Procedūra : 2014/2213(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0218/2015

Pateikti tekstai :

A8-0218/2015

Debatai :

PV 08/09/2015 - 11
CRE 08/09/2015 - 11

Balsavimas :

PV 09/09/2015 - 8.11
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0307

PRANEŠIMAS     
PDF 273kWORD 187k
25.6.2015
PE 549.165v02-00 A8-0218/2015

dėl įvairių sričių ES politikos miestų dimensijos

(2014/2213(INI))

Regioninės plėtros komitetas

Pranešėja: Kerstin Westphal

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl įvairių sričių ES politikos miestų dimensijos

(2014/2213(INI))

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos XVIII antraštinę dalį,

–       atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006(1),

–       atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006(2),

–       atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1299/2013 dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų(3),

–       atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 23 d. rezoliuciją dėl Europos miestų darbotvarkės ir jos ateities vykdant sanglaudos politiką(4),

–       atsižvelgdamas į savo 2008 m. vasario 21 d. rezoliuciją „Tolesnė veikla, susijusi su teritorine darbotvarke ir Leipcigo chartija. Europos teritorijų vystymo ir teritorinės sanglaudos veiksmų programa“(5),

–       atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 18 d. Komisijos komunikatą „Įvairių sričių ES politikos miestų dimensija. Pagrindiniai ES miestų darbotvarkės ypatumai“ (COM(2014) 0490),

–       atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 18 d. Komisijos komunikatą „Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programa (REFIT). Dabartinė padėtis ir perspektyva“ (COM(2014) 0368),

–       atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010) 2020),

–       atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 10 d. Komisijos komunikatą „Pažangieji miestai ir gyvenvietės. Europos inovacijų partnerystė“ (COM(2012) 4701),

–       atsižvelgdamas į 1998 m. spalio 28 d. Komisijos komunikatą „Darnus miestų vystymasis Europos Sąjungoje: veiksmų pagrindas“ (COM(1998) 0605),

–       atsižvelgdamas į 1997 m. gegužės 6 d. Komisijos komunikatą „Miestų plėtros darbotvarkės Europos Sąjungoje link“ (COM(1997) 0197),

–       atsižvelgdamas į Komisijos šeštąją ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitą „Investicijos į darbo vietų kūrimą ir augimą: vystymosi ir gero valdymo ES regionuose ir miestuose skatinimas“ (2014 m. liepos mėn.),

–       atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „Ateities miestai. Investicijos į Europą“ (Briuselis, 2014 m. vasario 17–18 d.),

–       atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „Skaitmeninė ateitis: kelionė į 2050 m. vizijas ir politikos uždavinius, miestus, kaimus ir bendruomenes“ (2014 m.),

–       atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „Ateities miestai. Iššūkiai, vizijos ir perspektyvos“ (Briuselis, 2011 m. spalio mėn.),

–       atsižvelgdamas į Ministrų deklaraciją dėl ES miestų darbotvarkės, priimtą 2015 m. birželio 10 d. Rygoje vykusiame neoficialiame ES valstybių narių ministrų, atsakingų už teritorinę sanglaudą ir miestų klausimus, susitikime,

–       atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 19 d. Briuselyje priimtas Tarybos išvadas dėl šeštosios ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitos „Investicijos į darbo vietų kūrimą ir augimą“,

–       atsižvelgdamas į pirmininkavimo išvadas, priimtas 2014 m. balandžio 24–25 d. Atėnuose vykusiame neoficialiame už sanglaudos politiką atsakingų ministrų susitikime,

–       atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Tarybai pirmininkavusios Lenkijos išvadas dėl ES politikos teritorinių aspektų ir sanglaudos politikos ateities, priimtas 2011 m. lapkričio 24−25 d. Poznanėje vykusiame neoficialiame už ES sanglaudos politiką, teritorinę ir miestų plėtrą atsakingų ministrų susitikime,

–       atsižvelgdamas į strategijos „Europa 2020“ teritorinę darbotvarkę, dėl kurios susitarta neoficialiame ministrų, atsakingų už teritorijų planavimą ir vystymą, susitikime, kuris įvyko 2011 m. gegužės 19 d. Gedelėje,

–       atsižvelgdamas į Toledo deklaraciją, priimtą 2010 m. birželio 22 d. Tolede vykusiame neoficialiame už miestų plėtrą atsakingų ministrų susitikime,

–       atsižvelgdamas į Leipcigo tvariųjų Europos miestų chartiją, priimtą 2007 m. gegužės 24 ir 25 d. Leipcige vykusiame neoficialiame ministrų, atsakingų už miestų plėtrą, susitikime,

–       atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 25 d. Regionų komiteto nuomonę „Integruotos ES miestų darbotvarkės kūrimas“,

–       atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 23 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato „Įvairių sričių ES politikos miestų dimensija. Pagrindiniai ES miestų darbotvarkės ypatumai“ (COM(2014) 0490),

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–       atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A8-0218/2015),

A.     kadangi 2014 m. pusė pasaulio gyventojų(6) ir 72 proc. Europos gyventojų gyveno miesto vietovėse(7), o 2050 m. beveik 80 proc. žemės gyventojų gyvens miesto vietovėse(8);

B.     kadangi Europos Sąjungoje funkcinės miestų zonos apima unikalias daugiacentres struktūras, susidariusias aplink didelius, vidutinius ir mažus miestus ir priemiesčius, todėl išeinančias iš tradicinių administracinių vienetų ribų ir apimančias įvairias teritorijas, kurias sieja jų ekonominiai, socialiniai, aplinkos apsaugos ir demografiniai uždaviniai;

C.     kadangi miestai ir funkcinės miestų zonos (pvz., metropolinės zonos) ne tik atlieka svarbų vaidmenį palaikant dalyvaujamąją demokratiją, bet taip pat yra pagrindiniai ekonominiai ramsčiai ir darbo vietų ES kūrimo varikliai, nes inovacijos ir nauja ekonominė veikla dažnai kuriamos miestuose; kadangi atsižvelgiant į jie yra svarbi ES vertybė ryšių su kitomis pasaulio šalimis požiūriu, bet taip pat ir pagrindinės vietos, kuriose būtina kovoti su augimo ir užimtumo kliūtimis, socialine atskirtimi (pvz., prastai parengtų jaunų asmenų problemos darbo rinkoje), prieigos galimybių trūkumu ir aplinkos būklės blogėjimu;

D.     kadangi miestai, funkcinės miestų zonos ir regionai suvartoja daugiausia energijos ir išmeta daugiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų Europos Sąjungoje; kadangi, kita vertus, jie atlieka itin svarbų vaidmenį siekiant didesnio energijos vartojimo efektyvumo ir energetinio savarankiškumo, taip pat rengiant naujas iniciatyvas (pvz., naujas ekonominės veiklos formas), skatinančias judumą miestuose, konkurencingas ir aplinką tausojančias transporto sistemas, taip prisidėdami prie augimo, užimtumo, socialinės ir teritorinės sanglaudos, sveikatos apsaugos, saugos ir saugumo skatinimo;

E.     kadangi kai kuriuose miestuose vyksta gyventojų senėjimo procesas bei sumažėjo gyventojų ir šie miestai susiduria su problemomis, susijusiomis su sukurtos infrastruktūros ir teikiamų viešųjų paslaugų mastu, o kituose miestuose gyventojų skaičius auga ir todėl didėja spaudimas esamai infrastruktūrai ir viešosioms paslaugoms (pvz., švietimui), taip pat dar labiau ryškėja kitos problemos: (jaunimo) nedarbas, socialinė atskirtis, eismo spūstys, miesto plėtimasis ir tarša; dėl šių veiksnių gerokai pailgėja laikas, reikalingas kelionei pirmyn ir atgal, ir suprastėja daugelio europiečių gyvenimo kokybė;

F.     kadangi kai kurias svarbiausias problemas, su kuriomis susiduria miestai, susijusias su ekonomikos ir socialiniu vystymusi, klimato kaita, transportu ir demografiniais pokyčiais, galima išspręsti tik palaikant miestų ir aplinkinių vietovių partnerystę; kadangi dėl pastaraisiais metais vykstančio tarpusavyje susijusių sričių plėtros proceso, visų pirma atsižvelgiant į raidą transporto ir ryšių srityse, atsiranda poreikis plėtoti ryšį skatinančias priemones;

G.     kadangi ES politikos iniciatyvos daro tiesioginį ar netiesioginį poveikį tvariai miestų plėtrai ir miestų politikai;

H.     kadangi maždaug 70 proc. ES politikos kryčių ir teisės aktų įgyvendinama vietos ir regionų lygmeniu;

I.      kadangi visapusiškai naudojantis Bendra strategine programa (Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (Bendrųjų nuostatų reglamento) II antraštinės dalies I skyriaus 10 straipsnis) ir užtikrinant geresnį politinį suinteresuotųjų veikėjų tarpusavio veiklos ir jų bendradarbiavimo su įvairių lygmenų valdžios institucijomis koordinavimą, ES lygmeniu turėtų būti užtikrinama daugiau nuoseklumo tarp įvairių ES politikos iniciatyvų ir subsidijų programų, nes dėl sektorinio ES politikos metodo politikos kryptys ir teisės aktai gali nesudaryti palankių sąlygų funkcinėms miestų zonoms;

J.      kadangi 1997 m. Komisija paskelbė komunikatą dėl ES miestų darbotvarkės(9), tačiau vis dar vyksta diskusijos dėl Europos miestų vaidmens formuojant ES politiką;

K.     kadangi praeityje Parlamentas parėmė Komisijos pasiūlymą pateikti „Miestų darbotvarkę“, kuri būtų būsimos miestų politikos ES lygmeniu pagrindas;

L.     kadangi subsidiarumas, kaip apibrėžta SESV, daugiapakopis valdymas, grindžiamas ES, valstybių narių, regionų ir vietos valdžios institucijų koordinuojamais veiksmais, ir partnerystės principas yra esminiai elementai norint tinkamai įgyvendinti visų krypčių ES politiką ir kadangi atitinkamai reikėtų sustiprinti vietos ir regioninių valdžios institucijų išteklių ir kompetencijos panaudojimą;

M.    kadangi Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) reglamentu (Reglamentas (ES) Nr. 1301/2013) sustiprinama Europos struktūrinių ir investicijų fondų miestų dimensija – ne mažiau kaip 5 proc. jų finansinės paramos skiriama integruotiems tvarios miestų plėtros veiksmams, valdymo funkcijas pavedant miestų valdžios institucijoms, ypač suteikiant joms daugiau įgaliojimų atlikti funkcijas, susijusias bent su veiksmų atranka, taip pat sukuriant tokias priemones kaip integruota teritorinė investicija ir bendruomenės inicijuota vietos plėtra, konkretų biudžetą skiriant novatoriškiems veiksmams, kad būtų galima išbandyti naujus tvarios miestų plėtros sprendimus, taip pat sukuriant miestų plėtros tinklą;

N.     kadangi, vadovaujantis partnerystės principu, nustatytu Bendrųjų nuostatų reglamente (Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013), ir Europos elgesio kodeksu, valstybės narės įpareigojamos užtikrinti miestų valdžios institucijų dalyvavimą ES politikos formavimo procese ankstyvuoju etapu;

Įvairių sričių ES politikos miestų dimensija

1.      laikosi nuomonės, kad įgyvendinant ES politiką turėtų būti remiami miestai ir funkcinės miestų zonos ir sudaromos galimybės jiems išreikšti visus savo, kaip ekonomikos augimo, užimtumo, socialinės įtraukties ir tvaraus vystymosi variklio, pajėgumus ir potencialą bei jais pasinaudoti; todėl mano, kad miestai ir funkcinės miestų zonos turi būti labiau įtraukti į visą ES politikos formavimo ciklą;

2.      prašo Komisijos ir, kai tinkama, valstybių narių, vadovaujantis Protokolo dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 6 straipsniu, pasiūlyti, kaip sukurti ankstyvo perspėjimo mechanizmą pritaikant esamas priemones ir suteikiant subnacionalinio lygmens valdžios institucijoms galimybę stebėti, ar buvo atsižvelgta į subsidiarumo ir proporcingumo principus, sudarant sąlygas subnacionalinio lygmens valdžios institucijoms ankstyvu etapu dalyvauti politikos procesuose, rengiant gerai informacija pagrįstas teritorinės plėtros strategijas ir užtikrinant, kad būsimi teisės aktai būtų veiksmingiau įgyvendinami;

Integruotos ES miestų darbotvarkės kūrimas

3.      teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą siekti parengti ES miestų darbotvarkę; remia šios darbotvarkės nustatymą, nes tai – darni miestų dimensiją turinčių ES politikos priemonių sistema, kuria siekiama miestams skirtus sprendimus geriau susieti su ES uždaviniais, geriau pritaikyti sektorines politikos priemones ir valdymo lygmenis, geriau nukreipti ES finansavimą aktualioms miestų problemoms spręsti ir geriau įvertinti teritorinį sektorinių politikos priemonių poveikį; mano, kad ES miestų darbotvarke turėtų būti visų pirma skatinama ieškoti valdymo sprendimų, kurie būtų geriausiai pritaikyti siekiant sėkmingai įveikti iškylančius iššūkius ir įgyvendinti tikslus, susijusius su tvaria, ekonomine ir socialiniu požiūriu įtraukia miestų ir funkcinių miestų zonų plėtra Europoje;

4.      pripažįsta, kad, nors ES neturi aiškios kompetencijos miestų plėtros klausimais, daug įvairių ES iniciatyvų daro tiesioginį ar netiesioginį poveikį miestams ir funkcinėms miestų zonoms; todėl mano, kad gerai parengtos ir išplėtotos nacionalinės ir regioninės miestų politikos priemonės yra būtina ES miestų darbotvarkės sąlyga; mano, kad ši darbotvarkė turėtų būti Europos Sąjungos miestų ir funkcinių miestų zonų problemų sprendimo strategija, kuri ilgainiui virstų ES lygmens miestų politika; šiuo klausimu pabrėžia, kad miestų teritorinė plėtra turėtų būti grindžiama darniu teritorijų planavimu pagal policentrinę miestų struktūrą, kaip numatyta ES 2020 m. teritorinėje darbotvarkėje;

5.      yra įsitikinęs, kad ES miestų darbotvarkė turėtų būti kuriama kartu su Komisija, valstybėmis narėmis, vietos valdžios institucijomis ir kitais suinteresuotaisiais veikėjais tam, kad įvairių sričių ES politika, turinti miestų dimensiją, būtų racionalizuojama, koordinuojama ir įgyvendinama miestuose ir funkcinėse miestų zonose ir bendradarbiaujant su miestais ir funkcinėmis miestų zonomis, naudojantis praktiniu, integruotu ir koordinuotu, bet kartu ir lanksčiu metodu, atsižvelgiant į vietos teritorinius ypatumus ir paisant valstybių narių institucinės sąrangos;

6.      mano, kad ES miestų darbotvarkė turėtų visiškai derėti su bendrais ES tikslais ir strategija, ypač strategija „Europa 2020“, ir teritorinės sanglaudos tikslais; pabrėžia, kad administracinės sienos tampa vis mažiau svarbios, kai bandoma spręsti vystymosi uždavinius regionų ir vietos lygmeniu; todėl mano, kad ES miestų darbotvarkė turėtų būti įtrauki ir joje turėtų būti aiškiai atsižvelgiama į ES teritorinių vienetų įvairovę, tarpvalstybines sąsajas ir kaimo ir miesto ryšius, įskaitant paslaugas, kurias funkcinės miestų zonos teikia aplinkinėms kaimo vietovėms;

7.      primygtinai ragina Komisiją pateikti komunikatą, kuriame būtų išsamiai išdėstyti būsimos ES miestų darbotvarkės, grindžiamos Miestų acquis ir išsamiomis konsultacijomis su įvairiais suinteresuotaisiais veikėjais, įskaitant ekonominius bei socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas, ypatumai; prašo Komisijos ES miestų darbotvarkę įtraukti į savo metinę darbo programą;

Integruoto požiūrio į teritorinį vystymą įtraukimas į ES politikos formavimo procesą ir teisės aktus

8.      ragina Komisiją rengiant naujas miestų zonoms skirtas politikos iniciatyvas taikyti labiau vieta grindžiamą integruotą teritorinį požiūrį, siekiant užtikrinti nuoseklumą ir miestams bei funkcinėms miestų zonoms sudaryti galimybes pasiekti strategijoje „Europa 2020“ numatytus pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslus, inter alia, įgyvendinant integruotą ES koncepciją, kuria vadovaujantis būtų remiami pažangūs ir tvarūs projektai Europos miestuose, tokiu būdu padedant skatinti socialinį ir ekonominį vystymąsi;

9.      ragina Komisiją kaip bendrą taisyklę numatyti visų atitinkamų ES politikos iniciatyvų miestų dimensijos teritorinį poveikio vertinimą, siekiant užtikrinti galimybes šias iniciatyvas praktiškai įgyvendinti regionų ir vietos lygmenimis, ir rengiant poveikio vertinimus bei naujas politikos priemones atsižvelgti į decentralizuoto lygmens valdžios institucijų teikiamus pasiūlymus (principas „iš apačios į viršų“), taip pat užtikrinti, kad visų sričių atitinkama ES sektorine politika būtų tinkamai sprendžiamos problemos, su kuriomis susiduria miestai ir funkcinės miestų zonos; ragina Komisiją atliekant šiuos teritorinius poveikio vertinimus pagrindinį dėmesį skirti šiems elementams: darniam teritoriniam vystymuisi, teritorinei integracijai, valdymo aspektams, reglamentavimo aspektams, įgyvendinimo vietos lygmeniu aspektams ir derėjimui su kitais politikos tikslais;

10.    primygtinai ragina Komisiją sisteminti ir nagrinėti visus turimus duomenis ir bendras konceptualias sistemas (Miestų aquis), siekiant išvengti dubliavimosi ir nenuoseklumo ir pateikti aiškią integruotos tvarios miestų plėtros apibrėžtį ir taip nustatyti bendrus, suderintus ir skaidrius ES tikslus šioje srityje;

11.    yra įsitikinęs, kad siekiant sudaryti galimybes tiksliau negu vien pagal BVP rodiklį įvertinti miestų zonas, turi būti prieinama pakankamai duomenų; taigi mano, kad Eurostatas turėtų parengti ir pateikti išsamesnius vietos lygmens duomenis ir kad turėtų būti toliau atliekamas Miestų auditas ir panašios apklausos; be to, ragina Komisiją rengti priemones, kuriomis būtų galima nustatyti integruotos miestų darbotvarkės pažangą ir poveikį ES lygmeniu;

12.    ragina Komisiją mažinti biurokratinę naštą, susijusią su galiojančių ES teisės aktų įgyvendinimu vietos lygmeniu, ir užtikrinti, kad ateityje vykdant reglamentavimo veiklą būtų kruopščiai išnagrinėjamos viso reglamentavimo pasekmės vietos lygmeniu;

ES politikos priemonių ir finansavimo miestų dimensija

13.    primena, kad ES sanglaudos politika ir jos finansinės priemonės yra tinkamesnės sudėtingoms integruotoms teritorinėms strategijoms, skirtoms funkcinėms miestų zonoms, remti, nes pasitelkiamas bendras strateginis planavimas ir taisyklės; ragina valstybes nares visapusiškai naudotis naujomis turimomis priemonėmis, kaip antai integruotomis teritorinėmis investicijomis ir bendruomenės inicijuota vietos plėtra, siekiant sėkmingai remti integruotos miestų plėtros planų įgyvendinimą; ragina valstybes nares ir Komisiją parengti suderintą tinkamų rodiklių rinkinį, kad būtų galima geriau įvertinti įgyvendintų veiksmų ir Europos struktūrinių ir investicijų fondų finansuojamų iniciatyvų miestų dimensiją;

14.    pabrėžia, kad reikia kuo labiau išnaudoti makroregioninių strategijų teikiamas galimybes, kad būtų galima sėkmingai įgyvendinti integruotą miestų koncepciją; ragina Komisiją į ES makroregionines strategijas, kurios yra planavimo ir daugiapakopio valdymo pavyzdys, tinkamai įtraukti ir integruoti ES miestų darbotvarkės aspektus ir pabrėžti miestų dimensiją;

15.    apgailestauja, kad, nepaisant to, jog naujoje sanglaudos politikoje numatyti teisiškai privalomi su miestais susiję aspektai, ypač miestų dalyvavimas programavimo etapu, miestai ir miestų atstovai faktiškai menkai dalyvauja formuojant politiką, ir mano, kad politiką galima patobulinti minėtus atstovus anksti įtraukiant į politikos procesus, pvz., vykdant konsultacijas, atliekant vertinimą bei keičiantis geriausios praktikos ir patirties pavyzdžiais; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad įgyvendinant ES lėšomis finansuojamas programas ir projektus būtų taikomas partnerystės principas (atsižvelgiant tai pat ir į Europos partnerystės elgesio kodeksą (Bendrųjų nuostatų reglamento (Reglamentas Nr. 1303/2013) 5 straipsnio 3 dalis)), ypatingą dėmesį skiriant miestų ir funkcinių miestų zonų dalyvavimui rengiant programas, jas administruojant ir valdant, taip pat ir tarpvalstybiniu lygmeniu;

16.    ragina į struktūrinių ir investicijų fondų programas labiau įtraukti miestus; mano, kad remiantis šios srities patirtimi galima pateikti svarbias politikos rekomendacijas, kurios bus aktualios rengiant po 2020 m. taikytiną sanglaudos politiką; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją išbandyti ES miestų darbotvarkės įgyvendinimą pasirinktose teminėse srityse, atspindinčiose miestų zonų uždavinius (bandomieji miestų projektai), ypač užtikrinant tarpsektorinį įvairių ES politikos priemonių koordinavimą ir esamo dubliavimosi panaikinimą, taikant daugiapakopį valdymo modelį ir atliekant teritorinius poveikio vertinimus; prašo Komisijos reguliariai teikti ataskaitas Parlamentui apie šioje srityje pasiektą pažangą ir rezultatus;

17.    prašo geriau koordinuoti ir integruoti ES investicijų politikos priemones, teikiančias galimybių užtikrinti tvarią, integruotą ir socialiai įtraukią miestų plėtrą; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai pasinaudoti reglamentavimo sistema, kad būtų kuriama Europos strateginių investicijų fondo (ESIF), ES subsidijuojamų programų (pvz., LIFE, „Horizontas 2020“, „Pažangi energetika Europai“ ir kt.) ir sanglaudos politikos fondų, taip pat viešųjų (t. y. nacionalinių) investicijų, privataus kapitalo ir finansinių priemonių sąveika siekiant užtikrinti kuo didesnį investuotų lėšų sverto poveikį; pabrėžia, kad reikia užtikrinti visų investicijų politikos priemonių tarpusavio papildomumą, geresnę sąveiką, vengti dvigubo finansavimo ir dubliavimosi;

Naujas daugiapakopio valdymo modelis

18.    primena, kad šių dienų pagrindiniai ekonomikos, socialiniai ir aplinkos apsaugos uždaviniai peržengia tradicines administracines sienas ir kad atsižvelgiant į vis didėjantį administracinių ir teritorinių struktūrų (miestų ir priemiesčių bendradarbiavimas, miestų ir kaimų bendradarbiavimas ir t. t.) neatitikimą būtinos naujos lankstaus valdymo formos, siekiant toliau vykdyti funkcinių zonų integruotą teritorinį vystymą;

19.    mano, kad ES miestų darbotvarkė turėtų būti grindžiama nauju daugiapakopio valdymo metodu, pagal kurį būtų aktyviau dalyvaujama vietos lygmeniu visais politikos ciklo etapais; taip politika būtų priartinta prie realybės ir geriau atitiktų nuolatinius funkcinių miestų zonų pokyčius ir geriau į juos reaguotų; šiuo klausimu atitinkamas vaidmuo turėtų tekti Regionų komitetui kaip regionų ir vietos valdžios institucijų atstovybei;

20.    primygtinai ragina Komisiją pasiūlyti naujo daugiapakopio valdymo modelio elementus; šis modelis turėtų būti grindžiamas partnerystės dariniais ir veiksmingu bendradarbiavimu, kad tai būtų ne vien konsultavimasis su suinteresuotaisiais veikėjais; derinant oficialias valdymo struktūras su neoficialiomis lanksčiomis valdymo struktūromis, atitinkančiomis naujas skaitmeninės „tinklų“ visuomenės realijas, toks metodas turėtų būti pritaikytas tinkamai atsižvelgiant į esamų uždavinių mastą; minėtasis modelis patobulintų daugiapakopį vertikalųjį ir horizontalųjį bendradarbiavimą su vyriausybiniais ir nevyriausybiniais veikėjais vietos, regionų, nacionaliniu ir ES lygmenimis – taip valdžia priartėtų prie piliečių ir būtų padidintas ES projekto demokratinis teisėtumas; rekomenduoja, kad toks sui generis konkrečiam atvejui pritaikytas modelis, dėl jo susitarus partneriams ir pasikonsultavus su visais atitinkamais suinteresuotaisiais veikėjais, taptų būsimos ES miestų darbotvarkės darbo metodu;

Žinių valdymas ir keitimasis duomenimis

21.    laikosi nuomonės, kad miestų platformos ir tinklai (pvz., URBACT, miestų plėtros tinklo programa), taip pat kitos miestų keitimosi žiniomis programos (CIVITAS iniciatyva, Merų paktas, iniciatyva „Merai prisitaiko“, iniciatyva „Pažangieji miestai ir gyvenvietės“, Tvarių miestų orientacinė programa, ManagEnergy iniciatyva) suteikė puikią galimybę į miestų plėtrą ir veikėjų dalijimąsi žiniomis įtraukti vietos, regionų ir tarpvalstybinius veikėjus; primygtinai ragina Komisiją sustiprinti ir užtikrinti geresnį šių platformų koordinavimą, siekiant vietiniams veikėjams suteikti galimybių geriau jas suprasti ir veiksmingiau jose dalyvauti;

22.    primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares pasisemti kuo daugiau naudos iš dalijimosi žiniomis ir gebėjimų stiprinimo veiklos, siūlomos pagal ES lėšomis finansuojamos projektus ir vykdant kitą miestų tinklų kūrimo veiklą; ragina Komisiją savo tarnybose kurti geresnio dalijimosi projektų rezultatais mechanizmus ir užtikrinti, kad šie rezultatai pasitarnautų tiek nacionalinio, tiek ES lygmens politikos pokyčiams;

23.    mano, kad norint formuoti geriau pritaikytą įvairių sričių politiką, būtina atnaujinti ir pagerinti Miestų audito duomenų bazę; ragina Eurostatą ir Komisiją teikti ir rinkti išsamesnius duomenis, surenkamus ten, kur įvairių sričių politika įgyvendinama, t. y. dauguma atvejų vietos lygmeniu; pabrėžia, kad srautų duomenys, kuriais vertinami miestų ir juos supančių zonų ryšiai bei ryšiai funkcinėse miestų zonose, taip pat tampa vis svarbesni norint geriau suprasti šias sudėtingas funkcines zonas, todėl primygtinai ragina Komisiją tuos duomenis kaupti ir nagrinėti, kad jie taptų politikos raidos pagrindu;

Būsimosios ES miestų darbotvarkės įgyvendinimas

24.    mano, jog siekiant, kad ES miestų darbotvarkė būtų veiksminga priemonė, ji turėtų būti bendra ir nuolat atnaujinama konceptuali sistema, o jos pagrindinės temos apsiribotų keletu uždavinių platesniame strategijos „Europa 2020“ pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslų kontekste;

25.    tvirtai tiki, kad šie uždaviniai turėtų tenkinti tokius kriterijus: 1) atitiktų bendrą konceptualią sistemą; 2) būtų itin svarbūs miestų uždaviniai, darantys didelį poveikį miestams ir funkcinėms miestų zonoms valstybėse narėse ir tarp valstybių narių; 3) valstybės narės negalėtų jų išspręsti vienašališkai; 4) juos sprendžiant ES metodas duotų aiškios papildomos naudos; prašo Komisijos pradėti šių uždavinių nustatymo veiklą, tačiau kartu nustatyti ir likusius trūkumus, nenuoseklius politikos aspektus arba pajėgumų ir žinių spragas, tvirtai bendradarbiaujant su visais suinteresuotaisiais veikėjais, ypač vietos lygmeniu;

26.    primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares pasirūpinti, kad būtų užtikrintas geresnis tarpsektorinis miestų dimensija pasižyminčios politikos koordinavimas visais valdymo lygmenimis, siekiant į visas politikos sritis labiau įtraukti integruotą miestų plėtrą; ragina už ES miestų politiką atsakingą Komisijos regioninės ir miestų politikos GD, glaudžiai bendradarbiaujant su Komisijos tarnybų miestų plėtros darbo grupe, būti šio proceso varomąja jėga ir užtikrinti, kad imantis visų naujų aktualių iniciatyvų būtų atsižvelgiama į miestų dimensiją; ragina Europos Komisijos pirmininką Komisijos narių kolegijoje paskirti politinius vadovus, kurie suteiktų ES miestų darbotvarkei strateginę kryptį ir kasmet teiktų Parlamentui ataskaitą apie tai, kaip Miestų darbotvarkė įgyvendinama;

27.    prašo Komisijos, atsižvelgiant į jau veikiančių Komisijos tarnybų ir organų struktūrą, paskirti ES specialųjį koordinatorių miestų klausimais, kad jis stebėtų ir vertintų, kaip praktiškai vykdomas toks koordinavimas horizontaliuoju būdu (įtraukiant visus atitinkamus politikos sektorius) ir vertikaliuoju būdu (įtraukiant visų lygių valdžios institucijas); laikosi nuomonės, kad ES specialusis koordinatorius miestų klausimais, padedamas Komisijos tarnybų miestų plėtros darbo grupės, turėtų Komisijoje įsteigti vieno langelio principu veikiantį centrą miestų politikos klausimais ir užtikrinti, kad Komisijos tarnybose būtų tinkamai renkami, valdomi ir tarp jos tarnybų ir įvairių suinteresuotųjų veikėjų platinami duomenys apie miestų politikos priemones, taip sukuriant informuotumo didinimo sistemą, kurią taikant vietos ir regionų valdžios institucijos būtų iš anksto įspėjamos ir ankstyvu etapu dalyvautų politikos formavimo procesuose, turinčiuose poveikį miestams ir funkcinėms miestų zonoms;

28.    ragina Komisiją, naudojantis esama struktūra ir, pvz., vykdant bandomąjį miestų projektą, valstybėse narėse įrengti bendrus informacinius centrus įvairių sričių ES politikos miestų dimensijos klausimais (miestų vieno langelio principas) – taip turėtų būti siekiama teikti visapusišką informaciją, pirmiausia apie įvairias ES iniciatyvas, gaires ir finansines galimybes, susijusias su miestų plėtra; 

29.    ragina Komisiją reguliariai rengti miestų aukščiausiojo lygio susitikimus remiantis forumu „Ateities miestai“, kuriuose susiburtų visų valdymo lygmenų ir įvairių sektorių suinteresuotieji veikėjai; mano, kad tokie aukščiausiojo lygio susitikimai turėtų suteikti realią progą miestams pradėti konstruktyvų dialogą su atitinkamų politikos sričių politikos formuotojais ir turėtų padėti įvertinti įvairių sričių ES politikos poveikį miestams ir funkcinėms miestų zonoms ir tai, kaip geriau juos įtraukti į būsimas iniciatyvas;

30.    primygtinai ragina valstybes nares privalomai ir visapusiškai įtraukti miestus ir funkcines miestų zonas į strateginės politikos (pvz., nacionalinės reformų programos, partnerystės susitarimų ir veiklos programų) kūrimą ir programavimą ir suteikti jiems galimybę juose dalyvauti; ragina valstybes nares reguliariai rengiant neoficialius už miestų plėtrą atsakingų ministrų susitikimus aktyviau dalytis patirtimi, susijusia su nacionalinėmis miestų plėtros programomis, kurios padeda miestams pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslų;

ES miestų darbotvarkės išorės aspektas

31.    primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai atsižvelgti į vykstantį parengiamąjį darbą, susijusį su HABITAT III konferencijos darbotvarke, ir užtikrinti, kad būsimoji ES miestų darbotvarkė būtų visiškai suderinama ir koordinuojama su šios pasaulinės miestų darbotvarkės uždaviniais ir tikslais; prašo Komisiją nuolat informuoti Parlamentą apie ES miestų darbotvarkės išorės aspektą ir mano, kad miestų darbotvarkė turėtų tapti ES indėliu į tarptautines diskusijas dėl Jungtinių Tautų „Naujosios miestų darbotvarkės“ ir 2016 m. vyksiančią HABITAT III konferenciją dėl būstų ir tvarios miestų plėtros;

32.    mano, kad ES ir valstybės narės, konsultuodamosi su vietos ir regionų valdžios institucijomis ir atsižvelgdamos į jų indėlį, Tarptautinėje standartizacijos organizacijoje (ISO) turėtų aiškiai, nuosekliai ir atvirai įsipareigoti parengti naujus tvarios miesto plėtros standartus, neprieštaraujančius nuostatoms, pagal kurias buvo parengtos JT visuotinės miestų ir teritorinio planavimo gairės; pabrėžia, kad nauji ISO standartai turėtų būti laikomi pagalbine, o ne normine priemone;

33.    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1)

OL L 347, 2013 12 20, p. 320.

(2)

OL L 347, 2013 12 20, p. 289.

(3)

OL L 347, 2013 12 20, p. 259.

(4)

OL C 390E, 2012 12 18, p. 10.

(5)

OL C 184E, 2009 8 6, p. 95.

(6)

Parag Khanna, „Už miesto ribų“ (angl. Beyond City Limits), leidinys „Foreign Policy“, 2010 m. rugpjūčio 6 d.

(7)

Eurostatas, „Miestų statistika“, 2014 m.

(8)

The Vertical Farm, www.verticalfarm.com.

(9)

1997 m. gegužės 6 d. Komisijos komunikatas „Miestų plėtros darbotvarkės Europos Sąjungoje link“ (COM(1997) 0197).


AIŠKINAMOJI DALIS

Urbanizacija Europoje ir visame pasaulyje

Vis daugiau žmonių Europoje ir visame pasaulyje gyvena miestuose(1). Šią tendenciją ypač skatina gyventojų skaičiaus didėjimas ir naujos technologijos.

1950 m. Europoje 50,5 proc. gyventojų gyveno miestų zonose. 2014 m. šis skaičius siekė 72 proc., o 2030 m. šis skaičius galėtų siekti 78 proc. Visame pasaulyje miestų zonose gyvenančių asmenų skaičius nuo 1950 m. buvusių 29 proc. 2030 m. pasieks 59,9 proc. (t. y. padidės dvigubai), o 2050 m. apie 80 proc. pasaulio gyventojų gali gyventi miestuose.(2) Vis didėjantis gyventojų skaičius miestuose jau šiuo metu kelia ne tik vietinio ar regioninio masto, tačiau ir nacionalinio bei Europos Sąjungos masto politines užduotis, siekiant patenkinti vis didėjančio žmonių skaičiaus miestuose ekonominius, socialinius ir kultūrinius poreikius.

Šio savo iniciatyva rengiamo pranešimo tikslas yra išnagrinėti miestų politikos iššūkius, su kuriais susiduria ES politikos formuotojai, ir parengti būsimos tvarios ES masto miestų plėtros politikos gaires ir apribojimus.

Pagrindiniai pranešimo klausimai yra: kokią veiksmų laisvę turi ES, vykdydama miestų politiką? Kaip ES politika šiuo metu veikia miestus ir koks poveikis turėtų būti daromas ateityje? Kaip būtų galima pagerinti ES miestų politikos koordinavimą ir nuoseklumą?

Šie klausimai iš dalies keliami ir 2014 m. liepą paskelbtame Komisijos komunikate „Įvairių sričių ES politikos miestų dimensija. Pagrindiniai ES miestų darbotvarkės ypatumai“.(3) Komunikate apibūdinama ES miestų ir miestų politikos padėtis ES valstybėse narėse, pateikiamas pasiūlymas sukurti ES miestų darbotvarkę ir konsultuotis šia tema su suinteresuotaisiais veikėjais.

Kiekvienas miestas yra kitoks

Nėra vieno bendro europinio miesto modelio. Europos struktūroje vyrauja miestų centrai, dažnai vaidinantys svarbų vaidmenį regiono lygmeniu. Beveik pusė europiečių (apie 200 mln.) gyvena miestuose, turinčiuose mažiau nei 100 000 gyventojų.

Siekdami geriau aprėpti ES geografines sritis vietos ir regiono lygmenimis ir geriau stebėti bei palyginti miestų raidą, 2012 m. Eurostatas ir EBPO sukūrė naują klasifikaciją, paremtą gyventojų skaičiumi, tankiu bei reguliariai atvykstančių darbuotojų srautais. (4) (FUA – funkcinė miestų vietovė, LUZ – didesnė metropolinė zona).

Specialistai bando nustatyti bendrus kriterijus, veiklos analizes ir požymius, apibūdinančius miestą.

„Tai vieta, kurioje susiduria du skirtingų pasaulių atstovai, ar tai būtų bendrovė, ar individas arba NVO. Tačiau nėra jokių patvirtintų taisyklių, reglamentuojančių tokius santykius. Miestas – tai erdvė, kurioje egzistuoja šiek tiek anarchijos“. (5)

„Kadangi miestai yra sudėtingos ir nebaigtinės struktūros, jie pergyveno imperijas, karalystes, respublikas, diktatūras, daugianacionalines korporacijas, finansų bendroves. Neužbaigtume slypi atvirumas, naujovės, urbanizacija“(6).

Visų pirma keitimasis informacija ir efektyvus išteklių paskirstymas daro miestus mąstymo centrais ir ekonomikos varikliais. Tik 100 pasaulinio lygio miestų apima 30 proc. pasaulinės ekonomikos(7), o ES miestų zonose sukuriami du trečdaliai BVP. Tačiau valstybėse narėse egzistuoja ir didelių skirtumų atskirų miestų ekonominėse struktūrose.

Pranešėja savo pranešime norėtų atsižvelgti į visas miestų ir funkcionalių miestų zonų rūšis.

Ateities iššūkiai miestams

Komisijos pranešime dėl miestų ateities 2050 m. teigiama:

„Miestai“ išaugs į ypač didelius miestus, ypatingai gerai aptarnaujamus aplinkos neteršiančiomis ir tausiai energiją vartojančiomis transporto priemonėmis. Juose vyraus nauji namai ir pastatai, pastatyti iš naujoviškų statybinių medžiagų. Visos miesto sudedamosios dalys bus sujungtos visaapimančiu tinklu, ateities internetu, kuriuo paremta klestės nauja paslaugų ekonomika. Miestai visoje Europoje konkuruos tarpusavyje kaip vertos gyventi arba aplankyti vietos, vystančios nuosavas dalyvaujamojo pilietiškumo formas, kurios skatins nuolatinį miestų kraštovaizdžio vystymą ir įvairių kultūrų socialinę samplaiką“. (8)

Ekonomikos augimas ir sprendimų priėmimo bei administracinės struktūros miestuose dažnai minimi kaip iššūkiai miestams ateityje.

Miestų ekonomikos plėtra vis labiau priklausys nuo pasaulinės ekonomikos padėties, technologijų pažangos ir infrastruktūros. Ekonominės, socialinės ir aplinkos apsaugos temos vis dažniau peržengia tradicines miestų ribas. Nemažai uždavinių miestai gali išspręsti tik veikdami nacionaliniame arba tarptautiniame kontekste:(9)

  Pažangaus augimo iššūkiai: pvz., sudaryti palankias sąlygas, skatinančias inovacijas, žinių generavimą ir apsikeitimą jomis; pritraukti talentus, tobulinti švietimo sistemą, sukurti verslui palankią aplinką;

  Integracinio augimo uždaviniai: pvz., valdyti demografinius pokyčius, kylančius dėl senėjimo, amžiaus disbalanso, judumo šalyse ir tarpvalstybinio judumo bei tarptautinės migracijos ir prie tokių pokyčių prisitaikyti. Įgyvendinti nuostatas, užtikrinančias integraciją, pagarbą įvairovei ir dalyvavimą;

  Įtraukūs ekologiniai iššūkiai: pvz., ekologiškos infrastruktūros iššūkiai, tvarus judumas ir transportas miestuose, prisitaikymas prie klimato kaitos (vandens trūkumas, potvyniai, karščio bangos ir t. t.), energiją efektyviai naudojantys miestai;

  Administravimo ir valdymo iššūkiai: naujų lankstaus valdymo formų poreikis funkcinėse miestų zonose. Formalių valdžios struktūrų derinimas su lanksčiomis neformaliomis valdžios struktūromis, tinkamai atsižvelgiant į esamų iššūkių mastą; pažangesnio reglamentavimo skatinimas.(10)

Europos miestų formavimas. Kokį vaidmenį atlieka ES vykdoma politika?

ES kompetencijos sritys nurodomos ES sutartyse.(11) Subsidiarumo principas, ypač regionų politikos ir miestų plėtros srityse, vaidina pagrindinį vaidmenį ir pagal šį principą ES suteikiama tik ribota kompetencija minėtoje srityje. Tačiau didžioji dauguma ES sprendimų visuomet bent jau netiesiogiai darė įtaką padėčiai Europos miestuose.

Miestų europeizacijai praeityje didelio poveikio turėjo ES vykdoma politika (principas „iš viršaus į apačią“). Šiame procese dalyvauja visos ES institucijos. Pirmosios miestams skirtos iniciatyvos Komisijos buvo vykdomos jau devintajame dešimtmetyje. Komisija, vykdydama įvairių sričių politiką, dalyvauja miestų plėtroje priimdama įvairias taisykles, vykdydama įvairias programas ir iniciatyvas; labiausiai tai pastebima ES regionų ir miestų plėtros politikos srityje. Tačiau egzistuoja ir kitų svarbių politikos sričių, turinčių ryšį su miestais, pvz., aplinkos apsauga, užimtumas, transportas ir energetika(12).

Europos Parlamentas 2009 ir 2011 m. priėmė dvi rezoliucijas dėl miestų politikos(13) (14), kuriose jis ragino stiprinti miestų dimensiją ES politikos srityse. Per keletą neformalių už miestų politiką atsakingų ministrų susitikimų pastaraisiais metais buvo formuojami ES miestų plėtros politikos tikslai ir principai. (15)

Miestų europeizacija vykdoma taip pat ir kita kryptimi, t. y. vadovaujantis principu „iš apačios į viršų“. Vis daugiau miestų reikalaujant leisti aktyviau dalyvauti politikos formavimo procese gali būti sukurti miestų tinklai(16), skatinantys keitimąsi informacija ir turintys poveikio sprendimams ES lygmeniu. Vis dėlto tai netaikoma visiems miestams tokiu pačiu mastu. ES miestų interesai ir poreikiai yra skirtingi. Skirtingas yra ir jų europeizacijos laipsnis.(17)

Į šiuos skirtingus miestų interesus ES politikos formuotojai turėtų labiau atsižvelgti. Pagrindinė kritika išsakoma ES nustatomai politikai miestų klausimais yra nuoseklumo ir koordinavimo trūkumas tiek priimant įvairias taisykles ir vykdant ES programas, tiek ir koordinuojant ES ir vietos lygmenimis atliekamą darbą.

ES miestų darbotvarkė

Siekiant geresnio vykdomos politikos koordinavimo ir geresnio miestų plėtros tikslų integravimo į įvairias politikos sritis, miestų organizacijos jau nemažai metų ragina priimti ES miestų darbotvarkę.(18) Pirmasis Komisijos pranešimas dėl miestų darbotvarkės buvo paskelbtas jau 1997 m. 2014 m. liepos mėnesio Komisijos komunikate šia tema “Įvairių sričių ES politikos miestų dimensija. Pagrindiniai ES miestų darbotvarkės ypatumai“ pateikiami įvairūs pasiūlymai dėl ES miestų darbotvarkės formų:

•         Darbinis metodas siekiant užtikrinti skirtingų ES politikos sričių ir programų darną.

Didelė dalis Europos lygmeniu vykdomos politikos turi tiesioginio poveikio miestų zonoms, pvz., transporto politika, socialinė politika, kovos su klimato kaita politika. Tai beveik visada turi poveikio miestams, tačiau ne visada skirtingi pasiūlymai yra nuoseklūs ir tarpusavyje suderinti. Įvairių miestams svarbių ES taisyklių, programų ir iniciatyvų koordinavimas yra prioritetinis klausimas. Miestų dimensija turėtų tapti sudedamąja visų atitinkamų ES politikos sričių dalimi.

Pranešėja siūlo Komisijoje paskirti už miestų politiką atsakingą asmenį, kuris horizontaliai koordinuotų įvairias Komisijos politikos sritis ir iniciatyvas, o vertikaliai optimizuotų ir remtų darbą įvairiais sprendimų priėmimo ir administravimo lygmenimis.

•         Priemonės, nukreiptos į tam tikras Europos visuomenei svarbias užduotis

Tokie iššūkiai apima, pvz., klimato apsaugą ir demografinius pokyčius. Iš esmės tokie iššūkiai turėtų daryti konkretų poveikį miestams arba miestų zonoms, su kuriuo valstybės narės negalėtų tinkamai susitvarkyti pačios, o ES masto priemonės miestams turėtų suteikti pridėtinės vertės miestams.

Pranešėja ragina Komisiją, jai bendradarbiaujant su suinteresuotaisiais vietos veikėjais ir kitais subjektais, pateikti pasiūlymus, susijusius su svarbiausiais klausimais, taip pat su reikalingomis tokiems klausimams spręsti priemonėmis.

•         Strategija nurodant ilgalaikius prioritetus

ES miestų darbotvarkė turėtų derėti su ES tikslais ir strategijomis, visų pirma su strategija „Europa 2020“. Šia darbotvarke būtų patvirtinta veiksmų apimtis, susijusi su įvairiomis ES politikos sritimis ir programomis bei apibrėžtos konkrečios temos, kurias būtų galima laikyti prioritetinėmis.

Pranešėja siūlo ES miestų darbotvarkę susieti su strategijos „Europa 2020“ tikslais, ypač su socialinės įtraukties, demografinių pokyčių ir tvarumo klausimais, ir ragina Komisiją į ES miestų darbotvarkę atsižvelgti savo kitoje darbo programoje, siekiant pateikti pasiūlymus dėl įgyvendinimui būtinų žingsnių.

Kaip pagrindines priemones ES miestų darbotvarkei įgyvendinti pranešėja siūlo:

•         Naujas daugiapakopio valdymo modelis

Miestų politika turėtų būti vykdoma ne tik pasiremiant principu „iš viršaus į apačią“. Miestams būtina suteikti galimybę užtikrinti, kad į jų turimą patirtį ir nuomonę būtų atsižvelgiama vykdant ES teisėkūros procesą.

Pranešėja ragina Komisiją sukurti naują daugiapakopio valdymo modelį, derinantį oficialias valdymo struktūras su neoficialiomis struktūromis, kuriose atsižvelgiama į naujas skaitmeninės komunikacijos galimybes ir tinklų kūrimo veiklą. Naujasis modelis turėtų užtikrinti keitimąsi informacija tiek horizontaliai, tiek ir vertikaliai bei paskatinti piliečių dalyvavimą ir sustiprinti demokratinį teisėtumą.

•         Pažangesnis reguliavimas:

Vienas pranešėjos tikslų yra supaprastinti ES teisę, siekiant veiksmingesnės miestų plėtros politikos, kad būtų palengvintas įgyvendinimas ir sumažintos sąnaudos. Ji ragina Komisiją sustiprinti pastangas siekiant sukurti aiškų, patvarų ir prognozuojamą teisinį pagrindą, kuriuo būtų skatinama plėtra ir užimtumas. Ypač miestų atžvilgiu būtina užtikrinti, kad valdymas kainuotų kaip galima mažiau.

•         Atitinkama ES finansinė parama

Norint reaguoti į įvairius iššūkius, su kuriais susiduria miestų zonos, sukurti įvairūs fondai (Europos regioninės plėtros fondas, Europos socialinis fondas, programa „Horizontas 2020“, programa „Europa piliečiams“ ir t. t.).

Pranešėja ragina rasti kiekvienam miestui pritaikytus sprendimus, teikti atitinkamą finansinę paramą ir esant galimybei koordinuotai panaudoti iš įvairių fondų gautas lėšas.

•         Partnerystės principas

Miestai yra tiesiogiai arba netiesiogiai priklausomi nuo Europos Sąjungos masto taisyklių, tačiau ne visada įvairūs pasiūlymai yra tarpusavyje suderinti ir juos miestams ne visada yra lengva įgyvendinti.

Pranešėja atkreipia dėmesį, kad partnerystės principas struktūrinių fondų atveju gali tapti pavyzdžiu, kaip galėtų būti vykdomas efektyvesnis skirtingų valdymo lygmenų institucijų bendradarbiavimas. Ankstyvas miesto valdymo institucijų įtraukimas galėtų padėti miestams tiesioginio poveikio turinčius teisės aktus padaryti praktiškesniais.

•         Informacijos forumas ir suderintas keitimasis duomenimis miestų klausimais

Pranešėja siūlo reguliariai rengti informacijos forumą miestų politikos klausimais, kuriame būtų atstovaujama įvairių valdymo lygmenų institucijoms ir sudaroma galimybė joms bendradarbiauti bei diskutuoti, taip pat ES lygmeniu būtų galima įvertinti ES politikos daromą poveikį.

Aktyvesnis miestų ir teritorijų planavimo duomenų harmonizavimas supaprastintų ES politikos įgyvendinimą vietos lygmeniu ir jų naudos ir pasisekimo analizę.

Apibendrinant galima teigti, kad, pranešėjos nuomone, ES politikoje būtina nedelsiant imtis paminėtų priemonių siekiant užtikrinti veiksmingesnę ES miestų politiką ir miestų darbotvarkę, kad būtų galima daryti poveikį Europos miestų urbanizacijos padariniams ir spartai. Tik ES politikos formuotojams vykdant aktyvius ir koordinuotus veiksmus miestai ir ateityje galės vykdyti savo funkcijas ir savo gyventojams suteikti jų pageidaujamas gyvenimo sąlygas.

(1)

Tikslus sąvokos „miestas“ ir „miesto zona“ apibrėžimas kiekvienoje šalyje gali būti skirtingas. Šiame dokumente abi sąvokos reiškia tą patį ir naudojamos nurodant visas gyvenviečių miestuose formas.

(2)

Jungtinės Tautos, „Pasaulinės urbanizacijos perspektyvos“, 2005 m. persvarstytas darbo dokumentas Nr. ESA/P/WP/200.

(3)

„Įvairių sričių ES politikos miestų dimensija. Pagrindiniai ES miestų darbotvarkės ypatumai“, COM(2014) 490.

(4)

L. Dijkstra, H. Poleman, „Europos miestai. Nauja EBPO ir EB pateikta apibrėžtis“, Regioninės ir miestų politikos GD, „Regioninė apžvalga“, 2012 m. sausis.

(5)

Saskia Sassen, „Pasauliniai miestai kaip mūsų laikų sienos“, leuphana digital school, 1/6.

(6)

Saskia Sassen, „Pasauliniai miestai kaip mūsų laikų sienos“, leuphana digital school, 2/6.

(7)

Parag Khana, „Už miesto ribų“ (angl. Beyond city limits), leidinys „Foreign Policy“, 2014 m. spalio 6 d.; Europoje turime du tokios masto miestus – Londoną ir Paryžių.

(8)

Platforma „Futurium“. 2011 m. Europos Komisijos Ryšių tinklų, turinio ir technologijų generalinis direktoratas (CONNECT GD) pradėjo vykdyti projektą „Skaitmeninė ateitis. Kelionė į 2050 m. vizijas ir politinius iššūkius“. Projektas buvo baigtas vykdyti 2013 m. gruodžio mėn. Šio projekto tikslas buvo rasti patikimą ir tvarų atsaką į tokius sisteminius klausimus kaip nedarbas arba finansinis stabilumas. Viena iš teminių sričių buvo „2050 m. miestai, kaimai ir bendruomenės“.

(9)

Nyderlandų vidaus reikalų ir karalystės santykių ministerijos tyrimas, Haga, 2014 m. „Pasaulinių tendencijų poveikis regionams dideliu mastu daro poveikį vietos darbo rinkoms. Bendradarbiavimas ir koordinavimas aukštesniu, nacionaliniu, Europos ir tarptautiniu lygmenimis yra būtina išankstinė sąlyga veiksmingai ekonomikos plėtrai vietos lygmeniu.

(10)

Žr. pirmiau. „Mūsų susietoje visuomenėje šie tinklai peržengia tradicines valdymo ribas, o tai turi poveikio horizontaliam ir vertikaliam koordinavimui. Perėjus nuo administravimo prie valdymo padidėjo bendradarbiavimo ir veiksmų derinimo su nevyriausybiniais veikėjais svarba siekiant visuomeninių tikslų.“

(11)

Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnis „Subsidiarumas“. 1. SESV 4 straipsnis; 2. SESV XVIII antraštinė dalis, „Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda“, Protokolas Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo.

(12)

Žr. „Kitų ES politikos sričių miestų dimensija“, Europos Komisija, Regioninės ir miestų politikos GD, 2011 m.

(13)

2008/2130(INI) „Sanglaudos politikos miestų aspektas“, 2009 kovo 24 d.

(14)

2010/2158 (INI) „Europos miestų darbotvarkė ir jos ateitis vykdant sanglaudos politiką“, 2011 m.

(15)

Svarbūs dokumentai: Veiksmų programa (Lilis, 2000 m.); Miestų acquis (Roterdamas, 2004 m.); Tvarios bendruomenės (Bristolis, 2006 m.); Leipcigo tvariųjų Europos miestų chartija (Leipcigas, 2007 m.); Leipcigo chartijos įgyvendinimas (Marselis, 2008 m.); Toledo deklaracija (2010 m.); Poznanės išvados (2011 m. lapkritis); Strategijos „Europa 2020“ teritorinė darbotvarkė (2011 m.); ES miestų darbotvarkės kūrimas (Atėnai, 2014 m.).

(16)

Pvz., bendradarbiavimas tarp savivaldybių ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas. Yra poreikis kurti lanksčią miestų plėtros politiką, priderintą prie įvairių dydžių miestų centrų.

(17)

Hameldinger ir kiti. „Miestų europeizacija“ (angl. Europeanization of cities), techne Press, Amsterdamas, 2010 m. 8 miestų europeizacijos pakopos: a) reagavimas į ES direktyvas ir reglamentus; b) Europos informacijos valdymas; c) bendravimas su privačiuoju ir viešuoju sektoriais; d) maksimalus ES subsidijų panaudojimas; e) ekonomikos atsigavimo skatinimas pasitelkiant d punkte nurodytas subsidijas; f) susiejimas su kitomis ES lygmeniu aktyviomis vietos organizacijomis; g) dalyvavimas ES tarptautiniuose tinkluose ir bendradarbiavimas vykdant bendrus projektus; h) rekomendacijų ES teikimas su įgyvendinimu susijusiais klausimais; i) Tarybos politikos orientacija Europos naudai.

(18)

Pvz., EUROCITIES.


Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ (8.5.2015)

pateikta Regioninės plėtros komitetui

dėl ES politikos sričių miestų dimensijos

(2014/2213(INI))

Nuomonės referentė: Evelyn Regner

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Regioninės plėtros komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.      pažymi, kad miestams tenka svarbus vaidmuo siekiant strategijos „Europa 2020“ užimtumo tikslų ir sanglaudos politikos tikslų, ir todėl juos reikia įtraukti į bendrą politikos formavimo procesą ES lygmeniu – tai galima pasiekti, be kita ko, miestų atstovus įtraukiant į ekspertų grupes, kurios taip pat turėtų konsultuotis su pilietinės visuomenės atstovais ir socialiniais partneriais; šiuo atžvilgiu palankiai vertina ES miestų darbotvarkę, kuri turėtų užtikrinti geresnį politikos koordinavimą ir atitinkamų Europos miesto teritorijų suinteresuotų subjektų dalyvavimą ir kuri turi būti taikoma plačiau vadovaujantis SESV 4 straipsniu;

2.      taip pat palankiai vertina konsultacijas įvairiomis temomis su pilietinei visuomenei atstovaujančiomis įstaigomis, kaip antai Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu ir panašiomis kiekvienos valstybės narės įstaigomis bei piliečių ir jų išrinktų atstovų asociacijomis, kad būtų pasiekti kuo geresni rezultatai vykdant įvairių sričių ES politiką, ypač užimtumo;

3.      mano, kad siekiant labiau atsižvelgti į visų miestų suinteresuotųjų subjektų nuomonę, reikėtų, kad, vykdant konsultacijas, atliekant vertinimą ir poveikio vertinimą bei keičiantis geriausios praktikos ir patirties pavyzdžiais, ypač rengiant veiklos programas, būtų veiksmingiau tiriamos esamos priemonės ir ES struktūros;

4.      ragina Komisiją toliau remti vietoje administruojamas miestų investicijų programas;

5.      atkreipia dėmesį į tai, kad ekonomikos augimas, darbo vietų kūrimas, moksliniai tyrimai ir plėtra sparčiausiai vyksta Europos miestuose ir miestų regionuose ir kad daugelis Europos miestų, visų pirma greitai augantys miestai ir miestai, kuriems būdingas demografinis nuosmukis, susiduria su didelėmis socialinėmis problemomis; atkreipia dėmesį, kad miestuose sutelkiami didžiausi turtai ir pastebimi ekstremaliausi su atskirtimi susiję reiškiniai;

6.      ragina Komisiją ir valstybes nares padėti miestams ir miestų regionams ir pateikti pasiūlymą dėl Europos gairių, kuriomis būtų sprendžiamos šios problemos, t. y. didelis nedarbas, auganti socialinė nelygybė, saugumas, globalizacija, gamybos modelių pokyčiai, migracija ir skurdas bei būtinybė skatinti įtrauktį ir aprūpinti viešąja infrastruktūra bei socialiniais būstais;

7.      atkreipia dėmesį į tai, kad užimtumo, socialinės, ekonominės ir aplinkos politikos priemonių poveikis aglomeracijose būna greitesnis ir didesnis negu kitose vietovėse; ragina Komisiją atsižvelgti į šią aplinkybę vystant ir vykdant savo politiką įvairiose srityse;

8.      laikosi nuomonės, kad remiant naujoviškus, pažangius ir tvarius projektus miestai galės labai prisidėti prie ekonomikos augimo, užimtumo lygio didinimo ir socialinės sanglaudos didinimo ir kad reikia skirti tinkamą finansavimą žiniomis pagrįstos ekonomikos kūrimui siekiant pagerinti skaitmeninę infrastruktūrą ir miestų vietovių gyventojų IRT įgūdžius;

9.      ragina Komisiją stiprinti ryšius tarp miesto centro ir pakraščio teritorijų, taip pat tarp miesto ir kaimo vietovių;

10.    laikosi nuomonės, kad naudojantis Europos strateginių investicijų fondu ypatingą dėmesį reikėtų skirti projektams, kurie vykdomi miesto vietovėse, kad būtų skatinamos socialinės ir ekologiniu požiūriu tvarios finansavimo operacijos ir investicijos, suteikiant daugiau galimybių kurti darbo vietas; pabrėžia, kad projektus nagrinėjantis fondo Investicijų komitetas turėtų skirti ypatingą dėmesį projektams, susijusiems su aprūpinimu socialiniais būstais, viešųjų zonų ir pastatų atnaujinimu, strateginiu viešuoju transportu, švietimu, sveikatos priežiūra ir slauga; pabrėžia, kad investicijos turėtų būti daugiausia skiriamos aukštos kokybės ir tvariam užimtumui kurti siekiant užkirsti kelią dirbančiųjų skurdui; ragina įtraukti piliečius ir suinteresuotuosius subjektus rengiant reikalingas politikos priemones ir susijusius projektus;

11.    pažymi, kad siekiant didinti miestų investicinį patrauklumą ir taip prisidėti prie integracinio ekonominio augimo bei užimtumo didinimo, būtinos investicijos miestų viešosioms erdvėms plėtoti, apleistoms teritorijoms sutvarkyti, spręsti verslo, ypač paslaugų plėtrą ribojančias problemas, pavyzdžiui, silpni miestų traukos centrai, nelankomos ar apleistos viešosios erdvės, nesaugūs ar nepatrauklūs miestų rajonai, mažas gyventojų įsitraukimas;

12.    ragina Komisiją išnagrinėti galimybę, atsižvelgiant į ekonomikos valdymo sistemos taisykles, numatyti didesnį biudžeto lankstumą, susijusį su viešosiomis išlaidomis, skirtomis kovai su nedarbu ir skurdu bei socialinių investicijų skatinimu, kad miestams būtų sudaryta daugiau galimybių vykdyti produktyvias investicijas, būtų sudarytos palankios sąlygos mažinti įvairių formų nelygybę ir skatinti subalansuotą socialinę įvairovę; pabrėžia, kad, laikantis miestų darbotvarkės, turi būti rastas būdas spręsti jaunų asmenų, turinčių prastus įgūdžius, integravimo į darbo rinką problemą, teikiant profesinį mokymą ir mokymą darbo vietoje, kuriam nebūtų taikoma jokių kliūčių ir kuris būtų prieinamas bei kokybiškas, kad jauni asmenys galėtų įgyti įgūdžių, atsižvelgiant į tai, kad dėl kvalifikacijų trūkumo gali padidėti nedarbo rizika ir tuo pačiu padidėti skurdo rizika bei atsirasti socialinių sunkumų, susijusių su atskirtimi, atstūmimu ir nesėkmingomis pastangomis susikurti nepriklausomą gyvenimą; pabrėžia, kad labai svarbu užtikrinti, kad daugiau jaunų asmenų gautų pagalbą iš miestų, kad galėtų tęsti mokslą bei įgyti darbui ir profesinei veiklai reikalingų kvalifikacijų, taip pat užtikrinti didesnes galimybes dalyvauti aukštos kokybės švietimo sistemoje ir specialiuose projektuose, skirtuose vaikams iš palankių sąlygų neturinčių grupių ir mažumų;

13.    atkreipia dėmesį į pernelyg padidėjusį didžiausių miestų gyventojų skaičių, dėl kurio, nesant tinkamos infrastruktūros, gali atsirasti problemų, susijusių su judumu, nepakankamu aprūpinimu būstais ar prasta būstų kokybe; yra susirūpinęs dėl problemų, susijusių su eismu ir galimybe sklandžiai judėti miestuose, nes dėl jų gerokai padidėja laikas, reikalingas kelionei pirmyn ir atgal, ir suprastėja daugelio europiečių gyvenimo kokybė; pabrėžia, kad, nesant tinkamos infrastruktūros, darbuotojams gali kilti daugiau psichologinio spaudimo ir streso, dėl kurio sunkiau suderinti profesinį ir asmeninį gyvenimą;

14.    ragina Komisiją apsvarstyti, ar nepanaudotas Jaunimo užimtumo iniciatyvos lėšas būtų galima tiesiogiai skirti miestams, kuriuose jaunimo nedarbas ypač didelis, jei lėšų skyrimas būtų susietas su konkrečiais jaunimo nedarbo mažinimo projektais, ir kokiomis sąlygomis tai galėtų būti daroma;

15.    atkreipia dėmesį į tai, kad miestų plėtros projektais ir paslaugomis, kuriose atsižvelgiama į diskriminaciją dėl lyties ir kuriomis skatinama užtikrinti vienodas galimybes, teikiama daugiau socialinės ir ekonominės naudos; todėl ragina Komisiją aktyviai skatinti keitimąsi pažangiąja patirtimi, kai sudaromas biudžetas atsižvelgiant į lyčių aspektą;

16.    pabrėžia prieinamų miestų, universalių miestų plėtros projektų biudžetų sudarymo(1) ir prieinamų miestų planavimo sąvokas; ragina miestus ir miestų regionus laikytis ES prisiimtų įsipareigojimų prieinamumo srityje; ragina Komisiją stebėti susijusių priemonių įgyvendinimą; ragina į universalių miestų plėtros projektų kūrimą sistemingai įtraukti piliečius, įskaitant neįgaliuosius, ir jų atstovus bei ekspertus;

17.    ragina Komisiją skiriant lėšas atsižvelgti į finansų krizės poveikį, dėl kurio suprastėjo miestų regionų galimybės spręsti svarbius klausimus, kaip antai demografinės, aplinkos, ekonominės ir socialinės problemos bei viešųjų paslaugų teikimas;

18.    ragina Komisiją pagal savo miestų programą nustatyti plataus užmojo tikslus, siekiant užtikrinti, kad miestai ir regionai įgyvendintų strategiją „Europa 2020“, ir kad būtų atsižvelgiama į kiekvieno regiono ypatybes, bei atkreipia dėmesį, kad, laikantis šios strategijos, į miestų programos prioritetus turėtų būti įtraukta kova su nepritekliumi, socialine atskirtimi ir benamyste, visų pirma skatinant tvaresnį aprūpinimą socialiniais būstais;

19.    pabrėžia, kad miestai yra didesnės funkcinės teritorijos dalis ir negali būti vertinami atskirai; ragina Komisiją kuriant savo miestų darbotvarkę laikytis tvarios regionų plėtros principo, siekiant veiksmingesnės ir tvaresnės miestų plėtros, ypač infrastruktūros, viešųjų paslaugų (visų pirma švietimo), sveikatos ir priežiūros sektoriuose, kartu kuriant koordinuotus, integruotus, strateginius ir tvarius viešojo transporto tinklus, kurie padėtų stiprinti socialinę sanglaudą ir didinti darbuotojų judumą bei tinkamai suderinti profesinį ir asmeninį gyvenimą; taip pat ragina plėtoti šiuos transporto tinklus pasienio aglomeracijose, nes miestų vietovės turėtų būti logistikos požiūriu sujungtos ne tik regioniniu ar nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu;

20.    ragina Komisiją ir valstybes nares padėti miestų vietovėms modernizuoti savo ekonomines, socialines ir aplinkos ypatybes pasitelkiant pažangias investicijas ir geresnį koordinavimą; mano, kad būtina užtikrinti kokybišką, saugią gyvenamąją aplinką;

21.    atkreipia dėmesį į tai, kad miestų ir miestų regionų struktūros ir problemos yra labai įvairios ir skirtingos; todėl daro išvadą, kad nereikėtų taikyti vieno visiems tinkančio požiūrio (angl. one-size-fits-all); ragina Komisiją rasti naujų būdų, kaip gerinti keitimąsi informacija ir geriausia patirtimi, ir atsižvelgti į konkrečius miestų regionų poreikius rengiant teisės aktus, nes miestai ir didesnės miestų vietovės yra svarbūs ekonominės veiklos centrai, kurie dėl savo kultūros, dydžio, infrastruktūros ir ekonominės sandaros susiduria su konkrečiomis socialinėmis problemomis ir jiems reikia pritaikytų sprendimų;

22. pažymi, kad valstybių narių bendradarbiavimas miestų plėtros srityje šiuo metu vykdomas tarpvyriausybiniu pagrindu; mano, kad, plėtojant ES miestų darbotvarkę, turi būti aiškiai parodoma ES pridėtinė vertė.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

7.5.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

44

4

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Guillaume Balas, Tiziana Beghin, Brando Benifei, Vilija Blinkevičiūtė, Enrique Calvet Chambon, Martina Dlabajová, Lampros Fountoulis, Elena Gentile, Arne Gericke, Marian Harkin, Danuta Jazłowiecka, Agnes Jongerius, Rina Ronja Kari, Ádám Kósa, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Zdzisław Krasnodębski, Kostadinka Kuneva, Jérôme Lavrilleux, Patrick Le Hyaric, Verónica Lope Fontagné, Javi López, Thomas Mann, Dominique Martin, Elisabeth Morin-Chartier, Emilian Pavel, Georgi Pirinski, Marek Plura, Terry Reintke, Sofia Ribeiro, Claude Rolin, Anne Sander, Sven Schulze, Jutta Steinruck, Romana Tomc, Ulla Tørnæs, Marita Ulvskog, Renate Weber, Tatjana Ždanoka, Jana Žitňanská, Inês Cristina Zuber

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Georges Bach, Heinz K. Becker, Karima Delli, Tania González Peñas, Marju Lauristin, Helga Stevens, Ivo Vajgl, Tom Vandenkendelaere

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Andrea Cozzolino, Rosa D’Amato, Jens Nilsson

(1)

Kaip apibrėžta Tarybos sprendimo (2010/48/EB) 2 straipsnyje.


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

17.6.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

26

4

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Pascal Arimont, José Blanco López, Franc Bogovič, Steeve Briois, Rosa D’Amato, Bill Etheridge, Michela Giuffrida, Ivan Jakovčić, Constanze Krehl, Martina Michels, Iskra Mihaylova, Andrey Novakov, Stanislav Polčák, Julia Reid, Terry Reintke, Monika Smolková, Maria Spyraki, Olaf Stuger, Ángela Vallina, Monika Vana, Matthijs van Miltenburg, Lambert van Nistelrooij, Kerstin Westphal

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Petras Auštrevičius, Daniel Buda, Salvatore Cicu, Ivana Maletić, Jan Olbrycht

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Jens Nilsson, Georgi Pirinski, Daniele Viotti

Teisinis pranešimas