Pranešimas - A8-0247/2015Pranešimas
A8-0247/2015

PRANEŠIMAS dėl socialinio verslumo ir socialinių inovacijų kovojant su nedarbu

30.7.2015 - (2014/2236(INI))

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas
Pranešėja: Verónica Lope Fontagné

Procedūra : 2014/2236(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A8-0247/2015
Pateikti tekstai :
A8-0247/2015
Priimti tekstai :

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl socialinio verslumo ir socialinių inovacijų kovojant su nedarbu

(2014/2236(INI))

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010) 2020),

–       atsižvelgdamas į savo 2013 m. vasario 6 d. rezoliuciją „Įmonių socialinė atsakomybė. Atskaitingas, skaidrus ir atsakingas įmonių elgesys ir tvarus augimas“[1],

–       atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 19 d. rezoliuciją dėl socialinės ekonomikos[2],

–      atsižvelgdamas į savo 2013 m. liepos 2 d. rezoliuciją dėl kooperatyvų indėlio įveikiant krizę[3],

–       atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 184 straipsnį,

–       atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 346/2013 dėl Europos socialinio verslumo fondų,

–       atsižvelgdamas į savo 2012 m. lapkričio 20 d. rezoliuciją „Socialinio verslo iniciatyva. Socialinėms įmonėms plėtoti palankios aplinkos kūrimas socialinių inovacijų ekonomikoje“[4],

–       atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 10 d. pareiškimą[5],

–       atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 20 d. Tarybos išvadas dėl jaunimo verslumo propagavimo siekiant remti jaunų žmonių socialinę įtrauktį[6],

–       atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1296/2013 dėl Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI), kuriuo nustatyta mikrofinansų ir socialinio verslumo kryptis,

–       atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 20 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Socialinio verslo iniciatyva“ (COM(2011) 0682),

–       atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 6 d. Komisijos komunikatą „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“ (COM(2015) 0192),

–       atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 20 d. Komisijos komunikatą „Socialinės investicijos į augimą ir socialinę sanglaudą, visų pirma naudojant 2014–2020 m. Europos socialinio fondo lėšas“ (COM(2013) 0083),

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–       atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A8-0247/2015),

A.     kadangi socialinės ir solidariosios ekonomikos sektoriuje dirba daugiau kaip 14 mln. asmenų, kurie sudaro maždaug 6,5 proc. ES darbuotojų; kadangi Europos Sąjungoje yra 2 mln. socialinės ir solidariosios ekonomikos įmonių, kurios sudaro 10 proc. Sąjungos įmonių;

B.     kadangi dėl ekonomikos ir finansų krizės padidėjo skurdas ir socialinė atskirtis, taip pat ilgalaikio nedarbo bei jaunimo nedarbo lygis ir socialinė nelygybė;

C.     kadangi nuo ekonomikos ir finansų krizės labiausiai nukentėjo darbo rinkoje didžiausią atskirtį patiriančios ir nepalankiausioje padėtyje esančios grupės, pvz., neįgalieji, jaunimas, vyresnio amžiaus žmonės, moterys, ilgą laiką nedirbantys asmenys ir nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintys asmenys;

D.     kadangi ekonomikos ir finansų krizė turėtų būti vertinama kaip galimybė plėtoti tvaresnį Europos Sąjungos ekonomikos modelį, kurį taikant būtų skiriamas didesnis dėmesys socialinei ir teritorinei sanglaudai ir aplinkos tvarumui; kadangi gerėjant ekonominei ir finansinei padėčiai kartu turėtų būti visapusiškai remiamas įtraukių, tvarių ir kokybiškų darbo vietų kūrimas; kadangi socialinė ir solidarioji ekonomika gali padėti siekti šio tikslo ir taip pat turėtų būti laikoma šio perėjimo varomąja jėga, galinčia padėti suderinti socialinius, aplinkosaugos ir ekonomikos klausimus;

E.     kadangi socialinės paramos ir sveikatos paslaugų teikėjai, kurių daugelis yra socialinės įmonės, yra vienas iš pagrindinių darbo vietų kūrimo sektorių ES, kuriame 2009–2013 m. buvo sukurta 1,3 mln. darbo vietų; kadangi tai rodo šio sektoriaus dvejopas galimybes – kurti naujas darbo vietas net krizės laikotarpiu ir sykiu stiprinti socialinę ir teritorinę sanglaudą Europoje, ypač padedant įtraukti paslaugų naudotojus į darbo rinką;

F.     kadangi 2014 m. lapkričio 17–18 d. Romoje vykusioje konferencijoje „Pasinaudokime socialinės ekonomikos teikiamomis galimybėmis ES ekonomikos augimo labui“ buvo pripažinta, kad socialinė ir solidarioji ekonomika vaidina itin svarbų vaidmenį Europos šalyse ir prisideda siekiant daugelio pagrindinių ES tikslų, kaip antai darbo vietų kūrimo ir išsaugojimo, socialinės sanglaudos, socialinių inovacijų, kaimo ir regioninės plėtros bei aplinkos apsaugos;

G.     kadangi strategijos „Europa 2020“ tikslai – padidinti 20–64 m. amžiaus grupės asmenų užimtumo lygį nuo 69 proc. iki bent 75 proc. ir 25 proc. sumažinti žmonių, gyvenančių žemiau nacionalinės skurdo ribos, skaičių Europoje, taip pat padėti 20 mln. žmonių išbristi iš skurdo – iki šiol dar nepasiekti;

H.     kadangi 2014 m. sausio mėn. Strasbūro deklaracijoje pažymima, kad socialinės įmonės turi atlikti didesnį vaidmenį kuriant Europos ateitį;

I.      kadangi ES – tai regionas, kuriame gyvena daugiausia vyresnio amžiaus žmonių, o gyventojų skaičiaus augimo rodikliai yra mažiausi pasaulyje; kadangi, remiantis prognozėmis, iki 2050 m. vidutinis ES piliečių amžius bus daugiau kaip 50 metų; kadangi senėjanti visuomenė ir demografiniai pokyčiai kelia problemų socialinės gerovės sistemoms;

J.      kadangi socialinės ir solidariosios ekonomikos įmonės ne tik siekia pagerinti ekonomines ir socialines sąlygas, bet taip pat siūlo lankstesnes ir novatoriškesnes darbo sąlygas ir gali geriau prisitaikyti prie ekonominių ir socialinių aplinkybių;

K.     kadangi socialinės ir solidariosios ekonomikos įmonėms būdingi demokratiški valdymo mechanizmai ir tai, kad jų nariai arba partneriai aktyviai dalyvauja valdant įmonę ir kad jų veikla labai skaidri, ir kadangi šios įmonės patenkina vis didesnį piliečių poreikį, kad įmonių elgesys būtų etiškas, socialinis ir palankus aplinkai;

L.     kadangi socialinės ir solidariosios ekonomikos įmonės apima labai įvairias bendroves ir kadangi dauguma jų nėra pripažįstamos Europos lygmens teisinėje sistemoje, bet pripažįstamos tik nacionaliniu lygmeniu tam tikrose valstybėse narėse, kurios turi įvairią teisinę formą;

M.    kadangi kooperatyvai sukuria kokybiškas neperkeliamas darbo vietas, kurios yra prieinamos visiems ir atsparios krizei; kadangi dėl savo kooperatinio verslo modelio įmonės krizės metu padidino apyvartą ir labiau augo, rečiau bankrutavo ir atleido mažiau darbuotojų;

N.     kadangi Reglamento (ES) Nr. 1296/2013 dėl Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI) 2 straipsnio 1 ir 5 dalyse yra apibrėžtos „socialinės įmonės“ ir „socialinės inovacijos“;

O.     kadangi socialinės inovacijos susijusios su naujų idėjų – tiek produktų, paslaugų ar socialinio organizavimo modelių, kuriais siekiama reaguoti į naujus socialinius, teritorinius ir aplinkosauginius poreikius ir problemas, srityse, tiek senėjančios visuomenės, gyventojų mažėjimo, darbo ir šeiminio gyvenimo derinimo, įvairovės valdymo, kovos su jaunimo nedarbu, labiausiai nuo darbo rinkos atskirtų asmenų integravimo ir kovos su klimato kaita srityse – plėtojimu ir įgyvendinimu;

P.     kadangi socialinės investicijos yra investicijos į žmones, kuriomis siekiama gerinti jų įgūdžius ir kompetencijas ir skatinti juos visapusiškai dalyvauti darbo rinkoje ir socialiniame gyvenime; kadangi socialinės investicijos paprastai yra susijusios su politikos priemonėmis švietimo, vaikų priežiūros, sveikatos priežiūros, profesinio mokymo, pagalbos ieškant darbo ir reintegracijos į darbo rinką srityse;

Q.     kadangi dėl to, kad socialinės ir solidariosios ekonomikos įmonės dažnai nepripažįstamos ir kartais jos net nepripažįstamos kaip ekonominės veiklos vykdytojos, joms dar sunkiau gauti tiek viešąjį, tiek privatųjį finansavimą; kadangi struktūriniai fondai ir ES programos turėtų prisidėti modernizuojant ekonominius darinius, įskaitant socialinę ir solidariąją ekonomiką, kuriai atstovauja įvairių rūšių ir dydžių įmonės (kooperatyvai, savidraudos draugijos, fondai, asociacijos ir naujų formų socialinės ir solidariosios įmonės), kurių dauguma yra MVĮ ir labai mažos įmonės;

R.     kadangi švietimas ir mokymas turi būti prioritetinės sritys skatinant jaunimo verslumo kultūrą;

S.     kadangi lyčių nelygybė socialiniame versle yra mažesnė nei tradicinių formų versle; kadangi moterys socialinės verslininkės labai prisideda prie socialinės atskirties mažinimo ir naujų vystymosi galimybių kūrimo;

T.     kadangi ilgalaikiams bedarbiams socialiniame sektoriuje reikia pasiūlyti profesinio mokymo ir perkvalifikavimo programas siekiant suteikti jiems naujų galimybių novatoriškoje aplinkoje, kokią siūlo socialinė ir solidarioji ekonomika;

U.     kadangi socialinės ir solidariosios ekonomikos įmonės ir visų pirma profesinio mokymo ir įdarbinimo įmonės suteikia galimybių dirbti labiausiai nuo darbo rinkos nutolusiems asmenims, kuriems nedarbas dažnai virsta ilgalaikiu nedarbu; kadangi valstybės narės galėtų svarstyti galimybes remti socialinės ir solidariosios ekonomikos įmones, kurios įdarbina bedarbius ar pašalpų prašytojus, jei tinkama, sumažinant mokesčius ir socialines įmokas;

V.     kadangi papildantis ir papildomas socialinės ir solidariosios ekonomikos poveikis taip pat svarbus kaip ir kitos užimtumą skatinančios priemonės; kadangi daugiau dėmesio reikia skirti sprendimams, kuriais skatinama žmonių, neturinčių būtiniausių gebėjimų ir konkurencingų lėšų, reintegracija į darbo rinką, kad jie vėliau galėtų pasinaudoti socialinės ir solidariosios ekonomikos novatoriškesnių sprendimų teikiamais privalumais;

W.    kadangi socialinis dialogas yra ypač svarbus siekiant užtikrinti ES socialinės rinkos ekonomikos veikimą ir skatinti konkurencingumą bei sąžiningumą; kadangi socialinis dialogas ir konsultacijos su socialiniais partneriais formuojant ES politiką yra labai svarbi socialinė naujovė;

X.     kadangi per viešuosius pirkimus dažnai rengiami didelės apimties vienkartiniai paslaugų ar prekių pirkimo konkursai, kuriuose ne visada gali dalyvauti mažesni rinkos dalyviai;

Įžanga

1.  pažymi, kad socialinės ir solidariosios ekonomikos įmonės, kurios nebūtinai turi būti ne pelno organizacijos – tai įmonės, kurių tikslas yra siekti savo socialinio tikslo: kurti darbo vietas pažeidžiamų grupių asmenims, teikti paslaugas savo nariams arba apskritai daryti teigiamą socialinį poveikį ir poveikį aplinkai ir kurios reinvestuoja pelną visų pirma siekdamos šių tikslų; atkreipia dėmesį į tai, kad socialinės ir solidariosios ekonomikos įmonėms būdingas įsipareigojimas laikytis šių tikslų:

– teikti pirmenybę individualiems ir socialiniams tikslams, o ne kapitalo interesams;

– užtikrinti demokratinį narių valdymą;

–susieti narių ir naudotojų interesus su visuotinės svarbos interesais;

– užtikrinti, kad būtų ginami ir taikomi solidarumo ir atsakomybės principai;

– reinvestuoti perteklines lėšas į ilgalaikės plėtros tikslus arba į narių interesus tenkinančias paslaugas ar į visuotinės svarbos paslaugas;

– užtikrinti savanorišką ir atvirą narystę;

– užtikrinti savarankišką, nuo valdžios institucijų nepriklausomą valdymą;

2.      mano, kad Komisija turėtų pripažinti socialinių įmonių įvairovę ir užtikrinti, kad ES lygmeniu būtų imamasi veiksmų visų tipų socialinėms ir solidariosioms įmonėms remti;

3.      ragina Komisiją ir valstybes nares nedelsiant nuosekliai įgyvendinti visas 2012 m. socialinio verslo iniciatyvoje nustatytas priemones; ragina Komisiją kuo skubiau parengti antrąjį iniciatyvos etapą ir, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir vietos bei regionų valdžios institucijomis, pilietinės visuomenės organizacijomis ir pagrindiniais socialinės ir solidariosios ekonomikos dalyviais, išplėsti ir gilinti jos taikymo aprėptį;

4.      pažymi, kad socialinė ir solidarioji ekonomika negali pakeisti gerovės valstybės ir viešųjų paslaugų;

5.      pažymi, kad socialinio verslumo modelis dažnai yra patrauklus jaunimui ir suteikia jam galimybę parengti novatoriškus sprendimus reaguojant į aktualias ekonomikos, socialines ir aplinkos problemas;

6.      pabrėžia, kad socialinės ir solidariosios ekonomikos įmonės yra gerai įsitvirtinusios vietos ir regionų mastu, o tai suteikia joms pranašumą – jos geriau žino konkrečius poreikius ir gali teikti tuos poreikius atitinkančius produktus ir paslaugas visų pirma bendruomenėse, taip didinant socialinę ir teritorinę sanglaudą; mano, kad turi būti skatinamas tarpvalstybinis ir tarpsektorinis socialinės ir solidariosios ekonomikos įmonių bendradarbiavimas, siekiant sudaryti sąlygas keistis žiniomis ir praktikos pavyzdžiais taip, kad visų pirma būtų remiamas tokių įmonių augimas;

7.      ragina Komisiją ir valstybes nares pasiūlyti teritorinio organizavimo tobulinimo planus ir priemones, ypač nuolatinių gamtinių arba demografinių kliūčių patiriančiose vietovėse, kurie ne tik padės steigti ir vystyti socialinės ir solidariosios ekonomikos įmones bei skatinti socialines inovacijas ir verslumą, bet taip pat padės stiprinti socialinę ir teritorinę sanglaudą ES ir įveikti demografinius iššūkius, su kuriais susiduria ES;

8.      itin palankiai vertina tai, kad daugėja tradicinių įmonių, kurios, vykdydamos savo verslo planus, taiko įmonių socialinės atsakomybės strategijas; vis dėlto pabrėžia, kad tokių strategijų taikymas savaime nėra pakankama sąlyga, kad įmonė būtų laikoma socialinės ir solidariosios ekonomikos įmone;

9.      mano, kad svarbu nustatyti mažesnės lyčių nelygybės socialinio verslumo srityje priežastis, kad į šiuos veiksnius skatindami socialinį ir tradicinį verslumą galėtų atsižvelgti politikos formuotojai;

10.    mano, kad socialinės inovacijos labai padeda kurti pagrindus augimui, prisidedančiam prie tvaresnės, įtraukesnės ir ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą kuriančios visuomenės vystymo; pažymi, kad socialinėmis inovacijomis turi būti siekiama efektyviai pagerinti paslaugų kokybę, o ne tik mažinti sąnaudas;

11.    teigiamai vertina tai, kad keturios ES valstybės narės (Ispanija, Prancūzija, Portugalija ir Belgija) yra priėmusios nacionalinės teisės aktus dėl socialinės ir solidariosios ekonomikos, tuo tarpu Lenkija pradėjo įgyvendinti socialinės ir solidariosios ekonomikos plėtros strategiją, o Rumunija svarsto galimybę priimti teisės aktus, reglamentuojančius socialinę ir solidariąją ekonomiką;

12.    mano, kad Komisija turėtų politiškai ir finansiškai pripažinti ir remti ne pelno siekiančių socialinių paslaugų teikėjų vaidmenį;

13.    atkreipia dėmesį į būtinybę skatinti novatoriškų socialinės ir solidariosios ekonomikos įmonių, mokyklų, akademinės visuomenės ir socialinių investicijų suinteresuotųjų subjektų keitimąsi praktika, be kita ko atsižvelgiant į visuomenės poreikius, siekiant didinti verslumo gebėjimus ir gerinti sąlygas, kurios sudarys socialinės ir solidariosios ekonomikos įmonėms galimybes vystytis ir augti, taip pat kurti socialinių inovacijų ramsčius; mano, kad svarbu atsižvelgti į suinteresuotųjų subjektų, įskaitant socialinius partnerius ir vartotojų organizacijas, nuomones; ragina valstybes nares remti kooperatinio verslo modelį;

14.    pabrėžia, kad visos valstybės narės turi bendradarbiauti siekiant sukurti būtinas pagrindines sąlygas socialinių inovacijų sistemai visose valstybėse narėse, nes vien socialinės ir solidariosios ekonomikos priemonėmis negalima kovoti su aktualiausių socialinių problemų simptomais ir priežastimis;

Strategija „Europa 2020“

15.    pripažįsta, kad ES atsilieka siekdama strategijoje „Europa 2020“ nustatytų tikslų, ypač susijusių su užimtumu, inovacijomis ir skurdo bei socialinės atskirties mažinimu; pažymi, kad socialinė ir solidarioji ekonomika padeda plėtoti ne tik tvaresnės, pažangios ir įtraukios ekonomikos modelį, bet ir Europos socialinį modelį, ji taip pat yra bendrosios rinkos dalis, todėl nusipelno tvirto ES ir valstybių narių pripažinimo ir paramos, kaip numatyta kai kurių valstybių narių konstitucijose ir įvairiuose pagrindiniuose Europos Sąjungos dokumentuose; todėl prašo svarstyti galimybę peržiūrint strategiją „Europa 2020“ atsižvelgti į socialinę ir solidariąją ekonomiką, nes jis gali labai padėti siekti šios strategijos tikslų;

16.    atkreipia dėmesį į tai, kad demografinės tendencijos yra susijusios su naujais vartojimo modeliais ir kad dėl gyventojų senėjimo išsivysčiusiose šalyse vis labiau didėja socialinių paslaugų poreikis, bet taip pat atsiras galimybė kurti socialiai atsakingas įmones;

17.    pabrėžia, kad socialinė ir solidarioji ekonomika dėl savo socialinio ir integracinio pobūdžio padeda kurti darbo vietas labiausiai nuo darbo rinkos atskirtoms grupėms ir taip prisideda prie solidarumo, socialinės sanglaudos ir ekonomikos augimo;

18.    mano, kad socialinės ir solidariosios ekonomikos įmonės gali sukurti procesus, kuriuos taikant būtų galima efektyviau, atsakingiau ir skaidriau valdyti senkančius išteklius, ir skatinti socialinės atsakomybės priemonių įgyvendinimą;

19.    ragina valstybes nares socialinės ir solidariosios ekonomikos įmones labiau įtraukti į užimtumo ir socialinės integracijos veiksmų planus, taip pat į nacionalines reformų programas, kad būtų galima panaudoti jų darbo vietų kūrimo galimybes ir pasinaudoti galima jų pagalba siekiant svarbiausių strategijos „Europa 2020“ tikslų;

20.    teigiamai vertina tai, kad Jaunimo užimtumo iniciatyvos išankstinio finansavimo biudžetas buvo padidintas 30 proc.; ragina valstybes nares priemones, kuriomis siekiama skatinti socialinį verslumą, derinti su savo nacionalinėmis Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo planais; ragina Komisiją ir valstybes nares Europos socialinis fondo nacionalinėse veiksmų programose skatinti socialinį verslumą ir inovacijas; ragina efektyviai ir veiksmingai įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvas;

Viešieji pirkimai

21.    pabrėžia, kad socialinės ir solidariosios ekonomikos įmonės patiria sunkumų siekdamos sudaryti viešojo pirkimo sutartis, pavyzdžiui, susiduria su kliūtimis dėl savo dydžio ir finansinių pajėgumų; ragina skubiai ir veiksmingai įgyvendinti direktyvas dėl viešųjų pirkimų ir koncesijų (direktyvos 2014/24/ES, 2014/25/ES ir 2014/23/ES), siekiant užtikrinti aktyvesnį socialinės ir solidariosios ekonomikos įmonių dalyvavimą konkursų dėl viešųjų sutarčių procedūrose, gerinti sutarčių teikimą tokioms įmonėms, stiprinti jų vaidmenį ir skatinti socialinę įtrauktį ir socialines inovacijas; ragina imtis veiksmų siekiant palengvinti tokių įmonių dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose teikiant tinkamas konsultacijas, supaprastinant procedūras ir rengiant konkursus tokiu būdu, kad juose galėtų dalyvauti mažesni veiklos vykdytojai; ragina vykdant viešuosius pirkimus pirmenybę teikti pasiūlymams, kuriais suteikiama didesnė ekonominė ir socialinė vertė, o ne siūloma mažiausia kaina, į viešojo pirkimo sutartis įtraukiant socialinius arba aplinkos kriterijus;

22.    palankiai vertina direktyvų dėl viešųjų pirkimų ir koncesijų reformą į jas įtraukiant socialines sąlygas ir socialinius kriterijus siekiant skatinti socialinę įtrauktį ir socialines inovacijas, taip pat sutartis, kurios skirtos skatinti nepalankiausioje padėtyje darbo rinkoje esančių asmenų užimtumą; ragina valstybes nares visose konkursų ir atrankos procedūrose tinkamai taikyti viešųjų pirkimų principus plačiai taikant ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo principą ir laikantis aplinkos, socialinės ir darbo teisės prievolių; ragina valstybes nares į viešųjų pirkimų procedūras įtraukti socialines sąlygas ir socialinius kriterijus, kad būtų stiprinamos nepalankioje padėtyje darbo rinkoje esančių asmenų pozicijos, mažinti administracinę naštą, supaprastinti procedūras ir imtis veiksmingesnių priemonių prieš korupciją;

23.    apgailestauja, kad Komisijos bendrosios skaitmeninės rinkos strategijoje neminimos socialinės ir solidariosios ekonomikos įmonės ir jų galimas indėlis siekiant Sąjungos tikslų; apgailestauja dėl to, kad toje strategijoje neatsižvelgiama į poreikį užtikrinti visapusiškas, vienodas ir neribotas galimybes visiems, ypač neįgaliesiems, naudotis naujomis skaitmeninėmis technologijomis, rinkomis ir telekomunikacijomis; pabrėžia, kad technologijomis grindžiamos socialinės ir solidariosios ekonomikos įmonės gali atlikti svarbų vaidmenį lengvai ir ekonomiškai efektyviai sprendžiant visuomenės uždavinius;

Finansavimas

24.    apgailestauja dėl to, kad socialinės ir solidariosios ekonomikos įmonės, norinčios gauti viešąjį arba privatųjį finansavimą, turi net daugiau problemų negu tradicinės įmonės, todėl ragina viešosios valdžios institucijas ir finansinių paslaugų teikėjus sukurti įvairiausias tinkamas finansines priemones, kuriomis visais savo verslo plėtojimo (ypač steigimo) etapais būtų veiksmingai remiamos socialinės įmonės, taip pat sukurti sistemą, kurią taikant būtų galima suburti potencialius investuotojus ir specializuotus fondus;

25.    pažymi, kad finansavimą gauti sunku, nes finansų tarpininkų vadovai nežino socialinės ir solidariosios ekonomikos įmonių tikros padėties; pabrėžia, kad būtina tobulinti šių vadovų mokymą tokių įmonių klausimais, kad šios įmonės galėtų lengviau gauti finansavimą; todėl ragina nustatyti Europos Sąjungos socialinio verslumo patikimumo ženklą, kad investuotojai galėtų atskirti fondus, į kurių portfelį įeina socialinės įmonės, visų pirma Europos socialinio verslumo fondą;

26.    pabrėžia, kad reikia labiau skatinti kurti ir remti socialinių įmonių tinklus, kad būtų skatinama sinergija įvairių regionų gamintojams organizuojant ir skleidžiant technologijas ir plėtojant paslaugas;

27.    pabrėžia, kad reikia skatinti labiau struktūrinį MVĮ, socialinių ir solidariųjų įmonių ir finansų įstaigų dialogą kuriant specialias internetines platformas;

28     palankiai vertina tai, kad priimtas Reglamentas dėl Europos socialinio verslumo fondų;

29.    palankiai vertina tai, kad dalis EaSI programai skirtų lėšų yra skirta padėti užtikrinti galimybę socialinės ir solidariosios ekonomikos įmonėms gauti finansavimą; atkreipia dėmesį į EaSI socialinio verslumo krypties, Europos socialinio fondo ir visų atitinkamų ES programų vaidmenį gerinant tokių įmonių veikimą; pabrėžia, kad reikia didinti informuotumą ir supažindinti su finansavimo galimybėmis; ragina valstybes nares įsteigti nacionalinius kontaktinius centrus ar vieno langelio principu veikiančius skyrius, kurie socialinės ir solidariosios ekonomikos dalyviams padėtų pasinaudoti ES finansavimo priemonėmis;

30.    ragina Komisiją persvarstyti socialinėms įmonėms skiriamų paskolų ribines vertes, kurios nustatytos EaSI, ir įvertinti, ar jos atitinka rinkos sąlygas;

31.    pabrėžia, kad būtina remti socialinės ir solidariosios ekonomikos įmones vietos, regionų, nacionaliniu ir ES lygmenimis teikiant joms pakankamai finansinių išteklių sukuriant įvairių įmonių sinergiją; ragina valstybes nares ir Komisiją pripažinti, kad būtina skirti reikiamą finansavimą; todėl mano, kad būtina užtikrinti geresnes galimybes socialinės ir solidariosios ekonomikos įmonėms gauti finansavimą įvairiomis priemonėmis, pavyzdžiui, naudojantis ES fondais ir rizikos kapitalo fondais, teikiant mikrokreditus ir sutelktinį finansavimą;

32.    ragina valstybes nares stiprinti viešąsias paslaugas (pvz., sveikatos ir švietimo paslaugas) per vietos valdžios institucijas, naudojant jas kaip varomąją jėgą paslaugų kokybei gerinti, kad būtų kuriamos darbo vietos ir pagerintas paslaugų lygis, siekiant sumažinti skurdą ir socialinę atskirtį;

33.    pažymi, kad valstybės pagalbos taisyklės neturėtų sudaryti kliūčių skirti viešąjį finansavimą socialinės ir solidariosios ekonomikos įmonėms ir socialinėms paslaugoms; šiuo aspektu ragina Komisiją lanksčiai taikyti valstybės pagalbos taisykles tokioms įmonėms ir paslaugoms ir padėti užtikrinti, kad vietos ir regionų valdžios institucijos suprastų ir teisingai taikytų šioms įmonėms ir paslaugoms skirtą valstybės pagalbą;

34.    apgailestauja dėl to, kad reglamente, kuriuo įsteigiamas Europos strateginių investicijų fondas, nuoroda į socialinę ir solidariąją ekonomiką pateikiama tik konstatuojamosiose dalyse; ragina Europos Komisiją toliau skatinti socialinių investicijų požiūrį, kaip nurodyta Komisijos socialinių investicijų dokumentų rinkinyje ir vertinant Europos strateginių investicijų fondo projektus atsižvelgti į projektus, susijusius su socialine ir solidariąja ekonomika;

35.    kritiškai vertina tai tai, kad mokymo ir įdarbinimo įmonės, įsteigtos partnerystės su socialinės ir solidariosios ekonomikos įmonėmis pagrindu, paprastai neturi galimybės pasinaudoti MVĮ skirtomis lėšomis; ragina Komisiją pasiūlyti naują teisinės MVĮ apibrėžties išimtį, panašią į tą, kuri taikoma viešoms investicinėms korporacijoms, rizikos kapitalo bendrovėms ir ne pelno universitetams bei mokslinių tyrimų centrams, kad mokymo ir įdarbinimo įmonės galėtų būti klasifikuojamos kaip savarankiškos įmonės, net jei kita įmonė (viena ar kartu su kitomis įmonėmis) yra įsigijusi daugiau kaip 25 proc. jos kapitalo arba balsavimo teisių direktorių valdyboje;

Mokymas

36.    ragina valstybes nares skatinti verslumo kultūrą ir kooperatinio verslo modelį ir į švietimo ir mokymo programas įtraukti socialinį verslumą ir socialinės ir solidariosios ekonomikos principus; taip pat ragina jas skatinti universitetuose steigti socialinės ir solidariosios ekonomikos įmonių verslo inkubatorius;

37.    pažymi, kad socialinė ir solidarioji ekonomika galėtų gerokai prisidėti mažinant jaunimo nedarbą ES; ragina valstybes nares skatinti aktyvesnį socialinės ir solidariosios ekonomikos įmonių dalyvavimą švietimo ir mokymo programose valstybėse narėse, visų pirma taikant dualinio mokymo sistemas;

38.    ragina valstybes nares aprūpinti įdarbinimo centrus, kad jie galėtų teikti naudingą informaciją tiems, kurie rengiasi dirbti socialinių ir solidariųjų įmonių sektoriuje;

39.    pažymi, kad kai kurios socialinės ir solidariosios ekonomikos įmonės yra konkurencingos ir savo sektoriaus lyderės, o kitoms reikia specialių žinių, kad būtų galima pradėti vykdyti jų veiklą, jas vystyti ir jas valdyti; ragina valstybes nares parengti mokymo programas, skirtas ir konkrečiai pritaikytas socialinio sektoriaus verslininkams, visų pirma grupėms, kurių užimtumo rodikliai mažesni, pvz., moterims, jaunimui ar nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintiems asmenims, siekiant didinti verslo vadybos gebėjimus ir gerinti pagrindines verslo vadybos žinias;

40.    ragina valstybes nares skatinti vyresnio amžiaus darbuotojų, ilgalaikių bedarbių ir neįgaliųjų mokymąsi visą gyvenimą ir profesinį orientavimą pasitelkiant socialinės ir solidariosios ekonomikos įmones ir padėti jiems patekti į darbo rinką;

41.    pažymi, kad tinkamas žmogaus teisių supratimas yra būtina sąlyga socialinių ir solidariųjų įmonių socialiniams tikslams pasiekti; todėl ragina valstybes nares parengti mokymo programas, kurias pasitelkus socialinės srities specialistai būtų susipažindinami su tinkamo žmogaus teisių įgyvendinimo Europos Sąjungoje principais;

42.    ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai pasinaudoti tokių programų kaip „Erasmus +“ galimybėmis ir skatinti studentų ir dėstytojų bei kitų novatoriškų verslininkų mainus;

43.    pažymi, kad sektoriai, pasižymintys dideliu augimo ir darbo vietų kūrimo potencialu, pvz., baltasis ir žaliasis sektoriai, yra tie sektoriai, kuriuose socialinė ir solidarioji ekonomika itin pastebima; todėl ragina valstybes nares skatinti švietimą ir mokymą šiuose sektoriuose;

Parama ir skatinimas

44.    labai apgailestauja dėl to, kad Europos lygmeniu socialinė ir solidarioji ekonomika mažai pripažįstama; mano, kad Europos lygmeniu geriau renkant pagal lytį suskirstytus duomenis, keičiantis informacija ir gerąja praktika, taip pat žiniasklaidoje geriau informuojant apie socialinę ir solidariąją ekonomiką ir jos pasiekimus visuomenė būtų skatinama aktyviau dalyvauti socialinės ir solidariosios ekonomikos veikloje, todėl šis sektorius būtų geriau suprantamas, pripažįstamas ir matomas;

45.    pritaria tam, kad būtų sukurta daugiakalbė skaitmeninė socialinėms įmonėms, verslo inkubatoriams, įmonių grupėms ir investuotojams į socialines įmones skirta informacijos mainų platforma ir kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos dalytis informacija ir gauti paramą pagal ES programas; mano, kad prieš kuriant tokią platformą būtina pasikonsultuoti su suinteresuotomis grupėmis;

46. ragina Komisiją atlikti lyginamąją nacionalinių socialinės ir solidariosios ekonomikos sertifikavimo ir ženklinimo sistemų analizę ir sudaryti geresnes sąlygas keistis gerąja praktika, glaudžiai bendradarbiaujant su socialinės ir solidariosios ekonomikos įmonėmis;

47.    ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti kurti socialinės ir solidariosios ekonomikos įmonių verslo inkubatorius ir pradėti naudoti bei veiksmingai propaguoti internetinę platformą, dėl kurios susitarta ir per kurią socialiniai investuotojai ir socialiniai verslininkai keistųsi duomenimis (Europos socialinių inovacijų platforma);

48.    ragina valstybes nares aktyviau keistis geriausia praktika ieškant galimų būdų remti socialinės ir solidariosios ekonomikos įmones ir siekiant vykdyti socialines investicijas, be kita ko, jei tinkama, taikant mokestines lengvatas ar paskatas tokioms įmonėms, kurios susijusios su pažeidžiamomis grupėmis, pvz., neįgaliaisiais;

49.    ragina Komisiją atidžiai stebėti valstybių narių taikomas praktines priemones, kad asmenims, vykdantiems socialinį ir solidarųjį verslą, būtų užtikrintos tokios pat socialinės, sveikatos apsaugos ir darbo apsaugos teisės, kaip ir kitiems darbuotojams;

50.    ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybės narės netaikytų jokių priemonių, kurios kliudytų laisvam darbuotojų judėjimui, ir kad visi, pageidaujantys vykdyti socialinį ir solidarųjį verslą, galėtų užsiimti veikla bet kurioje Sąjungos vietoje;

51.    pritaria minčiai, kad socialinės ir solidariosios ekonomikos įmonės galėtų būti atskira įmonių kategorija su atskiru teisiniu statusu ir būti apibrėžiamos kaip turinčios kitų tikslų nei tik pelno akcininkams siekimas; ragina Komisiją remiantis socialinės ir solidariosios ekonomikos Europos atstovų priimta Romos strategija parengti tokioms įmonėms skirtą teisinę sistemą, paremtą Europos kooperatinių bendrovių, fondų ir savidraudos draugijų statutu;

52.    ragina Komisiją sustiprinti socialinį dialogą socialinėje ir solidariojoje ekonomikoje siekiant palengvinti socialinių inovacijų diegimą ir darbuotojų sąlygų gerinimą ir visapusiškai pripažinti šio sektoriaus darbo vietų kūrimo potencialą;

53. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

AIŠKINAMOJI DALIS

2020 m. strategijoje ES nurodė gaires, kurių reikia laikytis artimiausiais metais, ir labai plataus užmojo tikslus, kurių negalima atsisakyti.

Tačiau dėl ekonomikos ir finansų krizės, kurią pastaraisiais metais patyrė ES ir kuri, laimei, baigiasi, nuo šių tikslų tolstame ir persvarstome ekonominį ir socialinį modelį, kad ateityje augimas būtų ne tik tvarus, bet ir įtrauktas į ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos principus, kuriais grindžiama ES.

Artimiausiu metu ES turi išspręsti svarbius uždavinius, kaip antai ekonomikos ir finansų tvarumas, socialinė gerovė ir visų pirma darbo vietų kūrimas, ypač atsižvelgdama į pažeidžiamiausias grupes, pavyzdžiui, be visų kitų, jaunimą, moteris, pagyvenusius asmenis, ilgalaikius bedarbius, neįgaliuosius, imigrantus arba romų bendruomenę. Tačiau norėdama juos išspręsti ES turi labai gerai atsižvelgti į būsimus uždavinius, kaip antai senėjančią visuomenę arba kaimo vietovių dykumėjimą.

Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus, socialinė ekonomika turi atlikti svarbiausią vaidmenį.

Socialinės įmonės įrodė, kad yra atsparesnės ekonominiams sukrėtimams, ir galėjo pasiūlyti novatoriškus sprendimus, dėl kurių skatinama socialinė sanglauda, socialinė įtrauktis arba darbo vietų kūrimas.

Be to, socialinės įmonės glaudžiai susijusios su tikrąja situacija, susiklosčiusia vietos ir regionų lygmeniu, ir siūlo tinkamus sprendimus atsižvelgdamos į konkrečius poreikius.

Socialinis verslumas ir socialinės inovacijos bus labai svarbios siekiant toliau plėtoti socialinę ekonomiką. Todėl itin svarbu ypatingą dėmesį skirti švietimui ir mokymui. Šio inovatyvumo ir verslumo ES jaunimą turi mokyti nuo ankstyvo amžiaus.

Be to, socialinės ekonomikos būtina nepainioti su įmonių socialine atsakomybe (ĮSA). Socialinė įmonė – tai įmonė, kurios pagrindinis tikslas yra daryti socialinį poveikį ir kartu užtikrinti, kad įmonės savininkai arba partneriai gautų pelno, o ĮSA reiškia, kad tradicinės įmonės į savo verslo planus savanoriškai įtraukia socialinius ir aplinkos tikslus.

Todėl socialinės inovacijos ir socialinis verslumas yra svarbiausi veiksniai plėtojant socialinę ekonomiką, ir siekiant juos skatinti reikėtų imtis veiksmų šiose srityse:

– švietimo ir mokymo;

– finansavimo gerinimo;

– didesnio matomumo Europos ir nacionaliniu lygmenimis užtikrinimo, taip pat aktyvesnio keitimosi informacija ir gerąja praktika;

– socialinės ekonomikos vystymo Europos Sąjungoje ir valstybėse narėse skatinimo;

– teisinės aplinkos gerinimo.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

15.7.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

44

6

4

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Laura Agea, Guillaume Balas, Tiziana Beghin, Brando Benifei, Mara Bizzotto, Vilija Blinkevičiūtė, Enrique Calvet Chambon, David Casa, Ole Christensen, Martina Dlabajová, Lampros Fountoulis, Elena Gentile, Arne Gericke, Danuta Jazłowiecka, Agnes Jongerius, Rina Ronja Kari, Jan Keller, Ádám Kósa, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Zdzisław Krasnodębski, Jérôme Lavrilleux, Patrick Le Hyaric, Jeroen Lenaers, Verónica Lope Fontagné, Thomas Mann, Dominique Martin, Anthea McIntyre, Elisabeth Morin-Chartier, Emilian Pavel, Georgi Pirinski, Marek Plura, Terry Reintke, Sofia Ribeiro, Maria João Rodrigues, Claude Rolin, Anne Sander, Sven Schulze, Siôn Simon, Jutta Steinruck, Romana Tomc, Yana Toom, Ulrike Trebesius, Ulla Tørnæs, Marita Ulvskog, Renate Weber, Tatjana Ždanoka, Jana Žitňanská, Inês Cristina Zuber

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Tim Aker, Lynn Boylan, Tania González Peñas, Sergio Gutiérrez Prieto, Ivo Vajgl, Monika Vana

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

44

+

ALDE

Enrique Calvet Chambon, Martina Dlabajová, Yana Toom, Ulla Tørnæs, Ivo Vajgl, Renate Weber

ECR

Arne Gericke, Zdzisław Krasnodębski, Anthea McIntyre, Ulrike Trebesius, Jana Žitňanská,

EPP

David Casa, Danuta Jazłowiecka, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Ádám Kósa, Jérôme Lavrilleux, Jeroen Lenaers, Verónica Lope Fontagné, Thomas Mann, Elisabeth Morin-Chartier, Marek Plura, Sofia Ribeiro, Claude Rolin, Anne Sander, Sven Schulze, Romana Tomc

NI

Lampros Fountoulis

S&D

Guillaume Balas, Brando Benifei, Vilija Blinkevičiūtė, Ole Christensen, Elena Gentile, Sergio Gutiérrez Prieto, Agnes Jongerius, Jan Keller, Emilian Pavel, Georgi Pirinski, Maria João Rodrigues, Siôn Simon, Jutta Steinruck, Marita Ulvskog

Verts/ALE

Terry Reintke, Monika Vana, Tatjana Ždanoka

6

-

EFDD

Tim Aker

GUE/NGL

Lynn Boylan, Tania González Peñas, Rina Ronja Kari, Patrick Le Hyaric, Inês Cristina Zuber

4

0

EFDD

Laura Agea, Tiziana Beghin

ENF

Mara Bizzotto, Dominique Martin

Sutartiniai ženklai:

+ : balsavo už

-  : prieš

0         :          susilaikė