Procedūra : 2014/2238(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0204/2015

Pateikti tekstai :

A8-0204/2015

Debatai :

PV 07/07/2015 - 15
CRE 07/07/2015 - 15

Balsavimas :

PV 08/07/2015 - 4.13
CRE 08/07/2015 - 4.13
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0264

PRANEŠIMAS     
PDF 347kWORD 246k
22.6.2015
PE 551.783v02-00 A8-0204/2015

Žaliojo užimtumo iniciatyva. Išnaudoti žaliosios ekonomikos darbo vietų kūrimo potencialą

(2014/2238(INI))

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas

Pranešėja: Jean Lambert

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ
 Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

Žaliojo užimtumo iniciatyva. Išnaudoti žaliosios ekonomikos darbo vietų kūrimo potencialą

(2014/2238(INI))

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Žaliojo užimtumo iniciatyva. Išnaudoti žaliosios ekonomikos darbo vietų kūrimo potencialą“ (COM(2014) 0446),

–       atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Žaliasis MVĮ veiksmų planas“ (COM(2014) 0440),

–       atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Žiedinės ekonomikos kūrimas. Europos be atliekų programa“ (COM(2014) 0398),

–       atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Ekologiško augimo darbo vietų kūrimo potencialo išnaudojimas“ (SWD(2012) 0092),

–       atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 6 d. Tarybos išvadas „Užimtumo politika siekiant konkurencingos, mažo anglies dioksido kiekio, efektyvaus išteklių naudojimo ir ekologiškos ekonomikos“,

–       atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 21 d. Tarybos sprendimą Nr. 2010/707/ES dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių,

–       atsižvelgdamas į Regionų komiteto nuomonę „Žaliasis MVĮ veiksmų planas ir žaliojo užimtumo iniciatyva“;

–       atsižvelgdamas į EBPO / Europos profesinio mokymo plėtros centro 2014 m. tyrimą „Ekologiškesni gebėjimai ir darbo vietos, EBPO žaliojo ekonomikos augimo tyrimai“ (angl. „Greener Skills and Jobs, OECD Green Growth Studies“),

–       atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio mėn. Europos užimtumo observatorijos apžvalgą „Žaliųjų darbo vietų skatinimas per visą krizės laikotarpį. Geriausios praktikos Europoje 2013 m. vadovas“ (angl. „Promoting green jobs throughout the crisis: a handbook of best practices in Europe 2013“),

–       atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos / Europos profesinio mokymo plėtros centro 2011 m. ataskaitą „Žaliosiose darbo vietose reikalingi gebėjimai. Bendras požiūris. Apibendrinamoji ataskaita, paremta 21 šalies tyrimais“ (angl. „Skills for green jobs: a global view: synthesis report based on 21 country studies“),

–       atsižvelgdamas į Europos profesinio mokymo plėtros centro 2010 m. ataskaitą „Žaliosiose darbo vietose reikalingi gebėjimai. Europos apibendrinamoji ataskaita“ (angl. „Skills for green jobs – European synthesis report“),

–       atsižvelgdamas į Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (Eurofound) ataskaitas: „Darbo santykiai ir tvarumas. Socialinių partnerių vaidmuo pereinant prie žaliosios ekonomikos“ (2011 m.), „Europos ekonomikos žalinimas. Valstybių narių ir socialinių partnerių reagavimas ir iniciatyvos“ (2009 m.) ir „ES pramonės žalinimas. Poveikio darbo vietų skaičiui ir kokybei numatymas ir valdymas“ (2013 m.);

–       atsižvelgdamas į EBPO programos CFE-LEED 2010 m. vasario 8 d. dokumentą „Žaliosios darbo vietos ir gebėjimai. Kovos su klimato kaita poveikis vietinei darbo rinkai“ (angl. „Green jobs and skills: the local labour market implications of addressing climate change“),

–       atsižvelgdamas į tai, kad Tarptautinė darbo organizacija (TDO) ir Jungtinių Tautų aplinkos programa (UNEP) žaliąją darbo vietą apibrėžia kaip bet kurią deramą darbo vietą, padedančią išsaugoti ir atkurti kokybišką aplinką, – nesvarbu, ar kalbama apie žemės ūkį, pramonę, paslaugas ar administravimą;

–       atsižvelgdamas į savo 2013 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją „Ekologinės inovacijos: kurti darbo vietas ir skatinti augimą įgyvendinant aplinkos politiką“(1),

–       atsižvelgdamas į savo 2012 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. plano(2),

–       atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl darbo vietų potencialo plėtimo naujoje tvarioje ekonomikoje(3),

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–       atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetų pateiktas nuomones (A8-0204/2015),

A.     kadangi tokios pasaulinės tendencijos, kaip neefektyvus išteklių naudojimas, pernelyg didelė našta aplinkai ir klimato kaita, artėja prie ribos, kurią peržengus negalima išvengti negrįžtamo poveikio mūsų visuomenei ir natūraliai gamtinei aplinkai, o didėjanti socialinė atskirtis ir nelygybė yra iššūkis visuomenei;

B.     kadangi Europos aplinkos agentūros 2015 m. ataskaitoje pažymima, jog esamų priemonių, skirtų biologinės įvairovės apsaugos, iškastinio kuro naudojimo mažinimo, kovos su klimato kaita ir jos poveikio žmonių sveikatai ir aplinkos kokybei mažinimo tikslams pasiekti, nepakanka;

C.     kadangi dėl nepakankamo nuoseklios politikos atsako siekiant kovoti su šiomis bendromis problemomis atsiranda rizika, kad liks nepanaudota didelė dalis tvarių darbo vietų kūrimo potencialo, atsirandančio pereinant prie žaliosios ir socialiniu požiūriu integracinės ekonomikos;

D.     kadangi logiška reakcija į šias grėsmes yra naujų sektorių kūrimasis, pokyčiai daugelyje sektorių ir kai kurių sektorių nykimas, pavyzdžiui, tų, kurie smarkiai teršia aplinką; kadangi svarbu daugiau dėmesio skirti inovacijoms ir taršos mažinimo metodams; kadangi, turint omenyje kai kuriuos nuosmukį patiriančius sektorius, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas darbo jėgos perkvalifikavimui ir įdarbinimui kitose srityse; kadangi investicijos šiose srityse (įskaitant antrinį perdirbimą, biologinę įvairovę, energijos vartojimo efektyvumą, oro kokybę ir visas atsinaujinančių išteklių energijos technologijas, kaip antai jūrinius atsinaujinančiuosius energijos išteklius), kurioms Komisijos žaliųjų darbo vietų darbotvarkėje teikiamas prioritetas, gali labai paskatinti darbo vietų kūrimą, taip pat retai apgyvendintose teritorijose;

E.     kadangi, remiantis Europos aplinkos agentūros duomenimis, nuo 2000 iki 2011 m. ekologiškų prekių ir paslaugų sektorius išaugo daugiau kaip 50 proc., jame sukurta daugiau kaip 1,3 mln. darbo vietų, ir kadangi, Komisijos skaičiavimais, atsinaujinančiųjų energijos išteklių ekonomika iki 2020 m. Europoje padės sukurti 20 mln. naujų darbo vietų; kadangi plataus užmojo ir nuosekli ES politika ir investicijos atsinaujinančiųjų energijos išteklių, miškų valdymo, tvaraus žemės ūkio ir dirvožemio apsaugos (siekiant užkirsti kelią hidrogeologiniam nestabilumui ir su juo kovoti) srityse gali labai paskatinti darbo vietų kūrimą;

F.     kadangi darnaus vystymosi tikslas yra įtvirtintas Lisabonos sutartyje, jo įgyvendinimas reiškia, kad metiniame ES politikos cikle aplinkos klausimai vertinami taip pat, kaip ir ekonominiai bei socialiniai klausimai;

G.     kadangi pažangios, tvarios ir integracinės ekonomikos skatinimo strategijoje „Europa 2020“ pripažįstamas lemiamas perėjimo prie žaliosios ir socialiniu požiūriu teisingos ekonomikos vaidmuo;

H.     kadangi darbo rinkos nelankstumas trukdo kurti darbo vietas, o konkurencinga ES darbo rinka gali prisidėti įgyvendinant strategijoje „Europa 2020“ nustatytus užimtumo tikslus;

I.      kadangi 2010 m. Kankūne vykusioje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje ES ir jos valstybės narės įsipareigojo garantuoti tinkamą darbo jėgos perėjimą, užtikrinantį deramą darbą ir kokybiškas darbo vietas; kadangi tinkamas visų perėjimas prie ekologiškai tvarios ekonomikos turi būti gerai valdomas ir juo turėtų būti prisidedama prie tvaraus ir ilgalaikio užimtumo visiems (įskaitant labai kvalifikuoto darbo vietas, bet jomis neapsiribojant), socialinės įtraukties ir skurdo panaikinimo tikslo;

J.        kadangi penki tinkamo perėjimo ramsčiai apima: konsultacijas ir Sąjungos poziciją, investicijas į žaliąsias ir deramo darbo vietas, žaliuosius įgūdžius, pagarbą darbo ir žmogaus teisėms bei darbuotojų ir bendruomenių, kurie pirmieji įgyvendina perėjimą nuo didelio prie mažo anglies kiekio technologijų ekonomikos, socialinę apsaugą;

K.     kadangi būtina, jog pereinant prie šios ekonomikos aktyviai dalyvautų darbuotojai, siekiant padidinti jų sąmoningumą aplinkosaugos srityje, efektyvaus išteklių naudojimo poreikio suvokimą ir sumažinti žmogaus veiklos poveikį aplinkai;

L.     kadangi kurti žaliąsias darbo vietas trukdo gebėjimų trūkumas, atsiradęs dėl įvairių veiksnių, įskaitant su tvarumu susijusių mokymo programų nevienodumą, konkrečiuose sektoriuose nustatytus trūkumus, būtinus įgūdžius gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (MTIM) ir IT srityse turinčių studentų stygių ir vienos lyties koncentraciją kai kuriuose sektoriuose, taigi, neužtikrinamą lyčių lygybę;

M.    kadangi yra įrodymų, jog investicijos į energetiką ir efektyvų išteklių naudojimą, tiekimo grandinės kūrimas taikant aiškią pramonės strategiją, taip pat mokesčių naštos perkėlimas nuo darbo jėgos į kitus šaltinius turi teigiamą poveikį darbo vietų kūrimui;

N.     kadangi ES konkuruoja pasaulinėje rinkoje, o įperkama energija, ES vidaus rinkos sukūrimas ir palankesnė investavimo aplinka turi lemiamą reikšmę tvariam ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui;

O.     kadangi kai kurių sektorių, pvz., pastatų renovacijos siekiant padidinti jų energijos vartojimo efektyvumą, veikla gali būti vykdoma tik konkrečioje vietovėje ir negali būti perkelta į užsienį ar kitur;

P.     kadangi netikrumas dėl politinės krypties ir jos nepakankamas nuoseklumas bei aiškių tikslų neturėjimas trukdo investuoti, ugdyti gebėjimus ir plėtoti mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą (MTTP), taigi trukdo plėtoti užimtumo galimybes;

Q.     kadangi visuomenei geriau suvokus poreikio kurti žaliąją ekonomiką svarbą padidėtų užimtumo galimybės;

R.     kadangi aiškūs, pastovūs, vidutinio laikotarpio ir ilgalaikiai taršos mažinimo tikslai, įskaitant energijos vartojimo efektyvumo ir taršos tikslus, gali būti svarbūs pokyčius skatinantys veiksniai ir kadangi ES reglamentavimas šiuo atžvilgiu taip pat atlieka svarbų vaidmenį; kadangi tikslinės investicijos (įskaitant tiekimo grandinių plėtojimą ES), suteikiančios galimybių kurti darbo vietas, turėtų būti grindžiamos aiškia politikos sistema ir ją atitikti;

S.     kadangi viešasis sektorius ir vietos bei regioninės valdžios institucijos gali atlikti pagrindinį vaidmenį sudarant palankias sąlygas perėjimui prie žaliosios ekonomikos ir kuriant įtraukiąsias darbo rinkas;

T.     kadangi tokiomis priemonėmis, kaip Ekologinis ženklas, Aplinkosaugos vadybos ir audito sistema (EMAS) ir žalieji viešieji pirkimai, prisidedama prie žaliųjų darbo vietų kūrimo;

U.     kadangi labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės yra vieni svarbiausių užimtumo ES šaltinių, jose dirba gerokai daugiau kaip 80 proc. visų darbuotojų ir joms teko vadovaujamas vaidmuo daugelyje žaliųjų sektorių, tačiau jos gali susidurti su tam tikrais sunkumais, kai reikia numatyti būsimus gebėjimų poreikius ir išnaudoti darbo vietų kūrimo potencialą;

V.     kadangi integruotos gairės yra vienas iš pagrindinių valstybių narių ekonominės ir užimtumo politikos koordinavimo aspektų ir konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų pagrindas ir kadangi jomis turėtų būti grindžiami strategijos „Europa 2020“ tikslai, ypač užimtumo srityje, be kita ko, skatinant kokybiškų darbo vietų kūrimą, įskaitant per žaliąjį užimtumą;

W.    kadangi tinkamos naujos žaliosios darbo vietos turi būti vienodai naudingos moterims ir turi būti įveiktos vadinamosios stiklo lubos;

X.     kadangi moterys neproporcingai nukenčia nuo krizių ir griežtos taupymo politikos, o žaliosios darbo vietos, kaip rodo patirtis, yra labiau atsparios krizėms nei kitos darbo vietos;

Y.     kadangi pereinant prie žaliosios ekonomikos ir kovojant už lyčių lygybę nepaprastai svarbus pilietinės visuomenės vaidmuo;

Z.     kadangi mažo anglies dioksido kiekio technologijų sektoriuose darbo našumas paprastai didesnis, o darbo užmokesčio dalis šiuose sektoriuose sumažėjo mažiau negu 15 kitų didžiausią anglies dioksido kiekį išmetančių pramonės šakų;

AA.  kadangi, remiantis Eurobarometro duomenimis apie žaliąsias darbo vietas MVĮ, matyti, jog energijos taupymas ir atliekų bei žaliavų kiekio mažinimas yra ekonomiškai efektyvios priemonės;

Žaliosios ekonomikos link. Galimybės darbo rinkai

1.      pabrėžia, kad pereinant prie tvarios visuomenės ir ekonomikos, įskaitant tvarius vartojimo ir gamybos modelius, gali atsirasti galimybių kurti naujas kokybiškas darbo vietas ir paversti esamas darbo vietas į žaliąsias praktiškai visuose sektoriuose ir visoje vertės grandinėje: pradedant moksliniais tyrimais ir baigiant gamyba, platinimu ir aptarnavimu, tiek naujuose žaliųjų aukštųjų technologijų sektoriuose, pavyzdžiui, atsinaujinančiųjų išteklių energetikoje, tiek tradicinėse pramonės šakose, pavyzdžiui, gamybos ir statybos, žemės ūkio ir žuvininkystės, tiek paslaugų sektoriuose, pavyzdžiui, turizmo, maitinimo, transporto ir švietimo; kartu pabrėžia, kad investicijos į atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir energijos vartojimo efektyvumą ne tik padeda kurti daug darbo vietų, bet dar prisideda prie Europos ekonomikos ir pramonės konkurencingumo išlaikymo ir Europos energetinės priklausomybės mažinimo;

2.      pabrėžia, kad du trečdaliai gamtos išteklių, įskaitant derlingą žemę, švarų vandenį ir orą, nyksta, o visuotinis atšilimas ir biologinės įvairovės mažėjimas artėja prie ribų, kurias peržengus neįmanoma išvengti negrįžtamo poveikio visuomenei ir gamtinei aplinkai;

3.      pažymi, kad nuolatinis ekonomikos augimas įmanomas tik atsižvelgiant į ribotus aplinkos išteklius; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad žalioji ekonomika ir žiedinė ekonomika gali pasiūlyti sprendimų aplinkai bei ekonomikai ir visuomenei apskritai;

4.      pabrėžia, kad visapusiškas aplinkos teisės aktų įgyvendinimas ir geresnis aplinkos aspektų integravimas bei skirtingų ES sektorinės politikos priemonių darna yra būtini, norint išnaudoti visas galimybes, susijusias su žaliąja ekonomika, taigi ir norint kurti žaliąsias darbo vietas;

5.      primena, kad savo 2015 m. ataskaitoje Europos aplinkos agentūra pažymi, jog esamų priemonių nepakanka tikslams, susijusiems su biologinės įvairovės apsauga, iškastinio kuro naudojimo mažinimu, kova su klimato kaita ir jos poveikio žmonių sveikatai ir aplinkos kokybei prevencija, pasiekti;

6.      pažymi, kad perėjimas prie naujos sistemos atveria dideles galimybes kurti vietines neperkeliamas darbo vietas tiek srityse, kurių veiklos negalima perkelti, tiek krizės paveiktuose sektoriuose, pavyzdžiui, statybos sektoriuje; pažymi, kad esama ryškių požymių, jog, atsižvelgiant į visus aspektus, perėjimas prie žaliosios ekonomikos darys teigiamą poveikį užimtumui, nes tvariai ekonominei veiklai, pavyzdžiui, energijos taupymui ar ekologiniam ūkininkavimui, vykdyti reikia daugiau darbo išteklių negu jos pakeičiamai veiklai, be to, ji galėtų suteikti galimybių regionams patiems patenkinti daugiau savo poreikių;

7.      mano, kad turėtų būti patvirtinta sutarta „žaliųjų darbo vietų“ sąvokos apibrėžtis, grindžiama TDO ir Tarptautinės darbo statistikos specialistų konferencijos (angl. International Conference of Statisticians) pateikta apibrėžtimi;

Teisingas perėjimas prie naujosios sistemos ir kokybiškų bei tvarių darbo vietų kūrimas

8.      palankiai vertina Komisijos pareiškimą, kad restruktūrizavimas turėtų būti grindžiamas socialinės atsakomybės principu, tačiau kartu pripažįsta, kad įmonėms būtina diegti naujoves ir keisti savo veiklos struktūrą;

9.      mano, kad labai svarbu suteikti mūsų esamai darbo jėgai tinkamų galimybių įgyti žiedinei ekonomikai reikalingų naujų gebėjimų, norint kuo daugiau išnaudoti visas žaliosios ekonomikos teikiamas galimybes kurti naujas darbo vietas;

10.    ragina valstybes nares skatinti politiką, susijusią su viešųjų pastatų saugumo užtikrinimu ir jų renovacijomis, siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir mažinti energijos suvartojimą;

11.    ragina valstybes nares ir Komisiją, kai tinkama, įsipareigoti įgyvendinti teisingą perėjimo prie naujos sistemos veiksmų planą, siekiant plataus užmojo aplinkos politikos tikslų, kartu stiprinant šiuos aspektus: tinkama socialinė apsauga ir darbo užmokestis, ilgalaikės darbo vietos ir sveikos bei saugios darbo sąlygos, valdžios institucijų organizuojamos investicijos į švietimo, mokymo ir gebėjimų ugdymo programas, pagarba darbo teisėms ir darbuotojų informavimo, konsultavimosi su jais bei dalyvavimo teisių stiprinimas, susijęs su darnaus vystymosi klausimais, bei veiksmingas atstovavimas darbuotojams; ragina valstybes nares siekti šių tikslų;

12.    primena, kad persvarstytoje ES darbuotojų sveikatos ir saugos strategijoje atitinkamais atvejais turėtų būti atsižvelgiama į konkrečią raidą naujuose sektoriuose;

13.    pabrėžia, kad norint numatyti pokyčius užimtumo srityje reikia iniciatyvaus pertvarkymo valdymo, patobulinto su esamais ir būsimais darbo rinkos poreikiais susijusių aukštos kokybės duomenų rinkimo, aktyviau dalyvaujant Europos aukštojo mokslo įstaigoms, ir kad ilgalaikis planavimas būtinas siekiant užtikrinti veiksmingą perėjimą ir didesnį užimtumą; pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos atlieka svarbų vaidmenį pereinant prie žalesnės ekonomikos švietimo, infrastruktūros, vietos įmonių rėmimo srityse, taip pat kuriant stabilias darbo vietas, kurioms taikomos kolektyvinės sutartys ir kitos priemonės, leidžiamos pagal nacionalinės teisės aktus; nurodo, kad socialinis dialogas yra vienas iš esminių pertvarkymo valdymo elementų; ragina Komisiją, valstybes nares, regionų ir vietos valdžios institucijas bei socialinius partnerius prisiimti atsakomybę ir stengtis drauge įveikti šį iššūkį, kartu laikantis subsidiarumo principo;

14.    pažymi, kad pastaraisiais metais socialinių partnerių vaidmuo pereinant prie žaliųjų darbo vietų laipsniškai didėjo, tačiau primena, kad reikia padaryti daugiau siekiant užtikrinti ilgalaikį ir tvarų socialinį dialogą, galintį padėti įveikti iššūkius, kylančius pereinant prie konkurencingos, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir efektyvaus išteklių naudojimo ekonomikos;

15.    pabrėžia nacionalinių vyriausybių svarbą skatinant sektorinį socialinį dialogą, ypač naujai besiformuojančiose žaliosios pramonės šakose, ir užtikrinant MVĮ įtrauktį;

16.    pažymi, kad kai kurie regionai susiduria su daugiau problemų nei kiti dėl daug energijos ir išteklių naudojančių ir labai teršiančių pramonės šakų geografinės koncentracijos arba didesnio skurdo ar nedarbo; ragina vietos ir regionų valdžios institucijas, remiant Europos Sąjungai, bendradarbiauti su socialiniais partneriais ir drauge įgyvendinti teisingo perėjimo prie naujos sistemos veiksmų planus, įskaitant solidarumo mechanizmus, taikomus socialiai teisingam žaliajam vietos ir regionų ekonomikos pertvarkymui, kartu remiant pokyčių paveiktas bendruomenes bei darbuotojus ir tokiu būdu mažinant nesaugumą dėl darbo vietų perkėlimo ir užtikrinant, kad būtų patenkinama naujų darbo gebėjimų paklausa;

17.    atkreipia dėmesį į tai, kad vietos valdžios institucijos gali atlikti labai svarbų vaidmenį skatinant kurti darbo vietas žaliojoje ekonomikoje, taip pat daugiau deramo ir įtraukaus darbo vietų toliau išvardytais būdais:

– investuojant į žaliąją ekonomiką,

– išnaudojant viešojo pirkimo poveikį, o tai pasiekiama, be kita ko, į viešąjį pirkimą įtraukiant socialines ir aplinkosaugos sąlygas,

– steigiant partnerystes, be kita ko, su mokymo įstaigomis, siekiant geriau suderinti darbo gebėjimų pasiūlą ir paklausą vietos darbo rinkose,

– remiant tiek žaliąsias MVĮ, tiek jų žalinimą,

– rengiant įtraukaus žaliojo užimtumo programas, kuriomis užtikrinama, kad pažeidžiamos grupės taip pat turėtų naudos iš žaliojo augimo;

18.    atkreipia dėmesį į duomenis, kurie išryškina įmonių vadovų ryšių su darbuotojais svarbą, siekiant užtikrinti, kad jie pakankamai dalyvautų įgyvendinant pokyčius pasitelkiant socialinę partnerystę; rekomenduoja įtraukti profesinių sąjungų „žaliuosius atstovus“ į bendradarbiavimą su darbdaviais ekonomikos žalinimo stiprinimo ir tvarumo darbo vietose didinimo srityse; ragina valstybes nares teikti tikslinę paramą bendroms darbuotojų ir darbdavių iniciatyvoms pramonės šakų žalinimo srityje;

19.    mano, kad reikėtų rengti bandomuosius projektus, kuriais remiami kai kurie iš šių tikslų;

20.    palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą įgyvendinti tikslines darbo jėgos judumo programas pagal Užimtumo ir socialinių inovacijų programą (EaSI), skatinant darbo ieškančių asmenų judumą;

Gebėjimai žaliosioms darbo vietoms

21.    palankiai vertina gebėjimų ugdymo priemones ir Komisijos pasiūlytą gebėjimų poreikių prognozę; pabrėžia, kad gebėjimų ugdymas turėtų padėti skatinti ugdyti ekonomikoje plačiai naudojamus gebėjimus MTIM srityje; tačiau pabrėžia, kad reikia platesnio užmojo veiksmų ir investicijų; mano, kad, norint numatyti būsimus gebėjimų poreikius, reikia visais lygmenimis aktyviai įtraukti visus darbo rinkos suinteresuotuosius subjektus;

22.    ragina valstybes nares bendradarbiauti su Komisija siekiant įsteigti duomenų banką, kuriame būtų nurodyti su žaliąja ekonomika susiję mokymo kursai ir darbo pasiūlymai, siekiant pagerinti kokybę turimos informacijos, patarimų ir rekomendacijų dėl karjeros ir gebėjimų, reikalingų pasinaudoti užimtumo galimybėmis, kurias teikia ekonomikos žalinimas;

23.    ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų surinkti duomenys apie visus žaliuosius sektorius, įskaitant tuos, kurie šiuo metu apleisti, pavyzdžiui, apie viešojo transporto ir mažmeninės prekybos sektorius; prašo Komisijos, renkant duomenis apie visus žaliojo užimtumo sektorius ir padedant nacionaliniams statistikos biurams ir valstybinėms užimtumo tarnyboms (VUT) bei stiprinant kiekybinio modeliavimo priemonių naudojimą, atsižvelgti į lyčių lygybės aspektą;

24.    prašo Komisijos atsižvelgti į lyčių aspektą rengiant naujus duomenų rinkimo, suskirstymo ir analizės metodus, pavyzdžiui, naudojant ekonometrinės analizės įrankį FIDELIO arba bendradarbiaujant su Tarptautine darbo statistikos specialistų konferencija ir panašiais suinteresuotaisiais subjektais;

25.    pabrėžia, kad reikia skirti daugiau dėmesio gebėjimų trūkumo mažinimui skatinant gebėjimų ugdymą;

26.    ragina Komisiją padėti skatinti ugdyti gebėjimus ES lygmeniu atnaujinant kvalifikacijas ir atitinkamas švietimo ir mokymo programas;

27.    ragina Komisiją pabrėžti, kad reikia daugiau naudoti klasifikacijos sistemas, pavyzdžiui, ESCO, kurias galima taikyti siekiant nustatyti gebėjimų trūkumą;

28.    pabrėžia, kad svarbu užtikrinti geresnę švietimo sistemų ir naujai besiformuojančių žaliųjų darbo vietų sinergiją geriau derinant švietimo įstaigų ir darbdavių sąjungų bei kitų susijusių organizacijų veiklą;

29.    ragina valstybes nares, regionų ir vietos valdžios institucijas drauge su socialiniais partneriais ir mokymo paslaugų teikėjais patvirtinti ir įgyvendinti gebėjimų ugdymo ir poreikių prognozavimo strategijas, kurių tikslas – gerinti bendruosius, sektorių ir konkrečiai profesijai reikalingus gebėjimus; be to, pabrėžia švietimo įstaigų, įmonių, socialinių partnerių ir valdžios institucijų partnerystės ir tarpusavio pasitikėjimo svarbą;

30.    pažymi, kad šiose strategijose turėtų būti pateiktas nuodugnus žaliųjų darbo vietų, kurios turi būti sukurtos, pobūdžio ir skaičiaus bei reikalingų gebėjimų ir žinių įvertinimas, suteikiantis galimybę prognozuoti ir nustatyti gebėjimų spragas ir tikslines profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą programas, kurios nukreiptos į gebėjimų pasiūlos ir paklausos suderinimą siekiant didinti užimtumą; pabrėžia, kad į strategijos taikymo sritį reikia aktyviai įtraukti atleistus ir žemos kvalifikacijos darbuotojus, kuriems gresia pavojus būti išstumtiems iš darbo rinkos, ir užtikrinti, kad gebėjimų ugdymas šiems darbuotojams būtų tikslinis, prieinamas ir nemokamas;

31.    atkreipia dėmesį į tai, jog Europos profesinio mokymo plėtros centras (angl. CEDEFOP) teigia, kad pritaikyti mokymo programas, kuriose atsispindėtų aplinkosauginis sąmoningumas bei darnaus vystymosi ir veiklos efektyvumo supratimas, yra geriau nei siūlyti naujas mokymo programas;

32.    ragina valstybes nares ir regionines bei vietos valdžios institucijas į mokymo ir švietimo sistemas integruoti tvarų vystymąsi, su aplinkos apsauga susijusius įgūdžius ir gebėjimus, visų pirma stiprinant profesinio rengimo ir mokymo sistemas ir skatinant mokslinių tyrimų centrus kurti technologijas, projektus ir patentus ekologiškiems produktams, bendradarbiaujant su naujomis žaliosiomis įmonėmis; skatina mokslinių tyrimų centrus, įmonių tinklus ir specialistus keistis idėjomis; primena gebėjimų MTIM srityse svarbą ir poreikį užtikrinti, kad daugiau moterų studijuotų MTIM dalykus;

33.    ragina parengti plataus užmojo tvarių darbo vietų kūrimo strategiją, įskaitant gebėjimų pasiūlos ir paklausos neatitikties problemos sprendimą, ypatingą dėmesį skiriant tikslui patenkinti žalesnei ekonomikai reikalingų gebėjimų poreikį;

34.    primygtinai ragina valstybes nares pasinaudoti su šiuo sektoriaus vystymusi susijusiomis galimybėmis, parengti aukštos kvalifikacijos pameistrystės programas, kad jaunimui būtų suteiktos specializuotos žinios bei mokymas ir būtų prisidėta sprendžiant didelio jaunimo nedarbo problemą;

35.    ragina Komisiją ir valstybes nares pereinant prie žaliosios ekonomikos atsižvelgti į moterų ir mergaičių poreikius turėti geresnes mokymosi visą gyvenimą galimybes, ypač srityse, kuriose gali būti sukurta daug naujų žaliųjų darbo vietų, pvz., gamtos mokslų, mokslinių tyrimų, inžinerijos, skaitmeninės technologijos ir naujų technologijų srityse, siekiant sustiprinti moterų padėtį visuomenėje, panaikinti lyčių stereotipus ir suteikti darbo vietų, visapusiškai atitinkančių konkrečius moterų poreikius ir įgūdžius;

36.    ragina Komisiją, valstybes nares, regionines ir vietos valdžios institucijas sistemingai įtraukti lyčių lygybės perspektyvą visais lygmenimis apibrėžiant, įgyvendinant ir stebint žaliųjų darbo vietų kūrimo politiką, siekiant užtikrinti, kad būtų garantuojamos lygios galimybės, atsižvelgiant į žaliųjų darbo vietų kūrimo kaimo vietovėse problemas; ragina valstybes nares ir regionines bei vietos valdžios institucijas toliau stengtis sudaryti moterims galimybes visapusiškai dalyvauti formuojant politiką, priimant sprendimus ir įgyvendinant žaliojo užimtumo strategiją, kuri apimtų ekologiškus įgūdžius;

37.    prašo Komisijos pradėti viešąsias diskusijas ir propaguoti „švietimo tvarios plėtros srityje“ koncepciją, ypatingą dėmesį skiriant mergaičių ir moterų švietimui; ragina valstybes nares ir Komisiją remti politiką, pagal kurią būtų skatinamas aktyvesnis moterų dalyvavimas MTIM mokymo programose ir verslumas, ir susieti žaliųjų darbo vietų darbotvarkę su moterų įgalėjimo didinimu pasitelkiant švietimą; ragina nustatyti aiškius moterų įdarbinimo į žaliąsias darbo vietas, pasitelkiant pameistrystės programas, tikslus ir užtikrinti stebėseną; ragina parengti priemones, kuriomis skatinamas moterų dalyvavimas profesinio rengimo ir mokymo programose, taip pat mokymosi visą gyvenimą galimybės žaliuosiuose sektoriuose;

38.    primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares pradėti taikyti naują, socialinį ir klimatui nekenkiantį ekonomikos augimo kriterijų, į kurį būtų įtraukti neekonominiai gerovės aspektai ir pagal kurį daugiausia dėmesio būtų skiriama su tvariu vystymusi susijusiems klausimams, pvz., lyčių lygybei, skurdo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimui;

39.    ragina valstybes nares ir Komisiją įgyvendinti visas politines priemones žaliojo užimtumo srityje nuodugniai konsultuojantis su pilietine visuomene;

40.    ragina Komisiją priimti 2015–2020 m. ES lyčių lygybės strategiją, kurioje būtų atsižvelgiama į pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijoje „Europa 2020“ nustatytus užimtumo lygio tikslus;

41.    pabrėžia, kad valdžios institucijoms ir tarnyboms reikia imtis tikslinių veiksmų, į kuriuos būtų įtrauktos visos suinteresuotosios šalys darbo rinkoje, įskaitant darbdavių ir darbuotojų organizacijas, siekiant pašalinti gebėjimų trūkumą; ragina valstybes nares ir regionines bei vietos valdžios institucijas perengti mechanizmus darbuotojams už užimtumą atsakingose institucijose ir tarnybose mokyti siekiant integruoti žaliosiose darbo vietose reikalaujamus gebėjimus į darbo rinkos politikos sritis ir sukurti tokio mokymo poveikio vertinimo priemones; pabrėžia, jog yra svarbu, kad Europos švietimo įstaigos pritaikytų savo programas prie žaliosios ekonomikos ir darbo rinkos poreikių apskritai;

42.    ragina valstybes nares sukurti reglamentavimo aplinką, kuri skatintų inovacijas žaliosios ekonomikos srityje;

Politikos nuoseklumas siekiant visapusiškai išnaudoti tvarios ekonomikos darbo vietų kūrimo potencialą

43.    ragina Komisiją ir valstybes nares patvirtinti tvarioms investicijoms skirtas plataus užmojo, ilgalaikes ir integruotąsias reglamentavimo fiskalines ir finansines sistemas ir skatinti inovacijas, tokiu būdu atveriant dėl šių pokyčių atsiradusias galimybes kurti darbo vietas; pabrėžia, kad politika turėtų būti formuojama pagal ilgalaikes perspektyvas, apimančias tikslus ir rodiklius, kuriais būtų vertinama siekiant tų tikslų padaryta pažanga;

44.    pabrėžia, kad svarbu koordinuoti visų Komisijos ir atitinkamų ministerijų padalinių veiklą nacionaliniu lygmeniu, siekiant sukurti pokyčiams palankią išsamią visos vyriausybės lygmens sistemą, gebančią skirti visą reikiamą dėmesį perėjimo pasiskirstymo poveikiui;

45.    pažymi, kad Žaliojo užimtumo iniciatyvos sėkmė arba nesėkmė priklauso nuo Komisijos nustatytų privalomų tikslų atsinaujinančiosios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo srityje užmojo ir investicijų į atsinaujinančiosios energijos technologijas ir energijos vartojimo efektyvumo programas, dėl kurių valstybės narės įsipareigojo;

46.    pabrėžia, kad Komisija ir valstybės narės yra atsakingos už nuoseklios politikos, kuria būtų skatinama atsinaujinančiosios energijos gamyba ir didesnis energijos vartojimo efektyvumas, laikymąsi siekiant paspartinti vietos ir regionų plėtrą ir kokybiškų vietinių darbo vietų kūrimą; pabrėžia, kad investicijos į atsinaujinančiąją energiją ir energijos vartojimo efektyvumą artimoje ateityje gali tapti pagrindiniu darbo vietų kūrimo šaltiniu Europoje;

47.    pažymi, kad teritorijų savarankiškumas energetikos srityje tebėra vienas iš ilgalaikių ES ekonomikos ir energetikos politikos tikslų; be to, teigia, kad reikia neabejotinai atsižvelgti į investicijų teritorinį aspektą, nes juo prisidedama įgyvendinant ES politikos tikslus teritorinės sanglaudos srityje, kuriais siekiama sujungti miestus ir kaimus;

48.    palankiai vertina Komisijos sprendimą įtraukti deramo darbo vietų klausimą į ES derybų įgaliojimus per Paryžiuje vyksiančią 21-ąją Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją, taip papildant 2010 m. Kankūno susitarimą ir paskesnes iniciatyvas; ragina Komisiją užtikrinti, kad tinkamo perėjimo darbotvarkė ir toliau būtų įtraukta į jos poziciją derybose;

49.    ragina ES ir valstybes nares nustatyti privalomus energijos taupymo ir vartojimo efektyvumo tikslus ir remti baltųjų sertifikatų sistemą kaip priemonę, kuria sudaromos palankesnės sąlygos su ES energijos taupymu susijusiems tikslams pasiekti; ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti ir vykdyti Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą ir toliau laikytis savo įsipareigojimo pasiekti bent 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslus;

50.    remia ES įsipareigojimus atkakliai siekti teisingo visuotinio perėjimo prie įtraukios žaliosios ekonomikos bendradarbiaujant su kitais tarptautiniais partneriais;

51.    ragina valstybes nares visapusiškai paisyti naujų nuostatų, numatytų persvarstytuose ES teisės aktuose dėl viešųjų pirkimų, ir jas įgyvendinti, taip pat apsvarstyti, ar nustačius aplinkosauginius ir socialinius kriterijus viešųjų pirkimų politikoje būtų galima sukurti darbo vietų pereinant prie žalesnės ekonomikos; pabrėžia, kad būtų galima paaiškinti likusius teisinius neaiškumus, susijusius su socialinių ir aplinkosauginių sąlygų taikymu viešųjų pirkimų srityje;

52.    ragina Komisiją padėti atgaivinti remonto sektorių, nes tai paskatintų kurti naujas darbo vietas, kurios pagal savo pobūdį yra aplinką tausojančios;

53.    ragina valstybes nares paremti viešojo sektoriaus tarnybų indėlį į tinkamą perėjimą prie tvarios ekonomikos, pirmiausia imantis iniciatyvos ir užtikrinant, kad tokios paslaugos kaip, pvz., ryšių, energijos, transporto, atliekų tvarkymo ir vandentvarkos, būtų teikiamos paisant tvarumo principo;

54.    reiškia didelį nusivylimą, kad buvo atšauktas žiedinės ekonomikos teisės aktų rinkinys, kadangi įgyvendinus jo nuostatas vien ES atliekų tvarkymo srityje buvo tikimasi sukurti iki 180 000 darbo vietų; todėl ragina Komisiją, paisant valstybių narių kompetencijos sričių, vykdyti savo įsipareigojimą kuo greičiau pasiūlyti plataus užmojo atliekų teisės aktų, kuriais būtų siekiama mažinti atliekų kiekį, nustatyti naujus perdirbimo tikslus ir iš naujo nustatyti skaičiavimo kriterijus, taikomus iš tikrųjų perdirbtų medžiagų kiekiui;

55.    be to, ragina Komisiją apsvarstyti galimybę nustatyti kriterijus, siekiant suteikti paskatas tinkamą ir aplinką tausojantį atliekų tvarkymo ciklą naudojančioms įmonėms;

56.    pripažįsta, kad, siejant tvarią žemės ūkio gamybą su žemės ūkių biologinės įvairovės stebėsena ir apsauga, o vėliau su pažangiu žemės ūkio produktų žymėjimu nurodant jų poveikį aplinkai, siekiant skatinti tarp vartotojų biologinei įvairovei palankios produkcijos paklausą, atveriama didelių galimybių kurti žaliąsias darbo vietas ES kaimo vietovėse;

57.    pažymi, kad tvarus miškų valdymas suteikia realių galimybių kurti darbo vietas aktyviai prisidedant prie klimato kaitos švelninimo ir biologinės įvairovės saugojimo;

58.    ragina Komisiją naudotis ES semestru ir strategijos „Europa 2020“ peržiūra, siekiant remti žaliųjų darbo vietų kūrimą; ragina Komisiją parengti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, kuriomis būtų prisidedama prie didesnio užimtumo ir mažesnio ekologinio pėdsako; ragina atlikti išsamius ir nepriklausomus tyrimus, kokių išlaidų būtų patiriama ir kokios naudos būtų gaunama perkėlus mokesčių naštą (pvz., perėjus nuo darbo jėgos apmokestinimo prie aplinkosauginių mokesčių) ir laipsniškai iki 2020 m. atsisakius subsidijų;

59.    pabrėžia, kad tokios rekomendacijos galėtų apimti perėjimą nuo darbo jėgos prie kitų išteklių ir kad tokio mokesčių naštos perkėlimo tikslas turėtų būti keisti aplinką teršiančią elgseną, tačiau neturėtų turėti nepageidaujamų padarinių socialinės apsaugos sistemoms ar neproporcingai paveikti mažas pajamas gaunančių asmenų;

60.    ragina Komisiją ir valstybes nares palaipsniui atsisakyti tiesioginių ir netiesioginių subsidijų, kurios daro žalą aplinkai, įskaitant subsidijas iškastiniam kurui ir kitas subsidijas; ragina Komisiją kurti modelius, kuriuos galėtų įgyvendinti valstybės narės, apmokestindamos ne darbo jėgą, o aplinkos taršą, ir atsižvelgti į prekių ir paslaugų poveikį aplinkai vadovaujantis principu „teršėjas moka“; ragina Komisiją paskelbti valstybėms narėms konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, kuriomis gali būti prisidėta prie žaliojo užimtumo skatinimo ir ekologinio pėdsako mažinimo pastangų; be to, ragina Komisiją aktyviai integruoti su aplinka ir klimatu susijusius aspektus į Europos semestrą, kad būtų remiamas žaliųjų darbo vietų kūrimas;

61.    ragina valstybes nares pradėti taikyti tikslines subsidijas ir (arba) mokesčių lengvatas naujai kuriamoms bendrovėms ir labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios gamina produktus ir teikia paslaugas, turinčius didelę pridėtinę vertę aplinkai, taip pat mažinančius bendrą anglies dvideginio kiekį;

62.    ragina Komisiją ir valstybes nares parodyti didesnę darną ir sanglaudą savo politikoje ir aukščiausiu lygmeniu prisiimti didesnius politinius įsipareigojimus susijusiose srityse, pvz., kapitalo ir įmonių pelno mokesčių, finansinių sandorių mokesčio ir kovos su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu;

63.    ragina Komisiją atnaujinti savo įsipareigojimą dėl strategijos „Europa 2020“ ir nedelsiant, vėliausiai iki 2015 m., paskelbti jos laikotarpio vidurio peržiūrą; ragina Komisiją dar kartą patvirtinti Europos semestro tikslus atsižvelgiant į makroekonominio disbalanso rezultatų suvestinę ir strategijos „Europa 2020“ peržiūrą; ragina Komisiją pasiūlyti platesnio masto socialinius ir aplinkosauginius 2030 ir 2050 m. tikslus; pabrėžia, kad kruopšti, metodologiškai pagrįsta ir bendrai atliekama žaliųjų darbo vietų stebėsena taip pat galėtų padėti valstybėms narėms įvertinti savo aplinkos ir darbo politikos veiksmingumą ir sustiprinti Europos lygmeniu parengtas priemones, padedančias stebėti pažangą ir kontroliuoti, kaip įgyvendinamos Užimtumo gairės pagal strategiją „Europa 2020“;

64.    atkreipia dėmesį į 2030 m. klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkinyje numatytas darbo vietų kūrimo galimybes ir vaidmenį, kurį ateityje atliks aplinkos teisės aktai siekiant ES ilgalaikių aplinkos apsaugos tikslų, kuriant darbo vietas ir skatinant ekologišką augimą;

65.    ragina Komisiją laikyti inovacijas Europos pramonės pagrindu ir parengti aktyvią strategiją siekiant užtikrinti, kad socialinis perėjimas būtų tinkamai valdomas ir jo nauda pasklistų po visą Europą; ragina Komisiją ir valstybes nares remti besiformuojančias naujas tiekimo grandines ir pramonės tinklus efektyvaus išteklių naudojimo, prekių ir paslaugų srityje ir šiuo tikslu įgyvendinti tvarią pramonės politiką ir rinkos pertvarkos iniciatyvas;

66.    pabrėžia, jog būtina, kad valstybės narės savo ekonomiką pritaikytų mažo anglies dioksido kiekio naudojimui ir efektyviam išteklių bei energijos vartojimui ateityje, kartu atsižvelgdamos į galimą darbo vietų perkėlimo ir anglies dioksido nutekėjimo riziką, kuri gresia dėl klimato politikos poveikio;

67.    ragina Komisiją ir valstybes nares sustiprinti tarptautines pastangas sukurti visuotinę aplinkos politiką, kuri gali padėti sumažinti už ES ribų perkeliamos pramonės gamybos ir anglies dioksido nutekėjimo daromą žalą;

68.    ragina Komisiją kuo greičiau pristatyti savo pasiūlymą dėl ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos reformos, atsižvelgiant į poreikį apsaugoti pramonės šakas, kurioms gresia didelė vadinamojo anglies dioksido nutekėjimo rizika;

69.    ragina Komisiją atsižvelgti į žaliąsias darbo vietas įgyvendinant energetikos sąjungos nuostatas;

Investicijos į tvarų darbo vietų kūrimą

70.    pabrėžia, kad reikia taikyti tinkamą pasiūlos ir paklausos valdymo intervencijų derinį, kurį sudaro darbo vietų kūrimo derinimas su tinkančia aktyvia darbo rinkos politika, skirta skirtingų vietos darbo rinkų poreikiams tenkinti;

71.    ragina Komisiją ir valstybes nares, be kita ko, pasinaudojant Europos strateginių investicijų fondu, skatinti kokybiškas investicijas, kurios būtų naudingos visuomenei ir ekonomikai, pvz., investicijas į tvarias kokybiškas darbo vietas, lyčių lygybę, kokybišką švietimą ir inovacijas, padedančias skatinti perėjimą prie žaliosios ekonomikos ir mažinti energijos nepriteklių; ragina Komisiją ir valstybes nares nukreipti investicijas į sritis, kuriose jos turėtų teigiamą poveikį darbo rinkai, siekiant sukurti tvarių ir visapusišką socialinę apsaugą užtikrinančių darbo vietų ir kovoti su nedarbu; pabrėžia, kad finansuojami projektai apčiuopiamai prisidės prie strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo; šiuo atžvilgiu pažymi, kad darbo vietų kūrimas žaliuosiuose sektoriuose išliko teigiamas per visą nuosmukio laikotarpį;

72.    pabrėžia tai, kad investicijomis į energijos vartojimo efektyvumą gali būti skatinamas vietinių darbo vietų kūrimas ir vietos ekonominė plėtra bei mažinamas energijos nepriteklius, taip pat pabrėžia tai, kad vartojimo efektyvumo užtikrinimas pastatuose yra ekonomiškai efektyviausias būdas, suteikiantis ilgalaikių sprendimų energijos nepritekliui, kuris paveikia apytikriai 125 mln. Europos gyventojų, mažinti, ir yra svarbi efektyvesnio Europos energijos vartojimo užtikrinimo veiklos ir žaliųjų darbo vietų kūrimo dalis; pakartoja, kad šiuo aspektu taip pat itin svarbu užtikrinti pastatų saugumą; ragina Komisiją kuo greičiau pristatyti savo pažangiojo išmaniųjų pastatų finansavimo iniciatyvą (angl. Smart Financing for Smart Buildings);

73.    rekomenduoja, kad tikslai, susiję su kova su klimato kaita, atsinaujinančiąja energija ir energijos vartojimo efektyvumu, būtų laikomi investicijų tikslais ir svarbiausiu politiniu veikimo principu;

74.    įspėja, kad nebūtų remiama veikla, daranti neigiamą poveikį aplinkai ir neigiamą socialinį poveikį, nes ja kenkiama politikos nuoseklumui, kuris yra būtinas siekiant kuo labiau išnaudoti žaliųjų darbo vietų teikiamas užimtumo didinimo galimybes;

75.    rekomenduoja, kad kokybiškos investicijos į pagrindines viešąsias paslaugas, pvz., ryšių, energijos tiekimo, transporto, atliekų tvarkymo ir vandentvarkos, būtų tikslinės siekiant paremti tvarias viešojo pirkimo procedūras ir žaliųjų įgūdžių įtraukimą;

76.    ragina valstybes nares visapusiškai išnaudoti galimybes pagal Europos struktūrinių ir investicijų fondų ir kitų ES finansavimo šaltinių teisinę sistemą, siekiant skatinti tvarius žaliojo užimtumo projektus ir užtikrinti, kad ES finansavimas ir finansinės priemonės būtų kuo lengviau prieinamos vietos valdžios institucijoms ir kad būtų nustatytos aiškios ir paprastos taisyklės bei pasiekiamos minimalios finansavimo ribos;

77.    ragina Komisiją ir valstybes nares naudoti daugiametės finansinės programos (DFP) peržiūrą, kuri bus atlikta po 2016 m. rinkimų, kaip galimybę skatinti perėjimą prie žalesnės ekonomikos;

78.    pažymi, kad Europos socialinio fondo (ESF) parama skiriama siekiant padėti remti žaliosios ekonomikos ir užimtumo augimą ir ja nacionalinės vyriausybės ir atitinkamos nacionalinės tarnybos raginamos apsvarstyti galimybę aktyviau naudoti šį finansavimą siekiant skatinti ekonomiškai pagrįstų ir tvarių žaliųjų darbo vietų kūrimą;

79.    pažymi, kad kai kurios valstybės narės padarė didelę pažangą žalindamos ekonomiką, ir ragina Sąjungą ir valstybes nares skatinti valstybes dalytis idėjomis, žiniomis, patirtimi ir geriausia praktika šioje srityje, kad būtų užtikrintas sklandus perėjimas prie šios ekonomikos;

80.    ragina valstybes nares ir privatųjį sektorių taikyti tokias priemones, kaip ekologinis projektavimas, ekologinis ženklas, Aplinkosaugos vadybos ir audito sistema (EMAS) ir žalieji viešieji pirkimai, kadangi jos gali paskatinti žaliąją ekonomiką ir taip prisidėti prie žaliųjų darbo vietų kūrimo; ragina Komisiją parengti orientavimo priemones siekiant sukurti palankias rinkos sąlygas, skirtas šioms neprivalomoms priemonėms visapusiškai patvirtinti;

81.    ragina valstybes nares didesnį dėmesį skirti aplinkos apsaugos vadybos bei aplinkosaugos audito sistemų, grindžiamų europiniu standartu (ISO 14000), įgyvendinimui;

Mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ)

82.    pritaria Žaliojo MVĮ veiksmų plano tikslams ir į MVĮ orientuotiems veiksmams, įskaitant Europos efektyvaus išteklių naudojimo kompetencijos centro, teikiančio konsultacijas ir paramą MVĮ, siekiančioms pagerinti savo efektyvaus išteklių naudojimo rodiklius, remiančio žaliąjį verslumą, išnaudojančio galimybes turėti ekologiškesnes vertės grandines ir suteikiančio palankias sąlygas žaliosioms MVĮ ir labai mažoms įmonėms patekti į rinką, įsteigimą; mano, kad informuotumo didinimo veikla ir techninė pagalba yra būtinos MVĮ, kad jos galėtų aktyviai dalyvauti žiedinėje ekonomikoje;

83.    pabrėžia, kad reikia skatinti: moterų verslumą žaliojoje ekonomikoje; glaudesniu bendradarbiavimu grindžiamus verslo modelius, kaip antai kooperatyvus ir socialines įmones, taip pat moteris ūkininkes ir šeimos ūkius; moterų prieigą prie mikrofinansų; žaliųjų darbo vietų kūrimą viešųjų paslaugų srityje; bandomuosius projektus, apimančius su lytimi susijusių kokybės kriterijų taikymą įmonėse vykdant viešųjų pirkimų procedūras;

84.    primena, kad MVĮ turi didžiulį potencialą kurti darbo vietas, ypač jaunimui, ir propaguoti dvejopą profesinio mokymo ir pameistrystės programų sistemą;

85.    pripažįsta, kad Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) galėtų sudaryti palankesnes sąlygas labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms užsiimti veikla, susijusia su inovacijų diegimu aplinkos apsaugos ir socialinėje srityje plačiu mastu;

86.    pažymi, kad iš Eurobarometro tyrimo, susijusio su ekologiškomis darbo vietomis MVĮ, duomenų matyti, jog energijos taupymas ir atliekų ir naudojamų žaliavų kiekio mažinimas tapo naudingi ekonominiu požiūriu;

87.    ragina Komisiją skatinti naujus verslo modelius, pvz., kooperatines bendroves, siekiant didinti gamybos ir platinimo procesų veiksmingumą, diegti naujoviškus sprendimus, skirtus ištekliams taupyti, ir teikti daugiau tvarių gaminių ir paslaugų;

88.    pažymi, kad MVĮ gali prisidėti prie ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo tik tuo atveju, jei žalioji ekonomika taip pat suteiktų palankių skatinamųjų galimybių;

89.    ragina Komisiją užtikrinti, kad MVĮ skirtos žaliosios paskatos turėtų reikšmingą poveikį ten, kur jų labiausiai reikia;

90.    pažymi, kad MVĮ ir labai mažos įmonės yra pagrindiniai darbo vietų kūrimo Europoje veiksniai; pabrėžia, kad MVĮ ir labai mažos įmonės susiduria su ypatingais sunkumais išnaudodamos žaliojo perėjimo suteikiamas darbo vietų kūrimo galimybes, ypač susijusias su galimybėmis gauti finansavimą, mokymu ir gebėjimų spragų šalinimu; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis plataus užmojo veiksmų, siekiant teikti paramą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos kurti žaliąsias darbo vietas MVĮ ir labai mažose įmonėse, įskaitant tikslinę informaciją, informuotumo didinimą, techninę pagalbą, galimybes gauti finansavimą ir mokymo priemonių;

91.    pažymi, kad žalesnė vertės grandinė, apimanti perdirbimą, remontą, techninę priežiūrą, pakartotinį panaudojimą ir ekologinį projektavimą, gali suteikti daug verslo galimybių daugeliui MVĮ;

92.    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, taip pat valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0584.

(2)

OL C 251E, 2013 8 31, p. 75.

(3)

OL C 308E, 2011 10 20, p. 6.


AIŠKINAMOJI DALIS

Komisijos „Žaliojo užimtumo iniciatyva“(1) paskelbta 2014 m. liepos mėn. kartu su „Žaliuoju MVĮ veiksmų planu“(2) (taip pat paminėtu šioje ataskaitoje) ir komunikatu dėl žiedinės ekonomikos.

Iniciatyvos tikslas – remtis 2012 m. Komisijos tarnybų darbiniu dokumentu „Ekologiško augimo darbo vietų kūrimo potencialo išnaudojimas“(3), kuris yra užimtumo srities dokumentų rinkinio dalis ir kuriame pabrėžiama, kad iki 20 mln. darbo vietų galėtų būti sukurta žalioje ekonomikoje iki 2020 m., ir atsižvelgiama į užimtumo gaires, pagal kurias valstybės narės raginamos: ...skatinti kurti darbo vietas, įskaitant rūpybos ir žaliojo užimtumo srityse.(4)

Kyla klausimas, kaip apibrėžti „žaliąsias“ darbo vietas, ypač bandant stebėti jų raidą statistiniais tikslais. TDO teigia, kad žaliosios darbo vietos – tai deramas darbas, kuriuo siekiama:

– mažinti energijos ir žaliavų vartojimą

– mažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį

– mažinti atliekų kiekį ir taršą

– saugoti ir atkurti ekosistemas

Prisidėjusieji prie šios ataskaitos rengimo, įskaitant Europos amatų, mažų ir vidutinių įmonių asociaciją (UEAPME) ir Londono universiteto koledžo (UCL) profesorių Paulą Ekinsą, teigė pranešėjui, kad būtų naudingiau apie „ekonomikos žalinimą“ mąstyti globaliai, nes toks požiūris tinkamesnis produktų, procesų ir paslaugų atžvilgiu ir jį reikia integruoti į visas politikos sritis: fiskalinę, užimtumo, darbo rinkos, švietimo ir mokymo, mokslinių tyrimų, inovacijų, kovos su klimato kaita ir energetikos politiką.

Žalioji ekonomika grindžiama Komisijos nurodytomis problemomis: „neefektyvus išteklių naudojimas, pernelyg didelė našta aplinkai ir klimato kaita, taip pat socialinė atskirtis ir nelygybė...“(5) – šiam komitetui gerai žinomos socialinės problemos, kaip ir didelis nedarbas. Akivaizdu, kad šie sunkumai paveiks darbo rinką. Pavyzdžiui, didelio prekybos centrų tinklo ASDA skaičiavimais, 95 proc. jų šviežios produkcijos gresia klimato kaitos keliamas pavojus, vienam trečdaliui – didelis pavojus(6).

Būtinybė mąstyti globaliau žaliosios ekonomikos klausimu atsispindi daugelio pagalbininkų pranešėjui išsakytame esminiame raginime: būtinybė taikyti nuoseklią, išsamią politikos sistemą, pagal kurią būtų užtikrinama nuspėjama mokymo ir investicijų aplinka. Nenuosekli politika ir paskatos buvo dažnai įvardijamos kaip kliūtis daryti pažangą, ribojanti įdarbinimo galimybes. Tokia politika taip pat turi būti ilgalaikė: dabar pastatyti pastatai galėtų stovėti ateinančius penkiasdešimt metų, todėl jie turi atitikti aukščiausius energijos vartojimo efektyvumo ir darnios statybos standartus; investicijos į atsinaujinančiųjų energijos išteklių įrenginius turi neapsiriboti 2020 m. ir pan.

Prof. P. Ekins ir kt. nustatė tris pagrindinius darbo vietų kūrimo veiksnius, kurie, kaip žinoma, yra veiksmingi; Komisija ir Parlamentais kartais pateikdavo su jais susijusių pasiūlymų, tačiau jų įgyvendinimas buvo nepakankamas:

•   Aplinkosaugos mokesčių reforma – darbo jėgos mokesčių naštos perkėlimas aplinkos apsaugai, tačiau užtikrinant, kad tai nebūtų regresyvinis apmokestinimas. Šią reformą galima pagerinti toliau naudojantis semestro procesu ir nacionalinėmis rekomendacijomis. Siekiant nuoseklumo, taip pat reikėtų stengtis atsisakyti priešingų rezultatų duodančių subsidijų, kuriomis remiami aplinką teršiantys sektoriai ar sektoriai, kuriuose išskiriama daug anglies dioksido.

•   Energetika ir efektyvus išteklių naudojimas EP nuolatos atkreipia dėmesį į šios srities potencialą, ypač į efektyvų išteklių naudojimą, kovojant su energijos nepritekliumi pagal išsamią izoliacijos programą(7). Direktyvoje dėl pastatų energinio naudingumo(8) užimtumo poveikis įvertintas apie 2 mln. galimų naujų darbo vietų, iš kurių daugelis, pagal apibrėžtį, negali būti perkeltos į kitą vietą, o Efektyvaus išteklių naudojimo direktyva suteikė tolesnį akstiną. Tačiau poveikį galima pajusti tik tuo atveju, jei direktyvos įgyvendinamos veiksmingai (šiuo tikslu gali prireikti griežtesnių įgyvendinimo užtikrinimo mechanizmų) ir derinamos su būtinomis investicijomis ir mokymais. Jaučiamas didelis efektyvesnio išteklių naudojimo poreikis: UEAPME nurodė „Eurobarometro“ duomenis, pagal kuriuos 93 proc. MVĮ imasi bent vienos iniciatyvos, kad naudotų išteklius efektyviau(9).

•   Tiekimo grandinės plėtojimas, kad įdarbinimo ir ekonomikos atžvilgiu ES gautų naudos visuose etapuose. Akivaizdu, kad reikia pramonės strategijos, kuria būtų nukreipiamos ir skatinamos investicijos į, pavyzdžiui, atsinaujinančiųjų energijos išteklių pramonę, o tai galėtų suteikti daugiau įdarbinimo galimybių kaimo ir buvusiose pramoninėse vietovėse. Plėtoti tiekimo grandinę taip pat būtina siekiant skatinti pokyčius ir užtikrinti, kad visi įmonės subjektai galėtų spręsti problemas. Daugelis įmonių neįsitraukia į dialogą tiekimo grandinėje išmetamų teršalų, klimato kaitos ar efektyvaus išteklių naudojimo klausimais.

Pereinant prie žaliosios ekonomikos darbo jėgos įtraukimas yra ypač svarbus. Kai kurie sektoriai patirs didelių pokyčių, netgi nuosmukį, ir tų pokyčių valdymas bus palankesnis pasinaudojant veiksminga pagalba, perkvalifikuojant darbuotojus ir galimai keičiant produkciją. Šiuo atžvilgiu ES lėšos, jei jos naudojamos veiksmingai, atlieka svarbų vaidmenį. Sektorių lygmeniu Europos darbo taryba yra svarbi valdant pokyčius. Darbo jėgos aktyvumas taip pat padeda atverti galimybių. Kaip rodo profesinių sąjungų kongreso TUC ataskaita „The Union effect“(10), „žalieji atstovai“, prilyginami sveikatos ir saugos atstovams, gali būti naudingi kaip lyderiai, padedantys didinti informuotumą ir įgyvendinti pokyčius. Pavyzdžiui, „PHS Group“ įkūrė aplinkosaugininkų, turinčių reikiamų gebėjimų ir patirties, tinklą ir suteikė galimybę gauti akreditaciją už šiuos gebėjimus. Jie padėjo sumažinti išlaidas už apšvietimą ir padarė didelę pažangą medžiagų perdirbimo ir utilizavimo srityje.

Darbo jėgos įtraukimas taip pat svarbus, nes darbas turėtų būti deramas: tinkamai apmokamas, atliekamas esant geroms darbo sąlygoms, taikant griežtas sveikatos ir saugos nuostatas. Darbo santykiai kai kuriuose žaliuosiuose sektoriuose gana prastai išvystyti tiek darbdavių, tiek darbuotojų lygmeniu; turėtų būti skatinamas naujas sektorinis socialinis dialogas. Atnaujintoje sveikatos ir saugos strategijoje turėtų būti atsižvelgiama į naujus ar kintančius pavojus besivystančiuose pramonės sektoriuose.

Kai įmonės nori ar turi imtis veiksmų, kad jų verslas būtų tvaresnis, daugelis jų nėra užtikrintos, kaip valdyti riziką ar pokyčius, arba gali susidurti su tuo, kad nepavyksta rasti reikiamų gebėjimų turinčių darbuotojų. Komisijos komunikate pateikiama teigiamų pasiūlymų ir mums reikia visapusiško požiūrio, kuriuo vadovaudamiesi įvertintume, kad būtina suprasti, kodėl tvarumas svarbus verslui ir visai visuomenei. Reikia, kad universitetuose būtų supažindinama su tvarumo principais. Vis dar trūksta studentų, ypač merginų, kurie specializuotųsi gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse – tai vis dar išlieka problema. Nacionalinės studentų sąjungos (NUS) duomenimis, 60 proc. apklaustų pirmakursių universitetų studentų nori sužinoti daugiau apie tvarumą, nepriklausomai nuo to, ką jie studijuoja. Jei mes norime integruoti žaliąjį darbą, reikia išlaikyti šį susidomėjimą ir gerinti bendruosius gebėjimus – studentai nori bendradarbiauti rengiant atitinkamus kursus. Kaip teigia NUS, jei mes ieškome lyderių šioms problemoms spręsti, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad 80 proc. pasaulio lyderių lankė universitetą – pasitelkus ten įgytas žinias galima kurti ateitį.

Be to, kaip parodė EUROFER projektas „GreenVET“, daug ką galima pasiekti sektorių lygmeniu.(11) Rengiant išsamius mokymus apie teisines ir technines aplinkybes (įskaitant efektyvų išteklių naudojimą), kuriomis dirbama plieno pramonėje, tikimasi, kad toks akredituotas mokymas užtikrins didesnį judumą sektoriuje ir galimybę dalytis praktine patirtimi. Mes taip pat turėtume siekti, kad būtų patvirtinami formaliojo ir neformaliojo mokymosi rezultatai ir kad tas patvirtinimas būtų pripažįstamas, – tai būtų priemonė atotrūkiui tarp esamų gebėjimų ir darbo rinkos poreikių pašalinti. Kaip teigta pranešėjui, daugelis darbuotojų įgyja gebėjimų dirbdami, tačiau jie niekada oficialiai nepripažįstami, o tai tampa kliūtimi siekti paaukštinimo. Gebėjimų tarybos gali atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant, kad būtų atnaujinamos mokymo programos, susijusios su sektorių ir konkrečių gebėjimų poreikiais, ir jose būtų reaguojama į pokyčius rinkoje. Vis dėlto reikalingas išsamus su gebėjimais susijęs veiksmų planas, į kurį turi būti įtraukti visi suinteresuotieji subjektai, pradedant konsultantais karjeros klausimais, užimtumo tarnybomis (Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklas galėtų daug prisidėti), baigiant mokymo paslaugų teikėjais (įskaitant vietines valdžios institucijas), socialiniais partneriais ir valdžia.

Tačiau mokymai turi būti prieinami, teikiami už priimtiną kainą ir siūlomi bet kuriuo asmens profesinės veiklos laikotarpiu. Gebėjimų spragų pasitaiko ne tik patekus į darbo rinką, tačiau dažnai ir valdant projektus, kaip, tarkime, statybos inžinierių atveju. Europos vėjo energijos asociacijos (EWEA) manymu, dėl šiuo metu esančios gebėjimų spragos iki 2030 m. gali pritrūkti apie 15 000 kvalifikuotų darbuotojų. Tikėtina, kad didžiausias gebėjimų trūkumas yra įrangos eksploatavimo ir priežiūros srityse, o tai trukdo kurti vietines ir regionines darbo vietas kaimo vietovėse, kuriose yra vėjo elektrinių parkų, – vietovėse, kuriose dažnai trūksta galimybių įsidarbinti. Parengti kvalifikuotus darbuotojus užtrunka.

Mes taip pat galėtume laikytis dinamiškesnio požiūrio dėl šiuo metu nedirbančiųjų taikydami naujoviškus metodus: galėtų būti mokama bedarbiams statybininkams, kad jie pakeistų darbuotojus, lankančius mokymo kursus; absolventai, įgiję su tvarumo susijusių gebėjimų, tam tikram laikotarpiui galėtų būti įdarbinti (ir apmokami) bendrovėse ar organizacijose, kurios nori kaupti patirtį tvarumo srityje: taikant tokią sistemą JK sukurta daugiau nei 50 darbo vietų, nes organizacijos nusprendė pasilikti įdarbintus absolventus.

Vis dėlto, jei mes norime iš tiesų žaliosios ekonomikos, o ne iniciatyvų kratinio, koks yra dabar, itin svarbios investicijos ir atitinkamos paskatos, derančios su išsamios ir stabilios politikos nuostatomis. Naujasis Europos strateginių investicijų fondas (EFSI) siūlo kitą galimybę, susijusią su tokiomis tikslinėmis, kokybiškomis investicijomis, pagrįstą partnerystės principu, kaip ir kitų ES lėšų racionalus panaudojimas, kaip nurodyta Komisijos komunikate: žinome, kad mainais už investicijas į pastatų renovaciją sukuriama darbo vietų ir sutaupoma energijos. Derėtų nepamiršti, kad kituose sektoriuose, pavyzdžiui, socialinės rūpybos sektoriuje, taip pat reikia investicijų į deramą darbą. Kaip teigia organizacijos ENSIE ir RREUSE, socialinė ekonomika taip pat įrodė, kad ji gali suteikti daug darbo vietų remonto ir pakartotinio naudojimo srityje bei prisidėti prie socialinės įtraukties. Viešųjų pirkimų politika taip pat gali būti svarbi, jei naudojamos atsakingo pirkimo sąlygos, susijusios su tvarumu („žaliosios“ ir socialinės). JK socialinės vertės akte pateikiamas įdomus pavyzdys(12).

Investicijos taip pat reikalingos, kad nukreiptų būtinas naujoves į ES pramonės politiką, kurios tikslas – kad ES būtų tausiausiai išteklius naudojanti ekonomika pasaulyje, kuriant iniciatyvias strategijas siekiant užtikrinti, kad socialinis perėjimas būtų gerai valdomas ir naudingas visai ES.

Perėjimo laikotarpiu MVĮ gali susidurti su tam tikrais sunkumais. EBPO laikosi nuomonės, kad jų prisitaikymas prie ekologiškai tvarios praktikos gamybos ir paslaugų teikimo srityje yra pagrindinis sėkmingo perėjimo veiksnys, tačiau mano, kad kelia nerimą tai, jog dauguma MVĮ pasirodė labai mažai žinančios apie būsimus poreikius, susijusius su žaliaisiais gebėjimais, ir jų investicijos į žaliuosius mokymus yra labai menkos(13). Šiems sunkumams reikalingas konkretus atsakas, grindžiamas Žaliuoju MVĮ veiksmų planu, pradedant tiksline informacija ir informuotumo didinimu, baigiant derama pagalba, siekiant pereiti prie ekologiškesnių produktų bei procesų, ir veiksmingomis paskatomis. Visapusiškas požiūris, susijęs su tiekimo grandine, taip pat gali būti svarbus, kai gali būti naudojama masto ekonomija norint rengti mokymus ir gauti kitos naudos. Regioninės ir vietinės valdžios institucijos, kaip ir finansų įstaigos, taip pat atlieka vaidmenį teikiant tokią pagalbą.

Akivaizdu, kad darbo rinką jau veikia pagrindinės pasaulinės tendencijos, bet iki šiol ES atsakomieji veiksmai nebuvo visapusiški. Siekdami įsitikinti, kad galime išlaikyti ir praplėsti užimtumo galimybes ir darbo vietų kūrimo potencialą, turime imtis visapusiškų, bendrų atsakomųjų veiksmų, pradedant politikos lygmeniu, baigiant pagrindiniu mokymu. Laikas yra labai svarbus, kadangi mes dabar netenkame galimybių, kurios kituose pasaulio regionuose išnaudojamos, ir visapusiškai neparuošiame savo darbuotojų, kad jie galėtų kovoti su sunkumais, su kuriais jau susiduriame. Komisijos komunikate pateikiami kai kurie atsakymai, tačiau reikės, kad prisidėtų visos ES institucijos, jei mes iš tikrųjų norime įgyvendinti reikalingą perėjimą.

(1)

„Žaliojo užimtumo iniciatyva. Išnaudoti žaliosios ekonomikos darbo vietų kūrimo potencialą“ COM (2014) 446 final

(2)

Komisijos komunikatas „Žaliasis MVĮ veiksmų planas“ COM(2014) 440

(3)

Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Ekologiško augimo darbo vietų kūrimo potencialo išnaudojimas“ SWD(2012) 92 final

(4)

2010 m. spalio 21 d. Tarybos sprendimas 2010/707/ES dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių [Oficialusis leidinys L, 2010 11 24].

(5)

„Žaliojo užimtumo iniciatyva. Išnaudoti žaliosios ekonomikos darbo vietų kūrimo potencialą“ COM (2014) 446 final

(6)

ƒ„Pasirengimas sudėtingoms sąlygoms. Gebėjimai, reikalingai tvariai ekonomikai“ (angl. Preparing for the Perfect Storm - skills for sustainable economy), IEMA, 2015.

(7)

2013 m. birželio 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl socialinio būsto Europos Sąjungoje (2012/2293(INI))

(8)

2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo

(9)

Greitoji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 381, 2014 m.

(10)

„The Union Effect - greening the workplace“, TUC https://www.tuc.org.uk/sites/default/files/The_Union_Effect_Greening_The_Workplace_Covers_2014_All.pdf

(11)

http://www.gt-vet.com/?page_id=18

(12)

„Public Services (Social Value) Act 2012“, http://www.legislation.gov.uk/ukpga/2012/3/enacted

(13)

„Darbo vietų kūrimo potencialas pereinant prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos“ (angl. The jobs potential of a shift towards a low-carbon economy), EBPO


Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ (7.5.2015)

pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui

dėl Žaliojo užimtumo iniciatyvos. Išnaudoti žaliosios ekonomikos darbo vietų kūrimo potencialą

(2014/2238(INI))

Nuomonės referentė: Eleonora Evi

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pakartoja, jog reikia pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos; pabrėžia tai, kad žalinant ES ekonomikas galima prisidėti prie ilgalaikio, tvaraus ir integracinio augimo;

2.  pabrėžia, kad du trečdaliai gamtos išteklių, įskaitant derlingą žemę, švarų vandenį ir orą, nyksta, o visuotinis atšilimas ir biologinės įvairovės mažėjimas artėja prie ribų, kurias peržengus visuomenei ir gamtai bus padarytas negrįžtamas poveikis;

3.  pažymi, kad nuolatinis ekonomikos augimas įmanomas tik atsižvelgiant į aplinkos apsaugos apribojimus; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad žalioji ekonomika ir žiedinė ekonomika gali pasiūlyti sprendimų aplinkai bei ekonomikai ir visuomenei apskritai;

4.  pabrėžia, jog reikia visa apimančio politinio požiūrio šiems iššūkiams spręsti, tvariai Europos ekonomikai, kuri būtų atspari krizei, kurti ir darbo vietų potencialui visiškai išnaudoti pereinant prie žaliosios ekonomikos; ragina Komisiją ir valstybes nares priimti plataus užmojo ir integruotąsias reguliavimo, fiskalines ir finansines sistemas, siekiant užtikrinti tvarias investicijas ir skatinti tvarias inovacijas ir taip visiškai išnaudoti darbo vietų potencialą pereinant prie žaliosios ekonomikos;

5.  pabrėžia, kad visapusiškas aplinkos teisės aktų įgyvendinimas ir geresnis aplinkos aspektų integravimas bei politikos suderinamumas tarp skirtingų ES politikos sričių yra būtini, norint visiškai realizuoti galimybes, susijusias su žaliąja ekonomika, taigi kurti žaliąsias darbo vietas;

6.  primena, kad savo 2015 m. ataskaitoje Europos aplinkos agentūra pažymi, jog esamų priemonių nepakanka tikslams, susijusiems su biologinės įvairovės apsauga, iškastinio kuro naudojimo mažinimu, kova su klimato kaita ir jos poveikio žmonių sveikatai ir aplinkos kokybei mažinimu, pasiekti;

7.  pabrėžia, kad, pereinant prie tvarios visuomenės ir ekonomikos, įskaitant tvarius vartojimo ir gamybos būdus, sudaroma galimybių kurti naujų žaliųjų darbo vietų ir dabartines darbo vietas paversti žaliosiomis kone visuose sektoriuose ir visoje vertės grandinėje – nuo mokslinių tyrimų iki gamybos, platinimo ir paslaugų teikimo – bei naujuose žaliuosiuose aukštųjų technologijų sektoriuose, pvz., atsinaujinančiųjų išteklių energijos sektoriuje, taip pat tradicinėje pramonėje, pvz., gamybos ir statybos, žemės ūkio ir žuvininkystės, paslaugų, pvz., turizmo, aprūpinimo maistu ir gėrimais, transporto ir švietimo srityse; pabrėžia, kad šis darbo vietų potencialas siūlo galimybių ir aukštos kvalifikacijos, ir žemos kvalifikacijos darbo jėgai;

8.  pripažįsta, kad perėjimas prie žaliosios ekonomikos apskritai daro teigiamą poveikį užimtumui – tai atspindi faktas, kad tvari ekonominė veikla, pvz., energijos taupymas ar ekologinis ūkininkavimas, labiau imli darbui negu veikla, kurią ji pakeičia;

9.  pažymi, kad, pereinant prie žaliosios ekonomikos, atsiveria didelių galimybių kurti vietines darbo vietas, kurių negalima perkelti, taip pat krizės paveiktuose sektoriuose, pvz., skatinant energijos vartojimo efektyvumą statybos sektoriuje;

10. primena, kad, remiantis Europos aplinkos agentūros duomenimis, nuo 2000 iki 2011 m. aplinkai palankių prekių ir paslaugų sektorius išaugo daugiau kaip 50 proc. ir jame sukurta virš 1,3 milijono darbo vietų, kurios prisidėjo prie ES eksporto balanso ir jos ekonomikos konkurencingumo;

11. primena, kad įgyvendindamos žalinimo politiką valstybės narės gali nukrypti nuo valstybės paramą reguliuojančių taisyklių;

12. ragina valstybes nares ir privatųjį sektorių taikyti tokias priemones, kaip ekologinis projektavimas, ekologinis ženklas, Aplinkosaugos vadybos ir audito sistema (EMAS) ir žalieji viešieji pirkimai, kadangi jos gali paskatinti žaliąją ekonomiką ir taip prisidėti prie žaliųjų darbo vietų kūrimo; ragina Komisiją parengti orientavimo priemones siekiant sukurti palankias rinkos sąlygas, skirtas šioms neprivalomoms priemonėms visapusiškai patvirtinti;

13. ragina valstybes nares didesnį dėmesį skirti aplinkos apsaugos vadybos bei aplinkosaugos audito sistemų, grindžiamų europiniu standartu (ISO 14000), įgyvendinimui;

14. atkreipia dėmesį į didelį žiedinės ekonomikos darbo vietų potencialą; pabrėžia, kad, pagerinus išteklių naudojimo efektyvumą, būtų galima sukurti nuo 1,4 iki 2,8 mln. darbo vietų Europoje, o, perėjus prie ekonomikos, grindžiamos gaminių gyvavimo ciklu ir taisymu, galima sukurti darbo vietų, kurios lydėtų visą gaminio gyvavimo ciklą – priežiūros, taisymo, atnaujinimo ir pakartotinio naudojimo sektoriuose; pabrėžia, kad, taikydamos atliekų prevencijos, ekologinio projektavimo, pakartotinio naudojimo ir panašias priemones, ES įmonės galėtų sutaupyti 600 mlrd. eurų arba 8 proc. metinės apyvartos, tuo pačiu iš viso sumažindamos išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 2–4 proc. per metus;

15. pabrėžia, kad įgyvendinus dabartinius teisės aktus dėl atliekų prevencijos ir tvarkymo galėtų būti sukurta daugiau kaip 400000 žaliųjų darbo vietų; primena, kad atlikus Atliekų direktyvos peržiūrą būtų papildomai sukurta maždaug 180 000 darbo vietų, deja Komisija atsiėmė šią direktyvą; pabrėžia, kad įgyvendinant energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir taupymo priemones galėtų būti sukurta iki 2 mln. darbo vietų, o energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje – dar 3 mln. darbo vietų;

16. ragina Komisiją kuo greičiau ir vėliausiai iki 2015 m. pabaigos pateikti naują pasiūlymą dėl teisės aktų, kuriais reglamentuojami atliekų klausimai, persvarstymo remiantis visa apimančiu požiūriu, kuriame būtų: atsižvelgiama į visą gaminio gyvavimo ciklą, taip pat į atliekų prevenciją; nustatyti privalomi efektyvaus išteklių naudojimo tiksliniai rodikliai, besąlygiškai ribojantys išteklių ir energijos vartojimą, ir atitinkamas pagrindinis rodiklis; ir skatinamas ekologinis prekių projektavimas, kad būtų sudarytos sąlygos pakartotinam naudojimui ir perdirbimui, atsižvelgiant į visą gaminio gyvavimo ciklą, siekiant užtikrinti tvarų medžiagų valdymą; pabrėžia, kad reikia bent jau išlaikyti tuos perdirbimo tikslus, kurie buvo nustatyti atsiimtame pasiūlyme; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti perdirbtų žaliavų rinkos sukūrimą;

17. pažymi, kad daugiau kaip 14 mln. darbo vietų Europoje tiesiogiai priklauso nuo ekosistemų ir biologinės įvairovės, įskaitant miškininkystę, žemės ūkį ir žuvininkystę; pabrėžia, kad, žalinant šiuos sektorius, padidėtų dirbančių žmonių skaičius ir būtų puoselėjamas šių sektorių atsparumas, siekiant skatinti tvarų užimtumą; pažymi, kad, investuojant į žaliąją infrastruktūrą, teikiama daug socialinės, ekonominės ir aplinkosauginės naudos, įskaitant darbo vietų kūrimą;

18. ragina valstybes nares parengti aplinkos apsaugos ir priežiūros programas, užkirsti kelią hidrogeologinėms katastrofoms ir panaikinti jų sukeltus padarinius, plėtoti žaliąją infrastruktūrą, o priimant sprendimus visapusiškai atsižvelgti į gamtinio kapitalo vertę ir ekosistemų paslaugas; pabrėžia, jog reikia vietos ir regionų lygmeniu remti darnų vystymąsi, kadangi tai esminis žaliąjį užimtumą lemiantis veiksnys;

19. pripažįsta, kad, siejant tvarią žemės ūkio gamybą su žemės ūkių biologinės įvairovės stebėsena ir apsauga, o vėliau su protingu žemės ūkio produktų žymėjimu nurodant jų poveikį aplinkai, siekiant skatinti tarp vartotojų biologinei įvairovei palankios produkcijos paklausą, atveriama didelių galimybių kurti žaliąsias darbo vietas ES kaimo vietovėse;

20. pažymi, kad tvarus miškų valdymas suteikia realių galimybių kurti darbo vietas aktyviai prisidedant prie klimato kaitos mažinimo ir biologinės įvairovės saugojimo;

21. ragina Komisiją ir valstybes nares palaipsniui atsisakyti tiesioginių ir netiesioginių subsidijų, kurios daro žalą aplinkai, įskaitant subsidijas iškastiniam kurui ir kitas; ragina Komisiją kurti modelius, kuriuos galėtų įgyvendinti valstybės narės, apmokestindamos ne darbo jėgą, o aplinkos taršą, ir atsižvelgti į prekių ir paslaugų poveikį aplinkai vadovaujantis principu „teršėjas moka“; ragina Komisiją paskelbti valstybėms narėms konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, kuriomis gali būti prisidėta prie žaliojo užimtumo skatinimo ir ekologinio pėdsako mažinimo pastangų; be to, ragina Komisiją aktyviai integruoti su aplinka ir klimatu susijusius aspektus į Europos semestrą, kad būtų remiamas žaliųjų darbo vietų kūrimas;

22. ragina valstybes nares pradėti taikyti tikslines subsidijas ir (arba) mokesčių lengvatas naujai kuriamoms bendrovėms ir labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios gamina produktus ir teikia paslaugas, turinčius didelę pridėtinę vertę aplinkai, taip pat mažinančius bendrą anglies dvideginio kiekį;

23. atkreipia dėmesį į 2030 m. klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkinyje numatytas darbo vietų kūrimo galimybes ir vaidmenį, kurį ateityje atliks aplinkos teisės aktai siekiant ES ilgalaikių aplinkos apsaugos tikslų, kuriant darbo vietas ir skatinant ekologišką augimą;

24. pabrėžia, kad politinės priemonės turėtų būti ilgalaikės ir apimti plataus užmojo privalomus tikslus, susijusius su efektyviu išteklių naudojimu, išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimu, atsinaujinančiųjų išteklių energija, energijos taupymu, taip pat rodikliais, skirtais pažangai įvertinti siekiant šių tikslų; pabrėžia, jog politinėmis priemonėmis turėtų būti siekiama sumažinti išorės aplinkosaugos ir visuomenės išlaidas ir nustatyti tinkamą kainą, mokėtiną už išmetamas šiltnamio efektą sukeliančias dujas;

25. pabrėžia, jog būtina, kad valstybės narės savo ekonomiką pritaikytų mažo anglies dioksido kiekio naudojimui ir efektyviam išteklių bei energijos vartojimui ateityje, kartu atsižvelgdamos į galimą darbo vietų perkėlimo ir anglies dioksido nutekėjimo riziką, kuri gresia dėl klimato politikos poveikio;

26. ragina Komisiją kuo greičiau pristatyti savo pasiūlymą dėl ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos reformos, atsižvelgiant į poreikį apsaugoti pramonės šakas, kurioms gresia didelė vadinamojo anglies dioksido nutekėjimo rizika;

27. ragina valstybes nares dalį pajamų, gautų iš aukcionuose parduotų šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų pagal ES ATLPS, investuoti į prisitaikymo prie klimato kaitos ir biologinės įvairovės bei pažeidžiamų buveinių išsaugojimo politikos įgyvendinimą, siekiant skatinti žaliųjų darbo vietų kūrimą;

28. ragina Komisiją atsižvelgti į žaliąsias darbo vietas įgyvendinant energetikos sąjungos nuostatas;

29. ragina ES ir valstybes nares nustatyti privalomus energijos taupymo ir vartojimo efektyvumo tikslus ir remti baltųjų sertifikatų sistemą kaip priemonę, kuria sudaromos sąlygos su energijos taupymu susijusiems tikslams pasiekti; ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti ir vykdyti Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą ir toliau laikytis savo įsipareigojimo pasiekti bent 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslus;

30. ragina valstybes nares įgyvendinti plataus užmojo pastatų atnaujinimo planus, siekiant pagerinti energijos vartojimo efektyvumą ir kartu sušvelninti ekonominės krizės, kuri labai pakenkė statybos sektoriui, poveikį ir pasiekti ES tikslą, kad visi nauji pastatai beveik nevartotų energijos; šiomis aplinkybėmis ragina valstybes nares parengti finansavimo mechanizmus siekiant paskatinti investicijas į energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones; ragina Komisiją kuo greičiau pristatyti savo pažangiojo išmaniųjų pastatų finansavimo iniciatyvą (angl. ‘Smart Financing for Smart Buildings’);

31. ragina valstybes nares veiksmingiau naudotis Europos finansavimu, pvz., finansuojant lengvatinius apyvartinius fondus, kuriais siekiama skatinti investicijas į atsinaujinančiųjų išteklių energiją, energijos taupymą ir efektyvų energijos vartojimą, atliekų tvarkymą ir vandentvarką, žaliąją infrastruktūrą, oro kokybę bei biologinės įvairovės atkūrimą ir išsaugojimą, taip pat į mokslinių tyrimų ir plėtros programas naujoviškų švarių technologijų srityje;

32. ragina valstybes nares visapusiškai naudotis visu plačiu ES finansavimo spektru bei turimomis finansinėmis priemonėmis, pvz., Europos struktūriniais ir investicijų fondais (ESIF), bei galimu sverto poveikiu, kurį gali turėti įvairių finansavimo priemonių sąveika, siekiant realizuoti žaliųjų darbo vietų kūrimo galimybes; ragina Komisiją ir valstybes nares pirmenybės tvarka teikti finansavimą labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms pasitelkiant Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) investicijas, kuriomis remiama žaliosios ir žiedinės ekonomikos plėtra bei žaliųjų ir tvarių darbo vietų kūrimas; ragina Komisiją ir valstybes nares panaudoti daugiametės finansinės programos (DFP) peržiūrą, kuri bus atlikta po 2016 m. rinkimų, perėjimo prie žaliosios ekonomikos tikslais;

33. pažymi, kad MVĮ tenka labai svarbus vaidmuo pereinant prie žaliosios ekonomikos ir kuriant žaliąsias darbo vietas; pritaria komunikate „Žaliasis MVĮ veiksmų planas“ nustatytiems tikslams ir į MVĮ orientuotiems veiksmams, kuriais siekiama gerinti išteklių naudojimo efektyvumą, remti žaliąjį verslumą, išnaudoti galimybes kurti žalesnes vertės grandines ir sudaryti žaliosioms MVĮ sąlygas lengviau patekti į rinką;

34. pripažįsta, kad Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) galėtų sudaryti palankesnes sąlygas labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms užsiimti veikla, susijusia su inovacijų diegimu aplinkos apsaugos ir socialinėje srityje plačiu mastu;

35. pažymi, kad iš Eurobarometro tyrimo, susijusio su ekologiškomis darbo vietomis MVĮ, duomenų matyti, jog energijos taupymas ir atliekų ir naudojamų žaliavų kiekio mažinimas tapo naudingi ekonominiu požiūriu;

36. ragina Komisiją skatinti naujus verslo modelius, pvz., kooperatines bendroves, siekiant didinti gamybos ir platinimo procesų veiksmingumą, diegti naujoviškus sprendimus, skirtus ištekliams taupyti, ir teikti daugiau tvarių gaminių ir paslaugų;

37. ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti duomenų bazes, apimančias profesinio rengimo kursus, kuriuose ugdomi žalieji darbuotojų įgūdžiai, ir darbo pasiūlymus bei keistis geriausia patirtimi žaliojo užimtumo srityje, kad būtų padidintos jaunimo galimybės įsidarbinti, visų pirma tuose regionuose, kur ypač susiduriama su sunkumais pereinant prie tvarios ekonomikos; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti atitinkamas informacines kampanijas apie žaliąjį užimtumą;

38. primygtinai ragina Komisiją nustatyti sistemą, skirtą pirmiau minėtoms priemonėms įgyvendinti, siekiant nuosekliai kurti žaliąsias darbo vietas ES.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

6.5.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

61

7

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marco Affronte, Margrete Auken, Pilar Ayuso, Zoltán Balczó, Catherine Bearder, Ivo Belet, Biljana Borzan, Lynn Boylan, Cristian-Silviu Bușoi, Nessa Childers, Birgit Collin-Langen, Mireille D’Ornano, Miriam Dalli, Angélique Delahaye, Jørn Dohrmann, Ian Duncan, Stefan Eck, Bas Eickhout, Eleonora Evi, José Inácio Faria, Karl-Heinz Florenz, Francesc Gambús, Iratxe García Pérez, Elisabetta Gardini, Gerben-Jan Gerbrandy, Jens Gieseke, Sylvie Goddyn, Françoise Grossetête, Andrzej Grzyb, Jytte Guteland, György Hölvényi, Anneli Jäätteenmäki, Jean-François Jalkh, Josu Juaristi Abaunz, Karin Kadenbach, Kateřina Konečná, Giovanni La Via, Peter Liese, Norbert Lins, Valentinas Mazuronis, Susanne Melior, Miroslav Mikolášik, Massimo Paolucci, Gilles Pargneaux, Piernicola Pedicini, Pavel Poc, Marcus Pretzell, Frédérique Ries, Michèle Rivasi, Daciana Octavia Sârbu, Annie Schreijer-Pierik, Davor Škrlec, Dubravka Šuica, Tibor Szanyi, Claudiu Ciprian Tănăsescu, Damiano Zoffoli

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Renata Briano, Nicola Caputo, Mark Demesmaeker, Jan Huitema, Merja Kyllönen, James Nicholson, Aldo Patriciello, Marijana Petir, Gabriele Preuß, Bart Staes

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Arne Gericke, Catherine Stihler


Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ (7.5.2015)

pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui

„Žaliojo užimtumo iniciatyva. Išnaudoti žaliosios ekonomikos darbo vietų kūrimo potencialą“

(2014/2238(INI))

Nuomonės referentė: Monika Vana

PASIŪLYMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į savo 2012 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją dėl moterų vaidmens ekologiškoje ekonomikoje(1),

A. kadangi Tarptautinė darbo organizacija (TDO) ir Jungtinių Tautų aplinkos programa (UNEP) žaliąją darbo vietą plačiai apibūdina kaip bet kurią deramą darbo vietą, padedančią išsaugoti ir atkurti kokybišką aplinką – nesvarbu, ar kalbama apie žemės ūkį, ar apie pramonę, ar apie paslaugas ir administraciją, ir kadangi šią sąvoką vis dar sunku tiksliai apibrėžti;

B.  kadangi lyčių perspektyva turi būti susieta su Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) deramo darbo darbotvarke;

C. kadangi strategija „Europa 2020“ – tai pagrindinė ES politikos priemonė, pagal kurią tvaraus augimo tikslas neapsiriboja kova su klimato kaita, bet apima ir daug kitų problemų, siekiant pertvarkyti ES ekonomiką laikantis pažangios, žaliosios (ekologinės) krypties; kadangi žaliųjų darbo vietų moterims kūrimas padės įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus, visų pirma kovos su klimato kaita, skurdu ir socialine atskirtimi srityse ir pasiekti 75 proc. užimtumo rodiklį;

D. kadangi strategijos „Europa 2020“ tikslų įvykdymas ir pereinamojo laikotarpio žaliosios ekonomikos gairių ir politikos priemonių įgyvendinimas daro poveikį užimtumo rinkai, tuo tarpu moterų vaidmuo žaliojo užimtumo kontekste nepakankamai vertinamas ir plačiai ignoruojamas, o lyčių perspektyvos aplinkos politikoje nebuvimas didina lyčių nelygybę;

E.  kadangi žaliųjų darbo vietų kūrimas turi būti lygiai taip pat naudingas moterims ir žaliojoje ekonomikoje turi būti įveiktos „stiklo lubos“ ir kadangi kuriant naujas darbo vietas, taip pat ir žaliąsias darbo vietas, turėtų būti užtikrinamos lygios galimybės;

F.  kadangi moterys ir mergaitės nepakankamai atstovaujamos visais lygmenimis mokslo, technologijų, inžinerijos, matematikos (MTIM) ir verslumo mokymo programose ir kadangi visi šie dalykai yra svarbūs siekiant pažangos žaliųjų gebėjimų ir žaliųjų darbo vietų srityse; kadangi mokymą reikia vertinti kaip investiciją į kiekvieną asmenį ir ypač moteris kiekvienu jų gyvenimo tarpsniu; kadangi moterų dalyvavimą MTIM mokymosi srityse dažnai apsunkina lyčių stereotipai ir lyčių aspektu grindžiama kultūra;

G. kadangi žaliosios darbo vietos laikomos dinamiška koncepcija, kuri kinta priklausomai nuo ekologiškesnių technologijų pažangos, ir investicijos į žaliąsias darbo vietas – įskaitant investicijas, numatytas pagal Komisijos investicijų planą ir iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų – turi būti naudingos ne tik aukštos kvalifikacijos darbuotojams;

H. kadangi moterys neproporcingai nukenčia nuo krizių ir griežtos taupymo politikos, o žaliosios darbo vietos, kaip rodo patirtis, yra labiau atsparios krizėms nei kitos darbo vietos;

I.   kadangi kurti žaliąsias darbo vietas yra būtina, bet to nepakanka ir reikia pereiti prie žaliosios ir tvarios ekonomikos, pvz., geriau valdant gamtinius išteklius, naudojant aplinkai palankias ekonomines priemones, teikiant paramą inovacijoms ir gerinant žemės ūkio, vandens ir atliekų srities politikos priemones, taip pat didinant tvarų vartojimą ir gamybą;

J.   kadangi pereinant prie žaliosios ekonomikos ir kovojant už lyčių lygybę nepaprastai svarbus pilietinės visuomenės vaidmuo;

K. kadangi reikėtų daugiau dėmesio skirti žaliajam užimtumui kaimo vietovėse teikiant paramą moterims ūkininkėms ir šeimos ūkiams, siekiant užtikrinti jų pajamas, pasitelkiant žaliąjį ekonomikos augimą, taip pat sudaryti joms sąlygas likti gyventi kaimuose ir užsiimti maisto produktų gamyba bei aplinkos apsauga;

1.  mano, kad ES turėtų remtis TDO ir UNEP nustatyta žaliosios darbo vietos apibrėžtimi, kadangi pagal žaliosios darbo vietos sampratą tokie susirūpinimą keliantys klausimai, kaip efektyvus energijos vartojimas ir maža tarša, turi būti derinami su tradicinėmis darbo srities problemomis, nes moterys dažnai kenčia dėl mažesnių atlyginimų už tokius pat gebėjimus ir atsakomybę ir nepalankių darbo sąlygų; vis dėlto, tai neturėtų būti taikoma tik žemės ūkio, pramonės, paslaugų ir valdymo sektoriams, bet turėtų apimti visas darbo sritis;

2.  pripažįsta, kad reikia skubiai sudaryti tarptautinį susitarimą dėl bendros ekologiškos ekonomikos, grindžiamos tiek socialinio, tiek ekologinio tvarumo ramsčiais, apibrėžties; pabrėžia, kad apibrėžiant ekologiškos ekonomikos siekius ir tikslus pilietinė visuomenė, ypač socialiniai judėjimai, aplinkos apsaugos organizacijos ir moterų teisių organizacijos, atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį;

3.  ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų surinkti duomenys apie visus žaliuosius sektorius, įskaitant tuos, kurie šiuo metu apleisti, kaip antai viešojo transporto ir mažmeninės prekybos sektoriai; prašo Komisijos renkant duomenis apie visus žaliojo užimtumo sektorius ne tik padėti nacionaliniams statistikos biurams ir valstybinėms užimtumo tarnyboms (VUT) ir ne tik stiprinti kokybinių modeliavimo priemonių naudojimą, bet ir įtraukti lyčių lygybės aspektą;

4.  prašo Komisijos įtraukti lyčių aspektą rengiant naujus duomenų rinkimo, suskirstymo ir analizės metodus, pvz., naudojant ekonometrinės analizės įrankį FIDELIO arba bendradarbiaujant su suinteresuotaisiais subjektais, kaip antai Tarptautine darbo statistikos konferencija;

5.  prašo Komisijos įtraukti lyčių aspektą bendradarbiaujant su valstybinėmis užimtumo tarnybomis (VUT) ir ES įgūdžių panorama, siekiant nustatyti žaliųjų gebėjimų spragas darbo rinkose ir jas šalinti; atkreipia dėmesį į tai, kad daugiausia dėmesio būtina skirti lyčių gebėjimų žaliuosiuose sektoriuose spragoms nustatyti ir pašalinti;

6.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares pradėti taikyti naują socialinį ekonomikos augimo kriterijų „klimatui nekenkiantis“, į kurį būtų įtraukti neekonominiai gerovės aspektai ir pagal kurį visų pirma daugiausia dėmesio būtų skiriama su tvariu vystymusi susijusiems klausimams, pvz., lyčių lygybei ir skurdo bei išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimui;

7.  prašo Komisijos imtis lyčių lygybės tyrimų, susijusių su žaliuoju užimtumu ir ekologišku ekonomikos pertvarkymu, taip pat tirti moterų indėlį vystant ekologines inovacijas, paslaugas ir produktus;

8.  ragina Komisiją, valstybes nares ir regionines ir vietos valdžios institucijas sistemingai įtraukti lyčių lygybės perspektyvą visais lygmenimis apibrėžiant, įgyvendinant ir stebint žaliųjų darbo vietų kūrimo priemones, siekiant užtikrinti, kad būtų garantuojamos lygios galimybės, atsižvelgiant į žaliųjų darbo vietų kūrimo kaimo vietovėse problemas; ragina valstybes nares ir regioninės bei vietos valdžios institucijas toliau stengtis sudaryti moterims galimybes visapusiškai dalyvauti rengiant politiką, priimant sprendimus ir įgyvendinant žaliojo užimtumo strategiją, kuri apimtų ekologiškus įgūdžius;

9.  ragina Komisiją skatinti lyčių lygybę, nes tai yra svarbiausias klausimas rengiant būsimus ES struktūrinių fondų (Europos socialinio fondo, Europos regioninės plėtros fondo, BŽŪP) reglamentus ir programas ir vedant derybas dėl jų, ypač taikant priemones, susijusias su perėjimu prie žaliosios ekonomikos;

10. prašo Komisijos pradėti viešąsias diskusijas ir propaguoti „švietimo tvariam vystymuisi“ koncepciją, ypatingą dėmesį skiriant mergaičių ir moterų švietimui; ragina valstybes nares ir Komisiją remti politiką, pagal kurią būtų skatinamas aktyvesnis moterų dalyvavimas mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos (MTIM) mokymo programose ir verslumas, ir susieti žaliųjų darbo vietų darbotvarkę su moterų galių didinimu pasitelkiant švietimą; ragina nustatyti aiškius moterų įdarbinimo į žaliąsias darbo vietas, pasitelkiant pameistrystės programas, tikslus ir užtikrinti stebėseną; ragina parengti priemones, kuriomis skatinamas moterų dalyvavimas profesinio rengimo ir mokymo programose, taip pat mokymosi visą gyvenimą galimybės žaliuosiuose sektoriuose;

11. pabrėžia, kad reikia skatinti: moterų verslumą žaliojoje ekonomikoje; glaudesniu bendradarbiavimu grindžiamus verslo modelius, kaip antai kooperatyvus ir socialines įmones, taip pat moteris ūkininkes ir šeimos ūkius; moterų prieigą prie mikrofinansų; žaliųjų darbo vietų kūrimą viešųjų paslaugų srityje ir bandomuosius projektus, apimančius su lytimi susijusių kokybės kriterijų taikymą įmonėse vykdant viešųjų pirkimų procedūras;

12. ragina Komisiją, valstybes nares ir regionines ir vietos valdžios institucijas vykdyti aktyvią moterims skirtą darbo rinkos politiką žaliojo užimtumo srityje;

13. ragina valstybes nares ir Komisiją įgyvendinti visas politines priemones žaliojo užimtumo srityje glaudžiai konsultuojantis su pilietine visuomene;

14. ragina valstybes nares ir Komisiją aplinkos apsaugos politikoje nustatyti lyčių aspekto integravimo priemones tarptautiniu, nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu;

15. ragina Komisiją skatinti derinti ekologijos, ekonomikos, lyčių lygybės ir darbo rinkos politikos sritis siekiant skatinti naujų gebėjimų ugdymą, atsižvelgiant į naujus rinkos poreikius pereinant prie žaliosios ekonomikos;

16. ragina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti moterims skirtų aukštos kokybės žaliųjų darbo vietų su aukštu socialinės apsaugos lygiu kūrimą; prašo valstybių narių ir Komisijos skatinti moterų telkimąsi į profesines sąjungas, taip pat žaliosios ekonomikos sektoriuose, ir remti svarų moterų balsą profesinėse sąjungose ir vykdant socialinį dialogą;

17. ragina Komisiją priimti 2015–2020 m. ES lyčių lygybės strategiją, kurioje būtų atsižvelgiama į pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijoje „Europa 2020“ nustatytus užimtumo lygio tikslus.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

6.5.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

31

0

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Daniela Aiuto, Maria Arena, Catherine Bearder, Beatriz Becerra Basterrechea, Vilija Blinkevičiūtė, Anna Maria Corazza Bildt, Viorica Dăncilă, Iratxe García Pérez, Anna Hedh, Mary Honeyball, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Elisabeth Köstinger, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Angelika Mlinar, Angelika Niebler, Maria Noichl, Marijana Petir, Terry Reintke, Liliana Rodrigues, Jordi Sebastià, Michaela Šojdrová, Ángela Vallina, Beatrix von Storch, Anna Záborská, Jana Žitňanská, Inês Cristina Zuber

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Stefan Eck, Constance Le Grip, Georg Mayer, Sirpa Pietikäinen, Monika Vana, Julie Ward

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Isabella Adinolfi

(1)

OL C 353 E, 2013 12 3, p. 38.


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

16.6.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

41

7

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Laura Agea, Guillaume Balas, Mara Bizzotto, Vilija Blinkevičiūtė, Enrique Calvet Chambon, David Casa, Jane Collins, Martina Dlabajová, Lampros Fountoulis, Elena Gentile, Marian Harkin, Danuta Jazłowiecka, Rina Ronja Kari, Jan Keller, Jean Lambert, Jérôme Lavrilleux, Patrick Le Hyaric, Verónica Lope Fontagné, Javi López, Thomas Mann, Dominique Martin, Anthea McIntyre, Elisabeth Morin-Chartier, Emilian Pavel, Georgi Pirinski, Terry Reintke, Sofia Ribeiro, Maria João Rodrigues, Anne Sander, Sven Schulze, Siôn Simon, Jutta Steinruck, Romana Tomc, Ulrike Trebesius, Marita Ulvskog, Renate Weber, Tatjana Ždanoka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Georges Bach, Amjad Bashir, Heinz K. Becker, Deirdre Clune, Sergio Gutiérrez Prieto, Csaba Sógor, Helga Stevens, Neoklis Sylikiotis, Ivo Vajgl

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Josef Weidenholzer, Marco Zanni

Teisinis pranešimas