Procedūra : 2015/2112(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0275/2015

Pateikti tekstai :

A8-0275/2015

Debatai :

PV 14/10/2015 - 14
CRE 14/10/2015 - 14

Balsavimas :

PV 14/10/2015 - 15.8
CRE 14/10/2015 - 15.8
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0359

PRANEŠIMAS     
PDF 825kWORD 308k
30.9.2015
PE 557.269v03-00 A8-0275/2015

Siekiant naujo tarptautinio klimato kaitos susitarimo Paryžiuje

(2015/2112(INI))

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas

Pranešėjas: Gilles Pargneaux

(*)  Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
  Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ
  Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ
  Vystymosi komiteto NUOMONĖ
 Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

Siekiant naujo tarptautinio klimato kaitos susitarimo Paryžiuje

(2015/2112(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK) ir į JTBKKK Kioto protokolą,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 7–18 d. Kopenhagoje, Danijoje, vykusią 15–ąją JTBKKK šalių konferenciją (angl. COP 15) ir į penktąją šalių konferenciją, kuri traktuojama kaip Kioto protokolo šalių susitikimas (angl. CMP 5), taip pat į Kopenhagos susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 29 d. – gruodžio 10 d. Kankūne, Meksikoje, vykusią 16–ąją JTBKKK šalių konferenciją (angl. COP 16) ir į šeštąją šalių konferenciją, kuri traktuojama kaip Kioto protokolo šalių susitikimas (angl. CMP 6), taip pat į Kankūno susitarimus,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 28 d. – gruodžio 9 d. Durbane (Pietų Afrika) vykusią 17–ąją JTBKKK šalių konferenciją (angl. COP 17) ir į septintąją šalių konferenciją, kuri traktuojama kaip Kioto protokolo šalių susitikimas (angl. CMP 7), ypač į sprendimus dėl Durbano efektyvesnių veiksmų platformos,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 26 d. – gruodžio 8 d. Dohoje, Katare, vykusią 18–ąją JTBKKK šalių konferenciją (angl. COP 18) ir į aštuntąją šalių konferenciją, kuri traktuojama kaip Kioto protokolo šalių susitikimas (angl. CMP 8), taip pat į Dohos susitarimą dėl klimato kaitos,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 11–23 d. Varšuvoje, Lenkijoje, vykusią 19–ąją JTBKKK šalių konferenciją (angl. COP 19) ir į devintąją šalių konferenciją, kuri traktuojama kaip Kioto protokolo šalių susitikimas (angl. CMP 9), taip pat į tai, kad buvo sukurtas Varšuvos tarptautinis nuostolių ir žalos mechanizmas,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 1–12 d. Limoje, Peru, vykusią 20–ąją JTBKKK šalių konferenciją (angl. COP 20) ir į dešimtąją šalių konferenciją, kuri traktuojama kaip Kioto protokolo šalių susitikimas (angl. CMP 10), taip pat į Limos raginimą imtis kovos su klimato kaita veiksmų,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 30 d. – gruodžio 11 d. Paryžiuje, Prancūzijoje, vyksiančias 21–ąją JTBKKK šalių konferenciją (angl. COP 21) ir vienuoliktąją šalių konferenciją, kuri traktuojama kaip Kioto protokolo šalių susitikimas (angl. CMP 11),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl ES strategijos Kopenhagos konferencijoje klimato kaitos klausimu (angl. COP 15)(1), į 2010 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl COP 15 rezultatų(2), į 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl klimato kaitos konferencijos Kankūne (angl. COP 16)(3), į 2011 m. lapkričio 16 d. rezoliuciją dėl klimato kaitos konferencijos Durbane (angl. COP 17)(4), į 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl klimato kaitos konferencijos Dohoje, Katare (angl. COP 18)(5), į 2013 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl klimato kaitos konferencijos Varšuvoje, Lenkijoje (angl. COP 19)(6) ir į 2014 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl klimato kaitos konferencijos Limoje, Peru (angl. COP 20)(7),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio mėn. ES klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkinį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 27 d. Komisijos žaliąją knygą „2030 m. klimato ir energetikos politikos strategija“ (COM(2013) 0169),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/101/EB, iš dalies keičiančią Direktyvą 2003/87/EB, kad į šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų prekybos sistemą Bendrijoje būtų įtrauktos aviacijos veiklos rūšys(8),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 4 d. rezoliuciją „2050 m.: ateitis prasideda šiandien – rekomendacijos dėl būsimos integruotos ES kovos su klimato kaita politikos“(9), į 2012 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. plano(10) ir į 2014 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl 2030 m. energetikos ir klimato politikos strategijos(11),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 25 d. Komisijos komunikatą „Paryžiaus protokolas. Kaip švelninsime klimato kaitą pasaulyje po 2020 m.?“ (COM(2015) 0081) – energetikos sąjungos dokumentų rinkinio dalį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio mėn. ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją ir jos lydimąjį Komisijos tarnybų darbinį dokumentą,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio mėn. Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) apibendrinamąją ataskaitą „2014 m. ataskaita dėl atotrūkio išmetamųjų teršalų srityje“ ir į UNEP 2014 m. ataskaitą dėl atotrūkio prisitaikymo prie klimato kaitos srityje,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. 7–8 d. Elmau pilyje Vokietijoje vykusio Didžiojo septyneto aukščiausiojo lygio susitikime priimtą vadovų deklaraciją „Galvokime apie ateitį. Veikime kartu“, kurioje pakartotas ketinimas laikytis įsipareigojimo iki 2050 m. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 40–70 proc., lyginant su 2010 m.; būtina užtikrinti, kad sumažinimo rodiklis būtų arčiau 70, o ne 40 proc.;

–  atsižvelgdamas į Pasaulio banko ataskaitas „Temperatūros mažinimas. Kodėl reikia vengti 4 C šiltesnio pasaulio“, „Temperatūros mažinimas. Ekstremalūs klimato reiškiniai, poveikis regionams ir atsparumo klausimas“ ir „Pažangūs pokyčiai klimato srityje. Klimato politikos nauda“,

–  atsižvelgdamas į Pasaulinės ekonomikos ir klimato komisijos ataskaitą „Geresnis ekonomikos augimas, geresnis klimatas. Naujosios klimato ekonomikos ataskaita“,

–  atsižvelgdamas į encikliką „Laudato si“,

–  atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) penktąją vertinimo ataskaitą ir jos apibendrinamąją ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 6 d. Latvijos ir Europos Komisijos JTBKKK pateiktą dokumentą dėl ES ir jos valstybių narių numatomo nacionalinio indėlio,

–  atsižvelgdamas į Niujorko deklaraciją dėl miškų, priimtą 2014 m. rugsėjo mėn. vykusiame JT klimato kaitos aukščiausiojo lygio susitikime,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Miškų naikinimo ir alinimo problemų sprendimas siekiant sustabdyti klimato kaitą ir biologinės įvairovės nykimą“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 23–24 d. priimtas Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Užsienio reikalų komiteto, Vystymosi komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto bei Transporto ir turizmo komiteto nuomones (A8-0275/2015),

A.  kadangi klimato kaita yra neišvengiama ir galbūt neatitaisoma visuotinė grėsmė žmonių bendruomenėms ir biosferai ir todėl šį klausimą privalo spręsti visos susitariančiosios šalys tarptautiniu lygmeniu;

B.  kadangi, remiantis 2014 m. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos penktojoje vertinimo ataskaitoje pateiktais moksliniais įrodymais, klimato sistemos atšilimas yra neabejotinas; klimato kaita vyksta ir žmogaus veikla yra pagrindinė nuo XX amžiaus vidurio stebimo atšilimo priežastis; plataus masto didelis klimato kaitos poveikis gamtai ir žmonėms jau akivaizdus visuose žemynuose ir vandenynuose;

C.  kadangi ES, laikydamasi Kioto protokolo, 1990–2013 m. laikotarpiu sumažino savo išmetamųjų teršalų kiekį 19 proc. ir padidino savo BVP daugiau kaip 45 proc.; kadangi pasaulio mastu išmetamas teršalų kiekis 1990–2013 m. laikotarpiu padidėjo daugiau nei 50 proc.;

D.  kadangi, remiantis naujausiais Nacionalinės vandenyno ir atmosferos administracijos (angl. NOAA) rezultatais, 2015 m. kovo mėn. pirmą kartą nuo matavimų pradžios kas mėnesį matuojama pasaulinė vidutinė anglies dioksido koncentracija atmosferoje viršijo 400 dalelių vienam milijonui;

E.  kadangi Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) 2014 m. ataskaitoje dėl atotrūkio prisitaikymo prie klimato kaitos srityje atkreipiamas dėmesys į didžiules neveikimo išlaidas ir daroma išvada, kad besivystančių šalių prisitaikymo prie klimato kaitos išlaidos iki 2050 m. išaugs ir du ar tris kartus viršys anksčiau numatytą 70–100 mlrd. JAV dolerių per metus sumą, o dėl to po 2020 m. atsiras didelis atotrūkis prisitaikymo finansavimo srityje, jeigu prisitaikymui nebus skirtas naujas papildomas finansavimas;

F.  kadangi kovos su klimato kaita finansavimo uždavinys glaudžiai susijęs su platesnio masto iššūkiais finansuoti tvarų pasaulinį vystymąsi;

G.  kadangi dėl klimato kaitos gali sustiprėti konkurencija dėl išteklių, pvz., maisto, vandens, ganyklų, ir nelabai tolimoje ateityje ji gali tapti svarbiausiu gyventojų persikėlimo ir šalies, ir tarpvalstybiniu mastu skatinimo veiksniu;

H.  kadangi 2012 m. gruodžio mėn. vykusioje Dohos klimato kaitos konferencijoje šalys priėmė Protokolo, kuriuo nustatomas antrasis įsipareigojimų pagal Kioto protokolą įgyvendinimo laikotarpis, prasidedantis 2013 m. sausio 1 d. ir pasibaigiantis 2020 m. gruodžio 31 d., pakeitimą, kuriuo įtraukiami teisiškai privalomi išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimai, naujos dujos (azoto trifluoridas), plataus užmojo mechanizmas, pagal kurį numatoma supaprastinta procedūra, suteikianti protokolą pasirašiusioms šalims galimybę koreguoti savo įsipareigojimus jų įgyvendinimo laikotarpiu siekiant didesnio užmojo tikslų, ir galiausiai nuostata, kuria automatiškai koreguojamas šalies tikslas užkirsti kelią tam, kad jos išmetamas teršalų kiekis 2013–2020 m. nepadidėtų ir neviršytų vidutinio jos išmetamų teršalų kiekio 2008–2010 m.;

I.  kadangi JTBKKK šalys 18-ojoje šalių konferencijoje (COP 18) nutarė (Sprendimas Nr. 23/CP.18) patvirtinti tikslą užtikrinti lyčių lygybę pagal Konvenciją ir Kioto protokolą įsteigtose institucijose, siekiant padidinti moterų dalyvavimą ir užtikrinti veiksmingesnę kovos su klimato kaita politiką, kurią įgyvendinant vienodai atsižvelgiama į moterų ir vyrų poreikius, ir stebėti pažangą siekiant lyčių lygybės tikslo toliau įgyvendinant klimato politiką, kurioje atsižvelgiama į lyčių aspektą;

J.  kadangi kova su klimato kaita negali būti laikoma kliūtimi kelyje į ekonomikos augimą, netgi priešingai: ji turėtų būti laikoma svertu, padėsiančiu pasiekti naujo ir tvaraus ekonomikos augimo ir užimtumo;

K.  kadangi ES iki šiol buvo viena iš svarbiausių veikėjų kovojant su klimato kaita ir turi išlaikyti prisiimtą vaidmenį ruošiantis naujai tarptautinei konferencijai dėl klimato kaitos, kuri įvyks Paryžiuje, 2015 m. pabaigoje;

Būtinybė imtis skubių veiksmų pasauliniu lygmeniu

1.  pripažįsta klimato kaitos keliamų grėsmių ypatingą mastą ir rimtumą ir labai nerimauja dėl to, kad pasauliui itin sunkiai sekasi siekti tikslo, kad visuotinis atšilimas neviršytų 2 C, palyginti su priešindustrinio laikotarpio lygiu; ragina vyriausybes nedelsiant imtis privalomų ir konkrečių priemonių, kuriomis kovojama su klimato kaita ir siekiama 2015 m. Paryžiuje pasirašyti bendrą plataus užmojo ir teisiškai privalomą susitarimą, kad būtų pasiektas šis tikslas; todėl palankiai vertina encikliką „Laudato si“;

2.  pažymi, kad, remiantis IPCC penktosios vertinimo ataskaitos išvadomis, po 2011 m. turimas vadinamasis pasaulinis anglies dioksido biudžetas (jei išliktų tikimybė užtikrinti, kad vidutinė pasaulio temperatūra nekils daugiau nei 2 C, palyginti su priešindustrinio laikotarpio lygiu) yra 1 010 Gt CO2; pabrėžia, kad visos šalys turi prisidėti įgyvendinant šiuos tikslus ir kad delsiant imtis veiksmų padidės sąnaudos ir sumažės galimybių; pabrėžia Naujosios klimato ekonomikos ataskaitos „Geresnis ekonomikos augimas, geresnis klimatas“ išvadas, kad bet kokio dydžio pajamas gaunančios šalys turi galimybę kurti ilgalaikį ekonomikos augimą, kartu mažindamos didžiulį klimato kaitos keliamą pavojų; rekomenduoja užtikrinti, kad susitarimais ir konvencijomis būtų siekiama įtraukti narystės ES siekiančias šalis į ES programas klimato srityje;

3.  primena, kad pasiekus tikslą, jog temperatūra pasaulyje vidutiniškai nepadidėtų daugiau kaip 2°C, neužtikrinama, kad bus išvengta didelio neigiamo klimato poveikio; ragina šalių konferencijos dalyvius įvertinti galimybę siekti, kad temperatūra pasaulyje vidutiniškai nepadidėtų daugiau kaip 1,5 C;

4.  atkreipia dėmesį į IPCC penktojoje įvertinimo ataskaitoje pateiktas išvadas, kad net ir tuo atveju, jei pramoninės šalys visiškai liausis išmesti anglies dioksidą, tikslo, kad temperatūra nepadidėtų daugiau nei 2°C, įgyvendinimas nebus užtikrintas, jeigu naujų svarbių įsipareigojimų neprisiims besivystančios šalys;

5.  mano, kad labai svarbu, jog visos valstybės nedelsdamos pristatytų savo numatomus nacionaliniu lygmeniu nustatytus veiksmus, kad būtų sukurta grandininė reakcija ir parodyta, kad visos valstybės juda ta pačia kryptimi, atsižvelgdamos į savo nacionalinę padėtį; mano, kad šie numatomi nacionaliniu lygmeniu nustatyti veiksmai taip pat gali apimti prisitaikymo veiksmus, nes daugelyje šalių jiems teikiama pirmenybė;

6.  pripažįsta, kad stabili klimato sistema yra labai svarbi aprūpinimo maistu saugumui, energijos gamybai, vandens tiekimui ir sanitarijai, infrastruktūrai ir biologinės įvairovės bei žemės ir jūrų ekosistemų išsaugojimui, taip pat taikai ir klestėjimui visame pasaulyje; primena, kad dėl klimato kaitos prarandama vis daugiau biologinės įvairovės;

7.  atkreipia dėmesį į Didžiojo septyneto įsipareigojimą siekti, kad pasaulio ekonomika per šį šimtmetį taptų nepriklausoma nuo iškastinio kuro, ir pertvarkyti energetikos sektorių iki 2050 m.; tačiau primena, kad nepriklausomybės nuo iškastino kuro reikia gerokai anksčiau, kad būtų paisoma mokslinių išvadų ir būtų reali galimybė užtikrinti, kad temperatūra nepadidės daugiau nei 2°C; ragina konvencijos šalis, turinčias galimybę tai padaryti, įgyvendinti nacionalinius priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslus ir strategiją ir šiuo tikslu teikti prioritetą laipsniškam deginant anglis išmetamų teršalų kiekio mažinimui, nes tai – taršiausias energijos šaltinis;

8.  pažymi, kad šalys, neturinčios būtinų pajėgumų, kad galėtų parengti savo nacionalinį indėlį, gali pasinaudoti paramos mechanizmais, kaip antai Pasaulio aplinkos fondu, JT vystymosi programa arba Pasauliniu kovos su klimato kaita aljansu, taip pat Europos parama;

Plataus užmojo, visuotinis, teisiškai privalomas susitarimas

9.  pabrėžia, kad 2015 m. protokolas, kai bus patvirtintas Paryžiuje, nuo pat pradžių turi būti teisiškai privalomas ir plataus užmojo ir juo turėtų būti siekiama iki 2050 m. ar šiek tiek vėliau laipsniškai mažinti pasaulyje išmetamą anglies dioksido kiekį, kad pasaulis galėtų laikytis ekonomiškai efektyvios taršos mažinimo trajektorijos, suderinamos su tikslu, kad temperatūra nepadidėtų daugiau nei 2°C, ir kad pasaulyje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis kuo greičiau pasiektų didžiausią lygį; ragina ES bendradarbiauti su savo tarptautiniais partneriais siekiant šio tikslo ir rodyti gerosios praktikos pavyzdžius; pabrėžia, kad susitarimu turi būti pateikta aiški sistema, kuria skatinamos investicijos, o įmonės raginamos didesniu mastu veiksmingai mažinti išmetamo anglies dioksido kiekį ir naudoti prisitaikymo technologijas;

10.  įspėja, kad nebūtų siekiama mažinti pasaulyje išmetamų teršalų kiekio tokiais būdais, kuriuos taikant iki 2050 m. ir vėliau būtų išmetamas didelis anglies dioksido kiekis, nes tai reikštų didelę riziką ir priklausymą nuo energijai imlių ir brangių CO2 pašalinimo iš atmosferos ir jo saugojimo technologijų; atsižvelgiant į kiekio viršijimo lygį, galimybė tokiais išmetamo teršalų kiekio mažinimo būdais išlaikyti klimato kaitą 2°C ribose priklauso nuo to, ar bus prieinama ir plačiu mastu naudojama biomasės energija taikant anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijas, ir nuo miškų želdinimo negalint užtikrinti, kad bus turima pakankamai žemės, taip pat nuo kitų nežinomų anglies dioksido pašalinimo technologijų, kurios dar turės būti išplėtotos, naudojimo;

11.  mano, kad teisiškai privalomas plataus užmojo tarptautinis susitarimas padėtų spręsti anglies dioksido nutekėjimo ir atitinkamų sektorių, visų pirma tų sektorių, kuriuose suvartojama daug energijos, konkurencingumo problemas;

12.  mano, kad jei užmojai, susiję su bendru prieš Paryžiaus konferenciją pateiktų numatomų nacionaliniu lygmeniu nustatytų veiksmų poveikiu, neatitiks būtino ŠESD kiekio mažinimo lygio, kurio reikia siekiant, kad temperatūra nepakiltų daugiau kaip 2 C lyginant su priešindustriniu laikotarpiu, būtinai reikės parengti darbo programą, kuri bus pradedama įgyvendinti 2016 m., siekiant nustatyti papildomas mažinimo priemones; ragina numatyti išsamią peržiūrą, kuri būtų atliekama kas penkerius metus, kuria būtų užtikrinamas įgyvendinamo mechanizmo dinamiškumas ir kuri leistų padidinti užmojus, susijusius su įsipareigojimais sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, atsižvelgiant į naujausius mokslinius duomenis; ragina konvencijos šalis remti penkerių metų įsipareigojimų laikotarpius kaip tinkamiausią pasirinkimą siekiant išvengti nepakankamo veiksmų užmojo, padidinti politinę atsakomybę ir užtikrinti, kad būtų peržiūrimi tikslai ir kad moksliniu požiūriu jie būtų atitinkami arba pritaikyti prie naujos techninės pažangos, dėl kurios būtų galima sudaryti sąlygas platesniam užmojui;

13.  ragina apskritai intensyviau įgyvendinti ES klimato politiką, nes ji padėtų aktyviau tęsti tarptautines diskusijas dėl klimato kaitos ir atitiktų viršutinę ES įsipareigojimo iki 2050 m. sumažinti išmetamą ŠESD kiekį 80–95 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, ribą; pažymi, kad privalomas ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo tikslas iki 2030 m. metų – ne mažiau kaip 40 proc., palyginti su 1990 m. lygiu;' ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę prisiimti papildomų įsipareigojimų remiantis susitartu 2030 m. tikslu, įskaitant veiklą už ES ribų, siekiant suteikti pasauliui galimybę pasiekti tikslą, kad temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 2°C;

14.  primena savo 2014 m. vasario 5 d. rezoliuciją, kuria raginama siekti trijų privalomų tikslų: energijos vartojimo efektyvumo tikslo – 40 proc., atsinaujinančiųjų energijos išteklių tikslo – bent 30 proc. ir išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslą – bent 40 proc.; dar kartą ragina Tarybą ir Komisiją priimti ir įgyvendinti, kaip 2030 m. ES klimato ir energetikos politikos strategijos dalį, daugialypį požiūrį, grindžiamą abipusiu stiprinimu, koordinuotais ir nuosekliais tikslais, siekiant sumažinti išmetamą ŠESD kiekį, padidinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą ir energijos vartojimo efektyvumą; pažymi, kad energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių tikslai, kurių siekti ragina Parlamentas, padėtų daug labiau nei 40 proc. sumažinti ŠESD kiekį iki 2030 m.;

15.  pabrėžia, jog būtina 2015 m. susitarime nustatyti visoms susitariančiosioms šalims taikomą reikalavimų laikymosi režimą; pabrėžia, kad 2015 m. susitarimu, įtraukus į jį bendrą taisyklėmis grindžiamą tvarką, apimančią atsiskaitymo taisykles ir stebėjimą, ataskaitų teikimą ir tikrinimo priemones, turi būti skatinamas skaidrumas ir atskaitomybė; mano, kad skaidrumo ir atskaitomybės sistema turi būti vertinama laikantis pažangios konvergencijos požiūrio;

16.  pabrėžia, jog svarbu įgyvendinant veiksmus klimato srityje pagrindinį dėmesį skirti žmogaus teisėms, ir primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad į Paryžiaus susitarimą būtų įtraukta nuostatų dėl klimato kaitos politikos žmogaus teisių aspekto ir teikti paramą skurdesnėms valstybėms, kurių pajėgumus apriboja klimato kaitos poveikis; primygtinai reikalauja gerbti vietos bendruomenių narių ir vietos gyventojų, kurie yra ypač neapsaugoti nuo neigiamo klimato kaitos poveikio, žmogaus teises;

Užmojai iki 2020 m. ir Kioto protokolas

17.  ypač pabrėžia, kad reikia skubiai daryti pažangą panaikinant milijardų tonų dydžio atotrūkį tarp mokslinių analizių ir konvencijos šalių laikotarpiui iki 2020 m. prisiimtų dabartinių įsipareigojimų; atkreipia dėmesį į svarbų kitų politikos priemonių, kurioms vykdyti turėtų būti dedamos kolektyvinės pastangos, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą, reikšmingą energijos taupymą, atsinaujinančiąją energiją, veiksmingą išteklių naudojimą, laipsnišką hidrofluorangliavandenilių (HFC) kiekio mažinimą, tvarią gamybą ir vartojimą, laipsnišką subsidijų iškastiniam kurui panaikinimą, įskaitant anglimis kūrenamoms elektrinėms skirtų technologijų eksporto finansavimą, ir plataus masto anglies dioksido kainodaros reikšmės stiprinimą) vaidmenį panaikinant milijardų tonų dydžio skirtumą;

18.  pažymi, kad ES šiuo metu sėkmingai siekia 2020 m. išmetamo ŠESD kiekio mažinimo ir atsinaujinančios energijos tikslinių rodiklių ir kad padaryta didelė pažanga mažinant energijos vartojimo intensyvumą – tai pasiekti padėjo efektyviau energiją vartojantys pastatai, gaminiai, pramoniniai procesai ir transporto priemonės, o Europos ekonomika nuo 1990 m. tuo pat metu išaugo 45 proc.; pabrėžia, kad „20–20–20“ tikslai, susiję su išmetamo ŠESD kiekio mažinimu, atsinaujinančiąja energija ir energijos taupymu, yra esminis šios pažangos variklis, padėjęs išlaikyti daugiau kaip 4,2 mln. darbo vietų įvairiuose ekologiškos pramonės sektoriuose(12), kurie nesustojo augti ekonomikos krizės metu;

19.  ragina Komisiją ir valstybes nares pateikti JTBKKK naujausias ES išmetamų ŠESD kiekio prognozes laikotarpiui iki 2020 m. ir paskelbti, kad ES viršys savo 2020 m. tikslą sumažinti išmetamų ŠESD kiekį bent 2 Gt;

20.  paaiškina, kad, nors antrasis Kioto protokole nustatytas įsipareigojimų laikotarpis bus ribotos trukmės, jis turėtų būti laikomas labai svarbiu tarpiniu etapu, todėl ragina konvencijos šalis, taip pat ES valstybes nares užbaigti ratifikavimo procesą kuo greičiau ir bet kuriuo atveju ne vėliau nei iki 2015 m. gruodžio mėn.; pažymi, kad Parlamentas atliko savo vaidmenį duodamas sutikimą ir kad pilietinės visuomenės įtraukimas ir skaidrumas yra būtini siekiant padėti suprasti derybas ir didinti visų konvencijos šalių tarpusavio pasitikėjimą prieš Paryžiaus konferenciją;

Sprendimų darbotvarkė

21.  ragina ES ir jos valstybes nares bendradarbiauti su visais pilietinės visuomenės subjektais (įstaigomis, privačiuoju sektoriumi, NVO ir vietos bendruomenėmis), siekiant parengti iniciatyvas pagrindiniuose išmetamųjų teršalų mažinimo sektoriuose (energijos, technologijų, miestų, transporto), taip pat prisitaikymo ir atsparumo iniciatyvas, siekiant išspręsti prisitaikymo problemas, ypač susijusias su galimybe gauti vandens, aprūpinimo maistu saugumu ar rizikos prevencija; ragina visas vyriausybes ir visus pilietinės visuomenės subjektus remti ir stiprinti šią veiksmų darbotvarkę;

22.  pabrėžia, kad vis daugiau įvairių nevalstybinių subjektų imasi veiksmų siekdami sumažinti savo priklausomybę nuo iškastinio kuro ir tapti atsparesni klimato kaitai; todėl pabrėžia, jog svarbu, kad vyriausybės, verslo bendruomenė, miestai, regionai, tarptautinės organizacijos, pilietinės visuomenės ir akademinės įstaigos plėtotų dalykinį ir konstruktyvų dialogą, siekdamos sutelkti tvirtas visuotines pastangas sukurti mažą anglies dioksido kiekį išmetančias ir klimato kaitos poveikiui atsparias visuomenes; pabrėžia jų vaidmenį suteikiant postūmį veiklai prieš Paryžiaus konferenciją ir Limos ir Paryžiaus veiksmų darbotvarkei; todėl pažymi, kad Limos ir Paryžiaus veiksmų planu iniciatyvų kūrėjai raginami paspartinti savo darbus ir atvykti į Paryžiaus konferenciją pristatyti savo pirmųjų rezultatų;

23.  ragina sukurti priemones, kuriomis būtų sudarytos palankios sąlygos šiai sprendimų įvairovei, kaip antai inovatyvių pilietinės visuomenės projektų ženklinimui;

24.  pažymi, kad bioekonomika gali smarkiai prisidėti prie reindustrializacijos ir naujų darbo vietų kūrimo ES ir pasaulyje;

25.  atkreipia dėmesį į tai, kad pastangos kurti žiedinę ekonomiką gali reikšmingai prisidėti prie užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo, nes skatinama maisto švaistymo prevencija ir pakartotinis žaliavų naudojimas;

26.  primena konvencijos šalims ir pačiai JTO, kad individualūs veiksmai yra tokie pat svarbūs kaip vyriausybių ir institucijų veiksmai; todėl ragina dėti daugiau pastangų vykdant kampanijas arba imtis veiksmų didinant gyventojų informuotumą juos informuojant apie mažus ir didelius poelgius, kuriais prisidedama kovojant su klimato kaita išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse;

27.  taip pat ragina įmones prisiimti atsakomybę ir aktyviai vykdyti savo įsipareigojimus bei aktyviai remti susitarimą dėl klimato kaitos, įskaitant išankstinius veiksmus;

Visapusiškos visų sektorių pastangos

28.  džiaugiasi apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemų (ATLPS) plėtojimu pasaulio mastu, apimančiu 17 apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemų, kurios veikia keturiuose žemynuose, kurioms tenka 40 proc. pasaulio BVP ir kurios padeda mažinti pasaulyje išmetamų teršalų kiekį ekonomiškai efektyviu būdu; ragina Komisiją skatinti ES ATLPS ir kitų taršos leidimų prekybos sistemų sąsajas siekiant sukurti tarptautinius anglies dioksido rinkos mechanizmus, kad klimato srityje būtų išsikelti platesnio užmojo tikslai ir tuo pat metu, sudarant vienodas sąlygas, būtų padedama mažinti anglies dioksido nutekėjimo riziką; tačiau ragina Komisiją nustatyti apsaugos priemones siekiant užtikrinti, kad susiejus ES ATLPS ir kitas sistemas nebūtų pakenkta ES klimato tikslams ir ES ATLPS taikymo sričiai; ragina nustatyti šių mechanizmų sukūrimo taisykles, įskaitant apskaitos taisykles, ir užtikrinti, kad tarptautinės rinkos ir nacionalinių angies dioksido rinkų tarpusavio sąsajos nuolat papildomai prisidėtų prie klimato kaitos švelninimo ir nepakenktų ES vidaus mažinimo tikslams;

29.  pabrėžia poreikį užtikrinti ilgalaikį apyvartinių taršos leidimų kainų stabilumą ir nuspėjamą reglamentavimo aplinką, kad investicijos būtų nukreipiamos į priemones, kuriomis siekiama mažinti ŠESD kiekį ir skatinti perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos;

30.  ragina priimti susitarimą, kuris visapusiškai apimtų sektorius ir išmetamuosius teršalus ir kuriame būtų nustatyti visos ekonomikos masto absoliutieji tikslai, derinami su turimomis leidžiamų išmesti teršalų kvotomis, kuriais turėtų būti užtikrinamas kuo didesnis užmojis; pabrėžia, kad atsižvelgiant į IPCC išvadas, žemės (žemės ūkio paskirties žemės, miško ir kitos paskirties žemės) naudojimas turi didelį rentabilų potencialą padėti sušvelninti klimato kaitą ir padidinti atsparumą ir kad reikia tolesnio tarptautinio bendradarbiavimo siekiant padidinti miškų ir šlapžemių anglies dioksido sekvestracijos potencialą; pabrėžia, kad susitarime turėtų būti nustatyta visapusiška išmetamųjų teršalų ir iš žemės pašalinamų medžiagų apskaitos sistema (angl. LULUCF); ypač pabrėžia, kad klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos veiksmais skirstant žemę turi būti siekiama bendrų tikslų ir neturi būti kenkiama kitiems tvaraus vystymosi tikslams;

31.  pažymi, kad dėl miškų naikinimo ir alinimo pasaulyje išmetama 20 proc. ŠESD kiekio, ir pabrėžia miškų vaidmenį švelninant klimato kaitą ir būtinybę stiprinti miškų prisitaikymo prie klimato kaitos ir atsparumo jai pajėgumus; ragina ES siekti savo tikslo iki 2030 m. sustabdyti visuotinį miškų praradimą ir iki 2020 m. bent per pusę sumažinti atogrąžų miškų naikinimo mastą, palyginti su 2008 m. mastu; pabrėžia, kad įgyvendinus šiuos įsipareigojimus ir atkūrus 350 mln. hektarų miškų, kaip raginama padaryti Niujorko deklaracijoje dėl miškų, išmetamą anglies dioksido kiekį iki 2030 m. bus galima sumažinti 4,5–8,8 mlrd. tonų CO2 per metus; pabrėžia, kad jeigu nebus dedamos didelės naujos pastangos sušvelninti klimato kaitos poveikį didžiausią dėmesį skiriant atogrąžų miškų sektoriui (REDD+), pasiekti tikslą, kad temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 2 C, veikiausiai bus neįmanoma; taip pat ragina ES padidinti tarptautinį miškų naikinimo besivystančiose šalyse masto mažinimo finansavimą;

32.  atkreipia dėmesį į esamo REDD+ klimato kaitos švelninimo mechanizmo veiksmingumą ir ragina ES valstybes nares įtraukti jį į visą klimato kaitos švelninimo veiklą; ragina ES valstybes nares steigti savanoriškas tarptautines klimato kaitos švelninimo partnerystės organizacijas su besivystančiomis šalimis, kurias ypač paveikė atogrąžų miškų naikinimas, siekiant teikti finansinę paramą arba techninę pagalbą miškų naikinimui sustabdyti įgyvendinant tvaraus žemės naudojimo politiką arba valdymo reformas; ragina Komisiją pasiūlyti griežtas priemones neteisėtai naikinant miškus pagamintų prekių importui į ES sustabdyti; pabrėžia verslo subjektų vaidmenį mažinant neteisėtai naikinant miškus pagamintų prekių paklausą;

33.  primena, kad transporto sektorius yra antras pagal dydį teršėjas išmetamomis ŠESD, ir atkakliai tvirtina, kad reikia įgyvendinti politiką, kuria siekiama sumažinti šio sektoriaus išmetamų teršalų kiekį; primena, kad JTBKKK šalys turi veiksmingai reguliuoti tarptautinės aviacijos ir laivybos teršalų išmetimą iki 2016 m. pabaigos, laikantis būtino tinkamumo ir skubumo reikalavimų; ragina visas konvencijos šalis siekti Tarptautinėje civilinės aviacijos organizacijoje ir Tarptautinėje jūrų organizacijoje parengti pasaulinės politikos programą, kuri suteiktų galimybę pateikti veiksmingą atsaką, ir imtis priemonių tinkamiems tikslams įgyvendinti iki 2016 m. pabaigos, kad būtų pasiekti būtini teršalų kiekio mažinimo tikslai atsižvelgiant į 2 C tikslą;

34.  ragina Komisiją COP 21 konferencijos šalims teikti paramą ir žinias joms nustatant savo nacionalinį indėlį ir kartu didinti informuotumą apie transporto sektoriaus vaidmenį priimant išsamias išmetamo ŠESD kiekio mažinimo strategijas;

35.  atkreipia dėmesį į tai, kad ir trumpalaikės, ir ilgalaikės transporto daromo poveikio klimato kaitos švelninimui strategijos būtinos siekiant aukštų išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslų;

36.  pabrėžia, kad svarbu atsižvelgti į ypatingą salų ir atokiausių regionų padėtį, siekiant užtikrinti, kad aplinkosauginis veiksmingumas visų pirma nedarytų poveikio mobilumui ir prieinamumui šiuose regionuose;

37.  mano, kad nesutelkus didesnio dėmesio į teršalų išmetimo mažinimą transporto sektoriuje bus neįmanoma pasiekti bendrų klimato tikslų, nes transportas yra vienintelis sektorius, kuriame ir toliau didėja išmetamų ŠESD kiekis (per 25 pastaruosius metus jis padidėjo 30 proc.); pabrėžia, kad tai bus galima pasiekti tik nustačius privalomus ŠESD mažinimo tikslus ir į rinką visiškai integravus atsinaujinančius energijos šaltinius, pritaikius technologiškai neutralų anglies dioksido mažinimo metodą ir labiau integravus transporto ir investicijų politiką, kuri apimtų perėjimą prie kitų rūšių transporto, technologinę pažangą ir būtinybės naudotis transportu mažinimą (pvz., taikant tvarią logistiką ir integruotą judumo valdymą);

38.  nurodo, kad daugiau kaip pusė pasaulio gyventojų gyvena miestuose ir miesteliuose ir kad miesto transportas labai prisideda prie išmetamo ŠESD kiekio transporto sektoriuje; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai didinti informuotumą apie tvaraus judumo mieste vaidmenį siekiant įgyvendinti klimato kaitos švelninimo tikslus; pabrėžia, kad atsakingai planuojant žemės naudojimą ir miesto teritorijose taikant tvarius transporto sprendimus veiksmingai prisidedama prie tikslo mažinti išmetamo CO2 kiekį;

39.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti gerą energijos rūšių derinį transporto sektoriuje ir tai galima pasiekti skatinant alternatyvias transporto priemones, varomas gamtinėmis dujomis ir biodujomis, ir naudojant visas politikos priemones, kuriomis būtų stiprinamos tvarios transporto rūšys, taip pat transporto elektrifikacija ir pažangių transporto sistemų naudojimas; pabrėžia, kad reikia skirti daug dėmesio geležinkeliams, tramvajams, elektriniams autobusams, elektromobiliams ir elektriniams dviračiams, apimti visą gyvavimo ciklo perspektyvą ir siekti visapusiškai išnaudoti atsinaujinančius elektros šaltinius; tvirtai ragina vietos viešojo transporto institucijas ir transporto veiklos vykdytojus pirmauti pradedant naudoti mažai anglies dioksido išmetančias transporto priemones ir technologijas;

40.  atkreipia dėmesį į didžiules galimybes sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį padidinant energijos vartojimo efektyvumą ir naudojant švarią energiją; mano, kad energijos vartojimo efektyvumo padidinimas visame pasaulyje yra pirmas žingsnis siekiant sumažinti su energija susijusių išmetamų teršalų kiekį ir prisidėti prie energijos nepritekliaus mažinimo;

41.  atkreipia dėmesį į rimtas neigiamas ir dažnai nepataisomas neveiklumo pasekmes, primindamas, kad klimato kaita daro poveikį visiems pasaulio regionams skirtingais, tačiau labai žalingais būdais, kurių pasekmės – migracijos srautai ir prarastos gyvybės, taip pat ekonominiai, ekologiniai ir socialiniai nuostoliai; pabrėžia, kad svarbu moksliniais įrodymais skatinti ilgalaikius politinius sprendimus ir kad užmojai turėtų būti grindžiami patikimomis mokslinėmis rekomendacijomis; pabrėžia suderintų pasaulinių politinių ir finansinių pastangų vykdant mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijų veiklą švarios ir atsinaujinančiosios energijos technologijų taikymo ir energijos vartojimo efektyvumo srityje būtinybę, kad būtų pasiekti su klimato kaita susiję tikslai ir sudarytos palankios sąlygos augimui;

42.  ragina ES labiau stengtis reguliuoti visuotinį laipsnišką hidrofluorangliavandenilių kiekio mažinimą pagal Monrealio protokolą; primena, jog ES priėmė plataus užmojo teisės aktus, kad iki 2030 m. būtų 79 proc. sumažintas hidrofluorangliavandenilių kiekis, nes plačiai prieinamos klimatui žalos nedarančios alternatyvos ir jų galimybės privalo būti visapusiškai išnaudojamos; pažymi, kad laipsniškas hidrofluorangliavandenilių naudojimo panaikinimas yra viena iš lengvai įgyvendinamų klimato kaitos mažinimo priemonių ES ir už jos ribų, ir ragina ES aktyviai dalyvauti suteikiant geresnių galimybių tarptautiniu lygmeniu imtis su hidrofluorangliavandeniliais susijusių veiksmų;

Moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir inovacijos

43.  mano, kad intensyvesnis švarios energijos technologijų naudojimas ten, kur jų poveikis yra didžiausias, priklauso nuo didelių inovacinių pajėgumų tiek išsivysčiusiose, tiek besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse kūrimo ir palaikymo;

44.  atkreipia dėmesį į tai, kad skatinant inovacijas technologijų ir verslo modelių srityse gali būti skatinamas ekonomikos augimas ir išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas; pabrėžia, kad technologijos savaime nebus orientuotos į mažo anglies dioksido kiekį, tačiau reikės aiškių politinių signalų, be kita ko, reikės mažinti naujųjų technologijų ir verslo modelių kliūtis rinkoje bei reguliavimo sistemoje ir užtikrinti tikslingas viešąsias išlaidas; ragina valstybes nares didinti investicijas į viešuosius mokslinius tyrimus ir plėtrą energetikos sektoriuje, kad būtų padedama kurti naujos bangos efektyviai išteklius naudojančias mažo anglies dioksido kiekio technologijas;

45.  pripažįsta mokslinių tyrimų ir inovacijų svarbą kovojant su klimato kaita ir ragina konvencijos šalis dėti visas pastangas remiant tyrėjus ir skatinant naująsias technologijas, kurios gali padėti pasiekti mažinimo tikslus, kurie gali būti nustatyti, taip pat padėti įgyvendinti klimato kaitos padarinių švelninimo ir prisitaikymo prie jų priemones;

46.  ragina Komisiją geriau pasinaudoti tuo, kad trečiosios šalys gali laisvai dalyvauti programoje „Horizontas 2020“, ypač energetikos ir klimato kaitos srityse;

47.  mano, kad ES kosmoso politika ir investicijos į ją, įskaitant palydovų, kurie gali atlikti svarbų vaidmenį stebint pramonines avarijas, miškų nykimą, dykumėjimą ir kt., paleidimą ir bendradarbiavimą su trečiųjų šalių partneriais, gali atlikti labai svarbų vaidmenį stebint klimato kaitos poveikį pasaulyje ir kovojant su juo;

48.  pabrėžia, kad ES turėtų dėti daugiau pastangų perduodama technologijas mažiausiai išsivysčiusioms šalims, tuo pačiu paisydama esamų intelektinės nuosavybės teisių;

49.  reikalauja visapusiškai pripažinti ir remti Klimato technologijų centro ir tinklo (CTCN) ir Technologijų vykdomojo komiteto vaidmenį sudarant palankias sąlygas technologijų plėtrai klimato kaitos padarinių švelninimo ir prisitaikymo prie jų srityje;

50.  teigiamai vertina pastangas plėtojant ES ir Jungtinių Amerikos Valstijų energetikos departamento bendradarbiavimą, ypač mokslinių tyrimų su klimato kaita susijusių technologijų srityje klausimais; mano, kad esama didelių galimybių toliau plėtoti ES ir kitų stipriausios ekonomikos šalių bendradarbiavimą mokslinių tyrimų srityje; pabrėžia, kad valstybės finansuojamų mokslinių tyrimų rezultatai turėtų būti laisvai prieinami;

51.  nurodo, kad reikia apsvarstyti galimybes naudoti kosmoso pasiekimus įgyvendinant klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemones, visų pirma stebint ir prižiūrint ŠESD išskyrimą; ragina Komisiją aktyviai prisidėti prie pasaulinės CO2 ir CH4 stebėsenos sistemos; ragina Komisiją remti pastangas parengti išskiriamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų savarankišką ir nepriklausomą ES matavimo sistemą remiantis programos „Copernicus“ misijomis ir jas papildant;

Su klimato kaita susijusių veiksmų finansavimas – kertinis Paryžiaus susitarimo akmuo

52.  mano, kad įgyvendinimo priemonėms, įskaitant veiksmų klimato kaitos srityje finansavimą, technologijų perdavimą ir gebėjimų stiprinimą, teks labai svarbus vaidmuo Paryžiaus konferencijoje siekiant susitarimo, ir todėl ragina ES ir kitas šalis parengti patikimą finansinį paketą, apimantį laikotarpius iki ir po 2020 m., kad būtų remiamos didesnės pastangos mažinti išmetamą ŠESD kiekį, apsaugoti miškus ir prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio; ragina į susitarimą įtraukti kovai su klimato kaita skirtą finansavimą kaip dinaminį elementą, kuris atspindi kintančias aplinkos ir ekonomines sąlygas ir kuriuo remiamas didesnio užmojo klimato kaitos švelninimo indėlis ir prisitaikymo prie jos veiksmai; todėl ragina visas susitariančiąsias šalis, kurios gali prisidėti prie veiksmų klimato kaitos srityje finansavimo, tai padaryti;

53.  prašo ES ir jos valstybių narių susitarti dėl plano, kaip padidinti numatomą, naują ir papildomą finansavimą laikantis prisiimtų įsipareigojimų, ir sąžiningai prisidėti prie įsipareigojimo iki 2020 m. skirti bendrą tikslinę100 mlrd. JAV dolerių per metus sumą iš įvairių viešų ir privačių šaltinių, taip pat spręsti klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie jos skirtų išteklių neatitikimo klausimą; ragina ES skatinti visas šalis sąžiningai prisidėti prie kovos su klimato kaita finansavimo; ragina nustatyti patikimą stebėsenos ir atskaitomybės sistemą, kuri leistų imtis veiksmingų tolesnių priemonių dėl su klimato kaita susijusių veiksmų finansavimo įsipareigojimų ir tikslų įgyvendinimo; primena, kad didėjant kovos su klimato kaita finansavimui pagalbos biudžetų lėšomis, bendras pagalbos biudžetas turėtų didėti bent tokiu pačiu tempu, nes tai pirmasis žingsnis siekiant visapusiško papildomumo;

54.  ragina prisiimti konkrečius ES ir tarptautinius įsipareigojimus skirti papildomus su klimato kaita susijusių veiksmų finansavimo šaltinius, be kita ko, 2021–2030 m. laikotarpiu atidėti kai kurias pagal ES ATLPS skiriamas teršalų kvotas ir iš ES ir tarptautinių priemonių aviacijoje ir laivyboje išmetamiems teršalams gaunamas pajamas paskirstyti tarptautiniam kovos su klimato kaita finansavimui ir Žaliajam klimato fondui, inter alia, technologinių inovacijų projektams;

55.  ragina taikyti įvairialypę anglies dioksido kainodarą kaip visuotiniu mastu naudotiną teršalų išmetimo valdymo priemonę ir paskirstyti pajamas iš prekybos apyvartiniais taršos leidimais su klimato kaita susijusioms investicijoms, taip pat pajamas iš degalus naudojančių tarptautinio transporto priemonių išmetamo anglies dioksido kainos nustatymo; taip pat ragina iš dalies naudoti žemės ūkiui skiriamas subsidijas siekiant užtikrinti investicijas į atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą ir vartojimą ūkiuose; pabrėžia, kad svarbu sutelkti privačiojo sektoriaus kapitalą ir pritraukti reikiamas investicijas į mažo anglies dioksido kiekio technologijas; ragina vyriausybes ir viešąsias ir privačias finansų įstaigas, įskaitant bankus, pensijų fondus ir draudimo bendroves ambicingai įsipareigoti skolinimo ir investavimo praktiką suderinti su tikslu užtikrinti, kad temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 2° C, ir iškastinio kuro atsisakymu, įskaitant laipsnišką iškastinio kuro investicijoms skirtų eksporto kreditų panaikinimą; ragina suteikti konkrečias valstybės garantijas „žaliosioms“ investicijoms, žymėms ir mokestinėms lengvatoms, taikomoms „žaliųjų“ investicinių fondams ir „žaliųjų“ obligacijų išleidimui;

56.  mano, kad finansų sistemoje į investicijų sprendimus turėtų būti įtraukta klimato rizika; ragina Komisiją, valstybes nares ir visas JTBKKK šalis naudoti visas esamas priemones, kad finansų subjektai būtų skatinami iš naujo nukreipti savo investicijas būtinu lygmeniu, siekiant finansuoti realų perėjimą prie atsparios ir mažo anglies dioksido kiekio ekonomikos;

57.  ragina taikyti konkrečias priemones, be kita ko, nustatyti laipsniško visų rūšių iškastinio kuro subsidijavimo nutraukimo iki 2020 m. grafiką, atitinkantį Didžiojo dvidešimtuko šalių 2009 m. prisiimtą įsipareigojimą;

58.  ragina didžiausią pažangą darančius subjektus savanoriškai prisiimti įsipareigojimus, susijusius su perėjimu prie mažo anglies dioksido kiekio ekonomikos, remiantis sektoriuje jau įgyvendinta gerąja patirtimi; tikisi, kad šis mobilizavimas apims didesnę sritį ir kad ateityje įsipareigojimai turės aiškesnę struktūrą, visų pirma pasitelkiant į Klimato konvencijos priemones įtrauktas registracijos platformas;

59.  pažymi, kad konferencija vystymosi finansavimo klausimais, JT aukščiausiojo lygio susitikimas dėl tvaraus vystymosi tikslų ir 2015 m. vyksianti 21-oji JTBKKK šalių konferencija yra glaudžiai tarpusavyje susiję; pripažįsta, kad klimato kaitos poveikis smarkiai pakenks pastangoms įgyvendinti suplanuotą darnaus vystymosi po 2015 m. programą ir kad bendra vystymosi finansavimo programa turės būti priderinta prie mažo anglies dioksido kiekio ir klimato kaitai atsparaus pasaulio ir būti pajėgi jį remti;

60.  ragina, progai pasitaikius, skatinti privačias finansų sektoriaus iniciatyvas, visų pirma 2015 m. lapkričio mėn. vyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko susitikime, ir apskritai įvairiuose specifiniuose su finansavimu susijusiuose renginiuose, kuriuose daug dėmesio skiriama pasirengimui 2015 m. Paryžiaus konferencijai;

Atsparumo klimato kaitos poveikiui didinimas prisitaikant prie jo

61.  pabrėžia, kad imtis prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų neišvengiamai būtina visoms šalims, jei jos nori sumažinti neigiamą poveikį ir visapusiškai išnaudoti klimato kaitai atsparaus augimo ir darnaus vystymosi galimybes, ir kad šiems veiksmams naujajame susitarime turi tekti svarbus vaidmuo; todėl ragina nustatyti ilgalaikius tikslus prisitaikymo prie klimato kaitos srityje; pabrėžia, kad jeigu veiksmų siekiant sumažinti išmetamą ŠESD kiekį bus imamasi dabar, tai mažiau kainuos viso pasaulio ir valstybių ekonomikai, o prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmai bus ne tokie brangūs; pripažįsta, kad prisitaikyti būtina, ypač šalyse, kurios yra labai jautrios šiam poveikiui, ir ypač užtikrinti, kad tolesnė maisto gamyba ir ekonominė plėtra galėtų būti atspari klimato kaitai; ragina aktyviai remti pastangas parengti išsamius prisitaikymo prie klimato kaitos planus besivystančiose šalyse, atsižvelgiant į vietos lygmens subjektų taikomą praktiką ir vietos gyventojų žinias;

62.  pripažįsta, kad nacionaliniu lygmeniu nustatytais veiksmais pasiekti klimato kaitos švelninimo tikslai daro didelę įtaką reikiamoms prisitaikymo prie klimato kaitos pastangoms; ragina nustatyti Paryžiaus susitarime visuotinį prisitaikymo prie klimato kaitos tikslą ir prisitaikymo prie klimato kaitos finansavimą, taip pat įsipareigojimus sukurti papildomus veiksmingo nuostolių ir žalos klausimo sprendimo būdus;

63.  pabrėžia, kad reikia sutvirtinti koordinavimą ir su klimatu susijusios rizikos valdymą ES lygiu ir sukurti aiškią ES prisitaikymo strategiją; ragina įgyvendinti regionines prisitaikymo strategijas;

64.  primena, kad besivystančios šalys, visų pirma mažiausiai išsivysčiusios šalys ir mažos besivystančios salų valstybės, mažiausiai prisidėjo prie klimato kaitos, yra labiausiai pažeidžiamos klimato kaitos poveikio atžvilgiu ir mažiausiai geba prisitaikyti; ragina siekti, kad parama prisitaikymui prie klimato kaitos ir nuostolių ir žalos mechanizmas būtų svarbiausi Paryžiaus susitarimo aspektai, o besivystančioms šalims būtų teikiama reali parama pereinant prie tvarios, atsinaujinančios ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios energetikos, taip siekiant užtikrinti, kad prisitaikymo poreikiai būtų patenkinti ir trumpuoju, ir ilguoju laikotarpiais; ragina rimtai žiūrėti į pabėgėlių dėl klimato kaitos poveikio problemą, kylančią dėl globalinio atšilimo sukeltų klimato katastrofų, ir jos apimtį;

65.  pabrėžia, kad šis susitarimas turi būti lankstus, kad būtų galima atsižvelgti į nacionalines aplinkybes, atitinkamus besivystančių šalių poreikius ir pajėgumus ir tam tikrų šalių, visų pirma mažiausiai pažengusių šalių ir mažų salų, specifiką;

66.  ragina didžiausias išsivysčiusias ekonomikas panaudoti jų turimą pažangią infrastruktūra, skatinti ir vystyti tvarų augimą ir įsipareigoti remti besivystančias šalis joms kuriant savo pajėgumus, kad būtų padėta užtikrinti, kad ekonomikos augimas visose pasaulio dalyse ateityje bus pasiektas nedarant žalos aplinkai;

67.  pabrėžia, kad vystymosi bendruomenė, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ir EBPO Paramos vystymuisi komitetas (DAC) turėtų atlikti svarbų vaidmenį, glaudžiai bendradarbiaudami su suinteresuotaisiais subjektais ir susijusiomis organizacijomis vertinant ir švelninant rimčiausius klimato kaitos padarinius žmonėms, kurie, manoma, bus labai sunkūs net ir tuo atveju, jei atšilimas nesieks 2 °C;

68.  patvirtina, kad veiksmingas klimato problemos sprendimas turi būti strateginis ES ir kitų veikėjų tarptautinėje arenoje prioritetas ir kad tuo tikslu reikia įtraukti veiksmus klimato srityje į visas susijusias politikos sritis ir siekti politikos suderinamumo; mano, jog svarbu, kad ES skatintų mažo anglies dioksido kiekio vystymosi kryptis visuose susijusiuose sektoriuose ir srityse, ir ragina ES pasiūlyti tvarios gamybos ir tvaraus vartojimo modelius, taip pat nurodyti būdus, kaip ES ketina mažinti vartojimą ir atsieti ekonominę veiklą nuo aplinkos būklės pablogėjimo;

69.  susirūpinęs pažymi, kad 2008–2013 m. 166 mln. žmonių buvo priversti palikti savo namus dėl potvynių, vėtrų, žemės drebėjimų ar kitų nelaimių; atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad su klimato kaita susiję pokyčiai kai kuriose Afrikos dalyse galėtų prisidėti prie pabėgėlių krizės Viduržemio jūros regione paaštrėjimo; apgailestauja, kad iki šiol nepripažintas „pabėgėlio dėl klimato kaitos“ statusas, taigi paliekama teisinė spraga, dėl kurios aukos negali pasinaudoti pabėgėlio statusu;

70.  primygtinai reikalauja, kad ir išsivysčiusios, ir besivystančios šalys kartu dėtų daugiau pastangų, spręsdamos pasaulinės klimato kaitos problemą, atsižvelgiant į bendro, bet diferencijuoto įsipareigojimo principą;

71.  pabrėžia, kad pagal Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 5 dalį ES, palaikydama santykius su platesniu pasauliu, siekia prisidėti prie solidarumo ir tvaraus Žemės vystymosi, taip pat prie griežto tarptautinės teisės laikymosi ir plėtojimo; pažymi, kad pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 191 straipsnio 1 dalį ES aplinkos politika remia tarptautinio lygio priemones, skirtas kovai su klimato kaita;

Diplomatinių veiksmų klimato kaitos srityje stiprinimas

72.  atsižvelgdamas į tai, kad diplomatija klimato srityje turi tapti visapusiško požiūrio į ES išorės veiksmus dalimi, pabrėžia, jog svarbu, kad konferencijoje ES atliktų plataus užmojo svarbų vaidmenį, laikytųsi vienodos pozicijos ir tarpininkautų siekdama pažangos dėl tarptautinio susitarimo ir būtų vieninga šiuo klausimu;

73.  ragina valstybes nares derinti savo pozicijas šiuo klausimu su ES pozicija; pabrėžia, kad ES ir valstybės narės turi labai daug užsienio politikos pajėgumų ir turi imtis vadovaujamojo vaidmens klimato diplomatijos srityje ir pasitelkti šį tinklą, kad rastų bendrą poziciją dėl pagrindinių klausimų, dėl kurių turi būti susitarta Paryžiuje, t. y. klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo, finansavimo, technologijų plėtros ir perdavimo, veiksmų ir paramos skaidrumo ir pajėgumų stiprinimo;

74.  teigiamai vertina ES diplomatijos klimato kaitos srityje veiksmų planą, kurį ES Užsienio reikalų taryba patvirtino 2015 m. sausio 19 d.; tikisi, kad Komisija derybose atliks aktyvų vaidmenį; ragina ją parodyti, kad klimato kaita – pagrindinis šios Komisijos strateginis prioritetas, ir organizuoti savo darbą taip, kad jame visais lygmenimis ir visose politikos srityse šis prioritetas atsispindėtų;

75.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES atlieka vadovaujamą vaidmenį klimato politikos srityje, ir pabrėžia, kad reikia užtikrinti koordinavimą ir nustatyti valstybių narių bendrą poziciją; primygtinai ragina Komisiją, valstybes nares ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) toliau dėti ir stiprinti diplomatines pastangas prieš ir per konferenciją siekiant užtikrinti, kad būtų geriau suprantama jos partnerių pozicija, ir skatinti kitas šalis imtis veiksmingų priemonių, kad būtų toliau siekiama tikslo, kad visuotinis atšilimas neviršytų 2 °C, ir pasiekti susitarimus bei prisiimti įsipareigojimus, ypač kad tai padarytų Jungtinės Amerikos Valstijos, suvienodinti didžiausius išmetamųjų teršalų kiekius su kiekiu, išmetamu Sąjungos piliečių, kurie jau įdėjo daug pastangų, kad ekonominis vystymasis būtų suderintas su aplinka ir klimatu; ragina ES pasinaudoti savo galimybėmis, kad klimato klausimais būtų glaudžiau bendradarbiaujama su kaimyninėmis šalimis ir narystės ES siekiančiomis šalimis;

76.  pabrėžia, kad reikia didesnių diplomatinių pastangų prieš konferenciją ir jai vykstant, ypač siekiant bendros nuomonės dėl susitariančiųjų šalių įsipareigojimų diferenciacijos atsižvelgiant į jų nacionalines sąlygas pobūdžio ir dėl nuostolių ir žalos vaidmens susitarime;

77.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai išplėtoti strateginius klimato išorės politikos prioritetus, įtvirtintus bendruose užsienio politikos tiksluose, ir užtikrinti, kad ES delegacijos daugiau dėmesio skirtų klimato politikai, šalių pastangų sušvelninti klimato kaitą arba prie jos prisitaikyti stebėsenai ir paramos teikimui pajėgumų didinimo srityje, taip pat užtikrinti, kad jos turėtų pakankamai lėšų klimato stebėsenos veiksmams vykdyti; ragina ES glaudžiau bendradarbiauti klimato klausimais su kaimyninėmis šalimis ir šalimis kandidatėmis ir jas skatinti derinti savo politiką su ES klimato tikslais; ragina valstybes nares ir EIVT įsteigti už klimato kaitos klausimus atsakingus informacijos centrus ES delegacijose ir valstybių narių ambasadose;

78.  pripažįsta kovos su klimato kaita svarbą, taip pat grėsmę stabilumui ir saugumui, kurį ji kelia, taip pat pripažįsta diplomatijos klimato srityje svarbą rengiantis Paryžiaus klimato konferencijai;

Europos Parlamentas

79.  palankiai vertina Komisijos komunikatą ir ES indėlio į COP 21 klimato kaitos konferenciją, kuri vyks 2015 m. gruodžio mėn. Paryžiuje, tikslus;

80.  įsipareigoja pasinaudoti savo tarptautiniu vaidmeniu ir naryste tarptautiniuose parlamentiniuose tinkluose tam, kad būtų nuosekliai stengiamasi daryti pažangą siekiant tikslo, kad Paryžiuje būtų pasirašytas teisiškai privalomas ir plataus užmojo tarptautinis susitarimas;

81.  mano, kad Europos Parlamentas turi būti gerai integruotas į ES delegaciją, nes jis taip pat turės pritarti bet kokiam tarptautiniam susitarimui; todėl tikisi, kad jam bus leista dalyvauti ES koordinavimo posėdžiuose Paryžiuje;

°

°    °

82.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir JTBKKK sekretoriatui, prašydamas toliau perduoti šią rezoliuciją visoms šalims, kurios nėra ES valstybės narės.

(1)

  OL C 285 E, 2010 10 21, p. 1.

(2)

  OL C 341 E, 2010 12 16, p. 25.

(3)

  OL C 99 E, 2012 4 3, p. 77.

(4)

  OL C 153 E, 2013 5 31, p. 83.

(5)

  Priimti tekstai, P7_TA(2012)0452.

(6)

  Priimti tekstai, P7_TA(2013)0443.

(7)

  Priimti tekstai, P8_TA(2014)0063.

(8)

  OL L 8, 2009 1 13, p. 3.

(9)

  OL C 67 E, 2010 3 18, p. 44.

(10)

  OL C 251 E, 2013 8 31, p. 75.

(11)

  Priimti tekstai, P7_TA(2014)0094.

(12)

Eurostato duomenys apie aplinką tausojančių prekių ir paslaugų sektorių, cituoti komunikate „2020–2030 m. klimato ir energetikos politikos strategija“ (COM (2014) 0015).


AIŠKINAMOJI DALIS

Klimato atšilimas – tai viena didžiausių žmonijos problemų, kylanti darniam vystymuisi, sveikatai ir pasaulio ekonomikai. Pakilusi temperatūra, tirpstantys ledynai, padažnėję sausros ir potvynių atvejai yra ženklai, kad klimatas pradėjo šilti. Reaguojant į klimato atšilimą reikia skubaus, atsakingo ir visuotinio sprendimo, pagrįsto tarptautinės bendruomenės solidarumu.

2015 m. vasario 25 d. Europos Komisija priėmė komunikatą „Paryžiaus protokolas. Kaip švelninsime klimato kaitą pasaulyje po 2020 m.?“, kuris padės Europos Sąjungai pasirengti paskutiniam derybų etapui, po kurio 2015 m. lapkričio 30 d.–gruodžio 11 d. Paryžiuje bus surengta 21-oji Jungtinių Tautų klimato konferencija.

2015 m. kovo 6 d. ES valstybių narių aplinkos ministrai oficialiai įsipareigojo mažinti Europos Sąjungoje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Europos Sąjunga ir jos valstybės narės įsipareigojo kartu laikytis privalomo tikslo iki 2030 m. išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį Europos Sąjungoje sumažinti ne mažiau kaip 40 proc., palyginti su 1990 m. 2015 m. kovo mėn. Europos Sąjunga Klimato konvencijos sekretoriatui (UNFCCC) nurodė, koks yra numatomas nacionalinis indėlis.

Šie tikslai – tai žingsnis teisinga linkme, tačiau jie turėtų būti platesnio užmojo. Siekdamas stiprinti Europos Sąjungos poziciją tarptautinėse derybose, Europos Parlamentas turi pritarti tam, kad būtų nustatyti plataus užmojo tikroviški tikslai, kuriais siekiama išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 2030 m. sumažinti 50 proc., palyginti su 1990 m., taip pat energijos rūšių derinio dalį, kurią sudaro atsinaujinančioji energija, padidinti iki 45 proc. ir sutaupyti 40 proc. energijos.

Paryžiaus konferencija turi būti ne bandymų, bet sprendimų priėmimo vieta. Ši konferencija bus lemiamas etapas derantis dėl naujo pasaulinio klimato susitarimo, kuris įsigalios 2020 m.

Paryžiaus konferencija yra ne savaiminis tikslas, bet dinamiško ir kintančio proceso pradžia – šis procesas padės tarptautinei bendruomenei ištaisyti padėtį ir laikytis krypties, kuria užtikrinama, kad temperatūra nepakiltų daugiau kaip 2° C.

Plataus užmojo, visuotinis ir teisiškai privalomas susitarimas

Paryžiaus susitarimas turi:

–  būti plataus užmojo, visuotinis ir teisiškai privalomas, kad būtų rastas ilgalaikis sprendimas, kurio užtektų sprendžiant klimato problemą ir įgyvendinant tikslą užtikrinti, kad temperatūra nepakiltų daugiau kaip 2° C;

–   būti tvarus ir dinamiškas, kad juo būtų galima remtis kovojant su klimato kaita ir dėl jo ši kova taptų intensyvesnė po to, kai valstybės įneš pirmuosius indėlius, visų pirma remiantis ilgalaikiu tikslu mažinti klimato kaitą;

–   būti diferencijuotas, kad būtų galima laipsniškai atsižvelgti į šalių poreikius ir atitinkamus pajėgumus, taip pat nacionalines aplinkybes ir užtikrinti, kad šios šalys turėtų įsipareigojimams įgyvendinti būtinų priemonių;

–   užtikrinti, kad būtų imamasi suderintų veiksmų klimato kaitos mažinimo ir prisitaikymo prie jos srityje, siekiant sudaryti geresnes pažeidžiamiausių šalių atsparumo klimato kaitos poveikiui sąlygas, taip pat skatinti darnų šalių vystymąsi, sudaryti sąlygas užtikrinti, kad temperatūra nepakiltų daugiau kaip 2° C, ir padėti kiekvienai šaliai įgyvendinti ir stiprinti nacionalinius prisitaikymo veiksmų planus;

–   būti reikšmingas, kad ekonominės veiklos vykdytojams būtų duotas ženklas, leisiantis pradėti pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos.

Finansinis aspektas – Paryžiaus susitarimo pagrindas

Iki 2020 m. besivystančioms šalims kasmet turi būti pervedama po 100 mlrd. JAV dolerių, siekiant padėti joms finansuoti išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą ir projektus, kuriais siekiama apsaugoti bendruomenes nuo klimato kaitos poveikio keliamos rizikos, pavyzdžiui, didėjančio jūros lygio, užsitęsusių sausrų ir žalos maistinėms kultūroms.

2014 m. pabaigoje vykusioje Limos konferencijoje Žaliasis klimato fondas pasiekė, kad būtų sukauptas 10,4 mlrd. USD kapitalas. Pranešėjo nuomone, to neužtenka. Kad būtų atgautas besivystančių šalių pasitikėjimas, Europos Sąjunga ir šalys, kurių pramonė išvystyta, turi aiškiai ir tiksliai nurodyti lėšas, kurias jos ketina skirti tam, kad būtų surinkta 100 mlrd. USD pagalba, apie kurią pranešta 2009 m. Kopenhagos konferencijoje.

Deja, 2015 m. vasario 25 d. Europos Komisijos komunikate finansavimui skirtų lėšų mobilizavimo klausimas aptartas neišsamiai. Tačiau naujo finansavimo suteikimas bus Paryžiaus susitarimo pagrindas.

Siekiant įvykdyti įsipareigojimus, kurie bus prisiimti Paryžiaus klimato kaitos konferencijoje (COP 21), reikia sukurti, išnagrinėti ir įgyvendinti naujoviškas finansavimo priemones. Tam neišvengiamai reikės:

–  nustatyti teisingą anglies dioksido kainą, taikomą visose didžiausiose pasaulio valstybėse, kad būtų sukurti klimatui naudingi sprendimai;

–   skatinti visus finansų srities subjektus reikiamu mastu perskirstyti savo investicijas, kad būtų finansuojamas tikras perėjimas prie atsparios ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos;

–   suteikti konkrečių valstybės garantijų remiant žaliąsias investicijas;

–   Europoje taikyti J.-C. Junckerio planą, naudojantis Europos strateginių investicijų fondu;

–   parengti plataus užmojo veiksmų planą, susijusį su valstybinių ir daugiašalių bankų įsipareigojimais, skatinant finansuoti perėjimą prie ekologiškos ekonomikos;

–   parengti žaliųjų investicijų fondų ir žaliųjų obligacijų emisijų ženklinimo dokumentus ir nustatyti su šiais fondais ir obligacijomis susijusią mokestinę naudą;

–   įvesti finansinių sandorių mokestį ir dalį iš jo gautų pajamų skirti žaliosioms investicijoms.

Susitarime, dėl kurio siekiama susitarti iki Paryžiaus konferencijos, finansai bus svarbiausias aspektas. Todėl reikėtų parengti patikimą finansinių dokumentų rinkinį, skirtą ir išsivysčiusioms, ir besivystančioms šalims, kad būtų galima labiau stengtis mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio.

Pavyzdinė Europos Sąjungos vidaus klimato politika

Nors pranešėjas ir pasisako už platesnio užmojo tikslus, jis palankiai vertina tai, kad Europos Sąjunga savo numatomą nacionalinį indėlį įnešė iki Varšuvos sprendime nustatyto orientacinio termino (2015 m. kovo mėn.). Šis indėlis turėjo tam tikrą poveikį ir svarbų šalutinį poveikį tarptautiniams partneriams, ir jis turi būti įnešamas toliau, patvirtinus konkrečias priemones, kurios padės Sąjungoje pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos.

Europos Komisija, baigusi su stabilumo rezervu susijusius darbus, turi pradėti persvarstyti direktyvą dėl Europos anglies dioksido rinkos, o vėliau imtis parengiamųjų darbų, susijusių su pastangų padalijimu valstybėms narėms.

Europos Sąjunga kuo greičiau turi baigti Kioto protokolo Dohos pakeitimo ratifikavimo procesą ir skatinti kitas protokolo šalis padaryti tą patį, kad pakeitimas galėtų greitai įsigalioti.

Plataus užmojo Europos Sąjungos įsipareigojimai yra lemiami siekiant užtikrinti jos patikimumą derybose. Sąjunga turi siekti veiksmingos plataus užmojo politikos, kad iki 2050 m. būtų pereita prie kitokios energetikos sistemos, pasitelkdama ne tik klimato ir energetikos politikos priemones, bet ir kitas sritis, kaip antai transporto, mokslinių tyrimų, inovacijų, prekybos ir vystomojo bendradarbiavimo.

Veiksminga Europos Sąjungos išorės politika, siekiant didinti šalutinį poveikį

Visuose tarptautiniuose susitikimuose, kurie 2015 m. bus surengti ruošiantis COP 21, Europos Sąjunga turi intensyviai telkti jėgas, įtraukdama visus suinteresuotuosius subjektus.

Europos Sąjungos indėlis turi įkvėpti kitas šalis, užtikrinant aiškumą, skaidrumą ir tikslų siekimą. Europos Sąjungos sėkmė (1990–2012 m. išmetamą teršalų kiekį ji sumažino 19 proc., o jos BVP didėjo 45 proc.) ir tai, kad ES išmetami teršalai sudaro vis mažesnę pasaulyje išmetamų teršalų dalį, rodo, kad klimato kaitos mažinimas suderinamas su ekonomikos vystymusi.

Europos Sąjunga turi toliau dėti diplomatines pastangas ir jas didinti siekdama geriau suprasti šalių partnerių pozicijas, skatinti šias šalis diegti plataus užmojo kovos su klimato kaita politiką ir kurti sąjungas siekiant šio tikslo.

Pranešėjas pažymi, kad Europos Komisija 2015 m. rudenį su Maroku ketina organizuoti konferenciją nevykdomo tikslo klausimu, t. y. konferenciją, kurioje bus aptariama tai, jog šalių įsipareigojimai neatitinka tikslo užtikrinti, kad planeta neatšiltų daugiau kaip 2° C. Tačiau pranešėjas ragina Komisiją, kad svarbiausias šio renginio tikslas būtų siekti iki Paryžiaus konferencijos susitarti dėl susitarimo. Atsižvelgiant į tai, šiame renginyje turės būti skatinamas pozityvus požiūris į tikslą ir sudarytos sąlygos šalims konstruktyviai keistis informacija siekiant imtis veiksmų.

Pranešėjas ragina nedelsiant pradėti aktyvesnes diskusijas Europos Sąjungoje, kad būtų nustatyta bendra pozicija, visų pirma įvairiais svarbiausiais tarptautinių derybų klausimais, tokiais kaip finansavimas, pajėgumų didinimas ir technologijų perdavimas.

Tai, ar Paryžiaus susitarimo šalių prisiimti įsipareigojimai bus įgyvendinti, taip pat priklausys nuo nevalstybinių subjektų, kaip antai miestų, regionų, pramonės subjektų ir investuotojų, pastangų. Paryžiaus konferencijoje šiems subjektams turi būti duotas aiškus ženklas, kad jie būtų skatinami imtis veiksmų, įskaitant tarptautinį jų pastangų pripažinimą. Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO), Tarptautinė jūrų organizacija (TJO) ir Monrealio protokolo šalys iki 2016 m. pabaigos taip pat turi imtis veiksmų, siekdamos reguliuoti tarptautinio transporto sektoriuje išmetamų teršalų kiekį ir fluorintų dujų gamybą bei naudojimą.

Europos Sąjunga derybose turi kalbėti apie plačius užmojus. Pranešėjo nuomone, jeigu būtų patvirtintas susitarimas, kurio akivaizdžiai neužtektų siekiant mažinti klimato kaitą, tai pakenktų Sąjungos patikimumui. Sąjunga turi veikti lanksčiai (tai būtina siekiant rasti sutarimą), tačiau atmesti bet kokį netinkamą kompromisą.

Europos plataus užmojo kovos su klimato kaita politikoje būtinai dalyvauja Europos Parlamentas. Taigi pranešėjas nori priminti, jog Europos Parlamentas turės duoti sutikimą tam, kad Europos Sąjunga ratifikuotų Paryžiaus konferencijoje priimtą teisiškai privalomą susitarimą. Todėl Europos Parlamentas turės visapusiškai dalyvauti koordinavimo posėdžiuose, surengtuose vykstant Paryžiaus konferencijai.


Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ (10.9.2015)

pateikta Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui

dėl naujo tarptautinio klimato kaitos susitarimo sudarymo Paryžiuje

(2015/2112(INI))

Nuomonės referentas (*): Seán Kelly

(*)  Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

PASIŪLYMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

Pramonė ir konkurencingumas

1.  palankiai vertina vadovaujamą ES vaidmenį švelninant klimato kaitos padarinius ir prisitaikant prie jų, įskaitant su tuo susijusį žinių, įgūdžių ir darbo vietų kūrimą bei ekonomikos augimą; pažymi, kad ypač būtina Paryžiuje sudaryti visuotinį, plataus užmojo ir teisiškai privalomą susitarimą, kuriame būtų numatytas tvirtas įsipareigojimas toliau laikytis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) 2oC scenarijaus, ir pabrėžia, kad siekiant tolesnio ES pirmavimo būtina užtikrinti, kad visos šalys visapusiškai laikytųsi šio susitarimo, jei jis bus veiksminga priemonė kovoti su klimato kaita; reikalauja nuolatinio, skaidraus veiklos, be kita ko, numatomų nacionaliniu lygmeniu nustatytų veiksmų, vertinimo, paremto naujausiais mokslo duomenimis ir technologijomis ir pagal septintąją aplinkosaugos veiksmų programą(1);

2.  pažymi, kad ES šiuo metu sėkmingai siekia 2020 m. išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo ir atsinaujinančios energijos tikslinių rodiklių ir kad padaryta didelė pažanga mažinant energijos vartojimo intensyvumą – tai pasiekti padėjo didesnio energinio efektyvumo pastatai, gaminiai, pramoniniai procesai ir transporto priemonės, o Europos ekonomika nuo 1990 m. tuo pat metu išaugo 45 proc.; pabrėžia, kad „20–20–20“ tikslai, susiję su išmetamo ŠESD kiekio mažinimu, atsinaujinančiąja energija ir energijos taupymu, yra esminis šios pažangos variklis, padėjęs išlaikyti daugiau kaip 4,2 mln. darbo vietų įvairiuose ekologiškos pramonės sektoriuose(2), kurie nesustojo augti ekonomikos krizės metu;

3.  pabrėžia, kad Paryžiaus konferencijoje svarbu pasiekti veiksmingą ir privalomą visuotinį susitarimą, ir pažymi, kad tuo atveju, jei toks susitarimas nebus pasiektas, bus toliau keliamas pavojus ES ekonomikos konkurencingumui ir anglies dioksido nutekėjimo pavojus;

4.  teigiamai vertina Didžiojo septyneto vadovų įsipareigojimą siekti, kad pasaulio ekonomika taptų nepriklausoma nuo iškastinio kuro per šį šimtmetį, ir iki 2050 m. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ne mažiau nei 40–70 proc., palyginti su 2010 m. lygiais;

5.  pabrėžia, kad reikia sutvirtinti koordinavimą ir su klimatu susijusios rizikos valdymą ES lygiu ir sukurti aiškią ES prisitaikymo strategiją; rekomenduoja ir nacionaliniu, ir ES lygmenimis įgyvendinti plataus užmojo ir privalomus tikslus dėl CO2 kiekio ir atsinaujinančiosios energijos, siekiant leisti ir užtikrinti perėjimą prie tvarios ir saugios ekonomikos;

6.  pabrėžia, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 191 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad Sąjungos politika grindžiama principu, kad atlygina teršėjas; tačiau taip pat pabrėžia, jei kitos stipriausios ekonomikos šalys nesugebės prisiimti palyginamų įsipareigojimų dėl ŠESD sumažinimo, bus išlaikytos, o kur reikės, sugriežtintos anglies dioksido nutekėjimo nuostatos, visų pirma skirtos sektoriams, kuriose prekyba yra labai intensyvi ir kuriose su anglies dioksidu susijusios sąnaudos sudaro didelę gamybos sąnaudų dalį; vis dėlto mano, kad reikia rasti labiau ilgalaikį sprendimą dėl anglies dioksido nutekėjimo ateityje persvarstant ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ES ATLPS) arba nustatant anglies dioksido pasienio koregavimo priemonių sistemą; mano, kad labai svarbu, kad pagrindiniai Europos pramonės sektoriai, įskaitant daug energijos suvartojančius pramonės sektorius, tvarų Europos žemės ūkį ir (arba) žemės ūkio maisto produktų gamybą, išvengtų anglies dioksido nutekėjimo; pripažįsta, kad reikia sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro maisto gamybos sektoriuje;

7.  pabrėžia, kad susitarime turėtų būti atsižvelgta į gretutinį pasaulinį tikslą užtikrinti aprūpinimą maistu;

8.  pabrėžia, kad vėluojant imtis veiksmų didės klimato kaitos padarinių švelninimo ir prisitaikymo prie jų kaina ir bus sumažintos turimos technologijų pasirinkimo galimybės; mano, kad ankstyvi veiksmai padarys teigiamą poveikį ilgalaikiam Europos pramonės ir energijos gamintojų konkurencingumui;

9.  ragina Komisiją, siekiant išlaikyti vienodas sąlygas ES pramonei ir energetikos sektoriui, skatinti ES ATLPS – prieš visapusišką struktūrinę laikotarpio po 2020 m. reformą, kuri padidins jos veiklos rezultatus, ar po jos – ir kitų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemų ryšius, siekiant sukurti pasaulinę prekybos apyvartiniais taršos leidimais ateities rinką, kad ekonomiškai efektyviu būdu būtų gerokai sumažintas pasaulyje išmetamų teršalų kiekis ir padidintas pramonės konkurencingumas; tačiau ragina Komisiją nustatyti apsaugos priemones siekiant užtikrinti, kad susiejus ES ATLPS ir kitas sistemas nebūtų pakenkta ES klimato tikslams ir ES ATLPS taikymo sričiai; atsižvelgdamas į tai, džiaugiasi apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemų ir kitų kainodaros mechanizmų plėtojimu pasauliniu mastu, įskaitant 17 apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemų, kurios veikia keturiuose žemynuose ir kurioms tenka 40 proc. pasaulio BVP, o tai padės sumažinti anglies dioksido nutekėjimo pavojų; pabrėžia, kad mažinant įmonių išlaidas ir sudarant vienodas sąlygas, pasaulinė prekybos sistema galėtų suteikti priemonių, kuriomis būtų didinami visuotiniai kovos su klimato kaita tikslai;

10.  ragina Komisiją išsaugoti ES rinkoje sąžiningą konkurenciją nustatant papildomus mokesčius iš trečiųjų šalių įvežtoms energijai imlioms prekėms, siekiant kompensuoti papildomas išlaidas, kurias patiria ES gamintojai mokėdami mokesčius už išmetamą CO2 kiekį;

11.  pabrėžia poreikį užtikrinti ilgalaikį apyvartinių taršos leidimų kainų stabilumą ir nuspėjamą reglamentavimo aplinką, kad investicijos būtų nukreipiamos į priemones, kuriomis yra mažinamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas ir skatinamas perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos;

12.  reikalauja visame pasaulyje palaipsniui atsisakyti aplinkai kenksmingų subsidijų, įskaitant iškastinio kuro subsidijas, kurios iškraipo konkurenciją ir energijos vidaus rinką, trukdo siekti tarptautinio bendradarbiavimo ir diegti naujoves; ragina imtis konkrečių veiksmų, įskaitant laipsniško iškastinio kuro subsidijavimo nutraukimo grafiką, kurie turi būti įtraukti į susitarimą; taip pat pažymi, kad būtina remti ir skatinti investicijas į įmones, kurios rodo teigiamą požiūrį į ŠESD mažinimą, ir todėl pripažįsta, kad subsidijos gali, jeigu naudojamos tinkamai, padėti vystyti tvarią ekonomiką;

Parama su klimatu susijusių technologijų kūrimui ir diegimui

13.  pažymi, kad svarbu įvertinti galimybes pereiti prie mažiau anglies dioksido išskiriančios ekonomikos mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro; mano, kad toks vertinimas turi būti grindžiamas techniniais ir moksliniais tyrimais ir apimti tokį patį laikotarpį kaip ir nustatyti mažinimo tikslai; yra įsitikinęs, kad ES turi parodyti pavyzdį – tiek pati įgyvendindama iniciatyvas, tiek skatindama bendradarbiavimą su savo tarptautiniais partneriais;

14.  atkreipia dėmesį į rimtas neigiamas ir dažnai nepataisomas neveiklumo pasekmes, atsižvelgiant į tai, kad klimato kaita daro poveikį visiems pasaulio regionams skirtingais, tačiau labai žalingais būdais, kurių pasekmės – migracijos srautai ir prarastos gyvybės, taip pat ekonominiai, ekologiniai ir socialiniai nuostoliai; pabrėžia, kad svarbu moksliniais įrodymais skatinti ilgalaikius politinius sprendimus ir kad užmojai turėtų būti grindžiami patikimomis mokslinėmis rekomendacijomis; pabrėžia suderintų pasaulinių politinių ir finansinių pastangų vykdant mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijų veiklą švarios ir atsinaujinančiosios energijos technologijų taikymo ir energijos vartojimo efektyvumo srityje būtinybę, kad būtų pasiekti su klimato kaita susiję tikslai ir sudarytos palankios sąlygos ES žaliosios ekonomikos sektorių augimui, didinant šiame sektoriuje dirbančių kvalifikuotų darbuotojų skaičių ir skatinant dalytis žiniomis ir geriausia praktika, darbo jėgos „tinkamu perėjimu“ kartu užtikrinant, kad būtų kuriamos kokybiškos darbo vietos; pabrėžia, kad reikia sutvirtinti koordinavimą ir su klimatu susijusios rizikos valdymą ES ir pasauliniu lygmeniu bei sukurti aiškią prisitaikymo strategiją, ir tai, kad svarbu padėti užkirsti kelią anglies dioksido burbulo kūrimui ar infliacijai;

15.  pabrėžia, kad ES turėtų dėti daugiau pastangų perduodama technologijas mažiausiai išsivysčiusioms šalims, tuo pačiu paisydama esamų intelektinės nuosavybės teisių;

16.  pažymi, kad yra įvairių būdų inovacijoms rinkos ekonomikoje skatinti; ragina Komisiją įvertinti įvairius mechanizmus, skirtus pirmaujančioms verslo įmonėms, turinčioms skirtingus naujovių diegimo ir technologijų perdavimo ir perkėlimo pasaulio mastu gebėjimus, atlyginti;

17.  mano, kad intensyvesnis švarios energijos technologijų naudojimas ten, kur jų poveikis yra didžiausias, priklauso nuo didelių inovacinių pajėgumų tiek išsivysčiusiose, tiek besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse kūrimo ir palaikymo;

18.  pažymi, kad reikalavimo sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį įgyvendinimas priklauso nuo aktyvesnio mažo anglies dioksido kiekio technologijų plėtojimo ir naudojimo;

19.  pripažįsta, kad technologinių pajėgumų kūrimui reikalingi veiksmingi finansavimo mechanizmai; pabrėžia, kad reikia teikti finansavimą su klimato kaita susijusiems veiksmams besivystančiose šalyse, ir dar kartą pakartoja Komisijos raginimus prisiimti konkrečius įsipareigojimus, kad skiriant paramą iš Žaliojo klimato fondo pirmenybė būtų teikiama skurdžiausioms ir pažeidžiamiausioms šalims; be to, pritaria bendro lėšų skyrimo iš įvairių šaltinių ‒ viešųjų ir privačių, dvišalių ir daugiašalių – priemonėms; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę atidėti tam tikrą pagal ES ATLPS skiriamų kvotų dalį finansinei paramai, skirtai mažiausiai išsivysčiusioms šalims, kad jos galėtų finansuoti klimato kaitos padarinių švelninimo ir prisitaikymo prie jų priemones;

20.  reikalauja visapusiškai pripažinti ir remti Klimato technologijų centro ir tinklo (CTCN) ir Technologijų vykdomojo komiteto vaidmenį sudarant palankias sąlygas technologijų plėtrai klimato kaitos padarinių švelninimo ir prisitaikymo prie jų srityje;

Moksliniai tyrimai, technologijų plėtra ir inovacijos, įskaitant kosmoso politiką

21.  atkreipia dėmesį į tai, kad skatinant inovacijas technologijų ir verslo modelių srityse gali būti skatinamas ekonomikos augimas ir išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas; pabrėžia, kad technologijos savaime nebus orientuotos į mažo anglies dioksido kiekį, tačiau reikės aiškių politinių signalų, be kita ko, reikės mažinti naujųjų technologijų ir verslo modelių kliūtis rinkoje bei reguliavimo sistemoje ir užtikrinti tikslingas viešąsias išlaidas; ragina valstybes nares didinti investicijas į viešuosius mokslinius tyrimus ir plėtrą energetikos sektoriuje, kad būtų padedama kurti naujos bangos efektyviai išteklius naudojančias mažo anglies dioksido kiekio technologijas;

22.  pripažįsta mokslinių tyrimų ir inovacijų svarbą kovojant su klimato kaita ir ragina šalis dėti visas pastangas remiant tyrėjus ir skatinant naująsias technologijas, kurios gali padėti pasiekti mažinimo tikslus, kurie gali būti nustatyti, taip pat padėti įgyvendinti klimato kaitos padarinių švelninimo ir prisitaikymo prie jų priemones;

23.  ragina Komisiją geriau pasinaudoti tuo, kad trečiosios šalys gali laisvai dalyvauti programoje „Horizontas 2020“, ypač energetikos ir klimato kaitos srityse;

24.  mano, kad ES kosmoso politika ir investicijos į ją, įskaitant palydovų, kurie gali atlikti svarbų vaidmenį stebint pramonines avarijas, miškų nykimą, dykumėjimą ir kt., paleidimą ir bendradarbiavimą su trečiųjų šalių partneriais, gali atlikti labai svarbų vaidmenį stebint klimato kaitos poveikį pasaulyje ir kovojant su juo;

Energetika

25.  pabrėžia, kad Paryžiuje ES turi dėti visas pastangas, kad skatintų konferencijos šalis taikyti holistinį požiūrį, pagal kurį išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas derinamas su nauju energetikos modeliu, grindžiamu energijos vartojimo efektyvumu ir atsinaujinančiąja energija;

26.  atkreipia dėmesį į didžiules galimybes sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį padidinant energijos vartojimo efektyvumą ir naudojant švarią energiją; mano, kad energijos vartojimo efektyvumo padidinimas visame pasaulyje yra pirmas žingsnis siekiant sumažinti su energija susijusių išmetamų teršalų kiekį ir prisidėti prie energijos nepritekliaus mažinimo;

27.  ragina įtraukti vietos bendruomenes, kad jos dalyvautų atitinkamuose klimato kaitos padarinių švelninimo ir prisitaikymo prie jų procesuose ir projektuose; pabrėžia, kad svarbu decentralizuoti energijos gamybą, visų pirma teikiant pirmenybę vietos kooperatyvams, piliečių atsinaujinančiosios energijos projektams ir veiklai, kuria siekiama skatinti gamybą ir vartojimą savo reikmėms, skatinant perėjimą nuo iškastiniu kuru grindžiamos ekonomikos sistemos prie atsinaujinančiąja energija grindžiamos ekonomikos sistemos;

28.  atkreipia dėmesį į svarbų klimato kaitai atsparių miškų anglies dioksido išmetimo mažinimo potencialą užtikrinant didesnes sekvestracijos, kaupimo ir pakeitimo galimybes; taip pat pabrėžia biologinių ir medienos produktų, ypač tvarios bioenergetikos sektoriaus, potencialą ir miško bei kitos žemės naudojimo svarbą, siekiant išlaikyti ir didinti anglies dioksido sekvestraciją ir kaupimą; pabrėžia, kad biomasė, ją derinant su anglies dioksido surinkimo ir kaupimo technologija, kaip energijos gamybai naudojamas kuras gali padėti gerokai sumažinti išmetamą anglies dioksido kiekį; ragina, kad atsinaujinančios žaliavos, pvz., iš žemės ūkio, ganyklų ir miškininkystės, būtų pripažintos ir skatinamos, nes jos mažina išmetamųjų teršalų kiekį ir prisideda prie žaliojo ekonomikos augimo ir ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo; pažymi, kad bendras miškų išmetamo anglies dioksido kiekis 2001‒2015 m. sumažėjo daugiau kaip 25 proc. daugiausia dėl to, kad sulėtėjo miškų nykimas pasaulyje, ir todėl ragina ES padidinti tarptautinį miškų naikinimo besivystančiose šalyse masto mažinimo finansavimą; pažymi, kad reikia sukurti paprastą, skaidrią ir nuoseklią atsiskaitymo už žemės naudojimo, žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškininkystės sektorių išmetamuosius teršalus ir šalinimą sistemą;

29.  primena, kad transportas yra antras pagal dydį ŠESD išmetantis sektorius po energetikos; tvirtina, kad reikia imtis įvairų politikos krypčių siekiant sumažinti šio sektoriaus išmetamų teršalų kiekį ir imtis platesnio užmojo ES iniciatyvų siekiant sukurti ir įdiegti alternatyviųjų degalų infrastruktūrą, toliau skatinti gaminti ir naudoti pažangiuosius biodegalus ir spartinti transporto elektrifikaciją;

30.  pabrėžia, kad svarbu kartu su valstybėmis narėmis plėtoti investicijas į infrastruktūrą siekiant sudaryti palankias sąlygas laisvai tarpvalstybinei prekybai energija;

31.  teigiamai vertina pastangas plėtojant ES ir Jungtinių Amerikos Valstijų energetikos departamento bendradarbiavimą, ypač mokslinių tyrimų su klimato kaita susijusių technologijų srityje klausimais; mano, kad esama didelių galimybių toliau plėtoti ES ir kitų svarbių ekonomikų bendradarbiavimą mokslinių tyrimų srityje; pabrėžia, kad valstybės finansuojamų mokslinių tyrimų rezultatai turėtų būti laisvai prieinami;

32.  reikalauja, kad Europos Komisija, siekdama supažindinti su savo derybine pozicija, pasinaudotų Merų paktu, kadangi miestai, regionai ir vietos bendruomenės bus svarbiausi veikėjai, užtikrinsiantys, kad klimato politikos teisės aktai ir priemonės būtų veiksmingai įgyvendinami vietos lygmeniu;

33.  pažymi, kad bioekonomika gali smarkiai prisidėti prie reindustrializacijos ir naujų darbo vietų kūrimo ES ir pasaulyje;

34.  atkreipia dėmesį į tai, kad susitarime turėtų būti atsižvelgiama į žemės naudojimo, žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškininkystės sektoriaus potencialą, siekiant prisidėti prie ES tikslo iki 2030 m. bent 40 % palyginti su 1990 m. lygiu sumažinti išmetamą ŠESD kiekį;

35.  ragina Prancūzijos vyriausybę parodyti gerą valią ir pradėti rimtas derybas su Europos Parlamentu dėl vienos būstinės, kad būtų sumažintas didžiulis anglies dioksido kiekis, išmetamas dėl to, jog Europos Parlamentas dirba ir Briuselyje, ir Strasbūre(3);

36.  palankiai vertina JAV ir Kinijos pasiryžimą imtis reikšmingesnio vaidmens kovojant su pasaulio klimato kaita; džiaugiasi, kad šie signalai padės siekti teigiamų rezultatų Paryžiuje ir, atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina abi šalis užtikrinti, kad šis įsipareigojimas būtų įgyvendinamas konkrečiais veiksmais; atkreipia dėmesį į aplinkosauginę, socialinę ir ekonominę naudą, kurią atneš griežti pasauliniai įsipareigojimai ES pramonės konkurencingumui, ir mano, kad ES turėtų vaidinti svarbesnį vaidmenį skatinant perėjimą prie pasaulinės įsipareigojimų ir strategijų sistemos, kuriama siekiama kovoti su klimato kaita; atkreipia dėmesį į tai, kad tokiu įsipareigojimu, kurį įgyvendinant bus sukurta tikra ilgalaikė vertė visiems piliečiams, prisidedama prie tvirtesnių tarptautinių santykių, orientuotų į ilgalaikę taiką, solidarumą ir tvarumą, kūrimo; apgailestauja, kad kai kurios išsivysčiusios šalys ir toliau didina vienam gyventojui tenkantį savo išmetamųjų teršalų kiekį;

37.  primena šalims ir pačiai JT, kad atskirų asmenų veiksmai yra tiek pat svarbūs kaip vyriausybių ir institucijų veiksmai; todėl ragina dėti daugiau pastangų ir rengiant informavimo ir informuotumo didinimo kampanijas ir priemones informuoti visuomenę ir didinti jos informuotumą apie nedidelius žingsnius ir svarbius veiksmus, kuriuos visuomenės nariai gali vykdyti, kad padėtų kovoti su klimato kaita išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

7.9.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

41

13

7

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Zigmantas Balčytis, Bendt Bendtsen, David Borrelli, Reinhard Bütikofer, Jerzy Buzek, Soledad Cabezón Ruiz, Philippe De Backer, Peter Eriksson, Fredrick Federley, Adam Gierek, Juan Carlos Girauta Vidal, Theresa Griffin, Marek Józef Gróbarczyk, Roger Helmer, Hans-Olaf Henkel, Eva Kaili, Kaja Kallas, Barbara Kappel, Krišjānis Kariņš, Seán Kelly, Jeppe Kofod, Paloma López Bermejo, Ernest Maragall, Edouard Martin, Dan Nica, Angelika Niebler, Aldo Patriciello, Morten Helveg Petersen, Miroslav Poche, Michel Reimon, Herbert Reul, Paul Rübig, Algirdas Saudargas, Jean-Luc Schaffhauser, Sergei Stanishev, Neoklis Sylikiotis, Dario Tamburrano, Evžen Tošenovský, Claude Turmes, Miguel Urbán Crespo, Vladimir Urutchev, Adina-Ioana Vălean, Kathleen Van Brempt, Henna Virkkunen, Martina Werner, Anna Záborská, Flavio Zanonato, Carlos Zorrinho

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Michał Boni, Lefteris Christoforou, Cornelia Ernst, Francesc Gambús, Jens Geier, Jude Kirton-Darling, Janusz Korwin-Mikke, Clare Moody, Luděk Niedermayer, Piernicola Pedicini, Massimiliano Salini, Anneleen Van Bossuyt

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Jozo Radoš

(1)

„Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“ (COM(2012) 0710)

(2)

Eurostato duomenys apie aplinką tausojančių prekių ir paslaugų sektorių, cituoti komunikate „2020–2030 m. klimato ir energetikos politikos strategija“ (COM (2014) 0015).

(3)

Bendras CO2 kiekis, išmetamas dėl veiklos Strasbūre, yra mažiausiai 18 884,5 tonos per metus. Remiantis 2007 m. rugsėjo mėn. atlikto grupės „Eco-Logica Ltd.“ tyrimo dėl Europos Parlamento veiklos naudojantis dviem būstinėmis poveikio aplinkai duomenimis, nusprendus palikti tik vieną būstinę (Briuselyje), per metus būtų sutaupoma beveik 19 000 tonų CO2.


Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ (1.9.2015)

pateikta Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui

dėl naujo tarptautinio klimato kaitos susitarimo sudarymo Paryžiuje

(2015/2112(INI))

Nuomonės referentė: Dubravka Šuica

PASIŪLYMAI

Užsienio reikalų komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad pagal Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 5 dalį ES, palaikydama santykius su platesniu pasauliu, siekia prisidėti prie solidarumo ir tvaraus Žemės vystymosi, taip pat prie griežto tarptautinės teisės laikymosi ir plėtojimo; pažymi, kad pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 191 straipsnio 1 dalį ES aplinkos politika remia tarptautinio lygio priemones, skirtas kovai su klimato kaita;

2.  pripažįsta, kad stabili klimato sistema yra labai svarbi aprūpinimo maistu saugumui, energijos gamybai, vandens tiekimui ir sanitarijai, infrastruktūrai ir biologinės įvairovės bei žemės ir jūrų ekosistemų išsaugojimui, taip pat taikai ir klestėjimui visame pasaulyje; pripažįsta veiksmų nesiėmimo, kad būtų sušvelninta klimato kaita, pavojų ir pabrėžia, kad skubiai reikia pasiekti susitarimą 21-oje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) šalių konferencijoje (angl. COP21) Paryžiuje (Paryžiaus klimato konferencijoje);

3.  pripažįsta kovos su klimato kaita svarbą, taip pat grėsmę stabilumui ir saugumui, kurį ji kelia, taip pat pripažįsta diplomatijos klimato srityje svarbą rengiantis Paryžiaus klimato konferencijai; ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) dėti daugiau diplomatinių pastangų klimato politikos tikslų srityje siekiant didinti paramą visa apimančiam, plataus užmojo, skaidriam, dinamiškam ir teisiniu požiūriu privalomam tarptautiniam susitarimui, skirtam užtikrinti, kad visuotinis atšilimas neviršytų 2°C; atsižvelgdamas į tarptautinius įsipareigojimus dėl klimato ir JT Klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) principus, pabrėžia ES, kaip svarbios veikėjos klimato diplomatijos srityje, svarbą ir pabrėžia būtinybę, kad ji laikytųsi vieningos pozicijos; šiuo atžvilgiu ragina sustiprinti dialogą ES viduje siekiant suformuluoti bendrą poziciją, ypač dėl svarbiausių derybose svarstytinų klausimų; ragina valstybes nares derinti savo pozicijas šiuo klausimu su ES pozicija; pabrėžia, kad ES ir valstybės narės turi labai daug užsienio politikos pajėgumų ir turi imtis vadovaujamojo vaidmens klimato diplomatijos srityje ir pasitelkti šį tinklą, kad rastų bendrą poziciją dėl pagrindinių klausimų, dėl kurių turi būti susitarta Paryžiuje, t. y. klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo, finansavimo, technologijų plėtros ir perdavimo, veiksmų ir paramos skaidrumo ir pajėgumų stiprinimo; ragina su ES prekybos derybų, ypač su šiuo metu vykstančių derybų dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP) aplinkosauginiu aspektu susijusias šalis atsižvelgti į Paryžiaus klimato konferencijos išvadas;

4.  pabrėžia, kad diplomatija klimato srityje yra neatskiriama išsamaus požiūrio į ES išorės veiksmus dalis; pripažįsta, kad klimato kaitos poveikis šalims bus skirtingo masto, o labiausiai neproporcingą poveikį pajus mažiausiai išsivysčiusios šalys dėl išteklių, reikalingų klimato kaitai sušvelninti ir prisitaikyti prie jos, trūkumo; pripažįsta, kad Arkties regiono pokyčiai yra viena iš svarbiausių klimato kaitos pasekmių ES saugumui; ragina klimato kaitos atžvilgiu laikytis prevencinės politikos ir surengti debatus dėl perspektyvios ES lygmens strategijos, kuria būtų sprendžiamas strateginių ir politinių dėl klimato kilusio geopolitinio nestabilumo pasekmių klausimas, o ES suteikiama galimybė reaguoti į su ištekliais susijusius konfliktus ir kurioje ypatingas dėmesys būtų skiriamas aktyvesniam bendradarbiavimui su labiausiai nuo klimato kaitos nukentėjusiomis šalimis;

5.  mano, kad Parlamentas turėtų pasinaudoti savo vaidmeniu ir įtaka tarptautiniuose parlamentiniuose tinkluose ir sustiprinti pastangas pasiekti plataus užmojo, teisiškai privalomą tarptautinį susitarimą Paryžiuje;

6.  palankiai vertina diplomatijos klimato kaitos srityje veiksmų planą, kuriame teigiama, kad EIVT, Komisija ir valstybės narės per 2015 m. turi kartu parengti strateginį, nuoseklų ir darnų diplomatijos klimato srityje planą; pabrėžia, kad Užsienio reikalų tarybos 2011 m. liepos mėn. ir 2013 m. birželio mėn. išvadose patvirtinti EIVT ir Komisijos neoficialūs dokumentai, kuriuose buvo įvardytos trys veiksmų klimato diplomatijos srityje kryptys, ir kad veiksmų planas turi sudaryti neatskiriamą šios strategijos dalį; pabrėžia, kokį svarbų vaidmenį gali atlikti EIVT viešindama ES poziciją prieš Paryžiaus klimato konferenciją ir jos metu ir kurdama visų dalyvaujančių šalių tarpusavio supratimą apie tai, kaip gauti tarptautinę paramą atsparumo klimatui stiprinimui;

7.  pabrėžia ES ir nacionalinių parlamentų, vietos valdžios institucijų, pilietinės visuomenės, privačiojo sektoriaus ir žiniasklaidos dialogo ES viduje ir už jos ribų svarbą, atsižvelgiant į tai, kad šie subjektai atlieka vis svarbesnį vaidmenį diskusijose dėl klimato; tiki, kad šie dialogai padės pasiekti skaidrų ir visa apimantį susitarimą;

8.  pabrėžia, kad veiksmų plane turi būti nurodyti aiškiai apibrėžti tikslai ir jų siekimo strategijos;

9.  pabrėžia, jog yra svarbu, kad vykdant veiksmus klimato srityje pagrindinis dėmesys būtų skiriamas žmogaus teisėms, ir primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad Paryžiaus susitarime būtų pripažįstama, kad pagarba žmogaus teisėms, jų apsauga ir skatinimas, apimantys, be kita ko, lyčių lygybę, visapusišką ir lygiateisį moterų dalyvavimą ir aktyvų tinkamo darbo jėgos perėjimo skatinimą kuriant deramo ir kokybiško darbo vietas visiems, yra būtina veiksmingų visuotinio masto veiksmų klimato srityje sąlyga;

10.  kadangi JTBKKK šalys 18-ojoje šalių konferencijoje (angl. COP18) nutarė (Sprendimas Nr. 23/CP.18) patvirtinti tikslą užtikrinti lyčių lygybę pagal JTBKKK ir Kioto protokolą įsteigtose institucijose, siekiant padidinti moterų dalyvavimą ir užtikrinti veiksmingesnę kovos su klimato kaita politiką, kurią įgyvendinant vienodai atsižvelgiama į moterų ir vyrų poreikius, taip pat stebėti pažangą siekiant lyčių lygybės tikslo toliau įgyvendinant klimato politiką, kurioje atsižvelgiama į lyčių aspektą;

11.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai išplėtoti strateginius klimato išorės politikos prioritetus, įtvirtintus bendruose užsienio politikos tiksluose, ir užtikrinti, kad ES delegacijos daugiau dėmesio skirtų klimato politikai, šalių pastangų sušvelninti klimato kaitą arba prie jos prisitaikyti stebėsenai ir paramos teikimui pajėgumų didinimo srityje, taip pat užtikrinti, kad jos turėtų pakankamai lėšų klimato stebėsenos veiksmams vykdyti; ragina ES glaudžiau bendradarbiauti klimato klausimais su kaimyninėmis šalimis ir šalimis kandidatėmis ir jas skatinti derinti savo politiką su ES klimato tikslais; ragina valstybes nares ir EIVT įsteigti už klimato kaitą atsakingus informacijos centrus ES delegacijose ir valstybių narių ambasadose;

12.  primena, kad tikimasi, jog klimato kaita sukels reikšmingus migracijos modelių pokyčius visame besivystančiame pasaulyje; ragina ES padėti besivystančių šalių, ypač mažiausiai išsivysčiusių šalių, bendruomenių pastangoms prisitaikant prie klimato kaitos ir didinant atsparumą su aplinka susijusiems pavojams;

13.  pabrėžia, kad klimato kaitos tema turėtų sudaryti neatskiriamą vystymosi politikos dalį ir kad į ją turi būti atsižvelgiama planuojant humanitarinę pagalbą ir vystymosi politikos biudžetą.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

31.8.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

49

4

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Michèle Alliot-Marie, Petras Auštrevičius, Elmar Brok, Klaus Buchner, James Carver, Fabio Massimo Castaldo, Lorenzo Cesa, Arnaud Danjean, Mark Demesmaeker, Georgios Epitideios, Knut Fleckenstein, Eugen Freund, Michael Gahler, Iveta Grigule, Sandra Kalniete, Manolis Kefalogiannis, Janusz Korwin-Mikke, Andrey Kovatchev, Eduard Kukan, Ilhan Kyuchyuk, Arne Lietz, Barbara Lochbihler, Sabine Lösing, Andrejs Mamikins, David McAllister, Tamás Meszerics, Demetris Papadakis, Alojz Peterle, Tonino Picula, Andrej Plenković, Cristian Dan Preda, Jozo Radoš, Jacek Saryusz-Wolski, Jaromír Štětina, Charles Tannock, Eleni Theocharous, László Tőkés, Johannes Cornelis van Baalen, Geoffrey Van Orden

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Daniel Caspary, Neena Gill, Ana Gomes, Liisa Jaakonsaari, Anneli Jäätteenmäki, Othmar Karas, Antonio López-Istúriz White, Norbert Neuser, Urmas Paet, Gilles Pargneaux, Jean-Luc Schaffhauser, Helmut Scholz, Paavo Väyrynen, Janusz Zemke

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Heidi Hautala, Jutta Steinruck


Vystymosi komiteto NUOMONĖ (10.9.2015)

pateikta Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui

dėl naujo tarptautinio klimato kaitos susitarimo sudarymo Paryžiuje

(2015/2112(INI))

Nuomonės referentė: Anna Záborská

PASIŪLYMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad paskutinėje Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos vertinimo ataskaitoje (5AR) pateikiami įrodymai, kad mūsų klimato sistemos atšilimas neabejotinas ir kad žmogaus veikla – tai pagrindinė priežastis, nulemianti nuo 20-ojo amžiaus vidurio stebimą klimato kaitą; pabrėžia, kad klimato kaita kelia didelę grėsmę besivystančioms šalims, padėtis ypač rimta mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir mažoms besivystančioms salų valstybėms; pabrėžia, kad pažeidžiamiausių šalių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis nereikšmingas, ir mano, kad dėl to šios šalys nekaltos dėl tos padėties, kurioje jos atsidūrė; ragina, kad sudarant Paryžiaus susitarimą dėl paramos prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo veiklai mažiausiai išsivysčiusiose šalyse ir mažose besivystančiose salų valstybėse pagrindinis dėmesys būtų skiriamas technologijų perdavimui ir finansavimui, skurdo panaikinimui, nelygybės mažinimui ir tvarumui;

2.  pabrėžia, kad klimato kaita bus kliūtimi norint pasiekti darnaus vystymosi tikslus ir, jei nepavyktų užtikrinti, kad visuotinis atšilimas nesiektų 2°C, kaip buvo sutarta Kopenhagos klimato kaitos konferencijoje, gali būti pakenkta vystymosi naudai, turint mintyje tai, kad atšilus 2°C jau bus padaryta reikšminga žala aplinkai ir bendruomenėms, be to, kils rizika, kad dar padidės esamas pažeidžiamumas, ir visa tai nulems humanitarinių krizių eskalavimą;

3.  atkreipia dėmesį į naujausią Jungtinių Tautų aplinkos programos ataskaitą apie prisitaikymo spragas (angl. „Adaptation Gap Report“), kurioje apskaičiuota, kad net padarant prielaidą, jog tarptautinėmis pastangomis pavyks apriboti visuotinį atšilimą 2°C prisitaikymo prie klimato kaitos vien Afrikoje išlaidos iki 2050 m. padidės iki 50 mlrd. JAV dolerių per metus; mano, kad net ir tuo atveju, jei pavyktų ekonominiu požiūriu veiksmingas prisitaikymas, išliktų tolesnė žala, kai prisitaikymas būtų nebeįmanomas; pripažįsta, kad dėl šios likusios žalos prisitaikymo išlaidos 2030–2050 m. laikotarpiu padvigubės;

4.  atkreipia dėmesį į išmetamo ŠESD kiekio, klimato kaitos ir anomalių oro sąlygų ryšį, taip pat į gaivalinių nelaimių dažnį ir sunkumą, dirvožemio blogėjimą, maisto krizes, vis labiau sudėtingą prieigą prie geriamojo vandens, didelio masto migracijos srautus ir konfliktus; pažymi, kad šie reiškiniai daro neigiamą poveikį visuotinėms pastangoms, skirtoms pasiekti darnaus vystymosi tikslus, ir jų poveikis dar labiau dramatiškas nepasiturinčioms ir pažeidžiamoms gyventojų grupėms;

5.  primygtinai reikalauja 21-oje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) šalių konferencijoje (angl. COP21) Paryžiuje sukurti bendrą ŠESD apskaitos sistemą, siekiant užtikrinti, kad nacionalinių indėlių įgyvendinimas vyktų skaidriai ir jį būtų įmanoma įvertinti kiekybiniu požiūriu;

6.  pabrėžia, kad siekiant sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį besivystančiose šalyse būtina nustatyti priemones, pagal kurias padidinamas atsinaujinančiųjų energijos šaltinių naudojimas, energijos vartojimo efektyvumas ir pramonės išteklių, neišmetančių anglies dioksido arba pasižyminčių mažu išmetamo anglies dioksido kiekiu, naudojimas;

7.  pabrėžia, kad besivystančiose šalyse būtinai reikia didinti prevencijos, atsparumo, gaivalinių nelaimių rizikos mažinimo ir prisitaikymo pajėgumus; ragina skirti pirmenybę šiems uždaviniams infrastruktūrinės, miesto plėtros, žemės ūkio ir investicijų politikos srityse, taip pat primygtinai reikalauja vystyti kovai su klimato kaita būtinas technologijas;

8.  susirūpinęs pažymi, kad 2008–2013 m. 166 mln. žmonių buvo priversti palikti savo namus dėl potvynių, vėtrų, žemės drebėjimų ar kitų nelaimių; atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad su klimato kaita susiję pokyčiai kai kuriose Afrikos dalyse galėtų prisidėti prie pabėgėlių krizės Viduržemio jūros regione paaštrėjimo; apgailestauja, kad iki šiol nepripažintas „pabėgėlio dėl klimato“ statusas, taigi paliekama teisinė spraga, dėl kurios aukos negali pasinaudoti pabėgėlio statusu;

9.  pabrėžia, kad svarbu dėti daugiau pastangų šalinant gaivalinių nelaimių padarinius, ir atkreipia dėmesį į tai, kad reikia parengti mechanizmus, atitinkančius žalą ir nuostolius, patirtus dėl klimato kaitos ir gaivalinių nelaimių besivystančiose šalyse;

10.  primygtinai reikalauja, kad ir išsivysčiusios, ir besivystančios šalys kartu dėtų pastangos, spręsdamos pasaulinės klimato kaitos problemą, atsižvelgiant į bendro, bet diferencijuoto įsipareigojimo principą; pabrėžia, kad ES turi intensyviau siekti teisiškai privalomo tarptautinio susitarimo, kurį pasirašytų kiek įmanoma daugiau šalių, įskaitant didžiausias teršėjas ir kuriuo būtų užtikrinamos didesnės klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos pastangos; mano, kad inovaciniai šaltiniai, pvz., anglies dioksido kainodara tarptautinio transporto srityje ir pajamų iš finansinių sandorių mokesčio paskirstymas padėtų padengti didėjantį finansavimo poreikį pasauliniu mastu įgyvendinant priemones klimato srityje;

11.  ragina sutelkti pastangas prieš žemės grobimą skatinant tinkamus saugiklius, skirtus jo prevencijai, atsižvelgiant į tai, kad vien žemės naudojimo paskirties keitimas kasmet nulemia apie 20 proc. išskiriamo anglies dioksido pasaulyje ir kad netvarūs žemdirbystės metodai prisideda prie klimato kaitos, kelias pavojų aprūpinimui maistu ir teršia aplinką;

12.  primygtinai reikalauja, kad ir išsivysčiusios, ir besivystančios šalys kartu dėtų daugiau pastangų, spręsdamos pasaulinės klimato kaitos problemą, atsižvelgiant į bendro, bet diferencijuoto įsipareigojimo principą; pabrėžia, kad vykdant šiuos veiksmus nereikėtų pamiršti apie fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas, kadangi šios dujos didžiąja dalimi nulemia klimato kaitą pasaulyje, ir kad Paryžiuje vyksiančioje konferencijoje reikia pasiekti teisiškai privalomo susitarimo, kuris būtų taikytinas visoms šalims; pabrėžia, kad reikia užtikrinti tinkamą, stabilų ir nuspėjamą veiksmų klimato srityje finansavimą ir tinkamą prisitaikymo ir švelninimo pusiausvyrą;

13.  pabrėžia, kad siekiant sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį besivystančiose šalyse būtina nustatyti priemones, pagal kurias būtų padidintas alternatyvių ir efektyvių energijos šaltinių naudojimas; ragina išsivysčiusias šalis investuoti į nedidelio masto nuo elektros tinklų nepriklausomą ir decentralizuotą elektros gamybą iš atsinaujinančių šaltinių; ragina skirti daugiau ES paramos tokiai gamybai ir energijos vartojimo efektyvumui, taip pat tvariai žuvininkystei ir žemės ūkiui, pagrindinį dėmesį sutelkiant į mažuosius ūkius, pasėlių įvairinimą, agrarinę miškininkystę ir agroekologinius metodus, įskaitant paramą mokymams kaimo bendruomenėse; yra įsitikinęs, kad veiksmais visose minėtose srityse galima reikšmingai prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, taip pat sumažinti gaivalinių nelaimių riziką;

14.  patvirtina, kad veiksmingas klimato problemos sprendimas turi būti strateginis ES ir kitų veikėjų tarptautinėje arenoje prioritetas ir kad tuo tikslu reikia įtraukti veiksmus klimato srityje į visas susijusias politikos sritis ir siekti politikos suderinamumo; mano, jog svarbu, kad ES skatintų mažo anglies dioksido kiekio vystymosi kryptis visuose susijusiuose sektoriuose ir srityse, ir ragina ES pasiūlyti tvarios gamybos ir tvaraus vartojimo modelius, taip pat nurodyti būdus, kaip ES ketina mažinti vartojimą ir atsieti ekonominę veiklą nuo aplinkos būklės pablogėjimo; ragina ES prisiimti vadovaujamąja vaidmenį Paryžiaus konferencijoje ir daryti spaudimą dėl konkrečių priemonių, skirtų 2 ºC tikslui pasiekti;

15.  atkreipia dėmesį į tai, kad gyvybiškai svarbu užtikrinti klimato veiksmų finansavimą Paryžiaus susitarimo kontekste; dar kartą ragina ES ir kitas išsivysčiusias šalis vykdyti savo įsipareigojimus suteikti papildomą kovos su klimato kaita finansavimą – iš viešųjų ir privačių dvišalių ir daugiašalių šaltinių, kuris iki 2020 m. pasiektų 100 mlrd. JAV dolerių per metus; pabrėžia, kad siekiant atitikti papildomumo reikalavimą oficiali parama vystymuisi turi padidėti bent tiek pat, kiek klimato finansavimas; pripažįsta privataus klimato finansavimo vaidmenį, tačiau jis neturėtų pakeisti valstybės finansavimo, o jį papildyti, ir pažymi, kad reikalingas skaidrus ataskaitų teikimas ir atskaitomybė, taip pat socialinės ir aplinkos apsaugos garantijos;

16.  pritaria inovacinių klimato finansavimo šaltinių panaudojimui, taip pat apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemai; ragina Paryžiaus susitarimu bendrai įsipareigoti palaipsniui panaikinti subsidijas iškastiniam kurui ir jį papildyti grafikais;

17.  ragina ES ir išsivysčiusias šalis padidinti finansavimą švelninimo, prisitaikymo, technologijų plėtros ir perdavimo ir pajėgumų didinimo srityse besivystančiose šalyse; dar kartą ragina ES ir kitas išsivysčiusias šalis vykdyti savo bendrus įsipareigojimus papildomai suteikti naują kovos su klimato kaita finansavimą – iš viešųjų ir privačių dvišalių ir daugiašalių šaltinių, kuris iki 2020 m. pasiektų 100 mlrd. JAV dolerių; šiuo tikslu ragina ES padidinti finansinę paramą klimato srities veiksmams besivystančiose šalyse panaudojant naujus finansavimo šaltinius, pvz., pajamas iš apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos ATLPS aukcionų ir finansinių sandorių mokesčio, taip pat iškastiniam kurui taikomas rinkliavas dėl tarptautinės aviacijos ir jūrų transporto sukeliamos taršos; pabrėžia, kad reikalinga atskira klimato apskaita, kad būtų galima atsekti finansavimo įsipareigojimų papildomumą; pabrėžia, kad šalių atsakomybė ir kovos su klimato kaita tikslų įtraukimas į nacionalines vystymosi strategijas – svarbiausias veiksmingo kovai su klimato kaita skirtų lėšų naudojimo veiksnys, susijęs su energijos vartojimo efektyvumu ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimu; primygtinai reikalauja, kad ES užtikrinti reikiamas priemones vadovaujančiajam vaidmeniui atlikti šiame kontekste;

18.  remia pasauliniu mastu nustatytą švelninimo ir prisitaikymo tikslą, pagrįsta nacionaliniais ir regiono prisitaikymo planais, kad būtų užpildyta veiksmingumo spraga ir užtikrinta gaivalinių nelaimių rizikos mažinimo strategija, kaip nustatyta Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programoje;

19.  pabrėžia, kad laikantis politikos suderinamumo vystymosi labui principo turi būti atsisakyta valstybės paskatų biodegalų gamybai iš maistinių ir pašarinių augalų (pvz., privalomas ES 10 proc. tikslas atsinaujinančiųjų išteklių energijai transporto srityje ir subsidijos), kadangi dėl tokių priemonių gali būti skatinamas miškų naikinimas, jau dabar nulemiantis 20 proc. visų išmetamų ŠESD kiekio, kiti žemės naudojimo paskirties keitimai ir žemės grobimas, taip pat daromas poveikis teisei į maistą trečiosiose šalyse;

20.  mano, kad svarbu užtikrinti, kad Žaliasis klimato fondas veiktų kaip institucija, pirmenybę teikianti nuo klimato kaitos padarinių nukentėjusių žmonių besivystančiose šalyse poreikiams, griežtai vadovautųsi viešaisiais interesais ir bendradarbiautų su privačiomis įmonėmis ir finansininkais tik tuomet, kai jie garantuoja atitiktį aukštiems aplinkos, socialiniams ir žmogaus teisių standartams, įgyvendindama stabilius ir skaidrius procesus ir drausdama privačiojo sektoriaus veikėjų, susijusių su pinigų plovimu, mokesčių vengimu ir sukčiavimo veikla bei korupcija, dalyvavimą;

21.  ragina didžiausias išsivysčiusias ekonomikas panaudoti jų turimą pažangią infrastruktūra, skatinti ir vystyti tvarų augimą ir įsipareigoti remti besivystančias šalis joms kuriant savo pajėgumus, kad būtų padėta užtikrinti, kad ekonomikos augimas visose pasaulio dalyse ateityje bus pasiektas nedarant žalos aplinkai;

22.  pabrėžia, kad vystymosi bendruomenė, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ir EBPO Paramos vystymuisi komitetas (DAC) turėtų atlikti svarbų vaidmenį, glaudžiai bendradarbiaudami su suinteresuotaisiais subjektais ir susijusiomis organizacijomis vertinant ir švelninant rimčiausius klimato kaitos padarinius žmonėms, kurie, kaip tikimasi, bus labai sunkūs net ir tuo atveju, jei atšilimas nesieks 2 °C;

23.  pripažįsta didelio anglies dioksido kiekio maisto šaltinių ir susijusius žemės ūkio išmetamų teršalų, pvz., metano ir azoto suboksido, padarinius bei siūlo veiksmus šioms problemoms spręsti; ragina taip pat imtis veiksmų dėl miškų naikinimo dėl žemės naudojimo paskirties keitimo pašarų ir ganyklų tikslais, siekiant išvengti su maisto šaltinių rinkomis susijusių teršalų; ragina imtis veiksmų siekiant didinti informuotumą apie didelio poveikio maisto produktų gamybos metodų poveikį klimatui ir padėti verslo įmonėms ir žmonėms pakeisti elgesį; reikalauja, kad veiksmai, kuriais derinamos pasiūlos ir paklausos priemonės, įskaitant maisto švaistymo mažinimo veiksmus, būtų įtraukti į nacionalinius švelninimo planus, visų pirma tose šalyse, kuriose vartojimo lygiai viršija vidurkį.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

3.9.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

19

0

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Beatriz Becerra Basterrechea, Ignazio Corrao, Doru-Claudian Frunzulică, Charles Goerens, Maria Heubuch, Stelios Kouloglou, Linda McAvan, Norbert Neuser, Lola Sánchez Caldentey, Elly Schlein, György Schöpflin, Pedro Silva Pereira, Davor Ivo Stier, Rainer Wieland, Anna Záborská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Seb Dance, Brian Hayes

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Soledad Cabezón Ruiz, Constance Le Grip, Ivana Maletić, Jutta Steinruck, Axel Voss


Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ (16.7.2015)

pateikta Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui

dėl naujo tarptautinio klimato kaitos susitarimo Paryžiuje

(2015/2112(INI))

Nuomonės referentas: Bas Eickhout

PASIŪLYMAI

Transporto ir turizmo komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  palankiai vertina Komisijos komunikatą ir ES indėlio į COP 21 klimato kaitos konferenciją, kuri vyks 2015 m. gruodžio mėn. Paryžiuje, tikslus; pabrėžia, kad Komisija ir valstybės narės per visą konferenciją turi didinti transporto sektoriaus matomumą, nurodydamas, be kita ko, tokias iniciatyvas kaip „Sprendimų darbotvarkė“, ir atlikti vadovaujamą vaidmenį siekiant sudaryti skaidrų ir privalomą tarptautinį susitarimą, pripažįstant nevalstybinių subjektų vaidmenį; ragina Komisiją konferencijoje aktyviai remti iniciatyvas tvaraus miestų mobilumo ir viešojo transporto srityje;

2.  ragina Komisiją COP 21 konferencijos šalims teikti paramą ir žinias, kad jos galėtų nustatyti savo nacionalinį indėlį, ir kartu didinti informuotumą apie transporto sektoriaus vaidmenį, siekiant priimti išsamias išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo strategijas;

3.  pripažįsta, kad Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO) įsipareigojo sukurti pasaulinį rinka paremtą mechanizmą, kad būtų mažinamas aviacijos išmetamas teršalų kiekis; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad iki šiol trūksta pažangos ir ambicijų; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia ICAO ir Tarptautinėje jūrų organizacijoje (TJO) pasauliniu lygiu susitarti dėl taisyklių, kad būtų pasiekti aviacijai ir jūrų transportui taikomi tikslai dėl CO2 išmetimo normų; taigi ragina visas šalis įsipareigoti sukurti efektyvų ir struktūrinį instrumentą ir priemones, kuriais būtų užtikrinamas aviacijos išmetamo CO2 kiekio mažinimas; ragina TJO paspartinti veiksmus, kad iki 2016 m. pabaigos būtų pasiektas susitarimas efektyviai reguliuoti ir mažinti tarptautinės laivybos išmetamą teršalų kiekį;

4.  ragina į Paryžiaus protokolą įtraukti ŠESD sumažinimo tikslus, kurie derėtų su vadinamu pasauliniu anglies dioksido biudžetu pagal 2 laipsnių tikslą tarptautinės aviacijos ir jūrų laivininkystės srityje, ir ragina visas šalis, įskaitant Komisiją ir valstybes nares, įsipareigoti pagal Paryžiaus protokolą kaip svarbiausio prioriteto siekti visuotinių kiekiais nustatytų išmetamų ŠESD kiekio mažinimo tikslų, ir siekti Tarptautinėje civilinės aviacijos organizacijoje ir Tarptautinėje jūrų organizacijoje iki 2016 m. pabaigos susitarti dėl patikimos priemonės, kuri gali padėti pasiekti būtinus ŠESD kiekio mažinimo tikslus; pabrėžia, kad svarbu atsižvelgti į ypatingą salų ir atokiausių regionų padėtį, siekiant užtikrinti, kad aplinkosauginis veiksmingumas visų pirma nedarytų poveikio mobilumui ir prieinamumui šiuose regionuose;

5.  pripažįsta, pagal 5-ąją Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos vertinimo ataskaitą vadinamajam pasauliniam anglies dioksido biudžetui, kuris galėtų apriboti temperatūros augimą, kad jis būtų mažesnis nei 2°C, reikia, kad 2011–2100 m. laikotarpiu kasmet būtų išmetama mažiau nei 1010 Gt CO2;

6.  mano, kad nesutelkus didesnio dėmesio į teršalų išmetimo mažinimą transporto sektoriuje bus neįmanoma pasiekti bendrų klimato tikslų, nes transportas yra vienintelis sektorius, kuriame ir toliau didėja išmetamų ŠESD kiekis (per 25 pastaruosius metus jis padidėjo 30 proc.); pabrėžia, kad tai bus galima pasiekti tik nustačius privalomus ŠESD mažinimo tikslus ir į rinką visiškai integravus atsinaujinančius energijos šaltinius, pritaikius technologiškai neutralų anglies dioksido mažinimo metodą ir labiau integravus transporto ir investicijų politiką, kuri apimtų perėjimą prie kitų rūšių transporto, technologinę pažangą ir būtinybės naudotis transportu mažinimą (pvz., taikant tvarią logistiką ir integruotą judumo valdymą);

7.  atkreipia dėmesį, kad 94 proc. transporto (labiausiai – kelių, oro ir laivininkystės sektorių) priklauso nuo iškastinio kuro ir todėl skubiai reikalingos priemonės, kurios padėtų greičiau iki 2030 m. pasiekti baltosios knygos tikslus, nurodant atsinaujinantįjį kurą, elektrą ar mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančius alternatyvius degalus; laikosi nuomonės, kad didesnis transporto energijos efektyvumas turėtų būti vienas iš pagrindinių Europos transporto politikos prioritetų; pabrėžia, kad reikia ryžtingai plėtoti naujų tvarių ir taršos nesukeliančių energijos šaltinių platinimo kanalus, kad būtų remiamas plataus užmojo siekis pereiti prie tvaresnės energijos ir mažinti priklausymą nuo iškastinio kuro ir importuojamos energijos;

8.  nurodo, kad daugiau kaip pusė pasaulio gyventojų gyvena miestuose ir miesteliuose ir kad miesto transportas labai prisideda prie išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio transporto sektoriuje; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai didinti informuotumą apie tvaraus judumo mieste vaidmenį siekiant įgyvendinti klimato kaitos švelninimo tikslus; pabrėžia, kad atsakingai planuojant žemės naudojimą ir miesto teritorijose taikant tvarius transporto sprendimus veiksmingai prisidedama prie tikslo mažinti išmetamo CO2 kiekį; ragina Komisiją imtis priemonių, reikalingų norint aktyviai propaguoti viešąjį transportą, judumo pasidalijimo sprendimus ir ėjimo pėsčiomis bei važiavimo dviračiu galimybes, ypač tankiai gyvenamose vietovėse, ir prireikus gerinti ES reguliavimą, kad būtų skatinamas transporto daugiarūšiškumas ir naujos judumo bei logistikos paslaugos;

9.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti gerą energijos rūšių derinį transporto sektoriuje ir tai galima pasiekti skatinant alternatyvias transporto priemones, varomas gamtinėmis dujomis ir biodujomis, ir naudojant visas politikos priemones, kuriomis būtų stiprinamos tvarios transporto rūšys, taip pat transporto elektrifikacija ir pažangių transporto sistemų naudojimas; pabrėžia, kad daug dėmesio reikia skirti geležinkeliams, tramvajams, elektriniams autobusams, elektromobiliams ir elektriniams dviračiams, apimti visą gyvavimo ciklo perspektyvą ir siekti visapusiškai išnaudoti atsinaujinančius elektros šaltinius; tvirtai ragina vietos viešojo transporto institucijas ir transporto veiklos vykdytojus pirmauti pradedant naudoti mažai anglies dioksido išmetančias transporto priemones ir technologiją;

10.  pabrėžia, kad būtina transporto poveikį klimatui palaipsniui įtraukti į išsamų priemonių, kuriomis siekiama šiame sektoriuje nustatyti teisingas kainas ir sukurti sąžiningą transporto rūšių konkurenciją, paketą. ragina Komisiją užtikrinti tinkamą ES finansinių priemonių ir investicijų, įskaitant klimato fondus, finansavimą tiems transporto sektoriaus projektams, kurie darys teigiamą poveikį aplinkai, nepamirštant ir kitų transporto rūšių, ir ypač skatinti rengti tvaraus judumo miestuose planus; todėl ragina priimti keleto priemonių, įskaitant priemones, kuriomis apimamas neigiamas išorinis poveikis, paketą, kuris apimtų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros finansavimą, didelio masto švaraus transporto technologijų parodomųjų projektų finansavimą ir paskatų taikyti šias technologijas kūrimą;

11.  atkreipia dėmesį į tai, kad ir trumpalaikės, ir ilgalaikės transporto daromo poveikio klimato kaitos švelninimui strategijos būtinos siekiant aukštų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslų;

12.  nurodo, kad reikia apsvarstyti galimybes naudoti kosmoso pasiekimus įgyvendinant klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemones, visų pirma stebint ir prižiūrint šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimą; ragina Komisiją aktyviai prisidėti prie pasaulinės CO2 ir CH4 stebėsenos sistemos; ragina Komisiją remti pastangas parengti išskiriamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų savarankišką ir nepriklausomą ES matavimo sistemą remiantis programos „Copernicus“ misijomis ir jas papildant;

13.  pabrėžia, kad ES turi pirmauti atsakingai ir pripažinti, kad jeigu prie jos tikslų ir siekių neprisijungs kiti pasaulio regionai, tai gali pakenkti ES konkurencingumui.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

14.7.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

40

4

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Daniela Aiuto, Lucy Anderson, Marie-Christine Arnautu, Georges Bach, Izaskun Bilbao Barandica, Deirdre Clune, Michael Cramer, Luis de Grandes Pascual, Andor Deli, Isabella De Monte, Ismail Ertug, Jacqueline Foster, Dieter-Lebrecht Koch, Stelios Kouloglou, Merja Kyllönen, Miltiadis Kyrkos, Bogusław Liberadzki, Marian-Jean Marinescu, Georg Mayer, Gesine Meissner, Cláudia Monteiro de Aguiar, Jens Nilsson, Markus Pieper, Salvatore Domenico Pogliese, Gabriele Preuß, Christine Revault D’Allonnes Bonnefoy, Dominique Riquet, Massimiliano Salini, David-Maria Sassoli, Claudia Schmidt, Claudia Tapardel, Keith Taylor, Pavel Telička, István Ujhelyi, Peter van Dalen, Wim van de Camp, Janusz Zemke, Roberts Zīle, Kosma Złotowski, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Ivo Belet, Bas Eickhout, Theresa Griffin, Ruža Tomašić, Henna Virkkunen

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

James Carver


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

23.9.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

55

5

8

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marco Affronte, Margrete Auken, Pilar Ayuso, Zoltán Balczó, Ivo Belet, Simona Bonafè, Lynn Boylan, Cristian-Silviu Buşoi, Miriam Dalli, Seb Dance, Angélique Delahaye, Jørn Dohrmann, Ian Duncan, Stefan Eck, Bas Eickhout, Eleonora Evi, José Inácio Faria, Karl-Heinz Florenz, Francesc Gambús, Elisabetta Gardini, Jens Gieseke, Julie Girling, Matthias Groote, Françoise Grossetête, Andrzej Grzyb, Jytte Guteland, György Hölvényi, Anneli Jäätteenmäki, Jean-François Jalkh, Benedek Jávor, Karin Kadenbach, Kateřina Konečná, Giovanni La Via, Peter Liese, Norbert Lins, Valentinas Mazuronis, Susanne Melior, Miroslav Mikolášik, Gilles Pargneaux, Piernicola Pedicini, Pavel Poc, Frédérique Ries, Michèle Rivasi, Daciana Octavia Sârbu, Annie Schreijer-Pierik, Renate Sommer, Tibor Szanyi, Estefanía Torres Martínez, Nils Torvalds, Damiano Zoffoli

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Guillaume Balas, Nikolay Barekov, Paul Brannen, Renata Briano, Mireille D’Ornano, Albert Deß, Herbert Dorfmann, Ismail Ertug, Giorgos Grammatikakis, Martin Häusling, Gesine Meissner, Anne-Marie Mineur, Ulrike Müller, James Nicholson, Marijana Petir, Bolesław G. Piecha, Gabriele Preuß, Jadwiga Wiśniewska

Teisinis pranešimas