Procedūra : 2014/2214(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0279/2015

Pateikti tekstai :

A8-0279/2015

Debatai :

PV 27/10/2015 - 14
CRE 27/10/2015 - 14

Balsavimas :

PV 28/10/2015 - 7.9
CRE 28/10/2015 - 7.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0383

PRANEŠIMAS     
PDF 657kWORD 292k
1.10.2015
PE 557.188v02-00 A8-0279/2015

dėl ES Adrijos ir Jonijos jūrų regiono strategijos

(2014/2214(INI))

Regioninės plėtros komitetas

Pranešėjas: Ivan Jakovčić

PAKEITIMAI
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ
 Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ
 Žuvininkystės komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl ES Adrijos ir Jonijos jūrų regiono strategijos

(2014/2214(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Europos Sąjungos strategijos Adrijos ir Jonijos jūrų regione (COM(2014) 0357) ir į prie jo pridedamus veiksmų planą bei patvirtinamąjį analitinį dokumentą,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – BNR)(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1299/2013 dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų(2),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 23 d. Tarybos išvadas dėl Europos Sąjungos strategijos dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono,

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl makroregioninių strategijų pridėtinės vertės (COM(2013) 0468) ir į Tarybos 2013 m. spalio 22 d. išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato dėl Europos Sąjungos strategijos Adrijos ir Jonijos jūrų regione (COM(2014) 0357) ir dėl Europos strategijos Adrijos ir Jonijos jūrų regione: moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir inovacijos MVĮ (tiriamoji nuomonė Europos Sąjungai pirmininkaujančios Italijos prašymu),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 21 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl ES Adrijos ir Jonijos jūrų regiono strategijos (EUSAIR) (tiriamoji nuomonė),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 26 d. Regionų komiteto nuomonę dėl Europos Sąjungos strategijos dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 11 d. Regionų komiteto savo iniciatyva parengtą nuomonę „Teritorinis bendradarbiavimas Viduržemio jūros baseine. Adrijos ir Jonijos jūrų makroregionas“,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. liepos 3 d. rezoliuciją dėl ES makroregioninių strategijų vystymo: šiuo metu taikoma praktika ir ateities perspektyvos, ypač Viduržemio jūros regione(3),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Adrijos ir Jonijos jūrų strategija“ (COM(2012) 0713),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl makroregioninių strategijų valdymo (COM(2014) 0284),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 26 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Regioninės politikos įnašas į tvarų augimą įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ (SEC(2011) 0017),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/52/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. vasario 17 d. Tarybos sprendimą 2005/370/EB dėl Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais sudarymo Europos bendrijos vardu (Orhuso konvenciją),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. gegužės 19–20 d. vykusioje konferencijoje dėl vystymosi ir saugumo Adrijos ir Jonijos jūrų regione priimtą Ankonos deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. birželio 30 d. Puloje vykusią Adrijos ir Jonijos jūrų euroregiono steigimo konferenciją ir į 2009 m. spalio 22 d. Splite surengtoje Adrijos ir Jonijos jūrų euroregiono asamblėjoje patvirtintą deklaraciją dėl iniciatyvos sukurti Adrijos jūros strategiją įgyvendinimo pradžios,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio mėn. savo Vidaus politikos generalinio direktorato (B teminis skyrius. Struktūrinė ir sanglaudos politika) tyrimą „Naujas makroregionų vaidmuo užtikrinant Europos teritorinį bendradarbiavimą“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio mėn. savo Vidaus politikos generalinio direktorato (B teminis skyrius. Struktūrinė ir sanglaudos politika) tyrimą „Adrijos ir Jonijos jūrų regionas. Transporto ir energetikos tinklų jungčių socialinė ir ekonominė analizė ir vertinimas“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto bei Žuvininkystės komiteto nuomones (A8-0279/2015),

A.  kadangi makroregioninės strategijos yra naujas daugiapakopio valdymo modelis, ir, norint užtikrinti sėkmingą jo įgyvendinimą ir tikslų siekimą, būtina, kad dalyvautų ES, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis veikiantys suinteresuotieji subjektai, įskaitant ekonominius ir socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas, ir kad įvairios politikos kryptys bei programos papildytų viena kitą; kadangi regionų ir vietos valdžios institucijos atlieka svarbų vaidmenį skatinant demokratiją, decentralizaciją ir didesnę vietos bei regionų autonomiją;

B.  kadangi ankstesnės Baltijos jūros regiono ir Dunojaus regiono strategijos šiems regionams davė apčiuopiamos naudos, įrodė, kad ES bendradarbiavimo mechanizmai yra sėkmingi, ir pasitarnavo kaip naudinga patirtis plėtojant naujas makroregionines strategijas;

C.  kadangi regionų susidomėjimas šia šiuolaikine regioninio bendradarbiavimo forma ir susijusiu valdymo modeliu auga; kadangi pastaruoju metu tai pasireiškė kalnų regionų, pvz., Karpatų ir Alpių, atvejais, kai gamtinės kliūtys rodo, kad turi būti vykdoma konkreti regioninė politika

D.  kadangi makroregioninė strategija, kaip integruota sistema, susijusi su valstybėmis narėmis ir ES nepriklausančiomis šalimis toje pačioje geografinėje vietovėje, ir kuriai pritarė Europos Vadovų Taryba, yra ES strategija;

E.  kadangi tarp šalių, dalyvaujančių įgyvendinant šią strategiją, visų pirma tarp ES valstybių narių ir ES nepriklausančių šalių, esama didelių socialinių ir ekonominių skirtumų;

F.  kadangi dėl padidėjusio Adrijos ir Jonijos jūrų regiono šalių suinteresuotumo bendradarbiavimu ir bendrų veiksmų nustatymu kovojant su sunkumais naudojantis viso regiono potencialu ir dedant nuolatines pastangas sinergijai sukurti buvo patvirtinta ES strategija dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono (EUSAIR);

G.  kadangi makroregioninės strategijos gali būti laikomos Europos integracijos ir didesnės teritorinės sanglaudos priemone, grindžiama savanorišku valstybių narių ir kaimyninių šalių bendradarbiavimu sprendžiant bendras problemas; kadangi EUSAIR yra nauja regioninio bendradarbiavimo forma, galinti padėti dalyvaujančioms šalims kandidatėms ir potencialioms šalims kandidatėms siekti narystės ES, ji taip pat yra svarbi platesnės ES Viduržemio jūros regiono politikos, kurią atspindi Viduržemio jūros šalių sąjunga, dalis; kadangi EUSAIR, kaip ES regioninės politikos dalis, yra būtina ekonominės ir socialinės sanglaudos skatinimo priemonė, kurios pagrindiniai tikslai yra regioninių skirtumų mažinimas, tikros konvergencijos, augimo ir užimtumo skatinimas;

H.  kadangi dėl dalinio izoliuotumo Adrijos jūra yra ypač pažeidžiama taršos atžvilgiu ir pasižymi neįprastomis hidrografinėmis savybėmis, pvz., gyliu ir kranto linija, kurios šiaurinėje ir pietinėje regiono dalyse labai skiriasi; kadangi žuvų ištekliais naudojasi visos pakrantės valstybės ir dėl to kyla nuolatinis pavojus išteklių atsikūrimui; kadangi būsimame pagrindų reglamente dėl techninių priemonių reformuotoje BŽP priemones reikėtų kurti atsižvelgiant į regionus ir pritaikant jas prie šios srities ir jų jūros išteklių bei žuvininkystės ypatybių;

Bendrosios aplinkybės

1.  palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl Europos Sąjungos strategijos Adrijos ir Jonijos jūrų regione ir prie jo pridedamą veiksmų planą; mano, kad šis komunikatas yra labai svarbus žingsnis šio Europos regiono plėtros procese; pabrėžia, kad EUSAIR sukurta siekiant papildyti ES, nacionalinių ar regioninių valdžios institucijų ar privataus sektoriaus veiksmus taip, kad būtų žymiai sustiprintas makroregiono veikimas; pabrėžia strategijoje nustatytas šio regiono šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių ateities galimybes; pabrėžia, kad svarbu, jog strategija būtų grindžiama integravimo, koordinavimo, bendradarbiavimo ir partnerystės principais; pabrėžia trijų neiginių principo – nepriimti naujų teisės aktų, nekurti naujų institucijų, nenumatyti naujo finansavimo – svarbą, nes makroregionai yra bendradarbiavimo iniciatyvų pagrindas, grindžiamas sinergija, kuri yra įvairių ES politikos priemonių, įskaitant ESI fondus, derinimo rezultatas;

2.  palankiai vertina visų suinteresuotųjų šalių pastangas kuriant EUSAIR įgyvendinti skirtą institucinę struktūrą pasinaudojant esama institucijų sistema; ragina visus nacionalinius, regionų ir vietos subjektus prisiimti visą atsakomybę už projektų, kuriems taikoma ši makroregioninė strategija, įgyvendinimą; pabrėžia, kad kiekvienoje dalyvaujančioje šalyje svarbu stiprinti institucinius gebėjimus ir didinti viešojo administravimo bei viešųjų paslaugų veiksmingumą ir užtikrinti pakankamus ir kompetentingus administracinius išteklius, kurie konkrečiai skirti EUSAIR įgyvendinti;

3.  pabrėžia, kad būtinas teritorinis požiūris į bendradarbiavimo veiklą, ir atkreipia dėmesį į daugiapakopio valdymo modelio pridėtinę vertę – pasitelkus šį modelį reikia spręsti administracinių pajėgumų trūkumo klausimus ir jis gali būti naudojamas siekiant ateityje telkti išteklius makroregione; šiuo atžvilgiu pakartoja, kad būtina įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas į politinio valdymo įstaigas ir strategijos veiklos, technines ir vykdomąsias įstaigas išsaugant Komisijos vaidmenį koordinavimo procese; pabrėžia, kad bendruomenės inicijuota plėtra gali sutelkti ir įtraukti vietos veikėjus į sprendimų priėmimo procesą ir padėti stiprinti atsakomybę už projektus piliečių lygmeniu;

4.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti skaidrų strategijos tvirtinimo, stebėsenos ir vertinimo procesą, taip pat atvirumą ir įtrauktį pilietinės visuomenės ir visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų atžvilgiu; pabrėžia, kad komunikacija ir informuotumo didinimas visose srityse yra labai svarbus suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo atžvilgiu sprendimų priėmimo procese ir siekiant stiprinti visuomenės paramą; ragina valstybes nares užtikrinti tinkamą strategijos matomumą nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu, plėtoti atitinkamus ryšius siekiant strategijos tikslų ir rezultatų, skatinti koordinavimą ir keitimąsi geriausia patirtimi su kitomis esamomis ir būsimomis makroregioninėmis strategijomis;

5.  pabrėžia, kad ES nepriklausančios šalys turi suderinti savo teisės aktus su konkrečių su strategija susijusių sektorių acquis, tam, kad būtų užtikrinta, kad būtų siekiama ES tikslų ir kad jie būtų įgyvendinami nuolat, teisėtai ir laiku, remiantis ES standartais ir teisės aktais; ragina visas dalyvaujančias šalis sukurti ekspertų grupių ir reguliariai organizuoti susitikimus siekiant keistis geriausia praktika, kad būtų užtikrintas šios procedūros taikymas ir didesnis jos veiksmingumas;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl itin didelio privačių investicijų sumažėjimo visose regiono šalyse, taip pat dėl fiskalinio konsolidavimo ir ribotų investicijų į viešąjį sektorių gali kilti problemų finansuojant pagal šią strategiją vykdomus projektus; ragina dalyvaujančias šalis išlaikyti aukšto lygio atsakomybę, įsipareigojimą ir imtis vadovaujamo vaidmens, kurio reikia siekiant sėkmingai įgyvendinti šią strategiją;

7.  palankiai vertina tai, kad iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) ir pagal 2014–2020 m. Pasirengimo narystei pagalbos priemonę, visų pirma pagal 2014–2020 m. Adrijos ir Jonijos jūrų regiono bendradarbiavimo programą (ADRION), šiai strategijai įgyvendinti numatyta skirti daug išteklių ir suteikti įvairiausių priemonių bei techninių galimybių; palankiai vertina tai, kad galima naudotis kitais fondais ir priemonėmis, susijusiais su šios strategijos sritimis, visų pirma programa „Horizontas 2020“ ir „Erasmus +“ (visose srityse), Europos infrastruktūros tinklų priemone (antroje srityje), programa LIFE (trečioje srityje, taip pat klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos veiklai) ir MVĮ programa COSME (ketvirtoje srityje), taip pat programa INNOVFIN inovacijoms finansuoti; ragina bendradarbiauti siekiant sukurti turimų lėšų sinergiją tarp regioną apimančių teritorinio bendradarbiavimo programų, stebėsenos komitetų, EUSAIR valdybos ir už ESI fondų valdymą atsakingų institucijų; pabrėžia, kad ši strategija turėtų padėti veiksmingiau bei efektyviau naudoti esamas priemones ir lėšas;

8.  ragina Europos Komisiją ir nacionalines, regionines ir vietos įstaigas, kurios atsakingos už ESI fondų programų rengimą, valdymą ir įgyvendinimą atkreipti dėmesį į makroregioninių projektų ir veiksmų svarbą;

9.  pabrėžia, kad svarbu nustatyti įgyvendinimo struktūrą ir koordinavimo mechanizmus makroregionų lygmeniu, siekiant palengvinti bendradarbiavimą, įskaitant bendrą planavimą, finansavimo galimybių suderinimą su principu „iš apačios į viršų“; pabrėžia, kad reikia suderinti nacionalines ir regionines veiklos programas su strategijos tikslais, be kita ko, kai įmanoma, įtraukiant EUSAIR į programas; mano, kad reikia koordinuoti ir derinti iniciatyvas, pasiūlymus ir projektus, kurių objektas yra Adrijos ir Jonijos jūrų regionas;

10.  ragina Komisiją, Europos investicijų banką (EIB) ir dalyvaujančias šalis visapusiškai išnaudoti naujai įsteigto Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) teikiamas galimybes finansuoti šiame regione įgyvendinamus projektus, nes tai padėtų kurti pridėtinę vertę, skatinti tvarų vystymąsi ir socialinę bei ekonominę sanglaudą, ekonomikos augimą, didinti užimtumą makroregiono lygmeniu ir siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų; todėl projektų atrankos etapu skatina teikti „premijinius taškus“ makroregioniniams projektams dėl jų tarptautinio pobūdžio;

11.  atkreipia dėmesį į tai, kad nėra konkrečių lėšų, skiriamų tik makroregioninėms strategijoms įgyvendinti ir kad stipri šalių politinė valia, partnerystė ir koordinavimas yra sėkmės prielaida; todėl ragina šio regiono šalis sujungti lėšas (ESI fondų, PNPP ir ESIF), taip pat įnašus iš nacionalinių šaltinių taikant EIB priemones, kaip finansų ir investicijų platformą projektams, padedantiems įgyvendinti strategijoje nustatytus tikslus, finansavimui remti; ragina sukurti skaidrią ir viešai prieinamą Adrijos ir Jonijos jūrų regiono projektų duomenų bazę, kurioje būtų matyti dabartiniai ir galimi su investicijomis susiję poreikiai ir projektai, kad investuotojai būtų skatinami investuoti į šiuos projektus;

12.  primygtinai ragina suinteresuotuosius subjektus keistis geriausios praktikos pavyzdžiais, naudotis įgyta patirtimi, nustatyti kliūtis, trukdančias įgyvendinti ES makroregionines strategijas, ir stiprinti bendradarbiavimą su suinteresuotaisiais subjektais iš Baltijos jūros, Dunojaus baseino ir Alpių makroregionų;

13.  ragina Komisiją pašalinti administracines ir nefinansines kliūtis, kurios dažnai atgraso investuotojus nuo investavimo į tokius projektus;

14.  mano, kad būtina surasti būdus – bent jau įgyvendinant atskirus ir konkrečius projektus – įtraukti įgyvendinant šią strategiją nedalyvaujančias šalis, kurios geografiniu ir ekonominiu požiūriais yra glaudžiai susijusios su šiuo regionu, šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kaip svarbu tarpvalstybinis ir tarptautinis bendradarbiavimas pagal sanglaudos politiką, ir ragina atitinkamas valstybes nares ir regionus pasinaudoti geriausios praktikos pavyzdžiais šioje srityje;

15.  primena apie didelį ekonomikos krizės poveikį šiam regionui ir pabrėžia poreikį reguliariai vertinti strategijas, kuriomis siekiama atgaivinti ekonomiką; nurodo, kad šio regiono šalių išsivystymo lygis ir poreikiai yra skirtingi; ragina Komisiją pabrėžti, kad svarbu sukurti sąlygas tam, kad būtų mažinami ekonominiai ir socialiniai skirtumai tarp šalių; remia reformas mažiau išsivysčiusiose šalyse ir ragina keistis žiniomis, patirtimi ir geriausia praktika šioje srityje;

16.  pabrėžia, kad būtina skatinti, atnaujinti ir stiprinti bendradarbiavimą kultūros, mokslo ir švietimo srityje, be kita ko, didinant studentų ir universitetų darbuotojų akademinio judumo galimybes; pabrėžia, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos yra būtina sąlyga siekiant pažangaus, integracinio ir tvaraus augimo; atkreipia dėmesį į mokslinio bei kultūrinio bendradarbiavimo ir ekonomikos dinamikos augimo tarpusavio ryšį ir įvairovės ir tvaraus turizmo lygį šiame regione;

17.  teigiamai vertina tai, kad Europos Parlamentui atstovaujama EUSAIR valdymo organų veikloje; ragina Komisiją išnagrinėti bendras šalių (ES valstybių narių ir trečiųjų šalių) pastangas regione ir veiksmingą vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą siekiant strategijos tikslų;

18.  atkreipia dėmesį į precedentus, nustatytus atsižvelgiant į kitas ES makroregionines strategijas, ir prašo remti, vykdant bandomuosius projektus ir atliekant parengiamuosius veiksmus, įvairius veiksmus, pradedant nuo tyrimų parengiamojo etapo investicijoms į projektus pagal įvairias prioritetines sritis;

19.  mano, kad įgyvendinant strategiją būtina deramai atsižvelgti į jos bendruosius principus, ypač į aspektus, susijusius su aplinkos apsauga ir tausiu gamtos išteklių naudojimu, visose keturiose srityse, taip pat siekiant laikytis holistinio požiūrio į iškilusius sudėtingus ir įvairius makroregiono uždavinius;

20.  pabrėžia, kad itin daug dėmesio reikėtų skirti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 174 straipsnyje nurodytoms vietovėms, pavyzdžiui, salų, kalnų ir kaimo regionams, siekiant nustatyti ir išnaudoti konkrečias jų teikiamas galimybes, ypač turizmo sektoriuje, atsižvelgiant į veiklos sritis ir prioritetus, nustatytus šiame pranešime; be to, ragina Komisiją pasiūlyti paskelbti Europos salų ir kalnų metus;

21.  mano, kad būtina rasti būdų, kaip dalyvaujančioms šalims įtraukti kitas svarbias sritis, kurios galėtų teikti su vystymusi susijusios naudos tokiai sričiai kaip žemės ūkis dėl tam tikrų geografinių ir klimato sąlygų, biologinės įvairovės ir galimybių sukurti koordinuojamų padarinių ir tolesnio augimo sąveiką; rekomenduoja sausumos teritorijoms, pakrančių zonoms ir saloms glaudžiai bendradarbiauti ir koordinuoti veiklą, siekiant sukurti švarios energijos projektų ir sveiko maisto gamybos sąveiką;

22.  atkreipia dėmesį į tinkamo ataskaitų teikimo ir strategijos įgyvendinimo vertinimo svarbą; atsižvelgdamas į tai, ragina, kad dalyvaujančios šalys kartu su Komisija surinktų patikimus pradinius duomenis ir nustatytų konkrečius tikslus pagal kiekvieną sritį, kurie būtų vertinami kiekvienais metais ir būtų viešai skelbiami;

23.  ragina laikytis visa apimančio ir integruoto europinio požiūrio į migraciją; pabrėžia dideles šio regiono problemas, susijusias su migracija, ir apgailestauja dėl visų Viduržemio jūroje įvykusių tragedijų; primygtinai pabrėžia, kad norint išspręsti šias problemas būtina iš esmės keisti migracijos politiką – laikytis valstybių narių solidarumo politikos; pabrėžia būtinybę išnagrinėti visą bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis strategiją; apgailestauja dėl nepakankamo ES valstybių narių bendradarbiavimo sprendžiant migracijos problemas; ragina keistis gerąja migrantų priėmimo patirtimi ir kuo skubiau ypatingą dėmesį skirti regionui aktualiems socialiniams ir humanitariniams klausimams, siekiant ateityje galbūt iš naujo nustatyti EUSAIR prioritetus;

24.  tikisi, kad bus suteiktas naujas postūmis taikos ir saugumo stiprinimui Pietryčių Europoje;

25.  atkreipia dėmesį į tai, kad vėliau gali iškilti naujų problemų ir prioritetai gali pasikeisti, taigi reikės atnaujinti, modifikuoti ar pakeisti naujais veiksmus ir projektus bei su jais susijusius tikslus;

26.  ragina valstybes keistis geriausia patirtimi pagarbos mažumų teisėms srityje, kad būtų taikomi aukščiausi standartai atsižvelgiant į tai, kad tai yra itin opus klausimas lingvistiniu požiūriu;

27.  pabrėžia, kad įvairiais įgyvendinimo etapais viešiesiems ir privatiesiems ekonominiams subjektams, visuomenės nariams ir įvairioms organizuotos pilietinės visuomenės grupėms turi būti rengiami tinkami mokymai pagal specialią programą, įskaitant organizacinę ir techninę pagalbą;

28.  ragina Komisiją kas dvejus metus Parlamentui ir Tarybai teikti EUSAIR įgyvendinimo ataskaitą tam, kad būtų įvertintas jos veikimas ir pridėtinė vertė augimo ir darbo vietų kūrimo, skirtumų mažinimo ir tvaraus vystymosi srityse;

29.  ragina imtis konkrečių priemonių siekiant remti socialinį aspektą; pabrėžia, kad svarbu įtraukti prioritetus ir priemones, kuriomis siekiama remti neįgaliųjų įtrauktį ir užkirsti kelią bet kokiai diskriminacijai;

Mėlynasis augimas

30.  pabrėžia, kad išskirtinė šio regiono geografinė padėtis ir specifinė pakrantės struktūra, taip pat didelė jūrų biologinė įvairovė suteikia didelių galimybių kurti vadinamąsias mėlynąsias darbo vietas ir užtikrinti novatorišką ir tvarią ekonominę plėtrą ir ekonomikos augimą, įskaitant mėlynąsias technologijas, žuvininkystę ir akvakultūrą, taip pat geresnį jūrų aplinkos ir laivininkystės valdymą ir paslaugas;

31.  atkreipia dėmesį į mėlynąją ekonomiką kaip būdą ekonominei krizei įveikti, nes ji skatina naujų darbo vietų kūrimą ir ekonominį vystymąsi, ypač kalbant apie darbo vietas pakrančių ir salų valstybėse gyvenančioms moterims ir jaunimui; mano, kad nesilaikant mėlynosios ekonomikos koncepcijos, kuri apjungia ekonomikos sektorius, susijusiu su jūromis, vandenynais, akvakultūra, jūrų ir upių transportu, turizmu ir aplinkos apsauga, įgyvendinti ES strategijos dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono neįmanoma;

32.  ragina Komisiją ir strategiją įgyvendinančias valstybes sukurti skatinamąsias priemones, kurios pritrauktų jaunų žmonių į žvejybos ir akvakultūros sektorių Adrijos ir Jonijos jūrų regione ir paskatintų juos imtis tokios veiklos;

33.  ragina užtikrinti politikos koordinavimą ir strategijos tikslų, taip pat bendrų projektų, suderinimą su bendros žuvininkystės politikos vertybėmis, principais ir tikslais; be to, skatina remti tvaraus žuvininkystės sektoriaus plėtrą ir tradicinių sveikų maisto produktų gamybą; ragina kurti žuvininkystės vietos veiklos grupes, kurios galėtų būti natūrali žuvininkystės diversifikavimo priemonė; pabrėžia, kad siekiant tvarios ir pelningos žvejybos ir akvakultūros reikia labiau įtraukti suinteresuotuosius subjektus į bendrą valdymą, taip pat pagerinti ir diversifikuoti žuvininkystės veiklą;

34.  laikosi nuomonės, kad mėlynasis augimas apima labai įvairius sektorius ir verslo įmones, todėl norint jį plėtoti reikia labai kvalifikuotos darbo jėgos visuose šiuose sektoriuose; ragina ES strategijoje dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono dalyvaujančias valstybes nares savo mokymo programose skatinti įvairius mėlynojo augimo sektorius, atsižvelgiant į mokymosi visą gyvenimą sistemas ir darbuotojų mokymą; atkreipia dėmesį į sudėtingas veiklos, sektorių ir su mėlynuoju augimu susijusių socialinių ir ekonominių sistemų disciplinų savybes ir todėl mano, jog labai svarbu, kad ES strategijoje dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono dalyvaujančios valstybės narės priimtų darbo rinkos politiką siekiant didinti gebėjimus prisitaikyti prie pokyčių, inovacijų ir daugiadiscipliniškumo, pritaikyti žmogiškojo kapitalo mokymą ir didinti moterų dalyvavimo lygį;

35.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti didesnę ir realesnę strategijos „Europa 2020“ ir trijų EUSAIR sričių (ypač mėlynojo augimo srities) tarpusavio sąveiką remiantis Europos Komisijos veiksmų planu; mano, kad veiksmų planas yra vienas iš strategijos metodo, kuriame nustatyti konkretūs makroregiono prioritetai, rezultatų; pažymi, kad remiantis tuo, kiekvienas veiksmas ar projektas yra atrenkamas surengiant išsamias principu „iš apačios į viršų“ grindžiamas konsultacijas, kuriose dalyvauja įvairūs Adrijos ir Jonijos jūrų regiono suinteresuotieji subjektai, atstovaujantys nacionalinėms, regioninėms ir vietos valdžios institucijoms, socialiniams partneriams, taip pat privačiajam sektoriui, socialinės ekonomikos sektoriui, akademinei ir pilietinei visuomenei;

36.  ragina kurti viešųjų ir privačiųjų įmonių, universitetų, mokslinių tyrimų institutų ir kitų susijusių suinteresuotųjų subjektų klasterius ir skatinti jų tarpusavio bendradarbiavimą jūrų ir jūrininkystės sektoriuose, siekiant skatinti diegti inovacijas ir visapusiškai naudotis sąveikų teikiama nauda; mano, kad, siekiant užtikrinti veiksmingesnes ir naudingesnes investicijas, mėlynojo augimo srities veiksmai turėtų būti grindžiami nacionalinėmis ir regioninėmis pažangiosios specializacijos mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijomis; ragina valstybes ir regionus dalyvauti Komisijos S3 platformoje siekiant pasinaudoti pagalba pažangiosios specializacijos strategijų vystymui, įgyvendinimui ir persvarstymui; atsižvelgdamas į tai, mano, kad būtina suteikti MVĮ daugiau galimybių gauti paskolas ir gerinti esamus verslo tinklus (klasterius), pasitelkiant internacionalizavimo procesą, kad būtų sukurta naujų kokybiškų ir tvarių darbo vietų;

37.  pritaria tam, kad būtų sukurtas bendras kokybės ženklas šio regiono aukštos kokybės jūros produktams, siekiant padidinti jų konkurencingumą;

38.  pabrėžia socialinio dialogo svarbą ir tai, jog svarbu, kad gebėjimų stiprinimo veikloje kartu su valdžios institucijomis dalyvautų pilietinės visuomenės atstovai; mano, kad tą galima pasiekti kiekvienoje valstybėje narėje įsteigiant nuolatinę makroregioninio lygmens ir regioninio lygmens platformą, kurioje būtų atstovaujama socialiniams ir ekonominiams partneriams, laikantis praktikos, kuri jau buvo pritaikyta universitetams, prekybos rūmams ir miestams;

39.  pabrėžia, kad svarbu vykdyti jūrų ir jūrininkystės mokslinius tyrimus ir stiprinti mokslininkų tyrėjų, valstybių narių ir regionų, dalyvaujančių ES strategijoje dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono, bendradarbiavimą šiuose sektoriuose, siekiant pašalinti skirtumus tarp šių valstybių narių ir padidinti pakrantės sričių konkurencingumą bei sukurti naujų kokybiškų ir tvarių vietos lygmens darbo vietų;

40.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į dėl peržvejojimo atsiradusio žuvų išteklių išeikvojimo Adrijos ir Jonijos jūrose lygį, taip pat neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą (NNN) žvejybą ir didelę riziką visai jūrų augalijai ir gyvūnijai; pabrėžia, kad žvejyba yra vienas iš pagrindinių pakrantės sričių ir salų ekonomikos sektorių; todėl mano, kad žuvų išteklių ir jūrų ekosistemų apsaugą ir išsaugojimą, laikantis didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principo, įtraukto į bendros žuvininkystės politiką, būtina laikyti svarbiausiu šios strategijos tikslu; pabrėžia, kad reikia pereinamuoju laikotarpiu remti prisitaikymą prie žvejybos apribojimų skiriant subsidijas naujos įrangos įsigijimui pasitelkiant Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) lėšas; ragina imtis ryžtingų veiksmų, pavyzdžiui, suderinti trečiųjų šalių žuvininkystės teisės aktus su ES teisės aktais, dalytis duomenimis ir kurti bendras stebėsenos platformas ir daugiamečius žuvininkystės valdymo planus, taip pat ragina apsvarstyti, kaip plėtoti tvarios akvakultūros sektorių, turintį didelį potencialą naudoti energiją iš atsinaujinančiosios energijos šaltinių;

41.  primena, jog komerciniais tikslais naudojamų žuvų ir jūrinių bestuburių ištekliai turėtų atitikti saugias biologines ribas, kad būtų užtikrinta gera aplinkos būklė ir apsaugotas ilgalaikis žvejybos pramonės tvarumas;

42.  prašo Komisijos registruoti pramoginės žvejybos sužvejotą žuvų kiekį, šią žvejybą reguliuoti ir, kaip ir profesionaliai žvejybai, šiai veiklai taikyti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio tikslą;

43.  primygtinai ragina atlikti išsamius žuvų, ypač nykstančių rūšių, išteklių ir biologinių jų tarpusavio ryšių mokslinius tyrimus, nes neturint tikslių duomenų ir visapusiškų bei išsamių žinių apie esamą padėtį vertinimai būtų neaiškūs ir nepatikimi; primygtinai ragina išsaugoti natūralias nerštavietes;

44.  ragina įvertinti ir remti projektus, kuriais siekiama įvertinti netiesioginės žuvininkystės (žvejų palikti ar pamesti tinklai, midijų auginimo tinklai) poveikį ir saugomų žuvų priegaudą: apytikriai nustatyta, kad vien tik Adrijos jūroje atsitiktinai sugaunama daugiau nei 40 000 jūros vėžlių; laikosi nuomonės, kad reikia skubiai atlikti aplinkosauginius tyrimus ir ištirti, kaip sumažinti šią problemą (pvz., naudoti vėžlių išlaisvinimo įrangą (angl. turtle excluder devices));

45.  primygtinai ragina tvirtai remti laivų, įskaitant pramoginius laivus, statybos sektorių pagrindinį dėmesį skiriant jų modernizavimui ir specializavimui , siekiant kurti darbo vietas ir prisitaikyti prie reikalavimų užtikrinti tvarų ir konkurencingą su mėlynosiomis technologijomis suderintą ekonomikos augimą;

46.  ragina tvirtai remti gamybos teritorijas, porinius projektus ir bendradarbiavimą tarp įvairių šio makroregiono teritorijų; ragina keistis gerąja patirtimi, apimančia svarbiausią šio sektoriaus ir kitų regionų, kurie stengiasi laikytis tų pačių principų, patirtį, siekiant skatinti gamybos teritorijų steigimą;

47.  pabrėžia, kad, siekiant išsaugoti vietos kultūros tradicijas ir salų gyventojų bei mažų pakrantės miestelių su jūra susijusį gyvenimo būdą, svarbu remti ir skatinti rekreacinę sportinę žūklę ir šeimos žvejybą kartu su integruota žvejybos ir turizmo politika (žvejybą ir žvejybos turizmą, marikultūrą), ypač salose; ragina plėtoti tvarią, nedidelio masto, tradicinę žvejybą ir akvakultūrą, susietas su įvairesne kulinarine pasiūla ir vietos žuvų aukcionais – tai geriausias būdas užtikrinti tvarumą ir teikti didesnę paramą pakrančių turizmo veiklai;

48.  ragina Komisiją remti ir propaguoti žuvininkystės ir žuvininkystės srities darbuotojų dalyvavimą projektuose, pvz., susijusiuose su kultūriniu ir istoriniu turizmu, apimant žuvininkystę ir jūrų veiklos, tradicinės žvejybos vietų ir profesijų pažinimą;

49.  pabrėžia socialinės ekonomikos ir moterų verslumo svarbą siekiant mėlynojo augimo srities tikslų ir ragina EUSAIR dalyvaujančias valstybes nares skatinti ir remti moterų dalyvavimą visuose atitinkamuose sektoriuose; primena apie itin svarbų mažų ir labai mažų įmonių vaidmenį atitinkamuose regionuose ir teritorijose ir prašo ES strategijoje dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono dalyvaujančių valstybių narių vykdyti aktyvią politiką siekiant skatinti tokias ekonominės veiklos formas;

50.  remia priemones, kuriomis siekiama mažinti hidrogeologinę ir pakrančių erozijos riziką;

51.  skatina vykdyti veiklą siekiant padėti jūrinėms profesijoms, kurios labai nukentėjo dėl ES politikos įgyvendinimo, pavyzdžiui, plėtojant alternatyvius projektus siekiant iš naujo atrasti tradicinius amatus;

52.  pabrėžia mokslinių tyrimų svarbą ir ragina teikti tvirtą paramą jūrų ir jūrininkystės teritorijoms;

53.  pabrėžia, kad akvakultūros ir marikultūros plėtojimas gali būti svarbus net tik rūšių įvairovės atsikūrimui, bet taip pat Adrijos ir Jonijos jūrų regiono ekonomikos augimui;

54.  ragina Komisiją aktyviau keistis gerąja patirtimi, pvz., pakrančių veiklos grupių rengiamų projektų tvarumo klausimais.

Regiono infrastruktūros tobulinimas

55.  pabrėžia, kad geresnės dalyvaujančių šalių transporto ir energetikos tinklų jungtys, taip pat jų jungtys su kitomis kaimyninėmis šalimis, įskaitant jūrų transportą, įvairiarūšio transporto jungtis su sausumos zonomis ir energetikos tinklus, yra būtinai reikalingos šiam makroregionui ir yra būtina išankstinė sąlyga jo ekonominei ir socialinei plėtrai; pabrėžia, kad trūksta abiejų Adrijos jūros pakrančių jungties ir atkreipia dėmesį į Adrijos ir Jonijos jūrų regione esamą tinklo infrastruktūros spragą;

56.  ragina teikti paskatas, kad būtų sukurtos tvarios prekių ir keleivių vežimo jungtys, kurios padėtų sutrumpinti kelionės laiką, sumažinti transporto ir logistikos sąnaudas ir išorės veiksnių poveikį; ragina vykdyti didelės apimties strateginius jūrų ir sausumos transporto apjungimo darbus, siekiant sudaryti sąlygas įvairiarūšiam vežimui tarp šalių, prisidėti prie socialinės sanglaudos, padidinti bendrą tinklą ir sumažinti kelių taršą, taigi ir išmetamą CO2 kiekį; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia gerinti kabotažo, jūrų greitkelių ir turistinių kelionių laivais jūrinę ir uosto dimensiją tarp abiejų Adrijos jūros pakrančių, tiek Adrijos jūros Šiaurės–Pietų maršrutais, tiek Rytų–Vakarų maršrutais; atkreipia dėmesį į tai, jog būtina pagerinti koordinavimą, kad būtų užkirstas kelias jūrų eismo spūstims ir pagerintas jų valdymas ir kontrolė;

57.  ragina vadovautis reglamentu dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo (Reglamentas (ES) 2015/757), siekiant skatinti naujoves ir stiprinti tausų jūrų transportą makroregione naudojant alternatyvius varomuosius laivų variklius ir kurą išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui mažinti, bei gerinti energijos vartojimo efektyvumą transporto sektoriuje.

58.  pabrėžia, kaip svarbu sujungti jūrų transporto maršrutus ir uostus su kitais Europos regionais, taip pat užtikrinti jungtis su transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) koridoriais; ragina dalyvaujančias šalis sutelkti savo pastangas projektams, įtrauktiems į dabartinį transeuropinį transporto tinklą ir kitus veiksmus dėl pasiūlymo jį išplėsti iki Pietryčių Europos / rytinės Adrijos jūros pakrantės, kuris leistų užpildyti Adrijos ir Jonijos jūrų regione egzistuojančią tinklo spragą, įgyvendinti; todėl ragina dalyvaujančias šalis nustatyti prioritetinius infrastruktūros projektus, kuriančius regionams ir ES pridėtinę vertę, ir siūlo dėmesį, inter alia, skirti:

i) Baltijos–Adrijos koridoriaus užbaigimui;

ii) Skandinavijos–Viduržemio jūros koridoriaus išplėtimui į Šiaurę ir Pietus;

iii) Alpių–Vakarų Balkanų geležinkelių koridoriaus kroviniams vežti įrengimui;

iv) geresniam Pirėnų pusiasalio, vidurio Italijos ir Vakarų Balkanų sujungimui;

v) kelių jungties Balkanų teritorijoje tarp uostų sistemos ir nejūrinių šalių ir tarpusavio jungties su Reino–Dunojaus koridoriumi įgyvendinimui;

vi) uosto infrastruktūros gerinimui siekiant geriau sujungti abi Adrijos jūros pakrantes ir Šiaurės Adrijos jūros uostų valdymo organų bendros strategijos dėl platesnio importo prekių tiekimo Vidurio Europai parengimui;

59.  ragina optimizuoti esamo infrastruktūros tinklo pajėgumus, ypač atsižvelgiant į makroregione esamas kelių ir geležinkelių jungtis, įskaitant jungtis su galutinės paskirties punktais; pabrėžia būtinybę kuo greičiau užbaigti Adrijos ir Jonijos jūrų pakrantės greitkelį, kuris paskatins ekonominę ir socialinę šio makroregiono plėtrą; primena, kokie svarbūs yra nauji transporto koridoriai, kurie abiejose Adrijos ir Jonijos jūrų pakrantėse sujungia greitkelius, geležinkelius ir kitą infrastruktūrą; atkreipia dėmesį į tai, jog būtina pagerinti koordinavimą, kad būtų užkirstas kelias jūrų eismo spūstims ir pagerintas jų valdymas ir kontrolė;

60.  ragina plėtoti greitojo geležinkelio infrastruktūrą, kuri sujungtų visą makroregioną ir pagerintų susisiekimą su ES ir ES viduje; pabrėžia, kad svarbu pagerinti geležinkelių susisiekimą Adrijos ir Jonijos jūrų regione ir tarp Tirėnų jūros pakrantės ir Adrijos bei Jonijos jūrų pakrantės;

61.  ragina dalyvaujančias šalis tobulinti savo jūrų, geležinkelių ir oro transporto infrastruktūrą, plėtoti jūrų greitkelius šiame makroregione, derinant įvairių transporto rūšių priemones, ypač skirtas sausumos zonoms pasiekti, taip pat gerinti transporto logistiką, kiek įmanoma geriau panaudojant pažangiausias technologijas ir visuomet užtikrinant aukšto lygio saugą ir aplinkosauginį tvarumą; taip pat ragina dalyvaujančias šalis įvertinti, kaip būtų galima pagerinti sąsajas su elektromobilumo priemonėmis, kurios galėtų sudaryti palankesnes sąlygas tarptautinei elektroninių bilietų pardavimo paslaugai;

62.  pabrėžia, kad trūksta veiksmingos jungties su salomis; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas geresniam susisiekimui, ištiriant naujas suderintas ir pridėtinės vertės teikiančias galimybes, optimizuojant krovinių ir keleivių vežimo maršrutų naudojimą ir įtraukiant privačiuosius ir viešuosius suinteresuotuosius subjektus, siekiant gerinti gyvenimo kokybę, sustabdyti gyventojų skaičiaus mažėjimą ir sudaryti sąlygas išnaudoti socialines ir ekonomines galimybes šiose vietovėse; akcentuoja, kad reikia gerinti salų vidaus ryšius ir tvariam vidaus judumui skirtą transporto infrastruktūrą; taip pat pabrėžia, kad salų gyventojams būtina užtikrinti tinkamą sveikatos priežiūrą ir švietimo programas visus metus;

63.  ragina įgyvendinti didelės apimties projektus, kurių tikslas – sukurti salose įvairiarūšio transporto jungtis, ir ypač pageidauja, kad būtų intensyviai remiamas strateginiu požiūriu svarbių oro uostų, kaip antai Katanijos oro uostas, plėtojimas gerinant infrastruktūrą ir sukuriant naujus maršrutus į kitus makroregiono regionus;

64.  primygtinai ragina dalyvaujančias šalis toliau stengtis įvairinti energijos tiekimo šaltinius, nes šis procesas padės ne tik užtikrinti didesnį šio makroregiono energetinį saugumą, bet ir padidinti konkurencingumą ir kovoti su energijos nepritekliumi, o tai bus labai naudinga ekonominei ir socialinei šio regiono plėtrai; pabrėžia, kad būtina atlikti išsamų veiksmų energetikos sektoriuje poveikio aplinkai vertinimą; pabrėžia, kad svarbu bendrai planuoti investicijas į suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų ir trūkstamų dujotiekių tinklų statybą makroregione, taip padedant siekti didesnio savarankiškumo ir energetinio saugumo; be to, ragina taikyti priemones, kuriomis didinamas energijos vartojimo ir išteklių naudojimo efektyvumas, tokiu būdu taip pat didinant konkurencingumą;

65.  ragina plėtoti energetikos infrastruktūrą, kuri būtų pajėgi sumažinti anglies dioksido išmetimo rodiklį, padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir užtikrintų energetinį saugumą šiame makroregione ir už jo ribų; be to, pabrėžia, kad yra svarbu plėtoti ir skatinti pažangiųjų miestų koncepciją, siekiant suteikti pridėtinės vertės dabartinei visai šio makroregiono energetikos infrastruktūrai;

66.  pripažįsta didelį makroregione nepakankamai naudojamų atsinaujinančiųjų energijos išteklių potencialą; ragina derinant energijos gamybos šaltinius išnaudoti turimus atsinaujinančiuosius energijos išteklius, pavyzdžiui, saulės, vėjo, potvynių bei atoslūgių (kai tai techniškai įmanoma) ir bangų energiją; atkreipia dėmesį į galimų hidroelektrinių visose dalyvaujančiose šalyse tvarumą ir konkurencingumą; ragina dalyvaujančias šalis padėti šiame makroregione sukurti tinkamai veikiančią ir tarpusavyje sujungtą dujų ir elektros energijos rinką, kuri užtikrintų vienodas galimybes gauti pigios ir prieinamos energijos; pabrėžia, kaip svarbu stiprinti tarpvalstybines energetikos tinklų jungtis remiant investicijas į energetikos sektorių – tai yra itin svarbi išankstinė susijungimo su ES energetikos tinklu sąlyga, taip pat pašalinti kliūtis tarpvalstybinėms investicijoms energetikos sektoriuje;

67.  pritaria bendram planavimui ir investicijoms į energetikos infrastruktūrą, skirtą elektros ir dujų gamybai ir perdavimui šiame makroregione, atsižvelgiant į transeuropinį energetikos tinklą (TEN-E), įgyvendinant konkrečius projektus, nurodytus Energijos bendrijai aktualių projektų (angl. PECI) sąraše;

68.  yra susirūpinęs dėl dar vieno naftos ir dujų žvalgymo bei eksploatavimo pagyvėjimo jūroje, dėl kurių šiam makroregionui gali kilti gaivalinių nelaimių, sukelsiančių labai rimtų padarinių aplinkai, ekonomikai, įskaitant žuvininkystės sektorių, ir visuomenės sveikatai, pavojus; pabrėžia, kad tokia veikla turi atitikti Europos Sąjungos taisykles ir gaires klimato kaitos ir atsinaujinančiosios energijos srityse; pabrėžia, kad Adrijos jūra yra uždara sekli jūra, neturinti galimybių išsklaidyti teršalų, ir kad abiejose jos pakrantėse klesti turizmo prekyba, taip pat kad makroregiono augimas pirmiausia turėtų priklausyti nuo turizmo ir ekonominės veiklos, susijusios su jo specifiniais aplinkos bruožais ir ekosistemomis; pabrėžia, kad būtina nuosekliai įgyvendinti ES teisės aktus ir tarptautines konvencijas dėl jūrinės veiklos aplinkosauginio tvarumo ir saugos; ragina visapusiškai įgyvendinti Jūrų strategijos pagrindų direktyvą (2008/53/EB) ir Naftos ir dujų operacijų jūroje saugos direktyvą (2013/30/ES);

69.  ragina parengti bendrus Europos transporto saugos standartus Adrijos ir Jonijos jūrų makroregione;

70.  pabrėžia, kad reikia skatinti tarpvalstybines oro susisiekimo paslaugas įgyvendinant bendrus projektus, skirtus apsaugoti ir sustiprinti jungtis šiame makroregione;

Aplinkos kokybė

71.  primena, kad dalyvaujančių šalių jūros, pakrantės ir sausumos ekosistemos yra labai gausios; pažymi, kad Adrijos jūroje gyvena beveik pusė (49 proc.) užregistruotų Viduržemio jūrinių rūšių ir dėl jos seklumo, ribotų srovių ir didelės upių įtakos tai yra neįprasčiausias Viduržemio paregionis; ragina kartu stengtis imtis visų galimų priemonių, pavyzdžiui, naudoti švarų kurą jūrų transporto ir logistikos srityje, siekiant išsaugoti jūros aplinkos biologinę įvairovę ir kelias šalis apimančias sausumos buveines, taip pat mažinti jūros taršą ir kitas jūros ir pakrantės biologinei įvairovei kylančias grėsmes; pabrėžia, kaip svarbu yra apsaugoti nykstančias jūrines ir sausumos rūšis, kaip antai Viduržemio jūros ruonis vienuolis, Europinis protėjus, lūšis, palšasis grifas ir kitos rūšys, ragina dalyvaujančias šalis įgyvendinti proporcingas priemones šiam tikslui pasiekti;

72.  ragina dalyvaujančias šalis, siekiant sukurti tvarius turizmo objektus, keistis gerąja patirtimi gamtos ir kultūrinio paveldo valdymo srityje, įskaitant „Natura 2000“ teritorijas ir UNESCO paveldo vietas;

73.  primygtinai ragina visas dalyvaujančias šalis suvienyti jėgas įgyvendinant jūrinių teritorijų planavimo, pagal Direktyvą 2014/89/ES, kuria nustatoma jūrinių teritorijų planavimo sistema, ir integruoto pakrantės zonos tvarkymo programas, įtraukiant įvairius suinteresuotuosius subjektus (nacionalines, regionų ir vietos valdžios institucijas, vietos gyventojus, mokslinių tyrimų bendruomenę, nevyriausybines organizacijas ir kt.); mano, kad tinkamas bendras jūrų erdvės valdymas yra svarbi galimybė tvariam ir skaidriam jūrų ir jūrų išteklių naudojimui;

74.  atsižvelgiant į tai, kad dėl aktyvesnės jūrinės veiklos palaipsniui mažėja žvejybos vietų, ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų nešališkai atsižvelgta į visų atitinkamų sektorių interesus visais jūrinės veiklos plėtojimo etapais, t. y. jūrų erdvės planavimo ir integruoto pakrančių teritorijų valdymo metu;

75.  pabrėžia, kad yra svarbu apsaugoti ir išsaugoti Adrijos ir Jonijos jūrų baseino upes ir ežerus;

76.  atkreipia dėmesį į būtinybę atsakingai išspręsti ankstesnės ir tarpvalstybinės taršos problemas ir išvalyti vietoves, nukentėjusias nuo pramonės įmonių, taip pat, jeigu taikytina, karinių konfliktų sukeltos dirvožemio, vandens ir oro taršos; palaiko visas aktyvias priemones, skirtas jūros taršai cheminiais ir įprastiniais ginklais mažinti; pritaria tam, kad būtų mažinamas šiukšlių išmetimas į jūrą, ypač Adrijos jūros salų teršimas atliekomis, ir siekiama tikslo jį nutraukti laikantis Jūrų strategijos pagrindų direktyvos;

77.  yra susirūpinęs dėl plastiko atliekų jūroje keliamos žalos; ragina Komisiją paremti iniciatyvas rinkti ir perdirbti šias atliekas; pabrėžia, kad į šį procesą svarbu įtraukti žvejus;

78.  ragina šalis parengti ir įgyvendinti detalius planus, kaip pakartotinai panaudoti nebenaudojamas pramonines ir karines teritorijas; pabrėžia, kad šios teritorijos ne tik kelia grėsmę aplinkai, bet ir turi svarbaus ekonominio potencialo, kuris yra neišnaudojamas;

79.  prašo raginti perkelti pramonę iš miestų centrų ir pakrančių teritorijų siekiant pagerinti gyvenimo kokybę;

80.  primygtinai reikalauja visas esamas priemones naudoti įgyvendinant geriausius šio regiono atliekų tvarkymo ir nuotekų apdorojimo sprendimus vadovaujantis 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 91/271/EEB dėl miesto nuotėkų valymo ES valstybėse narėse;

81.  atkreipia dėmesį į pastaraisiais metais įvairias regioną užklupusias gaivalines ir žmogaus sukeltas nelaimes; atkreipia dėmesį į miškų naikinimo problemą ir kitus klimato kaitos pavojus; pabrėžia, kad siekiant įgyvendinti veiksmų planą ir kiekvienos srities prioritetus, būtina visapusiškai taikyti horizontaliuosius principus gaivalinių nelaimių rizikos valdymo ir prisitaikymo prie klimato kaitos srityse; ragina bendradarbiauti šalių hidrometeorologijos institutus kovojant su ekstremaliais meteorologiniais reiškiniais, klimato kaitos padariniais ir valdant nelaimių riziką; pripažįsta, kad vandens, žemės ūkio ir turizmo sektoriai – labiausiai pažeidžiami klimato kaitos požiūriu, todėl ragina nacionalines valdžios institucijas bendradarbiauti, siekiant sukurti sistemą ir pagalbos mechanizmą, reikalingus prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo priemonėms įgyvendinti;

82.  pabrėžia, kad reikia mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ypač jūrų transporto sektoriuje;

83.  pabrėžia, kad esama geografinių ir sezoninių skirtumų nulemtos galimybių pasiekti vandens išteklius problemos, nes salose ir pakrančių teritorijose vasarą, kai atvykus dideliam skaičiui turistų vandens paklausa išauga kelis kartus, pastebimai trūksta vandens;

84.  primygtinai ragina įsteigti pasirengimo nelaimėms regioninį centrą ir parengti bendrą nenumatytų atvejų planą dėl naftos išsiliejimo ir didelio masto taršos atvejų, kad būtų sukurta ankstyvojo perspėjimo sistema, skirta gaivalinėms nelaimėms, taip pat pramonės, transporto ir kitų veiksnių, pavyzdžiui, potvynių, gaisrų ir eksploatavimo veiklos Adrijos jūros regione, sukeliamoms nelaimėms išvengti; pabrėžia, kad šis centras turėtų būti tiesiogiai susietas su ES civilinės saugos mechanizmu; pabrėžia, kaip svarbu išsaugoti šio regiono ekosistemą ir biologinę įvairovę stengiantis geriau jas suprasti ir keičiantis geriausia praktika;

85.  ragina ES nepriklausančias valstybes, besirengiančias ateityje stoti į Europos Sąjungą, paspartinti sektorių acquis (kaip antai Vandens pagrindų direktyva) įgyvendinimą;

86.  primygtinai ragina valstybes nares konsultuoti kaimyninių šalių kompetentingas valdžios institucijas ir vietos bendruomenes makroregione, visų pirma dėl ekonominės veiklos, kuriai taikomas poveikio aplinkai vertinimas pagal 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/52/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo;

Tvarus ir konkurencingas turizmas

87.  pabrėžia, kad turizmas nepaprastai svarbus Europos ekonomikai ir socialinės sanglaudos plėtojimui Europos Sąjungoje, ypač Viduržemio jūros regiono šalims ir visam regionui; pabrėžia, kad reikia plėtoti naujus požiūrius siekiant kovoti su sezoniškumu atsižvelgiant į turizmo poveikį aplinkai ir jo aplinkosauginį tvarumą; primygtinai ragina labiau remti turizmo projektų finansavimą Europos struktūrinių ir investicijų fondų ir kitų šaltinių lėšomis;

88.  primygtinai ragina skubiai gerinti tarpvalstybines kelių jungtis siekiant padidinti turizmo konkurencingumą atsižvelgiant į tai, kad dėl prasto susisiekimo susidaro eismo grūstys ir sugaištama daug laiko; pabrėžia, kad turizmo tikslais reikia pagerinti esamą oro transporto infrastruktūrą ir jūrinę jungtį tarp abiejų Adrijos jūros pakrančių;

89.  pabrėžia, kad, siekiant išvengti pernelyg didelės keleivių koncentracijos keliuose didžiuosiuose oro uostuose ir skatinti tvarius ir labiau subalansuotus turistų srautus įvairiose vietovėse, reikia skatinti naudotis makroregione esančiais oro uostais;

90.  pripažįsta, kad gausus šio regiono kultūros ir gamtos paveldas (įskaitant kultūrinę veiklą, kaip antai kinas, teatras ir muzika) yra didelis turtas, kuriuo grindžiamas turizmo sektorius; atkreipia dėmesį į tai, kad visose dalyvaujančiose šalyse esama daug saugomų UNESCO paveldo vietų ir „Natura 2000“ teritorijų; mano, kad, nepaisant didelio turizmo indėlio į ekonomiką, šio sektoriaus teikiamos galimybės nėra visapusiškai išnaudojamos, visų pirma dėl didelio sezoniškumo ir nepakankamų inovacijų, tvarumo, transporto infrastruktūros, turizmo pasiūlos kokybės, dalyvaujančių suinteresuotųjų subjektų įgūdžių ir atsakingo turizmo valdymo; ragina dalyvaujančias šalis priimti politikos priemones, kuriomis būtų užtikrintos tinkamos jungtys ir turistinės struktūros ne tik vasaros sezono metu, bet ir jam pasibaigus, siekiant įvairinti turistų srautus ir užtikrinti jų nuolatinį buvimą visais sezonais; pabrėžia, kad svarbu suderinti turizmą su gamtos, kultūros ir meno paveldu;

91.  ragina valstybes nares skatinti tvaraus judumo sprendimus turizmo sektoriuje, taip gerinant turizmo paslaugų kokybę ir didinant jo įvairovę;

92.  pripažįsta nacionalinių ir gamtos parkų bei saugomų teritorijų svarbą, nes tai yra būsimo piliečių švietimo su aplinkos apsauga ir kovos su klimato kaita susijusiais klausimais pagrindas;

93.  pabrėžia, kad, norint užtikrinti tolesnę turizmo plėtrą šiame regione, šalių bendradarbiavimas yra labai svarbus; ragina formuoti turizmo Adrijos ir Jonijos jūrose strategijas, kurios būtų grindžiamos tvarumu ir leistų šalims naudotis esamomis sąveikomis bei spręsti bendras problemas makroregioniniu lygiu; mano, kad yra svarbu dirbti išvien siekiant didinti kelionės vietų Adrijos ir Jonijos jūrų regione matomumą;

94.  ragina Europos Komisiją, dalyvaujančias šalis ir vietos bei regiono valdžios institucijas imtis priemonių, kuriomis suinteresuotieji subjektai būtų skatinami gerinti turizmo infrastruktūrą;

95.  pabrėžia, kaip svarbu remti kultūrinę ir kūrybinę veiklą ir ypač plėtoti verslo veiklą ir ją integruoti į muzikos, teatro, šokio ir filmų sritis; ragina organizuoti festivalius, suvažiavimus ir kultūrinius renginius, kuriuose būtų skatinama integracija;

96.  atkreipia dėmesį į tai, kad reikia sudaryti palankesnes galimybes MVĮ, kurios yra reikalingos turizmo sektoriui, gauti paramą ir finansavimą; ragina šio regiono suinteresuotuosius subjektus tapti Europos įmonių tinklo dalyviais, kad jie galėtų keistis patirtimi, jungtis į tinklą ir rasti tarpvalstybinių partnerių;

97.  pabrėžia pažangiosios specializacijos ir pažangių gyvenviečių projektų, apimančių naudojimąsi esamomis inovacijų platformomis, kaip antai Adrijos ir Jonijos jūrų regiono kūrybinės erdvės kūrimas, svarbą;

98.  pritaria sumanymui teikti įvairesnius turizmo pasiūlymus, įskaitant susijusius su teminiais turizmo parkais ir maršrutais, ir plėtoti kultūrinį, kaimo, sveikatos, medicinos, jūreivystės, enogastronominį, konferencijų ir sporto turizmą, įskaitant važinėjimą dviračiais, golfą, nardymą, keliones pėsčiomis, slidinėjimą, alpinizmą ir sportines pramogas lauke, siekiant prailginti turizmo sezoną ir didinti turistų lankomų vietų konkurencingumą, remiantis tvarumu; pritaria tam, kad, siekiant sumažinti spaudimą didiesiems turizmo centrams ir siaurai pakrantės teritorijai bei padėti įveikti sezoniškumą, būtų plėtojamas kaimo turizmas; palaiko sumanymą plėtoti turizmo veiklą toliau nuo pakrančių sukuriant integruotus turizmo produktus, kurie apimtų pagrindines makroregiono ir jo sostinių lankytinas vietas;

99.  pabrėžia, kaip yra svarbu derinti turizmo valdymą ir infrastruktūrą, ir kad reikia gerinti paslaugų ir pasiūlos kokybę ir jas įvairinti atsižvelgiant į konkrečius šio regiono ypatumus; taip pat pabrėžia, kaip yra svarbu skatinti ir išsaugoti vietos ir regiono tradicijas;

100.  pabrėžia, kaip svarbu ištirti alternatyvius maršrutus ir verslo modelius ir geriau susieti kruizų paketus su vietos gyventojais ir produktais – taip būtų galima veiksmingiau spręsti netvarių spūsčių problemą ir geriau išnaudoti visas galimybes, gaunant labiau ilgalaikės ekonominės naudos vietos ekonomikai; pripažįsta, kaip svarbu plėtoti makroregiono turizmo maršrutus ir kurti jų prekės ženklus sudarant žemėlapius ir populiarinant esamus maršrutus;

101.  pritaria tam, kad turizmo ir populiarinimo bei rinkodaros programų plėtojimo tikslais būtų naudojami labiausiai reprezentatyvūs regiono ištekliai;

102.  pabrėžia, kad siekiant plėtoti aukštos kokybės ekologinį turizmą, transportas turi būti įvairiarūšis ir apimti integruotą paslaugų ir transporto mazgų tinklą;

103.  ragina parengti Adrijos ir Jonijos jūrų chartiją, kurioje būtų išdėstyti tvaraus turizmo skatinimo kriterijai, principai ir gairės įgyvendinant Europos turizmo rodiklių sistemą (angl. ETIS), skirtą turistų lankomų vietų vertinimui siekiant pagerinti jų tvarų vystymąsi;

104.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir įgyvendinat ES strategiją dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono dalyvaujančių šalių (Kroatijos, Graikijos, Italijos, Slovėnijos, Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Juodkalnijos ir Serbijos) vyriausybėms ir parlamentams.

(1)

OL L 347, 2013 12 20, p. 320.

(2)

OL L 347, 2013 12 20, p. 259.

(3)

OL C 349 E, 2013 11 29, p. 1.


AIŠKINAMOJI DALIS

Bendroji informacija

2012 m. gruodžio mėn. susitikusi Europos Vadovų Taryba paragino Komisiją iki 2014 m. pabaigos pateikti naują ES strategiją dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono (EUSAIR). Komisija deramai patenkino šį prašymą ir 2014 m. birželio 17 d. pateikė EUSAIR.

EUSAIR yra trečioji ES makroregioninė strategija – tai sudarė galimybes pasinaudoti ES Baltijos jūros regiono ir Dunojaus regiono strategijų pamokomis ir patirtimi. Ji grindžiama regione jau vykdomu bendradarbiavimu, visų pirma Adrijos ir Jonijos iniciatyva, pradėta vykdyti 2000 m. pasirašant Ankonos deklaraciją, ir Adrijos ir Jonijos jūrų euroregionu, įsteigtu 2006 m., kuriam priklauso septynių šalių, kurios yra narės, 26 regionų ir vietos valdžios institucijos. EUSAIR apima aštuonias šalis, kurioms vienodomis dalimis atstovauja ES valstybės narės (Kroatija, Graikija, Italija ir Slovėnija) ir ES nepriklausančios šalys, kurios yra šalys kandidatės (Albanija Juodkalnija ir Serbija) arba potencialios šalys kandidatės (Bosnija ir Hercegovina). Regione gyvena daugiau negu 70 milijonų gyventojų, jo vaidmuo yra labai svarbus stiprinant geografinį Europos tęstinumą.

Neramią regiono praeitį pažymėjo įvykiai, turėję sunkių ir ilgalaikių neigiamų padarinių šalių vystymuisi ir bendradarbiavimui. Pastaruoju metu regionui didelį poveikį padarė ekonomikos krizė. Nedarbas ir įsiskolinimas pasiekė iki šiol neregėtą mastą, todėl šalims teko imtis skausmingų biudžeto apribojimų ir fiskalinio konsolidavimo. Silpnos ekonomikos atgaivinimui ir augimui trukdo mažėjančios privačios ir viešos investicijos.

Šiuo požiūriu EUSAIR yra puiki galimybė regiono šalims vadovaujant Komisijai dirbant išvien, siekiant klestėjimo ir darnaus vystymosi, ir praeityje palikti ekonomines ir politines problemas.

EUSAIR pasirodė pačiu laiku dėl dviejų priežasčių, kurias lėmė politikos pokyčiai ES lygmeniu. Pirmiausia, J. C. Junkerio vadovaujama Komisija nusprendė daugiausia laikytis investavimo skatinimo krypties pagal Investicijų planą ir pasitelkiant tam įsteigtą Europos strateginių investicijų fondą. Adrijos ir Jonijos jūrų regiono šalims tai yra puiki galimybė užpildyti pastarųjų metų investicijų spragą. EUSAIR suteikia galimybę šias investicijas nukreipti taip, kad būtų pasiekta visam regionui naudingų rezultatų. Antra, Komisija ne kartą tvirtino, kad artimiausioje ateityje naujos plėtros nebus. Nors tai yra nepalanki žinia Vakarų Balkanų šalims, EUSAIR suteiks joms galimybę priartėti prie ES suderinant savo politiką ir bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis.

Adrijos ir Jonijos jūrų regiono potencialas yra nemažas ir jį galima panaudoti tik bendromis ir koordinuojamomis visų regiono šalių pastangomis aktyviai dalyvaujant vietos ir regionų valdžios institucijoms. Komisija su EIB ir kitais tarptautiniais veikėjais turės atlikti ypatingą vaidmenį – teikti gaires ir paramą įgyvendinant strategiją. Pranešėjas tiki, kad EUSAIR bus istorinės svarbos tiek dalyvaujančioms šalims, tiek visai ES.

Prioritetai ir pasiūlymai

Po kelis mėnesius trukusių diskusijų su strategija suinteresuotais dalyvaujančių šalių subjektais, veikiančiais ES, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmeniu, buvo suformuluoti šie vystymosi prioritetai, mintys ir pasiūlymai:

I sritis. Mėlynasis augimas (jūrų žuvininkystė, akvakultūra, mėlynosios technologijos, jūrų ir jūrininkystės valdymas ir paslaugos)

–  Prisitaikymas prie tausios žuvininkystės ir jūros produktų gamybos ir vartojimo skatinimas;

–  verslo aplinkos gerinimas ir jūrų pramonės konkurencingumą stiprinimas teikiant paramą institucijoms ir infrastruktūrai;

–  parama moksliniams tyrimams bei technologinei plėtrai ir taikomosioms inovacijoms jūrų pramonėje ir jūrų mokslinių tyrimų, inovacijų ir įgūdžių skatinimas;

–  investicijos į žmogiškųjų išteklių plėtrą;

–  makroregiono klasterių plėtojimas: „Ekologiškos laivų statybos klasteriai Adrijos ir Jonijos jūrose“ – skatinti naudoti naujas medžiagas ir biotechnologijas siekiant sumažinti laivininkystės, laivų remonto ir jachtų priežiūros technologinių operacijų aplinkai daromą žalą;

–  galimybių gauti finansavimą didinimas ir skatinimas steigti įmones: „Adrijos ir Jonijos jūrų mėlynasis finansavimas“;

–  jūrų erdvės valdymas: „Jūrų valdymo ir paslaugų specialios paskirties grupė“, „Jūrų erdvės planavimo ir integruoto pakrančių zonų valdymo įgyvendinimas“ – sukurti jūros erdvės plano teisinį pagrindą, apsvarstyti galimybę pakeisti teisės aktus siekiant nustatyti plano įgyvendinimą reglamentuojančius standartus;

–  jūrininkystės gebėjimai: „Jūrininkystės gebėjimų perdavimas“;

–  jūrų erdvės valdymas: „Jūrų valdymo ir paslaugų specialios paskirties grupė“;

–  dalijimasis duomenimis ir žiniomis: „Adrijos ir Jonijos jūrų regiono debesijos duomenų bazė, remianti jūrų valdymą ir paslaugas“;

–  instituciniai gebėjimai siekiant suderinti jūrininkystės standartus ir taisykles: „mokymai jūrų erdvės planavimo ir integruoto pakrančių zonų valdymo temomis ir tarpusavio parama“;

–  turizmo ir žuvininkystės susiejimas: dauguma pakrantės gyventojų gyvena ir žuvininkystės ir turizmo;

–  tausi žvejyba: mažų laivų naudojimas, selektyvių žvejybos įrankių naudojimas;

–  saugomų jūrų rajonų nustatymas: tai užtikrintų tausią žvejybą;

–  aplinkos neteršiančių variklių tiekimas;

–  mažų šeimos valdomų perdirbimo įmonių steigimas, nes taip žvejybos veikla besiverčiantys gyventojai galėtų gauti daugiau naudos teikdami užbaigtą galutinį produktą;

–  geresnis šalių sujungimas, bendrų planų rengimas ir žuvininkystės rinkų reguliavimas;

–  integracija ir regioninių ilgalaikių žuvininkystės planų priėmimas, ypač kalbant apie dalomus išteklius;

–  ES reikalavimų laikymasis ir bendri standartai bei praktika: „ES reikalavimų žuvininkystės srityje laikymasis“, „Bendrų standartų akvakultūros srityje kūrimas“;

–  žvejybos ir akvakultūros įvairinimas ir pelningumas: „Kovos su krize tinklo jūros produktų pramonėje sukūrimas“, „Žvejybos veiklos tobulinimas ir įvairinimas“, „Tvarios akvakultūros vietovių ir valdymas“– tam, kad būtų gerinama vystymosi platforma žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje, siekiant padidinti produktyvumą ir aplinkosauginio veiksmingumo kokybę plėtojant veiklą, kuri sudarytų sąlygas integruoti žuvininkystę ir turistų lankomas vietas, plėtojant akvakultūrą taip, kad ji galėtų gyvuoti kartu su kita veikla ir nustatant tvarias ir ekologiškas žvejybos ir jūrų kultūros vietas;

–  akvakultūros gamybos didinimas ir skatinimas siekiant mažinti neigiamą žvejybos poveikį esamiems žuvų ištekliams ir apsaugoti nerštavietes, pavyzdžiui, netoli Jabukos salos Kroatijoje;

–  turizmo ir akvakultūros kaip suderinamų veiklų susiejimas;

–  vykdyti teritorijų planavimą akvakultūros sektoriuje, remiantis bendraisiais principais ir praktika – akvakultūrai priskirtų zonų (angl. AZA) koncepcija;

–  akvakultūros sektoriaus konkurencingumo didinimas: bendradarbiavimo mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje skatinimas, šio sektoriaus veiklos įvairinimas (naujos rūšys, nauji metodai, ekologinė akvakultūra);

–  tradicinių akvakultūros formų, kai ji visiškai integruojama į gamtines zonas, rėmimas, gamtinės kilmės medžiagų naudojimas žemės ūkyje, vietinių rūšių auginimas;

–  bendradarbiavimas akvakultūros srityje makroregione rengiant bendrus planus siekiant pagerinti rinkos konkurencingumą;

–  veiksmingesnė verslo aplinka įmonėms ir investuotojams;

–  aktyvesnis regiono įmonių bendradarbiavimas;

–  įmonių ekonominės veiklos kliūčių šalinimas ES bendrojoje rinkoje;

–  naujų technologijų perdavimo ekonomikos ir viešojoje srityse skatinimas ir visuomenės technologinės pažangos skatinimas;

–  nacionalinių žuvininkystės (ypač tradicinės žvejybos rūšių) ir akvakultūros sektorių išsaugojimas įgyvendinant bendrą žuvininkystės politiką;

II sritis. Regiono infrastruktūros tobulinimas (jūrų transportas, įvairiarūšio transporto jungtis su sausumos zonomis, energijos tinklai)

–  Skandinavijos–Viduržemio jūros koridoriaus pratęsimas į Šiaurę ir Pietus iki Ankonos–Peskaros–Bario, Baltijos jūros koridoriaus – iki Adrijos jūros pakrantės ir geresnis Pirėnų pusiasalio sujungimas su centrine Italija ir Balkanais;

–  sistemingas transporto infrastruktūros gerinimas rekonstruojant, atnaujinant arba statant naujus infrastruktūros objektus, pvz., Mesinos ir Pelešaco tilto projektai ir kt.;

–  konkurencingumas transporto paslaugų rinkoje laikantis ES teisės aktų;

–  nacionalinių sistemų kūrimas siekiant paremti viešąjį ir (arba) kolektyvinį transportą ir viešojo transporto patrauklumą visuose transporto moduliuose didinimas;

–  viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės užmezgimas vykdant transporto operacijas;

–  ilgalaikis transporto saugumo programų planavimas, ypač kelių transporto srityje;

–  sistemų tobulinimas sienų kirtimo punktuose;

–  uostų sausumos jungčių su TEN-T gerinimas ir įvairių transporto rūšių plėtros Adrijos ir Jonijos jūrų regione užtikrinimas;

–  salų ir atokių vietovių izoliuotumo mažinimas gerinant jų prieigą prie transporto ir energetikos paslaugų;

–  atitinkamų energetikos infrastruktūros objektų statymas;

–  šaltinių ir tiekimo maršrutų visam regionui įvairinimas, siekiant Adrijos ir Jonijos jūrų makroregiono energetikos tinklą įtraukti į Europos energetikos erdvę;

–  uostų veiklos ir paslaugų visame regione grupavimas – galimų projektų pavyzdžiui: strateginių funkcijų pasidalijimas ir uostų procesų derinimas taikant bendrą pažangiąją transporto sistemą (angl. ITS), remiantis, pvz., Adrijos jūros šiaurinės dalies uostų asociacijos (NAPA) iniciatyva (Triestas, Koperis, Venecija ir Rijeka) ir Adrijos jūros uosto bendrijos projektu (angl. APC) (Venecija, Pločė ir Igumenica);

–  eismo stebėsenos ir valdymo tobulinimas ir derinimas;

–  uostų plėtojimas, uostų sąveikos, infrastruktūros, procedūrų ir operacijų optimizavimas;

–  Vakarų Balkanų visuotinio tinklo plėtojimas;

–  prieinamumo gerinimas pakrantės regionuose ir salose;

–  jūrų greitkelių plėtojimas;

–  geležinkelio reforma;

–  oro transporto plėtojimas;

–  tarpvalstybinio eismo supaprastinimas;

–  tarptautinių koridorių nacionalinėje teritorijoje maršrutas (jūrų greitkeliai, Viduržemio jūros ir Baltijos jūros bei Adrijos jūros koridoriaus TEN-T pagrindiniame tinkle);

–  jūrų transporto saugumą, informacinių sistemų gerinimas, informuotumo apie jūrininkystės padėtį didinimas, siekiant veiksmingiau naudoti žmogiškuosius išteklius, įrangą ir laivus, efektyviau reaguoti į jūrų saugumo iššūkius ir jūrų aplinkos taršą;

–  pagrindinių infrastruktūros sujungimo projektų Adrijos regiono šalyse koordinavimas;

III sritis. Aplinkos kokybė (jūros aplinka, kelias šalis apimančias sausumos buveinės ir biologinė įvairovė)

–  antropogeninės eutrofikacijos iš sutelktųjų ir pasklidųjų taršos šaltinių mažinimas investuojant į vandens sektorių (buitinių ir gamybinių nuotekų valymo įrenginių ir atitinkamų dumblo šalinimo įrenginių statymas ir nuotekų surinkimo sistemos atnaujinimas) ir ekologinis ūkininkavimas (žemės ūkis) pakrantės regionuose;

–  biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas užtikrinant tinkamą „Natura 2000“ teritorijų stebėseną, informacijos ir valdymo sistemą ir užtikrinti tausų gamtos išteklių valdymą;

–  jūros taršos šiukšlėmis poveikio aplinkai mažinimas gerinant atliekų tvarkymą pakrančių vietovėse ir įgyvendinant valymo programas;

–  regiono pakrančių zonų išsaugojimo ir darnaus vystymosi koordinuotas palengvinimas ratifikuojant ir įgyvendinant Barselonos konvencijos protokolą dėl integruoto pakrančių zonos valdymo;

–  jūrų ir pakrančių regionų ekonomikos tvaraus vystymosi skatinimas ir užtikrinimas ir tausus jūrų ir pakrančių regionų išteklių naudojimas vykdant jūrų erdvės planavimą;

–  jūrininkystės žinių didinimas: gerinti duomenų apie biologinės įvairovės sausumoje ir jūroje būklę prieinamumą ir savalaikiškumą;

–  saugomų jūrų rajonų tinklo stiprinimas: ugdyti gebėjimus siekiant įgyvendinti prieigą prie ekosistemų ir pažymėti teritorijas, kurios svarbios norint prioritetinėse vietose išsaugoti rūšis ir buveinių tipus; taip pat saugomas rajonų jūroje nustatymas;

–  valymo programų rėmimas;

–  jūrų aplinkos požiūriu kritinių zonų nustatymas;

–  keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais, vykdomas saugomų jūrų rajonų valdymo institucijų;

–  bendro nenumatytų atvejų plano rengimas bei įgyvendinimas;

–  investicijų prioritetų nustatymo užtikrinimas siekiant atsižvelgti į indėlį mažinant jūrų taršą;

–  nacionalinių teisės aktų, susijusių su sausumos buveinėmis ir biologine įvairove derinimas ir įgyvendinimas: su Europos kraštovaizdžio konvenciją suderinti teisės aktus, kuriais reglamentuojamas miestų planavimas, gamtos apsauga, gamtos ir kultūros paveldas;

–  pakrančių pelkių ir karstinių zonų apsauga ir atkūrimas;

–  nacionaliniu lygmeniu vykdomos stebėsenos susiejimas su išankstinio įspėjimo sistema ir jos modernizavimas, siekiant sumažinti potvynių ir (arba) bangų poveikio, taršos, gaisrų ir pan. riziką;

–  jūrų aplinkos būklės stebėsenos sistemų apjungimas ir (arba) kūrimas ir jūrų aplinkos apsaugos priemonių (sub)regionų lygmeniu apjungimas ir (arba) kūrimas, siekiant užtikrinti gerą ekologinę padėtį, sprendžiant klausimus, kurių negalima išspręsti vykdant stebėseną ir (arba) taikant priemones pagal nacionalines nuostatas (pvz., tokios sutartys kaip Barselonos konvencija su protokolais, Europos direktyvos – Jūrų strategijos pagrindų direktyva ir kt.);

IV sritis. Tvarus ir konkurencingas turizmas (turizmo pasiūlos įvairinimas, tvarus ir atsakingas turizmo valdymas)

–  turizmo produktų ir pasiūlos įvairinimas siekiant įveikti sezoniškumą: tarpvalstybiniai teminiai maršrutai, kultūros ir gamtos paveldo panaudojimas skatinant turizmą, naujos turizmo infrastruktūros (pvz., teminių parkų, golfo aikštynų) kūrimas, prekės ženklų makroregiono turizmo produktams ir paslaugoms kūrimas, regiono populiarinimas pasaulio rinkose, populiarinimas tam tikrose tikslinėse grupėse (pvz., vyresnio amžiaus žmonių, kongresų ir verslo turizmas), siekimas, kad regionas taptų puikia lankytina vieta ne sezono metu;

–  turizmo kokybės gerinimas ir inovacijų stiprinimas: IRT, švietimas, technologijų perdavimas, verslo subjektų tinklų kūrimas, klasteriai, keitimasis geros praktikos pavyzdžiais, vietos žemės ūkio, turizmo ir maisto tiekimo sektorių sujungimas, inovacinis rėmimas / rinkodara;

–  tvarus ir atsakingas turizmo valdymas: jūrinio ir kruizinių laivų turizmo įvairinimas, tvarios mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros platformos, skirtos naujiems produktams ir paslaugoms, kūrimas, tvarių teminių turistinių maršrutų kūrimas, esamų teminių turistinių maršrutų planų sudarymas, gamtos ir kultūros paveldo panaudojimas, tvaraus turizmo bendrovių ir klasterių tinklų kūrimas, energijos vartojimo efektyvumas, pažangus specializavimasis turizmo sektoriuje;

–  galimybių įsigyti turizmo produktus ir paslaugas gerinimas: specialių paslaugų ir įgūdžių tobulinimas, darbuotojų mokymas, reklamos ir informacijos prieinamumas, bendradarbiavimą siekiant sudaryti palankesnes sąlygas turistams keliauti, nacionalinių statistinių duomenų derinimas, siekiant lengviau įvertinti sektoriaus poveikį, vykdyti ateities planavimą ir politikos formavimą;

–  veiksmingesnis ES lėšų naudojimas: galimybių gauti finansavimą naujų, tvarių, novatoriškų įmonių steigimui ir MVĮ, kurios pagrindinį dėmesį skiria moksliniams tyrimams – taip sektoriuje bus sukurti nauji produktai ir paslaugos ir bus pagerinta kokybė;

–  tvaraus turizmo pasiūlos kokybės gerinimo iniciatyva: atlikti reikiamus taisyklių pakeitimus;

–  tvaraus turizmo įmonių ir klasterių tinklų kūrimas;

–  mokymai siekiant gerinti profesinius ir verslumo įgūdžius: skatinimas įvairinti turizmo produktus ir pasiūlą;

–  Adrijos ir Jonijos jūrų regionų bendradarbiavimas siekiant palengvinti turistų judėjimą;

Kiti prioritetai:

–  Vakarų Balkanų šalių integracija į ES;

–  visų trijų ES makroregioninių strategijų nuoseklumo užtikrinimas;

–  būtino makroregioninių strategijų projektų suderinamumo su nacionaliniais strateginiais projektais užtikrinimas;

2014–2020 m. Adrijos ir Jonijos jūrų regiono bendradarbiavimo programa

2014–2020 m. Adrijos ir Jonijos jūrų regiono bendradarbiavimo programa (ADRION) yra programa pagal antrąjį ES sanglaudos politikos tikslą – Europos teritorinis bendradarbiavimo tikslą. Programa apima keturias ES valstybes nares (Kroatiją, Graikiją, Italiją ir Slovėniją) ir keturias šalis, kurioms taikoma Pasirengimo narystei pagalbos priemonė (Albaniją, Bosniją ir Hercegoviną, Juodkalniją ir Serbiją). Bendras ADRION programos biudžetas 2014– 2020 m. laikotarpiu yra 118 154 690 EUR, įskaitant Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) lėšas (83 467 729 mln. EUR), Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP II) (15 688 887 EUR) ir nacionalinius įnašus (18 998 074 EUR). Šiuo metu vyksta derybos su Europos Komisija dėl Bendradarbiavimo programos (programavimo dokumento), kuriame nustatomos ADRION programos investavimo sritys, planuojama jį priimti iki 2015 m. pabaigos. Bendras programos tikslas – būti politikos varomąja jėga ir valdymo novatore skatinant ES valstybių narių ir ES nepriklausančių valstybių narių europinę integraciją, pasinaudojant turtingais gamtos, kultūros ir žmogiškaisiais ištekliais aplink Adrijos ir Jonijos jūras ir stiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą programos įgyvendinimo srityje.

Šiuo atrinkti ir siūlomi pagal ADRION programą finansuoti šie keturi teminiai tikslai ir penkti investavimo prioritetai:

–  novatoriškas ir pažangus regionas (1 teminis tikslas, 1b investavimo prioritetas), kurio konkretus tikslas – remti regioninės inovacijų sistemos Adrijos ir Jonijos jūrų regione kūrimą;

–  tvarus regionas (6 teminis tikslas, 6c investavimo prioritetas), kurio konkretus tikslas – skatinti tvariai naudoti ir išsaugoti gamtos ir kultūros vertybes, kurios yra Adrijos ir Jonijos jūrų regiono augimą skatinantis turtas; (6 teminis tikslas, 6d investavimo prioritetas), kurio konkretus tikslas – stiprinti pajėgumus tarptautiniu mastu sprendžiant aplinkos pažeidžiamumo ir susiskaidymo problemas ir išsaugant Adrijos ir Jonijos jūrų regiono ekosistemos paslaugas;

–  patobulinta regiono infrastruktūra (7 teminis tikslas, 7c investavimo prioritetas), kurio konkretus tikslas – didinti integruotų transporto ir judumo paslaugų pajėgumus ir transporto įvairiarūšiškumą Adrijos ir Jonijos jūrų regione;

–  remti EUSAIR valdymą (11 teminis tikslas), kurio konkretus tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas koordinuoti ir įgyvendinti EUSAIR stiprinant viešųjų administravimo institucijų ir pagrindinių suinteresuotųjų subjektų institucinius gebėjimus ir padedant siekti pažangos įgyvendinant bendrus prioritetus.

EUSAIR valdymo struktūra yra atsakinga už strategijos valdymą ir įgyvendinimą. Įgyvendinant EUSAIR dalyvaujančios šalys prisiima atsakomybę už strategijos įgyvendinimą ir koordinavimą. ADRION programa remiamas EUSAIR valdymas ir įgyvendinimas (daugiausia 11 teminio tikslo srityse) sukuriant veiklos priemonę remiantis esamomis struktūromis – Pagrindinį centrą, esantį Slovėnijos pakrantės regione, ir jo ryšių palaikymo centrų, esančių valstybėse partnerėse, tinklą.


Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ (16.7.2015)

pateikta Regioninės plėtros komitetui

dėl ES strategijos dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono

(2014/2214(INI))

Nuomonės referentė: Dubravka Šuica

PASIŪLYMAI

Užsienio reikalų komitetas ragina atsakingą Regioninės plėtros komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia strateginę Europos integracijos ir plėtros proceso, regioninio bendradarbiavimo ir geros kaimynystės santykių skatinimo panaudojant ES strategijos dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono priemones ir išteklius svarbą; tikisi, kad bus suteiktas naujas postūmis taikos, socialinės sanglaudos, ekonomės plėtros, aplinkos tvarumo ir saugumo stiprinimui Pietryčių Europoje;

2.  mano, kad demokratiniai, skaidrūs, stabilūs ir geri valdymo mechanizmai yra itin svarbūs siekiant suteikti strateginę kryptį, priimti pagrindinius sprendimus ir prižiūrėti veiksmingą ES strategijos dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono įgyvendinimą; remia visų svarbių suinteresuotųjų subjektų, įskaitant pilietinę visuomenę ir privačias įmones, aktyvesnį įtraukimą į įgyvendinimo procesą; mano, kad svarbu užtikrinti tinkamą ES strategijos dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono matomumą visais lygmenimis; ragina glaudžiai bendradarbiauti su atitinkamomis Europos organizacijomis ir pagal susijusias programas, taip pat ir sprendžiant socialines ir migracijos problemas, darančias poveikį regionui, ypač atsižvelgiant į 2020 m. Pietryčių Europos strategiją; ragina vengti veiklos dubliavimo ar sutapimo; ragina parengti bendrus projektus ir sukurti sąveiką, ypač su Vidurio Europos iniciatyva (CEI), Pietryčių Europos šalių bendradarbiavimo procesu (SEECP) ir Viduržemio jūros sąjunga (VJS);

3.  laikosi nuomonės, kad itin svarbu, jog ES strategija dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono būtų prisidedama prie Vakarų Balkanų šalių stojimo į ES proceso šioms šalims suteikiant galimybes glaudžiai bendradarbiauti su ES valstybėmis narėmis ir sprendžiant bendras regiono problemas; ragina į ES strategiją dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono įtraukti buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją ir Kosovą; ragina kurti ES, atitinkamų valstybių narių ir Vakarų Balkanų šalių sinergiją ir formuoti koordinuotą politiką; palankiai vertina reguliarius šešių Vakarų Balkanų šalių ministrų pirmininkų susitikimus ir ragina juos imtis suderintų veiksmų sprendžiant regiono problemas; mano, kad svarbu, jog Pietryčių Europos šalys spręstų korupcijos, teisinės valstybės principo laikymosi ir pagarbos žmogaus teisėms klausimus;

4.  ragina Vakarų Balkanų šalis visapusiškai ir veiksmingai įtraukti į visus ES strategijos dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono įgyvendinimo etapus, o šias šalis ragina gerinti tarpusavio sąsajas ir sąsajas su likusia ES, taip pat ir supaprastinant esamą administracinę naštą, siekiant spartinti tvarų ekonomikos augimą ir žmonių tarpusavio ryšius, tai pasakytina ir Adrijos ir Jonijos jūrų koridoriaus atveju; pabrėžia Adrijos ir Jonijos jūrų koridoriaus strateginę svarbą ir ragina spręsti šių šalių didelių skirtumų ir trūkumų infrastruktūros srityje problemą, ypač atsižvelgiant į kelių ir geležinkelių tinklus, įvairiarūšio transporto jungtis, eismo valdymo sistemas ir energetikos infrastruktūrą; ragina užbaigti likusias transeuropinių transporto koridorių Pietryčių Europoje, įskaitant V, VI, VIII ir X koridorius, atkarpas, nes tai pagerins bendrą regiono sujungiamumą su ES valstybėmis narėmis; ragina sparčiau vykdyti tolesnę Pelešaco tilto statybą ir tiesti Adrijos–Jonijos greitkelį siekiant sudaryti geresnes sąlygas sujungiamumui;

5.  ragina toliau remti bendrus energetikos projektus, pvz., Jonijos ir Adrijos jūrų dujotiekį, siekiant didinti energijos tiekimo saugumą; ragina užtikrinti bendrą ir tvarų pagrindinių ir bendrų išteklių, pvz., Adrijos ir Jonijos jūrų ir žuvininkystės išteklių, valdymą; ragina įgyvendinti pažangias regionines vystymosi strategijas ir projektus, orientuotus į žaliąją ekonomiką ir socialinę įtrauktį;

6.  ragina Komisiją, įskaitant jos Kaimynystės politikos ir plėtros derybų GD, užtikrinant suderinamumą ir papildomumą, siekti kuo efektyviau panaudoti visas turimas finansines priemones, kad būtų padidintas poveikis, pasiekta geresnių rezultatų ir paskatintas tvarus ekonomikos augimas; laikosi nuomonės, jog finansinės priemonės taip pat turėtų būti taikomos taip, kad būtų skatinamos papildomos privačiojo sektoriaus investicijos; ragina numatyti naujus lėšų koordinavimo mechanizmus, siekiant paremti ES strategijos dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono pavyzdinius projektus;

7.  apgailestauja dėl to, kad ES strategijoje dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono netinkamai sprendžiami klausimai, keliantys vis didesnį susirūpinimą, pvz., prekybos žmonėmis ir tarpvalstybinio nusikalstamumo klausimai; atkreipdamas dėmesį į tai, kad nusikalstama prekyba vykdoma šioje Europos dalyje, ragina į ES strategiją dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono įtraukti sudėtinę dalį dėl tarpvalstybinio nusikalstamumo bei visų rūšių neteisėtos prekybos;

8.  pabrėžia, kad į ES strategiją dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono taip pat reikėtų įtraukti sudėtinę dalį dėl neteisėtos migracijos; ragina daugiau dėmesio skirti socialinei sanglaudai ir vietos plėtrai kaip pagrindiniams migrantų integracijos aspektams ir stiprinti prieglobsčio pajėgumus;

9.  tvirtai įsitikinęs, kad ES strategijoje dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono turi būti atsižvelgiama į strateginę regiono reikšmę ES energetiniam saugumui, ypač išteklių ir tiekimo trasų įvairinimui; pabrėžia, kad investicijos į energetikos tinklų jungtis yra svarbi išankstinė regiono sujungimo su ES energetikos tinklu sąlyga; turėdamas mintyje didelį Adrijos ir Jonijos jūrų aplinkos pažeidžiamumą, ragina visapusiškai laikytis atitinkamo ES acquis; ragina stiprinti atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir didinti energijos vartojimo efektyvumą ir plėtoti energetikos infrastruktūrą, ypač atokesnėse ir (arba) mažiau sujungtose vietovėse;

10.  pabrėžia, kad būtina stiprinti ES strategijos dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono parlamentinį aspektą; ragina dalyvaujančias šalis toliau plėtoti tarpparlamentinį bendradarbiavimą, įskaitant ES strategijos dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono įgyvendinimo stebėjimo ir suderinimo su Sąjungos acquis skatinimo sritis; siekiant stiprinti parlamentinę priežiūrą, rekomenduoja išplėsti parlamentinį dalyvavimą neapsiribojant metine parlamentų pirmininkų konferencija;

11.  ragina Komisiją reguliariai informuoti Parlamentą apie pasiektą poveikį įgyvendinant ES strategiją dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono ir konsultuotis su Parlamentu šiuo klausimu.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

15.7.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

52

9

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Lars Adaktusson, Michèle Alliot-Marie, Nikos Androulakis, Francisco Assis, Petras Auštrevičius, Amjad Bashir, Bas Belder, Goffredo Maria Bettini, Mario Borghezio, Elmar Brok, Klaus Buchner, James Carver, Fabio Massimo Castaldo, Javier Couso Permuy, Arnaud Danjean, Georgios Epitideios, Knut Fleckenstein, Eugen Freund, Michael Gahler, Iveta Grigule, Manolis Kefalogiannis, Afzal Khan, Janusz Korwin-Mikke, Andrey Kovatchev, Ilhan Kyuchyuk, Ryszard Antoni Legutko, Arne Lietz, Barbara Lochbihler, Sabine Lösing, Andrejs Mamikins, Tamás Meszerics, Javier Nart, Pier Antonio Panzeri, Demetris Papadakis, Vincent Peillon, Alojz Peterle, Tonino Picula, Cristian Dan Preda, Jozo Radoš, Sofia Sakorafa, Alyn Smith, Charles Tannock, László Tőkés, Elena Valenciano, Johannes Cornelis van Baalen, Hilde Vautmans, Boris Zala

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Angel Dzhambazki, Neena Gill, Andrzej Grzyb, Marek Jurek, Gabrielius Landsbergis, Urmas Paet, Dubravka Šuica, István Ujhelyi, Traian Ungureanu, Bodil Valero, Marie-Christine Vergiat, Janusz Zemke

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Fabio De Masi, Axel Voss, Ivan Štefanec


Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ (3.8.2015)

pateikta Regioninės plėtros komitetui

dėl ES strategijos dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono

(2014/2214(INI))

Nuomonės referentas: Marco Affronte

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Regioninės plėtros komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

–  atsižvelgdamas į 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo (Strateginio poveikio aplinkai vertinimo direktyva)(1),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/56/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva)(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/30/ES dėl naftos ir dujų operacijų jūroje saugos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2004/35/EB(3),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/52/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo(4),

1.  pripažįsta nepaprastai svarbų ekonominio vystymosi ir ekologinio tvarumo ryšį, kartu atsižvelgdamas į subsidiarumo principą; remia ekonominio ir socialinio klestėjimo regione skatinimą, tačiau šito neturėtų būti siekiama trapių pakrančių ir jūrų ekosistemų ekologinės pusiausvyros ir biologinės įvairovės bei jų gamtos išteklių sąskaita; pabrėžia, kad į ES strategiją dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono būtina įtraukti konkrečius veiksmus aplinkai apsaugoti, įskaitant projektus, skirtus:

  a)  kranto ir pakrančių ekosistemai apsaugoti bei kovoti su erozija;

  b)  prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmams ir rizikos valdymo projektams remti, siekiant apsisaugoti nuo žmogaus ir ne žmogaus veiklos sukeltų gaivalinių nelaimių;

  c)  kokybiškam atliekų tvarkymo, nuotekų valymo ir prevencijos sistemų įgyvendinimui vandens išteklių srityje skatinti;

  d)  smegduobių tyrimams ir lyginamosioms studijoms inicijuoti;

2.  atkreipia dėmesį į mėlynąją ekonomiką kaip būdą ekonominei krizei įveikti, nes ji skatina naujų darbo vietų kūrimą ir ekonominį vystymąsi, ypač kalbant apie darbo vietas pakrančių ir salų valstybėse gyvenančioms moterims ir jaunimui; mano, kad nesilaikant mėlynosios ekonomikos koncepcijos, kuri apjungia ekonomikos sektorius, susijusiu su jūromis, vandenynais, akvakultūra, jūrų ir upių transportu, turizmu ir aplinkos apsauga, įgyvendinti ES strategijos dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono neįmanoma;

3.  ragina Komisiją užtikrinti, kad, siekiant garantuoti tausų Sąjungos išteklių naudojimą, trečiosios šalys, dalyvaujančios įgyvendinant makroregione vykdomus projektus, laikytųsi reikiamų Sąjungos acquis nuostatų; rekomenduoja, kad ES nepriklausančios šalys į Europos Sąjungos aplinkosaugos projektus būtų įtraukiamos pasirašant susitarimus ir konvencijas; taip pat pažymi, kad aplinkosaugos politikai įgyvendinti nepaprastai svarbūs gero valdymo mechanizmai;

4.  ragina Komisiją skatinti reguliarų ES strategijos dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono ir Škotijos partnerių dialogą, kad abi šalys būtų informuojamos apie gerąją praktiką ir naujovišką požiūrį į integruotą Šiaurės jūros pakrantės zonų tvarkymą;

5.  rekomenduoja valstybėms narėms keistis patirtimi ir gerąja praktika, susijusia su Dunojaus makroregionu;

6.  ragina Komisiją reguliariai informuoti Parlamentą apie ES strategijos dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono įgyvendinimo rezultatus ir konsultuotis su juo šiuo klausimu;

7.  ragina Komisiją ir valstybes, dalyvaujančias įgyvendinant strategiją, rengti bendrus projektus vadovaujantis bendra žuvininkystės politika;

8.  mano, kad pakrantė ir jūros ruožas tarp Italijai priklausančio Adrijos jūros kranto ir Balkanų pusiasalio kranto yra neeilinės vertės natūrali gamtinė zona ir aplinka, tad ji turėtų būti saugoma ir apie ją turėtų būti išsamiau informuojama;

9.  atsižvelgdamas į tai mano, kad kelių ir transporto infrastruktūrų plėtra abipus Adrijos jūros, jų įtraukimas į šiaurės ir pietų bei rytų ir vakarų TEN-T tinklus ir koridorius, taip pat trūkstamų jungčių nutiesimas yra prielaida makroregiono ekologinio tvarumo tikslams pasiekti;

10.  rekomenduoja aktyviai skatinti ekologines inovacijas žvejybos, akvakultūros, jūrų transporto, turizmo, įskaitant kruizinį turizmą, uostus ir susijusias infrastruktūras, srityse, siekiant išnaudoti didelį regiono potencialą ir skatinti mėlynąjį augimą bei taip kurti naujas darbo vietas ir užtikrinti racionalų ir tausų jūrų išteklių naudojimą, vadovaujantis integruota jūrų politika; remia naujoviškų, veiksmingų ir tvarių jūrų krovininio ir keleivinio transporto paslaugų, kurias teikiant sutrumpėtų tranzito laikas, sumažėtų transporto ir logistikos išlaidos bei būtų apriboti šalutiniai išorės veiksniai, ypač išmetamas CO2 kiekis, ir kurios būtų suderinamos su tvirtinamais mažą poveikį aplinkai darančiais judumo planais, skatinimą;

11.  ragina Komisiją skatinti ekologiniu ir žuvų išteklių išsaugojimo požiūriais tausios žuvininkystės veiklos vystymą, taip pat skatinti integruotą žuvininkystės ir turizmo politiką (žuvininkystės turizmą, marikultūrą, mėgėjų žvejybą), vadovaujantis subsidiarumo principu;

12.  primena, jog komerciniais tikslais naudojamų žuvų ir jūrinių bestuburių ištekliai turėtų atitikti saugias biologines ribas, kad būtų užtikrinta gera aplinkos būklė ir apsaugotas ilgalaikis žvejybos pramonės tvarumas;

13.  ragina plėsti saugomas teritorijas, siekiant apsaugoti aplinką ir sustabdyti biologinės įvairovės nykimą, pirmiausia stiprinant tinklus „Natura 2000“ ir „Emerald“ bei programą LIFE; pabrėžia, kad svarbu saugoti nykstančias rūšis, ir ragina atitinkamas valstybes nares taikyti proporcingas priemones šitam tikslui pasiekti vadovaujantis šia makroregionine strategija; skatina valstybes nares dėti dar didesnes pastangas siekiant kovoti su šiukšlių išmetimu į jūrą, ypač kai tai susiję su Adrijos jūros salų teršimu atliekomis;

14.  pabrėžia, kad būtina sukurti visapusišką kovos su jūros tarša, taip pat su gaivalinėmis ir žmogaus veiklos sukeltomis nelaimėmis bei klimato kaitos keliamomis grėsmėmis – daugiausia potvyniais, sausromis, dirvos erozija ir miškų gaisrais – planą;

15.  pabrėžia, kad spaudimą jūrų ir pakrančių ekosistemoms galima apriboti geriau suprantant biologinę įvairovę ir kad jomis besirūpinančioms institucijoms keičiantis geriausia praktika biologinė įvairovė dar labiau stiprinama;

16.  ragina iki 2020 m. pasiekti minimalų tikslą – 10 proc. Adrijos ir Jonijos jūrų teritorijos paskelbti saugomais jūrų rajonais – vadovaujantis atitinkamais tarptautiniais įsipareigojimais, paremiant siekį iki 2020 m. užtikrinti gerą Sąjungos jūrų aplinkos būklę, kaip nustatyta Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje; ragina sukurti saugomų jūros, pakrančių ir sausumos teritorijų bei parkų tinklą; ragina strategiją įgyvendinančias valstybes nares gerinti aplinkos kokybę vykdant projektus, kuriais būtų siekiama riboti cheminę, fizinę ir mikrobiologinę taršą optimizuojant jūrų laivybos tvarumą, saugant biologinę įvairovę ir investuojant į saugomus jūrų rajonus; atsižvelgdamas į tai, ragina susijusias valstybes nares skatinti taikyti integruotąsias aplinkos stebėjimo ir saugomų jūros rajonų stebėsenos sistemas, taip pat stiprinti regioninių aplinkos stebėsenos centrų bendradarbiavimą;

17.  reiškia gilų susirūpinimą dėl to, kad atsinaujino domėjimasis naftos ir dujų žvalgyba bei eksploatavimu tiek jūroje, tiek sausumoje, ypač teritorijose, kurios ir taip yra stipriai nukentėjusios dėl didelio poveikio aplinkai; mano, kad svarbu atlikti reikiamus makroregiono tyrimus; pabrėžia, kad naftos ir dujų žvalgyba bei eksploatavimas turi atitikti integruotos jūrų politikos ir jūrinio planavimo tikslus ir kad gaminant energiją dėmesys apskritai turėtų būti skiriamas atsinaujinančiajai, pvz., jūros vėjo, energijai; pabrėžia, kad Adrijos jūra yra uždara sekli jūra, neturinti galimybių išsklaidyti teršalų, ir kad abiejose jos pakrantėse klesti turizmo prekyba, taip pat kad makroregiono augimas pirmiausia turėtų priklausyti nuo turizmo ir ekonominės veiklos, susijusios su jo specifiniais aplinkos bruožais ir ekosistemomis; pabrėžia, kad regiono valstybės narės turi nuosekliai įgyvendinti ES teisės aktus ir tarptautines konvencijas dėl tokios jūrinės veiklos, kaip naftos ir dujų žvalgyba, taip pat vėjo jėgainių jūroje vystymas, įrengimas ir eksploatavimas, ekologinio tvarumo ir saugos; todėl ragina visapusiškai įgyvendinti Jūrų strategijos pagrindų direktyvą (2008/56/EB) ir Naftos ir dujų operacijų jūroje saugos direktyvą (2013/30/ES); bendradarbiavimo makroregione tikslu skatina sukurti reagavimo sistemą, kuri būtų taikoma kilus nelaimei;

18.  atkreipia dėmesį į aplinkos apsaugos ir tvaraus turizmo plėtros tarpusavio ryšį; atsižvelgdamas į tai, skatina siekti vystyti tvarų turizmą regione ir taip vengti neigiamo poveikio aplinkai;

19.  ragina Komisiją aktyviau keistis gerąja praktika, pvz., pakrančių veiksmų grupių vystomų tvarių projektų srityje;

20.  ragina valstybes nares įgyvendinant makroregioninę strategiją aktyviai įtraukti vietos valdžios institucijas, bendruomenes, pilietinę visuomenę ir kitas suinteresuotąsias šalis, kad jos galėtų pasinaudoti savo teise dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su jų vietos aplinka ir visuomenės sveikata, kai joms iškyla pavojus dėl taršos arba invazinių ar aplinkai žalingų infrastruktūrų, neatitinkančių Poveikio aplinkai vertinimo direktyvos (2014/52/ES) nuostatų; ragina valstybes nares dalytis su reikiamomis kaimyninių šalių institucijomis jūrų ekonominės veiklos, patenkančios į Poveikio aplinkai vertinimo direktyvos ir Direktyvos 2001/42/ES dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo taikymo sritį, poveikio analizių išvadomis;

21.  atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis regionų bendruomenių pasiskelbė zonomis be genetiškai modifikuotų organizmų (GMO); atsižvelgdamas į tai, rekomenduoja bendradarbiauti ir koordinuoti veiksmus įgyvendinant ES strategiją dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono, siekiant užtikrinti apsaugą nuo taršos GMO;

22.  pritaria Komisijos nuomonei, kad turėtų būti įsteigtas Adrijos ir Jonijos jūrų makroregiono gaivalinių ir negaivalinių nelaimių prevencijos centras;

23.  ragina bendradarbiauti valstybių narių hidrometeorologijos institutus, siekiant užtikrinti geresnį koordinavimą kovojant su ekstremaliais meteorologiniais reiškiniais, klimato kaitos padariniais ir valdant nelaimių riziką;

24.  pripažįsta, kad vandens, žemės ūkio ir turizmo sektoriai – labiausiai pažeidžiami klimato kaitos požiūriu, todėl ragina nacionalines valdžios institucijas bendradarbiauti, siekiant sukurti sistemą ir pagalbos mechanizmą, reikalingus prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo priemonėms įgyvendinti;

25.  pripažįsta didelį makroregione nepakankamai naudojamų atsinaujinančiųjų energijos išteklių potencialą; ragina dėti dar daugiau pastangų, siekiant skatinti ir propaguoti makroregioninį bendradarbiavimą energetikos srityje įgyvendinant energetikos sąjungą, kuris apimtų valstybes nares ir ES nepriklausančias valstybes, ir taip pasiekti 2030 m. ES tikslus klimato ir energetikos srityse;

26.  ragina valstybes nares toliau siekti vystyti aplinką tausojančio transporto sektorių, įskaitant geležinkelių infrastruktūrą, tačiau ja neapsiribojant, ypač kai tai susiję su tarpvalstybinės infrastruktūros vystymu; ragina vystyti daugiarūšį vežimą ir integruotojo bilietų pardavimo sistemą;

27.  ragina vadovautis reglamentu dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo (Reglamentas (ES) 2015/757), siekiant skatinti naujoves ir stiprinti tausų jūrų transportą makroregione naudojant alternatyvius varomuosius laivų variklius ir kurą išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui mažinti, bei gerinti energijos vartojimo efektyvumą transporto sektoriuje.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

15.7.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

56

8

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marco Affronte, Pilar Ayuso, Catherine Bearder, Ivo Belet, Simona Bonafè, Biljana Borzan, Lynn Boylan, Cristian-Silviu Buşoi, Nessa Childers, Alberto Cirio, Mireille D’Ornano, Miriam Dalli, Seb Dance, Angélique Delahaye, Jørn Dohrmann, Ian Duncan, Stefan Eck, Bas Eickhout, Eleonora Evi, José Inácio Faria, Francesc Gambús, Iratxe García Pérez, Elisabetta Gardini, Gerben-Jan Gerbrandy, Jens Gieseke, Julie Girling, Sylvie Goddyn, Matthias Groote, Françoise Grossetête, Andrzej Grzyb, Jytte Guteland, György Hölvényi, Anneli Jäätteenmäki, Jean-François Jalkh, Benedek Jávor, Kateřina Konečná, Giovanni La Via, Peter Liese, Norbert Lins, Jiří Maštálka, Valentinas Mazuronis, Susanne Melior, Miroslav Mikolášik, Massimo Paolucci, Gilles Pargneaux, Piernicola Pedicini, Bolesław G. Piecha, Pavel Poc, Marcus Pretzell, Michèle Rivasi, Daciana Octavia Sârbu, Annie Schreijer-Pierik, Davor Škrlec, Renate Sommer, Dubravka Šuica, Jadwiga Wiśniewska, Damiano Zoffoli

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Paul Brannen, Nicola Caputo, Fredrick Federley, James Nicholson, Marit Paulsen, Gabriele Preuß, Keith Taylor, Tom Vandenkendelaere

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Lucy Anderson, Malin Björk, Jiří Maštálka

(1)

OL L 197, 2001 7 21, p. 30.

(2)

OL L 164, 2008 6 25, p. 19.

(3)

OL L 178, 2013 6 28, p. 66.

(4)

OL L 124, 2014 4 25, p. 1.


Žuvininkystės komiteto NUOMONĖ (23.6.2015)

pateikta Regioninės plėtros komitetui

dėl ES strategijos dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono

(2014/2214(INI))

Nuomonės referentė: Norica Nicolai

PASIŪLYMAI

Žuvininkystės komitetas ragina atsakingą Regioninės plėtros komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi, remiantis teisingais Komisijos vertinimais, tarp šią strategiją įgyvendinančių šalių, visų pirma tarp ES valstybių narių ir ES nepriklausančių šalių, esama didelių socialinių ir ekonominių skirtumų; kadangi Komisija Europos Parlamentui praneš apie ES nepriklausančių šalių finansinius įnašus, skirtus šiai strategijai įgyvendinti;

B.  kadangi vienas svarbiausių vertinimo tikslų visoms šią strategiją įgyvendinančioms šalims turėtų būti bendros žuvininkystės politikos (BŽP) taisyklių taikymas ir jos tikslų paisymas; be to, kadangi vykdant bet kokį vertinimą, susijusį su jūrų aplinka ir žvejyba šiame regione, turėtų būti atsižvelgiama į kiekybinį tikslą užtikrinti, kad išteklių naudojimas atitiktų didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio lygį arba būtų mažesnis už jį;

C.  kadangi dėl dalinio izoliuotumo Adrijos jūra yra ypač pažeidžiama taršos atžvilgiu ir pasižymi neįprastomis hidrografinėmis savybėmis, pvz., gyliu ir kranto linija, kurie yra labai skirtingi pradedant nuo šiaurinės ir baigiant pietine regiono dalimi; kadangi žuvų išteklius dalijasi visos pakrantės valstybės ir dėl to kyla nuolatinis pavojus išteklių atsikūrimui; kadangi būsimame pagrindų reglamente dėl techninių priemonių reformuotoje BŽP priemones reikėtų kurti atsižvelgiant į regionus ir pritaikant jas prie šios srities ir jų jūros išteklių bei žuvininkystės ypatybių;

D.  kadangi regiono vandenims grėsmę kelia įvairūs taršos šaltiniai, įskaitant nevalytas nuotekas ir šiukšles, eutrofikaciją dėl nuotėkio žemės ūkyje ir žuvininkystės ūkiuose, ir kadangi atsižvelgiant į tai, kad aplinkos apsauga yra ES strategijos dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono dalis, itin svarbu suprasti, kad ekonomikos vystymosi negalima užtikrinti be aplinkosauginio tvarumo;

E.  kadangi Komisija tiek strategijoje, tiek veiksmų plane pripažįsta neturinti išsamaus esamos padėties šiame regione ir šiose šalyse vertinimo, nes trūksta duomenų;

F.  kadangi, remiantis Komisija, ES bendrai finansuos projektus kartu su valstybėmis narėmis;

G.  kadangi mėlynoji ekonomika yra galimas būdas ekonomikos krizės problemai spręsti, nes ja skatinamas naujų darbo vietų kūrimas, augimas ir ekonomikos vystymasis, visų pirma pakrančių ir salų šalyse; kadangi ES strategijos dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono negalima įgyvendinti neatsižvelgiant į mėlynosios ekonomikos sampratą, nes ji apima platų tradicinių arba besiformuojančių ekonominės veiklos, susijusios su jūromis ir vandenynais, sektorių, kaip antai žuvininkystės, akvakultūros, jūrų ir upių transporto, uostų ir logistikos, turizmo, spektrą;

H.  kadangi strategija yra sveikintinas dalykas, nes projektus finansuoja ir remia valstybės narės;

I.  kadangi visos šalys nori užtikrinti ekonomikos augimą ir vystymąsi;

J.  kadangi mėlynasis augimas, kuris yra šios strategijos ir jos veiksmų plano dalis, yra tvaraus vystymosi projektų, visų pirma skirtų šioms regionų rūšims, platforma;

K.  kadangi žuvininkystei, nors ji yra vienas iš svarbiausių sektorių šiame regione, šioje strategijoje neskirta atskira dalis, tačiau jos aspektai paskirstyti daugeliui ramsčių;

L.  kadangi šioje strategijoje ir veiksmų plane numatytas jūrų transporto ir kelionių laivu turizmo pramonės apimties padidėjimas norint užtikrinti vystymąsi ir ekonomikos augimą;

M.  kadangi dėl aktyvesnės jūrinės veiklos galėtų būtų pakenkta žuvų ištekliams, kuriems jau dabar kyla išnykimo grėsmė, Adrijos ir Jonijos jūrose;

1.  ragina Komisiją, kaip nepriklausomą tarpininką įgyvendinant šią strategiją, pabrėžti, kad svarbu sukurti sąlygas tam, kad būtų mažinami ekonominiai ir socialiniai skirtumai tarp šalių; pakartoja, kad strategijos tikslas – padėti stiprinti ekonominę ir socialinę sanglaudą Europos Sąjungoje ir su Jonijos ir Adrijos jūrų regiono trečiosiomis šalimis bei remti ir skatinti pastangas dabartinius žuvininkystės teisės aktus suderinti su BŽP nustatytais tikslais ir sukurti tvirtą tarpvalstybinį regiono šalių bendradarbiavimą;

2.  ragina Komisiją visomis išgalėmis užtikrinti, kad žvejybos pramonė, žuvų ištekliai, jūrinė aplinka ir visi kiti su šiuo sektoriumi susiję klausimai tarp visų ramsčių būtų koordinuojami ir valdomi tvariai ir kad visos šalys, įskaitant projektus įgyvendinančias makroregiono trečiąsias šalis, veiktų pagal BŽP vertybes, principus ir tikslus bei jų laikytųsi, ir ragina Komisiją ir strategiją įgyvendinančias valstybes nares rengti bendrus projektus, atitinkančius šiuos principus;

3.  pabrėžia, kad svarbu remti naujos direktyvos, kuria nustatoma jūrų erdvės planavimo sistema (pasitelkiant koordinuotą planavimą), įgyvendinimą, taip pat geresnį valdymą žvejybos ir akvakultūros srityse siekiant padėti užtikrinti tvaresnį esamų gamtos išteklių naudojimą ir taip prisidėti prie tvaraus augimo; mano, kad tinkamas bendras jūrų erdvės valdymas yra svarbi sistema, padedanti tvariai ir skaidriai užtikrinti jūrų ir jūrų išteklių naudojimą;

4.  ragina Komisiją aktyviai skatinti kurti žuvininkystės vietos veiklos grupes, kurios galėtų būti natūrali žuvininkystės diversifikavimo priemonė; pabrėžia, kad siekiant tvarios ir pelningos žvejybos ir akvakultūros reikia stiprinti suinteresuotųjų subjektų įtraukimą į bendrą valdymą, taip pat pagerintą ir diversifikuotą žuvininkystės veiklą;

5.  ragina Komisiją kuo skubiau parengti daugiametį žvejybos šiuose dviejuose jūrų baseinuose valdymo planą;

6.  turint omenyje tai, kad dėl aktyvesnės jūrinės veiklos galėtų būti daromas poveikis šio regiono žuvų ištekliams ir kad daugelis rūšių jau susiduria su sunkumais, ragina nuolat atlikti išsamų išteklių raidos vertinimą ir analizę bei pasidalinti rezultatais su visomis šalimis; prašo, kad prireikus būtų laikomasi atsargumo principo;

7.  ragina Komisiją, atsižvelgiant į tai, kad tai regionas, turintis jautrią jūrų ekosistemą, išnagrinėti atliekant išsamią poveikio aplinkai analizę visus veiksnius, pvz., jūrų transportas ar atliekos, požeminių vandenų tarša, būsima gręžimo veikla ar naujų infrastruktūrų statyba pakrantėje, kurie gali daryti poveikį žuvų išteklių, kurie jau yra sunkioje padėtyje, sveikatai; primygtinai reikalauja, kad prireikus būtų taikomi atsargumo ir tvarumo principai, ir ragina Komisiją atnaujinti jūrinės veiklos (jūrų gelminės kasybos, energijos gamybos jūroje ir t. t.), kuri galėtų daryti poveikį jūrų aplinkai ir žuvų išteklių padėčiai, sąrašą;

8.  atsižvelgiant į tai, kad dėl aktyvesnės jūrinės veiklos palaipsniui mažėja žvejybos vietų, ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų nešališkai atsižvelgta į visų atitinkamų sektorių interesus visais jūrinės veiklos plėtojimo etapais, t. y. jūrų erdvės planavimo ir integruoto pakrančių teritorijų valdymo metu;

9.  ragina įvertinti ir remti projektus, kuriais siekiama įvertinti netiesioginės žuvininkystės (žvejų palikti ar pamesti tinklai, midijų auginimo tinklai) poveikį ir saugomų žuvų priegaudą: apytikriai nustatyta, kad vien tik Adrijos jūroje atsitiktinai sugaunama daugiau nei 40 000 jūros vėžlių; laikosi nuomonės, kad reikia skubiai atlikti aplinkosauginius tyrimus ir ištirti, kaip sumažinti šią problemą (pvz., naudoti vėžlių išlaisvinimo įrangą (angl. turtle excluder devices));

10.  ragina Komisiją skatinti tvarios mėgėjų žvejybos plėtrą šiame regione, taip pat tvarų ir pelningą turizmą, bei skatinti integruotą žuvininkystės ir turizmo politiką (žvejybos turizmą, marikultūrą ir kt.) laikantis tvarumo principo;

11.  ragina Komisiją skatinti ir remti projektus, kuriais užtikrinamas tikras ir tvarus mažų atokių bendruomenių, gyvenančių salose, vystymasis ir šių bendruomenių kasdienės pajamos iš mažos apimties žvejybos;

12.  ragina Komisiją remti ir propaguoti žuvininkystės ir žuvininkystės srities darbuotojų dalyvavimą projektuose, pvz., susijusiuose su kultūriniu ir istoriniu turizmu, apimant žuvininkystę ir jūrų veiklos, tradicinės žvejybos vietų ir profesijų pažinimą;

13.  yra susirūpinęs dėl plastiko atliekų jūroje keliamos žalos; ragina Komisiją paremti iniciatyvas rinkti ir perdirbti atliekas; pabrėžia, kad į šį procesą svarbu įtraukti žvejus;

14.  prašo Komisijos registruoti pramoginės žvejybos sužvejotą žuvų kiekį, šią žvejybą reguliuoti ir, kaip ir profesionaliai žvejybai, šiai veiklai taikyti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio tikslą;

15.  ragina Komisiją, atsižvelgiant į būtinybę kai kuriose Adrijos ir Jonijos jūrų teritorijose atkurti žuvų populiaciją, užtikrinti, kad būtų tiksliai nustatomos ir saugomos jūrų teritorijos, kuriose auga skirtingų rūšių žuvų jaunikliai, ir teikti reikalingą finansinę paramą dirbtiniams rifams kurti bei padidinti dabartines pastangas sukurti nuoseklų jūrų saugomų teritorijų tinklą regione užtikrinant, kad visos biologiškai svarbios teritorijos būtų saugomos pagal atitinkamus tarptautinius įsipareigojimus, pvz., Strateginį biologinės įvairovės planą;

16.  pritaria tam, kad būtų sukurtas aukštos kokybės jūros produktų kokybės ženklas su Adrijos ir Jonijos jūrų ženklu, siekiant padidinti šio sektoriaus konkurencingumą ir vartotojams teikti patvirtinimą apie žuvininkystės ir žuvų ūkių produktų kokybę;

17.  pabrėžia, kad akvakultūros ir marikultūros plėtojimas gali būti svarbus net tik rūšių įvairovės atsikūrimui, bet taip pat Adrijos ir Jonijos jūrų regiono ekonomikos augimui;

18.  ragina Komisiją kuo skubiau spręsti problemą, susijusią su tikslių ir išsamių duomenų apie jūrų išteklius trūkumu, ir vandens taršos, kurią sukelia plastiko atliekos, nevalytos nuotekos ir invazinės rūšys, patenkančios su atliekų balastu, lygiu, nes dėl šios problemos vertinimai būna neaiškūs ir nepatikimi; atsižvelgdamas į tai, kad duomenys apie žvejybos veiklą, žuvų išteklių vertinimas ir visa kita susijusi analizė yra neišsamūs, ragina Komisiją išspręsti šią problemą prieš pradedant finansuoti tolesnę veiklą; ragina Komisiją skatinti vaisingą Adrijos ir Jonijos jūrų regiono veikėjų bendradarbiavimą ir užtikrinti, kad atitinkamos šalys įgyvendintų reformas, kad sukurtų pajėgumus duomenims rinkti, atlikti analizę ir vertinimą, siekiant nustatyti galimybes tvariai naudoti jūrų išteklius;

19.  ragina strategiją įgyvendinančias valstybes nares pagerinti jų aplinkos kokybę įgyvendinant projektus, kuriais siekiama sumažinti cheminę, fizinę ir mikrobiologinę taršą, bendrai kurti strategijas, kuriomis būtų siekiama sumažinti mikroplastikos ir kitų šiukšlių kiekį regiono vandenyse, taip pat koordinuoti vandenų valymą, optimizuoti jūrų eismo veiklą, siekiant užtikrinti tvarumą, apsaugoti biologinę įvairovę, investuoti į jūrų atsikūrimo teritorijas ir spręsti eutrofikacijos dėl nuotėkio žemės ūkyje problemą;

20.  ragina Komisiją kasmet teikti Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, pradedant nuo įgyvendinimo pradžios metų ir baigiant galutinio įvertinimo, kuris bus atliktas po 2020 m., metais; ši ataskaita turėtų būti grindžiama koordinatorių pateiktomis ataskaitomis ir jų atlikta analize, kartu su Komisijos vertinimais, gautais iš kitų suinteresuotųjų veikėjų;

21.  ragina Komisiją ir strategiją įgyvendinančias valstybes skatinti labai svarbų moterų darbą žuvininkystės sektoriuje, skatinti jas kelti profesinę kvalifikaciją ir įtraukti į pakrančių veiklos grupes ir gamintojų organizacijas;

22.  ragina Komisiją ir strategiją įgyvendinančias valstybes sukurti skatinamąsias priemones, kurios pritrauktų jaunų žmonių į žvejybos ir akvakultūros sektorių Adrijos ir Jonijos jūrų regione ir paskatintų juos imtis tokios veiklos;

23.  ragina Komisiją aktyviau keistis gerąja patirtimi, pvz., pakrančių veiklos grupių rengiamų projektų tvarumo klausimais.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

17.6.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

20

1

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Clara Eugenia Aguilera García, Renata Briano, Alain Cadec, Richard Corbett, Diane Dodds, Linnéa Engström, João Ferreira, Raymond Finch, Ian Hudghton, Carlos Iturgaiz, Werner Kuhn, António Marinho e Pinto, Gabriel Mato, Norica Nicolai, Ulrike Rodust, Remo Sernagiotto, Ricardo Serrão Santos, Isabelle Thomas, Peter van Dalen, Jarosław Wałęsa

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Izaskun Bilbao Barandica, José Blanco López, Marek Józef Gróbarczyk, Verónica Lope Fontagné, Francisco José Millán Mon

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Tim Aker


GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

17.9.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

31

3

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Pascal Arimont, José Blanco López, Franc Bogovič, Mercedes Bresso, Steeve Briois, Edward Czesak, Rosa D’Amato, Bill Etheridge, Michela Giuffrida, Krzysztof Hetman, Ivan Jakovčić, Constanze Krehl, Andrew Lewer, Louis-Joseph Manscour, Martina Michels, Andrey Novakov, Younous Omarjee, Mirosław Piotrowski, Stanislav Polčák, Julia Reid, Liliana Rodrigues, Fernando Ruas, Maria Spyraki, Ramón Luis Valcárcel Siso, Ángela Vallina, Monika Vana, Matthijs van Miltenburg, Lambert van Nistelrooij, Joachim Zeller

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

James Nicholson, Jan Olbrycht, Demetris Papadakis, Maurice Ponga, Hannu Takkula

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Brando Benifei, Andrejs Mamikins, Soraya Post

Teisinis pranešimas