Procedūra : 2015/2063(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0316/2015

Pateikti tekstai :

A8-0316/2015

Debatai :

PV 24/11/2015 - 12
CRE 24/11/2015 - 12

Balsavimas :

PV 25/11/2015 - 9.7
CRE 25/11/2015 - 9.7
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0410

PRANEŠIMAS     
PDF 667kWORD 287k
3.11.2015
PE 551.967v02-00 A8-0316/2015

dėl ES piliečių radikalėjimo ir verbavimo, kurį vykdo teroristinės organizacijos, prevencijos

(2015/2063 (INI))

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas

Pranešėja: Rachida Dati

ERRATA/ADDENDA
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl ES piliečių radikalėjimo ir verbavimo, kurį vykdo teroristinės organizacijos, prevencijos

(2015/2063 (INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2, 3, 5, 6, 7, 8, 10 ir 21 straipsnius ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 4, 8, 10, 16, 67, 68, 70, 71, 72, 75, 82, 83, 84, 85, 86, 87 ir 88 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) paskelbtus leidinius „Antras Europos Sąjungos mažumų ir diskriminacijos tyrimas. Musulmonai" ir „FRA apklausa apie žydų patirtį ir požiūrį į neapykantos nusikaltimus ir diskriminaciją Europos Sąjungos valstybėse narėse“,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos 2004 m. spalio 8 d. priimtą rezoliuciją dėl terorizmo keliamos grėsmės tarptautinei taikai ir saugumui,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 6, 7 ir 8 straipsnius, 10 straipsnio 1 dalį, 11, 12, 21, 48, 49, 50 ir 52 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 25 d. Tarybos priimtą Europos Sąjungos vidaus saugumo strategiją,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 22 d. Komisijos komunikatą „ES vidaus saugumo strategijos įgyvendinimas. Penki žingsniai kuriant saugesnę Europą (COM(2010) 0673), kuriuo sukuriamas ES informacijos apie radikalizaciją tinklas,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl antrosios ES vidaus saugumo strategijos įgyvendinimo ataskaitos(1),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 15 d. Komisijos komunikatą „Teroristinio radikalėjimo ir smurtinio ekstremizmo prevencija. Stiprinamas ES atsakas“ (COM(2013) 0941),

–  atsižvelgdamas į persvarstytą Europos Sąjungos strategiją dėl kovos su radikalizacija ir verbavimu teroristinei veiklai, kurią Teisingumo ir vidaus reikalų taryba priėmė 2014 m. gegužės 19 d. posėdyje ir kurią Taryba patvirtino 2014 m. birželio 5–6 d. posėdyje (dok. Nr. 9956/14),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 20 d. Komisijos komunikatą „Galutinė 2010–2014 m. ES vidaus saugumo strategijos įgyvendinimo ataskaita“ (COM(2014) 0365),

–  atsižvelgdamas į Europolo 2014 m. ataskaitą dėl terorizmo padėties ir tendencijų Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos 2014 m. rugsėjo 24 d. priimtą rezoliuciją dėl teroristinių aktų keliamos grėsmės taikai ir saugumui (Rezoliucija 2178(2014)),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 24 d. ES kovos su terorizmu koordinatoriaus ataskaitą Europos Vadovų Tarybai (15799/14),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl ES vidaus saugumo strategijos atnaujinimo(2),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 9 d. ir gruodžio 5 d. Teisingumo ir vidaus reikalų (TVR) tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 11 d. neoficialiame Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos susitikime priimtą pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 28 d. plenariniame posėdyje vykusias diskusijas dėl kovos su terorizmu priemonių,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 11 d. rezoliuciją dėl kovos su terorizmu priemonių(3),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 29–30 d. Rygoje vykusį neoficialų Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos susitikimą,

–  atsižvelgdamas į Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos 2015 m. kovo 12–13 d. susitikimo išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 28 d. Komisijos komunikatą „Europos saugumo darbotvarkė“ (COM(2015) 0185),

–  atsižvelgdamas į ES Teisingumo Teismo sprendimą dėl Duomenų saugojimo direktyvos,

–  atsižvelgdamas į papildomą Europos Tarybos konvencijos dėl terorizmo prevencijos protokolą ir Europos Tarybos veiksmų planą dėl kovos su terorizmą sukeliančiais smurtiniu ekstremizmu ir radikalėjimu, priimtą 2015 m. gegužės 19 d.,

–  atsižvelgdamas į Komisijos žaliąją knygą „Tarpusavio pasitikėjimo Europos teisingumo erdvėje didinimas. Žalioji knyga dėl ES baudžiamojo teisingumo teisės aktų taikymo laisvės atėmimo srityje“ (COM(2011) 0327),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir į Užsienio reikalų komiteto ir Kultūros ir švietimo komiteto nuomones (A8–0316/2015),

A.  kadangi daugiau kaip 5 000 ES piliečių prisijungė prie teroristinių organizacijų ir kitų karinių grupuočių, visų pirma papildė grupuočių ISIS, „Jabhat al-Nusra“ ir kitų už Europos Sąjungos ribų veikiančių grupuočių, visų pirma Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos (MENA) regione, gretas; kadangi šis reiškinys toliau sparčiai plinta ir įgauna didelį mastą;

B.  kadangi sąvoka „radikalėjimas“ apibūdinamas reiškinys, kai asmenys perima netolerancija paremtus nuomonę, požiūrį ir idėjas, galinčius lemti smurtinį ekstremizmą;

C.  kadangi atsižvelgiant į 2015 m. pradžioje Paryžiuje, Belgijoje, Kopenhagoje ir Tunise surengtus teroristinius išpuolius matyti, kad Europos ir kaimyninių šalių teritorijoje esantys ir judantys užsienio kovotojai (dažnai ES piliečiai) kelia grėsmę saugumui; kadangi Europos Sąjunga šiuos išpuolius labai griežtai pasmerkė ir įsipareigojo kartu su valstybėmis narėmis ES teritorijoje ir už jos ribų kovoti su terorizmu;

D.  kadangi Europos Sąjungoje, ypač valstybėse narėse, kurios dalyvavo ar dalyvauja karinėje veikloje užjūrio operacijose Vidurio Rytuose ir Afrikoje, teroristinė grėsmė yra didelė;

E.  kadangi šių vadinamųjų Europos kovotojų radikalėjimas yra sudėtingas ir dinamiškas reiškinys, kurį lemia įvairūs globaliniai, sociologiniai ir politiniai veiksniai; kadangi šio reiškinio negalima apibūdinti vienareikšmiškai ir jis daro poveikį vyrams, moterims ir ypač įvairios socialinės kilmės jauniems ES piliečiams, kurių bendras bruožas – jie nepritampa visuomenėje; kadangi radikalėjimo priežastys taip pat gali būti socialinės ir ekonominės, ideologinės, asmeninės ir psichologinės ir todėl radikalėjimą reikia suvokti atsižvelgiant į kiekvieno susijusio asmens aplinkybes;

F.  kadangi dėl terorizmo ir radikalėjimo kyla daug su religijomis susijusių stereotipų, o dėl to vėl kyla neapykantos nusikaltimų ir neapykantą kurstančių kalbų banga, kuriuos skatina rasizmas, ksenofobija ar nuomonės, tikėjimo ar religijos netoleravimas; kadangi reikia pabrėžti, kad šis reiškinys kyla iš iškreiptos religinės praktikos, o ne iš pačios religijos, ir tai yra viena iš radikalėjimo priežasčių;

G.  kadangi radikalėjimo negalima sieti su jokia ideologija ar tikėjimu, nes šis reiškinys gali plisti bet kurioje terpėje;

H.  kadangi kovos su radikalėjimu negalima apriboti islamo radikalėjimu; kadangi religinis radikalėjimas ir smurtinis ekstremizmas daro poveikį ir visam Afrikos žemynui; kadangi ir Europa 2011 m. patyrė politinio radikalėjimo poveikį, kai Norvegijoje išpuolius įvykdė Anders Behring Breivik;

I.  kadangi daugumą teroristinių išpuolių ES šalyse ilgus metus įvykdo separatistų organizacijos;

J.  kadangi, remiantis Europolo duomenimis, 2013 m. ES buvo surengti 152 teroristiniai išpuoliai, du iš jų buvo įvykdyti dėl religinių paskatų, 84 – dėl etnologinių ir nacionalistinių ar separatistinių įsitikinimų, 2012 m. ES įvykdyta 219 teroristinių išpuolių ir šeši iš jų – dėl religinių paskatų;

K.  kadangi kova su terorizmu ir ES piliečių radikalėjimo bei verbavimo, kurį vykdo teroristinės organizacijos, prevencija iš esmės vis dar yra valstybių narių kompetencijos sritis, tačiau norint veiksmingai ir efektyviai keistis informacija tarp teisėsaugos įstaigų, kad būtų galima kovoti su tarptautine terorizmo dimensija ir teroristų keliama grėsme, būtinas Europos bendradarbiavimas; kadangi dėl šios priežasties būtina taikyti bendradarbiavimu pagrįstą Europos požiūrį, kurio pridėtinė vertė – prireikus teisės aktų, taikomų erdvėje, kurioje užtikrinta ES piliečių judėjimo laisvė, koordinavimas ir derinimas, taip pat prevencijos ir kovos sus terorizmu veiksmingumas; kadangi kova su neteisėta prekyba ginklais turėtų būti prioritetinė sritis ES kovojant su sunkių formų ir organizuotu tarptautiniu nusikalstamumu;

L.  kadangi žmogaus teisės turėtų būti Sąjungos kovos su terorizmu ir radikalėjimo prevencijos politikos pagrindas sykiu užtikrinant tinkamą pusiausvyrą tarp visuomenės saugumo ir pagrindinių teisių paisymo, įskaitant teisę į saugumą bei privatumą ir žodžio, religijos ir susirinkimų laisvę;

M.  kadangi žydų bendruomenės yra vienas iš šių teroristinių ir antisemitinių išpuolių taikinių ir dėl to šiose bendruomenėse Europoje didėja nesaugumo jausmas ir baimė;

N.  kadangi terorizmo augimas ir užsienio kovotojai padidino etninių ir religinių bendruomenių netoleranciją kai kuriose šalyse Europoje; atsižvelgiant į tai, kad visapusiškas požiūris į kovą su diskriminacija bendrai, ypač su islamofobija ir antisemitizmu, yra papildoma priemonė rengiant specialią teroristinio ekstremizmo prevencijos priemonę;

O.  kadangi Europoje jau taikomos tam tikros priemonės siekiant reaguoti į ES piliečių radikalėjimą ir kadangi Europos Sąjunga ir jos valstybės narės turėtų visapusiškai naudotis šiomis priemonėmis ir ieškoti būdų, kaip jas pagerinti, kad būtų galima reaguoti į dabartinius ES ir valstybėms narėms kylančius iššūkius; kadangi valstybės narės vis dar nepagrįstai delsia bendradarbiauti jautriose, pvz., dalijimosi informacija ir žvalgybos duomenimis, srityse; kadangi, atsižvelgiant Europos vertybėms visiškai priešingą padėtį, kai vis plinta teroristinis radikalėjimas, reikia įgyvendinti naujas priemones ir tai reikia padaryti laikantis Pagrindinių teisių chartijos;

P.   kadangi įgyvendinant kiekvieną priemonę, kurios ėmėsi valstybės narės, būtina gerbti ES pagrindines teises ir piliečių laisves, t. y. teisę į asmeninį gyvenimą, saugumą, teisę į duomenų apsaugą, nekaltumo prezumpciją, teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir tinkamą procesą, žodžio laisvę ir religijos laisvę; kadangi ES piliečių saugumą reikia užtikrinti užtikrinant jų teises ir laisves; kadangi šie du principai yra dvi vieno medalio pusės;

Q.  kadangi Europos Sąjungos valstybės narės kartais patiria labai nevienodą radikalėjimo riziką ir vykdo labai nevienodą verbavimo į teroristines organizacijas prevenciją; kadangi tam tikros valstybės narės jau ėmėsi veiksmingų priemonių, o kitų reakcija į šį reiškinį pavėluota;

R.  kadangi reikia labai skubiai imtis suderintų ES piliečių radikalėjimo ir verbavimo į teroristines organizacijas prevencijos veiksmų Europos lygmeniu, siekiant sustabdyti šį besiplečiantį reiškinį ir mažinti į konflikto zonas išvykstančių ES piliečių srautus, deradikalizuoti Europoje pasiliekančius asmenis, taip pat sutrukdyti Europos teritorijoje vykdyti kitus teroro aktus;

S.  kadangi šis reiškinys paplitęs visame pasaulyje ir mokytis galima iš daugelio pasaulio šalių;

T.  kadangi šiuo metu daugiau dėmesio reikia skirti prevencinėms priemonėms ir į jas investuoti, o ne priemonėms, kuriomis reaguojama į ES piliečių radikalėjimą ir teroristinių organizacijų vykdomą jų verbavimą; kadangi kovos su ekstremizmu, radikalėjimu ir teroristų vykdomu verbavimu ES teritorijoje strategija bus veiksminga tik tada, kai bus parengta kartu su vadinamųjų užsienio kovotojų integracijos ir grįžusių asmenų socialinės įtraukties bei reintegracijos ir deradikalizavimo strategija;

U.  kadangi tam tikri naudojimosi internetu būdai padeda skleisti radikalizaciją, leisdami fanatikams visame pasaulyje bendrauti tarpusavyje ir verbuoti pažeidžiamus asmenis visai be fizinio kontakto ir taip, kad sudėtinga atsekti tokius atvejus;

V.  kadangi būtina aiškiai atskirti elgesio modelius, kai rengiamasi teroristiniams išpuoliams ir (ar) teikiama parama jiems, nuo ekstremistų veiksmų ar nuomonės, kai trūksta subjektyviųjų (mens rea) ir objektyviųjų (actus reus) požymių;

W.  kadangi atrodo, kad teroristinis radikalėjimas vyksta tiek dėl vidinių, tiek dėl išorinių veiksnių Sąjungoje;

X.  kadangi kova su teroristiniu radikalėjimu turi būti dalis visuotinio požiūrio, kuriuo siekiama užtikrinti atvirą Europą ir kurį reikia grįsti bendromis vertybėmis;

Y.  kadangi jaunimo radikalėjimo nereikėtų vertinti atskirai nuo socialinių ir politinių aplinkybių ir jį reikėtų tirti atsižvelgiant į platesnį konfliktų ir smurto tyrimų sociologijos spektrą;

Z.  kadangi teroristinio radikalėjimo priežastys pakankamai netirtos; kadangi integracijos trūkumo negalima suvokti kaip pirminės teroristinio radikalėjimo priežasties;

AA.  kadangi, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismu, tai, kad asmuo priklausė organizacijai, kuri yra įtraukta į Tarybos bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP priede pateiktą sąrašą dėl to, kad yra susijusi su teroro aktais, ir aktyviai rėmė šios organizacijos ginkluotą kovą, automatiškai nėra rimta priežastis manyti, kad šis asmuo padarė „sunkų nepolitinį nusikaltimą“ arba „Jungtinių Tautų siekiams ir principams prieštaraujančius veiksmus“; kita vertus, kai yra rimtų priežasčių manyti, jog asmuo padarė tokį nusikaltimą arba yra kaltas dėl tokių veiksmų, tai patvirtinti galima tik kiekvienu atveju atlikus konkrečių faktinių aplinkybių vertinimą ir nustačius, ar atitinkamam asmeniui gali būti priskiriama asmeninė atsakomybė už šių aktų vykdymą;

AB.  kadangi norint atšaukti pabėgėliui leidimą gyventi šalyje argumentuojant tuo, jog šis asmuo remia tokią teroristinę organizaciją, kompetentingos valdžios institucijos vis tiek privalo, prižiūrimos nacionalinių teismų, atlikti individualų konkrečių aplinkybių apie organizaciją ir atitinkamą pabėgėlį įvertinimą;

I. Europos pridėtinė vertė vykdant radikalėjimo prevenciją

1.  pabrėžia, kad terorizmo negalima ir nereikėtų sieti su jokia religija, tautybe ar civilizacija;

2.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad, jei nebus sprendžiamas klausimas dėl terorizmui plisti palankių sąlygų, reiškinys, kai ES piliečiai vyksta į kitas šalis siekdami prisijungti prie džihadistų ar kitų ekstremistinių grupuočių, taip pat konkreti grėsmė saugumui, kurią jie kelia grįžę į ES ir kaimynines šalis, per ateinančius greičiausiai pablogės, ypač turint galvoje Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos (MENA) regione užsitęsusią karinio konflikto eskalaciją; ragina visapusiškai analizuoti nacionalinių ir ES priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią terorizmui ir su juo kovoti, veiksmingumą;

3.  ragina Komisiją kuo greičiau parengti ES strategijos dėl kovos su radikalizacija ir verbavimu teroristinei veiklai įgyvendinimo veiksmų planą, remiantis gerosios patirties keitimusi, įgūdžių telkimu Europos Sąjungoje ir priemonių, kurių imtasi valstybėse narėse, vertinimu, taip pat bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis remiantis visiška pagarba tarptautinėms žmogaus teisių konvencijoms ir taikant daugelio suinteresuotųjų asmenų ir daugelio sektorių įtraukimo bei konsultavimosi su jais požiūrį; mano, kad Komisija turėtų prisidėti valstybėms narėms rengiant intensyvią komunikacinę strategiją, kuria būtų padedama užtikrinti ES piliečių ir trečiųjų šalių piliečių, gyvenančių ES, radikalėjimo ir verbavimo, kurį vykdo teroristinės organizacijos, prevenciją, ir remti tokias valstybių narių pastangas;

4.  ragina valstybes nares koordinuoti savo strategijas ir dalintis sukaupta informacija ir patirtimi, sekti gerosios patirties pavyzdžiais nacionaliniu ir Europos Sąjungos lygmenimis, taip pat bendradarbiauti siekiant imtis naujų veiksmų kovojant su radikalėjimu ir verbavimui teroristinei veiklai, i, atnaujinant nacionalinę prevencijos politiką ir sukuriant specialistų tinklus pagal prioritetines veiksmų sritis, nustatytas Europos Sąjungos strategijoje dėl kovos su radikalizacija ir verbavimui teroristinei veiklai(4); pabrėžia, kad atsižvelgiant į tai svarbu stiprinti ir gerinti tarpvalstybinį teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą ir itin svarbu teikti pakankamai išteklių ir mokyti policijos pajėgas dirbti vietoje;

5.  prašo atskleisti visą informacija apie Tarybos veiksmų planus ir gaires, skirtus įgyvendinamai Europos Sąjungos strategijai dėl kovos su radikalizacija ir verbavimu teroristinei veiklai;

6.  mano, kad papildomas Europos Tarybos konvencijos dėl terorizmo prevencijos protokolas ir JT Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 2178 yra dokumentai, kuriai turėtų remtis valstybės narės ir Europos Sąjungos institucijos siekdamos kartu parengti bendrą asmenų, kurie laikomi užsienio kovotojais, kriminalizavimui naudojamą sąvoką; ragina Europos Komisiją atlikti išsamų pagrindinių priežasčių, proceso ir įvairios įtakos bei veiksnių, dėl kurių atsiranda radikalėjimas, tyrimą, padedant naujam ES informacijos apie radikalizaciją tinklo (RAN) Kompetencijos centrui;

7.  pabrėžia, kad svarbu visapusiškai naudotis jau turimomis kovos su ES piliečių radikalėjimu ir verbavimu, kurį vykdo teroristinės organizacijos, ir prevencijos priemonėmis; pabrėžia, kad svarbu visapusiškai ir nuosekliai naudotis visomis atitinkamomis vidaus ir išorės priemonėmis; rekomenduoja Europos Komisijai ir valstybėms narėms naudotis turimomis priemonėmis, visų pirma Vidaus saugumo fondo (VSF) priemonėmis, Policijos saugumo priemonių sistemos funkcijų priemone, kad būtų galima remti projektus ir priemones, kuriais siekiama užkirsti kelią radikalėjimui; pabrėžia, kad informacijos apie radikalizaciją tinklas gali atlikti labai svarbų vaidmenį išsamiai informuojant apie tikslą kovoti su ES piliečių radikalėjimu; prašo užtikrinti, kad informacija apie šį tinklą būtų intensyviau skleidžiama ir didinamas jo matomumas tarp subjektų, kovojančių su radikalėjimu;

II. Smurtinio ekstremizmo prevencija ir kalėjimuose vykdomas teroristinis radikalėjimas

8.  pabrėžia, kad kalėjimai vis dar yra viena iš kelių radikalios ir smurtinės ideologijos sklaidai ir teroristiniam radikalėjimui palankių vietų; ragina Komisiją skatinti valstybes nares keistis gerąja patirtimi, siekiant reaguoti į Europos kalėjimuose plintančią teroristinį radikalėjimą; ragina valstybes nares nedelsiant imtis veiksmų siekiant išspręsti perpildytų kalėjimų problemą;, ši problema aktuali daugelyje valstybių narių ir smarkiai padidina radikalėjimo riziką bei sumažina reabilitacijos galimybes; primena, kad viešosios jaunimo apsaugos įstaigos, sulaikymo ar reabilitacijos centrai taip pat gali tapti nepilnamečių – ypač pažeidžiamų asmenų – radikalizavimo vietomis;

9.  skatina Komisiją paskelbti geriausia patirtimi pagrįstas priemonių, kurias Europos kalėjimuose reikia taikyti siekiant užkirsti kelią kalinių radikalėjimui ir smurtiniam ekstremizmui, gaires, pagrįstas pagarba žmogaus teisėms; atkreipia dėmesį į tai, kad atskirti kalinius, kurie jau propaguoja smurtinį ekstremizmą arba kuriuos kiti kaliniai jau užverbavo teroristinėms organizacijos, yra veiksminga priemonė norint sutrukdyti bauginant ar kitais būdais skleisti teroristines radikalias pažiūras kitiems kaliniams ir sustabdyti ekstremalistinis radikalėjimas kalėjimuose; tačiau rekomenduoja tokias priemones įgyvendinti kiekvieną atvejį įvertinus atskirai ir teismo sprendimu; taip pat rekomenduoja Komisijai ir valstybėms narėms išnagrinėti įrodymus ir informaciją apie atskyrimą kalėjimuose siekiant sustabdyti radikalėjimą kalėjimuose; laikosi nuomonės, kad tokiu vertinimu reikia remtis vystant nacionalinių kalėjimų sistemų praktiką; tačiau primena, kad šios priemonės turi būti proporcingos ir niekaip nepažeisti įkalintų asmenų teisių;

10.  remia specializuotą su kaliniais bendraujančių visų kalėjimų personalo, baudžiamosios sistemos partnerių, religinių darbuotojų ir NVO darbuotojų mokymą, kad jie būtų išmokyti anksti nustatyti radikalų elgesį, užkirsti jam kelią ir reaguoti į elgesį, kuriuo linkstama į teroristinį ekstremizmą; pabrėžia, kad svarbu tinkamai mokyti ir priimti į tarnybą religinius, filosofinius ir sekuliarizmo srities darbuotojus, kad jie galėtų ne tik tinkamai patenkinti kultūrinius ir dvasinius poreikius kalėjimuose, bet ir prisidėti atsveriant radikalius teiginius;

11.  ragina Europos kalėjimuose diegti tinkamai finansuojamas švietimo programas, siekiant skatinti kritinį mąstymą, religinę toleranciją, kalinių reintegraciją į visuomenę, taip pat pasiūlyti specialią pagalbą jauniems, pažeidžiamiems ir radikalėjimui bei verbavimui imlesniems asmenims, taip vadovaujantis kuo didesne pagarba įkalintųjų žmogaus teisėms; mano, kad paleidus asmenis iš kalėjimo taip pat reikėtų taikyti papildomas priemones;

12.  pripažįsta, kad vykdant tokią veiklą itin svarbu, jog kalėjimo aplinkoje būtų visapusiškai paisoma kalinių žmogaus teisių ir laikomasi tarptautinių bei regioninių standartų, įskaitant Jungtinių Tautų Standartines minimalias elgesio su kaliniais taisykles;

III. Internetu plintančio teroristinio radikalėjimo prevencija

13.  pažymi, kad dėl to, jog internetas veikia visame pasaulyje ir jo neriboja sienos, kyla tam tikrų iššūkių, o dėl to susidaro teisinių spragų ir kyla jurisdikcijos konfliktų, dėl kurių verbuotojai ir radikalių pažiūrų asmenys gali lengvai bendrauti per atstumą iš visų pasaulio vietų, nes nėra fizinių sienų, nereikia turėti bazės ir nereikia ieškoti prieglobsčio tam tikroje šalyje; primena, kad internetu naudojamasi kaip svarbia radikalėjimo ir fundamentalizmo kurstymo platforma, nes internetu galima masiškai ir greitai visam pasauliui skleisti neapykantą kurstančią informaciją ir ginti terorizmą; yra susirūpinęs dėl šios informacijos, kuria ginamas terorizmas, poveikio ypač jaunesnio amžiaus asmenims – ypač pažeidžiamai gyventojų grupei; pabrėžia, kad siekiant užkirsti kelią radikalėjimui internete yra svarbūs švietimas ir visuomenės informuotumo didinimo kampanija; patvirtina savo įsipareigojimą gerbti žodžio laisvę tiek internete, tiek ne ir mano, kad ja reikėtų vadovautis imantis bet kokių teisėkūros veiksmų, susijusių su radikalėjimu naudojantis internetu ir socialine žiniasklaida; atkreipia dėmesį į Europos lygmeniu pradėtą dialogą su interneto bendrovėmis, kad būtų užkirstas kelias neteisėto turinio sklaidai internetu ir jis būtų greitai šalinamas pagal ES teisę ir nacionalinės teisės aktus ir tvirtai laikantis žodžio laisvės nuostatų; ragina parengti veiksmingą neteisėto turinio, kuriuo kurstomas smurtinis ekstremizmas, nustatymo ir šalinimo strategiją sykiu paisant pagrindinių teisių ir žodžio laisvės, visų pirma padedant skleisti paveikius prieš teroristų propagandą nukreiptus teiginius;

14.  primena, kad interneto bendrovės ir paslaugų teikėjai teisiškai privalo bendradarbiauti su valstybių narių institucijomis ir operatyviai šalinti neteisėtą turinį, kuriuos skleidžiamas smurtinis ekstremizmas ir visapusiškai paisytų teisinės valstybės principų, pagrindinių teisių ir žodžio laisvės; mano, kad valstybės narės turėtų apsvarstyti teisinius veiksmus, kurių būtų galima imtis prieš interneto bendroves, atsisakančias vykdyti administracijos ar teismų reikalavimus pašalinti neteisėtą turinį iš savo interneto platformų; mano, kad interneto platformų, kuriose leidžiama pateikti tokią informaciją, atsisakymas bendradarbiauti arba nepakankamas bendradarbiavimas turėtų būti laikomas bendrininkavimu, kurį būtų galima prilyginti tyčiai ar baudžiamajam neatsargumui ir tokiais atvejais atsakingus asmenis būtų galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

15.  ragina kompetentingas valdžios institucijas užtikrinti griežtesnį svetainių, kuriose kurstoma neapykanta, stebėjimą;

16.  yra įsitikinęs, kad internetas yra veiksminga teiginių, kuriais siekiama gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves ir kurie yra nukreipti prieš smurtą, sklaidos platforma; mano, kad interneto sektorius ir paslaugų teikėjai turėtų bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir pilietine visuomene ir skelbti paveikius ir patrauklius pasakojimus, kuriais būtų kovojama su neapykantą kurstančiomis kalbomis ir radikalėjimu internetu ir kurie būtų pagrįsti Pagrindinių teisių chartija; ragina skaitmeninio sektoriaus platformas bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, pilietine visuomene ir organizacijomis, kurios turi sukaupusios ekspertinių žinių teroristų deradikalizacijos ar neapykantą kurstančių kalbų vertinimo srityje, siekiant dalyvauti platinant prevencinę informaciją, kuria skatinama ugdyti kritinį mąstymą ir vykdyti deradikalizavimą, nustatyti novatoriškus teisėtus kovos su terorizmo populiarinimu ir neapykantą kurstančiomis kalbomis būdus, taip sudarant sudėtingesnes sąlygas radikalizacijai internetu; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti tokių teiginių skleidimą internete ir glaudžiai bendradarbiauti su pilietinės visuomenės organizacijomis siekiant tobulinti demokratinių ir nesmurtinių teiginių sklaidos ir propagavimo kanalus;

17.  palankiai vertina tai, kad įgyvendinamos jaunimo informuotumo didinimo programos, skirtos internetu skleidžiamoms ir neapykantą kurstančioms kalboms ir jų keliamai rizikai, taip pat programos, kuriomis skatinamas švietimas apie žiniasklaidą ir internetą; pritaria tam, kad būtų įgyvendinamos mokymo programos, kuriomis siekiama telkti, mokyti ir kurti jaunų aktyvistų tinklus, per kuriuos internetu būtų ginamos žmogaus teisės;

18.  yra įsitikinęs, kad priešingos nuomonės formavimas – taip pat ir trečiosiose šalyse – yra viena iš esminių priemonių kovoti su patraukliu teroristinių grupuočių įvaizdžiu MENA regione; ragina ES labiau remti tokias iniciatyvas, kaip Sirijos strateginių komunikacijų patariamoji grupė (angl. Syria Strategic Communication Advisory Team – SSCAT), ir skatinti šio pobūdžio projektų inicijavimą ir finansavimą trečiosiose šalyse;

19.  pažymi, jog klasifikuodami interneto tinklalapius interneto sektorius ir paslaugų teikėjai gali užtikrinti, kad informacija apie radikalėjimo prevenciją būtų pateikiama kaip vertingesnė už informaciją, kuria ginamas terorizmas; mano, kad Europolo struktūroje reikėtų sukurti specialų Europos bendradarbiavimo padalinį siekiant dalintis gerąja patirtimi valstybėse narėse, taip pat nuolat bendradarbiaujant su interneto operatoriais, siekiant atkreipti dėmesį į informaciją, leidžiančią atsverti teiginius, kuriais kurstoma neapykanta ir ginamas terorizmas, ir taip sudaryti blogesnes sąlygas radikalėjimui plisti internetu; ragina Komisiją ir valstybes nares remti veiksmingus atitinkamus atsakomuosius teiginius ir poveikio mažinimo priemones internetu;

20.  pasisako už tai, kad būtų diegiamos tokios priemonės, kaip kiekvieno interneto vartotojo galimybė lengvai ir greitai pranešti apie neteisėtą turinį, pateikiamą internete ir socialiniuose tinkluose, ir pranešti apie tai kompetentingoms valdžios institucijoms, taip pat per pranešimų centrus, gerbiant žmogaus teises, ypač žodžio laisvę, ir ES bei nacionalinius teisės aktus;

21.  mano, kad kiekviena valstybė narė turėtų sukurti specialų padalinį, atsakingą už pranešimą apie internete pateikiamą neteisėtą turinį ir už tai, kad būtų galima lengviau nustatyti ir pašalinti tokį turinį; teigiamai vertina tai, kad Europolo įsteigtas ES Internetinės informacijos žymėjimo padalinys, kuris bus atsakingas už neteisėto turinio nustatymą ir pagalbą valstybėms narėms šiuo klausimu, sykiu visapusiškai paisydamas visų susijusių subjektų pagrindinių teisių; rekomenduoja tokiems padaliniams bendradarbiauti su ES kovos su terorizmu koordinatoriumi, Europolo struktūroje veikiančiu Europos kovos su terorizmu centru ir pilietinės visuomenės organizacijomis, veikiančiomis šioje srityje; taip pat primygtinai ragina valstybes nares šiais klausimais bendradarbiauti tarpusavyje ir su kitomis ES struktūromis ir įstaigomis;

22.  džiaugiasi, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. bus sukurtas Europos kovos su terorizmu centras (ECTC), kuriam priklausys Europos padalinys, kuriam bus pavesta žymėti turinį; pabrėžia, kad būtina teikti finansinius išteklius, reikalingus Europolui pavestoms papildomoms užduotims įvykdyti, susijusioms su Europos kovos su terorizmu centro įsteigimu; ragina Parlamentą tinkamai dalyvauti priimant sprendimą dėl šio centro sukūrimo, jo veiklos įgaliojimų, užduočių ir finansų;

23.  mano, kad internetu plintantį radikalėjimą bus galima sustabdyti tik stiprinant turimas Europos kovos su elektroniniais nusikaltimais priemones; rekomenduoja didinat Europolo ir Eurojusto įgaliojimus ir išteklius išplėsti ir Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centro įgaliojimus bei padidinti jo išteklius, kad jis galėtų prisidėti užtikrinant geresnį internete kylančių grėsmių nustatymą ir jų šalinimą, taip pat geriau nustatyti būdus, kuriuos naudoja teroristinės organizacijos; primena, kad reikia pakankamai mokymuose dalyvavusių ekspertų Europole ir valstybėse narėse norint reaguoti į šią konkrečią grėsmę; ragina ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją perorganizuoti ES situacijų centrą (SitCen) ir ES žvalgybos analizės centrą (IntCen) ir užtikrinti jų veiklos koordinavimą su ES kovos su terorizmu koordinatoriumi, kad būtų galima geriau sekti internetu vykdomą nusikalstamą veiklą ir su radikalizacija ir terorizmu susijusių neapykantą kurstančių teiginių sklaidą; primygtinai ragina valstybes nares labai padidinti informacijos dalijimosi tarpusavyje ir su atitinkamomis ES struktūromis bei agentūromis mastą;

24.  mano, kad visos ES ir nacionalinės priemonės, kurių tikslas yra užkirsti kelią ES piliečių smurtinio ekstremizmo plitimui ir jų verbavimui teroristų organizacijose, turėtų visapusiškai atitikti ES pagrindines teises, atitinkamą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Tesimo praktiką, įskaitant nekaltumo prezumpcijos principą, teisinio tikrumo principą, teisę į teisingą ir nešališką teismo procesą, teisę apskųsti teismo sprendimą ir nediskriminavimo principą;

IV. Radikalėjimo prevencija pasitelkiant švietimą ir socialinę įtrauktį

25.  pabrėžia svarbų vaidmenį, kurį mokyklos ir švietimas atlieka užtikrinant radikalėjimo prevenciją; primena pagrindinį mokyklų vaidmenį padedant skatinti integraciją visuomenėje, ugdyti kritinį mąstymą ir skatinti nediskriminavimą; ragina valstybes nares skatinti mokslo įstaigas numatyti kursus ir akademines programas, kuriomis būtų siekiama gerinti supratimą, ypač apie įvairias religijas, jų istoriją, filosofiją ir ideologiją, taip pat didinti jų toleranciją; pabrėžia, kad būtina mokyti tokių Sąjungos pagrindinių vertybių ir demokratinių principų, kaip žmogaus teisės; pabrėžia, kad valstybės narės taip pat turi užtikrinti, jog jų mokymo sistemos gerbtų ir remtų ES vertybes ir principus ir jog jų įgyvendinimas neprieštarautų nediskriminavimo ir integracijos principams;

26.  primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad kiekvienoje mokykloje (nuo pradinio ugdymo iki vidurinio ugdymo pakopos) būtų įgyvendinamos šviečiamosios programos apie naudojimąsi internetu, siekiant ugdyti ir mokyti atsakingus, kritiškus ir įstatymų besilaikančius interneto vartotojus;

27.  pažymi, kad, norint aktyviai kovoti su visų formų diskriminacija ir rasizmu, svarbu jog įgalėtų mokytojai; pabrėžia, kad švietimas bei kompetentingi ir palaikantys mokytojai esminį vaidmenį atlieka ne tik sutvirtindami socialinius ryšius, skatindami bendrumo jausmą, gerindami žinias, įgūdžius, gebėjimus, diegdami pagrindines vertybes, stiprindami socialines, pilietines ir tarpkultūrines kompetencijas, kritinį mastymą ir gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, bet ir padėdami jaunuoliams – glaudžiai bendradarbiaudami su jų tėvais ir šeimomis – tapti aktyviais, atsakingais, atvirais visuomenės nariais; pabrėžia, kad mokyklos, užtikrindamos saugią aplinką ir laiką diskusijoms bei kontroversiškų ir jautrių klausimų nagrinėjimui, gali ugdyti mokinių atsparumą radikalėjimui; atkreipia dėmesį į tai, kad paaugliai yra itin pažeidžiama grupė, nes tai sudėtingas jų gyvenimo etapas, kai tebesivysto jų vertybių sistema, jie ieško prasmės, tuo pačiu juos labai lengva paveikti ir jais galima be vargo manipuliuoti; primena, kad suradikalėti gali ne tik asmenys, bet ir grupės, ir pripažįsta, kad asmeninio ir grupių radikalėjimo raida ir atsakas į jį gali būti labai skirtingi; atkreipia dėmesį į visuomenės vaidmenį suteikiant jaunimui daugiau galimybių ir gyvenimo tikslą, pirmiausia užtikrinant kokybišką švietimą ir mokymą; pabrėžia švietimo įstaigų vaidmenį išmokant jaunimą atpažinti ir valdyti riziką bei saugiau rinktis, taip pat puoselėjant tvirtesnį bendrumo, bendruomeniškumo, rūpestingumo ir atsakomybės už kitus jausmą; pabrėžia, jog būtina pasinaudoti įvairiomis profesinio mokymo ir akademinių kursų teikiamomis galimybėmis, kad jaunimas susipažintų su Europos nacionalinių, regioninių, religinių ir etninių tapatybių įvairove;

28.  pabrėžia, kad Europos įvairovė ir jos daugiakultūrės bendruomenės – neatskiriama jos socialinio audinio dalis ir itin svarbus jos kultūrinis pranašumas; mano, kad bet kokia kovos su radikalėjimu politika turi būti jautri ir proporcinga, taigi turi būti atsižvelgiama į įvairų bendruomenių socialinį audinį ir jis turi būti stiprinamas;

29.  pabrėžia, kad svarbu derinti deradikalizavimo programas ir kietas priemones, pvz., steigti partnerystes su bendruomenės atstovais, investuoti į socialinius ir kaimynystės projektus, skirtus išstūmimo į socialinį ir geografinį užribį prevencijai, ir įgyvendinti atskirtam jaunimui, kuriam, kaip manoma, yra iškilusi radikalėjimo rizika, skirtas kuravimo programas; primena, kad visos valstybės narės privalo tinkamai įgyvendinti ES kovos su diskriminacija priemones ir įgyvendinant kovos su radikalėjimu strategiją imtis efektyvių veiksmų kovojant su diskriminacija, neapykantos kalba ir nusikaltimais;

30.  ragina Komisiją remti valstybes nares, vykdančias komunikacinę kampaniją siekiant radikalėjimo klausimais informuoti jaunimą, taip pat vadovaujantį personalą; pabrėžia, kad įgyvendinant mokymo ir informuotumo didinimo kampanijas pirmenybę reikėtų teikti ankstyvajai intervencijai siekiant apsaugoti asmenis ir vengti bet kokios radikalėjimo rizikos; skatina valstybes nares diegti specializuotas pedagoginio personalo mokymo priemones, kad šis personalas galėtų nustatyti galimai pasikeitusį įtartiną elgesį, nustatyti bendrininkų grupes, kurios imituodamos stiprina radikalėjimo reiškinį, ir tinkamai elgtis mokant pažeidžiamą jaunimą, kurį gali verbuoti teroristinės organizacijos; be to, ragina valstybes nares investuoti ir finansiškai remti specializuotas netoli mokyklų esančias įstaigas, kurias jauni žmonės, jų šeimos, mokytojai ir kiti susiję asmenys naudoja kaip kontaktinius centrus, šios įstaigos turėtų padėti visų pirma jauniems žmonėms ir dalyvauti užklasinėje veikloje, įskaitant psichologinį konsultavimą; pabrėžia, kad svarbu parengti aiškias gaires šioje srityje siekiant, kad nebūtų pakenkta pirminiam mokytojų, su jaunimu dirbančių asmenų ir kitų asmenų, kuriems asmens puiki savijauta yra svarbiausias tikslas, vaidmeniui, nes per didelis valstybės institucijų kišimasis gali duoti priešingų rezultatų;

31.  atkreipia dėmesį į galimybes, kurias programa „Kūrybiška Europa“ teikia valstybėms narėms ir žiniasklaidos švietimo ekspertams; pažymi, kad švietimui, kultūrai, sportui ir socialinei skirtos ES programos yra esminiai paramos veiksmams, kurių imasi valstybės narės spręsdamos nelygybės problemą ir užtikrindamos marginalizavimo prevenciją, ramsčiai; pabrėžia, kad svarbu kurti naujus veiksmus, kuriais būtų populiarinamos su švietimu susijusios Europos vertybės, įgyvendinant Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginę programą; todėl taip pat ragina perduodant pilietines vertybes tikslingai naudotis programomis „Europa piliečiams“, „Erasmus+“ ir „Kūrybiška Europa“;

32.  pabrėžia, kad būtina pradėti tarpkultūrinį dialogą su įvairiomis religinėmis bendruomenėmis, lyderiais ir ekspertais, siekiant padėti geriau suprasti radikalėjimą ir vykdyti jo prevenciją; pabrėžia, kad religinės bendruomenės atlieka svarbų vaidmenį kovojant su fundamentalizmu, neapykantą kurstančiomis kalbomis ir terorizmo propaganda; atkreipia valstybių narių dėmesį į religinių vadovų mokymą, siekiant, kai tik įmanoma, sutrukdyti neapykantos kurstytojams veikti Europos teritorijoje esančiose religijos išpažinimo vietose ir užtikrinti, kad jie perimtų Europos vertybes, taip pat į religijų, filosofinių krypčių ir sekuliarios visuomenės atstovų, dirbančių kalėjimuose, mokymą; tačiau pripažįsta, kad nors religijos išpažinimo vietos gali būti kontaktiniai centrai, tačiau indoktrinavimas ir verbavimas dažniau vyksta vietose, kurios yra ne tokios oficialios arba internete;

33.  pabrėžia, kad užtikrinant radikalėjimo prevenciją labai svarbu reikalauti kiekvieno dalyvio atsakomybės vietos, nacionaliniu, Europos arba tarptautiniu mastu; ragina glaudžiai bendradarbiauti su kiekvienu pilietinės visuomenės subjektu, visų pirma skatinti vietos subjektų, tokių kaip asociacijos, NVO, terorizmo aukų ir jų šeimų paramos grupių ir suradikalėjusiųjų šeimų, bendradarbiavimą nacionaliniu ir vietos lygmeniu; šiuo klausimu prašo diegti pritaikytą vietos subjektų mokymą ir teikti jiems papildomą finansinę pagalbą; tačiau pabrėžia, kad NVO ir kitų pilietinės visuomenės subjektų finansavimas turėtų būti atskirtas nuo paramos kovos su terorizmu programoms;

34.  mano, kad šie pilietinės visuomenės ir vietos subjektai turi atlikti labai svarbų vaidmenį rengiant jų vietovėms arba organizacijoms pritaikytus projektus, taip pat integruojant ES piliečius, kurie, suvilioti teroristinių radikalių idėjų, nutraukė ryšius su visuomene; mano, kad itin svarbu didinti informuotumą tarp svarbiausių darbuotojų (mokytojų, švietimo srities darbuotojų, policijos pareigūnų, vaikų apsaugos darbuotojų ir sveikatos priežiūros sektoriuje dirbančių asmenų), juos informuoti ir mokyti, siekiant didinti vietos pajėgumus kovoti su radikalėjimu; mano, kad valstybės narės turėtų remti sistemų, pagal kurias būtų galima visų pirma ugdyti jaunimą, taip pat keistis informacija su šeimomis, mokyklomis, ligoninėmis, universitetais ir pan., kūrimą; primena, kad šias priemones galima įgyvendinti tik vykdant ilgalaikes socialinių investicijų programas; pažymi, kad šios srities asociacijos ir organizacijos, nepatiriančios vyriausybės įtakos, gali pasiekti puikių rezultatų siekdamos pakartotinai integruoti radikalėjančius piliečius į visuomenę;

35.  mano, kad kiekvienoje valstybėje narėje būtina įdiegti pagalbai ir kuravimui skirta perspėjimo sistemą, pagal kurią šeimos ir bendruomenių nariai galėtų gauti paramą arba lengvai ir greitai pranešti apie netikėtą elgesio pasikeitimą, kuris galėtų signalizuoti apie radikalėjimo procesą, arba asmens, norinčio prisijungti prie teroristinių organizacijų, išvykimą; pažymi, kad šiuo klausimu gali būti naudingi pranešimų centrai, kuriuose būtų pranešama apie draugus ir šeimos narius, kurie, kaip įtariama, radikalėja, taip pat padėti draugams ir šeimos nariams įveikti šią nemalonią padėtį; prašo valstybių narių išnagrinėti galimybę sukurti atitinkamą sistemą;

36.  pabrėžia, kad naujausiose mokslinių tyrimų ataskaitose nurodoma, jog daugėja moterų, kurias radikalizuoja ir verbuoja teroristinės organizacijos, ir pateikiama įrodymų apie jų vaidmenį su smurtiniu ekstremizmu susijusioje veikloje; mano, kad ES ir valstybės narės, rengdamos radikalėjimo prevencijos strategijas, turėtų bent jau šiek tiek atsižvelgti į lytį; ragina Komisiją teikti paramą bendroms programoms, kuriomis siekiama įtraukti jaunas moteris į pastangas užtikrinti didesnę lygybę, ir teikti paramą tinklams, per kuriuos galima saugiai išklausyti jų nuomonę;

37.  pabrėžia, kad užkertant kelią radikalėjimui šeimose itin svarbų vaidmenį atlieka moterys;

V. Europoje vykdomas intensyvesnis keitimasis informacija apie radikalius ES piliečius

38.  pakartoja savo įsipareigojimą dirbti siekiant iki 2015 parengti ES keleivio duomenų įrašo (PNR) direktyvą ir užtikrinti, kad ši direktyva būtų suderinama su pagrindinėmis teisėmis, joje nebūtų numatyta jokios diskriminacinės praktikos dėl ideologinių, religinių ar etninių nuostatų ir ji visiškai atitiktų ES piliečių duomenų apsaugos teises; tačiau primena, kad Europos PNR direktyvos neužteks siekiant kovoti su terorizmu ir kad reikia universalios, plataus užmojo ir išsamios kovos sus terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu strategijos, kuri apimtų užsienio politiką, socialinę politiką, švietimo politiką, teisėsaugą ir teisingumą, siekiant užkirsti kelią ES piliečių verbavimui, kurį vykdo teroristinės organizacijos;

39.  ragina Komisiją aktyviau rinkti ES ekspertinę informaciją apie radikalėjimo prevenciją kuriant Europos tinklą, kuriam būtų perduodama Informacijos apie radikalizaciją tinklo (RAN) ir Politikos planuotojų tinklo poliarizacijos ir radikalėjimo (PPN) informacija, taip pat informacija iš ekspertų, kurių specializacija apima daug socialinių mokslų sričių;

40.  pabrėžia, kad teisėsaugos institucijoms iš tikrųjų būtina intensyviau greitai ir veiksmingai keistis informacija valstybėse narėse ir tarp valstybių narių bei atitinkamų agentūrų, visų pirma dėl suradikalėjusių ES piliečių optimaliai naudojantis Šengeno informacine sistema (SIS), Vizų informacine sistema (VIS), Europolo Saugaus keitimosi informacija tinklo programa (SIENA) ir Europolo ryšių punktu „Keliaujantys asmenys“ ir šioms sistemoms teikiama informacija; pažymi, kad norint užtikrinti intensyvesnį teisėsaugos institucijų keitimąsi informacija reikia padidinti valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą ir stiprinti Europos Sąjungos įstaigų, tokių kaip Europolas, Eurojustas ir Europos policijos koledžas (CEPOL), vaidmenį;

41.  ragina ES teroristinio radikalėjimo klausimą įtraukti į CEPOL rengiamus mokymus;

42.  pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti Europos lygu vykdomą specializuotą mokymo programą, skirtą teisingumo sistemoje dirbantiems asmenims, siekiant juos geriau informuoti apie radikalėjimo procesą ir įvairias jo formas;

43.  pabrėžia, kad geresnis valstybių narių bendradarbiavimas reaguojant į ES piliečių radikalėjimą ir verbavimą taip pat reiškia tai, kad intensyviau vykdomas teisminių institucijų ir Eurojusto keitimasis informacija, taip pat šie subjektai intensyviau bendradarbiauja; pažymi, kad Europos lygmeniu geriau informuojant apie terorizmu įtariamų asmenų teistumą būtų galima greičiau nustatyti jų buvimo vietą ir būtų sudarytos geresnės sąlygos juos stebėti tiek jiems išvykstant, tiek atvykstant; todėl skatina Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos (ECRIS) reformą ir geresnį naudojimąsi šia sistema; primygtinai ragina Komisiją įvertinti galimybes sukurti Europos policijos registrų rodyklės sistemą (EPRIS) ir tokios sistemos pridėtinę vertę; pabrėžia, kad keičiantis šia informacija reikia laikytis tarptautinių susitarimų ir ES teisės, taip pat gerbti pagrindines teises, ypač asmens duomenų apsaugą;

VI. Intensyvesnis atgrasymas reaguojant į teroristinį radikalėjimą

44.  mano, kad ES piliečių radikalėjimo ir verbavimo, kurį vykdo teroristinės organizacijos, prevencijos priemonės bus visiškai veiksmingos tik tuomet, jeigu kartu su jomis visose valstybėse narėse bus taikomos vienodai veiksmingos atgrasomosios baudžiamosios teisenos priemonės; mano, jog Europos Sąjungos valstybės narės, užtikrinusios, kad teroro aktai, kurie užsienyje vykdomi teroristinių organizacijų gretose, iš tikrųjų būtų laikomi nusikaltimu, turės labai svarbių priemonių ES piliečių radikalėjimui panaikinti ir galės visiškai išnaudoti turimas ES policijos ir teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose priemones; mano, kad teisėsaugos ir teisingumo institucijos (teisėjai bei prokurorai) turėtų turėti pakankamai pajėgumų ir būti nuolat ir tinkamai mokomi, kad užtikrintų teroristinių nusikaltimų prevenciją, nustatymą ir baudžiamąjį persekiojimą už juos;

45.  ragina stiprinti Eurojusto koordinavimo centro, kuris turėtų atlikti itin svarbų vaidmenį skatinant valstybių narių teisminių institucijų bendrus veiksmus renkant įrodymus ir didinti baudžiamojo persekiojimo už su terorizmu susijusius nusikaltimus veiksmingumą, pajėgumus; atsižvelgdamas į tai laikosi nuomonės, kad tiek valstybės narės tarpusavyje, tiek valstybės narės ir trečiosios šalys, su kuriomis Eurojustas yra sudaręs bendradarbiavimo susitarimus, turėtų labiau naudotis jungtinių tyrimų grupių priemone;

46.  pažymi, kad norint vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už ES piliečių ir kitų asmenų, gyvenančių ES, įvykdytus teroro aktus trečiosios šalyse turėtų būti galima remiantis visiška pagarba žmogaus teisėms rinkti įrodymus trečiosiose šalyse; todėl, kad būtų lengviau rinkti įrodymus minėtose šalyse, ragina ES imtis veiksmų dėl teisminio ir teisėsaugos bendradarbiavimo susitarimų su trečiosiomis šalimis sudarymo, jei šios šalys yra numačiusios griežtus teisinius standartus ir procedūras teisinės valstybės principų, tarptautinės teisės ir pagrindinių teisių srityse;

47.  teigiamai vertina tai, kad į keletą itin svarbių ES delegacijų įtraukti saugumo ir kovos su terorizmu ekspertai, siekiant stiprinti minėtųjų delegacijų pajėgumą prisidėti prie Europos kovos su terorizmu pastangų ir veiksmingiau bendrauti su atitinkamomis vietos institucijomis, kartu ugdant kovos su terorizmu pajėgumus Europos išorės veiksmų tarnyboje (EIVT);

48.  todėl ragina sudaryti Eurojusto ir trečiųjų šalių bendradarbiavimo susitarimus, tokius, kokie jau yra sudaryti su JAV, Norvegija ir Šveicarija, vis dėlto pabrėždamas, kad reikia užtikrinti, jog būtų visapusiškai laikomasi tarptautinių žmogaus teisių ir ES duomenų apsaugos bei privatumo taisyklių; nurodo, kad pirmenybė sudaryti tokius susitarimus turėtų būti suteikiama toms šalims, kurios taip pat yra itin paveiktos terorizmo, pavyzdžiui, Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos (MENA) šalys; be to, mano, kad siekiant veiksmingai kovoti su terorizmu tuo pačiu gerbiant žmogaus teises Eurojusto ryšių prokurorų siuntimas į atitinkamas šalis, visų pirma pietinės kaimynystės šalis, paskatintų labiau keistis informacija ir sudarytų galimybes glaudesniam bendradarbiavimui;

VII. Teroristų organizacijų užverbuotų radikalių ES piliečių išvykimo prevencija ir jų sugrįžimo numatymas

49.  pakartoja, kad ES turėtų veiksmingiau vykdyti savo išorės sienų kontrolę, tuo pačiu visiškai gerbdama žmogaus teises; atsižvelgdamas į tai ragina valstybes nares visapusiškai naudotis esamomis priemonėmis, pavyzdžiui, SIS ir VIS, taip pat ir pavogtų, pamestų ir padirbtų pasų atvejais; taip pat teigia, kad siekiant šio tikslo vienas iš Europos Sąjungos prioritetų turi būti geresnis Šengeno kodekso taikymo užtikrinimas;

50.  ragina valstybes nares keistis gerąją patirtimi, susijusia su išvykstančių ir grįžtančių piliečių patikra ir finansinio turto įšaldymu siekiant užkirsti kelią jiems dalyvauti teroristinėje veikloje trečiųjų šalių konfliktų zonose ir valdyti jų grįžimą į ES; visų pirma pabrėžia, kad valstybės narės, laikydamosi nacionalinių teisės aktų ir niekaip nepažeisdamos proporcingumo principo, turėtų turėti galimybę teisminės institucijos prašymu konfiskuoti savo piliečių, planuojančių prisijungti prie teroristinių organizacijų, pasus; mano, kad priimti sprendimus dėl judėjimo laisvės – vienos iš pagrindinių teisių – apribojimų galima tik teisminei institucijai tinkamai įvertinus šios priemonės reikalingumą ir proporcingumą; toliau remia terorizmu įtariamų asmenų, dalyvavusių teroristinėje veikloje jau sugrįžus į Europą, baudžiamąją atsakomybę;

51.  ragina tarptautiniu mastu prisidėti prie finansavimo mechanizmo, kuriam pritarta pagal Jungtinių Tautų vystymosi programą (JTVP), siekiant padėti skubiai stabilizuoti teritorijas, iš kurių buvo išstumta grupuotė „Da'esh“;

52.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę bei Tarybą aiškiai pasmerkti tai, kad kai kurių Persijos įlankos šalių vyriausybės ir įtakingi asmenys jau dešimtmetį finansiškai ir ideologiškai remia islamo ekstremistų judėjimus; ragina Komisiją įvertinti ES santykius su trečiosiomis šalimis, siekiant veiksmingiau kovoti su materialiniu ir nematerialiniu terorizmo rėmimu; primena, kad vykdant dabartinę Europos kaimynystės politikos peržiūrą būtina sustiprinti saugumo aspektą ir Europos kaimynystės politikos priemonių pajėgumus prisidėti prie partnerių atsparumo ir gebėjimo užsitikrinti savo saugumą, kartu gerbiant teisinės valstybės principą, didinimo;

53.  pakartoja, kad pirmuoju išorės sienų apsaugos stiprinimo etapu turi būti tinkamai taikomos esamos priemonės, kaip antai SIS, SIS II ir VIS, Interpolo pavogtų ir pamestų kelionės dokumentų (PPKD) sistema ir Europolo ryšių punktas „Keliaujantys asmenys“ siekiant nustatyti ES piliečius ir ES gyvenančius užsienio piliečius, kurie gali išvykti arba grįžti iš konflikto vietų siekdami vykdyti teroro aktus, dalyvauti teroristų mokymuose ar dalyvauti nekonvenciniuose ginkluotuose konfliktuose teroristų organizacijų vardu; ragina valstybes nares gerinti bendradarbiavimą su prie ES išorės sienų esančiomis valstybėmis narėmis ir keitimąsi informacija su jomis apie įtariamus užsienio kovotojus;

54.  prašo valstybių narių užtikrinti veiksmingą, visų pirma psichologinę, užsienio kovotojų stebėseną jiems grįžus į Europą;

55.  yra tvirtai įsitikinęs, kad formuojant bet kokią politiką terorizmo ir radikalėjimo srityje reikia sutelkti ES politikos vidaus ir išorės aspekto ekspertines žinias ir išteklius; atsižvelgdamas į tai mano, kad taikant tokį holistinį požiūrį galima rasti tinkamą atsaką kovojant su terorizmu ir teroristų verbavimu ES ir jos kaimynystėje; todėl ragina Komisiją ir EIVT, vadovaujant ir koordinuojant tiek vyriausiajam įgaliotiniui ir Komisijos pirmininko pavaduotojui, tiek Komisijos pirmininko pirmajam pavaduotojui, padedant ES kovos su terorizmu koordinatoriui, bendradarbiauti rengiant politikos požiūrį, kuris veiksmingai sujungtų socialinės politikos (įskaitant užimtumą, integraciją ir kovą su diskriminacija), humanitarinės pagalbos, vystymosi, konfliktų sprendimo, krizių valdymo, prekybos, energetikos ir bet kurios kitos politikos srities, kuri gali turėti vidaus ir išorinį aspektą, priemones;

VIII. ES vidaus ir išorės saugumo ryšių stiprinimas

56.  pabrėžia, jog labai svarbu, kad ES glaudžiai bendradarbiautų su trečiosiomis šalimis, visų pirma tranzito ir paskirties šalimis, kai tai įmanoma, kad būtų galima nustatyti ES piliečius ir ne Europoje gyvenančius asmenis, išvykusius kovoti teroristinių organizacijų gretose arba iš ten grįžusius; taip pat pabrėžia, kad dvišalių santykių kontekste ir bendradarbiaujant su tokiomis regioninėmis organizacijomis kaip Afrikos Sąjunga ir Arabų Valstybių Lyga reikia stiprinti politinį dialogą ir bendrų veiksmų planus kovos su radikalėjimu ir terorizmu srityje;

57.  su entuziazmu vertina Komisijos pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės F. Mogherini ryžtą remti projektus, skirtus kovai su radikalėjimu trečiosiose šalyse, įskaitant Jordaniją, Libaną ir Iraką bei Sachelio ir Magrebo regioną, kaip pažymima priemonių įgyvendinimo po Europos Vadovų Tarybos 2015 m. vasario 12 d. susitikimo ataskaitoje; pabrėžia, jog būtent dabar reikia užtikrinti, kad šiems projektams būtų kuo greičiau skirtas reikiamas finansavimas;

58.  ragina ES labiau bendradarbiauti su regioniniais partneriais, siekiant pažaboti prekybą ginklais, pirmiausia dėmesį sutelkiant į terorizmo kilmės šalis, ir atidžiai stebėti ginkluotės, kuria galėtų naudotis teroristai, eksportą; taip pat ragina sustiprinti užsienio politikos priemones ir bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, siekiant užkirsti kelią teroristinių organizacijų finansavimui;

59.  ragina ES palaikyti tikslinį atnaujintą dialogą saugumo ir kovos su terorizmu klausimais su Alžyru, Egiptu, Iraku, Izraeliu, Jordanija, Maroku, Libanu, Saudo Arabija, Tunisu ir Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba; taip pat mano, kad turėtų būti tvirčiau bendradarbiaujama su Turkija atsižvelgiant į 2014 m. gruodžio mėn. Bendrųjų reikalų tarybos išvadas;

60.  ragina Tarybą nuolat peržiūrėti ir plėtoti 2015 m. kovo 16 d. priimtą regioninę Kovos su terorizmu strategiją Sirijos ir Irako atžvilgiu, ypač daug dėmesio skiriant užsienio kovotojams, atsižvelgiant į kintančią saugumo padėtį ES pietinėje kaimynystėje, taip pat tokias prevencines ir kitas kitas iniciatyvas, kaip Komisijos Informacijos apie radikalizaciją tinklas; toliau ragina valstybes nares puoselėti bendrą pagarbą ir supratimą, kaip esminius kovos su terorizmu ES ir jos valstybėse narėse bei trečiosiose šalyse programos elementus;

61.  yra įsitikinęs, kad norėdama įdiegti tokį tvirtesnį bendradarbiavimą Europos Komisija, ypač EIVT, turi imtis papildomų veiksmų, susijusių su ekspertinių žinių kovos su terorizmu, nekonvencinių ginkluotų konfliktų ir radikalėjimo srityje gausinimu ir gerinimu, taip pat sutvirtinti ir įvairinti dabartines kalbų, pavyzdžiui, arabų, urdu, rusų ir mandarinų, žinias, nes šių įgūdžių labai trūksta Europos informacijos ir žvalgybos tarnybose; mano, jog būtina užtikrinti, kad ES kvietimas kovoti su terorizmu, radikalėjimu ir smurtu būtų girdimas už jos sienų pasitelkiant griežtą ir veiksmingą strateginę komunikaciją;

62.  pritaria didesniam tarptautiniam bendradarbiavimui ir dalijimuisi nacionalinių žvalgybos tarnybų informacija siekiant atpažinti ES piliečius, kuriems gresia pavojus suradikalėti, būti užverbuotais ir išvykti siekiant prisijungti prie džihadistų ir kitų ekstremistinių grupuočių; pabrėžia, kad būtina remti MENA regiono ir Vakarų Balkanų šalių pastangas sustabdyti užsienio kovotojų srautą;

63.  pripažįsta, kad radikalėjimas ir teroristų tinklų vykdomas verbavimas yra pasaulinio masto reiškinys; mano, kad todėl į šį reiškinį turi būti reaguojama ne tik vietos ar Europos, bet ir tarptautiniu lygiu; todėl mano, kad būtina sustiprinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis siekiant nustatyti verbavimo tinklus ir padidinti atitinkamų šalių sienų apsaugą; taip pat pakartoja, kad pasitelkiant diplomatinį bei politinį dialogą ir žvalgybų bendradarbiavimą turi būti intensyviau bendradarbiaujama su pagrindinėmis partnerėmis, kurios susiduria su panašiomis problemomis;

64.  pakartoja, kad terorizmas yra pasaulinės reikšmės, todėl siekiant veiksmingai užkirsti kelią prekybai ginklais su šalimis, kurios kelia grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui, reikia veiksmingo ir vieningo tarptautinio atsako;

65.  palankiai vertina tai, kad Komisija 2015 m. balandžio mėn. skyrė 10 mln. EUR pagalbos šalims partnerėms kovojant su radikalėjimu Sahelio-Magribo regione ir stabdant užsienio kovotojų srautą iš Šiaurės Afrikos, Artimųjų Rytų ir Vakarų Balkanų programai finansuoti (pirma sumos dalis, kurią sudaro 5 mln. EUR, skirta finansuoti techninei pagalbai siekiant sustiprinti baudžiamojo teisingumo pareigūnų pajėgumus atliekant tyrimus, vykdant baudžiamąjį persekiojimą ir priimant sprendimus užsienio kovotojų arba ketinančių tapti užsienio kovotojais asmenų bylose, antra sumos dalis, kurią sudaro 5 mln. EUR, skirta finansuoti kovos su radikalėjimu programoms Sahelio ir Magribo regione);

IX. Skatinimas keistis gerąja patirtimi deradikalizavimo srityje

66.  mano, kad visapusišką politiką, susijusią su ES piliečių radikalėjimo ir verbavimo, kurį vykdo teroristų organizacijos, prevencija, galima sėkmingai įdiegti tik kartu taikant veiksmingas deradikalizavimo politikos priemones; todėl ragina ES padėti valstybėms narėms tarpusavyje ir su trečiosiomis šalimis, kurios jau turi sukaupusios patirties ir yra pasiekusios teigiamų rezultatų šioje srityje, keistis gerąja patirtimi, kad būtų sukurtos deradikalizavimo sistemos, pagal kurias būtų galima sutrukdyti ES piliečiams ir trečiųjų šalių piliečiams, teisėtai gyvenantiems ES, išvykti iš ES arba kontroliuoti jų grįžimą į ES; primena, kad reikia suteikti paramą ir tokių asmenų šeimoms;

67.  siūlo valstybėms narėms apsvarstyti galimybę į ES piliečių, grįžusių iš konflikto vietovių dėl to, kad nusivylė ten patirtais dalykais, deradikalizavimo procesą įtraukti koordinatorius arba konsultuojančius padėjėjus, siekiant taikant tinkamas programas padėti jiems iš naujo integruotis į visuomenę; pabrėžia, kad yra būtina, jog valstybės narės intensyviau keistųsi gerąja patirtimi šioje srityje; pabrėžia, kad koordinatoriai turėtų norėti prisidėti prie konkrečių programų, apie kurias jie bus tinkamai mokomi;

68.  ragina paskelbti struktūruotą ES lygio komunikacinę kampaniją, kurios metu būtų pasinaudota sėkmingai deradikalizuotų buvusių „užsienio kovotojų“ atvejais, – šių kovotojų liudijimai ir traumos padeda atskleisti smarkiai iškreiptus ir klaidinančius religinius aspektus prisijungus prie teroristų organizacijų, kaip antai ISIS; todėl skatina valstybėse narėse kurti platformas, leidžiančias rengti akistatas ir palaikyti dialogą su buvusiais kovotojais; be to, pabrėžia, kad ryšių palaikymas su terorizmo aukomis yra veiksmingas metodas norint desakralizuoti radikalius teiginius ar panaikinti jų ideologinę reikšmę; siūlo šią kampaniją panaudoti kaip deradikalizacijos proceso pagalbos priemonę, taikoma kalėjimuose, mokyklose ir visose įstaigose, kurių pagrindinė veikla yra prevencija ir reabilitacija; taip pat prašo Komisijos teikti paramą, visų pirma teikiant finansinę pagalbą, ir koordinuoti nacionalines komunikacijos kampanijas;

X. Teroristų tinklų išardymas

69.  pabrėžia, kad pinigų plovimas, mokesčių slėpimas ir kiti finansiniai nusikaltimai tam tikrais atvejais yra pagrindiniai terorizmo, kuris kelia grėsmę mūsų vidaus saugumui, finansavimo šaltiniai, todėl turi būti teikiama pirmenybė nusikaltimų, susijusių su ES finansiniais interesais, sekimui ir kovai su jais;

70.  pritaria priemonėms, kuriomis siekiama iš vidaus susilpninti teroristų organizacijas ir sumažinti jų daromą įtaką ES piliečiams ir ne ES piliečiams, teisėtai gyvenantiems Europos Sąjungoje; ragina Komisiją ir kompetentingas agentūras apsvarstyti būdus, kaip išardyti teroristų tinklus ir nustatyti jų finansavimą; atsižvelgdamas į tai ragina valstybių narių finansinės žvalgybos padalinius intensyviau bendradarbiauti ir skubiai perkelti į nacionalinę teisę ir įgyvendinti Kovos su pinigų plovimu dokumentų rinkinį; ragina Komisiją pasiūlyti teisės aktą dėl terorizmo finansavimo šaltinių nustatymo bei blokavimo ir kovos su terorizmo finansavimo būdais; taigi, prašo Komisijos iš naujo įvertinti bendros Europos teroristų finansavimo sekimo sistemos sukūrimą; ragina valstybes nares suteikiant galimybes susipažinti su informacija apie visų įmonių struktūrų ES ir neskaidriose jurisdikcijose tikruosius savininkus, kurie gali būti teroristų organizacijų finansavimo įrankiai, taikyti aukščiausius skaidrumo standartus;

71.  palankiai vertina tai, kad neseniai buvo priimta Europos saugumo darbotvarkė, kurioje pasiūlyti svarbūs veiksmai siekiant sustiprinti kovą su terorizmu ir radikalėjimu, kaip antai įsteigti Europolo struktūroje veikiantį Europos kovos su terorizmu centrą; ragina valstybes nares visapusiškai pasinaudoti esamomis priemonėmis ir ragina Komisiją numatyti pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių, kad būtų veiksmingai vykdomi jos pasiūlyti veiksmai;

72.  ragina nustatyti suderintą požiūrį apibrėžiant nusikalstamą veiką, kurią sudaro neapykantą kurstanti kalba internete ir kitose terpėse, kai radikalių pažiūrų asmenys kursto kitus negerbti pagrindinių teisių ir jas pažeisti; siūlo šį konkretų pažeidimą įtraukti į atitinkamus Tarybos pamatinius sprendimus;

73.  ragina valstybes nares dalyvauti padedant atsekti išorės finansavimo srautus ir užtikrinti bei įrodyti, kad jų santykiai su kai kuriomis Persijos įlankos valstybėmis yra skaidrūs, siekiant stiprinti bendradarbiavimą, vykdomą norint atskleisti, kokiomis lėšomis finansuojamas terorizmas ir fundamentalizmas Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose, taip pat kai kuriose Europos organizacijose; mano, kad valstybės narės turėtų nedvejodamos taikyti ribojamąsias priemones asmenims ir organizacijomis, kai yra patikimų finansavimo ar kitokio pobūdžio bendrininkavimo su teroristais įrodymų;

74.  griežtai atmestų bet kokius mėginimas atsisakyti pranešimo aspektų, kuriais ypatingas dėmesys skiriamas kovai su teroro aktais ir ekstremizmu kaip tokiais; laikosi nuomonės, kad nenaudinga ir neproduktyvu nutraukti sąsają tarp kovos su radikalėjimu ir kovos su jo apraiškomis; ragina Tarybą parengti Europos džihadistų ir įtariamųjų džihadistų teroristų juodąjį sąrašą;

75.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, ES valstybių narių ir šalių kandidačių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų Organizacijai, Europos Tarybai, Afrikos Sąjungai, Viduržemio jūros sąjungos valstybėms narėms, Arabų Valstybių Lygai ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai.

AIŠKINAMOJI DALIS

2015 m. pradžioje surengti teroristiniai išpuoliai parodė, kad Europos Sąjunga turi skubiai imtis veiksmų kovos su terorizmu ir ES piliečių radikalėjimo prevencijos srityje.

Nors tragiški įvykiai 2015 m. pradžioje padėjo ES institucijoms ir valstybėms narėms apsispręsti aktyviau imtis radikalėjimo prevencijos, veikti šioje srityje buvo raginama jau seniai. Kova su ES piliečių radikalėjimu vis dar yra svarbi valstybių narių kompetencijos sritis. Tačiau būtina taikyti bendradarbiavimu pagrįstą Europos požiūrį, siekiant veiksmingai kovoti su grėsme, kurią kelia šie radikalūs ES piliečiai, galintys laisvai judėti ES teritorijoje.

Nors skaičių sunku apskaičiuoti, šiuo metu įvertinta, kad ES piliečių, išvykusių kovoti teroristinių organizacijų gretose Irake ir Sirijoje, yra daugiau kaip 5 000. Nors šis reiškinys labai paplitęs kai kuriose valstybėse narėse, problemos ir klausimai, kylantys dėl tokių užsienio kovotojų, aktualūs visai Europos Sąjungai.

ES piliečių radikalėjimas, dėl kurio jie net gali išvykti kovoti teroristinėse organizacijose, kaip antai „Da'esh“, kelia tikrą grėsmę Europos, jos valstybių narių ir kaimyninių šalių saugumui.

Kadangi šis reiškinys greitai plinta, represinių priemonių nebeužtenka. Europos Sąjunga turi patvirtinti naują strategiją, labiau pagrįstą prevencija. Taigi šiame pranešime pabrėžiami aktyvūs veiksmai, susiję su ES piliečių radikalėjimo ir verbavimo, kurį vykdo teroristinės organizacijos, prevencija.

Šio pranešimo tikslas – pateikti rekomendacijas dėl Europos ES piliečių radikalėjimo ir verbavimo prevencijos strategijos. Tam reikėtų išnagrinėti įvairius radikalėjimą skatinančius veiksnius. Atlikus tyrimą, kaip verbuojami nauji užsienio kovotojai, turi būti pateikti veiksmingi sprendimai, susiję su kiekvienu sektoriumi ir kiekviena platforma, dėl kurių skatinamas radikalėjimas.

Todėl reikia taikyti integracinį požiūrį, kad būtų pateikta išsami ES piliečių radikalėjimo ir verbavimo prevencijos analizė.

Šiame pranešime aptariama ES piliečių radikalėjimo ir verbavimo, kurį vykdo teroristinės organizacijos, prevencija. Jame ne dar kartą išvardijamos ES kovos su terorizmu priemonės, o keičiamasi naujomis idėjomis, leidžiančiomis išvengti nukrypimų ir grėsmės saugumui ES teritorijoje.

Tačiau pranešėja nori priminti, kad remia pagrindinių laisvių apsaugos užtikrinimą. Europos Parlamentas savo pasiūlymuose jokiu būdu nepažeis ES piliečių teisių ir pagrindinių laisvių, visų pirma saviraiškos laisvės. Pranešėja užtikrins, kad šiame pranešime pateikiamos rekomendacijos atitiktų proporcingumo principą ir kad joks pranešime pateikiamas pasiūlymas neviršytų to, kas būtina skelbiamam tikslui pasiekti. Be to, pranešėja daug dėmesio skiria subsidiarumo principo laikymuisi.

18.9.2015

Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ

pateikta Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui

dėl radikalėjimo ir teroristinių organizacijų vykdomo ES piliečių verbavimo prevencijos

(2015/2063(INI))

Nuomonės referentas: Charles Tannock

PASIŪLYMAI

Užsienio reikalų komitetas ragina atsakingą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  mano, kad tvirtesnis ir veiksmingesnis tarptautinis bendradarbiavimas įsipareigojant gerbti svarbiausias ES vertybes ir normas, pvz., žmogaus teises, teisinės valstybės ir tarptautinės teisės principus, aktyviai keistis nuomonėmis ir informacija, įgyvendinti ryžtingus nacionalinius kovos su skurdu ir nelygybe veiksmus bei užtikrinti stabilų įtraukų valdymą trečiosiose šalyse yra nepaprastai svarbus norint išvengti grėsmės, kurią kelia teroristinės grupuotės, ir su ja kovoti bei užkirsti kelią Europos piliečių radikalėjimui;

2.  ragina valstybes nares bendradarbiauti ir nuosekliai remti viena kitos pastangas siekiant kovoti su smurtiniu ekstremizmu – taip pat ir koordinuojant planus ir pastangas bei dalijantis įgyta patirtimi; pažymi, kad būtina gerinti patikrą prie Šengeno erdvės išorinių sienų;

3.  ragina ES toliau vystyti kovos su terorizmu gaires ir principus remiantis atitinkamomis JT Saugumo Tarybos rezoliucijomis (pirmiausia JT ST rezoliucija Nr. 2178/2014);

4.  ragina tarptautiniu mastu prisidėti prie finansavimo mechanizmo, kuriam pritarta pagal Jungtinių Tautų vystymosi programą (JTVP), siekiant padėti skubiai stabilizuoti teritorijas, iš kurių buvo išstumta „Da'esh“;

5.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad, jei nebus sprendžiamas klausimas dėl terorizmui plisti palankių sąlygų, reiškinys, kai ES piliečiai vyksta į kitas šalis siekdami prisijungti prie džihadistų ar kitų ekstremistinių grupuočių, taip pat konkreti grėsmė saugumui, kurią jie kelia grįžę į ES ir kaimynines šalis, per ateinančius greičiausiai pablogės, ypač turint galvoje Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos (MENA) regione užsitęsusią karinio konflikto eskalaciją; ragina visapusiškai analizuoti nacionalinių ir ES priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią terorizmui ir su juo kovoti, veiksmingumą;

6.  pabrėžia, kad terorizmo negalima ir nereikėtų sieti su jokia religija, tautybe ar civilizacija;

7.  ragina kurti prevencines reguliariai vertinamas valstybių narių, ES ir tarptautinio lygmens saugumo, kovos su terorizmu ir deradikalizavimo iniciatyvas; ragina geriau koordinuoti vidaus ir išorės politiką siekiant tinkamai reaguoti į kylančias grėsmes; ragina labiau bendradarbiauti su kaimyninėmis šalimis ir regioniniais veikėjais kovos su terorizmu srityje; pripažįsta, kad radikalėjimas taip pat yra geopolitinis ir su kaimynystės politika susijęs klausimas; primena, kad visa finansinė pagalba turėtų būti vertinama atsižvelgiant į tai, ar ji gali būti naudojama teroristinei veiklai remti, ir ragina išaiškinti viso išorės finansavimo šaltinius;

8.  ragina ES labiau bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis siekiant taikyti priemones, reikalingas užsienio kovotojams nuo išvykimo sulaikyti ir užkirsti jam kelią – taip pat ir su partneriais įgyvendinant naujus kompetencijos ugdymo projektus (pvz., sienų kontrolės srityje) bei kryptingiau teikiant ES pagalbą, įskaitant kovos su terorizmu veiksmų planų rengimą; pabrėžia, kad žmogaus teisės turi būti kovos su terorizmu strategijų kertinis akmuo; norėtų, kad ES stiprintų politinį dialogą su Arabų Valstybių Lyga, Islamo bendradarbiavimo organizacija, Afrikos Sąjunga ir kitais svarbiais regioniniais veikėjais bei koordinavimo struktūromis, pvz., valstybių grupe „Sachelio Didysis penketas“ (angl. „G5 Sahel“); ragina ES atidžiai stebėti ginkluotės, kuria galėtų naudotis teroristai, eksportą;

9.  su entuziazmu vertina Komisijos pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės F. Mogherini ryžtą remti projektus, skirtus kovoti su radikalėjimu trečiosiose šalyse, o būtent Jordanijoje, Libane ir Irake bei Sachelio ir Magrebo regione, kaip pažymima priemonių įgyvendinimo po Europos Vadovų Tarybos 2015 m. vasario 12 d. susitikimo ataskaitoje; pažymi, jog būtent dabar reikia užtikrinti, kad šiems projektams būtų kuo greičiau skirtas reikiamas finansavimas;

10.  ragina ES labiau bendradarbiauti su regioniniais partneriais, siekiant pažaboti prekybą ginklais, pirmiausia dėmesį sutelkiant į terorizmo kilmės šalis, ir atidžiai stebėti ginkluotės, kuria galėtų naudotis teroristai, eksportą; taip pat ragina sustiprinti užsienio politikos priemones ir bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, siekiant užkirsti kelią teroristinių organizacijų finansavimui;

11.  ragina ES palaikyti tikslinį atnaujintą dialogą saugumo ir kovos su terorizmu klausimais su Alžyru, Egiptu, Iraku, Izraeliu, Jordanija, Maroku, Libanu, Saudo Arabija, Tunisu ir Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba; taip pat turėtų būti tvirčiau bendradarbiaujama su Turkija atsižvelgiant į 2014 m. gruodžio mėn. Bendrųjų reikalų tarybos išvadas;

12.  ragina Tarybą nuolat peržiūrėti ir plėtoti 2015 m. kovo 16 d. priimtą regioninę Kovos su terorizmu strategiją Sirijos ir Irako atžvilgiu, ypač daug dėmesio skiriant užsienio kovotojams, atsižvelgiant į kintančią saugumo padėtį ES pietinėje kaimynystėje, taip pat tokias prevencines ir kitas kitas iniciatyvas, kaip Komisijos Informacijos apie radikalizaciją tinklas; toliau ragina valstybes nares puoselėti bendrą pagarbą ir supratimą, kaip esminius kovos su terorizmu ES ir jos valstybėse narėse bei trečiosiose šalyse programos elementus;

13.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę bei Tarybą aiškiai pasmerkti tai, kad kai kurių Persijos įlankos šalių vyriausybės ir įtakingi asmenys jau dešimtmetį finansiškai ir ideologiškai remia islamo ekstremistų judėjimus; ragina Komisiją įvertinti ES santykius su trečiosiomis šalimis, siekiant veiksmingiau kovoti su materialiniu ir nematerialiniu terorizmo rėmimu; primena, kad šiuo metu peržiūrint Europos kaimynystės politiką (EKP) turi būti stiprinamas EKP priemonių saugumo matmuo ir pajėgumas padėti gerinti partnerių atsparumą ir gebėjimą užsitikrinti savo pačių saugumą laikantis teisinės valstybės principo;

14.  pažymi, kad esminės terorizmo priežastys dažnai gali būti susijusios su prastu ir neįtraukiu valdymu; mano, kad, norint pasiekti ilgalaikę pažangą, tarptautinėmis pastangomis turėtų būti siekiama skatinti gerbti teisinės valstybės ir demokratinius principus bei žmogaus teises; pabrėžia, kad tokius tikslus svarbu įtraukti į ES bendradarbiavimo susitarimus su trečiosiomis šalimis; ragina ES inicijuoti tolesnius kompetencijos ugdymo projektus ir veiklą įtraukiant tuo besidominčias MENA regiono šalis, siekiant spręsti teisėsaugos, baudžiamosios justicijos ir saugumo sektoriaus reformos klausimus artimai bendradarbiaujant su Europolu, Eurojustu, agentūra „Frontex“ ir CEPOL; mano, kad vis svarbiau dalyvauti dialoge su nuosaikiojo islamo atstovais, kurie priešinasi ekstremizmui, ir skatinti kultūrinį bendradarbiavimą;

15.  pritaria didesniam tarptautiniam bendradarbiavimui ir dalijimuisi nacionalinių žvalgybos tarnybų informacija siekiant atpažinti ES piliečius, kuriems gresia pavojus suradikalėti, būti užverbuotais ir išvykti siekiant prisijungti prie džihadistų ir kitokių ekstremistinių grupuočių; pabrėžia, kad būtina remti MENA regiono ir Vakarų Balkanų šalių pastangas sustabdyti užsienio kovotojų srautą;

16.  ragina Komisiją mobilizuoti visus savo išteklius, reikalingus sau ir būtinus padėti valstybėms narėms spręsti esminių radikalėjimo ir ekstremizmo veiksnių problemą, parengiant prevencijos strategijas, kurios apimtų švietimo, socialinės integracijos, kovos su diskriminacija, taip pat kultūrų ir religijų dialogo sritis; rekomenduoja artimiau bendradarbiauti su organizacijomis siekiant kultūrų dialogo; pabrėžia, kad, siekiant kovoti su radikalėjimu, svarbu dirbti kartu su nuosaikiais musulmonų bendruomenės vadovais, įskaitant pilietinės visuomenės atstovus, ES ir trečiosiose šalyse; ragina pasaulinę religinių vadovų bendruomenę inicijuoti dar vieną aukščiausiojo lygio susitikimą religijų dialogo klausimu, remiantis surengtojo 2011 m. Asyžiuje pavyzdžiu; mano, kad ES ir jos valstybės narės turėtų gerinti ES piliečių veiklos stebėseną nukentėjusiose šalyse; kviečia Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę bei Komisiją toliau užtikrinti pakankamas lėšas ir nuosekliai naudoti priemones siekiant spręsti terorizmo grėsmių klausimą bei veiksmingiau pereiti nuo ankstyvojo perspėjimo iki ankstyvųjų veiksmų;

17.  yra įsitikinęs, kad priešingos nuomonės formavimas – taip pat ir trečiosiose šalyse – yra viena iš esminių priemonių kovoti su patraukliu teroristinių grupuočių įvaizdžiu MENA regione; ragina Sąjungą labiau remti tokias iniciatyvas, kaip Sirijos strateginių komunikacijų patariamoji grupė (angl. Syria Strategic Communication Advisory Team – SSCAT), ir skatinti šio pobūdžio projektų inicijavimą ir finansavimą trečiosiose šalyse;

18.  teigiamai vertina tai, kad į keletą itin svarbių ES delegacijų įtraukta saugumo ir kovos su terorizmu ekspertų, siekiant stiprinti minėtųjų delegacijų pajėgumą prisidėti prie Europos kovos su terorizmu pastangų ir veiksmingiau bendrauti su atitinkamomis vietos institucijomis, kartu ugdant kovos su terorizmu pajėgumus Europos išorės veiksmų tarnyboje (EIVT);

19.  ragina kurti programas, kuriomis būtų siekiama švelninti smurtines ir religines konfrontacijas; mano, kad deradikalizacijos programos gali būti svarbios priemonės teroristinių organizacijų vykdomam ES piliečių verbavimui apriboti; pažymi, kad kai kurios valstybės narės svarsto galimybes užverbuoti buvusius užsienio kovotojus, kad šie padėtų vykdyti deradikalizacijos programas; ragina valstybes nares iš naujo apsvarstyti galimybę imtis tokių programų;

20.  labai pritaria pranešime pateiktai valstybėms narėms skirtai rekomendacijai atskirti suradikalėjusius kalinius baudžiamųjų priemonių sistemoje; vis dėlto primygtinai ragina būti budriems darant tai masiškai, kad pagarsėjusiems radikalams nebūtų sudaryta galimybė susivienyti ir megzti ryšių, kurie galėtų būti potencialiai žalingi jiems išėjus į laisvę; ragina Komisiją rengti planus siekiant padėti reintegruoti žmones, kuriems gresia pavojus būti užverbuotiems, taip pat tiems, kuriems pavyko grįžti;

21.  pažymi, jog, įgyvendinant visapusišką ES prevencijos strategiją, taip pat turi būti visais atžvilgiais pasinaudota užsienio politika, siekiant skatinti pagarbą žmogaus teisėms, demokratijai, religijos laisvei ir geram valdymui, taip pat užkirsti kelią konfliktams ir juos spręsti, kad liktų kuo mažiau erdvės ekstremistinei propagandai;

22.  pabrėžia, jog ES ir jos valstybės narės turi parengti pakankamas bendradarbiavimo kovos su terorizmu srityje mechanizmų apsaugos priemones, siekiant užtikrinti, kad saugumas, žmogaus teisės ir teisėsauga būtų ne tarpusavyje nesuderinami, o vienas kitą papildytų ir būtų pagrįsti teisinės valstybės principu, taip pat pagarba ES ir jos šalių partnerių piliečių pagrindinėms teisėms; ragina valstybes nares analizuoti, kaip valstybė galėtų vykdyti religinių vadovų švietimo ir mokymo stebėseną ir kaip būtų galima oficialiau instucionalizuoti religinį mokymą, kad kontrolės neperimtų ekstremistai; pripažįsta, kad būtina tarptautiniu lygmeniu koordinuojama žiniasklaidos stebėsena, siekiant apriboti prieigą prie teroristinės propagandos ir gerinti viešo informavimo apie ekstremistinio pobūdžio interneto turinį tvarką; ragina sukurti piliečiams skirtas interneto svetaines arba skubios pagalbos centrus, siekiant paremti pozityvios informacijos sklaidą ir informavimo skatinimo kampanijas prieš radikalėjimą internetu ir kitose terpėse;

23.  mano, kad keliant klausimus dėl esminių radikalėjimo Europoje priežasčių ir jas sprendžiant svarbu vadovautis holistiniu požiūriu; pabrėžia, kad vienas esminių būdų kovoti su patraukliu teroristinių grupuočių įvaizdžiu yra ideologinio pagrindo, kuriuo grindžiami ekstremistinių grupuočių veiksmai, kvestionavimas ir priešingos nuomonės formavimas; reiškia susirūpinimą, kad bendruomenių santykiai visoje Europoje darosi vis labiau įtempti, ir ragina megzti religijų dialogą; teigiamai vertina pranešime minimą religinių vadovų mokymo klausimą, siekiant užkirsti kelią neapykantos kurstytojams; ragina valstybes nares kriminalizuoti teroro aktus, vykdomus už jų jurisdikcijos ribų, ir sutinka, kad tai viena veiksmingiausių kovos su terorizmu ir ekstremizmu priemonių; ragina imamus ir musulmonų vadovus vesti į kovą su radikalėjimu ir neapykantą kurstančia kalba atremiant fundamentalizmo ir terorizmo propagandą teologiškai pagrįstomis idėjomis; ragina ES paremti mokslinių tyrimų ir informavimo projektus kovos su fundamentalizmui ir deradikalizacijos srityse, stiprinant dialogą su musulmonų bendruomenėmis, kad būtų suvienytos mūsų pastangos;

24.  pažymi, kad būtina glaudžiau bendradarbiauti su ES nepriklausančiomis šalimis, siekiant veiksmingiau atpažinti ES piliečius, išvykstančius kovoti teroristinių organizacijų gretose ir vėliau sugrįžtančius; tuo pačiu pritaria pranešime išdėstytiems raginimams EIVT labiau mokyti arabų kalbos savo pareigūnus, siekiant paremti šiuos siekius;

25.  pabrėžia, kad ES ir Vakarų Balkanų šalys, Turkija, Persijos įlankos šalys ir kitos arabų valstybės turėtų suvienyti jėgas kovai su radikalėjimu ir verbavimu, atsekti teroristų finansavimo šaltinius ir formuoti naują islamistų fundamentalizmui priešingą nuomonę; pabrėžia, kad bendradarbiavimas kovos su terorizmu srityje ir dalijimasis informacija turėtų būti svarbiausi ES santykių su tomis šalimis aspektai; pabrėžia, kad taip pat labai svarbu stiprinti tokį bendradarbiavimą su regioninėmis organizacijomis, pvz., su Arabų Valstybių Lyga, Afrikos Sąjunga ir Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba;

26.  griežtai atmestų bet kokius mėginimas atsisakyti pranešimo aspektų, kuriais ypatingas dėmesys skiriamas kovai su teroro aktais ir ekstremizmu kaip tokiais; laikosi nuomonės, kad nenaudinga ir neproduktyvu nutraukti sąsają tarp kovos su radikalėjimu ir kovos su jo apraiškomis; ragina Tarybą parengti Europos džihadistų ir įtariamųjų džihadistų teroristų juodąjį sąrašą.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

15.9.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

52

5

9

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Nikos Androulakis, Francisco Assis, Petras Auštrevičius, Amjad Bashir, Bas Belder, Goffredo Maria Bettini, Mario Borghezio, Elmar Brok, Klaus Buchner, James Carver, Fabio Massimo Castaldo, Javier Couso Permuy, Knut Fleckenstein, Anna Elżbieta Fotyga, Eugen Freund, Michael Gahler, Richard Howitt, Sandra Kalniete, Manolis Kefalogiannis, Tunne Kelam, Afzal Khan, Janusz Korwin-Mikke, Andrey Kovatchev, Eduard Kukan, Ilhan Kyuchyuk, Barbara Lochbihler, Sabine Lösing, Ulrike Lunacek, Andrejs Mamikins, Ramona Nicole Mănescu, David McAllister, Francisco José Millán Mon, Pier Antonio Panzeri, Demetris Papadakis, Tonino Picula, Kati Piri, Andrej Plenković, Cristian Dan Preda, Jozo Radoš, Sofia Sakorafa, Jacek Saryusz-Wolski, Alyn Smith, Jaromír Štětina, Charles Tannock, Eleni Theocharous, Ivo Vajgl, Elena Valenciano, Geoffrey Van Orden, Hilde Vautmans

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Ryszard Czarnecki, Ana Gomes, Andrzej Grzyb, Cătălin Sorin Ivan, Marek Jurek, Antonio López-Istúriz White, Urmas Paet, Miloslav Ransdorf, Jean-Luc Schaffhauser, György Schöpflin, Renate Sommer, Dubravka Šuica, Traian Ungureanu, Bodil Valero, Paavo Väyrynen

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Claudiu Ciprian Tănăsescu

17.9.2015

Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ

pateikta Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui

dėl radikalėjimo ir teroristinių organizacijų vykdomo ES piliečių verbavimo prevencijos

(2015/2063(INI))

Nuomonės referentas: Angel Dzhambazki

PASIŪLYMAI

Kultūros ir švietimo komitetas ragina atsakingą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  primena ES švietimo ministrų 2015 m. kovo 17 d. priimtą Paryžiaus deklaraciją, kurioje valstybės narės raginamos tvirčiau bendradarbiauti, siekiant skatinti lygių galimybių sistemą, pagarbą žmogaus orumui, laisvę, įskaitant žodžio laisvę, demokratiją, žmogaus teises, lygybę, teisinės valstybės principą, socialinę įtrauktį ir aktyvų pilietiškumą per asmeninę raidą ir lavinimąsi visais lygmenimis, visų pirma kalbant apie asmenis iš sudėtingų šeimų; primena, kad ES atsakinga už tai, kad būtų gerbiamos pagrindinės teisės, laisvės ir užtikrinamas ES piliečių saugumas, kaip įtvirtinta ES pagrindinių teisių chartijoje, taip pat kad būtų gerbiama žodžio ir informacijos laisvė, susirinkimų ir asociacijų laisvė bei kalbų, kultūrų ir religijų įvairovė;

2.  laikosi nuomonės, kad ES piliečių radikalėjimo ir teroristinių organizacijų vykdomo jų verbavimo prevencija yra viena iš daugybės įvairias sritis apimančių priemonių, kuriomis siekiama skatinti saugumą, teisingumą ir vienodas galimybes visiems; dar kartą patvirtina, kad kiti veiksniai, kurie galėtų skatinti ES piliečių radikalėjimą ir teroristinių organizacijų vykdomą jų verbavimą, pirmiausia apima nelygybę, marginalizaciją, socialinę atskirtį ir sunkumus siekiant prieigos prie kokybiško švietimo;

3.  pabrėžia, kad svarbu investuoti į mokymosi visą gyvenimą programas: tai ir priemonė apsisaugoti nuo radikalėjimo, ir pasirinktinas būdas asmenims deradikalizuoti;

4.  pažymi, kad terorizmo prevencija ir kova su visų rūšių radikalėjimu yra vienas iš esminių Europos saugumo darbotvarkės prioritetų, tačiau apgailestauja, kad, nepaisant neseniai įgyvendintų reformų, Europa ir toliau nepajėgi tinkamai reaguoti į šiuos naujus iššūkius; todėl pabrėžia, kad, norint spręsti esminių kultūrinių, ekonominių, socialinių ir politinių priežasčių, dėl kurių skatinamas terorizmas, problemą, būtina vadovautis daugialypiu požiūriu; pažymi, kad nepaprastai svarbu anksti atpažinti žmones, kuriems gresia suradikalėjimo pavojus, ir pabrėžia, kad atsakingos socialinės ir švietimo įstaigos turėtų būti tinkamai parengtos apmokant jų darbuotojus atlikti šias užduotis; pabrėžia, kad būtina informuoti visus veikėjus apie jų atsakomybę užtikrinant radikalėjimo prevenciją vietos, nacionaliniu, Europos ar tarptautiniu lygmeniu; dar kartą pakartoja, kad itin svarbų vaidmenį atlieka visų formaliojo ir neformaliojo švietimo veikėjų (pvz., šeimos, tėvų, mokytojų ir asociacijų), taip pat kultūros ir sporto sričių veikėjų dialogas ir bendradarbiavimas; pažymi, kad, norint apsisaugoti nuo radikalėjimo, vedančio į smurtinį ekstremizmą, būtina rengti specialius mokymus mokytojams, kurie gali būti pavyzdys ir autoritetas, ir kad svarbūs socialinė ir jaunimo politika, alternatyvi laisvalaikio veikla, mokymasis visą gyvenimą bei religijų ir kultūrų dialogas;

5.  pažymi, kad, norint aktyviai kovoti su visų formų diskriminacija ir rasizmu, svarbu įgalėti mokytojus; pažymi, kad švietimas bei kompetentingi ir palaikantys mokytojai esminį vaidmenį atlieka ne tik sutvirtindami socialinius ryšius, skatindami bendrumo jausmą, gerindami žinias, įgūdžius, gebėjimus, diegdami pagrindines vertybes, stiprindami socialines, pilietines ir tarpkultūrines kompetencijas, kritinį mastymą ir gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, bet ir padėdami jaunuoliams – glaudžiai bendradarbiaudami su jų tėvais ir šeimomis – tapti aktyviais, atsakingais, atvirais visuomenės nariais; pabrėžia, kad mokyklos, užtikrindamos saugią aplinką ir laiką diskusijoms bei kontroversiškų ir jautrių klausimų nagrinėjimui, gali ugdyti mokinių atsparumą radikalėjimui; atkreipia dėmesį į tai, kad paaugliai yra itin pažeidžiama grupė, nes tai sudėtingas jų gyvenimo etapas, kai tebesivysto jų vertybių sistema, jie ieško prasmės, tuo pačiu juos labai lengva paveikti ir jais galima be vargo manipuliuoti; primena, kad suradikalėti gali ne tik asmenys, bet ir grupės, ir pripažįsta, kad asmeninio ir grupių radikalėjimo raida ir atsakas į jį gali būti labai skirtingi; atkreipia dėmesį į visuomenės vaidmenį suteikiant jaunimui daugiau galimybių ir gyvenimo tikslą, pirmiausia užtikrinant kokybišką švietimą ir mokymą; pabrėžia švietimo įstaigų vaidmenį išmokant jaunimą atpažinti ir valdyti riziką bei saugiau rinktis, taip pat puoselėjant tvirtesnį bendrumo, bendruomeniškumo, rūpestingumo ir atsakomybės už kitus jausmą; pabrėžia, jog būtina pasinaudoti įvairiomis profesinio mokymo ir akademinių kursų teikiamomis galimybėmis, kad jaunimas susipažintų su Europos nacionalinių, regioninių, religinių ir etninių tapatybių įvairove;

6.  pažymi, jog jaunuoliai, neturintys galimybių ir darbo, turi laisvo laiko ir yra labiau pažeidžiami, tad jų susižavėjimas tariamai jaudinama galimybe būti užverbuotiems teroristinių organizacijų labiau tikėtinas;

7.  pabrėžia, kad kovos su radikalėjimu veiksmai turi būti nukreipti ir į pažeidžiamų bendruomenių socialinę įtrauktį ir įgalėjimą, skatinant bendruomenės aktyvumą per dialogą, skatinant ir puoselėjant aktyvų pilietiškumą bei stiprinant visuomeninių pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį; ragina Komisiją ir valstybes nares dalytis gerąja praktika, rengti rekomendacijas ir plėtoti tinklus vietos, nacionaliniu ir Europos lygmeniu, kad būtų užtikrintas pozityvų socialinį atsaką į radikalėjimą;

8.  pabrėžia, kad pradiniams radikalėjimo etapams būdingas asmens atsiskyrimas, pirmiausia nuo šeimos ir mokyklos; pabrėžia, kad labai svarbus tinkamas tėvų, mokytojų ir valdžios institucijų bendravimas norint nustatyti jaunimo radikalėjimo požymius;

9.  pabrėžia, kad Europos įvairovė ir jos daugiakultūrės bendruomenės – neatskiriama jos socialinio audinio dalis ir itin svarbus jos kultūrinis pranašumas; mano, kad bet kokia kovos su radikalėjimu politika turi būti jautri ir proporcinga, taigi turi būti atsižvelgiama į įvairų bendruomenių socialinį audinį ir jis turi būti stiprinamas;

10.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad įgyvendinant kovos su terorizmu ir radikalėjimu politiką rizikuojama – tiesiogiai arba darant atgrasomąjį poveikį – riboti žodžio laisvę; pažymi, kad turi būti nustatytos aiškios ir išsamios tokių terminų, kaip radikalėjimas ar ekstremizmas, apibrėžtys, siekiant užkirsti kelią bet kokiam neigiamam šios politikos poveikiui, kuris galėtų būti daromas teisėtai saviraiškai; pabrėžia, jog bendruomenėse, kurioms gresia suradikalėjimo pavojus, būtina nuomonių įvairovė, kad ekstremizmas būtų nugalėtas nuosaikiomis ir pažangiomis idėjos, o nuomonių įvairovė kaip tokia turėtų būti skatinama per atvirą diskusiją;

11.  ragina valstybes nares savo švietimo sistemose skatinti tarpkultūrinį požiūrį, sudarant galimybes įgyti abipusių žinių ir užtikrinant abipusę pagarbą dalijantis bendromis vertybėmis;

12.  pabrėžia, kad užkertant kelią radikalėjimui šeimose itin svarbų vaidmenį atlieka moterys;

13.  pabrėžia, kad religijų ir kultūrų dialogas svarbus kaip socialinės sanglaudos ir įtraukties, tarpininkavimo ir susitaikymo priemonė;

14.  pripažįsta įvairių svarbiausių religinių veikėjų susitikimų ir viešo dialogo svarbą – tai gali labai prisidėti kovojant su stereotipais ir baimėmis, kurie siejami su atskiromis religijomis – ir juos remia;

15.  su susirūpinimu atkreipia dėmesį į tai, kad teroristinės organizacijos naudoja internetą ir socialinę žiniasklaidą propagandinės medžiagos platinimo ir verbavimo tikslais; ragina valstybes nares, ES ir visas susijusias suinteresuotąsias šalis aktyviai bendradarbiauti kovojant su radikalėjimą skatinančios medžiagos ir propagandos sklaida internete; ragina įgyvendinti jaunimo informavimo apie neapykantą kurstančią kalbą internete ir jos keliamą riziką programas, taip pat programas, kuriomis būtų skatinamas švietimas apie žiniasklaidą ir internetą; todėl pabrėžia, kad kartu su valstybėmis narėmis būtina vystyti ir naujovišką interneto komunikaciją, skirtą kovoti su šiuo reiškiniu, kuri taip pat leistų ugdyti visų pažeidžiamų interneto vartotojų kritinio skaitmeninio mąstymo įgūdžius, ir kurti technologijas, kuriomis būtų galima iš anksto riboti šį reiškinį ir su juo kovoti; atkreipia dėmesį į nepaprastai svarbų visų susijusių suinteresuotųjų šalių vaidmenį parengiant ir platinant priešingo turinio informaciją; pabrėžia švietimo svarbą padedant jaunimui suprasti ir priimti nuomonių, įsitikinimų, tikėjimo ir gyvenimo būdo skirtumus, tuo pačiu gerbiant įvairovę ir teisinės valstybės principą, skatinant kritinį mastymą ir gebėjimą racionaliai vertinti, kad ypač interneto ir socialinės žiniasklaidos aplinkoje jie galėtų suvokti tikrovę, atskirti faktus nuo nuomonių, atpažinti propagandą ir atsispirti visų formų indoktrinavimui, neapykantą kurstančiai kalbai ir ekstremizmui internete; ragina valstybes nares ir suinteresuotąsias šalis susitarti dėl bendrų žurnalistų etikos standartų siekiant kovoti su neapykantą kurstančia kalba žiniasklaidos medžiagoje ir visuomenės atstovų rašomuose interneto komentaruose;

16.  pabrėžia, jog nepaprastai svarbu skatinti jaunimo aktyvumą – taip pat ir naudojantis mainais švietimo srityje bei kitomis ryšių mezgimo priemonėmis – įveikiant išankstines nuostatas ir puoselėjant religijų dialogą bei pagarbą kultūrų įvairovei; laikosi nuomonės, kad kompleksinės veiksmų programos, pagrįstos alternatyviuoju švietimu ir kultūrų sąsaja, atsižvelgiant į esamą kultūrų įvairovę ir būtinybę tai suvokti, gali atlikti labai svarbų vaidmenį vystant bendrą ateities viziją, pagrįstą pagarba žmogaus teisėms ir orumui, tarptautiniais standartais ir vertybėmis, kuriomis vadovaujasi ES;

17.  pabrėžia, kad būtina dėti tiesiogines pastangas siekiant padėti jaunimui vystyti savo tapatybę, savivertės jausmą, bendruomenės dvasią, taip pat daugiakultūrių ir daugiataučių visuomenių priėmimą, kadangi ekstremistinė retorika ypač paveiki tapatybės ir bendrystės jausmo ieškančių jaunuolių atžvilgiu;

18.  ragina valstybes nares didesnį dėmesį savo švietimo sistemose skirti mokymui naudotis žiniasklaidos priemonėmis, kad vaikai ir jaunimas galėtų išmoktų suprasti ir tinkamai vertinti nefiltruotą informaciją, su kuria jie dažnai susiduria internete;

19.  pabrėžia, kad ir mokiniai, ir pedagogai turi geriau suvokti, kas yra radikalėjimas ir ekstremizmas, be to, būtina išsamiau informuoti apie naudojimąsi socialine žiniasklaida siekiant skatinti radikalėjimą ir skleisti ekstremistinę ideologiją; ragina valstybes nares įtraukti interneto saugumą į mokyklų mokymo programas informacinių ir ryšių technologijų (IRT) srityje, siekiant užkirsti kelią radikalėjimui internetu;

20.  pabrėžia, kad socialiniai ir interneto tinklai yra tik viena radikalėjimo proceso dalis ir kad kova su skaitmeniniais radikalėjimo kurstytojais yra tik dalis kovos su radikalėjimu;

21.  primena žiniasklaidai apie programos „Kūrybiška Europa“ šviečiamąjį tikslą: taip sudaroma galimybė finansuoti projektus, kuriais siekiama formuoti svarbų dialogą su žiniasklaida – ypač skaitmenine – kovos su radikalėjimu kontekste;

22.  primena ES programų ir finansavimo priemonių, pvz., programų „Horizontas 2020“, „Erasmus+“, „Kūrybiška Europa“, „Europa piliečiams“, taip pat strateginės programos „Švietimas ir mokymas 2020“, švietimo, kultūros ir sporto srityse, kaip itin svarbių veiksnių remiant valstybių narių pastangas kovoti su nelygybe, netolerancija, diskriminacija ir užkirsti kelią marginalizacijai, siekiant integruoti mažumas į atskirų valstybių narių socialinį gyvenimą, svarbą; ragina Komisiją įgyvendinti savo įsipareigojimą mobilizuoti esamą tikslinį finansavimą siekiant skatinti imtis konkrečių veiksmų, kad iššūkis ekstremistinei ideologijai ir radikalėjimui būtų mestas palaikant dialogą su labiausiai paveiktomis tikslinėmis grupėmis; teigiamai vertina Komisijos pareiškimą, kad iki metų pabaigos ji pateiks rekomendacijas dėl įtraukties, įvairovės ir pilietinių vertybių idėjos stiprinimo mokyklose remiantis programa „Erasmus+“;

23.  atkreipia dėmesį į neformaliojo švietimo ir savišvietos vaidmenį, taip pat pagalbos jaunimui įsitraukiant į savanorišką veiklą integracinėse jaunimo organizacijose ir į mėgėjiško sporto veiklą svarbą, siekiant sustiprinti bendravimą ir padėti jaunuoliams įgyti socialinių ir komunikacinių gebėjimų, kritinio mąstymo ir problemų sprendimo bei pozityvaus savęs vertinimo įgūdžių, kurie papildytų formalųjį švietimą;

24.  pabrėžia, kad nepaprastai svarbu remti švietimo įstaigų paslaugas, teikiamas tinkamai apmokytų psichologų ir socialinių darbuotojų; ragina Komisiją skatinti keistis geriausia praktika neseniai atvykusių imigrantų ir pabėgėlių švietimo srityje, kad būtų išvengta jų socialinės atskirties; pabrėžia, jog svarbu, kad religiniai vadovai mokytųsi vieni iš kitų ir dalyvautų bendroje veikloje, siekiant pozityviai paveikti viešąją diskusiją;

25.  ragina Komisiją rasti naujus kūrybiškus būdus apsisaugoti nuo radikalėjimo ir kovoti su juo, įskaitant programas tėvams, kurių vaikus galėtų bandyti užverbuoti ekstremistai;

26.  ragina valstybes nares įgyvendinti mokymo ir mokymosi strategijas, pagal kurias būtų nagrinėjami kontroversiški klausimai, t. y. skatinama kritinė analizė, socialinės vertybės, taip pat bendra atvirumo kultūra ir pliuralizmas mokyklose ir bendruomenėje;

27.  pabrėžia NVO ir pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį ir svarbą radikalėjimo prevencijos ir deradikalizacijos procesų metu;

28.  ragina Komisiją toliau stiprinti Informacijos apie radikalizaciją tinklą (RAN), inter alia, stiprinant prieigą prie informacijos ir konkretų suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimą kovos su radikalėjimu srityje, taip pat padėti ES ir jos valstybėms narėms rengti deradikalizavimo ir veiklos nutraukimo programas bei kurti pasitraukimo strategijas sudarant asmenims galimybę atsisakyti smurtinio ekstremizmo;

29.  pabrėžia tikslinių švietimo projektų kalėjimuose, kur radikalėjimo rizika didesnė, svarbą;

30.  pabrėžia, kad svarbu vystyti nuoseklią politiką, kuri būtų pagrįsta kompleksiniu požiūriu, apimančiu keletą sričių, pvz., kultūrą, sportą, užimtumą ir gerovės politiką, taip pat kitus darbo su socialine įtrauktimi ir įvairovės, pliuralizmo ir bendrų pagrindinių vertybių apsauga Europos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu būdus;

31.  pažymi, kad kovos su radikalėjimu kampanija per kultūrinį ir žmogiškąjį vystymąsi turėtų atsirasti kaip naujas visuomenės požiūris ir ilgalaikis tikslas dėti pažangesnes strateginio atkirčio terorizmui pastangas;

32.  primena švietimo svarbą demokratijai, aktyviam pilietiškumui ir demokratinei politinei kultūrai, taip pat svarbiausių Europos Sąjungos vertybių – laisvės, tolerancijos, lygybės ir teisinės valstybės principo – svarbą;

33.  pažymi, kad itin įtraukus švietimas – vienas iš strateginių programos „Švietimas ir mokymas 2020“ tikslų – gali atsverti kliūtis, su kuriomis namie susiduria daug vaikų ir jaunuolių, ir taip padėti užkirsti kelią radikalėjimui;

34.  pakartoja, kad įgyvendinant švietimą ir mokymą svarbu skatinti lygybę, socialinę sanglaudą ir aktyvų pilietiškumą, taip pat kad svarbu sudaryti vaikams ir jaunimui galimybę lavinti įgūdžius ir gebėjimus, reikalingus aktyviam pilietiškumui, kultūrų ir religijų dialogui;

35.  pabrėžia, kad dalyvavimas programoje „Erasmus+“ didina jaunimo aktyvų pilietiškumą; primena, kad buvę programos „Erasmus“ studentai demonstruoja didesnį Europos tapatybės pajautimą, didesnį bendrumo jausmą ir laikosi pozityvesnės nuomonės apie ES – visa tai gali sumažinti radikalėjimo galimybę ir padėti spręsti netolerancijos ir diskriminavimo problemas;

36.  pabrėžia, kad būtina rasti žodžio laisvės ir saugumo bei radikalėjimo prevencijos tikslų pusiausvyrą.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

15.9.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

22

2

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Isabella Adinolfi, Dominique Bilde, Andrea Bocskor, Silvia Costa, Angel Dzhambazki, Jill Evans, Petra Kammerevert, Rikke Karlsson, Andrew Lewer, Svetoslav Hristov Malinov, Curzio Maltese, Fernando Maura Barandiarán, Luigi Morgano, Momchil Nekov, Yana Toom, Helga Trüpel, Julie Ward, Bogdan Brunon Wenta, Bogdan Andrzej Zdrojewski, Milan Zver, Krystyna Łybacka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Sylvie Guillaume, Dietmar Köster, Paul Nuttall, Hermann Winkler

GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

19.10.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

41

7

6

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jan Philipp Albrecht, Michał Boni, Ignazio Corrao, Rachida Dati, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Frank Engel, Cornelia Ernst, Laura Ferrara, Mariya Gabriel, Kinga Gál, Ana Gomes, Nathalie Griesbeck, Jussi Halla-aho, Sophia in ‘t Veld, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Timothy Kirkhope, Barbara Kudrycka, Kashetu Kyenge, Marju Lauristin, Juan Fernando López Aguilar, Vicky Maeijer, Roberta Metsola, Claude Moraes, Péter Niedermüller, Soraya Post, Branislav Škripek, Csaba Sógor, Helga Stevens, Traian Ungureanu, Udo Voigt, Josef Weidenholzer, Kristina Winberg, Tomáš Zdechovský

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Marina Albiol Guzmán, Carlos Coelho, Pál Csáky, Daniel Dalton, Miltiadis Kyrkos, Jean Lambert, Jeroen Lenaers, Sander Loones, Andrejs Mamikins, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Daniele Viotti, Axel Voss

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Maria Arena, Peter Eriksson, Fredrick Federley, Jude Kirton-Darling, Kostadinka Kuneva, Maurice Ponga, Jutta Steinruck, Lola Sánchez Caldentey, Sabine Verheyen

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

41

+

ALDE

Federley Fredrick, Griesbeck Nathalie, Pagazaurtundúa Ruiz Maite, in 't Veld Sophia

ECR

Dalton Daniel, Halla-aho Jussi, Kirkhope Timothy, Loones Sander, Stevens Helga

PPE

Boni Michał, Coelho Carlos, Csáky Pál, Dati Rachida, Díaz de Mera García Consuegra Agustín, Engel Frank, Gabriel Mariya, Gál Kinga, Kudrycka Barbara, Lenaers Jeroen, Metsola Roberta, Ponga Maurice, Sógor Csaba, Ungureanu Traian, Verheyen Sabine, Voss Axel, Zdechovský Tomáš

S&D

Arena Maria, Gomes Ana, Kaufmann Sylvia-Yvonne, Kirton-Darling Jude, Kyenge Kashetu, Kyrkos Miltiadis, Lauristin Marju, López Aguilar Juan Fernando, Mamikins Andrejs, Moraes Claude, Niedermüller Péter, Post Soraya, Steinruck Jutta, Viotti Daniele, Weidenholzer Josef

7

-

EFDD

Winberg Kristina

EFN

Maeijer Vicky

GUE/NGL

Albiol Guzmán Marina, Ernst Cornelia, Kuneva Kostadinka, Sánchez Caldentey Lola

NI

Voigt Udo

6

0

ECR

Škripek Branislav

EFDD

Corrao Ignazio, Ferrara Laura

Verts/ALE

Albrecht Jan Philipp, Eriksson Peter, Lambert Jean

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0384.

(2)

Priimti tekstai, P8_TA(2014)0102.

(3)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0032.

(4)

Dok. Nr. 9956/14.

Teisinis pranešimas