Procedūra : 2015/2035(INL)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0286/2015

Pateikti tekstai :

A8-0286/2015

Debatai :

PV 27/10/2015 - 16
CRE 27/10/2015 - 16

Balsavimas :

PV 11/11/2015 - 16.3
CRE 11/11/2015 - 16.3
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0395

PRANEŠIMAS     
PDF 896kWORD 380k
2.10.2015
PE 560.824v02-00 A8-0286/2015

dėl Europos Sąjungos rinkimų teisės reformos

(2015/2035(INL))

Konstitucinių reikalų komitetas

Pranešėjai: Danuta Maria Hübner, Jo Leinen

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Europos Sąjungos rinkimų teisės reformos

(2015/2035(INL))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Aktą dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise (toliau – Rinkimų aktas), pridėtą prie 1976 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimo, su pakeitimais(1), ypač į jo 14 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutartis, ypač į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 9, 10 ir 14 straipsnius bei 17 straipsnio 7 dalį ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 22 straipsnį, 223 straipsnio 1 dalį ir 225 straipsnį, taip pat į Protokolo Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 3 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų,

  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Parlamento rinkimų procedūros, ypač į 1998 m. liepos 15 d. rezoliuciją dėl rinkimų tvarkos, apimančios bendrus principus dėl Europos Parlamento narių rinkimų, projekto(2), 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl 2014 m. Europos Parlamento rinkimų(3) ir 2013 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl geresnio 2014 m. Europos Parlamento rinkimų organizavimo(4),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento sudėties atsižvelgiant į 2014 m. vyksiančius Europos Parlamento rinkimus(5),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 12 d. Komisijos rekomendaciją 2013/142/ES, kaip Europos Parlamento rinkimus padaryti dar demokratiškesnius ir sklandesnius(6),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 8 d. Komisijos komunikatą „2014 m. Europos Parlamento rinkimų ataskaita“ (COM(2015)0206),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 20 d. Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių(7),

–  atsižvelgdamas į 1993 m. gruodžio 6 d. Tarybos direktyvą 93/109/EB, nustatančią išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems šios valstybės piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per Europos Parlamento rinkimus(8),

–   atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo(9), ypač į jo 13, 21 ir 31 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 11, 23 ir 39 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 ir 52 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą (A8-0286/2015),

A.   kadangi pagal SESV 223 straipsnį Parlamentui suteikiama teisė inicijuoti savo rinkimų procedūros reformą, siekiant parengti visoje Sąjungoje taikomą vienodą procedūrą arba procedūrą, grindžiamą visose valstybėse narėse taikomais bendrais principais, ir pareikšti pritarimą šiuo klausimu;

B.   kadangi vykdant Parlamento rinkimų procedūros reformą turėtų būti siekiama stiprinti demokratinę ir tarpvalstybinę rinkimų į Europos Parlamentą dimensiją, Sąjungos sprendimų priėmimo proceso demokratinį teisėtumą ir Sąjungos pilietybės koncepciją, tobulinti Europos Parlamento veikimą ir Sąjungos valdymą, padidinti Europos Parlamento veiklos teisėtumą, užtikrinti, kad būtų labiau paisoma rinkimų lygybės ir lygių galimybių principų, didinti rinkimų į Europos Parlamentą rengimo sistemos veiksmingumą ir priartinti Europos Parlamento narius prie rinkėjų, ypač jauniausių iš jų;

C.  kadangi rinkimų procedūros reforma turi būti vykdoma laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų ir ją vykdant neturėtų būti siekiama nepagrįstai nustatyti vienodos tvarkos;

D.  kadangi galimybė nustatyti vienodą rinkimų procedūrą, grindžiamą tiesiogine visuotine rinkimų teise, nuo 1957 m. įtvirtinta Sutartyse;

E.   kadangi dėl vis mažėjančio rinkėjų, ypač jauniausių iš jų, aktyvumo per rinkimus į Europos Parlamentą ir nepakankamo rinkėjų domėjimosi Europos Sąjungos klausimais kyla grėsmė Europos ateičiai, todėl reikia idėjų, kurios padėtų atgaivinti Europos demokratiją;

F.   kadangi veiksmingai suvienodinus rinkimų į Europos Parlamentą procedūrą visose valstybėse narėse būtų galima geriau skatinti visus Europos Sąjungos piliečius naudotis savo teise dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime lygiomis teisėmis, tuo pat metu stiprinant politinę Europos integracijos dimensiją;

G.  kadangi Parlamento kompetencija pamažu plėtėsi nuo pirmųjų tiesioginių rinkimų 1979 m. ir kadangi dabar Parlamentas yra lygiavertė teisėkūros institucija kartu su Taryba daugelyje Sąjungos politikos sričių; šis pokytis iš esmės įvyko įsigaliojus Lisabonos sutarčiai;

H.  kadangi Lisabonos sutartimi buvo pakeisti Europos Parlamento narių įgaliojimai, t. y. EP nariai tapo tiesioginiais Sąjungos piliečių atstovais(10) ir jie nebelaikomi į Bendriją susibūrusių valstybių tautų atstovais(11);

I.  kadangi 2002 m. buvo atlikta vienintelė Rinkimų akto reforma Tarybai priėmus sprendimą 2002/772/EB, Euratomas(12), pagal kurį reikalaujama, kad valstybėse narėse rengiami rinkimai būtų pagrįsti proporcingu atstovavimu ir būtų taikoma kandidatų sąrašo arba vieno perleidžiamo balso sistema ir panaikinamas dvigubas Europos Parlamento narių mandatas; be to, kadangi valstybėms narėms aiškiai suteikiama teisė sudaryti rinkimų apygardas nacionaliniu lygmeniu ir nustatyti nacionalinius rinkimų slenksčius, kurie negali viršyti 5 proc. atiduotų balsų;

J.  kadangi dar nepasiektas visapusiškas susitarimas dėl iš tikrųjų vienodos rinkimų procedūros, nors rinkimų sistemos palaipsniui šiek tiek panašėjo, inter alia, remiantis priimtais antrinės teisės aktais, pavyzdžiui, Tarybos direktyva 93/109/EB;

K.  kadangi Sąjungos pilietybės sąvoka, oficialiai tapusi konstitucinės sistemos dalimi 1993 m. pagal Mastrichto sutartį, apima Sąjungos piliečių teisę dalyvauti rinkimuose į Europos Parlamentą ir savivaldos rinkimuose savo valstybėse narėse ir toje valstybėje narėje, kurioje jie gyvena, tomis pačiomis sąlygomis kaip tos valstybės piliečiai(13); kadangi Pagrindinių teisių chartija, kuri įsigaliojus Lisabonos sutarčiai tapo teisiškai privaloma, ši teisė buvo dar labiau sutvirtinta;

L.  kadangi nepaisant šių reformų rinkimai į Europos Parlamentą vis dar iš esmės reglamentuojami nacionalinės teisės aktais, rinkimų kampanijos yra nacionalinio pobūdžio, o Europos politinės partijos negali tinkamai vykdyti savo konstitucinių įgaliojimų ir prisidėti formuojant europinį politinį sąmoningumą ir reiškiant Sąjungos piliečių valią, kaip to reikalaujama pagal ES sutarties 10 straipsnio 4 dalį;

M.  kadangi Europos politinės partijos gali geriausiai prisidėti „formuojant europinį politinį sąmoningumą“, todėl jos turėtų aktyviau dalyvauti vykdant rinkimų į Parlamentą kampanijas, kad padidėtų jų matomumas ir būtų parodyta balsavimo už tam tikrą nacionalinę partiją ir šio balsavimo poveikio Europos lygio frakcijai Europos Parlamente sąsaja;

N.   kadangi įvairiose valstybėse narėse ir partijose taikoma kandidatų rinkimuose į Europos Parlamentą paskyrimo procedūra gerokai skiriasi, visų pirma kalbant apie skaidrumą ir demokratinius standartus, nors atviros, skaidrios ir demokratinės kandidatų atrankos procedūros itin svarbios siekiant didinti pasitikėjimą politine sistema;

O.  kadangi galutinių kandidatų sąrašų rengiantis rinkimams į Europos Parlamentą sudarymo terminai valstybėse narėse labai skiriasi ir šiuo metu įvariuoja nuo 17 iki 83 dienų, taigi kandidatams ir rinkėjams visoje Sąjungoje sudaromos nevienodos sąlygos kalbant apie laiką, kuris jiems skiriamas kampanijai vykdyti arba savo sprendimui, už ką balsuoti, apmąstyti;

P.   kadangi galutinių rinkėjų sąrašų rengiantis rinkimams į Europos Parlamentą sudarymo terminai valstybėse narėse labai skiriasi ir dėl to gali būti sudėtinga arba net neįmanoma valstybėms narėms keistis informacija apie rinkėjus (siekiant išvengti balsavimo du kartus);

Q.   kadangi pagal dabartines rinkimų į Europos Parlamentą taisykles šiems rinkimams leidžiama taikyti neprivalomą rinkimų slenkstį, t. y. ne daugiau kaip 5 proc. atiduotų balsų, ir kadangi 15 valstybių narių pasinaudojo šia galimybe ir nustatė 3–5 proc. slenksčius; kadangi mažesnėse valstybėse narėse ir valstybėse narėse, kurios savo rinkimų teritoriją padalinusios į rinkimų apygardas, faktinis slenkstis viršija 3 proc., nors pagal teisės aktus jokio slenksčio nenumatyta; kadangi pagal konstitucinę tradiciją priimta nustatyti privalomus rinkimų slenksčius kaip teisėtą priemonę siekiant užtikrinti parlamentų veiksmingumą;

R.  kadangi, nors Rinkimų akto 10 straipsnio 2 dalyje aiškiai draudžiama per anksti paskelbti rinkimų rezultatus, praeityje šie rezultatai būdavo paskelbiami; kadangi suderintas balsavimo pabaigos laikas visose valstybėse narėse labai prisidėtų prie bendro europinio rinkimų į Europos Parlamentą pobūdžio ir būtų apribota galimybė daryti poveikį rinkimų rezultatams, jei jie tam tikroje valstybėje narėje paskelbiami tuo metu, kai dar nebaigtas balsavimas visose valstybėse narėse;

S.  kadangi pirmosios oficialios rinkimų rezultatų prognozės turėtų būti paskelbiamos vienu metu visose valstybėse narėse paskutiniąją rinkimų laikotarpio dieną 21 val. Vidurio Europos laiku (CET);

T.   kadangi nustačius tą pačią rinkimų į Europos Parlamentą dieną būtų geriau atspindėtas bendras piliečių visoje Sąjungoje dalyvavimas, stiprinama dalyvaujamoji demokratija ir padedama kurti labiau suderintus visos Europos Sąjungos masto rinkimus;

U.   kadangi Lisabonos sutartimi buvo nustatyta nauja konstitucinė tvarka ir Europos Parlamentui suteikta teisė rinkti Europos Komisijos pirmininką(14) (anksčiau jis tik duodavo pritarimą); kadangi per 2014 m. rinkimus į Europos Parlamentą buvo sukurtas svarbus precedentas šioje srityje ir kadangi šie rinkimai parodė, kad dėl pagrindinių kandidatų paskyrimo didėja piliečių susidomėjimas rinkimais į Europos Parlamentą;

V.  kadangi taikant pagrindinių kandidatų į Europos Komisijos pirmininko pareigas paskyrimo procedūrą nacionaliniu lygmeniu atiduoti balsai susiejami su Europos Sąjungos realijomis ir tai padeda Sąjungos piliečiams rinktis tarp alternatyvių politinių programų turint pakankamai informacijos; kadangi tuo atveju, jei pagrindiniai kandidatai paskiriami taikant atviras ir skaidrias procedūras, stiprinamas demokratinis teisėtumas ir atskaitomybė;

W.  kadangi pagrindinių kandidatų į minėtąsias pareigas paskyrimo ir atrankos procedūra yra aiški Europos demokratijos išraiška; be to, kadangi ši procedūra turėtų būti neatskiriama rinkimų kampanijų dalis;

X.   kadangi Rinkimų akte turėtų būti kodifikuotos nuostatos dėl termino, iki kurio Europos politinės partijos turi paskirti kandidatus, ir kadangi pagrindiniai kandidatai į Europos Komisijos pirmininko pareigas turėtų iškelti savo kandidatūras rinkimuose į Europos Parlamentą;

Y.   kadangi ne visos valstybės narės suteikia savo piliečiams galimybę balsuoti užsienyje, o valstybės narės, kurios tokią galimybę suteikia, taiko labai įvairias teisės balsuoti atėmimo sąlygas; kadangi suteikus teisę dalyvauti rinkimuose visiems Sąjungos piliečiams, gyvenantiems už Sąjungos ribų, būtų galima užtikrinti rinkimų lygybės principo paisymą; vis dėlto, kadangi valstybės narės turi geriau koordinuoti savo administracines sistemas, kad būtų galima išvengti situacijų, kai rinkėjai balsuoja du kartus dviejose skirtingose valstybėse narėse;

Z.   kadangi mažiausiai 13 valstybių narių neturi tinkamų vidaus taisyklių, kuriomis Sąjungos piliečiams, turintiems dviejų valstybių narių pilietybę, būtų užkertamas kelias balsuoti du kartus, tokiu būdu pažeidžiant Rinkimų akto 9 straipsnį;

AA.   kadangi reikėtų Europos Sąjungos lygmeniu įsteigti rinkimų instituciją, atliekančią tinklo, kuriame dalyvautų kiekvienos valstybės narės paskirta viena kontaktinė institucija, funkciją, nes tokiu būdu būtų palengvinta prieiga prie informacijos apie rinkimus į Europos Parlamentą reglamentuojančias taisykles, supaprastintas procesas ir sustiprintas europinis šių rinkimų pobūdis; kadangi Komisija atitinkamai raginama išnagrinėti praktines sąlygas, būtinas norint Sąjungos lygmeniu įsteigti tokią instituciją;

AB.  kadangi minimalus amžius iškelti savo kandidatūrą 28-iose valstybėse narėse įvairuoja nuo 18 iki 25 metų, o minimalus amžius, kurio sulaukus įgyjama teisė balsuoti, įvairuoja nuo 16 iki 18 metų, atsižvelgiant į skirtingas konstitucines ir rinkimų tradicijas valstybėse narėse; kadangi būtų itin pageidautina suderinti minimalų amžių, nuo kurio įgyjama teisė balsuoti ir nuo kurio suteikiama teisė kandidatuoti, nes tokiu būdu Sąjungos rinkėjams būtų užtikrinta veiksminga rinkimų lygybė ir galėtų būti užkirstas kelias diskriminacijai šioje pagrindinėje pilietybės srityje, t. y. naudojantis teise dalyvauti demokratiniame procese;

AC.   kadangi oficialus politinių partijų kūrimas ir jų veiklos konsolidavimas Sąjungos lygmeniu skatina europinio politinio sąmoningumo vystymąsi ir padeda Sąjungos piliečiams išreikšti savo lūkesčius, taip pat kadangi tokiu būdu sudaromos palankesnės sąlygos palaipsniui derinti rinkimų sistemas;

AD.  kadangi balsavimas paštu, elektroninis balsavimas ir balsavimas internetu galėtų užtikrinti didesnį rinkimų į Europos Parlamentą proceso veiksmingumą ir patrauklumą rinkėjams su sąlyga, kad būtų laikomasi griežčiausių galimų duomenų apsaugos standartų;

AE.  kadangi daugelyje valstybių narių vykdomosios valdžios organų nariai gali dalyvauti rinkimuose į nacionalinį parlamentą, nenutraukdami savo institucinės veiklos;

AF.  kadangi, nepaisant nuo 1970 m. daromos nuolatinės pažangos siekiant subalansuoto vyrų ir moterų skaičiaus paskirstant vietas, šiuo aspektu vis dar išlieka didelių skirtumų tarp valstybių narių; dešimtyje valstybių narių lyties, kuriai atstovaujama silpniau, dalyvavimo rodiklis nesiekia 33 proc.; kadangi dabartinė Europos Parlamento sudėtis (tik 36,62 proc. Parlamento narių yra moterys) neatitinka Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų vertybių ir tikslų lyčių lygybės srityje;

AG.   kadangi būtina užtikrinti vyrų ir moterų lygybę kaip vieną iš vertybių, kuriomis grindžiama Sąjunga, nors tik labai nedaugelis valstybių narių įtraukė šį principą į savo nacionalinius rinkimų teisės aktus; kadangi įrodyta, kad lyčių kvotos ir kas antromis išdėstytų skirtingų lyčių kandidatūrų sąrašai yra itin veiksmingos priemonės diskriminacijai ir vyrų bei moterų galių disbalansui panaikinti, taip pat demokratiniam atstovavimui politinius sprendimus priimančiuose organuose pagerinti;

AH.   kadangi ES sutartyje įtvirtintas mažėjančio proporcingumo principas gerokai prisidėjo didinant visų valstybių narių bendrą atsakomybę už Europos projektą;

1.   nusprendžia atlikti rinkimų procedūros reformą likus dar daug laiko iki 2019 m. rinkimų, siekdamas užtikrinti, kad būtų sustiprinta rinkimų į Europos Parlamentą demokratinė ir tarpvalstybinė dimensija, Sąjungos sprendimų priėmimo proceso demokratinis teisėtumas bei Sąjungos pilietybės koncepcija ir padidinta rinkimų lygybė, propaguojamas dalyvaujamosios demokratijos ir tiesioginio atstovavimo Sąjungos piliečiams Europos Parlamente principas, kaip numatyta SESV 10 straipsnyje, patobulintas Europos Parlamento veikimas ir Sąjungos valdymas, padidintas Europos Parlamento veiklos teisėtumas ir efektyvumas bei rinkimų į Europos Parlamentą rengimo sistemos veiksmingumas, skatinamas piliečių iš visų valstybių narių bendros atsakomybės jausmas ir subalansuota Europos Parlamento sudėtis, taip pat siekdamas užtikrinti kuo didesnę rinkimų lygybę ir kuo aktyvesnį Sąjungos piliečių dalyvavimą;

2.  siūlo padidinti Europos politinių partijų matomumą įrašant jų pavadinimus ir pateikiant jų logotipus ant balsavimo biuletenių ir rekomenduoja juos taip pat nurodyti vykdant rinkimų agitaciją per televiziją ir radiją, plakatuose ir kitoje medžiagoje, kuri naudojama vykdant rinkimų į Europos Parlamentą kampanijas, visų pirma nacionalinių partijų rinkimų programose, kadangi šiomis priemonėmis būtų užtikrintas didesnis rinkimų į Europos Parlamentą skaidrumas ir patobulinta demokratinė jų vykdymo tvarka, turint omenyje tai, kad tokiu būdu piliečiai galės aiškiai susieti savo balsavimo poveikį Europos politinių partijų politinės įtakos mastui ir šių partijų galimybei sudaryti frakcijas Europos Parlamente;

3.   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos įsipareigojimą laikytis subsidiarumo principo, taip pat mano, kad regioninės politinės partijos, dalyvaujančios rinkimuose į Europos Parlamentą, turėtų laikytis tokios pačios praktikos ir kad regioninės valdžios institucijos vykstant rinkimams turėtų būti skatinamos naudoti oficialiai pripažintas regionines kalbas;

4.   ragina valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas Europos politinėms partijoms ir jų pagrindiniams kandidatams dalyvauti rinkimų kampanijose, visų pirma vykdomose per televiziją ir kitas žiniasklaidos priemones;

5.   nusprendžia nustatyti bendrą minimalų dvylikos savaičių iki rinkimų dienos terminą kandidatų sąrašams nacionaliniu lygmeniu sudaryti, kad būtų užtikrinta didesnė rinkimų lygybė paliekant kandidatams ir rinkėjams visoje Sąjungoje tokį patį laikotarpį rinkimams pasirengti ir apmąstyti, už ką balsuoti; skatina valstybes nares apsvarstyti, kaip būtų galima geriau suderinti rinkimų į Europos Parlamentą kampanijas reglamentuojančias taisykles;

6.   mano, jog itin svarbu, kad visų lygmenų politinės partijos patvirtintų demokratines ir skaidrias kandidatų atrankos procedūras; rekomenduoja nacionalinėms partijoms surengti demokratišką balsavimą siekiant atrinkti savo kandidatus, kurie dalyvaus rinkimuose į Europos Parlamentą;

7.  siūlo vienos rinkimų apygardos valstybėse narėse ir apygardose, kuriose naudojama sąrašų sistema ir renkami daugiau nei 26 EP nariai, nustatyti privalomą slenkstį (3–5 proc.), kurį įveikus įgyjama teisė dalyvauti skirstant mandatus; mano, kad ši priemonė svarbi siekiant užtikrinti tinkamą Europos Parlamento veikimą, kadangi tai padės išvengti tolesnio susiskaidymo;

8.   nors valstybės narės gali savo nuožiūra nustatyti rinkimų dieną arba dienas per rinkimų laikotarpį, siūlo, kad rinkimai visose valstybėse narėse pasibaigtų rinkimų į Europos Parlamentą sekmadienį 21 val. Vidurio Europos laiku (CET), nes tokiu būdu būtų užtikrintas tinkamas Rinkimų akto 10 straipsnio 2 dalies taikymas ir apribota galimybė daryti poveikį rinkimų rezultatams, jei jie tam tikroje valstybėje narėje paskelbiami tuo metu, kol dar nebaigtas balsavimas visose valstybėse narėse; pritaria tam, kad draudimas per anksti paskelbti rinkimų rezultatus turėtų likti galioti visose valstybėse narėse;

9.   nusprendžia nustatyti bendrą 12 savaičių prieš rinkimus į Europos Parlamentą terminą, iki kurio Europos politinės partijos turi paskirti pagrindinius kandidatus, kad jie turėtų laiko pateikti savo rinkimų programas, galėtų būti rengiami kandidatų politiniai debatai ir vyktų ES masto rinkimų kampanijos; mano, kad pagrindinių kandidatų paskyrimo procesas yra svarbus rinkimų kampanijų aspektas turint omenyje numanomą rinkimų į Europos Parlamentą rezultatų ir Komisijos pirmininko išrinkimo sąsają, kuri įtvirtinta Lisabonos sutartyje;

10.   nusprendžia nustatyti bendrą aštuonių savaičių terminą galutiniams rinkėjų sąrašams sudaryti ir šešių savaičių terminą, kad būtų galima su viena nacionaline institucija, atsakinga už rinkėjų sąrašą, pasikeisti informacija apie Sąjungos piliečius, turinčius dvigubą pilietybę, ir Sąjungos piliečius, gyvenančius kitoje valstybėje narėje;

11.   siūlo užtikrinti didesnį rinkimų sąžiningumą apribojant rinkimų agitacijos kampanijų išlaidas iki pagrįsto dydžio, kad būtų galima tinkamai pristatyti politines partijas, kandidatus ir jų rinkimų programas;

12.   siūlo visiems Sąjungos piliečiams, įskaitant gyvenančius arba dirbančius trečiosiose šalyse, suteikti teisę balsuoti per rinkimus į Europos Parlamentą; mano, kad tokiu būdu visiems Sąjungos piliečiams pagaliau būtų suteiktos tokios pačios teisės balsuoti per rinkimus į Europos Parlamentą tokiomis pačiomis sąlygomis, neatsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą arba pilietybę;

13.   vis dėlto ragina valstybes nares geriau koordinuoti savo administracines sistemas siekiant išvengti situacijų, kai rinkėjai balsuoja du kartus dviejose skirtingose valstybėse narėse;

14.   ragina valstybes nares leisti balsuoti paštu, elektroniniu būdu ir internetu siekiant užtikrinti aktyvesnį visų piliečių, visų pirma riboto judumo asmenų ir žmonių, gyvenančių arba dirbančių ne savo pilietybės ES valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje, dalyvavimą ir sudaryti jiems palankesnes sąlygas balsuoti, jei imamasi būtinų priemonių siekiant užkirsti kelią bet kokiam galimam sukčiavimui balsuojant tokiais būdais;

15.  rekomenduoja valstybėms narėms ateityje apsvarstyti, kaip būtų galima suderinti minimalų rinkėjų amžių nustatant 16 metų amžiaus ribą, siekiant užtikrinti Sąjungos piliečiams, kad būtų labiau paisoma rinkimų lygybės principo;

16.  ragina persvarstyti Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių siekiant atitinkamai pakeisti taisykles dėl Komisijos narių, kandidatuojančių rinkimuose į Europos Parlamentą, kad rinkimų laikotarpiu nebūtų ribojamas Komisijos institucinis veiksmingumas ir kad tuo pat metu būtų užkertamas kelias netinkamam institucijos išteklių naudojimui;

17.  nusprendžia suteikti Parlamentui teisę pasikonsultavus su Taryba nustatyti rinkimų į Europos Parlamentą laikotarpį;

18.   ragina valstybes nares patvirtinti tinkamus teisės aktus, kuriais būtų užtikrinami aukščiausi standartai, kad vykdomos rinkimų agitacijos kampanijos būtų informatyviai, sąžiningai ir objektyviai nušviečiamos žiniasklaidoje, visų pirma kalbant apie visuomeninius transliuotojus; mano, kad itin svarbu sudaryti galimybę Europos Sąjungos piliečiams pasirinkti vienos iš konkuruojančių partijų politinę programą turint pakankamai informacijos; pripažįsta savireguliavimo priemonių, pavyzdžiui, elgesio kodeksų, svarbą siekiant šio tikslo;

19.   ragina sugriežtinti standartus, kuriais siekiama užtikrinti laisvą ir nevaržomą konkurenciją tarp politinių partijų, ir visų pirma sustiprinti žiniasklaidos pliuralizmą bei padidinti visų lygmenų viešojo administravimo institucijų neutralumą vykstant rinkimų procesui;

20.   atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu užtikrinti aktyvesnį moterų dalyvavimą sprendimo priėmimo procese ir geresnį atstovavimą moterims vykstant rinkimams į Europos Parlamentą; taigi ragina valstybes nares ir Sąjungos institucijas imtis visų reikiamų priemonių siekiant propaguoti lyčių lygybės principą viso rinkimų proceso metu; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia kandidatų sąrašų, kuriuos sudarant užtikrinama lyčių pusiausvyra, svarbą;

21.   ragina valstybes nares imtis priemonių siekiant per rinkimus į Europos Parlamentą skatinti tinkamą atstovavimą etninėms, kalbinėms ir kitoms mažumoms;

22.   mano, kad pageidautina įsteigti Europos rinkimų instituciją, kuriai galėtų būti pavesta užduotis centralizuotai kaupti informaciją apie rinkimus į Europos Parlamentą, prižiūrėti, kaip vykdomi rinkimai, ir sudaryti palankesnes sąlygas valstybėms narėms keistis informacija;

23.   nusprendžia, kad Europos Parlamento nario pareigos turėtų būti nesuderinamos taip pat ir su teisėkūros įgaliojimus vykdančio regioninio parlamento ar asamblėjos nario pareigomis;

24.   primena, kad valstybės narės, nepaisydamos Komisijos rekomendacijos, vis dar negali susitarti dėl bendros dienos, kurią vyks balsavimas; ragina valstybes nares dėti pastangas, kad būtų pasiektas susitarimas šiuo klausimu;

25.  pateikia Tarybai pridedamą pasiūlymą dėl Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise dalinio pakeitimo;

26.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

PRIEDAS. PASIŪLYMO DĖL TARYBOS SPRENDIMO PROJEKTAS

kuriuo patvirtinamos nuostatos, iš dalies keičiančios Aktą dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise(15)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 223 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą,

kadangi:

(1)  Sutarties nuostatos, kuriomis reglamentuojama rinkimų procedūra, turėtų būti įgyvendintos,

PATVIRTINO prie šio sprendimo pridedamas nuostatas, kurias ji rekomenduoja valstybėms narėms patvirtinti pagal savo atitinkamas konstitucines nuostatas.

Šis sprendimas ir prie jo pridedamos nuostatos yra skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Valstybės narės Tarybos generaliniam sekretoriui nedelsdamos praneša, kada jos pagal savo atitinkamas konstitucines nuostatas bus atlikusios reikalingas procedūras prie šio sprendimo pridedamoms nuostatoms patvirtinti.

Pakeitimai įsigalioja pirmą kito mėnesio po šio sprendimo nuostatų patvirtinimo pagal atitinkamas valstybių narių konstitucines nuostatas dieną.

Pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo patvirtinamos nuostatos, iš dalies keičiančios Aktą dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise, projekto priedas

Pakeitimas  1

1976 m. Rinkimų aktas

1 straipsnio 1 dalis

1976 m. Rinkimų aktas

Pakeitimas

1. Kiekvienoje valstybėje narėje Europos Parlamento nariai renkami remiantis proporcingu atstovavimu, taikant kandidatų sąrašo arba vieno perleidžiamo balso sistemą.

1. Kiekvienoje valstybėje narėje Europos Parlamento nariai renkami kaip Sąjungos piliečių atstovai remiantis proporcingu atstovavimu, taikant kandidatų sąrašo arba vieno perleidžiamo balso sistemą.

Pakeitimas    2

1976 m. Rinkimų aktas

3 straipsnis

1976 m. Rinkimų aktas

Pakeitimas

Valstybės narės gali nustatyti minimalią vietų pasiskirstymo ribą. Nacionaliniu lygiu ši riba negali viršyti 5 proc. atiduotų balsų.

Kai rinkimų apygardose ir valstybėse narėse, kurios yra viena rinkimų apygarda, naudojama sąrašų sistema ir renkami daugiau nei 26 Europos Parlamento nariai, valstybės narės nustato minimalų slenkstį, kurį įveikus įgyjama teisė dalyvauti skirstant mandatus; šis slenkstis negali būti mažesnis nei 3 proc. ir negali viršyti 5 proc. atitinkamoje apygardoje arba vienos apygardos valstybėje narėje atiduotų balsų.

Pagrindimas

All Member States with up to 26 seats have a de facto threshold of more than 3%. Of the seven Member States with more than 26 seats (Germany, France, the United Kingdom, Italy, Poland, Romania and Spain), all Member States except Spain and Germany have a legal electoral threshold for European elections, ranging from 3% to 5%, or have subdivided their electoral area in constituencies comprising not more than 26 seats. Therefore, this amendment would prevent the Parliament from further fragmentation and would make its functioning more efficient but at the same time not constrain the conduct of democratic elections in smaller Member States or Member States that have divided their territories into smaller constituencies.

Pakeitimas    3

1976 m. Rinkimų aktas

3 a straipsnis (naujas)

1976 m. Rinkimų aktas

Pakeitimas

 

3a straipsnis

 

Kiekviena valstybė narė nustato galutinį terminą, iki kurio turi būti sudaryti kandidatų sąrašai. Šie sąrašai sudaromi ne vėliau kaip likus 12 savaičių iki 10 straipsnio 1 dalyje nurodytos rinkimų laikotarpio pradžios.

Pagrindimas

Šiuo pakeitimu Sąjungos piliečiams būtų suteiktas vienodos trukmės apmąstymo laikotarpis, kad jie galėtų nuspręsti, už ką balsuoti, o kandidatams – vienodos trukmės laikotarpis parengti savo rinkimų kampanijas.

Pakeitimas    4

1976 m. Rinkimų aktas

3 b straipsnis (naujas)

1976 m. Rinkimų aktas

Pakeitimas

 

3b straipsnis

 

Rinkėjų sąrašas sudaromas ir patvirtinamas likus ne mažiau kaip aštuonioms savaitėms iki pirmosios rinkimų dienos.

Pagrindimas

Pasiūlymo projekto pradinėje versijoje šis pakeitimas suformuluotas taip: „Kiekviena valstybė narė nustato terminą nacionalinio lygmens rinkimų sąrašams sudaryti (...)“. Dėl tokios formuluotės regioniniai arba apygardos lygio sąrašai gali nepatekti į šios nuostatos taikymo sritį. Šiuo pakeitimu siekiama patikslinti, kad omenyje turimi visi rinkimų sąrašai, sudaromi rengiantis rinkimams į Europos Parlamentą.

Pakeitimas    5

1976 m. Rinkimų aktas

3 c straipsnis (naujas)

1976 m. Rinkimų aktas

Pakeitimas

 

3c straipsnis

 

Rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvaujančios politinės partijos, atrinkdamos savo kandidatus dalyvauti tuose rinkimuose, laikosi demokratinių procedūrų ir užtikrina skaidrumą.

Pakeitimas    6

1976 m. Rinkimų aktas

3 d straipsnis (naujas)

1976 m. Rinkimų aktas

Pakeitimas

 

3d straipsnis

 

Sudarant kandidatų rinkimuose į Europos Parlamentą sąrašą užtikrinama lyčių lygybė pakaitomis išdėstant skirtingų lyčių kandidatūras arba taikant kitus lygiaverčius metodus.

Pakeitimas    7

1976 m. Rinkimų aktas

3 e straipsnis (naujas)

1976 m. Rinkimų aktas

Pakeitimas

 

3e straipsnis

 

Ant balsavimo biuletenių, naudojamų rinkimuose į Europos Parlamentą, užtikrinant vienodą matomumą nurodomi nacionalinių partijų ir, jei esama su jomis susijusių Europos politinių partijų, tokių Europos politinių partijų pavadinimai ir pateikiami jų logotipai.

 

Valstybės narės skatina ir sudaro sąlygas, kad tokios susijusios Europos politinės partijos būtų nurodomos vykdant rinkimų agitaciją per televiziją ir radiją, taip pat ir rinkimų kampanijos medžiagoje. Jei esama Europos politinės partijos, su kuria yra susijusi nacionalinė partija, rinkimų kampanijos medžiagoje pateikiama nuoroda į tos Europos politinės partijos rinkimų programą.

 

Rinkimų kampanijos medžiagos pateikimo rinkėjams per rinkimus į Europos Parlamentą taisyklės atitinka per nacionalinius, regioninius ir vietos rinkimus atitinkamoje valstybėje narėje taikomas taisykles.

Pakeitimas    8

1976 m. Rinkimų aktas

3 f straipsnis (naujas)

1976 m. Rinkimų aktas

Pakeitimas

 

3f straipsnis

 

Europos politinės partijos paskiria savo kandidatus į Komisijos pirmininko pareigas ne vėliau kaip likus 12 savaičių iki 10 straipsnio 1 dalyje nurodytos rinkimų laikotarpio pradžios.

Pagrindimas

Kadangi Lisabonos sutartimi Parlamentui suteikta teisė rinkti Komisijos pirmininką, Sąjungos piliečiams turėtų būti suteikta galimybė susieti savo balsavimą su jų palaikomos partijos kandidatu į Komisijos pirmininko pareigas.

Pakeitimas    9

1976 m. Rinkimų aktas

4 a straipsnis (naujas)

1976 m. Rinkimų aktas

Pakeitimas

 

4a straipsnis

 

Valstybės narės gali per rinkimus į Europos Parlamentą leisti balsuoti elektroniniu būdu ir internetu; tokiu atveju jos patvirtina reikiamas priemones, kuriomis užtikrinamas rezultatų patikimumas, balsavimo slaptumas ir duomenų apsauga.

Pagrindimas

Šiuo pakeitimu būtų leista per rinkimus į Europos Parlamentą balsuoti elektroniniu būdu ir taip sudarytos palankesnės sąlygos balsuoti riboto judumo ir užsienyje gyvenantiems Sąjungos piliečiams.

Pakeitimas    10

1976 m. Rinkimų aktas

4 b straipsnis (naujas)

1976 m. Rinkimų aktas

Pakeitimas

 

4b straipsnis

 

Valstybės narės gali sudaryti savo piliečiams galimybę per rinkimus į Europos Parlamentą balsuoti paštu.

Pagrindimas

Šiuo pakeitimu būtų leista balsuoti paštu, taip suteikiant Sąjungos piliečiams galimybę savo balsą atiduoti kitu būdu.

Pakeitimas    11

1976 m. Rinkimų aktas

5 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa

1976 m. Rinkimų aktas

Pakeitimas

Ji gali būti pratęsta arba sutrumpinta pagal 10 straipsnio 2 dalies antrosios pastraipos nuostatas.

Išbraukta.

Pakeitimas    12

1976 m. Rinkimų aktas

6 straipsnio 1 dalis

1976 m. Rinkimų aktas

Pakeitimas

1. Europos Parlamento nariai balsuoja individualiai ir asmeniškai. Jie negali būti varžomi jokių nurodymų ir negali turėti įpareigojančio mandato.

1. Europos Parlamento nariai balsuoja individualiai ir asmeniškai. Jie negali būti varžomi jokių nurodymų ir negali turėti įpareigojančio mandato. Jie atstovauja visiems Sąjungos piliečiams.

Pakeitimas    13

1976 m. Rinkimų aktas

6 straipsnio 2 dalis

1976 m. Rinkimų aktas

Pakeitimas

2. Europos Parlamento nariai naudojasi privilegijomis ir imunitetais, taikytinais jiems remiantis 1965 m. balandžio 8 d. Protokolu dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų.

2. Europos Parlamento nariai naudojasi privilegijomis ir imunitetais, taikytinais jiems remiantis Protokolu Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų.

Pakeitimas    14

1976 m. Rinkimų aktas

7 straipsnio 1 dalies 1 a įtrauka (naujas)

1976 m. Rinkimų aktas

Pakeitimas

 

– teisėkūros įgaliojimus vykdančio regioninio parlamento ar asamblėjos nario;

Pakeitimas    15

1976 m. Rinkimų aktas

7 straipsnio 1 dalies 2 įtrauka

1976 m. Rinkimų aktas

Pakeitimas

Europos Bendrijų Komisijos nario,

– Komisijos nario,

Pakeitimas    16

1976 m. Rinkimų aktas

7 straipsnio 1 dalies 3 įtrauka

1976 m. Rinkimų aktas

Pakeitimas

teisėjo, generalinio advokato arba registratoriaus Europos Bendrijų Teisingumo Teisme arba Pirmosios instancijos teisme,

– Europos Sąjungos Teisingumo Teismo arba Bendrojo Teismo teisėjo, generalinio advokato arba kanclerio,

Pakeitimas    17

1976 m. Rinkimų aktas

7 straipsnio 1 dalies 5 įtrauka

1976 m. Rinkimų aktas

Pakeitimas

Europos Bendrijų Audito Rūmų nario,

– Audito Rūmų nario,

Pakeitimas    18

1976 m. Rinkimų aktas

7 straipsnio 1 dalies 6 įtrauka

1976 m. Rinkimų aktas

Pakeitimas

‒ Europos Bendrijų ombudsmeno,

– Europos ombudsmeno,

Pakeitimas    19

1976 m. Rinkimų aktas

7 straipsnio 1 dalies 7 įtrauka

1976 m. Rinkimų aktas

Pakeitimas

Europos bendrijos ir Europos atominės energijos bendrijos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nario,

– Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nario,

Pakeitimas    20

1976 m. Rinkimų aktas

7 straipsnio 1 dalies 9 įtrauka

1976 m. Rinkimų aktas

Pakeitimas

‒ komitetų ar kitų įstaigų, kurios įsteigtos pagal Europos bendrijos ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartis, kad valdytų Bendrijų lėšas arba atliktų nuolatinę tiesioginę administracinę užduotį, nario,

– komitetų ar kitų įstaigų, pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo arba Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį įsteigtų Sąjungos lėšoms valdyti arba nuolatiniam tiesioginiam administraciniam darbui atlikti, nario,

 

(Šis pakeitimas taikomas visam svarstomo teisės akto tekstui. Jei jis bus priimtas, atitinkamus pakeitimus reikės padaryti visame tekste.)

Pakeitimas    21

1976 m. Rinkimų aktas

7 straipsnio 2 dalis

1976 m. Rinkimų aktas

Pakeitimas

2. Nuo 2004 m. Europos Parlamento rinkimų Europos Parlamento narių pareigos yra nesuderinamos su nacionalinio parlamento nario pareigomis.

Išbraukta.

Nukrypstant nuo šios taisyklės ir nepažeidžiant 3 dalies:

 

‒ Airijos nacionalinio parlamento nariai, išrinkti į Europos Parlamentą per vėlesnius rinkimus, gali turėti dvigubą mandatą iki kitų rinkimų į Airijos nacionalinį parlamentą; tuo laiku taikoma šios dalies pirmoji pastraipa;

 

‒ Jungtinės Karalystės Parlamento nariai, kurie kartu yra Europos Parlamento nariai, penkerių metų kadencijos, prasidėjusios iki 2004 m. rinkimų į Europos Parlamentą, metu gali turėti dvigubą mandatą iki 2009 m. rinkimų į Europos Parlamentą, nuo kurių taikoma šios dalies pirmoji pastraipa.

 

Pakeitimas    22

1976 m. Rinkimų aktas

7 straipsnio 4 dalis

1976 m. Rinkimų aktas

Pakeitimas

4. Europos Parlamento nariai, kuriems per 5 straipsnyje nurodytą penkerių metų laikotarpį tampa taikytinos 1, 2 ir 3 dalių nuostatos, pakeičiami pagal 13 straipsnio nuostatas.

4. Europos Parlamento nariai, kuriems per 5 straipsnyje nurodytą penkerių metų laikotarpį pradedamos taikyti 1 ir 3 dalių nuostatos, pakeičiami pagal 13 straipsnio nuostatas.

Pakeitimas    23

1976 m. Rinkimų aktas

9 a straipsnis (naujas)

1976 m. Rinkimų aktas

Pakeitimas

 

9a straipsnis

 

Visi Sąjungos piliečiai, įskaitant gyvenančius arba dirbančius trečiosiose šalyse, turi teisę balsuoti per rinkimus į Europos Parlamentą. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad jie galėtų naudotis šia teise.

Pagrindimas

Už Sąjungos ribų gyvenantys Sąjungos piliečiai turėtų naudotis tokiomis pačiomis teisėmis dalyvauti rinkimuose į Europos Parlamentą kaip ir Sąjungoje gyvenantys piliečiai.

Pakeitimas    24

1976 m. Rinkimų aktas

10 straipsnio 1 dalis

1976 m. Rinkimų aktas

Pakeitimas

1. Rinkimai į Europos Parlamentą vyksta kiekvienos valstybės narės nustatytą dieną ir nustatytu laiku; visose valstybėse narėse ši data nustatoma tuo pat laikotarpiu nuo ketvirtadienio ryto iki kito sekmadienio.

1. Rinkimai į Europos Parlamentą vyksta kiekvienos valstybės narės nustatytą dieną arba dienas ir nustatytu laiku. Visose valstybėse narėse ši diena arba šios dienos nustatomos tuo pačiu laikotarpiu nuo ketvirtadienio ryto iki sekmadienio. Rinkimai visose valstybėse narėse baigiasi ne vėliau kaip to sekmadienio 21 val. Vidurio Europos laiku (CET).

Pagrindimas

Taikant šią priemonę būtų užkirstas kelias informacijos apie rinkimų rezultatus nutekėjimui valstybėse narėse, kurios rinkimus į Europos Parlamentą surengia anksčiau, taigi būtų panaikinta galimybė daryti poveikį bendriems galutiniams rinkimų rezultatams.

Pakeitimas    25

1976 m. Rinkimų aktas

10 straipsnio 2 dalis

1976 m. Rinkimų aktas

Pakeitimas

2. Valstybės narės negali oficialiai paskelbti savo balsų skaičiavimo rezultatų, kol baigsis balsavimas valstybėje narėje, kurios rinkėjai balsuoja paskutiniai per 1 dalyje nurodytą laikotarpį.

2. Valstybės narės negali oficialiai paskelbti savo balsų skaičiavimo rezultatų, kol nesibaigia balsavimas. Pirmosios rezultatų prognozės visose valstybėse narėse skelbiamos vienu metu paskutinę 1 dalyje nurodyto rinkimų laikotarpio dieną. Prieš tai negali būti skelbiamos jokios balsavusiųjų apklausa grindžiamos prognozės.

Pagrindimas

Taikant šią priemonę būtų nustatytas bendras visai Europos Sąjungai rezultatų paskelbimo laikas.

Pakeitimas    26

1976 m. Rinkimų aktas

10 straipsnio 2 a dalis (nauja)

1976 m. Rinkimų aktas

Pakeitimas

 

2a. Paštu balsavusių rinkėjų balsai visose valstybėse narėse pradedami skaičiuoti tuomet, kai baigiasi balsavimas valstybėje narėje, kurios rinkėjai per 1 dalyje nurodytą laikotarpį balsuoja paskutiniai.

Pagrindimas

Paštu balsavusių rinkėjų balsų skaičiavimas vienu metu visose valstybėse narėse padės užkirsti kelią rezultatų paskelbimui tose valstybėse narėse, kuriose balsavimas baigėsi prieš baigiantis 1 dalyje nurodytam laikotarpiui.

Pakeitimas    27

1976 m. Rinkimų aktas

11 straipsnis

1976 m. Rinkimų aktas

Pakeitimas

1. Pasitarusi su Europos Parlamentu, Taryba, veikdama vieningai, nustato rinkimų laikotarpį pirmiesiems rinkimams.

1. Europos Parlamentas, pasikonsultavęs su Taryba, nustato rinkimų laikotarpį likus ne mažiau kaip vieniems metams iki 5 straipsnyje nurodytos penkerių metų kadencijos pabaigos.

2. Paskesni rinkimai vyksta atitinkamu laikotarpiu paskutiniais 5 straipsnyje nurodyto penkerių metų laikotarpiu metais.

 

Jeigu tuo laikotarpiu neįmanoma surengti rinkimų Bendrijoje, Taryba, pasitarusi su Europos Parlamentu, likus ne mažiau kaip vieniems metams iki 5 straipsnyje nurodytos penkerių metų kadencijos pabaigos vieningai nustato kitą rinkimų laikotarpį, kuris turi būti ne anksčiau kaip du mėnesiai iki laikotarpio, nustatyto pagal ankstesnės pastraipos nuostatas, arba ne vėliau kaip mėnuo po to laikotarpio.

 

3. Nepažeidžiant Europos bendrijos steigimo sutarties 196 straipsnio ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 109 straipsnio, Europos Parlamentas nekviečiamas susirenka pirmą antradienį praėjus vienam mėnesiui nuo rinkimų laikotarpio pabaigos.

3. Nedarant poveikio Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 229 straipsniui ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 109 straipsniui, Europos Parlamentas nekviečiamas susirenka pirmą antradienį praėjus mėnesiui nuo rinkimų laikotarpio pabaigos.

4. Europos Parlamento įgaliojimai baigiasi prasidėjus pirmajam naujojo Europos Parlamento posėdžiui.

 

Pakeitimas    28

1976 m. Rinkimų aktas

14 straipsnis

1976 m. Rinkimų aktas

Pakeitimas

Jeigu būtina priimti priemones šiam aktui įgyvendinti, Taryba, veikdama vieningai, pagal Europos Parlamento pasiūlymą, pasitarusi su Komisija, priima tokias priemones, pirmiausia pasistengusi pasiekti susitarimą su Europos Parlamentu taikinimo komitete, kurį sudaro Tarybos ir Europos Parlamento atstovai.

Šio Akto įgyvendinimo priemones visų savo narių balsų dauguma siūlo Europos Parlamentas ir kvalifikuota balsų dauguma tvirtina Taryba, pasikonsultavusi su Komisija ir gavusi Europos Parlamento pritarimą.

Pakeitimas    29

1976 m. Rinkimų aktas

15 straipsnis

1976 m. Rinkimų aktas

Pakeitimas

Šis Aktas yra sudarytas airių, anglų, danų, graikų, ispanų, italų, olandų, portugalų, prancūzų, suomių, švedų ir vokiečių kalbomis, visi tekstai yra autentiški.

Šis Aktas yra sudarytas airių, anglų, danų, graikų, ispanų, italų, nyderlandų, portugalų, prancūzų, suomių, švedų ir vokiečių kalbomis, visi tekstai yra autentiški.

 

Pagal stojimo sutartis šio Akto tekstai bulgarų, čekų, estų, kroatų, latvių, lietuvių, lenkų, maltiečių, rumunų, slovakų, slovėnų ir vengrų kalbomis taip pat yra autentiški.

I ir II priedai yra neatskiriama šio Akto dalis.

 

Pakeitimas    30

1976 m. Rinkimų aktas

I priedas

1976 m. Rinkimų aktas

Pakeitimas

I priedas

Išbraukta.

Jungtinė Karalystė taiko šio akto nuostatas tik Jungtinės Karalystės atžvilgiu.

 

Pakeitimas    31

1976 m. Rinkimų aktas

II priedas

1976 m. Rinkimų aktas

Pakeitimas

II priedas

Išbraukta.

Deklaracija dėl 14 straipsnio

 

Dėl tvarkos, kurios turi laikytis taikinimo komitetas, susitarta taikyti 1975 m. kovo 4 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos jungtinėje deklaracijoje nustatytos procedūros 5, 6 ir 7 dalių nuostatas1.

 

_____________

 

OL C 89, 1975 4 22, p. 1.

 

AIŠKINAMOJI DALIS

Argumentai rinkimų teisės reformos naudai

Net jeigu dar Romos sutartyje 1957 m. buvo numatyta galimybė nustatyti vienodą rinkimų procedūrą, grindžiamą tiesiogine visuotine rinkimų teise, rinkimai į Europos Parlamentą iki šiol iš esmės reglamentuojami nacionalinėmis rinkimų taisyklėmis. Politinį vietų Europos Parlamente pasiskirstymą lemia ne vieni Europos Parlamento rinkimai, bet 28 nacionaliniai rinkimai siekiant gauti tam tikrą vietų skaičių. Tai labai skiriasi nuo Europos Parlamento kaip tikro Europos organo ir lygiavertės teisėkūros institucijos Europos Sąjungos institucinėje sąrangoje pobūdžio. Europos Parlamento frakcijos demonstruoja nepaprastą balsavimo darnumą, palyginamą su dauguma nacionalinių parlamentų. Visiškai atitikdami savo vaidmenis pagal ES sutartis, Europos Parlamento nariai neveikia kaip savo valstybių narių atstovai, bet kaip „Sąjungos piliečių atstovai“(16).

Su skirtingomis politinėmis vizijomis ir interesais, kuriems atstovaujama Europos Parlamente, rinkėjai nėra supažindinami rengiantis Europos Parlamento rinkimams. Rinkimų kampanijos vykdomos pirmiausia nacionalinėse politinėse arenose ir Sąjungos piliečiai lieka nieko nenutuokiantys apie tikrąją politiką, kuri bus vykdoma jiems balsavus. Todėl Europos politinių partijų pagrindinių kandidatų į Komisijos pirmininko pareigas paskyrimas per 2014 m. Europos Parlamento rinkimus gali būti vertinamas kaip laimėjimas. Vis dėlto, nepaisant visų pastangų, daugumai Sąjungos piliečių nebuvo žinomi pagrindiniai kandidatai(17) ir daugumai rinkėjų liko neaišku, kokie ryšiai sieja nacionalines partijas su Europos politinėmis partijomis. Rinkimai yra pagrindinė demokratinio dalyvavimo priemonė, tačiau dėl pasenusios Europos Parlamento rinkimus reglamentuojančios sistemos Sąjungos piliečiai negali visapusiškai dalyvauti Europos politinėse diskusijose.

Be to, jog reikia stiprinti Europos Parlamento rinkimų europinę dimensiją, dabartinio lygio nacionalinių rinkimų taisyklių nevienodumas prieštarauja Europos Sąjungos pilietybės sąvokai ir lygybės principui. Nors suderinimas nėra tikslas pats savaime, Sąjungos piliečiai turėtų turėti galimybę naudotis savo balsavimo teisėmis panašiomis sąlygomis laikantis demokratijos principų, nepaisant pilietybės.

Kad būtų sumažintas atotrūkis tarp ES institucijų ir rinkėjų, laikomų izoliuotais jų nacionaliniuose rėmuose, taip pat kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos visiems Sąjungos piliečiams, Europos Parlamentas nusprendė pasinaudoti SESV 223 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis savo teisėmis ir inicijuoti Europos Parlamento rinkimų akto reformą(18).

Status quo

Nuo 1976 m., kai Europos Parlamento rinkimų aktas pagrindė kelią pirmiesiems 1979 m. surengtiems tiesioginiams Europos Parlamento rinkimams, Europos Parlamento rinkimus reglamentuojančios nuostatos šiek tiek keitėsi, nors ne tiek, kiek Europos Parlamentas norėjo. 1992 m. Mastrichto sutartimi Europos Parlamentui suteikta teisė duoti pritarimą Tarybos sprendimui dėl vienodos procedūros ir buvo padaryta didelė pažanga pilietybės srityje suteikus Sąjungos piliečiams teisę balsuoti ir būti kandidatais bet kurioje valstybėje narėje, kurioje jie gyvena. Mastrichto sutartimi suteikta galimybė steigti Europos lygmens politines partijas ir tokiu būdu žengtas žingsnis transnacionalinės politikos link. 1997 m. Amsterdamo sutartimi buvo išplėsti Europos Parlamento įgaliojimai vykdyti Europos Parlamento rinkimų akto reformą. Nuo tada Europos Parlamento pasiūlymais nebūtinai turi būti siekiama vienodos procedūros, bet ir galima siekti apibrėžti bendrus principus, kurių turėtų laikytis visos valstybės narės. Lisabonos sutartimi Europos Parlamento nariams suteiktas Europos Sąjungos piliečių atstovų, o ne „valstybių tautų atstovų“ statusas. Be to, Europos Parlamentas gavo teisę rinkti Komisijos pirmininką, o ne tik duoti pritarimą dėl Europos Vadovų Tarybos pasirinkto kandidato. Europos Vadovų Tarybos pareiga skiriant kandidatą atsižvelgti į Europos Parlamento rinkimų rezultatus susieja Sąjungos piliečių balsavimą su Komisijos pirmininko rinkimais.

Kartu su Sutarties pakeitimais buvo padaryta pažanga nustatant pagrindines Europos Parlamento rinkimų sąlygas taikant antrinės teisės aktus. Tarybos direktyva 93/109/EB(19) buvo nustatytos išsamios priemonės Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems šios valstybės piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per Europos Parlamento rinkimus. Vis dėlto tebėra problemų ją įgyvendinant (Komisija pradėjo pažeidimo procedūrą 14 valstybių narių, neperkėlusių šios direktyvos į nacionalinę teisę, atžvilgiu). Tarybos reglamente 2004/2003(20) nustatytos Europos politinių partijų steigimo taisyklės ir partijoms suteikiama galimybė gauti finansavimą iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto. Taisyklės buvo toliau keičiamos Reglamentu Nr. 1141/2014(21), kuris įsigalios 2017 m. ir suteiks Europos politinėms partijoms Europos teisinį subjektiškumą.

2002 m. buvo atlikta vienintelė Europos Parlamento rinkimų akto reforma Tarybai priėmus sprendimą 2002/772/EB, pagal kurį reikalaujama, kad valstybėse narėse rengiami rinkimai būtų pagrįsti proporcingu atstovavimu ir būtų taikoma kandidatų sąrašo arba vieno perleidžiamo balso sistema ir panaikinamas dvigubas Europos Parlamento narių mandatas. Valstybėms narėms dar buvo suteikta išimtinė teisė steigti apygardas nacionaliniu lygmeniu ir taikyti 5 proc. nacionalinį slenkstį.

Nepaisant šių reformų rinkimai į Europos Parlamentą vis dar iš esmės reglamentuojami nacionalinės teisės aktais, rinkimų kampanijos yra nacionalinio pobūdžio, o Europos politinės partijos negali tinkamai vykdyti savo konstitucinių įgaliojimų ir prisidėti formuojant europinį politinį sąmoningumą ir reiškiant Sąjungos piliečių valią, kaip to reikalaujama pagal ES sutarties 10 straipsnio 4 dalį.

Tolesni veiksmai

SESV 223 straipsnio 1 dalyje Europos Parlamentui suteikiama teisė inicijuoti Europos Parlamento rinkimų teisės reformą parengiant pasiūlymus, dėl kurių Taryba vienbalsiai priima sprendimą. Europos Parlamento rinkimų akto daliniai pakeitimai tuomet pateikiami ratifikuoti valstybėms narėms pagal jų konstitucinius reikalavimus. Be to, Europos Parlamento rinkimų akto 14 straipsnyje numatyta lengvesnė procedūra, kuri taikoma labiau techninio pobūdžio priemonėms. Jas vienbalsiai priima Taryba, pasikonsultavusi su Europos Komisija. Valstybės narės neturi jų ratifikuoti. Vis dėlto bet kokia įgyvendinimo priemonė turi būti pagrįsta konkrečiomis paties Europos Parlamento rinkimų akto nuostatomis. Kadangi dabartinio Europos Parlamento rinkimų akto taikymo sritis yra ribota, įgyvendinimo priemonėmis negali būti imtasi jokių reikšmingų reformų.

Pranešėjai išnagrinėjo daugybę galimų reformos priemonių, kuriomis būtų galima sustiprinti demokratinę rinkimų į Europos Parlamentą dimensiją ir Sąjungos pilietybės koncepciją, patobulinti Europos Parlamento veikimą ir Europos Sąjungos valdymą, padidinti Europos Parlamento veiklos teisėtumą ir efektyvumą ir rinkimų į Europos Parlamentą rengimo sistemos veiksmingumą ir užtikrinti Sąjungos piliečiams, kad būtų labiau paisoma rinkimų lygybės principo. Nuodugniai patikrinę kiekvienos iš galimų reformos priemonių privalumus siekiant minėtųjų tikslų bei jų įgyvendinamumą dabartinėmis politinėmis sąlygomis, pranešėjai nusprendė pasiūlyti šiuos 1976 m. Rinkimų akto pakeitimus:

1.  užtikrinti didesnį Europos politinių partijų matomumą įrašant jų pavadinimus ir pateikiant jų logotipus ant balsavimo biuletenių ir, jei įmanoma, plakatuose, kurie naudojami vykdant rinkimų į Europos Parlamentą kampanijas;

2.  nustatyti bendrą dvylikos savaičių iki rinkimų dienos kandidatų terminą sąrašams nacionaliniu lygmeniu sudaryti;

3.  vienos rinkimų apygardos valstybėse narėse ir apygardose, kuriose renkami daugiau nei 26 EP nariai ir naudojama sąrašų sistema, nustatyti privalomą slenkstį (3–5 proc.), kurį įveikus paskirstomos vietos;

4.  baigti balsavimą visose valstybėse narėse iki 21 val. Vidurio Europos laiku rinkimų sekmadienį;

5.  nustatyti bendrą 12 savaičių terminą, iki kurio Europos politinės partijos turi paskirti pagrindinius kandidatus;

6.  suteikti visiems Sąjungos piliečiams, gyvenantiems už ES ribų, teisę balsuoti Europos Parlamento rinkimuose;

7.  suteikti galimybę balsuoti elektroniniu būdu ir internetu, taip pat balsuoti paštu;

8.  toliau rekomenduoti valstybėms narėms suderinti minimalų balsuotojų amžių, nustatant 16 metų amžiaus ribą.

GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

28.9.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

14

5

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Elmar Brok, Fabio Massimo Castaldo, Pascal Durand, Danuta Maria Hübner, Ramón Jáuregui Atondo, Constance Le Grip, Jo Leinen, György Schöpflin, Josep-Maria Terricabras, Kazimierz Michał Ujazdowski, Guy Verhofstadt, Rainer Wieland

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Gerolf Annemans, Sylvie Goulard, Enrique Guerrero Salom, Sylvia-Yvonne Kaufmann, David McAllister, Viviane Reding, Helmut Scholz

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Andrea Bocskor, Mady Delvaux, Ulrike Rodust, Iuliu Winkler

(1)

Tarybos sprendimas 76/787/EAPB, EEB, Euratomas (OL L 278, 1976 10 8, p. 1) su pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu 93/81/Euratomas, EAPB, EEB (OL L 33, 1993 2 9, p. 15) ir Tarybos sprendimu 2002/772/EB, Euratomas (OL L 283, 2002 10 21, p. 1).

(2)

OL C 292, 1998 9 21, p. 66.

(3)

Priimti tekstai, P7_TA(2012)0462.

(4)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0323.

(5)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0082.

(6)

OL L 79, 2013 3 21, p. 29.

(7)

OL L 304, 2010 11 20, p. 47.

(8)

OL L 329, 1993 12 30, p. 34.

(9)

OL L 317, 2014 11 4, p. 1.

(10)

ES sutarties 10 straipsnio 2 dalis ir 14 straipsnio 2 dalis.

(11)

Europos bendrijos steigimo sutarties 189 straipsnio 1 dalis.

(12)

2002 m. birželio 25 d. ir rugsėjo 23 d Tarybos sprendimas 2002/772/EB, Euratomas, iš dalies keičiantis prie Sprendimo 76/787/EAPB, EEB, Euratomas, pridėtą Aktą dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise (OL L 283, 2002 10 21, p. 1).

(13)

SESV 20 straipsnio 2 dalis.

(14)

ES sutarties 17 straipsnio 7 dalis.

(15)

Šiame dokumente pateikti pakeitimai pagrįsti suvestine redakcija, kurią parengė Europos Parlamento Teisės tarnyba, remdamasi Aktu dėl atstovų į Asamblėją rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise (OL L 278, 1976 10 8, p. 5) su pakeitimais, padarytais Sprendimu 93/81/Euratomas, EAPB, EEB, keičiančiu Aktą dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise, pridėtą prie 1976 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimo 76/787/EAPB, EEB, Euratomas (OL L 33, 1993 2 9, p. 15), ir 2002 m. birželio 25 d. ir 2002 m. rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimu 2002/772/EB, Euratomas (OL L 283, 2002 10 21, p. 1). Ši redakcija skiriasi nuo Europos Sąjungos leidinių biuro parengtos suvestinės redakcijos (CONSLEG. 1976X1008-23/09/2002) dviem aspektais: ji papildyta 6 straipsnio 1 dalies įtrauka „– Regionų komiteto nario“, kuri parengta atsižvelgiant į Amsterdamo sutarties (OL C 340, 1997 11 10) 5 straipsnį, ir jos straipsniai bei priedai iš naujo sunumeruoti pagal Tarybos sprendimo 2002/772/EB, Euratomas 2 straipsnio 1 dalį.

(16)

ES sutarties 14 straipsnio 2 dalis: „Europos Parlamentą sudaro Sąjungos piliečių atstovai. Jų skaičius neviršija septynių šimtų penkiasdešimties, neįskaitant pirmininko. Piliečiams mažėjančia tvarka atstovaujama proporcingai mažinant narių skaičių iki minimalios šešių narių iš kiekvienos valstybės narės ribos. Nei vienai valstybei narei neskiriama daugiau kaip devyniasdešimt šešios vietos.“

(17)

2014 m. balandžio mėn. IPSOS atliktos apklausos duomenimis, tik 40 proc. rinkėjų Europoje žinojo, kas yra Martin Schulz, 39 proc. žinojo, kas yra Jean-Claude Juncker ir José Bové, 37 proc. ‒ kas yra Guy Verhofstadt ir 31 proc. ‒ kas yra Ska Keller arba Alexis Tsipras. Žr. www.ipsos-na.com/news-polls/pressrelease.aspx?id=6491.

(18)

Aktas dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise, OL L 278, 1976 10 8, p.5, su pakeitimais, padarytais 2002 m. birželio 25 d. ir rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimu, iš dalies keičiančiu prie Sprendimo 76/787/EAPB, EEB, Euratomas pridėtą Aktą dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise, OL L 283, 2002 10 21, p. 1–4, toliau – Europos Parlamento rinkimų aktas.

(19)

1993 m. gruodžio 6 d. Tarybos direktyva 93/109/EB, OL L 329, 1993 12 30, p. 34–38, iš dalies pakeista 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 2013/1/ES, OL L 26, 2013 1 29, p. 27–29.

(20)

2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2004/2003 dėl reglamentų, reglamentuojančių Europos politines partijas, ir šių partijų finansavimo taisyklių, OL L 297, 2003 11 15, p. 1, iš dalies pakeistas 2007 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu Nr. 1524/2007/EB, OL L 343, 2007 12 27, p. 5.

(21)

2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo, OL L 317, 2014 11 4, p. 1.

Teisinis pranešimas