Procedūra : 2014/2242(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0319/2015

Pateikti tekstai :

A8-0319/2015

Debatai :

PV 02/12/2015 - 12
CRE 02/12/2015 - 12

Balsavimas :

PV 02/12/2015 - 13.5
CRE 02/12/2015 - 13.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0423

PRANEŠIMAS     
PDF 688kWORD 240k
13.11.2015
PE 554.953v02-00 A8-0319/2015

dėl tvaraus judumo mieste

(2014/2242(INI))

Transporto ir turizmo komitetas

Pranešėja: Karima Delli

PAKEITIMAI
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
  Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ
  Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl tvaraus judumo mieste

(2014/2242(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 17 d. Komisijos komunikatą „Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos judumo sistemos mieste kūrimas“ (COM(2013) 0913),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“(1),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 23 d. rezoliuciją dėl Europos miestų darbotvarkės ir jos ateities vykdant sanglaudos politiką(2),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 30 d. Komisijos komunikatą „Judumo mieste veiksmų planas“ (COM(2009) 0490),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 18 d. Komisijos komunikatą „Įvairių sričių ES politikos miestų dimensija. Pagrindiniai ES miestų darbotvarkės ypatumai“ (COM(2014) 0490),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. rugsėjo 25 d. Komisijos žaliąją knygą „Nauja mobilumo mieste kultūra“ (COM(2007) 0551),

  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio mėn. Komisijos specialųjį „Eurobarometro“ tyrimą Nr. 406 „Europiečių požiūris į judumą mieste“,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Komisija įsteigė Europos tvaraus judumo mieste planų platformą,

–  atsižvelgdamas į 1995 m. lapkričio 29 d. Komisijos žaliąją knygą „Piliečių tinklas: užpildant viešojo keleivių transporto potencialą Europoje“ (COM(1995) 0601),

–  atsižvelgdamas į 1998 m. kovo 31 d. Komisijos komunikatą „Transportas ir CO2. Bendrijos požiūrio formavimas“ (COM(1998) 0204),

  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 4 d. Komisijos komunikatą „Paryžiaus protokolas. Kaip švelninsime klimato kaitą pasaulyje po 2020 m.?“ (COM(2015) 0081),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje(3),

atsižvelgdamas į Reglamento (EB) Nr. 715/2007(4) ir Reglamento (EB) Nr. 595/2009(5) nuostatas dėl kelių transporto priemonių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 27 d. EP rezoliuciją dėl išmetamųjų teršalų matavimų automobilių sektoriuje(6),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos komunikatą „Europos švaraus oro programa“ (COM(2013) 0918),

  atsižvelgdamas į Pasaulio sveikatos organizacijos oro kokybės gaires ir ekonominio sveikatos vertinimo priemonę,

–  atsižvelgdamas į Pasaulio sveikatos organizacijos ataskaitą „Aplinkos triukšmo sukeltų ligų našta. Prarastų sveiko gyvenimo metų Europoje apskaičiavimas“,

–  atsižvelgdamas į Europos aplinkos agentūros 2013 m. gruodžio mėn. Pranešimų apie transportą ir aplinką mechanizmo (TERM) pranešimą „Atidesnis žvilgsnis į miesto transportą“,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 3 d. EP rezoliuciją „Kelių eismo sauga 2011–2020 m. Pirmasis etapas rengiant sužalojimų mažinimo strategiją“(7),

–  atsižvelgdamas į 1988 m. spalio 12 d. EP rezoliuciją dėl pėsčiųjų apsaugos ir Europos pėsčiųjų teisių chartijos(8),

–  atsižvelgdamas į Vienos kelių eismo konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „CARS 2020: konkurencingos ir tvarios Europos automobilių pramonės veiksmų planas“ (COM(2012) 0636),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 10 d. EP rezoliuciją dėl komunikato „CARS 2020: konkurencingos ir tvarios Europos automobilių pramonės veiksmų planas“(9),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 2 d. Komisijos komunikatą „Žiedinės ekonomikos kūrimas. Europos be atliekų programa“ (COM(2014) 0398),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių savo veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo(10),

  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo(11),

  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 1/2014 „ES remiamų viešojo miesto transporto projektų veiksmingumas“,

–  atsižvelgdamas į Leipcigo tvariųjų Europos miestų chartiją,

–  atsižvelgdamas į Merų paktą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto ir Regioninės plėtros komiteto nuomones (A8-0319/2015),

A.  kadangi prognozuojama, kad iki 2050 m. beveik 82 proc. visų ES piliečių gyvens miestų teritorijose;

B.   kadangi, kaip planuota, smarkiai daugėjant miestuose gyvenančių asmenų, miestų centruose kyla su visuomene, gyvenimo kokybe ir tvariu vystymusi susijusių problemų, kurioms spręsti reikia visapusiškų planavimo priemonių;

C.    kadangi judumas mieste vis dar daugiausia užtikrinamas naudojant tradiciniais degalais varomus automobilius ir kadangi dėl to daugiau kaip 96 proc. ES transporto energijos poreikio (arba trečdalį viso energijos suvartojimo) patenkina nafta ir jos produktai;

D.  kadangi miestų transporto išmetamo CO2 dalis sudaro iki 25 proc. viso išmetamo CO2 kiekio ir apie 70 proc. viso klimato kaitą sukeliančių išmetamųjų teršalų kiekio miestų teritorijose ir kadangi šis sektorius ES yra vienintelis sektorius, kuriame nuolat didėja išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis;

E.  kadangi, remiantis 2013 m. paskelbto specialiojo „Eurobarometro“ tyrimo Nr. 406 duomenimis, apie 50 proc. ES piliečių kasdien naudojasi asmeniniais automobiliais, tik 16 proc. naudojasi viešuoju transportu ir tik 12 proc. važinėja dviračiais;

F.    kadangi, remiantis tuo pačiu tyrimu, ES piliečiai mano, kad mažesnės viešojo transporto kainos (59 proc.), geresnė viešojo transporto paslaugų kokybė (56 proc.) ir geresnė infrastruktūra dviratininkams (33 proc.) yra veiksmingos judumo mieste gerinimo priemonės;

G.  kadangi apie 50 proc. kelionių miestų teritorijose yra trumpesnės nei 5 km, todėl būtų galima eiti pėstute, važiuoti dviračiu, naudotis viešuoju (kolektyviniu) transportu ar kitomis transporto priemonėmis, pvz., dalijantis vienu automobiliu;

H.  kadangi plataus masto dyzelino suvartojimas transporte, ypač senesniuose automobiliuose ir automobiliuose, kuriuose nėra įrengta kietųjų dalelių filtrų, yra viena iš pagrindinių didelę kietųjų dalelių koncentraciją ES miestuose lemiančių priežasčių, todėl reikėtų skatinti miesto transporto priemonėse vartoti naudoti alternatyviuosius degalus ir keisti įprastus šių transporto priemonių naudojimo būdus, nemažinant judumo mieste;

I.    kadangi, anot Europos aplinkos agentūros, 2011 m. daugiau kaip 125 mln. ES piliečių kentėjo nuo triukšmo taršos, kurios lygis viršijo nustatytas 55 dB saugos ribas, o pagrindinis taršos šaltinis – kelių eismas;

J.    kadangi kokybiškos transporto paslaugos yra itin svarbios miestų teritorijose gyvenantiems asmenims, norintiems patenkinti savo judumo poreikius, susijusius su profesine veikla, mokymusi, turizmu ir laisvalaikiu; kadangi tvarus miesto transportas gali padėti sumažinti energijos suvartojimą, atmosferos ir triukšmo taršą, eismo įvykių skaičių, transporto spūstis, žemės naudojimo ir dirvožemio sandarinimo mastą;

K.   kadangi tikslinės priemonės siekiant tvaraus judumo mieste yra įmanomos ir būtinos, kad būtų pasiekti ES tikslai ir užtikrinamas teisės aktų, susijusių su transportu ir aplinka, laikymasis;

L.  kadangi, tinkamai laikydamasi subsidiarumo principo, ES turėtų padėti, remdama vietos veiksmus, kurti integruotą, ilgalaikį požiūrį į judumą mieste, kurio laikantis būtų sumažinti transporto tarša, spūstys, triukšmas ir kelių eismo nelaimių skaičius, teikiama derama parama miestams ir užtikrinami geresni informavimas, koordinavimas ir bendradarbiavimas tarp ES valstybių narių;

M.  kadangi svarbu pabrėžti viešojo transporto svarbą miestų ekonomikai, taip pat skurdiems regionams, ir pripažinti jo socialinę naudą, pvz., pagalbą kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi ir užtikrinant galimybę visiems piliečiams rasti darbą;

N.    kadangi geriausia priemonė atpratinti naudotis privačiu transportu ir vienas iš geriausių būdų išvengti transporto kamščių yra geras viešasis transportas, kuriuo paprasta naudotis;

O.  kadangi 73 proc. ES piliečių kelių eismo saugą laiko rimta miestų problema, daugiau nei 30 proc. žūčių ir sunkių sužalojimų įvyksta miestų teritorijose ir dažniai žūsta arba sužalojami pažeidžiami eismo dalyviai ir pėstieji;

P.  kadangi 38 proc. vis žūčių įvyksta miestų teritorijose ir 55 proc. – tarpmiestiniuose keliuose, kadangi aukomis dažniausiai tampa dviratininkai ir kiti pažeidžiami eismo dalyviai, ir kadangi eismo įvykiai vyksta dėl didelės transporto priemonių koncentracijos ir didelio greičio;

Q.    kadangi tvarus miesto transportas yra vienas iš platesnės teritorijų planavimo politikos aspektų ir kadangi miestų žaliosios zonos gali sušvelninti kelių transporto sukeliamos taršos poveikį;

R.    kadangi alternatyviųjų propelentų ir transporto priemonių naudojimas susijęs su reikalingos infrastruktūros kūrimu, taip pat būtinybe keisti su judumu susijusį asmenų elgesį;

S.   kadangi pagrįstai pripažinta, kad miestai ir kitos didelės miestų teritorijos yra itin svarbūs mazgai naujoje TEN-T strategijoje, nes jie yra svarbūs ekonominės veiklos ir inovacijų centrai, taip pat jie yra pagrindinė keleivių ir krovinių transporto grandinės grandis;

T.   kadangi daugiarūšio transporto tinklai ir įvairių rūšių transporto ir paslaugų miestų teritorijose ir jų kaimynystėje integracija gali būti padėti gerinant keleivinio ir krovininio transporto veiksmingumą ir tokiu būdu padėti mažinti išmetamą anglies junginių ir kitų žalingų teršalų kiekį;

U.   kadangi valstybių ir vyriausybių vadovai, 2012 m. susirinkę Jungtinių Tautų konferencijoje darnaus vystymosi klausimais („Rio+20“), įsipareigojo remti tvaraus transporto tinklų plėtrą(12);

V.   kadangi nėra vieno visoms miestų teritorijoms tinkamo sprendimo ir miestų visoje Europos Sąjungoje padėtis ir poreikiai yra specifiniai, ypač tie, kurie susiję su geografinėmis ir klimato sąlygomis, demografine struktūra, kultūrinėmis tradicijomis ir kitais veiksniais;

W.    kadangi judumas mieste ir miesto transporto valdymas priklauso vietos ir regionų valdžios institucijų kompetencijos sričiai – šios institucijos savo teritorijoje viešąją politiką formuoja ir vykdo atsižvelgdamos į nacionalinę galiojančią sistemą ir Europos Sąjungos miestų darbotvarkę;

X.    kadangi rūpestį kelia tai, kad Komisija kalba apie ES lygmens transporto koncepcijos sukūrimą vėliau ją pritaikant prie valstybių narių konkrečių sąlygų; kadangi, sprendžiant šiuos klausimus, užuot taikius principą „iš viršaus į apačią“ ir nekreipiant dėmesio į tai, kad reikia bendrų taisyklių ir standartų, būtų geriau laikytis principo „iš apačios į viršų“, kartu vykdant eksperimentus vietoje ir taip skatinant inovacijas; kadangi labai pritaria tam, jog būtų sukurtos platformos, per kurias vietos suinteresuotieji subjektai galėtų keistis patirtimi, kad būtų galima plačiau skleisti informaciją apie sėkmingus atvejus;

1.  pabrėžia, kad Europos lygmeniu ir daugelyje miestų iki šiol nudirbti darbai davė teigiamų rezultatų ir turėtų būti tęsiami, todėl džiaugiasi minėtu Komisijos komunikatu dėl judumo mieste;

Erdvės ir infrastruktūros grąžinimas visiems piliečiams ir prieinamumo pagerinimas

2.   atkreipia dėmesį į tai, kad žemės planavimas yra svarbiausias etapas kuriant sklandaus ir saugaus transporto tinklus, kurie būtų ilgalaikiai ir darytų realų poveikį eismo apimčiai ir eismo pasiskirstymui; pabrėžia, kad saugumas privalo būti suprantamas kaip svarbiausias viso tvaraus miestų planavimo elementas;

3.   yra įsitikinęs, kad, siekiant užtikrinti skaidrų planavimą, vystymą ir sprendimų priėmimą, būtina teikti informaciją ES piliečiams, mažmenininkams, krovinių vežėjams ir visiems kitiems su judumu mieste susijusiems suinteresuotiesiems subjektams, taip pat būtina, kad su jais būtų konsultuojamasi; pabrėžia, kad ši informacija turėtų būti viešai ir lengvai prieinama; pabrėžia, kad reikėtų stiprinti atitinkamų subjektų ir miestų bendradarbiavimą ES lygmeniu siekiant pasidalinti patirtimi sprendžiant su tvariu judumu susijusias problemas;

4.   yra įsitikinęs, kad ilgalaikiai tvaraus judumo mieste planai, remiami IRT technologijomis, yra svarbi priemonė ieškant deramų ir saugių su judumu susijusių problemų sprendimo būdų visiems piliečiams; ragina kompetentingas valdžios institucijas tvaraus judumo mieste planuose reglamentuojant susisiekimo sistemą atsižvelgti į riboto judumo asmenų specialiuosius poreikius; pabrėžia, kad infrastruktūra be kliūčių itin svarbi riboto judumo asmenų judumui; pabrėžia, kad būtina užtikrinti, jog į tvaraus judumo mieste planus būtų įtraukti specialiosios eismo saugos strategijos ir saugi infrastruktūra, paliekant deramai erdvės pažeidžiamiausiems eismo dalyviams;

5.  pabrėžia, kad tvaraus judumo mieste planai yra svarbūs siekiant su CO2 išlakomis, triukšmu, oro tarša ir eismo įvykių sumažinimu susijusių ES tikslų; mano, kad tvaraus judumo mieste planų parengimas turėtų būti svarbus miesto transporto srities ES projektų finansavimo elementas ir kad ES finansavimas ir informacinė pagalba galėtų būti paskatos kurti ir įgyvendinti tokius planus; ragina Komisiją kompetentingoms valdžios institucijoms teikti reikiamas konsultacijas ir techninę pagalbą rengiant tvaraus judumo mieste planus, visapusiškai atsižvelgiant į subsidiarumo principą;

6.  ragina valstybių narių valdžios institucijas parengti tvaraus judumo mieste planus, kuriuose pirmenybė būtų teikiama mažataršėms transporto rūšims, įskaitant elektrinius traukimo įrenginius ir alternatyviaisiais degalais varomas transporto priemones, taip pat kurie apimtų pažangiąsias transporto sistemas; pritaria tam, kad būtų sukurtos eismo zonos ir tarprūšinės platformos, kur pirmenybė būtų teikiama viešajam transportui;

7.   ragina valstybes nares ir Europos miestus kurti automobilių statymo politiką (automobilių stovėjimo aikštelių įrengimas, išmaniųjų automobilių statymo sistemų naudojimas ir derama kainodara), kurią būtų galima įtraukti į integruotą miestų politiką, ir tuo pačiu metu dėti daugiau pastangų kuriant funkcinius įvairiarūšio transporto mazgus, teikiant įvairias transporto paslaugas ir sudarant sąlygas sklandžiai derinti su transportu susijusius sprendimus, pvz., su kolektyviniu transportu, bendru transportu, dviračių ir nuomos paslaugomis; ragina geriau sujungti priemiesčių automobilių statymo aikšteles su geležinkelio ir viešojo transporto paslaugomis pasitelkiant, pvz., persėdimo iš asmeninio automobilio į viešąjį transportą vietas (angl. park and ride); primena, kad reikia panaikinti nuostatų dėl neįgalių piliečių trūkumus;

8.  pabrėžia, kad, turint omenyje būtinybę mažinti neigiamą poveikį aplinkai, kurį lemia ES transporto sistemos priklausomybė nuo naftos (itin didelė transporto sistemos dalis priklausoma nuo naftos ir jos produktų), ESIF turėtų būti sistemingai panaudojami visapusiškų ir integruotų tvaraus judumo mieste planų plėtrai ir įgyvendinimui, taikant vienas kitą papildančias ir sustiprinančias judumo mieste priemones platesniame erdvinio planavimo kontekste ir nesukuriant papildomų transporto poreikių, susijusių su pernelyg dažnu automobilių naudojimu, taip pat ypatingą dėmesį skiriant integruotai transporto sistemai, pagrįstai atskirų transporto rūšių sąveika;

9.  tvirtai mano, kad Komisijos tvaraus judumo mieste planų platforma turėtų tapti svarbia paramos priemone miestams ir regionams, jiems kuriant ir įgyvendinant tvaraus judumo mieste planus; pabrėžia, kad investuojant į judumą mieste yra svarbu atsižvelgti į visus miestus, nepriklausomai nuo jų dydžio, taip pat į svarbų vaidmenį, kurį Europos miestai ir regionai vaidina skatinant ir stiprinant tvarų judumą mieste; ragina skirtingų dydžių vietos ir regionų valdžios institucijas ir įvairių suinteresuotųjų subjektų (pvz., dviratininkų asociacijų) atstovus dalyvauti Europos platformos ir valstybių narių judumo mieste ir transporto ekspertų grupės veikloje;

10.  pabrėžia, kad tvaraus judumo mieste planai turėtų atitikti dabartinę ES darbotvarkę ir tikslus, ypač tuos, kurie susiję su perėjimu nuo kelių prie geležinkelių transporto priemonių, kaip nustatyta 2011 m. Baltojoje knygoje;

11.    primygtinai ragina Komisiją, valstybes nares ir regionų bei vietos valdžios institucijas įvertinti judumo mieste planus ir atlikti jų auditą atsižvelgiant į strategijos „Transportas 2050“ uždavinius ir tikslus;

Aplinkos, gyvenimo kokybės ir sveikatos gerinimas

12.    visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad dabartinis transporto modelis daro daug žalos esminiams gamtinės aplinkos elementams, įskaitant orą, vandenį ir dirvą, taip pat įvairioms ekosistemoms;

13.  yra įsitikinęs, kad oro tarša gali būti vietinio, regioninio, nacionalinio ir tarpvalstybinio pobūdžio, todėl reikia imtis veiksmų visais valdymo lygmenimis; todėl ragina stiprinti daugiapakopio valdymo metodą, kurį taikant visi dalyviai prisiimtų atsakomybę ir imtųsi priemonių, kurių galima imtis ir kurių turėtų būti imtasi būtent tuo lygmeniu;

14.  ragina miestus atidžiai įvertinti piliečių ir įmonių poreikius ir transporto rūšių ypatumus, kad būtų galima užtikrinti tvarų judumą mieste, taip pat imtis reikalingų priemonių oro kokybei mietuose pagerinti, inter alia, labiau skatinant pereiti prie tvarių rūšių transporto, taip pat eiti pėstute arba važiuoti dviračiu, ir populiarinant integruoto ir įvairiarūšio transporto ir (arba) įvairių transporto rūšių derinimo politiką;

15.  ragina vietos valdžios institucijas kuriant tvaraus judumo planus atsižvelgti į savo piliečių gerovę, ypač ragina kompetentingas valdžios institucijas imtis priemonių su eismu susijusiam triukšmui miestuose sumažinti;

16.  ragina kompetentingas valdžios institucijas, laikantis atsargumo ir proporcingumo principų, imtis prevencinių priemonių oro kokybei miesteliuose ir miestuose pagerinti ir teršalų koncentracijai, mažesnei už Pasaulio sveikatos organizacijos gairėse nustatytą koncentraciją, užtikrinti; taigi, pritaria tam, kad būtų sukurtos mažos taršos zonos; pabrėžia, kad kompetentingos valdžios institucijos yra atsakingos už saugių ir sveikų judumo galimybių savo piliečiams užtikrinimą; mano, kad šias galimybes būtų galima grįsti nebrangaus, išmanaus, patikimo ir prieinamo viešojo transporto sistemomis; ragina valstybes nares ir vietos valdžios institucijas apsvarstyti, ar tais atvejais, kai kyla rizika, jog bus viršyta minėtose PSO gairėse nurodyta riba, nereikėtų imtis priemonių viešojo transporto prieinamumui pagerinti, pvz., ieškant kitų eismo galimybių;

17.  pabrėžia, kad būtina laikytis kompleksinio požiūrio į oro taršą Europos miestuose; ragina Komisiją nustatyti veiksmingas priemones, kurios padėtų valstybėms narėms laikytis reikalavimų, nustatytų Aplinkos oro kokybės direktyva (Direktyva 2008/50/EB), visų pirma nustatant veiksmingas ir plataus užmojo išmetamųjų teršalų ribas 2025 m. ir 2030 m. pagal Tam tikrų atmosferos teršalų išmetimo nacionalinių ribų direktyvą (Direktyva 2001/81/EB), taip pat užtikrinant geresnį priemonių pagal Direktyvą 2001/81/EB ir Aplinkos oro kokybės direktyvą koordinavimą, nustatant plataus užmojo automobilių išmetamųjų teršalų normas 2025 m. ir 2030 m., laiku peržiūrint CO2 ir automobilių reglamentą (Reglamentas (EB) Nr. 443/2009), be to, nustatant aiškų laikotarpį, per kurį reikia įgyvendinti privačių transporto priemonių važiavimo realiomis sąlygomis išmetamų teršalų kiekio bandymų sistemą;

18.  ragina Komisiją, remiantis atskirais valstybių narių planais, įvertinti atmosferos taršos matavimo ir stebėjimo stočių vietos parinkimo padėtį pagrindinėse miestų aglomeracijose, kuriose kyla problemų dėl oro kokybės, nes dėl netinkamos šių stočių vietos labai dažnai gaunami netikslūs duomenys, todėl gali kilti pavojus visuomenės sveikatai;

19.  atkreipia dėmesį į su transporto priemonių turėjimu ir naudojimu susijusius elgesio pokyčius (dalijimąsi vienu automobiliu, susitarimus pavežti automobiliu); skatina Komisiją sukurti transporto sistemas, į kurias būtų įtrauktos kolektyvinės ir viešosios judumo formos, ir remti šias sistemas;

20.  mano, kad Komisija turėtų įvertinti, kaip visuomenę gali paveikti naujų rūšių judumas, remiantis bendro vartojimo ekonomikos modeliu, įskaitant dalijimąsi automobiliu; mano, kad nacionaliniu lygmeniu valstybės narės turėtų vadovautis vadinamojo besidalijančio miesto (angl. shareable city) koncepcija tais atvejais, kai klausimai susiję su judumu ir transportu, nes tai gali duoti naudos piliečiams, ypač mažuose ir vidutinio dydžio miesteliuose ir miestuose, kur viešojo transporto tinklas mažesnis, ir gali atsirasti galimybių plėtoti bendradarbiavimu grindžiamus sprendimus;

21.  pabrėžia, kad stipriai išvystytas, veiksmingas, nebrangus, saugus ir prieinamas viešasis transportas yra neatsiejama miestų vystymosi dalis; yra įsitikinęs, kad patikimos viešojo transporto paslaugos gali būti svarbios mažinant spūstis, oro taršą ir triukšmą miestuose; ragina valstybes nares populiarinti viešąjį transportą siekiant iki 2030 m. padidinti naudojimosi juo mastą; taip pat skatina nacionalinės ir vietos valdžios institucija skatinti teikti paslaugas viešajame transporte ir stotelėse, remti inovatyvių rūšių judumo sistemų kūrimą ir taikyti pažangiąsias transporto sistemas ir kitas moderniausias technologijas; pabrėžia, kad dalijimosi vienu automobiliu, važiavimo kartu ir susitarimų pavežti automobiliu paslaugos leidžia geriau panaudoti esamus išteklius ir padėti sumažinti automobilių skaičių miestuose; pripažįsta Europos palydovinės navigacijos programų GALILEO ir EGNOS bei mobilių sparčiųjų tinklų svarbą; pritaria tam, kad būtų suformuota reguliavimo sistema, kuri suteiktų galimybę naudoti naujas judumo formas ir naujus bendro naudojimosi automobiliais modelius tam, kad būtų geriau panaudoti turimi ištekliai;

22.  pabrėžia, jog svarbu, kad viešajame miestų transporte būtų teikiama vieša informacija, taip pat atsižvelgiant į turistų vartojamas kalbas ir siekiant tvaraus turizmo politikos naudos; ragina vietos valdžios institucijas realiuoju laiku teikti informaciją internetu ir ekranuose miestuose, naudojant pakankamą skaičių ekranų; ragina valdžios institucijas ir transporto operatorius gerinti nemokamų skaitmeninių paslaugų viešajame transporto ir stotelėse prieinamumą;

23.  pabrėžia socialinius bėginio viešojo transporto privalumus miestų teritorijų prieinamumo, miestų atnaujinimo, socialinės įtraukties ir geresnio miestų įvaizdžio aspektais;

24.  pripažįsta viešojo transporto operatorių siūlomų darbo vietų kokybę ir įvairovę bei su jomis susijusią naudą ekonomikai; ragina Komisiją stebėti ir įvertinti viešojo transporto indėlį kuriant žaliąsias darbo vietas ir žaliojo augimo strategijas nacionaliniu ir Europos Sąjungos lygmenimis;

25.  ragina valstybes nares imtis efektyvių veiksmų siekiant užtikrinti saugumą viešajame transporte, kartu gerbiant vietos lygmens įgaliojimus;

26.  primena, kad asmeninis judumas nenaudojant motorizuotų transporto priemonių, pvz., vaikščiojimas ir važinėjimas dviračiu, gali geriausiai prisidėti užtikrinant CO2 pusiausvyrą;

27.  ragina valstybes nares peržiūrėti savo strategijas, siekiant pagerinti susisiekimo nenaudojant motorizuotų transporto priemonių galimybes, kad būtų galima įgyvendinti susijusius tikslus pagerinti judumą ir miestų aplinką; ragina valstybes nares, kai reikia, skatinti naudotis dviračiais, taip pat nustatant su naudojimosi dviračiais mastu susijusius plataus užmojo tikslus 2030 m. ir pagerinant sąlygas vaikščiojimui pėstute ir važiavimui dviračiu;

28.  ragina Komisiją ir valstybes nares didinti informuotumą apie važiavimą dviračiu ir alternatyvias transporto rūšis, padėti pereiti prie tvarių rūšių transporto ir toliau remti Europos judumo savaitės kampaniją; ragina miestus kurti dalijimosi dviračiu sistemas, susietas su viešuoju transportu; palankiai vertina nacionalinio, regioninio ir vietos lygmens iniciatyvas, pagal kurias populiarinami ir rengiami dienų „ES sekmadienis be automobilio“ ir „ES dviračio diena“ renginiai siekiant pagerinti oro kokybę miestuose;

29.  ragina privačias įmones, administravimo įstaigas ir ES institucijas toliau tobulinti judumo valdymo paslaugas, teikiamas savo nariams, darbuotojams ir lankytojams; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti kurti politiką, kuria bendrovės būtų raginamos mažinti kelionių į darbo vietą ir iš jos skaičių, inter alia, leidžiant ir skatinant darbą nuotoliniu būdu, taip pat raginant naudotis IRT technologijomis ir rengti telekonferencijas; mano, kad judumo priemonės, pvz., tos, kurias koordinuoja Europos judumo valdymo platforma (angl. EPOMM), atveria daug galimybių eismo spūsčių miestuose problemoms spręsti ir prieinamumui visiems užtikrinti;

30.   ragina valstybes nares ir vietos valdžios institucijas nustatyti aplinkosauginio veiksmingumo reikalavimus, taikomus viešojo pirkimo procedūroms, ypač kai perkamos viešojo transporto priemonės arba viešosios valdžios institucijų naudojamos transporto priemonės;

Energijos taupymas ir klimato apsauga

31.  mano, kad energijos vartojimo efektyvumas ir mažo anglies dioksido kiekio ir atsinaujinantieji energijos ištekliai yra itin svarbūs siekiant užtikrinti tvarų judumą mieste, sykiu gerinant aplinkosaugines sąlygas, taip pat mano, kad priimant priemones, kurias taikant turėtų būti įgyvendinami su CO2 išlakomis ir energijos taupymu susiję ES tikslai, reikėtų laikytis technologinio neutralumo principo;

32.  ragina valstybes nares remti Transporto baltojoje knygoje nurodytus tikslus iki 2030 m. per pusę sumažinti automobilių, „varomų naudojant įprastinius degalus“, miestų transporte skaičių ir iki 2050 m. miestuose jų visai nebenaudoti; ragina miestus skatinti ir remti perėjimą prie alternatyviųjų transporto priemonių ir mažiau teršalų išskiriančių transporto priemonių, atsižvelgiant į jų faktinį anglies dioksido išmetimo rodiklį, taip siekiant ES tikslų iki 2050 m. 60 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį; palankiai vertina keliautojams skirtas paskatas derinti įvairių rūšių transportą;

33.  atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu naudoti elektrines transporto priemones ir transporto priemones, varomas alternatyviaisiais degalais (antrosios ir trečiosios kartos biokuru, vandeniliu, kurio gamybai naudojami atsinaujinantieji energijos šaltiniai, suslėgtomis gamtinėmis dujomis ir suskystintomis gamtinėmis dujomis) siekiant miestuose sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį; primena Direktyvoje 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo nustatytas nuostatas ir ragina valstybes nares, glaudžiai bendradarbiaujant su regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis bei atitinkamais pramonės subjektais, sparčiai kurti tokią infrastruktūrą, ypač transeuropiniame transporto tinkle (TEN-T); ragina viešąjį ir privatųjį sektorius skatinti įrengti įkrovimo infrastruktūrą bendrose transporto priemonių statymo aikštelėse;

34.   prašo Komisijos, nacionalinių ir vietos valdžios institucijų skatinti, kur įmanoma, vidaus vandenų laivybą kaip integruoto judumo sprendimą, susijusį su tausojamuoju judumu mieste;

35.   pabrėžia, kad principas „iš apačios į viršų“ yra svarbus; taigi, tvirtai remia, pvz., Merų paktą dėl išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo (šį paktą yra pasirašę daugiau kaip 6 000 merų), ir palankiai vertina Komisijos nario A. Canette kreipimąsi 2015 m. spalio 13 d. Briuselyje parengti platesnio užmojo dokumentą; remia teigiamą Komisijos, kaip aktyvios tokių iniciatyvų skatintojos, vaidmenį;

36.  ragina Komisiją ir valstybes nares į 2015 m. gruodžio mėn. Paryžiuje vyksiančios 21-osios Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos (COP 21) darbotvarkę kaip svarbias įtraukti plataus užmojo priemones dėl tvaraus judumo mieste; ragina Komisiją aktyviai remti Veiksmų darbotvarkės iniciatyvas dėl integruoto tvaraus judumo mieste;

Inovacijos – mokslinių tyrimų politikos, kuria siekiama nustatyti išmaniojo judumo principus, pagrindas

37.  primena, kad dėl pažangiųjų transporto sistemų judumas yra saugesnis, veiksmingesnis, labiau tausojantis aplinką ir sklandesnis, todėl ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų dėl pažangiųjų transporto sistemų, įskaitant inovacijas ir įgyvendinimą informacijos apie kelionę teikimo realiuoju laiku, labai automatizuotų transporto priemonių, išmaniosios infrastruktūros ir pažangiųjų eismo signalų sistemų srityse. primena, kad pažangiosios transporto sistemos yra svarbios realiuoju laiku teikiant tikslius duomenis apie eismą ir kelionę, todėl ragina Komisiją Skaitmeninėje darbotvarkėje atkreipti dėmesį judumą mieste; ragina suinteresuotuosius subjektus glaudžiai bendradarbiauti kuriant sąveikias ir integruotas judumo paslaugas, pvz., daugiarūšio viešojo transporto, dalijimosi transporto priemonėmis galimybių ir tarprūšinio integruoto bilietų pardavimo sistemų infrastruktūrą; prašo Komisijos teikti prioritetą tam, kad būtų vystomos inovatyvios programos ir naujos technologijos, suteikiančios galimybę eismo dalyviams imtis iniciatyvesnio plėtotojų ir duomenų rengėjų vaidmens transporto sistemoje, siekiant prisidėti prie judumo paslaugų platformų, kaip nustatyta pagal ES taisykles ir duomenų apsaugos reikalavimus;

38.  ragina visas šalis visapusiškai panaudoti duomenų ir skaitmeninimo galimybes ir naudoti reguliavimo sumažinimo priemones siekiant skatinti naujus verslo modelius;

39.  ragina Komisiją ir valstybes nares remti naujų technologijų, naujų verslo modelių ir naujų integruotųjų tvaraus judumo mieste praktikos ir miesto logistikos srityje vykdomas mokslinių tyrimų programas; remia programos „Horizontas 2020“ prioritetus, susijusius su visuomeniniais sunkumais išmaniojo, žaliojo ir integruotojo transporto ir judumo mieste srityse, taip pat judumo kaip paslaugos (angl. Maas) iniciatyvų rengimą visoje Europoje; mano, kad programa „Horizontas 2020“ turi paspartinti mokslinius tyrimus ir inovacijas gyvenimo kokybės, tvarių darbo vietų, demografijos, aktyvaus judumo pokyčių, aplinkos apsaugos ir su klimatu susijusiose srityse; mano, kad Komisija turėtų vadovautis šiais prioritetais, užtikrinti pakankamas ES lėšas būsimai mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklai miestų geležinkelio sistemose ir pagerinti tvarių transporto sistemų efektyvumą;

Tvaresnis ir saugesnis judumas mieste

40.  pažymi, kad itin geros išankstinės saugos sąlygos ir geresnis eismo ir greičio valdymas padeda labai sumažinti kelių eismo nelaimėse žūstančių ir sunkiai sužeidžiamų asmenų skaičių miestuose; pabrėžia, kad saugumo pajėgos, kurioms patikėta valdyti ir kontroliuoti eismą ir atlikti nuolatinius eismo saugos veikų, pvz., greičio viršijimas, vairavimas esant apsvaigus nuo alkoholio, narkotikų ar vaistų, ar vairavimas naudojant judriojo ryšio telefonus ir kitus bendravimo ir informacijos įrenginius, patikrinimus, padeda sumažinti eismo nelaimių miestuose skaičių;

41.  ragina valstybes nares ir vietos valdžios institucijas iki 2020 m. persvarstyti greičio koncepciją, atsižvelgiant į vietos sąlygas, kad būtų galima užtikrinti saugą, inter alia, gyvenamuosiuose rajonuose, šalia mokyklų ir švietimo ir socialinių įstaigų, taip pat apsvarstyti galimybę sukurti ir įrengti saugesnių kelių infrastruktūrą; ragina valstybes nares ir vietos valdžios institucijas naudotis visomis moderniomis sistemomis, taip pat geresnio pažangiojo eismo valdymo sistema, siekiant užtikrinti visų eismo dalyvių, įskaitant pėsčiuosius, saugumą; ragina Europos miestus keistis geriausia patirtimi saugos valdymo srityje;

Inovacijos tvaraus krovinių vežimo srityje

42.  mano, kad inovatyvios, tvarios, aplinką tausojančios miestų logistikos strategijos, įtraukiant privačiuosius ir viešuosius subjektus, yra itin svarbios sprendžiant spūsčių ir su aplinkos apsauga susijusias problemas miestuose; mano, kad logistiką reikėtų grįsti tvarių rūšių transportu; ragina geriau optimizuoti tiekimo grandines miestų teritorijose, remiantis naujais, sąnaudų efektyvumu pasižyminčiais veiklos, technologijos ir verslo modeliais; pabrėžia, kad tvaraus judumo mieste planai, apimantys logistikos sistemas veiksmingai naudojant atskiras transporto rūšis ir jų derinius, yra svarbūs, taip pat pabrėžia, kad tais atvejais, kai reikia, geležinkelius, švarios vidaus vandenų laivybos ir jūrų uostus reikia integruoti į logistikos strategijas ir tvaraus judumo mieste planus; ragina kompetentingas valdžios institucijas, kai galima, sumažinti sunkiųjų transporto priemonių eismą miestų centruose;

43.  pabrėžia, kad didelio tankumo teritorijoms ir kitos teritorijoms, pvz., apsipirkinėjimo ir mažmeninės prekybos centrams, kyla vis daugiau su eismu ir spūstimis susijusių problemų, ir pabrėžia, kad svarbu veiksmingoje ir visapusiškoje planavimo politikoje šias teritorijas susieti su veiksmingu viešuoju transporto ir išmaniosiomis tiekimo į namus paslaugomis;

44.  ragina Komisiją parengti politiką, kuria krovinių vežimo sektorius būtų skatinamas didinti savo parkų ekologiškumą, o vietos valdžios institucijos – teikti paramą ir (arba) paskatas subjektams miestų krovininio transporto veiklą vykdyti tvaresniu būdu; primena, kad geležinkeliai ir kitų tvaresnių rūšių transportas, kartu su gerai suplanuotais apkeitimais ir logistika, gali vaidinti svarbų vaidmenį prekes gabenant į miestų pakraščius;

Išorės sąnaudų mažinimas ir aukštesnės kokybės investicijų užtikrinimas

45.  pabrėžia, kad investicijų sąnaudų ir naudos įvertinimą reikėtų atlikti siekiant kuo didesnės visuomeninės išorės naudos ir kuo labiau sumažinti išorės sąnaudas, patiriamas, pvz., dėl klimato kaitos, eismo nelaimių, sveikatos, triukšmo, oro taršos ir erdvės naudojimo;

46.  pabrėžia, kad judumas mieste turėtų padėti siekti ES efektyvaus išteklių naudojimo tikslų ir reikėtų jį visapusiškai įtraukti į šiuos tikslus, visų pirma tuos tikslus, kurie susiję su žiedine ekonomika;

47.   primena, kad miestų kelių ir automobilių stovėjimo vietų apmokestinimas, pagrįstas nediskriminavimo, sąveikos principais ir principu „teršėjas moka“, gali būti integruotos judumo mieste politikos dalis;

48.  primena, kad kelių apmokestinimo srityje reikėtų vadovautis principu „naudoti įplaukas“, ir ragina, kai dera, proporcingą procentinę dalį iš už naudojimąsi keliais gautų įplaukų (kelių rinkliavų ir (arba) eurovinječių) skirti tvaraus judumo mieste gerinimui;

49.   mano, kad, prireikus ir laikantis TEN-T teisės aktų, judumą mieste reikėtų įtraukti į Europos infrastruktūros tinklų priemonę ir transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) priemones, įskaitant paramą miestų transporto mazgams ir judumo planų pasienio miestams integravimą, nes šios priemonės skatina ekonomikos ir socialinį vystymąsi ir padeda užtikrinti didesnį prieinamumą; mano, kad veiksminga įvairių transporto rūšių ir transporto tinklų sąveika, įskaitant priemiesčių ir tarpregioninius tinklus, pagerintų piliečių judumą; pritaria tam, kad būtų kuriamos integruotos bilietų pardavimo sistemos, kurios galėtų pagerinti viešojo transporto prieinamumą;

50.  ragina Komisiją, valstybes nares ir vietos valdžios institucijas pasinaudoti naujomis miesto projektų finansavimo galimybėmis pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę miestų transporto mazguose; primena, kad, nustatant papildomą bendro finansavimo procentinį dydį transporto projektams energetikos ir telekomunikacijų srityse, sinergijos projektus galima finansuoti pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę, o tai gali atverti didžiulių galimybių įgyvendinant miestų projektus; ragina Komisiją, persvarstant Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo biudžetus, apsvarstyti galimybę deramą ES finansavimą skirti tvaraus judumo projektams; ragina susijusias valdžios institucijas užtikrinti tvirtą ryšį tarp išmaniojo ir tvaraus judumo mieste politikos ir miesto judumo projektų, kurie finansuojami iš ES fondų, ir nustatyti aiškius panaudojimo tikslus ir rodiklius, kad būtų išvengta nepakankamo projektų panaudojimo ir nebūtų sumenkinta jų ekonominė ir socialinė nauda; pripažįsta, kad būtina ieškoti naujų formų tvaraus viešojo transporto finansavimo, kuriuo būtų užtikrinamas aplinkos tvarumas, skaitmeninimas ir prieinamumas, skatinama ekonomika miestų teritorijose ir kuriamos naujos darbo vietos;

51.  atkreipia dėmesį į neseniai priimtą dokumentą dėl Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) ir tai, kad šia priemone ypatingas dėmesys skiriamas horizontaliesiems prioritetams ir išmaniesiems ir tvariems miestų projektams; ragina Komisiją ir valstybes nares remti tvaraus judumo mieste projektus, užtikrinti reikiamą įvairių finansavimo šaltinių ir programų sinergiją, taip pat plėtoti judumo mieste, naujos skaitmeninės darbotvarkės ir energetikos sąjungos sąsajas;

52.  pabrėžia vietos valdžios institucijų ir priemiesčio teritorijų subjektų gebėjimų rengti ir įgyvendinti integruoto vystymosi strategijas stiprinimo svarbą siekiant palengvinti įvairių teritorijų bendradarbiavimą ir skatinti jų tarpusavio priklausomybę ir papildomumą;

53.  mano, kad investicijomis į tvarų viešąjį transportą ne tik sprendžiamos judumo mieste problemos, bet jos apima ir miestų atnaujinimo elementus, kurie daro įtaką bendrai miestų ekonominei sistemai ir padeda kurti žalią miestų aplinką, taip pat prieigą prie įvairios paskirties (komercinės, gyvenamosios, laisvalaikio, kultūros, švietimo) centrų; pabrėžia, kad siekiant kuo didesnio investicijų poveikio labai svarbus tinkamas judumo ir miestų planavimo koordinavimas;

54.  ragina pasinaudoti Jaunimo užimtumo iniciatyvomis ir kitais ESIF, skatinant užimtumą srityse, kurios stimuliuoja tvaraus judumo mieste plėtrą; pabrėžia, kad įgyvendinant judumo mieste projektus daromas teigiamas poveikis visiems regionams ir jų gyventojams, nes skatinama užpildyti esamas arba novatoriškas atitinkamų sričių darbo vietas, įskaitant tas profesijas, kurių atstovų trūksta;

55.  primygtinai ragina Komisiją sudaryti lengvai prieinamas ES bendrai finansuojamų judumo mieste programų apžvalgas; taip pat prašo teikti vartotojams patogią informaciją apie ES bendro finansavimo galimybes miestų transporto projektams; prašo Komisijos, valdant ES finansuojamus judumo mieste projektus, užtikrinti, kad: a) būtų nustatytos valdymo priemonės, kurias pasitelkiant būtų stebima paslaugų kokybė ir naudotojų pasitenkinimas, kai tik projektai pradedami įgyvendinti, b) judumo mieste projektai būtų įtraukiami į patikimo judumo politiką ir c) prie minėtų punktų įgyvendinimo taip pat prisidėtų ir valstybių narių valdžios institucijos; prašo Komisijos, jai atliekant ESIF panaudojimo laikotarpio vidurio peržiūrą, pateikti kokybinę ir kiekybinę sanglaudos politikos paramos tvariam judumui mieste analizę;

Veiksmingų judumo sistemų tinklų integravimas ir bendradarbiavimo stiprinimas

56.  ragina valstybes nares skatinti daugiapakopį valdymą siekiant aktyvesnio regionų, nacionalinės valdžios ir Europos Sąjungos institucijų bendradarbiavimo rengiant įvairių sričių politiką, įskaitant miesto politikos, kuri turi aiškų poveikį miesto teritorijoms, kūrimą, įgyvendinimą ir stebėjimą;

57.  atkreipia dėmesį į Komisijos piliečių tinklo iniciatyvą kaip į gerą pagrindą skatinti ir remti įvairiarūšio tvaraus judumo grandines, pagrįstas ėjimu pėstute, važiavimu dviračiu, viešuoju (kolektyviniu) transportu, taip pat susitarimais pavežti automobiliu bei dalijimusi vienu automobiliu, bei važiavimu taksi;

58.  ragina Komisiją populiarinti keitimąsi geriausia patirtimi ir skatinti taip elgtis, taip pat ir gairėmis, siekiant spręsti su judumu mieste susijusias problemas ir sudaryti geresnes sąlygas perduoti įgūdžiams ir technologijoms tvaraus judumo srityje, visų pirma siekiant naudos visuomenei ir privatiesiems suinteresuotiesiems subjektams, kurie kuria tvaraus judumo sistemas, taip pat siekiant naudos kooperatyvų, savidraudos ir ne pelno sektoriui; ragina Komisiją iš geriausios patirties pavyzdžių erdvės planavimo ir erdvės naudojimo srityje sukurti tvaraus judumo tinklą; taip pat ragina valstybes nares skatinti miestus dalyvauti pažangiųjų miestų ir gyvenviečių bei Europos inovacijų partnerystėje; ragina Komisiją ir valstybes nares pradėti informuotumo didinimo kampanijas siekiant populiarinti veiksmingą, tvarų ir nuo privačių, įprastiniais degalais varomų automobilių priklausomą judumą;

59.  remia Judumo mieste stebėsenos centro (ELTIS) veiklą ir mano, kad reikėtų užtikrinti geresnį bendravimą šios iniciatyvos klausimu, įskaitant jos portalą;

60.  džiaugiasi dėl Komisijos pastangų koordinuoti ir konsoliduoti ES iniciatyvas judumo mieste srityje, pvz., CIVITAS 2020 iniciatyvą, kuri skirta moksliniams tyrimams ir inovacijoms, Judumo mieste stebėsenos centrą, skirtas keistis pažangiąja patirtimi, ir Tvaraus judumo miestuose planų platformą; ragina Komisiją sustiprinti savo pastangas, kuriomis siekiama sumažinti atitinkamų ES iniciatyvų ir programų susiskaidymą bei koordinavimo trūkumą ir atsižvelgti į tokių programų kaip URBAN ir URBACT sėkmę; prašo Komisijos raginti valstybių narių valdžios institucijas kurti pažangumo centrus judumo mieste srityje, tęsti su CIVITAS 2020 iniciatyva susijusias pastangas ir skatinti daugiau ES piliečių prisijungti prie šio projekto;

61.   yra įsitikinęs, kad, kalbant apie būsimos judumo politikos įgyvendinimą, reikia papildomų pastangų siekiant susieti ir koordinuoti ES bandomuosius projektus, pvz., CIVITAS, POLIS, ELTIS, taip pat integruoti miestus su jų praktine patirtimi ir praktinėmis žiniomis; primygtinai ragina Komisiją sudaryti lengvai prieinamas ES bendrai finansuojamų judumo mieste programų apžvalgas; be to, prašo pateikti aiškią ir vartotojams suprantamą informaciją, kaip gauti bendrą ES finansavimą judumo mieste projektams; pabrėžia būtinybę finansuoti ne tik infrastruktūrą, bet ir IT paslaugas, stebėjimo procesus ir tarpregioninius projektus, taip pat sudaryti strategines partnerystes tarp pramonės įmonių ir Europos miestų siekiant sukurti rytdienos miestų sistemas;

62.  pasisako už tvirtą ryšį tarp judumo planų ir tvarumo miestuose bei kitų iniciatyvų, tokių kaip Pažangieji miestai ir Merų paktas, kuriomis siekiama užtikrinti, kad miestai būtų tvaresni ir save aprūpinantys; mano, kad Merų pakte prisiimti savanoriški įsipareigojimai gali būti tinkamas pagrindas kreiptis į visas suinteresuotąsias šalis kuriant judumo ir tvarumo planus, kurie gali būti reklamuojami nedidelėmis sąnaudomis; palankiai vertina iniciatyvą „CITES – Ateities miestai. Investicijos į Europą“ ir ragina Komisiją panaudoti esamas platformas siekiant parengti komunikacijos priemones, kurios suvienytų tvariu miestų vystymusi suinteresuotus subjektus;

63.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

OL C 168 E, 2013 6 14, p. 72.

(2)

OL C 390 E, 2012 12 18, p. 10.

(3)

OL L 152, 2008 6 11, p. 1.

(4)

OL L 171, 2007 6 29, p. 1.

(5)

OL L 188, 2009 7 19, p. 1.

(6)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0375,

(7)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0314.

(8)

OL C 290, 1988 11 14, p. 51.

(9)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0547.

(10)

OL L 134, 2004 4 30, p. 1.

(11)

OL L 307, 2014 10 28, p. 1.

(12)

Jungtinių Tautų rezoliucija 66/288 „Ateitis, kurios norime“, 135 dalis.


AIŠKINAMOJI DALIS

Judumas nėra pats savaime tikslas, tačiau jis turėtų tapti visų piliečių teise. Greitai miestuose gyvens 80 proc. europiečių; todėl judumas turėtų sudaryti visiems, įskaitant riboto judumo asmenis, sąlygas mokytis, dirbti, dalyvauti kultūrinėje veikloje, turėti laisvalaikį ir gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Vis dėlto judumas mieste dažnai laikomas suvaržymu, kurio priežastis slypi pernelyg masiškame asmeninių automobilių, varomų tradiciniais degalais, naudojime. Todėl labai lėtai pereinama prie tausesnių transporto rūšių: automobilis lieka pagrindine mūsų judumo priemone, kuria nuvažiuojama 43 proc. kilometrų pasaulyje ir tris ketvirtadalius kelionių Europoje. Priklausomybė nuo automobilio ir jos pasekmės – spūstys keliuose, kurių sąnaudos visuose Europos miestuose siekia 80 mlrd. eurų, – paverčia miestiečius priverstinio judumo (kurio negalima pasirinkti) kaliniais. Dėl šios priklausomybės susidaro netgi absurdiška situacija, nes 50 proc. kelionių miesto teritorijose neviršija 5 km. Todėl šio pranešimo tikslas – perorientuoti judumą mieste į tausaus transporto rūšis siekiant įveikti mūsų amžiaus iššūkius: užtikrinti klimato, sveikatos ir aplinkos apsaugą, visų gerovę ir saugumą.

Būtina kuo skubiau spręsti klimato problemas! Šiuo metu, kai kova su klimato atšilimu yra pasaulinis uždavinys, dėl mūsų kelionių, kuriose daugiausia naudojamas automobilis, organizavimo Europos Sąjunga negali visapusiškai prisidėti prie šios kovos. Kai kuriuose sektoriuose, pvz., žemės ūkyje ir pramonėje, buvo sumažintas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, tačiau transporto sektoriuje nuo 1990 m. jis išaugo 30 proc. Vien tik miesto transportas išmeta ketvirtadalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, daugiausia dėl kelių transporto. Būtina pakeisti šią tendenciją, jei Europos Sąjunga nori iki 2030 m. pasiekti nusistatytus tikslus dėl išmetamo dujų kiekio.

Būtina kuo skubiau spręsti sveikatos priežiūros problemas! Pernelyg didelę dalį Europos automobilių parko sudaro dyzelinu varomi automobiliai, kurie kelia grėsmę gyvenimo kokybei, sveikatai ir aplinkai. Todėl dėl oro kokybės miestų centruose kyla tiesioginis pavojus ne tik žmonių, kurie ten gyvena ir juda kiekvieną dieną, bet ir visų gyventojų sveikatai: kol didžiuosiuose Europos Sąjungos miestuose didėja tarša, kasmet apie 400 000 pirmalaikių mirčių įvyksta dėl kietųjų dalelių, kurias daugiausia išmeta dyzeliniai varikliai; jais varomi automobiliai sudaro daugiau kaip 55 proc. Europos automobilių parko. Be to, reikėtų pabrėžti, kad tai, jog transportas suvartoja daug iškastinės energijos, yra didelė finansinė našta Europos Sąjungos valstybėms narėms ir našta jų energetinei nepriklausomybei. Nebėra laiko delsti: JTO duomenimis, nuo 2050 m. tarša bus pagrindinė mirtingumo pasaulyje priežastis.

Būtina kuo skubiau apsaugoti kelių naudotojų gyvybes! Dabartinis judumo mieste modelis yra ne tik orientuotas į automobilį, tačiau jis taip pat kelia pavojų žmonių gyvybei: 38 proc. mirčių dėl eismo įvykių įvyksta mieste. Nors ir toliau reikia stengtis užtikrinti didesnį saugumą keliuose, transporto rūšių įvairinimas yra būtinas sprendimas, kad gerokai sumažėtų šie nerimą keliantys statistiniai duomenys.

Galiausiai būtina kuo skubiau spręsti socialines problemas! Esant krizei, kurią patiria Europos Sąjunga, pernelyg daug miestiečių didelę dalį savo laiko ir pajamų skiria transportui, o kai kurie jų neturi galimybių juo naudotis. Kalbant apie pirmuosius pasakytina, kad jie taip daro dažniausiai dėl pernelyg didelio atstumo nuo gyvenamosios vietos iki vietos, kurioje jie dirba, prekybos centrų, medicinos ir švietimo įstaigų. Jei kalbėtume apie antruosius, reikėtų pabrėžti, kad ši problema yra kai kurių gyventojų grupėms (pagyvenusių asmenų, neįgaliųjų ar pažeidžiamų asmenų) neįperkamų įkainių pasekmė.

Esant spūstims mūsų miestuose ir priemiesčiuose kitoks judumas yra ne tik įmanomas, bet ir būtinas. Tikslas – dar kartą apmąstyti, kaip mes keliaujame mieste, turint omeny asmenų ir prekių vežimą. Norint pasiekti šį tikslą būtina, kad nuo šiol į visus transporto būdus būtų žiūrima atsižvelgiant į tvarios plėtros aspektą. Tai reiškia, kad reikia nuolat siekti pusiausvyros tarp transporto socialinio poveikio, poveikio aplinkai ir ekonomikai ir tarp dabartinių bei būsimų kartų poreikių patenkinimo. Būtent tuo vadovaudamasi Jungtinių Tautų Organizacija 1992 m. Rio de Žaneiro konferencijoje apibrėžė, kad tvarus judumas – tai transporto politika, kuria siekiama, kad prieinamumą, ekonominę pažangą ir ekologinius tikslus jungtų tvarumas.

Norėdama tai pasiekti, Europos Sąjunga turi iškelti plataus užmojo tikslus, kad valstybės narės, regionų ir vietos valdžios institucijos galėtų drauge įdiegti šį naują tvaraus judumo mieste modelį.

Prieš rengdamos Klimato kaitos aukščiausiojo lygio susitikimą (COP 21) Europos Sąjunga, valstybės narės ir vietos valdžios institucijos turi nustatyti, kad energijos vartojimo efektyvumas būtų judumo mieste politikos pagrindas. Todėl pranešėja siūlo Europos Komisijai kuo greičiau parengti transporto ir klimato srities teisės aktų paketą, į šį darbą įtraukiant visus suinteresuotuosius subjektus, visų pirma miestus, kad būtų nustatyti privalomi transporto tikslai sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Todėl ji ragina Komisiją imtis veiksmų ir paskatinti valstybes nares ir vietos valdžios institucijas iki 2020 m. uždrausti miestų centruose naudoti dyzeliną, nuo 2030 m. palaipsniui uždrausti benzinu varomus automobilius ir galutinai juos uždrausti iki 2050 m. Įgyvendinus šiuos tris pirminius tikslus turi būti pereita prie masiško neiškastinių degalų naudojimo judumo mieste srityje.

Tai yra būtina sąlyga, kad Europos Sąjunga galėtų laikytis savo įsipareigojimų šiuo klausimu ir įsipareigojimų sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Norint pasiekti šį tikslą, e. judumo planuose pirmenybė turi būti teikiama netaršioms transporto rūšims: tramvajams, lynų keliams, dviračiams, taip pat dalijimuisi vienu automobiliu. Būtina, kad valstybės narės kuo skubiau aktyviai pereitų nuo kelių transporto prie upių ir geležinkelių transporto ir ypatingą dėmesį skirtų įvairiarūšiam transportui derinant ėjimą pėstute, važiavimą dviračiu ir viešuoju transportu. Kad būtų pasiektas šis tikslas, pranešėja siūlo iki 2025 m. padvigubinti važiavimu dviračiu mastą mieste ir iki 2030 m. dvigubai padidinti viešojo transporto tinklą ir naudojimąsi juo. Ji taip pat siūlo paskelbti Europos dviračių dieną, kurią būtų galima plačiąją visuomenę išsamiau supažindinti su šiuo klausimu, ir vieną sekmadienį per pusmetį paskelbti dieną be automobilio siekiant visiems pritaikyti patirtį, kuri jau buvo sėkmingai įgyvendinta kai kuriuose Europos miestuose, kuriuose iki minimumo sumažėjo transporto išmetamas anglies dioksido kiekis.

Dar ne visos valstybės narės ir vietos valdžios institucijos yra parengusios tvaraus judumo mieste planus. Pranešėja ragina Europos Komisiją ištaisyti šį trūkumą ir nustatyti, kad judumo mieste finansavimas būtų skiriamas tik vietos valdžios institucijoms įdiegus tvaraus judumo mieste planus. Ji ragina valstybes nares užtikrinti, kad miestų teritorijose būtų parengti ir įgyvendinti tvaraus judumo mieste planai ir kad jie būtų integruoti į platesnes miestų arba teritorijų plėtros strategijas. Pasitelkdama valstybes nares pranešėja skatintų valdžios institucijas vėl užtikrinti, kad piliečiams judumo politikoje būtų skiriamas pagrindinis dėmesys ir kad su jais būtų konsultuojamasi prieš rengiant šią politiką, jos rengimo metu ir po jos parengimo. Šie planai yra svarbiausia priemonė siekiant Sąjungos tikslų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, triukšmo taršos, oro taršos ir eismo vykių mažinimo klausimais.

Būtina išsamiai apsvarstyti važiavimo greičio klausimą, kad judumas mieste taptų tvaresnis. Todėl pranešėja ragina valstybes nares ir vietos valdžios institucijas iki 2020 m. nustatyti naują greičio apribojimą iki 30 km/h: toks apribojimas yra veiksmingiausia priemonė siekiant sumažinti asmenų, kurie žūsta ir sužeidžiami keliuose, skaičių ir užtikrinti, kad automobilis būtų labiau suderintas su netaršaus susiekimo būdais, t. y. važiavimu dviračiais ir ėjimu pėstute.

Be to, tvaraus judumo mieste tikslas – įtraukti prekių ir krovinių vežimą, nes juos vežant miestų centruose šiuo metu susidaro spūstys ir atsiranda aplinkos problemų. Pranešėja ragina Europos mastu parengti planą, kuriuo būtų reformuotas krovinių vežimas, kad būtų galima vėl apsvarstyti tvaraus krovinių vežimo paskutiniais kilometrais iki pristatymo klausimą. Todėl labai svarbi yra žalioji miesto logistika, suderinta su krovininių dviračių, krovininių baržų, elektra varomų furgonų, krovininių tramvajų ir autobusų naudojimu.

Tvariam judumui mieste reikalingos kokybiškos investicijos bendriems interesams užtikrinti. Taip tvarus judumas gali padėti siekti Europos Sąjungos efektyvaus išteklių naudojimo tikslų, visų pirma tų tikslų, kurie susiję su žiedine ekonomika, kuriančia darbo vietas. Tačiau šiandien daugelis Europos šalių kenčia nuo pasenusios ir brangiai kainuojančios infrastruktūros. Siekdama tai ištaisyti, pranešėja siūlo 50 proc. iš eurovinječių gautų įplaukų skirti judumo mieste gerinimui, o 75 proc. miesto kelių rinkliavų naudoti miesto transporto infrastruktūrai prižiūrėti ir plėtoti. Ji taip pat ragina Europos Komisiją 20 proc. Europos fondų, tokių kaip Europos regioninės plėtros fondas (ERPF), Europos infrastruktūros tinklų priemonė (EITP) ir Sanglaudos fondas, lėšų skirti tvaraus judumo mieste projektams. Be to, pranešėja tikisi, kad Europos Komisija per savo bendrąsias mokslinių tyrimų programas ir Europos strateginių investicijų fondą parems mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus, susijusius su miesto transportu.

Dabartinis ir būsimas judumas mieste turi daugiausia remtis ekologiniu judumu ir bendradarbiavimo tinklais. Plėtojama nauja važiavimo mieste praktika, tokia kaip dalijimasis vienu automobiliu, ir labai svarbu, kad tokia praktika būtų įtraukta į įvairiarūšio judumo grandinę šalia važiavimo dviračiais, ėjimo pėstute ir kolektyvinio transporto; ateityje dvigubai padidinus naudojimąsi šiomis priemonėmis galėtų būti sukurtos ekologiškos darbo vietos.


Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ (18.6.2015)

pateikta Transporto ir turizmo komitetui

dėl tvaraus judumo mieste

(2014/2242(INI))

Nuomonės referentė: Eleonora Evi

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Transporto ir turizmo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi judumas mieste vis dar daugiausia užtikrinamas naudojant tradiciniais degalais varomus automobilius ir kadangi dėl to daugiau kaip 96 proc. ES transporto energijos poreikio (arba trečdalį viso energijos suvartojimo) patenkina nafta ir jos produktai;

B.  kadangi dėl priklausomybės nuo iškastinio kuro išmetama apie 23 proc. viso išmetamo CO2 kiekio miestų teritorijose ir kadangi iškeltas tikslas iki 2050 m. šį kiekį sumažinti 80 proc.;

C.  kadangi aplinkos, socialiniu ir ekonomikos požiūriu tvari urbanizacija galėtų būti vienas iš pagrindinių pažangaus, tvaraus ir integracinio ekonomikos augimo variklių;

D.  kadangi maždaug 73 proc. Europos gyventojų gyvena miestuose ir didmiesčiuose ir numatoma, kad iki 2050 m. šis skaičius pasieks 82 proc.;

E.  kadangi, anot Europos aplinkos agentūros, 2011 m. daugiau kaip 125 mln. Europos piliečių kentėjo nuo triukšmo taršos, kurios lygis viršijo nustatytas 55 dB saugos ribas, o pagrindinis taršos šaltinis – kelių eismas;

F.  kadangi 15–40 proc. Europos gyventojų kenčia nuo smulkiųjų kietųjų dalelių (KD2.5 ir KD10), pažemio ozono ir NO2 koncentracijos, viršijančios ES kokybės standartus, ir kadangi ši procentinė dalis padidėja iki 90 proc., jei vadovaujamasi Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) gairėmis;

G.  kadangi, anot Europos aplinkos agentūros, 2011 m. oro tarša smulkiomis kietosiomis dalelėmis (KD2.5) ir pažemio ozonu buvo atitinkamai maždaug 430 000 ir 16 000 žmonių priešlaikinės mirties priežastis, o šis skaičius yra 10 kartų didesnis už eismo įvykiuose žuvusių asmenų skaičių tais pačiais metais;

H.  kadangi mažiausiai 9 000 priešlaikinės mirties atvejų per metus galima priskirti eismo keliamo triukšmo sukeltoms širdies ligoms;

I.  kadangi vien 2010 m. dėl atmosferos taršos ES patirtos išlaidos sveikatos srityje sudaro 330–940 mlrd. EUR, o tai prilygsta 3–9 proc. ES BVP;

J.  kadangi įgyvendinus PSO gaires dėl KD2.5 poveikio žmogui piliečių vidutinė gyvenimo trukmė pailgėtų maždaug 22 mėnesiais ir per metus būtų sutaupyta apie 31 mlrd. EUR;

K.  kadangi geriausia priemonė atpratinti naudotis privačiu transportu ir vienas iš geriausių būdų išvengti transporto kamščių yra geras viešasis transportas, kuriuo paprasta naudotis;

L.  kadangi alternatyviųjų propelentų ir transporto priemonių naudojimas skatina reikalingos infrastruktūros kūrimą, taip pat būtinybę keisti su judumu susijusį asmenų elgesį;

M.  kadangi tvarus miesto transportas yra vienas iš platesnės teritorijų planavimo politikos aspektų ir kadangi miestų žaliosios zonos gali padėti sušvelninti kelių transporto sukeliamos taršos poveikį;

N.  kadangi naujos kelių infrastruktūros statybos daro didelį poveikį kraštovaizdžiui ir aplinkai ir gali, padidėjus kelių pajėgumui, toliau skatinti naudotis privačiomis variklinėmis transporto priemonėmis;

O.  kadangi kokybiškos transporto paslaugos yra itin svarbios miestų teritorijose gyvenantiems asmenims, kad būtų galima patenkinti jų judumo poreikius, susijusius su profesine veikla, mokymusi, turizmu ir laisvalaikiu; kadangi tvarus miesto transportas gali padėti sumažinti energijos suvartojimą, atmosferos ir triukšmo taršą, eismo įvykių skaičių, transporto spūstis, žemės naudojimo ir dirvožemio sandarinimo mastą;

P.  kadangi, remiantis 2013 m. paskelbto specialiojo „Eurobarometro“ tyrimo Nr. 406 duomenimis, apie 50 proc. ES piliečių kasdien naudojasi asmeniniais automobiliais, tik 16 proc. naudojasi viešuoju transportu ir tik 12 proc. – dviračiais;

Q.  kadangi, remiantis tuo pačiu tyrimu, ES piliečiai mano, kad mažesnės viešojo transporto kainos (59 proc.), geresnė viešojo transporto paslaugų kokybė (56 proc.) ir geresnė infrastruktūra dviratininkams (33 proc.) yra veiksmingos judumo mieste gerinimo priemonės;

R.  kadangi dėl geografinių ir istorinių priežasčių Europos miestuose su infrastruktūra susiję reikalavimai gali labai skirtis;

S.  kadangi judumas mieste ir miesto transporto valdymas priklauso vietos ir regionų valdžios institucijų kompetencijos sričiai – šios institucijos savo teritorijoje viešąją politiką formuoja ir vykdo atsižvelgdamos į nacionalinę galiojančią sistemą ir Europos Sąjungos miestų darbotvarkę;

T.  kadangi rūpestį kelia tai, kad Komisija kalba apie ES lygmens transporto koncepcijos sukūrimą vėliau ją pritaikant prie valstybių narių konkrečių sąlygų; kadangi, sprendžiant šiuos klausimus, užuot taikius principą „iš viršaus į apačią“ ir nekreipiant dėmesio į tai, kad reikia bendrų taisyklių ir standartų, būtų geriau laikytis principo „iš apačios į viršų“, kartu vykdant eksperimentus vietoje ir taip skatinant inovacijas; kadangi labai pritaria tam, jog būtų sukurtos platformos, per kurias vietos suinteresuotieji subjektai galėtų keistis patirtimi, kad būtų galima plačiau skleisti informaciją apie sėkmingus atvejus;

1.  ragina valstybes nares sumažinti transporto poreikį skatinant, inter alia, nuotolinį darbą, informacines ir ryšių technologijas ir telekonferencijas, taip pat gerinant įmonių judumą; taip pat ragina Komisiją toliau tobulinti galiojančius teisės aktus pagal Direktyvą 2010/40/ES dėl intelektinių transporto sistemų, taip būtų galima padėti didinti transporto veiksmingumą, mažinti išmetamą CO2 kiekį, gerinti oro kokybę ir mažinti triukšmo taršą, ir ragina valstybes nares skatinti kurti išmaniąsias technologijas, įskaitant intelektines transporto sistemas, ir informacinio judumo sistemas, taip pat pagerinti tvaraus judumo mieste planavimą ir valdymą (įskaitant logistikos sektoriuje), kelionės į darbą ir atgal planus ir kelionių daugiarūšiu ir įvairiarūšiu transportu būdus, turint omenyje tai, kad viešasis transportas taps daug patrauklesnis, jei bus paprasčiau įveikti paskutiniąją kelionės dalį (angl. last mile); skatina valstybes nares užtikrinti aktyvų visų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant visuomenę, dalyvavimą vykdant minėtą planavimo veiklą;

2.  palankiai vertina tai, kad Komisija remia tvaraus judumo mieste planų rengimo ir įgyvendinimo gairių rengimą, – pagal šias gaires į miestų ir teritorijų strategiją galima įtraukti numatytus veiksmus, taip pat skatinti darnų vystymąsi ir geresnę įvairių transporto rūšių, kuriomis užtikrinamas judumas mieste, integraciją; pritaria Komisijai, kuri rengia Europos tvaraus judumo mieste planų platformą, kad būtų geriau koordinuojami Europos Sąjungos parama vietos ir regionų valdžios institucijomis ir bendradarbiavimas su jomis keičiantis gerąja patirtimi, rengiant ir įgyvendinant tvaraus judumo mieste planus;

3.  ragina valstybes nares populiarinti viešąjį transportą siekiant, kad naudojimosi juo mastas iki 2030 m. padvigubėtų, inter alia, taikant informacinių technologijų sprendimus, pvz., populiarinant elektroninius bilietus, taip pat remti dalijimąsi automobiliu, susitarimus pavežti, užsakomojo transporto paslaugas bei populiarinti vietos viešajam transportui skirtas varymo elektra sistemas; ragina valstybes nares, siekiant mažinti eismo mieste mastą, kai reikia, kurti funikulierius ir lyninius keltuvus kalnuotuose ir kalvotuose miestuose;

4.  ragina valstybes nares nustatyti teritorijas, į kurias leidžiama patekti tik viešajam transportui, dviračiams, pėstiesiems, į aplinką teršalų visiškai neišmetančioms variklinėms transporto priemonėms, taip pat automobiliams, kuriais naudojamasi kartu ir pavežant kitus asmenis;

5.  ragina valstybes nares plėtoti plačią elektra varomų transporto priemonių krovimo infrastruktūrą naudojant inovatyvias sistemas, pvz., sistemas, kuriose naudojamasi viešąja apšvietimo infrastruktūra, ir skatinti diegti įkrovimo infrastruktūrą privačiose transporto priemonių statymo aikštelėse, pvz., prekybos centruose, ir primena Direktyvos 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo nuostatas, pvz., susijusias su gamtinėmis dujomis;

6.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti reikiamas sąlygas kurti tarpvalstybines kelionių planavimo, rezervavimo ir apmokėjimo sistemas, apimančias įvairių rūšių transportą, nes būtinybė naudotis daugybe įvairių informacijos platformų ir mokėjimo sistemų yra viena iš pagrindinių kliūčių tam, kad įvairiarūšio transporto sistemos taptų priimtinos ir atsirastų jų poreikis;

7.  ragina valstybes nares apsaugoti pažeidžiamiausius keliais besinaudojančius asmenis gerinant pėsčiųjų saugą, šalinant architektūrines kliūtis, nustatant tik pėstiesiems skirtus saugius takus ir remiant ėjimą pėstute grupe ir saugius maršrutus tarp namų ir mokyklos; taip pat ragina valstybes nares gerinti dviračių judumą suteikiant specialiai tam skirtų saugių dviračių takų ir dviračių statymo aikštelių, ir skatinant teikti dalijimosi dviračiu paslaugas ir jas teikiant; ragina Komisiją ir valstybes nares, siekiant toliau populiarinti judumą dviračiais, pateikti Vienos kelių eismo konvencijos pakeitimų norint atnaujinti miestų teritorijose taikomas kelių eismo taisykles ir taip siekiant užtikrinti geriausią dviratininkų apsaugą;

8.  taip pat ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto siekiant plėtoti bendrąją rinką ir ieškoti inovatyvių sprendimų miesto judumo srityje;

9.  ragina Komisiją, valstybes nares ir vietos bei regionų valdžios institucijas, teikiant viešųjų pirkimų sutartis transporto ir logistikos srityse, atsižvelgti į visus tvarumo kriterijus;

10.  primygtinai ragina valstybes nares dalį įplaukų iš akcizų arba asmeninėms transporto priemonėms taikomų kelių rinkliavų naudoti mažinant miestų viešojo transporto įkainius, kad jis būtų nemokamas gyventojams, ir persvarstyti viešojo transporto įkainių sistemų koncepciją bei pirmenybę teikti vienodų tarifų sistemoms;

11.  ragina valstybes nares apsvarstyti, ar nereikėtų panaikinti tiesioginių ir netiesioginių subsidijų, skiriamų už tradiciniais degalais varomas transporto priemones; ragina valstybes nares apsvarstyti, ar nereikėtų elektrinėms transporto priemonėms taikyti mokesčių paskatų, pvz., nustatyti sumažintą PVM arba atleisti nuo kelių mokesčio, ir remti ekonomines paskatas įmonėms, kurios teikia papildomas lengvatas siekdamos skatinti tvarų judumą tarp darbuotojų, kelionių operatoriams, kurie savo klientams siūlo tvaraus miesto transporto sprendimus, taip pat MVĮ, kurios gamina prekes ar teikia paslaugas, susijusias su tvariu judumu mieste;

12.  ragina valstybes nares, pradedant įgyvendinti automobilių atidavimo į metalo laužo programas, apsvarstyti galimybę remti (mažėjančia tvarka) naudojimąsi viešojo transporto sistemomis, elektrinėmis transporto priemonėmis, vandeniliu varomomis transporto priemonėmis, įskaitant transporto priemones, kuriose įrengti metaną reformuojantys įrenginiai, gamtinių dujų varikliai, taip pat hibridines transporto priemones ir suskystintomis naftos dujomis varomas transporto priemones;

13.  ragina Komisiją, remiantis atskirais valstybių narių planais, įvertinti atmosferos taršos matavimo ir stebėjimo stočių vietos parinkimo padėtį pagrindinėse miestų aglomeracijose, kuriose kyla problemų dėl oro kokybės, nes dėl netinkamos šių stočių vietos labai dažnai gaunami netikslūs duomenys, todėl gali kilti pavojus visuomenės sveikatai;

14.  mano, kad J.-C. Junckerio planas galėtų atlikti pagrindinį vaidmenį finansuojant tvaraus miesto transporto ir infrastruktūros projektus, ir ragina Komisiją ir valstybes nares didinti finansinę paramą tvaraus judumo mieste projektams, užtikrinti reikiamą įvairių finansavimo šaltinių ir programų sinergiją, taip pat plėtoti judumo mieste, naujos skaitmeninės darbotvarkės ir energetikos sąjungos sąsajas; ragina valstybes nares užtikrinti efektyvų viešąjį transportą, visų pirma pasitelkiant elektrifikuotas transporto sistemas, susieti miestų ir priemiesčių teritorijas ir prieš investuojant į naujų kelių ir greitkelių tiesimą veiksmingai ir tvariai reaguoti į kelionės į darbą ir atgal poreikius;

15.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti keistis geriausia patirtimi, kad būtų galima sudaryti geresnes sąlygas perduoti įgūdžius ir technologijas tvaraus judumo srityje, visų pirma siekiant padėti vystytis regionams; be to, ragina Komisiją ir valstybes nares remti naujų technologijų, naujų verslo modelių ir naujų integruotųjų tvaraus judumo mieste praktikos ir miesto logistikos srityje vykdomas mokslinių tyrimų programas ir pradėti visuomenės informavimo kampanijas, kuriomis populiarinamas efektyvus, tvarus ir nuo privačių, tradiciniais degalais varomų automobilių mažiau priklausomas judumas.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

17.6.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

53

8

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marco Affronte, Pilar Ayuso, Zoltán Balczó, Lynn Boylan, Nessa Childers, Alberto Cirio, Birgit Collin-Langen, Mireille D’Ornano, Miriam Dalli, Seb Dance, Angélique Delahaye, Stefan Eck, Bas Eickhout, Eleonora Evi, José Inácio Faria, Karl-Heinz Florenz, Iratxe García Pérez, Elisabetta Gardini, Gerben-Jan Gerbrandy, Jens Gieseke, Julie Girling, Sylvie Goddyn, Matthias Groote, Françoise Grossetête, Andrzej Grzyb, Anneli Jäätteenmäki, Jean-François Jalkh, Benedek Jávor, Karin Kadenbach, Kateřina Konečná, Giovanni La Via, Peter Liese, Norbert Lins, Susanne Melior, Miroslav Mikolášik, Massimo Paolucci, Gilles Pargneaux, Piernicola Pedicini, Pavel Poc, Marcus Pretzell, Frédérique Ries, Annie Schreijer-Pierik, Davor Škrlec, Renate Sommer, Dubravka Šuica, Tibor Szanyi, Jadwiga Wiśniewska, Damiano Zoffoli

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Nikos Androulakis, Renata Briano, Nicola Caputo, James Nicholson, Marijana Petir, Sirpa Pietikäinen, Gabriele Preuß, Bart Staes, Tom Vandenkendelaere

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Damian Drăghici, Fredrick Federley, Anthea McIntyre, Jens Nilsson


Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ (22.6.2015)

pateikta Transporto ir turizmo komitetui

dėl tvaraus mobilumo miestuose užtikrinimo

(2014/2242(INI))

Nuomonės referentas: Ramón Luis Valcárcel

PASIŪLYMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Transporto ir turizmo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  atkreipia dėmesį į tai, kad daugiau kaip 70 proc. ES gyventojų, kurie sukuria maždaug 85 proc. ES BVP, gyvena miestuose ir kad tvarus judumas miestuose tampa vis svarbesniu sanglaudos politikos veiksniu, nes jis yra pagrindinis elementas ir skatinamasis veiksnys didinant užimtumą bei pažangų, tvarų ir įtraukų augimą; mano, kad Europos struktūriniais ir investicijų fondais (ESI fondais), o ypač Europos regioninės plėtros fondu (ERPF), reikėtų prisidėti prie ES miestams ir regionams skirtų tvaraus judumo mieste planų finansavimo vykdant veiksmų programas, remiant netaršias, prieinamas ir pažangias miesto transporto rūšis, kuriomis būtų skatinamas daugiarūšiškumas ir judumas platesniu teritoriniu kontekstu, įskaitant tarpvalstybinį judumą; atsižvelgdamas į tai, primena, kad transporto sektorius – tiek stovinčios, tiek važiuojančios transporto priemonės – daro didelę įtaką miestų aplinkai ir piliečių gyvenimo kokybei, ir mano, kad efektyvi transporto sistema gali būti skatinama pasitelkiant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, kurią vykdant bus dalijamasi sąnaudomis ir sudarytos galimybės plėtoti novatorišką ir veiksmingą viešojo pirkimo sistemą siekiant sutaupyti daug lėšų ir leisti institucijoms dalytis žiniomis ir praktine patirtimi; pažymi, kaip svarbu, kad planuojant ir vykdant veiksmų programas būtų paisoma partnerystės principo, siekiant užtikrinti visapusišką socialinių partnerių, profesinių organizacijų, tyrimų centrų ir įmonių dalyvavimą;

2.  prašo Komisijos, jai atliekant ESI fondų panaudojimo laikotarpio vidurio peržiūrą, išanalizuoti padarytą pažangą ir pateikti kokybinę ir kiekybinę sanglaudos politikos paramos tvariam judumui miestuose analizę;

3.  primygtinai ragina Komisiją, valstybes nares ir regionų bei vietos valdžios institucijas įvertinti judumo mieste planus ir atlikti jų auditą atsižvelgiant į strategijos „Transportas 2050“ uždavinius ir tikslus;

4.  pabrėžia, kad, turint omenyje būtinybę mažinti neigiamą poveikį aplinkai, kurį lemia ES transporto sistemos priklausomybė nuo naftos (itin didelė transporto sistemos dalis priklausoma nuo naftos ir jos produktų), ESI fondai turėtų būti sistemingai panaudojami visapusiškų ir integruotų tvaraus judumo miestuose planų plėtrai ir įgyvendinimui, taikant vienas kitą papildančias ir sustiprinančias judumo miestuose priemones platesniame erdvinio planavimo kontekste ir nesukuriant papildomų transporto poreikių, susijusių su pernelyg dažnu automobilių naudojimu, taip pat ypatingą dėmesį skiriant integruotai transporto sistemai, pagrįstai atskirų transporto rūšių sąveika;

5.  pažymi, kad tvaraus transporto ir geresnės tinklo infrastruktūros bei prisitaikymo prie klimato kaitos skatinimas, rizikos prevencija ir valdymas yra tarp 2014–2020 m. sanglaudos politikos teminių tikslų;

6.  visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad dabartinis transporto modelis daro didelę žalą esminiams gamtinės aplinkos elementams, įskaitant orą, vandenį ir dirvožemį, taip pat įvairioms ekosistemoms;

7.  todėl mano, kad būtina užtikrinti tvaraus judumo miestuose planų ir miestų tvarumo plėtrą ir skatinimą visuose Europos miestuose, funkcinėse miestų zonose ir regionuose, įskaitant judumą užtikrinančios infrastruktūros poreikių ir tikslų analizę, atsižvelgiant į tas transporto rūšis ir formas, kurios viena kitą papildo teritorinio ir bendro erdvinio vystymo kontekste, skatinant netaršų, tvarų, saugų, veiksmingą ir efektyviai energiją vartojantį transportą, pirmenybę teikiant miestų ir priemiesčių jungtims, taip pat skatinant didesnę autonomiją, konkurencingumą, ekonomikos augimą, didesnį kelių eismo saugumą ir geresnes darbo sąlygas; be to, pažymi, kad miesto transporto politika, įskaitant transporto alternatyvų kūrimą siekiant sumažinti poreikį keliauti asmeninėmis transporto priemonėmis, priklauso taip pat ir miestų ir vietos valdžios institucijų kompetencijai;

8.  pabrėžia tai, kad tvarus judumas miestuose gali padidinti Europos miestų ir regionų patrauklumą tiek investuotojams, tiek gyventojams dėl didesnio prieinamumo, kelių eismo saugumo ir mažesnio eismo intensyvumo bei taršos; tiki tuo, kad tai galėtų padėti užtikrinti geresnę profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą dėl trumpesnio kelyje praleisto laiko; taigi ragina regionų ir vietos valdžios institucijas skatinti novatoriškus su tvariu judumu miestuose susijusius sprendimus;

9.  ragina valstybes nares skatinti daugiapakopį valdymą siekiant aktyvesnio regionų, nacionalinės valdžios ir Europos Sąjungos institucijų bendradarbiavimo rengiant įvairių sričių politiką, įskaitant miesto politikos, kuri turi aiškų poveikį miesto teritorijoms, kūrimą, įgyvendinimą ir stebėseną;

10.  mano, kad investicijomis į tvarų viešąjį transportą ne tik sprendžiamos judumo miestuose problemos, bet jos apima ir miestų atnaujinimo elementus, kurie daro įtaką bendrai miestų ekonominei sistemai ir padeda kurti žalią miestų aplinką, taip pat prieigą prie įvairios paskirties (komercinės, gyvenamosios, laisvalaikio, kultūros, švietimo) centrų; pabrėžia, kad siekiant kuo didesnio investicijų poveikio labai svarbus tinkamas judumo ir miestų planavimo koordinavimas;

11.  pažymi, kad kuriant šiuolaikinius tvaraus judumo miestuose planus svarbų vaidmenį atlieka dviračių transportas ir kad jis iš dalies gali išspręsti eismo spūsčių klausimą; pabrėžia, kad tiesiant arba taisant kelius būtinai turėtų būti numatyti atskiri dviračių ir (arba) pėsčiųjų takai;

12.  pripažįsta viešojo transporto įmonių siūlomų darbo vietų kokybę ir įvairovę bei su jomis susijusią naudą ekonomikai; ragina Komisiją stebėti ir vertinti viešojo transporto įmonių indėlį kuriant žaliąsias darbo vietas ir žaliojo augimo strategijas nacionaliniu ir Europos Sąjungos lygmenimis;

13.  ragina pasinaudoti Jaunimo užimtumo iniciatyvomis ir kitais ESI fondais, skatinant užimtumą srityse, kurios stimuliuoja tvaraus miestų judumo plėtrą; pabrėžia, kad įgyvendinant judumo miestuose projektus daromas teigiamas poveikis visiems regionams ir jų gyventojams, nes skatinama užpildyti esamas arba novatoriškas atitinkamų sričių darbo vietas, įskaitant tas profesijas, kurių atstovų trūksta;

14.  tvirtai mano, kad Komisijos tvaraus judumo miestuose planų platforma turėtų tapti svarbia paramos priemone miestams ir regionams, jiems kuriant ir įgyvendinant tvaraus judumo miestuose planus; pabrėžia, kad investuojant į judumą miestuose yra svarbu atsižvelgti į visus miestus, nepriklausomai nuo jų dydžio, tai pat į svarbų vaidmenį, kurį Europos miestai ir regionai vaidina skatinant ir stiprinant tvarų judumą miestuose; ragina skirtingų dydžių vietos ir regionų valdžios institucijas ir įvairių suinteresuotųjų subjektų (pvz., dviratininkų asociacijų) atstovus dalyvauti Europos platformos ir valstybių narių judumo mieste ir transporto ekspertų grupės veikloje;

15.  mano, kad būtų tikslinga skatinti dalijimąsi geriausia judumo miestuose patirtimi ir taip pagreitinti novatoriškiausių sprendimų sklaidą ir ES šios srities uždavinių įgyvendinimą;

16.  ragina valdžios institucijas skatinti kurti elektrinių ir hibridinių transporto priemonių pakrovimo stotelių, tinkamų visiems keliams, sistemą, taip pat skatinti naudoti alternatyvias transporto priemones, ieškoti integruoto judumo sprendimų, nustatyti zonas, kuriose galėtų važinėti tik tam tikro tipo transporto priemonės ir automobiliai, skatinti tvarų netaršių ir elektrinių automobilių, dviračių, troleibusų, autobusų ir tramvajų, taip pat bioetanolio ir švaraus kuro naudojimą, siekiant kovoti su visuotiniu atšilimu ir pagerinti ilgalaikę gyvenimo kokybę, kartu stiprinant pažangias ir įvairiarūšes transporto sistemas, užtikrinančias mobilias informacijų technologijas ir teritorinį tęstinumą tarp miestų centrų ir priemiesčių zonų;

17.  ragina valdžios institucijas skatinti taikyti nuotolinį darbą arba naudoti IRT priemones, tokiu būdu siekiant sumažinti poreikį naudotis transportu, ir atkreipti dėmesį į tai, kad, Eurobarometro tyrimų duomenimis, ES piliečiai yra susirūpinę dėl neigiamų intensyvesnio eismo miestuose padarinių, nurodydami eismo spūstis (76 proc.), oro kokybę (81 proc.) ir avarijų skaičių (73 proc.) kaip didžiausias problemas; ragina Komisiją stebėti naujas su transportu susijusias judumo formas (pvz., transporto priemones su autopilotu), bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis atlikti visų esamų priemonių, kuriomis siekiama mažinti visų pirma pėsčiųjų ir dviratininkų sužeidimų ir mirčių skaičių, analizę ir skatinti dviračių naudojimą miestuose, kartu su investicijomis į dviračiams skirtas kelių juostas ir priemones, kuriomis didinamas eismo dalyvių informuotumas apie dviratininkų saugumą; pažymi, kad kuriant šiuolaikinius tvaraus judumo miestuose planus svarbų vaidmenį atlieka dviračių transportas ir kad jis iš dalies gali išspręsti eismo spūsčių klausimą; pabrėžia, kad tiesiant arba taisant kelius būtinai turėtų būti numatyti atskiri dviračių ir (arba) pėsčiųjų takai; šiuo atžvilgiu pakartoja, kad aktyvesnis dviračių naudojimas miestuose padeda užtikrinti sklandesnį eismo srautą, geresnę visuomenės sveikatą ir mažinti anglies dioksido išmetimo rodiklį; pabrėžia, kad aktyvesnis dviračių naudojimas miestuose galėtų prisidėti prie strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimo; prašo valstybių narių ir toliau tiesti aplinkkelius, kad būtų kuo labiau sumažintas bereikalingai per miestus važiuojančių transporto priemonių skaičius, ir prašo Komisijos rasti būdų šiems projektams finansiškai paremti; pabrėžia, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant sumažinti automobilių skaičių miestuose; ragina vietos valdžios institucijas remti politiką, pagal kurią būtų skatinamas žaliasis transportas sudarant galimybes, mažinant mokesčius ir naudojant žaliuosius sertifikatus;

18.  pabrėžia miestų tarpvalstybinių jungčių svarbą miestų planavimo procese, kadangi tai skatina regionų vystymąsi; pabrėžia, kad miestai, atskirti siena, bet sudarantys bendrą funkcinę teritoriją, turėtų būti remiami užtikrinant jų susisiekimą tramvajų ir autobusų tinklais;

19.  ragina Komisiją parengti standartus, kurie leistų iš esmės suvienodinti ir suderinti nuostatas, reglamentuojančias automobilių stovėjimo galimybes ir jų prieigą prie tam tikrų miestų zonų, automobilių skirstymą į kategorijas, skirtingas taršos klases, kelio ženklus, neįgaliesiems pritaikytas transporto sistemas ir pažangiųjų transporto sistemų techninius standartus, taikyti paskatas dėl pėsčiųjų zonų įrengimo, užtikrinti istorinių vietovių apsaugą ir apskritai gerinti aplinkos kokybę ir visuomenės judumą; pažymi, kad kertinis tvaraus judumo miestuose planų elementas yra gyvenimo kokybė, o tai yra pirmiausia susiję su miestų išlaisvinimu nuo eismo spūsčių ir automobilių stovėjimo aikštelių planavimu siekiant užtikrinti judėjimo laisvę pėstiesiems ir miesto centrų patrauklumą; prašo Komisijos remti koordinuotus ir integruotus strateginius viešojo transporto sprendimus, kurie padėtų sumažinti eismo srautą transporto tinkluose, miestų greitkeliuose ir keliuose, kuriais važiuojama į darbovietes, kad būtų galima pagerinti žmonių gyvenimo kokybę, geriau suderinti profesinį ir asmeninį gyvenimą, tuo pat metu padidinant našumą; be to, ragina valdžios institucijas aktyviau naudoti pažangias technologijas, kurios gali padėti išspręsti su judumu miestuose susijusias problemas, pvz., automobiliuose įmontuotus palydovinius jutiklius ir pažangųjį bilietų pardavimą;

20.  džiaugiasi dėl Komisijos pastangų koordinuoti ir konsoliduoti ES iniciatyvas judumo miestuose srityje, pvz., CIVITAS 2020 iniciatyvą, kuri skirta moksliniams tyrimams ir inovacijoms, Judumo mieste stebėsenos centrą, skirtas keistis pažangiąja patirtimi, ir Tvaraus judumo miestuose planų platformą; ragina Komisiją sustiprinti savo pastangas, kuriomis siekiama sumažinti atitinkamų ES iniciatyvų ir programų susiskaidymą bei koordinavimo trūkumą ir atsižvelgti į tokių programų kaip URBAN ir URBACT sėkmę; prašo Komisijos raginti valstybių narių valdžios institucijas kurti pažangumo centrus judumo miestuose srityje, tęsti su CIVITAS 2020 iniciatyva susijusias pastangas ir skatinti daugiau ES piliečių prisijungti prie šio projekto;

21.  ragina Komisiją parengti judumo miestuose gaires, rekomendacijas ir rodiklius siekiant paskatinti įvairių susijusių veikėjų dialogą ir keitimąsi gerąja socialinio judumo patirtimi ir koordinuoti miesto politikos strategijas, kurių bus laikomasi;

22.  pasisako už tvirtą ryšį tarp judumo planų ir tvarumo miestuose bei kitų iniciatyvų, tokių kaip Pažangieji miestai ir Merų paktas, kuriomis siekiama užtikrinti, kad miestai būtų tvaresni ir save aprūpinantys; mano, kad Merų pakte prisiimti savanoriški įsipareigojimai gali būti tinkamas pagrindas kreiptis į visas suinteresuotąsias šalis kuriant judumo ir tvarumo planus, kurie gali būti reklamuojami nedidelėmis sąnaudomis; palankiai vertina iniciatyvą „CITIES – Ateities miestai. Investicijos į Europą“ ir ragina Komisiją panaudoti esamas platformas siekiant parengti komunikacijos priemones, kurios suvienytų tvariu miestų vystymusi suinteresuotus subjektus;

23.  mano, kad Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) gali suvaidinti svarbiausią vaidmenį finansuojant tvarius miesto transporto projektus; mano, kad šiuo tikslu būtina užtikrinti patikimą strateginį ESIF remiamų judumo miestuose projektų ir nacionalinių, regioninių, vietos ir Europos Sąjungos valdžios institucijų parengtuose judumo miestuose planuose numatytų tikslų ir prioritetų planavimą ir darną; todėl ragina Komisiją įtraukti viešąsias institucijas kaip galimas paramos iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) gavėjas;

24.  pabrėžia vietos valdžios institucijų ir priemiesčio teritorijų subjektų gebėjimų rengti ir įgyvendinti integruoto vystymosi strategijas stiprinimo svarbą siekiant palengvinti įvairių teritorijų bendradarbiavimą ir skatinti jų tarpusavio priklausomybę ir papildomumą;

25.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti ESIF, ESI fondų ir ES subsidijuojamų programų ir iniciatyvų bei nacionalinių viešųjų investicijų ir privačių finansinių priemonių papildomumą ir sinergiją, kad būtų užtikrinta didžiausia atliktų investicijų pridėtinė vertė;

26.  ragina valstybes nares parengti arba iš naujo įvertinti savo viešojo transporto ir nemotorinių transporto priemonių plėtojimo strategijas siekiant užtikrinti aukštos kokybės judumą miestuose, aplinkos apsaugą ir gyvenimo kokybę.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

17.6.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

29

3

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Pascal Arimont, José Blanco López, Franc Bogovič, Steeve Briois, Rosa D’Amato, Bill Etheridge, Michela Giuffrida, Ivan Jakovčić, Constanze Krehl, Martina Michels, Iskra Mihaylova, Andrey Novakov, Stanislav Polčák, Julia Reid, Terry Reintke, Monika Smolková, Maria Spyraki, Olaf Stuger, Ramón Luis Valcárcel Siso, Ángela Vallina, Monika Vana, Matthijs van Miltenburg, Lambert van Nistelrooij, Kerstin Westphal

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Petras Auštrevičius, Daniel Buda, Salvatore Cicu, Ivana Maletić, Jan Olbrycht

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Edward Czesak, Jens Nilsson, Georgi Pirinski, Daniele Viotti


GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

10.11.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

37

5

5

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Daniela Aiuto, Marie-Christine Arnautu, Georges Bach, Izaskun Bilbao Barandica, Deirdre Clune, Michael Cramer, Andor Deli, Karima Delli, Isabella De Monte, Ismail Ertug, Jacqueline Foster, Bruno Gollnisch, Tania González Peñas, Dieter-Lebrecht Koch, Merja Kyllönen, Bogusław Liberadzki, Peter Lundgren, Marian-Jean Marinescu, Cláudia Monteiro de Aguiar, Renaud Muselier, Jens Nilsson, Markus Pieper, Salvatore Domenico Pogliese, Tomasz Piotr Poręba, Gabriele Preuß, Christine Revault D’Allonnes Bonnefoy, Dominique Riquet, Massimiliano Salini, Claudia Schmidt, Jill Seymour, Claudia Tapardel, Keith Taylor, Pavel Telička, István Ujhelyi, Wim van de Camp, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Janusz Zemke, Kosma Złotowski, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Rosa Estaràs Ferragut, Massimo Paolucci, Evžen Tošenovský, Matthijs van Miltenburg

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Clara Eugenia Aguilera García, Paul Brannen, Jiří Maštálka, Flavio Zanonato

Teisinis pranešimas