Procedūra : 2015/0125(NLE)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0245/2015

Pateikti tekstai :

A8-0245/2015

Debatai :

PV 08/09/2015 - 10
CRE 08/09/2015 - 10

Balsavimas :

PV 09/09/2015 - 8.10
CRE 09/09/2015 - 8.10
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0306

PRANEŠIMAS     *
PDF 863kWORD 439k
28.7.2015
PE 560.901v03-00 A8-0245/2015

dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo Italijos ir Graikijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje

(COM(2015)0286 – C8‑0156/2015 – 2015/0125(NLE))

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas

Pranešėja: Ska Keller

 EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS


EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo Italijos ir Graikijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje

(COM(2015)0286 – C8‑0156/2015 – 2015/0125(NLE))

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2015)0286),

–       atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 78 straipsnio 3 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0156/2015),

–       atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto laišką,

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–       atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0245/2015),

1.      pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.      pritaria prie šios rezoliucijos pridėtam pareiškimui;

3.      ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį;

4.      ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

5.      ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

6.      paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Pakeitimas  1

Pasiūlymas dėl sprendimo

3 a nurodomoji dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos I skyrių ir 18 ir 19 straipsnius,

Pakeitimas  2

Pasiūlymas dėl sprendimo

2 a konstatuojamoji dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(2a) laikantis Sutarties 78 straipsnio 3 dalies ir 80 straipsnio šiame sprendime nustatytos solidarumo priemonės yra privalomos;

Pakeitimas  3

Pasiūlymas dėl sprendimo

4 a konstatuojamoji dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(4a) laikinos skubaus perkėlimo priemonės sudaro tik vieną holistinio požiūrio, kuris išdėstytas 2015 m. gegužės 13 d. Komisijos komunikate „Europos migracijos darbotvarkė“ ir būsimame Europos Parlamento pranešime savo iniciatyva, dalį. Europos Parlamentas pabrėžia, kad visi holistinio požiūrio aspektai yra svarbūs ir turėtų būti įgyvendinami lygiagrečiai. Per birželio 25 ir 26 d. posėdį Europos Vadovų Taryba, visų pirma atsižvelgdama į susidariusią nepaprastąją padėtį ir įsipareigojimą stiprinti solidarumą ir atsakomybę, susitarė dėl 40 000 asmenų, kuriems akivaizdžiai reikia tarptautinės apsaugos, laikino ir išimties tvarka per dvejus metus vykdytino perkėlimo iš Italijos ir Graikijos į kitas valstybes nares. Valstybės narės turėtų susitarti dėl privalomos tokių asmenų paskirstymo kvotos;

Pakeitimas  4

Pasiūlymas dėl sprendimo

5 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(5) 2015 m. balandžio 29 d. rezoliucijoje Europos Parlamentas pakartojo, kad Sąjunga savo atsaką į pastaruoju metu Viduržemio jūros regione įvykusias nelaimes turi grįsti solidarumu ir sąžiningu dalijimusi atsakomybe ir labiau remti valstybes nares, į kurias atvyksta daugiausia (absoliučiais skaičiais arba proporcingai) pabėgėlių ir tarptautinės apsaugos prašytojų;

(5) 2015 m. balandžio 29 d. rezoliucijoje Europos Parlamentas pakartojo, kad Sąjunga savo atsaką į pastaruoju metu Viduržemio jūros regione įvykusias nelaimes turi grįsti solidarumu ir sąžiningu dalijimusi atsakomybe ir labiau remti valstybes nares, į kurias atvyksta daugiausia (absoliučiais skaičiais arba proporcingai) pabėgėlių ir tarptautinės apsaugos prašytojų, remiantis kriterijais, pagal kuriuos, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 604/20131a, nustatoma valstybė narė, atsakinga už tarptautinės apsaugos prašymų nagrinėjimą, Europos Parlamentas paragino nustatyti privalomas kvotas prieglobsčio prašytojų paskirstymui visose valstybėse narėse;

 

 

______________

 

1a 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (nauja redakcija) (OL L 180, 2013 6 29, p. 31).

Pakeitimas  5

Pasiūlymas dėl sprendimo

7 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(7) itin didelį spaudimą patyrusios ir neseniai tragiškus įvykius Viduržemio jūroje išgyvenusios Italija ir Graikija susidūrė su precedento neturinčiais migrantų, įskaitant tarptautinės apsaugos prašytojus, kuriems akivaizdžiai reikia tarptautinės apsaugos, srautais, atvykstančiais į jų teritorijas ir sukeliančiais nemenką spaudimą jų migracijos ir prieglobsčio sistemoms;

(7) itin didelį spaudimą patyrusios ir neseniai tragiškus įvykius Viduržemio jūroje išgyvenusios Italija ir Graikija susidūrė su precedento neturinčiais migrantų, įskaitant tarptautinės apsaugos prašytojus, kuriems akivaizdžiai reikia tarptautinės apsaugos, srautais, atvykstančiais į jų teritorijas ir sukeliančiais nemenką spaudimą jų migracijos ir prieglobsčio sistemoms, taigi paaiškėjo neigiamas Reglamento (ES) Nr. 604/2013 poveikis pirmajai atvykimo į Sąjungą šaliai. Sąjunga, deja, dar nesustabdė šio reglamento galiojimo arba bent nepanaikino nuorodos į pirmąją atvykimo į Sąjungą šalį. Vis dėlto, kitose Sąjungos valstybėse narėse taip pat itin padidėjo jų priimamų prieglobsčio prašytojų skaičius;

Pakeitimas  6

Pasiūlymas dėl sprendimo

7 a konstatuojamoji dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(7a) iš ekspertų prognozių matyti, kad trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiais padidės migracijos spaudimas prie Sąjungos išorės jūrų ir sausumos sienų;

Pakeitimas  7

Pasiūlymas dėl sprendimo

8 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8) Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros (FRONTEX) duomenimis, 2014 m. dažniausiai neteisėtai Sąjungos sieną kirsdavo Vidurio ir Rytų Viduržemio jūros maršrutais atvykstantys asmenys. 2014 m. vien į Italiją neteisėtai atvyko per 170 000 migrantų, t. y. 277 proc. daugiau nei 2013 m. Migrantų skaičius nuolat augo ir Graikijoje, į kurią atvyko daugiau kaip 50 000 neteisėtų migrantų (153 proc. daugiau nei 2013 m.). Pirmųjų 2015 m. mėnesių statistika rodo, kad tendencijos Italijoje nesikeičia. Be to, Graikijoje per pirmuosius 2015 m. mėnesius neteisėto sienos kirtimo atvejų skaičius gerokai išaugo ir sudaro per 50 proc. visų 2014 m. neteisėto sienos kirtimo atvejų (beveik 28 000 per pirmuosius keturis 2015 m. mėnesius, palyginti su beveik 55 000 per visus 2014 m.). Nemenką dalį neteisėtų migrantų šiuose dviejuose regionuose sudarė migrantai iš tų šalių, kurių piliečiams, remiantis Eurostato duomenimis, Sąjunga užtikrina aukšto lygio apsaugą (2014 m. Sirijos ir Eritrėjos šalių, kurių piliečių prašymų patenkinimo lygis viršija 75 proc. piliečiai Italijoje sudarė daugiau kaip 40 proc., o Graikijoje daugiau kaip 50 proc. neteisėtų migrantų). Eurostato duomenimis, 2014 m. į Graikiją neteisėtai atvyko 30 505 sirai, palyginti su 8 220 sirų 2013 m.;

(8) Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros (FRONTEX) duomenimis, 2014 m. dažniausiai neteisėtai Sąjungos sieną kirsdavo Vidurio ir Rytų Viduržemio jūros maršrutais atvykstantys asmenys. 2014 m. vien į Italiją neteisėtai atvyko per 170 000 migrantų, t. y. 277 proc. daugiau nei 2013 m., įskaitant daugiau nei 26 100 vaikų, iš kurių 13 000, t. y. 7,6 proc. visų migrantų, yra nelydimi nepilnamečiai. Migrantų skaičius nuolat augo ir Graikijoje, į kurią atvyko daugiau kaip 50 000 neteisėtų migrantų (153 proc. daugiau nei 2013 m.). Pirmųjų 2015 m. mėnesių statistika rodo, kad tendencijos Italijoje nesikeičia. 2015 m. sausio iki birželio mėn. Italijoje neteisėto sienos kirtimo atvejų skaičius išaugo 5 proc. palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu. Be to, Graikijoje per pirmuosius 2015 m. mėnesius neteisėto sienos kirtimo atvejų skaičius gerokai išaugo – jis išaugo daugiau nei šešis kartus palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu ir beveik 140 proc. palyginti su visais ankstesniais metais (76 293 2015 m. sausio–birželio mėn., agentūros FRONTEX duomenims, palyginti su beveik 55 000 per visus 2014 m.). Nemenką dalį neteisėtų migrantų šiuose dviejuose regionuose sudarė migrantai iš tų šalių, kurių piliečiams, remiantis Eurostato duomenimis, Sąjunga užtikrina aukšto lygio apsaugą (2014 m. Sirijos ir Eritrėjos šalių, kurių piliečių prašymų patenkinimo lygis viršija 75 proc. piliečiai Italijoje sudarė daugiau kaip 40 proc., o Graikijoje daugiau kaip 50 proc. neteisėtų migrantų; nuo 2015 m. sausio iki birželio mėn. Sirijos ir Eritrėjos piliečiai sudarė 30 proc. visų atvykusiųjų į Italiją ir beveik 60 proc. – į Graikiją). Eurostato duomenimis, 2014 m. į Graikiją neteisėtai atvyko 30 505 sirai, palyginti su 8 220 sirų 2013 m.;

Pakeitimas  8

Pasiūlymas dėl sprendimo

10 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(10) FRONTEX duomenimis, dar vienu svarbiu migracijos maršrutu iš Vakarų Balkanų į Sąjungą 2014 m. neteisėtai atvyko 43 357 asmenys. Tačiau daugumai iš Balkanų atvykstančių migrantų prima facie nereikia tarptautinės apsaugos, o 51 proc. atvykstančiųjų grupių sudaro tik kosoviečiai;

(10) FRONTEX duomenimis, dar vienu svarbiu migracijos maršrutu iš Vakarų Balkanų į Sąjungą 2014 m. neteisėtai atvyko 43.357 asmenys. Neteisėto sienos kirtimo atvejų skaičius 2015 m. labai išaugo. 2015 m. sausio–birželio mėn. 67 444 migrantų ir pabėgėlių keliavo per Turkijos ir Graikijos bei Bulgarijos sienas ir Vengrijos sausumos sienas. Šių atvejų padaugėjo 962 proc. palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu. Šis kelias vis dažniau naudojamas nuo karo ir persekiojimo bėgančių asmenų. 2015 m. sausio–birželio mėn. šiuo keliu į Sąjungą pateko 17 955 Afganistano pabėgėlių, 13 225 Sirijos pabėgėlių, 3 021 Irako pabėgėlis ir 196 Eritrėjos pabėgėliai;

Pakeitimas  9

Pasiūlymas dėl sprendimo

13 a konstatuojamoji dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(13a) visos bendroje Europos prieglobsčio sistemoje dalyvaujančios valstybės narės turėtų greitai ir visapusiškai perkelti šią sistemą į nacionalinę teisę ir ją veiksmingai įgyvendinti, tokiu būdu užtikrinant bendrus Europos standartus, įskaitant migrantų priėmimo sąlygas ir pagarbą pagrindinėms teisėms, kaip numatyta galiojančiuose Sąjungos teisės aktuose;

Pakeitimas  10

Pasiūlymas dėl sprendimo

15 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(15) jei kurioje nors valstybėje narėje, išskyrus Italiją ir Graikiją, dėl staigaus trečiųjų šalių piliečių antplūdžio susidarytų panaši nepaprastoji padėtis, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, gali tos valstybės narės labui priimti laikinąsias priemones pagal Sutarties 78 straipsnio 3 dalį. Tokios priemonės prireikus galėtų apimti šiame sprendime nustatytų tos valstybės narės prievolių sustabdymą;

(15) atsižvelgiant į besitęsiantį nestabilumą ir konfliktus artimiausioje Sąjungos kaimynystėje ir besikeičiantį migracinių srautų pobūdį, jei kurioje nors valstybėje narėje, išskyrus Italiją ir Graikiją, dėl staigaus trečiųjų šalių piliečių antplūdžio susidarytų panaši nepaprastoji padėtis, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, gali tos valstybės narės labui priimti laikinąsias priemones pagal Sutarties 78 straipsnio 3 dalį. Tokios priemonės prireikus galėtų apimti šiame sprendime nustatytų tos valstybės narės prievolių sustabdymą;

Pakeitimas  11

Pasiūlymas dėl sprendimo

17 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(17) šiame sprendime numatytos priemonės apima laikiną nuostatą, leidžiančią nukrypti nuo kriterijaus, nustatyto Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/20137 13 straipsnio 1 dalyje, ir procedūros etapų, įskaitant terminus, nustatytų to reglamento 21, 22 ir 29 straipsniuose;

(17) šiame sprendime numatytos priemonės apima laikiną nuostatą, leidžiančią nukrypti nuo kriterijaus, nustatyto Reglamento (ES) Nr. 604/2013 13 straipsnio 1 dalyje, ir procedūros etapų, įskaitant terminus, kaip nustatyta to reglamento 21, 22 ir 29 straipsniuose. Perkėlimo Europos Sąjungoje priemonės neturėtų užkirsti kelio valstybėms narėms visapusiškai pasinaudoti Reglamentu (ES) Nr. 604/2013, taip pat aktyviai ir veiksmingai taikyti visus kriterijus, pavyzdžiui, šeimos susijungimo, specialios nelydimų nepilnamečių apsaugos ir diskrecinės išlygos humanitariniais pagrindais;

____________________

____________________

7 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 180/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, OL L 31, 2013 6 29, p. 31.

 

Pakeitimas  12

Pasiūlymas dėl sprendimo

18 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(18) reikėjo nustatyti kriterijus, kuriais bus remiamasi sprendžiant, kuriuos ir kiek prašytojų perkelti iš Italijos ir Graikijos. Numatyta aiški ir veiksminga sistema, grindžiama vidutinės patenkintų Sąjungos lygmens sprendimų, kuriais suteikiama tarptautinė apsauga ir kurie buvo priimti vykdant pirmosios instancijos procedūras, normos ribine verte, kaip nustatyta Eurostato, palyginti su bendru Sąjungos pirmosios instancijos sprendimų dėl prašymų suteikti prieglobstį ir tarptautinę apsaugą skaičiumi, remiantis naujausiais statistiniais duomenimis. Viena vertus, nustačius tokią ribinę vertę turėtų būti didžiausiu įmanomu mastu užtikrinta, kad visi prašytojai, kuriems, tikėtina, reikia tarptautinės apsaugos, galėtų visapusiškai ir greitai pradėti naudotis savo teisėmis į apsaugą priimančiojoje valstybėje narėje. Kita vertus, tai didžiausiu įmanomu mastu užkirstų kelią prašytojų, dėl kurių prašymo veikiausiai bus priimtas neigiamas sprendimas, perkėlimui į kitą valstybę narę ir pernelyg ilgam užsibuvimui Sąjungoje. Šiame sprendime turėtų būti naudojama 75 proc. ribinė vertė, nustatyta remiantis Eurostato 2014 m. pirmosios instancijos sprendimų duomenimis ir atitinkanti patenkintų Sirijos ir Eritrėjos piliečių prašymų procentinę dalį;

(18) reikėjo nustatyti kriterijus, kuriais bus remiamasi sprendžiant, kuriuos ir kiek prašytojų perkelti iš Italijos ir Graikijos. Numatyta aiški ir veiksminga sistema, grindžiama vidutinės patenkintų Sąjungos lygmens sprendimų, kuriais suteikiama tarptautinė apsauga ir kurie buvo priimti vykdant pirmosios instancijos procedūras, normos ribine verte, kaip nustatyta Eurostato, palyginti su bendru Sąjungos pirmosios instancijos sprendimų dėl prašymų suteikti prieglobstį ir tarptautinę apsaugą skaičiumi, remiantis naujausiais statistiniais duomenimis. Viena vertus, nustačius tokią ribinę vertę turėtų būti didžiausiu įmanomu mastu užtikrinta, kad visi prašytojai, kuriems, tikėtina, reikia tarptautinės apsaugos, galėtų visapusiškai ir greitai pradėti naudotis savo teisėmis į apsaugą priimančiojoje valstybėje narėje. Kita vertus, tai didžiausiu įmanomu mastu užkirstų kelią prašytojų, dėl kurių prašymo veikiausiai bus priimtas neigiamas sprendimas, perkėlimui į kitą valstybę narę ir pernelyg ilgam užsibuvimui Sąjungoje. Šiame sprendime turėtų būti naudojama 75 proc. ribinė vertė, nustatyta remiantis Eurostato 2014 m. pirmosios instancijos sprendimų duomenimis ir atitinkanti patenkintų Sirijos ir Eritrėjos piliečių prašymų procentinę dalį. Siekiant atsižvelgti į besikeičiantį migracinių srautų pobūdį, tikslinė asmenų, kuriuos leista perkelti, grupė turėtų būtų įvertinama kas ketvirtį;

Pakeitimas  13

Pasiūlymas dėl sprendimo

19 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(19) laikinosiomis priemonėmis siekiama sumažinti didžiulį spaudimą Italijos ir Graikijos prieglobsčio sistemoms, visų pirma perkeliant į kitas valstybes nares nemažai prašytojų, kuriems akivaizdžiai reikia tarptautinės apsaugos ir kurie į Italijos ar Graikijos teritoriją atvyko po šio sprendimo įsigaliojimo dienos. Remiantis bendru trečiųjų šalių piliečių, 2014 m. neteisėtai atvykusių į Italiją ir Graikiją, skaičiumi ir asmenų, kuriems akivaizdžiai reikia tarptautinės apsaugos, skaičiumi, nustatyta, kad iš Italijos ir Graikijos reikėtų perkelti iš viso 40 000 asmenų, kuriems akivaizdžiai reikia tarptautinės apsaugos. Tai sudaro maždaug 40 proc. visų 2014 m. neteisėtai į Italiją ir Graikiją atvykusių trečiųjų šalių piliečių, kuriems akivaizdžiai reikia tarptautinės apsaugos. Taigi pagal šiame sprendime siūlomas perkėlimo priemones sąžiningai paskirstoma našta tiek Italijai ir Graikijai, tiek kitoms valstybėms narėms. Remiantis 2014 m. ir 2015 m. pirmųjų keturių mėnesių Italijos ir Graikijos duomenimis, iš Italijos turėtų būti perkelta 60 proc. prašytojų, o iš Graikijos 40 proc.;

(19) laikinosiomis skubiomis priemonėmis siekiama sukurti sąžiningą ir teisingą perkėlimo mechanizmą, sumažinti didelį spaudimą Italijos ir Graikijos prieglobsčio sistemoms, visų pirma perkeliant į kitas valstybes nares nemažai prašytojų, kuriems akivaizdžiai reikia tarptautinės apsaugos ir kurie į Italijos ir Graikijos teritoriją atvyko po šio sprendimo įsigaliojimo dienos. Remiantis bendru trečiųjų šalių piliečių, 2014 m. neteisėtai atvykusių į Italiją ir Graikiją, skaičiumi ir asmenų, kuriems akivaizdžiai reikia tarptautinės apsaugos, skaičiumi, nustatyta, kad iš Italijos ir Graikijos reikėtų perkelti iš viso 40 000 asmenų, kuriems akivaizdžiai reikia tarptautinės apsaugos. Tai sudaro maždaug 40 proc. visų 2014 m. neteisėtai į Italiją ir Graikiją atvykusių trečiųjų šalių piliečių, kuriems akivaizdžiai reikia tarptautinės apsaugos. Taigi pagal šiame sprendime siūlomas perkėlimo priemones sąžiningai padalijama atsakomybė tiek Italijai ir Graikijai, tiek kitoms valstybėms narėms. Remiantis 2014 m. ir 2015 m. pirmųjų keturių mėnesių Italijos ir Graikijos duomenimis, iš Italijos turėtų būti perkelta 60 proc. prašytojų, o iš Graikijos 40 proc. Per šešis mėnesius nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos Komisija, remdamasi naujausiais turimais duomenimis, turėtų įvertinti asmenų, kurie turi būti perkelti iš Italijos ir Graikijos, dalį, kad galėtų ją pritaikyti prie besikeičiančių pabėgėlių srautų. Skubaus perkėlimo mechanizmas nėra ilgalaikės spaudimo prieglobsčio sistemoms prie Sąjungos išorės sienų problemos sprendimas, bet bandymas atsižvelgiant į būsimą teisėkūros pasiūlymą dėl nuolatinės skubaus perkėlimo sistemos, remiantis SESV 78 straipsnio 2 dalimis, ir todėl jis bus taikomas tik 40 000 prašytojams. Vis dėlto, taikant šį sprendimą prireikus reikėtų apsvarstyti galimybę numatyti daugiau perkėlimo vietų siekiant prisitaikyti prie greitai besikeičiančių pabėgėlių srautų ir tendencijų. Bet koks pasiūlymas dėl nuolatinio skubaus perkėlimo mechanizmo turi būti grindžiamas didesniu indėliu į valstybių narių solidarumą ir dalijimąsi atsakomybe, įskaitant didelį turimų perkėlimo vietų padidinimą siekiant prisitaikyti prie greitai besikeičiančių migrantų srautų ir tendencijų. Jis turėtų būti kuriamas remiantis aiškiai apibrėžtais kriterijais, įskaitant staigų trečiųjų šalių piliečių antplūdį ir itin didelį spaudimą prieglobsčio sistemoms, kad būtų sudarytos sąlygos juo pasinaudoti remiantis skaidriais ir objektyviais rodikliais;

Pakeitimas  14

Pasiūlymas dėl sprendimo

20 a konstatuojamoji dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(20a) rengdama nuolatinį perkėlimo mechanizmą pagal Sutarties 78 straipsnio 2 dalį Komisija turėtų kaip kriterijų numatyti valstybės narės teritoriją nustatant migrantų paskirstymą;

Pakeitimas  15

Pasiūlymas dėl sprendimo

21 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 516/20149 įsteigtas Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas (AMIF) remia naštos pasidalijimo operacijas, dėl kurių susitarė valstybės narės, ir yra pasirengęs šios srities politikos pokyčiams. Reglamento (ES) Nr. 516/2014 7 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė valstybėms narėms įgyvendinti veiksmus, susijusius su tarptautinės apsaugos prašytojų perkėlimu pagal nacionalines programas, o Reglamento (ES) Nr. 516/2014 18 straipsnyje nustatyta galimybė gauti vienkartinę 6 000 EUR išmoką už kiekvieną iš kitos valstybės narės perkeltą asmenį, kuriam suteikta tarptautinė apsauga;

(21) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 516/20149 įsteigtas Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas (AMIF) remia sąžiningo atsakomybės pasidalijimo operacijas, dėl kurių susitarė valstybės narės, ir yra pasirengęs šios srities politikos pokyčiams. Reglamento (ES) Nr. 516/2014 7 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė valstybėms narėms įgyvendinti veiksmus, susijusius su tarptautinės apsaugos prašytojų perkėlimu pagal nacionalines programas, o Reglamento (ES) Nr. 516/2014 18 straipsnyje nustatyta galimybė gauti vienkartinę 6 000 EUR išmoką už kiekvieną iš kitos valstybės narės perkeltą asmenį, kuriam suteikta tarptautinė apsauga;

______________

___________________

9 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 516/2014, kuriuo įsteigiamas Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas ir iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas 2008/381/EB ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos sprendimai Nr. 573/2007/EB ir Nr. 575/2007/EB bei Tarybos sprendimas 2007/435/EB, OL L 150, 2014 5 20, p. 168.

9 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 516/2014, kuriuo įsteigiamas Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas ir iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas 2008/381/EB ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos sprendimai Nr. 573/2007/EB ir Nr. 575/2007/EB bei Tarybos sprendimas 2007/435/EB, OL L 150, 2014 5 20, p. 168.

Pakeitimas  16

Pasiūlymas dėl sprendimo

21 a konstatuojamoji dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(21a) Komisija turėtų kontroliuoti, kaip išleidžiama kiekvieno prašytojo perkėlimui suteikta 6 000 eurų suma;

Pakeitimas  17

Pasiūlymas dėl sprendimo

25 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(25) sprendžiant, kuriuos iš prašytojų, kuriems akivaizdžiai reikia tarptautinės apsaugos, reikėtų perkelti iš Italijos ir Graikijos, pirmenybė turėtų būti teikiama pažeidžiamiems prašytojams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES 10 22 straipsnyje. Šiuo atžvilgiu daugiausia dėmesio reikėtų skirti specialiesiems prašytojų poreikiams, įskaitant susijusius su sveikata. Visų pirma turėtų būti atsižvelgiama į vaiko interesus;

(25) sprendžiant, kuriuos iš prašytojų, kuriems akivaizdžiai reikia tarptautinės apsaugos, reikėtų perkelti iš Italijos ir Graikijos, pirmenybė turėtų būti teikiama pažeidžiamiems prašytojams ir ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas nelydimiems nepilnamečiams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES 21 ir 22 straipsniuose1. Siekiant atsižvelgti į konkrečią pažeidžiamų asmenų padėtį, valstybės narės pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/33/ES ir Direktyvą 2013/32/ES turi atskirai įvertinti asmenų pažeidžiamumą specialaus priėmimo ir procedūrų poreikio požiūriu. Todėl valstybės narės turi aktyviai imtis veiksmų, kad įvertintų individualius prieglobsčio prašytojų poreikius, ir negali pasikliauti vien tik jų tapatybės pasirinkimu, kad veiksmingai užtikrintų jų teises pagal Sąjungos teisę. Šiuo atžvilgiu daugiausia dėmesio reikėtų skirti specialiesiems prašytojų poreikiams, įskaitant susijusius su sveikata. Visų pirma turėtų būti atsižvelgiama į vaiko interesus vykdant visas procedūras, kurios numatytos pagal šį sprendimą, ir jokiu būdu neturėtų kilti pavojus, kad bus nesilaikoma pagrindinių principų, nustatytų 2013 m. birželio 6 d. Teisingumo Teismo sprendime C-648/111b;

______________

___________________

10 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija), OL L 180, 2013 6 29, p. 96.

10 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija), OL L 180, 2013 6 29, p. 96.

1a 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija), OL L 180, 2013 6 29, p. 60.

2013 m. birželio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas The Queen, prašoma MA ir kiti prieš Secretary of State for the Home Departmen, C-648/11, ECLI:EU:C:2013:367.

Pakeitimas  18

Pasiūlymas dėl sprendimo

26 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(26) be to, sprendžiant, kuri konkreti valstybė narė turėtų būti priimančiąja valstybe nare, reikėtų atsižvelgti į atitinkamo prašytojo savybes, kurios padėtų jam integruotis konkrečioje priimančiojoje valstybėje narėje, pavyzdžiui, į jo kalbų mokėjimą. Itin pažeidžiamų prašytojų atveju reikėtų atsižvelgti į priimančiosios valstybės narės pajėgumus suteikti tiems asmenims tinkamą paramą;

(26) be to, sprendžiant, kuri konkreti valstybė narė turėtų būti priimančiąja valstybe nare, reikėtų atsižvelgti į atitinkamo prašytojo pageidavimus ir savybes, kurios padėtų jam integruotis konkrečioje priimančiojoje valstybėje narėje, pavyzdžiui, į jo kalbų mokėjimą, plačiau apibrėžtus šeimos ryšius, nei nustatytieji Reglamente Nr. 604/2013, socialinius santykius, kultūrinius ryšius, ankstesnį lankymąsi valstybėje narėje, ankstesnį išsilavinimą ir darbo patirtį konkrečios valstybės narės įmonėje arba organizacijoje, taip pat specialias kvalifikacijas, kurios galėtų būti svarbios prašytojams integruojantis į priimančios valstybės narės darbo rinką. Todėl valstybės narės turėtų sudaryti sąlygas veiksmingai pripažinti prašytojų diplomus, kvalifikacijas ir įgūdžius. Be to, valstybės narės gali informuoti prašytojus apie jų darbo rinkos galimybes. Itin pažeidžiamų prašytojų atveju reikėtų atsižvelgti į priimančiosios valstybės narės pajėgumus suteikti tiems asmenims tinkamą paramą. Kol prašytojai neturi teisės rinktis valstybės narės, į kurią jie bus perkelti, reikia kuo labiau atsižvelgti į jų poreikius, pageidavimus ir specialias savybes;

Pakeitimas  19

Pasiūlymas dėl sprendimo

26 a konstatuojamoji dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(26a) remiantis įgyvendinant bandomąjį perkėlimo iš Maltos projektą (EUREMA) išmoktomis pamokomis, kuo labiau reikėtų atsižvelgti į lūkesčius ir pageidavimus. Visų pirma turėtų būti leista prašytojams išsakyti savo pageidavimus. Jie turėtų eiliškumo tvarka pagal pageidavimą išvardyti valstybes nares ir motyvuoti savo pageidavimus tokiais elementais, kaip šeimos, socialiniai ir kultūriniai ryšiai, pavyzdžiui, kalbos mokėjimas, ankstesnis apsilankymas, ankstesnės studijos ir darbo patirtis. Žinoma, tai turėtų būti pradiniame prašymo nagrinėjimo etape. Antrame etape atitinkamoms valstybėms narėms turėtų būti pranešta apie prašytojų pageidavimus. Joms turėtų būti suteikta galimybė išdėstyti savo pageidavimus prašytojams iš tų, kurie išreiškė pageidavimą būti perkelti į atitinkamas valstybes nares. Valstybės narės turėtų pagrįsti savo pageidavimus atsižvelgdamos į tokius aspektus, kaip šeimos, socialiniai ir kultūriniai ryšiai. Valstybių narių paskirti ryšių palaikymo pareigūnai galėtų palengvinti procesą, dalyvaudami pokalbiuose su atitinkamais prašytojais. Prašytojams taip pat turėtų būti suteikta galimybė konsultuotis su kitais subjektais, pvz., nevyriausybinėmis organizacijomis, Jungtinių Tautų vyriausiuoju pabėgėlių reikalų komisaru (UNHCR) ir Tarptautine migracijos organizacija (TMO). Galų gale Italija ir Graikija, padedant Europos prieglobsčio paramos biurui, turėtų priimti sprendimą perkelti kiekvieną prašytoją į tam tikrą valstybę narę kuo labiau atsižvelgdamos į pageidavimus. Su UNHCR reikėtų konsultuotis dėl gerosios patirties, įgytos asmenis perkeliant į kitas šalis, įskaitant dėl pageidavimų ir specialių savybių valdymo;

Pakeitimas  20

Pasiūlymas dėl sprendimo

26 b konstatuojamoji dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(26b) Sutarties 10 straipsnyje numatyto nediskriminavimo principo turėtų būti laikomasi visą perkėlimo procedūros vykdymo laikotarpį. Diskriminacija dėl lyties, amžiaus, etninės kilmės, negalios ir religijos yra aiškus Sutarties pažeidimas;

Pakeitimas  21

Pasiūlymas dėl sprendimo

28 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(28) Reglamente (ES) Nr. 604/2013 nustatyta teisinė ir procedūrinė apsauga taikoma ir prašytojams, kuriems taikomas šis sprendimas. Prašytojai turėtų būti informuojami apie šiame sprendime nustatytą perkėlimo procedūrą ir apie perkėlimo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal ES teisės aktus prašytojas neturi teisės pasirinkti jo prašymą nagrinėsiančios valstybės narės, jam turėtų būti suteikta teisė į veiksmingą savo teisių gynimo priemonę, jei jis nesutinka su perkėlimo sprendimu, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 604/2013, siekiant užtikrinti pagrindines teises;

(28) Reglamente (ES) Nr. 604/2013 nustatyta teisinė ir procedūrinė apsauga taikoma ir prašytojams, kuriems taikomas šis sprendimas. Prašytojai turėtų būti informuojami apie šiame sprendime nustatytą perkėlimo procedūrą ir apie perkėlimo sprendimą. Prašytojui turėtų būti suteikta teisė į veiksmingą savo teisių gynimo priemonę, jei jis nesutinka su perkėlimo sprendimu, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 604/2013 ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje;

Pakeitimas  22

Pasiūlymas dėl sprendimo

30 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(30) reikėtų imtis priemonių, kad būtų išvengta vėlesnio perkeltųjų asmenų judėjimo iš priimančiosios valstybės narės į kitas valstybes nares. Visų pirma prašytojai turėtų būti informuoti apie tolesnio judėjimo į kitas valstybes nares padarinius ir apie tai, kad jiems suteiktos teisės, susijusios su tarptautine apsauga ar nacionalinės apsaugos statusu, galioja tik tarptautinę apsaugą suteikusioje priimančiojoje valstybėje narėje;

(30) reikėtų imtis priemonių, kad būtų išvengta vėlesnio perkeltųjų asmenų judėjimo iš priimančiosios valstybės narės į kitas valstybes nares. Kuo labiau atsižvelgti į prašytojų pageidavimus, įskaitant dėl plačiau nei Reglamente (ES) Nr. 604/2013 apibrėžtų šeimos ryšių, socialinių ir kultūrinių ryšių, būtų tiesioginė priemonė siekiant, kad prašytojai pajustų bendrumą su ta priimančiąja valstybe nare. Visą reikiamą informaciją apie paskyrimo valstybę narę reikėtų teikti kalba, kurią prašytojai supranta arba pagrįstai manoma, kad supranta, ir, jeigu ne visiškai atsižvelgta į jų pageidavimus, informuoti apie priežastis. Siekiant išvengti vėlesnio judėjimo prašytojai turėtų būti informuoti apie tolesnio judėjimo į kitas valstybes nares padarinius, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 604/2013 4 straipsnyje, ir apie tai, kad jiems suteiktos teisės, susijusios su tarptautine apsauga ar nacionalinės apsaugos statusu, galioja tik tarptautinę apsaugą suteikusioje priimančiojoje valstybėje narėje;

Pakeitimas  23

Pasiūlymas dėl sprendimo

30 a konstatuojamoji dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(30a) tarptautinės apsaugos prašytojų ir ją gavusių asmenų sutikimas būti perkeltiems yra Sąjungos antrinėje teisėje nustatytas principas, įtvirtintas Reglamento (ES) Nr. 516/2014 7 straipsnio 2 dalyje ir pagal analogiją Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/20101a 5 straipsnyje bei Reglamento (ES) Nr. 604/2013 17 straipsnio 2 dalyje. Tuo tarpu pagal SESV 78 straipsnio 3 dalį tam tikromis labai ribotomis sąlygomis galimos Sąjungos teisės išimtys. Reikia užtikrinti veiksmingą skubaus perkėlimo mechanizmo įgyvendinimą, o sutikimas itin svarbus siekiant išvengti vėlesnio judėjimo ir todėl, iš principo, jis turėtų būti gautas prieš perkėlimą. Jeigu asmuo nesutinka, iš principo, jis neturėtų būti perkeltas, ir tokia galimybė turėtų būti suteikta kitam asmeniu;

 

 

_________

 

1a 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo (OL L 132, 2010 5 29, p. 11).

Pakeitimas  24

Pasiūlymas dėl sprendimo

1 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Šiuo sprendimu Italijos ir Graikijos labui nustatomos laikinosios tarptautinės apsaugos srities priemonės, kad šios šalys galėtų susidoroti su nepaprastąja padėtimi, susidariusia dėl staigaus trečiųjų šalių piliečių antplūdžio.

Šiuo sprendimu Italijos ir Graikijos labui nustatomos privalomos laikinosios tarptautinės apsaugos srities skubios priemonės, kad šios šalys galėtų susidoroti su nepaprastąja padėtimi, susidariusia dėl staigaus trečiųjų šalių piliečių antplūdžio.

Pakeitimas  25

Pasiūlymas dėl sprendimo

2 straipsnio 1 dalies b punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) prašytojas tarptautinės apsaugos pasiprašęs trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas;

b) prašytojas tarptautinės apsaugos pasiprašęs trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas, kaip numatyta Direktyvos 2011/95/ES 2 straipsnio i punkte;

Pakeitimas  26

Pasiūlymas dėl sprendimo

2 straipsnio 1 dalies d punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d) šeimos nariai šeimos nariai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 2 straipsnio g punkte;

d) artimi giminaičiai – sutuoktinis, vaikai, tėvai, tėvų teises turintys asmenys, seneliai ir vaikaičiai;

 

(Horizontalus pakeitimas. Jį priėmus, turi būti keičiama visame tekste.)

Pagrindimas

Artimų giminaičių apibrėžtis yra platesnė negu šeimos narių apibrėžtis pagal Reglamento 604/2013 2 straipsnį ir todėl yra tinkamesnė.

Pakeitimas  27

Pasiūlymas dėl sprendimo

2 straipsnio 1 dalies f a punktas (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

fa) pageidavimas – prašytojo išreikštas pageidavimas dėl tam tikros valstybės narės arba valstybės narės išreikštas pageidavimas dėl tam tikro prašytojo remiantis tokiais elementais kaip šeimos ryšiai apimant platesnę apibrėžtį nei d punkte pateikta šeimos narių apibrėžtis, socialiniai ryšiai, pvz., ryšiai su etninėmis ir kultūrinėmis bendruomenėmis, ir kultūriniai ryšiai su pageidaujama valstybe nare, pvz., kalbos mokėjimas, ankstesnis lankymasis valstybėje narėje ar ankstesnės studijos ar darbo santykiai su tos valstybės narės įmonėmis ar organizacijomis;

Pagrindimas

Prašytojai neturi teisės pasirinkti pageidaujamos valstybės narės, o valstybės narės neturi teisės pasirinkti pageidaujamų prašytojų. Tačiau turėtų būti kuo labiau atsižvelgiama į jų pageidavimus.

Pakeitimas  28

Pasiūlymas dėl sprendimo

3 straipsnio 2 a dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a. Atsižvelgiant į besikeičiantį migracinių srautų pobūdį, tikslinė asmenų, kuriuos leista perkelti, grupė turėtų būtų įvertinama kas ketvirtį;

Pakeitimas  29

Pasiūlymas dėl sprendimo

4 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

-1. Siekiant sumažinti didelį spaudimą Italijos ir Graikijos prieglobsčio sistemoms ir kartu atlikti svarbų bandymą siekiant priimti būsimą teisėkūros pasiūlymą dėl nuolatinės skubaus perkėlimo sistemos, remiantis SESV 78 straipsnio 2 dalimi, iš pradžių iš Italijos ir Graikijos bus perkelta iš viso 40 000 prašytojų. Taikant šį sprendimą prireikus bus apsvarstyta galimybė sukurti daugiau perkėlimo vietų siekiant prisitaikyti prie greitai besikeičiančių pabėgėlių srautų ir tendencijų.

1. Iš Italijos į kitų valstybių narių teritorijas perkeliami 24 000 prašytojų, kaip nustatyta I priede.

1. pradžių iš Italijos į kitų valstybių narių teritorijas perkeliami 24 000 prašytojų, kaip nustatyta I priede.

2. Iš Graikijos į kitų valstybių narių teritorijas perkeliami 16 000 prašytojų, kaip nustatyta II priede.

2. pradžių iš Graikijos į kitų valstybių narių teritorijas perkeliami 16 000 prašytojų, kaip nustatyta II priede.

 

2a. Per [šešis mėnesius nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos] Komisija, remdamasi naujausiais agentūros FRONTEX turimais duomenimis, įvertina atitinkamą asmenų, kurie turi būti perkelti iš Italijos ir Graikijos, dalį, kad galėtų ją pritaikyti prie besikeičiančių pabėgėlių srautų.

Pakeitimas  30

Pasiūlymas dėl sprendimo

4 a straipsnis (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

4a straipsnis

 

Sutikimas

 

Iš principo reikalingas prašytojo sutikimas būti perkeltam.

Pakeitimas  31

Pasiūlymas dėl sprendimo

5 straipsnio 2 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Padedamos EASO ir prireikus 8 dalyje nurodytų valstybių narių ryšių palaikymo pareigūnų, Italija ir Graikija reguliariai šio sprendimo įgyvendinimo laikotarpiu nustato pavienius į kitas valstybes nares perkeltinus prašytojus ir praneša tų valstybių narių nacionaliniams kontaktiniams centrams ir EASO apie galimų perkelti prašytojų skaičių. Šiuo tikslu pirmenybė turėtų būti teikiama pažeidžiamiems pareiškėjams, kaip nustatyta Direktyvos 2013/33/ES 22 straipsnyje.

2. Padedamos EASO ir kitų atitinkamų agentūrų Italija ir Graikija reguliariai šio sprendimo įgyvendinimo laikotarpiu nustato pavienius į kitas valstybes nares perkeltinus prašytojus ir praneša tų valstybių narių nacionaliniams kontaktiniams centrams ir EASO apie galimų perkelti prašytojų skaičių. Šiuo tikslu pirmenybė teikiama pažeidžiamiems prašytojams, kaip nustatyta Direktyvos 2013/33/ES 21 ir 22 straipsniuose, ir ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas nelydimiems nepilnamečiams.

Pagrindimas

Ryšių palaikymo pareigūnų vaidmuo išdėstytas 3b straipsnyje (naujas). Valstybės narės, norėdamos nustatyti, kuriuos prašytojus perkelti į kiekvieną valstybę narę, turėtų ne siųsti ryšių palaikymo pareigūnus, o paskirti nacionalinius ekspertus į EASO, kad jie galėtų padėti Italijai ir Graikijai taikyti perkėlimo Europos Sąjungoje priemones koordinuotai (žr. 7 straipsnis).

Pakeitimas  32

Pasiūlymas dėl sprendimo

5 straipsnio 3 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Gavusios 2 dalyje nurodytą informaciją valstybės narės kuo skubiau nurodo tikslų prašytojų, kuriuos gali nedelsdamos priimti į savo teritoriją, skaičių ir bet kokią kitą aktualią informaciją, atsižvelgdamos į I ir II prieduose nurodytus skaičius.

3. Gavusios 2 dalyje nurodytą informaciją valstybės narės kuo skubiau pateikia informaciją apie turimus pajėgumus priimti migrantus ir nurodo tikslų prašytojų, kuriuos gali nedelsdamos priimti į savo teritoriją, skaičių ir bet kokią kitą aktualią informaciją, atsižvelgdamos į I ir II prieduose nurodytus skaičius.

Pakeitimas  33

Pasiūlymas dėl sprendimo

5 straipsnio 3 a dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

3a. Italija ir Graikija su EASO pagalba informaciją apie valstybes nares, dalyvaujančias skubaus perkėlimo programoje, teikia kalba, kurią prašytojai supranta arba pagrįstai manoma, kad supranta. Prašytojai taip pat turi prieigą prie kitų subjektų, pavyzdžiui, nevyriausybinių organizacijų, UNHCR ir TMO, informacijos. Per pradinį etapą pareiškėjų bus prašoma išdėstyti valstybes nares eiliškumo tvarka pagal pageidavimą ir pagrįsti savo pageidavimą.

Pakeitimas  34

Pasiūlymas dėl sprendimo

5 straipsnio 5 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5. Prašytojai, kurių pirštų atspaudų reikalaujama pagal Reglamento (ES) Nr. 603/2013 9 straipsnyje išdėstytus reikalavimus, gali būti perkelti tik jei buvo paimti jų pirštų atspaudai.

5. Prašytojai, kurių pirštų atspaudus reikalaujama paimti ir perduoti pagal Reglamento (ES) Nr. 603/2013 9 straipsnyje išdėstytus reikalavimus, gali būti perkelti tik jei buvo paimti jų pirštų atspaudai, visapusiškai laikantis pagrindinių teisių.

Pakeitimas  35

Pasiūlymas dėl sprendimo

5 straipsnio 8 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

8. Kad įgyvendintų visus šiame straipsnyje nustatytos perkėlimo procedūros aspektus, valstybės gali nuspręsti nusiųsti į Italiją ir Graikiją savo ryšių palaikymo pareigūnus.

Išbraukta.

Pagrindimas

Ryšių palaikymo pareigūnų vaidmuo išdėstytas 3b straipsnyje (naujas). Valstybės narės, norėdamos nustatyti, kuriuos prašytojus perkelti į kiekvieną valstybę narę, turėtų ne siųsti ryšių palaikymo pareigūnus, o paskirti nacionalinius ekspertus į EASO, kad jie galėtų padėti Italijai ir Graikijai taikyti perkėlimo Europos Sąjungoje priemones koordinuotai (žr. 7 straipsnis).

Pakeitimas  36

Pasiūlymas dėl sprendimo

6 straipsnio 4 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4. Priėmus sprendimą perkelti prašytoją, tačiau dar neprasidėjus faktiniam perkėlimui, Italija ir Graikija raštu praneša asmeniui apie perkėlimo sprendimą. Šiame sprendime nurodoma priimančioji valstybė narė.

4. Priėmus sprendimą perkelti prašytoją, tačiau dar neprasidėjus faktiniam perkėlimui Italija ir Graikija su EASO ir kitų subjektų, pavyzdžiui, ryšių palaikymo pareigūnų, pagalba suprantamai ir kalba, kurią prašytojas supranta arba pagrįstai manoma, kad supranta informuoja atitinkamą asmenį apie priimančiąją valstybę narę ir, jeigu neatsižvelgta į jo pageidavimus, apie tokio sprendimo priežastis. Italija ir Graikija taip pat raštu praneša asmeniui apie perkėlimo sprendimą. Šiame sprendime nurodoma priimančioji valstybė narė.

Pagrindimas

UNHCR perkėlimo į kitas šalis vadove (7.10 skyrius) teigiama: „Pabėgėliams suteikiama kuo daugiau informacijos apie tai, ko jie gali tikėtis atvykę į šalį, į kurią jie perkeliami. Jų aktyvus dalyvavimas integracijos procese apspręs jų ateitį.“ Tokia pati EUREMA patirtis. Viena pagrindinių priežasčių, kodėl projektas nepavyko – migrantai neturėjo pakankamai žinių apie valstybes nares, į kurias jie buvo perkeliami.

Pakeitimas  37

Pasiūlymas dėl sprendimo

7 straipsnio 1 dalies b punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) pirminiam prašymų nagrinėjimui;

b) pirminiam prašymų nagrinėjimui, įskaitant pažeidžiamumo ir pageidavimų nustatymą siekiant nustatyti galimus pareiškėjus perkėlimui, ir prašytojų tikrinimui, įskaitant aiškų jų tapatybės nustatymą, pirštų antspaudų ėmimą ir tarptautinės apsaugos prašymų registravimą;

Pakeitimas  38

Pasiūlymas dėl sprendimo

7 straipsnio 1 dalies d punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d) prašytojų perkėlimo į priimančiąją valstybę narę įgyvendinimui.

d) prašytojų perkėlimo į priimančiąją valstybę narę įgyvendinimui. Perkėlimo į priimančiąją valstybę narę išlaidos neturėtų sudaryti papildomos naštos Graikijai ir Italijai.

Pagrindimas

Tarybos sprendimo tikslas – sudaryti sąlygas nesudaryti ekonominių sunkumų Graikijai ir Italijai. Todėl prašant jų padengti papildomas išlaidas būtų prieštaraujama šiam sprendimui.

Pakeitimas  39

Pasiūlymas dėl sprendimo

8 straipsnio 2 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Jei Italija ar Graikija nesilaiko 1 dalyje nustatytos prievolės, Komisija gali nuspręsti trims mėnesiams ar trumpesniam laikui sustabdyti šio sprendimo taikymą tai valstybei narei. Komisija gali vieną kartą nuspręsti pratęsti sustabdymą dar trims mėnesiams ar trumpiau.

2. Jei Italija ar Graikija nesilaiko 1 dalyje nustatytos prievolės, Komisija, davusi atitinkamai valstybei narei galimybę pateikti savo nuomonę, gali nuspręsti trims mėnesiams ar trumpesniam laikui sustabdyti šio sprendimo taikymą tai valstybei narei. Komisija gali vieną kartą nuspręsti pratęsti sustabdymą dar trims mėnesiams ar trumpiau.

Pakeitimas  40

Pasiūlymas dėl sprendimo

9 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Jei priimančiojoje valstybėje narėje dėl staigaus trečiųjų šalių piliečių antplūdžio susidarytų nepaprastoji padėtis, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, gali tos valstybės narės labui priimti laikinąsias priemones pagal Sutarties 78 straipsnio 3 dalį. Tokios priemonės prireikus galėtų apimti šiame sprendime nustatytų tos valstybės narės prievolių sustabdymą;

Jei priimančiojoje valstybėje narėje dėl staigaus trečiųjų šalių piliečių antplūdžio susidarytų nepaprastoji padėtis, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, gali tos valstybės narės labui priimti laikinąsias priemones pagal Sutarties 78 straipsnio 3 dalį. Tokios priemonės prireikus galėtų apimti ir šiame sprendime nustatytų tos valstybės narės prievolių sustabdymą;

Pakeitimas  41

Pasiūlymas dėl sprendimo

11 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Italija ir Graikija kas tris mėnesius teikia Tarybai ir Komisijai šio sprendimo, įskaitant 8 straipsnyje nurodytus veiksmų planus, įgyvendinimo ataskaitas.

Italija ir Graikija kas tris mėnesius teikia Tarybai ir Komisijai šio sprendimo, įskaitant 8 straipsnyje nurodytus veiksmų planus, įgyvendinimo ir tinkamo lėšų, gautų pagal šį sprendimą, panaudojimo ataskaitas.

Pakeitimas  42

Pasiūlymas dėl sprendimo

11 a straipsnis (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

11a straipsnis

 

Vertinimas

 

Iki 2016 m. liepos mėn. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio sprendimo taikymo laikotarpio vidurio vertinimą ir, prireikus, pateikia reikalingas rekomendacijas dėl nuolatinio perkėlimo mechanizmo, atsižvelgiant į numatomą Dublino sistemos tinkamumo patikrinimą.

 

Ne vėliau kaip ... Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio sprendimo taikymo galutinę vertinimo ataskaitą.

 

Valstybės narės laiku perduoda Komisijai visą informaciją, reikalingą šios ataskaitos paruošimui.

 

____________

 

* OL: prašom įrašyti datą: 30 mėnesių nuo šio sprendimo įsigaliojimo datos.

Pakeitimas  43

Pasiūlymas dėl sprendimo

II a priedas (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pakeitimas

Pakeitimas

IIa priedas

Perkėlimo procedūra

Komisijos pasiūlyme numatyta procedūra; Europos Parlamento įtraukti papildomi procedūriniai veiksniai pabraukiami

 

1 – Pirminis asmenų, prašančių tarptautinės apsaugos, prašymų nagrinėjimas

 

- Asmenų, už kuriuos pagal Dublino reglamentą atsakinga (turėtų būti atsakinga) kita valstybė narė, nustatymas;

 

→ perkėlimas pagal Dublino reglamentą;

 

- pažeidžiamų prašytojų nustatymas;

 

šeimos narių siekiant bendrai perkelti nustatymas;

 

- prašytojų pageidavimų būti perkeltiems į tam tikras valstybes nares nustatymas.

 

 

2 – Prašytojų atranka perkėlimui

 

Italija / Graikija nustato prašytojus, kurie bus perkelti;

 

- jos informuoja valstybes nares apie tai, kiek reikia vietų, ir apie prašytojų pageidavimus.

 

 

3 – Valstybių narių dalyvavimas

 

- Valstybės narės informuoja Italiją / Graikiją apie esamas perkėlimo vietas;

 

- ryšių palaikymo pareigūnai vykdo pokalbius su prašytojais, kurie aiškiai išreiškė pageidavimą į jų valstybę narę;

 

- valstybės narės nurodo savo pageidavimus prašytojams.

 

 

Perkėlimo Europos Sąjungoje sprendimas

 

- Italija / Graikija, atsižvelgdamos į prašytojų ir valstybių narių pageidavimus, nusprendžia, kurie prašytojai turi būti perkelti į kurią valstybę narę.

 

 

5 – Informacija ir pritarimas

 

- prašytojai išsamiai informuojami apie valstybę narę, į kurią jie bus perkeliami;

 

- iš principo prašytojai duoda sutikimą būti perkelti į tą valstybę narę.

 

 

6 – Perkėlimas

 

prašytojai perkeliami į priimančiąją valstybę narę per mėnesį.

PRIEDAS: EUROPOS PARLAMENTO PAREIŠKIMAS

Europos Parlamentas, atsižvelgdamas į poreikį nedelsiant priimti priemones, kurios padėtų valstybėms narėms kovoti su nepaprastąja padėtimi, staiga užplūdus dideliam skaičiui trečiųjų šalių piliečių, pritaria tam, kad Tarybos sprendimo, kuriuo Italijos ir Graikijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje, teisiniu pagrindu būtų laikoma SESV 78 straipsnio 3 dalis, kaip siūlo Komisija. Tačiau Europos Parlamentas gali sutikti, kad SESV 78 straipsnio 3 dalis būtų teisiniu pagrindu, tik priemonei priimamai nepaprastosios padėties atveju, kuri turi būti papildyta pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriame būtų sistemingai sprendžiamas ateityje iškilsiančių nepaprastųjų padėčių klausimas. Jis primygtinai teigia, kad priemonės, pagal kurią nustatoma, kuri valstybė narė atsakinga už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, teisinis pagrindas turėtų būti SESV 78 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta įprasta teisėkūros procedūra, kartu su SESV 80 straipsnio antru sakiniu, kurio nuostatomis užtikrinamas SESV 80 straipsnio pirmame sakinyje išdėstyto solidarumo principo įgyvendinimas. Europos Parlamentas toliau pabrėžia, kad šio sprendimo priėmimas nedaro jokio poveikio teisės aktų leidėjų galimybei pasirinkti teisinį pagrindą, visų pirma kalbant apie SESV 78 ir 80 straipsnių taikymą kartu. Europos Parlamentas ragina Komisiją iki 2015 m. pabaigos pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl nuolatinės pabėgėlių perkėlimo sistemos Europos Sąjungoje remiantis SESV 78 straipsnio 2 dalimi ir 80 straipsniu, kaip Komisija yra pažadėjusi savo Europos migracijos darbotvarkėje. Jeigu Komisija laiko tokio pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto nepateiks, Europos Parlamentas pasilieka teisę parengti savo iniciatyva teikiamą teisėkūros pranešimą.

AIŠKINAMOJI DALIS

2015 m. balandžio 18 d. Viduržemio jūroje įvyko didžiausia nelaimė po antrojo pasaulinio karo – keliaudami į Europą žuvo daugiau kaip 800 žmonių. Jie išgyveno karą, persekiojimus, netinkamą elgesį ir prarado gyvybes beveik pasiekę Europą. Rengiant šį pranešimą Italijoje renkami kūnai. Žuvo labai daug žmonių, vien per 2015 m. pirmus 6 mėnesius – 1867 žmonės, dar daugiau yra sunkioje padėtyje ir rizikuoja gyvybėmis Viduržemio jūroje, taigi matyti, kad Europa turi dėti daugiau bendrų pastangų, siekdama užkirsti kelią nelaimėms ateityje ir duoti veiksmingą atkirtį pabėgėlių krizei, kad atliktų pareigą apsaugoti tuos, kuriems tokios apsaugos reikia.

Jokia valstybė narė viena negali veiksmingai kovoti su pabėgėlių krize. Europos Parlamentas savo 2015 m. balandžio 28 d. rezoliucijoje pabrėžė, kad ES atkirtis tragedijoms Viduržemio jūroje turi būti pagrįstas solidarumu ir teisingu atsakomybės pasidalijimu, ypač su tomis valstybėmis narėmis, į kurias atvyksta daugiausiai pabėgėlių. Parlamentas paragino nustatyti privalomas kvotas prieglobsčio prašytojų paskirstymui visose valstybėse narėse.

Solidarumo principu pagrįstas ir Europos Komisijos strateginis atkirtis krizei Viduržemio jūroje, išdėstytas Europos migracijos darbotvarkėje. Darbotvarkė pagrįsta supratimu, kad „reikia naujo, labiau europinio požiūrio“ į migraciją. Komisiją pasiūlė solidarumo principą pradėti praktiškai taikyti sukuriant skubaus perkėlimo Europos Sąjungoje programą, pagal kurią į kitas valstybes nares būtų perkelta 40 000 Italijoje ir Graikijoje esančių asmenų, kuriems aiškiai reikia tarptautinės apsaugos.

Pranešėja nuoširdžiai pritaria nuomonei, kad visos valstybės narės turi bendrai kovoti su sunkumais, kylančiais dėl migracijos. Pasiūlymas dėl skubaus perkėlimo Europos Sąjungoje programos yra riboto taikymo, bet svarbus žingsnis šia linkme. Graikija ir Italija patiria labai didelį spaudimą. Tikėtina, kad jeigu jos negaus reikiamos paramos, ir toliau didelis neteisėtas pabėgėlių ir migrantų judėjimas tęsis. Dėl to kyla grėsmė vienam pagrindinių ES pasiekimų – laisvam asmenų judėjimui Šengeno erdvėje. Todėl pranešėja tvirtai remia Komisijos pasiūlymą nustatyti privalomą perkėlimo Europos Sąjungoje sistemą, įskaitant privalomą pabėgėlių padalijimą valstybėms narėms, vadovaujantis solidarumo ir atsakomybės pasidalijimo principais.

Be to, pranešėja siūlo sutvirtinti solidarumo principą padidinant perkeliamų pabėgėlių skaičių. Komisija pasiūlė perkelti 40 000 pabėgėlių, remdamasi 2014 m. į Europą atvykusių pabėgėlių skaičiais, neatsižvelgdama į tai, kad nuo tada skaičiai labai išaugo. Nuo 2015 m .pradžios vien į Graikiją atvyko 68 000 pabėgėlių ir migrantų, netikėtai į Graikiją atvykusių asmenų skaičius išaugo 6 kartus palyginti su atvykusiais pereitais metais per tą patį laikotarpį. Jų daugumą sudaro Sirijos piliečiai. Didžioji dauguma atvyksta į Graikijos salas, kuriose dažnai visai nėra prieglobsčių prašytojų centrų. Žmonės turi miegoti gatvėse arba laikinuose būstuose itin prastomis sąlygomis. Kas penktas Sirijos pabėgėlis net neturi tinkamų galimybių naudotis tualetu. Graikija nesusitvarko su padėtimi; prieglobsčio sistema žlugo. Todėl daugelis pabėgėlių vyksta toliau per Balkanų šalis ir Vengriją. Į Italiją taip pat toliau atvyksta labai daug žmonių. Nuo 2015 m. pradžios atvyko 67 500 pabėgėlių ir migrantų, dauguma – iš Eritrėjos. Atsižvelgdama į šiuos įvykius pranešėja siūlo aiškiai leisti Tarybai suprasti, kad reikia daugiau solidarumo. Europa turi nedelsdama atsiliepti į augančius poreikius ir į tai, kad vis didesnė dalis pabėgėlių atvyksta į Graikiją. Todėl iš Graikijos ir Italijos Europos Sąjungoje perkeliamų asmenų skaičius turi būti padidintas bent iki 50 000.

Kitas pranešėjai labai svarbus klausimas – perkėlimo Europos Sąjungoje kokybės gerinimas. Šiuo klausimu labai svarbi pabėgėlių iš Maltos perkėlimo Europos Sąjungoje bandomojo projekto (EUREMA) patirtis. Visų pirma, jis buvo neprivalomas, todėl mažiau nei pusė valstybių narių pademonstravo solidarumą su Malta, priimdamos (labai mažai) pabėgėlius. Antra, vykdant perkėlimo Europos Sąjungoje projektą nebuvo tinkamai įvertinta pageidavimų ir informacijos svarba. Daugelis pabėgėlių jau turi šeimą, socialinių arba kultūrinių ryšių kurioje nors valstybėje narėje. Jie norėtų būti perkelti į tą valstybę narę, kurioje gyvena jų giminaičiai, kurioje jau yra socialinė bendruomenė arba kalbama kalba, kurią jie moka. Siekiant sėkmingo perkėlimo ES viduje, būtina atsižvelgti į tokius pageidavimus. Taip padedama prisitaikyti prie realaus žmonių gyvenimo, sumažinamos paskatos judėti nelegaliai ir padidinamos integracijos galimybės. Pabėgėliai lengviau integruojasi, jeigu jie kalba valstybei narei būdinga kalba arba jeigu jie gali tikėtis šeimos ar bendruomenės paramos. Taip jie lengviau pajunta bendrumą su ta valstybe nare ir veiksmingai netaikant priverstinių priemonių užkertamas kelias antriniam judėjimui. Prieglobsčio prašytojai neturi teisės pasirinkti pageidaujamos valstybės narės, o valstybės narės neturi teisės pasirinkti pageidaujamų prašytojų. Tačiau turėtų būti kuo labiau atsižvelgiama į jų pageidavimus. Informacija ir pritarimas taip pat būtini siekiant sėkmingo perkėlimo Europos Sąjungoje. Siekiant veiksmingai valdyti pabėgėlių lūkesčius, jiems turi būti suteikiama kuo daugiau informacijos apie tai, ko jie gali tikėtis atvykę į šalį, į kurią jie perkeliami. Siekiant iš karto išvengti antrinio judėjimo, jie turėtų būti perkeliami tik gavus sutikimą šiam sprendimui.

Skubus perkėlimas – pirmas, bet labai svarbus etapas valstybėse narėse praktiškai įgyvendinant solidarumo ir sąžiningo atsakomybės pasidalijimo principą. Komisija skubų perkėlimą sukūrė kaip laikinai nuo Dublino reglamento nukrypti leidžiančią nuostatą. Jo galiojimas ribotas erdvėje ir laike. Be to, jis labai suvaržė Parlamento teises, nes buvo užkirstas kelias dalyvauti teisėkūros procese. Todėl pranešėja labai palankiai vertina tai, kad Komisija Migracijos darbotvarkėje paskelbė, jog iki 2015 m. pabaigos ji pateiks pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl nuolatinės perkėlimo Europos Sąjungoje sistemos, kuris būtų priimamas pagal bendro sprendimo procedūrą. Be to, jeigu Komisija laiku tokio pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto nepateiks, ji siūlo Parlamentui parengti savo iniciatyva teikiamą teisėkūros pranešimą.

Toliau taikyti skubaus perkėlimo priemones ne tik būtų nepriimtina Parlamentui, kaip teisės aktų leidėjui, bet ir šias priemones reikėtų nedelsiant reformuoti siekiant išspręsti dabartinio Dublino reglamento trūkumų problemą. Pagal Dublino reglamentą valstybės narės netvariai netolygiai dalijasi atsakomybe ne tik pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų atvykimo, bet ir galutinės paskirties valstybių narių srityje. Jis pagrįstas prievarta, įskaitant dideles žmogiškąsias sąnaudas, pavyzdžiui karo ir persekiojimo traumas patyrusių prieglobsčio prašytojų laikymą sulaikymo centruose, taip pat išlieka didelis antrinis judėjimas. Todėl pranešėja ragina Komisiją, vykdant 2016 m. numatytą Dublino sistemos tinkamumo patikrinimą, atidžiai atsižvelgti į perkėlimo Europos Sąjungoje priemonės taikymo patirtį, įskaitant pageidavimus. Ši pabėgėlių krizė – didelis iššūkis Europai. Europa turėtų jį spręsti atsižvelgdama į pabėgėlių gyvenimą ir pageidavimus, o ne elgtis su jais, kaip su skaičiais. Europa gali veiksmingai šią problemą spręsti tik, jeigu valstybės narės, remdamosi solidarumo principu, tvirtai stos kartu.

PRIEDAS. BIUDŽETO KOMITETO LAIŠKAS

D(2015)34431

Claude Moraes

Pirmininkas

LIBE komitetas

Tema:            Biudžeto komiteto nuomonė dėl Tarybos sprendimo, kuriuo Italijos ir Graikijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje, projekto (COM(2015)0286 - C8-0156/2015)

Gerb. pirmininke,

Rašau Jums dėl Tarybos sprendimo, kuriuo Italijos ir Graikijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje, projekto (COM(2015)0286 - C8-0156/2015), dėl kurio Parlamentas konsultavosi su Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetu kaip atsakingu komitetu.

Dėl šio pasiūlymo iš ES biudžeto reikės skirti papildomų lėšų – 240 000 000 eurų per dvejus metus, todėl Biudžeto komitetas paprašė nuomonės pagal Darbo tvarko taisyklių 53 straipsnį. Vis dėlto, dėl laiko stokos, nes pasiūlymo projektas parengtas esant nepaprastajai padėčiai prie ES pietinių sienų, Biudžeto komitetas sutiko parašyti paprastą laišką, kad Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas galėtų sklandžiai atlikti savo darbą.

Sprendimo projektas grindžiamas atitinkamu Europos Komisijos pasiūlymu, pateiktu jos 2016 m. biudžeto projekte, įtraukti 150 mln. eurų įsipareigojimų asignavimų sumą iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo. 2016 m. neprašoma jokių mokėjimų asignavimų. Kadangi dėl šių papildomų išlaidų 124 mln. eurų viršijama 3 antraštinės dalies riba, Komisija taip pat atitinkamai pasiūlė panaudoti lankstumo priemonės lėšas (2015/2126(BUD)).

Šiomis aplinkybėmis ir pasikonsultavęs su koordinatoriais Biudžeto komitetas ragina Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą tvirtinant parnešimą atsižvelgti į toliau išdėstytus dalykus.

Kaip jau pabrėžta pranešimo dėl įgaliojimų trišaliam susitikimui dėl 2016 m. biudžeto, Biudžeto komitetas palankiai vertina Komisijos Europos migracijos darbotvarkę ir dar kartą pabrėžia, kad jis remia ES priemonių padidinimą ir sąžiningo atsakomybės pasidalijimo bei solidarumo kultūros vystymą prieglobsčio, migracijos ir išorės sienų valdymo srityje. Atsižvelgdamas į tai, Biudžeto komitetas pritaria Komisijos pasiūlymui pasinaudoti lankstumo priemone 2016 m. biudžete, siekiant finansuoti laikinąsias priemones tarptautinės apsaugos Italijos ir Graikijos labui srityje, nors galutinę sumą ir tokio mobilizavimo apimtį gali prireikti pakoreguoti remiantis biudžeto procedūros išvadomis. Vis dėlto, Biudžeto komitetas pabrėžia poreikį griežtai kontroliuoti lėšų paskirtį siekiant užtikrinti, kad jos būtų panaudotos tiems tikslams, kuriems jos buvo skirtos.

Biudžeto komitetas pažymi, kad pasiūlyme numatomas sumų (6 000 eurų vienam prašytojui tarptautinei apsaugai) panaudojimas valstybių narių, kurios perkelia prašytojus, labui ir todėl tai yra atsakomybės pasidalijimo ir finansinio solidarumo priemonė, teisiškai grindžiama Reglamento (ES) Nr. 516/2014 dėl Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo 18 straipsniu.

Tačiau Biudžeto komitetas klausia, ar siūlomo finansavimo pakaks norint duoti atsaką dabartinėms migracijos tendencijoms Viduržemio juros regione. Be perkėlimo sistemos jis nurodo galimą 3 antraštinėje dalyje numatytų programų (Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas, vidaus saugumo fondas) ir atitinkamų agentūrų stiprinimą biudžeto ir personalo požiūriais, kad jie galėtų įgyvendinti savo padidėjusias pareigas. Jis taip pat siūlo sukurti Migracijos darbotvarkės išorės dimensiją apsvarstant galimybes imtis iniciatyvų (ir atitinkamo sustiprinimo) pagal 4 antraštinę dalį kaimynystės, vystymosi, humanitarinės pagalbos, stabilumo ir taikos srityse. Jis taip pat primena, kad galima pasitelkti Neatidėliotinos pagalbos rezervo lėšas per biudžetinius metus jas skiriant specialiems trečiųjų šalių pagalbos reikalavimams įgyvendinti, be kita ko, ypatingo spaudimo situacijoms, kurios susidaro dėl migracijos srautų prie Sąjungos išorės sienų.

Nepaisant to, komitetas laikosi nuomonės, kad esant dabartinei geopolitinei situacijai, visų pirma dėl didėjančių migracinių srautų, 3 antraštinėje dalyje (kuri yra mažiausiai lėšų turinti daugiametės finansinės programos antraštinė dalis) numatytos ribos gali būti pasenusios ir jas reikėtų peržiūrėti iš naujo persvarstant daugiametę finansinę programą.

Norėčiau pasinaudoti šia proga ir pabrėžti, kad Biudžeto komitetas toliau glaudžiai bendradarbiaus su Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetu ir laukia LIBE komiteto pateiktų biudžeto pakeitimų vykstant biudžeto procedūrai.

Pagarbiai

Jean Arthuis

[parašas]

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

16.7.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

42

13

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Martina Anderson, Gerard Batten, Heinz K. Becker, Malin Björk, Caterina Chinnici, Ignazio Corrao, Frank Engel, Cornelia Ernst, Laura Ferrara, Lorenzo Fontana, Kinga Gál, Ana Gomes, Nathalie Griesbeck, Sylvie Guillaume, Jussi Halla-aho, Monika Hohlmeier, Brice Hortefeux, Sophia in ‘t Veld, Iliana Iotova, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Barbara Kudrycka, Kashetu Kyenge, Marju Lauristin, Juan Fernando López Aguilar, Vicky Maeijer, Roberta Metsola, Claude Moraes, Péter Niedermüller, Soraya Post, Judith Sargentini, Birgit Sippel, Branislav Škripek, Helga Stevens, Traian Ungureanu, Bodil Valero, Marie-Christine Vergiat, Harald Vilimsky, Udo Voigt, Cecilia Wikström, Kristina Winberg, Tomáš Zdechovský

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Anna Maria Corazza Bildt, Gérard Deprez, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Marek Jurek, Ska Keller, Miltiadis Kyrkos, Jean Lambert, Jeroen Lenaers, Emilian Pavel, Kazimierz Michał Ujazdowski, Elissavet Vozemberg

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Fredrick Federley, Herbert Reul, Jutta Steinruck, Vladimir Urutchev, Tom Vandenkendelaere, Wim van de Camp

Teisinis pranešimas