Procedūra : 2014/2246(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0277/2015

Pateikti tekstai :

A8-0277/2015

Debatai :

PV 27/10/2015 - 14
CRE 27/10/2015 - 14

Balsavimas :

PV 28/10/2015 - 7.10
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0384

PRANEŠIMAS     
PDF 660kWORD 165k
30.9.2015
PE 557.275v02-00 A8-0277/2015

dėl sanglaudos politikos ir strategijos „Europa 2020“ peržiūros

(2014/2246(INI))

Regioninės plėtros komitetas

Pranešėjas: Fernando Ruas

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl sanglaudos politikos ir strategijos „Europa 2020“ peržiūros

(2014/2246(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač jos 4, 162 ir 174–178 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – Bendrųjų nuostatų reglamentas)(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1299/2013 dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų(4),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1082/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1082/2006 dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) atsižvelgiant į patikslintas, supaprastintas ir pagerintas tokių grupių steigimo ir jų veiksmų įgyvendinimo sąlygas(5),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1300/2013 dėl Europos socialinio fondo ir panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1084/2006(6),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(7),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 23 d. Komisijos šeštąją ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitą „Investicijos į darbo vietų kūrimą ir augimą: vystymosi ir gero valdymo ES regionuose ir miestuose skatinimas“ (toliau – Šeštoji sanglaudos ataskaita),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(8),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 26 d. Komisijos aštuntąją ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos pažangos ataskaitą „Miestų ir regioninis krizės aspektai“,

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. sausio 14 d. rezoliuciją „Pažangioji specializacija. Patikimos sanglaudos politikos kompetencijos centrų tinklas“(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. sausio 14 d. rezoliuciją dėl ES valstybių narių pasirengimo veiksmingai ir laiku pradėti naująjį sanglaudos politikos programavimo laikotarpį(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 26 d. rezoliuciją dėl Europos Komisijos 7-osios ir 8-osios pažangos ataskaitų dėl ES sanglaudos politikos ir 2013 m. strateginio pranešimo dėl programų įgyvendinimo 2007–2013 m.(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. lapkričio 27 d. rezoliuciją dėl vėlavimo pradėti įgyvendinti 2014–2020 m. sanglaudos politiką(12),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 19 d. Komisijos komunikatą „Naujos kartos naujoviškų finansinių priemonių – ES nuosavo kapitalo ir skolos platformų – programa“ (COM(2011)0662),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2015/760 dėl Europos ilgalaikių investicijų fondų(13),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 13 d. Komisijos komunikatą „Maksimalus Stabilumo ir augimo pakto taisyklėse leidžiamo lankstumo išnaudojimas“ (COM(2015) 0012),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 19 d. Bendrųjų reikalų (sanglauda) taryba patvirtintas Tarybos išvadas dėl „Šeštosios ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitos. Investicijos į darbo vietų kūrimą ir augimą“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 3 d. Regionų komiteto nuomonę dėl šeštosios ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitos(14),

–  atsižvelgdamas į darbo dokumentą „Strategijos „Europa 2020“ peržiūros metmenys. Regionų komiteto Strategijos „Europa 2020“ stebėsenos platformos iniciatyvinio komiteto indėlis“(15),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 21 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę apie Komisijos šeštąją sanglaudos ataskaitą(16),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 2 d. Komisijos komunikatą „Viešų konsultacijų dėl pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ rezultatai“ (COM(2015)0100),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 13 d. Komisijos komunikatą „Geriausias pasinaudojimas lankstumu, kurį suteikia galiojančios stabilumo ir augimo pakto taisyklės“ (COM(2015) 0012),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A8-0277/2015),

A.  kadangi sanglaudos politika yra pagrindinė ES investicijų didinimo ir vystymosi politika, kuri yra suderinta su pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ tikslais; šia politika siekiama mažinti skirtumus tarp regionų ir skatinti konvergenciją ir iki 2020 m. pabaigos jai skirtas 351,8 mlrd. EUR biudžetas; kadangi ES ir toliau susiduria su ekonominės ir finansų krizės padariniais – dideliu nedarbu bei netolygiu ir lėtu ekonomikos atsigavimu; be to, kadangi sanglaudos politika siekiama užtikrinti, kad visos pastangos ir pajėgumai būtų sutelkti ir nukreipti strategijoje „Europa 2020“ numatytiems tvaraus augimo ir darbo vietų kūrimo tikslams pasiekti;

B.  kadangi itin svarbu, kad įgyvendinant įvairias ES iniciatyvas, kuriomis siekiama užtikrinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą ir saugoti aplinką bei klimatą, būtų laikomasi nuoseklaus požiūrio; kadangi strategijos „Europa 2020“ pavyzdinėms iniciatyvoms tenka itin svarbus vaidmuo siekiant stiprinti sanglaudos politikos įgyvendinimo koordinavimą vietos ir regionų lygmenimis; kadangi nuostatose dėl programavimo ar ataskaitų teikimo nėra aiškiai numatyto akivaizdžiai pavyzdinėms iniciatyvoms skirto mechanizmo, kuriuo remiantis Europos struktūriniai ir investicijų (ESI) fondų lėšomis būtų prisidedama prie šių iniciatyvų įgyvendinimo; kadangi persvarstant strategiją „Europa 2020“ turės būti sprendžiamas pavyzdinių iniciatyvų įgyvendinimo klausimas ir siekiama užtikrinti finansinių, fiskalinių ir ekonominių priemonių pusiausvyrą su socialinės, švietimo, aplinkos ir lygybės (ypač lyčių lygybės) sričių veiksmais;

C.  kadangi didėja poreikis užtikrinti stipresnį įvairių valdymo lygmenų ir įvairių dalyvaujančių subjektų bendros atsakomybės už strategiją jausmą ir bendrą atsakomybę kartu su atitinkamomis teisėmis ir pareigomis visais įgyvendinimo lygmenimis; kadangi būtina stiprinti daugiapakopį valdymą ir partnerystę, nes taikant šiuos principus galima spręsti administracinių pajėgumų trūkumo klausimus;

D.  kadangi akivaizdu, kad sanglaudos politikos tikslai remiant investicijas į pagrindinius ES prioritetus keitėsi bėgant laikui, taip parodydami savo pritaikomumą ir veiksmingumą; vis dėlto pagrindinis tikslas išliko įvairių regionų išsivystymo lygio skirtumų mažinimas, didinant regionų galimybes ir skatinant tvarų vystymąsi; kadangi sukūrus Europos strateginių investicijų fondą į bendrą ES strategiją, kuria siekiama užtikrinti inovacinį, tvarų ir integracinį ekonomikos augimą ir kvalifikuoto darbo vietų kūrimą, įtraukiami nauji elementai;

E.  kadangi atliekant strategijos „Europa 2020“ peržiūrą reikėtų atsižvelgti rimtas ir nevienodas pasekmes, kurias dėl ekonominės ir finansinės krizės patyrė valstybės narės ir regionai, ir laikytis pažangaus ir subalansuoto požiūrio siekiant užtikrinti suderinamumą ir veiksmingumą; vis dėlto, kadangi atliekant peržiūrą gali būti įtrauktos ir kitos priemonės, pavyzdžiui, su infrastruktūra, vidaus rinka ir administraciniais pajėgumais susijusios priemonės; kadangi reikėtų atsižvelgti į įvairius teritorinius ypatumus, itin didelį dėmesį skiriant SESV 174 ir 349 straipsniuose nurodytiems regionams;

F.  kadangi strategijos „Europa 2020“ laikotarpio vidurio peržiūra (nors 2015 m. ji buvo atidėta) visų pirma suteikia galimybę įvertinti (ir pripažinti) sanglaudos politikos indėlį siekiant strategijoje apibrėžtų tikslų, pagerinti esamą sąveiką ir sąsajas tarp įvairių ES politikos sričių, taip pat su ES biudžetu, siekiant užtikrinti, kad minėtosios politikos sritys ir ES biudžetas veiksmingai atliktų strategijos įgyvendinimo varomosios jėgos funkciją; kadangi šis etapas itin svarbus siekiant formuoti būsimą sanglaudos politiką, kaip ES masto investavimo politiką, pirmenybę skiriant išsivystymo skirtumų mažinimui ir pakartotiniam konvergencijos proceso paspartinimui;

Strategija „Europa 2020“ ir jos sąveika su sanglaudos politika

1.  primena, kad strategija „Europa 2020“ – tai Europos Sąjungos bendroji ilgalaikė augimo ir darbo vietų kūrimo strategija, apimanti penkis ambicingus tikslus: užimtumą, inovacijas, klimato kaitą ir energetinį tvarumą, švietimą bei kovą su skurdu ir socialine atskirtimi; pažymi, kad, numačius tikslus, buvo numatytos ir septynios pavyzdinės iniciatyvos ir kad atsižvelgiant į 2010 m. nustatytus iššūkius buvo imtasi netolygių veiksmų, o ES lygmeniu daroma pažanga siekiant su jais susijusių tikslų, pavyzdžiui, kovoti su nedarbu, vis dar lieka nedidelė; pabrėžia, kad ES turėtų skirti daugiau dėmesio tvariam ekonomikos augimui ir vystymuisi, taip pat tinkamų darbo vietų kūrimui, kad jos investicijos neštų ilgalaikę naudą;

2.  pabrėžia, kad pažanga lyčių lygybės srityje taip pat galėtų prisidėti prie ekonomikos augimo, tvaraus vystymosi ir socialinės sanglaudos;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES ekonomikos valdymo sistema ir jos įgyvendinimo mechanizmas (Europos semestras) buvo nustatyti 2010 m. siekiant koordinuoti valstybių narių fiskalinę politiką ir struktūrines reformas, geriau suderinti nacionalinę biudžeto politiką su ES ir nacionaliniais tikslais, susijusiais su ekonomikos augimu bei darbo vietų kūrimu, taip remiant strategijos įgyvendinimą; atkreipia dėmesį į tai, kad vis dar būtina spręsti tolesnio koordinavimo ir sinchronizavimo iššūkius;

4.  pabrėžia, kad 2007–2013 m. laikotarpio sanglaudos politika, kuri buvo suderinta su ankstesne Lisabonos strategija ir kuria buvo siekiama panašių pagrindinių tikslų, jau buvo pasiekusi įgyvendinimo etapą, kai buvo pradėta įgyvendinti strategiją „Europa 2020“, ir kad būtų buvę sudėtinga ir nenaudinga šią politiką perprogramuoti atsižvelgiant į naujos strategijos tikslus; vis dėlto pažymi, kad pasaulinės ekonominės krizės laikotarpiu sanglaudos politika ne tik buvo vienintelis investicijų šaltinis daugelyje valstybių narių, bet ir, pasitelkiant vadinamuosius asignavimus Lisabonos darbotvarkės tikslais, šia politika buvo stipriai remiama atskirų šalių politika siekiant įgyvendinti šią strategiją ir prisidedama prie tokios politikos įgyvendinimo, kaip nurodoma Šeštojoje sanglaudos ataskaitoje ir kai kuriuose Komisijos komunikatuose ir tyrimuose; primena, kad bėgant laikui buvo prarastas valstybių narių, regionų ir miestų įsipareigojimas įgyvendinti Lisabonos strategiją, o strategijos „Europa 2020“ valdymas yra gerai suderintas su sanglaudos politikos principais ir priemonėmis, todėl tai gali padėti užtikrinti, kad įgyvendinant šią strategiją bus prisiimta bendra atsakomybė;

5.  ragina Komisiją, atliekant į 2007–2013 m. programavimo laikotarpio ex post vertinimą, pateikti informaciją apie orientavimąsi į veiksmingumą ir rezultatus bei konkretų sanglaudos politikos indėlį prisidedant prie strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimo; pabrėžia, kad svarbu suprasti turimų faktinių duomenų, susijusių su sanglaudos politikos įnašu siekiant bendrųjų strategijos tikslų, realybę ir apribojimus ir atsižvelgti į ES šalių patirtus ekonominius sunkumus, visų pirma turint omenyje tas šalis, kurios sunkiai nukentėjo nuo krizės; mano, kad tokios išvados galėtų būti naudingos šiuo metu įgyvendinant strategiją;

6.  pabrėžia, kad sanglaudos politika – tai pagrindinė ES investavimo į realiąją ekonomiką priemonė, apimanti visus regionus, ir būdas pademonstruoti Europos Sąjungos lygmens solidarumą išplečiant ekonomikos augimą ir gerovę ir mažinant ekonominius, socialinius ir teritorinius skirtumus; pabrėžia, kad sanglaudos politika visiškai suderinta su strategijos „Europa 2020“ tikslais ir ja sukuriama būtinos investavimo sistema, taigi ji yra ne vien tik strategijos įgyvendinimo priemonė; šiuo atžvilgiu pabrėžia, jog taikant paramos telkimo pagal temas principą ESI fondai orientuojami į 11 teminių tikslų, nustatytų tiesiogiai remiantis strategijos „Europa 2020“ tikslais, ir jog su šiais teminiais tikslais tiesiogiai susietos išankstinės sąlygos buvo numatytos siekiant užtikrinti, kad būtų investuojama tokiais būdais, kurie padėtų užtikrinti maksimalų šių investicijų veiksmingumą; pabrėžia, kad visiškai pritaria šiam naujam metodui, kuris padės didinti išlaidų efektyvumą;

7.  pabrėžia, kad įgyvendinant sanglaudos politiką kuriama sąveika su kitomis ES politikos sritimis, pavyzdžiui, bendrąja skaitmenine rinka, energetikos sąjunga, bendrąja kapitalo rinka ir socialine politika, ir kad sanglaudos politika, atsižvelgiant į visas jos priemones ir tikslus, įskaitant makroregionų strategijas, miestų darbotvarkę, teritorinę darbotvarkę, investicijas į MVĮ, pažangų augimą ir pažangiosios specializacijos strategijas, iš esmės padeda stiprinti bendrąją rinką ir siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų; ragina visas Europos nacionalines ir regionines valdžios institucijas parengti pažangiosios specializacijos strategijas ir ištirti galimybes užtikrinti įvairių ES, nacionalinio bei regioninio lygmenų viešųjų bei privačiųjų priemonių sinergiją;

8.  atkreipia dėmesį į sąsają su platesnio masto ekonomikos valdymo procesu taikant priemones, kuriomis susiejamas ESI fondų veiksmingumas ir patikimas ekonomikos valdymas; ragina valstybes nares imtis atsakingų veiksmų siekiant, kiek įmanoma, išvengti tokių priemonių taikymo ir užkirsti kelią tam, kad būtų daromas neigiamas poveikis ESI fondų panaudojimui ir sanglaudos politikos tikslų įgyvendinimui; taip pat pabrėžia, kad reikėtų teikti paramą valstybėms narėms, kurios susiduria su laikinais biudžeto sunkumais; palankiai vertina lankstumo priemones, kurios užtikrinamos pagal galiojančias Stabilumo ir augimo pakto taisykles (COM(2015) 0012), siekiant stiprinti investicijų, struktūrinių reformų ir išteklių panaudojimo sąveiką, kad būtų skatinimas ilgalaikis tvarus ekonomikos augimas ir sudarytos geresnės sąlygos siekti pažangos įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ tikslus;

9.  susirūpinęs pabrėžia, kad dabartiniu programavimo laikotarpiu vėluojama įgyvendinti sanglaudos politiką; atkreipia dėmesį į tai, kad, nors šiuo metu susitarta dėl didelės daugumos veiklos programų, įgyvendinimas vis dar tėra pasiekęs tik pradinius etapus; vis dėlto pabrėžia, kad galima įvertinti, kaip politikos ištekliai paskirstomi prioritetams, kuriais prisidedama prie tvaraus augimo ir darbo vietų kūrimo; atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pažymi, kad, remiantis pirmuoju Komisijos paskelbtu vertinimu, moksliniams tyrimams ir inovacijoms, MVĮ rėmimui, informacinėms ir ryšių technologijoms (IRT), mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikai, užimtumui, socialinei įtraukčiai, švietimui ir pajėgumų stiprinimui skirtos sumos buvo labai padidintos palyginti su ankstesniais programavimo laikotarpiais, o paramos transportui ir aplinkosaugos infrastruktūrai lygis sumažėjo; atkreipia dėmesį į tai, kad tuo metu, kai bus atliekama strategijos „Europa 2020“ laikotarpio vidurio peržiūra, vis dar trūks duomenų apie ESI fondų įgyvendinimą 2014–2020 m., todėl tuo etapu vis dar gali būti neįmanoma konkrečiai įvertinti minėtųjų fondų indėlio siekiant numatytų strategijos tikslų; palankiai vertina tai, kad valstybės narės ėmėsi veiksmų, pavyzdžiui, siekdamos užtikrinti, kad 20 proc. jų išteklių būtų skiriama veiksmams klimato srityje;

10.  pripažįsta, kad veiklos rezultatų plano rengimas ir ex ante sąlygų nustatymas, taip pat glaudesnių sąsajų su konkrečiai šaliai skirtomis rekomendacijomis užtikrinimas programuojant 2014–2020 m. sanglaudos politiką galėtų sudaryti geresnę investavimo aplinką, kad būtų kuo labiau padidintas sanglaudos politikos indėlis siekiant pagrindinių strategijos „Europa 2020“ tikslų;

Peržiūros eiga ir susiję sunkumai

11.  primena, kad Komisija pradėjo strategijos peržiūros procesą 2014 m., kai buvo paskelbtas jos komunikatas „Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ rezultatų apžvalga“, ir apgailestauja dėl to, kad šiame dokumente buvo nepakankamai atsižvelgta į sanglaudos politiką ir su ja susijusias priemones; palankiai vertina tai, kad procesas buvo tęsiamas rengiant viešąsias konsultacijas, kurios vyko 2014 m. gegužės–spalio mėnesiais, siekiant surinkti peržiūrai atlikti reikiamus duomenis, ir tai, kad buvo patvirtinta strategijos svarba ir jos tikslų ir prioritetų prasmingumas;

12.  pažymi, jog laikomasi nuomonės, kad pavyzdinės iniciatyvos atlieka savo funkciją, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad jų matomumas, kaip manoma, yra palyginti nedidelis; apgailestauja dėl to, kad ekonomikos ir finansų krizė padidino skirtumus Europos Sąjungoje ir kad buvo padaryta nepakankama pažanga siekiant kai kurių pagrindinių strategijos tikslų, visų pirma susijusių su užimtumu, moksliniais tyrimais ir technologine plėtra, kova su skurdu ir socialine atskirtimi; palankiai vertina padarytas išvadas dėl poreikio stiprinant vertikaliąją ir horizontaliąją partnerystę didinti atsakomybę ir dalyvavimą vietoje, kad būtų galima pagerinti strategijos įgyvendinimą; pabrėžia, kad įgyvendinant strategiją būtų skatinama nuo orientavimosi į procesą ir rezultatus pereiti prie orientavimosi į konkrečius rezultatus metodo, kad būtų užtikrintas didžiausias susijusių ES politikos sričių efektyvumas ir veiksmingumas;

13.  palankiai vertina tai, kad Eurostatas reguliariai skelbia pažangos rodiklius, susijusius su strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimu; vis dėlto ragina pateikti išsamesnius ir tikslesnius duomenis apie regionus, kiek tai susiję su NUTS II ir NUTS III lygiais pateikiamais duomenimis, nes tai bus vis svarbiau, turint omenyje įvairiuose ES regionuose, nepaisant jų išsivystymo lygio, iškylančias nenumatytas ekonomines ir socialines problemas; be to, pabrėžia tris sanglaudos politikos dimensijas – ekonominę, socialinę ir teritorinę, todėl mano, kad ši politika neturėtų būti vertinama remiantis vien tik ekonominiais rodikliais; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ir valstybes nares tęsti diskusiją dėl daugiau veiksnių apimančių rodiklių rinkinio rengimo siekiant jais papildyti BVP rodiklį ir veiksmingiau bendradarbiauti šioje srityje, norint užtikrinti, kad šie rodikliai būtų naudingesni vertinant pažangą, padarytą įgyvendinant prioritetinius strategijos „Europa 2020“ tikslus;

14.  pažymi, kad Komisijos pasiūlymas dėl strategijos „Europa 2020“ peržiūros turi būti paskelbtas iki 2015 m. pabaigos, ir apgailestauja dėl tokio delsimo, nes pateikti šį pasiūlymą buvo numatyta 2015 m. pradžioje; pabrėžia, kad tai ir vėl vyks netinkamu sanglaudos politikos ciklo momentu, jau gerokai įsibėgėjus pačiam įgyvendinimo procesui; be to, pabrėžia, kad ankstyvas perprogramavimas būtų visiškai nenaudingas siekiant užtikrinti ilgalaikį strateginį sanglaudos politikos planavimą;

15.  palankiai vertina ES fondų geresnio įgyvendinimo darbo grupės sukūrimą; taip pat palankiai vertina tai, kad įsteigta Paramos struktūrinėms reformoms tarnyba, kurios oficiali veiklos pradžia buvo 2015 m. liepos 1 d. ir kuri teiks techninę pagalbą valstybėms narėms, kad būtų veiksmingiau įgyvendinamos struktūrinės reformos ir konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos;

16.  tuo pat metu pripažįsta, kad reikia atsižvelgti į ekonomikos perspektyvų pokyčius, naujų priemonių naudojimą, pažangą, padarytą siekiant strategijos tikslų, ir su tuo susijusį poreikį pritaikyti veiklą;

17.  atsižvelgdamas į tai, ragina atliekant strategijos „Europa 2020“ laikotarpio vidurio peržiūrą laikytis pažangaus ir subalansuoto požiūrio ir dėmesį skirti penkių strategijos tikslų ir pavyzdinių iniciatyvų geresniam susiejimui, taip pat siekiui nustatyti metodus, kaip šiuos tikslus ir iniciatyvas būtų galima geriau įgyvendinti ir vertinti nesukuriant papildomų sunkumų ir pernelyg didelės administracinės naštos; pabrėžia, kad atliekant peržiūrą reikėtų atsižvelgti į ES ekonomikos stipriąsias ir silpnąsias puses, vis didėjančią nelygybę (pavyzdžiui, turto aspektu), aukštą nedarbo lygį ir didelį viešojo sektoriaus įsiskolinimą; pabrėžia, kad skiriant dėmesį fiskalinio ir ekonomikos valdymo makroekonominiams kriterijams tuo pat metu turėtų būti daroma pažanga siekiant visų strategijoje „Europa 2020“ numatytų pagrindinių tikslų; mano, kad dėmesys taip pat turėtų būti skiriamas didesniam visuomenės ir aplinkos tvarumui, aktyvesnei socialinei įtraukčiai ir didesnei lyčių lygybei; pabrėžia, kad svarbu, jog Komisijos tarnybos ir toliau padėtų valstybių narių valdžios institucijoms gerinti administracinius gebėjimus;

18.  pakartoja savo raginimą stiprinti atsakingumo, bendro atsakomybės jausmo, skaidrumo ir dalyvavimo įgyvendinant strategiją aspektus, į įvairius strategijos etapus (nuo tikslų nustatymo ir plėtojimo iki įgyvendinimo, stebėjimo ir vertinimo) įtraukiant vietos ir regionines valdžios institucijas, visus atitinkamus pilietinės visuomenės subjektus ir suinteresuotąsias šalis; primygtinai pabrėžia, kad nepaprastai svarbu sustiprinti valdymo struktūrą, grindžiamą daugiapakopio valdymo principu, paskatų struktūromis, veiksmingu principų „iš viršaus į apačią“ ir „iš apačios į viršų“ derinimu, partneryste paremta sanglaudos politika ir viešojo ir privačiojo sektorių partneryste apskritai, siekiant konsultuotis ir bendradarbiauti su visais suinteresuotaisiais subjektais, kad būtų galima užtikrinti veiksmingus pajėgumus įgyvendinti ilgalaikius tikslus; primena, kad atsižvelgiant į valstybių narių institucines ir teisines sistemas vietos ir regioninės valdžios institucijos taip pat atsako už viešąsias investicijas, todėl jos turėtų būti pripažintos pagrindinėmis veikėjomis įgyvendinant strategiją;

19.  be to, siūlo atnaujinti vietos ir regioninių valdžios institucijų ir suinteresuotųjų subjektų, dalyvaujančių įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ projektą, įsipareigojimus sudarant šių partnerių, valstybių narių ir Komisijos susitarimą, kad būtų užtikrintas bendros atsakomybės jausmas ir dalyvavimas, ir patvirtinti elgesio kodeksą, kuris būtų panašus į 2014–2020 m. sanglaudos politikos srityje nustatytą partnerystės elgesio kodeksą;

20.  pabrėžia, kad būtina laikytis veiksmingo teritorinio požiūrio strategijos „Europa 2020“ atžvilgiu, kad viešosios intervencijos veiksmai ir investicijos būtų pritaikyti prie įvairių teritorinių ypatumų ir konkrečių reikmių; mano, kad itin svarbu susieti strategijos „Europa 2020“ bendrą požiūrį ir 2020 m. teritorinės darbotvarkės teritorinį požiūrį; be to, mano, kad turėtų būti galima nustatyti prie konkrečių reikmių pritaikytus savanoriškus strategijos „Europa 2020“ regioninius tikslus ir kad šiuos tikslus reikėtų aptarti regionų lygmeniu, neužkraunant papildomos biurokratinės naštos vietoje; pabrėžia, kad tokie prie konkrečių reikmių pritaikyti savanoriški regioniniai tikslai turėtų atitikti strategijos pagrindinę struktūrą ir patekti į iš anksto nustatytų tikslų taikymo sritį; atsižvelgdamas į tai, primena apie bendruomenės inicijuotos vietos plėtros strategijų svarbą;

21.  pripažįsta svarbų miestų ir miesto vietovių vaidmenį skatinant augimą ir darbo vietų kūrimą ir reikalauja, kad atliekant strategijos „Europa 2020“ peržiūrą taip pat būtų atsižvelgta į platesnio masto holistinį požiūrį miestų, kaip subjektų, kurie atlieka aktyvų vaidmenį siekiant įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus, raidos klausimu; taigi, ragina Komisiją deramai atsižvelgti į Rygos deklaraciją dėl miestų darbotvarkės, turint omenyje itin svarbų miesto teritorijų (tiek mažųjų, tiek vidutinio dydžio ar didelių) atliekamą vaidmenį; visų pirma pabrėžia, kad reikia numatyti strategiją, kuria atsižvelgiama į konkrečius mažųjų ir vidutinio dydžio miesto teritorijų poreikius, laikantis požiūrio, kuriuo vadovaujantis skatinama sinergija su skaitmenine darbotvarke ir Europos infrastruktūros tinklų priemone;

22.  ragina Komisiją pateikti informaciją apie teritorinių aspektų, kaip ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir tvaraus vystymosi veiksnių, vaidmenį ir prašo atliekant strategijos „Europa 2020“ peržiūrą atsižvelgti į teritorinio poveikio klausimus ir pateikti gaires, kaip tokius klausimus spręsti; dar kartą pabrėžia, kad svarbu šiuo klausimu konsultuotis su vietos ir regioninėmis valdžios institucijomis, nes jos atlieka pagrindinį vaidmenį įgyvendinant teritorines vystymosi strategijas; be to, atkreipia dėmesį į tai, koks vaidmuo gali tekti makroregioninėms strategijoms ir Europos teritoriniam bendradarbiavimui siekiant sėkmingai įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus, turint omenyje tai, kad daugelis vystymosi projektų apima tarpvalstybines zonas, apimančias keletą regionų arba valstybių, ir juos įgyvendinant galima parengti vietinio pobūdžio veiksmus siekiant rasti atsakymus į ilgalaikius iššūkius;

23.  atkreipia dėmesį į naujos ES investavimo priemonės – Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) – svarbą; šis fondas rems investicijų iki 315 mlrd. EUR mobilizavimą siekiant sumažinti ES investicijų atotrūkį ir kaip įmanoma padidinti viešųjų lėšų panaudojimo poveikį; pabrėžia, kad ESIF lėšos turėtų ne pakeisti, bet papildyti pagal ESI fondus skiriamas lėšas; apgailestauja dėl to, kad šis fondas nėra aiškiai susietas su strategija „Europa 2020“, tačiau mano, kad įgyvendinant šio fondo tikslus ir atrenkant perspektyvius ir tvarius projektus jis turėtų prisidėti prie šios strategijos įgyvendinimo konkrečiose srityse;

24.  be to, pabrėžia, kad pažangiosios specializacijos strategijas laikant viena iš pagrindinių investavimo priemonių absoliučiai būtina užtikrinti visišką visų ES priemonių suderinamumą ir sąveiką, kad būtų išvengta dubliavimosi arba nesuderinamumo įgyvendinant šias priemones arba įvairiais lygmenimis įgyvendinant politiką; todėl reikalauja, kad atliekant strategijos „Europa 2020“ peržiūrą būtų patvirtintas jos kaip ES ilgalaikio strateginio pagrindo siekiant augimo ir darbo vietų kūrimo vaidmuo ir kad būtų sprendžiamas politikos priemonių, įskaitant ESIF, koordinavimo klausimas siekiant veiksmingai panaudoti visus turimus išteklius ir pasiekti norimus rezultatus, susijusius su bendraisiais strateginiais tikslais;

25.  prašo, kad siekiant skatinti bendrą darnų ES vystymąsi ir atsižvelgiant į tai, koks vaidmuo tenka sanglaudos politikai įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ tikslus, Komisija, atlikdama šios strategijos tikslų ir uždavinių peržiūrą, atsižvelgtų į konkrečių teritorijų, pavyzdžiui, kaimo vietovių, pramonės pereinamojo laikotarpio vietovių, didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turinčių regionų, salų, pasienio ir kalnuotų vietovių bei ES atokiausių regionų, kaip nurodyta SESV 174 ir 349 straipsniuose, ypatumus ir ribotas galimybes; šiuo klausimu atkreipia dėmesį į minėtųjų regionų potencialą tokiose srityse kaip biotechnologijos, atsinaujinančiųjų išteklių energija ir biologinė įvairovė;

26.  atsižvelgdamas į strategijos „Europa 2020“ laikotarpio vidurio peržiūrą, pažymi, kad didinant moksliniams tyrimams ir inovacijoms skiriamų investicijų mastą, kokybę ir poveikį pasiekta geresnių rezultatų, šiuo tikslu koordinuojant naudojamas sanglaudos politikos priemones ir programą „Horizontas 2020“; atsižvelgdamas į tai, prašo Komisijos atliekant strategijos „Europa 2020“ tikslų ir uždavinių peržiūrą sutvirtinti visas galimas šių dviejų svarbių politikos pagrindų tarpusavio sąsajas ir sąveiką ir parengti internetinę stebėjimo sistemą siekiant nustatyti atvejus, kai ESI fondų finansavimas taikomas kartu su programa „Horizontas 2020“, ESIF ir kitomis Bendrijos finansuojamomis programomis; palankiai vertina planą, pagal kurį numatyta paramos prašytojams, kurie įvertinami kaip pažangūs, tačiau negauna finansavimo pagal programą „Horizontas 2020“, suteikti pažangumo pripažinimo ženklą, kad jiems būtų lengviau gauti ESI fondų paramą;

27.  ragina Komisiją nustatyti suderintą nuolatinį vertinimo procesą siekiant reguliariai vertinti strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimo pažangą ir pasiūlyti jiems pasiekti tinkamų priemonių rinkinį, taip pat parengti rekomendacijas ruošiantis nustatyti sanglaudos politiką po 2020 m.; be to, pabrėžia Parlamento vaidmenį koordinuotai ne tik pačiame Parlamente, bet ir su kitomis institucijomis, prižiūrint strategijos „Europa 2020“ ir sanglaudos politikos įgyvendinimą; atsižvelgdamas į tai, ragina laiku įtraukti Parlamentą į visas susijusias diskusijas, kuriose aptariamas strategijoje nurodytų politikos sričių priemonių rengimas, įgyvendinimas ir vertinimas; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu į šį keitimą nuomonėmis įtraukti taip pat ir Regionų komitetą, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą, nacionalinius ir regioninius parlamentus, vietos bei regionines valdžios institucijas ir kitus suinteresuotuosius subjektus;

Būsima sanglaudos politika. Tolesnė perspektyva

28.  mano, kad atliekant strategijos „Europa 2020“ peržiūrą, kuri bus vykdoma anksčiau nei bus pateiktas pasiūlymas dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpio vidurio peržiūros, bus nustatytas būsimos sanglaudos politikos po 2020 m. struktūros ir kitų DFP priemonių pagrindas; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu veiksmingai spręsti visus nurodytus susirūpinimą keliančius klausimus, kartu užtikrinant strateginio požiūrio tęstinumą; be to, primena apie pridėtinę ES masto sanglaudos politikos vertę; ši politika turi likti viena iš pagrindinių ES investavimo priemonių, kuria skatinamas ekonomikos augimas, darbo vietų kūrimas ir klimato apsauga, tuo pat metu siekiant užtikrinti subalansuotą ir tolygų vystymąsi visoje ES, turint omenyje šios politikos kaip permainų katalizatoriaus ir gerovės skatinimo priemonės, įskaitant silpniau išsivysčiusiuose regionuose, vaidmenį; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog po 2020 m. būtų išsaugotas tvaraus lygmens finansavimas, skiriamas ESI fondams;

29.  atkreipia dėmesį į tai, kad tiek būsima sanglaudos politika, tiek ir būsima ES ilgalaikė strategija turėtų būti parengtos prieš pasibaigiant dabartinei Komisijos kadencijai, turint omenyje tai, kad 2019 m. vyks rinkimai į Europos Parlamentą ir kad dėl to teisėkūros institucijų derybų tvarkaraščiui bus taikomi griežti ir konkretūs laiko apribojimai; tokie laiko apribojimai bus taikomi taip ir naujos sudėties Komisijai ir valstybėms narėms rengiant ir patvirtinant naujus partnerystės susitarimus ir veiklos programas prieš pradedant taikyti kitą DFP; tuo pat metu pažymi, kad bus pradėtos derybos ir dėl būsimos DFP; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją atsižvelgti į visus konkrečius laiko apribojimus, susijusius su tarpusavio sąsajomis ir laiko derinimo reikalavimais, ir parengti darnią poziciją dėl būsimos ES ilgalaikės tvaraus augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos, ES biudžeto, sanglaudos politikos ir kitų priemonių pagal DFP;

30.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybėms narėms ir regionams.

AIŠKINAMOJI DALIS

Pagrindiniai faktai

Sanglaudos politikai skiriama daugiau nei trečdalis ES biudžeto lėšų ir ši politika yra pagrindinė ES investavimo priemonė. Ji glaudžiai susieta su pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslais, numatytais strategijoje „Europa 2020“. Komisija šiuo metu rengia šios strategijos laikotarpio vidurio peržiūrą ir iki 2015 m. pabaigos turi pateikti pasiūlymą dėl tolesnio jos vystymo.

Europos struktūriniai ir investicijų fondai (ESI fondai) 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui susieti su strategija „Europa 2020“ pagal Bendrųjų nuostatų reglamentą ir nustatytus 11 teminių tikslų(17), kurie suderinti su 5 pagrindiniais strategijos „Europa 2020“ tikslais(18).

2014 m. kovo mėn. Europos Komisija paskelbė komunikatą, kuriame parodoma, kaip ES ir atskiroms valstybėms narėms sekasi siekti tikslų, kurie turi būti pasiekti iki 2020 m.; šis komunikatas – tai pagrindas pradėti diskusiją turint daugiau informacijos ir atlikti laikotarpio vidurio peržiūrą.

Atsižvelgdama į pokyčius, su kuriais ES susidūrė dėl krizės, Komisija manė, kad reikia pradėti ES masto viešąsias konsultacijas siekiant sužinoti visų suinteresuotųjų šalių nuomonę, kaip per kitus penkerius metus turėtų būti plėtojama strategija „Europa 2020“. Šios konsultacijos buvo pradėtos praėjusių metų pavasarį ir baigtos rudenį. Jų rezultatai buvo paskelbti 2015 m. kovo 3 d.(19)

Regionų komitetas taip pat paskelbė darbo dokumentą dėl šios strategijos, t. y. „Strategijos „Europa 2020“ peržiūros metmenys. Regionų komiteto Strategijos „Europa 2020“ stebėsenos platformos iniciatyvinio komiteto indėlis“(20); Taryba taip pat paskelbė savo pirmąją nuomonę dėl strategijos „Europa 2020“ peržiūros(21).

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas šiuo klausimu taip pat paskelbė tyrimą(22) ir dalyvauja įvairiuose forumuose vykstančiose diskusijose su socialiniais ir ekonominiais partneriais.

Šis pranešimas – tai pirmasis Europos Parlamento pranešimas dėl strategijos „Europa 2020“ laikotarpio vidurio peržiūros, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas šios strategijos sanglaudos politikos dimensijai. Kadangi 2014–2020 m. laikotarpio sanglaudos politika visiškai suderinta su minėtosios strategijos tikslais ir ja prisidedama siekiant šių tikslų, labai svarbu pasiektą pažangą, peržiūros mastą ir spręstinus klausimus svarstyti atsižvelgiant į sanglaudos politikos perspektyvą.

Reikėtų pažymėti, kad finansinė perspektyva po 2020 m. ir ilgalaikė Sąjungos strategija bus svarstomos maždaug tuo pat metu. Tuo pat metu taip pat bus svarstoma kito laikotarpio daugiametė finansinė programa (DFP), kito laikotarpio sanglaudos politika ir strategija po 2020 m. Tai bus labai sunki užduotis naujai išrinktam Parlamentui ir naujos sudėties Komisijai. Per šią teisėkūros kadenciją turime puikią galimybę atlikti paruošiamąjį darbą rengiantis kitai kadencijai, kad perėjimas būtų greitesnis ir sklandesnis.

Glaudžios sanglaudos politikos ir strategijos „Europa 2020“ sąsajos

Sanglaudos politika – tai viena iš pagrindinių priemonių įgyvendinant strategiją „Europa 2020“. Šios politikos priemonėmis ir toliau naudingai ir iš esmės prisidedama siekiant strategijos „Europa 2020“ pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslų:

• Sanglaudos politikos priemonėmis buvo prisidėta įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ tikslus ankstesniu programavimo laikotarpiu (2007–2013 m.), kaip rodo Šeštosios ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitos išvados; tai pagrindinė ES finansinė priemonė, kuria prisidedama siekiant strategijos „ES 2020“ tikslų;

• Strategija „Europa 2020“ buvo naudojamasi kaip pagrindu kuriant ir programuojant Europos struktūrinius ir investicijų fondus (ESI fondus) 2014–2020 m. laikotarpiui. Turint omenyje visą sanglaudos politikos struktūrą ir naujus skatinamuosius veiksnius, pvz., paramos telkimą pagal temas, orientaciją į rezultatus, ex-ante sąlygas ir aktyvesnį finansinių priemonių naudojimą, matyti, kad ši politika visiškai suderinta su strategijos „Europa 2020“ pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslais;

Reikėtų pažymėti, kad po 2008 m. krizės dėl nacionalinio viešojo finansavimo stokos sanglaudos politika kai kuriose valstybėse narėse arba regionuose liko vieninteliu augimo politikos finansavimo šaltiniu. Tai rodo, kad sanglaudos politikos dėka kai kurios investicijos buvo tęsiamos, nors viešasis finansavimas labai sumažėjo. Tai taip pat patvirtina ilgalaikę šios politikos svarbą ir jos atsparumą įvairiems išoriniams ekonominiams veiksniams. Be to, pranešėjas primena apie tai, kad svarbu kurti sanglaudos politikos ir programos „Horizontas 2020“ sąveiką, ir pabrėžia investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas masto, kokybės ir poveikio didinimo svarbą, koordinuojant naudojamas sanglaudos politikos priemones ir programą „Horizontas 2020“.

Sąsajos su Europos strateginių investicijų fondu (ESIF)

Turi būti visapusiškai įgyvendinta Bendrųjų nuostatų reglamente numatyta Bendra strateginė programa, kuria siekiama užtikrinti suderintą vystymąsi koordinuojant ESI fondus su kitomis Sąjungos priemonėmis ir politikos sritimis. Pranešėjas primena, kad finansiniai asignavimai valstybėms narėms, kuriuos sutarta skirti pagal 2014–2020 m. DFP 1b išlaidų kategoriją, negali būti keičiami atsižvelgiant į galimas ESIF reikmes;

ESI fondų ir ESIF sąsajos ir ryšiai turėtų būti laikomi esminiu elementu apsvarstant būsimą sanglaudos politiką. Jų skirtumai itin dideli ir kai kurie paramos gavėjai išreiškė susirūpinimą dėl bendros būsimos sanglaudos politikos idėjos. Iš tiesų, atrodo, kad ESIF taikomi kitokie kriterijai. Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl su ESI fondais susiję veikėjai reiškia susirūpinimą; pranešėjas pabrėžia tai, kad ESIF turėtų papildyti ESI fondus kuriant didesnę sąveiką ir abipusę pridėtinę vertę.

Turint omenyje, kad ESIF ir kitos Europos Sąjungos priemonės yra visų pirma teminio pobūdžio ir skirtos įvairioms konkrečioms sritims (moksliniai tyrimai, energija ir kt.), sanglaudos politika yra vienintelė horizontalioji ES investavimo politika. Pranešėjas mano, kad ji ir turėtų likti pagrindine ES masto horizontaliąja investavimo politika.

Stipresnis daugiapakopis valdymas

Peržiūrėtoje strategijoje „Europa 2020“ turėtų būti sustiprintas valdymas, pasitelkiant įvairius daugiapakopio valdymo taikant partnerystės principą lygmenis. Pranešėjas pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad valstybių narių daugiapakopio valdymo sistema būtų grindžiama veiksmingu principų „iš viršaus į apačią“ ir „iš apačios į viršų“ derinimu. Tai apima strategijos „Europa 2020“ apibrėžimą, įgyvendinimą, stebėjimą ir jos taikymo vertinimą, pasitelkiant daugiapakopio valdymo susitarimus ir įtraukiant vietos ir regionines valdžios institucijas, kitus pilietinės visuomenės veikėjus ir suinteresuotas šalis. Šiuo klausimu pranešėjas ragina tobulinti daugiapakopio valdymo susitarimus, siekiant darniau ir veiksmingiau įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus ne tik valstybių narių, bet ir Europos Sąjungos lygmeniu, ir siūlo atliekant peržiūrą naudotis sanglaudos politikos daugiapakopiu valdymu kaip modeliu.

Be to, norint užtikrinti stipresnį daugiapakopį valdymą reikės didesnės vietos ir regioninių valdžios institucijų, kurios turės laikytis visiškai naujo požiūrio palyginti su ankstesniu laikotarpiu, paramos. Tai taip pat taikoma pasirengimui kito laikotarpio būsimai strategijai po 2020 m. Šiuo atžvilgiu būtų naudingi didesni administraciniai pajėgumai ir turėtų būti skatinama juos didinti, pabrėžiant, kad neturėtų būti sudaromi papildomi sunkumai ir sukuriama pernelyg didelė administracinė našta.

Teritorinis požiūris

Kiek tai susiję su daugiapakopiu valdymu, pranešėjas tikisi, kad strategijai „Europa 2020“ bus taikomas veiksmingas teritorinis požiūris, ir šiuo aspektu pabrėžia, kad būtina taikyti kiekvienam regionui specialiai pritaikytus strategijos „Europa 2020“ tikslus (arba bent jau pritaikytus regioninius tikslus).

Turint omenyje įvairią regionų patirtį, įvairias jiems būdingas sąlygas ir ypatumus, taigi ir skirtingus vystymosi tikslus valstybių narių viduje, būtina atlikti kokybinę analizę ir vertinimą.

Jeigu toje pačioje valstybėje narėje įvairiems regionams bus nustatyti tokie patys tikslai (taip yra dabartinės strategijos „ES 2020“ atveju), gali būti gauti asimetriniai įgyvendinimo rezultatai (įvairiuose ES regionuose ir netgi įvairiuose regionuose valstybių narių viduje); jeigu būtų nustatyti specialūs, tam tikram regionui pritaikyti tikslai, tokį trūkumą būtų galima pašalinti. Pranešėjas tvirtai tiki, kad ši paprasta priemonė taip pat padėtų padidinti atsakomybės (arba bent jau bendros atsakomybės) jausmą vietos ir regioninėms institucijoms, valstybėms narėms ir kitiems suinteresuotiesiems veikėjams įgyvendinant strategiją „ES 2020“, atitinkamai padidinant jos svarbą, matomumą ir veiksmingumą. Suteikiant didesnę atsakomybę veikėjams vietoje galėtume padidinti Europos Sąjungos lygmeniu patvirtintos politikos veiksmingumą. Jei visi suinteresuotieji veikėjai jaustų didelę atsakomybę įgyvendinti strategiją „Europa 2020“, tai padėtų pasiekti jos tikslus. Šiuo atžvilgiu pranešėjas taip pat primena apie tai, kad svarbu atsižvelgti į ES atokiausių regionų ypatumus ir ribotas galimybes, kaip nurodyta SESV 349 straipsnyje.

Ateities iššūkiai

Atsižvelgdamas į didelį laiko trūkumą ir vėlavimą, su kuriais susidurta šio programavimo laikotarpio pradžioje, pranešėjas pabrėžia, kad absoliučiai būtina laiku ir išsamiai diskutuoti dėl būsimos ES sanglaudos politikos po 2020 m. ir jos suderinimo su peržiūrėta būsimąja ilgalaike ES strategija ir nauja DFP; pranešėjas taip pat primena, kad 2019 m. vyks rinkimai į Europos Parlamentą ir pradės eiti pareigas naujos sudėties Komisija; naujam Parlamentui ir naujai Komisijai teks svarstyti strategijos „Europa 2020“ vertinimą, būsimą ilgalaikę Sąjungos strategiją ir pasirengti naujam programavimo laikotarpiui. Atsižvelgdami į sukauptą patirtį, galime išvengti kai kurių galimų vėlavimų ateityje.

Nesuplanavus veiksmų iš anksto, dėl būtinybės 2018–2019 m. priimti įvairius būsimus sprendimus ir teisėkūros tekstus vienu metu gali būti ir vėl vėluojama įgyvendinti naują sanglaudos politiką po 2020 m. ir ilgalaikę ES strategiją, kuri pakeis strategiją „Europa 2020“. Strategijos „Europa 2020“ laikotarpio vidurio peržiūra – tai viena iš daugelio įvairių galimybių, kurios gali padėti mums sėkmingai pasiruošti naujam finansinio programavimo laikotarpiui ir naujai teisėkūros kadencijai. Atliekant ankstesnę sanglaudos politikos peržiūrą įgyta patirtis bus iš tiesų labai vertinga rengiantis kitai peržiūrai ir vykdant su ja susijusias derybas.

GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

17.9.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

30

3

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Pascal Arimont, José Blanco López, Franc Bogovič, Mercedes Bresso, Steeve Briois, Edward Czesak, Rosa D’Amato, Bill Etheridge, Michela Giuffrida, Krzysztof Hetman, Ivan Jakovčić, Constanze Krehl, Andrew Lewer, Louis-Joseph Manscour, Martina Michels, Andrey Novakov, Mirosław Piotrowski, Stanislav Polčák, Julia Reid, Liliana Rodrigues, Fernando Ruas, Maria Spyraki, Ruža Tomašić, Ramón Luis Valcárcel Siso, Ángela Vallina, Monika Vana, Matthijs van Miltenburg, Lambert van Nistelrooij, Derek Vaughan, Joachim Zeller

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Jan Olbrycht, Demetris Papadakis, Maurice Ponga

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Brando Benifei, Andrejs Mamikins, Soraya Post

(1)

OL C 347, 2013 12 20, p. 320.

(2)

OL C 347, 2013 12 20, p. 289.

(3)

OL C 347, 2013 12 20, p. 470.

(4)

OL C 347, 2013 12 20, p. 259.

(5)

OL C 347, 2013 12 20, p. 303.

(6)

OL C 347, 2013 12 20, p. 281.

(7)

OL L 347, 2013 12 20, p. 884.

(8)

OL L 298, 2012 10 26, p. 1.

(9)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0002.

(10)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0015.

(11)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0132.

(12)

Priimti tekstai, P8_TA(2014)0068.

(13)

OL L 123, 2015 5 19, p. 98.

(14)

OL C 19, 2015 1 21, p. 9.

(15)

https://portal.cor.europa.eu/europe2020/SiteCollectionDocuments/2459-brochure-BlueprintEU2020.pdf

(16)

2015 m. sausio 21 d. nuomonė (EESC 4756/2014 - ECO/370) (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(17)

1. Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų skatinimas; 2. IRT prieinamumo, naudojimo didinimas ir kokybės gerinimas; 3. MVĮ, žemės ūkio sektoriaus (EŽŪFKP veikla) ir žvejybos bei akvakultūros sektoriaus (EJRŽF veikla) konkurencingumo didinimas; 4. Perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos visuose sektoriuose rėmimas; 5. Prisitaikymo prie klimato kaitos skatinimas, rizikos prevencija ir valdymas; 6. Aplinkos išsaugojimas ir apsauga ir tausaus išteklių naudojimo skatinimas; 7. Tvaraus transporto skatinimas ir kliūčių pagrindinėse tinklo infrastruktūros dalyse šalinimas; 8. Tvaraus ir kokybiško užimtumo skatinimas ir darbo jėgos judumo rėmimas; 9. Socialinės įtraukties skatinimas, kova su skurdu ir diskriminacija; 10. Investicijos į švietimą, mokymą ir profesinį mokymą siekiant lavinti įgūdžius ir skatinti mokymąsi visą gyvenimą; 11. Valdžios institucijų ir suinteresuotųjų subjektų institucinių gebėjimų stiprinimas ir veiksmingas viešasis administravimas.

(18)

Siekiant užtikrinti, jog valstybių narių reformos būtų vykdomos tolygiai, buvo patvirtinti penki pagrindiniai ES masto kiekybiškai įvertinami tikslai, kurie turi būti pasiekti iki 2020 m.: 1. Užimtumas: 20–64 metų amžiaus moterų ir vyrų užimtumo rodiklis turėtų padidėti bent iki 75 proc. Šio tikslo turėtų būti siekiama visų pirma geriau įtraukiant į darbo rinką jaunus žmones, vyresnio amžiaus darbuotojus ir žemą kvalifikaciją turinčius imigrantus, taip pat užtikrinant aktyvesnį moterų dalyvavimą; 2. Moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir inovacijos: 3 proc. BVP turėtų būti investuojama į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą. Iškėlus šį tikslą pavyko atkreipti dėmesį, kad ir privatus, ir viešasis sektorius turi investuoti į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, tačiau tokiu tikslu dėmesys sutelkiamas į įnašą, o ne į poveikį; 3. Klimato kaita ir energetika: Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis turi būti sumažintas 20 proc. palyginti su 1990 m. lygiu, atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis turėtų būti padidinta, kad ji sudarytų 20 proc. galutinio energijos suvartojimo, ir įsipareigojama siekti 20 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą; 4. Švietimas: Mokyklos nebaigusių asmenų skaičius turi būti sumažintas, kad jų procentinė dalis būtų mažesnė kaip 10 proc., o 30–34 metų amžiaus asmenų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, procentinė dalis turėtų būti padidinta ir sudaryti ne mažiau kaip 40 proc.; 5. Skurdas ir socialinė atskirtis: Žemiau nacionalinių skurdo ribų gyvenančių europiečių skaičius turėtų būti sumažintas 25 proc., išgelbstint nuo skurdo daugiau kaip 20 mln. žmonių (https://www.bka.gv.at/site/7763/default.aspx).

(19)

http://ec.europa.eu/europe2020/pdf/europe2020_consultation_results.pdf

(20)

https://portal.cor.europa.eu/europe2020/SiteCollectionDocuments/2459-brochure-BlueprintEU2020.pdf.

(21)

„Strategijos „Europa 2020“ laikotarpio vidurio peržiūra. Pirmininkaujančios valstybės narės apibendrinamoji ataskaita“ (http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-16559-2014-INIT/en/pdf ).

(22)

http://www.eesc.europa.eu/?i=portal.en.news.32810.

Teisinis pranešimas