Procedūra : 2014/2256(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0209/2015

Pateikti tekstai :

A8-0209/2015

Debatai :

PV 09/07/2015 - 10
CRE 09/07/2015 - 10

Balsavimas :

PV 09/07/2015 - 12.9
CRE 09/07/2015 - 12.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0273

PRANEŠIMAS     
PDF 283kWORD 197k
24.6.2015
PE 546.580v03-00 A8-0209/2015

dėl 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo įgyvendinimo

(2014/2256(INI))

Teisės reikalų komitetas

Pranešėja: Julia Reda

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ
 Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo įgyvendinimo

(2014/2256(INI))

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 4, 26, 34, 114, 118 ir 167 straipsnius,

–       atsižvelgdamas į Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 27 straipsnį,

–       atsižvelgdamas į 1994 m. Sutartį dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS),

–       atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 20 d. UNESCO konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo,

–       atsižvelgdamas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11, 13, 14, 16, 17, 22 ir 52 straipsnius,

–       atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo(1),

–       atsižvelgdamas į Berno konvenciją dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos, ypač į trijų pakopų testą,

–       atsižvelgdamas į 1996 m. gruodžio 20 d. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) autorių teisių sutartį,

–       atsižvelgdamas į 1996 m. gruodžio 20 d. PINO atlikimų ir fonogramų sutartį,

–       atsižvelgdamas į PINO sutartį dėl audiovizualinių kūrinių atlikimo apsaugos, priimtą 2012 m. birželio 24 d. Pekine vykusioje PINO diplomatinėje konferencijoje audiovizualinių kūrinių apsaugos klausimais,

–       atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo mėn. Europos patentų tarnybos (EPT) ir Vidaus rinkos derinimo tarnybos (VRDT) kartu atliktą intelektinės nuosavybės teisių tyrimą „Sektoriai, kuriuose svarbi dalis tenka intelektinės nuosavybės teisėms: indėlis į ekonominius rezultatus ir užimtumą Europos Sąjungoje“

–       atsižvelgdamas į Marakešo sutartį dėl geresnių sąlygų susipažinti su paskelbtais kūriniais sudarymo akliems, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turintiems asmenims,

–       atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/26/ES dėl kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo ir daugiateritorių licencijų naudoti muzikos kūrinius internete teikimo vidaus rinkoje(2),

–       atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/37/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo(3),

–       atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/28/ES dėl tam tikro leistino nenustatytų autorių teisių kūrinių naudojimo(4),

–       atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/116/ES dėl autorių ir tam tikrų gretutinių teisių apsaugos terminų(5),

–       atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/77/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/116/EB dėl autorių ir tam tikrų gretutinių teisių apsaugos terminų(6),

–       atsižvelgdamas į 1993 m. rugsėjo 27 d. Tarybos direktyvą 93/83/EEB dėl tam tikrų autorių teisių ir gretutinių teisių taisyklių, taikomų palydoviniam transliavimui ir kabeliniam perdavimui, koordinavimo(7),

–       atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo(8),

–       atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/115/EB(9), kuria iš dalies keičiama Direktyva 92/100/EEB(10) dėl nuomos ir panaudos teisių bei tam tikrų teisių, gretutinių autorių teisėms, intelektinės nuosavybės srityje,

–       atsižvelgdamas į 2001 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/84/EB dėl originalaus meno kūrinio perpardavimo teisės autoriaus naudai(11),

–       atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 27 d. rezoliuciją dėl mokesčių už kopijavimą asmeniniam naudojimui(12),

–       atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl Europos kultūros ir kūrybos sektorių rėmimo siekiant ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo(13),

–       atsižvelgdamas į savo 2012 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją dėl audiovizualinių kūrinių platinimo internetu ES(14),

–       atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 22 d. rezoliuciją dėl intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimo vidaus rinkoje(15),

–       atsižvelgdamas į viešas konsultacijas ES autorių teisių peržiūros klausimu, kurias Komisija rengė nuo 2013 m. gruodžio 5 d. iki 2014 m. kovo 5 d.,

–       atsižvelgdamas į savo 2012 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl Peticijos Nr. 0924/2011 dėl galimybės akliesiems naudotis knygomis ir kitais spaudiniais, kurią pateikė Jungtinės Karalystės pilietis Dan Pescod Europos aklųjų sąjungos (EBU) ir Karališkojo nacionalinio aklųjų instituto (RNIB) vardu(16),

–       atsižvelgdamas į Komisijos žaliąją knygą dėl audiovizualinių kūrinių platinimo internetu Europos Sąjungoje: galimybės ir problemos kuriant bendrąją skaitmeninę rinką (COM(2011) 0427),

–       atsižvelgdamas į Komisijos žaliąją knygą „Autorių teisės žinių ekonomikoje“ (COM(2008) 0466),

–       atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Intelektinės nuosavybės teisių bendroji rinka. Kūrybingumo ir naujovių skatinimas ekonomikos augimui, kokybiškų darbo vietų kūrimui ir aukščiausios kokybės produktams ir paslaugoms Europoje teikti“ (COM(2011) 0287),

–       atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 20 d. Susitarimo memorandumą dėl kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, skaitmeninimo ir prieigos prie jų užtikrinimo pagrindinių principų, siekiant sudaryti geresnes sąlygas skaitmeninti Europos bibliotekoms ir kitoms panašioms įstaigoms skirtas knygas ir mokslo žurnalus ir suteikti galimybę jais naudotis,

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–       atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A8-0209/2015),

A.     kadangi Direktyvos 2001/29/EB peržiūra yra labai svarbi norint skatinti kūrybiškumą ir inovatyvumą, kultūros įvairovę, ekonomikos augimą, konkurencingumą, bendrąją skaitmeninę rinką ir užtikrinti prieigą prie žinių ir informacijos, sykiu garantuojant pakankamą literatūros ir meno kūrinių autorių intelektinės nuosavybės teisių pripažinimą ir apsaugą;

B.     kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 167 straipsnyje nustatyta, kad Europos Sąjunga skatina valstybių narių kultūrų klestėjimą ir įvairovę, ypač remdama meninę ir literatūrinę kūrybą;

C.     kadangi Direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo tikslas buvo suderinti teisės aktus dėl autorių ir gretutinių teisių atsižvelgiant į technologijų pokyčius;

D.     kadangi Direktyva 2001/29/EB taip pat susijusi su tam tikrais Sąjungos įsipareigojimais pagal tarptautinę teisę, įskaitant Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos, PINO autorių teisių sutarties ir PINO atlikimų ir fonogramų sutarties nuostatas;

E.     kadangi Komisija ir valstybės narės nemažai investuoja į gausių Europos kultūros paveldo įstaigų kolekcijų skaitmeninimą ir prieigą internetu, kad bet kur esantys piliečiai, naudodamiesi bet kokiais prietaisais, galėtų jas pamatyti;

F.     kadangi Europos kultūros ir kūrybos sektoriai yra ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo Europos Sąjungoje varomoji jėga ir didele dalimi prisideda prie ES ekonomikos, nes šių sektorių darbuotojų yra daugiau kaip 7 mln. ir jie sudaro daugiau kaip 4,2 proc. BVP pagal naujausius paskaičiavimus, ir kadangi 2008–2012 m. ekonomikos krizės laikotarpiu kultūros sektoriuje toliau buvo kuriamos darbo vietos;

G.     kadangi iš 2013 m. rugsėjo mėn. bendro EPT ir VRDT tyrimo matyti, kad beveik 39 proc. bendros Sąjungos ekonominės veiklos (kurios vertė – maždaug 4 700 mlrd. EUR kasmet) sukuriama sektoriuose, kuriuose svarbi dalis tenka intelektinės nuosavybės teisėms: be kita ko, šiuose sektoriuose yra 26 proc. tiesioginių darbo vietų (t. y. 56 mln.) ir 9 proc. netiesioginių darbo vietų, vertinant visas darbo vietas Europos Sąjungoje;

H.     kadangi dėl skaitmeninės revoliucijos atsirado naujų technologijų ir ryšio priemonių, suteikusių naujų išraiškos formų, kurios, nors ir sukėlė diskusijų dėl trišalio santykio, paprastai siejančio kūrėjus, vartotojus ir kultūros sektoriaus verslininkus, sudarė sąlygas žiniomis pagrįstos ekonomikos vystymuisi kuriant naujas darbo vietas ir skatinant kultūrą bei inovacijas;

I.      kadangi visos politinės iniciatyvos, susijusios su bendrąja skaitmenine rinka, turi atitikti Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač jos 11, 13, 14, 16, 17 ir 22 straipsnius;

J.      kadangi kultūrų įvairovė ir kalbų įvairovė peržengia nacionalines sienas, nes tam tikromis kalbomis Europoje kalbama keliose šalyse;

K.     kadangi Pagrindinių teisių chartijos nuostatomis saugoma saviraiškos ir informacijos laisvė, menų ir mokslo laisvė ir užtikrinama asmens duomenų ir kultūrų ir kalbų įvairovės apsauga, teisė į nuosavybę ir intelektinės nuosavybės apsauga, teisė į mokslą ir laisvė užsiimti verslu;

L.     kadangi ir skaitmeniniame amžiuje turi būti užtikrinama autoriaus teisė į savo kūrybos apsaugą;

M.    kadangi reikia apsvarstyti priemones, kuriomis būtų prisidedama prie tolesnio kultūros mainų plėtojimo ir didinamas teisinis tikrumas šiame sektoriuje; kadangi įgyvendinant Direktyvą 2001/29/EB buvo išplėtota daug internetu teikiamų kūrybos paslaugų ir kadangi vartotojai niekada anksčiau neturėjo galimybės naudotis tokiu dideliu kūrybos ir kultūros paslaugų asortimentu; kadangi vartotojams būtina turėti prieigą prie plataus, įvairaus ir kokybiško kultūrinio turinio;

N.     kadangi darniai ir sistemingai plėtojama ES iniciatyva 2008 m. sukurta Europos skaitmeninė biblioteka EUROPEANA, kurioje prieinami valstybių narių bibliotekose saugomi kūriniai;

O.     kadangi sukurti kūriniai yra vienas pagrindinių šaltinių, iš kurių finansuojama skaitmeninė ekonomika ir informacinių technologijų sektoriaus subjektai, kaip antai naršyklių, socialinių tinklų ir vartotojų kuriamo turinio platformų atstovai, tačiau beveik visa iš sukurtų kūrinių gauta nauda perduodama šiems skaitmeninio sektoriaus tarpininkams, kurie atsisako mokėti atlyginimus autoriams arba susitaria dėl labai mažų atlyginimų;

P.     kadangi Direktyva 2011/77/ES ir Direktyva 2006/116/EB buvo suderinti autorių ir gretutinių teisių apsaugos terminai nustatant visapusišką visų rūšių kūrinių ir visų gretutinių teisių apsaugos valstybėse narėse laikotarpio suderinimą;

Q.     kadangi ES teisėkūros institucijų užduotis – pasiekti, kad būtų sukurta visoms suinteresuotosioms šalims, ypač visiems gyventojams, aiški ir suprantama autorių ir gretutinių teisių reglamentavimo sistema, kuri užtikrintų teisinį tikrumą;

R.     kadangi tam tikri tarpininkai internete įgyja konkurencinį pranašumą ir vis daugiau galios ir kadangi ši situacija turi neigiamą poveikį autorių kūrybos potencialui ir kitų sukurtų kūrinių platintojų siūlomų paslaugų plėtrai;

S.     kadangi apibrėžiant autorių ir gretutinių teisių reglamentavimo sistemą reikia atsižvelgti į būtinybę skatinti inovatyvių pramonės ir verslo modelių kūrimą, išnaudojant naujųjų technologijų teikiamas galimybes, siekiant padidinti ES įmonių konkurencingumą;

T.     kadangi augimo užtikrinimas ir darbo vietų kūrimas Europoje yra Komisijos prioritetas ir svarbiausia 2014–2019 m. jos programos dalis;

1.      primena, kad autorių teisės yra konkreti priemonė, leidžianti užtikrinti kūrėjų atlyginimą ir kūrybos finansavimą;

2.      teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą surengti konsultacijas autorių teisių klausimu, kurios labai sudomino įvairius suinteresuotuosius subjektus, įskaitant kultūros sektoriaus ir pilietinės visuomenės atstovus(17);

3.      teigiamai vertina naujosios Komisijos įsipareigojimą vykdant savo įgaliojimus toliau plėtoti ES skaitmeninę darbotvarkę, įskaitant autorių teisių klausimus; palankiai vertina 2015 m. Komisijos darbo programą, nes joje žadama parengti bendrosios skaitmeninės rinkos dokumentų rinkinį, įskaitant pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto autorių teisių taisyklėms modernizuoti, kad jos atitiktų skaitmeninio amžiaus reikmes;

4.      primena, kad autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis apsaugomas ir skatinamas naujų gaminių bei paslaugų vystymas ir pardavimai, taip pat jų kūrybinio turinio vystymas ir panaudojimas, tuo prisidedant prie didesnio konkurencingumo, užimtumo ir inovacijų ne viename ES pramonės sektoriuje;

5.      pabrėžia, kad autorių teisės veiksmingos tik jei veiksmingos taikomos jų apsaugos priemonės ir kad norint užtikrinti klestintį ir novatorišką kūrybos sektorių autorių teisės turi būti užtikrinamos griežtai;

6.      primena, kad nuo autorių teisių ir gretutinių teisių yra neatsiejamas teritorialumas; pabrėžia, kad šis principas neprieštarauja tam, kad būtų užtikrintas turinio perkeliamumas;

7.      pabrėžia, kad persvarstant Direktyvą 2001/29/EB toliau turėtų būti užtikrinamas principas, pagal kurį teisių turėtojams mokamas teisingas atlyginimas; prašo dar kartą patvirtinti teritorialumo principą, pagal kurį kiekviena valstybė narė, vykdydama savo kultūros politiką, gali užtikrinti teisingo atlyginimo principo taikymą;

8.      pažymi, kad nuo Direktyvos 2001/29/EB įgyvendinimo pradžios padidėjo teisėta kūrinių pasiūla vartotojams; be to, pažymi, kad, norint užtikrinti tarpvalstybinę prieigą prie įvairių naudojimo būdų, kurie vartotojams atsirado dėl technologinės pažangos, gali reikėti atlikti įrodymais pagrįstus dabartinių teisės aktų patobulinimus siekiant labiau plėtoti įvairaus kultūros ir kūrybos turinio teisėtą pasiūlą internete, kad būtų užtikrintos galimybės susipažinti su Europos kultūrų įvairove;

9.      primena, kad vartotojams pernelyg dažnai užkertamas kelias pasinaudoti konkrečiomis turinio paslaugomis argumentuojant geografinėmis priežastimis, o tai prieštarauja Direktyvos 2001/29/EB tikslui įgyvendinti keturias vidaus rinkos laisves; todėl primygtinai ragina Komisiją pasiūlyti deramus geresnės tarpvalstybinės vartotojų prieigos prie paslaugų ir autorių teisėmis saugomo turinio sprendimus;

10.    mano, kad kitų rūšių turinio srityje galima pasimokyti iš Direktyvoje 2014/26/ES dėl kolektyvinio teisių administravimo taikomo požiūrio, tačiau klausimai, susiję su perkeliamumu ir geografiniu blokavimu, negali būti išspręsti vienu visa apimančiu sprendimu ir jiems išspręsti gali reikėti keleto skirtingų veiksmų tiek reglamentavimo, tiek rinkos srityse;

11.    pabrėžia, kad ES kūrybinė produkcija – vienas iš gausiausių jos išteklių ir kad norintys ja naudotis asmenys turėtų turėti galimybę už tai sumokėti, nors ji parduodama tik kitoje valstybėje narėje;

12.    primena galimybę teikti daugiateritorines licencijas, kaip numatyta Direktyvoje 2014/26/ES dėl kolektyvinio autorių teisių administravimo, jeigu platintojai nori apimti visą ES teritoriją;

13.    primena, kad filmų ir televizijos programų finansavimas, gamyba ir bendra gamyba labai priklauso nuo išimtinių teritorinių licencijų, kurios teikiamos vietos platintojams, veikiantiems įvairiose platformose, atitinkančiose įvairių Europos rinkų kultūrinius ypatumus; todėl pabrėžia, kad laisvė sudaryti sutartis ir pasirinkti teritorinę taikymo sritį bei įvairias platinimo platformas skatina investicijas į filmus ir televizijos programas, taip pat skatina kultūrų įvairovę; ragina Komisiją užtikrinti, kad prieš imantis autorių teisių modernizavimo iniciatyvos būtų atliktas platus šios iniciatyvos poveikio filmų ir televizijos programų gamybai, finansavimui ir platinimui, taip pat kultūrų įvairovei vertinimas;

14.    pabrėžia, kad sektoriaus taikomi geografinio blokavimo metodai neturėtų kliudyti ES valstybėse narėse gyvenančioms kultūrinėms mažumoms savo kalba susipažinti su esamu turiniu ar gauti paslaugas, nemokamai arba sumokėjus mokestį;

15.    remia iniciatyvas, kuriomis siekiama visoje ES gerinti internetu teikiamų paslaugų, susijusių su teisėtai įsigytu ir teisėtai pateiktu turiniu, perkeliamumą, visiškai paisant autorių teisės ir teisių turėtojų interesų;

16.    primena, kad Europos kultūros rinkos dėl Europos kultūrų ir kalbų įvairovės yra iš prigimties nevienalytės; pažymi, kad ši įvairovė turėtų būti laikoma privalumu, o ne kliūtimi bendrajai rinkai;

17.    atkreipia dėmesį į tai, kad teritorinės licencijos ES yra labai svarbios, visų pirma audiovizualinių kūrinių ir filmų gamybai, kuri visų pirma pagrįsta transliuotojų išankstinio pirkimo arba išankstinio finansavimo sistemomis;

18.    susirūpinęs pažymi, kad padaugėjo internetu teikiamų neteisėtų paslaugų ir piratavimo atvejų ir apskritai padaugėjo intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų, o tai yra rimta grėsmė valstybių narių ekonomikai ir ES kūrybos sektoriui;

19.    pabrėžia, kad bet kokia autorių teises reglamentuojančių aktų reforma turėtų būti grindžiama aukšto lygio apsauga, nes teisės yra itin svarbios intelektinei kūrybai ir siekiant užtikrinti stabilų, aiškų ir lankstų teisinį pagrindą, kuris skatintų investicijas ir augimą kūrybos ir kultūros sektoriuose, tuo pačiu pašalinant teisinį netikrumą ir nenuoseklumą, kurie daro neigiamą įtaką vidaus rinkos veikimui;

20.    pabrėžia, jog be svarbaus veikiančių skaitmeninės vidaus rinkos struktūrų plėtojimo būtina taip pat užtikrinti, kad analoginė vidaus rinka ir toliau veiktų tinkamai;

21.    primena, kad sektoriuose, kuriuose svarbi dalis tenka intelektinės nuosavybės teisėms, Sąjungoje dirba daugiau kaip 7 mln. asmenų; todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad prieš imantis bet kokios teisėkūros iniciatyvos, susijusios su autorių teisių modernizavimu, būtų atliktas išsamus šios iniciatyvos ex ante poveikio augimui ir užimtumui, taip pat naudai ir išlaidoms, kurios gali atsirasti dėl tokios iniciatyvos, vertinimas, laikantis geresnio reglamentavimo principų;

22.    pabrėžia, kad būsimas ES autorių teises reglamentuojančių aktų persvarstymas turi būti tikslingas ir pagrįstas įrodymais, siekiant užtikrinti tolesnę kūrybos sektorių plėtrą Europoje;

23.    pripažįsta, kad komercinė veikla, kuria pažeidžiamos autorių teisės, kelia rimtą grėsmę bendrosios skaitmeninės rinkos veikimui ir įvairaus kultūros ir kūrybos turinio teisėtos pasiūlos plėtojimui internete;

24.    mano, kad būtina stiprinti autorių ir kūrėjų poziciją ir didinti jų atlyginimus, susijusius su skaitmeniniu jų kūrinių platinimu ir naudojimu;

Išimtinės teisės

25.    pripažįsta, kad turi būti užtikrinta teisinė autorių ir atlikėjų kūrybinio ir meninio darbo apsauga; pripažįsta viešąjį interesą, susijusį su kultūros ir žinių sklaida; pripažįsta, kad svarbų vaidmenį pateikiant kūrinius į rinką atlieka prodiuseriai ir leidėjai ir kad visų kategorijų teisių turėtojams būtina užtikrinti teisingą ir tinkamą atlyginimą; ragina gerinti autorių ir atlikėjų sutartinę padėtį, palyginti su kitais teisių turėtojais ir tarpininkais, ypač apsvarstant pagrįstą naudojimosi autorių tretiesiems asmenims perduotomis teisėmis laikotarpį, kuriam pasibaigus šios teisės nebegaliotų, nes sutartiniai mainai gali pasižymėti pusiausvyros nebuvimu; todėl pabrėžia laisvės sudaryti sutartis svarbą;

26.    pažymi, kad derama autorių teisių saugomų kūrinių ir kitų saugomų objektų apsauga yra itin svarbi, taip pat ir kultūros aspektu, ir kad pagal SESV 167 straipsnį Sąjunga, imdamasi veiksmų, turi atsižvelgti į kultūros aspektus;

27.    pabrėžia, kad autoriai ir atlikėjai skaitmeninėje aplinkoje lygiai taip pat kaip analoginėje aplinkoje turi gauti teisingą atlyginimą;

28.    ragina Komisiją įvertinti tikslingas ir tinkamas priemones, kurios padėtų didinti teisinį tikrumą, laikantis Komisijos tikslo gerinti reglamentavimą; ragina Komisiją išnagrinėti bendros Europos Sąjungos autorių teisių sampratos poveikį skaitmeninėms darbo vietoms ir inovacijoms, autorių, atlikėjų ir kitų teisių turėtojų interesams ir vartotojų prieigos prie regiono kultūrų įvairovės skatinimui;

29.    primena, kad išimtinės teisės ir laisvė sudaryti sutartis yra svarbiausi pažeidžiamos kūrybos ekosistemos ir jos finansavimo veiksniai, nes dėl jų galima geriau paskirstyti riziką, į bendrus projektus įtraukti įvairius dalyvius – tai naudinga kultūriniu požiūriu įvairiai visuomenei – ir skatinti investicijas į profesinio turinio gamybą;

30.    rekomenduoja ES teisėkūros institucijoms, siekiant ginti bendrąjį interesą ir sykiu apsaugoti asmeninę informaciją, apsvarstyti, kaip dar labiau sumažinti daugkartinio naudojimosi viešojo sektoriaus informacija kliūtis; pažymi, kad toks teisės aktų koregavimas turėtų būti atliekamas visiškai laikantis Direktyvos 2013/37/ES, pagrindinių autorių teisių sistemos principų ir atitinkamos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos;

31.    ragina Komisiją veiksmingai apsaugoti visuomenei priklausomus kūrinius, kuriems, kaip tokiems, autorių teisių apsauga netaikoma; todėl ragina Komisiją išaiškinti, kad, kai kūrinys priklauso visuomenei, bet koks šio kūrinio skaitmeninimas nesukuriant naujo, transformatyvaus kūrinio, išlieka visuomenės nuosavybe; taip pat ragina Komisiją apsvarstyti, ar teisių turėtojams gali būti suteikiama teisė atiduoti savo kūrinius visuomenei;

32.    ragina Komisiją labiau suderinti autorių teisių apsaugos terminą ir nebeprailginti apsaugos termino, laikantis Berno konvencijoje nustatytų tarptautinių standartų; skatina valstybes nares sklandžiai užbaigti šios Direktyvos 2006/116/EB ir Direktyvos 2011/77/ES perkėlimą į vidaus teisę ir įgyvendinimą;

Išimtys ir apribojimai

33.    ragina ES teisėkūros institucijas toliau tvirtai siekti Direktyvoje 2001/29/EB nustatyto tikslo garantuoti tinkamą autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą, kuri yra vienas iš pagrindinių būdų užtikrinti, kad Europos kultūra skatintų kūrybingumą, ir teisingą skirtingų kategorijų teisių į saugomą medžiagą turėtojų ir jos naudotojų, taip pat skirtingų kategorijų teisių turėtojų padėties pusiausvyrą; be to, pabrėžia, jog bet kokiu šios srities teisės aktų pakeitimu turi būti užtikrinta, kad neįgalieji galėtų naudotis paslaugomis ir kūriniais (bet kokio formato), kuriems taikoma autorių teisių ir gretutinių teisių apsauga;

34.    pabrėžia, kad autorių teisės ir gretutinės teisės sudaro Europos kultūros ir kūrybos sektorių, taip pat švietimo ir mokslinių tyrimų sektorių bei sektorių, kurie naudojasi šių teisių išimtimis ir ribojimu, teisinę sistemą, jomis taip pat grindžiama šių sektorių veikla ir užimtumas;

35.    pažymi, kad išimtys ir apribojimai turėtų būti taikomi atsižvelgiant į tikslus, kuriais jie buvo numatyti, ir į skaitmeninės ir analoginės aplinkos ypatumus, sykiu išlaikant pusiausvyrą tarp teisių turėtojų ir visuomenės interesų; todėl ragina Komisiją apsvarstyti galimybę peržiūrėti esamų išimčių ir apribojimų skaičių, kad jie būtų labiau pritaikyti prie skaitmeninės aplinkos, atsižvelgiant į dabartinius pokyčius skaitmeninėje aplinkoje ir konkurencijos poreikius;

36.    pabrėžia, jog svarbu, kad išimtys ir apribojimai būtų taikomi neįgaliems asmenims; todėl atkreipia dėmesį į Marakešo sutarties, kuri padės sudaryti palankesnes sąlygas regos sutrikimų negalią turintiems asmenims naudotis knygomis, sudarymą ir skatina greitai ratifikuoti šią sutartį, nedarant jos ratifikavimo ES teisės aktų peržiūros sąlyga; mano, kad ši sutartis yra tinkamas žingsnis į priekį, tačiau dar lieka padaryti daug darbo, kad įvairią negalią turintys asmenys turėtų prieigą prie turinio;

37.    pažymi Europos kultūrų įvairovės svarbą ir tai, kad valstybių narių tarpusavio skirtumai įgyvendinant išimtis gali turėti neigiamo poveikio vidaus rinkos veikimui, turint mintyje tarpvalstybinės veiklos plėtojimą ir visos ES konkurencingumą ir inovacijas, ir dėl jų autoriams ir naudotojams gali atsirasti teisinio netikrumo; todėl mano, kad taikant kai kurias išimtis ir apribojimus gali būti naudinga remtis bendresnėmis taisyklėmis; tačiau pažymi, jog skirtumai gali būti pateisinami, kad valstybės narės galėtų priimti teisės aktus atsižvelgdamos į savo kultūrinius ir ekonominius ypatumus ir laikydamosi subsidiarumo ir proporcingumo principų,

38.    ragina Komisiją apsvarstyti galimybę taikyti būtiniausius su išimtimis ir apribojimais susijusius standartus, taip pat užtikrinti tinkamą išimčių ir apribojimų, nustatytų Direktyvoje 2001/29/EB, įgyvendinimą ir kultūros įvairovės vidaus rinkoje prieinamumą nepaisant sienų bei didesnį teisinį tikrumą;

39.    mano, kad būtina sustiprinti išimtis, kuriomis gali naudotis viešojo intereso institucijos, tokios kaip bibliotekos, muziejai ar archyvai, siekiant sudaryti plačias galimybes susipažinti su kultūros paveldu, naudojantis ir interneto platformomis;

40.    ragina Komisiją atsargiai numatyti galimybę tam tikras išimtis padaryti privalomas, kai siekiama apsaugoti pagrindines teises, ypač kovoti su diskriminacija ar apsaugoti spaudos laisvę; todėl primena, kad taikant šias išimtis turėtų būti numatytas teisingas atlygis;

41.    primena kultūros ir kūrybos sektoriams priklausančių mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) svarbą kuriant darbo vietas ir skatinant augimą ES; pabrėžia, kad didžioji dauguma kultūros ir kūrybos sektoriams priklausančių MVĮ remiasi lanksčia autorių teisių sistema kurdamos kultūros kūrinius ir kūrybinius darbus, į juos investuodamos ir juos platindamos, taip pat ieškodamos novatoriškų sprendimų, leidžiančių vartotojams internetu pasiekti kūrybinius darbus, pritaikytus vietos rinkai atsižvelgiant į jos prioritetus ir ypatumus;

42.    su susidomėjimu atkreipia dėmesį į naujus kūrinių naudojimo skaitmeniniuose tinkluose būdus, pirmiausia į vadinamąjį transformatyvųjį naudojimą (angl. transformative use), ir pabrėžia, kad būtina apsvarstyti, kokie galėtų būti sprendimai siekiant suderinti veiksmingą apsaugą, kuria užtikrinamas tinkamas atlygis ir teisingos kompensacijos kūrėjams, ir visuomenės interesą naudotis kultūros vertybėmis bei žiniomis;

43.    pabrėžia, kad tais atvejais, kai jau taikoma tam tikra išimtis ar apribojimas, nauji turinio naudojimo būdai, kurie atsirado dėl technologijų raidos ar technologijų naujų taikymo būdų, turėtų būti aiškinami kuo labiau atsižvelgiant į esamą išimtį ar apribojimą, jeigu naujasis naudojimo būdas panašus į esamą, siekiant padidinti teisinį tikrumą – tam turėtų būti taikoma trijų pakopų testo taisyklė; pripažįsta, kad toks lankstumas aiškinant išimtis ir apribojimus gali leisti atitinkamas išimtis ir apribojimus pritaikyti prie nacionalinių aplinkybių ir visuomenės poreikių;

44.     pabrėžia, kad būtina užtikrinti išimčių ir apribojimų technologinį neutralumą ir suderinamumą su ateities pokyčiais tinkamai atsižvelgiant į žiniasklaidos konvergencijos poveikį, kartu remti visuomenės interesą stiprinant paskatas kurti, finansuoti ir platinti naujus kūrinius ir padaryti šiuos kūrinius viešai prieinamus taikant naujus, novatoriškus ir patrauklius būdus;

45.    siūlo persvarstyti paslaugų teikėjų ir tarpininkų atsakomybę, kad būtų tiksliau apibrėžtas jų teisinis statusas ir atsakomybė autorių teisių atžvilgiu, siekiant ES užtikrinti deramą reikalavimų vykdymą viso kūrybinio proceso ir tiekimo grandinėje ir garantuoti teisingą atlygį kūrėjams ir teisių turėtojams;

46.    mano, kad norint komerciniais tikslais naudoti viešose vietose nuolat esančių kūrinių nuotraukas, filmuotą medžiagą ar kitokius jų atvaizdus visada turi būti suteiktas išankstinis autoriaus arba bet kurio įgaliotinio leidimas;

47.    pabrėžia, kad skaitmeninė rinka negali vystytis nesivystant kultūros ir kūrybos sektoriams;

48.    pabrėžia, jog tam, kad gyvuotų demokratiškos diskusijos svarbu karikatūroms, parodijoms ir pastišui taikyti išimtį; mano, kad ši išimtis turi padėti užtikrinti kūrėjo ir originalių personažų interesų bei teisių ir saugomo kūrinio naudotojo, kuris remiasi karikatūros, parodijos ir pastišo išimtimi, saviraiškos laisvės pusiausvyrą;

49.    pabrėžia, kad būtina tinkamai įvertinti galimybę mokslinių tyrimų tikslais taikyti automatizuotus teksto ir duomenų analitinius metodus (pvz., tekstų ir duomenų gavybą ar turinio gavybą), tačiau turi būti gautas leidimas skaityti kūrinį;

50.    pabrėžia, kad skaitmeninės rinkos vystymasis glaudžiai susijęs su kultūros ir kūrybos sektorių vystymusi, todėl ilgalaikė gerovė įmanoma tik subalansuotai vienu metu vystantis abiem šioms sritims;

51.    pažymi, kad teisė į privačią nuosavybę – vienas iš modernios visuomenės pagrindų; taip pat pažymi, kad švietimo medžiagos ir kultūros prekių prieinamumas yra labai svarbus kuriant žinių visuomenę ir kad teisėkūros institucijos turėtų į tai atsižvelgti;

52.    ragina taikyti išimtį mokslinių tyrimų ir švietimo tikslais – ji turėtų būti taikoma ne tik švietimo įstaigoms, bet ir apimti su kompetentingų institucijų ar teisės aktų pripažinta švietimo įstaiga ar institucija susijusią arba pagal švietimo programą vykdomą akredituotą švietimo ar mokslinių tyrimų veiklą, įskaitant veiklą internetu ir tarpvalstybinę veiklą;

53.    pabrėžia, kad bet kokios naujos išimtys arba apribojimai, prieš juos įvedant į ES autorių teisių teisinę sistemą, turi būti tinkamai pagrįsti patikimos ir objektyvios ekonominės bei teisinės analizės išvadomis;

54.    pripažįsta bibliotekų svarbą siekiant žinių ir ragina Komisiją įvertinti galimybę patvirtinti išimtį, kurią taikant viešosios ir mokslinių tyrimų bibliotekos galėtų teisėtai ribotą laikotarpį skolinti visuomenei skaitmeninio formato kūrinius internetu arba per bibliotekų tinklus, nes tai padėtų joms veiksmingai ir naujoviškai atlikti savo viešojo intereso funkciją – skleisti žinias; rekomenduoja autoriams teisingai kompensuoti už e. skolinimą taikant valstybių narių teritorinius apribojimus tokiu pat mastu, kaip tai daroma fizinių knygų skolinimo atveju;

55.    prašo Komisijos įvertinti galimybę patvirtinti išimtį, kad bibliotekoms būtų leista skaitmeninti turinį konsultavimo, katalogų sudarymo ir archyvavimo tikslais;

56.    pabrėžia, kad svarbu atsižvelgti į daugybės eksperimentų, kuriuos vykdė knygų pramonė, išvadas, siekiant parengti sąžiningus, suderintus bei perspektyvius verslo modelius;

57.    pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse buvo įstatymais nustatytos licencijos, kurių tikslas – kompensuojamosios schemos; pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad išliktų veiksmai, kurie galimi pritaikius išimtį; primena, kad kompensacija už išimčių ir apribojimų taikymą turi būti svarstoma tik tais atvejais, kai veiksmais, kurių imamasi pritaikius išimtį, padaroma žala teisių turėtojui; be to, ragina Europos intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų stebėsenos centrą atlikti išsamų tokių valstybių narių priemonių ir jų poveikio kiekvienam suinteresuotajam subjektui mokslinį vertinimą;

58.    primena, kokia svarbi kopijavimui asmeniniam naudojimui taikoma išimtis, kuri negali būti techniškai ribojama, susieta su teisingu atlygiu kūrėjams; ragina Komisiją, remiantis moksliniais įrodymais, 2014 m. vasario 27 d. Parlamento rezoliucija dėl mokesčių už kopijavimą asmeniniam naudojimui(18) ir paskutinio Komisijos vykdyto proceso tarpininkavimo klausimu rezultatais(19), išanalizuoti esamų priemonių dėl teisingo atlygio teisių turėtojams už fizinių asmenų asmeniniam naudojimui pasidarytas atgamintas kopijas pagrįstumą, ypač turint mintyje skaidrumo priemones;

59.    pažymi, kad mokesčiai už kopijavimą asmeniniam naudojimui turi būti reglamentuojami taip, kad piliečiai būtų informuojami apie faktinį jų dydį, tikslus ir panaudojimo būdus;

60.    pabrėžia, kad mokesčiai skaitmeninėms laikmenoms turėtų būti skaidresni ir tobulesni siekiant apsaugoti teisių turėtojų ir vartotojų teises bei atsižvelgiant į Direktyvą 2014/26/ES dėl kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo ir daugiateritorių licencijų naudoti muzikos kūrinius internete teikimo vidaus rinkoje;

61.    pabrėžia, kad svarbu užtikrinti didesnį autorių teisių tvarkos aiškumą ir skaidrumą tiems, kurie naudojasi autorių teisėmis, ypač kai tai susiję su vartotojų kuriamu turiniu ir autorių teisių mokesčiais, siekiant skatinti kūrybiškumą, toliau vystyti interneto platformas ir užtikrinti deramą atlygį autorių teisių turėtojams;

62.    pažymi Direktyvos 2001/29/EB 6 straipsnio 4 dalies svarbą ir pabrėžia, kad faktiškas išimčių ar apribojimų taikymas ir prieiga prie turinio, kuriam netaikoma autorių ar gretutinių teisių apsauga, neturi būti panaikinami sutartimis ar sutarčių sąlygomis;

63.    ragina platintojus skelbti visą su reikalingomis technologinėmis priemonėmis susijusią informaciją, kad būtų užtikrintas jų turinio sąveikumas;

64.    pabrėžia, kad reikia skatinti geresnę programinės įrangos ir įrenginių tarpusavio sąveiką, nes jos trūkumas stabdo inovacijas, mažina konkurencingumą ir kenkia vartotojams; mano, kad sąveikumo trūkumas lemia vieno konkretaus gaminio ar paslaugos dominavimą rinkoje, kas savo ruožtu slopina konkurencingumą ir riboja vartotojų pasirinkimo galimybes Europos Sąjungoje;

65.    atkreipia dėmesį į tai, kad dėl sparčios technologijų plėtros skaitmeninėje rinkoje reikalingi technologinio neutralumo principu pagrįsti teisės aktai, reglamentuojantys autorių teises;

66.    pripažįsta proporcingo ir veiksmingo taisyklių vykdymo užtikrinimo svarbą siekiant paremti kūrėjus, teisių turėtojus ir vartotojus;

67.    ragina Komisiją ir ES teisėkūros institucijas apsvarstyti sprendimus dėl vertės perkėlimo iš turinio į paslaugas; pabrėžia, jog būtina pakoreguoti tarpininko statuso dabartinėje skaitmeninėje aplinkoje apibrėžtį;

68.    pabrėžia, kad vartotojai dažnai susiduria su įvairiais apribojimais ir kad autorių teises reglamentuojančiuose aktuose labai dažnai pasigendama vartotojo teisių sąvokos; ragina Komisiją įvertinti dabartinės autorių teises reglamentuojančių aktų veiksmingumą vartotojo požiūriu ir parengti aiškių ir išsamių vartotojo teisių rinkinį;

o

o o

69.    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.

(1)

 OL L 167, 2001 6 22, p. 10.

(2)

OL L 84, 2014 3 20, p. 72.

(3)

OL L 175, 2013 6 27, p. 1.

(4)

OL L 299, 2012 10 27, p. 5.

(5)

OL L 372, 2006 12 27, p. 12.

(6)

OL L 265, 2011 10 11, p. 1.

(7)

OL L 248, 1993 10 6, p. 15.

(8)

OL L 157, 2004 4 30, p. 45.

(9)

OL L 376, 2006 12 27, p. 28.

(10)

OL L 346, 1992 11 27, p. 61.

(11)

OL L 272, 2001 10 13, p. 32.

(12)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0179.

(13)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0368.

(14)

OL C 353 E, 2013 12 3, p. 64.

(15)

OL C 50 E, 2012 2 21, p. 48.

(16)

OL C 249 E, 2013 8 30, p. 49.

(17)

Europos Komisijos Vidaus rinkos ir paslaugų generalinio direktorato parengta atsiliepimų į viešas konsultacijas ES autorių teisių peržiūros klausimu ataskaita, 2014 m. liepos mėn.

(18)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0179.

(19)

2013 m. sausio 31 d. António Vitorino rekomendacijos, parengtos pasibaigus paskutiniajam Komisijos vykdytam tarpininkavimo mokesčių už kopijavimą asmeniniam naudojimui ir reprografiją klausimu procesui.


Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ (20.4.2015)

pateikta Teisės reikalų komitetui

dėl 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo įgyvendinimo

(2014/2256(INI))

Nuomonės referentas: José Blanco López

PASIŪLYMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Teisės reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pažymi Europos kultūrų ir kalbų įvairovės, kuri yra ne kliūtis bendrajai rinkai, bet suteikia galimybių, svarbą ir pabrėžia, kad Europos kultūros ir kūrybos sektoriai – ekonomikos augimo, inovacijų ir darbo vietų kūrimo ES variklis, jose dirba daugiau kaip septyni milijonai asmenų ir kasmet sukuriama daugiau kaip 4,2 % ES BPV; atkreipia dėmesį į tai, kad kultūros ir kūrybos sektoriuose toliau buvo kuriamos darbo vietos 2008–2012 m. ekonominės krizės laikotarpiu ir šie sektoriai buvo labai svarbūs skatinant Europos Sąjungos konkurencingumą; pabrėžia, kad internete sukurta naujų verslo modelių ir novatoriškų paslaugų;

2.  pabrėžia, kad kultūros ir kūrybos turinys internete yra pagrindinis informacinės visuomenės vystymosi, informacinių technologijų ir investicijų į skaitmeninę infrastruktūrą ir paslaugas variklis ir tokiu būdu skatina inovacijas, ekonomikos augimą ir kūrybingumą;

3.  pabrėžia, kad autorių teisės ir gretutinės teisės sudaro Europos kultūros ir kūrybos sektorių teisinę sistemą, jomis taip pat grindžiamos šių sektorių galimybės skatinti ekonominę veiklą, konkurencingumą, užimtumą, kūrybingumą ir inovacijas; pabrėžia, kad kultūros ir kūrybos sektoriaus produktyvumas toliau auga, pabrėžia, kad esama nevienoda ir pasenusi sistema yra kliūtis kuriant Europos bendrąją skaitmeninę rinką ir trukdo jai veikti;

4.  palankiai vertina didelį ES piliečių susidomėjimą ir dalyvavimą Komisijos viešųjų konsultacijų raunde dėl ES autorių teisių peržiūros;

5.  pabrėžia, kad autorių teisės ir gretutinės teisės turėtų sudaryti suderintą Europos kultūros ir kūrybos sektorių teisinę sistemą, kad skatintų ekonominę veiklą ir užimtumą; tačiau pabrėžia, kad esama nevienoda ir pasenusi mokesčių sistema kelia didelių problemų kuriant Europos bendrąją skaitmeninę rinką, todėl kelia grėsmę ekonomikos augimui ir vystymuisi;

6.  pabrėžia, kad autorių teisės ir gretutinės teisės sudaro Europos kultūros ir kūrybos sektorių teisinę sistemą, jomis taip pat grindžiamos šių sektorių galimybės skatinti ekonominę veiklą ir užimtumą; pabrėžia, kad nors kultūros ir kūrybos sektoriaus produktyvumas toliau auga, šio sektoriaus teisių turėtojų pajamos mažėja;

7.  pabrėžia, kad autorių teisės ir gretutinės teisės sudaro Europos kultūros ir kūrybos sektorių, taip pat švietimo ir mokslinių tyrimų sektorių bei sektorių, kurie naudojasi šių teisių išimtimis ir ribojimu, teisinę sistemą, jomis taip pat grindžiama šių sektorių veikla ir užimtumas;

8.  pabrėžia, kad autorių teisės ir gretutinės teisės yra teisės, kuriomis grindžiamas visas kūrybinis sektorius ir susijusi vertės grandinė; todėl ragina Komisiją remti ir saugoti kūrėjų intelektinės nuosavybės teises, kad Europoje kūrybinis sektorius galėtų klestėti;

9.  džiaugiasi dėl Komisijos įsipareigojimo toliau plėtoti ES skaitmeninę darbotvarkę, įskaitant siekį modernizuoti autorių teises; pripažįsta poreikį peržiūrėti Direktyvą 2001/29/EB siekiant užtikrinti tinkamą atlygį autoriams, atlikėjams ir kitiems autorių teisų turėtojams, tinkamą šių teisių apsaugą ir užtikrinti sąžiningą visų Europos kultūros ekonomikoje dalyvaujančių subjektų (MVĮ, vartotojų, naudotojų, kūrėjų ir teisių turėtojų) sąveiką skaitmeniniame amžiuje, kuris apima nuolat besivystančią technologinę aplinką, kurioje keičiasi naudotojų elgesys, atsiranda galimybių ir kyla uždavinių; pabrėžia, kad reformuojant ES autorių teisių sistemą būtina užtikrinti būtiną teisinį aiškumą, stabilumą ir tikrumą, taip pat lankstumą, kurių reikia investicijoms ir augimui kūrybos ir kultūros sektoriuje skatinti, kartu pašalinant teisinius neaiškumus ir nenuoseklumą, darančius neigiamą įtaką bendros skaitmeninės rinkos veikimui; tačiau taip pat prašo tvirtai įsipareigoti dėl principo kuo greičiau iš naujo pradėti diskusijas dėl Direktyvos 2000/31/EB dėl elektroninės prekybos siekiant ją suderinti; vienas iš pagrindinių tikslų turėtų būti autorių teisių modernizavimas siekiant palengvinti tarpvalstybinę paslaugų ir turinio prieigą, išlaikant aukšto lygio intelektinės nuosavybės teisių apsaugą, kad būtų skatinamas ekonomikos vystymasis ir kultūrų įvairovė;

10. pabrėžia, kad esamų autorių teisių modernizavimas yra neatskiriama skaitmeninės ekonomikos dalis;

11. pabrėžia, kad kūrybinės inovacijos ir technologijų pažanga gali smarkiai pakeisti žmonių gyvenimą, leisdamos skirtingoms jų grupėms kūrybingai bendradarbiauti ir kartu dirbti, taip pagerinant esamus kūrybingų žmonių įgūdžius ir sukuriant pridėtinę vertę; mano, kad tokiu būdu visoje Europoje didinamas konkurencingumas, užimtumas ir inovacijos;

12. pripažįsta, kad komercinė veikla, kuria pažeidžiamos autorių teisės, kelia rimtą grėsmę bendrosios skaitmeninės rinkos veikimui ir įvairaus kultūros ir kūrybos turinio teisėtos pasiūlos plėtojimui internete;

13. ragina Komisiją atlikti įvairių kopijavimo asmeniniam naudojimui priemonių Europoje įvertinimą, atsižvelgiant į rinkliavų veiksmingumą ir skaidrumą ir į kopijavimo asmeniniam naudojimui pokyčius; mano, kad Komisija turėtų panaikinti kopijavimo asmeniniams tikslams priemonių skirtumus, kad būtų užtikrintas laisvas prekių ir paslaugų judėjimas vidaus rinkoje, sąžiningas atlyginimas už kūrybos ir kultūros turinį ir būtų palengvintas naujų ir novatoriškų verslo modelių kūrimas;

14. pabrėžia, kad ES autorių teisių acquis reforma ir toliau turėtų būti stiprinami Europos kultūros ir kūrybos sektoriai didinant teisinį tikrumą visoms susijusioms šalims, įskaitant teisių turėtojus, įmones ir naudotojus, skaitmeninėje srityje ir nustatant paskatas novatoriškoms licencijavimo sistemoms internetu ir naujus internetinio turinio platinimo verslo modelius, taip leidžiant šiam sektoriui pasinaudoti skaitmenine revoliucija ir kartu užtikrinant subalansuotą vertės grandinę;

15. primena apie institucijų, kurios priklauso nuo autorių teisių išimčių ir teisių ribojimo, žymų indėlį į ekonomikos augimą, inovacijas ir darbo vietų kūrimą Europos Sąjungoje; ragina Komisiją pasiūlyti suderintą išimčių ir teisių apribojimų sistemą, kad būtų sprendžiama susiskaidžiusios rinkos problema, pagerintas teisinis saugumas ir paskatinta tarpvalstybinė prieiga prie autorių teisių saugomo turinio, kad visoje ES būtų užtikrintos vienodos galimybės susipažinti su kultūrų įvairove ir būtų patenkinti vartotojų lūkesčiai; primena, kad valstybės narės, numačiusios išimtis ir teisių ribojimus, turėtų užtikrinti, kad jie neprieštarautų normaliam kūrinio ar objekto naudojimui ir nepagrįstai nekenktų teisių turėtojo teisėtiems interesams; ragina dar kartą įvertinti išimtį mokslinių tyrimų ir švietimo tikslais – ji turėtų apimti su nacionalinių institucijų ar teisės aktų pripažinta švietimo įstaigomis ar institucijomis susijusią arba pagal švietimo arba mokslinių tyrimų programą vykdomą veiklą; ragina Komisiją rasti būdų, kuriuos naudodamos viešosios ir mokslinių tyrimų bibliotekos galėtų skolinti visuomenei asmeniniam naudojimui skaitmeninio formato knygas neatsižvelgiant į vietą, kur jos prieinamos ir užtikrinant sąžiningą atlygį teisių turėtojams;

16. ragina priimti privalomą išimtį, kurią taikant viešosios ir mokslinių tyrimų bibliotekos galėtų skolinti visuomenei asmeniniam naudojimui skaitmeninio formato knygas neatsižvelgiant į vietą, kur jos prieinamos;

17. pripažįsta, kad tinkamai pritaikius Direktyvą 2001/29/EB skaitmeninei erai, gali būti paskatintas verslumas ir atsirasti naujų verslo modelių, tokiu būdu skatinant inovacijas ir užimtumą;

18. ragina Komisiją išnagrinėti galimybę gerokai sutrumpinti suderintų autorių teisių apsaugos terminų trukmę šiuolaikinės prekybos politikos darbotvarkės sistemoje;

19. pabrėžia, visų teisių turėtojų, kurie turėtų galėti laisvai naudotis savo teisėmis ir jas perduoti, laisvės sudaryti sutartis svarbą; mano, kad reikia būtinai parengti teisinę sistemą, kuri būtų pagrįsta įrodymais, atsižvelgiant į visų susijusių suinteresuotųjų subjektų patirtį, kartu stiprinant visų kūrėjų derybinę ir sutartinę poziciją kitų teisių turėtojų ir tarpininkų atžvilgiu;

20. siūlo persvarstyti paslaugų teikėjų ir tarpininkų atsakomybę, kad būtų tiksliau apibrėžtas jų teisinis statusas ir prievolės autorių teisių atžvilgiu, siekiant Europos Sąjungoje užtikrinti deramą reikalavimų vykdymą viso kūrybinio proceso ir tiekimo grandinėje ir garantuoti sąžiningą atlygį kūrėjams ir teisių turėtojams;

21. mano, kad vykdant autorių teisių reformą būtina nustatyti priemones, skirtas skaitmeninio turinio pasiūlos ir galimybių juo naudotis tarptautiniu mastu didinimui, kaip antai naujos vartotojų apsaugą, elektroninės prekybos plėtrą, PVM tarifų suderinimą ir skaitmeninių tinklų stiprinimą reglamentuojančios taisyklės;

22. mano, kad būtina pateikti aiškią atnaujintą sistemą kultūros institucijoms, kad bibliotekos galėtų išduoti elektroninius leidinius ir bibliotekos, archyvai ir muziejai galėtų leisti internetu susipažinti su saugomais darbais, kurie jau nebeplatinami rinkoje;

23. mano, kad piliečiai turėtų turėti prieigą prie internetinio turinio kitose valstybėse narėse ir galėti jį pirkti, ir mano, kad prieigos prie turinio ribojimas pagal vartotojų buvimo vietą trukdo vystyti bendrąją skaitmeninę rinką; pritaria daugiateritorių licencijų išdavimui pagal Direktyvą 2014/26/ES kaip būdui vidaus rinkos susiskaidymui įveikti; ragina rengti suderintus, lanksčius ir rinka pagrįstus sprendimus, kurie padėtų įveikti esamas kliūtis tarpvalstybinei prieigai prie prekių ir paslaugų ir galimybėms jų gauti, įskaitant priemonių sukūrimą siekiant pagerinti tarpvalstybinio teisėtai įsigyto ir prieinamo audiovizualinio turinio perkeliamumą ES, taip pat užtikrinant kultūrų įvairovę;

24. mano, kad internetinio turinio ribojimas pagal vartotojų, kurie prieš tai sumokėjo už paslaugą, kad pasiektų tą turinį, buvimo vietą kenkia tinklų veikimui ir trukdo vystyti bendrąją skaitmeninę rinką;

25. atkreipia dėmesį į tai, kad dėl spartaus technologinio skaitmeninių rinkų vystymosi reikia technologiniu požiūriu neutralios autorių teisių teisės aktų sistemos; pabrėžia, kad autorių teisių ar gretutinių teisių apsauga turi būti užtikrinta tiek internete, tiek ir ne internete, taip pat atkreipia dėmesį, kad skaitmeninė aplinka skiriasi nuo analoginės aplinkos ir pabrėžia, kad būtina atidžiai išnagrinėti, ar šiai problemai išspręsti reikalingos papildomos arba kitokios autorių teisių apsaugos formos norint prisidėti prie ekonomikos augimo, konkurencingumo ir bendrosios skaitmeninės rinkos išsivystymo;

26. atkreipia dėmesį į teritorinių licencijų ES svarbą, ypač garso, vaizdo ir filmų gamybos, kuri visų pirma grindžiama išankstinio teisių transliuoti įsigijimo arba išankstinio finansavimo sistemomis, srityje;

27. pabrėžia, kad mokesčiai skaitmeninėms laikmenoms turėtų būti skaidresni ir tobulesni siekiant apsaugoti teisių turėtojus ir vartotojų teises bei atsižvelgiant į 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/26/ES dėl kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo ir daugiateritorių licencijų naudoti muzikos kūrinius internete teikimo vidaus rinkoje;

28. ragina Komisiją įvertinti padėtį ir pasiūlyti galimus sprendimus dėl teksto ir duomenų gavybos būdų mokslinių tyrimų tikslais, visų pirma nekomerciniais tikslais, jeigu gaunamas leidimas skaityti darbą ir atsižvelgiant į tokias valstybėse narėse jau esamas galimybes, kaip licencijavimo modelis, kuriomis siekiama, kad tyrėjai galėtų išsaugoti Europos konkurencinį pranašumą pasaulyje;

29. pabrėžia, kad reikia skatinti geresnę programinės įrangos ir įrenginių tarpusavio sąveiką, nes jos trūkumas mažina konkurencingumą Europos Sąjungoje, stabdo inovacijas ir kenkia vartotojams; mano, kad sąveikumo trūkumas lemia vieno konkretaus gaminio ar paslaugos dominavimą rinkoje, kas savo ruožtu slopina konkurencingumą ir riboja vartotojų pasirinkimo galimybes Europos Sąjungoje;

30. pripažįsta, kad išplėtojus interneto tinklą atsirado naujų darbų panaudojimo formų ir ragina sukurti atitinkamus sprendimus teisių turėtojams skaitmeninėje aplinkoje, kartu užtikrinant piliečių teisę susipažinti su kultūros gėrybėmis ir žiniomis;

31. ragina Komisiją visiškai laikantis subsidiarumo principo išnagrinėti, ar priemonės, kuriomis užtikrinamas sąžiningas atlygis teisių turėtojams už fizinių asmenų privačiam naudojimui daromas reprodukcijas, pvz., rinkliavos už kopijavimą asmeniniam naudojimui, yra naujausi ir veiksmingi sprendimai;

32. ragina bibliotekas ir archyvus sudaryti su teisių turėtojais savanoriškus susitarimus, kad jie galėtų vykdyti savo visuomeninę misiją skaitmeninėje visuomenėje nepažeisdami teisių turėtojų teisių;

33. pabrėžia, kad bet kokiu teisės aktų pakeitimu turėtų būti visiems, ypač žmonėms su negalia, užtikrinama prieiga prie autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis apsaugotų prekių ir paslaugų ir jos turi būti atitinkamai pritaikytos skaitmeninei aplinkai; pripažįsta, kad dėl naudotojų nepajėgumo įsigyti turinį neįgaliesiems tinkamu formatu bendrovės gali susidurti su kliūtimis prekiauti, taip pat gali sumažėti visose valstybėse narėse prieinama kultūros produkcijos ir turinio pasiūla. ragina ES ratifikuoti Marakešo sutartį dėl geresnės paskelbtų kūrinių prieigos akliesiems, silpnaregiams ar turintiems kitą skaitymo negalią, kurioje reikalaujama, kad būtų privaloma autorių teisių išimtis asmenų, turinčių negalią, nekomerciniam naudojimui; ši išimtis yra tiesiogiai susijusi su negalia, kiek to reikia atsižvelgiant į konkrečią negalią;

34. mano, kad autorių teisių apsauga yra veiksminga tik tol, kol yra veiksmingos jas saugančios užtikrinimo priemonės; todėl norint užtikrinti kūrybos ir kultūros sektoriaus klestėjimą Europoje ir apsaugoti inovacijas, autorių teisių apsauga turi būti tvirta;

35. ragina Komisiją atliekant autorių teisių peržiūrą atsižvelgti į sparčiai augantį vartotojų sukurtą turinį internete ir socialinės žiniasklaidos platformose ir didinti vartotojų informuotumą apie asmenų, kurie sąmoningai pateikia hipersaitus su nuorodomis į neteisėtą turinį ar nuorodas, kuriomis apeinamas turinio apmokestinimas, atsakomybę; mano, kad visais naujais pasiūlymais turėtų būti siekiama rasti intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir dinamiško interneto, kuriame technologijos ir interneto prieiga toliau sudarytų galimybes kurti naujoves ir užsiimti kūryba, skatinimo sąžiningą pusiausvyrą; mano, kad be to Komisija galėtų pasiūlyti bendrą viešojo naudojimo sričiai priklausančių darbų, užtikrinant, kad šie darbai būtų apsaugoti nuo privačių asmenų pasisavinimo, juos suskaitmeninant arba kitomis priemonėmis;

36. susirūpinęs pažymi, kad skaitmeninėje ekonomikoje su teisių turėtojais nėra sąžiningai pasidalijama verte, gauta panaudojant autorių teisių saugomus darbus, taip pat dėl paslaugų teikėjų taikomos apmokestinimo tvarkos; ragina Komisiją ištirti šio vertės perkėlimo interneto tarpininkams mastą ir poveikį;

37. ragina Komisiją tęsti dialogą ir bendradarbiavimą su Jungtinėmis Valstijomis derybose dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės dėl atitinkamų autorių teisių teisės aktų sistemų, kad būtų panaikintos galimos patekimo į rinką kliūtys ir prekybos kliūtys;

38. ragina Komisiją pritaikyti ir suvienodinti išimtis ir apribojimus, kuriuos leidžiama taikyti analoginio pasaulio teisinėje sistemoje, atsižvelgiant į naują scenarijų, kurį lemia skaitmeninė paradigma ir konkrečiai debesijos kompiuterijos technologijos;

39. mano, kad siekiant užtikrinti autorių teisių apsaugą ir tinkamą autorių atlygį, reikėtų imtis bendrų pastangų kovojant su autorių teisių pažeidimais Europos Sąjungoje; pabrėžia, kad reikia suteikti vartotojams daugiau informacijos apie autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimo padarinius; ragina rasti tinkamą sprendimą siekiant užtikrinti, kad niekas negalėtų pasipelnyti iš autorių teisių pažeidimų;

40. atkreipia dėmesį į 2013 m. birželio 26 d. priimtą Direktyvą 2013/37/ES dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo, kurioje pateikta bendra vyriausybės saugomų duomenų (viešojo sektoriaus informacijos) ES rinkos teisinė sistema ir įtrauktos nuostatos dėl skaidrumo ir konkurencijos.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

14.4.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

47

11

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jerzy Buzek, Soledad Cabezón Ruiz, Philippe De Backer, Christian Ehler, Peter Eriksson, Fredrick Federley, Adam Gierek, Theresa Griffin, András Gyürk, Roger Helmer, Hans-Olaf Henkel, Dawid Bohdan Jackiewicz, Kaja Kallas, Barbara Kappel, Seán Kelly, Jeppe Kofod, Miapetra Kumpula-Natri, Janusz Lewandowski, Ernest Maragall, Edouard Martin, Csaba Molnár, Nadine Morano, Dan Nica, Aldo Patriciello, Morten Helveg Petersen, Miroslav Poche, Miloslav Ransdorf, Michel Reimon, Herbert Reul, Paul Rübig, Algirdas Saudargas, Jean-Luc Schaffhauser, Neoklis Sylikiotis, Antonio Tajani, Dario Tamburrano, Patrizia Toia, Evžen Tošenovský, Claude Turmes, Miguel Urbán Crespo, Vladimir Urutchev, Adina-Ioana Vălean, Kathleen Van Brempt, Henna Virkkunen, Martina Werner, Hermann Winkler, Anna Záborská, Flavio Zanonato

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Pascal Arimont, José Blanco López, Simona Bonafè, Lefteris Christoforou, Cornelia Ernst, Eugen Freund, Michèle Rivasi, Pavel Telička, Marco Zullo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Daniela Aiuto, Stanisław Ożóg


Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ (25.3.2015)

pateikta Teisės reikalų komitetui

dėl 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo įgyvendinimo

(2014/2256(INI))

Nuomonės referentė: Catherine Stihler

PASIŪLYMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Teisės reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  teigiamai vertina naujosios Komisijos įsipareigojimą vykdant savo įgaliojimus toliau vystyti ES skaitmeninę darbotvarkę, įskaitant autorių teisių klausimus; palankiai vertina 2015 m. Komisijos darbo programą, nes joje žadama parengti bendrosios skaitmeninės rinkos dokumentų rinkinį, įskaitant pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto autorių teisių taisyklėms modernizuoti, kad jos atitiktų skaitmeninio amžiaus reikmes;

2.  pabrėžia, kad būtina koreguoti teisės aktų dėl autorių teisių sistemą siekiant užtikrinti deramą atlyginimą autorių ir gretutinių teisių subjektams ir tinkamą jų apsaugą atsižvelgiant į naujus vartotojų reikalavimus ir iššūkius, susijusius su skaitmenine ekonomika ir visuomene; taip pat pabrėžia, kad taikant modernizuotas autorių teisių taisykles turėtų būti užtikrinta teisinga pusiausvyra tarp visų suinteresuotųjų šalių – vartotojų, naudotojų, kūrėjų ir teisių subjektų;

3.  pabrėžia, kad visapusiškas ir nuoseklus skaitmeninės rinkos reguliavimas yra esminė išankstinė ekonomikos augimo sąlyga;

4.  pažymi, kad Direktyva 2001/29/EB (Informacinės visuomenės direktyva) priimta 2001 m. ir kad nuo tada pasikeitė ir stipriai išaugo skaitmeninis autorių teisėmis saugomos medžiagos naudojimas ir pasiūla; atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad Komisija turi reaguoti į technologijų pokyčius ir derinti dabartinius teisės aktus atsižvelgdama į esamus ir naujus iššūkius;

5.  pabrėžia, kad dėl valstybių narių teisės aktų skirtumų atsiranda teisinis neapibrėžtumas, trikdantis bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimą ir tarpvalstybinę prieigą prie autorių teisėmis saugomo turinio;

6.  primena, kad pelną, kurį skaitmeninėje ekonomikoje neša autorių teisėmis saugomi kūriniai, turėtų teisingai pasidalyti teisių subjektai; ragina Komisiją įvertinti šio pelno perdavimo mastą ir poveikį atsižvelgiant į naudą skaitmeniniams techniniams tarpininkams;

7.  primena, kad autorių ir gretutinės teisės atlieka itin svarbų vaidmenį, kadangi jomis saugomas ir skatinamas tiek naujų produktų ir paslaugų vystymas ir pardavimas, tiek jų kūrybinio turinio atsiradimas ir naudojimas – taip skatinamas didesnis konkurencingumas, užimtumas ir inovacijos ne viename ES pramonės sektoriuje, taigi atliekant bet kokius suderinimus autorių teisių srityje turi būti užtikrinama aukšto lygio apsauga ir atsižvelgiama į pakitusią vartotojų elgseną; pažymi, kad būtini Direktyvos 2001/29/EB suderinimai atsižvelgiant į skaitmeninės eros reikmes gali paskatinti kurtis naujas įmones ir startuolius, o tai būsimasis jaunimo darbo vietų šaltinis;

8.  pabrėžia, kad autorių teisės veiksmingos tik jei veiksmingos taikomos jų apsaugos priemonės ir kad norint užtikrinti klestintį ir novatorišką kūrybos sektorių autorių teisės turi būti užtikrinamos griežtai; taip pat pabrėžia, kad autorių teisės turėtų būti užtikrinamos proporcingai, o bet koks vartotojų teisių apribojimas – apibrėžtas teisės aktu;

9.  mano, kad, neatnaujinus Direktyvos 2000/31/EB dėl elektroninės prekybos, autorių teisių taisyklės ES nebūtų modernizuotos iki galo, ir siūlo Europos Komisijai apsvarstyti veiksmus, kurių galėtų būti imtasi šia linkme;

10. pripažįsta, jog autorių teisių tikslas yra geresnė visų kategorijų teisių subjektų teisių apsauga, kad teisių subjektai galėtų gauti tinkamą atlygį už savo pastangas kitiems naudojantis jų kūriniu ir kad būtų skatinamas kūrybiškumas ateityje; primena, kad kultūros ir kūrybos sektorių teisių subjektų pajamos nuolat mažėja, nors kultūros ir kūrybos sektoriuose dirba per septynis milijonus žmonių ir kasmet jie 4,5 proc. prisideda prie ES BNP, be to, remiantis Europos Parlamento atliktu Europos aspekto nebuvimo kainos tyrimu, iki 2020 m. bendrojoje skaitmeninėje rinkoje bus sukurta 223 000 darbo vietų, o paslaugos, technologijos ir galimybės, kuriomis naudodamasi visuomenė gali pasiekti kūrybinius darbus, auga kasdien; atkreipia ypatingą dėmesį į veiksmingos autorių teisių apsaugos svarbą ir būtinybę skatinti vartotojų informavimą apie autorių ir gretutinių teisių pažeidimų pasekmes;

11. pabrėžia, kad skaitmeniniame amžiuje būtina stiprinti autorių ir kūrėjų derybinę poziciją vertės grandinėje;

12. atkreipia dėmesį į tai, kad nuostatos dėl autorių ir gretutinių teisių valstybėse narėse smarkiai skiriasi ir kad išskirtinės teisės, autorių teisėmis suteikiamos jų turėtojui, iš principo galioja tik valstybės narės, kurioje minėtosios teisės buvo suteiktos, teritorijoje; mano, kad tokie teritoriniai apribojimai dažnai gali lemti rinkos susiskaidymą ir didelius teisių taikymo skirtumus visoje ES; primena, kad ES rinka nėra vienalytė ir kad nacionalinės rinkos vystosi nevienodu tempu; taip pat primena, kad vartotojų prioritetai ir vartojimo modeliai – o todėl ir turinys – kiekvienoje valstybėje narėje atitinka specifinius lūkesčius;

13. pabrėžia, kad svarbu vartotojus aiškiai informuoti apie naudojimosi jų perkamu turiniu ypatumus, kaip nustatyta ES vartotojų teisių direktyvoje;

14. mano, kad turėtų būti dedamos bendros kovos su autorių teisių pažeidimais ES pastangos siekiant užtikrinti autorių teisių apsaugą ir tinkamą atlygį autorių teisėmis saugomo internetinio turinio autoriams;

15. pabrėžia, kad dėl teritorinio susiskaidymo vartotojams, kurie siekia siūlyti su turiniu susijusias paslaugas visoje ES, gali tekti įsigyti keletą licencijų; pabrėžia, kad dėl apribojimų ir išimčių skirtumų pernelyg dažnai patiriama papildomų teisinių išlaidų ir susiduriama su teisiniu neapibrėžtumu, o tai kliūtis inovacijoms ir investicijoms, be to, kai kuriais atvejais taip paskatinama rinkos koncentracija; todėl ragina Komisiją išnagrinėti, kurie iš Direktyvoje 2001/29/EB nurodytų neprivalomų išimčių ir apribojimų galėtų tapti privalomais, kad kultūrų įvairovė be sienų taptų prieinama visiems vidaus rinkoje ir būtų užtikrintas didesnis teisinis saugumas;

16. primena, kad vartotojams pernelyg dažnai užkertamas kelias pasinaudoti konkrečiomis turinio paslaugomis argumentuojant geografinėmis priežastimis, o tai prieštarauja Direktyvos 2001/29/EB tikslui įgyvendinti keturias vidaus rinkos laisves; todėl primygtinai ragina Komisiją pasiūlyti deramus geresnės tarpvalstybinės vartotojų prieigos prie paslaugų ir autorių teisėmis saugomo turinio sprendimus;

17. mano, kad vartotojai turėtų turėti galimybę įsigyti internetinį turinį kitoje valstybėje narėje; pabrėžia, kad vartotojams įsigyjant skaitmeninio turinio licenciją jie turėtų būti aiškiai informuojami – taip pat ir apie geografinius to turinio naudojimo apribojimus, kol jie nepanaikinti; pabrėžia, kad tai, kas sukuriama Europoje, yra vienas iš pelningiausių jos išteklių ir kad naudotis šiais produktais pageidaujantys asmenys turėtų turėti galimybę tai daryti už mokestį – net kai konkretus produktas parduodamas tik kitoje valstybėje narėje;

18. mano, kad, nors būtina rasti sprendimus, kuriais būtų užtikrinamas paslaugų perkeliamumas, pvz., vartotojui keliaujant iš vienos valstybės narės į kitą, nepaprastai svarbu apsaugoti vartotojo galimybę rinktis jam siekiant prieigos prie kitokio – taip pat ir kalbiniu požiūriu – kultūrinio turinio;

19. pabrėžia, kad svarbu užtikrinti didesnį autorių teisių tvarkos aiškumą ir skaidrumą tiems, kurie naudojasi autorių teisėmis, ypač kai tai susiję su vartotojų kuriamu turiniu ir autorių teisių mokesčiais, siekiant skatinti kūrybiškumą, toliau vystyti interneto platformas ir užtikrinti deramą atlygį autorių teisių subjektams;

20. pakartoja, kad svarbi šiuolaikinė į konkurencingumą orientuota ir vartotojams patogi autorių teisių sistema, pagal kurią būtų atsižvelgta į skaitmeninės aplinkos iššūkius; pripažįsta, kad modernizuojant autorių teisių taisykles būtina vadovautis holistiniu požiūriu, siekiant spręsti esamo rinkos susiskaidymo problemą, visų pirma teisių administravimo internetu tikslu, ir užtikrinti saugią, tinkamą ir patikimą aplinką vartotojams, kūrėjams ir tiems, kurie naudojasi autorių teisėmis;

21. todėl teigiamai vertina priimtą Direktyvą 2014/26/ES dėl kolektyvinio teisių administravimo ir daugiateritorių licencijų, kurioje numatyta reikiama pusiausvyra tarp visuomenės prieigos prie kultūros kūrinių, paprasto būdo vartotojams atsiskaityti už teises ir deramo atlygio kūrėjams, ir mano, kad įgyvendinus šią direktyvą bus nustatyti aiškesni ES masto standartai, o tai padės atsirasti spartesnei ir lankstesnei konkrečiam naudojimui pritaikytai licencijų išdavimo infrastruktūrai; vis dėlto pažymi, kad susiskaidymas tebėra problema, taigi turi būti svarstoma, kaip ją išspręsti – taip pat ir bendrų principų srityje, kurioje taikomos tikslinės išimtys, neigiamai veikiančios tarpvalstybinius kūrinių mainus – nes tai būtina norint baigti kurti bendrąją skaitmeninę rinką;

22. mano, jog būtina numatyti subalansuotus sprendimus, kuriuos priėmus būtų galima siekti daugiau nei tarpvalstybinė prieiga ir produktų ir paslaugų perkeliamumas ir (arba) tai tobulinti, nes tai nepaprastai svarbu norint, kad vartotojai galėtų teisėtai ir pateisinamai gauti paslaugas ir produktus ten, kur jų pageidauja ir kada jų pageidauja, atsižvelgiant į naujausius vartotojų reikalavimus; mano, kad Europos kultūrų įvairovė yra europietiškos tapatybės kertinis akmuo ir kad ji turėtų būti puoselėjama ir skatinama valstybėse narėse;

23. pabrėžia, kad vartotojai dažnai susiduria su įvairiais apribojimais ir kad autorių teisių kontekste labai dažnai pasigendama vartotojo teisių sampratos; ragina Komisiją įvertinti dabartinės autorių teisių teisės veiksmingumą vartotojo požiūriu ir parengti aiškių ir išsamių vartotojo teisių rinkinį;

24. primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares propaguoti didesnį derinimą ir proporcingą išimčių ir apribojimų sistemą, kurią taikant nebūtų kenkiama teisių subjektams, būtų atsižvelgiama į vartotojų lūkesčius, puoselėjami tiek kūrybiškumas, tiek inovacijos bei prisitaikoma prie technologinės pažangos skaitmeninėje aplinkoje; ragina valstybes nares išimtimis naudotis tikslingai ir technologijų požiūriu neutraliai; atkreipia dėmesį į svarbų vaidmenį, kurį išimtys ir apribojimai, patvirtinti dėl priežasčių, susijusių su viešuoju interesu, taip pat tyrimų, švietimo ir mokymo tikslais, atlieka suteikiant prieigą prie žinių, taip pat skatinant kultūrinį ir socialinį aktyvumą; ragina Komisiją ir valstybes nares palengvinti e. knygų įtraukimą į viešojo skolinimo sistemą su sąlyga, kad prieš tai bus priimti ar išbandyti visi būtini susitarimai, siekiant užtikrinti teisingą atlygį teisių subjektams ir pagarbą jų teisėms; ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti mechanizmą, kurį taikant bibliotekos, archyvai ir muziejai galėtų suteikti internetinę prieigą prie teisių subjektų nebeadministruojamų viešųjų kūrinių, saugomų savo kolekcijose;

25. teigiamai vertina Komisijos 2013 m. inicijuotą struktūrinį suinteresuotųjų šalių dialogą „Licencijos Europai“; todėl mano, kad, norint užtikrinti homogeniškesnį, įrodymais pagrįstą teisės aktų dėl autorių teisių įgyvendinimą visoje ES, nepaprastai svarbus reikiamų suinteresuotųjų šalių dalyvavimas ir keitimasis geriausia praktika; ragina Komisiją stebėti, kaip vykdomi su projektu „Licencijos Europai“ susiję įsipareigojimai, ir apie tai informuoti;

26. pabrėžia, kad svarbu skatinti didesnį sąveikumą, nes jo trūkumas trikdo naujoves ir mažina konkurencingumą ES bei stabdo inovacijas; pažymi, kad nepakankamas sąveikumas trukdo vystyti naujas turinio paslaugas, o tai kenkia menininkams, siekiantiems pasiekti didesnę auditoriją visoje Europoje; mano, kad nepakankamas sąveikumas gali nulemti vieno konkretaus produkto įsivyravimą, o tai, savo ruožtu, slopintų konkurenciją ir ribotų vartotojo pasirinkimo galimybes ES;

27. atkreipia ypatingą dėmesį į autorių teisių išimčių, kuriomis skaitmeninį turinį lengviau pasiekti neįgaliesiems, svarbą; pripažįsta, jog tai, kad neįgalieji vartotojai negali įsigyti turinio reikiamu formatu, taip pat trukdo įmonėms prekiauti; be to, pripažįsta, jog dėl to, kad neįmanoma įsigyti turinio reikiamu formatu, kuris gali būti parama neįgaliesiems vartotojams, ribojama kultūros produktų apimtis ir galimybės siūlyti turinį visose valstybėse narėse; todėl pabrėžia, kad atlikus bet kokį teisės aktų pakeitimą šioje srityje neįgaliesiems turėtų būti užtikrinta prieiga prie kūrinių ir paslaugų, kurie saugomi autorių ir gretutinėmis teisėmis, ir prisitaikyta prie skaitmeninės aplinkos.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

24.3.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

34

3

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Dita Charanzová, Carlos Coelho, Sergio Gaetano Cofferati, Lara Comi, Daniel Dalton, Nicola Danti, Pascal Durand, Vicky Ford, Ildikó Gáll-Pelcz, Evelyne Gebhardt, Maria Grapini, Antanas Guoga, Sergio Gutiérrez Prieto, Liisa Jaakonsaari, Antonio López-Istúriz White, Jiří Maštálka, Marlene Mizzi, Jiří Pospíšil, Virginie Rozière, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Olga Sehnalová, Igor Šoltes, Ivan Štefanec, Catherine Stihler, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Mylène Troszczynski, Anneleen Van Bossuyt, Marco Zullo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Emma McClarkin, Roberta Metsola, Franz Obermayr, Adam Szejnfeld, Ulrike Trebesius, Sabine Verheyen, Inês Cristina Zuber

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Jonathan Arnott, Philippe De Backer, Andrey Novakov


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

16.6.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

23

2

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Max Andersson, Joëlle Bergeron, Marie-Christine Boutonnet, Jean-Marie Cavada, Kostas Chrysogonos, Therese Comodini Cachia, Mady Delvaux, Rosa Estaràs Ferragut, Laura Ferrara, Enrico Gasbarra, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Mary Honeyball, Sajjad Karim, Dietmar Köster, Gilles Lebreton, Jiří Maštálka, Emil Radev, Julia Reda, Evelyn Regner, Pavel Svoboda, József Szájer, Axel Voss

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Angel Dzhambazki, Jytte Guteland, Constance Le Grip, Angelika Niebler, Cecilia Wikström

Teisinis pranešimas