Procedūra : 2014/2255(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0241/2015

Pateikti tekstai :

A8-0241/2015

Debatai :

PV 08/09/2015 - 13
CRE 08/09/2015 - 13

Balsavimas :

PV 09/09/2015 - 8.13
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0309

PRANEŠIMAS     
PDF 631kWORD 158k
23.7.2015
PE 557.126v02-00 A8-0241/2015

dėl ataskaitos dėl 2012-ųjų Europos vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metų įgyvendinimo, rezultatų ir bendro įvertinimo

(2014/2255(INI))

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas

Pranešėjas: Eduard Kukan

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl ataskaitos dėl 2012-ųjų Europos vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metų įgyvendinimo, rezultatų ir bendro įvertinimo

(2014/2255(INI))

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 940/2011/ES dėl Europos aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metų (2012)(1),

–       atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus(2),

–       atsižvelgdamas į ES pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 25 straipsnį dėl pagyvenusių žmonių teisių,

–       atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 9‒10 d. Komisijos galutinę ataskaitą dėl Europos aukščiausiojo lygio susitikimo inovacijų vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje klausimais,

–       atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 23 d. Komisijos informacinį dokumentą „Auganti senjorų ekonomika Europoje“,

–       atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 15 d. Komisijos ataskaitą dėl 2012 Europos vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metų įgyvendinimo, rezultatų ir bendro įvertinimo (COM(2014) 0562),

–       atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „2015 m. ataskaita dėl senėjimo. Ekonominės ir biudžeto prognozės 28 ES valstybėms narėms (2013–2060 m.)“ (European Economy 3|2015),

–       atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 17 d. Komisijos ataskaitą „Bendra ataskaita dėl 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvos 2000/43/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (Rasinės lygybės direktyvos), ir 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (Lygių galimybių užimtumo srityje direktyvos), taikymo“ (COM(2014) 0002),

–       atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 20 d. Komisijos komunikatą „Socialinės investicijos į augimą ir socialinę sanglaudą, visų pirma naudojant 2014–2020 m. Europos socialinio fondo lėšas“ (COM(2013) 0083),

–       atsižvelgdamas į Komisijos politikos gaires dėl socialinių investicijų dokumentų rinkinio įgyvendinimo 2014 m.,

–       atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 16 d. Komisijos baltąją knygą „Adekvačių, saugių ir tvarių pensijų darbotvarkė“ (COM(2012) 0055),

–       atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 29 d. Komisijos komunikatą „Europos inovacijų partnerystės vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje strateginio įgyvendinimo plano pažanga“ (COM(2012) 0083),

–       atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 7 d. Tarybos deklaraciją „Europos aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metų (2012 m.). Tolesni veiksmai“,

–       atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 10 d. Socialinės apsaugos komiteto ir Komisijos kartu parengtą ataskaitą „Tinkama socialinė apsauga ilgalaikės priežiūros poreikių atžvilgiu visuomenės senėjimo kontekste“,

–       atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 31 d. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (Eurofound) ataskaitą dėl galimybės gauti sveikatos priežiūros paslaugas krizės metu,

–       atsižvelgdamas į JT Visuomenės senėjimo darbo grupės darbą rengiant Konvenciją dėl vyresnių žmonių teisių apsaugos,

–       atsižvelgdamas į Eurofound ataskaitą „Fondo išvados. Darbo prioritetai sulaukus 50“ (2014 m.),

–       atsižvelgdamas į Eurofound dokumentą „Fondo tema. Tvarus darbas siekiant užtikrinti geresnį ir ilgesnį darbingą amžių“ (2014 m. gruodžio mėn.),

–       atsižvelgdamas į 2015 m. kovo mėn. Europos Parlamento tyrimų tarnybos išsamią analizę „Europos vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metai (2012)“,

–       atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 15 d. konsultacinės įmonės „Ecorys“ galutinę ataskaitą „Europos vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metų įvertinimas“,

–       atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 10 d. Europos vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metų (EM2012) suinteresuotųjų subjektų koalicijos veiksmų planą „Europos vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metų (EM2012) įgyvendinimas ir tolesni veiksmai“,

–       atsižvelgdamas į 2012 m. sausio mėn. specialią „Eurobarometro“ apklausą Nr. 378 „Vyresnių žmonių aktyvumas“,

–       atsižvelgdamas į savo 2013 m. liepos 4 d. rezoliuciją „Krizės poveikis pažeidžiamų grupių galimybėms gauti priežiūros paslaugas“(3),

–       atsižvelgdamas į savo 2013 m. gegužės 21 d. rezoliuciją dėl adekvačių, saugių ir tvarių pensijų darbotvarkės(4),

–       atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 11 d. rezoliuciją dėl demografijos problemos ir kartų solidarumo(5),

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–       atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A8-0241/2015),

A.     kadangi 2012-ųjų Europos vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metų (toliau – 2012-ieji Europos metai) tikslas buvo didinti informuotumą apie vyresnių žmonių aktyvumo vertę, skatinti keistis informacija ir įgyvendinti vyresnių žmonių aktyvumo politiką bei sukurti konkrečių Sąjungos ir jos valstybių narių bei viešojo ir privataus sektorių suinteresuotųjų subjektų veiksmų sistemą;

B.     kadangi tikimasi, kad iki 2050 m. žmonių amžiaus vidurkis ES bus didesnis nei 50 m.;

C.     kadangi ES susiduria su precedento neturinčiais demografiniais, socialiniais ir struktūriniais pokyčiais, į kuriuos turi būti nedelsiant reaguojama; kadangi bendrai senėjant gyventojams kartu auga socialinio aprūpinimo ir su sveikata bei priežiūra susiję vyresnio amžiaus žmonių ir jų šeimų poreikiai ir viešųjų paslaugų ilgalaikė kokybė ir tvarumas ES daugiausia priklausys nuo veiksmų, kurių bus imtasi per ateinančius kelerius metus;

D.     kadangi vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės didėjimą reikėtų vertinti kaip civilizacijos laimėjimą ir socialinės pažangos veiksnį;

E.     kadangi 2006 m. buvo sukurtas Demografinių pokyčių regionų tinklas, kurį sudaro maždaug 40 Europos regionų, ir kadangi šio tinklo tikslas ‒ didinti informuotumą apie tai, kokie svarbūs yra Europos Sąjungai ir jos ekonominei ir socialinei sanglaudai iššūkiai, kaip antai senėjimas ir mažėjantis gyventojų skaičius;

F.     kadangi vidutinis vienai moteriai tenkančių vaikų skaičius ES yra mažesnis nei kartų atsinaujinimo ribinis dydis, ekonomikos krizė buvo gimimų skaičiaus mažėjimą lėmęs veiksnys, o tikėtina gyvenimo trukmė iki 2050 m. gali padidėti dar penkeriais metais;

G.     kadangi vyresnių žmonių aktyvumas yra vienas iš svarbiausių XXI amžiaus uždavinių;

H.     kadangi, be senėjimo reiškinio, Europoje nuolat daugėja regionų, kuriuose dėl mažėjančio gimstamumo prastėja demografiniai rodikliai, kartu mažėja gyventojų, smarkiai daugėja vyresnių ir išlaikomų žmonių ir mažėja dirbančių žmonių skaičius; kadangi visi šie reiškiniai dar opesni tų regionų kaimo vietovėse, nes paprastai žmonės palieka kaimo vietoves ir persikelia į didelius ar vidutinio dydžio miestus;

I.      kadangi, norint pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus ir įgyvendinti jos uždavinius, taip pat sukurti konkurencingą, klestinčią ir integracinę Europą, vyresnių žmonių aktyvumas ir kartų solidarumas yra labai svarbūs;

J.      kadangi sėkmingas vyresnių žmonių aktyvumo politikos įgyvendinimas yra glaudžiai susijęs su įvairios nediskriminavimo, socialinės apsaugos, socialinės įtraukties ir visuomenės sveikatos politikos, įgyvendinamos per visą aktyvų ES piliečių ir darbuotojų gyvenimą, veiksmingumu;

K.     kadangi, pagal PSO, žodis „aktyvus“ reiškia nuolatinį dalyvavimą socialiniame, ekonominiame, kultūriniame, dvasiniame ir pilietiniame gyvenime, o ne tik gebėjimą būti fiziškai aktyviam ar būti darbo jėga, ir kadangi į pensiją išeinantys vyresni žmonės arba dėl negalios ar ligos darbą paliekantys žmonės gali ir toliau aktyviai padėti savo šeimoms, bendraamžiams, bendruomenėms ir tautoms;

L.     kadangi būtina laikytis holistinio požiūrio, atsižvelgiant į skirtingus elementus, kurie sudaro sąlygas visą gyvenimą visiems asmenims ir visai visuomenei užtikrinti, kad darbas būtų tvarus;

M.    kadangi skirtingos darbuotojų grupės dirba skirtingomis darbo sąlygomis, todėl atsiranda profesinės sveikatos skirtumų;

N.     kadangi esama didelių akivaizdžių valstybių narių, regionų ir vietos valdžios institucijų skirtumų, susijusių su vyresnių žmonių aktyvumo politika ir socialinės apsaugos senatvėje politika, paramos infrastruktūra ir biudžeto ištekliais;

O.     kadangi dėl vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos atsiranda naujų socialinių poreikių, kuriems tenkinti reikalingos investicijos į diversifikuotas viešąsias paslaugas ‒ jau esamas ir naujas, kurios dar turi būti sukurtos, ir, be abejo, į vyresnių žmonių sveikatos apsaugą ir priežiūrą, ir kadangi tai atveria naujų galimybių, susijusių su ilgesniu laisvalaikiu ir poilsiu;

P.     kadangi dėl finansų ir ekonomikos krizės padidėjo vyresnių žmonių skurdo lygis ir kadangi dėl skurdo ar skurdo ir socialinės atskirties rizikos kyla ne tik pavojus sveikatai, bet ir sumažėja vyresnių žmonių aktyvumo galimybių;

Q.     kadangi visoje ES veikia maždaug 125 000 profesinių pensijų fondų, kurių turtą sudaro 2,5 trilijonai EUR, priklausančių maždaug 75 milijonams europiečių, kurie sudaro 20 proc. darbingo amžiaus ES gyventojų;

R.     kadangi vienas iš pagrindinių žmonių visuomenės principų yra kartų solidarumas; kadangi vis didėjant vidutinei tikėtinai gyvenimo trukmei kartų santykiai tampa vis svarbesni; kadangi ekonomikai ir visuomenei siekiant savo tikslų reikia visų kartų gyvenimo patirties, įsipareigojimo ir idėjų;

S.     kadangi aktyvus dalyvavimas mokymosi visą gyvenimą ir sporto programose labai padeda kurti tikrą vyresnių žmonių aktyvumo kultūrą ir sudaro galimybę gyventojams ne tik per savo gyvenimą pritaikyti savo gebėjimus prie besikeičiančių darbo rinkos reikalavimų, bet ir likti sveikiems, aktyviems ir dalyvaujantiems visuomenės gyvenime platesniąja prasme;

T.     kadangi vyresnio amžiaus moterys sudaro 20 proc. ES gyventojų ir šis santykis, esant dabartinėms demografinėms tendencijoms, toliau didės; daugelyje ES šalių vyresnio amžiaus moterys susiduria su didesne skurdo rizika nei vyresnio amžiaus vyrai: vidutiniškai 21 proc. moterų ir 16 proc. vyrų; kadangi vyrų ir moterų pensijų dydžiai ES skiriasi 39 proc.;

U.     kadangi prieinamos technologijos gali sudaryti galimybes ir palankias sąlygas patekti į darbo rinką, gyventi nepriklausomai ir dalyvauti visose visuomenės gyvenimo srityse; kadangi šiuo metu vis dėlto daugiau kaip 69 proc. žmonių, kuriems trūksta pagrindinių skaitmeninių gebėjimų, yra vyresni nei 55 metų amžiaus; kadangi dėl nepakankamo prieinamumo, sparčios IRT raidos ir prasto skaitmeninio raštingumo daugeliui vyresnių žmonių ir neįgaliųjų kyla didelis pavojus, kad jie negaus visapusiškos naudos iš būsimos bendrosios skaitmeninės rinkos;

1.      pripažįsta, kad 2012-ieji Europos metai suteikė svarbų politinį postūmį, padėjusį pradėti diskusijas iššūkių, susijusių su vyresnių žmonių aktyvumu ir kartų solidarumu Europoje, klausimu;

2.      kartos teisingumą kitos kartos atžvilgiu apibrėžia kaip vienodą naudos ir naštos paskirstymą tarp kartų; mano, kad kartų praktiškas bendradarbiavimas grindžiamas solidarumu ir turi būti paremtas abipuse pagarba, atsakomybe ir noru rūpintis vieni kitais;

3.      pažymi, kad konkretūs 2012-ųjų Europos metų tikslai buvo iš dalies pasiekti, o geriausių rezultatų pasiekta įgyvendinant su informuotumo didinimu susijusias iniciatyvas ir organizuojant šios srities renginius;

4.      pažymi ir teigiamai vertina tai, kad per 2012-ųjų Europos metų renginius ir iniciatyvas paaiškėjo, jog vyresni žmonės nėra našta ekonomikai ir visuomenei, o greičiau turtas dėl savo patirties, pasiekimų ir žinių;

5.      atkreipia dėmesį į tai, kad 2012-aisiais Europos metais pavyko sutelkti susijusius veikėjus vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo tikslams siekti; vis dėlto apgailestauja, kad tikslas sukurti naujus viešojo ir privataus sektorių ir pilietinės visuomenės keitimosi ištekliais, projektais ir idėjomis tinklus retai kada buvo pasiektas; apgailestauja, kad socialinių partnerių dalyvavimo aktyvumas buvo nevienodas ir kad privataus verslo subjektai nebuvo įtraukti didesniu mastu; pabrėžia būtinybę užtikrinti geresnį gebėjimų stiprinimą siekiant skatinti vyresnių piliečių aktyvų dalyvavimą visuomenės gyvenime;

6.      palankiai vertina tai, kad 2012-ieji Europos metai padėjo patobulinti valstybių narių vyresnių žmonių aktyvumo politikos darbotvarkes, skatinti valstybes nares tarpusavyje keistis gerosios patirties pavyzdžiais, didinti iniciatyvų, kuriomis siekiama skatinti vyresnių žmonių aktyvumą, skaičių ir stiprinti suinteresuotųjų subjektų žinias bei įgūdžius;

7.      pabrėžia, kad, siekiant parengti tikslingesnes ir veiksmingas vyresnių žmonių aktyvumo strategijas, reikia patikimos vyresnių žmonių padėties ir demografinių pokyčių statistikos; ragina Komisiją užtikrinti vyresnių žmonių socialinio statuso, jų sveikatos, teisių ir gyvenimo lygio išsamių ir kokybiškų duomenų rinkimą;

8.      mano, kad būtina, jog valstybės narės toliau įgyvendintų 2012-aisiais Europos metais pradėtas iniciatyvas ir jas paverstų tvirtais politiniais įsipareigojimais, kuriuos turėtų lydėti konkretūs veiksmai, taip siekiant užtikrinti visų kartų socialinę įtrauktį ir gerovę laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principo; primena, kad siekiant kovoti su jaunų ir vyresnių žmonių diskriminacija visose gyvenimo srityse ir užkirsti jai kelią, turi būti veiksmingai įgyvendinami su senėjimo politika susiję ES teisės aktai;

9.      pabrėžia būtinybę stiprinti koordinavimo trikampį, sudarytą iš sprendimus priimančių institucijų (įskaitant ES, valstybių narių, regionų ir vietos lygmenis), pilietinės visuomenės ir privačiojo sektoriaus, įskaitant pramonės sektorius, teikiančius novatoriškas prekes ir paslaugas, kurios padeda gyventi savarankiškai;

10.    ragina Komisiją atlikti tyrimą dėl demografinio nuosmukio, kurį patiria vis daugiau regionų įvairiose ES šalyse, ir parengti komunikatą dėl šios problemos ir veiksmų, kurių būtų galima imtis Europos ir valstybių narių lygmenimis nukentėjusiuose regionuose siekiant spręsti demografinio nuosmukio klausimą;

11.    pabrėžia, kad regionai, esantys gamtiniu ar demografiniu aspektu labai nepalankioje padėtyje, pvz., retai apgyvendinti regionai, salos ir kalnuotos vietovės, labiausiai nukenčia nuo problemų, susijusių su gyventojų senėjimu, ir turi mažiau išteklių ir mažesnę infrastruktūrą, kad galėtų skatinti vyresnių žmonių aktyvumą; ragina apsvarstyti, ar paskatų planai naudingi sprendžiant senėjimo problemą, kuri dažniausiai sunkėja dėl lygiagrečių gyventojų skaičiaus mažėjimo procesų, vykstančių daugelyje atitinkamų regionų, ir kuri gali kelti grėsmę tų regionų išlikimui;

12.    apgailestauja, kad 2012-ieji Europos metai buvo patvirtinti gana vėlai, todėl atsirado su sutarčių sudarymu ir įgyvendinimu susijusių vėlavimų, dėl kurių nebuvo išnaudotos visos tam tikrų renginių, pavyzdžiui, iniciatyvos „Senjorų jėgos diena“, teikiamos galimybės; atkreipia dėmesį į mažesnį biudžetą, skirtą 2012-iesiems Europos metams, palyginti su ankstesniais Europos metais, ir dėl to turimus mažesnius išteklius 2012-ųjų Europos metų tikslams įgyvendinti;

13.    primena, kad vyresnių žmonių aktyvumas yra optimalių sveikatos ir dalyvavimo visuomenės gyvenime galimybių užtikrinimo procesas siekiant užtikrinti, kad sendami žmonės galėtų išlaikyti gerą gyvenimo lygį ir gyvenimo kokybę; laikosi nuomonės, kad vyresnių žmonių aktyvumo politika turėtų padėti didinti žmonių fizinės, socialinės ir psichinės gerovės galimybes per visą jų gyvenimą, kad būtų galima užtikrinti didesnę socialinę įtrauktį ir aktyvesnį dalyvavimą visuomenės gyvenime; pabrėžia, kad vyresnių žmonių aktyvumas reiškia daugiau galimybių gauti sveikatos, ilgalaikės priežiūros ir socialines paslaugas, kurios tam tikrais atvejais patyrė spaudimą krizės metu, ir užtikrinti galimybę mokytis visą gyvenimą, dalyvauti visuomenės ir kultūrinėje veikloje, gerinti esamą socialinę infrastruktūrą, pvz., senelių namus ir dienos centrus, panaikinti diskriminaciją dėl amžiaus ir stereotipus, imtis veiksmų siekiant kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi ir užtikrinti geresnį vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos vertės supratimą;

14.    rekomenduoja visoms valstybėms narėms, naudojantis savo socialinės apsaugos sistemomis, skatinti ir stiprinti kokybišką viešąją infrastruktūrą, skirtą vyresniems žmonėms (senelių namai, dienos centrai ir parama namuose), tam, kad vyresnio amžiaus žmonės būtų laikomi aktyviais, o ne pasyviais jiems skirtų iniciatyvų dalyviais;

15.    mano, kad reikia parengti Europos strategiją dėl demencijos, kuri turėtų apimti pagalbos pacientų šeimoms priemones, informavimo kampanijas, informuotumo didinimą ir keitimąsi geriausia patirtimi tarp valstybių narių;

16.    ragina Komisiją išnagrinėti susirūpinimą keliančią vyresnių kaip 50 metų žmonių nedarbo problemą ir augantį ilgalaikį nedarbą ir kartu su valstybėmis narėmis, regionų ir vietos valdžios institucijomis ir socialiniais partneriais išanalizuoti nedirbančių vyresnių žmonių aplinkybes ir asmenines istorijas bei sukurti veiksmingas darbuotojų, kurie priklauso šiai pažeidžiamai kategorijai, išlaikymo darbo rinkoje priemones, suteikiant galimybių mokytis visą gyvenimą, tobulinti įgūdžius, mokytis darbo vietoje ir naudotis prieinamomis ir įperkamomis mokymosi programomis ir skatinant kartų tarpusavio mokymą ir žinių perdavimą darbe;

17.    visų pirma, šiuo atžvilgiu reikėtų atkreipti dėmesį į tokias programas, kaip „kartų kuravimas“, kuriomis skatinami mainai tarp vyresnio amžiaus ekspertų ir jaunesniosios kartos darbe ir mokymuose; pažymi, kad darbo procese turėtų būti remiamos įvairaus amžiaus narių komandos ir labai gerai pavykę projektai turėtų būti įvertinami premijomis; mano, kad valstybėse narėse galėtų būti nustatytos paskatos verslo įmonėms, kurios samdo vyresnio amžiaus darbuotojus, ir kad iš esmės, profesiniuose ir tęstiniuose mokymuose jiems neturėtų būti taikomos mažiau palankios sąlygos nei jaunesnio amžiaus darbuotojams; ypač pabrėžia, kad svarbu pritaikyti darbo vietas vyresnių darbuotojų poreikiams ir suteikti jiems daugiau galimybių dirbti ne visą darbo dieną, atsižvelgiant į jų pageidavimus, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas dirbti ilgiau tiems, kurie nori ir gali dirbti ilgiau; mano, kad turėtų būti parengti specialūs pensijų planai vyresniems ilgą laiką nedirbusiems asmenims, kad būtų išlaikyta pusiausvyra tarp šių žmonių ir socialinės apsaugos sistemų poreikio į socialinį stabilumą;

18.    apgailestauja, kad vyresnio amžiaus žmonės vis dar dažnai susiduria su diskriminacija dėl amžiaus, stereotipais ir kliūtimis; todėl ragina valstybes nares neatidėliojant tinkamai įgyvendinti Direktyvos 2000/78/EB dėl vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje nuostatas; pažymi, kad pasiūlymas dėl Horizontaliosios vienodo požiūrio direktyvos(6) yra užstrigęs Taryboje nuo 2008 m. ir ragina valstybes nares kuo greičiau rasti sprendimą;

19.    vis dėlto griežtai atmeta svarstymus laikyti vyresnių žmonių aktyvumo politiką tik priemone vyresnio amžiaus darbuotojų įsidarbinimo galimybėms išsaugoti ir ragina valstybes nares atlikti visus reikiamus įvertinimus ir dėti visas pastangas pereiti prie gyvenimo ciklo požiūrio bei, jei reikia, reformuoti pensijų sistemą, taip pat dėti visas pastangas nustatyti pastovioms išėjimo į pensiją taisyklėms, atsižvelgiant į dabartinius vyresnių kaip 50 metų gyventojų nedarbo rodiklius prieš keičiant privalomą pensinį amžių; mano, kad pensinį amžių susiejant su tikėtina gyvenimo trukme neatsižvelgiama į darbo rinkos tendencijų svarbą, todėl tai neturėtų būti vienintelė priemonė senėjančios visuomenės keliamoms problemoms spręsti; mano, kad valstybės narės, remdamosi savo užimtumo apsaugos įstatymais ir darbo užmokesčio nustatymo sistemomis, turėtų remti vyresnių darbuotojų įdarbinimą, ypač prieš teisės aktais nustatytą pensinį amžių, kadangi nedarbas ir toliau turės neigiamą poveikį jų pajamoms išėjus į pensija, ir kad valstybės narės turėtų užtikrinti tvarias socialinės apsaugos sistemas;

20.    ragina valstybes nares užtikrinti valstybinių pensijų sistemų tvarumą ir garantuoti individualias ir tinkamas pajamas išėjus į pensiją ir visų teises į pensiją, kad senatvėje jie galėtų gyventi orų gyvenimą, įskaitant turėjusiuosius pagrįstas karjeros pertraukas, daugiausia – moteris; pabrėžia, kad siekiant, jog pensijos būtų saugios ir tvarios, svarbu atlikti profesinių pensijų fondų atitinkamą patikrą ir nepriklausomus auditus;

21.    pabrėžia, kad vyresnio amžiaus žmonės turi turėti galimybę atlikti svarbų vaidmenį padėdami savo šeimoms, ir atkreipia dėmesį į naudingą vyresnio amžiaus žmonių vykdomą savanorišką veiklą;

22.    pabrėžia senėjančiai Europos visuomenei prieinamų technologijų svarbą ir ragina Komisiją parengti integruotą bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją užtikrinant, kad prieinamumas būtų integruotas į strategiją ir susietas su „senjorų ekonomikos“ Europoje skatinimu;

23.    palankiai vertina tai, kad, kaip nurodyta Reglamente (ES) Nr. 1304/2013, 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu vyresnių žmonių aktyvumas ir sveikata yra vieni iš Europos socialinio fondo investavimo prioritetų; ragina valstybes nares veiksmingai naudoti skirtas lėšas; primena, kad finansavimą projektams, kuriais skatinamas vyresnių žmonių aktyvumas, taip pat galima gauti pagal tokias programas kaip Europos struktūriniai ir investicijų fondai (ESI fondai), programa „Horizontas 2020“, Užimtumo ir socialinių inovacijų programa (EaSI) ir Sveikatos programa; ragina geriau koordinuoti ES parengtas programas ir įvairias priemones, skirtas vyresnių žmonių aktyvumui ir kartų solidarumui skatinti, ir ragina vadovaujantis programos „Horizontas 2020“ prioritetais nustatyti Europos mokslinių tyrimų prioritetą pavadinimu „taikomieji sveikatos ir vyresnių žmonių aktyvumo mokslai“;

24.    ragina valstybes nares naudoti turimas Europos socialinio fondo (ESF), ESI fondų ir EaSI lėšas pagalbos sau programų, kurias rengia vyresnio amžiaus žmonių organizacijos, kurios tarpusavyje dalijasi savo žiniomis, patirtimi ir išmintimi ir padeda žmonėms, kuriems reikia pagalbos, taip prisidėdamos prie aktyvaus ir sveiko senėjimo ir ilgesnio savarankiško gyvenimo, finansinei paramai;

25.    primena, kad Komisijos 2010 m. biudžeto peržiūroje ES pridėtinė vertė nurodyta kaip vienas iš jos pagrindinių principų; pabrėžia, kad šis principas turi būti visų išlaidų pagrindas ir kad ES finansavimas, ypač iš ESF lėšų, neturėtų būti naudojamas nacionalinėms priemonėms subsidijuoti, bet naudojamas valstybių narių vyresnių žmonių aktyvumo programoms papildomai remti;

26.    ragina Komisiją ir valstybes nares tikslingiau nukreipti lėšas vyresnių žmonių aktyvumui ir didinti lėšų panaudojimo veiksmingumą; taip pat ragina Komisiją išnagrinėti galimybę nustatyti naują Europos finansinę priemonę, skirtą atleistų iš darbo vidutinio amžiaus darbuotojų reintegracijos į darbo rinką problemai spręsti, ir nustatyti galimą jos pridėtinę vertę;

27.    ragina Europos Komisiją ir valstybes nares kaupti išsamius ir patikimus duomenis, pagal kuriuos būtų galima įvertinti vyresnio amžiaus darbuotojams skirtų ESF lėšų veiksmingumą;

28.    ragina Komisiją įvertinti naujos ES finansinės priemonės galimybes ir pridėtinę vertę siekiant, kad visiems žemiau skurdo ribos gyvenantiems ES piliečiams būtų užtikrintos minimalios pajamos;

29.    rekomenduoja valstybėms narėms parengti ir įgyvendinti viešąją politiką ir programas, kuriomis būtų galima pagerinti ne tik fizinę, bet ir psichinę sveikatą ir skatinti socialinius ryšius;

30.    mano, kad būtina padėti vyresnio amžiaus žmonėms kuo ilgiau gyventi savarankiškai, kaip išdėstyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 25 straipsnyje, kuriant ir išlaikant į žmones orientuotas ir poreikiais grindžiamas paramos, pagalbos ir priežiūros paslaugas ir gerinant šių paslaugų sąsajas; ragina valstybes nares užtikrinti įperkamą, prieinamą ir nediskriminacinę sveikatos priežiūrą ir rengiant sveikatos priežiūros politiką pirmenybę teikti prevencijai; todėl prašo Komisijos įgyvendinti socialinių investicijų srities dokumentų rinkinį siekiant, kad vyresnių žmonių sveikata ir tinkama bei kokybiška ilgalaikė priežiūra išliktų svarbiu politinės darbotvarkės klausimu, ir išnagrinėti vyresnio amžiaus žmonių galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, surinkti duomenis apie laukimo laiką sveikatos priežiūros sistemose visoje ES ir pasiūlyti gaires dėl ilgiausio laukimo laiko; mano, kad labai svarbu ugdyti asmeninę ir individualią atsakomybę už savo paties sveikatą teikiant gerokai daugiau informacijos apie sveikatos priežiūrą ir rengiant daugiau nacionalinių motyvavimo kampanijų, taip pat skatinti bendradarbiavimą sveikatos raštingumo klausimu siekiant sudaryti galimybes vyresniems asmenims rūpintis savo sveikata; primena, kad turėtume skirti daugiau dėmesio novatoriškiems technologiniams sprendimams ir priemonėms; pripažįsta, kad siekiant šio tikslo svarbu veiksmingai skleisti informaciją apie vietos paslaugas ir teises į išmokas;

31.    ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų, susijusių su išvadomis dėl bendros ataskaitos „Tinkama socialinė apsauga ilgalaikės priežiūros poreikių atžvilgiu senėjančioje visuomenėje“ ir nedelsiant parengti konkrečius pasiūlymus;

32.    mano, kad pirmenybę reikėtų teikti vyresnių žmonių integracijai savo šeimose; siūlo Komisijai išnagrinėti šeimos verslo ir atitinkamo darbo vyresnių žmonių priežiūros srityje teikiamą potencialą;

33.    pažymi, kad veiksmingesnis viešasis transportas vyresnio amžiaus žmonėms yra vienas iš svarbiausių prioritetų siekiant sukurti vyresniems žmonėms palankią aplinką(7), remiant savarankišką gyvenimą ir prieigą prie pagrindinių paslaugų; ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti transporto sistemų prieinamumą ir sąveiką;

34.    palankiai vertina Komisijos informacinį dokumentą „Senjorų ekonomikos augimas Europoje“ ir pakartoja, kad būtina plėtoti vadinamąją senjorų ekonomiką, kuri padeda patenkinti senėjančios visuomenės poreikius, remiantis ekonominėmis galimybėmis, atsirandančiomis dėl su senėjančia visuomene susijusių viešųjų ir vartotojų išlaidų, taip pat dėl konkrečių produktų, paslaugų, naujoviškų sprendimų ir poreikių, nes dėl jų kuriamos naujos darbo vietos ir skatinamas ekonomikos augimas, atsižvelgiant į socialiniu ir ekonominiu požiūriu pažeidžiamiausių grupių poreikius;

35.    atkreipia dėmesį į tai, kad vienpusiškas darbo jėgos atjauninimas nelemia daugiau naujovių, tačiau yra patirties, žinių ir kompetencijos švaistymas;

36.    laikosi nuomonės, kad vyresnio amžiaus žmonės turėtų būti visaverčiai visuomenės nariai ir kad reikėtų palaikyti jų dalyvavimą kasdieniame ir viešajame gyvenime; taip pat mano, kad reikėtų skatinti aktyvų jaunimo ir vyresnių žmonių dialogą ir keitimąsi patirtimi; atsižvelgia į skirtingų kartų projektų vaidmenį šiuo atžvilgiu; taip pat pritaria vyresnių žmonių teisei gyventi oriai ir nepriklausomai, kaip nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 25 straipsnyje; be to, mano, kad turėtų būti užtikrintas jaunesnės ir vyresnės kartos atstovų aktyvus dalyvavimas politiniame gyvenime visais ES lygmenimis, kai kartų interesai gali būti paveikti;

37.    taip pat atkreipia dėmesį į svarbų socialinį vaidmenį, kurį vyresnio amžiaus žmonės atlieka perteikdami vertybes ir patirtį kitiems ir patardami, kokio požiūrio reikėtų laikytis į bendruomenės gyvenimą;

38.    ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares priimti teigiamą poziciją JT neribotos sudėties darbo grupėje visuomenės senėjimo klausimais siekiant užtikrinti, kad vyresnio amžiaus piliečiai galėtų visapusiškai naudotis savo žmogaus teisėmis; ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su JT nepriklausomu ekspertu vyresnio amžiaus asmenų teisių klausimu ir su vyresnio amžiaus asmenis atstovaujančiomis organizacijomis ES;

39.    apgailestauja, kad dėl laikino darbo, didėjančio terminuotų darbo sutarčių skaičiaus, mažo užimtumo ar nedarbo užimtumo struktūra tampa vis nepastovesnė ir neužtikrintesnė;

40.    palankiai vertina būsimą ES konvenciją dėl demografinių pokyčių, kuri yra svarbiausia 2012-ųjų Europos metų ir Europos inovacijų partnerystės vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje išdava; prašo Komisijos nustatyti ES biudžeto sritis, kuriose būtų galima taupyti ir efektyviai naudoti lėšas siekiant skirti finansavimą šiai konvencijai, nes ji yra atviras, didelis ir nepriklausomas tinklas, suburiantis vietos ir regionų suinteresuotuosius subjektus, įsipareigojusius spręsti Europos demografinių pokyčių problemą skatinant vyresniems žmonėms palankią aplinką glaudžiai bendradarbiaujant su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO);

41.    ragina Komisiją priimti ES strategiją dėl demografinių pokyčių, kuria būtų koordinuojami ES veiksmai įvairiose srityse siekiant užtikrinti sinergiją ir kuo labiau padidinti jų teigiamą poveikį Europos Sąjungos piliečiams, ekonomikai ir darbo vietų kūrimui, taip pat apsaugoti vyresnio amžiaus asmenų žmogaus teises visose ES politikos kryptyse;

42.    mano, kad demografinės problemos nėra tinkamai sprendžiamos Europos lygmeniu, todėl ragina ES Tarybai pirmininkausiančias valstybes vėl įtraukti šį klausimą į ES darbotvarkę ir parengti tvirtas politines priemones;

43.    pažymi, kad demografiniai pokyčiai neturėtų būti pateikiami kaip priežastis, dėl kurios mažėja socialinių teisių ir paslaugų;

44.    palankiai vertina vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo pagrindinius principus, kuriuos kartu nustatė Socialinės apsaugos komitetas ir Užimtumo komitetas; visų pirma palankiai vertina Socialinės apsaugos komiteto vaidmenį sudarant sąlygas valstybėms narėms tiesiogiai keistis sukaupta patirtimi, įskaitant patirtį ilgalaikės priežiūros ir pensijų srityse;

45.    palankiai vertina vyresnių žmonių aktyvumo indeksą, kuriuo siekiama nustatyti neišnaudotas vyresnio amžiaus žmonių galimybes akyviau dalyvauti profesiniame ir socialiniame gyvenime ir gyventi savarankiškai, taip pat tolesnį projektą, kurį Komisija įgyvendina kartu su JT Europos ekonomine komisija; ragina valstybes nares, remiantis vyresnių žmonių aktyvumo indeksu, nustatyti tikslus, kurių turi būti siekiama įgyvendinant plataus masto vyresnių žmonių aktyvumo strategijas, ir stebėti siekiant šių tikslų daromą pažangą;

46.    atkreipia dėmesį į tai, kad vyresniems žmonėms palankios aplinkos skatinimas yra pagrindinė priemonė siekiant remti vyresnio amžiaus darbuotojus ir darbo ieškančius asmenis, taip pat skatinti įtraukios visuomenės, kurioje visiems asmenims būtų užtikrinamos lygios galimybės, kūrimąsi; šiuo požiūriu palankiai vertina Komisijos ir PSO bendrai valdomą projektą, kuriuo siekiama pritaikyti PSO vyresniems žmonėms palankių pasaulio miestų vadovą Europos sąlygoms;

47.    mano, kad JT konvencija, kurios tikslas – apsaugoti vyresnio amžiaus žmonių teises, pagerins vyresnių žmonių gyvenimą, garantuojant jiems lygias galimybes naudotis politinėmis, ekonominėmis, sveikatos priežiūros ir kultūrinėmis teisėmis, ir būtų svarbi priemonė siekiant pakeisti požiūrį apie senėjimą pasauliniu mastu;

48.    ragina Komisiją parengti veiksmų planą dėl senyvo amžiaus žmonių orumą žeminančio elgesio, atsižvelgiant į WeDO partnerystės parengtą Europos ilgalaikės priežiūros kokybės užtikrinimo sistemą, ir sprendžiant klausimą dėl vyresnio amžiaus žmonių, kuriems reikia priežiūros ir pagalbos, teisių;

49.    apgailestauja, kad Europos Komisija, įgyvendindama JT neįgaliųjų teisių konvenciją (angl. UNCRPD) ir Strategiją dėl negalios, iki šiol nepradėjo spręsti problemų, susijusių su nelygybe dėl amžiaus; todėl ragina Europos Komisiją didinti visuomenės informuotumą apie vyresnio amžiaus neįgaliųjų teises ir kovoti su diskriminacija dėl amžiaus, taip pat užtikrinti, kad taikant UNCRPD konvenciją vyresnio amžiaus žmonės nebūtų palikti nuošalyje;

50.    ragina Komisiją išleisti ilgai lauktą Europos prieinamumo aktą, siekiant užtikrinti, kad transportas, būstas ir IRT pagrįsti produktai ir paslaugos, įskaitant siūlomus kaip senjorų ekonomikos dalį, būtų prieinami vyresnio amžiaus asmenims;

51.    ragina įgyvendinant Europos semestrą Komisiją teikti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas dėl ekonominių reformų adekvatumo, tvarumo ir teisingumo užimtumo, pensijų, socialinės įtraukties ir ilgalaikės priežiūros srityje; ragina Komisiją geriau įvertinti ekonominių reformų socialinį poveikį, ypač atsižvelgiant į visuomenės senėjimą;

52.    pabrėžia, kokia svarbi savanoriška veikla, kurios negalima laikyti savaime suprantamu dalyku ir į kurios kuriamą socialinę pridėtinę vertę todėl turėtų būti labiau atsižvelgiama, kuria skatinamas tarpkultūrinis mokymasis ir kartų solidarumas, vyresnių žmonių aktyvumas ir visą gyvenimą trunkantis piliečių dalyvavimas, taip pat sudaromos sąlygos vyresnio amžiaus žmonėms įsitraukti į visuomenės veiklą, taip gerinant jų gyvenimo kokybę, didinant gerovę ir gerinant bendrą sveikatos būklę; ragina pradėti taikyti lankstesnį ir visapusiškesnį požiūrį į dalyvavimą savanoriškos veiklos programose; atsižvelgdamas į tai apgailestauja, kad programos „Grundtvig“, kuria buvo remiami vyresnio amžiaus savanoriai, įgyvendinimas nutrauktas; primena Europos ir tarptautinių asociacijų tinklų ir viešųjų bei privačiųjų įstaigų, kurios skatina integruoti vyresnio amžiaus žmones, kuriems reikėtų skirti ypatingą paramą, svarbą ir ragina Komisiją pripažinti sėkmingų ES programų, kuriose piliečių dalyvavimas buvo derinamas su ES masto grupių mainais, įtraukiančiais vyresnio amžiaus žmones, vertę;

53.    pabrėžia, kad kartų atžvilgiu teisingos politikos tikslas turi būti sukurti būtinas priemones, skirtas plėtoti atvirą ir sąžiningą kartų dialogą siekiant visiems naudingų sprendimų; ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai kurti tokias priemones siekiant užtikrinti solidarumą;

54.    pabrėžia socialinių įmonių, kurios padeda teikti vyresnio amžiaus žmonėms skirtas paslaugas, rūpintis jų sveikata ir įtraukimu į visuomenės gyvenimą, svarbą;

55.    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms.

(1)

OL L 246, 2011 9 23, p. 5.

(2)

OL L 303, 2000 3 13, p. 16.

(3)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0328.

(4)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0204.

(5)

OL C 74 E, 2012 3 13, p. 19.

(6)

Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas (COM(2008) 0426).

(7)

Europos Komisija (2012). Speciali „Eurobarometro“ apklausa Nr. 378 „Vyresnių žmonių aktyvumas“.


AIŠKINAMOJI DALIS

Europos vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metai

2012-ieji metai buvo paskelbti Europos vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metais(1). Bendras tikslas buvo padėti sukurti vyresnių žmonių aktyvumo kultūrą Europoje remiantis įvairaus amžiaus visuomene.

Konkretūs tikslai buvo šie:

1. didinti bendrą informuotumą apie vyresnių žmonių aktyvumo vertę ir įvairius jo aspektus;

2. skatinti diskusijas, keistis informacija ir plėtoti tarpusavio mokymąsi;

3. sukurti pagrindą įsipareigojimams ir konkretiems veiksmams;

4. skatinti veiksmus, kurie padėtų panaikinti diskriminaciją dėl amžiaus, įveikti su amžiumi susijusius stereotipus ir pašalinti kliūtis.

Sprendimu dėl 2012 Europos metų laikotarpiui nuo 2011 m. sausio mėn. iki 2012 m. gruodžio mėn. buvo skirtas penkių milijonų eurų biudžetas.

Vyresnių žmonių aktyvumo samprata

Sprendime Nr. 940/2011/ES(2) nurodoma ši Pasaulio sveikatos organizacijos vyresnių žmonių aktyvumo apibrėžtis: tai „optimalių sveikatos, dalyvavimo visuomenės gyvenime ir saugumo galimybių užtikrinimas siekiant pagerinti senstančių žmonių gyvenimo kokybę. Aktyvus senėjimas – tai galimybė žmonėms realizuoti savo galimybes dėl fizinės, visuomeninės ir psichinės gyvenimo gerovės, dalyvauti visuomenės gyvenime, kai užtikrinama jų tinkama apsauga, saugumas ir priežiūra, kai prireikia pagalbos. Vadinasi, skatinant aktyvų senėjimą reikia laikytis daugialypio požiūrio ir plėtoti atsakomybę bei teikti nuolatinę paramą visiems asmenims.“

Vyresnių žmonių aktyvumo sąvoka yra gana plati; ji neapsiriboja tik siekiu ilgiau išlaikyti asmenis darbo rinkoje. Vyresnių žmonių aktyvumas susijęs su keliomis politikos sritimis, pavyzdžiui, su pensijų, sveikatos ir ilgalaikės priežiūros, užimtumo, IRT, kovos su diskriminacija, suaugusiųjų švietimo, transporto, prieinamumo ir kt. politika.

2012 Europos metų įgyvendinimas

2012 metai buvo minimi rengiant įvarius Europos renginius ir šių metų proga teikiant įvairius apdovanojimus. Be to, du svarbūs šių metų laimėjimai buvo vyresnių žmonių aktyvumo indeksas ir vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo pagrindiniai principai. Dalyvaujančios šalys taip pat parengė ir įgyvendino nacionalines programas. Atidarymo renginiuose iš viso dalyvavo 4 500 dalyvių. Per šiuos metus iš viso įgyvendintos 748 nacionalinės ir tarptautinės iniciatyvos – skaičiuotos tik tos iniciatyvos, kurios buvo įtrauktos į ES duomenų bazę. Teminiu požiūriu daugiausia dėmesio skirta tokioms sritims kaip kartų suartinimas, parama dalyvavimui visuomenės gyvenime bei sveikatos ugdymui ir prevencinė sveikatos priežiūra.

Nuo pat 2012 Europos metų pradžios lyčių aspekto integravimas buvo laikomas svarbia sritimi ir įtrauktas į skatinamą veiklą. Apskritai 2012 Europos metais iniciatyvų iniciatorės dažniausiai buvo moterys, o pagrindiniuose nacionaliniuose renginiuose moterys dalyvavo dažniau ir aktyviau nei vyrai.

2012 Europos metais buvo nagrinėjami įvairiausi su negalia susiję klausimai, su kuriais susiduria pagyvenę žmonės, ypač sveikatos ir savarankiško gyvenimo klausimai. Įgyvendinant iniciatyvas negalios klausimai buvo sprendžiami tiesiogiai ir netiesiogiai, ES ir valstybių narių lygmenimis. Vykdant 2012 Europos metų veiklą užtikrintos galimybės naudotis fizine infrastruktūra renginiuose ir sudarytos geresnės sąlygos, pavyzdžiui, įvairiomis progomis buvo teikiamos gestų kalbos vertėjų ir transporto paslaugos. ES interneto svetainėje buvo galima pasirinkti didesnį šriftą.

Daugumoje šalių iš esmės buvo paisoma 2012 Europos metų pradžioje nacionalinėse programose nustatytų planų. Geriausių rezultatų pasiekta informuotumo didinimo srityje įgyvendinant iniciatyvas ir organizuojant renginius ES ir valstybių narių lygmenimis. Įgyvendinant Europos metų programą buvo pasiekti tarpiniai tikslai: sustiprinti esami tinklai, užtikrinta valdžios lygmenų ir politikos sričių sąveika ir partnerystė, buvo skatinama politika ir ilgalaikės strategijos ir sudarytos sąlygos naudotis technologinėmis, organizacinėmis ir socialinėmis inovacijomis. Vis dėlto tikslas sukurti naujus tinklus pasiektas tik retais atvejais. Nacionalinės politikos, strategijų ir plataus masto programų vyresnių žmonių aktyvumo srityje plėtojimas kai kuriose šalyse yra 2012 Europos metų politinio poveikio įrodymas. 2012 Europos metais pavyko sutelkti susijusius veikėjus vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo tikslams siekti. Vis dėlto socialinių partnerių dalyvavimo aktyvumas buvo nevienodas, o privataus verslo subjektai nebuvo įtraukti didesniu mastu.

Įvairūs ES lygmeniu surengti renginiai labai padėjo siekti nustatytų tikslų. Tačiau nebuvo išnaudotos visos tam tikrų renginių teikiamos galimybės, nes nebuvo laikomasi įgyvendinimo tvarkaraščio. ES interneto svetainė buvo plačiai įvertinta kaip ekonomiškai efektyvi iniciatyva, tačiau lankytojų skaičius, palyginti su kitais Europos metais, buvo mažesnis. Dalyvių ir suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas su socialine žiniasklaida, bent jau ES lygmeniu, taip pat, atrodo, buvo ribotas.

ES lygmeniu 2012 Europos metai ir kita vykdoma politinė veikla, pavyzdžiui, baltoji knyga dėl pensijų, demografijos forumas, Europos inovacijų partnerystė vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje ir planuojamas Prieinamumo aktas, smarkiai papildė vieni kitus.

2012 Europos metai padėjo patobulinti valstybių narių vyresnių žmonių aktyvumo politikos darbotvarkes ir paskatinti šalis keistis gerąja patirtimi. 2012 Europos metų ES pridėtinė vertė grindžiama masto, proceso, apimties, darbotvarkių rengimo, inovacijų ir mokymosi rezultatų įrodymais. 2012 Europos metais padaugėjo vyresnių žmonių aktyvumo skatinimo valstybėse narėse iniciatyvų ir buvo sustiprintos suinteresuotųjų subjektų, dalyvavusių rengiant Europos metų renginius, žinios ir įgūdžiai.

Kalbant apie biudžetą, 2012 Europos metai priskiriami tiems Europos metams, kurių biudžetas buvo mažesnis, ir užima antrą vietą iš visų mažiausiai finansuotų 2009–2012 m. vykusių Europos metų (2009 Europos metams nebuvo skirta konkretaus biudžeto). Nepaisant to, 2012 Europos metais buvo galima pasiekti nemažų tikslų. Galima tvirtinti, kad panašūs rezultatai buvo pasiekti naudojant mažiau išteklių nei kitais Europos metais.

Esama požymių, kad 2012 Europos metų poveikis išliks ir metams pasibaigus ir kad bent kai kurie rezultatai turės poveikio ilgesnį laikotarpį. Vienose šalyse buvo patvirtintos plataus masto strategijos ir planai, o kitose – parengti koncepcijos dokumentai, chartijos, konkretiems klausimams skirti teisės aktai arba projektai. Labai neišsiplečiant galima pateikti keletą 2012 Europos metų nacionalinės politikos dokumentų pavyzdžių:

•    Austrijos federalinis vyresnių žmonių planas ir Nacionalinė mokymosi visą gyvenimą strategija,

•    Estijos 2013–2020 m. vyresnių žmonių aktyvumo strategija,

•    Slovakijos 2014–2020 m. nacionalinė vyresnių žmonių aktyvumo programa,

•    Čekijos 2013–2017 m. nacionalinis veiksmų planas dėl vyresnių žmonių,

•    Slovėnijos nauji pensijų ir darbo rinkos teisės įstatymai.

Rekomendacijos

Pranešėjas mano, kad 2012 Europos metais pradėtos iniciatyvos turėtų būti tęsiamos ir įgyvendinamos toliau ir kad rezultatų tvarumas yra labai svarbus. Pranešėjas palankiai vertina du pagrindinius 2012 Europos metų laimėjimus: vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo pagrindinius principus ir vyresnių žmonių aktyvumo indeksą, ir ragina valstybes nares aktyviau naudotis šiomis priemonėmis bei jomis remiantis nustatyti tikslus, kurių turi būti siekiama įgyvendinant plataus masto vyresnių žmonių aktyvumo strategijas, ir stebėti siekiant šių tikslų daromą pažangą. Pranešėjas taip pat pabrėžia dar vieną svarbų laimėjimą – būsimą konvenciją dėl demografinių pokyčių, ir prašo Europos Komisijos skirti finansavimą šiai būsimai konvencijai, kuri yra atviras ir didelis tinklas, jau subūręs daugiau kaip 270 vietos ir regionų valdžios institucijų, mokslininkų ir pilietinės visuomenės organizacijų, įsipareigojusių spręsti Europos demografinių pokyčių problemą skatinant vyresniems žmonėms palankią aplinką glaudžiai bendradarbiaujant su Pasaulio sveikatos organizacija.

Apžvelgdamas 2012 Europos metus, pranešėjas pabrėžia, kad Europos laukiantys demografiniai pokyčiai turėtų būti vertinami ne kaip Europos visuomenės našta, o verčiau kaip galimybė. Vieni iš pagrindinių šios galimybės aspektų būtų pripažinti vyresnio amžiaus piliečių indėlį ir stiprinti teigiamą jų visuomenėje atliekamą vaidmenį stengiantis skatinti kartų dialogą. Pranešėjas atkreipia dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į būsimus demografinius pokyčius, labai svarbu skatinti vyresniems žmonėms palankią aplinką. Siekiant visiems asmenims užtikrinti lygias galimybes, reikia tausiai kurti paramos vyresnio amžiaus darbuotojams ir darbo ieškantiems asmenims bei įtraukios visuomenės skatinimo priemones. Šiomis aplinkybėmis pranešėjas palaiko Komisijos ir PSO bendrai valdomą projektą, kuriuo siekiama pritaikyti PSO vyresniems žmonėms palankių pasaulio miestų vadovą Europos sąlygoms ir sukurti sistemą, kuria būtų sudarytos sąlygos miestams ir regionams įsipareigoti kurti vyresniems žmonėms palankią aplinką.

Pranešėjas taip pat mano, kad būtina plėtoti vadinamąją senjorų ekonomiką remiantis ekonominėmis galimybėmis, atsirandančiomis dėl su senėjančia visuomene susijusių viešųjų ir vartotojų išlaidų, taip pat dėl konkrečių produktų, paslaugų, naujoviškų sprendimų ir vyresnių kaip 50 metų gyventojų poreikių, nes dėl jų kuriamos naujos darbo vietos ir skatinamas ekonomikos augimas.

Pranešėjas taip pat pabrėžia su amžiumi susijusio išankstinio nusistatymo, diskriminacijos ir stereotipų problemas ir ragina valstybes nares imtis priemonių jiems panaikinti.

Kadangi finansavimas visada yra svarbus veiksnys, pranešėjas ragina valstybes nares naudotis esamomis ES finansavimo galimybėmis, pavyzdžiui, Europos struktūriniais ir investicijų fondais, programa „Horizontas 2020“, Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programa ir Sveikatos programa, vyresnių žmonių aktyvumo politikos tikslams pasiekti.

(1)

2011 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 940/2011/ES dėl Europos aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metų (2012), Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 246, 2011 9 23.

(2)

2011 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos SPRENDIMAS Nr. 940/2011/ES dėl Europos aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metų (2012).


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

15.7.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

43

9

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Laura Agea, Guillaume Balas, Tiziana Beghin, Brando Benifei, Mara Bizzotto, Vilija Blinkevičiūtė, Enrique Calvet Chambon, David Casa, Ole Christensen, Lampros Fountoulis, Elena Gentile, Arne Gericke, Thomas Händel, Marian Harkin, Danuta Jazłowiecka, Agnes Jongerius, Rina Ronja Kari, Jan Keller, Ádám Kósa, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Zdzisław Krasnodębski, Jérôme Lavrilleux, Patrick Le Hyaric, Verónica Lope Fontagné, Thomas Mann, Dominique Martin, Anthea McIntyre, Elisabeth Morin-Chartier, Emilian Pavel, Georgi Pirinski, Marek Plura, Terry Reintke, Sofia Ribeiro, Maria João Rodrigues, Claude Rolin, Anne Sander, Sven Schulze, Siôn Simon, Jutta Steinruck, Romana Tomc, Yana Toom, Ulrike Trebesius, Ulla Tørnæs, Marita Ulvskog, Renate Weber, Tatjana Ždanoka, Jana Žitňanská, Inês Cristina Zuber

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Tim Aker, Tania González Peñas, Sergio Gutiérrez Prieto, Eduard Kukan, Tamás Meszerics, Ivo Vajgl


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

43

+

ALDE

Enrique Calvet Chambon, Marian Harkin, Yana Toom, Ulla Tørnæs, Ivo Vajgl, Renate Weber

ECR

Arne Gericke, Zdzisław Krasnodębski, Anthea McIntyre, Ulrike Trebesius, Jana Žitňanská

PPE

David Casa, Danuta Jazłowiecka, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Eduard Kukan, Ádám Kósa, Jérôme Lavrilleux, Verónica Lope Fontagné, Thomas Mann, Elisabeth Morin-Chartier, Marek Plura, Sofia Ribeiro, Claude Rolin, Anne Sander, Sven Schulze, Romana Tomc

S&D

Guillaume Balas, Brando Benifei, Vilija Blinkevičiūtė, Ole Christensen, Elena Gentile, Sergio Gutiérrez Prieto, Agnes Jongerius, Jan Keller, Emilian Pavel, Georgi Pirinski, Maria João Rodrigues, Siôn Simon, Jutta Steinruck, Marita Ulvskog

Verts/ALE

Tamás Meszerics, Terry Reintke, Tatjana Ždanoka

9

-

EFDD

Laura Agea, Tim Aker, Tiziana Beghin

GUE/NGL

Tania González Peñas, Thomas Händel, Rina Ronja Kari, Patrick Le Hyaric, Inês Cristina Zuber

NI

Lampros Fountoulis

2

0

ENF

Mara Bizzotto, Dominique Martin

Sutartiniai ženklai:

+ : už

-  : prieš

0  : susilaikė

Teisinis pranešimas