut Scholz

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Adam Szejnfeld, Csaba Sógor, Dario Tamburrano

Teisinis pranešimas