Procedūra : 2015/2210(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0307/2015

Pateikti tekstai :

A8-0307/2015

Debatai :

PV 28/10/2015 - 14
CRE 28/10/2015 - 14

Balsavimas :

PV 29/10/2015 - 10.4
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :


PRANEŠIMAS     
PDF 958kWORD 310k
20.10.2015
PE 564.958v02-00 A8-0307/2015

dėl Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro: 2015 m. prioritetų įgyvendinimas

(2015/2210(INI))

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas

Pranešėjas: Dariusz Rosati

Nuomonės referentai (*):

Jean Arthuis, Biudžeto komitetas

Sergio Gutiérrez Prieto, Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro: 2015 m. prioritetų įgyvendinimas

(2015/2210(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), visų pirma į jos 121 straipsnio 2 dalį ir 136 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 15 d. Komisijos komunikatą dėl 2015 m. konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų (COM(2015) 0251),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 25–26 d. priimtas Europos Vadovų Tarybos išvadas (EUCO 22/15),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 11 d. rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2015 m. metinė augimo apžvalga“(1),

–   atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 28 d. Komisijos komunikatą dėl 2015 m. Įspėjimo mechanizmo ataskaitos (COM(2014) 0904),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 22 d. penkių pirmininkų ataskaitą „Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimas“,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. birželio 24 d. rezoliuciją „Ekonomikos valdymo sistemos peržiūra: įvertinimas ir uždaviniai“(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 1 d. rezoliuciją dėl Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro(3),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 13 d. Komisijos komunikatą „Geriausias pasinaudojimas lankstumu, kurį suteikia galiojančios Stabilumo ir augimo pakto taisyklės“ (COM(2015) 0012),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/1017 dėl Europos strateginių investicijų fondo, Europos investavimo konsultacijų centro ir Europos investicinių projektų portalo, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą „Investicijų planas Europai“ (COM(2014) 0903),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 18 d. Komisijos žaliąją knygą „Kapitalo rinkų sąjungos kūrimas“ (COM(2015) 0063),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 17 d. Komisijos komunikatą „Teisinga ir veiksminga pelno mokesčio sistema Europos Sąjungoje. 5 pagrindinės veiklos sritys“ (COM(2015) 0302),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl MVĮ galimybių gauti finansavimą gerinimo(4),

–   atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 2 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl ekonominės ir pinigų sąjungos socialinio matmens stiprinimo (COM(2013) 0690),

–   atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010) 2020) ir 2014 m. kovo 13 d. Komisijos komunikatą „Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ rezultatų apžvalga“ (COM(2014) 0130),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir į Biudžeto komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Regioninės plėtros komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A8-0307/2015),

A.  kadangi Komisijos 2015 m. pavasario ekonominėje prognozėje nurodyti 2016 m. augimo rodikliai yra 2,1 proc. ES ir 1,9 proc. euro zonoje;

B.  kadangi 2014 m. lapkričio 28 d. Komisijos pateiktoje metinėje augimo apžvalgoje apibrėžtos trys pagrindinės 2015 m. sritys – koordinuotas privačių investicijų stimuliavimas, atnaujintas įsipareigojimas vykdyti struktūrines reformas ir fiskalinės atsakomybės prisiėmimas – ir pirmą kartą atkreipiamas dėmesys į ES biudžeto įnašą, kuris turėtų būti skirtas šiems tikslams įgyvendinti;

C.  kadangi tikimasi, jog metinė vartotojų kainų infliacija tiek ES, tiek euro zonoje išaugs nuo 0,1 proc. 2015 m. iki 1,1 proc. 2016 m., ir tai nerodo, jog esama defliacijos rizikos, kurią numato Europos Centrinis Bankas;

D.  kadangi per pastaruosius šešis mėnesius patvirtinta daug biudžeto priemonių: priimtas reglamentas, kuriuo įsteigiamas Europos strateginių investicijų fondas (ESIF), pradėtos su Sanglaudos fondu susijusios veiksmų programos, 2014 m. nepanaudoti įsipareigojimų asignavimai perkelti iš 2007–2013 m. laikotarpio į 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. ir priimtas sprendimas padidinti išankstinį finansavimą Europos jaunimo iniciatyvai – šios priemonės padeda siekti metinėje augimo apžvalgoje nustatytų tikslų;

E.  kadangi nedarbo lygis ES tebėra nepriimtinai aukštas, tačiau jis mažėja ir 2016 m. turėtų sumažėti iki 9,2 proc. ES ir 10,5 proc. euro zonoje;

F.  kadangi šios priemonės rodo ES biudžeto sukuriamą pridėtinę vertę, bet taip pat atskleidžia ES politikos veiksmų ribas, kurias nustato biudžetas, nepildomas tikrais nuosavais ištekliais, sudarantis mažiau nei 1 proc. ES BVP ir ribojamas septynerių metų daugiametės finansinės programos;

G.  kadangi fiskalinė perspektyva ES ir euro zonoje ir toliau gerėja, o bendra fiskalinė padėtis yra apskritai neutrali;

1.  teigiamai vertina tai, kad ekonomikos atsigavimas pamažu įgauna pagreitį ir tikimasi, jog 2016 m. euro zonoje BVP padidės 1,9 proc., o ES 2,1 proc.; tačiau susirūpinęs pažymi, kad atsigavimo pamatas yra nestabilus, be kita ko, dėl ES pamatinių struktūrinių trūkumų ir regioninių ekonominių skirtumų, lemiančių netolygų augimą ir mažą tarptautinį konkurencingumą;

2.  atkreipia dėmesį į tai, kad svarbios politinės iniciatyvos, apimančios politikos rekomendacijas, buvo grindžiamos ekonominėmis prognozėmis, kuriose nebuvo numatyta, jog dėl laikotarpio pradžioje taikytų griežtų taupymo priemonių bus mažas ekonomikos augimas ir maža infliacija, ir jose buvo gerokai nuvertintas fiskalinio daugiklio dydis aplinkybėmis, kurioms būdinga didelė finansinė suirutė, ir šalutinio poveikio svarba įvairiose valstybėse narėse, vykstant sinchronizuotam konsolidavimui, prie kurio prisidėjo kumuliacinių ir paspartintų struktūrinių reformų defliacinis poveikis;

3.  palankiai vertina tai, kad Komisija 2015 m. konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose daugiausia dėmesio skiria keturiems pagrindiniams ekonomikos augimo prioritetams: investicijų skatinimui, struktūrinių reformų įgyvendinimui prekių, paslaugų ir darbo rinkose, fiskalinei atsakomybei ir užimtumo politikos gerinimui; pabrėžia šių augimo veiksnių svarbą, be kita ko, siekiant strategijoje „Europa 2020“ nustatytų tikslų ir bendro tikslo užtikrinti didesnį ES konkurencingumą pasaulyje; pažymi, kad tai turėtų būti daroma nemažinant darbuotojų apsaugos ir nekenkiant Europos socialiniam modeliui;

ES ekonominės perspektyvos ir iššūkiai

4.  palankiai vertina naują Komisijos požiūrį į Europos semestro proceso supaprastinimą, t. y. tai, kad siekiama daugiau dėmesio skirti nedideliam svarbiausių prioritetų ir iššūkių skaičiui ir paskelbti konkrečioms šalims ir euro zonai skirtą analizę trimis mėnesiais anksčiau negu ankstesniais metais; todėl, atsižvelgdamas į naują Europos semestro tvarkaraštį, ragina valstybes nares labiau struktūruotu būdu įtraukti nacionalinius parlamentus, vietos bei regionų valdžios institucijas ir kitus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus; rekomenduoja, kad prie konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis skatinamų svarbių struktūrinių reformų ir pokyčių būtų pridėtas tiek trumpalaikio, tiek ilgalaikio šių priemonių socialinio poveikio vertinimas;

5.  susirūpinęs pažymi, kad valstybės narės, įgyvendindamos praėjusių metų konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, prisiima skirtingo lygio įsipareigojimus ir kad apskritai įgyvendinimas yra menkas; pakartoja, kad reikia Sąjungoje taikyti koordinuotą politiką, ir pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas siekiant užtikrinti nuoseklų ir teisingą ekonomikos valdymo sistemos įgyvendinimą visose valstybėse narėse; pabrėžia, kad nepakankamas konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimas kai kuriose valstybėse narėse trukdo sukurti augimui ir investicijoms palankią aplinką; ragina Komisiją atsižvelgti į 2015 m. birželio 24 d. Parlamento rezoliuciją „Ekonomikos valdymo sistemos peržiūra: įvertinimas ir uždaviniai“(5) ir apsvarstyti galimybę nustatyti priemonę, skatinančią valstybes nares įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, ypač tose srityse, kuriose šalutinis poveikis pasireiškia labiausiai, taip pat pasiūlyti būdų, kaip užtikrinti, kad Europos semestro rekomendacijos būtų įgyvendinamos ir kad jų būtų laikomasi veiksmingiau ir nuosekliau; atsižvelgdamas į tai, prašo Komisijos paskelbti dokumentą, kuriame būtų pateiktas išsamus konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimo kiekvienoje valstybėje narėje įvertinimas, taip pat aiškiai nustatytos rekomendacijos, kuriomis siekiama atnaujintų nacionalinių tikslų pagal strategiją „Europa 2020“; rekomenduoja, kad būtų atlikta ankstesnių konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų aktualumo įvairioms valstybėms narėms analizė, siekiant ex post įvertinti, ar jų taikymo sritis, laikotarpis, etapai, seka ir socialinis poveikis buvo tinkami ir ar jos galėjo sumažinti Sąjungos regionų ir valstybių narių ekonominius skirtumus; atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimą perkelti tris dabartinius vadinamuosius pagalbinius rodiklius į pagrindinę rezultatų suvestinę;

6.  pabrėžia, kad daug valstybių narių, ypač euro zonoje, susiduria su panašiais makroekonomikos iššūkiais, pirmiausia, be kita ko, tokiomis problemomis, kaip didelis įsiskolinimas (tiek viešojo, tiek privačiojo sektorių), konkurencingumo stoka ir pernelyg žemas investicijų lygis, ir kad todėl, siekiant spręsti šias problemas, reikalingas koordinuotas požiūris; pabrėžia, kad nepakeliamo lygio įsiskolinimas skatina neinvestuoti;

7.  apgailestauja dėl nemažėjančių nedarbo rodiklių daugumoje valstybių narių ir yra ypač susirūpinęs dėl jaunimo ir ilgalaikio nedarbo rodiklių; pabrėžia, kad be nacionalinių darbo rinkų reformų reikia ir didesnių investicijų ir kad svarbu imtis priemonių ekonomikai skatinti, siekiant padidinti darbo vietų kūrimo rodiklius; taip pat reikia skirti daug dėmesio kokybiškų darbo vietų kūrimui; ypač pabrėžia, kad reikia gerinti nacionalines švietimo sistemas ir pritaikyti jas prie naujų gebėjimų ir žinių poreikių ES darbo rinkoje, visų pirma, įdiegti dvejopo mokymo modelį, kuris, kaip parodė patirtis, buvo ypač naudingas kovojant su jaunimo nedarbu, ir įtraukti į mokyklų programas verslumo gebėjimus ir įgūdžius; pabrėžia, kad to siekiant reikia specifinio požiūrio ir veiksmų, skirtų tam tikroms gyventojų grupėms, tokioms kaip jaunesni asmenys, žemos kvalifikacijos bedarbiai, ilgalaikiai bedarbiai, vyresnio amžiaus bedarbiai ir moterys, kurie vis dar susiduria su visapusiško dalyvavimo darbo rinkoje sunkumais; vis dėlto pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog praktiškai taikant tokį požiūrį nebūtų vien tik mažinamos darbuotojų teisės ir socialinė apsauga arba skatinamas įvairių formų užimtumas be garantijų; ragina Komisiją išnagrinėti valstybėse narėse bedarbiams taikomų minimalių pajamų priemonių sistemas;

8.  palankiai vertina tai, kad įsigaliojo reglamentas dėl Europos strateginių investicijų fondo (ESIF), kurio tikslas – didinti privačias ir viešąsias investicijas ES, be kita ko, per nacionalinius skatinamojo finansavimo bankus ES, nes tai žingsnis reikiama kryptimi, ir ragina visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus ir institucijas užtikrinti greitą ir veiksmingą jo įgyvendinimą, kad būtų suteiktos palankesnės galimybės įmonėms ir ypač MVĮ gauti finansavimą; mano, kad vienas iš projektų, kuriuos įgyvendinant gaunama parama iš ESIF, pagrindinių tikslų turėtų būti deramų darbo vietų kūrimas, padedantis užtikrinti kokybišką užimtumą ir siekti socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos; pažymi, kad reikia, kur įmanoma, skatinti socialines investicijas siekiant teigiamo socialinio poveikio ir mažesnės nelygybės, be kita ko, gerinant viešąsias paslaugas ir remiant darbo vietų pažeidžiamų grupių asmenims kūrimą; ragina valstybes nares aktyviai įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas į projektų duomenų bazių ir investicinių platformų veiklą; mano, jog labai svarbu, kad šis investicijų planas būtų sėkmingas, todėl itin atidžiai stebės jo įgyvendinimą, ypač visus bandymus perkelti investicijų išlaidas ir valstybės skolas iš valstybių narių balansų; pabrėžia vaidmenį, kurį Parlamentas atliko užtikrinant kuo mažesnį lėšų perkėlimą iš programos „Horizontas 2020“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės priimant ESIF; primena savo įsipareigojimą per metinę biudžeto procedūrą riboti išlaidų mažinimą;

9.  pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse vis dar reikia augimui palankios fiskalinės konsolidacijos, lemiančios darbo vietų kūrimą, tvarų augimą ir mažesnio lygio įsiskolinimą, kad būtų įvykdytos Stabilumo ir augimo pakto sąlygos; atkreipia dėmesį į Komisijos aiškinamąjį komunikatą dėl Stabilumo ir augimo pakto lankstumo galimybių; juo siekiama paaiškinti nuostatų dėl investicijų taikymo sritį ir Stabilumo ir augimo pakto prevencinei funkcijai suteikti šiek tiek laikino lankstumo;

10.  yra susirūpinęs dėl išlikusio makroekonominio disbalanso kai kuriose valstybėse narėse, visų pirma didelių viešojo ir privačiojo sektorių skolų ir didelių deficitų einamosiose sąskaitose, taip pat dėl pernelyg didelės rizikos finansų sektoriuje, konkrečiau, bankų sistemose, kuri, be kita ko, kyla dėl įstaigų, kurios yra per didelės, kad joms būtų leista žlugti; pabrėžia, kad uždaras valstybių ir bankų tarpusavio sąsajų ratas vis dar nėra iki galo išardytas ir toliau kelia grėsmę finansiniam ir fiskaliniam stabilumui; pažymi, kad perviršis einamosiose sąskaitose kelia kitokią riziką, nei deficitas, ir pabrėžia, kad Sąjungoje ir euro zonoje didėja ekonominiai skirtumai, kurie kelia grėsmę ES sektorių politikos darnai;

11.  primena, kad skurdas ir didėjanti pajamų nelygybė kelia grėsmę augimui ir jo tvarumui; ragina Komisiją koordinuoti ir remti valstybių narių veiksmus, kuriais siekiama su tuo kovoti, – sudaryti sąlygas keisti gerąja patirtimi ir surinkti tikslius duomenis; mano, kad šie įsipareigojimai turėtų būti aiškiai įtraukti į Europos ekonominės politikos koordinavimo semestrą;

Konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos. Prioritetai ir tikslai

12.  pabrėžia galimybių įmonėms, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), kurios yra ES ekonomikos pagrindas, gauti finansavimą svarbą; atkreipia dėmesį į skatinamąją pinigų politiką, kuria siekiama paskatinti investicijas, ir ragina sparčiai įgyvendinti naujausias priemones, tokias kaip Investicijų planas Europai; į tai atsižvelgdamas pažymi, kad dabartinių žemų palūkanų normų nepakanka reikiamo masto investicijoms paskatinti; tačiau palankiai vertina tai, kad per pirmąjį 2015 m. pusmetį palaipsniui švelninami paskolų įmonėms teikimo standartai ir pasirodė pirmieji privačių investicijų pritraukimo ženklai; pabrėžia kapitalo rinkų sąjungos projekto galimybes spręsti šias problemas ir ragina Komisiją tinkamai atsižvelgti į MVĮ poreikius formuojant būsimą kapitalo rinkų sąjungą; ragina Komisiją atlikti tyrimus siekiant nustatyti, kaip vykstant bankų sąjungos procesui teisingai įdiegtos reguliavimo priemonės paveikė MVĮ galimybes gauti bankų finansavimą ir, jei reikia, taisyti atitinkamus veiksmus;

13.  pabrėžia, kad reikia gerinti ES verslo aplinką ir kelti produktyvumo lygį, užtikrinant subalansuotą viešojo ir privačiojo švietimo ir inovacijų politikos derinį; pabrėžia, kad ES bendroji rinka vis dar fragmentiška ir kad ES ekonomikai stinga inovacijų, nors jos yra pagrindinis augimo ir produktyvumo veiksnys, todėl jų skatinimas yra ypač svarbus siekiant gerinti ES tarptautinį konkurencingumą; šiuo klausimu atkreipia dėmesį į penkių pirmininkų ataskaitoje pateiktą pasiūlymą; pabrėžia patikimo verslo reglamentavimo svarbą siekiant ESIF sėkmės; todėl ragina plėtoti kapitalo rinką, pašalinti administracines kliūtis (tose srityse, kuriose jų pašalinimas nesumažintų būtinosios darbuotojų ir vartotojų apsaugos), mažinti biurokratiją, gerinti valstybių narių teismų sistemų kokybę ir efektyvumą, kovą su mokesčių vengimu, mokesčių slėpimu ir mokesčių rojais ir vykdyti valstybių narių mokesčių ir teisės sistemų reformą; pabrėžia, kad svarbu vengti vieno mastelio taikymo visiems politikos; pabrėžia, kad kokybinis administracinių pajėgumų gerinimas visuose valdžios lygmenyse yra vienas iš svarbiausių prioritetų daugelyje valstybių narių; primena, kad būtina kovoti su nedeklaruojamu darbu, kuris kenkia ES ekonomikai, sukelia nesąžiningą konkurenciją, rinkos iškraipymus ir todėl vis didėjantį darbuotojų socialinės ir darbo apsaugos trūkumą; todėl ragina skubiai pradėti įgyvendinti Europos kovos su nedeklaruojamu darbu planą;

14.  pritaria Komisijai, kad daugelis valstybių narių, įgyvendindamos socialiniu požiūriu tvarias struktūrines reformas ir šalindamos kliūtis, turi būti ryžtingesnės, kad didėtų jų prekių ir paslaugų rinkų konkurencingumas ir efektyvumas, bet kartu atsižvelgti į tokių reformų poveikį užimtumui; šiomis aplinkybėmis palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl veiksmų plano bendrajai skaitmeninei rinkai sukurti, įskaitant išsamios sistemos, pagal kurią įmonės galės didinti investicijas į naujas technologijas, sukūrimą, taip pat komunikatą dėl energijos sąjungai skirto veiksmų plano; pabrėžia, kad konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose ir šalių ataskaitose dažnai sprendžiamos problemos, susijusios su teritoriniais ekonominių rezultatų ir administracinių pajėgumų skirtumais, ir pabrėžia, kad nustatant politikos tikslus turėtų būti sistemiškai atsižvelgiama į šiuos skirtumus; primena, kad regionuose, kurie turi didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų, nedarbo lygis paprastai aukštesnis, o ekonomikos augimas lėtesnis; todėl mano, kad reikalingos investicijos, kurios padėtų jiems gerinti savo augimo galimybes ir paskatinti žmones gyventi šiuose regionuose, siekiant užtikrinti jų tvarumą;

15.  pabrėžia, kad valstybėms narėms reikia koreguoti savo viešuosius finansus vykdant anticiklinę politiką, jei reikia, ir visapusiškai pasinaudojant teisės aktuose numatytomis lankstumo nuostatomis, tačiau sykiu laikantis Stabilumo ir augimo pakto taisyklių; pabrėžia anticiklinės politikos, apimančios tam tikro masto lankstumo, galimo pagal Stabilumo ir augimo paktą, galimybes, svarbą ekonomikos nuosmukio metu ir biudžeto perviršio svarbą ekonomikos pakilimo metu; mano, kad valstybės narės, visų pirma tos, kurios turi didelių skolų, privalo toliau vykdyti augimui palankią fiskalinę konsolidaciją ir skubiai įgyvendinti rekomenduojamas struktūrines reformas, atsižvelgdamos į socialinius aspektus, o tos valstybės narės, kurios turi daugiau fiskalinių galimybių, turėtų jomis pasinaudoti, kad paskatintų investicijas, sumažintų esamą valstybės skolą ir mokesčių naštą;

Rekomendacijos

16.  palankiai vertina tai, kad sumažėjo valstybių narių, kurioms taikoma perviršinio deficito procedūra, skaičius: 2014 m. jų buvo 11, o 2015 m. – 9; tačiau pažymi, kad šis skaičius vis dar per didelis, ir pakartoja savo raginimą, kad konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos būtų, kai reikia, geriau suderintos su perviršinio deficito procedūros rekomendacijomis, siekiant užtikrinti fiskalinės padėties priežiūros ir ekonominės politikos rekomendacijų derėjimą; ragina Komisiją remti valstybių narių pastangas keistis gerąja patirtimi ir rinkti tikslius duomenis; pabrėžia, kad visoms valstybėms narėms vienodai reikia didinti skaidrumą, kai vykdomos Stabilumo ir augimo pakto ir makroekonominio disbalanso procedūros, įskaitant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, taip užtikrinant vienodą požiūrį į visas valstybes nares;

17.  pabrėžia vaidmenį, kurį lanksčios darbo rinkos atlieka kovojant su nedarbu ir sykiu išsaugant kokybišką darbo jėgą bei nemažinant pagrindinės darbuotojų teisės į saugų ir tinkamai apmokamą darbą ES; ypač atkreipia dėmesį į tai, kokį neigiamą poveikį darbo vietų kūrimo rodikliui turi darbo užmokestis, kurio lygis neatitinka produktyvumo vystymosi, ir piktnaudžiavimas, kai vietoj darbo sutarčių sudarant dažnai nesavanoriškas civilinės teisės sutartis apeinami darbo rinkos teisės aktai; ragina pereiti nuo darbuotojų apmokestinimo prie kitų šaltinių mokesčių, taip pat sukurti realų kovos su nedarbu planą, kurį įgyvendinant nebūtų mažinami kokybės standartai; ragina šioje srityje užtikrinti sąžiningesnes darbo rinkas, kuriose būtų užtikrinamas darbuotojų laisvas judėjimas Europoje, ir vykdyti sąžiningesnę perskirstymo politiką, atsižvelgiant į atskirų valstybių narių ypatybes, kad būtų paskatintas ekonomikos augimas, konkurencingumas ir produktyvumas ir sudarytos palankesnės sąlygos gilesnei ir platesnei ekonominei ir socialinei konvergencijai;

18.  apgailestauja dėl to, kad stinga nacionalinio lygmens atsakomybės už konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, nes dėl to pasidaro sunku koordinuoti demokratijos požiūriu teisėtą nacionalinio lygmens ekonominę politiką teikiant ES rekomendacijas, ir dėl to, kad demokratinės atskaitomybės už konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas mechanizmas yra nepakankamas; atsižvelgdamas į tai, ragina didinti nacionalinių parlamentų, vietos ir regioninių valdžios institucijų, taip pat atitinkamų nacionalinių ir europinių suinteresuotųjų subjektų, tokių kaip pilietinės visuomenės atstovai, vaidmenį, kai rengiamos ir formuojamos nacionalinės reformų programos; palankiai vertina vykdomą bendradarbiavimą ir ragina užtikrinti platesnį nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento bendradarbiavimą, siekiant aptarti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, dalytis gerąja patirtimi ir tobulinti Europos semestro procesą; pabrėžia, kad politiniu, teisiniu ir ekonominiu požiūriu konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas įgyvendinti galėtų padėti skaidrus Komisijos ir atitinkamos valstybės narės bendradarbiavimas, kuris turėtų prasidėti per parengiamąjį metinės augimo apžvalgos etapą ir tęstis iki tol, kol konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos oficialiai patvirtinamos; pabrėžia, kad didesnė atsakomybė, didesnis skaidrumas ir demokratinė atskaitomybė yra esminiai veiksniai siekiant patvirtinti ir sėkmingai įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas ir ilgesnės trukmės laikotarpiu sėkmingai įgyvendinti strategiją „Europa 2020“;

19.  ragina Komisiją tęsti Europos semestro ir savo dabartinio tvarkaraščio supaprastinimo procesą, kad būtų suderintas nacionalinių dokumentų (nacionalinių reformų programų ir konvergencijos arba stabilumo programų) ir Komisijos parengtų dokumentų (konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų ir šalių ataskaitų) tarpusavio poveikis, siekiant stiprinti sinergiją ir palengvinti nacionalinės politikos koordinavimą, taip pat užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į pirminius valstybės narės išsikeltus tikslus; ragina Komisiją ir Tarybą įdiegti metodologinius semestro procedūrų patobulinimus ir per Europos semestrą skirti pakankamai dėmesio socialiniams ir užimtumo rodikliams, taip pat aptarti visą galimų politikos variantų spektrą, kad būtų sušvelnintas fiskalinio koregavimo politikos poveikis ekonominiu požiūriu silpnesnėms socialinėms grupėms; prašo, kad visa pagrindžiamoji Stabilumo ir augimo pakto ir makroekonominio disbalanso procedūrų įgyvendinimo analizė būtų skelbiama viešai; atkreipia dėmesį į raginimą suteikti tarpvyriausybinėms priemonėms, pavyzdžiui, Sutarčiai dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos, visišką demokratinį teisėtumą, jas įtraukiant į pirminę ES teisę;

20.  pabrėžia neigiamą didelių skolų ir mažų investicijų aplinkos poveikį ekonomikos augimui ES; ragina Komisiją, tinkamai laikantis atsakomybės principo ir atsižvelgiant į socialinius aspektus, išnagrinėti naujoviškus būdus, kaip pagreitinti finansinio įsiskolinimo mažinimą ir sumažinti jo neigiamą poveikį bankų, privačiajame ir viešajame sektoriuose; ragina valstybes nares sparčiai perkelti Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą į nacionalinę teisę; ragina įdiegti tinkamą fiskalinę finansinio stabilumo stiprinimo priemonę, siekiant užtikrinti tinkamą Bendro pertvarkymo fondo finansavimą ir jo patikimumą;

21.  pabrėžia destruktyvų pervertintos valiutos poveikį eksportui, gamybai, užimtumui, darbo užmokesčiui, pajamoms, valstybės įplaukoms ir socialinės apsaugos sistemoms; ragina Komisiją išnagrinėti naujoviškus būdus, kaip sušvelninti skausmingos vidinės devalvacijos poreikį;

22.  pabrėžia, kad pinigų sąjungoje – valiutos zonoje, kuri toli gražu nėra optimali – kai kurios jos narės neišvengiamai patenka į spąstus, kai valiuta pasidaro pervertinta kitų valiutos sąjungos narių atžvilgiu; apgailestauja dėl to, kad nepalankioje padėtyje atsidūrusioms pinigų sąjungos narėms nėra lengvos išeities, ir primena, kad vidinė devalvacija reiškia dideles ir ilgalaikes tų valstybių narių gyventojų aukas;

23.  pripažįsta, kad ES lygmeniu reikia atlikti nepriklausomą valstybių narių ekonomikos perspektyvų analizę; todėl primygtinai ragina toliau plėtoti Komisijos Vyriausiųjų ekonomikos analitikų skyrių siekiant teikti objektyvią, nepriklausomą ir skaidrią svarbių duomenų analizę, kurią reikėtų skelbti viešai ir kuri turėtų padėti pasiruošti gerai pagrįstoms diskusijoms ir sprendimų priėmimui Komisijoje, Taryboje ir Parlamente; ragina Vyriausiųjų ekonomikos analitikų skyriui laiku perduoti visus svarbius dokumentus, kad jis galėtų atlikti savo užduotis; pabrėžia naudingą nacionalinių fiskalinių tarybų vaidmenį tiek nacionaliniu, tiek ES lygiu ir ragina įsteigti Europos nepriklausomų nacionalinių fiskalinių tarybų tinklą;

24.  primena, kad euro zonoje nepaprastai svarbus geresnis ekonomikos valdymas ir kad, kaip teigiama penkių pirmininkų ataskaitoje, „sukurta ekonominė ir pinigų sąjunga nėra tikslas savaime“; pabrėžia, kad visos ES valstybės narės turėtų įsitraukti į procesą kiekviename ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimo etape, kad būtų užtikrintas ekonominės ir pinigų sąjungos reformų proceso atvirumas ir skaidrumas; palankiai vertina penkių pirmininkų ataskaitą ir tai, kad viena iš pagrindinių to dokumento dalių yra veiksmų planas siekiant labiau integruoto Europos semestro; pripažįsta, kad dėl vis didesnės euro zonos valstybių narių tarpusavio priklausomybės reikia geriau koordinuoti nacionalinę politiką;

25.  pabrėžia, kad Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) įspėjo apie socialines (dirbančiųjų skurdas) ir ekonomines (vidaus paklausos sumažėjimas) problemas, susijusias su pastaraisiais metais vykusia darbo užmokesčio devalvacija; pabrėžia, kad, siekiant išlaikyti vidaus paklausą, labai svarbu nustatyti tinkamą darbo užmokesčio politiką ir kad todėl darbo užmokesčio didinimas turėtų būti geriau suderintas su produktyvumo kaita; mano, kad reikia pabrėžti darbo užmokesčio didinimo svarbą, visų pirma tose šalyse, kuriose darbo užmokestis yra mažesnis už skurdo ribą, tačiau mano, kad tai turi būti padaryta nepažeidžiant subsidiarumo principo; primena, kad valstybėse narėse minimalus darbo užmokestis labai skiriasi, ir pakartoja savo prašymą ištirti šią padėtį; ragina valstybes nares nustatyti minimalų darbo užmokestį pagal nacionalinės teisės aktus ir praktiką; ragina parengti išsamią kovos su skurdu strategiją, pagrįstą, be kita ko, galimybėmis gauti deramą darbą, užtikrinantį kokybišką užimtumą ir paslaugas; nurodo, kad švietimas yra viena pagrindinių skurdo mažinimo priemonių, o kartu ir įsidarbinimo galimybių suteikimas;

26.  primena, kad būtina remti investicijas į ankstyvąją intervenciją ir prevenciją ir į kokybiškas, prieinamas ir įtraukias paslaugas, įskaitant švietimą nuo ankstyvo amžiaus, šeimos ir bendruomenės paramą, socialines paslaugas ir tvarias sveikatos priežiūros sistemas; pabrėžia, kad padidėjusi paslaugų paklausa taip pat gali padėti sukurti nemažai darbo vietų socialiniame sektoriuje, jei šis klausimas bus veiksmingai sprendžiamas, ir kad sveikatos ir socialinės priežiūros sektoriai yra itin svarbios investicijų sritys siekiant tvarios ekonomikos;

27.  atsižvelgdamas į įvairias Komisijos pateiktas rekomendacijas dėl pensijų reformų, mano, kad pensinio amžiaus susiejimas su tikėtina gyvenimo trukme nėra vienintelis būdas senėjimo klausimui ir kitoms demografinėms problemoms, su kuriomis susiduria Europa, spręsti ir kad pensijų sistemų reformos turėtų, be kita ko, atspindėti ir darbo rinkos tendencijas, gimstamumą, demografinę padėtį, sveikatos ir gerovės būklę, darbo sąlygas ir ekonominės priklausomybės rodiklį, drauge siekiant užtikrinti, kad deramos pensijos pajamos būtų didesnės bent jau už skurdo ribą; primena, kad geriausias būdas spręsti senėjimo klausimą – didinti bendrą užimtumo lygį; atsižvelgdamas į senėjančią visuomenę, atkreipia dėmesį į Komisijos rekomendaciją sveikatos priežiūros sistemas pertvarkyti taip, kad jos atitiktų savo paskirtį visiems asmenims suteikti galimybes naudotis kokybiška sveikatos priežiūra, įskaitant galimybes gauti įperkamų vaistų, visų pirma skirtų gyvybei gelbėti, ir užtikrinti pagarbą sveikatos priežiūros darbuotojų teisėms;

28.  ragina į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas įtraukti Komisijos rekomendaciją(6) dėl prevencinio įmonių, kurioms gresia nemokumas, restruktūrizavimo ir bankrutavusių verslininkų, tiek fizinių, tiek juridinių asmenų, skolų likvidavimo, siekiant įmonėms suteikti dar vieną galimybę; taip pat ragina Komisiją išnagrinėti galimybę išplėsti tokių programų įgyvendinimo apimtį įtraukiant šeimas, kurioms iškilusi iškeldinimo grėsmė, kad būtų užtikrinta didesnė socialinė sanglauda mažinant benamystės riziką; pažymi, kad daugelyje valstybių narių sparčiai plinta kraštutinių formų skurdas, pvz., benamystė; ragina visoms valstybėms narėms parengti rekomendacijas dėl socialinės įtraukties strategijų, įskaitant kovą su kraštutinių formų skurdu, pvz., benamyste; ragina gerinti tarptautinį keitimąsi gerąja patirtimi kovos su benamyste srityje ir abipusį mokymąsi, taip pat pripažįsta programos Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EASI) vaidmenį šioje srityje;

29.  taip pat pakartoja, kad reikia sukurti naują nuosavų išteklių sistemą, kuri galėtų paskatinti vykdyti tikrą ES finansavimo reformą nedidinant mokesčių naštos ES piliečiams ir kuri padėtų sukurti realų ryšį tarp piliečių ir Europos Sąjungos valdžios institucijų; šiuo klausimu tikisi išnagrinėti ir aptarti pasiūlymus, kuriuos kitais metais turi pateikti aukšto lygio darbo grupė nuosavų išteklių klausimu;

2015 m. Europos semestrui skirtas sektorių indėlis

Biudžeto politika

30.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. pavasarį numatytas baltosios knygos euro zonos biudžeto stabilumo mechanizmo klausimu paskelbimas sutampa su daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpio vidurio peržiūra; atsižvelgdamas į tai, primena savo prašymą, kad toks papildomas finansavimas arba priemonė būtų įtraukta į Parlamento biudžeto kontrolės taikymo sritį ir kad šis finansavimas būtų vykdomas viršijant 2014–2020 m. DFP ribas;

31.  primena, kad mokėjimo lėšų trūkumas, daugiausia susidaręs dėl nepakankamų mokėjimų viršutinių ribų ir nepakankamo biudžeto, 2015 m. išlieka didelis; baiminasi, kad dėl šios priežasties ir toliau grės pavojus tinkamam naujų 2014–2020 m. DFP programų įgyvendinimui ir toliau dėl to kentės paramos gavėjai, ypač nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos, susiduriančios su ekonominiais ir socialiniais sunkumais;

Užimtumo ir socialinė politika

32.  atkreipia dėmesį į rekomendacijas dėl būtinybės toliau vykdyti naujas darbo rinkos reformas ir ragina vykdant šias reformas užtikrinti socialinę apsaugą, socialinį dialogą (laikantis nacionalinės praktikos) ir reikalingą politinį konsensusą, kad jos būtų tvarios ir veiksmingos; mano, kad vykdant darbo rinkos reformas darbuotojams ir darbdaviams turėtų būti užtikrinta reikiama lankstumo ir saugumo pusiausvyra ir neturėtų atsitikti taip, kad, pavyzdžiui, darbuotojams būtų nebeleidžiama dalyvauti kolektyvinėse derybose, mažėtų produktyvumo rodikliai ar užimtumo lygis; ragina vykdyti plataus užmojo darbo rinkos reformas valstybėse narėse, kuriose jos vis dar yra būtinos, pasinaudojant tuo, kad šiuo metu prasideda naujas ciklo etapas; mano, kad šiomis reformomis turėtų būti įmanoma sumažinti fragmentaciją, paskatinti darbo vietų kūrimą, mažinti nesaugumą ir kovoti su skurdu, siekiant padidinti mūsų ekonomikos produktyvumą ir konkurencingumą, drauge užtikrinant daugiau darbo vietų ir deramus atlyginimus investicijomis į žmogiškąjį kapitalą; pabrėžia, kad siekiant sukurti tvarią darbo rinką lygiai taip pat svarbios ir kitos struktūrinės reformos, pvz., reindustrializacija;

33.  ragina Komisiją užtikrinti, kad jos politikos gairėse nurodytomis darbo rinkos reformomis būtų siekiama, be kita ko, mažinti segmentaciją, užtikrinti geresnį reikalingų gebėjimų numatymą bei gebėjimų ir darbo vietų atitikimą, padidinti pažeidžiamų grupių įtraukimą į darbo rinką, sumažinti dirbančiųjų skurdą, skatinti lyčių lygybę, stiprinti darbuotojų, dirbančių pagal netipines darbo sutartis, teises ir užtikrinti didesnę savarankiškai dirbančiųjų socialinę apsaugą;

34.  pripažįsta, kad minimalaus darbo užmokesčio nustatymas yra valstybių narių kompetencija, kurią reikia gerbti laikantis subsidiarumo principo;

35.  pažymi, kad kai kuriomis darbo rinkos reformomis įvestos naujų rūšių sutartys ir kad dėl kai kurių iš jų, Komisijos teigimu, darbo rinkose atsirado daugiau mažų garantijų darbo, dažnai nesąžiningai reikalaujant lankstumo iš jaunosios kartos atstovų; pažymi, kad susirūpinti verčia skaičiai kai kuriose valstybėse narėse, kuriose terminuotų darbo sutarčių skaičius sudaro daugiau kaip 90 proc. naujų sudaromų sutarčių skaičiaus; šios sutartys visų pirma sudaromos su jaunimu ir moterimis, o tokia padėtis, EBPO teigimu(7), yra viena iš tiesioginių nelygybės didėjimo priežasčių, nors kartais būtent tokių darbo susitarimų prašo darbuotojai, norėdami geriau suderinti asmeninį ir profesinį gyvenimą arba papildomai užsidirbti; ragina valstybes nares plėtoti nacionalinės politikos ir Europos sanglaudos politikos sinergiją, siekiant kuo didesnio poveikio šioms prioritetinėms visuomenės grupėms; ypač didelį susirūpinimą kelia nefiksuoto darbo laiko sutarčių (angl. zero-hour contracts) plitimas; mano, kad visų rūšių sutartiniai susitarimai turėtų suteikti darbuotojams galimybę naudotis pagrindinėmis teisėmis ir tinkamą socialinę apsaugą;

36.  pažymi, kad aukštas ilgalaikio nedarbo lygis Sąjungoje, visų pirma kai kuriose valstybėse narėse, lemia darbuotojų, netenkančių socialinių išmokų prieš randant naują darbą, skaičiaus didėjimą; pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse sudaryta mažai galimybių gauti tokias išmokas arba sumažinta galima suma ir (arba) sutrumpintas jų gavimo laikotarpis; ragina valstybes nares pagal savo kompetenciją išlaikyti pusiausvyrą tarp tinkamos socialinės apsaugos ir tinkamų paskatų aktyviai ieškoti darbo, kad būtų teikiama asmeniniams poreikiams pritaikyta parama be baudžiamojo pobūdžio sąlygų, kuriomis pažeidžiamos socialinės teisės; ragina valstybes nares nustatyti ryžtingas skatinimo priemones, kad būtų pasiekta veiksmingesnių rezultatų; pripažįsta, kad užimtumo politikos ir socialinės apsaugos gerinimas, siekiant teikti aktyvesnę paramą ir apsaugoti žmones, kad būtų užtikrinta didesnė socialinė sanglauda, yra pagrindinės tvaraus ekonomikos augimo sudėtinės dalys; ragina atlikti specialų tyrimą dėl tokių paskatų ES lygmeniu ir ragina valstybes nares, remiantis nacionaline praktika, įdiegti minimalių pajamų programas, kuriomis būtų sprendžiamos socialinės atskirties židinių problemos ir namų ūkiams užtikrinamos minimalios pajamos;

37.  palankiai vertina tai, kad sumažėjo jaunimo nedarbo lygis, bet pabrėžia, kad daugelyje valstybių narių ir regionų jis vis dar kelia didelį nerimą ir nebūtinai yra grindžiamas grynuoju darbo vietų kūrimu; pabrėžia, kad taip pat padidėjo darbo nesaugumo lygis bei jau ir taip didelis nedarbas ir kad 2014 m. 43 proc. jaunuolių dirbo pagal laikinąsias sutartis, o 32 proc. – ne visą darbo dieną; palankiai vertina Komisijos sprendimą suteikti milijardo eurų išankstinį finansavimą Jaunimo garantijų iniciatyvai; ragina valstybes nares nedelsiant ir veiksmingai panaudoti visas turimas lėšas Jaunimo garantijų iniciatyvai įgyvendinti, laikantis bent minimalių kokybės standartų; be to, ragina atidžiai ir nuolat kontroliuoti šias lėšas siekiant užtikrinti, kad jos padėtų jaunuoliams ilgam laikui įsitvirtinti darbo rinkoje; ragina valstybes nares suteikti prioritetą kalbų mokymui ir skatinti judumą, pasitelkiant tokias Europos programas kaip „ERASMUS+“ arba „ERASMUS jauniesiems verslininkams“, taip pat dalyvauti užimtumo tinklo EURES veikloje; be to, pabrėžia, kad svarbu propaguoti ir skatinti pameistrystę, kaip būdą jaunuoliams įgyti profesinę kvalifikaciją, kuri jiems leistų lengviau įsitraukti į darbo rinką;

38.  pažymi, kad Jaunimo garantijų iniciatyvos ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimo rezultatai valstybėse narėse iki šiol labai skiriasi; pažymi, kad Tarptautinė darbo organizacija apskaičiavo, jog norint išspręsti jaunimo nedarbo Sąjungoje problemą reikalingas 21 mlrd. EUR biudžetas ir kad dabartiniai Komisijos finansiniai įsipareigojimai yra visiškai netinkami ir turi būti padidinti iki pakankamo lygio; ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir jaunimui atstovaujančiomis organizacijomis, kad būtų galima pasiūlyti minimalius standartus ir geriausią patirtį įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą;

39.  ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų kovojant su socialiniu ir darbo užmokesčio dempingu Sąjungoje, nes jis daro didelę žalą susijusiems darbuotojams ir socialinės apsaugos sistemoms valstybėse narėse; taip pat ragina į šias pastangas visais lygmenimis įtraukti socialinius partnerius;

40.  pabrėžia, kad su jaunimo darbu susijęs netikrumas turi neigiamos įtakos sprendimams turėti vaikų ir todėl neigiamai veikia valstybių narių demografines perspektyvas;

41.  ragina Komisiją pateikti gaires valstybėms narėms, kaip spręsti mažo moterų dalyvavimo darbo rinkoje problemą, sprendžiant darbo rinkos segregacijos, vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumų ir nevienodo priežiūros pareigų pasiskirstymo problemas; pabrėžia, kad reikalinga platesnė lyčių lygybės perspektyva, apimanti ne tik užimtumo lygį;

42.  pabrėžia, kad užimtumas yra geriausias būdas kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi ir kad valstybės narės turėtų sutelkti dėmesį į galimybių patekti į darbo rinką gerinimą, visų pirma jaunimui ir ilgalaikiams bedarbiams;

Vidaus rinka

43.  palankiai vertina naują Komisijos požiūrį į Europos semestro proceso supaprastinimą; šiomis aplinkybėmis teigiamai vertina Komisijos darbą nustatant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas dėl bendrosios rinkos, bet mano, kad to nepakanka; ragina ryžtingiau stengtis nukreipti ir koordinuoti ekonomikos politiką, siekiant užtikrinti nuoseklų ir teisingą ekonomikos valdymo sistemos įgyvendinimą valstybėse narėse ir įvertinti ekonomikos valdymo poveikį visose valstybėse narėse;

44.  pritaria tam, kaip pabrėžiama 2015 m. parengtose konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, kad svarbu pašalinti nepagrįstus apribojimus ir kliūtis pradėti veiklą pagrindiniuose sektoriuose; be to, prašo atitinkamas valstybes nares kuo labiau atsižvelgti į tas rekomendacijas ir kuo skubiau pašalinti šias bendrosios rinkos augimo kliūtis;

45.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybos, Komisijos, Euro grupės ir ECB pirmininkams ir nacionaliniams parlamentams.

AIŠKINAMOJI DALIS

Europos semestro proceso tikslas – užtikrinti integruotą ekonominės politikos koordinavimą ES lygmeniu taikant įvairias makroekonominės ir fiskalinės priežiūros priemones, būtinas konvergencijai ir valstybių narių tarpusavio priklausomybei valdyti.

Per metinį Europos semestro ciklą konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose atskiroms valstybėms narėms pateikiamos rekomendacijos dėl priemonių, kurių reikia siekiant paskatinti augimą ir tuo pačiu metu išlaikyti patikimus viešuosius finansus. 2015 m. konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos pagrįstos Komisijos naujausioje metinėje augimo apžvalgoje nustatytais politikos prioritetais; 2015 m. liepos mėn. joms pritarė Europos Vadovų Taryba.

Ekonominėse prognozėse kitiems metams įžvelgiami ekonomikos atsigavimo ženklai: teigiami augimo rodikliai, didėjanti infliacija ir geresnė bendra fiskalinė padėtis, iš dalies dėl to, kad daug valstybių narių dėjo dideles pastangas fiskalinėje srityje ir ėmėsi struktūrinių reformų. Vis dėlto reikėtų pažymėti, kad ekonomikos augimo pamatai kol kas labai nestabilūs.

Į tai atsižvelgdamas, pranešėjas palankiai vertina šių metų cikle nustatytus keturis pagrindinius politikos prioritetus: investicijų skatinimą, būtinų struktūrinių reformų įgyvendinimą, fiskalinę atsakomybę ir valstybių narių užimtumo politikos tobulinimą.

Atsižvelgdamas į tai, kad daugumoje valstybių narių konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimo lygis yra labai žemas, pranešėjas mano, kad ekonominė, finansinė ir užimtumo padėtis ES pagerės tik tuo atveju, jeigu bus vykdomos plataus užmojo struktūrinės reformos. Be to, pranešėjas pabrėžia, kad struktūrinės reformos yra labai svarbi sąlyga siekiant užtikrinti, kad ES iniciatyvos, tokios kaip ESIF, duotų apčiuopiamų rezultatų. 

Pranešėjas susirūpinęs atkreipia dėmesį į didelius nedarbo rodiklius daugumoje valstybių narių. Jis pabrėžia, kad kovojant su nedarbu itin svarbus vaidmuo tenka lanksčioms darbo rinkoms. Pranešėjas mano, kad siekiant gerinti užimtumo rodiklius reikėtų pereiti nuo darbuotojų apmokestinimo prie kitų mokesčių šaltinių.

2015 m. konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų skaičius yra gerokai mažesnis, siekiant daugiausiai dėmesio skirti pagrindiniams prioritetiniams klausimams – taip atsispindi Komisijos pastangos supaprastinti visą Europos semestro procesą. Pranešėjas teigiamai vertina šią iniciatyvą, tačiau mano, kad reikia daugiau pastangų siekiant sustiprinti procesą ir taip padidinti konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimo mastą ir efektyvumą. Pavyzdžiui, pranešėjas nurodo, kad reikia toliau didinti nacionalinę atsakomybę už konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas įtraukiant nacionalinius parlamentus į visą Europos semestro procesą.

Šiuo klausimu 2015 m. rugsėjo 15 d. Ekonomikos ir pinigų reikalų komitetas (ECON) surengė keitimąsi nuomonėmis su nacionalinių parlamentų atstovais, per kurį buvo galima pasidalyti Europos semestro proceso patirtimi. Visų pirma, jis parodė, kokį svarbų vaidmenį nacionaliniai parlamentai turėtų atlikti rengiant nacionalines reformų programas, taip padidinant nacionalinio lygmens atsakomybę už konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas ir į visą Europos semestro procesą įtraukiant demokratinės atskaitomybės aspektą. Toliau pateikiama pagrindinių šio keitimosi nuomonėmis išvadų santrauka.

Keitimasis nuomonėmis dėl Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro: 2015 m. prioritetų įgyvendinimas

2015 m. rugsėjo 15 d. Ekonomikos ir pinigų reikalų komitetas (ECON) surengė keitimąsi nuomonėmis su ES nacionalinių parlamentų atstovais dėl Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro ir 2015 m. prioritetų įgyvendinimo. Posėdyje dalyvavo atstovai iš Belgijos, Čekijos, Vokietijos, Estijos, Airijos, Prancūzijos, Kroatijos, Italijos, Kipro, Liuksemburgo, Vengrijos, Maltos, Nyderlandų, Austrijos, Lenkijos, Portugalijos, Rumunijos, Slovėnijos, Suomijos ir Švedijos.

Dauguma dalyvių manė, kad Europos semestras yra tinkama politikos koordinavimo ES sistema. Plačiai pritarta naujausiems pakeitimams, kuriais siekiama sistemą supaprastinti, įskaitant tikslesnes konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų formuluotes ir ankstesnį jų paskelbimą. Vis dėlto nustatytos kelios sritys, kurias reikia pakoreguoti.

Konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimas: dabartinė patirtis rodo, jog konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos įgyvendinamos nepakankamai, dažniausiai trūksta valstybių narių atsakomybės, nes nacionaliniai parlamentai paprastai įtraukiami tik į visai paskutinius semestro etapus (t. y. biudžeto projekto rengimą rudenį). Todėl nacionalinių parlamentų įtraukimas anksčiau, jau pavasarį (t. y. į nacionalinių reformų programų ir stabilumo arba konvergencijos programų rengimą, parlamentinius debatus dėl Komisijos parengtų konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų projektų), galėtų padėti pagerinti ne tik rekomendacijų įgyvendinimo rodiklius, bet ir viso proceso demokratinę atskaitomybę. Kalbant apie euro zoną, taip pat prieita prie nuomonės, kad didesnis rekomendacijų visai euro zonai ir atskiroms valstybėms narėms nuoseklumas yra didesnės šalių pažangos įgyvendinant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas veiksnys (ypač kalbant apie optimalią euro zonos fiskalinę padėtį arba einamosios sąskaitos koregavimus euro zonoje).

Sistemos taikymo sritis: kai kurie dalyviai manė, kad pagal dabartinę sistemą nepakankamai atsižvelgiama į socialinį viso proceso aspektą ir konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose remiamasi pernelyg supaprastintais principais, nes daugiau struktūrinių reformų savaime nenulems didesnio augimo ir geresnių darbo vietų. Todėl buvo pasisakyta už labiau gerovę skatinantį ir konkrečioms šalims skirtą požiūrį į struktūrines reformas.

Sistemos lankstumas: keli atstovai paragino užtikrinti didesnes lankstumo galimybes, kai valstybės narės priima sprendimus dėl konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimo apskritai ir konkrečiai – kai vertinami fiskaliniai tikslai atsižvelgiant į pabėgėlių krizę. Be to, sistema turėtų suteikti pakankamai lanksčių galimybių prisiderinti pagal nacionalinių rinkimų kalendorius, dėl kurių, pavyzdžiui, gali būti vėluojama parengti biudžeto planų projektus ( t. y. visuotinius rinkimus Portugalijoje ir Lenkijoje šį rudenį).

Sistemos taikymas: šis klausimas buvo iškeltas iškilus diskusijai dėl perviršio Vokietijos einamojoje sąskaitoje, nes kai kurie dalyviai manė, kad rekomendacijoms, kuriomis siekiama sumažinti einamosios sąskaitos disbalansus, trūko simetriškumo, kalbant apie deficitą ir perviršį patiriančias šalis, ir kalbant net tik apie rekomendacijų formuluotes, bet ir taikymą. Be to, pati sistema turėtų būti taikoma nepriklausomai nuo valstybės narės dydžio. Kita vertus, kai kurie nariai paprieštaravo, kad perviršis Vokietijos einamojoje sąskaitoje rodo sėkmingą šalies ekonomikos modelį ir todėl kritika yra nepagrįsta tiek politiniu, tiek ekonominiu požiūriu. Šiuo klausimu svarbu prisiminti, kad makroekonominio disbalanso procedūra yra grindžiama apytikrėmis orientacinėmis vertėmis (įskaitant einamosios sąskaitos balansą), o ne teisiškai nustatytomis ribomis, kaip kad yra valdžios sektoriaus deficito atveju pagal perviršinio deficito procedūrą. Jeigu visa kita atitinka nuostatas, perviršį einamojoje sąskaitoje turinti šalis lieka ekonominiu požiūriu saugesnėje padėtyje.

Euro grupės vaidmuo: atsižvelgiant į tai, kad grupei trūksta oficialaus pagrindimo remiantis Sutartimis ir demokratinio teisėtumo, kadangi priimami valstybių sprendimai, aktyviai diskutuota dėl Euro grupės institucinės sistemos ir jos vaidmens Europos semestre. Šiuo klausimu svarbu žinoti, kokio masto sprendimus turi teisę priimti Euro grupė, kai atstovaujama ne visoms euro zonos valstybėms narėms.

Kiti klausimai: dalyviai taip pat trumpai aptarė galimus būdus, kaip padidinti ES valstybių narių konkurencingumą, poreikį nustatyti bendras pelno mokesčių taisykles ir ES reprezentaciją ar jos stygių tarptautinėje arenoje. Taip pat iškeltas metodikos, naudojamos apskaičiuojant struktūrinį fiskalinį koregavimą, suderinimo klausimas.

Galima padaryti išvadą, kad dauguma dalyvių teigiamai įvertino galimybę su Europos Parlamentu aptarti klausimus, susijusius su Europos semestru, ir pabrėžė, kad reikia daugiau reguliarių keitimųsi nuomonėmis, įskaitant nacionalinius parlamentus, ir platesniais klausimais (tokiais kaip dialogas penkių pirmininkų ataskaitos klausimu). ECON komiteto pirmininkas R. Gualtieri pastebėjo, kad, kalbant apie ekonominę politiką, ryškėja esminis Europos Parlamento ir Komisijos konsensusas dėl to, kaip spręsti bendros fiskalinės padėties problemas euro zonos lygmeniu, siekiant nustatyti tokių priemonių derinio politiką, kuri padėtų skatinti tvarų augimą. Kalbėdamas apie procedūrinius aspektus, jis paragino tiek Europos Parlamento, tiek nacionalinių parlamentų atstovus surasti būdų, kaip įnešti teigiamą indėlį į Komisijos veiklą ir sustiprinti Europos semestro demokratinį aspektą.

29.9.2015

Biudžeto komiteto NUOMONĖ (*)

pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2015 m. prioritetų įgyvendinimas

(2015/2210(INI))

Nuomonės referentas (*): Jean Arthuis

(*)  Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

PASIŪLYMAI

Biudžeto komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi 2014 m. lapkričio 28 d. Komisijos pristatytoje metinėje augimo apžvalgoje apibrėžtos trys pagrindinės 2015 m. sritys – koordinuotas privačių investicijų stimuliavimas, atnaujintas įsipareigojimas vykdyti struktūrines reformas ir imtis priemonių, kuriomis siekiama sustiprinti fiskalinę atskaitomybę – ir pirmą kartą atkreipiamas dėmesys į Europos Sąjungos biudžeto įnašą, kuris turėtų būti skirtas šių tikslų įgyvendinimui;

B.  kadangi per pastaruosius šešis mėnesius buvo patvirtinta daug biudžeto priemonių: reglamentas, kuriuo įsteigiamas Europos strateginių investicijų fondas, su Sanglaudos fondu susijusios veiksmų programos, 2014 m. nepanaudotų įsipareigojimų asignavimų perkėlimas iš 2007–2013 m. laikotarpio į 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. ir sprendimas padidinti išankstinį finansavimą Europos jaunimo iniciatyvai, – šios priemonės padeda siekti metinėje augimo apžvalgoje nustatytų tikslų;

C.  kadangi šios priemonės rodo Europos biudžeto papildomą naudą, bet taip pat atskleidžia Europos politikos veiksmų ribas, kurias nustato biudžetas, kuris nėra pildomas tikrais nuosavais ištekliais, o sudaro mažiau nei 1 proc. ES BVP ir yra ribojamas septynerių metų daugiametės finansinės programos;

D.  kadangi Tarybos pozicija dėl 2016 m. biudžeto buvo tokia: sumažinti įsipareigojimus 563,6 mln. EUR, o mokėjimus – 1,4 mlrd. EUR; ji dar kartą parodė, kad nebuvo įvertinti realūs ES mokėjimų poreikiai ir tokiu būdu prieštarauja Komisijos pateiktam planui apmokėti neapmokėtas sąskaitas;

1.  palankiai vertina penkių pirmininkų ataskaitą „Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimas“, tačiau apgailestauja dėl to, kad ji įgyvendinama per lėtai ir kad neatitinka reformų poreikio, atsiradusio dėl Graikijos krizės;

2.  palankiai vertina priemones, kurių imtasi siekiant supaprastinti ir sustiprinti Europos semestrą, būtent: susitelkimą į prioritetus, reikalavimą pateikti mažiau dokumentų ir skirti daugiau laiko jiems aptarti, platesnį politinį aspektą ir aktyvesnį nacionalinių institucijų dalyvavimą;

3.  palankiai vertina pasiūlymus, pateiktus parlamentinės kontrolės stiprinimo srityje, visų pirma pasiūlymą pritaikyti Europos Parlamento struktūras prie bendros valiutos specifikos, nes tai labai svarbu kuriant tikrą ekonominę ir pinigų sąjungą;

4.  pabrėžia, kad Komisija supranta svarbų nacionalinių ir regioninių valdžios institucijų vaidmenį propaguojant būtinas struktūrines reformas, fiskalinės atsakomybės prisiėmimą ir investicijų didinimą siekiant paskatinti darbo vietų kūrimą ir augimą;

5.  pritaria raginimui suteikti tarpvyriausybinėms priemonėms, pavyzdžiui, sutarčiai dėl stabilumo, koordinavimo ir valdymo, visišką demokratinį teisėtumą, jas įtraukiant į pirminę ES teisę;

6.  pabrėžia poreikį taikyti Stabilumo ir augimo pakte nustatytas taisykles, kad būtų pasiektas viešųjų finansų stabilumas;

7.  palankiai vertina pasiūlymus sukurti euro zonai skirtą biudžeto stabilumo mechanizmą, nes tai būtų pirmas žingsnis kuriant Europos iždą; atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. pavasarį numatytas baltosios knygos šia tema paskelbimas sutampa su daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpio vidurio peržiūra; atsižvelgdamas į tai, primena savo raginimą, kad toks papildomas finansavimas arba priemonė turi būti Parlamento biudžeto kontrolės sudedamoji dalis ir kad šis finansavimas turėtų būti vykdomas viršijant 2014–2020 m. DFP ribas;

8.  taip pat pakartoja, kad reikia sukurti naują nuosavų išteklių sistemą, kuri galėtų paskatinti vykdyti tikrą Sąjungos finansavimo reformą nedidinant mokesčių naštos ES piliečiams ir kuri padėtų sukurti realų ryšį tarp piliečių ir Europos Sąjungos valdžios institucijų; šiomis aplinkybėmis tikisi išnagrinėti ir aptarti pasiūlymus, kuriuos kitais metais turi pateikti aukšto lygio darbo grupė nuosavų išteklių klausimu;

9.  primena, kad mokėjimo lėšų trūkumas, daugiausia susidaręs dėl nepakankamų mokėjimų viršutinių ribų ir nepakankamo finansavimo, 2015 m. išlieka didelis; baiminasi, kad dėl šios priežasties toliau bus daromas neigiamas poveikis naujų 2014–2020 m. DFP programų įgyvendinimui ir toliau bus daroma žala naudos gavėjams, ypač nacionalinėms, regioninėms ir vietos valdžios institucijoms, susiduriančioms su ekonominiais ir socialiniais suvaržymais;

10.  palankiai vertina tai, kad priimtas reglamentas, kuriuo įsteigiamas Europos strateginių investicijų fondas, ir pabrėžia Parlamento vaidmenį mažinant asignavimų perskirstymą nuo tada, kai buvo pradėta įgyvendinti programa „Horizontas 2020“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonė; primena savo įsipareigojimą per metinę biudžeto procedūrą riboti išlaidų mažinimą;

11.  mano, kad labai svarbu, jog šis investicijų planas būtų sėkmingas, todėl itin atidžiai stebės jo įgyvendinimą, ypač galimus bandymus perkelti investicijų išlaidas ir valstybės skolas iš valstybių narių balansų.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

28.9.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

21

13

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Nedzhmi Ali, Jonathan Arnott, Jean Arthuis, Jean Arthuis, Reimer Böge, Lefteris Christoforou, Gérard Deprez, José Manuel Fernandes, Eider Gardiazabal Rubial, Jens Geier, Ingeborg Gräßle, Iris Hoffmann, Monika Hohlmeier, Bernd Kölmel, Zbigniew Kuźmiuk, Vladimír Maňka, Ernest Maragall, Siegfried Mureşan, Victor Negrescu, Jan Olbrycht, Paul Rübig, Petri Sarvamaa, Patricija Šulin, Eleftherios Synadinos, Paul Tang, Indrek Tarand, Isabelle Thomas, Monika Vana, Daniele Viotti, Marco Zanni, Auke Zijlstra

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Michał Marusik, Andrej Plenković, Nils Torvalds, Anders Primdahl Vistisen

24.9.2015

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ (*)

pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2015 m. prioritetų įgyvendinimas

(2015/2210(INI))

Nuomonės referentas (*): Sergio Gutiérrez Prieto

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pažymi, kad daugelio valstybių narių deficitas vis dar yra didelis, o kitos valstybės kaupia didelį einamosios sąskaitos perteklių, ir kad būtina kurti ir koordinuoti fiskalinės atsakomybės programas, kuriose atsižvelgiama į šiuos skirtumus ir kurios atitinka deramų darbo vietų kūrimo, padedančio užtikrinti kokybišką užimtumą, ekonomikos augimo, taigi ir tvarios gerovės valstybės kūrimo ateities kartoms tikslus; ragina Komisiją, kuri jau gavo pasiūlymus dėl 2016 m. nacionalinių biudžetų, vadovaujantis Stabilumo ir augimo pakte nustatyta fiskalinės politikos sistema, pasinaudoti visomis jo lankstumo galimybėmis(8) ir, kai įmanoma, sukurti lankstų fiskalinės atsakomybės nacionaliniu lygmeniu procesą, kuris geriau atspindi ciklines situacijas valstybėse narėse ir kuris leistų priimti socialiai atsakingas ir ekonominiu požiūriu veiksmingas strategijas, kuriomis siekiama kurti deramo darbo vietas, padedančias užtikrinti kokybišką užimtumą ir socialines investicijas į kokybiškas paslaugas;

2.  mano, kad valstybės narės, kurių deficito ar skolų lygis yra aukštas, turi dėti tolesnes pastangas, kad pasiektų fiskalinį tvarumą, o valstybės narės, turinčios fiskalinio manevravimo galimybę, turėtų panaudoti tokią galimybę vidaus paklausai ir augimui palankioms investicijoms skatinti;

3.  apgailestauja, kad nėra bendros nuorodos į strategijos „Europa 2020“ tikslą „pažangus, tvarus ir integracinis augimas“; pabrėžia, kad socialinė ir užimtumo politika neturėtų būti vertinama vien tik iš sąnaudų perspektyvos, bet ir iš ilgalaikės naudos perspektyvos; todėl ragina įtraukti atitinkamus socialinius ir aplinkos apsaugos tikslus į naująją vertinimo sistemą siekiant užtikrinti, kad konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos būtų parengtos visoms šalims, kuriose nėra daroma pažanga skurdo mažinimo, deramų darbo vietų kūrimo, padedančio užtikrinti kokybišką užimtumą, mokyklos nebaigimo prevencijos ir mokymosi visą gyvenimą skatinimo, efektyvaus išteklių naudojimo ir klimato kaitos prevencijos srityse;

4.  ragina į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas įtraukti Komisijos rekomendaciją(9) dėl prevencinio įmonių, kurioms gresia nemokumo rizika, restruktūrizavimo ir bankrutavusių verslininkų, tiek fizinių, tiek juridinių asmenų, skolų likvidavimo, siekiant įmonėms suteikti dar vieną galimybę; ragina Komisiją aptarti galimybę išplėsti tokių programų įgyvendinimo apimtį įtraukiant šeimas, kurioms iškilusi iškeldinimo grėsmė, siekiant užtikrinti didesnę socialinę sanglaudą mažinant benamystės riziką; pabrėžia, kad net jeigu namų ūkių finansiniai sunkumai sumažėjo, jie vis dar gerokai viršija ankstesnių dešimtmečių lygį ir, kaip teigia Komisija, išlieka didelis atotrūkis tarp finansinių sunkumų, kuriuos patiria mažas pajamas gaunantys namų ūkiai ir didesnes pajamas gaunantys namų ūkiai(10);

5.  pažymi, kad nors deficitas keliose šalyse sumažėjo, šis procesas taip pat lėmė sumažėjusias viešąsias investicijas Sąjungoje; palankiai vertina tai, kad skatinama Europos investicijų politika, kuria siekiama didinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, ir ragina dėti tolesnes pastangas siekiant užtikrinti realiosios ekonomikos finansavimą; mano, kad pagrindiniai projektų, kuriuos įgyvendinant gaunama parama iš ESIF, tikslai turėtų būti deramų darbo vietų kūrimas, padedantis užtikrinti kokybišką užimtumą, taip pat socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos siekimas; mano, kad turėtų būti numatytos tvirtesnės priemonės reaguojant į Parlamento raginimą(11) skatinti socialines investicijas siekiant ne tik finansinio pelno, bet taip pat teigiamo socialinio poveikio ir mažesnės nelygybės, be kita ko, gerinant viešąsias paslaugas ir remiant darbo vietų pažeidžiamų asmenų grupėms kūrimą; šiuo atžvilgiu pabrėžia poreikį stiprinti Komisijos reguliavimo priemones (pvz., poveikio ir kitokius vertinimus ir t. t.) ir įgyvendinti tas kontrolės ir stebėsenos formas, į kurias buvo investuota;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad, nors MVĮ sudaro darbo vietų kūrimo Sąjungoje pagrindą, jos ir toliau susiduria su tam tikrais sunkumais norėdamos gauti kreditą ir nereikalinga administracine našta bei biurokratija, kurios kliudo jų augimui ir tvarumui, taip pat galimybėms kurti darbo vietas; atkreipia dėmesį į Komisijos iniciatyvą modernizuoti reguliavimo ir administracinę aplinką, siekiant pagerinti investicinę aplinką ir sąlygas MVĮ, ir tvirtai remia rekomendacijas, kurios padės gerinti padėtį kartu laikantis socialinių ir darbo standartų; pabrėžia investicijų į naujoviškų finansavimo šaltinių, pavyzdžiui, sutelktinio finansavimo ir mikrokreditų, plėtojimą ir investicijų, kuriomis siekiama paskatinti MVĮ, labai mažų įmonių, naujai įsikūrusių inovacijas diegiančių įmonių ir ekologišką užimtumą skatinančių įmonių plėtotę, svarbą;

7.  primena, kad regionuose, kurie turi didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų, nedarbo lygis paprastai yra aukštesnis, o ekonomikos augimas yra lėtesnis; todėl mano, kad šiems regionams reikalingos investicijos, kurios padėtų jiems gerinti savo augimo galimybes ir pritraukti žmones gyventi šiose teritorijose, siekiant užtikrinti jų tvarumą;

8.  atkreipia dėmesį į rekomendacijas dėl būtinybės toliau vykdyti naujas darbo rinkos reformas ir ragina vykdant šias reformas užtikrinti socialinę apsaugą, socialinį dialogą (laikantis nacionalinės praktikos) ir reikalingą politinį konsensusą, kad šios reformos būtų tvarios ir veiksmingos; mano, kad vykdant darbo rinkos reformas darbuotojams ir darbdaviams turėtų būti užtikrinta reikiama lankstumo ir saugumo pusiausvyra ir neturėtų atsitikti taip, kad, pavyzdžiui, darbuotojams neleidžiama dalyvauti kolektyvinėse derybose, mažėja produktyvumo rodikliai ir užimtumo lygis; ragina vykdyti plataus užmojo darbo rinkos reformas valstybėse narėse, kuriose jos vis dar yra būtinos, pasinaudojant tuo, kad šiuo metu prasideda naujas ciklo etapas; šiomis reformomis turėtų būti įmanoma sumažinti susiskaidymą, paskatinti darbo vietų kūrimą, panaikinti nesaugumą ir kovoti su skurdu, siekiant padidinti mūsų ekonomikos produktyvumą ir konkurencingumą, kartu užtikrinant deramas darbo vietas ir deramus atlyginimus investicijomis į žmogiškąjį kapitalą; pažymi, kad siekiant sukurti tvarią darbo rinką lygiai taip pat svarbios ir kitos struktūrinės reformos, pvz., reindustrializacija;

9.  ragina Komisiją užtikrinti, kad jos politikos rekomendacijose darbo rinkos reformomis būtų siekiama, be kita ko, mažinti susiskaidymą, užtikrinti geresnį gebėjimų ir darbo vietų numatymą ir derinimą, pagreitinti pažeidžiamų grupių įtraukimą į darbo rinką, sumažinti dirbančiųjų skurdą, skatinti lyčių lygybę, stiprinti darbuotojų, dirbančių pagal netipines darbo sutartis, teises ir užtikrinti didesnę savarankiškai dirbančiųjų socialinę apsaugą;

10.  palankiai vertina sumažėjusį nedarbo lygį Sąjungoje; tačiau pažymi, kad užimtumo rodikliai vis dar yra dideli, ir prašo valstybių narių laikytis holistinio požiūrio įgyvendinant efektyvias aktyvios darbo rinkos politikos strategijas, kurios nukreiptos ir į darbo ieškančių įdarbinimą, ir į įtraukesnę darbo rinką, įskaitant papildomas paramos priemones tiek darbo ieškantiems asmenims, tiek darbdaviams; pabrėžia poreikį spręsti gebėjimų neatitikties ir pasenusių įgūdžių problemas ir tai galėtų būti viena iš priemonių sprendžiant ilgalaikio nedarbo problemą, ir mano, kad reikia geriau koordinuoti šias politikos sritis nacionaliniu ir Europos lygmenimis; taigi ragina imtis daugiau ir griežtesnių priemonių siekiant remti ir toliau plėtoti veiksmingą profesinį švietimą ir mokymą, švietimo įstaigų, įmonių, darbdavių organizacijų ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimą ir nurodo būtinybę gerinti viešųjų ir privačių įdarbinimo tarnybų veiksmingumą siekiant spręsti įgūdžių neatitikties darbo rinkai problemą ir palengvinti darbo paieškas Sąjungoje;

11.  pažymi, kad tai, jog kai kuriose šalyse struktūrinių reformų trūksta arba jos vyksta lėtai, yra gerai žinoma problema, todėl mano, kad Komisija turėtų kuo geriau įvertinti žalą, kuri dėl tam tikrų valstybių atsakomybės trūkumo (jos nevykdo struktūrinių reformų) bus padaryta darbo vietų kūrimui vidutinės trukmės laikotarpiu, ir laikyti tai vienu iš savo tikslų Europos semestro procese;

12.  pripažįsta, kad minimalaus darbo užmokesčio nustatymas yra valstybių narių kompetencija, kurią reikia gerbti atsižvelgiant į subsidiarumo principą;

13.  pabrėžia, kad Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) įspėjo apie socialines (dirbančiųjų skurdas) ir ekonomines (vidaus paklausos sumažėjimas) problemas, susijusias su pastaraisiais metais vykusia darbo užmokesčio devalvacija; pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu, siekiant išlaikyti vidaus paklausą, labai svarbu nustatyti tinkamą darbo užmokesčio politiką ir kad todėl darbo užmokesčio didinimas turėtų būti geriau suderintas su produktyvumo kaita; mano, kad turi būti nustatytas darbo užmokesčio didinimo svarbos palyginamasis rodiklis, visų pirma tose šalyse, kur darbo užmokestis yra mažesnis už skurdo ribą, tačiau jį nustatant neturi būti pažeistas subsidiarumo principas; primena, kad minimalus darbo užmokestis tarp valstybių narių labai skiriasi, ir pakartoja savo prašymą ištirti šią padėtį(12), įskaitant pirkimo galios skirtumų valstybėse narėse analizę; ragina valstybes nares nustatyti minimalų darbo užmokestį pagal nacionalinės teisės aktus ir praktiką ir apsvarstyti jo poveikį dirbančiųjų skurdui, namų ūkio pajamoms, bendrai paklausai ir darbo vietų kūrimui;

14.  pažymi, kad kai kuriomis darbo rinkos reformomis įvestos naujos sutarčių rūšys, ir kad kai kurios iš jų, Komisijos teigimu, darbo rinkose atsirado daugiau mažų garantijų darbo, dažnai lankstumo nesąžiningai reikalaujant iš jaunosios kartos atstovų; pažymi, kad susirūpinti verčia skaičiai kai kuriose valstybėse narėse, kuriose terminuotų darbo sutarčių skaičius sudaro daugiau kaip 90 proc. naujų sudaromų sutarčių skaičiaus; šios sutartys visų pirma sudaromos su jaunimu ir moterimis, o tokia padėtis, EBPO teigimu(13), yra viena iš tiesioginių nelygybės didėjimo priežasčių, nors kartais būtent tokių darbo susitarimų prašo darbuotojai, norėdami geriau suderinti asmeninį ir profesinį gyvenimą arba papildomai užsidirbti; ragina valstybes nares plėtoti sinergiją tarp nacionalinės politikos ir Europos sanglaudos politikos siekiant kuo didesnio poveikio šioms prioritetinėms visuomenės grupėms; ypač didelį susirūpinimą kelia nefiksuoto darbo laiko sutarčių (angl. zero-hour contracts) plitimas; mano, kad visų rūšių sutartiniai susitarimai turėtų suteikti darbuotojams galimybę naudotis pagrindinėmis teisėmis ir tinkamą socialinę apsaugą;

15.  ragina Komisiją ir valstybes nares susipažinti su TVF ataskaita(14) apie nelygybės priežastis ir pasekmes; šioje ataskaitoje nurodyta, kad pajamų skirtumo didėjimas gali neigiamai paveikti ekonomikos augimą ir galimybes kurti darbo vietas; ragina dėti daugiau pastangų perkeliant dirbančiųjų apmokestinimo naštą kitiems šaltiniams, imtis efektyvių veiksmų dėl darbo jėgos apmokestinimo ir sąžiningesnių darbo rinkų, kuriomis užtikrinamas darbuotojų laisvas judėjimas Europoje, bei perskirstymo politikos, atsižvelgiant į atskirų valstybių narių ypatybes, kad būtų paskatintas ekonomikos augimas, konkurencingumas ir produktyvumas bei sudarytos palankesnės sąlygos gilesnei ir platesnei ekonominei ir socialinei konvergencijai;

16.  pažymi, kad aukštas ilgalaikio nedarbo lygis ES, visų pirma kai kuriose valstybėse narėse, lemia darbuotojų, netenkančių socialinių išmokų prieš randant naują darbą, skaičiaus didėjimą; pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse sudaryta mažai galimybių gauti tokias išmokas arba sumažinta galima suma ir (arba) sutrumpintas jų gavimo laikotarpis; ragina valstybes nares pagal savo kompetenciją išlaikyti pusiausvyrą tarp tinkamos minimalių pajamų ir socialinės apsaugos ir tinkamų paskatų aktyviai ieškoti darbo, kad būtų teikiama asmeniniams poreikiams pritaikyta parama be baudžiamojo pobūdžio sąlygų, kuriomis pažeidžiamos socialinės teisės; ragina valstybes nares nustatyti ryžtingas skatinimo priemones, kad būtų pasiekta veiksmingesnių rezultatų; pripažįsta, kad užimtumo politikos ir socialinės apsaugos gerinimas, siekiant teikti aktyvesnę paramą ir apsaugoti žmones, kad būtų užtikrinta didesnė socialinė sanglauda, yra pagrindinės tvaraus ekonomikos augimo sudėtinės dalys; ragina atlikti specialų tyrimą dėl tokių paskatų ES lygmeniu ir ragina valstybes nares, remiantis nacionaline praktika, parengti minimalių pajamų programas, skirtas spręsti socialinės atskirties židinių problemą ir namų ūkiams užtikrinti minimalias pajamas;

17.  palankiai vertina tai, kad sumažėjo jaunimo nedarbo lygis, bet pabrėžia, kad daugelyje valstybių narių ir regionų jis vis dar kelia didelį nerimą ir nebūtinai yra grindžiamas grynuoju darbo vietų kūrimu; pabrėžia, kad taip pat padidėjo nesaugumo lygis ir jau ir taip didelis nedarbas ir kad 2014 m. 43 proc. jaunuolių dirbo pagal laikinąsias sutartis, o 32 proc. – ne visą darbo dieną; palankiai vertina Komisijos sprendimą suteikti milijardo eurų išankstinį finansavimą Jaunimo garantijų iniciatyvai; ragina valstybes nares nedelsiant veiksmingai panaudoti visas turimas lėšas Jaunimo garantijų iniciatyvai įgyvendinti laikantis bent minimalių kokybės standartų; be to, ragina atidžiai ir nuolat kontroliuoti šias lėšas siekiant užtikrinti, kad jos padėtų jaunuoliams ilgam laikui įsitvirtinti darbo rinkoje; ragina valstybes nares suteikti prioritetą kalbų mokymui ir skatinti judumą, pasitelkiant tokias Europos programas kaip „ERASMUS+“ arba „ERASMUS jauniesiems verslininkams“, taip pat dalyvauti užimtumo tinklo EURES veikloje; taip pat pabrėžia, kad svarbu viešinti ir skatinti pameistrystę, kaip būdą jaunuoliams įgyti profesinę kvalifikaciją, kuri jiems leistų lengviau įsitraukti į darbo rinką;

18.  pažymi, kad Jaunimo garantijų iniciatyvos ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimo rezultatai iki šiol labai skiriasi valstybėse narėse; pažymi, kad Tarptautinė darbo organizacija apskaičiavo, jog sprendžiant jaunimo nedarbo ES problemą reikalingas 21 mlrd. EUR biudžetas ir kad dabartiniai Komisijos finansiniai įsipareigojimai yra visiškai netinkami ir turi būti padidinti iki pakankamo lygio; ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir jaunimui atstovaujančiomis organizacijomis, kad būtų galima pasiūlyti minimalius standartus ir geriausią patirtį įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą;

19.  ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų kovojant su socialiniu ir darbo užmokesčio dempingu ES, nes jis daro didelę žalą nukentėjusiems darbuotojams ir socialinės apsaugos sistemoms valstybėse narėse; taip pat ragina į šias pastangas visais lygmenimis įtraukti socialinius partnerius;

20.  pabrėžia, kad su jaunimo darbu susijęs netikrumas turi neigiamos įtakos sprendimams turėti vaikų ir todėl neigiamai veikia valstybių narių demografines perspektyvas;

21.  primena, kad būtina kovoti su nedeklaruojamu darbu, kuris kenkia ES ekonomikai, sukelia nesąžiningą konkurenciją bei rinkos iškraipymus ir vis didėjantį darbuotojų socialinės ir darbo apsaugos trūkumą; todėl ragina skubiai pradėti įgyvendinti Europos kovos su nedeklaruojamu darbu planą;

22.  mano, kad šių metų rekomendacijose beveik išimtinai aptariama darbo rinka nesprendžiant sumažėjusių paslaugų ar asmenims, kuriems reikalinga pagalba, teikiamų paslaugų kokybės problemų; primena, kad būtina investuoti į ankstyvąją intervenciją ir prevenciją ir į aukštos kokybės, prieinamas ir įtraukias paslaugas, įskaitant švietimą nuo ankstyvo amžiaus, šeimos ir bendruomenės paramą, socialines paslaugas ir sveikatos priežiūros paslaugas; pabrėžia, kad padidėjusi paslaugų paklausa taip pat gali padėti sukurti nemažai darbo vietų socialiniame sektoriuje, jei šis klausimas bus veiksmingai sprendžiamas, ir kad sveikatos ir socialinės priežiūros sektoriai yra svarbios sritys investicijoms į tvarią ekonomiką; ragina Komisiją pateikti ataskaitą dėl pažangos, padarytos plėtojant strategijos „Europa 2020“ iniciatyvas, susijusias su investicijomis į sveikatos ir socialinės priežiūros sektorius, kuriomis siekiama kokybiško užimtumo;

23.  pabrėžia tai, kad, remiantis TVF ataskaita(15), mokesčių sistemos progresinio apmokestinimo lygis kai kuriose valstybėse narėse pas pastaruosius metus sumažėjo, o dėl to padidėjo nelygybė; mano, kad mokesčių pleištas yra daug didesnis mažą darbo užmokestį gaunančių darbuotojų ir MVĮ, kurioms nustatyti aukštesni mokesčių tarifai, atveju; pripažįsta, kad, nors apmokestinimas yra valstybių narių kompetencija, progresinio apmokestinimo sistemos padeda sušvelninti blogiausias ekonominių krizių pasekmes, taip pat pripažįsta darbo jėgai ir įmonėms taikomų mokesčių mažinimo svarbą siekiant didinti paklausą ir kurti darbo vietas kartu užtikrinant tinkamą socialinės apsaugos sistemų finansavimą; primygtinai reikalauja, kad valstybėse narėse ir tarp jų būtų sprendžiama mokestinio sukčiavimo ir mokesčių vengimo problema;

24.  ragina Komisiją pateikti gaires valstybėms narėms, kaip spręsti mažo moterų dalyvavimo darbo rinkoje problemą, šalinant darbo rinkos segregaciją, vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą ir nevienodą su priežiūra susijusių pareigų pasiskirstymą; pabrėžia, kad reikalinga platesnė lyčių lygybės perspektyva, apimanti ne tik užimtumo lygį;

25.  atkreipia dėmesį į Europos automatinio stabilizavimo sistemų galimą vertę; pažymi, kad Komisija konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose nenurodė, jog valstybėse narėse svarbu išlaikyti stiprias automatinio stabilizavimo sistemas, kaip tolesnius veiksmus įgyvendinant komunikatą dėl ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) socialinio matmens stiprinimo, kaip ragino daryti Parlamentas(16), nepaisant jo svarbaus vaidmens išlaikant socialinę sanglaudą ir skatinant vidaus paklausą bei ekonomikos augimą; ragina Komisiją išsamiai apžvelgti valstybių narių pasirinkimus įvairiose politikos srityse ir atitinkamus rezultatus, siekiant sudaryti sąlygas veiksmingesnei analizei ir skatinti nustatyti geriausią patirtį ir ja keistis tarp valstybių narių;

26.  pažymi, kad socialinė ekonomika suteikia darbo vietų daugiau kaip 14 mln. žmonių, kurie sudaro apie 6,5 proc. darbuotojų Sąjungoje; apgailestauja, kad socialinės ekonomikos įmonės (daugiausia MVĮ ir labai mažos įmonės), sudarančios 10 proc. Europos įmonių, patiria dar daugiau sunkumų nei tradicinės įmonės siekdamos gauti viešąjį arba privatųjį finansavimą; pabrėžia, kad būtina labiau remti šias įmones, pavyzdžiui, suteikiant joms galimybių gauti įvairių formų finansavimą, kaip antai finansavimą iš Europos fondų, mikrokreditus ir sutelktinį finansavimą, arba suteikiant geresnę prieigą prie skaitmeninės ekonomikos; mano, kad konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose daugiau dėmesio turėtų būti skiriama socialinės ekonomikos įmonių vaidmeniui skatinant socialinę ir ekonominę sanglaudą visoje Europoje pagal strategiją „Europa 2020“;

27.  mano, kad, nors Komisija ir pripažino, kad skurdo ir marginalizavimo mastas padidėjo(17), nes šiuo metu skurdą patiria vienas iš keturių žmonių, apgailestauja, kad konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose nėra nuorodos į strategijoje „Europa 2020“ nustatytą kovos su skurdu tikslą; ragina parengti išsamią kovos su skurdu strategiją. kurios pagrindą sudarytų galimybės gauti deramą darbą, užtikrinantį kokybišką užimtumą, paslaugos ir minimalių pajamų bei socialinės apsaugos užtikrinimas, laikantis subsidiarumo principo; nurodo, kad geriausia skurdo mažinimo priemonė – švietimas, o kartu ir įsidarbinimo galimybių suteikimas; pabrėžia, kad būtina pripažinti asmenų įsiskolinimo didėjimą kaip padėtį, kuriai susidarius didėja asmeninis ir bendras ekonominis pažeidžiamumas;

28.  pabrėžia, kad užimtumas yra geriausias būdas kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi ir kad valstybės narės turėtų sutelkti dėmesį į galimybių patekti į darbo rinką gerinimą, visų pirma jaunimui ir ilgalaikiams bedarbiams;

29.  susirūpinęs pažymi, kad daugelyje valstybių narių sparčiai plinta kraštutinės skurdo formos, pvz., benamystė; ragina visoms valstybėms narėms parengti rekomendacijas dėl socialinės įtraukties strategijų, įskaitant kovą su kraštutinėmis skurdo formomis, pvz., benamyste; pritaria Komisijai, kad valstybės narės turi spręsti benamystės ir benamystės rizikos problemą, įgyvendindamos išsamias strategijas, pagrįstas prevencija, metodais, kuriuos taikant visų pirma užtikrinamas būstas, reglamentų ir praktikos, susijusių su iškeldinimu, persvarstymu ir galimybe turėti iš tikrųjų prieinamą būstą, kuris užtikrina stabilumą, taip pat nutraukti benamių žmonių kriminalizavimą; ragina gerinti tarptautinį keitimąsi geriausia patirtimi ir abipusį mokymąsi ir pripažįsta programos Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EASI) vaidmenį šioje srityje;

30.  ragina vykdyti pensijų reformas atsižvelgiant į Parlamento dažnas rekomendacijas(18) užtikrinti moterų ir vyrų pensijų tvarumą, saugumą ir pakankamumą, stiprinant išėjimo į pensiją sistemas, kuriomis siekiama išėjus į pensiją gauti deramas pajamas, bent jau viršijančias skurdo lygį; mano, kad pensinio amžiaus susiejimas su tikėtina gyvenimo trukme nėra vienintelis būdas senėjimo klausimui spręsti ir kad pensijų sistemų reformos turėtų, be kita ko, atspindėti ir darbo rinkos tendencijas, gimstamumą, demografinę padėtį, sveikatos ir gerovės būklę, darbo sąlygas ir ekonominės priklausomybės rodiklį; primena, kad geriausias būdas spręsti senėjimo klausimą – didinti bendrą užimtumo lygį, užtikrinant, be kita ko, socialines investicijas į vyresnių žmonių aktyvumą;

31.  yra susirūpinęs dėl to, kad nacionalinių parlamentų, socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės vaidmuo rengiant nacionalinę reformų programą ir konvergencijos programą, taip pat atskiroms šalims skirtas rekomendacijas buvo menkas; tačiau atkreipia dėmesį į 2015 m. Europos semestro įgyvendinimo pokyčius, susijusius su didesne atsakomybe nacionaliniu lygmeniu, ir pabrėžia, kad reformos daugiausia turėtų tekti valstybių narių atsakomybei; ragina Komisiją, paprastinant esamas ekonomikos valdymo priemones, pritarti reformai, kuri Europos semestrui užtikrintų tinkamą demokratinį teisėtumą, visapusiškai įtraukiant Europos Parlamentą ir nacionalinius parlamentus į sprendimų rengimo ir tvirtinimo procesą ir kartu konsultuojantis su socialiniais partneriais ir pilietine visuomene;

32.  neigiamai vertina tai, kad ne visos valstybės narės, rengdamos nacionalines reformų programas, į šį procesą įtraukė nacionalinius parlamentus, nacionalinius socialinius partnerius bei pilietinę visuomenę; ragina valstybes nares į savo nacionalines reformų programas įtraukti išsamią apžvalgą, kurioje būtų paaiškinta, kas ir kaip dalyvavo jas rengiant; ragina Komisiją įvertinti įvairią su parlamentinėmis procedūromis susijusią nacionalinę praktiką ir suinteresuotųjų subjektų įsitraukimą į Europos semestrą siekiant užtikrinti aktyvesnį jų dalyvavimą;

33.  atkreipia dėmesį į Komisijos rekomendaciją sveikatos priežiūros sistemas pertvarkyti taip, kad jos atitiktų savo paskirtį visiems asmenims suteikti galimybes naudotis kokybiška sveikatos priežiūra, įskaitant galimybes gauti įperkamų vaistų, visų pirma skirtų gyvybei gelbėti, ir užtikrinti pagarbą sveikatos priežiūros darbuotojų teisėms; pastebi, kad dėl krizės kai kurios valstybės narės neužtikrino visapusės visuomenės sveikatos apsaugos;

34.  apgailestauja, kad Komisija konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose neaptarė žaliosios ekonomikos svarbos ir jos teikiamų galimybių kurti darbo vietas, nes, remiantis Komisijos skaičiavimais, vien energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos sektoriuose iki 2020 m. galėtų būti sukurta 5 mln. darbo vietų, jeigu tik bus įgyvendintos plataus užmojo klimato ir energetikos politikos priemonės.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

23.9.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

36

14

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Laura Agea, Tiziana Beghin, Brando Benifei, Mara Bizzotto, Vilija Blinkevičiūtė, Enrique Calvet Chambon, David Casa, Ole Christensen, Jane Collins, Martina Dlabajová, Elena Gentile, Arne Gericke, Marian Harkin, Danuta Jazłowiecka, Agnes Jongerius, Jan Keller, Ádám Kósa, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Zdzisław Krasnodębski, Jérôme Lavrilleux, Jeroen Lenaers, Javi López, Thomas Mann, Dominique Martin, Anthea McIntyre, Joëlle Mélin, Elisabeth Morin-Chartier, Georgi Pirinski, Sofia Ribeiro, Claude Rolin, Anne Sander, Sven Schulze, Siôn Simon, Jutta Steinruck, Yana Toom, Ulla Tørnæs, Marita Ulvskog, Renate Weber, Tatjana Ždanoka, Jana Žitňanská, Inês Cristina Zuber

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Maria Arena, Georges Bach, Amjad Bashir, Tania González Peñas, Sergio Gutiérrez Prieto, Paloma López Bermejo, Edouard Martin, Michaela Šojdrová, Neoklis Sylikiotis

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Rosa Estaràs Ferragut

25.9.2015

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ

pateikta Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui

Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2015 m. prioritetų įgyvendinimas

(2015/2210(INI))

Nuomonės referentė: Ildikó Gáll-Pelcz

PASIŪLYMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl bendrosios rinkos valdymo įgyvendinant 2015 m. Europos semestrą(19),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 13 d. Komisijos komunikatą „2015 m. Europos semestras. Konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos“ (COM(2015) 0250),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. birželio 24 d. rezoliuciją „Ekonomikos valdymo sistemos peržiūra: įvertinimas ir uždaviniai“(20),

1.  pažymi, kad bendroji rinka išlieka susiskaidžiusi ir nebaigta įgyvendinti ir kad vis dar neišnaudotas didelis pažangaus, tvaraus ir integracinio ekonomikos augimo, inovacijų ir darbo vietų kūrimo potencialas, ypač paslaugų srityje; ragina Komisiją ir valstybes nares laikytis savo įsipareigojimų ir užtikrinti, kad bendrosios rinkos atgaivinimas būtų vienas iš Sąjungos pagrindinių prioritetų; mano, kad labai svarbu maksimaliai išnaudoti didelį bendrosios rinkos potencialą taikant holistinį požiūrį, kad būtų sustiprintas augimas ir konkurencingumas; primena, kad Europos semestras turėtų apimti plataus masto ilgalaikės ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos iki 2020 m. ir vėliau tikslus; todėl pakartoja raginimą skubiai įgyvendinti visus atitinkamus ES teisės aktus ir ragina Komisiją užtikrinti efektyvesnį pažeidimų tyrimo procedūros taikymą, o Europos Tarybą – toliau plėtoti pažeidimų tyrimo procedūrą rengiant būsimas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo redakcijas;

2.  dar kartą ragina Komisiją pateikti pasiūlymų dėl bendrosios rinkos pripažinimo konkrečiu Europos semestro ramsčiu, įskaitant specialias gaires ir konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas šiuo klausimu, kad būtų galima nustatyti aiškius su realiąja ekonomika susijusius prioritetus; ragina Komisiją sustiprinti sąsajas tarp ramsčių; primena, kad geras ekonomikos valdymas ir jo poveikis gali būti veiksmingas tik tuo atveju, jei tinkamai dalyvauja taisykles įgyvendinantys ir jų besilaikantys subjektai; todėl ragina Komisiją į Europos semestrą ir kiekvienai šaliai skirtas rekomendacijas įtraukti visų bendrosios rinkos aspektų – prekių, paslaugų, kapitalo, darbo jėgos, energetikos, transporto ir skaitmeninio sektoriaus – išbaigimą;

3.  ragina sustiprinti vidaus rinkos valdymą pasitelkus Europos semestrą, t. y. nustačius konkrečius jos veikimo vertinimo rodiklius ir pateikiant daugiau duomenų; ragina į valstybių ataskaitas įtraukti atskirą dalį, kurioje būtų nurodytos vidaus rinkos kliūtys ir padaryta pažanga;

4.  pabrėžia, kad siekiant Europos semestrui suteikti bendrosios rinkos matmenį, metinėje augimo apžvalgoje valstybės narės turėtų būti raginamos įtraukti savo vietos ir regionų valdžios institucijas, kad jos prisidėtų nustatant diferencijuotą indėlį į strategijos „Europa 2020“ tikslus ir rengiant bei įgyvendinant nacionalines reformų programas pagal bendrosios rinkos principą;

5.  prašo, kad Komisija paragintų valstybes nares į savo nacionalines reformų programas įtraukti atskirą ir išsamų bendrajai rinkai skirtą skyrių, kuriame būtų pateikta nacionalinio lygmens integracijos raida ir nurodytos priemonės, kurias reikės įgyvendinti kitais metais; ragina Komisiją tos pačios struktūros laikytis jos rengiamose konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose;

6.  pabrėžia ankstesnių metų bendrosios rinkos integracijos ataskaitų, kuriomis prisidedama prie Komisijos metinėje augimo apžvalgoje nurodytų bendrųjų prioritetų ir konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų nustatymo įgyvendinant Europos semestrą, svarbą ir pridėtinę vertę; todėl itin apgailestauja, kad bendrosios rinkos integracijos ataskaita 2015 m. nebus teikiama ir kad nebuvo atsižvelgta į Parlamento raginimą;

7.  palankiai vertina naują Komisijos požiūrį į Europos semestro proceso supaprastinimą; šiomis aplinkybėmis teigiamai vertina Komisijos darbą nustatant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas dėl bendrosios rinkos, bet to nepakanka; ragina ryžtingiau stengtis nukreipti ir koordinuoti ekonomikos politiką, siekiant užtikrinti nuoseklų ir teisingą ekonomikos valdymo sistemos įgyvendinimą valstybėse narėse ir įvertinti ekonominio valdymo poveikį visose valstybėse narėse;

8.  yra susirūpinęs dėl nuolatinio makroekonominio disbalanso kai kuriose valstybėse narėse, visų pirma dėl didelių valdžios sektoriaus skolų ir didelių einamųjų sąskaitų deficitų, taip pat dėl pernelyg didelės rizikos bankų sistemose;

9.  pritaria tam, kad 2015 m. parengtose konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose pabrėžiama, jog svarbu pašalinti nepagrįstus apribojimus ir kliūtis, varžančius galimybes pradėti veiklą pagrindiniuose sektoriuose; be to, prašo atitinkamas valstybes nares kuo labiau atsižvelgti į tas rekomendacijas ir kuo skubiau pašalinti šias bendrosios rinkos augimo kliūtis;

10.  pažymi, kad bendroji rinka – tai vienas iš svarbiausių Europos projekto elementų, ir pripažįsta, kad norint, jog Europos semestro procesas būtų įtraukus, Parlamentas turėtų jame atlikti aktyvų vaidmenį; ragina valstybes nares, kurios neįgyvendino su vidaus rinka susijusių konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, paaiškinti priežastis kompetentingam Parlamento komitetui (Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas); prašo, kad Parlamentas panaudotų tokius paaiškinimus kaip pagrindą, kuris būtų pateiktas Komisijai naujų konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų rengimo tikslais tokiu laiku, kad jos būtų paskelbtos gegužės mėn.;

11.  apgailestauja dėl to, kad yra daug nusiskundimų įgyvendinimo trūkumais; prašo Komisijos sukurti geresnę teisės aktų įgyvendinimo priežiūros ir grįžtamosios informacijos sistemą; prašo Komisijos iš naujo įvertinti teisines sistemas, kurioms būdingi dideli trūkumai įgyvendinimo srityje;

12.  pabrėžia, kad daugelyje valstybių narių privačiojo ir viešojo sektorių investicijų nepakanka; primygtinai ragina Komisiją imtis papildomų priemonių siekiant padidinti MVĮ (visų pirma susijusių su pagrindiniais sektoriais, įskaitant besiformuojantį skaitmeninį sektorių) galimybes gauti finansavimą, užtikrinti palankesnę verslo aplinką, supaprastinti procedūras, sumažinti administracinę naštą bendrojoje rinkoje ir remti investicijas; pabrėžia konkurencingų ir visiškai integruotų rinkų su patikimu verslo reglamentavimu svarbą Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) sėkmei;

13.  primena, kad reikia sutelkti investicijas ties strategijoje „Europa 2020“ išdėstytais prioritetais, t. y. plėtoti žiniomis ir inovacijomis grindžiamą ekonomiką, skatinti veiksmingiau išteklius panaudojančią, ekologiškesnę ir labiau konkurencingą ekonomiką ir puoselėti aukštu užimtumo lygiu pasižyminčią ekonomiką, užtikrinant aukštą socialinės ir teritorinės sanglaudos lygį; prašo Komisijos laikytis nustatyto grafiko, pagal kurį ESIF turėtų pradėti veikti 2015 m. rudenį, kad būtų pasiektas norimas poveikis, t. y. skatinama realioji ekonomika ir spartinamas ekonomikos atsigavimas valstybėse narėse; mano, kad šiomis investicijomis bus prisidėta prie ES konkurencingumo stiprinimo pagrindiniuose augimo sektoriuose – paslaugų, energetikos, transporto ir bendrosios skaitmeninės rinkos;

14.  mano, kad MVĮ reikia daugiau Komisijos ir valstybių narių paramos, kad jos galėtų plėsti savo rinkas, skatinti naujoves, didinti eksporto pajėgumus, skatinti darbo vietų kūrimą ir padėti verslo įmonėms veiksmingiau konkuruoti, ypač vidaus rinkose, taip pat padidinti darbo našumą apskritai; ragina maksimaliai išnaudoti 2014–2020 m. Įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programos (COSME) teikiamas galimybes, siekiant MVĮ sudaryti palankesnes sąlygas gauti finansavimą vidaus ir tarptautinėse rinkose; taip pat ragina skatinti bankų finansavimui alternatyvias finansavimo formas;

15.  pabrėžia, kad reikia geriau ir griežčiau koordinuoti mokesčius, taip pat dėti papildomas pastangas siekiant kovoti su sukčiavimu ir mokesčių vengimu, deramai atsižvelgiant į nacionalines kompetencijos sritis, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos ir išvengta nesąžiningos konkurencijos bei neigiamų iškraipymų bendrojoje rinkoje;

16.  pabrėžia, kad Europos semestras yra akivaizdi galimybė raginti siekti didesnės pažangos ir dėti daugiau pastangų kuriant bendrąją skaitmeninę rinką; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl veiksmų plano, skirto užbaigti kurti bendrąją skaitmeninę rinką; mano, kad būtina išspręsti esamą nacionalinių nuostatų dėl skaitmeninių paslaugų nenuoseklumo klausimą ir sukurti novatoriškesnę ir skaidresnę bendrąją skaitmeninę rinką, pagrįstą sąžininga konkurencija ir suteikiančią aukšto lygio prieinamumą ir vartotojų apsaugą; ragina Komisiją laikytis nustatyto grafiko ir pradėti 16 iniciatyvų, kuriomis siekiama sukurti tikrą Europos bendrąją skaitmeninę rinką, siekiant prisidėti prie Europos Sąjungos ekonomikos atsigavimo, pagerinti konkurenciją ES viduje ir už jos ribų, taip pat skatinti sanglaudą ir socialinę įtrauktį;

17.  mano, kad nepakankamas skaitmeninių įgūdžių lygis, nevienoda aprėptis ir didelės išlaidos apriboja informacinių ir ryšių technologijų (IRT) privalumus; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas ir nacionalines reformų programas pirmenybę teikti pavienių asmenų ir įmonių skaitmeninių įgūdžių lavinimui užtikrinant prieigą prie tinklo infrastruktūros visiems piliečiams;

18.  mano, kad valstybės narės turi dėti daugiau pastangų, siekdamos modernizuoti savo viešąjį administravimą, teikti daugiau ir geriau prieinamų skaitmeninių paslaugų piliečiams ir įmonėms, ypač MVĮ, bei sudaryti sąlygas viešųjų administracijų tarpvalstybiniam bendradarbiavimui ir sąveikai; pritaria skaitmeninių paslaugų vertinimo ir keitimosi geriausia praktika pajėgumų diegimui;

20.  pripažįsta, kad yra kelios kliūtys, varžančios sklandų prekių ir paslaugų rinkų veikimą; remia Komisijos atliktą darbą, susijusį su reglamentuojamomis profesijomis;

21.  pažymi, kad dauguma valstybių narių nepasiekė strategijos „Europa 2020“ tikslų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje; prašo Komisijos laikytis ketinimo vėliausiai šių metų pabaigoje paskelbti strategijos „Europa 2020“ peržiūrą siekiant stiprinti bendrosios rinkos ir bendrosios skaitmeninės rinkos, kaip pagrindinių ekonomikos atgaivinimo ir kokybiškų darbo vietų kūrimo ES priemonių vaidmenį; ragina valstybes nares ryžtingiau orientuoti savo ekonomiką į naujoves ir žinias;

22.  pabrėžia, kad visapusiškas ir greitas ES viešųjų pirkimų ir koncesijų teisės aktų įgyvendinimas suteiktų gerą galimybę stiprinti inovacijas ir sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ, skatinti tvarų vystymąsi ir modernizuoti viešąjį administravimą pagerinant viešųjų išlaidų ir investicijų kokybę, veiksmingumą ir skaidrumą;

23.  mano, kad reikėtų didinti nacionalinių parlamentų atsakomybę už konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas; ragina valstybes nares suteikti Komisijai galimybę pristatyti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas nacionaliniuose parlamentuose; ragina valstybes nares įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas ir kruopščiai perkelti ES tikslus į nacionalinius tikslus; be to, pakartoja savo prašymą, kad Komisija teiktų ataskaitas kompetentingam Parlamento komitetui dėl priemonių, kurių imtasi siekiant užtikrinti konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimo pažangą, ir dėl jau padarytos pažangos.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

23.9.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

30

7

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Dita Charanzová, Carlos Coelho, Anna Maria Corazza Bildt, Daniel Dalton, Nicola Danti, Dennis de Jong, Pascal Durand, Vicky Ford, Ildikó Gáll-Pelcz, Evelyne Gebhardt, Antanas Guoga, Robert Jarosław Iwaszkiewicz, Liisa Jaakonsaari, Philippe Juvin, Antonio López-Istúriz White, Jiří Maštálka, Marlene Mizzi, Eva Paunova, Jiří Pospíšil, Marcus Pretzell, Robert Rochefort, Virginie Rozière, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Olga Sehnalová, Ivan Štefanec, Catherine Stihler, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Mihai Ţurcanu, Anneleen Van Bossuyt, Marco Zullo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Jan Philipp Albrecht, Lucy Anderson, Pascal Arimont, Ulrike Trebesius

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Clara Eugenia Aguilera García, Mario Borghezio, Roger Helmer, Flavio Zanonato

18.9.2015

Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ

pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2015 m. prioritetų įgyvendinimas

(2015/2210(INI))

Nuomonės referentė: Iskra Mihaylova

PASIŪLYMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pripažįsta, kad pagal naująjį požiūrį dėl racionalesnio Europos semestro 2015 m. daugiausia dėmesio skiriama keturiems ekonominio augimo prioritetams: investicijų didinimui, struktūrinių reformų įgyvendinimui, fiskalinei atsakomybei ir užimtumo politikos gerinimui; atkreipia dėmesį į 2015 m. konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, kuriose aptariamos augimo varomosios jėgos, galinčios užtikrinti tvarų ekonomikos atsigavimą ir padedančios pasiekti pažangos per trumpesnį laiką (12–18 mėn.);

2.  primena, kad patikima makroekonominė sistema yra svarbi siekiant tikslo mažinti vystymosi lygio skirtumus, kaip apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 174 straipsnyje, ir kad sanglaudos politika gali būti varomoji jėga šiam tikslui siekti, jei ją papildo patikima makroekonominė sistema; yra labai susirūpinęs, kad valstybėse narėse, kurios turi didelę valstybės skolą ir pasižymi makroekonominiu disbalansu, Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų įsisavinimas ir efektyvumas gali labai sumažėti; todėl ragina Komisiją pasiūlyti specialiai pritaikytas priemones, kurios padėtų laiku įgyvendinti ir pasiekti sanglaudos politikos ir ekonominius tikslus šiose šalyse;

3.  atkreipia dėmesį į glaudesnes Europos semestro proceso tikslų ir ESI fondų programavimo 2014–2020 m. sąsajas ir ypač tai, kad vykdant programavimą daromos sistemingos nuorodos į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas ir nacionalines reformų programas; atkreipia dėmesį į tyrimą „Strateginė sanglaudos politikos darna. 2007–2013 m. ir 2014–2020 m. programavimo laikotarpių palyginimas“, kuris parodo, kad partnerystės susitarimuose ir veiksmų programose labai ribotai atsižvelgiama į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas; mano, kad investicijos pagal sanglaudos politiką galėtų atlikti labai svarbų vaidmenį struktūrinių reformų rėmimo ir ES strateginių tikslų įgyvendinimo srityje, vykdant atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas ir nacionalines reformų programas; ragina imtis veiksmų siekiant užtikrinti ESI fondų, Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) ir kitų ES subsidijuojamų programų ir iniciatyvų bei valstybių narių viešųjų investicijų ir privačių finansinių priemonių papildomumą ir sinergiją, kad būtų užtikrinta didžiausia pridėtinė vertė ir sinergija išnaudojant visą tokių investicijų potencialą;

4.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti pagal sanglaudos politiką bendrai finansuojamų intervencinių veiksmų kokybę ir atitiktį konkrečioms šalims skirtoms svarbiausioms rekomendacijoms ir nacionalinėms reformų programoms; pažymi, kad 2013 ir 2014 finansiniais metais parengta daugiau konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, susijusių su ESI fondų programavimu, ir pabrėžia, kad vidutinio laikotarpio struktūrinės reformos, susijusios su ESI fondų investicijomis, vis dar yra būtinos ir turėtų būti įtrauktos į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, nors jos ir labai dažnai nurodomos ESI fondų bendros programos ex-ante sąlygose;

5.  labai susirūpinęs atkreipia dėmesį į nemažėjančius nedarbo rodiklius kai kuriose valstybėse narėse, visų pirma susijusius su jaunimo ir ilgalaikiu nedarbu; pabrėžia būtinybę įgyvendinti struktūrines reformas, susijusias su darbo rinka, švietimo sistemomis ir MVĮ skirtomis finansinėmis paslaugomis, kurios turėtų būti tvirtai remiamos sanglaudos politikos finansinėmis priemonėmis regionų, nacionaliniu ir ES lygmenimis, siekiant kurti užimtumo galimybes ir skatinti kokybiškų darbo vietų kūrimą;

6.  ragina valstybes nares užtikrinti spartų ir veiksmingą 2015 m. konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimą, kad būtų pasiektas tvarus ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas; šiuo atžvilgiu apgailestauja, kad rekomendacijos yra neprivalomojo pobūdžio; primena, kad ESI fondų intervencinių veiksmų, kaip politinio atsako į konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose įvardytus uždavinius, kokybė priklausys nuo to, kaip valstybės narės susies savo struktūrines reformas ir pažangųjį fiskalinį konsolidavimą su ESI fondų lėšų panaudojimu pagal nacionalines reformų programas, ir nuo to, kaip valstybės narės užtikrins, kad programos bus įgyvendintos;

7.  palankiai vertina tai, kad įsigaliojo reglamentas dėl Europos strateginių investicijų fondo (ESIF); pabrėžia bendrą stiprų Investicijų plano Europai ir ESI fondų potencialą konkurencingumo didinimo, tvaraus ekonominio augimo ir darbo vietų kūrimo požiūriu; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares paspartinti struktūrines reformas ir pagerinti reglamentavimo ir administracinę aplinką, kad iš esmės pagerėtų verslo ir investicijų aplinka ir naudojant ribotus viešuosius finansus būtų pasiekta maksimali nauda ir (arba) sverto poveikis;

8.  ragina Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti naujoviškus investicijų skatinimo ES būdus ir pabrėžia tai, kad dažnesnis finansinių priemonių naudojimas pagal 2014–2020 m. sanglaudos politiką gali padėti pasiekti sverto ir didinamąjį poveikį ES biudžete ir padidinti ESI fondų investicijų efektyvumą ir veiksmingumą; tačiau pabrėžia, kad reikia užtikrinti finansinių priemonių, įskaitant ESIF, skaidrumą, atskaitomybę ir tikrinimą.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

17.9.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

30

8

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Pascal Arimont, José Blanco López, Franc Bogovič, Mercedes Bresso, Steeve Briois, Edward Czesak, Rosa D’Amato, Bill Etheridge, Michela Giuffrida, Krzysztof Hetman, Ivan Jakovčić, Constanze Krehl, Andrew Lewer, Louis-Joseph Manscour, Martina Michels, Andrey Novakov, Younous Omarjee, Demetris Papadakis, Mirosław Piotrowski, Stanislav Polčák, Julia Reid, Liliana Rodrigues, Fernando Ruas, Maria Spyraki, Ruža Tomašić, Ramón Luis Valcárcel Siso, Ángela Vallina, Monika Vana, Matthijs van Miltenburg, Lambert van Nistelrooij, Derek Vaughan, Joachim Zeller

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Petras Auštrevičius, Jan Olbrycht, Maurice Ponga

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Brando Benifei, Andrejs Mamikins, Soraya Post

21.9.2015

Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ

pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2015 m. prioritetų įgyvendinimas

(2015/2210(INI))

Nuomonės referentas: Ernest Urtasun

PASIŪLYMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi lygybė yra pagrindinė ES vertybė ir būtina sąlyga norint pasiekti strategijos „Europa 2020“ užimtumo ir skurdo mažinimo tikslus, prie kurių gali būti prisidėta laikantis nacionalinės teisės aktų dėl lyčių lygybės ir tinkamai įgyvendinant ES lyčių lygybės direktyvas;

B.  kadangi moterų įsitraukimas į darbo rinką yra įgūdžių įvairovės darbo rinkoje veiksnys, o tiesioginė šios įvairovės pasekmė yra galimybė įmonėms gauti geresnių išteklių ir, savo ruožtu, didesnis konkurencingumas, užimtumas ir augimas vidaus rinkoje;

C.  kadangi viešųjų paslaugų, įskaitant sveikatos priežiūrą, švietimą ir aprūpinimą būstu, ribojimas moteris neigiamai veikia ir tiesiogiai (kaip vartotojas ir darbuotojas), ir netiesiogiai (kaip nuo svarbiausių viešųjų paslaugų priklausomų šeimos narių rėmėjas); kadangi, mažinant išlaidas sveikatos sektoriaus darbuotojams, daugelyje valstybių narių išaugo priežiūros našta moterims, dažnai dirbančioms rizikingomis ir išnaudojimo sąlygomis;

D.  kadangi užimtumo lygis ir, be kita ko, augimo tempas ES vidaus rinkoje iš dalies priklauso nuo vyrų ir moterų gebėjimo gerai subalansuoti darbą ir asmeninį gyvenimą;

E.  kadangi ekonominė krizė ir fiskalinio konsolidavimo politika neproporcingai paveikė moteris, ypač priklausančias marginalizuotoms bendruomenėms, merginas ir daugialypę diskriminaciją patiriančias moteris;

F.  kadangi viešųjų finansų tvarumas yra vienas iš strategijos „Europa 2020“ tikslų ir kadangi valstybių narių investicijos į švietimą apskritai ir į merginų lavinimą konkrečiau yra neatskiriama jų nacionalinių biudžetų dalis;

G.  kadangi įgyvendinant darbo rinkos ir darbo vietų kūrimo politiką turi būti siekiama kurti aukštos kokybės darbo vietas vadovaujantis Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) deramo darbo darbotvarke;

H.  kadangi dėl pastaraisiais metais visoje ES nuolat aukšto jaunimo nedarbo lygio ir socialinės atskirties sunyko žmogiškasis kapitalas ir neproporcingai didelis neigiamas poveikis buvo padarytas moterims ir mergaitėms; kadangi šio ilgalaikio ekonominės krizės poveikio problema turi būti sprendžiama paisant lyčių aspekto;

I.  kadangi dabartinė ekonominė krizė parodė, kad, siekiant labiau integruotos ir subalansuotos ekonominės sąjungos, būtina glaudžiau koordinuoti valstybių narių makroekonominę ir biudžeto politiką;

1.  apgailestauja, kad į strategiją „Europa 2020“ neintegruotas lyčių aspektas, ir ragina Komisiją ir Tarybą įtraukti į strategiją lyčių lygybės ramstį ir iškelti visa apimantį lyčių lygybės siekį;

2.  pakartoja, kad ekonominės ir fiskalinės politikos koordinavimo valstybėse narėse tikslas gali būti pasiektas tik tuo atveju, jei koordinuojama ir lygybės politika;

3.  teigiamai vertina konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, kuriomis siekiama skatinti lyčių lygybę, tačiau ragina jas rengiant labiau įtraukti lyčių aspektą, ypač kai tai susiję su darbo rinkos reformomis ir darbą bei asmeninio gyvenimo pusiausvyra; ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybės narės Europos semestro pagrindu įgyvendintų konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas dėl vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio principo stiprinimo užtikrinant skaidrumą ir dėl vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo problemos sprendimo; ragina į metinę augimo apžvalgą įtraukti konkrečias lygybės politikos gaires dėl lyčių nelygybės mažinimo;

4.  ragina valstybes nares ir Komisiją šalinti moterų dalyvavimo darbo rinkoje kliūtis, pirmiausia sukuriant tokius mechanizmus, kaip deramos trukmės visoje ES standartizuotos nėštumo ir gimdymo, tėvystės ir vaiko priežiūros atostogos, kad moterys galėtų gerai subalansuoti darbą ir asmeninį gyvenimą;

5.  pakartoja savo raginimą valstybėms narėms įtraukti lyčių lygybės aspektą į savo stabilumo ir konvergencijos bei nacionalines reformų programas nustatant kokybinius tikslus ir priemones, kuriomis būtų sprendžiama nuolat iškylanti lyčių nelygybės problema, dažnai lemianti tai, kad vėlesniuoju savo gyvenimo etapu moterys dažnai atsiduria žemiau skurdo ribos, ir sistemingai taikyti biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą principus, siekiant išnagrinėti esamas veiksmų programas ir politiką, jų poveikį išteklių paskirstymui ir indėlį į lyčių lygybę;

6.  primena valstybėms narėms ir Komisijai, kad kliūtys, trukdančios moterims įsitraukti į darbo rinką, tiesiogiai veikia potencialią valstybių narių investicijų į švietimą grąžą;

7.  pakartoja savo raginimą Komisijai sudaryti palankesnes sąlygas užimtumo stebėsenai vykdyti ir pagrindiniams skurdo mažinimo tikslams siekti paprašant valstybių narių naudoti pagal lytį suskirstytus duomenis ir apibrėžti papildomus atitinkamai lyčiai būdingus rodiklius;

8.  pabrėžia, kad valstybės narės turėtų užtikrinti didesnį vaikų ir jaunuolių dalyvavimo švietimo sistemos veikloje mastą ir daugiau dėmesio skirti mokyklos nebaigimo problemai – pirmiausia rinkdamos informaciją apie pagrindines šio reiškinio priežastis, siekiant priimti ir įgyvendinti prevencinę šios srities politiką;

9.  ragina Komisiją padėti valstybėms narėms daugiau struktūrinių fondų lėšų naudoti investicijoms į vaikams, vyresnio amžiaus ir kitiems priklausomiems asmenims skirtą viešosios priežiūros infrastruktūrą ir paslaugas; pažymi, kad investicijų į viešosios priežiūros struktūras ir paslaugas daro neproporcingai didelį poveikį vienišiems tėvams, kurių didžiąją daugumą sudaro moterys;

10.  pabrėžia, kad prioritetą būtina teikti kovos su nedarbu, skurdu ir socialine atskirtimi, labiausiai neigiamai veikiančių moteris, veiksmams ir pirmenybę teikti tvariam užimtumui / kokybiškoms darbo vietoms, investicijoms ir kokybiškoms viešosioms paslaugoms, kuriomis būtų užtikrinama socialinė įtrauktis, ypač švietimo, sveikatos, vaiko priežiūros, priklausomų asmenų priežiūros, viešojo transporto ir socialinių paslaugų srityse;

11.  ragina Komisiją ir valstybes nares rengti ir įgyvendinti konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas dėl reiškinių, veikiančių būtent moterų padėtį darbo rinkose, be kita ko, įtraukiant šiuos aspektus:

i)  struktūrinių kliūčių, su kuriomis moterys susiduria ateidamos į vyrų dominuojamus, pvz., mokslo, technologijų, verslumo, finansų ir žaliosios ekonomikos, sektorius ir darydamos juose pažangą, šalinimą;

ii)  nevienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų atotrūkio visuose sektoriuose problemos sprendimą;

iii)  siekį didinti moterų atstovavimą priimant ekonominius sprendimus visuose sektoriuose;

iv)  klausimo dėl būtinybės įgalinti moteris ir mergaites naudojantis formaliuoju ir neformaliuoju švietimu, ypač mokslo, technologijų, inžinerijos, matematikos, verslumo, ekonomikos ir verslo studijų srityse, sprendimą, taip pat klausimo dėl būtinybės gerinti visuose sektoriuose dirbančių moterų įgūdžių tinkamumą, mokymą ir mokymosi visą gyvenimą infrastruktūrą sprendimą;

12.  pažymi, kad finansų ir ekonomikos krizė stipriai paveikė kovą su Europos demografiniais iššūkiais, įskaitant susijusį su senėjančia visuomene; pažymi, kad vyrų ir moterų pensijų atotrūkis Europoje siekia 39 proc.; pabrėžia, kad užimtumo politika ir socialinių pervedimų sistemų modelis daro didžiulį poveikį moterų galimybėms kaupti pensiją ir kad konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose į tai turėtų būti atsižvelgta; mano, kad turi būti išnagrinėtas ilgiau trunkančio profesinio gyvenimo poveikis lyčiai;

13.  ragina atsakingą (-us) Komisijos narį (-ius) kasmet aptarti metinės augimo apžvalgos lyčių aspektus su Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetu;

14.  pabrėžia, kad Komisija ir valstybės narės įvertintų struktūrinių reformų politikos poveikį marginalizuotoms bendruomenėms priklausančioms moterims; ragina Komisiją rengti konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, skirtas spręsti būtent kliūčių, su kuriomis susiduria šios moterys, problemą;

15.  reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad, sumažinus finansavimą moterų organizacijoms, institucijoms ir lygybės klausimus sprendžiančioms tarnyboms, dalį jų teko uždaryti ir stipriai apriboti veiklą;

16.  ragina į Europos semestrą įtraukti konkrečias gaires ir procedūras, skirtas užtikrinti atskaitomybę, konsultacijas ir dialogą su nacionalinėmis suinteresuotosiomis šalimis, pilietinės visuomenės organizacijomis ir profesinėmis sąjungomis;

17.  pabrėžia, kad, vadovaujantis deramo darbo darbotvarke, darbo rinkos lankstumas negali būti užtikrinamas socialinės apsaugos, pvz., minimalaus darbo užmokesčio, teisės į kolektyvines derybas, teisės eiti nėštumo ir gimdymo bei tėvystės atostogų, taip pat saugios kokybės darbo vietų išsaugojimo, sąskaita; atkreipia ypatingą dėmesį į svarbų pilietinės visuomenės dalyvavimo, socialinio dialogo, profesinių sąjungų ir darbuotojų atstovų vaidmenį rengiant ir įgyvendinant darbo rinkos politiką;

18.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad darbo santykių reguliavimo panaikinimas ir didesnis jų lankstumas daugelyje valstybių narių lėmė darbo įstatymų pažeidimus, įskaitant tiesioginę ir netiesioginę moterų diskriminaciją;

19.  siūlo į Europos semestro procesą ateityje labiau įtraukti Europos lyčių lygybės institutą;

20.  ragina Komisiją ir valstybes nares labiau stengtis pasinaudoti atsigavimu po ekonominės krizės kaip galimybe skatinti socialiniu ir aplinkosauginiu požiūriais tvaresnį ekonomikos modelį, be kita ko, greičiau kuriant žaliąsias darbo vietas, taip pat populiarinti socialinės įmonės ir alternatyvius verslo modelius, pvz., savidraudos bendroves ir kooperatyvus;

21.  pabrėžia, kad Europoje pernelyg daug moterų dirba ne visą darbo dieną, laikinai, mažai mokamą ir nedeklaruojamą darbą ir kad dėl griežto taupymo priemonių, įskaitant darbo rinkos reguliavimo panaikinimą ir darbo teisių bei derybų politikos reformą, pastaraisiais metais paplito mažų garantijų darbas; reiškia didelį susirūpinimą, kad išaugo dirbančiųjų skurdo mastas.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

15.9.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

21

6

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Daniela Aiuto, Maria Arena, Catherine Bearder, Malin Björk, Iratxe García Pérez, Anna Hedh, Mary Honeyball, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Elisabeth Köstinger, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Barbara Matera, Krisztina Morvai, Angelika Niebler, Maria Noichl, Margot Parker, Marijana Petir, Terry Reintke, Liliana Rodrigues, Jordi Sebastià, Michaela Šojdrová, Ángela Vallina, Beatrix von Storch, Jadwiga Wiśniewska, Anna Záborská, Jana Žitňanská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Biljana Borzan, Ildikó Gáll-Pelcz, Sylvie Goddyn, Constance Le Grip

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Michel Reimon

GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

13.10.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

31

16

4

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Gerolf Annemans, Burkhard Balz, Hugues Bayet, Udo Bullmann, Esther de Lange, Fabio De Masi, Anneliese Dodds, Markus Ferber, Jonás Fernández, Elisa Ferreira, Sven Giegold, Sylvie Goulard, Roberto Gualtieri, Brian Hayes, Petr Ježek, Othmar Karas, Georgios Kyrtsos, Philippe Lamberts, Bernd Lucke, Olle Ludvigsson, Fulvio Martusciello, Marisa Matias, Costas Mavrides, Bernard Monot, Luděk Niedermayer, Stanisław Ożóg, Dimitrios Papadimoulis, Dariusz Rosati, Alfred Sant, Molly Scott Cato, Peter Simon, Renato Soru, Theodor Dumitru Stolojan, Kay Swinburne, Paul Tang, Ramon Tremosa i Balcells, Marco Valli, Tom Vandenkendelaere, Cora van Nieuwenhuizen, Miguel Viegas, Pablo Zalba Bidegain, Marco Zanni

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

David Coburn, Bas Eickhout, Ramón Jáuregui Atondo, Danuta Jazłowiecka, Thomas Mann, Siegfried Mureşan, Nils Torvalds, Beatrix von Storch

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Mark Demesmaeker

(1)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0067.

(2)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0238.

(3)

OL C 165 E, 2013 6 11, p. 24.

(4)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0036.

(5)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0238.

(6)

2014 m. kovo 12 d. rekomendacija dėl naujo požiūrio į verslo žlugimą ir nemokumą.

(7)

EBPO ataskaita „Likime kartu: kodėl mažesnė nelygybė naudinga visiems“, 2015 m. gegužės 21 d.

(8)

Komunikatas „Geriausias pasinaudojimas lankstumu, kurį suteikia galiojančios Stabilumo ir augimo pakto taisyklės“ (COM(2015) 0012).

(9)

2014 m. kovo 12 d. rekomendacija dėl naujo požiūrio į verslo žlugimą ir nemokumą.

(10)

2015 m. birželio mėn. ES užimtumo ir socialinės padėties ketvirčio apžvalga.

(11)

2015 m. kovo 11 d. rezoliucija (Priimti tekstai, P8_TA(2015)0068), 10 ir 18 pastraipos.

(12)

2015 m. kovo 11 d. rezoliucijos (priimti tekstai, P8_TA(2015)0068) 46 dalis.

(13)

EBPO ataskaita „In it together: Why less inequality benefits all“, 2015 m. gegužės 21 d.

(14)

TVF ataskaita „Causes and Consequences of Income Inequality: A Global Perspective“, 2015 m. birželio mėn.

(15)

TVF ataskaita „Causes and Consequences of Income Inequality: A Global Perspective“, 2015 m. birželio mėn.

(16)

2015 m. kovo 11 d. rezoliucija (priimti tekstai, P8_TA(2015)0068).

(17)

COM(2015)0250 final.

(18)

2015 m. kovo 11 d. rezoliucija (priimti tekstai, P8_TA(2015)0068); 2014 m. spalio 22 d. rezoliucija (priimti tekstai, P7_TA(2014)0038); 2014 m. vasario 25 d. rezoliucija (priimti tekstai, P7_TA(2014)0129); 2015 m. liepos 8 d. rezoliucija, P8_TA-PROV(2015)0261.

(19)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0069.

(20)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0238.

Teisinis pranešimas