Procedūra : 2012/0175(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0315/2015

Pateikti tekstai :

A8-0315/2015

Debatai :

PV 24/11/2015 - 4
CRE 24/11/2015 - 4

Balsavimas :

PV 24/11/2015 - 5.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0400

PRANEŠIMO PROJEKTAS     ***I
PDF 1231kWORD 433k
3.11.2015
PE 569.792v01-00 A8-0315/2015

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl draudimo tarpininkavimo (nauja redakcija)

(COM(2012) 0360 – C7‑0180/2012 – 2012/0175(COD))

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas

Pranešėjas: Werner Langen

(Išdėstymas nauja redakcija. Darbo tvarkos taisyklių 104 straipsnis)

PAKEITIMAI
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl draudimo tarpininkavimo (nauja redakcija)

(COM(2012) 0360 – C8‑0180/2012 – 2012/0175(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: nauja redakcija)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012) 0360),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 53 straipsnio 1 dalį ir 63 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8–0180/2012),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 13 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–    atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo(2),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 9 d. Teisės reikalų komiteto Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui atsiųstą laišką pagal Darbo tvarkos taisyklių 104 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 22 d. Tarybos atstovo laiške prisiimtą įsipareigojimą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį patvirtinti Parlamento poziciją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 104, 59 straipsnius ir 61 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto bei Teisės reikalų komiteto nuomones (A7–0085/2014),

–  atsižvelgdamas į pakeitimus, kuriuos jis priėmė 2014 m. vasario 26 d. posėdyje(3),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 18 d. Pirmininkų sueigos sprendimą dėl nebaigtų 7-osios Parlamento kadencijos darbų,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto papildomą pranešimą (A8–0315/2015),

A.  kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, Komisijos pasiūlyme, be nurodytų pakeitimų, kitų esminių pakeitimų nėra, ir kadangi, kalbant apie nepakeistų ankstesnių teisės aktų nuostatų ir minėtų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės;

1.    priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją, atsižvelgęs į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Pakeitimas    1

EUROPOS PARLAMENTO PAKEITIMAI(4)*

Komisijos pasiūlymas

---------------------------------------------------------

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOSDIREKTYVA (ES) 2015/...

dėl draudimo produktų platinimo, kuria panaikinama Direktyva 2002/92/EB(nauja redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 53 straipsnio 1 dalį ir 62 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(5),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(6),

kadangi:

(1)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/92/EB(7) ▌reikia padaryti ▌pakeitimų. Dėl aiškumo ta direktyva turėtų būti išdėstyta nauja redakcija;

(2)  kadangi pagrindinis šio išdėstymo nauja redakcija tikslas ir dalykas – suderinti nacionalines draudimo produktų platinimo nuostatas, ir kadangi ta veikla yra vykdoma visoje Sąjungoje, ši nauja direktyva turėtų būti pagrįsta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 53 straipsnio 1 dalimi ir 62 straipsniu. Direktyva yra tinkamos formos dokumentas siekiant sudaryti sąlygas, kai būtina, šia direktyva reglamentuojamų sričių įgyvendinimo nuostatas pritaikyti visiems esamiems kiekvienos valstybės narės tam tikros rinkos ir teisinės sistemos ypatumams. Šia direktyva taip pat turėtų būti siekiama koordinuoti nacionalines taisykles dėl galimybės užsiimti draudimo ir perdraudimo platinimo veikla ▌;

(3)  tačiau šia direktyva siekiama tik minimalaus suderinimo, todėl valstybėms narėms neturėtų būti trukdoma palikti galioti arba priimti griežtesnių nuostatų siekiant apsaugoti vartotojus su sąlyga, kad tokios nuostatos yra suderinamos su Sąjungos teise, įskaitant šią direktyvą;

(4)  draudimo ir perdraudimo tarpininkams tenka svarbus vaidmuo Sąjungoje platinant draudimo ir perdraudimo produktus;

(5)  draudimo produktus gali platinti įvairūs asmenys ar institucijos, kaip antai agentai, brokeriai ir bankų draudimo operatoriai, draudimo įmonės, kelionių agentai ir automobilių nuomos bendrovės. Vienodas požiūris į operatorius ir kliento apsaugą reikalauja, kad visiems tiems asmenims ar institucijoms būtų taikoma ši direktyva;

(6)  vartotojams, nepaisant skirtingų platinimo kanalų, turi būti taikoma tokio paties lygio apsauga. Siekiant vartotojams užtikrinti vienodo lygio apsaugos taikymą ir kad vartotojai galėtų pasinaudoti palyginamais standartais, ypač informacijos atskleidimo srityje, svarbu platintojams sukurti vienodas sąlygas;

(7)  taikant Direktyvą 2002/92/EB paaiškėjo, kad tam tikras jos nuostatas būtina patikslinti, siekiant palengvinti draudimo platinimo veiklos vykdymą, ir kad vartotojų apsaugos tikslais būtina išplėsti tos direktyvos taikymo sritį į ją įtraukiant visus draudimo produktų pardavimo atvejus . Draudimo įmonės, tiesiogiai parduodančios draudimo produktus, turėtų būti įtrauktos į šios direktyvos taikymo sritį panašiu pagrindu kaip draudimo agentai ir brokeriai ▌;

(8)  siekiant užtikrinti vienodo lygio apsaugą nepriklausomai nuo to, kokiu kanalu vartotojai perka draudimo produktą – tiesiogiai iš draudimo įmonės ar netiesiogiai iš draudimo tarpininko – ši direktyva turi būti taikoma ne tik draudimo įmonėms ar tarpininkams, bet ir kitiems rinkos dalyviams, kurie draudimo produktų pardavimu užsiima kaip papildoma veikla, kaip antai kelionių agentams ir automobilių nuomos bendrovėms, išskyrus jei jie atitinka išimties taikymo sąlygas;

(9)  nacionalinėse nuostatose dar liko esminių skirtumų, kurie trukdo pradėti ir vykdyti draudimo ir perdraudimo platinimo veiklą vidaus rinkoje. Reikia toliau stiprinti vidaus rinką ir skatinti tikrą gyvybės ir ne gyvybės draudimo produktų ir paslaugų vidaus rinką;

(10)  po pastarojo meto ir naujausių neramumų finansų rinkose išryškėjo veiksmingos vartotojų apsaugos užtikrinimo visuose finansų sektoriuose svarba. Todėl tikslinga sustiprinti klientų pasitikėjimą ir labiau suvienodinti draudimo produktų platinimo reguliavimą siekiant užtikrinti pakankamą klientų apsaugos lygį visoje Sąjungoje. Direktyvoje 2002/92/EB numatytas vartotojų apsaugos lygis turėtų būti padidintas, kad sumažėtų įvairių nacionalinių priemonių poreikis. Svarbu atsižvelgti į specifinį draudimo sutarčių pobūdį, palyginti su investiciniais produktais, reglamentuojamais pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES(8). Draudimo sutarčių, įskaitant draudimo principu pagrįstus investicinius produktus, platinimas turėtų būti reglamentuojamas pagal šią direktyvą ir turėtų būti suderintas su Direktyva 2014/65/ES. Turėtų būti padidinti su platinimo taisyklėmis susiję minimalūs standartai ir visų draudimo principu pagrįstų investicinių produktų atžvilgiu turėtų būti sudarytos vienodos sąlygos;

(11)  ši direktyva turėtų būti taikoma asmenims, kurie užsiima draudimo arba perdraudimo platinimo paslaugų teikimu tretiesiems asmenims ▌;

(12)  ši direktyva turėtų būti taikoma asmenims, kurie interneto svetainėje arba kitomis visuomenės informavimo priemonėmis teikia informaciją apie vieną arba daugiau draudimo ▌ sutarčių pagal kliento pasirinktus kriterijus arba kurie nustato draudimo ▌ produktų eiliškumą ar suteikia draudimo sutarties kainos nuolaidą, kai proceso pabaigoje klientas gali tiesiogiai arba netiesiogiai sudaryti draudimo sutartį. Ši direktyva neturėtų būti taikoma interneto svetainėms, kurias administruoja viešosios valdžios institucijos ar vartotojų asociacijos, kurios nesiekia sudaryti jokių sutarčių, o tik palygina rinkoje esamus draudimo produktus;

(13)  ši direktyva neturėtų būti taikoma vien supažindinimo su galimybėmis veiklai, kurią vykdant draudimo ar perdraudimo tarpininkams arba įmonėms teikiami duomenys ir informacija apie potencialius draudėjus arba potencialiems draudėjams teikiama informacija apie draudimo ar perdraudimo produktus arba draudimo ar perdraudimo tarpininką arba įmonę;

(14)  ši direktyva neturėtų būti taikoma kitą profesinę veiklą vykdantiems asmenims, kaip antai mokesčių ekspertams, apskaitininkams ar teisininkams, kurie konsultuoja draudimo klausimais atsitiktinai užsiimdami tą kita profesine veikla; ši direktyva taip pat neturėtų būti taikoma teikiant bendro pobūdžio informaciją apie draudimo produktus su sąlyga, kad tos veiklos tikslas nėra padėti klientui sudaryti arba vykdyti draudimo ar perdraudimo sutartį. Ši direktyva neturėtų būti taikoma draudimo ar perdraudimo įmonės vardu vykdant profesinį pateiktų reikalavimų išmokėti draudimo išmoką administravimą, nei nustatant žalą (nuostolius) ir atliekant ekspertinį reikalavimų išmokėti draudimo išmoką vertinimą;

(15)  ši direktyva neturėtų būti taikoma asmenims, užsiimantiems draudimo produktų platinimu kaip papildoma veikla, kai draudimo įmoka neviršija tam tikros sumos ir draudžiama rizika yra ribota. Toks draudimas gali papildyti prekę arba paslaugą, įskaitant numatytos paslaugos nepanaudojimo tam tikru laiku galimybės rizikos draudimą (kaip antai kelionės traukiniu, narystės sporto klube ar sezoninio teatro abonemento) ir kitas rizikos rūšis, susijusias su kelionėmis, kaip antai kelionės atšaukimu ar bagažo praradimu. Vis dėlto siekiant užtikrinti pakankamą vartotojų apsaugos lygį, kuris visada turėtų būti taikomas draudimo produktų platinimo veikloje, draudimo produktų platintojas, vykdydamas draudimo produktų platinimo veiklą per papildomos draudimo veiklos tarpininką, kuriam netaikomi šioje direktyvoje nustatyti reikalavimai, turėtų užtikrinti, kad yra įvykdyti tam tikri pagrindiniai reikalavimai yra vykdomi, kaip antai suteikti informaciją apie savo tapatybę ir būdus, kaip pateikti skundą, ir taip pat užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į vartotojų reikalavimus ir poreikius;

(16)  ši direktyva turėtų užtikrinti, kad būtų taikoma vienodo lygio vartotojų apsauga ir kad visi vartotojai galėtų naudotis palyginamais standartais. Ši direktyva turėtų skatinti vienodas veiklos sąlygas ir tarpininkų konkurenciją vienodomis sąlygomis, nesvarbu, ar jie priklauso draudimo įmonei, ar ne. Vartotojams naudinga, kai parduodant draudimo produktus platinama skirtingais kanalais ir tarpininkai su draudimo įmonėmis bendradarbiauja skirtingais būdais, su sąlyga, kad jie taiko panašias vartotojų apsaugos taisykles. Įgyvendindamos šią direktyvą valstybės narės turėtų atsižvelgti į tokias priežastis;

(17)  šioje direktyvoje reikėtų atsižvelgti į platinimo kanalų rūšių skirtumus. Pavyzdžiui, direktyvoje reikėtų atsižvelgti į draudimo tarpininkų, kurie sutartimi įsipareigojo vykdyti draudimo platinimo veiklą tik su viena ar daugiau draudimo įmonių (priklausomi draudimo tarpininkai), charakteristikas, nes tokia veikla vykdoma tam tikrų valstybių narių rinkose, ir joje turėtų būti apibrėžtos tinkamos ir proporcingos sąlygos, taikomos skirtingiems platinimo tipams. Visų pirma valstybės narės turėtų galėti numatyti, kad draudimo ar perdraudimo produktų platintojas, kuris yra atsakingas už veiklos draudimo, perdraudimo ir papildomos draudimo veiklos tarpininką, turi užtikrinti, kad toks tarpininkas atitiktų registravimo sąlygas ir tą tarpininką turi įregistruoti;

(18)  draudimo, perdraudimo ir papildomos draudimo veiklos tarpininkai, kurie yra fiziniai asmenys, turėtų būti įregistruoti valstybių narių, kuriose yra jų gyvenamoji vieta, kompetentingose institucijose. Asmenims, kurie kasdien keliauja į darbą ir atgal tarp valstybės narės, kurioje jie turi privačią gyvenamąją vietą, ir valstybės narės, iš kurios jie vykdo platinimo veiklą, t. y. jų profesinės veiklos buveinė, registracijos valstybė narė turėtų būti ta valstybė narė, kurioje yra profesinės veiklos buveinė. Tie draudimo, perdraudimo ir papildomos draudimo veiklos tarpininkai, kurie yra juridiniai asmenys, turėtų būti įregistruoti valstybių narių, kuriose yra jų registruotoji buveinė (arba, jei pagal nacionalinę teisę jie neturi registruotosios buveinės, jų pagrindinė buveinė), kompetentingose institucijose. Valstybės narės turėtų turėti galimybę leisti kitoms įstaigoms bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis registruojant ir reglamentuojant draudimo tarpininkus. Draudimo, perdraudimo ir papildomos draudimo veiklos tarpininkai turėtų būti užregistruoti su sąlyga, kad jie atitinka griežtus profesinius reikalavimus, keliamus jų gebėjimams, gerai reputacijai, profesinės civilinės atsakomybės draudimui ir finansiniam pajėgumu. Valstybėse narėse jau įregistruoti ▌tarpininkai neturėtų privalėti vėl registruotis pagal šią direktyvą;

(19)  tai, kad draudimo tarpininkai negali laisvai veikti visoje Sąjungoje, trukdo tinkamai funkcionuoti vidaus draudimo rinkai. Ši direktyva yra svarbus žingsnis siekiant aukštesnio vartotojų apsaugos lygio ir didesnės rinkos integracijos;

(20)  draudimo, perdraudimo ir papildomos draudimo veiklos tarpininkams turėtų būti sudarytos sąlygos naudotis SESV įtvirtinta įsisteigimo laisve ir laisve teikti paslaugas. Todėl registracija savo buveinės valstybėje narėje ▌turėtų leisti draudimo, perdraudimo ir papildomos draudimo veiklos tarpininkams veikti kitose valstybėse narėse pagal įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas principus, su sąlyga, kad kompetentingos institucijos laikosi atitinkamos pranešimų teikimo tvarkos;

(21)  siekiant užtikrinti aukštą paslaugų kokybę ir veiksmingą vartotojų apsaugą, buveinės ir priimančiosios valstybės narės turėtų glaudžiai bendradarbiauti vykdant šioje direktyvoje nustatytas pareigas. Kai draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkai vykdo veiklą įvairiose valstybėse narėse remiantis laisve teikti paslaugas, buveinės valstybės narės kompetentinga institucija turėtų būti atsakinga už tai, kad būtų laikomasi šioje direktyvoje nustatytų pareigų susijusių su visa vidaus rinkoje vykdoma veikla. Jei kompetentinga priimančiosios valstybės narės institucija sužino apie pareigų pažeidimus, įvykdytus jos teritorijoje, ji apie tai turėtų pranešti buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai, kuri privalo imtis tinkamų priemonių. Toks atvejis visų pirma yra susijęs su taisyklių dėl geros reputacijos, profesinių žinių ir kompetencijos reikalavimų pažeidimais arba veiklos vykdymu. Be to, priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija turi teisę įsikišti, jei buveinės valstybė narė nesiima tinkamų priemonių, arba jei tos priemonės yra nepakankamos;

(22)  tais atvejais, kai kitoje valstybėje narėje steigiami filialas ar nuolatinė buvimo vieta, tikslinga atsakomybę už pareigų vykdymą paskirstyti tarp buveinės valstybės narės ir priimančiosios valstybės narės. Nors atsakomybė už tai, kad būtų vykdomos pareigos, turinčios įtakos visam verslui, kaip antai taisyklės dėl profesinių reikalavimų, turi tekti buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai pagal tą pačią tvarką kaip ir paslaugų teikimo atveju, priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija turėtų prisiimti atsakomybę už taisyklių dėl informavimo reikalavimų laikymąsi ir veiklos vykdymą jos teritorijoje teikiamų paslaugų atžvilgiu. Visa dėlto jei kompetentinga priimančiosios valstybės narės institucija sužino apie pareigų pažeidimus, įvykdytus jos teritorijoje, kurių atžvilgiu ši direktyva priimančiajai valstybei narei nepriskiria atsakomybės, ji apie tai turėtų pranešti buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai, kuri turėtų privalėti imtis atitinkamų priemonių. Toks atvejis visų pirma susijęs su taisyklių dėl geros reputacijos, profesinių žinių ir kompetencijos reikalavimų pažeidimais. Be to, priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija turi teisę įsikišti, jei buveinės valstybė narė nesiima tinkamų priemonių, arba jei tos priemonės yra nepakankamos;

(23)  valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę naudoti visas priemones, kurios būtinos siekiant užtikrinti, kad draudimo ir perdraudimo tarpininkai ir papildomos draudimo veiklos tarpininkai visoje Sąjungoje tinkamai vykdytų įsisteigimo teise ar laisve teikti paslaugas grindžiamą veiklą. Siekiant užtikrinti veiksmingą priežiūrą, visų kompetentingų institucijų veiksmų pobūdis, apimtis ir sudėtingumas turėtų atitikti konkretaus platintojo veiklai būdingą riziką, neatsižvelgiant į atitinkamo platintojo svarbą bendram rinkos finansiniam stabilumui;

(24)  valstybės narės turėtų įsteigti bendrą informacijos centrą, kuris sudarytų galimybes susipažinti su jų draudimo, perdraudimo ir papildomos draudimo veiklos tarpininkų registrais. Tame bendrame informacijos centre turėtų būti pateikta nuoroda į kiekvieną atitinkamą kompetentingą instituciją kiekvienoje valstybėje narėje. Siekiant padidinti skaidrumą ir palengvinti tarpvalstybinę prekybą, Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (toliau – EDPPI), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010(9), turėtų sukurti, paskelbti ir nuolat atnaujinti bendrą elektroninę duomenų bazę, kurioje būtų saugomi įrašai apie visus draudimo, perdraudimo ir papildomos draudimo veiklos tarpininkus, kurie pranešė apie ketinimą naudotis savo įsisteigimo laisve arba laisve teikti paslaugas. Kad EDPPI turėtų galimybę tai padaryti, valstybės narės turėtų nedelsdamos teikti jai atitinkamą informaciją. Duomenų bazėje turėtų būti nuoroda į kiekvieną atitinkamą kompetentingą instituciją kiekvienoje valstybėje narėje. Kiekvienos valstybės narės kiekviena kompetentinga institucija turėtų savo interneto svetainėje pateikti nuorodą į duomenų bazę;

(25)  tarpininko, kuris yra lygiavertis filialui, nuolatinis buvimas kitos valstybės narės teritorijoje turi būti traktuojamas taip pat, kaip filialo veikla, nebent tarpininkas būtų teisėtai įsiteigęs kita teisine forma. Toks atvejis galėtų būti, kai, atsižvelgiant į platesnes aplinkybes, tas buvimas oficialiai nėra filialo forma, o apsiribojama biuru, kuriam vadovauja tarpininko darbuotojai arba nepriklausomas asmuo, turintis ilgalaikius įgaliojimus veikti tarpininko vardu tokiu pačiu būdu, kaip tą galėtų daryti agentūra;

(26)  turėtų būti aiškiai nustatytos buveinės ir priimančiosios valstybių narių atitinkamos teisės ir pareigos prižiūrėti draudimo, perdraudimo ir papildomos draudimo veiklos tarpininkus, kuriuos jos įregistravo arba kurie vykdo draudimo ar perdraudimo platinimo veiklą jų teritorijoje naudodamiesi įsisteigimo laisve arba laisve teikti paslaugas;

(27)  siekiant spręsti klausimus, susijusius su atvejais, kai draudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkas yra įsisteigęs valstybėje narėje, turėdamas vienintelį tikslą – išvengti kitos valstybės narės, kurioje jis visiškai arba daugiausia vykdo savo veiklą, taisyklių vykdymo, tinkamu sprendimu galėtų būti numatyta galimybė priimančiajai valstybei narei imtis prevencinių priemonių, jei iškyla grėsmė tinkamam priimančiosios valstybės narės draudimo rinkos veikimui ir šia direktyva tam neturėtų būti užkirstas kelias. Vis dėlto tos priemonės neturėtų būti kliūtimi laisvei teikti paslaugas ir įsisteigimo laisvei, ir neturėtų sudaryti kliūtis vykdyti tarpvalstybinę veiklą;

(28)  svarbu užtikrinti draudimo, perdraudimo ir papildomos draudimo veiklos tarpininkų ir draudimo darbuotojų, dalyvaujančių vykdant veiklą, susijusią su draudimo liudijimų pardavimo parengiamuoju darbu, pardavimu ir paslaugomis po pardavimo, aukštą profesionalumo ir kompetencijos lygį. Todėl draudimo tarpininkų ir papildomos draudimo veiklos tarpininkų ir draudimo įmonių darbuotojų profesinės žinios turi atitikti tos veiklos sudėtingumą. Turėtų būti reikalaujama, kad papildomos draudimo veiklos tarpininkai žinotų jų platinamų draudimo polisų sąlygas ir, kai taikytina, pretenzijų ir skundų nagrinėjimo taisykles;

(29)  turėtų būti užtikrintas nuolatinis mokymas ir tobulinimasis. Toks mokymasis ir tobulinimasis galėtų apimti įvairių rūšių palankesnes mokymo galimybes ir kursus, e. mokymąsi ir kuravimą. Valstybės narės turėtų reglamentuoti formos, turinio ir reikalaujamų sertifikatų arba kitų tinkamų įrodymų klausimus, kaip antai įrašus lankymo sąraše arba sėkmingai išlaikytus egzaminus;

(30)  vientisumo reikalavimai prisideda prie stabilaus ir patikimo draudimo sektoriaus ir siekiant tikslo tinkamai apsaugoti draudėjų interesus. Tie reikalavimai apima reikalavimą nebūti teistam už baudžiamąsias veikas ar už jokį kitą tam tikrą lygiavertį nacionalinį pažeidimą, kaip antai pažeidimus pagal finansinių paslaugų teisės aktus, pažeidimus, susijusius su nesąžininga veikla, sukčiavimu ar finansiniais nusikaltimais, ir kitus pažeidimus pagal bendrovių įstatymą, bankroto ar nemokumo įstatymus;

(31)  ne mažiau svarbu, kad valdymo struktūrai priskiriami asmenys, draudimo, perdraudimo ir papildomos draudimo veiklos tarpininkų, kurie dalyvauja platinant draudimo ir perdraudimo produktus, ir atitinkami draudimo produktų platintojo darbuotojai, kurie tiesiogiai dalyvauja draudimo ar perdraudimo platinime, turėtų tinkamo lygio žinių ir kompetencijos, susijusių su platinimo veikla. Tinkamas žinių ir kompetencijos lygis turėtų būti užtikrintas tiems asmenims taikant konkrečių žinių ir profesinius reikalavimus;

(32)  valstybės narės neturėtų privalėti laikyti susijusiais asmenimis tų vadovų ar darbuotojų, kurie nėra tiesiogiai susiję su draudimo produktų platinimu. Dėl draudimo ir perdraudimo tarpininkų ir įmonių, visi darbuotojai, tiesiogiai dalyvaujantys platinimo veikloje, turėtų turėti tinkamų žinių ir kompetencijos, išskyrus tam tikras išimtis, kaip antai tuos asmenis, kurie atlieka tik administracines užduotis. Papildomos draudimo veiklos tarpininkų atveju, susijusiais darbuotojais turėtų būti laikomi bent asmenys, atsakingi už papildomos draudimo veiklos platinimą, kurių žinios ir gebėjimai, kaip tikimasi, būtų tinkamo lygio. Kai draudimo ir perdraudimo produktų platintojas yra juridinis asmuo, valdymo struktūrai priskiriami asmenys, atsakingi už politikos ir procedūrų, susijusių su draudimo produktų platinimo veikla, vykdymą taip pat turėtų atitikti reikalavimus dėl atitinkamų žinių ir kompetencijos. Atsižvelgiant į tai, asmuo, atsakingas už draudimo, perdraudimo ir papildomos draudimo veiklos tarpininkų draudimo produktų platinimo veiklą, visada turėtų atitikti reikalavimus dėl žinių ir kompetencijos;

(33)  tų draudimo tarpininkų ir draudimo įmonių, kurie konsultuoja mažmeninius klientus draudimo principu pagrįstų investicinių produktų klausimais ar juos parduoda, atveju valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jie turi tinkamo lygio žinių ir kompetencijos, susijusių su siūlomais produktais. Toks reikalavimas ypač svarbus turint omenyje tai, kad draudimo principu pagrįsti investiciniai produktai tampa vis sudėtingesni ir nuolat papildomi inovacijomis. Draudimo principu pagrįsto investicinio produkto pirkimas yra susijęs su rizika ir investuotojai turėtų turėti galimybę remtis suteikta vertinimų informacija ir kokybe. Be to, darbuotojams turėtų būti suteikta pakankamai laiko ir išteklių, kad jie galėtų vartotojams pateikti visą reikiamą informaciją apie jų teikiamus produktus;

(34)  nacionalinių nuostatų dėl profesinių reikalavimų ir asmenų, kurie pradeda ir vykdo draudimo ar perdraudimo platinimo veiklą, registravimo koordinavimas gali būti naudingas ir finansinių paslaugų vidaus rinkos užbaigimui, ir vartotojų apsaugos šioje srityje stiprinimui;

(35)  siekiant paskatinti tarpvalstybinę prekybą reikėtų nustatyti tarpininkų žinių ir gebėjimų abipusio pripažinimo principus;

(36)  nepaisant egzistuojančių draudikams ir tarpininkams skirtų bendro paso sistemų, Sąjungos draudimo rinka tebėra labai suskaidyta. Siekiant sudaryti geresnes sąlygas užsiimti tarpvalstybine veikla ir padidinti skaidrumą klientams, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų paskelbtos visuotinės gerovės taisyklės, taikomos jų teritorijose, taip pat turėtų būti viešai paskelbtas bendras elektroninis registras ir informacija apie visų valstybių narių visuotinės gerovės taisykles, taikomas draudimo ir perdraudimo produktų platinimui;

(37)  kompetentingų institucijų bendradarbiavimas ir keitimasis informacija yra labai svarbus siekiant apsaugoti klientus ir užtikrinti draudimo bei perdraudimo veiklos patikimumą vidaus rinkoje. Keitimasis informacija turėtų būti ypač skatinamas tiek registracijos procese, tiek nuolat, atsižvelgiant į informaciją, susijusią su asmenų, atsakingų už draudimo produktų platintojo veiklos vykdymą, gerą reputaciją ir profesines žinias bei kompetenciją;

(38)  draudimo produktų platintojų arba įmonių ir klientų ginčams spręsti valstybėse narėse būtina nustatyti tinkamas ir veiksmingas neteisminio skundų pateikimo ir žalos atlyginimo procedūras, tam tikrais atvejais taikant esamas procedūras. Tas skundų pateikimo ir žalos atlyginimo procedūras turėtų būti galima naudoti ginčuose ▌dėl šioje direktyvoje nustatytų teisių ir pareigų. Tokių neteisminio skundų ir teisių gynimo procedūrų tikslas – greičiau ir pigiau išspręsti draudimo produktų platintojų ir klientų ginčus;

(39)  daugelis draudimo tarpininkų ir įmonių vienu metu užsiima vis įvairesnių rūšių veikla, todėl padidėja konflikto tarp tų skirtingų veiklos rūšių ir klientų interesų galimybė. Dėl to būtina numatyti ▌taisykles, kuriomis būtų užtikrinama, kad tokie interesų konfliktai negalėtų neigiamai paveikti kliento interesų;

(40)  klientams turėtų būti iš anksto teikiama aiški informacija apie draudimo produktą parduodančių asmenų statusą ir jų gaunamo atlygio rūšį. ▌Tokia informacija turėtų būti teikiama klientui prieš sudarant sutartį. Jos tikslas – parodyti ryšį tarp draudimo įmonės ir tarpininko, ir kai taikoma, taip pat tarpininkų atlygio tipą;

(41)  siekiant klientui teikti ▌ informaciją apie teikiamas draudimo produktų platinimo paslaugas nepriklausomai nuo to, ar klientas jas perka per tarpininką, ar tiesiogiai iš draudimo įmonės, ir neiškreipti konkurencijos skatinant draudimo įmones draudimo produktus klientams parduoti tiesiogiai, o ne per tarpininkus, kad išvengtų informavimo reikalavimų, draudimo įmonėms taip pat reikėtų nustatyti reikalavimą teikti informaciją ▌klientams apie atlygio, kurį jų darbuotojai gauna už draudimo produktų pardavimą, pobūdį;

(42)  draudimo tarpininkams ir draudimo įmonėms taikomi vienodi reikalavimai platinant draudimo principu pagrįstus investicinius produktus, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1286/2014(10). Be informacijos, kuri turi būti pateikta kaip pagrindinis informacijos dokumentas, draudimo principu pagrįstų investicinių produktų platintojai turėtų pateikti papildomą informaciją apie sąnaudų paskirstymą, kuris dar nėra įtrauktas į išlaidas, nurodytas pagrindinės informacijos dokumente, siekiant kad klientas galėtų suprasti, kokį kaupimo poveikį turi tos bendros išlaidos investicijų grąžai. Todėl šioje direktyvoje reikėtų nustatyti taisykles dėl informacijos apie paskirstymo paslaugos išlaidas, susijusias su aptariamais draudimo principu pagrįstais investiciniai produktais;

(43)  šia direktyva siekiama stiprinti vartotojų apsaugą, todėl kai kurios jos nuostatos taikomos tik įmonių santykiams su vartotojais (B2C), ypač tos nuostatos, kurios reglamentuoja draudimo tarpininkų ar kitų draudimo produktų pardavėjų veiklos vykdymo taisykles;

(44)  kad būtų išvengta netinkamo pardavimo atvejų, parduodant draudimo produktus, ▌ turėtų būti visada pateikiama reikalavimų ir poreikių analizė remiantis informacija, gauta iš kliento. Bet koks klientui siūlomas draudimo produktas visada turėtų atitikti kliento poreikius ir reikalavimus, ir turėtų būti pateiktas suprantama forma, siekiant, kad klientas galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą;

(45)  kai konsultacijos teikiamos prieš parduodant draudimo produktus, be pareigos nustatyti klientų reikalavimus ir poreikius, klientui turėtų būti teikiama asmeninė rekomendacija, paaiškinant, kodėl konkretus produktas geriausiai atitinka kliento draudimo poreikius;

(46)  valstybės narės turėtų reikalauti, kad draudimo produktų platintojų atlygio politika jų darbuotojų ar atstovų atžvilgiu nepakenktų jų galimybei veikti kuo labiau atsižvelgiant į klientų interesus arba nesutrukdytų tinkamai rekomendacijai ar pateikti informaciją tokia forma, kuri yra teisinga, aiški ir neklaidinanti. Atlygis, mokamas atsižvelgiant į pardavimų tikslus neturėtų apimti paskatos klientui rekomenduoti konkretų produktą;

(47)  klientui labai svarbu žinoti, ar jie bendrauja su draudimo tarpininku, kuris konsultuoja remdamasis sąžininga asmenine analize. Siekiant įvertinti, ar tarpininkas, atlikdamas sąžiningą asmeninę analizę panaudojo pakankamai didelį sutarčių ir tiekėjų skaičių, būtina skirti pakankamai dėmesio, inter alia, kliento poreikiams, tų teikėjų skaičiui rinkoje, tų draudimo produktų teikėjų užimamai rinkos daliai, kiekvieno teikėjo siūlomų atitinkamų draudimo produktų skaičiui ir tų produktų ypatybėms. Šia direktyva neturėtų būti užkertamas kelias valstybėms narėms nustatyti reikalavimo, kad draudimo tarpininkas, kuris nori teikti konsultacijas dėl draudimo sutarties remdamasis sąžininga asmenine analize, turėtų pateikti tokią nuomonę dėl visų draudimo sutarčių, kurias platina toks draudimo tarpininkas;

(48)  prieš sudarant sutartį, įskaitant atvejus, kai parduodant produktus konsultacija neteikiama, klientui turėtų būti suteikta svarbi informacija apie draudimo produktą, kad klientas galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą. Draudimo produkto informacijos dokumente turėtų būti pateikiama standartinė informacija apie ne gyvybės draudimo produktus. Ją turėtų parengti atitinkama draudimo įmonė arba atitinkamose valstybėse narėse draudimo tarpininkas, kuris kuria draudimo produktą. Draudimo tarpininkas turėtų ▌paaiškinti klientui pagrindines savo parduodamo draudimo produkto ypatybes ir todėl jo darbuotojai turėtų turėti tinkamus išteklius ir laiko tą padaryti;

(49)  kolektyvinio draudimo atveju „klientas“ turėtų reikšti, grupės narių atstovą, kuris jų vardu pasirašo draudimo sutartį, kai atskiri jos nariai negali priimti pavienių sprendimų prisijungti prie, pavyzdžiui, privalomos profesinių pensijų sistemos. Grupės atstovas turėtų nedelsiant po to, kai prie kolektyvinio draudimo prisijungia narys, jam atskleisti, prireikus, draudimo produkto informacijos dokumentą ir platintojo veiklos informaciją;

(50)  reikėtų nustatyti vienodas taisykles, pagal kurias klientui būtų suteikta galimybė pasirinkti ▌informacijos pateikimo būdą, leidžiant naudoti elektroninių ryšių priemones, kai tai tinkama, atsižvelgiant į sandorio aplinkybes. Tačiau klientui turėtų būti suteikta galimybė gauti informaciją popierine forma. Siekiant užtikrinti klientams galimybę gauti informaciją, visa ikisutartinė informacija ▌turėtų būti pasiekiama nemokamai;

(51)  būtinybė reikalauti tos informacijos atskleidimo yra mažesnė, kai klientas nori sudaryti komercinės ir pramoninės rizikos perdraudimo ar draudimo sutartį arba vien dėl draudimo principu pagrįstų investicinių produktų platinimo tikslų, kai klientas yra profesionalus klientas, kaip apibrėžta Direktyvoje 2014/65/ES;

(52)  šioje direktyvoje turėtų būti nustatyti minimalios draudimo produktų platintojų pareigos dėl informacijos teikimo klientams. Informacijos teikimo srityje valstybė narė turėtų turėti galimybę palikti galioti arba nustatyti griežtesnes nuostatas, kurios gali būti taikomos draudimo produktų platintojams, nesvarbu, kokios nuostatos galioja jų buveinės valstybėje narėje, kai tokie platintojai vykdo draudimo produktų platinimo veiklą tos valstybės narės teritorijoje su sąlyga, kad visos tokios griežtesnės nuostatos atitinka Sąjungos teisės aktus, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/31/EB(11). Valstybė narė, kuri, be šios direktyvos nuostatų, siūlo taikyti ir taiko papildomas draudimo platintojus ir draudimo produktų pardavimą reglamentuojančias nuostatas, turėtų užtikrinti, kad dėl tų nuostatų atsirandanti administracinė našta būtų proporcinga vartotojų apsaugos atžvilgiu ir liktų ribota;

(53)  kryžminis pardavimas yra įprasta draudimo produktų platintojų naudojama strategija visoje Sąjungoje. Toks pardavimas klientams gali būti naudingas, tačiau tam tikrais atvejais gali būti nepakankamai paisoma klientų interesų. Taikant šią direktyvą neturėtų būti trukdoma platinti kelių rūšių rizikos draudimo polisus;

(54)  šios direktyvos nuostatos dėl kryžminio pardavimo neturėtų daryti poveikio Sąjungos teisės aktų, kuriais nustatomos taisyklės, taikomos kryžminio pardavimo praktikai tam tikrų kategorijų prekių ar paslaugų atžvilgiu, taikymui;

(55)  siekiant užtikrinti, kad draudimo produktai atitiktų tikslinės rinkos poreikius, draudimo įmonės – ir atitinkamose jurisdikcijoje draudimo tarpininkai, kuriantys draudimo produktus, skirtus vartotojams parduoti, turėtų išlaikyti, taikyti ir peržiūrėti kiekvieną draudimo produkto patvirtinimo procesą. Kai draudimo produktų platintojas konsultuoja dėl draudimo produktų, kurių jis nekuria, arba juos siūlo, jis visada turėtų sugebėti suprasti šių produktų ypatybes ir nustatyti jų tikslinę rinką. Šia direktyva neturėtų būti apribojami metodų įvairovė ir lankstumas, kuriuos įmonės taiko naujiems produktams kurti;

(56)  draudimo principu pagrįsti investiciniai produktai dažnai siūlomi klientams kaip galima investicinių produktų, kuriems taikoma Direktyva 2014/65/ES, alternatyva arba pakaitalas. Siekiant užtikrinti nuoseklią investuotojų apsaugą ir išvengti reguliacinio arbitražo rizikos, svarbu, kad draudimo principu pagrįstiems investiciniams produktams be veiklos vykdymo standartų, nustatytų visiems draudimo produktams, būtų taikomi ir konkretūs standartai, skirti investiciniams elementams, esantiems tuose produktuose. Tokie konkretūs standartai turėtų apimti reikalavimą teikti tinkamą informaciją, reikalavimą, kad konsultacijos būtų tinkamos, o atlygis būtų ribojamas; ▌

(57)  siekiant užtikrinti, kad bet koks mokestis, komisiniai ar nepiniginė nauda, susijusi su draudimo principu pagrįstų investicinių produktų platinimu, gauta arba sumokėta bet kurios kitos šalies, išskyrus klientą arba asmenį, veikiantį kliento vardu, nedarytų neigiamo poveikio klientui teikiamos atitinkamos paslaugos kokybei, draudimo produktų platintojas turėtų įdiegti tinkamas ir proporcingas struktūrines priemones, siekdamas struktūriškai išvengti tokio neigiamo poveikio. Tuo tikslu draudimo produktų platintojas turėtų parengti, priimti ir nuolat peržiūrėti politiką ir procedūras, susijusias su interesų konfliktais, siekiant išvengti bet kokio neigiamo poveikio atitinkamos paslaugos kokybei, ir užtikrinti, kad klientai būtų tinkamai informuojami apie mokesčius, komisinius ar naudą;

(58)  siekiant užtikrinti, kad draudimo įmonės ir asmenys, užsiimantys draudimo produktų platinimu, laikytųsi šios direktyvos nuostatų ir kad visoje Sąjungoje jiems būtų sudarytos panašios sąlygos, turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės numatytų administracines sankcijas ir kitas priemones, kurios būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Esamų įgaliojimų ir jų praktinio taikymo apžvalga, kuria siekiama skatinti sankcijų ir kitų priemonių konvergenciją, pateikta 2010 m. gruodžio 8 d. Komisijos komunikate dėl sankcijų finansinių paslaugų sektoriuje griežtinimo. Todėl valstybių narių nustatytos administracinės sankcijos ir kitos priemonės turėtų atitikti tam tikrus esminius reikalavimus dėl subjektų, o tai yra kriterijai, į kuriuos būtina atsižvelgti taikant sankciją arba kitą priemonę ir jas skelbiant ▌;

(59)  nors valstybėms narėms nedraudžiama nustatyti taisyklių dėl administracinių sankcijų ir baudžiamųjų sankcijų už tuos pačius pažeidimus, neturėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų taisykles dėl administracinių sankcijų už šios direktyvos pažeidimus, kuriems taikoma nacionalinė baudžiamoji teisė. Pagal nacionalinę teisę valstybės narės neprivalo taikyti administracinių ir baudžiamųjų sankcijų už tą patį pažeidimą, tačiau jos turėtų galėti tai padaryti, jei tai yra leidžiama pagal jų nacionalinę teisę. Tačiau dėl to, kad paliekamos baudžiamosios, o ne administracinės sankcijos už šios direktyvos pažeidimus, neturėtų sumažėti arba būti kitaip paveiktas kompetentingų institucijų gebėjimas laiku bendradarbiauti, susipažinti su informacija ir ja keistis su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis šios direktyvos tikslais, be kita ko, po to, kai atitinkamų pažeidimų atvejais kreipiamasi į kompetentingas teismines institucijas dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn;

(60)  visų pirma kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikti įgaliojimai taikyti pinigines sankcijas, kurios būtų pakankamai didelės, kad atsvertų faktinę ar potencialią naudą ir turėtų atgrasantį poveikį net didesnėms įstaigoms ir jų vadovams;

(61)  siekiant užtikrinti nuoseklią investuotojų apsaugą ir išvengti reguliacinio arbitražo rizikos, svarbu, kad pažeidimų, susijusių su draudimo principu pagrįstų investicinių produktų paskirstymu, atvejais valstybių narių nustatytos administracinės sankcijos ir kitos priemonės būtų suderintos su nustatytomis Reglamente (ES) Nr. 1286/2014;

(62)  siekiant užtikrinti, kad sankcijos visoje Sąjungoje būtų taikomos nuosekliai, turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės, nustatydamos administracinių sankcijų arba kitų priemonių rūšį ir administracinių piniginių sankcijų dydį, užtikrintų, jog kompetentingos institucijos atsižvelgtų į visas svarbias aplinkybes;

(63)  siekiant užtikrinti, kad kompetentingų institucijų sprendimai dėl pažeidimų, turėtų atgrasantį poveikį plačiajai visuomenei ir informuoti rinkos dalyvius apie elgesį, kuris yra laikomas žalingu klientams, tie sprendimai turi būti paskelbti, su sąlyga, kad terminas skundui paduoti yra pasibaigęs ir tas sprendimas nebuvo apskųstas, nebent toks atskleidimas keltų pavojų draudimo arba perdraudimo rinkos stabilumui. Kai pagal nacionalinės teisės aktus numatoma skelbti sankciją ar kitą priemonę, kuri gali būti apskųsta, apie tokią sankciją ar kitą priemonė, o taip pat apie skundo nagrinėjimo rezultatus turėtų būti skelbiama nedelsiant. Bet kuriuo atveju, jei paskelbta sankcija ar kita priemonė susijusioms šalims galėtų padaryti neproporcingą žalą, kompetentinga institucija turėtų galėti nuspręsti neskelbti apie sankciją arba kitą priemonę arba ją skelbti anonimiškai;

(64)  kad kompetentingos institucijos galėtų nustatyti galimus pažeidimus, joms turėtų būti suteikti reikiami tyrimo įgaliojimai, jos turėtų sukurti veiksmingus mechanizmus, kad jos galėtų pranešti apie galimus arba padarytus pažeidimus;

(65)  šioje direktyvoje turėtų būti nurodytos ir administracinės sankcijos, ir kitos priemonės, nepaisant to, ar pagal nacionalinę teisę jos priskiriamos prie sankcijų, ar prie kitų priemonių;

(66)  šia direktyva neturėtų būti daromas poveikis jokioms valstybių narių teisės nuostatoms, susijusioms su nusikalstama veika;

(67)  kad būtų pasiekti šioje direktyvoje nustatyti tikslai, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikiami įgaliojimai priimti aktus dėl produktų priežiūros ir visų produktų valdymo reikalavimų, taip pat dėl draudimo principu pagrįstų investicinių produktų platinimo, interesų konfliktų valdymo, sąlygų, pagal kurias gali būti išmokamos paskatos ar jos gaunamos, ir dėl tinkamumo ir priimtinumo vertinimo. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus, Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(68)  finansinių paslaugų techniniais standartais turėtų būti užtikrinamas nuoseklus jų suderinimas ir tinkama vartotojų apsauga visoje Sąjungoje. Kadangi EDPPI yra itin specializuotą kompetenciją turinti įstaiga, jai galėtų būti patikėta tik parengti su politikos pasirinkimu nesusijusių techninių ▌įgyvendinimo standartų projektą, kuris būtų teikiamas Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai;

(69)  pagal bendrą Europos Parlamento, Tarybos ir Europos Komisijos susitarimą dėl deleguotųjų aktų, nedarant poveikio jo tolesniam persvarstymui, Komisija turėtų atsižvelgti į laikotarpį, per kurį pareiškiami prieštaravimai, taip pat Europos Parlamento ir Tarybos procedūras dėl deleguotojo akto perdavimo datos. Be to, pagal bendrą susitarimą dėl deleguotųjų aktų, nedarant poveikio jo tolesniam persvarstymui, ir, kai taikytina, pagal Reglamentą (ES) Nr. 1094/2010 prieš priimant deleguotąjį aktą būtina užtikrinti tinkamą skaidrumą ir ryšius su Europos Parlamentu ir Taryba;

(70)  asmens duomenų tvarkymui, kurį atlieka EDPPI pagal šią direktyvą, turėtų būti taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB(12) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 45/2001(13), prižiūrint Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui;

(71)  šioje direktyvoje paisoma pagrindinių teisių ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, kaip įtvirtinta Sutartyse;

(72)  ši direktyva neturėtų pernelyg apsunkinti mažųjų ir vidutinių draudimo ir perdraudimo produktų platintojų. Viena iš priemonių tokiam tikslui pasiekti yra tinkamas proporcingumo principo taikymas. Tas principas turėtų būti taikomas tiek reikalavimams, taikomiems draudimo ir perdraudimo produktų platintojams, tiek naudojimuisi priežiūros įgaliojimais;

(73)  ši direktyva turėtų būti peržiūrėta praėjus penkeriems metams po šios direktyvos įsigaliojimo dienos, siekiant atsižvelgti į rinkos pokyčius, taip pat į pokyčius kitose Sąjungos teisės srityse arba valstybių narių patirtį įgyvendinant Sąjungos teisę, visų pirma dėl produktų, kuriems taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/41/EB(14);

(74)  Direktyva 2002/92/EB turėtų būti panaikinta po 24 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo. Tačiau Direktyvos 2002/92/EB IIIA skyrius turi būti išbrauktas nuo šios direktyvos įsigaliojimo datos;

(75)  pareiga perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę turėtų apsiriboti tomis nuostatomis, kuriomis iš esmės keičiamos Direktyvos 2002/92/EB nuostatos. Pareiga perkelti nepakeistas nuostatas atsiranda pagal tą direktyvą;

(76)  šia direktyva neturėtų būti daromas poveikis valstybių narių pareigoms, susijusioms su Direktyvos 2002/92/EB perkėlimo į nacionalinę teisę terminais;

(77)  vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 45/2001 28 straipsnio 2 dalimi buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, kuris pateikė nuomonę 2012 m. lapkričio 23 d.(15);

(78)  kadangi šios direktyvos tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(79)  pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų valstybės narės pagrįstais atvejais įsipareigojo prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I skyriusTaikymo sritis ir terminų apibrėžtys

1 straipsnisTaikymo sritis

1.  Šia direktyva nustatomos ▌draudimo ir perdraudimo produktų platinimo veiklos pradėjimo ir vykdymo Sąjungoje taisyklės.

2.  Ši direktyva taikoma visiems fiziniams ar juridiniams asmenims, įsisteigusiems valstybėje narėje ar norintiems joje įsisteigti, kad pradėtų ir vykdytų draudimo ir perdraudimo produktų platinimo veiklą.

3.  Ši direktyva netaikoma papildomos draudimo veiklos tarpininkams, vykdantiems draudimo produktų platinimo veiklą, kai įvykdomos visos šios sąlygos:

a)  draudimo produktas papildo tiekėjo siūlomą produktą ar paslaugą, kai toks draudimas apima:

i)  to tiekėjo siūlomų prekių sugedimo, praradimo ar sugadinimo riziką ar nepasinaudojimą tiekėjo paslaugomis, arba

ii)  bagažo sugadinimą ar praradimą ir kitą riziką, susijusią su kelione, užsakyta iš to tiekėjo;

b)  už draudimo produktą mokama draudimo įmokų suma neviršija 600 EUR; ta suma apskaičiuojama metams remiantis pro rata principu;

c)  nukrypstant nuo b punkto, kai draudimo produktas papildo a punkte nurodytą paslaugą ir tos paslaugos trukmė yra ne ilgesnė kaip trys mėnesiai, mokama draudimo įmokos suma vienam asmeniui neviršija 200 EUR.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad draudimo įmonė ar draudimo tarpininkas, vykdydamas draudimo produktų platinimo veiklą per papildomos draudimo veiklos tarpininką, kuriam pagal 3 dalį ši direktyva netaikoma, užtikrintų, jog:

a)  prieš sudarant sutartį klientui būtų suteikta informacija apie papildomos draudimo veiklos tarpininko, kuriam pagal 3 dalį ši direktyva netaikoma, tapatybę ir adresą bei kitas 14 straipsnyje nurodytas procedūras, pagal kurias klientui ir kitiems suinteresuotosioms šalims sudaroma galimybė teikti skundą;

b)  būtų nustatyta tinkama ir proporcinga tvarka, siekiant laikytis 17 ir 24 straipsnių ir atsižvelgti į kliento poreikius ir reikalavimus, prieš siūlant sutartį;

c)  prieš sudarant sutartį klientui būtų pateiktas 20 straipsnio 4 dalyje nurodytas produkto informacijos dokumentas.

5.  Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos stebėtų draudimo ir perdraudimo produktų rinkas, įskaitant papildomos draudimo veiklos produktų, kurie teikiami rinkai, platinami ar parduodami toje valstybėje narėje ar iš tos valstybės narės, rinką. EDPPI gali sudaryti palankias tokios stebėsenos sąlygas ir ją koordinuoti.

6.  Ši direktyva netaikoma draudimo ir perdraudimo produktų platinimo veiklai, susijusiai su rizika ir įsipareigojimais už Sąjungos ribų.

Ši direktyva neturi įtakos valstybių narių teisės aktams, reglamentuojantiems draudimo ir perdraudimo produktų platinimo veiklą, kurią jos teritorijoje pagal laisvės teikti paslaugas principą vykdo trečiosiose valstybėse įsteigtos draudimo ir perdraudimo įmonės arba tarpininkai, su sąlyga, kad užtikrinamas vienodo požiūrio į visus asmenis, kurie užsiima draudimo ir perdraudimo platinimu ar turi leidimą juo užsiimti toje rinkoje, taikymas.

Ši direktyva nereglamentuoja draudimo ar perdraudimo produktų platinimo veiklos, vykdomos trečiosiose valstybėse.

Valstybės narės informuoja Komisiją apie visus bendro pobūdžio sunkumus, su kuriais susiduria jų draudimo produktų platintojai ▌, įsisteigdami ar vykdydami draudimo produktų platinimo veiklą bet kurioje trečiojoje valstybėje.

2 straipsnisTerminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje:

1)  draudimo produktų platinimas – veikla, susijusi su konsultavimu dėl galimybės sudaryti draudimo sutartis, siūlymu sudaryti draudimo sutartis ar kitu su draudimo sutarčių sudarymu susijusiu parengiamuoju darbu, veikla, susijusi su draudimo sutarčių sudarymu arba pagalba administruojant ir vykdant tokias sutartis, visų pirma pateikus reikalavimą išmokėti draudimo išmoką ▌.

Šios apibrėžties tikslais:

a) draudimo produktų platinimu laikomas informacijos apie vieną ar daugiau draudimo sutarčių teikimas pagal kriterijus, kuriuos klientas pasirinko naudodamasis interneto svetaine arba kitomis priemonėmis, ir draudimo produktų sąrašo pagal rangą sudarymas, įskaitant kainų ir produktų palyginimą, arba nuolaidos taikymas draudimo sutarties kainai, kai klientas gali tiesiogiai ar netiesiogiai sudaryti draudimo sutartį naudodamasis interneto svetaine arba kitomis priemonėmis; ir

b) draudimo produktų platinimu nelaikoma jokia toliau nurodyta veikla:

i)  atsitiktinis informacijos teikimas klientui užsiimant kita profesine veikla, jeigu teikėjas nesiima jokių papildomų veiksmų siekdamas padėti ▌sudaryti ar vykdyti draudimo sutartį;

ii)  draudimo įmonei pateiktų reikalavimų išmokėti draudimo išmoką administravimas profesiniu pagrindu, taip pat žalos (nuostolių) nustatymas ir ekspertinis reikalavimų išmokėti draudimo išmoką vertinimas;

iii)  vien duomenų ir informacijos teikimas draudimo tarpininkams arba draudimo įmonėms apie potencialius draudėjus, jeigu teikėjas nesiima jokių papildomų veiksmų siekdamas padėti sudaryti draudimo sutartį;

iv)  vien informacijos teikimas potencialiems draudėjams apie draudimo produktus arba draudimo tarpininką ar draudimo įmonę, jeigu teikėjas nesiima jokių papildomų veiksmų siekdamas padėti sudaryti draudimo sutartį;

2)  perdraudimo produktų platinimas – veikla, įskaitant veiklą, kurią perdraudimo įmonė vykdo be perdraudimo tarpininko pagalbos, susijusi su konsultavimu dėl galimybės sudaryti perdraudimo sutartis, siūlymu sudaryti perdraudimo sutartis ar kitu su perdraudimo sutarčių sudarymu susijusiu parengiamuoju darbu, veikla, susijusi su perdraudimo sutarčių sudarymu arba pagalba administruojant ir vykdant tokias sutartis, visų pirma pateikus reikalavimą išmokėti draudimo išmoką.

Šios apibrėžties tikslais perdraudimo produktų platinimu nelaikoma jokia toliau nurodyta veikla:

a)  atsitiktinis informacijos teikimas klientui užsiimant kita profesine veikla, su sąlyga, kad ta veikla nesiekiama padėti klientui ▌sudaryti ar vykdyti perdraudimo sutartį;

b)  perdraudimo įmonei pateiktų reikalavimų išmokėti draudimo išmoką administravimas profesiniu pagrindu, taip pat žalos (nuostolių) nustatymas ir ekspertinis reikalavimų išmokėti draudimo išmoką vertinimas;

c)  vien duomenų ir informacijos teikimas perdraudimo tarpininkams arba perdraudimo įmonėms apie potencialius draudėjus, jeigu teikėjas nesiima jokių papildomų veiksmų siekdamas padėti sudaryti perdraudimo sutartį;

d)  vien informacijos teikimas potencialiems draudėjams apie perdraudimo produktus arba perdraudimo tarpininką ar perdraudimo įmonę, jeigu teikėjas nesiima jokių papildomų veiksmų siekdamas padėti sudaryti perdraudimo sutartį;

3)  draudimo tarpininkas – bet kuris fizinis ar juridinis asmuo (išskyrus draudimo ar perdraudimo įmonę ar jų darbuotojus ir papildomos draudimo veiklos tarpininką), kuris pradeda vykdyti ar vykdo draudimo produktų platinimo veiklą ir už tai gauna atlygį;

4)  papildomos draudimo veiklos tarpininkas – bet kuris fizinis ar juridinis asmuo (išskyrus kredito įstaigą ar investicinę įmonę kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013(16) (KRD IV) 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse), kuris pradeda vykdyti arba vykdo draudimo produktų platinimo veiklą kaip papildomą veiklą ir už tai gauna atlygį, su sąlyga, kad įvykdytos visos šios sąlygos:

a)  draudimo produktų platinimas nėra pagrindinė šio fizinio ar juridinio asmens profesinė veikla;

b)  fizinis ar juridinis asmuo platina tik tam tikrus draudimo produktus, kurie papildo prekę ar paslaugą;

c)  atitinkami draudimo produktai neapima gyvybės draudimo arba civilinės atsakomybės draudimo rizikos, nebent tas draudimas papildo produktą ar paslaugą, kuriuos tarpininkas teikia užsiimdamas pagrindine profesine veikla;

5)  perdraudimo tarpininkas – bet kuris fizinis ar juridinis asmuo (išskyrus perdraudimo įmonę ar jos darbuotojus), kuris pradeda ar vykdo perdraudimo produktų platinimo veiklą ir už tai gauna atlygį;

6)  draudimo įmonė – įmonė, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 1 dalyje(17);

7)  perdraudimo įmonė – perdraudimo įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 4 dalyje;

8)  draudimo produktų platintojas – bet kuris draudimo tarpininkas, papildomos draudimo veiklos tarpininkas ar draudimo įmonė, platinantys draudimo produktus;

9)  atlygis – bet kokie už draudimo produktų platinimo veiklą siūlomi ar mokami komisiniai, mokestis ar kiti mokėjimo būdai, įskaitant bet kokios rūšies ekonominę naudą ar bet kokį kitą finansinį ar nefinansinį pranašumą ar paskatą;

10)  buveinės valstybė narė:

a)  kai tarpininkas yra fizinis asmuo – valstybė narė, kurioje yra jo gyvenamoji vieta;

b)  kai tarpininkas yra juridinis asmuo – valstybė narė, kurioje yra jo registruotoji buveinė, arba, jeigu pagal savo nacionalinę teisę jis registruotosios buveinės neturi, valstybė narė, kurioje yra jo pagrindinė buveinė;

11)  priimančioji valstybė narė – valstybė narė, kurioje draudimo ar perdraudimo tarpininkas turi nuolatinę buvimo vietą ar įsteigtą buveinę arba teikia paslaugas ir kuri nėra jo buveinės valstybė narė;

12)  filialas – draudimo arba perdraudimo įmonės atstovybė arba veiklos vieta, esantys valstybės narės, išskyrus buveinės valstybę narę, teritorijoje;

13)  glaudus ryšys – glaudus ryšys, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 17 dalyje;

14)  pagrindinė veiklos vieta – vieta, iš kurios vadovaujama pagrindinei veiklai;

15)  konsultacija – asmeninių rekomendacijų dėl vienos ar daugiau draudimo sutarčių teikimas klientui jo prašymu arba draudimo produktų platintojo iniciatyva;

16)  didelė rizika – didelė rizika, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 27 dalyje;

17)  draudimo principu pagrįstas investicinis produktas – draudimo produktas, kuris turi termino arba išperkamąją vertę, kai tas terminas ar išperkamoji vertė visiškai arba iš dalies tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso nuo rinkos svyravimų, bet neapima:

a)  ne gyvybės draudimo produktų, išvardytų Direktyvos 2009/138/EB I priede (ne gyvybės draudimo grupės);

b)  gyvybės draudimo sutartis, kai draudimo išmokos pagal sutartį išmokamos tik mirties atveju arba neįgalumo dėl sužalojimo, ligos ar negalios atveju;

c)  pensijų produktų, kurių pagal nacionalinę teisę pripažinta pirminė paskirtis yra užtikrinti investuotojui pajamas išėjus į pensiją ir kurie suteikia investuotojui teisę į tam tikras išmokas;

d)  profesinių pensijų sistemų, kurios oficialiai pripažintos ir patenka į Direktyvos 2003/41/EB arba Direktyvos 2009/138/EB taikymo sritį;

e)  tam tikrų pensijų produktų, kurių atžvilgiu pagal nacionalinės teisės aktus reikalaujama, kad darbdavys už juos mokėtų finansines įmokas, ir nei darbdavys, nei darbuotojas negali pasirinkti pensijų produkto arba teikėjo;

18)  patvarioji laikmena – bet kokia priemonė, kuria:

a)  sudaroma galimybė klientui saugoti asmeniškai tam klientui skirtą informaciją taip, kad ji būtų vėliau prieinama ir tokią galimybę klientas turėtų tokį laikotarpį, kuris atitinka tos informacijos paskirtį, ir

b)  sudaroma galimybė saugomą informaciją atgaminti nepakitusią.

II skyriusRegistracijos reikalavimai

3 straipsnisRegistracija

1.  ▌Draudimo, perdraudimo ir papildomos draudimo veiklos tarpininkai registruojami savo buveinės valstybės narės kompetentingoje institucijoje.

Pagal šią direktyvą nereikalaujama ▌registruoti draudimo ir perdraudimo įmones ▌ ir jų darbuotojus.

Nedarant poveikio pirmos pastraipos taikymui, valstybės narės gali nustatyti, kad draudimo ir perdraudimo įmonės bei tarpininkai ir kitos institucijos gali bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis registruojant draudimo, perdraudimo ir papildomos draudimo veiklos tarpininkus bei taikant ▌10 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Visų pirma, ▌prižiūrint kompetentingai institucijai draudimo ar perdraudimo įmonė, draudimo ar perdraudimo tarpininkas arba draudimo ar perdraudimo įmonių arba draudimo ar perdraudimo tarpininkų asociacija gali registruoti draudimo ir perdraudimo įmones bei tarpininkus ir kitas institucijas.

▌Draudimo ar perdraudimo tarpininkas arba papildomos draudimo veiklos tarpininkas gali veikti draudimo ar perdraudimo įmonės arba ▌kito ▌ tarpininko atsakomybe ▌. Tokiu atveju valstybės narės gali nustatyti, kad draudimo ar perdraudimo įmonė arba kitas tarpininkas privalo užtikrinti, jog draudimo ar perdraudimo tarpininkas arba papildomos draudimo veiklos tarpininkas atitiktų registracijos sąlygas, įskaitant 6 dalies pirmos pastraipos c punkte nustatytas sąlygas.

Valstybės narės taip pat gali nustatyti, kad už draudimo ar perdraudimo tarpininką arba papildomos draudimo veiklos tarpininką atsakomybę prisiimanti draudimo ar perdraudimo įmonė ar kitas tarpininkas įregistruotų tą tarpininką arba papildomos veiklos tarpininką.

Valstybės narės neprivalo taikyti pirmoje ▌pastraipoje nurodyto reikalavimo visiems fiziniams asmenims, kurie dirba ▌draudimo ar perdraudimo tarpininkui arba papildomos draudimo veiklos tarpininkui ir kurie užsiima draudimo ar perdraudimo produktų platinimo veikla, bet valstybės narės turi užtikrinti, kad registruose būtų nurodyti ▌fizinių asmenų, kurie draudimo ar perdraudimo produktų platintojo administracijoje atsako už draudimo ar perdraudimo produktų platinimą, vardai ir pavardės.

Registruose taip pat nurodomos valstybės narės, kuriose tarpininkas vykdo veiklą pagal įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas principus.

2.  Valstybės narės gali įsteigti daugiau nei vieną draudimo, perdraudimo ir papildomos draudimo veiklos tarpininkų registrą, su sąlyga, kad jos nustato kriterijus, pagal kuriuos turi būti registruojami tarpininkai.

Valstybės narės įsteigia internetinę registracijos sistemą ▌. Ta sistema turi būti lengvai prieinama ▌ ir ja naudojantis registracijos formą turi būti galima užpildyti tiesiogiai internetu.

3.  Tais atvejais, kai valstybėje narėje yra daugiau nei vienas registras, ta valstybė narė įsteigia vieną informacijos centrą ▌, kuris sudarytų galimybę greitai ir lengvai gauti tuose registruose elektroniniu būdu kaupiamą ir ▌atnaujinamą informaciją. Informacijos centre taip pat teikiama buveinės valstybės narės kompetentingų valdžios institucijų identifikavimo informacija ▌.

4.  EDPPI sukuria, paskelbia savo svetainėje ir nuolat atnaujina bendrą elektroninį registrą, kuriame registruojami draudimo, perdraudimo ir papildomos draudimo veiklos tarpininkai, apie savo ketinimą vykdyti tarpvalstybinę veiklą pranešę pagal III skyrių. Kad EDPPI turėtų galimybę tai padaryti, valstybės narės nedelsdamos teikia jai atitinkamą informaciją. Registre ▌pateikiamos nuorodos į visų valstybių narių kompetentingų institucijų interneto svetaines, o iš tų svetainių galima patekti į registrą.

EDPPI turi prieigos prie pirmoje pastraipoje nurodytame registre saugomų duomenų teisę. EDPPI ir kompetentingos institucijos turi teisę keisti tokius duomenis. Duomenų subjektai, kurių asmens duomenys turi būti saugomi ir registruojami, turi turėti teisę į prieigą prie tokių saugomų duomenų ir teisę būti tinkamai informuotais, kai keičiamasi tokia informacija.

EDPPI sukuria interneto svetainę su saitais į kiekvieną informacijos centrą arba, kai taikoma, į valstybių narių pagal 3 dalį įsteigtą registrą.

Šio straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytos valstybės narės užtikrina, kad draudimo ▌, perdraudimo ir papildomos draudimo veiklos tarpininkai būtų registruojami tik jeigu jie atitinka 10 straipsnyje nustatytus atitinkamus reikalavimus.

▌Registracijos galiojimą reguliariai tikrina kompetentinga institucija.

Valstybės narės užtikrina, kad draudimo, perdraudimo ir papildomos draudimo veiklos tarpininkai, kurie nebeatitinka 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų, būtų išregistruoti iš registro. Kai taikoma, buveinės valstybė narė apie tokį tarpininko išregistravimą iš registro praneša priimančiajai valstybei narei.

5.  Valstybės narės užtikrina, kad tarpininkų paraiškos įtraukti į registrą būtų išnagrinėtos per tris mėnesius nuo išsamios paraiškos pateikimo dienos ir kad pareiškėjui būtų nedelsiant pranešta apie sprendimą.

6.  Valstybės narės užtikrina, kad ▌būtų nustatyta sąlyga, jog norint įregistruoti draudimo, perdraudimo ir papildomos draudimo veiklos tarpininką, būtina pateikti šią informaciją:

a)  ▌akcininkų arba narių, kurie gali būti fiziniai arba juridiniai asmenys ir turi didesnį negu 10 % tarpininko akcijų paketą, tapatybę ir tų paketų dydį;

b)  ▌asmenų, turinčių glaudžių ryšių su ▌tarpininku, tapatybę;

c)  ▌įrodymus, kad tie akcijų paketai ar glaudūs ryšiai netrukdo kompetentingai institucijai veiksmingai vykdyti priežiūros funkcijų.

Valstybės narės užtikrina, kad tarpininkai nepagrįstai nedelsiant informuotų kompetentingas institucijas apie bet kokius pagal šią dalį pateiktos informacijos pokyčius.

7.  Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos atsisakytų registruoti ▌, jei jos negali veiksmingai atlikti priežiūros funkcijų dėl trečiosios valstybės įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vieno ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų, su kuriais ▌tarpininkas susijęs glaudžiais ryšiais, veiklą, arba sunkumų, atsirandančių įgyvendinant tuos įstatymus ir kitus teisės aktus.

▌III skyrius Laisvė teikti paslaugas ir įsisteigimo laisvė

4 straipsnisNaudojimasis laisve teikti paslaugas

1.  Visi draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkai, kurie ketina pirmą kartą vykdyti veiklą kitos valstybės narės teritorijoje naudodamiesi laisve teikti paslaugas, savo buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai pateikia šią informaciją:

a)  tarpininko pavadinimą (vardą, pavardę), adresą ir, kai taikoma, registracijos numerį;

b)  valstybės narės ar valstybių narių, kurioje (kuriose) tarpininkas ketina vykdyti veiklą, pavadinimą;

c)  tarpininko kategoriją ir, kai taikoma, visų atstovaujamų draudimo ar perdraudimo įmonių pavadinimus;

d)  informaciją apie susijusias draudimo grupes, jei taikoma.

2.  Per vieną mėnesį nuo 1 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos buveinės valstybės narės kompetentinga institucija perduoda ją priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai, kuri nedelsdama patvirtina, kad informaciją gavo. Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija raštu informuoja draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininką, kad priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija informaciją gavo ir kad tarpininkas gali pradėti veiklą priimančiojoje valstybėje narėje. Kai taikoma, tuo pačiu metu buveinės valstybės narės kompetentinga institucija praneša tarpininkui apie tai, kad su informacija apie priimančiojoje valstybėje narėje taikytinas teisės aktų nuostatas, nurodytas 11 straipsnio 1 dalyje dalyse, galima susipažinti naudojant 11 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytas priemones, ir kad taip pat tarpininkas, norėdamas pradėti veiklą priimančioje valstybėje narėje, privalo laikytis tų teisės aktų nuostatų.

3.  Pasikeitus bet kokiam informacijos, perduotos vadovaujantis 1 dalimi, elementui, draudimo ar perdraudimo tarpininkas arba papildomos draudimo veiklos tarpininkas praneša apie tą pakeitimą buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai, likus bent vienam mėnesiui iki to pakeitimo įgyvendinimo dienos. Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija kuo skubiau ir kai praktiškai įmanoma, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo informacijos gavimo dienos, informuoja apie tą pakeitimą priimančiosios valstybės narės kompetentingą instituciją.

5 straipsnisNaudojantis laisve teikti paslaugas padaryti pareigų pažeidimai

1.  Kai priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija turi pagrindo manyti, kad draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkas jos teritorijoje vykdydamas veiklą ir naudodamasis laisve teikti paslaugas pažeidžia bet kurias šioje direktyvoje nustatytas pareigas, ji apie tai praneša buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai.

Įvertinusi pagal pirmą pastraipą gautą informaciją, buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, kai taikoma ir jei taip, tai kuo skubiau imasi tinkamų priemonių situacijai ištaisyti. Apie bet kokias tokias priemones, kurių ji ėmėsi, ji informuoja priimančiosios valstybės narės kompetentingą instituciją.

Kai nepaisant priemonių, kurių ėmėsi buveinės valstybė narė, arba dėl to, kad tos priemonės buvo netinkamos arba jų nebuvo, draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkas ir toliau vykdo savo veiklą taip, kad dėl to plačiu mastu akivaizdžiai daroma žala priimančiosios valstybės narės vartotojų interesams arba kenkiama tinkamam draudimo ir perdraudimo produktų rinkų veikimui, priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija, informavusi buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją, gali imtis tinkamų priemonių, kad užkirstų kelią tolesniems pažeidimams, be kita ko, tiek, kiek tai tikrai būtina, nustatyti draudimą tam tarpininkui jos teritorijoje toliau užsiimti nauja veikla.

Be to, buveinės valstybės narės arba priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija gali perduoti klausimą EDPPI ir prašyti jos pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnį. Tuo atveju EDPPI gali imtis veiksmų pagal tuo straipsniu jai suteiktus įgaliojimus.

2.  1 dalimi nedaromas poveikis priimančiosios valstybės narės įgaliojimams imtis tinkamų priemonių, kad užkirstų kelią jos teritorijoje daromiems pažeidimams arba už juos nubaustų, tais atvejais, kai siekiant apsaugoti vartotojų teises veiksmų būtina imtis nedelsiant. Šie įgaliojimai apima galimybę neleisti draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkams jos teritorijoje užsiimti nauja veikla.

3.  Apie visas priemones, kurias pagal šį straipsnį priėmė priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija, pranešama atitinkamam draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkui, nusiunčiant jam tinkamai pagrįstą dokumentą ir nedelsiant informuojama buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, EDPPI ir Komisija.

6 straipsnisNaudojimasis įsisteigimo laisve

1.  Valstybės narės užtikrina, kad draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkas, kuris ketina pasinaudoti įsisteigimo laisve įsteigdamas filialą ar turėdamas nuolatinę buvimo vietą kitos valstybės narės teritorijoje, apie tai praneštų savo buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai ir pateiktų tai institucijai šią informaciją:

a)  tarpininko pavadinimą (vardą, pavardę), adresą ir, kai taikoma, registracijos numerį ▌;

b)  valstybės narės, kurios teritorijoje draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkas planuoja įsteigti filialą arba turėti nuolatinę buvimo vietą, pavadinimą;

c)  tarpininko kategoriją ir, jei taikoma, visų atstovaujamų draudimo ar perdraudimo įmonių pavadinimus;

d)  informaciją apie susijusias draudimo grupes, jei taikoma;

e)  adresą priimančiojoje valstybėje narėje, kuriuo galima gauti dokumentus;

f)  už įsteigto filialo ar nuolatinės buvimo vietos valdymą atsakingų asmenų vardus ir pavardes.

Bet kuri tarpininko nuolatinė buvimo vieta kitoje valstybėje narėje, kuris prilygsta filialui, traktuojamas kaip filialas, nebent tarpininkas būtų teisėtai įsteigęs tokią nuolatinę buvimo vietą kita teisine forma.

2.  Jei buveinės valstybės narės kompetentinga institucija neturi pagrindo abejoti draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininko administracinės struktūros tinkamumu ar finansine būkle, atsižvelgiant į numatomą produktų platinimo veiklą, ▌ ji per vieną mėnesį nuo 1 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos buveinės valstybės narės kompetentinga institucija persiunčia tą informaciją priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai, kuri nedelsdama patvirtina, kad informaciją gavo. Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija raštu informuoja draudimo, perdraudimo ir papildomos draudimo veiklos tarpininką, kad priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija gavo tą informaciją.

Per vieną mėnesį nuo šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytos informacijos gavimo dienos priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija praneša buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai apie jos teritorijoje taikytinas 11straipsnio 1 dalyje nurodytas teisės aktų nuostatas naudodama 11 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytas priemones. Buveinės valstybė narė perduoda tą informaciją tarpininkui ir informuoja, kad jis gali pradėti vykdyti savo veiklą priimančiojoje valstybėje narėje su sąlyga, kad jis laikysis tų teisės aktų nuostatų.

Kai per antroje pastraipoje nurodytą laikotarpį draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkas tokios informacijos negauna, jis gali įsteigti filialą ir pradėti vykdyti savo veiklą.

3.  Kai buveinės valstybės narės kompetentinga institucija atsisako perduoti 1 dalyje nurodytą informaciją priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai, per vieną mėnesį nuo visos 1 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos ji informuoja draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininką apie atsisakymo priežastis.

Pirmoje pastraipoje nurodytas atsisakymas ar buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos 1 dalyje nurodytos informacijos neperdavimas gali būti apskundžiamas buveinės valstybės narės teismuose.

4.  Pasikeitus bet kokiam informacijos, perduotos vadovaujantis 1 dalimi, elementui, draudimo ar perdraudimo tarpininkas arba papildomos draudimo veiklos tarpininkas praneša apie tą pakeitimą buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai, likus bent vienam mėnesiui iki to pakeitimo įgyvendinimo dienos. Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija kuo skubiau ir kai praktiškai įmanoma, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo informacijos gavimo dienos informuoja apie tą pakeitimą priimančiosios valstybės narės kompetentingą instituciją.

7 straipsnis Buveinės ir priimančiosios valstybių narių kompetencijos pasidalijimas

1.  Jei draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininko pagrindinė veiklos vieta yra ▌valstybėje narėje, kuri nėra buveinės valstybė narė, tos kitos valstybės narės kompetentinga institucija gali susitarti su buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, kad ji vykdys buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos funkcijas, susijusias su IV, V, VI ir VII skyrių nuostatomis. Tokio susitarimo atveju buveinės valstybės narės kompetentinga institucija nedelsdama praneša apie tai draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkui ir EDPPI.

2.  Priimančiosios valstybės narė kompetentinga institucija prisiima atsakomybę užtikrinti, kad paslaugos, kurias jos teritorijoje teikia padalinį įsteigęs tarpininkas, atitiktų V ir VI skyriuose įtvirtintas pareigas ir pagal tuos skyrius priimtas priemones.

Priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija turi teisę tikrinti įsteigtą padalinį ir reikalauti atlikti tokius pakeitimus, kurių reikia, kad kompetentinga institucija galėtų užtikrinti V ir VI skyriuose įtvirtintų pareigų vykdymą ir pagal tuos skyrius priimtų priemonių taikymą tos šalies teritorijoje įsteigto padalinio teikiamoms paslaugoms ar vykdomai veiklai atžvilgiu.

8 straipsnisNaudojantis įsisteigimo laisve padaryti pareigų pažeidimai

1.  Kai kompetentinga priimančiosios valstybės narės institucija nustato, kad draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkas pažeidžia įstatymų ar norminių aktų nuostatas, priimtas toje valstybėje narėje vadovaujantis V ir VI skyrių nuostatomis, ta institucija gali imtis tinkamų priemonių situacijai ištaisyti.

2.  Kai priimančiosios valstybė narės kompetentinga institucija turi priežasčių manyti, kad draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkas, veikiantis jos teritorijoje ▌per buveinę, pažeidžia šioje direktyvoje nustatytas pareigas, ir kai ta kompetentinga institucija pagal 7 straipsnio 2 dalį neprisiima atsakomybės, ji tas išvadas pateikia buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai. Įvertinusi pagal šios dalies pirmą pastraipą gautą informaciją, buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, kai taikytina ir, jei taip, tai kuo skubiau imasi tinkamų priemonių situacijai ištaisyti. Ji informuoja priimančiosios valstybės narės kompetentingą instituciją, apie bet kokias tokias priemones, kurių buvo imtasi.

3.  Kai nepaisant priemonių, kurių ėmėsi buveinės valstybė narė, arba dėl to, kad tos priemonės buvo netinkamos arba jų nebuvo, draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkas ir toliau vykdo savo veiklą taip, kad dėl to plačiu mastu akivaizdžiai daromas žala priimančiosios valstybės narės vartotojų interesams arba kenkiama tinkamam draudimo ir perdraudimo rinkų veikimui, priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija, informavusi buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją, gali imtis tinkamų priemonių, kad užkirstų kelią tolesniems pažeidimams, be kita ko, tiek, kiek tai tikrai būtina, nustatyti draudimą tam tarpininkui jos teritorijoje toliau užsiimti nauja veikla.

Be to, buveinės valstybės narės ar priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija gali perduoti klausimą EDPPI ir prašyti jos pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnį. Tuo atveju EDPPI gali imtis veiksmų pagal tuo straipsniu jai suteiktus įgaliojimus ▌.

4.  2 ir 3 dalimis nedaromas poveikis priimančiosios valstybės narės įgaliojimams imtis tinkamų ir nediskriminuojančių priemonių, kad užkirstų kelią jos teritorijoje daromiems pažeidimams arba už juos nubaustų tais atvejais, kai siekiant apsaugoti priimančiosios valstybės narės vartotojų teises veiksmų būtina imtis nedelsiant, ir kai buveinės valstybės narės lygiavertės priemonės yra nepakankamos arba jų nėra. Tokiomis situacijomis valstybės narės turi turėti galimybę neleisti atitinkamiems draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkams jos teritorijoje užsiimti nauja veikla.

5.  Apie bet kurią priemonę, kurią pagal šį straipsnį taikė priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija, pranešama atitinkamam draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkui, jam nusiunčiant tinkamai pagrįstą dokumentą, ir nedelsiant informuojama buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, EDPPI ir Komisija.

9 straipsnisĮgaliojimai, susiję su nacionalinėmis nuostatomis, priimtomis dėl bendros gerovės

1.   Šia direktyva nedaromas poveikis priimančiųjų valstybių narių įgaliojimams imtis tinkamų ir nediskriminuojančių priemonių, kad užkirstų kelią jos teritorijoje daromiems pažeidimams, prieštaraujantiems valstybių narių teisės nuostatoms, nurodytoms 11 straipsnio 1 dalyje, arba už juos nubaustų, kiek tai yra neišvengiamai būtina. Tokiomis situacijomis valstybės narės turi turėti galimybę neleisti atitinkamiems draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkams jos teritorijoje užsiimti nauja veikla.

2.  Be to, šia direktyva nedaromas poveikis priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos įgaliojimams imtis tinkamų priemonių, kad uždraustų draudimo produktų platintojui, įsisteigusiam kitoje valstybėje narėje, jos teritorijoje vykdyti veiklą, naudojantis laisve teikti paslaugas arba, kai taikoma, įsisteigimo laisve, kai atitinkama veikla yra išimtinai ar daugiausiai susijusi su priimančiosios valstybės narės teritorija tik siekiant išvengti teisės nuostatų taikymo, kurios būtų privalomas, jei draudimo produktų platintojas turėtų savo gyvenamąją vietą ar registruotą buveinę toje priimančiojoje valstybėje narėje, ir, be to, kai jo veikla kelia didelį pavojų tinkamam draudimo ir perdraudimo produktų rinkų veikimui priimančioje valstybėje narėje vartotojų apsaugos atžvilgiu. Tokiu atveju priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija, informavusi buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją, gali tam draudimo produktų platintojui taikyti visas tinkamas priemones, būtinas siekiant apsaugoti vartotojų teises priimančiojoje valstybėje narėje. Susijusios kompetentingos institucijos gali perduoti klausimą EDPPI ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnį prašyti jos pagalbos. Tokiu atveju EDPPI gali imtis veiksmų pagal jai suteiktus įgaliojimus, kai kyla nesutarimų tarp buveinės ir priimančiosios valstybės narės kompetentingų institucijų.

IV skyrius▌ Organizaciniai reikalavimai

10 straipsnis Profesiniai ir organizaciniai reikalavimai

1.  Buveinės valstybės narės užtikrina, kad draudimo ir perdraudimo produktų platintojai ir draudimo ir perdraudimo įmonių, užsiimančių draudimo ar perdraudimo produktų platinimo veikla ▌, darbuotojai turėtų atitinkamų žinių ir gebėjimų tam, kad galėtų tinkamai vykdyti savo užduotis ir pareigas ▌.

2.  Buveinės valstybės narės užtikrina, kad draudimo ir perdraudimo tarpininkai ir draudimo ir perdraudimo įmonių darbuotojai bei draudimo tarpininkų darbuotojai atitiktų tęstinio profesinio mokymosi ir tobulinimosi reikalavimus, kad būtų užtikrintas tinkamas jų veiklos rezultatų lygis, atitinkantis jų atliekamas funkcijas ir atitinkamą rinką.

Tuo tikslu buveinės valstybės narės nustato ir paskelbia mechanizmus, kuriais veiksmingai kontroliuojamos ir vertinamos draudimo ir perdraudimo tarpininkų ir draudimo ir perdraudimo įmonių darbuotojų bei draudimo tarpininkų darbuotojų žinios ir kompetencija, grindžiami bent 15 valandų profesinio mokymo ir tobulinimosi per metus, atsižvelgiant į parduodamų produktų pobūdį, platintojo tipą, jų atliekamas funkcijas ir draudimo ar perdraudimo produktų platintojo vykdomą veiklą.

Buveinės valstybės narės gali reikalauti, kad sėkmingas mokymosi ir tobulinimosi reikalavimų įvykdymas būtų įrodytas gautu sertifikatu.

Valstybės narės reikalaujamas sąlygas, susijusias su žiniomis ir gebėjimais, pritaiko prie konkrečios draudimo ar perdraudimo produktų platintojų veiklos bei platinamų produktų specifikos, ypač papildomos draudimo veiklos tarpininkų atveju. ▌Valstybės narės gali reikalauti, kad 3 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje nurodytais atvejais ir draudimo įmonių darbuotojų, užsiimančių draudimo produktų platinimu, atžvilgiu draudimo įmonė arba tarpininkas patikrintų, ar tarpininkų žinios ir gebėjimai yra pakankami ▌1 dalyje nustatytoms pareigoms vykdyti, ir, jei būtina, parengtų tokiems tarpininkams mokymo arba profesinio tobulinimosi priemones, atitinkančias tarpininko parduodamų produktų reikalavimus.

Valstybės narės neprivalo 1 dalyje ir šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytų reikalavimų taikyti visiems draudimo ar perdraudimo įmonėje arba draudimo ar perdraudimo tarpininkui dirbantiems fiziniams asmenims, užsiimantiems draudimo ar perdraudimo produktų platinimo veikla, bet valstybės narės turi užtikrinti, kad atitinkami tokių įmonių valdymo struktūrai priskiriami ir už draudimo ir perdraudimo produktų platinimą atsakingi asmenys, taip pat ir visi kiti tiesiogiai su draudimo ar perdraudimo produktų platinimu susiję asmenys turėtų žinių ir gebėjimų, būtinų savo pareigoms atlikti.

Draudimo ir perdraudimo tarpininkai turi įrodyti, kad jie atitinka atitinkamų profesinių žinių ir kompetencijos reikalavimus, kaip nustatyta priede.

3.  Draudimo ar perdraudimo įmonėje arba draudimo ar perdraudimo tarpininkui dirbantys fiziniai asmenys, užsiimantys draudimo ar perdraudimo produktų platinimu, turi būti geros reputacijos. Mažiausias reikalavimas – neturėti teistumo už baudžiamąsias veikas ar nebūti įtrauktam į jokį kitą teistumui pagal nacionalinius įstatymus prilyginamą dokumentą dėl rimtos nusikalstamos veikos, susijusios su nusikaltimais nuosavybei arba kitais nusikaltimais, susijusiais su finansine veikla, ir jie neturi būti prieš tai paskelbti bankrutavusiais, išskyrus tuos atvejus, kai jie buvo reabilituoti pagal nacionalinę teisę.

Remdamosi 3 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa, valstybės narės gali leisti draudimo produktų platintojui patikrinti savo darbuotojų ir, kai tinkama, savo draudimo tarpininkų reputaciją.

Valstybės narės neprivalo šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyto reikalavimo taikyti visiems draudimo ar perdraudimo įmonėje arba draudimo ar perdraudimo tarpininkui dirbantiems fiziniams asmenims, su sąlyga, kad jie nėra tiesiogiai susiję su draudimo ar perdraudimo produktų platinimu. Valstybės narės užtikrina, kad valdymo struktūrai priklausantys atsakingi asmenys ir visi tiesiogiai su draudimo ar perdraudimo produktų platinimu susiję darbuotojai atitiktų tą reikalavimą.

Papildomos draudimo veiklos tarpininkų atveju valstybės narės užtikrina, kad už papildomą draudimo produktų platinimą atsakingi asmenys atitiktų pirmoje pastraipoje nurodytą reikalavimą.

4.  Draudimo ir perdraudimo tarpininkai apsidraudžia profesinės civilinės atsakomybės draudimu, galiojančiu visoje Sąjungos teritorijoje, arba turi panašią garantiją, apsaugančia nuo profesinio aplaidumo pasekmių; draudimo ar jam prilyginamos garantijos suma yra ne mažesnė kaip 1 250 000 EUR kiekvienam atskiram reikalavimui išmokėti draudimo išmoką, arba iš viso 1 850 000 EUR per metus visiems reikalavimams išmokėti draudimo išmoką, išskyrus tuos atvejus, kai šia draudimo ar jam prilyginama garantija jau yra pasirūpinusi draudimo, perdraudimo ar kita įmonė, kurios vardu veikia draudimo ar perdraudimo tarpininkas, arba kuri yra suteikusi įgaliojimus draudimo ar perdraudimo tarpininkams veikti jos vardu, arba jeigu tokia įmonė prisiima visišką atsakomybę už tarpininko veiksmus.

5.  Valstybės narės reikalauja, kad papildomos draudimo veiklos tarpininkai turėtų profesinės civilinės atsakomybės draudimą arba panašias valstybės narės nustatyto lygmens, atsižvelgiant į parduodamų produktų ir vykdomos veiklos pobūdį, garantijas.

6.  Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių klientams apsaugoti, kai draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkas negali pervesti draudimo įmokos draudimo įmonei arba pervesti pareikalautos išmokėti sumos, arba grąžinti įmokos apdraustajam asmeniui.

Tokios priemonės gali būti bet kuria viena ar daugiau iš šių formų:

a)  įstatymuose ar sutartyje nustatytos nuostatos, pagal kurias tarpininkui kliento sumokėtos pinigų sumos laikomos sumokėtomis įmonei, o tarpininkui įmonės sumokėtos pinigų sumos nelaikomos sumokėtomis klientui tol, kol klientas jas faktiškai gauna;

b)  reikalavimas, kad draudimo tarpininkų finansinis pajėgumas nuolatos sudarytų 4 % gautų metinių draudimo įmokų sumos, bet ne mažiau kaip 18 750 EUR;

c)  reikalavimas, kad kliento pinigų sumos būtų pervedamos per griežtai atskirtas kliento sąskaitas ir kad iš tų sąskaitų bankroto atveju nebūtų atsiskaitoma su kitais kreditoriais;

d)  reikalavimas įsteigti garantinį fondą.

7.  EDPPI reguliariai peržiūri 4 ir 6 dalyse nurodytas sumas pagal Europos vartotojų kainų indekso, kurį skelbia Eurostatas, pasikeitimus. Pirma peržiūra atliekama ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 31 d., o visos kitos – po to kas penkerius metus.

EDPPI parengia reguliavimo standartų projektus, kuriuos taikant 4 ir 6 dalyse nurodyta bazinė eurais išreikšta suma pritaikoma pagal vartotojų kainų indekso, nurodyto šios dalies pirmoje pastraipoje, procentinį pokytį laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. arba nuo paskutinės peržiūros datos iki naujos peržiūros datos, suapvalinant rezultatą iki dešimčių eurų.

Tuos reguliavimo standartų projektus EDPPI pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2018 m. birželio 30 d., o vėlesnius reguliavimo standartų projektuspo to kas penkerius metus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti šios dalies antroje ir trečioje pastraipoje nurodytus reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnius.

8.  Siekiant užtikrinti atitiktį 1, 2 ir 3 dalyse įtvirtintiems reikalavimams, draudimo ir perdraudimo įmonės patvirtina, įgyvendina ir reguliariai peržiūri savo vidaus politiką ir atitinkamas vidaus procedūras.

Draudimo ir perdraudimo įmonės nustato funkciją tinkamam patvirtintos politikos ir procedūrų įgyvendinimui užtikrinti.

Draudimo ir perdraudimo įmonės parengia, tvarko ir nuolat atnaujina visų svarbių dokumentų, susijusių su 1, 2 ir 3 dalių nuostatų taikymu, įrašus. Draudimo ir perdraudimo įmonės, gavusios prašymą, už tą funkciją atsakingo asmens vardą ir pavardę perduoda buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai.

11 straipsnis Visuotinės gerovės taisyklių skelbimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad jų kompetentingos institucijos tinkamai paskelbtų svarbias nacionalines teisines nuostatas, pagal kurias saugoma visuotinė gerovė, įskaitant informaciją apie tai, ar ir kaip valstybė narė nusprendė taikyti griežtesnes nuostatas, numatytas 29 straipsnio 3 dalyje, ir kurios taikomos vykdant draudimo ir perdraudimo produktų platinimo veiklą jų teritorijose.

2.  Valstybė narė, kuri, be šios direktyvos nuostatų, siūlo taikyti ir taiko papildomas draudimo produktų platinimą reglamentuojančias nuostatas, užtikrina, kad dėl tų nuostatų atsirandanti administracinė našta būtų proporcinga vartotojų apsaugos atžvilgiu. Valstybės narės toliau prižiūri tas nuostatas siekdamos užtikrinti, kad jos atitiktų šią dalį.

3.  EDPPI ▌savo interneto svetainėje pateikia nuorodas į kompetentingų institucijų interneto svetaines, kuriose skelbiama informacija apie visuotinės gerovės taisykles. Tokią informaciją nacionalinės kompetentingos institucijos reguliariai atnaujina, o EDPPI ją paskelbia savo interneto svetainėje ▌, visas nacionalines visuotinės gerovės taisykles suskirstydama į kategorijas pagal įvairias atitinkamas teisės sritis.

4.  Valstybės narės įsteigia vieną kontaktinį punktą, atsakingą už informacijos apie visuotinės gerovės taisykles teikimą savo atitinkamoje valstybėje narėje. Toks kontaktinis punktas turėtų būti tinkama kompetentinga institucija.

5.  EDPPI ataskaitoje išnagrinėja valstybių narių paskelbtas visuotinės gerovės taisykles, kaip nurodyta šiame straipsnyje, ir atitinkamai informuoja Komisiją, atsižvelgdama į tinkamą šios direktyvos taikymą ir vidaus rinkos veikimą, anksčiau nei ...(18)*.

12 straipsnisKompetentingos institucijos

1.  Valstybės narės skiria kompetentingas institucijas, įgaliotas užtikrinti šios direktyvos įgyvendinimą. Valstybės narės informuoja Komisiją apie kompetentingos institucijos paskyrimą, pranešdamos apie bet kokį tų funkcijų paskirstymą.

2.  Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos turi būti viešosios valdžios institucijos, pagal nacionalinę teisę pripažintos įstaigos arba pagal nacionalinę teisę tuo tikslu aiškiai įgaliotos viešosios valdžios institucijos. Kompetentingos institucijos nėra draudimo ar perdraudimo įmonės ar asociacijos, kurių nariais tiesiogiai arba netiesiogiai yra draudimo ar perdraudimo įmonės arba draudimo ar perdraudimo tarpininkai, nedarant poveikio kompetentingų institucijų galimybei bendradarbiauti su kitomis įstaigomis 3 straipsnio 1 dalyje aiškiai numatytais atvejais.

3.  Kompetentingoms institucijoms suteikiami visi įgaliojimai, būtini vykdyti pareigas pagal šią direktyvą. Kai valstybės narės teritorijoje yra daugiau nei viena kompetentinga institucija, ši valstybė narė turi užtikrinti, kad kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiautų, jog galėtų veiksmingai atlikti savo atitinkamas pareigas.

13 straipsnisValstybių narių

kompetentingų institucijų bendradarbiavimas ir keitimasis informacija

1.  Skirtingų valstybių narių kompetentingos institucijos bendradarbiauja tarpusavyje ir keičiasi atitinkama informacija apie draudimo ir perdraudimo produktų platintojus, kad užtikrintų tinkamą šios direktyvos taikymą

2.  Kompetentingos institucijos, visų pirma, registracijos proceso metu ir nuolat dalijasi atitinkama informacija, susijusia su draudimo ir perdraudimo produktų platintojų gera reputacija, profesinėmis žiniomis ir kompetencija.

3.  Kompetentingos institucijos taip pat keičiasi informacija apie draudimo ir perdraudimo produktų platintojus, kuriems buvo taikytos VII skyriuje nurodytos sankcijos ar kitos priemonės, ir kai dėl tokios informacijos tokie platintojai gali būti išbraukti iš registro. ▌

4.  Visi asmenys, kuries turi gauti arba paskelbti su šia direktyva susijusią informaciją, yra įpareigoti saugoti profesinę paslaptį taip, kaip nustatyta Direktyvos 2009/138/EB 64 straipsnyje.

14 straipsnisSkundai

Valstybės narės užtikrina, kad būtų nustatytos procedūros, leidžiančios klientams ir kitoms suinteresuotosioms šalims, ypač vartotojų asociacijoms, įregistruoti skundus dėl draudimo ir perdraudimo produktų platintojų veiksmų. Skundą pateikusiems asmenims turi būti atsakyta visais atvejais.

15 straipsnisTeisių gynimas ne teisme

1.  Valstybės narės užtikrina, kad pagal atitinkamus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus būtų nustatytos tinkamos ir veiksmingos, objektyvios ir nepriklausomos skundų sprendimo ir teisių gynimo ne teisme procedūros, skirtos klientų ir draudimo produktų platintojų ginčams dėl pagal šią direktyvą kylančių teisių ir pareigų spręsti ▌, tam tikrais atvejais pasitelkiant esamas įstaigas. Valstybės narės ▌užtikrina, kad tokios procedūros būtų taikomos draudimo produktų platintojams, prieš kuriuos pradėtos procedūros, ir kad atitinkamos įstaigos kompetencija būtų veiksmingai išplėsta.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytos įstaigos bendradarbiautų spręsdamos tarpvalstybinius ginčus dėl pagal šią direktyvą kylančių teisių ir pareigų.

16 straipsnisNaudojimosi tarpininkų paslaugomis apribojimas

Valstybės narės užtikrina, kad naudodamosi draudimo ar perdraudimo tarpininkų arba papildomos draudimo veiklos tarpininkų paslaugomis draudimo ir perdraudimo įmonės ir tarpininkai naudotųsi tik registruotų draudimo ir perdraudimo tarpininkų, papildomos draudimo veiklos tarpininkų arba 1 straipsnio 3 dalyje nurodytų papildomos draudimo veiklos tarpininkų teikiamomis draudimo ir perdraudimo produktų platinimo paslaugomis.

V skyriusInformavimo reikalavimai ir veiklos vykdymo taisyklės

17 straipsnis Bendrasis principas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad vykdydamas draudimo produktų platinimo veiklą draudimo tarpininkas ar draudimo produktų platintojas visada veiktų sąžiningai, teisingai ir profesionaliai, kuo labiau atsižvelgdamas į savo klientų interesus.

2.  Nedarant poveikio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2005/29/EB(19), valstybės narės užtikrina, kad visa informacija, susijusi su šios direktyvos dalyku, įskaitant rinkodaros pranešimus, draudimo platintojo adresuota esamiems ar potencialiems klientams, būtų teisinga, aiški ir neklaidinanti. Rinkodaros pranešimai visada turi būti aiškiai atpažįstami.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad draudimo produktų platintojams nebūtų atlyginama arba jie neatlygintų savo darbuotojams ir nevertintų jų darbo tokiu būdu, kuris prieštarautų jų pareigai veikti kuo labiau atsižvelgiant į savo klientų interesus. Visų pirma, draudimo produktų platintojas netaiko jokios atlyginimo, pardavimo tikslų ar kitos tvarkos, pagal kurią jis pats ar jo darbuotojai galėtų būti skatinami klientui rekomenduoti konkretų draudimo produktą, kai draudimo produktų platintojas galėtų pasiūlyti kitą, labiau kliento poreikius atitinkantį draudimo produktą.

18 straipsnisBendroji draudimo tarpininko arba draudimo įmonės teikiama informacija

Valstybės narės užtikrina, kad:

a)  likus pakankamai laiko iki draudimo sutarties sudarymo draudimo tarpininkas ▌klientams atskleistų šią informaciją:

i)  savo tapatybę, adresą ir tai, kad jis yra draudimo tarpininkas;

ii)  ar ▌jis teikia ▌ konsultacijas apie parduodamus draudimo produktus;

iii)  informaciją apie 14 straipsnyje nurodytas procedūras, pagal kurias leidžiama klientams ir kitoms suinteresuotosioms šalims pateikti skundus dėl draudimo ▌tarpininkų veiksmų, ir dėl 15 straipsnyje nurodytų skundų pateikimo ir teisių gynimo ne teisme procedūrų;

iv)  informaciją apie registrą, kuriame jis įregistruotas, ir būdus, kaip patikrinti, ar jis įregistruotas; ir

v)  ar tarpininkas atstovauja klientui ar veikia draudimo įmonės vardu arba jos naudai;

b)  likus pakankamai laiko iki draudimo sutarties sudarymo draudimo įmonė ▌klientams atskleistų šią informaciją:

i)  savo tapatybę, adresą ir tai, kad ji yra draudimo įmonė;

ii)  ar ▌ji teikia ▌ konsultacijas apie parduodamus draudimo produktus;

iii)  informaciją apie 14 straipsnyje nurodytas procedūras, pagal kurias leidžiama klientams ir kitiems suinteresuotiems asmenims pateikti skundus dėl draudimo įmonių veiksmų ir dėl 15 straipsnyje nurodytų skundų pateikimo ir teisių gynimo ne teisme procedūrų.

19 straipsnisInteresų konfliktai ir skaidrumas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad likus pakankamai laiko iki draudimo sutarties sudarymo draudimo tarpininkas ▌klientui suteiktų bent šią informaciją:

a)  ar tarpininkas turi tiesiogiai ar netiesiogiai akcijų, sudarančių ▌10 % arba daugiau balsavimo teisių arba kapitalo tam tikroje draudimo įmonėje;

b)  ar atitinkama draudimo įmonė arba atitinkamos draudimo įmonės patronuojančioji įmonė tiesiogiai ar netiesiogiai turi akcijų, sudarančių ▌10 % arba daugiau balsavimo teisių arba kapitalo draudimo tarpininko įmonėje;

c)  dėl siūlomų sutarčių arba sutarčių, dėl kurių buvo teikiamos konsultacijos:

i)  ar tarpininkas konsultuoja remdamasis sąžininga ir asmenine analize;

ii)  ar tarpininkas yra sutartimi įsipareigojęs vykdyti draudimo produktų platinimo veiklą, bendradarbiaudamas išimtinai su viena ar daugiau draudimo įmonių; tokiu atveju tarpininkas turi pateikti tokių draudimo įmonių pavadinimus; arba

iii)  ar tarpininkas nėra sutartimi įsipareigojęs vykdyti draudimo produktų platinimo veiklos, bendradarbiaudamas išimtinai su viena ar daugiau draudimo įmonių ir nekonsultuoja remdamasis sąžininga ir asmenine analize; tokiu atveju tarpininkas turi pateikti tų draudimo įmonių, su kuriomis jis gali bendradarbiauti ir bendradarbiauja, pavadinimus;

d)  dėl draudimo sutarties gaunamo atlygio pobūdį;

e)  ar draudimo sutarties atžvilgiu jis dirba:

i)  už mokestį, t. y. , atlygį kurį tiesiogiai moka klientas;

ii)  už bet kokios rūšies komisinius, kurie yra į draudimo įmoką įskaičiuotas atlygis;

iii)  už kitos rūšies atlygį, įskaitant bet kokios rūšies pasiūlytą ar suteiktą su draudimo sutartimi susijusią ekonominę naudą; arba

iv)  už bet kokios rūšies atlygio, nustatyto i, ii ir iii punktuose, derinį.

2.  Kai mokestį klientas moka tiesiogiai, draudimo tarpininkas informuoja klientą apie mokesčio dydį arba, kai tai neįmanoma, mokesčio apskaičiavimo metodą.

3.  Jei klientas atlieka kokius nors mokėjimus (išskyrus einamąsias draudimo įmokas ir numatytus mokėjimus) pagal draudimo sutartį po jos sudarymo, draudimo tarpininkas taip pat atskleidžia informaciją pagal šį straipsnį apie kiekvieną tokį mokėjimą.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad likus pakankamai laiko iki draudimo sutarties sudarymo draudimo įmonė pateiktų klientui informaciją apie savo darbuotojų gaunamo atlygio, susijusio su draudimo sutartimi, pobūdį.

5.  Jei klientas atlieka kokius nors mokėjimus (išskyrus einamąsias draudimo įmokas ir numatytus mokėjimus) pagal draudimo sutartį po jos sudarymo, draudimo įmonė ▌taip pat atskleidžia informaciją pagal šį straipsnį apie kiekvieną tokį mokėjimą.

20 straipsnisKonsultacijos ir pardavimo standartai, kai konsultacijos neteikiamos

1.  Prieš sudarant draudimo sutartį, draudimo produktų platintojas, remdamasis kliento gauta informacija, tiksliai apibrėžia to kliento reikalavimus ir poreikius bei pateikia klientui objektyvią informaciją apie draudimo produktą suprantama forma, kad tas klientas galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą.

Bet kuri pasiūlyta sutartis turi atitikti kliento draudimo reikalavimus ir poreikius.

Kai prieš sudarant kiekvieną konkrečią sutartį teikiama konsultacija, draudimo produktų platintojas klientui pateikia asmeniškai pritaikytą rekomendaciją ir paaiškina, kodėl konkretus produktas geriausiai atitiktų kliento poreikius ir reikalavimus.

2.  1 dalyje nurodyta informacija išdėstoma atsižvelgiant į siūlomo draudimo produkto sudėtingumą ir kliento tipą.

3.  Kai draudimo tarpininkas ▌informuoja klientą, kad jis konsultuoja remdamasis sąžiningos ir asmeninės analizės rezultatais, jis teikia tą konsultaciją atlikęs pakankamai išsamią rinkoje siūlomų draudimo sutarčių analizę, kad galėtų vadovaudamasis profesionaliais kriterijais klientui asmeniškai rekomenduoti sudaryti jo poreikius tinkamai atitinkančią draudimo sutartį.

4.  Nedarant poveikio Direktyvos 2009/138/EB 183 ir 184 straipsnių taikymui, prieš sudarant sutartį, nesvarbu, konsultacija teikiama ar ne, ir nepriklausomai nuo to, ar draudimo produktas yra paketo dalis pagal šios direktyvos 25 straipsnį, draudimo produktų platintojas vartotojui suteikia svarbią informaciją apie draudimo produktą suprantama forma, kad vartotojas galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą, atsižvelgdamas į draudimo produkto sudėtingumą ir vartotojo tipą.

5.  Platinant ne gyvybės draudimo produktus, išvardytus Direktyvos 2009/138/EB I priede, šio straipsnio 4 dalyje nurodyta informacija pateikiama standartine draudimo produkto informacinio dokumento forma popieriuje arba kitoje patvariojoje laikmenoje.

6.  Draudimo produkto informacinį dokumentą parengia ne gyvybės draudimo produkto, nurodyto 5 dalyje, kūrėjas.

7.  Draudimo produkto informacinis dokumentas:

a)  turi būti trumpas ir atskiras dokumentas;

b)  turi būti pateiktas ir išdėstytas taip, kad būtų aiškus ir jį būtų lengva skaityti, naudojant įskaitomo dydžio rašmenis;

c)  turi būti ne mažiau suprantamas tuo atveju, jei spalvotas jo originalas yra išspausdinamas nespalvotas arba padaroma nespalvota jo fotokopija;

d)  turi būti parašytas oficialiosiomis kalbomis arba viena iš oficialiųjų kalbų, vartojamų toje valstybės narės dalyje, kurioje siūlomas draudimo produktas, arba kita kalba, jeigu tam pritaria klientas ir platintojas;

e)  turi būti tikslus ir neklaidinantis;

f)  turi turėti pirmo puslapio viršuje nurodytą pavadinimą „draudimo produkto informacinis dokumentas“;

g)  turi nurodyti, kad išsami ikisutartinė ir su sutartimi susijusi informacija apie produktą pateikiama kituose dokumentuose.

Valstybės narės gali nustatyti, kad draudimo produkto informacinis dokumentas būtų pateikiamas kartu su informacija, kurios reikalaujama pagal kitus atitinkamus Sąjungos ar nacionalinės teisės aktus, su sąlyga, kad įvykdomi visi pirmoje pastraipoje nustatyti reikalavimai.

8.  Draudimo produkto informaciniame dokumente pateikiama ši informacija:

a)  informacija apie draudimo tipą;

b)  taikomos draudimo apsaugos, įskaitant pagrindinę draudžiamą riziką, draudimo sumą ir, jei taikytina, geografinę taikymo sritį, santrauka ir nedraudžiamos rizikos santrauka;

c)  draudimo įmokų mokėjimo būdai ir mokėjimų trukmė;

d)  pagrindinės išimtys, kai negali būti reikalaujama išmokėti draudimo išmoką;

e)  pareigos pradėjus vykdyti sutartį;

f)  pareigos sutarties galiojimo laikotarpiu;

g)  pareigos tuo atveju, kai pateikiamas reikalavimas išmokėti draudimo išmoką;

h)  sutarties galiojimo laikotarpis, įskaitant sutarties pradžios ir pabaigos datą;

i)  sutarties nutraukimo būdai.

9.  EDPPI, pasikonsultavusi su nacionalinėmis institucijomis ir atlikus vartotojų tyrimus, parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus dėl standartinio draudimo produkto informacinio dokumento pateikimo formato, kuriame patikslina 8 dalyje nurodytos informacijos pateikimo detales.

EDPPI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip ...(20)*.

Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 15 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.

21 straipsnisPapildomos draudimo veiklos tarpininkų teikiama informacija

Valstybės narės užtikrina, kad papildomos draudimo veiklos tarpininkai laikytųsi 18 straipsnio a punkto i, iii ir iv papunkčių ir 19 straipsnio 1 dalies d punkto.

22 straipsnisInformacijos teikimo išimtys ir lankstumo sąlyga

1.  18, 19 ir 20 straipsniuose nurodytos informacijos teikti nereikia, kai draudimo produktų platintojas vykdo platinimo veiklą, susijusią su draudimu nuo didelės rizikos, ir kai platinimo veiklą vykdo perdraudimo tarpininkai arba perdraudimo įmonės ▌.

Valstybės narės gali nustatyti, kad šios direktyvos 29 ir 30 straipsniuose nurodytos informacijos nebūtina pateikti profesionaliam klientui, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 10 punkte.

2.  Valstybės narės gali palikti galioti arba priimti griežtesnes nuostatas dėl šiame skyriuje nurodytų informavimo reikalavimų, su sąlyga, kad tos nuostatos neprieštarauja Sąjungos teisės aktams. Valstybės narės praneša EDPPI ir Komisijai apie tokias nacionalines nuostatas.

Valstybės narės taip pat imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad jų kompetentingos institucijos tinkamai paskelbtų informaciją apie tai, ar ir kaip valstybė narė nusprendė taikyti griežtesnes nuostatas pagal šią dalį.

Visų pirma, valstybės narės gali nustatyti, kad 20 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje nurodyta konsultacija būtų privaloma parduodant bet kokį draudimo produktą arba tam tikrų rūšių draudimo produktus. Tokiu atveju draudimo produktų platintojai, įskaitant tuos, kurie vykdo veiklą naudodamiesi laisve teikti paslaugas arba įsisteigimo laisve, sudarydami draudimo sutartis su klientais, kurių įprastinė gyvenamoji vieta yra toje valstybėje narėje, turi laikytis tų griežtesnių nacionalinių nuostatų.

3.  Valstybės narės gali apriboti arba uždrausti už draudimo produktų platinimą priimti ar gauti mokesčius, komisinius arba bet kokį piniginį ar nepiniginį atlygį, kurį draudimo produktų platintojams moka arba teikia trečioji šalis arba trečiosios šalies vardu veikiantis asmuo.

4.  Siekdama kuo didesnio skaidrumo visomis tinkamomis priemonėmis, EDPPI užtikrina, kad jos gauta informacija apie nacionalines nuostatas būtų taip pat perduota klientams ir draudimo ir perdraudimo produktų platintojams.

5.  Valstybės narės užtikrina, kad kai draudimo produktų platintojas yra atsakingas už privalomų profesinių pensijų susitarimų sudarymą ir darbuotojas tampa tokio susitarimo nariu nepriėmęs individualaus sprendimo prie jo prisijungti, šiame straipsnyje nurodyta informacija darbuotojui būtų pateikiama iškart po to, kai jis įtraukiamas į atitinkamą susitarimą.

23 straipsnisInformacijos teikimo sąlygos

1.  Visa informacija, kurią tarpininkas turi pateikti vadovaudamasis 18, 19, 20 ir 29 straipsniais, pateikiama klientams:

a)  popierine forma;

b)  aiškiai ir tiksliai, kad klientas suprastų; ▌

c)  valstybės narės, kurioje yra draudimo rizika, arba valstybės narės, kurioje prisiimtas įsipareigojimas, oficialiąja kalba arba bet kuria kita kalba, dėl kurios susitaria šalys; ir

d)   nemokamai.

2.  Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies a punkto, 18, 19, 20 ir 29 straipsniuose nurodyta informacija gali būti teikiama klientui vienu iš šių būdų:

a)  patvariąja laikmena, išskyrus popierinę formą, kai įvykdomos šio straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos; arba

b)  interneto svetainėje, kai įvykdomos šio straipsnio 5 dalyje nustatytos sąlygos.

3.  Vis dėlto, kai 18, 19, 20 ir 29 straipsniuose nurodyta informacija pateikiama patvariąja laikmena, išskyrus popierinę formą, arba interneto svetainėje, klientui paprašius popierinė kopija jam pateikiama nemokamai.

4.  18, 19, 20 ir 29 straipsniuose nurodyta informacija gali būti teikiama patvariąja laikmena, išskyrus popierinę formą, jei įvykdomos šios sąlygos:

a)  naudoti patvariąją laikmeną yra tinkama, atsižvelgiant į tai, kaip vykdoma veikla tarp draudimo produktų platintojo ir kliento; ir

b)  klientui buvo suteikta galimybė pasirinkti, ar gauti informaciją popierine forma, ar patvariąja laikmena, ir klientas pasirinko pastarąją laikmeną.

5.  18, 19, 20 ir 29 straipsniuose nurodyta informacija gali būti pateikiama interneto svetainėje, jei ji adresuojama asmeniškai klientui arba jei įvykdomos šios sąlygos:

a)  18, 19, 20 ir 29 straipsniuose nurodytą informaciją pateikti interneto svetainėje yra tinkama, atsižvelgiant į tai, kaip vykdoma veikla tarp draudimo produktų platintojo ir kliento;

b)  klientas sutiko, kad 18, 19, 20 ir 29 straipsniuose nurodyta informacija būtų pateikta interneto svetainėje;

c)  klientui elektroniniu būdu pranešamas interneto svetainės adresas ir vieta interneto svetainėje, kurioje galima susipažinti su 18, 19, 20 ir 29 straipsniuose nurodyta informacija;

d)  užtikrinama, kad 18, 19, 20 ir 29 straipsniuose nurodyta informacija būtų prieinama interneto svetainėje tiek laiko, kiek klientui pagrįstai gali reikėti su ja susipažinti.

6.  Taikant 4 ir 5 dalis laikoma, kad informaciją pateikti patvariąja laikmena, išskyrus popierinę formą, arba interneto svetainėje yra tinkama, atsižvelgiant į tai, kaip vykdoma veikla tarp draudimo produktų platintojo ir kliento, jeigu galima įrodyti, kad klientas turi galimybę reguliariai naudotis internetu. Jeigu tai veiklai vykdyti klientas pateikia elektroninio pašto adresą, tai laikoma tokiu įrodymu.

7.  Prekiaujant draudimo produktais telefonu, iš anksto klientui teikiama informacija, įskaitant draudimo produkto informacinį dokumentą, turi atitikti Sąjungos reikalavimus, taikomus nuotolinei prekybai vartotojams skirtomis finansinėmis paslaugomis. Be to, net jei klientas pagal 4 dalį pasirenka išankstinę informaciją gauti kita patvariąja laikmena nei popierius, informacija pagal 1 ar 2 dalyje nustatytus reikalavimus klientui pateikiama iš karto sudarius draudimo sutartį.

24 straipsnisKryžminis pardavimas

1.  Kai draudimo ▌ produktas siūlomas kartu su papildomai teikiamu ne draudimo produktu ar paslauga kaip paketo arba to paties susitarimo dalis, draudimo produktų platintojas ▌informuoja klientą, ar skirtingas sudedamąsias dalis galima įsigyti atskirai ir, jeigu taip, pateikia tinkamą skirtingų susitarimo ar paketo sudedamųjų dalių aprašą, taip pat atskirus duomenis apie kiekvienos ▌sudedamosios dalies įkainius ir mokesčius ▌.

2.  1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis ir kai rizika arba draudimo apsauga, atsirandanti dėl tokio klientui siūlomo susitarimo ar paketo, skiriasi nuo rizikos, susijusios su atskiromis sudedamosiomis dalimis, draudimo produktų platintojas pateikia tinkamą skirtingų susitarimo ar paketo sudedamųjų dalių aprašą ir nurodo, kaip jų tarpusavio sąveika pakeičia riziką arba draudimo apsaugą.

3.  Kai draudimo produktas yra teikiamas papildomai su preke ar paslauga, kuri nėra draudimas, kaip paketo arba to paties susitarimo dalis, draudimo produktų platintojas pasiūlo klientui galimybę prekę ar paslaugą nusipirkti atskirai. Ši dalis netaikoma, kai draudimo produktas yra teikiamas papildomai su investicine paslauga ar veikla, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kredito sutartimi, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/17/ES(21) 4 straipsnio 3 punkte, arba mokėjimo sąskaita, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/92/ES(22) 2 straipsnio 3 punkte.

4.  ▌EDPPI gali parengti kryžminio pardavimo vertinimo ir priežiūros gaires, kuriose ▌ nurodomos situacijos, kai kryžminis pardavimas neatitinka 17 straipsnyje nustatytų pareigų.

5.  Šis straipsnis nedraudžia platinti draudimo produktų, kurie suteikia draudimą nuo įvairių rūšių rizikos (kelių rūšių rizikos draudimo liudijimai).

6.  1 ir 3 dalyse nurodytais atvejais valstybės narės užtikrina, kad draudimo tarpininkas nurodytų kliento reikalavimus ir poreikius, susijusius su draudimo produktais, kurie yra bendro paketo arba to paties susitarimo dalis.

7.  Valstybės narės gali palikti galioti arba patvirtinti papildomas griežtesnes priemones, arba konkrečiais atvejais įsikišti, kad uždraustų draudimo produktų pardavimą kartu su papildomai teikiama ne draudimo paslauga ar produktu kaip paketo arba to paties susitarimo dalį, kai jos gali įrodyti, kad tokia praktika yra žalinga vartotojams.

25 straipsnisProduktų priežiūros ir valdymo reikalavimai

1.  Draudimo įmonės ir tarpininkai, kurie kuria draudimo produktus ir parduoda juos klientams, prieš pateikdami bet kurį produktą rinkai ar platindami jį klientams, prižiūri, vykdo ir peržiūri kiekvieno draudimo produkto patvirtinimo ar esamo draudimo produkto didelių koregavimų procesą.

Produkto patvirtinimo procesas yra proporcingas ir tinkamas atsižvelgiant į draudimo produkto pobūdį.

Produkto patvirtinimo proceso metu apibūdinama numatyta kiekvieno produkto tikslinė rinka ir užtikrinama, kad būtų atliktas visos numatytai tikslinei rinkai būdingos rizikos vertinimas ir parengta platinimo strategija tiktų numatytai tikslinei rinkai, bei imtąsi visų pagrįstų veiksmų užtikrinti, kad draudimo produktas būtų platinamas nustatytoje tikslinėje rinkoje.

Draudimo įmonė turi išsamiai išmanyti draudimo produktus, kuriuos ji siūlo ar kuriais ji prekiauja, ir reguliariai juos peržiūrėti, atsižvelgdama į visus veiksnius, kurie gali daryti esminį poveikį rizikai, kuri gali kilti numatytai tikslinei rinkai, siekdama įvertinti bent tai, ar produktas vis dar atitinka numatytos tikslinės rinkos poreikius ir ar parengta platinimo strategija vis dar tinka.

Draudimo produktus kuriančios draudimo įmonės ir tarpininkai visiems platintojams pateikia visą tinkamą informaciją apie draudimo produktą ir produkto patvirtinimo procesą, taip pat nurodo numatytą draudimo produkto tikslinę rinką.

Kai draudimo produktų platintojas konsultuoja dėl draudimo produktų arba siūlo produktus, kurių jis nesukūrė, jis parengia tinkamas priemones, kad gautų penktoje pastraipoje nurodytą informaciją ir išmanytų kiekvieno draudimo produkto ypatybes ir nustatytą tikslinę rinką.

2.  Komisijai pagal 38 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais patikslinami šiame straipsnyje įtvirtinti principai, proporcingai atsižvelgiant į vykdomą veiklą, parduodamų draudimo produktų pobūdį ir platintojo tipą.

3.  Šiame straipsnyje nurodyta politika, procesais ir priemonėmis nedaromas poveikis jokiems kitiems reikalavimams pagal šią direktyvą, įskaitant reikalavimus, susijusius su informacijos atskleidimu, tinkamumu ar priimtinumu, interesų konfliktų nustatymu ir valdymu bei paskatomis.

4.  Šis straipsnis netaikomas draudimo produktams, kurie apima draudimą nuo didelės rizikos.

VI skyrius

Papildomi ▌reikalavimai, susiję su draudimo principu pagrįstais investiciniais ▌produktais

26 straipsnisPapildomų reikalavimų taikymo sritis

Šiame skyriuje nustatomi ▌reikalavimai, papildantys pagal 17, 18, 19 ir 20 straipsnius taikytinus draudimo produktų platinimo reikalavimus, kai draudimo produktus platina draudimo principu pagrįstų investicinių produktų atžvilgiu:

a)  draudimo tarpininkas;

b)  draudimo įmonė.

27 straipsnisInteresų konfliktų prevencija

Nedarant poveikio 17 straipsnio taikymui, draudimo tarpininkas arba draudimo įmonė, vykdantys draudimo principu pagrįstų investicinių produktų platinimo veiklą, naudoja ir taiko veiksmingas organizacines ir administracines priemones, siekdami imtis visų pagrįstų veiksmų, skirtų tam, kad būtų išvengta interesų konfliktų, kaip apibrėžta 28 straipsnyje, turinčių neigiamą poveikį klientų interesams. Tos priemonės turi būti proporcingos atsižvelgiant į vykdomą veiklą, parduodamus draudimo produktus ir platintojo tipą.

28 straipsnisInteresų konfliktai

1.  Valstybės narės užtikrina, kad draudimo tarpininkai ir draudimo įmonės imtųsi visų tinkamų veiksmų, siekdami nustatyti interesų konfliktus, kurių gali kilti užsiimant bet kokia draudimo produktų platinimo veikla, tarp tų draudimo tarpininkų ar įmonių, įskaitant jų vadovus ir darbuotojus ▌, arba tiesiogiai ar netiesiogiai su jais kontrolės ryšiais susijusių asmenų ir jų klientų, arba tarp vieno kliento ir kito kliento.

2.  Kai pagal 27 straipsnį draudimo tarpininko ar draudimo įmonės taikytos interesų konfliktų valdymo organizacinės ar administracinės priemonės yra nepakankamos, siekiant patikimai užtikrinti, kad būtų užkirstas kelias grėsmei, jog bus padaryta žala kliento interesams ▌, likus pakankamai laiko iki draudimo sutarties sudarymo draudimo tarpininkas arba draudimo įmonė aiškiai atskleidžia klientui informaciją ▌apie bendrą interesų konflikto pobūdį ar priežastis.

3.  Nukrypstant nuo 23 straipsnio 1 dalies, šio straipsnio 2 dalyje nurodyta atskleidžiama informacija:

a)  pateikiama patvariojoje laikmenoje; ir

b)  yra pakankamai išsami, atsižvelgiant į kliento tipą, kad tas klientas galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą dėl draudimo produktų platinimo veiklos, kurios atžvilgiu kyla interesų konfliktas.

4.  Komisijai pagal 38 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais ▌:

a)  apibrėžiami veiksmai ▌, kurių pagrįstai galėtų imtis draudimo tarpininkai ir draudimo įmonės, kad vykdydami draudimo produktų platinimo veiklą nustatytų interesų konfliktus, užkirstų jiems kelią, juos valdytų ir atskleistų apie juos informaciją;

b)  nustatomi tinkami interesų konfliktų, galinčių pažeisti draudimo tarpininko ar draudimo įmonės esamų ar potencialių klientų interesus, tipų nustatymo kriterijai.

29 straipsnis▌Informacija klientams

1.  Nedarant poveikio 18 straipsnio ir 19 straipsnio 1 ir 2 dalių taikymui, likus pakankamai laiko iki sutarties sudarymo esamiems arba potencialiems klientams pateikiama tinkama informacija dėl draudimo principu pagrįstų investicinių produktų platinimo ir visų susijusių išlaidų ir mokesčių. Ta informacija apima bent šiuos duomenis:

a)  kai teikiamos konsultacijos nurodoma, ar draudimo tarpininkas arba draudimo įmonė ▌periodiškai teiks klientui jam rekomenduotų draudimo principu pagrįstų investicinių produktų tinkamumo vertinimą, kaip nurodyta 30 straipsnyje;

b)  kai teikiama informacija apie draudimo principu pagrįstus investicinius produktus ir siūlomas investavimo strategijasatitinkamos gairės ir įspėjimai dėl rizikos, susijusios su draudimo principu pagrįstais investiciniais produktais arba konkrečiomis siūlomomis investavimo strategijomis;

c)  kai teikiama informacija apie visas išlaidas ir susijusius mokesčius, kurią privaloma atskleisti, nurodoma informacija, susijusi su draudimo principu pagrįsto investicinio produkto platinimu, įskaitant konsultavimo kainą, jei taikytina, klientui rekomenduojamo arba parduodamo draudimo principu pagrįsto investicinio produkto kainą ir tai, kaip klientas gali už jį sumokėti, taip pat įskaitant visus mokėjimus trečiosioms šalims.

Informacija apie visas išlaidas ir mokesčius, įskaitant su draudimo principu pagrįsto investicinio produkto platinimu susijusias išlaidas ir mokesčius, kurie atsirado ne dėl pasireiškusios susijusios rinkos rizikos, pateikiama apibendrinta forma, kad klientas galėtų suprasti bendrą kainą, taip pat pateikiama informacija apie kumuliacinį investicijos grąžos efektą ir, kai klientas to paprašo, pateikiama išlaidų ir mokesčių analizė. Kai taikytina, tokia informacija klientui teikiama reguliariai, bent kartą per metus, per visą investavimo laikotarpį.

Šioje dalyje nurodyta informacija teikiama suprantama forma taip, kad esami arba potencialūs klientai galėtų tinkamai suprasti siūlomo draudimo principu pagrįsto investicinio produkto pobūdį ir riziką ir priimti investicinius sprendimus, remdamiesi turima informacija. Valstybės narės gali leisti pateikti tokią informaciją standartizuota forma.

2.  Nedarant poveikio 19 straipsnio 1 dalies d ir e punktų, 19 straipsnio 3 dalies ir 22 straipsnio 3 dalies taikymui, valstybės narės užtikrina, kad nebūtų laikoma, jog draudimo tarpininkai ar draudimo įmonės vykdo savo pareigas pagal 17 straipsnio 1 dalį, 27 arba 28 straipsnį, kai jie kokioms nors šalims, išskyrus klientą arba kliento vardu veikiantį asmenį, moka kokį nors mokestį ar komisinius, arba kokios nors šalys, išskyrus klientą arba kliento vardu veikiantį asmenį, jiems moka kokį nors mokestį ar komisinius, arba jei jie kokioms nors šalims, išskyrus klientą arba kliento vardu veikiantį asmenį, teikia kokią nors nepiniginę naudą, susijusią su draudimo principu pagrįsto investicinio produkto platinimu ar papildomos paslaugos teikimu, ar kokios nors šalys, išskyrus klientą arba kliento vardu veikiantį asmenį, jiems teikia kokią nors nepiniginę naudą, susijusią su draudimo principu pagrįsto investicinio produkto platinimu ar papildomos paslaugos teikimu, nebent išmoka ar nauda:

a)  neturi neigiamo poveikio klientui teikiamos atitinkamos paslaugos kokybei; ir

b)  netrukdo vykdyti draudimo tarpininko ar draudimo įmonės pareigos veikti

sąžiningai, teisingai ir profesionaliai, kuo labiau atsižvelgiant į savo klientų interesus.

3.  Valstybės narės gali platintojams nustatyti griežtesnius reikalavimus, susijusius su šiuo straipsniu reglamentuojamais klausimais. Visų pirma, valstybės narės gali papildomai uždrausti arba dar labiau apriboti su konsultacijų dėl draudimo teikimu susijusių mokesčių, komisinių arba nepiniginės naudos iš trečiųjų šalių siūlymą ar priėmimą.

Tokie papildomi draudimai ar tolesni apribojimai gali apimti reikalavimą grąžinti tokius mokesčius, komisinius arba nepiniginę naudą klientams arba kompensuoti kliento sumokėtus mokesčius.

Valstybės narės gali nustatyti, kad 30 straipsnyje nurodytas konsultacijos teikimas būtų privalomas parduodant bet kokius draudimo principu pagrįstus investicinius produktus arba tam tikras tokių produktų rūšis.

Valstybės narės griežtesnių nuostatų turi laikytis visi draudimo tarpininkai ar draudimo įmonės, įskaitant tuos, kurie vykdo veiklą naudodamiesi laisve teikti paslaugas arba įsisteigimo laisve, kai jie sudaro draudimo sutartis su klientais, kurių įprastinė gyvenamoji vieta yra toje valstybėje narėje.

Valstybės narės gali reikalauti, kad tuo atveju, kai tarpininkas informuoja klientą, jog konsultacijos teikiamos nepriklausomai, tarpininkas įvertintų pakankamai daug rinkoje siūlomų draudimo produktų, kurie yra pakankamai skirtingų rūšių ir kuriuos leidžia skirtingi emitentai arba teikia produktų teikėjai, siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai įgyvendinti kliento tikslai ir nebūtų apsiribojama tik tais draudimo produktais, kuriuos parengia arba teikia su tarpininku glaudžių ryšių turintys subjektai.

4.  Nedarant poveikio šio straipsnio 3 dalies taikymui, Komisijai pagal 38 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais patikslinama:

a)   vertinimo kriterijai siekiant nustatyti, ar draudimo tarpininko arba draudimo įmonės sumokėtos ar gautos paskatos turi neigiamą poveikį klientui teikiamos atitinkamos paslaugos kokybei;

b)  vertinimo kriterijai siekiant nustatyti, ar paskatas mokantys arba gaunantys draudimo tarpininkai arba draudimo įmonės laikosi savo pareigos veikti sąžiningai, teisingai ir profesionaliai, kuo labiau atsižvelgiant į kliento interesus.

5.  4 dalyje nurodytuose deleguotuosiuose aktuose atsižvelgiama į:

a)  esamam ar potencialiam klientui siūlomos (-ų) ar suteiktos (-ų) paslaugos (-ų) pobūdį, atsižvelgiant į sandorių rūšį, objektą, dydį ir dažnumą;

b)  siūlomų ar svarstomų produktų, įskaitant įvairių rūšių draudimo produktus, pobūdį.

30 straipsnisTinkamumo bei priimtinumo vertinimas ir atsiskaitymas klientams

1.  Nedarant poveikio 20 straipsnio 1 dalies taikymui, teikdami konsultaciją dėl draudimo principu pagrįsto investicinio produkto draudimo tarpininkas ir draudimo įmonė taip pat gauna būtiną informaciją apie esamo ar potencialaus kliento žinias ir patirtį konkrečios rūšies produkto ar paslaugos investicijų srityje, to asmens finansinę padėtį, įskaitant jo galimybes patirti nuostolių, ir to asmens investicinius tikslus, įskaitant priimtinos rizikos lygį, kurios pagrindu draudimo tarpininkas arba draudimo įmonė galėtų rekomenduoti esamam ar potencialiam klientui draudimo principu pagrįstus investicinius produktus, kurie tinka tam asmeniui ir visų pirma atitinka to asmens priimtinos rizikos lygį ir jo galimybes patirti nuostolių.

Valstybės narės užtikrina, kad draudimo tarpininkui ir draudimo įmonei teikiant konsultacijas dėl investicijų ir rekomenduojant paslaugų arba produktų paketą pagal 24 straipsnį, būtų tinkamas visas paketas.

2.  Nedarant poveikio 20 straipsnio 1 dalies taikymui, valstybės narės užtikrina, kad vykdydami draudimo produktų platinimo veiklą, kuri nėra šio straipsnio 1 dalyje nurodyta veikla, kai produktai parduodami neteikiant konsultacijų, draudimo tarpininkas arba draudimo įmonė paprašytų esamo ar potencialaus kliento pateikti informaciją apie savo žinias ir patirtį siūlomo ar reikalaujamo konkrečios rūšies produkto ar paslaugos investicijų srityje, leidžiančią draudimo tarpininkui arba draudimo įmonei įvertinti, ar numatyta draudimo paslauga arba produktas klientui yra priimtini. Kai numatoma teikti paslaugų arba produktų paketą pagal 24 straipsnį, vertinant atsižvelgiama į tai, ar visas paketas yra tinkamas.

Kai, remdamasis pagal pirmą pastraipą gauta informacija, draudimo tarpininkas arba draudimo įmonė mano, kad produktas ▌netinka esamam ar potencialiam klientui, draudimo tarpininkas arba draudimo įmonė įspėja esamą ar potencialų klientą. Šis įspėjimas gali būti pateikiamas standartizuota forma.

Kai esami ar potencialūs klientai nepateikia pirmoje pastraipoje nurodytos informacijos arba pateikia nepakankamai informacijos apie savo žinias ir patirtį, draudimo tarpininkas arba draudimo įmonė juos įspėja, kad jie negali įvertinti, ar numatomas teikti ▌produktas jiems tinka. Šis įspėjimas gali būti pateikiamas standartizuota forma.

3.  Nedarant poveikio 20 straipsnio 1 dalies taikymui, kai konsultacijos dėl draudimo principu pagrįstų investicinių produktų nėra teikiamos, valstybės narės gali nukrypti nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytų pareigų ir leisti draudimo tarpininkams arba draudimo įmonėms vykdyti draudimo produktų platinimo veiklą savo teritorijoje negavus informacijos ar neatlikus tikrinimų, numatytų šio straipsnio 2 dalyje, kai įvykdomos visos šios sąlygos:

a)  veikla susijusi su vienu iš šių draudimo principu pagrįstų investicinių produktų:

i)  sutartimis, kuriomis teikiama tik investicinė pozicija finansinėms priemonėms, kurios laikomos nekompleksinėmis pagal Direktyvą 2014/65/ES ir kurios neapima struktūrų, dėl kurių klientui sunku suprasti su tuo susijusią riziką; arba

ii)  kitomis nekompleksinėmis draudimo principu pagrįstomis investicijomis šios dalies tikslais;

b)  draudimo produktų platinimo veikla vykdoma esamo ar potencialaus kliento iniciatyva;

c)  esamas ar potencialus klientas buvo aiškiai informuotas, kad vykdydamas šią draudimo produktų platinimo veiklą draudimo tarpininkas arba draudimo įmonė neprivalo įvertinti teikiamo ar siūlomo draudimo principu pagrįsto investicinio produkto ar vykdomos draudimo produktų platinimo veiklos tinkamumo, ir kad esamas ar potencialus klientas negali pasinaudoti teise į apsaugą pagal atitinkamas verslo etikos taisykles. Toks įspėjimas gali būti pateikiamas standartizuota forma;

d)  draudimo tarpininkas arba draudimo įmonė vykdo savo pareigas pagal 27 ir 28 straipsnius.

Visi draudimo tarpininkai arba draudimo įmonės, įskaitant tuos, kurie vykdo veiklą naudodamiesi laisve teikti paslaugas arba įsisteigimo laisve, sudarydami draudimo sutartis su klientais, kurių įprastinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje, kuri nesinaudoja šioje dalyje nurodyta nukrypti leidžiančia nuostata, turi laikytis toje valstybėje narėje taikytinų nuostatų, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę.

4.  Draudimo tarpininkas arba draudimo įmonė tvarko apskaitą, į kurią įtraukiamas dokumentas ar dokumentai ▌, dėl kurių susitarė draudimo tarpininkas arba draudimo įmonė ir klientas, nustatantys šalių teises ir pareigas ir kitas sąlygas, pagal kurias draudimo tarpininkas arba draudimo įmonė teiks paslaugas klientui. Sutarties šalių teisės ir pareigos gali būti įtrauktos pateikiant nuorodą į kitus dokumentus ar teisės aktus.

5.  ▐ Draudimo tarpininkas arba draudimo įmonė tinkamas ataskaitas apie ▌suteiktą paslaugą klientui pateikia patvariojoje laikmenoje. Tose ataskaitose pateikiami periodiški pranešimai klientams, atsižvelgiant į susijusių draudimo principu pagrįstų investicinių produktų rūšį ir sudėtingumą ir klientui teikiamos paslaugos pobūdį, taip pat, kai taikoma, nurodomos išlaidos, susijusios su kliento naudai sudarytais sandoriais ir suteiktomis paslaugomis. ▌

Teikdami konsultacijas dėl draudimo principu pagrįsto investicinio produkto, draudimo tarpininkas arba draudimo įmonė prieš sudarydami sutartį klientui patvariojoje laikmenoje pateikia pareiškimą dėl tinkamumo, kuriame nurodoma suteikta konsultacija ir tai, kaip ta konsultacija atitinka kliento pageidavimus, tikslus ir kitas kliento savybes. Taikomos 23 straipsnio 1–4 dalyse nustatytos sąlygos.

Tuo atveju, kai sutartis sudaroma naudojantis nuotolinio ryšio priemonėmis ir dėl to pareiškimas dėl tinkamumo iš anksto nepateikiamas, draudimo produktų tarpininkas arba draudimo įmonė gali pateikti pareiškimą dėl tinkamumo patvariojoje laikmenoje iš karto po to, kai klientas sudaro sutartį, su sąlyga kad įvykdomos abi šios sąlygos:

a)  klientas yra davęs sutikimą gauti pareiškimą dėl tinkamumo be nepagrįsto delsimo po to, kai bus sudaryta sutartis, ir

b)  draudimo tarpininkas arba draudimo įmonė suteikė klientui galimybę atidėti sutarties sudarymą, kad pareiškimą dėl tinkamumo jis galėtų gauti prieš tokį sutarties sudarymą.

Kai draudimo tarpininkas arba draudimo įmonė praneša klientui, kad jis periodiškai vertins tinkamumą, į periodinę ataskaitą įtraukiamas atnaujintas pranešimas apie tai, kaip draudimo principu pagrįstas investicinis produktas atitinka kliento pageidavimus, tikslus ir kitas kliento savybes.

5.  Komisijai pagal 38 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais užtikrinama, kad draudimo tarpininkai ir draudimo įmonės, savo klientams teikdami draudimo produktų platinimo paslaugas, laikytųsi šiame straipsnyje nustatytų principų, įskaitant principus, susijusius su informacija, kurią reikia gauti vertinant draudimo principu pagrįstų investicinių produktų tinkamumą ir priimtinumą savo klientams, kriterijais, taikomais vertinant nekompleksinius draudimo principu pagrįstus investicinius produktus, kai taikomas šio straipsnio 3 dalies a punkto ii papunktis, įrašų ir susitarimų dėl paslaugų teikimo klientams bei periodinių ataskaitų klientams už suteiktas paslaugas turiniu ir forma. Tuose deleguotuosiuose aktuose atsižvelgiama į:

a)  esamam ar potencialiam klientui siūlomų ar suteiktų paslaugų pobūdį, atsižvelgiant į sandorių rūšį, objektą, dydį ir dažnumą;

b)  siūlomų ar svarstomų produktų, įskaitant įvairių rūšių draudimo principu pagrįstus investicinius produktus, pobūdį;

c)  tai, ar esamas arba potencialus klientas yra mažmeninis klientas, ar profesionalus klientas.

6.  Ne vėliau kaip ...(23)* EDPPI parengia gaires, kaip vertinti draudimo principu pagrįstus investicinius produktus, kurie apima struktūrą, dėl kurios klientui sunku suprasti su tuo susijusią riziką, kaip nurodyta 3 dalies a punkto i papunktyje, o vėliau periodiškai jas atnaujina.

7.  EDPPI gali parengti, o vėliau periodiškai atnaujinti gaires, kaip vertinti draudimo principu pagrįstus investicinius produktus, kurie klasifikuojami kaip nekompleksiniai 3 dalies a punkto ii papunkčio taikymo tikslais, atsižvelgdama į pagal 5 dalį priimtus deleguotuosius aktus.

VII skyrius Sankcijos ir kitos priemonės

31 straipsnisAdministracinės sankcijos ir kitos priemonės

1.  Nedarant poveikio kompetentingų institucijų priežiūros įgaliojimams ir valstybių narių teisei numatyti bei taikyti baudžiamąsias sankcijas, valstybės narės užtikrina, kad jų kompetentingos institucijos galėtų taikyti administracines sankcijas ir kitas priemones, taikytinas pažeidus nacionalines nuostatas, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti jų įgyvendinimą. Valstybės narės užtikrina, kad jų administracinės sankcijos ir kitos priemonės būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

2.  Valstybės narės gali nuspręsti nenustatyti taisyklių dėl administracinių sankcijų taikymo už šios direktyvos pažeidimus, už kuriuos pagal jų nacionalinę teisę taikomos baudžiamosios sankcijos. Tuo atveju valstybės narės pateikia Komisijai atitinkamas baudžiamosios teisės nuostatas.

3.  Kompetentingos institucijos naudojasi savo priežiūros įgaliojimais, įskaitant tyrimo įgaliojimus ir sankcijų taikymo įgaliojimus, nurodytus šiame skyriuje, pagal savo atitinkamą nacionalinės teisės sistemą tokiu būdu:

a)  tiesiogiai;

b)  bendradarbiaudamos su kitomis institucijomis;

c)  kreipdamosi į kompetentingas teismines institucijas.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai draudimo ar perdraudimo produktų platintojams nustatytos pareigos, pažeidus tokias pareigas administracinės sankcijos ir kitos priemonės galėtų būti taikomos jų valdymo ar priežiūros organo nariams ir bet kuriems kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie pagal nacionalinę teisę yra atsakingi už tokį pažeidimą.

5.  Valstybės narės užtikrina, kad dėl administracinių sankcijų ir kitų priemonių, priimtų pagal šį straipsnį, galėtų būti teikiamas skundas.

6.  Kompetentingoms institucijoms suteikiami visi tyrimo įgaliojimai, būtini jų funkcijoms vykdyti. Naudodamosi savo įgaliojimais taikyti sankcijas, kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiauja, kad užtikrintų, jog administracinėmis priemonėmis ir sankcijomis ▌ būtų pasiekti norimi rezultatai, ir kad suderintų savo veiksmus spręsdamos tarpvalstybinius klausimus, kartu užtikrinant, kad būtų laikomasi sąlygų dėl teisėto duomenų tvarkymo pagal Direktyvą 95/46/EB ir Reglamentą (ES) Nr. 45/2001.

Valstybėms narėms pagal šio straipsnio 2 dalį nusprendus nustatyti baudžiamąsias sankcijas už 33 straipsnyje nurodytų nuostatų pažeidimus, jos užtikrina, kad būtų priimtos atitinkamos priemonės, kurias taikant kompetentingoms institucijoms būtų suteikti visi būtini įgaliojimai:

a)  bendradarbiauti su teisminėmis institucijomis pagal jų jurisdikciją ir gauti specifinę informaciją, susijusią su baudžiamuoju tyrimu arba procesu, pradėtu dėl galimų šios direktyvos pažeidimų; ir

b)  tokią informaciją teikti kitoms kompetentingoms institucijoms ir EDPPI ir taip vykdyti savo pareigą, nustatytą pagal šią direktyvą, bendradarbiauti tarpusavyje ir su EDPPI.

32 straipsnisSankcijų ir kitų priemonių skelbimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad kompetentinga institucija nedelsdama skelbtų informaciją apie bet kokią administracinę sankciją ar kitą priemonę, taikytą už nacionalinių nuostatų, priimtų įgyvendinant šią direktyvą, pažeidimus, dėl kurių laiku nebuvo pateikta skundų, įskaitant informaciją apie pažeidimo tipą ir pobūdį ir už jį atsakingų asmenų tapatybę. Vis dėlto kai kompetentinga institucija mano, kad juridinių asmenų tapatybės arba fizinių asmenų tapatybės ar asmens duomenų paskelbimas, kiekvienu atskiru atveju įvertinus tokių duomenų paskelbimo proporcingumą, yra neproporcingas arba kai paskelbimas kelia grėsmę finansų rinkų stabilumui ar vykstančiam tyrimui, kompetentinga institucija gali nuspręsti atidėti paskelbimą, neskelbti arba skelbti informaciją apie sankcijas anonimiškai.

2.  Kai nacionalinėje teisėje numatyta, kad sprendimas taikyti sankciją ar kitą priemonę, kuris gali būti apskųstas atitinkamoms teisminėms ar kitoms institucijoms, yra skelbiamas, kompetentingos institucijos, be nepagrįsto delsimo, paskelbia tokią informaciją ir visą paskesnę informaciją apie tokio skundo rezultatus savo oficialioje interneto svetainėje. Be to, skelbiamas ir sprendimas, kuriuo panaikinamas ankstesnis sprendimas taikyti sankciją ar kitą priemonę, kuris buvo paskelbtas.

3.  Kompetentingos institucijos praneša EDPPI apie visas taikytas, bet pagal 1 dalį viešai nepaskelbtas administracines sankcijas ir kitas priemones, įskaitant informaciją apie skundus dėl sankcijų ir tų skundų rezultatus.

33 straipsnisPažeidimai

ir sankcijos bei kitos priemonės

1.  Šis straipsnis taikomas bent:

a)  asmenims, kurie neužregistruoja savo platinimo veiklos pagal 3 straipsnį;

b)  draudimo ar perdraudimo įmonei arba draudimo ar perdraudimo tarpininkui, kurie naudojasi asmenų, nurodytų a punkte, teikiamomis draudimo ar perdraudimo produktų platinimo paslaugomis;

c)  draudimo, perdraudimo arba papildomos draudimo veiklos tarpininkui, kuris buvo įregistruotas pateikęs klaidingą informaciją ar pasinaudojęs kitomis neteisėtomis priemonėmis, taip pažeisdamas 3 straipsnį;

d)  draudimo produktų platintojui, kuris neatitinka 10 straipsnio nuostatų;

e)  draudimo įmonei arba draudimo ▌tarpininkui, nesilaikantiems veiklos vykdymo reikalavimų pagal V ir VI skyrius, susijusių su draudimo principu pagrįstų investicinių produktų platinimu;

f)  draudimo produktų platintojui, kuris nesilaiko veiklos vykdymo reikalavimų pagal V skyrių, susijusių su draudimo produktais, kurie nėra e punkte nurodyti produktai.

2.  1 dalies e punkte nurodytais pažeidimų atvejais valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos turėtų įgaliojimus pagal nacionalinę teisę taikyti bent šias administracines sankcijas ir kitas priemones ▌:

a)  viešą pranešimą, kuriame nurodomas atsakingas fizinis ar juridinis asmuo ir pažeidimo pobūdis;

b)  įpareigojimą atsakingam fiziniam arba juridiniam asmeniui nutraukti pažeidimą ir vengti pakartotinio pažeidimo;

c)  draudimo ▌tarpininko atveju - registracijos, nurodytos 3 straipsnyje, panaikinimą;

d)  laikiną draudimą bet kuriam draudimo ▌tarpininko arba draudimo ▌įmonės valdymo organo nariui ▌, kuris laikomas atsakingu, vykdyti valdymo pareigas dirbant draudimo ▌tarpininkams arba draudimo ▌įmonėse;

e)  juridiniam asmeniui – šias maksimalias administracines pinigines sankcijas: ▌

i)  ne mažiau kaip 5 000 000 EUR arba ne daugiau kaip 5 % bendros metinės apyvartos pagal paskutines turimas valdymo organo patvirtintas sąskaitas, o valstybėse narėse, kurių oficiali valiuta nėra euro, – atitinkama suma nacionaline valiuta pagal valiutos keitimo kursą šios direktyvos įsigaliojimo dieną. Kai juridinis asmuo yra patronuojančioji įmonė arba patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė, kuri turi parengti konsoliduotąsias finansines ataskaitas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES(24) reikalavimus, atitinkama bendra metine apyvarta laikoma bendra metinė apyvarta pagal paskutines turimas pagrindinės patronuojančiosios įmonės valdymo organo patvirtintas konsoliduotąsias ataskaitas; arba

ii)  ne daugiau kaip du kartus didesnę sumą nei dėl pažeidimo gautas pelnas ar išvengti nuostoliai, jeigu tokį pelną ar nuostolius galima nustatyti;

f)  fiziniam asmeniui – šias maksimalias administracines pinigines sankcijas: ▌

i)  ne mažiau kaip 700 000 EUR, o valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euro, – atitinkamą sumą nacionaline valiuta pagal valiutos keitimo kursą šios direktyvos įsigaliojimo dieną; arba

ii)  ne daugiau kaip du kartus didesnę sumą nei dėl pažeidimo gautas pelnas ar išvengti nuostoliai, jeigu tokį pelną ar nuostolius galima nustatyti.

3.  1 dalies a–e ir g punktuose nurodytais pažeidimų atvejais valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos turėtų įgaliojimus pagal nacionalinę teisę taikyti bent šias administracines sankcijas ir kitas priemones:

a)  įpareigoti atsakingą fizinį arba juridinį asmenį nutraukti pažeidimą ir vengti pakartotinio pažeidimo;

b)  draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininko atveju - panaikinti registraciją, nurodytą 3 straipsnyje.

4.  Valstybės narės gali įgalioti kompetentingas institucijas numatyti papildomų sankcijų ar kitų priemonių ir didesnes administracines pinigines sankcijas nei numatytosios šiame straipsnyje.

34 straipsnisVeiksmingas sankcijų ir kitų priemonių taikymas

Valstybės narės užtikrina, kad nustatydamos administracinių sankcijų ar kitų priemonių rūšį ir administracinių piniginių sankcijų dydį kompetentingos institucijos atsižvelgtų į visas svarbias aplinkybes, įskaitant, jei reikia:

a)  pažeidimo sunkumą ir trukmę;

b)  atsakingo fizinio ar juridinio asmens atsakomybės laipsnį;

c)  atsakingo fizinio ar juridinio asmens finansinį pajėgumą, kuris nustatomas arba pagal atsakingo fizinio asmens metines pajamas arba pagal bendrą atsakingo juridinio asmens apyvartą;

d)  atsakingo fizinio ar juridinio asmens gauto pelno arba išvengtų nuostolių, jei juos galima nustatyti, dydį;

e)  klientų ir trečiųjų asmenų dėl pažeidimo patirtus nuostolius, jei juos galima nustatyti;

f)  atsakingo fizinio ar juridinio asmens bendradarbiavimo su kompetentinga institucija lygį;

g)  priemones, kurių atsakingas fizinis ar juridinis asmuo ėmėsi siekdamas išvengti pakartotinio pažeidimo; ir

h)  atsakingo fizinio ar juridinio asmens bet kokius anksčiau padarytus pažeidimus.

35 straipsnisPranešimas apie pažeidimus

1.  Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos nustatytų veiksmingus mechanizmus, kuriais būtų sudarytos galimybės ir skatinama joms pranešti apie nacionalinės teisės nuostatų, kuriomis įgyvendinama ši direktyva, galimus ar faktinius pažeidimus.

2.  1 dalyje nurodyti mechanizmai apima bent:

a)  specialias pranešimų apie pažeidimus gavimo ir tolesnių veiksmų procedūras;

b)  draudimo ar perdraudimo produktų platintojų darbuotojų ir, kai įmanoma, kitų asmenų, kurie praneša apie tose įmonėse padarytus pažeidimus, tinkamą apsaugą bent nuo keršto, diskriminacijos ar kito nesąžiningo elgesio; ir

c)  tiek asmens, kuris praneša apie pažeidimus, tiek fizinio asmens, kuris, kaip įtariama, yra atsakingas už pažeidimą, tapatybės apsaugą visais procedūros etapais, išskyrus atvejus, kai jo tapatybę atskleisti reikalaujama pagal nacionalinę teisę atliekant išsamesnį tyrimą arba vėliau vykdant administracinį ar teisminį procesą.

36 straipsnisSu sankcijomis ir kitomis priemonėmis susijusios informacijos teikimas EDPPI

1.  Kompetentingos institucijos praneša EDPPI apie visas taikytas, bet pagal 32 straipsnio 1 dalį viešai nepaskelbtas administracines sankcijas ir kitas priemones.

2.  Kompetentingos institucijos kasmet pateikia EDPPI apibendrintą informaciją apie visas administracines sankcijas ir kitas priemones, taikytas pagal 31 straipsnį.

EDPPI šią informaciją skelbia metinėje ataskaitoje.

3.  Kai kompetentinga institucija viešai paskelbia apie administracinę sankciją ar kitą priemonę, ji tuo pačiu metu apie tai praneša EDPPI.

VIII skyrius Baigiamosios nuostatos

37 straipsnisDuomenų apsauga

1.  Valstybėse narėse tvarkant asmens duomenis pagal šią direktyvą valstybės narės taiko Direktyvą 95/46/EB.

2.  EDPPI tvarkant asmens duomenis pagal šią direktyvą taikomas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001.

38 straipsnisDeleguotieji aktai

Komisija pagal 34 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl ▌25, 28, 29 ir 30 straipsnių.

39 straipsnisĮgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  ▌25, 28, 29 ir 30 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo ...(25)*.

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti ▌25, 28, 29 ir 30 straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.  Pagal ▌25, 28, 29 ir 30 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ar Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.

40 straipsnisPereinamasis laikotarpis

Valstybės narės užtikrina, kad pagal Direktyvą 2002/92/EB jau įregistruoti tarpininkai ne vėliau kaip ...(26)* atitiktų atitinkamų nacionalinės teisės nuostatų, kuriomis įgyvendinama šios direktyvos 10 straipsnio 1 dalis, reikalavimus.

41 straipsnisPeržiūra ir vertinimas

1.  Komisija ne vėliau kaip …(27)* pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl 1 straipsnio taikymo. Tokioje ataskaitoje, remiantis iš valstybių narių ir EDPPI pagal 1 straipsnio 5 dalį gauta informacija, be kita ko, įvertinama, ar šios direktyvos taikymo sritis, įskaitant pagal 1 straipsnio 3 dalį numatytą išimtį, tebėra tinkama atsižvelgiant į vartotojų apsaugos lygį, skirtingiems draudimo produktų platintojams nustatytų sąlygų proporcingumą ir kompetentingoms institucijoms bei draudimo produktų platinimo kanalams nustatytą administracinę naštą.

2.  Komisija ne vėliau kaip …(28)* peržiūri šią direktyvą. Atliekant peržiūrą apskritai apžvelgiamas praktinis šioje direktyvoje nustatytų taisyklių taikymas, deramai atsižvelgiant į pokyčius mažmeninių investicinių produktų rinkose, taip pat į patirtį, įgytą praktiškai taikant šią direktyvą ir Reglamentą (ES) Nr. 1286/2014 bei Direktyvą 2014/65/ES. Atliekant peržiūrą įvertinama, ar šios direktyvos VI skyriuje nustatytos draudimo principu pagrįstų investicinių produktų platinimui taikomos konkrečios veiklos vykdymo taisyklės duoda tinkamų ir proporcingų rezultatų, atsižvelgiant į poreikį užtikrinti pakankamą vartotojų apsaugos lygį, atitinkantį pagal Direktyvą 2014/65/ES taikomus investuotojų apsaugos standartus, ir konkrečias draudimo principu pagrįstų investicinių produktų ypatybes bei specifinį jų platinimo kanalų pobūdį. Atliekant peržiūrą taip pat apsvarstoma galimybė šios direktyvos nuostatas taikyti produktams, kuriems taikoma Direktyva 2003/41/EB. Atliekant tokią peržiūrą specialiai analizuojamas šios direktyvos 19 straipsnio poveikis, atsižvelgiant į konkurenciją draudimo produktų platinimo, susijusio su sutartimis, išskyrus bet kuriai iš Direktyvos 2009/138/EB II priede nurodytų grupių priskiriamas sutartis, rinkoje, ir šios direktyvos 19 straipsnyje nurodytų pareigų poveikis draudimo tarpininkams, kurie yra mažosios ir vidutinės įmonės.

3.  Pasikonsultavusi su Europos priežiūros institucijų jungtiniu komitetu, Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pirmą ataskaitą.

4.  EDPPI ne vėliau kaip ...(29)* , o vėliau bent kas dvejus metus parengia antrą šios direktyvos taikymo ataskaitą. Prieš paskelbdama savo ataskaitą EDPPI konsultuojasi su Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija.

5.  Trečioje ataskaitoje, kuri turi būti parengta ne vėliau kaip ...(30)**, EDPPI įvertina draudimo tarpininkų rinkų struktūros raidą.

6.  4 dalyje nurodytoje ataskaitoje, kurią EDPPI turi parengti ne vėliau kaip ...* turi būti nagrinėjama, ar 12 straipsnio 1 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos turi pakankamai įgaliojimų ir išteklių savo užduotims atlikti.

7.  4 dalyje nurodytoje ataskaitoje nagrinėjami bet šie klausimai:

a)  draudimo tarpininkų rinkos struktūros pokyčiai;

b)  tarpvalstybinės veiklos tendencijų pokyčiai;

c)  tarpinis įvertinimas, ar pagerėjo konsultacijų ir pardavimo metodų kokybė ir koks šios direktyvos poveikis draudimo tarpininkams, kurie yra mažosios ir vidutinės įmonės.

8.  4 dalyje nurodytoje ataskaitoje EDPPI taip pat įvertina šios direktyvos poveikį.

42 straipsnisPerkėlimas į nacionalinę teisę

1.  Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip ...(31)*. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Jos taip pat įtraukia teiginį, kad galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į direktyvą, kuri panaikinama šia direktyva, yra laikomos nuorodomis į šią direktyvą. Nuorodos darymo tvarką ir to teiginio formuluotę nustato valstybės narės.

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

43 straipsnisDirektyvos 2002/92/EB dalinis pakeitimas

Direktyvos 2002/92/EB IIIA skyrius išbraukiamas nuo ...(32)*.

44 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 2002/92/EB panaikinama nuo ...(33)**, nedarant poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su tos direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminu.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą.

45 straipsnisĮsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

46 straipsnisAdresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta...

Europos Parlamento vardu  Tarybos vardu

Pirmininkas  Pirmininkas

PRIEDAS

DRAUDIMO LIUDIJIMŲ PLATINIMUI TAIKOMI BŪTINIAUSIŲ ŽINIŲ IR KOMPETENCIJOS REIKALAVIMAI

(kaip nurodyta 10 straipsnio 1 dalyje)

I.  Ne gyvybės rizikos, priskirtos 1–18 grupėms Direktyvos 2009/138/EB I priedo A dalyje

a)  minimalios būtiniausios žinios apie siūlomų draudimo liudijimų sąlygas, įskaitant papildomą riziką, jeigu tokie draudimo liudijimai ją apima;

b)  minimalios būtiniausios žinios apie taikytinus teisės aktus, kuriais reglamentuojamas draudimo produktų platinimas, kaip antai vartotojų apsaugos teisės aktai, atitinkami mokesčių teisės aktai ir atitinkami socialinės ir darbo teisės aktai;

c)  minimalios būtiniausios žinios apie reikalavimų išmokėti draudimo išmoką administravimą;

d)  minimalios būtiniausios žinios apie skundų nagrinėjimą;

e)  minimalios būtiniausios žinios apie kliento poreikių vertinimą;

f)  minimalios būtiniausios žinios apie draudimo rinką;

g)  minimalios būtiniausios žinios apie verslo etikos standartus; ir

h)  minimalūs būtiniausi gebėjimai finansų srityje.

II.  Draudimo principu pagrįsti investiciniai produktai

a)  minimalios būtiniausios žinios apie draudimo principu pagrįstus investicinius produktus, įskaitant sąlygas ir grynąsias draudimo įmokas, ir, kai taikytina, garantuotas ir negarantuotas išmokas;

b)  minimalios būtiniausios žinios apie skirtingų investavimo galimybių privalumus ir trūkumus draudėjams;

c)  minimalios būtiniausios žinios apie finansinę riziką, kurią prisiima draudėjai;

d)  minimalios būtiniausios žinios apie draudimo liudijimus, kurie apima gyvybės riziką, ir kitus taupymo produktus;

e)  minimalios būtiniausios žinios apie pensijų sistemos organizavimą ir jos garantuojamas išmokas;

f)  minimalios būtiniausios žinios apie taikytinus teisės aktus, kuriais reglamentuojamas draudimo produktų platinimas, kaip antai vartotojų apsaugos teisės aktai ir atitinkami mokesčių teisės aktai;

g)  minimalios būtiniausios žinios apie draudimo rinką ir taupymo produktų rinką;

h)  minimalios būtiniausios žinios apie skundų nagrinėjimą;

i)  minimalios būtiniausios žinios apie kliento poreikių vertinimą;

j)  interesų konfliktų valdymas;

k)  minimalios būtiniausios žinios apie verslo etikos standartus; ir

l)  minimalūs būtiniausi gebėjimai finansų srityje.

III.  Gyvybės rizikos grupės, nurodytos Direktyvos 2009/138/EB II priede

a)  minimalios būtiniausios žinios apie draudimo liudijimus, įskaitant terminus, sąlygas, garantuotas išmokas ir, jei taikytina, papildomą riziką;

b)  minimalios būtiniausios žinios apie atitinkamos valstybės narės pensijų sistemos organizavimą ir jos garantuojamas išmokas;

c)  žinios apie taikytinus draudimo sutarčių teisės aktus, vartotojų apsaugos teisės aktus, duomenų apsaugos teisės aktus, kovos su pinigų plovimu teisės aktus ir, jei taikytina, atitinkamus mokesčių teisės aktus ir atitinkamus socialinės ir darbo teisės aktus;

d)  minimalios būtiniausios žinios apie draudimo ir kitų atitinkamų finansinių paslaugų rinkas;

e)  minimalios būtiniausios žinios apie skundų nagrinėjimą;

f)  minimalios būtiniausios žinios apie vartotojų poreikių vertinimą;

g)  interesų konfliktų valdymas;

h)  minimalios būtiniausios žinios apie verslo etikos standartus; ir

i)  minimalūs būtiniausi gebėjimai finansų srityje.

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Draudimo tarpininkavimas (nauja redakcija)

Nuorodos

COM(2012) 0360 – C7-0180/2012 – 2012/0175(COD)

Pateikimo EP data

3.7.2012

 

 

 

Atsakingas komitetas

Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ECON

11.9.2012

 

 

 

Nuomonę teikiantis(-ys) komitetas(-ai)

Paskelbimo plenariniame posėdyje data

IMCO

11.9.2012

JURI

22.11.2012

JURI

11.9.2012

 

Pranešėjas(-ai)

Paskyrimo data

Werner Langen

27.3.2012

 

 

 

Svarstymas komitete

6.11.2012

21.1.2013

24.4.2013

28.5.2013

Priėmimo data

22.1.2014

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

35

4

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marino Baldini, Elena Băsescu, Jean-Paul Besset, Sharon Bowles, Udo Bullmann, Nikolaos Chountis, George Sabin Cutaş, Leonardo Domenici, Derk Jan Eppink, Diogo Feio, Elisa Ferreira, Ildikó Gáll-Pelcz, Jean-Paul Gauzès, Sven Giegold, Othmar Karas, Wolf Klinz, Jürgen Klute, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou, Philippe Lamberts, Werner Langen, Astrid Lulling, Hans-Peter Martin, Arlene McCarthy, Marlene Mizzi, Ivari Padar, Anni Podimata, Antolín Sánchez Presedo, Peter Simon, Theodor Dumitru Stolojan, Ivo Strejček, Kay Swinburne, Sampo Terho, Marianne Thyssen, Pablo Zalba Bidegain

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Jean-Pierre Audy, Herbert Dorfmann, Sari Essayah, Ashley Fox, Enrique Guerrero Salom, Sophia in ‘t Veld, Oleg Valjalo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Jürgen Creutzmann, Marian Harkin

Pateikimo data

5.2.2014

KLAUSIMO GRĄŽINIMAS KOMITETUI

Klausimo grąžinimo komitetui data (61 straipsnio 2 dalis)

17.04.2014

Pranešėjas(-ai)

Paskyrimo data

Werner Langen

22.7.2014

 

 

 

Svarstymas komitete

 

 

 

 

Priėmimo data

14.09.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

31

0

4

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Burkhard Balz, Hugues Bayet, Udo Bullmann, Esther de Lange, Fabio De Masi, Anneliese Dodds, Elisa Ferreira, Sven Giegold, Sylvie Goulard, Roberto Gualtieri, Brian Hayes, Gunnar Hökmark, Danuta Maria Hübner, Alain Lamassoure, Sander Loones, Olle Ludvigsson, Notis Marias, Fulvio Martusciello, Bernard Monot, Stanisław Ożóg, Molly Scott Cato, Peter Simon, Kay Swinburne, Marco Valli, Cora van Nieuwenhuizen, Jakob von Weizsäcker, Pablo Zalba Bidegain

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Ramón Jáuregui Atondo, Barbara Kappel, Jeppe Kofod, Thomas Mann, Eva Paunova, Andreas Schwab, Romana Tomc, Beatrix von Storch

Pateikimo data

20.10.2015

(1)

  OL C 44, 2013 2 15, p. 95.

(2)

  OL C 77, 2002 3 28, p. 1.

(3)

  Priimti tekstai, P7_TA(2014)0155.

(4)

* Pakeitimai: naujas arba pakeistas tekstas žymimas pusjuodžiu kursyvu, o išbrauktas tekstas nurodomas simboliu ▌.

(5)

  OL C 44, 2013 2 15, p. 95.

(6)

  ... m....... d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir … m. … … d. Tarybos sprendimas.

(7)

  2002 m. gruodžio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2002/92/EB dėl draudimo tarpininkavimo (OL L 9, 2003 1 15, p. 3).

(8)

  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/61/ES ir Direktyva 2002/92/EB (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).

(9)

  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 48).

(10)

  2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1286/2014 dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (MIPP ir DIP) pagrindinės informacijos dokumentų (OL L 352, 2014 12 9, p. 1).

(11)

  2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva) (OL L 178, 2000 7 17, p. 1).

(12)

  1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).

(13)

  2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos ES institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

(14)

  2003 m. birželio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/41/EB dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros (OL L 235, 2003 9 23, p. 10).

(15)

  OL C 100, 2013 4 6, p. 12.

(16)

  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(17)

  2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1).

(18)

*   OL: prašom įrašyti datą – treji metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

(19)

  2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 („Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva“) (OL L 149, 2005 6 11, p. 22).

(20)

*   OL: prašom įrašyti datą – 12 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

(21)

  2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/17/ES dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/48/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 60, 2014 2 28, p. 34).

(22)

  2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/92/ES dėl mokesčių, susijusių su mokėjimo sąskaitomis, palyginamumo, mokėjimo sąskaitų perkėlimo ir galimybės naudotis būtiniausias savybes turinčiomis mokėjimo sąskaitomis (OL L 257, 2014 8 28, p. 214).

(23)

*   OL: prašom įrašyti datą – 18 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

(24)

  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).

(25)

*   OL: prašom įrašyti šios direktyvos įsigaliojimo datą.

(26)

*   OL: prašom įrašyti datą – treji metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

(27)

*   OL: prašom įrašyti datą – penkeri metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

(28)

*   OL: prašom įrašyti datą – penkeri metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

(29)

*   OL: prašom įrašyti datą – ketveri metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

(30)

**   OL: prašom įrašyti datą – dveji metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

(31)

*   OL: prašom įrašyti datą – 24 mėnesiai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

(32)

*   OL: prašom įrašyti datą – šios direktyvos įsigaliojimo data.

(33)

**   OL: prašom įrašyti datą – 24 mėnesiai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

Teisinis pranešimas