Procedūra : 2014/2241(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0258/2015

Pateikti tekstai :

A8-0258/2015

Debatai :

PV 29/10/2015 - 5
CRE 29/10/2015 - 5

Balsavimas :

PV 29/10/2015 - 10.7
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0391

PRANEŠIMAS     
PDF 890kWORD 278k
22.9.2015
PE 557.222v02-00 A8-0258/2015

dėl naujų turizmo skatinimo Europoje iššūkių ir koncepcijų

(2014/2241(INI))

Transporto ir turizmo komitetas

Pranešėja: Isabella De Monte

PAKEITIMAI
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl naujų turizmo skatinimo Europoje iššūkių ir koncepcijų

(2014/2241(INI))

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Turistų lankomiausias žemynas – Europa. Nauja turizmo politika“ (COM(2010) 0352),

–       atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl turistų lankomiausio žemyno – Europos (nauja turizmo politika)(1),

–       atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo plėtojant pakrančių ir jūrų turizmą strategija“ (COM(2014) 0086),

–       atsižvelgdamas į Komisijos žaliąją knygą dėl turistų apgyvendinimo paslaugų saugos (COM(2014) 0464),

–       atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Geresnis reglamentavimas – geresni rezultatai. ES darbotvarkė“ (COM(2015) 0215),

–       atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl žmonių su negalia judumo ir įtraukties ir 2010–2020 m. Europos strategijos dėl negalios(2),

–       atsižvelgdamas į 2003 m. gegužės 6 d. Tarybos rezoliuciją dėl žmonių su negalia galimybės patekti į kultūros infrastruktūrą ir užsiimti kultūrine veikla(3),

–       atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 195 straipsnį,

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–       atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto bei Kultūros ir švietimo komiteto nuomones (A8-0258/2015),

A.     kadangi priemonės, kurių imtasi ES lygmeniu pagal SESV 195 straipsnį, turi papildyti valstybių narių veiksmus turizmo sektoriuje, išskyrus bet kokį įstatymų derinimą;

B.     kadangi turizmas yra pagrindinė potenciali Europos ekonomikos augimo sritis, kurioje, įskaičiuojant ir su turizmu susijusius sektorius, sukuriama daugiau kaip 10 proc. ES BVP; kadangi turizmas taip pat skatina sukurti daug darbo vietų, nes šiame sektoriuje tiesiogiai dirba 13 mln. darbuotojų, o tai sudaro ne mažiau kaip 12 proc. darbo vietų ES;

C.     kadangi Europa yra turistų lankomiausias žemynas ir jos rinkos dalis sudaro 52 proc.; kadangi statistiniai duomenys rodo, kad dauguma ES gyventojų kelionių į užsienį ir toliau sudaro kelionės į kitas ES šalis, ir kadangi iš prognozių matyti, kad į ES atvykstančių tarptautinių turistų iki 2025 m. kasmet padaugės po 140 milijonų;

D.     kadangi turizmas yra labai svarbi socialinė ir ekonominė veikla ES, turinti plataus diapazono poveikį ekonomikos augimui, užimtumui ir socialiniams pokyčiams, ir kadangi dėl šios priežasties jis galėtų padėti kovoti su dabartine ekonomine ir užimtumo krize;

E.     kadangi pakrančių ir jūrų turizmas yra didžiausias jūrinės veiklos sektorius Europoje, tai sudaro daugiau kaip trečdalį jūrų ekonomikos ir turi tiesioginį poveikį daugeliui kitų ES ekonomikos sektorių, be to, šiame sektoriuje dirba 3,2 mln. žmonių, daugiausia 16–35 metų amžiaus; kadangi taip pat reikėtų paminėti, kad šis sektorius yra ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo svertas, ypač Atlanto ir Viduržemio jūros regionuose;

F.     kadangi turizmo politikos prioritetai sutampa su bent trimis J. C. Junckerio Komisijos prioritetais, t. y. „tvarus augimas ir darbo vietos“, „sujungta skaitmeninė bendroji rinka“ ir „stipresnė ir teisingesnė vidaus rinka“;

G.     kadangi veiksmais, paskelbtais 2010 m. komunikate „Turistų lankomiausias žemynas – Europa“ siekiama plataus užmojo tikslo išlaikyti vyraujančią Europos poziciją tarp pasaulio lankytinų turistinių vietų;

H.     kadangi ES biudžete nėra atskiros tik turizmui skirtos eilutės ir kadangi veiksmai šioje srityje priskiriami įvairiems fondams, bandomiesiems projektams ir parengiamiesiems veiksmams;

I.      kadangi turizmo pramonė Europoje susiduria su naujais uždaviniais, tarp kurių yra platinimo kanalų skaitmeninimas, naujojo bendro vartojimo ekonomikos sektoriaus plėtojimas, didėjanti konkurencija su populiarėjančiomis pigesnėmis kelionėmis į trečiųjų šalių rinkas, kintantis vartotojų elgesys, perėjimas prie patyrimų ekonomikos, kokybiško klientų aptarnavimo poreikis, būtinybė pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus, demografiniai pokyčiai ir sezoniškumas;

J.      kadangi turizmo politikos formuotojai, kurdami produktus ir paslaugas, kuriais būtų atsižvelgta į konkrečius didėjančio skaičiaus vyresnio amžiaus žmonių, galinčių keliauti ne sezono metu, poreikius, gali spręsti tokias problemas kaip demografinės permainos ir turizmo sezoniškumas;

K.     kadangi turizmo sektoriuje veikiančios MVĮ susiduria su dideliais sunkumais dėl sunkios reglamentavimo naštos;

L.     kadangi Europos populiarinimas populiarinant jos pačios lankytinas turistines vietas ir vykdant prekės ženklo skatinimo strategiją yra svarbi Europos, galinčios turistams pasiūlyti daug tvarių ir kokybiškų lankytinų vietų, įvaizdžio, matomumo ir konkurencingumo stiprinimo priemonė, suteikia galimybę Europos lankytinoms vietoms išsiskirti iš kitų tarptautinių lankytinų vietų ir padeda pritraukti tarptautinių turistų, ypač iš trečiųjų besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių;

M.    kadangi konfliktai netoli ES sienų, pavyzdžiui, Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose, kartu su terorizmo grėsmėmis daro neigiamą poveikį turizmo sektoriui ir todėl reikia imtis atsakomųjų priemonių tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmenimis;

N.     kadangi su gamta, kraštovaizdžiu ir miestų lankytinomis vietomis derantis ir efektyviu išteklių naudojimu, tvariu judumu ir klimato apsauga pagrįstas tvarus, prieinamas ir atsakingas turizmas sudaro galimybes išsaugoti vietos aplinką, ypač kalnų ir pakrančių regionuose bei salose, duoda ilgalaikių rezultatų regionų ekonomikos augimo srityje, tenkina keliautojų didėjančius keliautojų kokybės reikalavimus ir padeda įmonėms konkuruoti;

O.     kadangi Europos kultūrinis turizmas atlieka svarbų vaidmenį populiarinant Europos turtingą kultūrinę įvairovę, stiprina europinę tapatybę ir skatina kultūrų mainus bei įvairių kultūrų supratimą;

P.     kadangi regionai atlieka labai svarbų vaidmenį plėtojant ir įgyvendinant su turizmu susijusias politikos strategijas regionų lygmeniu;

Q.     kadangi bendro vartojimo ekonomika yra perėjimas prie naujų verslo modelių, kurį lemia greitai kintančios naujosios technologijos, ir kadangi dauguma bendro vartojimo ekonomikos subjektų yra kelionių paslaugų ekonomikos dalis;

R.     kadangi nepaisant to, kad informacija yra padrika ir todėl sunku daryti patikimas išvadas, labiausiai tikėtina, kad ekonominis bendro vartojimo ekonomikos poveikis ekonomikos augimui ir gerovei yra teigiamas;

S.     kadangi visų subjektų, teikiančių su turizmu susijusias paslaugas, įskaitant subjektus, dirbančius dalijimosi naujausiomis interneto technologijomis ir jų naudojimo sektoriuje, svarbiausias prioritetas turėtų būti aukšto lygio paslaugos ir vartotojų teisių apsauga;

T.     kadangi kelionės ir turizmas yra vienas iš sektorių, kuriam skaitmeninimas padarė didesnį poveikį, o tai reiškia, kad kelionių organizavimo įmonėms atsiveria daug galimybių ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje;

Komisijos veiksmų programa

1.      ragina Komisiją teikti Parlamentui pirmiau minėtame 2010 m. komunikate nustatytų veiksmų įgyvendinimo ir biudžeto asignavimų iš struktūrinių fondų ir pagal atitinkamas ES programas, ypač Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą (CIP), Įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programą (COSME) ir atitinkamus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus, panaudojimo ataskaitas, faktų apžvalgos forma, įskaitant veiksmų, kuriais skatinamas turizmas ir didinamas ES turizmo sektoriaus konkurencingumas, veiksmingumo vertinimą;

2.      tikisi, kad Komisija užtikrins, jog ateityje išliktų lėšų iš įvairių rėmimo fondų skyrimo palankios aplinkos ES turizmo sektoriuje dirbančioms įmonėms kūrimui galimybė;

3.      griežtai ragina Komisiją išnagrinėti galimybę kitoje daugiametėje finansinėje programoje sukurti atskirą, tik turizmui skirtą, skirsnį, remiantis tuo, kad turizmas turėtų būti labiau pripažintas kaip atskira ekonominė veikla biudžeto ir veiksmų požiūriu, užuot buvusi finansuojama iš kitų politikos sričių biudžetų;

4.      dar kartą primena, kad Europos struktūriniai ir investicijų fondai vis dar išlieka didžiausiu veiklos, kurios tikslas – tam tikruose valstybėse narėse skatinti turizmo sektorių, išorės finansavimo šaltiniu; todėl primygtinai ragina Komisiją užtikrinti didesnį struktūrinių fondų lėšų panaudojimo vietos administracinėse įstaigose skaidrumą;

5.      ragina Komisiją, valstybes nares, regionus ir už turizmą atsakingas institucijas, taip pat įmones, ypač MVĮ, kuo labiau pasinaudoti naujomis finansavimo iš Europos strateginių investicijų fondo galimybėmis, ypač per nacionalinius ir regioninius investicijų bankus, kad ES veiksmai paramos turizmui srityje pakiltų į naują kokybinį lygį;

6.      primygtinai ragina Komisiją skatinti pagal programą „Horizontas 2020“ plėtoti su turizmu susijusius bandomuosius scenarijus;

7.      ragina Komisiją Finansavimo paramos gaires išversti į 24 oficialias ES kalbas, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos naudotis informacija apie finansavimo galimybes, ypač MVĮ, atsižvelgiant į tai, kad galimybės gauti finansavimą yra viena iš kliūčių, su kuriomis susiduriama šiame sektoriuje;

8.      ragina Komisiją paskirti nepriklausomus ekspertus, kad jie įvertintų kitų ES politikos krypčių poveikį turizmui, taip pat išanalizuoti konfliktų ES kaimyninėse šalyse ir regionuose keliamą realią ir potencialią grėsmę turizmui ir teikti Parlamentui ataskaitas, pasiūlant priemones, kaip padidinti teigiamą ir sumažinti neigiamą poveikį turizmui;

9.      tikisi, kad Komisija pristatys naujausių duomenų apžvalgą, remdamasi naujuoju reglamentu dėl turizmo statistikos;

10.    pažymi, kad reikia daugiau pastangų siekiant išplėtoti integruotą požiūrį į turizmą ir užtikrinti, kad į šio sektoriaus interesus ir poreikius būtų atsižvelgiama formuojant ir įgyvendinant kitų sričių ES politiką (pvz., transporto, kaimo politiką);

11.    ragina Komisiją pristatyti naują ES turizmo strategiją, kuria bus pakeistas arba atnaujintas 2010 m. komunikatas;

12.    tikisi, kad Komisija pateiks išsamias naujo bendrų veiksmų, susijusių su būsimu Europos turizmo forumu, rinkinio įgyvendinimo priemones;

13.    primygtinai rekomenduoja, kad Komisija skirtų pakankamai žmogiškųjų išteklių savo turizmo politikai, atsižvelgiant į turizmo, kaip esminio ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo Europoje veiksnio, svarbą; kritiškai vertina tai, kad turizmo klausimas nėra pakankamai aiškiai pateikiamas naujajame Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ GD svetainėje; taip pat rekomenduoja, kad ši svetainė būtų parengta įvairiomis kalbomis;

14.    pabrėžia Komisijos tarnybų ir departamentų veiksmų koordinavimo svarbą;

15.    primygtinai ragina Komisiją apsvarstyti galimybę mažinti neproporcingą reglamentavimo naštą, kuri neigiamai veikia MVĮ konkurencingumą turizmo sektoriuje; ragina Komisiją ir valstybes nares mažinti reglamentavimo naštą ir nedidinti jau esamos;

16.    primena Komisijai, kad turizmas yra vienas iš svarbiausių Europos ekonomikos sektorių ir todėl būtina žymiai pagerinti valstybių narių, regionų ir vietos valdžios institucijų bei finansų institucijų veiksmų koordinavimą ir kurti viešojo ir privačiojo turizmo sektorių sąveiką; ragina Komisiją pradėti ieškoti mechanizmo, kuriuo būtų užtikrinamas veiksmingas koordinavimas ir bendradarbiavimas šiame sektoriuje;

17.    mano, kad bendradarbiaudama ir palaikydama gerus santykius su kaimynėmis ES turėtų parengti bendradarbiavimo veiksmus, skirtus turizmui plėtoti trečiosiose šalyse, siekiant sukurti darnaus šių šalių ekonomikos vystymo galimybes, nes tai taip pat prisidės prie įtampos mažinimo kaimyninių santykių srityje ir padidins regiono patrauklumą bei atvykstančių turistų srautą;

18.    mano, kad Europos turizmo metų paskelbimas padėtų skatinti Europos turizmo įvairovę ir didinti įvairių turizmo sektoriuje aktyviai veikiančių suinteresuotųjų subjektų matomumą; ragina Komisiją apsvarstyti tokią iniciatyvą;

19.    ragina Komisiją pateikti Europos turizmo agentūros įsteigimo privalumų ir trūkumų analizę;

Bendras Europos kaip turistų lankytinos vietos populiarinimas ir jos prekės ženklo plėtojimas

20.    griežtai ragina Komisiją toliau, bendradarbiaujant su Europos kelionių komisija, kuri suvienija nacionalines turizmo organizacijas, prisidėti prie bendro Europos kaip svarbiausios turistų lankytinos vietos populiarinimo remiantis bendru europiniu požiūriu; ypač ragina įgyvendinti ilgalaikę strategiją „Kelionė į Europą 2020“ (angl. „Destination Europe 2020“), kurią Komisija ir Europos kelionių komisija pradėjo 2014 m. vasario mėn. ir kurioje nurodomi Europos, kaip turistų lankytinos vietos, rinkodaros, prekės ženklo kūrimo ir populiarinimo veiksmai;

21.    ypač ragina sukurti „Kelionės (-ių) į Europą“ prekės ženklą siekiant nacionaliniu, regioniniu, tarpvalstybiniu ir vietos lygmenimis papildyti ir paremti turizmo organizacijų ir Europos turizmo pramonės populiarinimo veiksmus, kad būtų skatinamas Europos turistų lankytinų vietų matomumas ir konkurencingumas; pabrėžia, kad „Kelionės (-ių) į Europą“ prekės ženklui reikia taikyti visa apimantį požiūrį, kuris duotų naudos ir žinomoms, ir mažiau žinomoms Europos lankytinoms vietoms, kartu išsaugant skirtingiems Europos regionams būdingą įvairovę, kadangi jie užsidirba pragyvenimui iš savo teritorinio prekės ženklo, ir kad juo turi būti visapusiškai atsižvelgiama į valstybių narių kompetenciją pagal SESV 195 straipsnį;

22.    pripažįsta, kad atsižvelgiant į valstybių narių pareikštus poreikius ir konkrečius reikalavimus turi būti aiškiai apibrėžti bendri tikslai ir išanalizuoti „Kelionės (-ių) į Europą“ prekės ženklo potencialas bei pridėtinė vertė; mano, kad norint pasiekti šiuos tikslus, reikalingos tolesnės išsamios konsultacijos su pramonės, turizmo organizacijomis ir regionų bei vietos valdžios institucijomis; rekomenduoja parengti šio prekės ženklo vadovą, kuriame turėtų būti tiksliai apibrėžtos sutartos populiarinimo sąlygos;

23.    rekomenduoja apsvarstyti, kaip privatus sektorius gali prisidėti įgyvendinant „Kelionės (-ių) į Europą“ prekės ženklo rinkodaros strategiją ir kaip ji gali finansiškai prisidėti prie strategijos plėtojimo ir tikslų; pabrėžia viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės svarbą ir todėl siūlo parengti specialią viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės turizmo srityje programą; ragina valstybes nares į šį procesą įtraukti atitinkamas savo regionų bei vietos valdžios institucijas ir konstruktyviai bendradarbiauti su pramonės organizacijomis siekiant šių tikslų;

24.    ragina sustiprinti „Kelionės (-ių) į Europą“ prekės ženklą pabrėžiant, kad tai šeimoms, vaikams ir įvairioms kartoms palankiausias atostogų regionas pasaulyje;

25.    mano, kad labai svarbu, jog vienas iš svarbiausių „Kelinės į Europą“ prekės ženklo aspektų yra turistų saugumas; todėl ragina valstybių narių valdžios institucijas, glaudžiai bendradarbiaujant su Komisija, įgyvendinti strategijas (įskaitant turistų informavimo kampanijas), kuriomis būtų siekiama turistams užtikrinti kuo saugesnes keliones po Europos lankytinas vietas;

26.    pabrėžia, kad reikia didinti politinį sąmoningumą apie tai, jog Europos populiarinimas trečiosiose šalyse naudojamas kaip rinkodaros priemonė, kuria siekiama padidinti atvykstančių turistų skaičių, ir taip padeda atnešti ekonominės naudos ne tik mažiau žinomoms lankytinoms vietoms ir ekonominių sunkumų patiriančioms šalims, bet ir visai ES; mano, kad griežta visų politika yra atvykstamojo turizmo iš trečiųjų šalių kliūtis; palankiai vertina Komisijos 2014 m. pasiūlytas priemones išduoti naujas turistines vizas ir sudaryti palankesnes sąlygas turistų judėjimui po Šengeno erdvę; šiuo tikslu ragina Tarybą pasiekti greitą susitarimą su Parlamentu, kad ES galėtų gauti naudos iš didesnio turistų iš tam tikrų trečiųjų šalių, kurie gali rodyti didelį susidomėjimą kelionėmis į ES, srauto;

27.    primena, kad ES turėtų pradėti investuoti, kad būtų pasirengusi pasinaudoti daug gyventojų turinčių trečiųjų šalių ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių, ypač BRIC šalių, kuriose daugėja išvykstančių turistų, galimybėmis; atkreipia dėmesį į tai, jog reikia iniciatyvų, skirtų turizmui skatinti ir didesnio lankstumo ir nuoseklumo, susijusių su turistinių vizų tvarka ir sienų kirtimu; pabrėžia, kad skatinimas sukurti daugiau turistinių vizų platformų, kartu laikantis apdairaus požiūrio į vizų kodekso supaprastinimą, yra svarbi sudedamoji dalis, padėsianti padidinti turistų skaičių ne iš Europos šalių ir padidinti Europos turistų lankomų vietų matomumą; atkreipia dėmesį į tai, kad kelionių vizos suteikia daug galimybių šalyje jau apsilankiusioms turistų grupėms ir kad svarbu įgyvendinti daugiau bevizio režimo susitarimų, kad būtų galima kuo geriau pasinaudoti užsienio turistų viešnage; mano, kad norint, jog valstybės narės tinkamai laikytųsi teisių ir pareigos užtikrinti savo sienų kontrolę, reikėtų, kad Europos valdžios institucijos ir valstybės narės, atsižvelgdamos į bendrą vizų politiką, parengtų ilgalaikę labiau koordinuotų ir supaprastintų vizų procedūrų strategiją;

Visos Europos ir tarptautiniai turizmo produktai

28.    mano, kad viešieji ir privatūs suinteresuotieji subjektai, visapusiškai atsižvelgdami į makroregionų strategijų vaidmenį jų plėtrai, turėtų dėti didesnes pastangas kuriant naujus tarptautinius Europos turizmo produktus; pažymi, kad makroregionai, pavyzdžiui, Adrijos ir Jonijos jūrų makroregionas, siūlo savitą gamtinį, kultūrinį ir istorinį pagrindą tokių produktų kūrimui; ragina ES strategijos dėl didelių Baltijos jūros, Dunojaus, Adrijos ir Jonijos jūrų bei Alpių regionų viešieji ir privatieji suinteresuotieji subjektai raginami kiekvienas savo teritorijoje pritaikyti bendras turizmo plėtros strategijas;

29.    skatina tarptautinį bendradarbiavimą kuriant tarpvalstybinius teminius maršrutus (didesnio Europos šalių skaičiaus lygiu) siekiant išplėsti patirtinius elementus, motyvuojančius apsilankyti tam tikrose vietose (apibrėžtose valstybiniu lygmeniu), padidinti atostogautojų judumą, pasiekti didesnį išlaidų vidurkį ir išplėsti skatinimo platformą (ypač lankytojams iš tolimų kelionių užribio rinkų);

30.    pabrėžia, kad padidėjo tarptautinė konkurencija ir iškilo turizmo kryptys už Europos ribų; todėl mano, kad labai svarbu, kad per turizmo klasterius ir tinklus vietos, regioniniu, valstybiniu ir tarpvalstybiniu lygmenimis bei jūrų baseinuose būtų skatinimas didesnis Europos lankytinų vietų bendradarbiavimas;

31.    pripažįsta tarptautinio turizmo produktų svarbą skatinant teritorinę sanglaudą; todėl yra įsitikinęs, kad taikant atitinkamas paskatas turėtų būti remiamos pagal institucijų bendradarbiavimo sistemas įgyvendinamos iniciatyvos;

32.    ragina valstybes nares skatinti naujus turizmo maršrutus, atkuriant apleistas teritorijas, gatves, geležinkelius, apleistus takus ir atgyvenusius kelius;

33.    ragina Komisiją ir Europos kelionių komisijos narius remti esamus jos įgaliojimus siekiant padėti plėtoti ir populiarinti tikslinius tarptautinius ir visos Europos turizmo produktus ir paslaugas kartu su pakrančių ir jūrų turizmu, naudojantis pažangia, patobulinta ir visapusiškai prieinama interneto svetaine www.visiteurope.com; ragina Komisiją užtikrinti, kad interneto svetainė www.visiteurope.com taip pat būtų prieinama iš visų paplitusių mobiliųjų ir nešiojamų terminalų naudojant specialiai suprogramuotą prietaiką (app);

34.    be to, ragina Komisiją aktyviau bendradarbiauti su Europos Taryba, Europos kelionių komisija ir JT Pasaulio turizmo organizacija bei kitais tarptautiniais partneriais siekiant sustiprinti pastangas rengti naujus tarpvalstybinius ir visą Europą apimančius turizmo produktus;

35.    atsižvelgdamas į tai, kad šiandieniniai vartotojai ieško turistinės patirties, o ne tik siekia atvykti į lankytiną vietą, pabrėžia, kad sėkminga Europos turizmo produktų populiarinimo rinkodaros strategija turi atitikti trečiųjų šalių įvairių kelionių segmentų ir rinkų poreikius;

36.    pabrėžia, kad kelionių agentai ir kelionių organizatoriai atitinkamose interneto svetainėse ir ant elektroninių bilietų bei pagrindinėse turistų lankomose vietose turėtų skelbti Europos bendrąjį pagalbos telefono numerį 112;

37.    palankiai vertina socialinio turizmo iniciatyvą „Calypso“, suteikiančią galimybę vyresnio amžiaus žmonėms, jaunimui, mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms ir žmonėms su negalia atostogauti ne sezono metu; pabrėžia, kad šia iniciatyva galima spręsti sezoniškumo problemą, ypač mažiau žinomų lankytinų vietų;

38.    vis dėlto mano, kad siekiant kovoti su sezoniškumu Europoje reikia skirti daugiau dėmesio tiksliniams turizmo produktams, kurie suteiktų keliautojams konkrečios turizmo patirties ir atitiktų konkrečius jų poreikius, kurti; todėl ragina Komisiją skatinti ir remti valstybes nares ir turizmo pramonės atstovus, kuriančius įvairesnius ir tikslinius produktus pagal konkrečias temas, pvz., kaimo, kultūros ir pramoninio paveldo, istorijos, religijos, kurortų ir sveikatingumo, sporto, vyno ir maisto, muzikos ir meno, kaip alternatyvių formų turizmą, kuris padeda užtikrinti pridėtinę vertę atitinkamai vietovei, įvairinant jos ekonomiką ir mažinant užimtumo sezoniškumą; skatina valstybes nares šiam tikslui tinkamai panaudoti ES lėšas ir ragina Komisiją atitinkamai papildyti veiksmų pagal programą COSME tikslus; mano, kad sporto, muzikos ir meno renginiai suteikia daug galimybių pritraukti turistus iš Europos ir jai nepriklausančių šalių;

39.    pabrėžia, kad Europos įvairovė ir daugiakultūriškumas teikia didžiulių galimybių plėtoti teminį turizmą ir sudaro sąlygas suderintai skatinti tvarų turizmą ir kultūrinius mainus; skatina iniciatyvas, kuriomis turistų traukos vietos būtų sujungiamos siekiant sukurti teminius turizmo produktus ir maršrutus Europos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos mastu, išnaudojant įvairių Europos turistų traukos vietų papildomumą ir specifiką, siekiant turistams suteikti kuo geresnės patirties;

40.    pabrėžia, kad būtina skatinti ir pabrėžti turtingą Europos kultūros paveldą, naudojantis UNESCO pasaulio paveldo sąrašu kaip unikaliu pardavimo pasiūlymu, tačiau taip pat įtraukiant vietoves, kurios gali būti ne taip plačiai žinomos arba lengvai prieinamos, ypač atsižvelgiant į tai, kad kultūrinis turizmas sudaro maždaug 40 proc. Europos turizmo ir taip labai prisideda prie ekonomikos augimo, užimtumo, socialinių inovacijų ir vietos, regionų, miestų ir kaimo plėtros, kartu mažindamas sezoniškumo poveikį; atsižvelgdamas į tai taip pat pabrėžia labai svarbų mecenatų, remiančių Europos paveldo priežiūrą ir padedančių valstybėms narėms vykdyti šią nepigiai atsieinančią užduotį, vaidmenį;

41.    pabrėžia, kad kultūros renginių populiarinimas įvairiais lygmenimis galėtų padidinti turistų lankomų vietų patrauklumą ir todėl siūlo apsvarstyti galimybę parengti visos Europos renginių kalendorių, kuris būtų paskelbtas interneto svetainėje www.visiteurope.com, siekiant pagerinti turizmo informacijos paslaugas;

42.    ragina nacionalines turizmo organizacijas suteikti tinkamai internete skleisti informaciją apie Europos paveldo žinomumą didinančias iniciatyvas ir apdovanojimus (pvz., „Europos paveldo ženklas“ ir „Europos kultūros keliai“) ir juos populiarinti;

43.    dar kartą pakartoja, kad būtina išlaikyti ir apsaugoti kultūros paveldą nuo galimo neigiamo poveikio, kurį sukėlė struktūriniai turizmo pokyčiai, ir grėsmės, kurią kultūros paveldui kelia masinis turizmas, ypač sezono metu; teikia pirmenybę atliekamo darbo kokybei, o ne jo kainai; taigi atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį prisidedant prie Europos paveldo konservavimo ir kompensuojant vis mažesnes lėšas, kurios šiuo tikslu skiriamos iš valstybės biudžeto, gali atlikti patronažas;

44.    prašo Komisijos ir valstybių narių įgyvendinti veiksmus, skirtus paminklams ir vietovėms Europoje, kuriems gresia išnykti, apsaugoti, siekiant išsaugoti ir populiarinti kultūros paveldą bei taip skatinti kultūros turizmą;

45.    atkreipia ypatingą dėmesį į svarbų vaidmenį, kurį Europos kultūros turizmas atlieka toliau skatindamas asmeninį tobulėjimą ir žinias, ypač jaunų žmonių atveju, populiarindamas Europos turtingą nacionalinę ir vietos kultūros įvairovę ir paveldą, prisidėdamas prie kultūrų pažinimo, suteikdamas galimybę megzti ryšius, stiprindamas Europos tapatybę ir išreikšdamas Europos vertybes;

46.    atkreipia ypatingą dėmesį į kultūros turizmo potencialą mažinant skurdą; šiuo požiūriu ragina skatinti valstybių narių kūrybinę pramonę ir kaimo turizmą, siekiant populiarinti neeilinį Europos kultūros turtą, taip pat kovoti su skurdu ir nedarbu;

47.    pabrėžia, kad remiant kultūrines kampanijas turėtų būti supaprastinta bendro kelionių pasų ir bilietų įsigijimo tvarka;

48.    atkreipia dėmesį į tai, kad Europos kalbų ‒ oficialių, kitų oficialių, mažumų kalbų ir mažiau žinomų kalbų ‒ įvairovė yra jos kultūros paveldo pamatas ir jos pačios yra labai svarbios tvariam ir atsakingam turizmui;

49.    atkreipia dėmesį į galimybes, kurias šiuolaikines problemas nagrinėjant pagal jautraus interpretavimo ir švietimo programas teikia svarbūs istoriniai renginiai ir vietos, pvz., vadinamosios Sąžinės vietos; ragina naudotis kultūros paveldu ir turizmu siekiant puoselėti kultūrų dialogą ir suartinti Europos žmones;

50.    atkreipia ypatingą dėmesį į sporto turizmo potencialą, kuris ateityje galėtų tapti vienu dinamiškiausių sektorių vystant Europos kelionių pramonę, ir ragina numatyti konkrečią politiką šiam vystymuisi remti ir skatinti; primena, jog sporto veikla atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant Europos regionų patrauklumą turistams; atkreipia dėmesį į galimybes, susijusias su sportininkų ir sirgalių kelionėmis ruošiantis sporto renginiams arba jų metu: gali būti, kad tai turistų pritrauktų net į atokiausias vietas; pabrėžia, kad sporto turizmo galimybės dar nėra pakankamai išnaudotos;

Kokybė

51.    yra įsitikinęs, kad Europos turizmo sektoriuje turi būti pereita nuo kiekybinio augimo modelio prie kokybinio modelio, kuris būtų nukreiptas į stabilų ir tvarų vystymąsi, ir kad iš esmės būtina kurti turizmo pramonę, kurioje būtų galima sukurti daugiau aukštos kvalifikacijos tinkamai apmokamų darbo vietų; mano, kad turizmo kaimo ir pakrančių vietovėse ekonominis įvairinimas suteikia galimybių kurti naujas ir tvarias darbo vietas;

52.    pripažįsta, kad turizmo paslaugų kokybės standartai skiriasi, ir mano, kad kokybės standartai yra svarbūs kaip vienodų veiklos sąlygų ūkio subjektams užtikrinimo ir skaidrumo vartotojams didinimo priemonė, tokiu būdu padedanti didinti visų šalių pasitikėjimą; ragina visus suinteresuotuosius subjektus toliau diskutuoti apie tai, kaip ES gali skatinti paslaugų turizmo sektoriuje kokybės standartus, dėl kurių susitarta;

53.    ragina Komisiją inicijuoti Europos turizmo kokybės ženklą, skirtiną už ryžtingas turizmo srities specialistų pastangas užtikrinti turizmo paslaugų kokybę remiantis maksimalia pagarba kultūros ir gamtos paveldui, gerinti darbo vietų turizmo sektoriuje kokybę ir prieigą visiems bei populiarinti vietos bendruomenių kultūros tradicijas;

54.    ragina Komisiją padidinti valstybių narių bendradarbiavimą siekiant pagerinti produktų kokybę, saugant „pagaminta ...“ prekės ženklą;

55.    ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti su turizmo asociacijomis ir kartu nustatyti bendrą Europos turizmo infrastruktūros (viešbučių, restoranų ir t. t.) klasifikacijos sistemą; mano, kad reikėtų toliau skatinti iniciatyvą „Hotelstars Union“, kuria siekiama laipsniškai suderinti apgyvendinimo klasifikacijos sistemas Europoje, kad taip būtų galima geriau palyginti apgyvendinimo pasiūlą Europoje ir prisidėti prie bendrų kokybiškų paslaugų kriterijų;

56.    mano, kad turizmo paslaugų ES saugumo standartų išsaugojimas yra labai svarbi geros kokybės dalis; todėl palankiai vertina Komisijos žaliąją knygą dėl turistų apgyvendinimo paslaugų saugos; atkreipia dėmesį į daugelio vartotojų grupių, priešgaisrinės apsaugos organizacijų ir turizmo sektoriaus organizacijų indėlį remiant ES lygmens veiksmus dėl turizmo saugos; todėl ragina Komisiją pateikti pasiūlymų dėl turizmo saugos ES minimalių standartų, visų pirma priešgaisrinės apsaugos ir anglies monoksido saugos apgyvendinimo paslaugoms per atostogas; pabrėžia, kad reikia sistemiškai rinkti duomenis apie apgyvendinimo saugą;

57.    atkreipia dėmesį į tai, kad kokybiškos turizmo paslaugos bus užtikrintos, jei bus derinamos su tinkamais mokymais ir deramomis darbo sąlygomis, ir kad reikiamų įgūdžių ir socialinių pasiekimų šiame sektoriuje nepaisymas ir jų silpninimas duos priešingų rezultatų;

58.    mano, kad investicijos į mokymus ir švietimą yra labai svarbus elementas teikiant kokybiškas paslaugas sektoriuje, kuriame daugiausia įdarbinamas 16–35 m. amžiaus jaunimas; tvirtai skatina Komisiją dirbti su privačiais subjektais ir kitomis viešosiomis įstaigomis kuriant mokymų ir stažuočių ne sezono metu programas, siekiant šį sektorių padaryti patrauklesnį ir mažiau sezonišką; mano, kad tokiais mokymais turėtų būti pabrėžiamas aukštesnės kvalifikacijos siekimas ir socialinių bei emocinių gebėjimų ugdymas, užtikrinant geresnes darbo perspektyvas visame sektoriuje; todėl ragina Komisiją remti turizmo sektoriaus pastangas gerinti darbdavių ir darbuotojų įgūdžius ir kompetenciją, siekiant numatyti ateities tendencijas ir įgūdžių poreikius; mano, kad reikėtų pagerinti užimtumo turizmo sektoriuje statistiką;

59.    šiuo atžvilgiu ragina Komisiją remti turizmo pramonę panaikinant įgūdžių trūkumą ir didinant profesinio švietimo ir mokymo svarbą rinkoje; siūlo Komisijai parengti ir išplatinti geriausios praktikos ir esamų mokymo galimybių ES gaires, tokiu būdu užtikrinant aukštesnio lygio profesionalumą ir didesnį savanorišką specialistų mobilumą ES;

60.    pabrėžia turizmo sektoriaus profesinių kvalifikacijų abipusio pripažinimo valstybėse narėse gerinimo svarbą, kad šios pramonės darbuotojai galėtų nustatyti geriausias įmanomas karjeros galimybes ir taip būtų skatinamas jų judumas;

61.    teigiamai vertina judumo priemones ir bendradarbiavimo projektus, pvz., pagal programas „Erasmus+“ ir „Erasmus“ jauniems verslininkams įgyvendinamus žinių sąjungų ir sektorių įgūdžių sąjungų projektus, kaip veiksmingą būdą visų lygmenų švietimo ir mokymo veikloje dalyvaujantiems turizmo sektoriaus darbuotojams keistis geriausia praktika, tobulinti kalbų įgūdžius ir įgyti praktinių žinių kultūros turizmo srityje; visgi reiškia susirūpinimą dėl to, kad jaunimas nesidomi galimybėmis siekti karjeros kai kuriuose turizmo sektoriuose; atkreipia dėmesį į dualinės mokymo sistemos turizmo sektoriuje pranašumus ir į tai, kad svarbu derinti mokymąsi su praktine darbo patirtimi: taip tobulinamos tiek teorinės žinios, tiek praktiniai įgūdžiai; ragina valstybes nares, taip pat vietos ir regionų valdžios institucijas visapusiškai naudotis Europos socialinio fondo (ESF) ir kitų ES, nacionalinių ir regioninių fondų siūlomomis profesinio mokymo skatinimo galimybėmis;

62.    ragina valstybes nares investuoti į aukštos kokybės mokymus, skirtus turistų gidams, ir skatinti laikytis daugiakalbio požiūrio, siekiant geriau reklamuoti lankytinas vietas užsienio turistams; be to, ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti turistų gidams taikomus Europos kokybės standartus, užtikrinant, kad būtų laikomasi minimalių mokymo reikalavimų;

63.    ragina Komisiją atlikti tyrimą dėl mokesčių ir rinkliavų renkamų už turizmo produktus ir paslaugas vietos, regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygmeniu poveikį Europos kaip lankytinos vietos konkurencingumui; pabrėžia valstybėms narėms, kad svarbu sumažinti PVM mokestį, taikomą kelionių ir turizmo paslaugoms, siekiant padėti plėtoti vietos ekonomiką ir išlaikyti augimą ir darbo vietas, taip pat padėti Europai toliau likti konkurencingai pasaulinėje rinkoje;

Naudojimasis pakrančių ir jūrų turizmo teikiamomis galimybėmis

64.    pripažįsta ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo plėtojant pakrančių ir jūrų turizmą strategijos (atitinkančios mėlynojo augimo strategiją ir strategiją „Europa 2020“) svarbą pakrančių ir salų regionams, kurioje pateikiamas bendrų atsakymų į daugelį iššūkių, su kuriais susiduria šie regionai, rinkinys;

65.    tvirtai skatina Komisiją pateikti veiksmų planą, pagal kurį būtų vykdomi pirmiau minėtoje pakrančių ir jūrų turizmo strategijoje aprašyti 14 veiksmų, kuriame būtų nurodyti konkretūs tikslai ir tvarkaraščiai, ir Parlamentui teikti ataskaitas apie pažangą įgyvendinant šiuos veiksmus;

66.    ragina Komisiją surengti kasmetinį seminarą, kuriame dalyvautų pakrančių ir jūrų valstybės narės ir atitinkamų regionų atstovai, siekiant skatinti visą Europą apimantį dialogą, palengvinti keitimąsi geriausia patirtimi ir įgyvendinti ilgalaikę strategiją;

67.    primena jungčių ir prieinamumo svarbą ir pažymi, kad sezono ir ne sezono metu jie skiriasi atokiausiuose regionuose ir salose, kurie yra labai priklausomi nuo jūrų ir oro transporto; taip pat pabrėžia, kad svarbu sukurti regioninius planus, kuriais skatinamas mobilumas šiomis kryptimis; prašo Komisijos, kad pirmiau minėtos pakrančių ir jūrų turizmo strategijos 12-uoju veiksmu būtų atsižvelgiama į valstybės pagalbos pakrančių ir jūrų regionuose efektyvumą;

68.    tvirtai skatina Komisiją, valstybes nares ir laivybos ir jūrų turizmo sektoriaus suinteresuotąsias šalis įvertinti, ar reikia sukurti išmanias ir novatoriškas strategijas, kuriomis būtų sprendžiamas sezoniškumo klausimas, kurias būtų galima taikyti ir sezono, ir ne sezono metu, atsižvelgiant į įvairias tikslines grupes; ragina suinteresuotąsias šalis imtis priemonių, kad būtų kuriami maršrutai, produktai ir papildomos paslaugos įtraukiant vietos produktus, visų pirma susiję su jūrų paveldu ir kultūra, vandens sportu, poilsiniu buriavimu, jūrų gyvybės formų ir gamtos stebėjimu, veikla, susijusia su saule ir paplūdimiais, ryšiais su žvejyba tradiciniais įrankiais, maistu ir sveikata;

69.    pabrėžia kruizinio turizmo svarbą turizmo sektoriaus augimui Europoje; todėl ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis įvertinti reikiamus išteklius ir esamą uostų bei laivybos infrastruktūrą ir standartizuoti atliekų rūšiavimą ir perdirbimą, siekiant parengti novatoriškus planavimo veiksmus šiose srityse plėtojant pažangiojo uostamiesčio koncepciją;

70.    pabrėžia, kad bendras planavimas ir bendri veiksmai yra tiek pat būtini tam, kad turizmą priimtų visuomenė, kiek ir jo tvariam vystymuisi;

Tvarus, atsakingas ir socialinis turizmas

71.    ragina Komisiją, bendradarbiaujant su strateginiais partneriais, pavyzdžiui, Europos kelionių komisija ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, toliau skatinti tvarų, atsakingą ir ekologišką turizmą, kuriant naujus konkrečius produktus ir populiarinant jau esamus, ir siūlo sukurti Europos mastu visapusiškai prieinamą internetinę platformą, kurioje į vieną duomenų bazę, prieinamą per interneto svetainę www.visiteurope.com, būtų renkama informacija apie sertifikuotus produktus, naujas turizmo formas, lankytinas vietas bei maršrutus ir apie konkrečias paslaugas, kaip antai transporto priemonės ir turizmo gidai;

72.    mano, kad pagal programą COSME turi būti padidintos tvaraus turizmo projektams skirtos (bendro) finansavimo lėšos;

73.    ragina Komisiją baigti rengti Europos tvaraus ir atsakingo turizmo chartiją ir toliau teikti finansinę paramą svarbioms iniciatyvoms ir tinklams, pvz., EDEN (Patraukliausios Europos vietovės) arba Europos kultūros takams;

74.    skatina nacionalines turizmo organizacijas remiantis Komisijos pasiūlytais standartais sukurti atitinkamo nacionalinio lygmens atskirą tvaraus ir atsakingo turizmo portalą tam, kad klientai turėdami informaciją galėtų rinktis iš tikslinių nacionalinių ir tarpvalstybinių produktų ir lankytinų vietų;

75.    pabrėžia, kad svarbu plėtoti tvarų, atsakingą ir prieinamą turizmą, kuriame sąvoka „pažangusis kelionės tikslas“ turėtų būti pagrindinė kuriant kelionės tikslus, jį plėtojant tvarumo aspektai, patirtinis turizmas ir deramas gamtinių išteklių naudojimas turėtų būti derinami su naujausiomis technologijomis, įskaitant fizinio ir informacijos perdavimo prieinamumo aspektus; yra įsitikinęs, kad informacijos apie papildomas turizmo paslaugas tinklai suteikia puikių galimybių remti MVĮ, tvarų vietos vystymąsi, tvarias darbo vietas ir ekonomikos stabilumą;

76.    ragina Komisiją atlikti tyrimą dėl tvarumo sertifikatų teikiamų papildomoms turizmo paslaugoms, įskaitant, pvz., savanoriškų priemonių analizę ir sėkmingų priemonių nustatymą;

77.    ragina skatinti ir toliau plėtoti vaikams ir šeimoms pritaikytas turizmo sektoriaus pasirinkimo galimybes, pvz., sukuriant Europos šeimai pritaikyto turizmo ženklą;

78.    pabrėžia, kad svarbu skatinti kurti programas, pagal kurias būtų galima atnaujinti pasenusias viešbučių paslaugas laikantis ekologiško ir tvaraus turizmo kriterijų;

79.    pabrėžia, kad Europos turizmui tenka itin svarbus vaidmuo atstatant kaimo ir miesto vietoves siekiant užtikrinti tvarų vietos ir regionų vystymąsi;

80.    ragina plėtoti tvaraus turizmo paslaugas regionuose, kurių reputacija, nepaisant didelio kultūros ir turizmo potencialo, buvo sugadinta dėl didesnio dėmesio skirto kitiems sektoriams, įskaitant pramonės sektorių, ir tų sektorių plėtojimui;

81.    pabrėžia, kad svarbu suprasti, kad turizmas neturėtų kelti neigiamų pasekmių kasdieniam gyventojų gyvenimui; mano, kad, priešingai, vietos gyventojai turėtų būti teigiamai įtraukti ir turėtų galėti dalyvauti turizmo reiškinyje;

82.    atkreipia dėmesį į tai, kad gamtos ir kultūros paveldas ir biologinės įvairovės apsauga yra brangus turizmo sektoriaus turtas, todėl remia valstybes nares, regionų valdžios institucijas ir turizmo įmones, skatinančias ekologinį turizmą ir, priimant sprendimus dėl infrastruktūros projektų ir juos įgyvendinant, besivadovaujančias ES aplinkosaugos teisės aktais; ragina valstybes nares į savo nacionalines ir regionines turizmo strategijas integruoti gamtos paveldo iniciatyvas;

83.    pabrėžia tvaraus ir atsakingo turizmo svarbą saugant ir skatinant regioninį gamtos ir kultūros paveldą; todėl yra įsitikinęs, kad būtina remti ir skatinti regioninio turizmo produktus ir trumpalaikį buvimą, taikant atitinkamas priemones;

84.    ragina Komisiją ir valstybes nares kurti žaliųjų maršrutų tinklus, apimančius kaimo ir miško vietoves ir mažesnės svarbos gamtos objektus, esamiems transporto infrastruktūros tinklams taikant naujus ekologijos požiūriu tvarius sprendimus;

85.    pabrėžia, kad tvarus žvejybinis turizmas gali žymiai prisidėti prie Europos kaimo vietovių ekonomikos; pabrėžia, kad ši turizmo forma gali išlikti tik, jei Europos vidaus vandenyse nykstančios žuvų rūšys bus valdomos tvaresniu būdu;

86.    pažymi, kad kaimo turizmas ES yra viena iš pagrindinių alternatyvaus turizmo formų ir ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis remti veiklą, kuri sukurta skatinti tolesnį šio sektoriaus infrastruktūros ir prieigos vystymą;

87.    ragina Komisiją toliau populiarinti vietoves ir gaminius skatinant propagavimą ir užtikrinant vietos produktų, kaip kad žemės ūkio ir ne žemės ūkio saugomų geografinių nuorodų (SGN), apsaugą;

88.    mano, kad pažeidžiami regionai, pvz., salos, pakrančių, kalnų vietovės ir ypač atokūs ir atokiausi regionai, dažnai labai priklauso nuo turizmo verslo ir pirmos patiria klimato kaitos padarinius; todėl yra įsitikinęs, kad klimato apsaugai reikėtų teikti pirmenybę ir labiau integruoti ją į Europos, nacionalinę ir regionų turizmo ir transporto politiką, įskaitant dėmesio skyrimą efektyviam energijos vartojimui, atsinaujinančiajai energijai, tvariam transportui ir atliekų tvarkymui; ragina Komisiją atlikti poveikio vertinimą, kaip klimato kaita veikia turizmą šiuose pažeidžiamuose regionuose ekonominiu, aplinkos ir socialiniu požiūriu ir kokią įtaką ji turės ateityje;

89.    pabrėžia, kad būtina skatinti atokių kaimo vietovių, salų, pakrančių ir kalnų vietovių turizmo galimybes, ragina ES vystyti tvarų jūrų turizmą ir ragina valstybes nares vystyti tvarią infrastruktūrą ir pagerinti tarpvalstybines jungtis, kaip jų patrauklumo ir pasiekiamumo priemones;

90.    pabrėžia, kad saloms būdingos jų pačių problemos, ypač mažesnių salų jungties su pagrindine teritorija, ir ragina Komisiją pasiūlyti priemonių, kuriomis būtų padidintos investicijos į šį sektorių;

91.    mano, kad turizmo pramonės svarus įnašas į aplinkos kokybės turizmo pramonėje pagerinimą, galėtų būti savanoriškų aplinkos tikrinimų įdiegimas, ir rekomenduoja pripažinti šį konkretų bendrovių įsipareigojimą;

92.    ragina atsakingas valdžios institucijas ir ūkio subjektus nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis dėti daugiau pastangų plėtojant nemotorinius tinklus, pvz., Europos jodinėjimo, vaikščiojimo pėsčiomis, dviračių takų ir piligrimų kelių, kartu su visomis tarpvalstybinėmis geležinkelių transporto paslaugomis, įskaitant greituosius ir naktinius traukinius; primena, kad visada reikėtų išnagrinėti transporto sąveikumo su kitomis rūšimis galimybes; rekomenduoja panaikinti padidintus tarifus pasienio ruožuose, kurie yra viena iš kliūčių, kodėl turistai pasienio zonose ne taip dažnai naudojasi geležinkeliais;

93.    pripažįsta, kad tvarus miesto turizmas yra sparčiai augantis verslas ir kad mobilumo ir transporto politika miestų turizmo centruose turėtų būti veiksminga, tvari ir palanki tiek lankytojams, tiek ir vietos gyventojams;

94.    remia integruotų įvairių rūšių transporto formų, skirtų turistams, vystymą, pasiūlant bilietus, kurie galioja įvairių rūšių transporto priemonėse, vadovaujantis skirtingais reikalavimais; pabrėžia, kad integruotų bilietų pardavimo paslaugų pažanga galėtų suteikti žymų tarpvalstybinio turizmo paskatinimą;

95.    pabrėžia, kad elektra varomos transporto priemonės siūlo vis labiau patrauklų naujo lankstaus mobilumo sprendimą, skirtą tiek kaimo, tiek ir miesto turizmui, ir šį mobilumo būdą vis dažniau reikėtų siūlyti atostogų kurortuose;

96.    pabrėžia, kad dviratininkams svarbu sukurti palankias sąlygas naudotis viešuoju transportu;

97.    griežtai ragina Komisiją įvertinti galimybes, kaip Europos turistinių vietų tvaraus valdymo bendrų rodiklių sistema (angl. ETIS) galėtų tapti ES priemone, kuria turistų lankytinos vietos galėtų kontroliuoti, valdyti, vertinti ir pagerinti savo veiklą tvarumo atžvilgiu;

98.    ragina valstybes nares, vykdant tarptautinį bendradarbiavimą, perduoti teigiamą tvaraus turizmo valdymo patirtį;

99.    laikosi nuomonės, kad prieinamumas ir prieinama kaina turizmo sektoriuje yra neatsiejama jo tvarumo dalis; patvirtina, kad principas „turizmas visiems“ leidžia ir suteikia galimybes žmonėms, ypač turintiems specialių poreikių (pvz., neįgaliesiems arba riboto judumo asmenims, jaunimui, pagyvenusiems asmenims, mažas pajamas gaunančioms šeimoms ir šeimoms su vaikais), naudotis savo, kaip ES piliečių, teisėmis, ir todėl tuo turi būti remiamasi imantis bet kokių nacionalinių, regioninių, vietos ar Europos masto veiksmų, susijusių su turizmu; ragina valstybes nares ypatingą dėmesį skirti naujų technologijų naudojimui vystant turizmo koncepcijas, skirtas pagyvenusiems žmonėms ir žmonėms, turintiems specialiųjų poreikių;

100.  rekomenduoja valstybėms narėms sukurti Europos masto bendrą ir skaidrią prieinamų pasirinkimų nustatymo sistemą ir įdiegti atitinkamas interneto platformas; ragina Komisiją šiuo klausimu pateikti pasiūlymų;

101.  rekomenduoja valstybėms narėms turizmo pramonės ekonomikos vystymo programose pradėti įdiegti prieinamumą, kaip tinkamumo kriterijų;

102.  pabrėžia, kad vartotojų pasitikėjimas įmonėmis, kurios teikia paslaugas turizmo sektoriuje, taip pat priklauso nuo įmonių, kurios vartotojams teikia paprastas, veiksmingas ir greitas alternatyvias priemones, skirtas vartotojų ginčams spręsti, ir nuo įmonių, kurios saugo vartotojų asmens ir finansinius duomenis;

103.  laikosi nuomonės, kad siekiant, jog Europos turizmas būtų padarytas prieinamas, oro vežėjai turi nutraukti iškreiptą ir dažnai plačiai naudojamą praktiką verslo klasei skirti daugiau vietos nei ekonominei klasei;

104.  atkreipia ypatingą dėmesį į pilietinės visuomenės indėlį populiarinant naujovišką turizmą naudojantis socialiniais tinklais, savanorių organizacijomis, kultūros ir sporto asociacijomis, piliečių iniciatyvinėmis grupėmis ir organizacijomis, kurios atstovauja jaunimui, moterims ir išeivių bendruomenėms;

105.  ragina labiau pripažinti gyvybiškai svarbų savanoriškos veiklos sektoriaus vaidmenį, atliekamą vykdant savanorišką kultūros veiklą ir taip vystant bei remiant turizmo sektorių;

106.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares skirti dėmesį ir remti socialinės ekonomikos potencialą tvaraus ir atsakingo turizmo vystymui;

107.  mano, kad turizmas jaunimui, samdomiems darbuotojams ir pensininkams suteikia svarbios socialinės vertės ir ragina valstybes nares naudoti ES lėšas, kuriant su sveikata susijusį ir pramoginį turizmą;

108.  pabrėžia, kad besitęsianti imigracijos krizė Europoje ypač veikia pakrančių vietoves, kuriose pajamos iš turizmo sudaro svarbią gyventojų pajamų dalį; ragina Komisiją parengti pranešimą apie tai, kokį poveikį turizmo sektoriui daro nekontroliuojamas imigrantų antplūdis į ES;

Bendro vartojimo ekonomika

109.  pritaria galimybėms, kurias veiklą pradedančioms įmonėms ir inovatyvioms bendrovėms turizmo sektoriuje suteikia bendro vartojimo ekonomika; pripažįsta šių paslaugų papildomumą su kitais turizmo pasiūlymais jų vietos ir žmonių, kuriems jos skirtos, atžvilgiu;

110.  dar kartą primena, kad bendro vartojimo ekonomika ar bendradarbiavimu grindžiamas vartojimas yra naujas socialinis ir ekonominis modelis, atsiradęs kartu su technologijų revoliucija ir kai internetas sujungė žmonės, naudojant interneto platformas, kuriose dėl prekių ir paslaugų saugiai ir skaidriai gali būti sudaromi sandoriai;

111.  pabrėžia, kad dabartiniai teisės aktai nepritaikyti bendro vartojimo ekonomikai ir, kad dėl šios priežasties vietos ir nacionalinės valdžios institucijos pradėjo tirti tokias interneto platformas ir mėgina sureguliuoti jų poveikį, dažnai Sąjungoje taikydamos neproporcingas ir skirtingas priemones; primygtinai ragina Komisiją veikti kartu su valstybėmis narėmis ir ieškoti geriausių įmanomų iniciatyvų, kurias būtų galima įgyvendinti Europos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis; rekomenduoja apsvarstyti galimybę visa apimančioje ES bendrosios skaitmeninės rinkos strategijoje sukurti atitinkamą reguliavimo sistemą;

112.  pabrėžia, kad prieš imantis reguliavimo priemonių, visų pirma, turi būti išnagrinėta reakcija į bendro vartojimo ekonomikos atsiradimą; vis dėlto mano, kad bet kokie viešosios valdžios institucijų veiksmai turi būti proporcingi ir lankstūs, kad būtų galima sukurti reguliavimo sistemą, kuri užtikrintų vienodas sąlygas bendrovėms, ypač palankią teigiamą verslo aplinką MVĮ ir inovacijoms šiame sektoriuje; be to, mano, kad įprastam turizmo sektoriui vartotojų apsaugos tikslais taikomi saugumo, saugos ir sveikatos kontrolės reikalavimai taip pat turėtų būti taikomi komerciniais pagrindais bendro vartojimo ekonomikoje teikiamoms turizmo paslaugoms;

113.  pabrėžia, kad paslaugų teikėjų veikla turi būti tinkamai suskirstyta į kategorijas, kad būtų galima, jei būtų taikomos atitinkamos taisyklės, aiškiai atskirti ad hoc ar nuolatines bendras bei profesionalias verslo paslaugas;

114.  taip pat pabrėžia, kad platformos turi būti visiškai prieinamos, vartotojai turi būti tinkamai informuojami ir neklaidinami, taip pat saugomas asmens duomenų privatumas; pabrėžia gyvybingos ir skaidrios atsiliepimų sistemos svarbą ir tai, kad svarbu užtikrinti, jog paslaugų teikėjai nestatytų į nepalankią padėtį vartotojų, kurie palieka neigiamus atsiliepimus;

115.  atkreipia dėmesį į tai, kad kaip tarpininkai veikiančios technologijų įmonės turi informuoti savo paslaugų teikėjus apie jų pareigas, ypač apie vartotojų teisių apsaugą, ir pateikti patikimu ir prieinamu būdu informaciją apie visus įkainius ir paslėptas išlaidas, susijusias su verslo vykdymu, ir apie tai, kaip visapusiškai laikytis vietos įstatymų, ypač mokesčių srities įstatymų ir normų, susijusių su vartotojų saugumu ir turizmo paslaugas teikiančiųjų darbo sąlygomis;

116.  ragina Komisiją įvertinti bendro vartojimo ekonomikos ekonominį ir socialinį poveikį ir jos padarinius turizmo pramonei, vartotojams, technologijų įmonėms ir viešosios valdžios institucijoms ir pranešti Parlamentui apie iniciatyvų, kurių ji ėmėsi iki šiol, įskaitant Augimo GD sudarytos darbo grupės veiklą, rezultatus;

Skaitmeninimas

117.  ragina Komisiją kartu su pramonės atstovais ir turizmo asociacijomis apibrėžti iniciatyvų, kurias įgyvendinant dėmesys būtų skiriamas platesnio masto inovacijoms (procesui, IRT, moksliniams tyrimams) ir reikiamiems gebėjimams, siekiant skatinti kelionių ir turizmo bendroves priimti skaitmenines priemones ir veiksmingiau jas panaudoti, pažangų planą; laikosi nuomonės, kad Komisija šioje srityje galėtų sustiprinti savo pastangas ir pasidalinti geriausiai praktikos pavyzdžiais;

118.  palankiai vertina Komisijos Skaitmeninio turizmo platformą ir jos tikslus: i) skatinti turizmo srityje dirbančių MVĮ inovacinius gebėjimus ir jų skaitmeninimą siekiant suaktyvinti turizmo sektorių; ii) parengti pasiūlymų, kuriais vadovaujantis būtų galima pritaikyti ir formuoti tvarią, konkurencingą ir vartotojų interesais grindžiamą politiką, kuria siekiama toliau plėtoti turizmo sektorių; ragina naudoti novatoriškas technologijas, dalytis geriausia patirtimi ir didinti regioninio lygmens bendradarbiavimą, kad turizmo sektorius Europoje taptų patrauklesnis ir konkurencingesnis; mano, kad skatinant e. mokymąsi ir aktyviau diegiant skaitmenines technologijas būtų galima dar greičiau pasiekti šį tikslą;

119.  žino, kad MVĮ (kurių dauguma – labai mažos įmonės) ir veiklą pradedančios įmonės, siekdamos prisitaikyti prie sparčiai kintančių rinkos sąlygų, turizmo sektoriuje susiduria su dideliais sunkumais reklamuodamos savo paslaugas užsienyje; pažymi, kad naujos IT priemonės, pvz., Komisijos sukurtas portalas „Tourism Business Portal“, kartu su seminarais internetu gali padėti joms pasinaudoti skaitmeninėmis galimybėmis; pabrėžia, kad jei „Tourism Business Portal“ būtų prieinamas visomis valstybių narių kalbomis, būtų galima labiau skatinti teritorinius šios veiklos privalumus; skatina imtis panašių iniciatyvų vietos, regionų ir nacionaliniu lygmenimis;

120.  ragina Komisiją ir toliau stiprinti viešųjų ir privačių kelionių ir turizmo subjektų bendradarbiavimą siekiant sudaryti palankias sąlygas Europos įmonių moksliniams tyrimams skaitmeninių sprendimų srityje ir šių sprendimų taikymui; ypač pabrėžia, kad reikia užtikrinti geresnį viešojo administravimo turizmo srityje institucijų nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, kelionių organizatorių, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriaus ir su skaitmeninėmis technologijomis susijusių įmonių veiklos koordinavimą;

121.  ragina Komisiją suteikti pagalbą sektoriui, kuriant priemones, kuriomis būtų stebimos turistų lankomos vietos, reklamuojamas jų profilis ir stebimas judumas, siekiant nustatyti turistų interesus ir sukurti atitinkamus produktus, ir sukurti priemones, kuriomis būtų siūlomos pasirinktinos kelionių vietos ar stebimi tinklai, siekiant sužinoti lankytojų nuomonę;

122.  tikisi, kad Komisija pateiks išsamią ataskaitą, apimančią dabartinės padėties įvertinimą, susijusią su skaitmeninimu ES turizmo rinkoje, siekiant nustatyti įvairių viešųjų ir privačių subjektų problemas bei galimybes ir spręsti šias problemas nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis; mano, kad, siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir vienodas sąlygas visiems subjektams ir apsaugoti vartotojus, garantuojant skaidrumą, neutralumą ir prieinamumą, į tokią ataskaitą reikėtų įtraukti atitinkamų rekomendacijų;

123.  pažymi turistinių paslaugų užsakymų internete padidėjimą ir riziką, kurią tai gali sukelti vartotojams, kurie dažniausiai nežino savo teisių ir taikomų teisės aktų; prašo Komisijos išsamiai stebėti šioje srityje pasitaikančius pažeidimus, ypač susijusius su kombinuotais pirkimais iš įvairių paslaugų teikėjų ( pvz., lėktuvo bilietų ir automobilio nuomos) ir pritaikyti bei sukurti šias naujas paslaugų užsakymo formas iki tada, kai bus persvarstoma Kelionių paketų direktyva;

124.  palankiai vertina neseniai užbaigtas trišalio dialogo derybas dėl peržiūrėtos Kelionių paketų direktyvos; ragina ją laiku ir veiksmingai perkelti į nacionalinę teisę ir taikyti siekiant pakeisti šį sektorių ir apsaugoti vartotojus skaitmeninėje aplinkoje;

125.  ragina Komisiją perorientuoti lėšas ir programas siekiant užtikrinti geresnę paramą Europos turizmo įmonių skaitmeninimui;

126.  ragina Komisiją užtikrinti, kad paslaugų teikėjams kelionių ir transporto operatoriai suteiktų sąžiningą ir vienodą prieigą prie svarbių duomenų siekdami sudaryti sąlygas įvairiarūšės skaitmeninės informacijos ir bilietų pardavimo paslaugų teikimui; pažymi pažangiųjų transporto sistemų (PTS) svarbą teikiant tikslius, tikralaikės eismo informacijos ir kelionių duomenis, siekiant sukurti integruotas mobilumo paslaugas, kurios būtų naudingos Europos turizmo plėtrai;

127.  ragina valstybes nares nustatyti ir remti ES masto iniciatyvas, kurias įgyvendinant būtų skatinama naudotis skaitmenine infrastruktūra ir įvairių platformų sąveika; šiuo atžvilgiu ragina valstybes nares turistų lankytinose vietose nemokamai teikti belaidį interneto ryšį ir, kaip nuspręsta, iki 2017 m. birželio 15 d. panaikinti tarptinklinio ryšio mokesčius ir geografinį blokavimą;

128.  ragina valstybes nares ir vietos valdžios institucijas užtikrinti, kad visose stotyse, išvykimo, atvykimo ir tranzito vietose būtų įkurti informaciniai centrai, kuriuose dirbtų kvalifikuoti darbuotojai, kurie suteiktų informaciją apie pagrindines lankytinas vietas, transporto priemones, turizmo paslaugas, taip pat, kad šiuose centruose būtų daugiakalbės skaitmeninės informacijos sistemos su neribota ir nemokama prieiga prie spartaus belaidžio internetinio ryšio (Wi-Fi) tinklų, kuriais taip pat gali naudotis ir neįgalieji;

129.  pabrėžia, kad keliautojai, internetu užsakydami apgyvendinimą ar transporto priemones, vis dar susiduria su skirtingomis kainomis, nuostatomis ir sąlygomis; todėl palankiai vertina Komisijos komunikatą „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“; ragina Komisiją priimti išsamų pasiūlymą, kuriuo būtų nutrauktas nepagrįstas galimybės gauti prekes, paslaugas ir geriausią kainą geografinis blokavimas, grindžiamas geografine vieta ar gyvenamąja šalimi;

130.  primygtinai ragina valstybes nares skatinti pirmenybę teikti prieigos prie sparčiojo plačiajuosčio ryšio atokiuose ir atokiausiuose turizmo regionuose, kaip antai salose ir pakrančių, kalnų ir kaimo vietovėse, plėtojimui, siekiant padidinti turizmo verslo augimą ir sumažinti skaitmeninę atskirtį ES;

131.  ragina valstybes nares ir suinteresuotąsias šalis sukurti efektyvias priemones, kuriomis būtų sprendžiama įgūdžių trūkumo problema visose turizmo sektoriaus pramonės srityse, ypač skaitmeninimo srityje;

132.  yra susirūpinęs dėl to, kad Europoje nesinaudojama dauguma ekonominių internetinio platinimo galimybių; laikosi nuomonės, kad Europos šalių vyriausybės turėtų dėti daugiau pastangų siekiant suteikti daugiau galimybių verslumui ir ypač į technologijas orientuotiems sprendimams Europoje;

133.    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

AIŠKINAMOJI DALIS

Turizmo svarba pripažinta įsigaliojusioje Lisabonos sutartyje.

ES sutarties 195 straipsnyje numatyta galimybė imtis ES ar daugiašalių veiksmų laikantis subsidiarumo principo ir gerbiant valstybių narių kompetenciją. Pagal Sutartį neleidžiama derinti nacionalinių teisės aktų turizmo srityje ‒ tai buvo parodyta Komisijai pamėginus pateikti pirmą pasiūlymą dėl teisės akto dėl turizmo kokybės principų.

2010 m. Komisijos komunikatas

Komisija suteikė naują impulsą turizmo politikai svarbiausia iniciatyva, pradėta vykdyti 2010 m. pagal komunikatą „Turistų lankomiausias žemynas – Europa. Nauja turizmo politika“, kuriuo nustatyti nauja konsoliduota turizmo politikos programa ir veiksmų planas. Komisija numatė 21 veiksmą ir iškėlė sau labai ryžtingą tikslą, atsižvelgdama į pageidaujamą indėlį į augimą ir užimtumą Europoje.

Parlamentui sunku įvertinti veiksmų, kurių imtasi, efektyvumą. Gaila, kad 2013 m. gegužės mėn. Komisijos tarnybos liovėsi reguliariai atnaujinusios koreguojamąjį šių veiksmų įgyvendinimo planą. Todėl pranešėja prašo Komisijos pateikti išsamią veiksmų, kurių imtasi, ataskaitą, įskaitant finansinių išteklių panaudojimą. Be to, prašome įvertinti kitos ES politikos poveikį turizmui.

Turizmo iššūkiai kaip ekonominis veiksnys

Nors turistų, aplankysiančių ES ateinančiais metais, skaičiaus augimo prognozės yra teigiamos, turėtume būti budrūs užsienio lankytojų klausimu, nes Europa vis labiau turi konkuruoti su kitomis lankytinomis pasaulio vietomis, ypač su naujai atsirandančiomis, į kurias keliauti yra pigiau.

Be to, dėl kai kurių papildomų iššūkių turizmo sektorius Europoje turi greitai prisitaikyti, kad galėtų išlaikyti savo konkurencingumo lygį. Turizmui, kaip ir visai ekonomikai, poveikį daro demografiniai pokyčiai ir jaunimo nedarbas. Be to, turizmo sektorius patiria vartotojų elgesio pokyčius, didesnę aukštos kokybės paslaugų klientams paklausą ir, pagaliau, įmonės turi prisitaikyti prie skaitmeninimo eros, nes per 95 proc. keliautojų prisijungia prie interneto, kad suplanuotų savo kelionę, ir auga bendro vartojimo ekonomikos sektoriaus tiekėjų skaičius.

2015 m. sausio mėn. Komisija pristatė naują (aštuonių) bendrų veiksmų rinkinį, kurį ji ketina išsamiau apibrėžti šiais metais vėliau, greičiausiai rugsėjo mėn. ES turizmo forume.

Vis dėlto pastarieji vidaus organizaciniai pokyčiai Komisijoje kelia nerimą. Komisija drastiškai sumažino savo darbuotojų, atsakingų už turizmo politiką, skaičių. Šis sprendimas toli gražu neatitinka minėto sektoriaus svarbos ir Komisijos tikslų, išdėstytų šių metų sausio mėnesį.

Bendras Europos populiarinimas

Turizmo sektorius patiria vis didesnę pasaulinę konkurenciją, besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys, kuriose viskas pigiau, traukia turistus, vykstančius į užsienį. Susidūrusi su šia konkurencija Europa privalo remtis savo santykiniais privalumais, ypač savo kraštovaizdžio įvairove ir išskirtiniais kultūros lobiais.

Komisija reagavo į tai ir 2010 m. pasiūlė Europos prekės ženklo iniciatyvą, kurią Parlamentas įvertino teigiamai savo rezoliucijoje, priimtoje 2011 m. rugsėjo 27 d.

Pranešėja mano, kad Komisija turėtų ir toliau visomis išgalėmis remti bendrą Europos populiarinimą trečiųjų šalių rinkose papildydama Europos ir (arba) tarpvalstybine verte esamas valstybines turizmo skatinimo pastangas. Bendradarbiavimo su Europos kelionių komisija, kuri yra svarbiausias Komisijos partneris Europos populiarinimo tolimų kelionių rinkose klausimais, rezultatas – 2012–2013 m. pirmoji tarptautinio turizmo informavimo kampanija „Europe, whenever you’re ready“ ir įsteigtas lankytinų vietų portalas Visiteurope.com. Komisija patvirtino didelį socialinės žiniasklaidos poveikį.

Be to, esama planų sukurti tikrą bendrą informavimo strategiją siekiant įvardyti Europą kaip unikalią lankytiną vietą ir sukurti vieną Europos portalą, kuriame būtų pristatoma kiekvienos valstybės narės bendra interneto svetainė. Komisija vadina šią iniciatyvą „Kelionės į Europą prekės ženklas“. Tačiau dėl šios koncepcijos protestuoja kelių valstybių narių nacionalinės turizmo organizacijos. Svarbiausi klausimai: „Kuo pagrįstas „Kelionės į Europą prekės ženklas?“ ir „Ar įvairovė ir bendras prekės ženklas dera tarpusavyje?“ Pranešėja mano, kad siekiant įgyvendinti šį tikslą reikia išsamesnių svarstymų. Siekiant išvengti Europos lankytinų vietų konkurencijos, prekės ženklo vadove turėtų būti apibrėžtos aiškios sąlygos. Reikia, kad nacionalinės ir regioninės institucijos bei turizmo pramonė dalyvautų ir dirbtų partnerystės pagrindais.

Visos Europos ir tarptautiniai turizmo produktai

Visos Europos ir tarptautiniai turizmo produktai yra itin svarbūs siekiant stiprinti bendrą europinį pobūdį. Anot Europos kelionių komisijos ir išsamių rinkos tyrimų duomenų, galimus Europos lankytojus į Europą labiau traukia patirčių, kurias jie gali išgyventi, o ne šalių, kurias jie gali aplankyti, skaičius. Visos Europos temos, išryškėjančios šiame kontekste, yra kultūros maršrutai, paveldas, gastronomija, apsipirkimo turizmas, aktyvusis ir nuotykių turizmas, sveikatos ir gydomasis turizmas, šviečiamasis, religinis turizmas ir kt.

Tvarus ir atsakingas turizmas

Teikdama turizmo paslaugas ši pramonė privalo atsižvelgti į su klimato kaita susijusius sunkumus, vandens išteklių stoką, suvaržymus saugant biologinę įvairovę ir dėl masinio turizmo kultūros paveldui kylantį pavojų. Šiuo požiūriu itin svarbu skatinti iniciatyvas, pagal kurias populiarinamas atsakingas išteklių valdymas. Nors esama nemažai ES lygmens priemonių, kuriomis palengvinamas tinkamas aplinkos valdymas, Komisija aiškina, kad turizmo įmonių visoje Europoje reakcija į tvarumo problemą labai įvairi.

Komisija įdiegė lankytinų turistinių vietų tvaraus valdymo bendrų rodiklių sistemą (angl. ETIS) 2013 m. Reikėtų skatinti Komisiją tęsti darbą šia kryptimi.

Patraukliausių Europos vietovių (EDEN) tinklas ir tokios vietovės vardo suteikimas yra dar vienas pavyzdys iniciatyvų, kurias verta pabrėžti, nes pagal jas didinamas alternatyvių, nepatenkančių į įprastus maršrutus, turistų lankytinų vietų matomumas. Šiai iniciatyvai reikia tolesnės finansinės paramos.

Europos tvaraus ir atsakingo turizmo chartija, atrodo, yra projektas, kuris užstrigo užbaigimo procese. Tikimės, kad Komisija pagaliau užbaigs šį projektą.

Prieinamumas

Anot „Eurobarometro“ apklausos dėl traukinių keleivių pasitenkinimo, 2013 m. 15 proc. europiečių nesinaudojo traukiniais dėl to, kad platformos sunkiai pasiekiamos ir trūksta informacijos. ES įstatymų, kuriuose pateikiamos pagrindinės keleivių, keliaujančių oro transportu, traukiniu, laivu ar autobusu, teisės, įgyvendinimas labai priklauso nuo aktyvaus visų suinteresuotųjų šalių dalyvavimo ir reikia geriau informuoti vartotojus apie tai, kaip pasinaudoti galiojančiomis taisyklėmis.

Pasiekiamumas yra neatskiriama atsakingo turizmo dalis, pagal kurią ypatingas dėmesys skiriamas riboto judumo asmenims ir ne tik jiems. Dėl geresnio pasiekiamumo pagaliau visiems keleiviams bus patogiau. Dėl naujųjų technologijų pasiekta ženklios pažangos, kurią įrodo, pavyzdžiui, navigacijos sistemų riboto judumo asmenims naujos koncepcijos.

Bendro vartojimo ekonomika

2015 m. pradžioje pasauliniame tinklalapyje buvo išvardyta 500 su turizmu susijusių bendro vartojimo ekonomikos platformų. Dauguma gerai žinomų bendro vartojimo ekonomikos įmonių yra kelionių paslaugų ekonomikos dalis (jos sudaro 11 proc. kelionių (ir apgyvendinimo), 50 proc. transporto, 39 proc. poilsio ekonomikos).

Bendro vartojimo ekonomika kritikuojama dėl to, kad sudaro nevienodas konkurencijos sąlygas šiuolaikinės ekonomikos sąlygomis. Problemų kyla dėl mokesčių, licencijavimo ir sertifikavimo, saugos, atsakomybės, juridinio statuso rūšių. Kritikai yra politikai, o reguliavimo ir vietos valdžios institucijos pradeda reguliuoti šių kritikų poveikį.

Siekiant išspręsti bendro vartojimo ekonomikos problemą, svarbu atpažinti ir atskirti dėl šios ekonomikos atsirandančią įvairių rūšių veiklą. Esama ekonominės veiklos, kuri yra verslo pobūdžio ir todėl jai turi būti taikomos prievolės kaip registruotam verslui ir bet kokios šios veiklos įplaukos turėtų būti laikomos pajamomis bei dėl šios priežasties apmokestinamos. Esama ir kitos veiklos, pagrįstos „dalijimosi“ principu, iš kurios negaunama jokio pelno.

Neigiamą poveikį, savaime suprantama, patiria tos įmonės, kurias tiesiogiai žlugdo tai, ką jos laiko nesąžininga konkurencija. Vis dėlto teigiamas poveikis yra daug didesnis dėl to, kad vartotojams siūlomas daug didesnis pasirinkimas.

Be to, esama socialinės ir ekonominės naudos, kuri yra didesnė, nei gaunama iš tradicinės turizmo pramonės, kaip antai autentiškesnis paslaugų pobūdis ir ryšys su vietiniais žmonėmis. Teigiama, pavyzdžiui, būtų tai, kad kai dėl didelio masto renginių visiškai išnaudojami „tradicinio“ apgyvendinimo pajėgumai, apgyvendinimo paslaugų teikėjai prie turimo oficialaus lovų skaičiaus suteikia papildomų miegojimo vietų.

Bendro vartojimo ekonomika augo labai sparčiai ir įvertinta apytikriai 26 mlrd. JAV dolerių. Nors tai įspūdingas skaičius, pasaulio ekonomikos mastu tai sudaro tik 0,035 proc. Kadangi vertingiausios bendro vartojimo ekonomikos įmonės yra susijusios su turizmu, jas tikslinga lyginti su turizmo ekonomika ir iš šio palyginimo matyti, kad bendro vartojimo ekonomika sudaro apie 1 proc. turizmo ekonomikos vertės. Vis dėlto sunku išmatuoti bendro vartojimo ekonomikos ekonominį poveikį.

Skaitmeninimo galia

Skirtingų susijusių turizmo paslaugų operatorių informuotumo, prieinamumo bei naudojimosi paslaugomis lygis informacinių ir ryšių technologijų srityje labai skiriasi. Pagrindinės kliūtys, trukdančios taikyti skaitmeninius sprendimus, ypač turizmo sektoriaus MVĮ, atrodo, yra susijusios su įgyvendinimo trūkumais (finansiniais ištekliais, nepakankama darbuotojų kvalifikacija, organizavimu), ribotu bendradarbiavimu sektoriuje ir tuo, kad nėra tinkamo IT sistemų funkcinio suderinamumo. Todėl reikėtų imtis labiau tikslinių priemonių. Teigiama yra tai, kad plėtojamos naujos IT priemonės, kaip antai paramos verslui portalas Tourism-IT ir platforma TourismLink, nes abi šios priemonės visų pirma sukurtos siekiant remti smulkųjį turizmo verslą. MVĮ čia randa jų verslo procesams reikalingos informacijos ir lengvesnę prieigą prie visos Europos turistinių kelionių paketų.

Palankesnių sąlygų ir galimybių naudotis modernia skaitmenine infrastruktūra sukūrimas tampa svarbiu ramsčiu siekiant skatinti vartotojų ir (arba) keliautojų bei kelionių ir turizmo įmonių sąveiką Europoje naudojantis įvairia skaitmenine įranga (nešiojamaisiais knyginiais kompiuteriais, išmaniaisiais telefonais, planšetiniais kompiuteriais).

Atsižvelgiant į tai imamasi daug iniciatyvų. Bet reikia padaryti daugiau. Komisija kartu su valstybėmis narėmis turėtų nustatyti tas skaitmenines iniciatyvas, kurių teigiamas poveikis Europos turizmo sektoriui didesnis, ir nustatyti politiką šių iniciatyvų įgyvendinimui remti.

Įmonių, veikiančių internetu, skaičius didėja ir atsiranda naujų „grynų skaitmeninių“ įmonių, taigi konkurencija tarp įmonių bei šių naujų žaidėjų įtaka keliautojų paieškų, planavimo ir užsakymo procese auga. ES viešieji suinteresuotieji subjektai privalo stebėti skaitmeninės kelionių aplinkos raidą, kad galėtų užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas dabartiniams ir naujiems rinkos dalyviams bei užtikrinti neutralumą ir skaidrumą vartotojams teikiamos informacijos srityje.

Šiuo metu keleiviai ir turistai negali naudotis skaitmeniniais sprendimais, kurie suteiktų jiems galimybę planuoti, užsisakyti ir apmokėti savo keliones įvairiarūšiu transportu „nuo durų iki durų“. Tačiau teikiant vientisas įvairiarūšės skaitmeninės informacijos ir bilietų pardavimo paslaugas būtų skatinamas keliautojų ir turistų judumas Europoje. Galimybė naudotis duomenimis, kuriuos teikia kelionių ir turizmo paslaugų operatoriai, ir atvirųjų duomenų politikos skatinimas būtų būtina sąlyga siekiant palengvinti įvairiarūšės skaitmeninės informacijos ir bilietų pardavimo paslaugų įgyvendinimą.

Komisija ir valstybės narės turėtų tęsti darbą kartu su turizmo įmonėmis ir prekybos pramone pagal tris pagrindines veiksmų kryptis: vertinti, kokį poveikį kelionių ir turizmo įmonėms daro skaitmeninimas, nustatyti politiką ir iniciatyvas siekiant susidoroti su esamais ir būsimais iššūkiais ir remti tvarių veiksmų įgyvendinimą siekiant užtikrinti įmonių konkurencingumą konkurencinėje kovoje.

4.9.2015

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ

pateikta Transporto ir turizmo komitetui

dėl naujų turizmo skatinimo Europoje iššūkių ir koncepcijų

(2014/2241(INI))

Nuomonės referentė: Maria Grapini

PASIŪLYMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Transporto ir turizmo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pripažįsta turizmo sektoriaus svarbą ES ir jos vidaus rinkai ir atkreipia dėmesį į tai, kad jis gali skatinti socialinį ir ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą (ypač jaunimui) ir naujas verslo galimybes; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją taikyti integruotą požiūrį plėtojant politiką, kuri daro poveikį turizmo sektoriui; pripažįsta turizmo svarbą siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, ypač turint mintyje skurdo panaikinimo ir darbo vietų kūrimo tikslus;

2.  atkreipia dėmesį į labai svarbų vaidmenį, kurį skaitmeninė revoliucija atliko turizmo pramonės srityje; ragina Komisiją užtikrinti, kad visi turizmo sektoriai ir įmonės, ypač MVĮ, galėtų kuo geriau pasinaudoti interneto teikiamomis technologijomis, išplėsti savo elektroninę prekybą vidaus rinkoje ir pereiti prie vertingesnių skaitmeninių produktų ir procesų, ir kartu būtų užtikrinta, kad piliečiai ir vartotojai galėtų sąžiningai ir už prieinamą kainą naudotis kokybiškomis ir saugiomis paslaugomis;

3.  pabrėžia, kad norint atskirti Europos turizmo produktus nuo kitų šalių ir žemynų produktų, labai svarbu kurti naujų formų teminį turizmą, kuris galėtų veikti remiantis tarpvalstybiniu ar netgi tarpregioniniu bendradarbiavimu; laikosi nuomonės, kad sistemingas teminio turizmo produktų skatinimas gali leisti ne tik naujai apibrėžti visą Europos turizmo pramonę, bet ir gali būti labai svarbus kovojant su sezoniškumo poveikiu;

4.  primena, kad ES turėtų pradėti investicijas, kad būtų pasirengusi pasinaudoti daug gyventojų turinčių trečiųjų šalių ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių, ypač BRIC šalių, kuriose daugėja išvykstančių turistų, galimybėmis; atkreipia dėmesį į tai, jog reikia iniciatyvų, skirtų turizmui skatinti ir didesnio lankstumo ir nuoseklumo, susijusių su turistinių vizų tvarka ir sienų kirtimu; pabrėžia, kad skatinimas sukurti daugiau turistinių vizų platformų, kartu laikantis apdairaus požiūrio į vizų kodekso supaprastinimą, yra svarbi sudedamoji dalis, padėsianti padidinti turistų skaičių ne iš Europos šalių ir padidinti Europos turistų lankomų vietų matomumą; atkreipia dėmesį į tai, kad kelionių vizos suteikia daug galimybių šalyje jau apsilankiusiems turistams ar grupėms, ir kad svarbu įgyvendinti daugiau bevizio režimo susitarimų, kad būtų galima kuo geriau pasinaudoti užsienio turistų viešnage; mano, kad norint, jog valstybės narės tinkamai laikytųsi teisių ir pareigos užtikrinti savo sienų kontrolę, reikėtų, kad Europos institucijos ir valstybės narės, atsižvelgdamos į bendrą vizų politiką, parengtų ilgalaikę labiau koordinuotų ir supaprastintų vizų procedūrų strategiją;

5.  atkreipia dėmesį į Europos kelionių komisijos ir jos narių vaidmenį populiarinant Europą kaip turistų lankomą vietą; prašo Komisijos papildomai bendradarbiauti su Europos kelionių komisija ir didesne Pasaulio turizmo organizacija, kad būtų sukurtos bendros turizmo Europoje priemonės;

6.  palankiai vertina Komisijos Skaitmeninio turizmo platformą ir jos tikslus: i) skatinti turizmo srityje dirbančių MVĮ inovacinius gebėjimus ir jų skaitmeninimą siekiant suaktyvinti turizmo sektorių; ii) parengti pasiūlymų, kuriais vadovaujantis būtų galima pritaikyti ir formuoti tvarią, konkurencingą ir vartotojų interesais grindžiamą politiką, kuria siekiama toliau plėtoti turizmo sektorių; ragina naudoti novatoriškas technologijas, dalytis geriausia patirtimi ir didinti regioninio lygmens bendradarbiavimą, kad turizmo sektorius Europoje taptų patrauklesnis ir konkurencingesnis; mano, kad skatinant e. mokymąsi ir aktyviau diegiant skaitmenines technologijas būtų galima dar greičiau pasiekti šį tikslą;

7.  pabrėžia, kad reikia labiau populiarinti turizmo, sporto turizmo, nuotykių turizmo, ugdomojo turizmo, kaimo turizmo ir kūrybinio turizmo sampratas; pabrėžia, kad ypatingą dėmesį reikia skirti kaimo turizmui, kaip tvaraus kaimo vietovių augimo varikliui, nes tai padėtų sukurti daugiau darbo vietų ir suteiktų daugiau galimybių atokioms vietovėms;

8.  remia Komisijos tvaraus „turizmo visiems“ skatinimo koncepciją;

9.  primena, kad šiuo metu vartotojų vaidmuo apima ne tik paiešką norint įsigyti kelionių ir kitų susijusių paslaugų ar gauti įvairios informacijos apie jų kelionės vietą – jų vaidmuo šiuo metu apima kritikos ar nuomonės teikimo ir reklamos sritis; pažymi, kad skaitmeninė patirtis tampa vis svarbesnė;

10. pabrėžia, kad Europa turi išlikti populiariausia pasaulyje turistų lankoma vieta; palankiai vertina renginių ir informacinių kampanijų, kuriomis Europa populiarinama kaip turistų lankoma vieta, ypač trečiųjų šalių rinkose, organizavimą, ir ragina visus susijusius suinteresuotuosius subjektus kartu populiarinti Europą ne tik kaip turistų lankomą vietą, bet ir kaip patraukliausią turizmo vietą, kurioje galima rasti įvairiausių nacionalinių turistinių vietovių, kultūrų ir turizmo paslaugų, neiškreipiant konkurencijos tarp jų;

11. pripažįsta, kad turizmo sektoriuje dominuoja mažosios ir vidutinės įmonės, taip pat didelis labai mažų įmonių skaičius; atsižvelgdamas į tai, laikosi nuomonės, kad turėtų būti tęsiami veiksmai, kuriais būtų siekiama įvesti geresnį reglamentavimą, mažinti administracinę naštą ir skatinti Europos įmonių konkurencingumą ne tik pačiame sektoriuje, bet ir formuojant visų sričių ES politiką, kuri daro įtaką turizmo sektoriui;

12. palankiai vertina ECC-Net taikomąją programą – tai kelionėms skirta programa, kurią neseniai sukūrė Europos vartotojų centrų tinklas;

13. ragina Komisiją išnagrinėti galimybę sukurti Europos turizmo kalendorių, kad būtų galima koordinuoti visų valstybių narių informaciją apie turistų lankomas vietas visomis ES oficialiosiomis kalbomis siekiant pagerinti vartotojų informavimo paslaugas ir padėti jiems rasti patarimų ir informacijos, taip pat apie renginius, vietoves festivalius ir pan.;

14. pažymi, kad Europos turizmą svarbu pritaikyti prie skaitmeninės rinkos ir kad reikia kurti naujas skaitmenines priemones ir informacijos šaltinius, skirtus galimiems į Europą atvykstantiems turistams; rekomenduoja sukurti paprastą naudoti, sąveikią mobiliąją taikomąją programą, kurioje būtų interaktyvių kelionių žemėlapių, vadovų ir kitos aktualios informacijos apie ES kelionių tikslo vietas, ir kuri galėtų padėti populiarinti Europą kaip turistų lankomą vietą ir didinti vartotojams teikiamos informacijos kiekį bei gerinti jos kokybę; pabrėžia, kad šios programos kūrimo ir priežiūros sąnaudos turėtų būti kuo mažesnės; pripažįsta paslaugų ir produktų skaitmeninimo teikiamas galimybes ir potencialą turizmo sektoriuje; pabrėžia visapusiškai veikiančios šių paslaugų ir produktų vidaus rinkos, kuri turėtų būti įtraukti visiems subjektams, ypač MVĮ ir vartotojams, ir suteiktų jiems teisinio tikrumo, sukūrimo svarbą;

15. pabrėžia, kad turizmo paslaugų teikėjai turėtų atsižvelgti į neįgalių asmenų ir (arba) riboto judumo asmenų poreikius, visų pirma susijusius su prieinamumu, kad žmonės, turintys judėjimo ar jutimo negalią, arba netoleruojantys tam tikrų maisto produktų ir pagyvenę žmonės galėtų visapusiškai naudotis Europos turizmo pasiūlymais, skatinant priemones, skirtas turizmo struktūrų pritaikymui ir darbuotojų mokymui; mano, kad patartina Europos lygmeniu skatinti novatoriškas programas, mechanizmus ir produktus, kad būtų supaprastinta nepriklausoma riboto judumo asmenų prieiga; pabrėžia, kad svarbu, jog turizmo informacija būtų prieinama neįgaliems turistams; ragina visus turizmo centrus ir apgyvendinimo vietas atnaujinant interneto svetaines ir kitus informacijos šaltinius atsižvelgti į prieinamumą, įskaitant žiniatinklio prieinamumą;

16. pabrėžia, kad valstybės narės turi taikyti labiau suderintą požiūrį, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos administraciniam ir labiau regionais grindžiamam bendradarbiavimui, su turizmu susijusiose politikos srityse, kaip antai inovacijos, transportas, paslaugų kokybė, vizų režimas, aplinka, vartotojų apsauga, komunikacija ir tarptautiniai mokėjimai kortelėmis, atsižvelgiant į specifinius iššūkius, su kuriais susiduria MVĮ turizmo sektoriuje, ir būtų supaprastinta atitiktis, atsižvelgiant į dalijimosi ekonomikos stiprėjimą, kartu laikantis subsidiarumo principo; pažymi, kad skirtingos valstybių narių reglamentavimo sistemos daro tiesioginę įtaką turizmo įmonėms ir galėtų turėti iškreipiamąjį poveikį rinkai;

17. mano, kad reikia remti didesnį konkurencingumą tose vietovėse, kuriose nepakankamai pasinaudota turizmo galimybėmis, sąžiningai jį skatinant ir remiant turizmo pramonėje veikiančias vietos MVĮ;

18. prašo pagerinti turizmo pramonės profesinių kvalifikacijų tarpusavio pripažinimą valstybėse narėse siekiant, kad ir tiems, kurie jau dirba šiame sektoriuje, ir tiems, kurie planuoja tą daryti, būtų sudaromos geriausios galimybės rasti darbą ir taip paskatinti judumą šiame pramonės sektoriuje; mano, kad tai padėtų spręsti, viena vertus, veiklos sezoniškumo ir, kita vertus, nedeklaruojamo darbo problemas šiame sektoriuje;

19. dar kartą pabrėžia, kad svarbu plėtoti efektyvesnį transporto tinklą, kuris užtikrintų susisiekimą su atokiomis turistinėmis vietovėmis;

20. primena dalijimosi ekonomikos svarbą skatinant turizmą ir jos prisidėjimo prie turistų skaičiaus didėjimo daugelyje turistinių vietų svarbą; pabrėžia, kad tai neturėtų būti laikoma nesąžininga konkurencija; pabrėžia dalijimosi ekonomikos vaidmenį turizmo sektoriuje ir ragina parengti tinkamą reglamentavimo sistemą, kuria būtų remiamas augimas ir inovacijos tuo pačiu metu saugant vartotojų interesus; pabrėžia, kad turi būti užtikrinta vartotojų sauga ir saugumas, taip pat teikiamų paslaugų kokybė;

21. primena, kad reikia kurti konkurencingą transporto ir turizmo infrastruktūrą;

22. pabrėžia tvaraus ir atsakingo Europos turizmo sektoriaus, kuriuo skatinamas jo įmonių konkurencingumas, svarbą; pabrėžia, kad nuolat didėja keliautojų skaičius ir ragina plėtoti tvaresnius ir efektyviai energiją naudojančius keliavimo ir apgyvendinimo būdus, kad būtų sukurtos aplinkosauginiu, socialiniu ir ekonominiu požiūriu tvarios kelionių vietos atsižvelgiant į tai, kad aplinkos tvarumas taip pat apima vietos kultūrų ir tradicijų išsaugojimą, paveldo saugojimą ir stiprinimą, geriausios patirties skatinimą ir pastangas sukurti tokį turizmą, kuris patenkintų tiek keliaujančiuosius, tiek vietos bendruomenę kelionės vietoje, ir būtų jiems naudingas; ragina Komisiją paspartinti energijos beveik nevartojančių viešbučių iniciatyvos įgyvendinimą, kad viešbučiai taptų savarankiškai išsilaikantys ir efektyviai naudotų energiją;

23. pabrėžia, kad reikia sukurti strategiją, siekiant padidinti nakvynių skaičių prieš prasidedant ir ką tik pasibaigus sezonui ir ne sezono metu, kuri apimtų kaimo turizmo sektorių ir kuria būtų siekiama spręsti sezoniškumo klausimą; pažymi, kad būtina orientuoti turizmo produktų ir (arba) paslaugų rinkodarą į prekybą, taip užtikrinant lankytojų lojalumą ir užtikrinant mūsų sektoriaus vietą itin konkurencingoje rinkoje;

24. pabrėžia, kad reikia geresnio ir prieinamesnio infrastruktūros projektų, ypač komunalinių paslaugų, kurių naudojimas per turistinį sezoną gerokai padidėja, ES finansavimo, kad tai būtų naudinga ir turistams, ir vietos gyventojams;

25. ragina vykdyti tvarų miestų planavimą siekiant išsaugoti Europos turistinių vietovių kultūros paveldą;

26. pabrėžia turizmo sektoriaus profesinių kvalifikacijų abipusio pripažinimo valstybėse narėse gerinimo svarbą, kad šios pramonės darbuotojai galėtų nustatyti geriausias įmanomas karjeros galimybes ir taip būtų skatinamas jų judumas;

27. mano, kad turizmo paslaugų teikėjai privalo užtikrinti, kad vartotojams teikiama informacija, susijusi su tokiomis paslaugomis, būtų tiksli ir suprantama ir kad vartotojai nebūtų klaidinami ir jiems nebūtų teikiama klaidinga informacija; pabrėžia, kad ši informacija turėtų būti įskaitoma ir parašyta suprantamai ir kad teikėjai neturėtų taikyti praktikos ar sutartinių sąlygų, kuriomis diskriminuojami vartotojai ar kuriamas nepasitikėjimas ES vidaus rinkoje, ir ypač internetu įsigyjamų prekių srityje; mano, kad ryšių tinklai turėtų būti vystomi tam, kad būtų padidintos verslo galimybės tuose regionuose ir būtų sustiprinta vartotojų apsauga;

28. pabrėžia, kad vartotojų pasitikėjimas įmonėmis, kurios teikia paslaugas turizmo sektoriuje, taip pat priklauso nuo įmonių, kurios vartotojams teikia paprastas, veiksmingas ir greitas alternatyvias priemones, skirtas vartotojų ginčams spręsti, ir nuo įmonių, kurios saugo vartotojų asmens ir finansinius duomenis;

29. palankiai vertina neseniai užbaigtas trišalio dialogo derybas dėl peržiūrėtos Kelionių paketų direktyvos; ragina ją laiku ir veiksmingai perkelti į nacionalinę teisę ir taikyti siekiant pakeisti šį sektorių ir apsaugoti vartotojus skaitmeninėje aplinkoje;

30. pabrėžia, kad kelionių agentai ir kelionių organizatoriai atitinkamose interneto svetainėse ir ant elektroninių bilietų bei pagrindinėse turistų lankomose vietose turėtų skelbti Europos bendrąjį pagalbos telefono numerį 112;

31. mano, kad būtų patartina išnagrinėti pagalbos MVĮ ir individualiosioms įmonėms būdus turizmo sektoriuje finansuojant mechanizmus, kuriais pagrįstomis kainomis būtų didinamas jų likvidumas, teikti investicijų į jų infrastruktūros ir joms reikalingų paslaugų vystymą paskatas ir panaikinti su jų vystymusi susijusią biurokratiją;

32. mano, kad reikėtų toliau skatinti Europos viešbučių pramonės iniciatyvą, kuria siekiama laipsniškai suderinti apgyvendinimo klasifikacijos sistemą Europoje, kad taip būtų galima geriau palyginti apgyvendinimo pasiūlą Europoje ir prisidėti prie bendrų kokybiškų paslaugų kriterijų;

33. pabrėžia, kad keliautojai, internetu užsakydami apgyvendinimą ar transporto priemones, vis dar susiduria su skirtingomis kainomis, nuostatomis ir sąlygomis; todėl palankiai vertina Komisijos komunikatą „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“; ragina Komisiją priimti išsamų pasiūlymą, kuriuo būtų nutrauktas nepagrįstas galimybės gauti prekes, paslaugas ir geriausią kainą geografinis blokavimas, grindžiamas geografine vieta ar gyvenamąja šalimi;

34. mano, kad suderintas integruotų įvairių transporto priemonių elektroninių bilietų pardavimo sistemų skatinimas supaprastintų keliones ir pašalintų vidaus rinkos kūrimui kylančias kliūtis.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

3.9.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

32

1

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Dita Charanzová, Carlos Coelho, Anna Maria Corazza Bildt, Daniel Dalton, Nicola Danti, Dennis de Jong, Pascal Durand, Vicky Ford, Ildikó Gáll-Pelcz, Evelyne Gebhardt, Maria Grapini, Sergio Gutiérrez Prieto, Robert Jarosław Iwaszkiewicz, Liisa Jaakonsaari, Antonio López-Istúriz White, Margot Parker, Eva Paunova, Jiří Pospíšil, Robert Rochefort, Virginie Rozière, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Igor Šoltes, Catherine Stihler, Mylène Troszczynski, Mihai Ţurcanu, Anneleen Van Bossuyt

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Lucy Anderson, Birgit Collin-Langen, Kaja Kallas, Jens Nilsson, Adam Szejnfeld, Marc Tarabella, Lambert van Nistelrooij

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Andrey Novakov

20.7.2015

Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ

pateikta Transporto ir turizmo komitetui

dėl naujų turizmo skatinimo Europoje iššūkių ir koncepcijų

(2014/2241(INI))

Nuomonės referentas: Luigi Morgano

PASIŪLYMAI

Kultūros ir švietimo komitetas ragina atsakingą Transporto ir turizmo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pažymi, kad turizmas yra vienas didžiausių pasaulyje sektorių, o Europa – viena iš svarbiausių pasaulyje kultūros turizmo vietų; pabrėžia, kad turizmas sparčiai keičiasi, o turizmo pramonė nuolat kinta, todėl Europa ir valstybės narės turi nuolat saugoti ir populiarinti tai, kas išties autentiška, atskleisdamos ypatingus gamtos, kultūros ir istorijos paveldo bruožus ir savybes;

2.  atkreipia ypatingą dėmesį į svarbų vaidmenį, kurį Europos kultūros turizmas atlieka toliau skatindamas asmeninį tobulėjimą ir žinias, populiarindamas turtingą nacionalinę ir vietos kultūros įvairovę ir paveldą, prisidėdamas prie kultūrų pažinimo, suteikdamas galimybę megzti ryšius, stiprindamas Europos tapatybę ir išreikšdamas Europos vertybes;

3.  pabrėžia, kad svarbu puoselėti glaudų kultūros ir turizmo sektorių bendradarbiavimą; pripažįsta, kad Europos kultūros turizmas svariai prisideda prie politikos formavimo, yra esminė daugelio šalių ir regionų ekonomikos dalis ir pagrindinė tvaraus socialinio ir ekonominio vystymosi vietos ir regionų lygmeniu, taip pat kaimo ir miesto vietovių atsikūrimo varomoji jėga, ypač dabartinės ekonominės ir užimtumo krizės sąlygomis; taip pat primena Europos tradicinės ir pramoninės praktinės patirties vaidmenį atkreipiant dėmesį į vietos regionus ir darbo vietas;

4.  pakartoja, kad turizmas turėtų būti pagrįstas strategijomis, kuriomis vadovaujantis būtų saugoma ir stiprinama gamtos ir kultūrų įvairovė bei išsaugomos ir populiarinamos vietos kultūros, žmonių tradicijos, paveldas ir aplinka, ir kad materialiojo ir nematerialiojo kultūros paveldo apsauga turėtų būti vienu iš didžiausių mūsų prioritetų;

5.  atkreipia dėmesį į kultūros turizmo, kaimo turizmo ir ekoturizmo galimybes kaimo, salų ir pakrančių vietovėse; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu užtikrinti įvairiarūšio transporto jungtis, nes tai priemonė tokių atokių turizmo vietų patrauklumui didinti;

6.  pabrėžia, kad Europos įvairovė ir daugiakultūriškumas siūlo didžiules galimybes vystyti teminį turizmą, ir akcentuoja, kad svarbu sujungti turistams patrauklias vietas, siekiant kurti teminius turizmo kelius Europos, nacionaliniu ir vietos mastu; mano, kad sistemingas teminio (vyno, gastronominio, kaimo, religinio, meno, švietimo, tiriamojo ir kt.) turizmo, galimai apimančio tarpvalstybinį ar tarpregioninį bendradarbiavimą, skatinimas gali iš naujo apibrėžti Europos turizmą ir atlikti svarbų vaidmenį kovojant su neigiamu masinio turizmo poveikiu; todėl ragina Komisiją skatinti aplinkos požiūriu tvarų kultūros turizmą ir numatyti priemones sezoniškumo poveikiui atremti;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad Europos kalbų ‒ oficialių, bendrų oficialių, mažumų ir mažiau žinomų kalbų ‒ įvairovė yra jos kultūros paveldo pamatas ir kad tai teikia papildomų galimybių turizmui visais lygmenimis vystyti;

8.  atkreipia dėmesį į esminį vaidmenį, kurį skatinant aukštos kokybės tvaraus ir įtraukaus turizmo paklausą atlieka formalusis ir neformalusis švietimas – jo religiniai, švietimo, su sportu susiję, tiriamieji, gastronominiai, žemės ūkio ir ekologiniai aspektai; pabrėžia, jog norint, kad darbo jėga būtų labiau kvalifikuota, būtina investuoti į aukštos kokybės mokymą;

9.  ragina labiau naudotis skaitmeninimo ir inovacijų teikiamomis galimybėmis aiškinant kultūros paveldą, taip pat aktyviau ir patraukliau skatinant Europos kultūros turizmą, kad su Europos kultūros ir turizmo paveldu susipažintų kuo daugiau žmonių, kartu išsaugant tradicines kultūros populiarinimo formas; pabrėžia, kad vystant visapusiškai funkcionalią bendrąją skaitmeninę rinką, kartu plečiant ir stiprinant kultūros ištekliams skirtas skaitmenines platformas ir archyvus bei aktyviai naudojant socialinę žiniasklaidą galima modernizuoti ir plėtoti turizmo sektorių, taip pat geriau populiarinti ir remti visas turizmo paslaugas ir teikėjus;

10. pažymi, kad skatinant kultūros turizmą turėtų būti atsižvelgiama ne tik į populiariausias turizmo vietas, bet ir į mažesnius, ne taip gerai žinomus, į įprastus turizmo maršrutus neįtrauktus objektus;

11. mano, kad turizmo sektoriuje labiau naudojantis naujoviškais produktais ir paslaugomis būtų labai pasitarnauta turizmo įmonėms, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), ir jos taptų tvaresnėmis; pabrėžia, kad būtina skatinti inovacijų ir technologijų plėtrą labai mažose įmonėse ir MVĮ, ir atkreipia dėmesį į dideles teminio / alternatyvaus turizmo vystymo galimybes naudojantis internetu ir naujomis ryšių technologijomis;

12. pakartoja, kad būtina puikiai apmokyta, informuota, motyvuota ir atsidavusi darbo jėga; pabrėžia, kad gilesnės sektoriaus darbuotojų žinios istorijos ir kultūros srityje nepaprastai svarbios norint dar labiau populiarinti turizmo vietų istorijos ir kultūros paveldą;

13. primena, kad investicijos į žmogiškąjį kapitalą itin svarbios turizmo paslaugų kokybei ir kad tai tvaraus ir konkurencingo augimo prielaida; pabrėžia, jog svarbu formuoti tikslingesnę mokymo politiką, siekiant užtikrinti, kad būtų pritraukiami kvalifikuoti, į paslaugas orientuoti, daug kalbų mokantys darbuotojai;

14. pabrėžia, kad svarbu gerinti kultūros paveldo vietų ir kultūros švietimo prieinamumą, pirmiausia atsižvelgiant į specialius neįgaliųjų poreikius statant, renovuojant ar plečiant turistų lankomas vietas; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad Europos lygmeniu turėtų būti skatinami naujoviški projektai, priemonės ir produktai, skirti savarankiškai riboto judumo asmenų prieigai palengvinti; suvokia, kad informacija ir rezervavimo technologijos turėtų būti lengvai prieinamos šiems asmenims; atkreipia dėmesį į didžiulę pažangą, padarytą taikant ir naudojant naujas skaitmenines technologijas, skirtas visuotinei prieigai prie tapybos kūrinių, pastatų ir kultūros vietų užtikrinti; siūlo Komisijai ir valstybėms narėms išnagrinėti įvairias galimybes inicijuoti projektus ir fondų veiklą, kad jaunesni žmonės ir – atsižvelgiant į demografinius pokyčius – vyresnio amžiaus asmenys, taip pat specialių poreikių turintys asmenys, mažas pajamas gaunančios šeimos ir kiti pažeidžiami piliečiai galėtų aplankyti valstybių narių kultūros vietas;

15. pažymi, kad jaunimo skatinimas įsitraukti į Europos kultūros turizmo veiklą daro nepaprastai teigiamą poveikį jų švietimui ir asmeniniam tobulėjimui;

16. pažymi, kad dėl Europos kultūros paveldo – jo meninių, kalbinių, religinių, istorinių ir geografinių aspektų – Europa yra viena populiariausių turizmo vietų pasaulyje ir kad kultūros turizmas itin svarbus augimui, socialiniam vystymuisi, sanglaudai ir kokybiškam užimtumui skatinti; pažymi, kad turizmo sektorius sukuria apie 2,9 proc. ES BVP, jame veikia maždaug 1,8 mln. įmonių – daugiausia MVĮ – ir dirba apie 3,3 proc. ES darbo jėgos ir kad dauguma šių darbo vietų, kurių neįmanoma perkelti į užsienį, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusios su kultūros turizmu;

17. pabrėžia, kad, norint išsaugoti esamą turizmo mastą ir pritraukti naujų turistų, Europos kultūros ir gamtos paveldas, įskaitant jos nesugadintą gamtą ir kraštovaizdžius, turi būti saugomi ir populiarinami; pabrėžia, kad turi būti teisingai subalansuota turizmo sektoriaus plėtra ir kultūros paveldo apsauga, atsižvelgiant į būtinybę restauruoti, konservuoti ir apsaugoti archeologines ir istorines vietas bei paminklus; todėl ragina Komisiją priimti Europos tvaraus ir atsakingo turizmo chartiją, įskaitant socialinės atsakomybės principą, atsižvelgiant į lankytojų ir vietos gyventojų interesus;

18. atkreipia dėmesį į Tarybos sprendimo, kuriuo priimama rekomendacija dėl Europos turizmo kokybės principų, svarbą siekiant padėti turizmo paslaugų teikėjams gerinti savo paslaugų kokybę ir stiprinti vartotojų pasitikėjimą;

19. remia tokių vietos ir regioninių iniciatyvų, kaip Europos tarpvalstybiniai dviračių keliai (ji derinama su tvaraus transporto strategija, apimančia geležinkelių tinklus), Kultūros mainų centrų asociacija (pranc. Association des Centres Culturels de Rencontre – ACCR), Europos kultūros sostinės ir portalų „DestiNET“ tinklas, populiarinimą, atsižvelgiant į geriausią tvaraus turizmo Europoje praktiką ir pavyzdžius;

20. remia nemotorinių kelionės maršrutų (vaikščiojimo pėsčiomis, jodinėjimo ar važiavimo dviračiais) vystymą: tai gali paskatinti tvarų turizmą ir kurti galimybes pažinti Europos regionų įvairovę;

21. pabrėžia, kad svarbu išsaugoti ir apsaugoti Europos kultūros ir istorijos paveldą, siekiant užkirsti kelią jo būklės blogėjimui, pirmenybę teikiant atliekamo darbo kokybei, o ne jo kainai; taigi atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį prisidedant prie Europos paveldo konservavimo ir kompensuojant vis mažesnes lėšas, kurios šiuo tikslu skiriamos iš valstybės biudžeto, gali atlikti patronažas;

22. ragina Komisiją inicijuoti Europos turizmo kokybės ženklą, skirtiną už ryžtingas turizmo srities specialistų pastangas užtikrinti turizmo paslaugų kokybę remiantis maksimalia pagarba kultūros ir gamtos paveldui, gerinti darbo vietų turizmo sektoriuje kokybę ir prieigą visiems bei populiarinti vietos bendruomenių kultūros tradicijas;

23. pažymi, kad kultūros turizmas įvairiuose regionuose padeda įvairinti tradicinę ekonominę veiklą ir kuria darbo vietas: taip išvengiama gyventojų skaičiaus mažėjimo, taip pat daugybės vertingų kultūros vietų apleidimo ir jų būklės blogėjimo bei užkertamas kelias tradicijų ir papročių išnykimui;

24. pažymi, kad priimančiosios bendruomenės ir vietos gyventojai turėtų būti įtraukti įgyvendinant įvairių sričių politiką, skirtą jų paveldo ištekliams, kultūros praktikai ir šiuolaikinei kultūros raiškai turizmo kontekste apibrėžti, populiarinti, apsaugoti, konservuoti, valdyti, pristatyti ir aiškinti;

25. yra įsitikinęs, kad mokyklinis turizmas turėtų būti patiriamas kaip viena prasmingiausių neformaliojo švietimo veiklos sričių, įtrauktų į bendrąją mokyklos programą, o ne vien kaip laisvalaikio veikla, ir kad jis turėtų būti grindžiamas atsakingo turizmo vertybėmis;

26. atkreipia ypatingą dėmesį į kultūros turizmo potencialą švelninant skurdą; šiuo požiūriu ragina puoselėti valstybių narių kūrybinę pramonę ir kaimo turizmą, siekiant skatinti neeilinį Europos kultūros turtą, taip pat kovoti su skurdu ir nedarbu;

27. ragina Komisiją paremti esamas Europos priemones ir programas, įskaitant Europos strateginių investicijų fondą, taip pat neabejotinai veiksmingas nacionalines ir tarpvalstybines kultūros turizmo ir kultūros paveldo programas, pvz., Europos kultūros sostines, Europos paveldo dienas, Europos kultūros kelius, Europos paveldo ženklą, programą „Kūrybiška Europa“ ir skaitmeninę biblioteką „Europeana“; be to, ragina Komisiją, atsižvelgiant į UNESCO patvirtintos tarptautinės studento tapatybės kortelės (ISIC) pavyzdį, įvertinti galimybę pradėti taikyti Europos kultūros kortelę, kuria naudojantis mokestis už turizmo objektų ir kultūros vietų, pvz., muziejų, paminklų, archeologinių vietų, bibliotekų ir teatrų, lankymą būtų mažesnis;

28. rekomenduoja paskelbti Europos kultūros paveldo metus – pageidautina, kad tai būtų 2018-ieji – kartu numatant reikiamą paramą kultūros renginiams, taip pat meno, kino ir muzikos festivaliams; be to, pabrėžia, kad, skatinant ES lygmens iniciatyvas, pvz., Europos sporto sostines ir Europos jaunimo sostines, taip pat sukuriant Europos renginių kalendorių turizmo informacijos paslaugoms patobulinti, gali būti užtikrinta nemaža papildoma vertė populiarinant Europos kultūros turizmą, taip pat išsaugant ir stiprinant Europos, kaip vienos populiariausių pasaulyje turizmo vietos, pozicijas;

29. ragina valstybes nares dirbti kartu su regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, siekiant kuo labiau didinti turizmo vertę ir jo indėlį kuriant darbo vietas ir skatinant augimą, bei įtraukti turizmo sektorių į vietos vystymosi strategijas;

30. atkreipia ypatingą dėmesį į sporto turizmo potencialą, kuris ateityje galėtų tapti vienu dinamiškiausių sektorių vystant Europos kelionių pramonę, ir ragina numatyti konkrečią politiką šiam vystymuisi remti ir skatinti; primena, jog sportinė veikla atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant Europos regionų patrauklumą turistams; atkreipia dėmesį į galimybes, susijusias su atletų ir sirgalių kelionėmis ruošiantis sporto renginiams arba jų metu: gali būti, kad tai turistų pritrauktų net į atokiausias vietas; pabrėžia, kad sporto turizmo galimybės dar nėra pakankamai išnaudotos;

31. atkreipia dėmesį į galimybes, kurias šiuolaikines problemas nagrinėjant pagal jautraus interpretavimo ir švietimo programas teikia svarbūs istoriniai renginiai ir vietos, pvz., vadinamosios Sąžinės vietos; ragina naudotis kultūros paveldu ir turizmu siekiant puoselėti kultūrų dialogą ir suartinti Europos žmones;

32. atkreipia ypatingą dėmesį į pilietinės visuomenės indėlį populiarinant naujovišką turizmą naudojantis socialiniais tinklais, savanorių organizacijomis, kultūros ir sporto asociacijomis, piliečių iniciatyvinėmis grupėmis ir organizacijomis, kurios atstovauja jaunimui, moterims ir išeivių bendruomenėms;

33. ragina labiau pripažinti gyvybiškai svarbų savanoriškos veiklos sektoriaus vaidmenį, atliekamą vykdant savanorišką kultūros veiklą ir taip vystant bei remiant turizmo sektorių;

34. prašo Komisijos ir valstybių narių įgyvendinti veiksmus, skirtus paminklams ir vietoms Europoje, kuriems gresia išnykti, apsaugoti, siekiant išsaugoti ir populiarinti kultūros paveldą bei taip skatinti kultūros turizmą;

35. pabrėžia, kad svarbu formuoti ir skatinti tvarų ir įtraukų turizmą atsižvelgiant į socialinę, kultūrinę ir ekonominę turizmo vietų struktūrą, užtikrinant kūrybiško ir aplinką tausojančio verslumo, žmogiškojo kapitalo ir įgūdžių vystymąsi, taip pat socialinę ir kultūrinę vertę bei finansinę naudą vietos bendruomenėms;

36. pabrėžia politikos, skirtos kultūros paveldo vietoms finansuoti, išsaugoti, prižiūrėti ir restauruoti, svarbą;

37. atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu užkirsti kelią religinių ir etninių mažumų diskriminacijai dėl kultūros;

38. teigiamai vertina judumo priemones, taip pat bendradarbiavimo projektus, pvz., pagal programas „Erasmus+“ ir „Erasmus“ jauniems verslininkams įgyvendinamus žinių sąjungų ir sektorių įgūdžių sąjungų projektus, kaip veiksmingą būdą visų lygmenų švietimo ir mokymo veikloje dalyvaujantiems turizmo sektoriaus darbuotojams keistis geriausia praktika, tobulinti kalbų įgūdžius ir įgyti praktinių žinių kultūros turizmo srityje; visgi reiškia susirūpinimą dėl to, kad jaunimas nesidomi galimybėmis siekti karjeros kai kuriuose turizmo sektoriuose; atkreipia dėmesį į dualinės mokymo sistemos turizmo sektoriuje pranašumus ir į tai, kad svarbu derinti mokymąsi su praktine darbo patirtimi: taip tobulinamos tiek teorinės žinios, tiek praktiniai įgūdžiai; ragina valstybes nares, taip pat vietos ir regionų valdžios institucijas visapusiškai naudotis Europos socialinio fondo (ESF) ir kitų ES, nacionalinių ir regioninių fondų siūlomomis profesinio mokymo skatinimo galimybėmis.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

14.7.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

22

1

5

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Isabella Adinolfi, Dominique Bilde, Silvia Costa, Damian Drăghici, Angel Dzhambazki, Jill Evans, Giorgos Grammatikakis, Petra Kammerevert, Rikke Karlsson, Andrew Lewer, Svetoslav Hristov Malinov, Curzio Maltese, Fernando Maura Barandiarán, Luigi Morgano, Momchil Nekov, Michaela Šojdrová, Helga Trüpel, Sabine Verheyen, Bogdan Brunon Wenta, Theodoros Zagorakis, Bogdan Andrzej Zdrojewski, Milan Zver, Krystyna Łybacka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

György Hölvényi, Ilhan Kyuchyuk, Ernest Maragall, Martina Michels, Marlene Mizzi

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Tim Aker

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

15.9.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

42

4

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Lucy Anderson, Marie-Christine Arnautu, Georges Bach, Izaskun Bilbao Barandica, Deirdre Clune, Michael Cramer, Luis de Grandes Pascual, Andor Deli, Karima Delli, Isabella De Monte, Ismail Ertug, Jacqueline Foster, Dieter-Lebrecht Koch, Stelios Kouloglou, Merja Kyllönen, Miltiadis Kyrkos, Bogusław Liberadzki, Peter Lundgren, Marian-Jean Marinescu, Georg Mayer, Cláudia Monteiro de Aguiar, Renaud Muselier, Jens Nilsson, Markus Pieper, Salvatore Domenico Pogliese, Gabriele Preuß, Christine Revault D’Allonnes Bonnefoy, Dominique Riquet, Massimiliano Salini, David-Maria Sassoli, Claudia Schmidt, Claudia Tapardel, István Ujhelyi, Wim van de Camp, Janusz Zemke, Roberts Zīle, Kosma Złotowski, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Rosa D’Amato, Daniel Dalton, Werner Kuhn, Jozo Radoš, Olga Sehnalová, Ruža Tomašić, Matthijs van Miltenburg

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Diane James, Julia Reda

(1)

OL C 56 E, 2013 2 26, p. 41.

(2)

OL C 131 E, 2013 5 8, p. 9.

(3)

OL C 134 E, 2003 6 7, p. 7.

Teisinis pranešimas