REKOMENDACIJA ANTRAJAM SVARSTYMUI dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo iš dalies keičiamas Protokolas Nr. 3 dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto

14.10.2015 - (09375/1/2015 – C8‑0166/2015 – 2011/0901B(COD)) - ***II

Teisės reikalų komitetas
Pranešėjas: António Marinho e Pinto

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo iš dalies keičiamas Protokolas Nr. 3 dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto

(09375/1/2015 – C8‑0166/2015 – 2011/0901B(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (09375/1/2015 – C8‑0166/2015),

–  atsižvelgdamas į savo poziciją[1] dėl Europos Parlamentui ir Tarybai pateikto Teisingumo Teismo prašymo (02074/2011) per pirmąjį svarstymą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 69 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto antrajam svarstymui pateiktas rekomendacijas (A8-0296/2015),

1.  priima per antrąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Pakeitimas    1 Tarybos pozicija 1 konstatuojamoji dalis
Tarybos pozicija	Pakeitimas
(1) nuo Bendrojo Teismo įsteigimo laipsniškai išplėtus jo jurisdikciją, jam pateikiamų bylų skaičius metams bėgant pastoviai auga, todėl ilgainiui auga ir tame teisme nagrinėjamų bylų skaičius. Tai turi įtakos proceso trukmei;	(1) nuo Bendrojo Teismo įsteigimo laipsniškai išplėtus jo jurisdikciją, jam pateikiamų bylų skaičius metams bėgant išaugo, todėl ilgainiui išaugo ir tame teisme nagrinėjamų bylų skaičius. Jei nebus imtasi reikiamų procedūrinių ir organizacinių priemonių, įskaitant šio Teismo teisėjų skaičiaus padidinimą, tai gali turėti įtakos proceso trukmei;

Pakeitimas    2

Tarybos pozicija

3 konstatuojamoji dalis

Tarybos pozicija	Pakeitimas
(3) dabartinė Bendrojo Teismo padėtis susiklostė dėl struktūrinių priežasčių, susijusių, inter alia, su išaugusiu Sąjungos institucijų, įstaigų, tarnybų ir agentūrų teisės aktų skaičiumi ir įvairove, taip pat su Bendrajam Teismui pateiktų bylų apimtimi ir sudėtingumu, ypač konkurencijos ir valstybės pagalbos srityse;	(3) dabartinė Bendrojo Teismo padėtis susiklostė dėl priežasčių, susijusių, inter alia, su išaugusiu Sąjungos institucijų, įstaigų, tarnybų ir agentūrų teisės aktų skaičiumi ir įvairove, su Bendrajam Teismui pateiktų bylų apimtimi ir sudėtingumu, ypač konkurencijos, valstybės pagalbos ir intelektinės nuosavybės srityse, taip pat su tuo, kad nebuvo įsteigta atitinkamų specializuotų teismų, kaip numatyta SESV 257 straipsnyje;

Pakeitimas    3

Tarybos pozicija

5 konstatuojamoji dalis

Tarybos pozicija	Pakeitimas
(5) atsižvelgiant į tikėtiną Bendrojo Teismo darbo krūvio raidą, trijų etapų proceso pabaigoje reikėtų nustatyti 56 teisėjų skaičių, susitariant, kad Bendrajame Teisme niekada negali teisėjauti daugiau kaip du teisėjai, paskirti remiantis tos pačios valstybės narės pasiūlymu;	(5) atsižvelgiant į Bendrojo Teismo darbo krūvio raidą, trijų etapų proceso pabaigoje reikėtų nustatyti 56 teisėjų skaičių, tai reiškia skiriant du teisėjus kiekvienos valstybės narės pasiūlymu, susitariant, kad Bendrajame Teisme niekada negali teisėjauti daugiau kaip du teisėjai, paskirti remiantis tos pačios valstybės narės pasiūlymu;

Pakeitimas    4

Tarybos pozicija

5 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Tarybos pozicija	Pakeitimas
	(5a) papildomi teisėjai turėtų būti skiriami remiantis jų nepriklausomumu, nešališkumu ir patirtimi, atsižvelgiant į jų profesinį ir asmeninį tinkamumą ir į tai, kaip jie išmano Europos Sąjungos ir valstybių narių teisines sistemas, kartu bendroje Teismo sudėtyje užtikrinant lyčių pusiausvyrą;

Pakeitimas    5

Tarybos pozicija

7 konstatuojamoji dalis

Tarybos pozicija	Pakeitimas
(7) 2016 m. rugsėjo mėn. pirmosios instancijos jurisdikcija Sąjungos tarnautojų bylose ir Europos Sąjungos Tarnautojų teisme teisėjaujančių teisėjų septynios pareigybės turėtų būti perkeltos į Bendrąjį Teismą, remiantis būsimu Teisingumo Teismo teisėkūros prašymu;	(7) kaip jau yra paskelbęs Teisingumo Teismas, bus pateiktas antras pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto siekiant nustatyti visą detalią Tarnautojų teismo, įskaitant septynias teisėjų pareigybes, jo darbuotojus ir išteklius, perkėlimo tvarką;

Pakeitimas    6

Tarybos pozicija

8 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Tarybos pozicija	Pakeitimas
	(8a) reikėtų organizuoti Bendrojo Teismo dalies teisėjų keitimą taip, kad valstybių narių vyriausybės palaipsniui pradėtų siūlyti po du teisėjus per tą patį dalies teisėjų pakeitimą. Todėl siekiant užtikrinti moterų ir vyrų pusiausvyrą Bendrajame Teisme [...* bendra deklaracija], valstybių narių vyriausybės turėtų siekti pasirinkti vieną moterį ir vieną vyrą, jei laikomasi Sutartyje nustatytų sąlygų ir procedūrų; Sutarties dėl Europos Sąjungos 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Teisingumo Teismą sudaro ne mažiau kaip po vieną teisėją iš kiekvienos valstybės narės. Kadangi dabartine sistema jau užtikrinama aiški geografinė pusiausvyra, papildomi teisėjai turėtų būti skiriami visų pirma atsižvelgiant į jų profesinius ir asmeninius gebėjimus ir į tai, kaip jie išmano Europos Sąjungos ir valstybių narių teisines sistemas, ir tik paskui – į jų pilietybę;
	__________________
	*OL: prašom įrašyti šio reglamento įsigaliojimo datą.

Pakeitimas    7

Tarybos pozicija

9 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Tarybos pozicija	Pakeitimas
	(9a) reikėtų paskirti devyniolika teisės referentų, kad kiekvienas teisėjas turėtų papildomą teisės referentą (atsižvelgiant į 2014 m. jau paskirtus devynis referentus) – dėl to jau susitarta Teisingumo Teisme;

Pakeitimas    8

Tarybos pozicija

1 straipsnio 2 a punktas (naujas)

Protokolas Nr. 3

48 straipsnis

Tarybos pozicija	Pakeitimas
	2a) 48 straipsnis papildomas šia dalimi:
	„2019 m., prieš Bendrojo Teismo teisėjų pakeitimą, kuris turi būti vykdomas pagal sprendimą skirti devynis papildomus teisėjus, svarbu atlikti poveikio tyrimą, kad būtų nustatyta, ar, atsižvelgiant į darbo krūvį, būtina skirti šiuos devynis teisėjus į Bendrąjį Teismą.“

Pakeitimas    9

Tarybos pozicija

1 straipsnio 2 a punktas (naujas)

Protokolas Nr. 3

48 a straipsnis (naujas)

Tarybos pozicija	Pakeitimas
	2b) Įterpiamas šis straipsnis:
	„ 48a straipsnis
	Valstybių narių siūlomos kandidatūros priimtinos tik tuo atveju, jeigu arba siūloma skirti abiejų lyčių kandidatus, kai tuo pačiu metu tos valstybės narės pasiūlymu skiriami du teisėjai, arba kitos lyties, nei tos valstybės narės siūlymu jau paskirtas Bendrojo Teismo teisėjas, kandidatą, kai valstybė narė antrą teisėją siūlo ne tuo pačiu metu kaip pirmą.“

Pagrindimas

Žr. per 2012 m. vasario 3 s. plenarinį posėdį priimto pranešimo dėl moterų dalyvavimo priimant politinius sprendimus (2011/2295(INI) (PIETIKÄINEN) 15 dalį, kurioje [Parlamentas] „ragina valstybes nares remti teigiamą poveikį darančias priemones, įskaitant privalomas teisėkūros priemones, siekiant užtikrinti lygybę visose valdymo įstaigose ir skiriant į valstybines pareigas, taip pat parengti priemones lyčių lygybės užtikrinimo stebėsenai vykdyti keliant kandidatus ar per rinkimus;“.

Pakeitimas    10

Tarybos pozicija

2 straipsnis

Tarybos pozicija	Pakeitimas
Papildomų Bendrojo Teismo teisėjų, kurie skiriami pagal Protokolo Nr. 3 dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 48 straipsnį, kadencija yra:	Papildomų Bendrojo Teismo teisėjų, kurie skiriami pagal Protokolo Nr. 3 dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 48 straipsnį, kadencija yra:
a) šešių iš dvylikos papildomų teisėjų, kurie turi būti paskirti nuo … m. … … d.,4 kadencija baigiasi 2016 m. rugpjūčio 31 d. Tie šeši teisėjai išrenkami burtų keliu. Kitų šešių teisėjų kadencija baigiasi 2019 m. rugpjūčio 31 d.;	a) šešių iš dvylikos papildomų teisėjų, kurie turi būti paskirti nuo … m. … … d., * kadencija baigiasi 2016 m. rugpjūčio 31 d. Tie šeši teisėjai parenkami taip: šešių valstybių narių vyriausybės siūlo po du teisėjus keičiant dalį Bendrojo Teismo teisėjų 2016 m. Kitų šešių teisėjų kadencija baigiasi 2019 m. rugpjūčio 31 d.;
b) trijų iš septynių papildomų teisėjų, kurie turi būti paskirti nuo 2016 m. rugsėjo 1 d., kadencija baigiasi 2019 m. rugpjūčio 31 d. Tie teisėjai parenkami burtais. Kitų keturių teisėjų kadencija baigiasi 2022 m. rugpjūčio 31 d.;	b) trijų iš septynių papildomų teisėjų, kurie turi būti paskirti nuo 2016 m. rugsėjo 1 d., kadencija baigiasi 2019 m. rugpjūčio 31 d. Tie trys teisėjai parenkami taip: trijų valstybių narių vyriausybės siūlo po du teisėjus keičiant dalį Bendrojo Teismo teisėjų 2019 m. Kitų keturių teisėjų kadencija baigiasi 2022 m. rugpjūčio 31 d.;
c) keturių iš devynių papildomų teisėjų, kurie turi būti paskirti nuo 2019 m. rugsėjo 1 d., kadencija baigiasi 2022 m. rugpjūčio 31 d. Tie teisėjai parenkami burtais. Kitų penkių teisėjų kadencija baigiasi 2025 m. rugpjūčio 31 d.	c) keturių iš devynių papildomų teisėjų, kurie turi būti paskirti nuo 2019 m. rugsėjo 1 d., kadencija baigiasi 2022 m. rugpjūčio 31 d. Tie keturi teisėjai parenkami taip: keturių valstybių narių vyriausybės siūlo po du teisėjus keičiant dalį Bendrojo Teismo teisėjų 2022 m. Kitų penkių teisėjų kadencija baigiasi 2025 m. rugpjūčio 31 d.
__________________	__________________
4OL: įrašyti „2015 m. rugsėjo 1 d.“ arba šio reglamento įsigaliojimo datą, jeigu ta data yra po 2015 m. rugsėjo 1 d.	*OL: Prašom įrašyti „2015 m. rugsėjo 1 d.“ arba šio reglamento įsigaliojimo datą, jeigu ta data yra po 2015 m. rugsėjo 1 d.

Pakeitimas    11

Tarybos pozicija

2 a straipsnis (naujas)

Tarybos pozicija	Pakeitimas
	2a straipsnis
	1. Ne vėliau kaip [po penkerių metų nuo šio reglamento įsigaliojimo] Teisingumo Teismas, pasinaudodamas išorės ekspertų paslaugomis, pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai Bendrojo Teismo veiklos ataskaitą.
	Šioje ataskaitoje ypatingas dėmesys skiriamas Bendrojo Teismo veiksmingumui, būtinybei padidinti teisėjų skaičių iki 56 ir šio padidinimo veiksmingumui, išteklių naudojimui ir veiksmingumui, tolesniam specializuotų kolegijų steigimui ir (arba) kitiems struktūriniams pokyčiams.
	Atitinkamai Teisingumo Teismas teikia pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais atitinkamai iš dalies keičiamas jo Statutas.
	2. Ne vėliau kaip [po dvejų metų nuo šio reglamento įsigaliojimo] Teisingumo Teismas pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai ataskaitą dėl galimų pakeitimų, susijusių su kompetencijos pasiskirstymu priimant prejudicinius sprendimus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnį. Su ataskaita prireikus pateikiami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.

AIŠKINAMOJI DALIS

Įvadinės pastabos ir aiškinamoji dalis

1. 2011 m. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) pradėjo teisėkūros iniciatyvą siekdamas pakeisti savo statusą, kad būtų galima sudaryti sąlygas skirti dar 12 Bendrojo Teismo teisėjų. Tuo metu buvo teigiama, kad būtina sumažinti vienam teisėjui tenkančių bylų skaičių ir jų nagrinėjimo Bendrajame Teisme trukmę. 2013 m. Teisingumo Teismas sumažino prašomų teisėjų skaičių iki devynių teisėjų – dėl tokio skaičiaus susitarė Europos Sąjungos Taryba (toliau – Taryba), Europos Komisija (toliau – EK) ir Europos Parlamentas (toliau – EP). Nepaisant to, per ankstesniąją sesiją EP per pirmąjį svarstymą sutiko dėl 12 papildomų teisėjų. Vis dėlto, Taryba niekada nepaskyrė nė vieno iš šių dvylikos teisėjų, matyt dėl to, kad valstybės narės nesusitarė dėl teisėjų, nes kiekviena norėjo skirti „savo“ teisėją, o skirtinų teisėjų skaičius (12) nesutapo su teisėjus skiriančių valstybių skaičiumi (28). Todėl 2014 m. spalio mėn. Teisingumo Teismas pasiūlė trimis etapais padvigubinti Bendrojo Teismo teisėjų skaičių (dar 28) ir panaikinti Tarnautojų Teismą. Taryba nedelsdama pritarė šiems naujiems pasiūlymams. Šis pranešimas parengtas pagal šį naują pasiūlymą.

2. Pirmas su Teisingumo Teismo pasiūlymu susijęs nagrinėjamas klausimas – nustatyti, kokią problemą siekiama spręsti. Būtina nustatyti, ar ši problema Bendrajame Teisme kyla dėl teisėjų trūkumo, ar tai yra labiau su pačia Taryba susijęs aspektas dėl jos nesugebėjimo skirti jos narių skaičiaus neatitinkantį skaičių teisėjų. Faktiškai, negalima paaiškinti, kad 2013 m. pakako tik papildomų devynių teisėjų Bendrojo Teismo problemoms išspręsti, o 2014 m. staiga jau prašoma dar 28 teisėjų ir panaikinti kitą teismą. Kitaip tariant, 2011 m. Bendrasis Teismas prašė dar dvylikos teisėjų, 2013 m. sutiko, kad devynių pakanka, o galiausiai 2014 m. patvirtino, kad reikia dar 28 teisėjų ir panaikinti teismą. Niekas, turintis sveiką nuovoką, nepatikėtų, kad toks teisėjų skaičiaus pokytis susijęs su neišnagrinėtų bylų Bendrajame Teisme problema. Jei Taryboje būtų 38 narės, jos prašytų to paties teisėjų skaičiaus, jei būtų 21 narė, jos rinktųsi tą skaičių. Akivaizdu, kad problema kyla Taryboje, kuri sprendimą dėl Bendrojo Teismo ras tik tuomet, jei šis sprendimas įtrauks visas valstybes nares, galinčias skirti „savo“ teisėją, netgi, jei galutinis teisėjų skaičius akivaizdžiai viršys faktinį Bendrojo Teismo poreikį (žr. priede pateikiamus paskutinius Bendrojo Teismo statistinius duomenis).

3. Todėl dėl įvairių priežasčių EP turėtų atmesti Tarybos poziciją. Pirmiausia, tai rodo, jog nevertinami Europos Sąjungos mokesčių mokėtojų pinigai. Tuo metu, kai ES taiko griežtas taupymo priemones siekdama atkurti valstybių narių biudžetų pusiausvyrą ir ragina šias valstybes sumažinti viešąsias išlaidas, neprotinga ES taip lengvabūdiškai didinti išlaidas, be to, tokia padėtis nesulauktų Europos visuomenės pritarimo. Įvykdžius pasiūlymą padvigubinti teisėjų skaičių, susijusių teisės referentų ir padėjėjų skaičius viršytų daugiau kaip 100. Atsižvelgiant į tai, kad kiekvieno biuro veiklos sąnaudos sudaro daugiau kaip 1 mln. EUR kasmet, visiems atlyginimams reikėtų padidinti ES struktūrines išlaidas daugiau kaip 20 mln. EUR per metus.

Nepaaiškinama tai, kad tuo metu, kai visos kitos institucijos susitarė sumažinti darbuotojų skaičių apie 5 proc. ir savo biudžetus mažina apie 0,5 proc., Teisingumo Teismas visiškai to nepagrįsdamas nori smarkiai padidinti savo biudžetą.

Kita priežastis, dėl kurios EP turi atmesti Teisingumo Teismo pasiūlymą, susijusi su pačios teisinės sistemos orumu, visų pirma teismams prideramu prestižu ir pagarba. Iš tiesų, ES neturėtų skirti teisėjų tokiu būdu, kurį naudoja skirdama politines pareigas einančius Komisijos narius. Teisėjai nėra Komisijos nariai iš valstybių narių ir neturėtų būti skiriami kaip tokie. Teisėjus reikėtų rinktis dėl jų techninės ir teisinės patirties, kuri užtikrina sprendimų priėmimo kokybę, juos taip pat reikėtų rinktis pagal jų charakterio savybes, siekiant užtikrinti dorumą, sąžiningumą, nešališkumą ir atsparumą bet kokiam spaudimui, kurį jie gali patirti. Trumpai tariant, teisėjus reikėtų skirti pagal jų drąsą ir nepriklausomumą. Taigi, nereikėtų pakartotinai skirti nei vieno teisėjo, juos reikėtų skirti vienai devynerių metų kadencijai. Labai suvokiama baimė, kad teisėjai, kuriuos galima skirti dar kartą, gali susivilioti savo pareigas atlikti norėdami padaryti paslaugą juos skiriantiems asmenims ir būti dar kartą paskirti. Netgi šiame skyriuje apie skyrimus ypatingą dėmesį reikėtų teikti lyčių lygybei. Nesuvokiama, kad ES teisingumą vykdo daugiausia vyrai. Teisėjų vyrų skaičius ES teismuose turėtų visiškai sutapti su teisėjų moterų skaičiumi.

4. Be to, Teisingumo Teismo prašymas nėra tikras pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, nes, visų pirma, jis buvo pateiktas paprastu laišku 2014 m. spalio mėn. ir skirtas Tarybai pirmininkavusiai Italijai. Laiškas nėra tinkama procedūros siekiant įteisinti teisėkūros iniciatyvą forma. Netgi jeigu tokia procedūra ir būtų laikoma tinkama, pats pasiūlymas dėl savo turinio turėtų būti laikomas nauja teisėkūros iniciatyva, todėl reikėtų pradėti visiškai naują procedūrą. Iš tiesų, šiuo metu diskutuojama ne apie papildomų 12 teisėjų skyrimą, o apie 28 teisėjų skyrimą ir specializuoto teismo panaikinimą. Tokiais pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriame pateikiamas naujas turinys, atvejais kaip šis (nes tai yra visiškai nauji faktai, todėl anksčiau niekada nebuvo svarstyti) kyla grėsmė viso proceso procedūriniam teisėtumui (žr. priede pateikiamą susirašinėjimą dėl procedūrinių prievolių laikymosi). Forma yra prisiekusi šališkumo priešė.

5. Taip pat, prieš tokio pobūdžio (numatomo masto ir taikymo srities atžvilgiu) reformą reikėtų atlikti poveikio tyrimą, paaiškinantį teisės aktų leidėjams (Tarybai ir EP) jos būtinumą, taikymo sritį, sąnaudas ir kitas pasekmes. Tačiau toks tyrimas niekada nebuvo atliktas, nors Teisingumo Teismas jį atlikti pažadėjo 2011 m. Taigi, šiai teisėkūros iniciatyvai akivaizdžiai trūksta skaidrumo, tiek iš išorės, tiek ir vidaus (vėl žr. priede pateikiamą susirašinėjimą dėl procedūrinių prievolių laikymosi).

Iš tiesų, iš viso teisėkūros proceso paaiškėja, kad nei vienas subjektas, su kuriuo reikėjo konsultuotis, nepateikė pastabų dėl Teisingumo Teismo pasiūlymų (papildomų 28 teisėjų ir Tarnautojų Teismo panaikinimo). Pati EK pastabas pateikė 2011 m. (dėl teisėjų skaičiaus padidinimo 12 teisėjų), nesikonsultuota netgi su šių dviejų teismų (Bendrojo Teismo ir Tarnautojų Teismo) teisėjais, kurie patirtų tiesioginį pasiūlymo poveikį, ar teismų darbuotojais. Kaip gi tuomet galima vykdyti reformą, kuria panaikinamas vienas teismas ir kito teismo teisėjų skaičius padidinamas iki daugiau kaip 28 teisėjų, jei su subjektu, kurį automatiškai reikia išklausyti dėl šių pasiūlymų, buvo konsultuotasi tik dėl teisėjų skaičiaus padidinimo 12 teisėjų ir pats subjektas niekada nepateikė pastabų dėl Tarnautojų Teismo panaikinimo? Ar gali būti, kad vien tik Teisingumo Teismo pirmininko laiško pakako, kad pagarbūs Taryba ir EP nedelsiant patvirtintų bet kokį pasiūlymą, t. y. ES teismo panaikinimą ir teisėjų skaičiaus kitame teisme padvigubinimą, neatlikus jokios objektyvios visų pasekmių, visų pirma finansinių, analizės?

Šis pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, jei bus patvirtintas, bus labai blogas pavyzdys, nes parodys, kad laikomasi dvigubų standartų. ES išlaiko teisę nereikalingai padidinti savo išlaidas, tačiau tam tikroms valstybėms narėms nurodo smarkiai sumažinti išlaidas, įskaitant mažinamą darbo vietų skaičių, taip pat darbo užmokesčio ir kitokio atlyginimo mažinimą.

6. Be to, kad Teisingumo Teismo pasiūlymas yra ydingas, jis, jei būtų įgyvendintas, turėtų sunkių ilgalaikių pasekmių ES teismų sistemai. Iš tiesų, dėl daugelio šio pasiūlymo aspektų (teismo struktūros, finansinio poveikio) reikia atlikti rimtą ir nešališką poveikio analizę ir vertinimą, ko nebuvo padaryta. Nebuvo atlikta netgi sąnaudų ir naudos analizė ar koks nors poveikio vertinimas. Išorės nepriklausomo tyrimo atlikimas – išankstinė sąlyga teisės aktų leidėjui, kad jis galėtų įvertinti visas tokių nuostatų pasekmes. Nesant tokio tyrimo Parlamentas neturėtų pritarti teisėjų skaičiaus padvigubinimui ir Tarnautojų Teismo panaikinimui. Tokių reformų nereikėtų vykdyti paslapčia.

Reikėtų pažymėti, kad Tarnautojų Teismas veikia jau ilgiau kaip 10 metų ir visuomet, netgi paties Teisingumo Teismo pirmininko, buvo laikomas teisinės sėkmės istorija. Be to, ES sutartimis numatyta steigti specializuotus teismus, taigi, neaišku, kodėl dabar reikėtų staiga panaikinti Tarnautojų Teismą. Vietoj to reikėtų išsiaiškinti, kokia galimybė steigti naujus specializuotus teismus, visų pirma prekės ženklų ir patentų srityje.

Pats Teisingumo Teismas tvirtina, kad siūlymas naikinti Tarnautojų Teismą pateiktas dėl aklavietės Taryboje tariantis dėl teisėjų skyrimo ir pakartotinio skyrimo. Taip pat, kaip ir sprendimo padvigubinti Bendrojo Teismo teisėjų skaičių atveju, priežastis, dėl kurios siūloma naikinti Tarnautojų Teismą, yra Tarybos nesugebėjimas susitarti dėl teisėjų skyrimo, o ne teismo, kurį norima panaikinti, darbo metodų. Kadangi negali pakeisti realybės, Taryba mėgina ją jėga pritaikyti prie sustabarėjusių savo darbo metodų.

Taigi, Tarnautojų Teismo panaikinimas reikštų Nicos ir Lisabonos sutartimis numatytų specializuotų teismų sistemos atsisakymą, kai plačiai žinoma, kad specializuotas teisingumas reiškia geresnės kokybės teisingumą, net neminint to, jog trūksta teisinio pagrindo panaikinti teismą. Sutartyse numatyta steigti specializuotus teismus, o ne juos naikinti.

7. Skaičiai, kuriuos Teisingumo Teismas pateikia dėl neišnagrinėtų Bendrojo Teismo bylų skaičiaus ir šių bylų nagrinėjimo trukmės vidurkio yra priešingi skaičiams, kuriuos pateikė Teisingumo Teismo pirmininkas ir Bendrojo Teismo teisėjai per savo klausymus, kurie pranešėjo prašymu buvo surengti Teisės reikalų komitete Strasbūre. Nesuvokiama, kad Taryba visiškai ignoravo Bendrojo Teismo dokumentą, kuriame prieštaraujama Teisingumo Teismo pasiūlytai reformai, ir Strasbūre pateiktus paaiškinimus, nurodant faktus ir skaičius, visiškai priešingus Teisingumo Teismo pateiktiems faktams ir skaičiams (žr. priede pateikiamus dokumentus). Dėl to, kad šie du teismai pateikė viena kitai priešingą informaciją, elementaraus apdairumo dėlei, prieš priimant bet kokį sprendimą, reikėtų išsiaiškinti, kurie faktai teisingi, o kurie – klaidingi. Deja, Taryba nesiėmė atsargumo priemonių dėl tokio tyrimo ir neprotingai rizikuodama vertė vykdyti teismų reformą. Vargu, ar teisinė bendruomenė ir Europos visuomenė sutiks su sprendimu padvigubinti Bendrojo Teismo teisėjų skaičių (28 teisėjais), kai patys Bendrojo Teismo teisėjai nesutinka su tokiu skaičiaus padidinimu ir tvirtina, kad pakaktų tik kelių pareigūnų norint įveikti krizę. Bet kuriuo atveju, šiuo metu trijuose teismuose iškeltų bylų skaičius sumažėjo, palyginti su tuose pačiuose teismuose priimamų sprendimų skaičiumi. Todėl nėra reikalo skubėti padvigubinti teisėjų skaičių.

Reikėtų pakartoti, kad Bendrojo Teismo produktyvumas nuo 2013 m. nuolat gerėjo, ypač per 2014 m., bet nebuvo skirtas nė vienas naujas teisėjas. Taip galėjo atsitikti vien dėl to, kad buvo įdarbinti devyni nauji teisės referentai, kurie vien tik 2014 m. padėjo užbaigti nagrinėti daugiau kaip 100 bylų. Remiantis paties Bendrojo Teismo informacija, bylų, kuriose priimtas sprendimas, skaičius per pirmą šių metų pusmetį buvo didesnis už naujų teisme pradėtų bylų skaičių. Pakartoju: nebėra skubumo, kurį dažnai mini Teisingumo Teismas. Taigi, tinkamesnis sprendimas būtų kanceliarijai ir vertimo tarnyboms skirti daugiau darbuotojų, taip pat skirti papildomų 19 teisės referentų, kad kiekvienas teisėjas turėtų dar vieną teisės referentą, atsižvelgiant į 2014 m. jau paskirtus devynis referentus. Toks problemos sprendimo būdas smarkiai sumažintų finansinį pasiūlytos priemonės poveikį ir būtų paprastai atšaukiamas (žr. priede pateikiamus dokumentus).

8. Kompensacijų už galimą Bendrojo Teismo vėlavimą priimti sprendimą klausimas yra labai miglotas, nes norint nustatyti prievolę mokėti kompensacijas būtina: i) kad būtų patirta faktinė žala, ii) kad ji būtų patirta dėl neteisėto veiksmo (veikimo ar neveikimo) ir iii) kad būtų nusikalstamai veikta, be to, be šių faktų ir žalos, turi būti iv) pakankamas priežastinis ryšys. Kompensacijos reikalaujantys asmenys turėtų įrodyti šiuos faktus. Teisinė patirtis rodo, kaip sudėtinga pateikti tokius ieškinius. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas mano, kad teisė į kompensaciją už vėlavimą vykdant teisingumą atsiranda tik tuomet, kai vėluojama ilgiau kaip penkerius metus. Kaip žinome, bylų nagrinėjimo Bendrajame Teisme trukmės vidurkis neviršija šio laikotarpio, netgi yra priešingai.

9. Stebina tai, kad tokios svarbos reformą siekiama vykdyti be jokio išankstinio pasiruošimo ir neįvertinus visų pasekmių. Kaip visuomenei galima pateisinti daugiau kaip 100 gerai apmokamų darbo vietų (teisėjų, teisės referentų, padėjėjų) sukūrimą, jei akivaizdu, kad daugelis jų, įskaitant teisėjus, netrukus techniškai nebus pakankamai užimti, nes neturės pakankamai darbo? Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienas Bendrojo Teismo teisėjas šiuo metu priima sprendimus vidutiniškai 25 bylose per metus (o tai yra daug mažesnis vidurkis už bet kurio aukštojo teismo valstybėse narėse vidurkį), ar naujas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto neįžeidžia Europos Sąjungos mokesčių mokėtojų? Atsižvelgiant į mažėjantį bylų skaičiaus didėjimą, kiek sprendimų kiekvienas teisėjas priims kasmet? Kaip visuomenė žvelgs į ES, kalbant apie atsakomybę už šį galimą padidinimą?

Esant dabartinei padėčiai Teisingumo Teismas prašo teisės aktų leidėjų priimti nei faktiškai, nei teisiškai visiškai nepagrįstą, brangų, sudėtingą ir sunkiai atšaukiamą sprendimą.

Teisės aktų leidėjai privalo priimti suderintas priemones, atitinkančias iššūkius, su kuriais susiduriama, su gilia pagarba Europos Sąjungos mokesčių mokėtojų pinigams. Šios priemonės turi būti tolydžiai vykdomos per ilgą laikotarpį.

Naujas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, jei bus priimtas, pakenks Europos Sąjungos teismų sistemos struktūrai, ES įvaizdžiui ir Europos Sąjungos mokesčių mokėtojų pinigų leidimo būdui.

Į visa tai atsižvelgiant suformuluojamas toks tekstas:

Išvados ir rekomendacijos

Remiantis Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 66 straipsnio 6 dalimi ir 69 straipsnio 1 dalimi, taip pat 2 dalies a, c ir d punktais, pranešėjas pateikia toliau išdėstytas išvadas ir rekomendacijas.

1. Atmesti pasiūlymą padvigubinti Bendrojo Teismo teisėjų skaičių ir panaikinti Tarnautojų Teismą, pagal Darbo tvarkos taisyklių 69 straipsnio 2 dalies a ir d punktus ir juose pateiktų nuostatų tikslais, nauja redakcija išdėstyti Parlamento per pirmąjį svarstymą priimtą poziciją. Teisingumo Teismas turėtų pagrįsti tikslų faktiškai reikalingą teisėjų skaičių, atsižvelgdamas į atitinkamus vėlesnius aplinkybių pokyčius, t. y. naujų iškeliamų bylų ir priimamų sprendimų skaičiaus didėjimo mažėjimą.

2. Atmesti pasiūlymą panaikinti Tarnautojų Teismą, nes Sutartyje nėra teisinio pagrindo. Vietoj to, nedelsiant prisaikdinti jau paskirtus teisėjus ir paskirti trūkstamus teisėjus, įsteigti ekspertų komisiją, kuri išsiaiškintų galimybės įsteigti naują teismą (kurio specializacija – prekės ženklai, patentai ir intelektinė nuosavybė) privalumus ir trūkumus.

3. Pagal Darbo tvarkos taisyklių 69 straipsnio 2 dalies c punktą ir šio punkto tikslais rekomenduojama skirti 19 teisės referentų, kad kiekvienas teisėjas turėtų dar po vieną teisės referentą (atsižvelgiant į 2014 m. jau paskirtus devynis referentus). Šią galimybę jau nagrinėja Teisingumo Teismas. Taip pat rekomenduojama padidinti kanceliarijos ir vertimo tarnybų darbuotojų skaičių.

4. Rekomenduojama Parlamentui ir Tarybai įsteigti bendrą ekspertų komitetą, kuris nagrinėtų visos teismų sistemos darbo metodus ES ir siūlytų jos patobulinimo būdus, atsižvelgiant į, inter alia, šiuos aspektus:

a) teisėjai turėtų būti įdarbinami rengiant atvirus konkursus tarp gerą reputaciją turinčių teisės profesorių ir aukštųjų teismų teisėjų visose valstybėse narėse;

b) kiekvienas teisėjas turėtų būti skiriamas tik devynerių metų kadencijai, kurios negalima atnaujinti ar pratęsti;

c) įdarbinant teisėjus visiškai laikomasi lyčių lygybės principo.

5. Rekomenduoja nustatyti, kad visus ES teismus Europos veiksmingo teisingumo komisija tikrintų tokiu pačiu būdu, koks taikomas ir Europos Tarybos valstybių narių teismams.

Priedai. Siekiant išsamiai suvokti visą procesą, priede pateikiami visi su šiuo atveju susiję dokumentai ir susirašinėjimo medžiaga nuo Parlamento kadencijos pradžios iki šiol.

ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas	Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto dalinio pakeitimo ir Bendrojo Teismo teisėjų skaičiaus padidinimo
Nuorodos	09375/1/2015 – C8-0166/2015 – 2011/0901B(COD)
Pirmojo svarstymo EP data - P numeris	15.4.2014                     T7-0358/2014
Komisijos pasiulymas	02074/2011 - C7-0126/2012
Paskelbimo, kad gauta per pirmąjį svarstymą priimta Tarybos pozicija, plenariniame posėdyje data	9.7.2015
Atsakingas komitetas        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	JURI 9.7.2015
Pranešėjai        Paskyrimo data	António Marinho e Pinto 3.9.2014
Svarstymas komitete	24.9.2014	11.11.2014	23.3.2015	14.7.2015
	15.9.2015
Priėmimo data	8.10.2015
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	18 5 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Joëlle Bergeron, Marie-Christine Boutonnet, Jean-Marie Cavada, Therese Comodini Cachia, Mady Delvaux, Laura Ferrara, Enrico Gasbarra, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Mary Honeyball, Dietmar Köster, Gilles Lebreton, António Marinho e Pinto, Jiří Maštálka, Julia Reda, József Szájer, Tadeusz Zwiefka
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Daniel Buda, Angel Dzhambazki, Jytte Guteland, Heidi Hautala, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Constance Le Grip, Stefano Maullu
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Jarosław Wałęsa
Pateikimo data	14.10.2015

• [1]  2014 4 15 priimti tekstai, P7_TA(2014)0358.