Procedūra : 2014/2210(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0223/2015

Pateikti tekstai :

A8-0223/2015

Debatai :

PV 07/09/2015 - 26
CRE 07/09/2015 - 26

Balsavimas :

PV 08/09/2015 - 5.10
CRE 08/09/2015 - 5.10
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0290

PRANEŠIMAS     
PDF 270kWORD 185k
30.6.2015
PE 544.219v02-00 A8-0223/2015

dėl šeimos verslo įmonių Europoje

(2014/2210(INI))

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas

Pranešėja: Angelika Niebler

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ
  Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl šeimos verslo įmonių Europoje

(2014/2210(INI))

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnį,

–       atsižvelgdamas į Europos Komisijos 2003 m. nustatytus mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) apibrėžimo kriterijus,

–       atsižvelgdamas į Europos Komisijos veiksmų planą „Verslumas 2020“ (COM(2012) 0795),

–       atsižvelgdamas į 2009 m. ekspertų grupės ataskaitą Europos Komisijai „Šeimos verslo įmonėms aktualių klausimų apžvalga: moksliniai tyrimai, politikos priemonės ir esami tyrimai“ (angl. „Overview of family-business-relevant issues: research, policy measures and existing studies“),

–       atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl MVĮ galimybių gauti finansavimą gerinimo(1),

–       atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos reindustrializacijos siekiant skatinti konkurencingumą ir tvarumą(2),

–       atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „„Visų pirma galvokime apie mažuosius“. Europos iniciatyva „Small Business Act““ (COM(2008) 0394),

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–       atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A8-0223/2015),

A.     kadangi nuosavybė saugoma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsniu;

B.     kadangi šeimos verslo įmonės daug prisidėjo prie Europos ekonomikos atsigavimo ir atlieka reikšmingą vaidmenį ekonomikos augime ir socialinėje raidoje, mažindamos nedarbą, visų pirma jaunimo, taip pat investicijose į žmogiškąjį kapitalą; kadangi šeimos verslo įmonių savybė, kad jos perduodamos iš kartos į kartą, stiprina ekonomikos stabilumą; kadangi šeimos verslo įmonės paprastai atlieka pagrindinį vaidmenį regioninėje plėtroje užimtumo, praktinės patirties perdavimo ir teritorinio organizavimo atžvilgiu; kadangi į šeimos verslo įmones orientuotomis politikos priemonėmis galėtų būti skatinamas verslumas, o Europos šeimos motyvuojamos pradėti savo šeimos verslą;

C.     kadangi, remiantis įmonės „Ernst and Young“ 2014 m. metraščiu apie šeimos verslo įmones, 85 proc. visų įmonių Europoje sudaro šeimos verslo įmonės, privačiajame sektoriuje sukuriančios 60 proc. darbo vietų;

D.     kadangi šeimos verslo įmonės yra įvairių dydžių ir dėl to jos susiduria su įvairiais sunkumais ir patiria įvairių problemų;

E.     kadangi, nors dauguma šeimos verslo įmonių yra MVĮ, šeimos verslo įmonės gali būti mažos, vidutinio dydžio arba didelės, biržinės ir nebiržinės bendrovės; kadangi jos dažnai prilyginamos MVĮ, neatsižvelgiant į tai, kad yra ir labai didelių tarptautinių korporacijų, kurios yra šeimos verslo įmonės; kadangi keliose ES valstybėse narėse yra šiek tiek ir šeimos verslo įmonių, kurių apyvarta sudaro didžiąją bendros visų įmonių apyvartos dalį, ir šios įmonės labai svariai prisideda prie darbo vietų išsaugojimo, taip pat ir krizės metu, prie jų kūrimo ir ekonomikos augimo bei prie atitinkamos šalies ekonominės sėkmės; kadangi daug šeimos verslo įmonių, kurios nebeatitinka MVĮ apibrėžties, bet kurioms taip pat toli iki didelių koncernų, neatitinka kriterijų, nustatytų konkrečioms finansavimo priemonėms ir kai kurioms administracinėms išimtims; kadangi tokiu būdu neišvengiamai atsiranda nereikalingų biurokratinių kliūčių, kurios ypač šioms vidutinės kapitalizacijos šeimos verslo įmonėms tampa didele našta;

F.     kadangi nemažai šeimos verslo įmonių veikia daugiau nei vienoje šalyje, ir tai rodo, kad šeimos verslo įmonės modelis turi tarptautinį aspektą;

G.     kadangi tiesioginis apmokestinimas ir paveldėjimo teisė yra valstybių narių kompetencijos klausimai ir kadangi kai kurios valstybės narės patvirtino šeimos verslo įmonėms skirtas paramos priemones ir priemones, skirtas spręsti joms kylančias problemas;

H.     kadangi laikoma, kad šeimos verslo įmonės pasižymi tuo, kad savo veikloje vadovaujasi sąžiningumu ir aukštomis vertybėmis bei laikosi aukštų įmonių socialinės atsakomybės standartų jų darbuotojų ir aplinkos atžvilgiu, sudarydamos palankias sąlygas darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai; kadangi šeimos verslo įmonės paprastai užtikrina praktinės patirties ir įgūdžių perdavimą ir kai kuriais atvejais jos atlieka svarbų vaidmenį socialiniuose ryšiuose;

I.      kadangi žemės ūkio sektoriuje šeimos ūkiai yra labiausiai paplitęs verslo modelis, jie labai padeda išvengti gyventojų skaičiaus mažėjimo kaimo vietovėse ir daugeliu atveju yra vienintelis užimtumo šaltinis Europos regionuose, kurių plėtra atsilieka, ypač tuose, kuriuose mažiau išvystyta pramonė; kadangi šeimos ūkiai yra sėkmės pavyzdys, nes apskritai jie praktiškai įgyvendina ekologiniu ir socialiniu požiūriu tvarios žiedinės ekonomikos principą, ir kadangi šiame kontekste moterys kaip vadovės prisideda ne tik verslumu, bet ir ypatingais komunikaciniais ir socialiniais įgūdžiais;

J.      kadangi praėjo jau daugiau kaip 5 metai, kai Komisijos ekspertų grupė šeimos verslo įmonių klausimais pabaigė savo darbą ir nuo to laiko ES lygmeniu nesiimta jokios naujos europinės iniciatyvos; kadangi nacionaliniu ir Europos lygmeniu vis dar trūksta mokslinių tyrimų ir duomenų ypatingiems šeimos verslo įmonių poreikiams ir struktūroms suvokti;

K.     kadangi nėra visoje ES teisiškai privalomos, konkrečios, paprastos ir suderintos šeimos verslo įmonių apibrėžties;

L.     kadangi dėl to, kad nėra tokios apibrėžties, ES valstybėse narėse neįmanoma surinkti palyginamų duomenų siekiant atkreipti dėmesį į ypatingą šeimos verslo įmonių padėtį, jų poreikius ir ekonominius pasiekimus; kadangi neturint patikimų ir palyginamų duomenų gali būti sunku priimti politinius sprendimus ir tai gali reikšti, kad nebus patenkinti šeimos verslo įmonių poreikiai;

M.    kadangi šeimos verslo įmonės yra svarbios ne tik ekonomikai, bet ir atlieka svarbų socialinį vaidmenį;

N.     kadangi ne visose 28 ES valstybėse narėse yra interesų grupių asociacijų ar kitų organizacijų, konkrečiai besirūpinančių šeimos verslo įmonių poreikiais;

O.     kadangi turėtų būti padidintos ES lygmens pastangos skatinti verslumą ir pradedančiąsias įmones ir kartu turėtų būti labiau atsižvelgiama į sąlygų sudarymą ilgalaikiam šeimos verslo įmonių gyvavimui ir jo skatinimą;

P.     kadangi šeimos verslo įmonių modelis nevienodai paplitęs valstybėse narėse; kadangi nemaža dalis šeimos verslo įmonių Europoje yra tarptautinio pobūdžio ir savo veiklą vykdo skirtingose valstybėse narėse;

Q.     kadangi moterys ES uždirba vidutiniškai 16 proc. mažiau už valandą negu vyrai ir trūksta aukštas ir vadovaujamas pareigas einančių moterų ir kadangi vyrams taikoma darbo praktika ir darbo užmokesčio sistemos nėra tokios pat, kokios taikomos moterims, todėl joms sunkiau būti finansiškai nepriklausomoms, visapusiškai dalyvauti darbo rinkoje ir pasiekti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;

R.     kadangi dažnai moterys atlieka nematomą vaidmenį ar dirba svetimu vardu ir tinkamai nepripažįstamos darbe jų užimamos pozicijos bei nesuteikiamas deramas darbo užmokestis, o tai turi rimtų padarinių jų socialinio draudimo įmokoms, pensijoms ir socialiniam aprūpinimui, taip pat ir jų įgūdžių pripažinimui, kaip rodo duomenys apie vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą ir pensijų skirtumą(3);

Svarba ekonomikai

1.      pabrėžia, kad šeimos verslo įmonės linkusios rodyti didelę socialinę atsakomybę savo darbuotojų atžvilgiu, aktyviai ir atsakingai valdo išteklius ir iš esmės laikosi į tvarumą ir ilgalaikį laikotarpį orientuoto požiūrio dėl įmonės ekonominės ateities (elgdamosi kaip „garbingi verslininkai“, atsakingi savininkai arba valdytojai), tokiu būdu jos svariai prisideda prie savo vietos bendruomenių ir Europos konkurencingumo, sukuria naujas aukštos kokybės darbo vietas ir išlaiko esamas;

2.      pabrėžia, kad šeimos verslo įmonės dėl savo istorijos yra giliai įsišaknijusios tam tikroje vietoje, todėl darbo vietų kuria ir kaimo, ir mažiau patraukliose vietovėse, taip padėdamos stabdyti gyventojų senėjimo ir jų skaičiaus mažėjimo procesą, vykstantį daugelyje ES regionų; taigi ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti ekonominiu požiūriu efektyvią infrastruktūrą, reikalingą siekiant užtikrinti tokių įmonių, visų pirma labai mažų ir pradedančiųjų įmonių, konkurencingumą, atsinaujinimą, augimą ir tvarumą, ir pagerinti skirtingų sektorių ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą, taip padedant joms augti ir plėsti veiklą tarptautiniu mastu;

3.      pripažįsta, kad šeimos verslo įmonės yra vienintelis didžiausias darbo vietų šaltinis privačiajame sektoriuje, taigi, tai, kas palanku šeimos verslo įmonių tęstinumui, atsinaujinimui ir augimui, naudinga ir Europos ekonomikos tęstinumui, atsinaujinimui ir augimui;

4.      pažymi, kad visų pirma labai siauros specializacijos šeimos verslo įmonės yra svarbios didesnių įmonių tiekėjos ir naujovių kūrėjos ir, atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyva ir iš kartos į kartą perduodamą požiūrį į verslą, įmonėms, kurių tiekėjos yra, jos užtikrina materialinį saugumą, todėl svariai prisideda prie ekonomikos augimo;

5.      primena Komisijai apie tai, kad dauguma šeimos verslo įmonių yra MVĮ(4), todėl reikia taikyti principą „visų pirma galvokime apie mažuosius“, kad ES teisės aktai būtų geriau pritaikyti prie realios šių įmonių padėties ir poreikių, ir sudaryti joms sąlygas naudotis finansavimo programomis ir biurokratinių kliūčių mažinimo priemonėmis.

6.      pažymi, kad šeimos verslo įmonės gali atlikti svarbų vaidmenį skatindamos mažumas ir per mažai atstovaujamas asmenų grupes dalyvauti jų vietos ekonominėje veikloje;

7.      pažymi, kad dėl didesnio šeimos narių tarpusavio pasitikėjimo šeimos verslo įmonės yra labai lanksčios ir gali greitai prisitaikyti prie ekonominės ir socialinės aplinkos pokyčių; be to, ilgą laiką veikdamos nišinėse rinkose šeimos verslo įmonės gali įgyti pranašumų atrasdamos naujų galimybių ir kurdamos naujoves;

Finansavimas

8.      pažymi, kad šeimos verslo įmonių nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientas dažnai yra daug didesnis už atitinkamą įmonių, kurios nepriklauso vienai šeimai, koeficientą, tokiu būdu šis aukštas nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientas lemia ekonominį įmonės ir visos ekonomikos stabilumą, sykiu suteikia erdvės papildomoms investicijoms įmonėje, kurių dėl to nereikėtų riboti;

9.      ragina valstybes nares, į tai atsižvelgiant, užtikrinti, kad paveldėjimo, dovanojimo ir įmonių apmokestinimą bei skolas ir nuosavą kapitalą reglamentuojantys nacionalinės teisės aktai ne diskriminuotų, o remtų šeimos verslo įmonėms gyvybiškai svarbų nuosavo kapitalo finansavimą; primena, kad tiesioginis apmokestinimas ir paveldėjimo teisė priklauso valstybių narių kompetencijai; taigi ragina valstybes nares išnagrinėti savo mokesčių kodeksuose esančias šališkas nuostatas dėl skolos, įvertinant jų poveikį įmonių finansavimo struktūrai ir investicijų lygiui, taip pat užtikrinti vienodas sąlygas nuosavo kapitalo finansavimui kaip ir skolos finansavimui, kad nebūtų apsunkintas nuosavybės paveldėjimas ir nebūtų pakenkta ilgalaikėms šeimos verslo įmonių perspektyvoms; ragina Komisiją ir valstybes nares išnagrinėti bet kokią nuosavo kapitalo mokestinę diskriminaciją sąžiningos konkurencijos kontekste;

10.    pabrėžia, kad ilgalaikis įmonės finansavimo saugumo užtikrinimas tapo pagrindiniu konkurencingumo veiksniu; pabrėžia, kad šiuo atveju yra svarbios tarptautiniu mastu stabilios finansų rinkų struktūros; ragina Komisiją užtikrinti, kad nebūtų kuriamos nereikalingos kliūtys įmonėms kaip finansų rinkų reguliavimo dalis;

11.    ragina Komisiją apsvarstyti galimybę išplėsti visų MVĮ ir (arba) verslininkams skirtų priemonių, visų pirma COSME, gavėjų sąrašą, įtraukiant į jį vidutinės kapitalizacijos šeimos verslo įmones;

12.    pabrėžia, kad dėl finansų krizės ir nepalankaus ekonomikos ciklo dauguma šeimos verslo įmonių funkcijų yra nepakankamai finansuojamos ir kad šeimos verslo įmonėms svarbu turėti laisvą ir paprastą galimybę pasinaudoti alternatyviais finansavimo šaltiniais;

13.    atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu skatinti alternatyvius šeimos verslo įmonių kreditavimo būdus, pvz., kredito unijas;

Iššūkiai

14.    pažymi, kad 35 proc. įmonių, kurios neinvestuoja į užsienio rinkas, to nedaro dėl nepakankamų žinių apie užsienio rinkas ir tarptautinimo patirties trukumo; taigi ragina Komisiją ir valstybes nares per MVĮ tarptautinimo portalą ir Europos klasterių bendradarbiavimo platformą (angl. ECCP) suteikti mažesnėms šeimos verslo įmonėms informacijos, visų pirma apie tarptautinimo galimybes ir užtikrinti geresnius patirties ir geriausios praktikos mainus, įskaitant tarptautinimo galimybes pasitelkiant internetą; be to, ragina valstybes nares tarptautines investicijas planuojančioms įmonėms teikti paramos paslaugas, pvz., teikiant informaciją arba eksporto kreditų garantijas, naikinant kliūtis prekybai ir remiant specialų mokymą verslumo ir šeimos verslo kultūros srityje;

15.    pažymi, kad didesnis šeimos verslo įmonių tarptautinimas suteikia daugiau ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo galimybių; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares teikti mažesnėms šeimos verslo įmonėms pagalbą, kad jos galėtų geriau naudotis skaitmenine infrastruktūra;

16.    pripažįsta, kad fiskalinė, teisinė ir administracinė aplinka, kurioje veikia šeimos verslo įmonės (ir savininkų valdomos įmonės), priklauso nuo bendro įmonių veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir privatinės teisės poveikio;

17.    pažymi, kad 87 proc. šeimos verslo įmonių yra įsitikinusios, jog įmonės valdymo išlaikymas yra vienas iš esminių sėkmės veiksnių(5); pažymi, kad pagal Komisijos veiksmų planą „Verslumas 2020“(6) verslo nuosavybės ir valdymo perdavimas iš kartos į kartą yra didžiausias iššūkis, su kuriuo gali susidurti šeimos verslo įmonės;

18.    pažymi, kad mažos ir vidutinės šeimos verslo įmonės nuolat jaučia poreikį kurti naujoves ir pritraukti naujų įgūdžių ir talentų; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares pasiūlyti mažesnėms šeimos verslo įmonėms paskatų, kad šios prisiimtų riziką dėl augimo, ir paskatų, kad jos vykdytų darbuotojų mokymus ir galėtų naudotis išorinėmis žiniomis;

19.    ragina valstybes nares supaprastinti administracines procedūras ir mokesčių sistemas, visų pirma atsižvelgiant į specifinius mažosioms ir vidutinėms įmonėms bei šeimos verslo įmonėms kylančius sunkumus;

20.    primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmų, kad būtų stiprinami verslumo skaitmeninėje erdvėje ir skaitmeniniai įgūdžiai, kad šeimos verslo įmonės galėtų išnaudoti visus skaitmeninių technologijų pranašumus;

21.    ragina valstybes nares pagerinti teisines šeimos verslo įmonių perdavimui sudaromas sąlygas, sukurti ypatingas perdavimo atveju taikomas finansavimo priemones ir taip išvengti likvidumo sunkumų, siekiant užtikrinti šeimos verslo įmonių išlikimą ir užkirsti kelią skubiam priverstiniam pardavimui; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti rengti konkrečius šeimos verslo įmonių mokymus verslo perdavimo, valdymo struktūros, savininkų strategijos ir inovacijų strategijos srityse, ypač šalyse, kuriose dėl istorinių priežasčių šeimos verslo įmonių koncepcija neturi tokio tvirto pagrindo, tai prisidėtų prie jų ilgalaikės sėkmės, ypač kalbant apie verslo perdavimą;

22.    pabrėžia, jog reikia, kad šeimos verslo įmonės būtų tiesiogiai susijusios su švietimo veikla, iš kurios nuolatos gautų informacijos apie pažangiausiais metodais grindžiamą gerą verslo valdymo praktiką; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad šeimos verslo įmonės labai prisideda prie profesinio mokymo reformų sėkmės ir pameistrystės vietų skaičiaus didinimo; pažymi, kad sklandžiai veikiančios profesinio mokymo sistemos ilguoju laikotarpiu gali būti svarbios mažinant specialistų trūkumą ir jaunimo nedarbą; pabrėžia, kad Komisija ir valstybės narės turėtų puoselėti keitimąsi geriausia patirtimi apie tai, kaip formuoti profesinio mokymo sistemas, kad šeimos verslo įmonėms būtų sudarytos kuo geresnė aplinka investuoti į pameistrystės vietas;

23.    pažymi, kad svarbu spręsti kitas problemas, su kuriomis susiduria šeimos verslo įmonės, pvz., sunkumus, kylančius ieškant kvalifikuotų darbuotojų ir juos išlaikant, ir kad svarbu stiprinti verslumo mokymą ir konkretų šeimos verslo įmonių valdymo mokymą;

24.    atkreipia dėmesį į ES finansuojamas mažųjų įmonių verslininkams skirtas mokymo programas, kuriomis šeimos verslo įmonių savininkams suteikiama galimybė pritaikyti savo įmones prie sparčiai kintančios aplinkos, kurią lemia didėjanti pasaulinė ekonomikos integracija, naujų technologijų atsiradimas ir didelis dėmesys mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir ekologiškesnei ekonomikai;

25.    pažymi, kad verslumo skatinimas mokyklose ir kitose švietimo institucijose yra labai svarbus siekiant ugdyti daugiau versliai mąstančių žmonių; taip pat pažymi, kad švietimo programa turėtų apimti specifinius šeimos verslo klausimus, pvz., nuosavybės, paveldėjimo ir šeimos valdymo, taip pat bendresnio pobūdžio informaciją, pvz., naujovių, kaip priemonės atgaivinti verslą, svarbą;

26.    primygtinai ragina valstybes nares atsižvelgti į oficialų ir neoficialų atsitiktinį ir nematomą šeimos narių atliekamą darbą, taip pat ir šeimos verslo įmonėse, ir ragina valstybes nares nustatyti aiškų teisinį pagrindą;

27.    pabrėžia, kad šeimos verslo įmonių indėlis į naujoves galėtų būti sustiprintas skatinant jų dalyvavimą privačiojo ir viešojo sektoriaus partnerystėse ir klasteriuose ir skatinant jų bendradarbiavimą su mokslinių tyrimų įstaigomis;

Tolesni žingsniai

28.    ragina Komisiją, vykdant geresnio reglamentavimo programą, išnagrinėti esamus teisės aktus, kurie turi įtakos šeimos verslo įmonėms, siekiant nustatyti problemas bei kliūtis šių įmonių augimui;

29.    ragina Komisiją pavesti atlikti reguliarius ir deramai finansuojamus tyrimus dėl nuosavybės svarbos įmonės sėkmei ir išlikimui ir atkreipti dėmesį į ypatingus sunkumus, su kuriais susiduria šeimos verslo įmonės, ir pasiūlyti Europos Parlamentui ir valstybėms narėms statistiniu požiūriu tinkamą šeimos verslo įmonių apibrėžtį, parengtą bendradarbiaujant su Eurostatu ir atsižvelgiant į skirtingas aplinkybes valstybėse narėse; be to, ragina Komisiją panaudoti esamą mažųjų ir vidutinių įmonių duomenų darbo grupę siekiant surinkti pakankamai duomenų, taip pat apie šeimos verslo įmones visose valstybėse narėse, kurie leistų palyginti šeimos verslo įmonių padėtį, taip pat palyginti šeimos verslo įmones ir ne šeimoms priklausančias įmones, visoje ES platinti informaciją ir skatinti keitimąsi geriausiais praktinės patirties pavyzdžiais ir pažangiąja patirtimi, pvz., Komisijoje įsteigiant šeimos verslo įmonių informacinį punktą ir kuo geriau pasinaudojant tokiomis programomis kaip „Erasmus“ jauniems verslininkams, taip pat sudaryti sąlygas tikslingiau teikti paramą;

30.    ragina Komisiją atlikti poveikio vertinimą siekiant nustatyti, kaip būtų galima išplėsti 2003 m. Europos MVĮ apibrėžtį, grynai kiekybinius kriterijus papildant kokybiniais kriterijais, kuriais taip pat vertinami įmonės nuosavybė, turint mintyje nuosavybės tarpusavio priklausomybę, valdymą ir vadovavimą bei tai, kad vien tik šeima prisiima riziką ir atsakomybę, taip pat įmonės socialinė atsakomybė ir bendrai vertinamas asmeninis įmonės valdymo aspektas, taip pat susijęs su darbuotojų dalyvavimu verslo veiklos valdyme ir poveikį, kurį tai galėtų daryti šeimos verslo įmonėms, pvz., valstybės pagalbos arba įmonių tinkamumo gauti paramą atveju;

31.    ragina Komisiją, atliekant teisės aktų poveikio vertinimą sykiu atlikti galimybių studiją dėl poveikio šeimos verslo įmonėms tyrimo (pavyzdžiui, kalbant apie politines priemones, susijusias su nuosavybe, valdymo struktūromis ar privatumu) sukūrimo remiantis poveikio MVĮ tyrimo modeliu, ir, esant teigiamam galimybių studijos rezultatui, kuo greičiau pradėti jį taikyti, siekiant sudaryti sąlygas iš anksto nustatyti tam tikrų teisės aktų poveikį šeimos verslo įmonėms ir taip išvengti nereikalingo biurokratizmo ir sunkiai įveikiamų kliūčių, atkreipiant ypatingą dėmesį į bendrą bendrovių teisės ir privatinės teisės aktų poveikį;

32.    pažymi, kad, pvz., mokesčius reglamentuojančių teisės aktų, subsidijavimo schemų arba Europos teisės aktų įgyvendinimo skirtumai besiribojančiose šalyse gali sukelti rūpesčių pasienio regione veikiantiems verslininkams, pvz., šeimos verslo įmonėms; todėl prašo valstybių narių peržiūrėti siūlomus nacionalinės teisės aktus ir ES teisės aktų įgyvendinimo metodą, kad paaiškėtų, kaip tai paveiks verslininkus, pvz., šeimos verslo įmones, veikiančias pasienio regionuose;

33.    ragina Komisiją sukurti nuolatinę vidaus grupę, kuri rūpintųsi šeimos verslo įmonių poreikiais ir ypatybėmis, ir apibrėžti jos kompetencijos sritį. Ši grupė nuolat atsiskaitytų Parlamentui ir valstybėms narėms, ragintų valstybių narių šeimos verslo įmonių organizacijas dalytis geriausia patirtimi ir platintų gaires ir standartinius dokumentus bei sprendimus šeimos verslo įmonėms, kad būtų išspręstos specifinės jų problemos; taip pat ragina Komisiją sukurti verslo įmonėms skirtą vieno langelio principu veikiančią tarnybą, kuri galėtų veikti kaip ES lygmens informacijos centras šeimos verslo įmonėms ir šeimos verslo įmonių interesų grupėms ir padėtų joms konkrečiais klausimais, ypač susijusiais su Europos Sąjungos teisės aktais ir galimybe gauti ES finansavimą;

34.    atkreipia dėmesį į moterų kaip verslininkių vaidmenį šeimos verslo įmonėse; ragina Komisiją inicijuoti tyrimą apie moterų dalyvavimą šeimos verslo įmonėse Europoje ir įvertinti šeimos verslo įmonių siūlomas moterų įgalinimo galimybes, taip pat lygių galimybių ir asmeninio bei profesinio gyvenimo suderinimo galimybes; pabrėžia, kad reikia apsaugoti moterų teisę perimti šeimos verslą lygiai kaip vyrai, skatinant vyrų ir moterų teisių lygybės kultūrą, pagal kurią šeimos įmonėse būtų skatinamas moters verslumas, taip pat joms einant vadovaujamas pareigas; taip pat pabrėžia, kad šeimos verslo įmonės turėtų laikytis su socialiniu draudimu, pensijų įmokomis ir saugių darbo sąlygų standartais susijusių teisinių nuostatų;

35.    dar kartą primena valstybėms narėms ir vietos bei regioninės valdžios institucijoms, kaip svarbu teikti pakankamas aukštos kokybės ir prieinamas vaikų, vyresnio amžiaus žmonių ir kitų priklausomų asmenų priežiūros paslaugas, taip pat numatyti mokestines paskatas įmonėms ir kitas kompensacijas, siekiant padėti moterims ir vyrams dirbti samdomą darbą, vykdyti savarankišką veiklą arba vadovauti šeimos verslo įmonėms, kad jie galėtų derinti savo įsipareigojimus šeimai ir darbui;

36.    pabrėžia, kad reikia nustatyti atskirus ir tinkamai apmokamus motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros atostogų laikotarpius, kurie atitiktų samdomų darbuotojų, savarankiškai dirbančių asmenų ir verslo įmonių darbdavių poreikius;

37.    ragina Komisiją ir valstybes nares remti Europos moterų verslo ambasadorių tinklą ir Europos verslininkių mentorių tinklą, siekiant didinti jų prestižą;

38.    pažymi, kad šeimos ūkiai įsišakniję tam tikroje vietovėje dėl to, kad turi žemę nuosavybėje; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad šeimos ūkių išlikimui nekiltų grėsmė, ypač dėl pernelyg didelės biurokratijos; atkreipia dėmesį į svarbų vaidmenį, kurį atlieka moterys šeimos ūkių valdyme, ir ragina valstybes nares remti specialiai ūkininkėms skirtus verslo mokymus, siekiant dar labiau sustiprinti moterų dalyvavimą šeimos ūkininkavimo veikloje;

39.    ragina Komisiją atsižvelgiant į šeimos verslo įmonių svarbą ES ekonomikai visoje ES stengtis skatinti verslumą ir sukurti geriausiems verslo rezultatams siekti pritaikytą aplinką;

40.    ragina Komisiją skubos tvarka parengti komunikatą, kuriame būtų analizuojamas šeimos verslo įmonių vaidmuo, atsižvelgiant į siekį skatinti ES ekonomikos konkurencingumą ir augimą iki 2020 m., taip pat parengti veiksmų planą, jame išvardijant priemones, kuriomis būtų galima gerinti ekonominę aplinką ir stiprinti šeimos verslo įmones ES, joms besivystant, padidinti informuotumą apie ypatingus šeimos verslo įmonėms kylančius sunkumus, kuriuos reikia spręsti, taip pat didinti jų konkurencingumą, suteikti geresnes perspektyvas vykdyti veiklą tarptautiniu mastu ir gerinti darbo vietų kūrimo potencialą;

41.    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0036.

(2)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0032.

(3)

http://ec.europa.eu/justice/gender-equality/files/gender_pay_gap/140319_gpg_lt.pdf

(4)

Europos Komisijos ekspertų grupės parengta galutinė ataskaita „Šeimos verslo įmonių klausimų apžvalga“ (angl. "OVERVIEW OF FAMILY–BUSINESS–RELEVANT ISSUES"), 2009 m. lapkričio mėn.

(5)

2014 m. birželio mėn. Europos šeimos verslo įmonių apklausa „European Family Business Barometer“.

(6)

COM(2012) 0795.


AIŠKINAMOJI DALIS

Darbų vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir investicijų skatinimas – pagrįstai pirmas kitos kadencijos Europos Komisijos politinių gairių prioritetas, kurias savo kadencijos pradžioje 2014 m. vasarą pristatė Komisijos pirmininkas J.-C. Juncker, nes dėl finansų ir ekonomikos krizės visoje ES vis dar apie 25 mln. asmenų neturi darbo, o jaunesnių nei 25 m. amžiaus bedarbių yra daugiau nei 5 mln. Bendrasis vidaus produktas per krizę keliose valstybėse narėse sumažėjo dešimtimis(1).

Jau pastebimi pirmi, nors ir maži, griežto ES ekonomikos ir biudžeto politikos valdymo laimėjimai, ekonomika Europoje pamažu vėl įsivažiuoja. Remiantis Europos Komisijos prognozėmis, bendrasis vidaus produktas (BVP) 2015 m. turėtų augti 1,3 proc. (palyginti su praėjusiaisiais metais prognozuotu 1,1 proc. augimu), o 2016 m. – 1,9 proc. (palyginti su praėjusiųjų metų prognozėmis – 1,7 proc.). Tačiau Europa gali pasiekti daugiau, mūsų galimybės dar tikrai neišnaudotos. Svarbu mūsų įmonėms sukurti palankią investicijų aplinką ir apskritai, sustiprinti verslumo pojūtį visoje ES.

Ypač mūsų šeimos verslo įmonės gali atlikti lemiamą vaidmenį įveikiant finansų ir ekonomikos krizę ir gaivinant ekonomiką. Daugiau kaip 60 proc. visų įmonių Europos Sąjungoje yra šeimos verslo įmonės, privačiajame sektoriuje jos sudaro 40–50 proc. darbo vietų. Tokias išvadas Europos Komisijos ekspertų grupė padarė jau 2009 m. galutinėje ataskaitoje.

Šeimos verslo įmonėse laikomasi labiau ilgalaike perspektyva pagrįsto požiūrio, nei įmonėse, kurioms nevadovauja savininkai; šeimos verslo įmonėse norima užtikrinti, kad ekonominė sėkmė įmonę lydėtų ir kitoms kartoms jai vadovaujant. Įsitvirtinusių trečios, ketvirtos ar penktos kartos šeimos verslo įmonių yra daugelyje ES valstybių narių. Savaime suprantama, būtina tęsti šią sėkmės istoriją. Dėl savo istorijos daugelis šeimos verslo įmonių ypač susijusios su savo įsikūrimo vieta. Tokiu būdu jos labai svarbiai prisideda prie Europos konkurencingumo užtikrinimo ir darbo vietų kūrimo.

Nors šeimos verslo įmonės yra tokios svarbios mūsų ekonomikai, tačiau politikoje joms skiriama mažai dėmesio. Jau 2003 m. Europos Komisija Europos Sąjungos lygmeniu nustatė mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) apibrėžtį. Europos Komisijos ekspertų grupė 2009 m. pamėgino sekti šiuo pavyzdžiu ir nustatyti šeimos verslo įmonių apibrėžtį. Vis dėlto, ši apibrėžtis nėra teisiškai privaloma ir visai nenaudojama valstybėse narėse. Dėl to MVĮ apibrėžties nebeatitinkančios šeimos verslo įmonės, kurioms, kad būtų laikomos dideliu koncernu, reikia pasiekti dar labai daug, negali naudotis tam tikromis galimybėmis paramai gauti, kita vertus, jos neatleidžiamos nuo tam tikrų prievolių. Tokiu būdu neišvengiamai atsiranda biurokratizmas, kuris ypač šeimos verslo įmonėms yra didelė našta.

Be to, daug šeimos verslo įmonių žūt būt bando neviršyti Europos Komisijos nustatytų MVĮ kriterijų. Padariniai aiškūs: neįdarbinama daugiau darbuotojų, užkertamas kelias pelno ar apyvartos augimui, taigi, automatiškai ir tolesniam ekonomikos augimui.

Kitas sunkumas, kurį lemia apibrėžties nebuvimas, yra tas, kad sudėtinga palyginti šeimos verslo įmonių padėtį visose ES valstybėse narėse. Komisijos ekspertų grupė, vykdydama savo užduotį 2009 m., nustatė, kad visoje ES yra daugiau kaip 90 skirtingų šeimos verslo įmonių apibrėžčių. Todėl neįmanoma palyginti ypatybių, sunkumų ar panašių aspektų.

Vis dėlto, anksčiau ar vėliau visos šeimos verslo įmonės susiduria su vienu dideliu iššūkiu – vadovaujamų pareigų perėmimu. Kasmet visoje Europoje vadovavimas perimamas apie 450 000 įmonių, kuriose dirba iš viso apie 2 mln. asmenų. Manoma, kad dėl daugelio sunkumų, susijusių su tokiu vadovavimo įmonei perėmimu, kasmet veiklą nutraukia iki 150 000 įmonių ir prarandama apie 600 000 darbo vietų(2). Šiuo atveju politika privalo nustatyti tinkamas bendras sąlygas, siekiant užkirsti kelią darbo vietų praradimui. Ypač nacionaliniai paveldėjimo, dovanojimo ir įmonių apmokestinimą reglamentuojantys teisės aktai sudaro sunkumų šeimos nariui perimti vadovavimą. Daug verslininkų, turinčių šeimos verslo įmones, sprendimą randa įsteigdami fondą arba pasitelkdami direktorius iš išorės. Tačiau tokiu atveju didžioji įmonės valdymo dalis išslysta iš šeimos rankų. Valdymo išlaikymas, žvelgiant iš įmonės perspektyvos, vis dėlto yra vienas iš sėkmės veiksnių.

Praėjus daugiau kaip 6 metams po to, kai Komisijos ekspertų grupė šeimos verslo įmonių klausimais pabaigė savo darbą, pats laikas dėmesį dar kartą nukreipti į šią svarbią įmonių rūšį. Nedelsiant reikia daugiau duomenų, skaičių ir faktų iš atskirų valstybių narių, kad būtų galima geriau suvokti šeimos verslo įmonių sunkumus ir iššūkius ir skatinti keistis geriausia patirtimi. Nelabai tikėtina, kad Europos Sąjungos lygmeniu reikia konkrečių teisės aktų (išskyrus nacionalinės teisės aktus mokesčių klausimais). Daug svarbiau atkreipti politikų dėmesį į šią svarbią įmonių rūšį ir suteikti pagalbą tuomet, kai jos reikia. Pradėti būtų galima nuo (pereinamuoju laikotarpiu) šeimos verslo įmonės tyrimo, atliekamo vykdant teisės akto poveikio vertinimą, kad būtų galima nustatyti, ar planuojami Sąjungos teisės pakeitimai turės poveikį šeimos verslo įmonėms ir jų struktūrai, ir jei taip, tai kokį.

(1)

Estija, Latvija, Lietuva, šaltinis – Europos Komisija.

(2)

Veiksmų planas „Verslumas 2020“ (COM(2012) 0795).


Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ (11.5.2015)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl šeimos verslo įmonių Europoje

(2014/2210(INI))

Pranešėja: Marita Ulvskog

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi šeimos nariais laikomi giminaičiai iki ketvirtos giminystės kartos, taip pat ir kartu negyvenantys giminaičiai, skyrium gyvenantys sutuoktiniai ir kartu gyvenantys nesusituokę asmenys;

B.  kadangi šeimos verslas gali būti korporacija ir kadangi darbas šeimos verslo įmonėje nėra neapmokamas;

C. kadangi šeimos verslo įmonės sudaro daugiau kaip 60 proc. visų Europos verslo įmonių ir užtikrina 40–50 proc. visų darbo vietų ir kadangi jos gali būti mažosiomis įmonėmis arba korporacijomis ir dėl to patiria įvairių sunkumų ir susiduria su įvairiomis problemomis; kadangi didžioji dauguma šeimos verslo įmonių yra MVĮ, kuriose dirba du trečdaliai Europos Sąjungoje įdarbintų žmonių ir kurios Europoje sukuria 85 proc. naujų darbo vietų; kadangi naujose įmonėse vidutiniškai sukuriamos dvi naujos darbo vietos, o dėl esamų įmonių plėtros vidutiniškai sukuriamos penkios naujos darbo vietos;

D. kadangi dauguma šeimos verslo įmonių yra MVĮ ir kadangi apibrėžiant šeimos verslo įmonę į šeimos verslo įmonės dydį reikėtų atsižvelgti kaip į vieną pagrindinių elementų;

E.  kadangi šeimos verslo įmonės atlieka labai svarbų vaidmenį plečiant teritorijas užimtumo ir teritorinio organizavimo atžvilgiu;

F.  kadangi šeimos verslo įmonės dėl socialinės atsakomybės, didelės savininkų atsakomybės, ypatingo įsipareigojimo tos vietos ir regiono, kuriame yra įsikūrusios, bendruomenei ir ekonomikai, tvirtų vertybių, kuriomis palaikoma europietiška garbingų prekiautojų (angl. honourable merchant) tradicija, labiau linkusios turėti ilgalaikę kryptį, labai prisideda prie ekonomikos ir suteikia ilgalaikio stabilumo ir kadangi jos paprastai, nors ir patirdamos didelių nuostolių dėl ekonomikos krizės, daug ryžtingiau ją įveikia ir todėl ne taip greitai atleidžia darbuotojus; kadangi šiuo atžvilgiu Europos Sąjunga remia šeimos verslo įmones įgyvendindama iniciatyvas, kaip antai vadinamąsias šeimos narių sutartis; kadangi šeimos verslo įmonės labai padeda išvengti gyventojų skaičiaus mažėjimo kaimo vietovėse ir daugeliu atveju yra vienintelis darbo vietų šaltinis Europos regionuose, kurių plėtra labiausiai atsilieka, ypač tuose, kuriuose mažiau išvystyta pramonė;

G. kadangi turėtų būti padidintos ES lygmens pastangos skatinti verslumą ir pradedančiąsias įmones ir kartu turėtų būti labiau atsižvelgiama į ilgalaikio šeimos verslo įmonių gyvavimo supaprastinimą ir skatinimą;

H. kadangi būtina pagerinti teisines paveldėjimo (vadovavimo įmonei perėmimas šeimos viduje) sąlygas, būtent įvairių požiūrių į pavedėjimą ir paveldėjimo mokesčius taikymo sritį ir mastą visoje ES, turint galvoje, kad kiekvienais metais ES perimama 480 000 įmonių ir tai daro įtaką 2 mln. darbo vietų; kadangi dėl daugelio sunkumų, susijusių su tokiu vadovavimo įmonei perėmimu, kasmet veiklą nutraukia 150 000 įmonių ir prarandama 600 000 darbo vietų(1);

I.   kadangi paveldėjimo mokesčiai, ypač mažosioms ir vidutinio dydžio šeimos verslo įmonėms, yra rimta problema, dėl kurios gali tekti netgi sumažinti darbuotojų skaičių arba likviduoti įmonę;

J.   kadangi Europoje bendra šeimos verslo įmonės apibrėžtis reikalinga ne tik tam, kad būtų pagerinta statistinių duomenų apie sektoriaus veiklą rinkimo kokybė, bet ir kaip priemonė, padedanti politikos formuotojams labiau atsižvelgti į šeimos verslo įmonių ir visuomenės poreikius;

K. kadangi šeimos verslo įmonės užtikrina praktinės patirties ir įgūdžių perdavimą ir kadangi kai kuriose teritorijose jos yra socialinių ryšių skatinimo priemonė;

L.  kadangi šeimos ūkiai yra šeimos verslo įmonės, kurios yra sėkmės pavyzdys, nes jos praktiškai įgyvendina ekologiniu ir socialiniu požiūriu tvarios žiedinės ekonomikos principą;

M. kadangi verslumo ugdymu galima labai prisidėti prie jaunimo užimtumo perspektyvų gerinimo, nes toks jaunimas labiau linkęs kurti savo verslą ir jų įmonės dažnai būna novatoriškesnės ir veikia sėkmingiau nei įmonės, kurias valdo asmenys, neturintys verslumo ugdymo pagrindų; kadangi tokiems žmonėms kyla mažesnis pavojus neturėti darbo, jie dažniau turi nuolatinį, geresnį ir geriau apmokamą darbą;

N. kadangi šeimos verslo įmonių modelis nevienodai paplitęs valstybėse narėse; kadangi nemaža dalis šeimos verslo įmonių Europoje yra tarptautinio pobūdžio ir savo veiklą vykdo skirtingose valstybėse narėse;

1.  pažymi, kad ES esama daugiau kaip 90 „šeimos verslo įmonių“ apibrėžčių; teigiamai vertina šiuo metu atliekamą darbą, kuriuo siekiama ES lygmeniu apibrėžti „šeimos verslo įmonę“, ir ragina dėti papildomas pastangas stengiantis priimti oficialią apibrėžtį, atsižvelgiant į bendrovių teisę, valstybių narių apibrėžčių ypatybes, susijusias su socialinių teisių, socialinės apsaugos, teisės į pensiją, darbuotojų dalyvavimo taisyklių laikymosi ir sveikatos bei saugos darbo vietoje užtikrinimu; pabrėžia, kad paprasta, aiški ir lengvai pritaikoma apibrėžtis, kurią galima būtų palyginti skirtingose šalyse, padėtų geriau suprasti šį reiškinį ir sunkumus, su kuriais susiduria šeimos verslo įmonės, sužinoti aiškų jų indėlį į visuomenę ir leisti priimti konkrečias ir veiksmingas priemones;

2.  ragina Komisiją toliau stengtis ES lygmeniu apibrėžti „šeimos verslo įmonę“ atliekant galimos 2003 m. Europos MVĮ apibrėžties peržiūros poveikio vertinimą, į šeimos verslo įmonės dydį atsižvelgiant kaip į vieną pagrindinių elementų, turint omenyje tai, kad „vieno visiems tinkančio“ reglamentavimo metodu neįmanoma pakankamai patenkinti įvairių šeimos verslo įmonių poreikių apmokestinimo ir galimybės gauti finansavimą srityse ir kartu su valstybėmis narėmis rengiant bendrų rodiklių sąrašą, pagal kurį būtų galima apibrėžti šeimos verslo įmonę ir parengti statistinius duomenis, atsižvelgiant į šeimos verslo įmonių indėlį į užimtumą, siekiant geriau suprasti nuosavybės teises ir kurti geresnę politiką, šeimos verslo įmonėms padedančią dalyvauti rinkoje ir gauti finansavimą; apibrėžtis turėtų būti paprasta, aiški ir lengvai pritaikoma visose valstybėse narėse;

3.  ragina tuos, kurie siekia ES lygmeniu apibrėžti „šeimos verslo įmones“, užtikrinti, kad šia apibrėžtimi būtų atsižvelgiama į ES bendruomenėse esančią šeimų įvairovę ir ja būtų užtikrinamas įvairių šeimos formų nediskriminavimas ir jos neribotų šeimos sąvoka, reiškianti vyrą, moterį ir jų biologinius vaikus;

4.  atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės teisės yra pagrindinis su šeimos verslo įmonėmis susijęs klausimas, ragina valstybes nares apsvarstyti savo mokesčių sistemos ir bendrovių teisės pakeitimus, kuriais būtų leidžiamas veiksmingesnis ir sklandesnis įmonių perėmimas ir išlaikymas šeimos viduje; atsižvelgiant į tai, kad gerąja patirtimi reikėtų dalytis ir ji turėtų būti skatinama, siūlo mažinti dovanojimo ir paveldėjimo mokesčius, įvesti palankų reinvestuoto pelno mokestinį vertinimą, palyginti su skolos finansavimo mokestiniu vertinimu, ir taikyti palankų požiūrį į akcijas, kurių turėtojui nesuteikiama balsavimo teisė, kaip į būdą padidinti galimybę gauti lėšų neprarandant įmonės kontrolės;

5.  pažymi, kad šeimos verslo įmonės perėmimas šeimos viduje dažnai yra socialinio ir kultūrinio kapitalo ir iš kartos į kartą perduotų žinių paveldėjimas, jis turėtų būti apsaugotas ir skatinamas; pažymi, kad vis dėlto nesenuose 2011 m. duomenyse nustatyta, kad kiekvienais metais ES maždaug 450 000 įmonių ieško paveldėtojų, o tai daro įtaką 2 mln. darbuotojų; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl neveiksmingų įmonių perėmimų ES kyla rizika kiekvienais metais prarasti maždaug 150 000 įmonių ir 600 000 darbo vietų; pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu labai svarbi geroji patirtis laiku skelbiant atliekamo įmonės perėmimo planus; pabrėžia, kad atvejis, kai įmonę išperka darbuotojai, yra vienas galimų šių Europos MVĮ verslo paveldėjimo problemos sprendimų; pažymi, kad tinkamai sukurti ilgalaikiai ekonominių ir fiskalinių programų modeliai taip pat gali prisidėti prie šių nedidelių įmonių išlaikymo ir regionų ekonomikos stiprinimo bei užimtumo didinimo visoje ES;

6.  ragina kompetentingas valdžios institucijas valstybių narių lygmeniu skatinti verslumą ir mažų įmonių projektus mokyklose, atsižvelgiant į dideles šeimos verslo įmonių darbo vietų kūrimo galimybes; kadangi šeimos verslo įmonės turi didžiausias verslumo galimybes ir yra natūralūs būsimų verslininkų inkubatoriai, vis labiau reikia didinti jų inovacijas ir pažangą; be to, pabrėžia, kad siekiant padidinti šeimos verslo įmonių valdymo profesionalumą, būtina skatinti verslumo mokymą tiek pradedančiosioms įmonėms, tiek esamoms šeimos verslo įmonėms ir skatinti inovacijas bei pažangą, ypač valdymo lygmeniu, įskaitant mokymą žmogiškųjų išteklių, karjeros planavimo ir valdymo įgūdžių srityje, kuris padės pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus;

7.  susirūpinęs pažymi, kad finansų krizė ir po jos prasidėjusi recesija ypač paveikė Europos labai mažas įmones ir MVĮ, kurių daugumą sudaro šeimos verslo įmonės, ir pabrėžia ES pagalbos gaivinant ekonomikos augimą svarbą remiant aukštos kokybės darbo vietų kūrimą ir palankios reglamentavimo sistemos skatinimo svarbą, ypač galimybių gauti finansavimą, apmokestinimo ir įtraukios visų MVĮ struktūrų subjektų socialinės apsaugos srityse; pabrėžia, kad tinkamai skiriama parama sveikam restruktūrizavimui galėtų daryti svarbų teigiamą poveikį darbo vietų išlaikymui, ir pabrėžia, kad svarbu supaprastinti šeimos verslo įmonių administravimo procedūras, įskaitant vieno langelio principo sprendimų panaudojimą; pabrėžia naujų ir besiformuojančių sektorių, pvz., žiedinės ekonomikos, MVĮ darbo vietų kūrimo galimybes vietos lygmeniu; kadangi pagrindinis iššūkis, su kuriuo susiduria šeimos verslo įmonės, yra įmonės perdavimas iš kartos į kartą, pabrėžia, kad valstybės narės turėtų stengtis tobulinti šeimos verslo įmonių perdavimo teisinę sistemą ir gerinti galimybes gauti šio perdavimo finansavimą, kad būtų išvengta su iždu susijusių problemų, užkirstas kelias priverstiniams pardavimams ir užtikrintas šeimos verslo įmonės pastovumas; kartu pabrėžia, kad pagal reglamentavimo sistemą negali būti leidžiama suvaržyti darbuotojų teisių, įskaitant socialines teises;

8.  siekiant paremti šeimos verslo įmonių, kaip svarbių darbo vietų saugyklų, gyvybingumą ir gerovę, ragina Komisiją ir valstybes nares suteikti joms daugiau informacijos apie tarptautinio masto plėtros galimybes ir stengtis pagerinti patirties ir gerosios patirties mainus, visų pirma pasitelkiant programą EURES, kuri skirta tarpvalstybiniam darbo rinkų judumui skatinti; pabrėžia tarnybos EURES-T svarbą patariant dėl profesinio judumo galimybių pasienio regione ir padedant pasienio darbuotojams spręsti su judumu susijusias teisines, administracines ir finansines problemas;

9.  taip pat pažymi, kad svarbu spręsti kitas problemas, su kuriomis susiduria šeimos verslo įmonės, pvz., sunkumus, kylančius ieškant kvalifikuotų darbuotojų ir juos išlaikant, ir kad svarbu stiprinti verslumo mokymą ir konkretų šeimos verslo įmonių valdymo mokymą;

10. atkreipia dėmesį į svarbų šeimos ūkių vaidmenį daugelio valstybių narių kaimo regionuose ir ragina valstybes nares remti konkrečiai ūkininkams skirtą verslo mokymą; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina remti mokymo projektus, skirtus šeimos ūkiams vadovaujantiems jauniems verslininkams, siekiant didinti sėkmingą jų dalyvavimą žemės ūkio ir regioninėse organizacijose;

11. primygtinai ragina Komisiją palengvinti ir skatinti ilgalaikį šeimos verslo įmonių gyvavimą ir daugiau dėmesio skirti paramos didinimui ir gairėms dėl šeimos verslo įmonių perėmimo ir paveldėjimo supaprastinimo;

12. pabrėžia, kad šeimos verslo įmonės dėl sutampančių šeimos valdymo teisių ir verslo elementų turi tam tikrų ypatybių, į kurias reikėtų atsižvelgti; vis dėlto pabrėžia, kad reikia teisingai ir socialiniu požiūriu atsakingai spręsti darbo teisės, socialinės politikos ir socialinių teisių klausimus, pvz., didesnės lyčių pusiausvyros įmonių valdybose, darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros nuostatų ir finansinio darbuotojų dalyvavimo klausimus;

13. prašo valstybių narių rasti pritaikomus ir priimtinus sprendimus, susijusius su šeimos verslo įmonių paveldėjimo mokesčiais, kad būtų užtikrinta, kad šių mokesčių mokėjimas įmonei nesukurtų likvidumo problemų arba nepadarytų neigiamos įtakos darbuotojų skaičiui arba tvariam įmonės vystymuisi, už kurį atsakinga kita karta;

14. ragina Komisiją toliau siekti geriau įgyvendinti galiojančias ES rekomendacijas(2), atsižvelgiant į mokesčių ir reglamentavimo sistemos supaprastinimą, kad būtų pagerintos teisinės paveldėjimo sąlygos;

15. ragina Komisiją ir valstybes nares, ypač reglamentavimo aplinkoje, toliau skatinti keistis geriausia patirtimi, kad būtų padedama perimti šeimos verslo įmones;

16. mano, kad reikia sudaryti sąlygas įsidarbinti profesionaliems išorės valdytojams siekiant pagerinti šeimos verslo įmonės valdymą;

17. ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti finansinį darbuotojų dalyvavimą, atsižvelgiant į tai, kad visuomenė vis labiau pripažįsta jo naudą finansų ir ekonomikos krizės atžvilgiu;

18. ragina Komisiją šeimos verslo įmonėse aktyviai skatinti lyčių lygybę, susijusią su verslumu, gebėjimais, lyderyste, perėmimu ir paveldėjimu; šiuo tikslu ragina valstybių narių lygmeniu naudoti esamas administracines struktūras moterų verslininkių vieno langelio principo sukūrimo skatinimui; taip pat ragina pagerinti motinų verslininkių vaikų priežiūros išmokų tvarką;

19. atkreipia Komisijos dėmesį į tai, kad dauguma šeimos verslo įmonių yra MVĮ, todėl svarbiausia taikyti principą „Visų pirma galvokime apie mažuosius“, kad ES teisės aktai būtų geriau pritaikyti prie realios šių įmonių padėties ir poreikių, ir sudaryti joms sąlygas naudotis pagalbos programomis ir administracinių apribojimų mažinimo priemonėmis;

20. atkreipia Komisijos dėmesį į tai, kad visoms ES veikiančioms įmonėms reikia taikyti subalansuotas vienodas sąlygas konkurencijos požiūriu ir kartu reikia gerbti ypatingas šeimos įmonių savybes ir jas skatinti;

21. pabrėžia, kad, siekiant išvengti specialistų trūkumo ir skatinti mokymąsi visą gyvenimą, šeimos verslo įmonėms taip pat tenka atsakomybė teikti tinkamas mokymo vietas arba lygiavertės profesinės stažuotės galimybes ir skatinti tolesnį darbuotojų mokymą savo įmonėje;

22. atkreipia dėmesį į ES finansuojamas mažųjų įmonių verslininkų mokymo programas, kuriomis šeimos verslo įmonių savininkams suteikiama galimybė pritaikyti savo įmones prie sparčiai kintančios aplinkos, kurią lemia didėjanti pasaulinė ekonomikos integracija, naujų technologijų atsiradimas ir didelis dėmesys mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir ekologiškesnei ekonomikai;

23. ragina Komisiją parengti įstatymo galios neturinčią Europos šeimos strategiją, kurioje būtų visapusiškai atsižvelgiama į tėvų vaidmenį šeimos verslo įmonėse, įskaitant motinų verslininkių (angl. mompreneurs) svarbą socialiniu ir ekonominiu požiūriu ir konkretų jų indėlį įgyvendinant principus, kuriais grindžiamas teisingas vadovavimas, įmonių socialinė atsakomybė ir nauja tvaraus darbo kultūra;

24. ragina Komisiją Įmonių ir pramonės GD įsteigti šeimos verslo įmonių paramai ir informavimui skirtą skyrių, įskaitant vieną bendrą informacinį punktą kiekvienoje valstybėje narėje, kuris padėtų gauti ES finansavimą ir lėšų bei teiktų pagalbą verslui;

25. ragina Komisiją į Europos semestrą įtraukti rekomendacijas valstybėms narėms dėl to, kaip kurti sąžiningą šeimos verslo įmonėms palankią aplinką, ypač apmokestinimo, verslo perėmimo ir verslumo mokymo srityse;

26. ragina Komisiją visoje ES aktyviai skatinti ir platinti informaciją apie šeimos verslo įmonių modelį, pvz., Komisijoje įsteigiant šeimos verslo įmonių informacinį punktą ir teikiant pirmenybę praktinės patirties ir geriausios patirties perdavimui tarp valstybių narių ir kuo geriau pasinaudojant tokiomis programomis kaip „Erasmus“ jauniems verslininkams;

27. ragina valstybes nares nustatyti aiškų oficialaus ir neoficialaus atsitiktinio šeimos narių darbo teisinį pagrindą;

28. ragina valstybes nares kaip šeimos verslo įmonių perėmimo paskatą šeimos verslo įmonių savininkams ir darbuotojams teikti panašią socialinę apsaugą.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

2015 m. gegužės 7 d.

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

24

20

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Guillaume Balas, Tiziana Beghin, Brando Benifei, Vilija Blinkevičiūtė, Enrique Calvet Chambon, Martina Dlabajová, Elena Gentile, Arne Gericke, Marian Harkin, Danuta Jazłowiecka, Agnes Jongerius, Rina Ronja Kari, Ádám Kósa, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Zdzisław Krasnodębski, Kostadinka Kuneva, Jérôme Lavrilleux, Patrick Le Hyaric, Verónica Lope Fontagné, Javi López, Thomas Mann, Dominique Martin, Elisabeth Morin-Chartier, Georgi Pirinski, Terry Reintke, Sofia Ribeiro, Claude Rolin, Anne Sander, Sven Schulze, Jutta Steinruck, Romana Tomc, Ulla Tørnæs, Marita Ulvskog, Renate Weber, Tatjana Ždanoka, Jana Žitňanská, Inês Cristina Zuber

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Georges Bach, Heinz K. Becker, Karima Delli, Tania González Peñas, Marju Lauristin, Helga Stevens, Ivo Vajgl, Tom Vandenkendelaere

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Andrea Cozzolino, Rosa D’Amato

(1)

Veiksmų planas „Verslumas 2020“, COM(2012) 0795.

(2)

1994 m. rekomendacija, 1998 m. komunikatas ir Lilio forumas, 2003 m. gerosios patirties gairės, 2006 m. Komisijos komunikatas „Sėkmingai tęsti naujai pradėjus“.


Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ (3.3.2015)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl šeimos verslo įmonių Europoje

(2014/2210(INI))

Nuomonės referentė: Daniela Aiuto

PASIŪLYMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi vis daugiau moterų dalyvauja šeimos verslo įmonių veikloje ir kadangi moterys svariai prie jos prisideda savo aukšto lygio išsilavinimu ir patvirtintais vadybiniais gebėjimais, kai tenka apibrėžti strategijas, priimti sprendimus, valdyti įmones ir spręsti problemas;

B.  kadangi vis dėlto turima mažai informacijos apie šeimos verslo įmonėse dirbančias moteris, nes dabartinė šeimos verslo įmonių koncepcija vis dar yra palyginti menkai dokumentuota;

C. kadangi šeimos verslo įmonės, šeimų valdomos savarankiškos įmonės ir atitinkamos naujai įsteigtos įmonės suteikia moterims svarbią galimybę dirbti ir asmeniškai tobulėti, net jei tos galimybės nepripažįstamos, nes nėra moterų pavyzdžių, kuriais būtų galima sekti;

D. kadangi moterys, dalyvaudamos šeimos verslo įmonių veikloje, susiduria su dideliais sunkumais ir vertikaliąja bei horizontaliąja lyčių segregacija, ir taip yra nepaisant aukšto moterų išsilavinimo lygio – jos sudaro 60 proc. visų aukštojo mokslo absolventų;

E.  kadangi daugelyje šalių ši problema susijusi su vyrų dominavimo kultūra, kuri plačiai paplitusi visuose visuomenės sluoksniuose, o ne tik darbo rinkoje;

F.  kadangi šeimos ūkiai yra sėkmės pavyzdys, nes jie praktiškai įgyvendina ekologiniu ir socialiniu požiūriu tvarios žiedinės ekonomikos principą, o moterys, kaip įmonių vadovės, ugdo verslų mąstymą;

G. kadangi moterys ES uždirba vidutiniškai 16 proc. mažiau už valandą negu vyrai ir trūksta aukštas ir vadovaujamas pareigas einančių moterų ir kadangi vyrams taikoma darbo praktika ir darbo užmokesčio sistemos nėra tokios pat, kokios taikomos moterims, todėl joms sunkiau būti finansiškai nepriklausomoms, visapusiškai dalyvauti darbo rinkoje ir pasiekti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;

H. kadangi dažnai moterys atlieka nematomą vaidmenį ar dirba svetimu vardu ir tinkamai nepripažįstamos darbe jų užimamos pozicijos bei nesuteikiamas deramas darbo užmokestis, o tai turi rimtų padarinių jų socialinio draudimo įmokoms, pensijoms ir socialiniam aprūpinimui, taip pat ir jų įgūdžių pripažinimui, kaip rodo duomenys apie vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą ir pensijų skirtumą(1);

I.   kadangi daugelyje Europos šalių moterys dažnai turi dirbti svetimu vardu dėl su mokesčiais susijusių priežasčių arba teisinių kliūčių, dėl kurių vyras verslininkas negali užimti pareigų įmonėje arba vadovauti įmonei savo vardu;

J.   kadangi moterims yra sunku perimti šeimos verslo įmones, nes paprastai jas paveldi sūnūs, o dukterims tokia galimybė labai dažnai nesuteikiama;

K. kadangi moterys, siekdamos suderinti motinų ir verslininkių pareigas, dažnai yra priverstos nustumti motinystę į antrą planą ar net atsisakyti ketinimo tapti motina tam, kad galėtų užsiimti verslu;

L.  kadangi apie 60 proc. visų ES įmonių yra valdomos šeimų arba priklauso šeimoms;

M. kadangi kompetentingo vadovavimo šeimos įmonei iš kartos į kartą užtikrinimas yra vienas iš pagrindinių šeimos verslo įmonėms rūpimų klausimų, ir kadangi lyčių stereotipai nulemia, kad paveldėjant šeimos įmonę pirmenybė teikiama sūnums, o ne dukterims;

N. pripažindamas itin svarbiu pavyzdžiu tinkamai veikiančios šeimos verslo įmonės valdymą ir jo svarbą ES ekonomikos tvarumui ir socialinei rinkos ekonomikai Europoje;

1.  siekiant išvengti horizontaliosios ir vertikaliosios segregacijos, diskriminacijos darbo užmokesčio ir pareigų (neregimumas ir darbas ne savo vardu), ypač vadybininkų pareigų, atsakingų pareigų ir vadovaujamų pareigų srityje, ragina veiksmingiau taikyti ir įgyvendinti priemones, kuriomis užtikrinamos lygios vyrų ir moterų galimybės ir vienodas požiūris į juos užimtumo ir karjeros srityse, ir iniciatyvias priemones, kuriomis skatinamas nepakankamai atstovaujamos lyties atstovų dalyvavimas, taip pat suteikti vyrams ir moterims vienodas galimybes, socialines teises, sveikatos priežiūrą, atlyginimus ir pensijas;

2.  pabrėžia, kad būtina pripažinti šeimos verslo įmonėse moterų įgytus įgūdžius, kad tos moterys galėtų tęsti profesinę karjerą kito pobūdžio įmonėse;

3.  ragina priimti visoms valstybėms narėms taikomą vienareikšmišką šeimos verslo įmonės apibrėžtį, kuri suteiktų tvirtą karjeros pagrindą abiejų lyčių atstovams, kaip rekomenduojama Europos ekspertų grupės parengtos 2009 m. apžvalgos šeimos verslo įmonių klausimais galutinėje ataskaitoje;

4.  pabrėžia, kad reikia gerbti moterų paveldėjimo teisę, kad jos lygiai kaip vyrai galėtų perimti šeimos verslo įmones, ir skatinti vyrų ir moterų lygybės kultūrą, pagal kurią būtų vertinamas moters, einančios vadybininkės, atsakingas ar vadovaujamas pareigas, vaidmuo šeimos verslo įmonėse, taip pat sukurti tokią aplinką, kurioje moterys verslininkės ir šeimos verslo įmonės galėtų klestėti ir būtų skatinamas verslumas;

5.  ragina Komisiją ir valstybes nares remti Europos moterų verslo ambasadorių tinklą ir Europos verslininkių mentorių tinklą, siekiant didinti jų matomumą;

6.  atkreipia dėmesį į svarbų moterų vaidmenį šeimos ūkiuose ir ragina valstybes nares remti specialiai moterims ūkininkėms skirtus verslo mokymus, siekiant dar labiau sustiprinti moterų dalyvavimą šeimos ūkininkavimo veikloje; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina remti mokymo projektus, skirtus šeimos ūkiams vadovaujančioms moterims, siekiant didinti moterų dalyvavimą žemės ūkio ir regioninėse organizacijose;

7.  pabrėžia, kad būtina užtikrinti kuo geresnes darbo sąlygas, susijusias su sveikata ir saugumu darbo vietoje;

8.  ragina remti motinos-verslininkės įvaizdį, siekiant užtikrinti teisę į motinystę ir suteikti finansinę paramą, kad būtų galima suderinti įsipareigojimus šeimai ir verslui; ragina taikyti priemones, kuriomis remiamas darbas šeimoje ir namų ūkio paslaugos, skirtos vaikų priežiūrai, kad būtų sudarytos sąlygos moterims verslininkėms derinti darbą ir šeiminį gyvenimą;

9.  pabrėžia, jog tai, kad moterims šeimos verslo įmonėse bus suteikta daugiau galimybių, bus naudinga ir moterims, ir verslo įmonėms;

10. ragina imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui ir prievartai, išvengta situacijų, kurios yra palankios šantažui ir (arba) engimui ar smurtui prieš moteris darbo vietoje, ir kad už tai būtų baudžiama; atkreipia dėmesį į tai, kad ne tik fizinis smurtas, bet ir izoliacija bei diskriminacija taip pat yra dvasinio žiaurumo ar psichologinės agresijos formos;

11. dar kartą primena valstybėms narėms ir vietos bei regioninės valdžios institucijoms, kaip svarbu teikti pakankamas aukštos kokybės ir prieinamas vaikų, vyresnio amžiaus žmonių ir kitų priklausomų asmenų priežiūros paslaugas, taip pat numatyti mokestines paskatas įmonėms ir kitas kompensacijas, siekiant padėti moterims ir vyrams dirbti samdomą darbą, vykdyti savarankišką veiklą arba vadovauti šeimos verslo įmonėms, kad jie galėtų derinti savo įsipareigojimus šeimai ir darbui;

12. ragina Komisiją pradėti tyrimą ir rinkti statistinius duomenis apie moterų dalyvavimą šeimos verslo įmonėse Europoje;

13. pabrėžia, kad reikia nustatyti atskirus ir tinkamai apmokamus motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros atostogų laikotarpius, kurie atitiktų samdomų darbuotojų, savarankiškai dirbančių asmenų ir verslo įmonių darbdavių poreikius;

14. primygtinai ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares kaskart, kai rengiami teisės aktai šeimos verslo įmonių srityje ir ypač įgyvendinant direktyvą dėl moterų atstovavimo valdybose, įtraukti į juos lygias vyrų ir moterų galimybes, taip pat moterų galimybių dalyvauti profesiniame mokyme skatinimą, svarstyti ir įtraukti iniciatyvias priemones, kuriomis skatinamas nepakankamai atstovaujamos lyties atstovų dalyvavimas;

15. pabrėžia, kad pašalinus visus skirtumus tarp vyrų ir moterų, dirbančių šeimos verslo įmonėse, būtų pasiekta naudos ekonomikai ir visai visuomenei; atkreipia dėmesį į tai, kad 2010–2015 m. vyrų ir moterų lygybės strategijos tikslas – padidinti moterų užimtumo lygį iki 75 proc., t. y. tikslo, nustatyto strategijoje „Europa 2020“, ir kad jis taikomas taip pat ir toms moterims, kurių užimtumo lygis yra mažiausias;

16. pabrėžia, jog būtina įdiegti paramos sistemas, skirtas moterims verslo savininkėms ir vadovėms šeimos verslo įmonėse, siekiant sustiprinti jų pasitikėjimą savimi ir padidinti asmeninį efektyvumą;

17. primygtinai ragina nustatyti reikalavimą, kad šeimos verslo įmonės užtikrintų vienodą požiūrį į vyrus ir moteris ir vienodas jų galimybes darbe, valdant bendrovę ir priimant sprendimus, ir kad tuo tikslu jos imtųsi priemonių, kuriomis būtų užkirstas kelias bet kokiai diskriminacijai ir būtų skatinama lyčių lygybė;

18. pabrėžia, kad reikia pateikti konkrečių pasiūlymų siekiant geriau suderinti darbą, šeiminį ir asmeninį gyvenimą ir skatinti geresnį vyrų ir moterų profesinių, šeimos ir socialinių pareigų pasidalijimą, ypač pagalbos išlaikomiems asmenims ir vaikų globos srityse; atkreipia dėmesį į tai, kad geresnis dienos centrų ir lopšelių paslaugų teikimas priklauso ne tik nuo viešosios politikos priemonių, skirtų šiai infrastruktūrai kurti, bet ir nuo paskatų įmonėms siūlyti tokius sprendimus; pažymi, kad lankstus darbo laikas ir darbo organizavimas, taip pat darbas ne visą darbo dieną, gali būti vienas iš būdų siekiant užtikrinti geresnę profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;

19. ragina Tarybą kuo greičiau pasiekti susitarimą ir priimti direktyvą dėl biržinių bendrovių nevykdomųjų direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo tam, kad visos biržinės bendrovės, įskaitant šeimos verslo įmones, pasiektų tikslą, t. y. bent 40 proc. jų direktorių valdybų narių būtų moterys.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

26.2.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

21

3

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Daniela Aiuto, Anna Maria Corazza Bildt, Viorica Dăncilă, Anna Hedh, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Elisabeth Köstinger, Vicky Maeijer, Angelika Mlinar, Krisztina Morvai, Maria Noichl, Marijana Petir, Liliana Rodrigues, Jordi Sebastià, Ernest Urtasun, Ángela Vallina, Beatrix von Storch, Jadwiga Wiśniewska, Anna Záborská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Inés Ayala Sender, Linnéa Engström, Eleonora Forenza, Kostadinka Kuneva, Constance Le Grip, Dubravka Šuica, Marc Tarabella

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Rosa D’Amato, José Inácio Faria

(1)

http://ec.europa.eu/justice/gender-equality/files/gender_pay_gap/140319_gpg_lt.pdf


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

16.6.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

48

5

5

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Zigmantas Balčytis, Bendt Bendtsen, Reinhard Bütikofer, Jerzy Buzek, Philippe De Backer, Pilar del Castillo Vera, Christian Ehler, Fredrick Federley, Ashley Fox, Adam Gierek, Theresa Griffin, Marek Józef Gróbarczyk, András Gyürk, Roger Helmer, Eva Kaili, Barbara Kappel, Krišjānis Kariņš, Seán Kelly, Jeppe Kofod, Miapetra Kumpula-Natri, Janusz Lewandowski, Ernest Maragall, Edouard Martin, Nadine Morano, Dan Nica, Aldo Patriciello, Morten Helveg Petersen, Miroslav Poche, Miloslav Ransdorf, Michel Reimon, Herbert Reul, Paul Rübig, Algirdas Saudargas, Dario Tamburrano, Patrizia Toia, Evžen Tošenovský, Miguel Urbán Crespo, Vladimir Urutchev, Kathleen Van Brempt, Martina Werner, Flavio Zanonato

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Michał Boni, David Coburn, Miriam Dalli, João Ferreira, Gerben-Jan Gerbrandy, Françoise Grossetête, Janusz Korwin-Mikke, Constanze Krehl, Olle Ludvigsson, Piernicola Pedicini, Sofia Sakorafa, Maria Spyraki, Indrek Tarand, Mihai Ţurcanu, Anneleen Van Bossuyt

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Marietje Schaake, Bart Staes

Teisinis pranešimas