Procedūra : 2015/2229(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0344/2015

Pateikti tekstai :

A8-0344/2015

Debatai :

PV 16/12/2015 - 15
CRE 16/12/2015 - 15

Balsavimas :

PV 17/12/2015 - 9.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0470

PRANEŠIMAS     
PDF 1213kWORD 610k
26.11.2015
PE 567.654v03-00 A8-0344/2015

dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2014 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje

(2015/2229(INI))

Užsienio reikalų komitetas

Pranešėjas: Cristian Dan Preda

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2014 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje

(2015/2229(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir kitas Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių srities sutartis ir dokumentus, ypač į 1966 m. gruodžio 16 d. Niujorke priimtus Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į JT vaiko teisių konvenciją ir Europos Parlamento 2014 m. lapkričio 27 d. rezoliuciją dėl JT vaiko teisių konvencijos 25-ųjų metinių(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2, 3, 8, 21 ir 23 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje, kuriuos Užsienio reikalų taryba patvirtino 2012 m. birželio 25 d.(2),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos žmogaus teisių gaires,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos 2014 m. gegužės 12 d. patvirtintas ES žmogaus teisių gaires dėl saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime(3),

–  atsižvelgdamas į ES religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo ir apsaugos gaires(4),

–  atsižvelgdamas į EP tarpparlamentinėms delegacijoms skirtas žmogaus teisių ir demokratijos skatinimo joms lankantis ES nepriklausančiose šalyse gaires(5),

–  atsižvelgdamas į ES metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2014 m., kurią Taryba patvirtino 2015 m. birželio 22 d.(6),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 20 d. Tarybos priimtą 2015–2019 m. veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje(7),

–  atsižvelgdamas į veiksmų planą „Lyčių lygybė ir moterų įgalėjimas. Keisti mergaičių ir moterų gyvenimą plėtojant ES išorės santykius 2016–2020 m.“ (angl .GAP II), kurį Taryba patvirtino 2015 m. spalio 26 d.(8),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 14 d. Tarybos išvadas „ES vystymosi politikos poveikio didinimas. Pokyčių darbotvarkė“(9),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 5 d. Tarybos išvadas dėl vaikų teisių propagavimo ir apsaugos(10),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 17 d. Tarybos sprendimą 2015/260, kuriuo pratęsiamas Europos Sąjungos specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais įgaliojimų terminas(11),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 26 d. Tarybos išvadas dėl lyčių aspekto vystymosi srityje(12),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. spalio 31 d. patvirtintą JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo(13),

–  atsižvelgdamas į savo skubias rezoliucijas dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimų,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 17 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių gynėjams palankių ES politikos priemonių(14),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl ES išorės politikos, kuria remiamas demokratijos diegimas(15),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją dėl skaitmeninės laisvės strategijos ES užsienio politikoje(16),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl spaudos ir žiniasklaidos laisvės pasaulyje(17),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 8 d. rezoliuciją „Korupcija viešajame ir privačiajame sektoriuose: poveikis žmogaus teisėms trečiosiose šalyse“(18),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 10 d. rezoliuciją dėl diskriminacijos dėl priklausymo kastai(19),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 13 d. rezoliuciją „ES prioritetai 25-ojoje JT Žmogaus teisių tarybos sesijoje“(20),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl ES prioritetų JT Žmogaus teisių taryboje 2015 m.(21),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. balandžio 2 d. rekomendaciją Tarybai dėl Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 69-osios sesijos(22),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl kankinimo panaikinimo pasaulyje(23),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2013 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje(24),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. birželio 18 d. rezoliuciją dėl Europos kaimynystės politikos persvarstymo(25),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją „Žmogaus teisės ir technologijos: įsilaužimo ir sekimo sistemų poveikis žmogaus teisėms trečiosiose šalyse“(26),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją dėl migracijos ir pabėgėlių Europoje(27),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 8 d. rezoliuciją dėl ES veiksmų plano dėl lyčių lygybės ir galių moterims suteikimo vystomojo bendradarbiavimo srityje atnaujinimo(28),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 8 d. rezoliuciją dėl mirties bausmės(29),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 8 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai 2014–2015 m.“(30),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 8 d. Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos bendrą komunikatą Europos Vadovų Tarybai, Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES ir pietinių Viduržemio jūros regiono šalių partnerystė siekiant demokratijos ir bendros gerovės“(31),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 25 d. Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos bendrą komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Naujas požiūris į kintančią kaimynystę“(32),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 30 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Teisėmis grindžiamas požiūris, apimantis visas žmogaus teises ES vystomojo bendradarbiavimo srityje“(33),

–  atsižvelgdamas į JT Žmogaus teisių tarybos 2014 m. birželio 26 d. rezoliuciją, kurioje raginama suformuoti atvirą tarpvyriausybinę darbo grupę suteikiant jai įgaliojimus parengti tarptautinį teisiškai privalomą teisės aktą siekiant reglamentuoti tarptautinių bendrovių ir kitų įmonių veiklą pagal tarptautinės žmogaus teisių teisės nuostatas(34),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 9 d. pranešimą „Naujasis ES požiūris į žmogaus teises ir demokratiją. Nuo pat Europos demokratijos fondo (EDF) įsteigimo dienos vykdytos veiklos įvertinimas“(35),

–  atsižvelgdamas į JT gyventojų fondo ir UNICEF 2014 m. metinę ataskaitą dėl bendrosios programos dėl moterų lyties organų žalojimo(36),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A8–0344/2015),

A.  kadangi pagal ES sutarties 21 straipsnį ES įpareigojama plėtoti bendrą užsienio ir saugumo politiką, remiantis demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo bei nedalomumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo principais ir laikantis JT chartijoje, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir tarptautinėje teisėje nustatytų principų;

B.  kadangi pagal ES sutarties 6 straipsnį Europos Sąjunga turi prisijungti prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos;

C.  kadangi pagarba žmogaus teisių visuotinumui, jų propagavimas, nedalumas ir apsauga turi būti ES išorės veiksmų pagrindas;

D.  kadangi norint sėkmingai ir veiksmingai vykdyti ES žmogaus teisių politiką, būtina didesnė ES vidaus ir išorės politikos, taip pat ES išorės politikos krypčių darna; kadangi, užtikrinus didesnį nuoseklumą, ES galės greičiau reaguoti ankstyvais žmogaus teisių pažeidimo etapais;

E.  kadangi ES įsipareigojimas užtikrinti veiksmingą daugiašališkumą, kurio pagrindas yra Jungtinės Tautos, yra neatsiejama Sąjungos išorės politikos dalis ir šis įsipareigojimas pagrįstas įsitikinimu, kad visuotinėmis taisyklėmis ir vertybėmis grindžiama daugiašalė sistema geriausiai tinka su globaliomis krizėmis, sunkumais ir grėsmėmis susijusiems klausimams spręsti;

F.  kadangi visame pasaulyje kyla sunkumų laikytis žmogaus teisių ir gresia pavojus, kad žmogaus teisių bus nesilaikoma; kadangi nemažai autoritarinių režimų atkakliai ginčija žmogaus teisių visuotinumą, ypač daugiašaliuose forumuose;

G.  kadangi daugiau kaip pusė pasaulio gyventojų vis dar gyvena nedemokratinių ir represinių režimų šalyse ir pastaruosius kelerius metus laisvės pasaulyje nuolat mažėjo; kadangi dėl žmogaus teisių nesilaikymo visuomenė ir pavieniai asmenys patiria nuostolių;

H.  kadangi pasaulio mastu pastebima daug bandymų sumažinti pilietinės visuomenės veiklos galimybes, be kita ko, galimybes dalyvauti JT žmogaus teisių taryboje;

I.  kadangi demokratinių režimų bruožai – tai ne tik laisvų rinkimų rengimas, bet ir skaidrus valdymas, teisinės valstybės principo laikymasis, žodžio laisvė, pagarba žmogaus teisėms, nepriklausomos teismų sistemos užtikrinimas ir tarptautinės teisės ir tarptautinių susitarimų bei gairių pagarbos žmogaus teisėms klausimais laikymasis;

J.  kadangi po to, kai buvo pasiūlytas naujas veiksmų planas žmogaus teisių ir demokratijos srityje, Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoja (vyriausioji įgaliotinė ir pirmininko pavaduotoja) pareiškė, jog žmogaus teises ji laikys vienu svarbiausių savo kadencijos prioritetų ir ketina visada jomis vadovautis palaikydama santykius su ES institucijomis, taip pat su trečiosiomis šalimis, tarptautinėmis organizacijomis ir pilietine visuomene; kadangi 2017 m. bus atlikta Veiksmų plano žmogaus teisių ir demokratijos srityje laikotarpio vidurio peržiūra, tuo pat metu bus atliekama išorės finansavimo priemonių laikotarpio vidurio peržiūra, ir tai turėtų padėti užtikrinti didesnę ES išorės veiksmų darną;

K.  kadangi Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT), Komisija, Taryba ir valstybės narės atsakingos už naujojo veiksmų plano įgyvendinimą; kadangi ES misijos ir atstovybės trečiosiose šalyse gali atlikti svarbų papildomą vaidmenį siekiant sėkmingo veiksmų plano įgyvendinimo;

L.  kadangi siekiant geriau propaguoti žmogaus teises ir demokratiją trečiosiose šalyse reikia užtikrinti pakankamai išteklių ir tie ištekliai turi būti kuo veiksmingiau panaudoti;

M.  kadangi ES turėtų dėti daugiau pastangų siekdama įvertinti savo politikos poveikį žmogaus teisėms, kuo labiau didinti tokios politikos teigiamą poveikį ir išvengti neigiamo jos poveikio ir tokį poveikį švelninti, taip pat padidinti nukentėjusių gyventojų prieigą prie teisių gynimo priemonių;

N.  kadangi bendradarbiavimas su trečiųjų šalių vadovais ir valdžios institucijomis visuose dvišaliuose ir daugiašaliuose forumuose yra viena iš pačių veiksmingiausių žmogaus teisių klausimų trečiosiose šalyse sprendimo priemonių; kadangi trečiųjų šalių pilietinės visuomenės organizacijos – tai pagrindiniai partneriai formuojant ir įgyvendinant ES žmogaus teisių politiką;

O.  kadangi ES mano, jog sprendžiant žmogaus teisių pažeidimų klausimus vienas iš svarbiausių jos prioritetų yra glaudžiai bendradarbiauti su pilietine visuomene ir žmogaus teisių gynėjais trečiosiose šalyse;

P.  kadangi tarptautinis bendradarbiavimas turėtų būti vis svarbesnis siekiant padidinti pagarbą pagrindinėms teisėms ir veiksmingą parlamentinę žvalgybos tarnybų, naudojančių skaitmenines sekimo technologijas, kontrolę;

Q.  kadangi ES ir jos valstybės narės nuo pat Tarptautinio baudžiamojo teismo įkūrimo buvo artimos jo sąjungininkės ir jam teikė finansinę, politinę, diplomatinę ir logistinę paramą, propaguodamos Romos statuto visuotinumą ir gindamos jo vientisumą, siekdamos didinti šio Teismo nepriklausomumą;

R.  kadangi, siekiant toliau propaguoti pagarbą žmogaus teisėms, reikėtų paramos žmogaus teisėms ir demokratijai politiką integruoti į visas kitas su išorės aspektu susijusias ES politikos sritis, pvz., vystymosi, migracijos, saugumo, kovos su terorizmu, plėtros ir prekybos sritis;

S.  kadangi SESV 207 straipsnyje nurodoma, kad ES prekybos politika turi būti grindžiama Europos Sąjungos išorės veiksmų principais ir tikslais;

T.  kadangi įvairių formų migracija yra didelis ES išorės politikos išbandymas, į kurį reaguojant būtina rasti neatidėliotinus, veiksmingus ir ilgalaikius sprendimus, kad būtų užtikrinta, jog asmenų, kuriems būtina pagalba, pvz., bėgančių nuo karo ir smurto asmenų, žmogaus teisės būtų gerbiamos laikantis Europos vertybių ir tarptautinių žmogaus teisių standartų ir susitarimų;

U.  kadangi pasaulio ekonomika išgyvena didelę krizę ir ji, kartu taikant tam tikras priemones – ypač drastiškai mažinant biudžetą –, daro neigiamą poveikį žmogaus teisėms, ypač ekonominėms ir socialinėms teisėms, žmonių gyvenimo sąlygoms (padidėjęs nedarbas ir skurdas, nelygybė ir darbas be garantijų, prastesnės kokybės paslaugos ir ribota prieiga prie tokių paslaugų), taigi ir žmonių gerovei;

V.  kadangi minties, sąžinės, religijos ir tikėjimo laisvė turi tapti vienu iš ES prioritetų ir jas reikia besąlygiškai remti remiantis tuo, kad tai visuotinės ir nedalomos vertybės; kadangi šioms teisėms daugelyje pasaulio vietų vis dar gresia pavojus ir su jomis susijusių pažeidimų skaičius labai išaugo;

W.  kadangi visuotinis mirties bausmės panaikinimas ir toliau lieka vienas iš ES prioritetų įgyvendinant jos žmogaus teisių išorės politiką; kadangi 2016 m. birželio mėn. Osle (Norvegija) įvyks 6-asis pasaulinis kongresas prieš mirties bausmę;

X.  kadangi vaikams, moterims ir mažumoms priklausantiems asmenims gresia vis daugiau konkrečių pavojų, prieš juos vis dažniau imamasi smurto ir seksualinės prievartos, ypač karo zonose;

Y.  kadangi 2014 m. Sacharovo premija buvo suteikta Denisui Mukwege už jo kaip gydytojo ir žmogaus teisių gynėjo nuolatines pastangas padėti seksualinės prievartos ir lyties organų žalojimo aukoms; kadangi moterų lyties organų žalojimas – tai esminis moterų ir vaikų teisių pažeidimas ir būtina, jog kovos su lyties organų žalojimu ir seksualine prievarta pastangos taptų pagrindiniu ES išorės ir žmogaus teisių politikos aspektu;

Z.  kadangi apskaičiuota, jog 2014 m. 230 mln. vaikų, šiuo metu gyvenančių šalyse ir regionuose, kuriuose vyksta ginkluoti konfliktai, susiduria su didžiuliu smurtu, patiria traumas, yra prievarta verbuojami ir juos sąmoningai renkasi smurtinės grupuotės;

AA.  kadangi Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 25 straipsnyje pripažįstama, kad kiekvienas asmuo turi teisę į „savo ir savo šeimos sveikatai ir gerovei pakankamą gyvenimo lygį“, taigi pagal šį straipsnį motinoms ir vaikams reikia suteikti ypatingą globą ir paramą, kuri apima ir sveikatos priežiūrą; kadangi JT žmogaus teisių tarybos rezoliucijoje 26/28(37) raginama per kitą JT žmogaus teisių tarybos socialinio forumo susitikimą didžiausią dėmesį skirti vaistų prieinamumui, atsižvelgiant į kiekvieno asmens teisę būti geriausios galimos fizinės ir psichinės sveikatos; kadangi Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) konstitucijoje teigiama, kad būti geriausios galimos sveikatos yra viena iš pagrindinių kiekvieno žmogaus teisių, nepriklausomai nuo jo rasės, religijos, politinių įsitikinimų, ekonominių ar socialinių sąlygų;

AB.  kadangi klimato kaita daro žalą pagrindinėms žmogaus teisėms, pvz., teisėms gauti vandens, naudotis gamtos ištekliais ir gauti maisto;

AC.  kadangi teroristų organizacijos ir kovojančios grupuotės, tyčia ir sistemingai naikindamos vertingas archeologines vietoves, kurios yra pasaulinio paveldo dalis, siekia destabilizuoti gyventojus ir atimti iš jų kultūrinį tapatumą, todėl šie veiksmai turėtų būti laikomi ne tik karo nusikaltimu, bet ir nusikaltimu žmoniškumui;

Bendrosios aplinkybės

1.  reiškia gilų susirūpinimą dėl to, kad daugelyje pasaulio vietų, įskaitant autoritarinių režimų šalis, žmogaus teisėms ir demokratinėms vertybėms, pvz., saviraiškos, minties, sąžinės ir religijos, taip pat susirinkimų ir asociacijų laisvei, gresia vis didesnis pavojus; be to, reiškia gilų susirūpinimą dėl to, kad pilietinės visuomenės viešoji erdvė mažėja ir vis dažniau puolami žmogaus teisių gynėjai;

2.  ragina ES ir jos valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad žmogaus teisės ir demokratijos vertybės būtų laikomos svarbiausiu jų santykių su platesniu pasauliu aspektu, kaip jos įsipareigojo SESV; pažymi, kad ES turėtų taikyti atitinkamas priemones, įskaitant prekybos, energetikos ar saugumo santykių srities priemones, kai rimtai pažeidžiamos žmogaus teisės trečiosiose šalyse, ypač jei tas šalis valdo autoritariniai režimai;

3.  dar kartą tvirtina, kad ypač svarbu užtikrinti didesnę ES vidaus ir išorės politikos, susijusios su pagarba žmogaus teisėms ir demokratijos vertybėms, darną; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad šiame pranešime svarstoma ES išorės politika, skirta žmogaus teisėms puoselėti, tačiau Parlamentas taip pat priima metinį pranešimą dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje, kurį rengia Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas; taip pat pabrėžia, kad svarbu užtikrinti didesnę ES išorės politikos ir visų jos priemonių darną, nuoseklumą ir vengti taikyti dvigubus standartus;

4.  ragina ES ir jos valstybes nares veiksmingai spręsti žmogaus teisių ES viduje problemas, pvz., romų padėties, elgesio su pabėgėliais ir migrantais, lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių (LGBTI) asmenų diskriminavimo, rasizmo, smurto prieš moteris, sulaikymo sąlygų ir žiniasklaidos laisvės valstybėse narėse klausimus, kad būtų išlaikytas ES išorės politikos žmogaus teisių srityje patikimumas ir nuoseklumas;

5.  primygtinai tvirtina, kad svarbu užtikrinti ES politikos nuoseklumą tais atvejais, kai okupuojama ar aneksuojama teritorija; primena, kad visais tokiais atvejais ES politika turėtų būti formuojama vadovaujantis tarptautine humanitarine teise;

6.  reiškia griežtą nepritarimą kitų teritorijų aneksijai, okupacijai ir apgyvendinimui ir pabrėžia neatimamą laisvo tautų apsisprendimo teisę;

7.  mano, kad siekdamos vykdyti savo įsipareigojimą puoselėti žmogaus teises ir demokratiją pasaulyje, ES ir jos valstybės narės turi reikšti nuoseklią ir vieningą nuomonę ir užtikrinti, kad jų siunčiama žinia būtų išgirsta;

8.  be to, pabrėžia, kad svarbus glaudus Komisijos, Tarybos, EIVT, Parlamento ir ES delegacijų bendradarbiavimas siekiant gerinti bendrą ES žmogaus teisių ir demokratijos politikos darną ir laikyti šią politiką svarbiausia iš visų su išorės aspektu susijusių ES politikos sričių, ypač su vystymusi, saugumu, užimtumu, migracija, prekyba ir technologijomis susijusiose srityse;

9.  ragina ES gerinti visą savo politikos poveikį žmogaus teisėms ir jį sisteminti, taip pat užtikrinti, kad vėliau tokia analizė būtų naudojama ES politikai performuoti; ragina ES sukurti veiksmingesnius mechanizmus, kuriuos taikant būtų kiek įmanoma daugiau padidintas teigiamas jos politikos poveikis žmogaus teisėms, užkirstas kelias neigiamam jos poveikiui ir jis sušvelnintas, taip pat pagerinta nukentėjusių gyventojų prieiga prie teisių gynimo priemonių;

10.  atkreipia dėmesį į ilgalaikį savo įsipareigojimą remti žmogaus teises ir puoselėti demokratines vertybes – tai rodo, be kita ko, kasmetinės Sacharovo premijos už minties laisvę teikimas, Žmogaus teisių pakomitečio darbas ir per mėnesines sesijas vykstančios diskusijos ir priimamos rezoliucijos dėl konkrečių žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės pricipų pažeidimų;

11.  reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad teroristų organizacijos ir kovojančios grupuotės tyčia ir sistemingai naikina ir grobsto vertingas archeologines vietoves, kurios yra pasaulio paveldo dalis, siekdamos destabilizuoti gyventojus ir sumenkinti jų kultūrinį tapatumą, ir neteisėtai prekiaudamos vogtais meno kūriniais finansuoja savo smurtinius veiksmus; todėl ragina Komisiją, bendradarbiaujant su JT ir UNESCO, kovoti su neteisėta prekyba meno kūriniais iš karo zonų ir parengti iniciatyvas, kurias įgyvendinant būtų apsaugotas tokiose zonose esantis kultūros paveldas; ragina Komisiją tyčinį kolektyvinio žmonijos paveldo naikinimą priskirti nusikaltimams žmoniškumui ir imtis atitinkamų teisinių veiksmų;

ES politikos priemonės, kuriomis visame pasaulyje propaguojamos žmogaus teisės ir demokratija

ES metinė ataskaita dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje

12.  palankiai vertina tai, kad priimta ES metinė ataskaita dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2014 m.; mano, kad metinė ataskaita yra būtina ES žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės pasaulyje politikos analizės, komunikacijos ir diskusijų dėl jos priemonė; ragina EIVT ir Komisiją užtikrinti, kad būtų imamasi visapusiškos tolesnės veiklos, reaguojant į visus metinėje ataskaitoje iškeltus klausimus, įskaitant konkrečius pasiūlymus, kuriais tikslingai siekiama spręsti šias problemas, be kita ko, užtikrinti didesnę įvairių pranešimų dėl ES išorės politikos žmogaus teisių ir demokratijos srityje darną;

13.  dar kartą primena savo kvietimą vyriausiajai įgaliotinei ir pirmininko pavaduotojai du kartus per metus – kai pristatoma ES metinė ataskaita ir kai svarstomas Parlamento pranešimas – dalyvauti plenarinių sesijų diskusijose su Europos Parlamento nariais; pabrėžia, kad Komisijos ir EIVT atsakymai raštu reaguojant į Parlamento rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos yra svarbūs tarpinstituciniams santykiams, nes jie suteikia galimybę sistemingai ir nuodugniai reaguoti į visus Parlamento iškeltus klausimus;

14.  giria EIVT ir Komisiją už tai, kad jos pateikė išsamias ataskaitas dėl veiklos, kurią ES vykdė žmogaus teisių ir demokratijos srityje 2014 m.; vis dėlto mano, kad dabartinė metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos forma galėtų būti pagerinta suteikiant daugiau informacijos apie konkretų ES veiksmų poveikį žmogaus teisėms ir demokratijai trečiosiose šalyse ir pateikiant ją skaitytojams lengviau prieinamu formatu; be to, ragina imtis ataskaitų rengimo veiksmų, reaguojant į Parlamento rezoliucijas dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimų atvejų;

15.  taigi rekomenduoja EIVT rengiant metinę ataskaitą dažniau naudoti analitinį metodą ir toliau teikti ES strateginės programos ir veiksmų plano įgyvendinimo ataskaitas; mano, kad metinėje ataskaitoje turėtų būti ne tik pabrėžiami ES šios srities pasiekimai ir geriausia šios srities praktika, bet ir nurodoma, su kokiais sunkumais ir apribojimais susiduria ES, stengdamasi propaguoti žmogaus teises ir demokratiją trečiosiose šalyse, taip pat kokias išvadas galima daryti galvojant apie konkrečius veiksmus ateinančiais metais;

16.  toliau laikosi nuomonės, kad metinėje ataskaitoje pateikiamos atskiroms šalims skirtos ataskaitos turėtų būti ne tokio aprašomojo pobūdžio ir ne tokios statiškos, jose veikiau turėtų būti geriau nagrinėjamas atskirų šalių žmogaus teisių strategijų įgyvendinimas ir apžvelgiamas ES veiksmų poveikis vietoje;

ES strateginė programa ir (naujas) veiksmų planas žmogaus teisių ir demokratijos srityje

17.  primena savo nuomonę, kad ES strateginės programos ir veiksmų plano žmogaus teisių ir demokratijos srityje 2012 m. priėmimas buvo svarbus etapas ES be išimčių integruojant žmogaus teises ir demokratiją į savo santykius su likusiu pasauliu;

18.  palankiai vertina tai, kad 2015 m. liepos mėn. Taryba patvirtino naują veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje (2015–2019 m.); palankiai vertina tai, kad EIVT, vertindama pirmąjį veiksmų planą ir rengdama naująjį, konsultavosi su Komisija, Parlamentu, valstybėmis narėmis, pilietine visuomene ir regioninėmis bei tarptautinėmis organizacijomis;

19.  džiaugiasi atnaujintu ES įsipareigojimu propaguoti ir ginti žmogaus teises ir demokratiją visame pasaulyje; atkreipia dėmesį į tai, kad veiksmų plane siekiama sudaryti galimybę ES taikyti kryptingesnį, sistemiškesnį ir geriau koordinuojamą metodą žmogaus teisių ir demokratijos srityje, taip pat didinti savo politikos ir naudojamų priemonių poveikį vietos lygmeniu; atsižvelgdamas į tai, pritaria tam, kad pirmenybė būtų teikiama penkioms strateginėms veiklos sritims;

20.  ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją, EIVT, Komisiją, Tarybą ir valstybes nares užtikrinti veiksmingą ir nuoseklų naujojo veiksmų plano vykdymą; ypač atkreipia dėmesį į tai, kaip svarbu didinti priemonių, kurias ES naudoja siekdama propaguoti pagarbą žmogaus teisėms ir demokratiją pasaulyje, veiksmingumą ir didinti jų poveikį vietos lygmeniu; pabrėžia, kad reikia užtikrinti greitą ir tinkamą atsaką į žmogaus teisių pažeidimus; primena, kad svarbu dėti daugiau pastangų siekiant integruoti žmogaus teisių ir demokratijos aspektus į visus ES išorės veiksmus, įskaitant aukštą politinį lygmenį;

21.  pabrėžia, kad siekdama įvykdyti naujame veiksmų plane užsibrėžtus tikslus, ES turi skirti pakankamai išteklių ir ugdyti gebėjimus, tiek atsižvelgiant į žmogiškuosius išteklius delegacijose ir būstinėse, tiek – į projektams skiriamas lėšas;

22.  primena savo požiūrį, kad norint nuosekliai ir darniai įgyvendinti žmogaus teisių ir demokratijos darbotvarkę reikia tvirto valstybių narių ir ES institucijų sutarimo ir geresnio jų veiklos koordinavimo; primena, kad veiksmų planas susijęs tiek su ES, tiek su valstybėmis narėmis; taigi primygtinai pabrėžia, kad valstybės narės, be jokių išimčių, turėtų aktyviau dalyvauti įgyvendinant veiksmų planą ir ES strateginę programą ir naudoti juos kaip savo projektą propaguodamos žmogaus teises ir demokratiją dvišaliuose ir daugiašaliuose santykiuose; teigiamai vertina tai, kad numatyta atlikti naujojo veiksmų plano laikotarpio vidurio peržiūrą, ir pabrėžia, kad svarbu vykdyti įtraukias konsultacijas siekiant nuolat atsižvelgti į pasiektus žmogaus teisių klausimų integravimo rezultatus;

23.  atsižvelgdamas į tai, ragina Užsienio reikalų tarybą reguliariai aptarti demokratijos ir žmogaus teisių klausimais; dar kartą ragina ES Užsienio reikalų tarybą kasmet rengti viešas diskusijas dėl ES veiksmų žmogaus teisių ir demokratijos srityje;

24.  giria EIVT ir Komisiją už tai, kad jos teikė pirmojo veiksmų plano vykdymo ataskaitas ir tikisi, kad bus teikiamos ir naujojo veiksmų plano vykdymo ataskaitos; be to, primena savo pasiryžimą glaudžiai bendradarbiauti įgyvendinant naująjį veiksmų planą ir dalyvauti konsultacijose dėl jo įgyvendinimo;

25.  ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją kartu su visais kitais Komisijos nariais parengti programą, pagal kurią žmogaus teisės būtų integruojamos į įvairią ES veiklą, ypač į vystymosi, migracijos, aplinkos, užimtumo, interneto duomenų apsaugos, prekybos, investicijų, technologijų ir verslo sričių veiklą;

Kitų ES politinių priemonių apžvalga

ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais įgaliojimai

26.  primena, kad ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais (toliau – specialusis įgaliotinis) įgaliojimai labai svarbūs siekiant gerinti ES žmogaus teisių ir demokratinių principų saugojimo ir propagavimo visame pasaulyje veiklos matomumą ir veiksmingumą; giria šiuo metu šias pareigas einantį asmenį už svarbius laimėjimus ir už tai, kad jis reguliariai diskutuoja su Parlamentu ir pilietine visuomene;

27.  palankiai vertina tai, kad specialiojo įgaliotinio įgaliojimai pratęsti iki 2017 m. vasario mėn., ir primena savo raginimą šiuos įgaliojimus padaryti nuolatiniais; taigi ragina persvarstyti šiuos įgaliojimus, siekiant specialiajam įgaliotiniui suteikti iniciatyvos teisę, pakankamai darbuotojų ir finansinių išteklių, galimybę viešai pasisakyti žmogaus teisių klausimais, pavesti jam teikti ataskaitas apie vizitų į trečiąsias šalis rezultatus ir informuoti apie ES poziciją žmogaus teisių klausimais, ir taip, pagerinus specialiojo įgaliotinio matomumą ir veiksmingumą, sustiprinti jo vaidmenį;

28.  dar kartą ragina Tarybą už atskiras geografines teritorijas atsakingų ES specialiųjų įgaliotinių įgaliojimuose nustatyti reikalavimą glaudžiai bendradarbiauti su ES specialiuoju įgaliotiniu žmogaus teisių klausimais;

Konkrečioms šalims skirtos žmogaus teisių srities strategijos ir ES delegacijų vaidmuo

29.  atkreipia dėmesį į tai, kad po atlikto bendro ES delegacijų, ES institucijų ir valstybių narių darbo Politinis ir saugumo komitetas patvirtino 132 konkrečioms šalims skirtas žmogaus teisių srities strategijas; dar kartą pabrėžia, kad remia konkrečioms šalims skirtų žmogaus teisių srities strategijų tikslą pritaikyti ES veiksmus prie kiekvienos šalies konkrečios padėties ir poreikių; pabrėžia, kad reikia nuolat vertinti konkrečioms šalims skirtas žmogaus teisių srities strategijas ir jas prireikus pakoreguoti, ir ragina toliau gerinti ES delegacijų, valstybių narių ambasadų ir ES institucijų bendradarbiavimą, komunikaciją ir keitimąsi informacija rengiant ir įgyvendinant konkrečioms šalims skirtas žmogaus teisių srities strategijas;

30.  kartoja savo raginimą suteikti Europos Parlamento nariams galimybę tinkamu būdu susipažinti su strategijų turiniu, kad jie galėtų tinkami ir skaidriai vykdyti savo pareigas; rekomenduoja, kad EIVT ir Komisija informuotų išorės šalis apie kiekvienos strategijos tikslus ir taip būtų padidintas konkrečioms šalims skirtų žmogaus teisių srities strategijų skaidrumas; primygtinai ragina EIVT į kiekvieną strategiją įtraukti aiškius ir išmatuojamus pažangos rodiklius;

31.  tvirtai pabrėžia, kad į konkrečioms šalims skirtas žmogaus teisių srities strategijas svarbu atsižvelgti visais politikos konkrečių trečiųjų šalių atžvilgiu formavimo lygmenimis, be kita ko, rengiant aukšto lygio politinius dialogus, dialogus žmogaus teisių klausimais, šalių strateginius dokumentus ir metines veiksmų programas;

32.  palankiai vertina tai, kad visos delegacijos ir bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijos steigia žmogaus teisių ir (arba) lyčių klausimų centrus; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad internete skelbiama informacija daugeliu atvejų yra pasenusi, taigi ragina skubiai ją peržiūrėti;

33.  primena savo rekomendaciją vyriausiajai įgaliotinei ir pirmininko pavaduotojai ir EIVT parengti aiškias veiklos gaires, aptariant centrų vaidmenį delegacijose, kad jie būtų įgalioti veikti kaip tikri patarėjai žmogaus teisių klausimais ir sudarytos galimybės jiems veiksmingai, darniai ir įtraukiai atlikti savo darbą, kad delegacijų darbas būtų optimizuotas; mano, kad žmogaus teisių centrų darbą taip pat turėtų remti valstybių narių diplomatinio korpuso darbuotojai; laikosi nuomonės, kad žmogaus teisių centrų darbas turėtų būti visiškai nepriklausomas, kad neturėtų būti politinio nacionalinių valdžios institucijų kišimosi į jų darbą ir jos prie jų nepriekabiautų, visų pirma tuomet, kai jie palaiko ryšius su žmogaus teisių aktyvistais ir pilietine visuomene;

Dialogas ir konsultacijos žmogaus teisių klausimais

34.  pripažįsta, kad dialogai su trečiosiomis šalimis žmogaus teisių klausimais gali būti veiksminga dvišalio įsipareigojimo ir bendradarbiavimo priemonė siekiant propaguoti žmogaus teises ir jas saugoti, jeigu jie patys nebus laikomi tikslu savaime, bet per juos bus siekiama užtikrinti konkrečius partnerio įsipareigojimus ir laimėjimus; taigi palankiai vertina tai, kad dialogai žmogaus teisių klausimais užmezgami su vis daugiau šalių, pvz., su Mianmaru / Birma, ir ragina tokius dialogus užmegzti; atsižvelgdamas į tai, teigiamai vertina šeštąjį ES ir Moldovos dialogo žmogaus teisių klausimais raundą;

35.  ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją ir EIVT rengti dialogus žmogaus teisių klausimais ir atitinkamus seminarus pilietinei visuomenei turint aiškų tikslą ir siekiant konkrečiai šaliai skirtoje žmogaus teisių srities strategijoje numatytų rezultatų; ragina EIVT nuosekliai rengti parengiamąjį dialogą su pilietinės visuomenės organizacijomis, kuris turėtų savaime peraugti į tikrąjį dialogą; be to, primygtinai ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją, ES specialųjį įgaliotinį žmogaus teisių klausimais ir EIVT per dialogus žmogaus teisių klausimais sistemingai, atsakingai ir skaidriai priminti konkrečius žmogaus teisių gynėjų, kuriems gresia pavojus arba kurie yra kalinami, politinių kalinių ir žmogaus teisių pažeidimų atvejus; mano, kad labai svarbu, jog EIVT sistemingai užtikrintų, kad būtų laikomasi visų įsipareigojimų, prisiimtų per dialogus žmogaus teisių klausimais;

36.  dar kartą ragina Europos išorės veiksmų tarnybą sukurti išsamų mechanizmą, skirtą dialogų žmogaus teisių klausimais padėčiai stebėti ir vertinti bendradarbiaujant su pilietine visuomene ir žmogaus teisių organizacijomis, kad būtų padidintas tokių dialogų poveikis; mano, kad tais atvejais, kai tokie dialogai nuolat neduoda rezultatų, reikėtų daryti politines išvadas ir atitinkamoje šalyje naudoti alternatyvias priemones, kurios padėtų siekti pažangos žmogaus teisių srityje; atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad dialogas žmogaus teisių klausimais su Rusija buvo sustabdytas 2014 m., ir pažymi, kad trūksta rezultatų dialoguose žmogaus teisių klausimais su Kinija ir Baltarusija; todėl ragina EIVT išsamiai persvarstyti savo žmogaus teisių strategiją Rusijos ir Kinijos atžvilgiu;

37.  ragina ES ir jos delegacijas, pasitelkus pilietinę visuomenę, aktyviau vesti politinį dialogą su vyriausybėmis, kurios pažeidžia žmogaus teises, demokratijos ir teisinės valstybės principus, ir primygtinai tvirtina, kad į politinį ES ir trečiųjų šalių dialogą žmogaus teisių klausimais turi būti įtraukta įtraukesnė ir išsamesnė nediskriminavimo apibrėžtis, be kita ko, LGBTI asmenų, religijos ar tikėjimo, lyties, rasinės ar etninės kilmės, amžiaus, negalios ir seksualinės orientacijos atžvilgiu; pabrėžia, kad ypač tose šalyse, kuriose bloga vystymosi ir žmogaus teisių užtikrinimo padėtis, reikia ir toliau teikti paramą vystymuisi ir netgi ją padidinti, tačiau geriau ją būtų teikti per pilietinės visuomenės organizacijas ir nevyriausybinius vietos partnerius, taip pat reikėtų ją sistemingai stebėti, o vyriausybės turi prisiimti įsipareigojimus gerinti žmogaus teisių padėtį vietoje;

38.  pripažįsta, kad tuo atveju, jei dialogai nuolat neduoda rezultatų, svarbu, reaguojant į autoritarinių režimų veiksmus, taikyti papildomas priemones asmenims (tikslines sankcijas, pvz., turto įšaldymą arba draudimą keliauti);

ES žmogaus teisių gairės

39.  palankiai vertina tai, kad 2014 m. gegužės mėn. Taryba patvirtino ES žmogaus teisių gaires dėl saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime; vis dėlto primena savo prašymą EIVT, kad ji paaiškintų, kaip vykdomas temų, kurioms taikomos ES gairės, atrankos procesas, ir reikalavimą, kad prieš pasirinkdama temas ji šiuo klausimu taip pat konsultuotųsi su Parlamentu ir pilietine visuomene;

40.  dar kartą ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją ir EIVT, be kita ko, atsižvelgiant į konfliktus kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Sirijoje, Irake, Libijoje ir Ukrainoje, nuolat veiksmingai įgyvendinti ES gaires dėl skatinimo laikytis Tarptautinės humanitarinės teisės (THT)(38); atsižvelgdamas į tai, rekomenduoja EIVT remti pilietinės visuomenės organizacijas, kurios skatina valstybinius ir nevalstybinius subjektus laikytis THT; be to, ragina ES aktyviai naudoti visas turimas priemones siekiant, jog valstybiniai ir nevalstybiniai subjektai laikytųsi tarptautinės humanitarinės teisės reikalavimų; ragina ES ir jos valstybes nares remti Šveicarijos / Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto (TRKK) įgyvendinamą iniciatyvą dėl THT laikymosi gerinimo;

41.  primygtinai pabrėžia, kad svarbu reguliariai vertinti, kaip įgyvendinamos ES gairės dėl žmogaus teisių, be kita ko, kaip įgyvendinamos ES vaiko teisių propagavimo ir apsaugos gairės, ir tam naudoti gerai apibrėžtus rodiklius; mano, kad siekiant tinkamai įgyvendinti šias gaires reikia imtis tolesnių priemonių, kuriomis siekiama didinti EIVT ir ES delegacijų darbuotojų, taip pat valstybių narių atstovybių užsienyje informuotumą apie gairių turinį; kartoja savo raginimą pilietinei visuomenei ir žmogaus teisių organizacijoms aktyviau dalyvauti atrenkant, rengiant, vertinant ir persvarstant gaires;

Žmogaus teisės ir demokratija vykdant ES išorės politiką ir taikant jos priemones

42.  primena, kad ES įsipareigojusi savo santykiuose su trečiosiomis šalimis daugiausia dėmesio skirti žmogaus teisių ir demokratijos aspektams; todėl pabrėžia, kad žmogaus teisių ir demokratinių principų pažangą reikia remti vykdant bet kokią su išorės aspektu susijusią ES politiką, pavyzdžiui, plėtros ir kaimynystės politiką, bendrą saugumo ir gynybos politiką, taip pat vystymosi, prekybos, migracijos, teisingumo ir vidaus reikalų politiką, ir taikant atitinkamas finansines priemones; atsižvelgdamas į tai, teigiamai vertina naujausias ES pastangas žmogaus teisių pažeidimus įtraukti į krizių prevencijos srityje savo naudojamą išankstinio perspėjimo matricą;

43.  pabrėžia Sutartimi grindžiamą ES įsipareigojimą užtikrinti, kad visos jos išorės politikos priemonės ir veikla būtų parengtos ir įgyvendinamos įtvirtinant ir remiant žmogaus teises ir teisinę valstybę;

44.  mano, kad ES išorės finansinės priemonės yra svarbios siekiant propaguoti ir ginti demokratijos ir žmogaus teisių vertybes užsienyje; dar kartą nurodo savo raginimus gerinti įvairių teminių ir geografinių priemonių suderinamumą;

45.  atkreipia dėmesį į Komisijos pastangas laikytis įsipareigojimo įtraukti žmogaus teisių nuostatas į savo rengiamus teisėkūros ir ne teisėkūros procedūra priimamų aktų, įgyvendinimo priemonių ir prekybos susitarimų poveikio vertinimus; ragina Komisiją gerinti poveikio vertinimų kokybę, visapusiškumą ir vykdymo stebėseną ir taip užtikrinti, kad į dokumentus būtų sistemingai įtraukiami žmogaus teisių klausimai; atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį pilietinė visuomenė galėtų atlikti šiame procese;

Plėtra ir kaimynystės politika

46.  primena, kad ES plėtros politika yra viena iš svariausių pagarbos žmogaus teisėms ir demokratijos principams stiprinimo priemonių; apgailestauja dėl to, kad J.-C. Junkerio vadovaujama Komisija aiškiai įšaldė plėtrą, tačiau todėl palankiai vertina tai, kad per stojimo derybas dėl skyrių dėl teisminių institucijų ir pagrindinių teisių bei teisingumo, laisvės ir saugumo taikomas naujas požiūris, pagal kurį tinkamai atsižvelgiama į laiką, kurio reikia, kad būtų tinkamai įgyvendintos atitinkamos reformos;

47.  reiškia susirūpinimą dėl saviraiškos ir žiniasklaidos laisvės suvaržymų kai kuriose plėtros šalyse ir daugelyje Europos kaimynystės šalių; pabrėžia, kad tose šalyse reikia nedelsiant didinti žiniasklaidos nepriklausomumą bei nuosavybės skaidrumą ir spręsti žurnalistams taikomo politinio ir ekonominio spaudimo, dėl kurio dažnai atsiranda cenzūra ir vidinė cenzūra, klausimus; ragina Komisiją stojimo derybų procese toliau stebėti žodžio ir žiniasklaidos laisvės užtikrinimui ir teikti jam pirmenybę;

48.  apgailestauja, kad, kaip nurodoma Komisijos 2014–2015 m. plėtros strategijoje(39), vis dar nepavyksta tinkamai įgyvendinti mažumų apsaugos teisinio pagrindo; ragina plėtros šalis dėti daugiau pastangų siekiant sukurti mažumų pripažinimo kultūrą, geriau įtraukiant mažumas į sprendimų priėmimo procesus ir į švietimo sistemą, ypač daug dėmesio skiriant romų vaikams; primygtinai ragina ES per visą plėtros procesą atidžiai stebėti žmogaus teisių, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises, apsaugos nuostatų įgyvendinimą ir kovoti su visų formų diskriminacija, įskaitant neapykantos nusikaltimus dėl seksualinės orientacijos;

49.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad blogėja demokratinė politinė kultūra kai kuriose šalyse kandidatėse ir potencialiose šalyse kandidatėse, taip pat daugelyje Europos kaimynystės šalių; primena, kad geras valdymas, teisinės valstybės principo laikymasis, nuomonės laisvė ir žmogaus teisės, politinis dialogas, gebėjimas rasti kompromisą ir visų suinteresuotųjų šalių dalyvavimas sprendimų priėmimo procese yra svarbiausi demokratinės sistemos veiksniai; taip pat susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad plėtros šalys daro nepakankamą pažangą gerindamos teisminių institucijų nepriklausomumą ir kovodamos su korupcija; kartu su Komisija ragina plėtros šalis siekti patikimų rezultatų vykdant tyrimus, baudžiamąjį persekiojimą ir priimant galutinius nuosprendžius;

50.  atsižvelgdamas į vykdomą Europos kaimynystės politikos persvarstymą, primena, kad ES sutartyje nustatyta, jog ES su kaimyninėmis šalimis turi plėtoti ypatingus santykius, grindžiamus Sąjungos vertybėmis, įskaitant pagarbą žmogaus teisėms ir demokratijai(40); be to, primena, kad po 2011 m. Arabų pavasario ES performavo kaimynystės politiką, remdamasi principu „parama pagal pažangą“, siekdama demokratinių institucijų stiprinimo ir pažangos žmogaus teisių srityje; pabrėžia, kad ES kaimyninės šalys per pastaruosius kelerius metus patyrė didelių sunkumų, kaip antai Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje plito nestabilumas ir konfliktai, o ekstremistų ir džihadistų grupuotės pasinaudojo tokia padėtimi, taip pat Rusijos veiksmai sukėlė žmonių kančių, taigi buvo labai pažeidžiamos žmogaus teisės ir demokratijos principai;

51.  taigi pareiškia, kad yra įsitikinęs, jog žmogaus teisių ir demokratinių principų propagavimas ir toliau turi būti svarbiausias persvarstytos Europos kaimynystės politikos aspektas; kartoja, kad žmogaus teisių ir demokratijos propagavimas tuo pat metu naudingas ir šalims partnerėms, ir ES;

52.  pabrėžia, kad ES turėtų toliau aktyviai remti demokratines ir veiksmingas kaimyninių šalių žmogaus teisių institucijas, pilietinę visuomenę ir laisvą žiniasklaidą; atsižvelgdamas į tai, teigiamai vertina nuolat teikiamą didelę paramą taikant Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę ir pilietinės visuomenės priemonę; taip pat teigiamai vertima nuoseklią veiksmingą Europos demokratijos fondo (EDF) veiklą rytinėse ir pietinėse ES kaimyninėse šalyse propaguojant demokratiją ir pagarbą pagrindinėms teisėms ir laisvėms, kaip tvirtinama pirmoje Parlamento EDF vertinimo ataskaitoje(41); primygtinai ragina ES ir valstybes nares toliau teikti stiprias paskatas ir dalytis turima pereinamųjų procesų praktine patirtimi ir taip remti demokratinių reformų procesus ES kaimyninėse šalyse;

53.  teigia, kad būtina nutraukti Rusijos agresiją Ukrainoje ir užtikrinti stabilumą bei žmogaus teisių laikymąsi;

Žmogaus teisės ir prekyba

54.  dar kartą pabrėžia, jog pritaria sistemingam nuostatų dėl žmogaus teisių įtraukimui į ES ir trečiųjų šalių tarptautinius susitarimus, nepamirštant, be kita ko, Europos socialinio dialogo ir Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) nustatytų darbo standartų; ragina Komisiją veiksmingai ir sistemingai stebėti, kaip įgyvendinamos nuostatos dėl žmogaus teisių, tokį įgyvendinimą vertinti ir nuolat informuoti Parlamentą apie tai, kaip šalys partnerės laikosi žmogaus teisių; palankiai vertina tai, kad Taryba vis sistemingiau taiko ribojamąsias priemones trečiosioms šalims, kurios sąmoningai pažeidžia žmogaus teises; todėl rekomenduoja, kad rimtų žmogaus teisių pažeidimų atveju trečiojoje šalyje, su kuria sudarytas susitarimas, ES imtųsi konkrečių veiksmų ir taikytų atitinkamas priemones, kaip nustatyta nuostatose dėl žmogaus teisių;

55.  palankiai vertina tai, kad 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja bendroji lengvatų sistema (BLS) (Reglamentas (ES) Nr. 978/2012); teigiamai vertina tai, kad iki 2014 m. pabaigos 14-ai šalių buvo suteiktos BLS+ lengvatos, ir primena reikalavimą šalims ratifikuoti 27-ias pagrindines tarptautines konvencijas, taip pat stebėti veiksmingą jų įgyvendinimą, laikantis tiek šiose konvencijose, tiek ES nustatytų kriterijų; tikisi, kad Komisija iki 2015 m. pabaigos iš esmės ir skaidriai įvertins šiuos klausimus ir pateiks Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl to, kaip BLS+ lengvatomis besinaudojančios šalys ratifikuoja šias konvencijas ir kaip veiksmingai jas įgyvendina; primena savo rekomendaciją įtraukti Romos statutą į būsimą konvencijų sąrašą;

Verslas ir žmogaus teisės

56.  mano, kad prekybą galima suderinti su žmogaus teisėmis ir kad verslo bendruomenė gali atlikti svarbų vaidmenį žmogaus teisių ir demokratijos propagavimo procese; mano, kad žmogaus teisių propagavimas turėtų būti paremtas valstybinio ir privačiojo sektoriaus bendradarbiavimu; todėl dar kartą tvirtina, kad Europos įmonės turėtų imtis tinkamų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad jų veikla trečiosiose šalyse būtų vykdoma laikantis žmogaus teisių standartų; be to, dar kartą tvirtina, kad ES svarbu skatinti įmonių socialinę atsakomybę, taip pat svarbu, kad Europos įmonės atliktų vadovaujantį vaidmenį propaguodamos tarptautinius verslo ir žmogaus teisių standartus; be to, ragina ES imtis aktyvaus vaidmens 12-oje JT darbo grupės žmogaus teisių ir tarptautinių bendrovių bei kitų įmonių klausimu sesijoje ir remti pastangas suderinti savo vykdomą politiką su EBPO rekomendacijomis daugiašalėms įmonėms; rekomenduoja ES ir valstybėms narėms įsitraukti į JT sistemoje vykstančias diskusijas dėl teisiškai įpareigojančio tarptautinio dokumento verslo ir žmogaus teisių klausimais;

57.  atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, mano, kad EIVT turėtų reikalauti, jog ES delegacijos užmegztų ryšius su ES bendrovėmis, vykdančioms veiklą trečiosiose šalyse, siekdamos, kad jos, vykdydamos verslo veiklą, užtikrintų pagarbą žmogaus teisėms; be to, primena savo reikalavimą, kad ES delegacijos į šalyse skelbiamus kvietimus teikti paraiškas Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės (EDŽTRP) paramai gauti kaip prioritetą įtrauktų žmogaus teisių laikymąsi verslo veikloje ir kad ES delegacijos imtųsi visų veiksmų, kurių reikia žmogaus teisių gynėjams apsaugoti, pagal ES žmogaus teisių gynėjų gaires;

58.  dar kartą ragina Komisiją iki 2015 m. pabaigos pateikti ataskaitą dėl JT pagrindinių verslo ir žmogaus teisių principų(42) įgyvendinimo ES valstybėse narėse;

59.  ragina ES imtis suderintų veiksmų sprendžiant žemės grobimo problemą ir šiuo tikslu skatinti nustatyti tinkamas apsaugos priemones, kuriomis būtų užkertamas kelias tokiam reiškiniui atitinkamose šalyse, ir skatinti tose šalyse veikiančias ES bei kitas Europos įmones tokias priemones taikyti;

60.  ragina ES parengti bandomąjį projektą žmogaus teisių nedalumo, žemės klausimų (žemės grobimas ir priverstinis iškeldinimas) ir šios srities ES politikos darnos klausimais; ragina ES pranešti apie savo ketinimus prisijungti prie Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto fakultatyviojo protokolo, laikantis įsipareigota 2015–2019 m. ES veiksmų plane žmogaus teisių ir demokratijos srityje;

Žmogaus teisės ir vystymasis

61.  mano, kad vystomasis bendradarbiavimas ir žmogaus teisių ir demokratijos principų propagavimas turėtų būti glaudžiai derinami; atsižvelgdamas į tai, primena, kad JT tvirtina, jog negalima visapusiškai pasiekti vystymosi tikslų, jei nesilaikoma žmogaus teisėmis pagrįsto požiūrio; taip pat primena, kad ES įsipareigojo padėti šalims partnerėms, atsižvelgdama į jų vystymosi padėtį ir žmogaus teisių ir demokratijos srityse daromą pažangą; ragina į visas priemones įtraukti aiškiai apibrėžtas rezultatų sistemas, kad būtų užtikrinta marginalizuotų ir pažeidžiamų grupių įtrauktis, taip pat į jas integruoti žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį;

62.  teigiamai vertina 2014 m. balandžio mėn. paskelbtą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl ES vystomojo bendradarbiavimo srityje taikytino teisėmis grindžiamo požiūrio, apimančio visas žmogaus teises, įskaitant moterų ir mergaičių teises, – šį dokumentą palankiai įvertino Taryba; ragina Komisiją stebėti, kaip įgyvendinamas teisėmis grindžiamas požiūris, ir užtikrinti, kad žmogaus teisės bei vystomasis bendradarbiavimas papildytų vienas kitą vietos lygiu; ragina Komisiją pateikti skaidrų ir viešą vertinimą, kaip įgyvendinamas ES teisėmis grindžiamo požiūrio priemonių rinkinys; ragina ES sustiprinti savo kaip aktyvios žmogaus teisių propaguotojos pasaulyje vaidmenį, veiksmingai, nuosekliai ir apgalvotai naudojant visas turimas priemones, kad būtų propaguojamos ir apsaugomos žmogaus teisės ir jų gynėjai, taip pat skatinamas mūsų paramos vystymuisi politikos veiksmingumas, laikantis naujo 16-ojo darnaus vystymosi tikslo (DVT);

63.  palankiai vertina tai, kad specialiame JT aukščiausiojo lygio susitikime Niujorke buvo patvirtinta plataus užmojo darnaus vystymosi iki 2030 m. darbotvarkė, taip pat vertina šiame procese ES atliktą lyderės vaidmenį, ypač siekiant įtraukti tokias pagrindines ES vertybes, kaip žmogaus teisės ir geras valdymas; teigiamai vertina tai, kad nauja darbotvarkė aiškiai grindžiama žmogaus teisių srities įsipareigojimais ir kad 17 tikslų ir 169 uždaviniais siekiama užtikrinti visų žmonių žmogaus teises; pritaria vizijai, kuria paremtas šis dokumentas, nes pagal ją visame pasaulyje būtų gerbiamos žmogaus teisės ir orumas, įgyvendinamas teisinės valstybės principas, teisingumas, lygybė ir nediskriminavimas, taip pat pagarba rasei, etninei kilmei ir kultūrų įvairovei, užtikrinamos lygios galimybės, taip sudarant sąlygas visapusiškai realizuoti žmogaus galimybes ir prisidėti prie bendros gerovės; pabrėžia, kad būtina užtikrinti, jog vykdant darnaus vystymosi iki 2030 m. darbotvarkę, taikant jos stebėsenos priemones ir visiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant pilietinę visuomenę ir privatųjį sektorių, visapusiškai ateityje ją įgyvendinant, būtų iš esmės remiamasi žmogaus teisėmis ir lyčių lygybe grindžiamu požiūriu, taip pat skurdo panaikinimo, nelygybės ir socialinės atskirties mažinimo ir ekonomikos demokratizavimo tikslais;

64.  pabrėžia politikos suderinamumo vystymosi labui svarbą norint įgyvendinti naują darnaus vystymosi darbotvarkę; pažymi, kad, taikant žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį, turėtų būti geriau suprantamas politikos suderinamumas vystymosi labui, nes, nepašalinus teisių užtikrinimo kliūčių, negali būti daroma pažanga darnaus vystymosi ir skurdo panaikinimo srityse;

65.  dar kartą tvirtina, kad reikia nedelsiant šalinti pasaulinę su skurdu susijusių ir apleistų ligų naštą; ragina parengti plataus užmojo ilgalaikę politinę pasaulinės sveikatos, inovacijų ir vaistų prieinamumo strategiją ir veiksmų planą, pagal kuriuos, be kita ko, būtų numatyta investuoti į tyrimus ir plėtrą, kad būtų užtikrinta teisė į kiekvieno žmogaus sveikatai ir gerovei pakankamą gyvenimo lygį nediskriminuojant dėl rasės, religijos, politinių įsitikinimų, ekonominių ar socialinių sąlygų, lytinės tapatybės ar seksualinės orientacijos;

66.  primygtinai tvirtina, kad Adis Abebos veiksmų darbotvarkėje buvo įsipareigota visiems asmenims užtikrinti visuotinę minimalią socialinę apsaugą, visuotinę sveikatos apsaugą ir būtinąsias viešąsias paslaugas, įskaitant sveikatos ir švietimo paslaugas;

67.  teigiamai vertina kovos su terorizmu rekomendacinį dokumentą, kurį parengė EIVT ir Komisija ir kurį patvirtino Taryba, siekdamos užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms planuojant ir įgyvendinant pagalbos trečiosioms šalims kovojant su terorizmu projektus; ragina EIVT ir Komisiją užtikrinti veiksmingą dokumento įgyvendinimą ir visų pirma plačiai jį išplatinti; taigi primena, kad pagarba pagrindinėms teisėms ir laisvėms yra sėkmingos kovos su terorizmu politikos, įskaitant skaitmeninių sekimo technologijų naudojimą, pagrindas; remia tarptautines pastangas nutraukti grupuotės ISIS („Da’esh“) vykdomus žmogaus teisių pažeidimus;

Čiabuvių tautų teisės

68.  ragina EIVT, Komisiją ir valstybes nares pritarti tam, kad būtų persvarstyti Institucinės ekspertų grupės čiabuvių tautų teisių klausimais įgaliojimai, atsižvelgiant į Pasaulinės čiabuvių tautų konferencijos baigiamąjį dokumentą (JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija Nr. 69/2(43)), kad būtų galima stebėti, vertinti ir gerinti Deklaracijos dėl čiabuvių tautų teisių įgyvendinimą; primygtinai ragina ES valstybes nares reikalauti, kad visi pagal specialiąsias procedūras įgalioti asmenys atkreiptų dėmesį į problemas, su kuriomis susiduria čiabuvės moterys ir mergaitės, ir nuolat apie šias problemas informuotų JT žmogaus teisių tarybą; primygtinai ragina EIVT ir valstybes nares aktyviai remti sisteminio veiksmų plano dėl čiabuvių tautų rengimą, kaip reikalaujama JT Generalinės Asamblėjos 2014 m. rugsėjo mėn. rezoliucijoje, ypač atsižvelgiant į reguliarių konsultacijų su čiabuvių tautomis organizavimą per šį procesą; labai apgailestauja dėl to, kad kai kuriuose Vakarų Afrikos rajonuose psichikos sutrikimų turintys asmenys miškuose prirakinami prie medžių arba paliekami gatvėse – tokiai dažnai pasitaikančiai praktikai pritaria vietos bendruomenės;

ES veiksmai migracijos ir pabėgėlių srityje

69.  reiškia didelį susirūpinimą ir solidarumą su daugybe pabėgėlių ir migrantų, kurie kenčia dėl rimtų žmogaus teisių pažeidimų, būdami konfliktų ir persekiojimo, valdymo klaidų, nelegalios imigracijos, prekybos žmonėmis ir neteisėto žmonių gabenimo tinklų, ekstremistų grupių ir nusikaltėlių grupuočių aukomis; taip pat reiškia didelį apgailestavimą dėl to, kad tragiškai žūsta žmonės, bandydami pasiekti ES teritoriją;

70.  pabrėžia, kad reikia kuo skubiau šalinti pagrindines migracijos srautų priežastis, taigi spręsti pabėgėlių krizės išorės aspekto klausimą, be kita ko, randant tvarius konfliktų mūsų kaimynystėje sprendimus, stiprinant bendradarbiavimą ir partnerystę su atitinkamomis trečiosiomis šalimis ir vykdant ES išorės politiką; pabrėžia, kad reikia išsamaus žmogaus teisėmis grindžiamo požiūrio į migraciją, ir ragina ES aktyviau bendradarbiauti su JT, įskaitant jos agentūras, taip pat su regioninėmis organizacijomis, vyriausybėmis ir NVO, kad būtų pašalintos pagrindinės migracijos srautų priežastys ir pagerinta padėtis netoli konflikto zonų esančiose pabėgėlių stovyklose; pakartoja savo raginimą ES užtikrinti, kad visi bendradarbiavimo migracijos srityje ir readmisijos susitarimai su ES nepriklausančiomis valstybėmis atitiktų tarptautinę žmogaus teisių teisę; primena, kad bendra migracijos strategija glaudžiai susijusi su vystymosi ir humanitarine politika, įskaitant humanitarinių koridorių steigimą ir humanitarinių vizų išdavimą, ir kitomis išorės politikos sritimis; atkreipia dėmesį į Europos Sąjungos karinę operaciją Viduržemio jūros regiono pietų centrinėje dalyje (EUNAVFOR MED), nukreiptą prieš neteisėtai migrantus gabenančius asmenis ir prekeivius žmonėmis Viduržemio jūros regione; be to, pabrėžia, kad reikia nedelsiant parengti tvirtesnę Sąjungos lygmens politiką siekiant spręsti neatidėliotinas su migrantais ir pabėgėliais susijusias problemas ir sukurti veiksmingo, teisingo ir tvaraus valstybių narių tarpusavio naštos pasidalijimo mechanizmą; atkreipia dėmesį į 2015 m. rugsėjo 9 d. Komisijos pasiūlytas priemones, skirtas pabėgėlių krizės klausimui spręsti, pvz., numatomą Dublino reglamento persvarstymą;

71.  ragina ES ir jos valstybes nares, vykdant išorės politiką, padidinti paramą kovai su prekyba žmonėmis, ypatingą dėmesį skiriant nukentėjusiųjų ir ypač nepilnamečių apsaugai; yra įsitikinęs, kad ES turėtų stiprinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis ir kitais atitinkamais subjektais siekiant keistis gerąja patirtimi ir padėti ardyti tarptautinius prekybos žmonėmis tinklus; kartoja, kad visos ES valstybės narės turi įgyvendinti ES direktyvą dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos(44) ir 2012–2016 m. Prekybos žmonėmis panaikinimo strategiją(45);

72.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2014 m. dėl nelaimių, susijusių su klimatu, buvo perkelta 17,5 mln. asmenų; pabrėžia, kad šie perkėlimai daugiausia vyko pietiniuose regionuose, kurie patiria didžiausią klimato kaitos poveikį; nurodo, kad 85 proc. šių perkėlimų vyksta besivystančiose šalyse, daugiausia šalies viduje ar šalių dalyse; nurodo, kad siekdamos Tūkstantmečio vystymosi tikslų ES valstybės narės taip pat įsipareigojo skirti 0,7 proc. BVP paramai vystymuisi finansuoti;

73.  prašo ES aktyviai dalyvauti diskusijose dėl termino „pabėgėlis dėl klimato kaitos“, įskaitant galimą teisinę šio termino apibrėžtį tarptautinės teisės aktuose arba teisiškai privalomuose tarptautiniuose susitarimuose;

74.  dar kartą ragina ES parengti bendrą poziciją dėl ginkluotų bepiločių orlaivių naudojimo, kurioje būtų puoselėjamas žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės laikymasis ir sprendžiami tokie klausimai kaip teisinė sistema, proporcingumas, atskaitomybė, civilių apsauga ir skaidrumas; dar kartą primygtinai ragina ES uždrausti kurti, gaminti ir naudoti visiškai autonomiškus ginklus, kuriais galima smogti be žmogaus įsikišimo; ragina ES nepritarti neteisminių ir tikslinių nužudymų praktikai ir įsipareigoti užtikrinti atitinkamas priemones, atitinkančias vidaus ir tarptautinius teisinius įsipareigojimus, jei yra pagrindo manyti, jos jurisdikcijoje esantis asmuo ar subjektas gali būti susijęs su neteisėtais tiksliniais nužudymais užsienyje;

Tarptautiniai kultūros ir sporto renginiai ir žmogaus teisės

75.  yra itin susirūpinęs dėl to, kad dideli sporto renginiai vis dažniau organizuojami autoritarinių režimų valstybėse, kuriose esama žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimų; pabrėžia, kad reikia rengti plačiosios visuomenės informavimo kampanijas, per kurias būtų informuojama apie reikmę užtikrinti su sporto renginiais susijusias žmogaus teisių nuostatas, įskaitant prievartinės prostitucijos ir prekybos žmonėmis problemas; ragina ES ir valstybes nares aktyviai bendradarbiauti su UNHCR ir kituose daugiašaliuose forumuose, taip pat bendradarbiauti su nacionalinėmis sporto federacijomis, organizaciniais subjektais ir pilietinės visuomenės organizacijomis, siekiant užtikrinti visapusišką žmogaus teisių laikymąsi per tokius renginius, įskaitant žmogaus teisių veiksnio laikymą lemiamu kriterijumi sprendžiant dėl teisės rengti svarbiausius tarptautinius sporto renginius suteikimo; atsižvelgdamas į tai, ypatingą dėmesį atkreipia į būsimas FIFA Pasaulio futbolo taurės varžybas, kurios vyks 2018 m. Rusijoje ir 2022 m. Katare, ir į 2022 m. Pekine vyksiančias olimpines žaidynes;

ES veiksmai daugiašalėse organizacijose

76.  dar kartą tvirtina, kad visapusiškai remia tvirtą ES įsipareigojimą skatinti žmogaus teisių ir demokratinių principų laikymosi pažangą bendradarbiaujant su Jungtinių Tautų struktūromis ir jų specializuotomis agentūromis, Europos Taryba, ESBO ir EBPO, pagal ES sutarties 21 ir 220 straipsnius; todėl palankiai vertina tai, kad buvo patvirtinti DVT;

77.  be to, primena, jog svarbu, kad ES nuolat aktyviai dalyvautų visuose JT žmogaus teisių mechanizmuose, visų pirma JT Generalinės Asamblėjos Trečiajame komitete ir JT Žmogaus teisių taryboje; pripažįsta EIVT, ES delegacijų Niujorke ir Ženevoje ir valstybių narių pastangas didinti ES žmogaus teisių srities veiksmų nuoseklumą JT lygmeniu; ragina ES dėti daugiau pastangų siekiant, kad jos nuomonė būtų išgirsta, be kita ko, aktyviau taikant vis dažniau naudojamą tarpregioninių iniciatyvų praktiką ir bendrai remiant rezoliucijas bei vadovaujant jų rengimui;

78.  primena, kaip svarbu laikytis įsigalėjusios praktikos siųsti Parlamento delegaciją į JT Generalinę Asamblėją; džiaugiasi, kad 2015 m. per 28-ąją JTŽTT sesiją tokia praktika vėl pradėta taikyti;

79.  pabrėžia, kad siekiant didinti JTŽTT teisėtumą ir patikimumą visi jos nariai privalo laikytis aukščiausių žmogaus teisių standartų ir vykdyti savo įsipareigojimus žmogaus teisių srityje; mano, kad žmogaus teisės turi būti propaguojamos, plėtojamos ir konsoliduojamos visuose tarptautiniuose forumuose; ragina Komisiją pateikti viešą veiklos ir veiksmų, kuriuos ji vykdo, kad padarytų pažangą, susijusią su žmogaus teisių darbotvarke, ir padidintų tarptautinių organizacijų, tokių kaip PPO ir Pasaulio bankas (TRPB, TFK, DIGA), atskaitomybę ir atsakomybę žmogaus teisių srityje, ataskaitą;

80.  dar kartą tvirtina, kad yra tvirtai įsipareigojusi panaikinti tarptautinei bendruomenei susirūpinimą keliantį nebaudžiamumą už sunkiausius nusikaltimus ir užtikrinti teisingumą karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir genocido aukoms, taigi dar kartą pareiškia, jog remia Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT); apgailestauja, kad nė viena valstybė narė 2014 m. neratifikavo Romos statuto; pabrėžia atsakomybę už tai, kad būtų panaikintas nebaudžiamumas ir kad būtų nuteisti tie, kurie atsakingi už genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, įskaitant nusikaltimus, susijusius seksualine prievarta; reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad keletas arešto orderių vis dar neįvykdyti; primygtinai ragina ES toliau teikti tvirtą diplomatinę ir politinę paramą stiprinant ir plėtojant TBT ir JT, ypač JT Saugumo Tarybos, santykius, tiek per dvišalius santykius, tiek visuose kituose forumuose; ragina ES, įskaitant jos delegacijas ir valstybes nares, dėti daugiau pastangų propaguojant Romos statuto visuotinumą, jo ratifikavimą ir veiksmingą įgyvendinimą; ragina valstybes nares suteikti TBT reikalingų išteklių ir padidinti paramą tarptautinei baudžiamosios justicijos sistemai, be kita ko, finansiškai remiant pilietinės visuomenės subjektus per, pavyzdžiui, Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę (EDŽTRP); ragina įgyvendinti 2013 m. ES tarptautinio ir nacionalinio teisingumo papildomumo priemonių rinkinį;

81.  ragina ES ir valstybes nares visokio pobūdžio dialoguose su trečiosiomis šalimis aktyviai remti TBT ir priminti, kad būtina užtikrinti jo sprendimų vykdymą;

Pagarbos žmogaus teisėms didinimas pasaulyje

Minties, sąžinės ir religijos ar tikėjimo laisvė

82.  primena, kad minties, sąžinės, religijos ir tikėjimo laisvė yra pagrindinė žmogaus teisė, pripažinta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir užtikrinama pagal JT Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 18 straipsnį; taip pat primena, kad ši teisė ir kitos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, apimančios teisę tikėti ar netikėti, laisvę vienodomis teisėmis praktikuoti teistinius, neteistinius ar ateistinius įsitikinimus ir teisė priimti pasirinktą tikėjimą, jį keisti, jo atsisakyti arba vėl prie jo sugrįžti, yra glaudžiai tarpusavyje susijusios; reiškia susirūpinimą dėl to, kad kai kurios JT šalys vis dar nesilaiko JT standartų ir naudoja valstybės represijas, kurios gali apimti fizines bausmes, įkalinimo bausmes, nepaprastai dideles baudas ir netgi mirties bausmę, taip pažeisdamos religijos ar tikėjimo laisvę; yra susirūpinęs dėl padažnėjusio religinių ar tikėjimo mažumų, įskaitant krikščionių bendruomenes, persekiojimo, taip pat dėl neteisėto jų susirinkimų vietų griovimo;

83.  ragina ES ir valstybes nares palaikant ryšius su trečiosiomis šalimis dėti daugiau pastangų siekiant pašalinti visų formų religinę diskriminaciją ir skatinti religijų dialogą; reikalauja imtis konkrečių veiksmų siekiant apsaugoti religines mažumas, netikinčius, tikėjimo atsisakiusius asmenis ir ateistus, nukentėjusius dėl šventvagystės įstatymų, ir ragina ES ir valstybes nares imtis veiksmų siekiant panaikinti tokius įstatymus; teigiamai vertina ES įsipareigojimą religijos ar tikėjimo laisvę propaguoti tarptautiniuose forumuose, be kita ko, remti JT specialiojo pranešėjo religijos ar tikėjimo laisvės klausimais įgaliojimus; visapusiškai pritaria ES praktikai Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje ir JT Generalinėje Asamblėjoje imtis iniciatyvos rengiant temines rezoliucijas šiuo klausimu; reikalauja imtis konkrečių veiksmų ir priemonių siekiant veiksmingai įgyvendinti ES religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo ir apsaugos gaires ir šias gaires tobulinti; mano, kad tarptautiniuose ir regioniniuose forumuose, įskaitant per ES delegacijas, turėtų būti imamasi veiksmų atviram, skaidriam ir reguliariam dialogui su religinėmis asociacijomis ir bendruomenėmis palaikyti pagal SESV 17 straipsnį; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad reikia užtikrinti nuolatinį ir nuoseklų ES darbuotojų mokymą būstinėse ir delegacijose;

ES kovos su mirties bausme veiksmai

84.  palankiai vertina 2014 m. spalio mėn. bendrą Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Europos Tarybos generalinio sekretoriaus deklaraciją(46), kurioje jie dar kartą pabrėžia, kad tvirtai ir visiškai nepritaria bet kokiais atvejais ir bet kokiomis aplinkybėmis vykdomai mirties bausmei; laikosi nuomonės, kad mirties bausmės panaikinimas visame pasaulyje turėtų būti vienas iš svarbiausių ES tikslų žmogaus teisių srityje; pažymi, kad teikiant paramą trečiosioms šalims kovos su narkotikais politikos srityje turėtų būti siekiama panaikinti mirties bausmę už nusikaltimus, susijusius su narkotikais; atsižvelgdamas į 2016 m. birželio mėn. Osle (Norvegija) vyksiantį Šeštąjį pasaulinį mirties bausmės panaikinimo kongresą, ragina ES ir valstybes nares nedviprasmiškai pasisakyti už mirties bausmės panaikinimą, sutvirtinti su mirties bausmės panaikinimu susijusius įsipareigojimus ir remti šios srities visuomenės informavimo kampanijas;

85.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad pasaulyje daugėja mirties nuosprendžių ir vykdoma daugiau mirties bausmių; labai apgailestauja dėl to, kad kai kurios trečiosios šalys vis dar taiko mirties bausmę; apgailestauja, kad Baltarusija po dvejų metų pertraukos vėl pradėjo vykdyti mirties bausmes; taigi dar kartą ragina Baltarusiją įgyvendinti mirties bausmės taikymo moratoriumą, kuris galiausiai turėtų paskatinti panaikinti mirties bausmę; nurodo, kad aštuonios valstybės taiko mirties bausmę už homoseksualumą;

86.  ragina EIVT, Komisiją ir valstybes nares teikti rekomendacijas dėl išsamios ir veiksmingos Europos mirties bausmės politikos atsižvelgiant į tai, kad nemažam skaičiui Europos šalių piliečių trečiosiose šalyse gresia mirties bausmė – šią politiką turėtų sudaryti griežtos ir sustiprintos priemonės, susijusios su tapatybės nustatymu, teisinės pagalbos teikimu ir diplomatiniu atstovavimu;

87.  ragina ES toliau bendradarbiauti su mirties bausmę tebetaikančiomis šalimis ir naudoti visas diplomatines ir bendradarbiavimo priemones siekiant užtikrinti mirties bausmės panaikinimą; be to, dar kartą primygtinai ragina ES ir toliau stebėti sąlygas, kuriomis vykdoma mirties bausmė tose šalyse, kuriose ji vis dar taikoma;

Kova su kankinimu ir netinkamu elgesiu

88.  mano, kad suėjus 30-osioms JT konvencijos prieš kankinimą metinėms ir žinant, kad visame pasaulyje žmonės ir toliau kankinami ir su jais netinkamai elgiamasi, ES turėtų suintensyvinti pastangas siekdama panaikinti šiuos sunkius žmogaus teisių pažeidimus; pabrėžia, kad tokių pažeidžiamų grupių, kaip antai vaikai ir moterys, etninės, kalbinės ir religinės mažumos, nariai sulaikymo vietose patiria kankinimą ir netinkamą elgesį, ir tam reikia skirti ypatingą dėmesį; todėl ragina EIVT ir vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją aktyviau įsitraukti į kovą su kankinimu ir kitokiu žiauriu, nežmonišku ar žeminančiu elgesiu ir baudimu, tai yra, imtis daugiau diplomatinių veiksmų ir sistemingiau viešai skelbti savo poziciją, perduodant vertybes ir principus, kurių ES įsipareigojo laikytis; rekomenduoja, kad EIVT, ES delegacijos ir valstybės narės visapusiškai išnaudotų visų turimų priemonių, pavyzdžiui, ES kovos su kankinimu gairių(47), teikiamas galimybes; atsižvelgdamas į tai, rekomenduoja nuolat tobulinti vaistų, kurie gali būti naudojami mirties bausmei vykdyti ar kankinimams, eksporto kontrolės mechanizmus, įskaitant tikslinio galutinio naudojimo nuostatą tam, kad būtų galima uždrausti ar sustabdyti su saugumu susijusių prekių, kurios akivaizdžiai negali būti naudojamos jokiu kitu, kaip tik mirties bausmės vykdymo ar kankinimo tikslu, perdavimą;

89.  pabrėžia, kad yra valstybių, kurios nesiėmė jokių priemonių, kad būtų skubiai parengti sąlygų kalėjimuose gerinimo planai ir skirta pakankamai išteklių jiems įgyvendinti; pažymi, jog padaryta labai maža pažanga užtikrinant, kad sąlygos kalėjimuose atitiktų tarptautinius žmogaus teisių standartus ir kad būtų saugoma kalinių teisė į gyvybę, fizinį neliečiamumą ir orumą; pabrėžia, kad reikia gerinti kalinimo sąlygas siekiant gerbti žmogaus teises ir užtikrinti, kad sulaikyti asmenys nepatirtų nežmoniško ar žeminančio elgesio ar baudimo;

Diskriminacija

90.  pabrėžia, kad negali būti pateisinami bet kokių formų diskriminacija, smurtas, atpildo bausmės, kankinimas, moterų ir mergaičių seksualinė prievarta, lyties organų žalojimas, vaikų santuokos, prievartinės santuokos, prekyba moterimis, diskriminacija ir socialinė atskirtis socialinės klasės ar kilmės pagrindu ar smurtas šeimoje negali būti pateisinami jokiomis aplinkybėmis ir jokiais socialiniais, religiniais ar kultūriniais įsitikinimais ar tradicijomis;

91.  griežčiausiai smerkia visų formų diskriminaciją, įskaitant diskriminaciją dėl rasės, odos spalvos, lyties, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, kalbos, kultūros, religijos ar tikėjimo, socialinės kilmės, kastos, gimimo aplinkybių, amžiaus, negalios ar bet kokios kitos padėties; ragina ES dialoguose žmogaus teisių klausimais ir politiniuose dialoguose ir vykdant ES delegacijų darbą ir viešąją diplomatinę veiklą dėti daugiau pastangų siekiant panaikinti visų rūšių diskriminaciją, rasizmą ir ksenofobiją; be to, ragina ES toliau skatinti ratifikuoti visas JT konvencijas, kuriose pritariama šiam tikslui, pavyzdžiui, Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo ar JT neįgaliųjų teisių konvenciją, ir visapusiškai jas įgyvendinti;

LGBTI teisės

92.  mano, kad ES turėtų toliau dėti pastangas skatindama gerbti lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių asmenų (LGBTI) teises pagal šios srities ES gaires(48); rekomenduoja įgyvendinti šias gaires, taip pat ir mokant ES darbuotojus trečiosiose šalyse; apgailestauja, kad 75 šalyse homoseksualumas vis dar laikomas nusikaltimu, o aštuoniose iš jų už jį numatyta mirties bausmė, ir mano, kad smurto praktikos ir veiksmų prieš asmenis dėl jų seksualinės orientacijos vykdytojai neturėtų likti nenubausti; remia tęsiamą JT Vyriausiosios žmogaus teisių komisarės veiklą kovojant su tokiais diskriminaciniais teisės aktais, taip pat kitų JT organų veiklą; yra susirūpinęs dėl to, kad apribojamos pagrindinės LGBTI asmenų žmogaus teisių gynėjų laisvės, ir ragina ES didinti paramą jiems; pažymi, kad pagrindinės LGBTI asmenų teisės galbūt būtų labiau gerbiamos tuo atveju, jei šie asmenys galėtų pasirinkti teisinį institutą, galbūt registruodami partnerystę ar santuoką;

93.  pabrėžia, kad mažumų bendruomenės trečiosiose šalyse turi specifinių poreikių ir kad reikėtų propaguoti visišką jų lygybę visose ekonominio, socialinio, politinio ir kultūrinio gyvenimo srityse;

Diskriminacija dėl priklausymo kastai

94.  labai susirūpinęs atkreipia dėmesį į diskriminacijos dėl priklausymo kastai apimtį ir pasekmes, įskaitant atsisakymą užtikrinti galimybes naudotis teisės sistema ar gauti darbą, nuolatinę segregaciją, skurdą ir stigmatizavimą; ragina patvirtinti ES diskriminacijos dėl priklausymo kastai prevencijos ir panaikinimo priemonę; rekomenduoja įtraukti šį klausimą į EIVT ir Komisijos gaires ir veiksmų planus, ypač į ES kovos su visų formų diskriminacija planus ir į pastangas kovoti su smurtu prieš moteris ir mergaites ir bet kokio pobūdžio jų diskriminacija;

Neįgaliųjų teisės

95.  palankiai vertina tai, kad ratifikuota JT neįgaliųjų teisių konvencija; dar kartą pabrėžia, jog svarbu, kad valstybės narės ir ES institucijos veiksmingai ją vykdytų; pabrėžia, kad visų pirma būtina visuotinio prieinamumo principą ir visų neįgaliųjų teisių aspektą patikimai įtraukti į visas atitinkamas ES politikos, įskaitant vystomąjį bendradarbiavimą, sritis, ir pabrėžia šio klausimo privalomąjį pobūdį ir horizontalumą;

96.  ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją toliau remti JT neįgaliųjų teisių konvencijos ratifikavimą ir įgyvendinimą tose šalyse, kurios iki šiol dar jos neratifikavo ar neįgyvendino;

97.  pabrėžia, kad tarptautinė bendruomenė neįgalių moterų padėties klausimą yra pripažinusi prioritetiniu; primena JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro išvadas, kuriose pažymima, kad politika ir programos, skirtos smurto prieš neįgalias moteris ir mergaites problemai spręsti, turėtų būti parengtos glaudžiai bendradarbiaujant su neįgaliais asmenimis, pripažįstant, kad jie yra savarankiški, taip pat su neįgaliųjų organizacijomis; pabrėžia, kad būtina reguliariai stebėti institucijas ir tinkamai rengti slaugytojus; ragina ES kovą su diskriminacija dėl neįgalumo įtraukti į savo išorės veiksmų, bendradarbiavimo ir paramos vystymuisi, įskaitant EDŽTRP, politiką;

Moterų ir mergaičių teisės

98.  primena, kad 2014 m. Sacharovo premija buvo skirta Denisui Mukwege už jo tvirtą įsipareigojimą padėti seksualinio smurto aukoms ir už nuolatinį moterų teisių propagavimą, taip didinant informuotumą apie tai, kad smurtas ir seksualinis moterų, mergaičių ir vaikų žalojimas naudojamas kaip karo ginklas; griežtai smerkia visų rūšių smurtą prieš moteris, mergaites ir vaikus, visų pirma seksualinio smurto kaip karo ginklo naudojimą, taip pat moterų lytinių organų žalojimą, vaikų, ankstyvas ir prievartines santuokas, seksualinę vergovę, vedybinį prievartavimą ir kitokią žalingą tradicinę praktiką; pabrėžia, kad per konfliktus nukentėjusiems moterims, mergaitėms ir vaikams būtina, laikantis tarptautinės teisės, užtikrinti galimybę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir psichologine pagalba; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į vyriausiosios įgaliotinės ir pirmininko pavaduotojos laišką humanitarinės pagalbos politikos klausimu, ypač į jame išdėstytus teiginius dėl seksualinio smurto prevencijos, tinkamos paramos moterims suteikimo ir galimybių naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir psichologine pagalba užtikrinimo tais atvejais, kai jos patyrė išžaginimą konfliktinėse situacijose; ragina visas Europos Tarybos valstybes nares pasirašyti ir ratifikuoti Stambulo konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo;

99.  pabrėžia, kad EIVT turi keistis gerąja patirtimi siekdama užtikrinti su seksualine prievarta susijusių nusikaltimų aukoms galimybę naudotis teise kreiptis į teismą; griežtai smerkia tai, kad trečiosiose šalyse moterys neturi teisės kreiptis į teismą, ypač kai tampa smurto dėl lyties aukomis; prašo Komisijos imtis aktyvaus vaidmens siekiant, kad trečiosiose šalyse, o kai kuriais atvejais – valstybėse narėse, būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn už šiuos nusikaltimus atsakingi asmenys; primygtinai ragina Komisiją bendradarbiauti su EIVT, kad aukoms būtų geriau teikiama parama, intervencijas smurto dėl lyties atveju integruoti į ES humanitarinius veiksmus ir teikti pirmenybę ES humanitariniams veiksmams, kuriais siekiama kovoti su smurtu dėl lyties ir seksualine prievarta konfliktų metu; palankiai vertina ES įsipareigojimą imtis tolesnių veiksmų reaguojant į 2014 m. birželio mėn. Londone įvyko Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimą dėl seksualinės prievartos konfliktų metu nutraukimo, todėl primygtinai ragina Komisiją imtis konkrečių veiksmų;

100.  apgailestauja dėl to, kad daugelyje šalių nėra smurto dėl lyties prevencijos politikos, trūksta paramos aukoms ir daug pažeidėjų lieka nenubausti; prašo EIVT keistis su trečiosiomis šalimis gerąja patirtimi, susijusia su teisėkūros procedūromis ir mokymo programomis policijos bei teismų darbuotojams ir valstybės tarnautojams; primygtinai ragina ES remti pilietinės visuomenės organizacijas, ginančias žmogaus teises ir skatinančias lyčių lygybę trečiosiose šalyse, ir glaudžiai bendradarbiauti su lyčių lygybės srityje aktyviai veikiančiomis tarptautinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, TDO, EBPO, JT ir Afrikos Sąjunga, kad būtų kuriama sąveika ir skatinama suteikti galias moterims;

101.  yra itin susirūpinęs dėl to, kad daugelyje pasaulio vietų daugėja smurto dėl lyties, ir dėl to, kad Lotynų Amerikos šalyse dažnėja moterų žudymas dėl lyties, kurie vykdomi visuotinio smurto ir struktūrinės diskriminacijos sąlygomis; griežtai smerkia bet kokios formos smurtą dėl lyties, pasibaisėtiną moterų žudymo dėl lyties nusikaltimą ir paplitusį nebaudžiamumą už šiuos nusikaltimus, kuris gali paskatinti dar daugiau smurto ir žudymų;

102.  reiškia didelį susirūpinimą dėl galimų moterų ir mergaičių žmogaus teisių pažeidimų Artimųjų Rytų ir Afrikos pabėgėlių stovyklose, įskaitant praneštus seksualinės prievartos ir nevienodo požiūrio į moteris ir mergaites atvejus; prašo EIVT siekti, kad trečiosiose šalyse būtų laikomasi griežtesnių taisyklių ir taikoma geroji patirtis siekiant panaikinti pabėgėlių nelygybę nepaisant jų lyties;

103.  smerkia tai, kad pusė pasaulio gyventojų patiria su darbo užmokesčiu susijusią diskriminaciją, o visame pasaulyje moterys uždirba nuo 60 iki 90 proc. vidutinių vyrų pajamų;

104.  ragina Komisiją, EIVT ir vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją toliau skatinti suteikti moterims ir mergaitėms politines ir ekonomines galias, lyčių lygybės aspektą įtraukiant į visas išorės politikos kryptis ir programas, taip pat vedant struktūrinius dialogus su trečiosiomis šalimis, į viešumą keliant lyties klausimus ir užtikrinant pakankamų išteklių šiam tikslui siekti; teigiamai vertina naują lyčių lygybės ir galių suteikimo moterims reglamentavimo sistemą 2016–2020 m.(49); pabrėžia, kad reikia sutelkti dėmesį į horizontalųjį ramstį, kuriuo siekiama užtikrinti, kad Komisija ir EIVT veiksmingiau vykdytų ES įsipareigojimus stiprinti moterų ir mergaičių teises formuojant išorės santykius;

105.  apgailestauja dėl to, kad nepakanka lyčių lygybės politikoje; primena, kad moterys ir vyrai yra lygūs ir turėtų turėti tas pačias politines teises ir pilietines laisves, ir apgailestauja dėl menko moterų atstovavimo priimant ekonominius, socialinius ir politinius sprendimus; pabrėžia, kad būtina taikyti veiksmingus žmogaus teisių gynėjoms skirtus apsaugos mechanizmus; rekomenduoja pradėti taikyti kvotų sistemą siekiant sudaryti galimybes skatinti moteris, visų pirma kaip kandidates, dalyvauti politinėse organizacijose ir demokratiniuose procesuose;

106.  ragina ES ir toliau remti ekonominių, socialinių ir politinių galių suteikimą moterims, kaip priemonę remti jų galimybę tinkamai naudotis savo teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, ir itin didelį dėmesį skirti mergaičių, įskaitant mergaites iš skurdžiausių ir labiausiai marginalizuotų bendruomenių, galimybei gauti kokybišką išsilavinimą; ragina remti profesinį moterų mokymą siekiant užtikrinti, kad būtų geriau teikiamos mokslo ir technologijų sričių profesinio mokymo paslaugos, trečiosiose šalyse būtų kuriamos švietimo specialistams skirtos lyčių lygybės mokymo programos ir būtų imamasi veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti, kad naudojant mokymo medžiagą nebūtų perduodami stereotipai; primygtinai ragina ES įtraukti šį prioritetinį klausimą į visą diplomatinę, prekybos ir vystomojo bendradarbiavimo veiklą;

107.  pabrėžia, kad pabėgėlių stovyklose, konfliktų zonose ir srityse, kurios yra paveiktos ypač didelio skurdo ir ypač didelių gaivalinių nelaimių, pavyzdžiui, sausros ir potvynių, reikia toliau teikti švietimo paslaugas mergaitėms;

108.  ragina ES tęsti paramos moterims ir mergaitėms integravimą į visas BSGP operacijas ir JT taikos kūrimo struktūrą ir toliau dėti pastangas siekiant įgyvendinti ir sutvirtinti JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1325(2000)(50) ir rezoliuciją 1820(2008)(51) dėl moterų, taikos ir saugumo; atsižvelgdamas į tai, ragina ES tarptautiniu lygiu siekti, kad būtų pripažįstama pridėtinė vertė, kurią teikia moterų dalyvavimas konfliktų prevencijoje ir jų sprendime, taip pat taikos kūrimo operacijose, humanitarinės pagalbos teikime, atstatyme po konfliktų ir perėjimo prie demokratijos procesuose, kurie padeda rasti ilgalaikius ir tvirtus politinius sprendimus; be to, pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad moterys galėtų naudotis visomis žmogaus teisėmis, ir taip prisidėti prie galių joms suteikimo, įskaitant veiksmus pagal laikotarpio po 2015 m. darbotvarkę ir remiant Pekino veiksmų platformą ir Stambulo konvenciją; teigiamai vertina tai, kad ES remia JT rezoliucijas lyčių klausimais, ypač rezoliucijas dėl saviraiškos ir nuomonės laisvės vaidmens galių suteikimo moterims srityje; teigiamai vertina JT moterų padėties komisijos 59-ios sesijos išvadas(52);

109.  ragina Komisiją laikantis šios srities ES gairių į visas ES rinkimų stebėjimo misijas nuolat įtraukti konkrečius veiksmus, kuriais gerinamas moterų dalyvavimas rinkimų procesuose, atsižvelgiant į 2014 m. balandžio mėn. Briuselyje vykusio vyresniųjų rinkimų ekspertų seminaro išvadas ir mokantis iš per ankstesnes misijas įgytos patirties;

110.  palankiai vertina EIVT pastangas trečiosiose šalyse spartinti moterų teisių srities prievolių ir įsipareigojimų, įtvirtintų Konvencijoje dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, Pekino veiksmų platformoje, Kairo deklaracijoje dėl gyventojų ir vystymosi ir laikotarpio po 2015 m. vystymosi darbotvarkėje, įgyvendinimą;

111.  pabrėžia, kad svarbu nesusiaurinti Pekino veiksmų platformos teisyno, susijusio su galimybėmis gauti išsilavinimą ir sveikatos priežiūros paslaugas, kurios yra pagrindinės žmogaus teisės, ir su lytinių bei reprodukcinių teisių gynimu; pažymi, kad visuotinė pagarba lytinei ir reprodukcinei sveikatai ir teisėms, taip pat galimybė naudotis atitinkamomis paslaugomis padeda sumažinti kūdikių ir gimdyvių mirtingumą; nurodo, kad šeimos planavimas, gimdyvių sveikata ir lengvesnės galimybės naudoti kontracepcijos priemones ir saugiai atlikti nėštumo nutraukimą yra svarbūs elementai siekiant išsaugoti moterų gyvybes ir padėti joms iš naujo susikurti gyvenimą, jei jos buvo išžaginimo aukos; pabrėžia, kad šias politikos sritis būtina laikyti svarbiausiu vystomojo bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis aspektu;

112.  mano, kad nepilnamečių santuokos pažeidžia pagrindines žmogaus teises ir daro įtaką visoms atitinkamų mergaičių gyvenimo sritims, nes joms trukdoma įgyti išsilavinimą ir taip apribojamos jų ateities galimybės, kyla pavojus jų sveikatai ir didėja rizika tapti smurto ir prievartos aukomis;

113.  labai susirūpinęs pažymi, kad nuo XX a. devintojo dešimtmečio paštu užsakomų nuotakų pramonė augo nerimą keliančiu greičiu; susirūpinęs pažymi, kad esama daug dokumentais patvirtintų atvejų, kai paštu užsakytai nuotakai ištekėjus už vyro moteris buvo užpulta ir (arba) nužudyta; smerkia tai, kad paštu užsakomų nuotakų interneto svetainėse galima rasti nemažai nepilnamečių mergaičių, ir pabrėžia, kad vaikų naudojimas seksualiniais tikslais turi būti laikomas smurtu prieš vaikus;

114.  smerkia surogatinės motinystės praktiką, kuri žemina moters orumą, nes moters kūnas ir jos reprodukcinės funkcijos paverčiamos preke; mano, kad gestacinė surogatinė motinystė, kurią taikant išnaudojama moterų (ypač besivystančiose šalyse gyvenančių pažeidžiamų moterų) reprodukcinė funkcija, o jų kūnas naudojamas finansinės ir kitokios naudos tikslais, turi būti uždrausta, o šis klausimas skubos tvarka turi būti svarstomas žmogaus teisių priemonėse;

Vaiko teisės

115.  dar kartą tvirtina, jog būtina skubiai visuotinai ratifikuoti ir veiksmingai įgyvendinti JT vaiko teisių konvenciją bei jos fakultatyvinius protokolus; ragina visas šalis įsipareigoti panaikinti itin nepriimtinų formų vaikų darbą, kaip apibrėžta TDO konvencijos Nr. 182 3 straipsnyje, įskaitant vaikų vergiją, prekybą vaikais, prostituciją ir pavojingą darbą, kuris kenkia vaikų fizinei ir psichinei sveikatai;

116.  teigiamai vertina 2014 m. gruodžio mėn. patvirtintas Tarybos išvadas dėl vaiko teisių propagavimo ir apsaugos(53) ir ragina ES toliau remti šalių partnerių kovą su visų formų smurtu prieš vaikus, įskaitant seksualinį išnaudojimą, ir stiprinti jų gebėjimus apsaugoti vaikų teises; palankiai vertina 2014 m. visuotinai įdiegtą ES ir UNICEF Vaiko teisių priemonių rinkinį(54); pažymi 2014 m. gegužės mėn. Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro pareiškimą dėl interseksualių vaikų teisių;

117.  kartoja savo prašymą Komisijai, kad ji pasiūlytų išsamią vaiko teisių strategiją ir veiksmų planą ateinančių penkerių metų laikotarpiui, siekiant vaiko teisėms suteikti prioritetą ES išorės politikoje, remti ES pastangas propaguoti vaiko teises, ypač padėti užtikrinti vaikų prieigą prie vandens, jų sanitarines sąlygas, sveikatos priežiūrą ir švietimą, užtikrinti į ginkluotas grupuotes įtrauktų vaikų reabilitaciją ir reintegraciją, panaikinti vaikų darbą, kankinimus, vaikų kaltinimą raganavimu, prekybą jais, vaikų santuokas ir seksualinį išnaudojimą, taip pat padėti vaikams ginkluotų konfliktų metu, o konflikto zonose bei pabėgėlių stovyklose užtikrinti vaikų galimybes mokytis; ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją kasmet pateikti Parlamentui ataskaitą dėl to, kokių rezultatų pasiekta įgyvendinant ES išorės veiksmus, kuriuos vykdant ypatingas dėmesys skiriamas vaikams; palankiai vertina kampaniją „Vaikai – ne kareiviai“ ir ragina ES ir valstybes nares padidinti savo paramą, kad būtų pasiektas tikslas – užtikrinti, kad iki 2016 m. vyriausybių ginkluotosios pajėgos daugiau nesamdytų ir nenaudotų vaikų konfliktuose;

118.  palankiai vertina ES ir UNICEF bendradarbiavimą, kurį vykdant parengta vaiko teisių aspekto integravimo į vystomojo bendradarbiavimo politiką dokumentų rinkinys ir pradėta remti pagrindines TVT ir vaiko apsaugos programas, siekiant įgyvendinti vaiko teises, ypač pažeidžiamomis aplinkybėmis, taip pat bendradarbiavimą su JT pagalbos ir darbo Palestinos pabėgėliams organizacija (JTPDO);

119.  palankiai vertina aktyvų ES bendradarbiavimą su tam tikrais JT specialiaisiais pranešėjais, dirbančiais ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių srityje, įskaitant specialųjį pranešėją (SP) žmogaus teisės gauti saugaus geriamojo vandens bei naudotis sanitarijos paslaugomis, SP teisės į švietimą, SP teisės į maistą, SP ypač didelio skurdo ir žmogaus teisių ir SP tinkamo būsto klausimais; palankiai vertina tai, kad Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės (EDŽTRP) daugiametėje orientacinėje programoje 2014–2017 m. buvo dar labiau pabrėžtas ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių propagavimas, šioje programoje siekiama, be kita ko, padėti stiprinti profesines sąjungas, didinti informuotumą su darbo užmokesčiu susijusiais klausimais, vykdyti žemės paveldo apsaugą, skatinti socialinę integraciją suteikiant daugiau ekonominių teisių ir mažinant ekonominę diskriminaciją ir smurtą darbe;

Demokratijos stiprinimas visame pasaulyje

120.  atkreipia dėmesį į ES įsipareigojimą remti ir propaguoti pagarbą žmogaus teisėms ir demokratinėms vertybėms, kai ji palaiko ryšius su visu pasauliu; primena, kad demokratinėms sistemoms būdingi ne tik laisvų ir sąžiningų rinkimų procesai, joms, be kitų aspektų, būdingi ir žodžio, spaudos bei susirinkimų laisvė, teisinės valstybės principai ir atskaitomybė, teisminių institucijų nepriklausomumas ir nešališkas administravimas; pabrėžia, kad demokratija ir žmogaus teisės yra neatsiejamai tarpusavyje susijusios ir stiprina vienas kitą, kaip primenama 2009 m. lapkričio 18 d. Tarybos išvadose dėl paramos demokratijai ES plėtojant išorės santykius; palankiai vertina tai, kad naujajame veiksmų plane žmogaus teisių ir demokratijos srityje didesnis dėmesys skiriamas demokratijos rėmimo veiklai;

Žodžio laisvės gynimas ir pilietinės visuomenės stiprinimas

121.  dar kartą tvirtina, kad saviraiškos laisvė yra neatsiejama bet kokios demokratinės visuomenės dalis, nes ji prisideda prie pliuralizmo kultūros kūrimo, o gyvendama tokioje kultūroje pilietinė visuomenė ir piliečiai įgyja teisę reikalauti valdžios institucijų ir sprendimų priėmėjų atskaitomybės, ji taip pat yra teisinės valstybės principų laikymosi ramstis; taigi ragina ES vykdant išorės politiką ir taikant jos priemones aktyviau skatinti saviraiškos laisvę;

122.  dar kartą ragina ES ir jos valstybes nares atidžiau stebėti visus žodžio laisvės ir žiniasklaidos suvaržymus trečiosiose šalyse ir nedelsiant ir sistemingai tokius apribojimus pasmerkti, net kai jie nustatyti teisėtais, pvz., kovos su terorizmu, valstybės saugumo ir teisėsaugos tikslais; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti veiksmingą ES gairių dėl saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime įgyvendinimą ir reguliariai stebėti jų poveikį; dar kartą primena ES tikslą užtikrinti nediskriminacinę prieigą prie informacijos ir saviraiškos laisvę visiems asmenims tiek internete, tiek realiame gyvenime, ir tai apsaugoti;

123.  mano, kad naudojant informacinės ir ryšių technologijos (IRT) informacija tampa labai prieinama ir tai suteikia galimybes įtvirtinti žmogaus teises, demokratines praktikas ir skatinti socialinį ir ekonominį vystymąsi; be to, pabrėžia IRT technologijų indėlį remiant pilietinės visuomenės judėjimų pastangas, ypač nedemokratinių režimų šalyse; reiškia susirūpinimą, kad dėl tam tikro kai kurių autoritarinių režimų IRT technologijų naudojimo būdo kyla vis didesnė grėsmė kovotojams už žmogaus teises ir demokratiją; pabrėžia, kad reikia aktyviau remti žiniasklaidos laisvę, apsaugoti nepriklausomus žurnalistus ir tinklaraštininkus, sumažinti skaitmeninę atskirtį ir palengvinti neribojamą informacijos prieinamumą; ragina Komisiją, atliekant ES eksporto kontrolės sistemos persvarstymą, ypatingą dėmesį skirti dvejopo naudojimo prekių žmogaus teisių aspektams;

ES parama žmogaus teisių gynėjams

124.  apgailestauja, kad pilietinė visuomenė, įskaitant žmogaus teisių gynėjus, vis labiau puolama visame pasaulyje; yra giliai susirūpinęs dėl to, kad vis daugiau šalių, pvz., Rusijoje ir kai kuriose Vidurinės Azijos šalyse, priimami griežti įstatymai, kuriais siekiama suvaržyti NVO veiklą apribojant jų galimybes gauti finansavimą iš užsienio ir nustatant apsunkinančius ataskaitų teikimo reikalavimus ir griežtas baudas už jų nesilaikymą; primena, kad asociacijų laisvė ir susirinkimų laisvė yra esminis demokratiškos, atviros ir tolerantiškos visuomenės bruožas; ragina atnaujinti pastangas, kad būtų panaikinti apribojimai ir bauginimai, su kuriais susiduria pilietinės visuomenės organizacijose dirbantys žmonės, ir ragina ES rodyti pavyzdį saugant ir propaguojant atitinkamas teises;

125.  palankiai vertina tai, kad naujajame veiksmų plane vyriausioji įgaliotinė ir pirmininko pavaduotoja dar kartą priminė, kad ES yra įsipareigojusi suteikti galių vietos subjektams ir pilietinės visuomenės organizacijoms, ir pabrėžia, kad, atsižvelgdama į pastebimą pilietinei visuomenei, įskaitant visų pirma žmogaus teisių gynėjus, skiriamos erdvės mažėjimą, ES turi skirti jiems dar daugiau dėmesio ir pastangų; todėl primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares parengti nuoseklų ir visapusišką problemų, su kuriomis visame pasaulyje susiduria pilietinė visuomenė, įskaitant žmogaus teisių gynėjus, sprendimo planą;

126.  ragina ES ir jos valstybes nares kiekvienu politinio dialogo lygmeniu nuolat stebėti susirinkimų ir asociacijų laisvės pažeidimo atvejus, įskaitant įvairius pilietinės visuomenės organizacijų ir jų veiklos draudimus ir apribojimus, ir apie juos informuoti;

127.  be to, ragina ES ir jos valstybes nares naudoti visas turimas priemones ir sistemingai kelti klausimus dėl atskirų žmogaus teisių gynėjų ir pilietinės visuomenės aktyvistų, kuriems gresia pavojus, ypač atkreipiant dėmesį į šiuo metu įkalintus asmenis; ragina ES delegacijas ir valstybių narių diplomatinius darbuotojus toliau aktyviai remti žmogaus teisių gynėjus sistemingai stebint teismo procesus, lankant sulaikytus aktyvistus ir skelbiant pareiškimus dėl konkrečių atvejų, taip pat sprendžiant su žmogaus teisių pažeidimais susijusius klausimus su atitinkamais partneriais; primygtinai tvirtina, kad aukščiausio lygio ES atstovai, t. y. Sąjungos vyriausioji įgaliotinė ir Komisijos pirmininko pavaduotoja, Komisijos nariai, ES specialieji įgaliotiniai ir valstybių narių vyriausybių pareigūnai, vykdami į šalis, kuriose pilietinė visuomenė patiria spaudimą, turėtų nuolat susitikti su žmogaus teisių gynėjais;

128.  palankiai vertina ES paramą žmogaus teisių gynėjams ir pilietinei visuomenei visame pasaulyje, kurią ji teikia EDŽTRP lėšomis; pabrėžia, kad itin svarbu naudoti EDŽTRP siekiant apsaugoti tuos žmogaus teisių gynėjus, kuriems gresia didžiausias pavojus; taip pat pabrėžia, kad teikiant paramą pavojuje esantiems žmogaus teisių gynėjams visų pirma turėtų būti atsižvelgiama į veiksmingumo kriterijus ir vengiama pernelyg griežtų sąlygų; ragina Komisiją, EIVT ir ES delegacijas užtikrinti, kad būtų tinkamai naudojamos žmogaus teisių gynėjams skirtos lėšos;

Rinkimų procesų rėmimas ir pagarbos teisinės valstybės principams, teismų nepriklausomumui ir nešališkam administravimui stiprinimas trečiosiose šalyse

129.  palankiai vertina tai, kad 2014 m. ES į visą pasaulį siuntė aštuonias rinkimų stebėjimo misijas ir aštuonias rinkimų ekspertų misijas; dar kartą pabrėžia, kad palankiai vertina nuolatinę ES paramą rinkimų procesams ir pagalbą rengiant rinkimus, taip pat vietos stebėtojams teikiamą paramą;

130.  primena, kokia svarbi tinkama su rinkimų stebėjimo misijų ataskaitomis ir rekomendacijomis susijusi tolesnė veikla, vykdoma siekiant padidinti jų poveikį ir gerinti atitinkamose šalyse demokratiniams standartams ES teikiamą paramą;

131.  rekomenduoja ES dėti daugiau pastangų rengiant visapusiškesnį požiūrį į demokratizacijos procesus, nes laisvi ir sąžiningi rinkimai yra tik vienas šio proceso aspektas, siekiant naudingai prisidėti prie demokratinių institucijų stiprinimo ir visuomenės pasitikėjimo rinkimų procesais didinimo visame pasaulyje;

132.  todėl teigiamai vertina tai, kad 2014 m. 12-oje atrinktų ES delegacijų pradėtas antrasis paramos demokratijai bandomųjų projektų etapas, po to, kai 2009 m. lapkričio mėn. Tarybos išvadose ir 2012 m. veiksmų plane žmogaus teisių ir demokratijos srityje buvo prisiimtas įsipareigojimas; tvirtai pabrėžia, kad šie bandomieji projektai svarbūs siekiant užtikrinti didesnį demokratijos rėmimo nuoseklumą, kai vykdoma ES išorės politika ir įgyvendinamos jos priemonės;

133.  džiaugiasi Komisijos, EIVT ir valstybių narių naujajame veiksmų plane žmogaus teisių ir demokratijos srityje prisiimtu įsipareigojimu tvirčiau ir nuosekliau bendradarbiauti su rinkimų valdymo įstaigomis, parlamentinėmis institucijomis, vietos NVO, žmogaus teisių gynėjais ir pilietinės visuomenės organizacijomis trečiosiose šalyse, siekiant, kad jie būtų aktyviau įtraukti į rinkimų stebėjimo procesą, įgytų daugiau galių ir taip būtų stiprinami demokratiniai procesai;

134.  primena, kad įgyvendinant plėtros ir kaimynystės politiką Europos Sąjungos, politikų, mokslininkų, žiniasklaidos, NVO ir pilietinės visuomenės įgyta perėjimo prie demokratijos patirtis ir išmoktos pamokos galėtų veiksmingai padėti nustatyti geriausią praktiką, kurią būtų galima naudoti siekiant remti ir tvirtinti kitus demokratizacijos procesus visame pasaulyje;

135.  primena, kad korupcija yra pavojinga, nes trukdo užtikrinti vienodas galimybes naudotis žmogaus teisėmis ir vykdyti demokratinius procesus, pavyzdžiui, įgyvendinti teisinės valstybės principus ir tinkamai vykdyti teisingumą; taip pat primena, kad ES tvirtina turinti išskirtinę kompetenciją pasirašyti JT konvenciją prieš korupciją;

136.  mano, kad visuose dialogo su trečiosiomis šalimis forumuose ES turėtų pabrėžti skaidrumo ir prieinamumo, sąžiningumo, atskaitomybės ir tinkamo viešųjų reikalų, valstybės biudžeto ir valstybės turto valdymo svarbą, kaip nustatyta JT konvencijoje prieš korupciją; mano, kad bet kokios formos korupcija pažeidžia demokratinius principus ir daro neigiamą poveikį socialiniam ir ekonominiam vystymuisi; ragina imtis veiksmų reaguojant į Parlamento reikalavimą JT konvencijos prieš korupciją vykdymą, taip pat tinkamai atsižvelgti į EBPO rekomendacijas; mano, kad ES turėtų nuosekliau ir sistemingiau remti trečiųjų šalių kovą su korupcija ir teikti ekspertines žinias steigiant nepriklausomas ir veiksmingas kovos su korupcija institucijas ir jas stiprinant, be kita ko, aktyviai bendradarbiaujant su privačiu sektoriumi; taip pat rekomenduoja kurti novatoriškus finansinius mechanizmus, skirtus kovai su visų rūšių korupcija stiprinti; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į raginimą pagerinti tarptautinio lygio finansinių sandorių reglamentavimą;

137.  mano, kad ES daugiašaliu ir dvišaliu lygiu turėtų daugiau remti teisinę valstybę ir teisminių institucijų nepriklausomumą; ragina ES remti tinkamą teisingumo vykdymą visame pasaulyje, padedant vykdyti įstatymų leidybos ir institucinių reformų procesus trečiosiose šalyse; taip pat ragina ES delegacijas ir valstybių narių ambasadas sistemingai stebėti teismo procesus siekiant skatinti teisminių institucijų nepriklausomumą;

Europos Parlamento veiklos, susijusios su žmogaus teisėmis, gerinimas

138.  palankiai vertina Europos Parlamento tarpparlamentinėms delegacijoms skirtų žmogaus teisių ir demokratijos skatinimo gairių persvarstymą, kurį atliko Delegacijų pirmininkų sueiga bendradarbiaudama su Žmogaus teisių pakomitečiu; atsižvelgdamas į tai, rekomenduoja per delegacijų vizitus į trečiąsias šalis sistemingiau ir skaidriau kelti žmogaus teisių klausimus, ypač atkreipiant dėmesį į Parlamento rezoliucijose nurodytus konkrečius atvejus, ir raštu (politiškai pagrįstais atvejais ir specialiuose informaciniuose susitikimuose) pranešti Žmogaus teisių pakomitečiui apie taikytus veiksmus;

139.  pabrėžia, kad reikia toliau svarstyti tinkamiausius būdus norint kuo labiau padidinti Parlamento rezoliucijų dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimo patikimumą, matomumą ir veiksmingumą;

140.  skatina diskutuoti dėl galimybės Parlamento turimas įvairias paramos žmogaus teisėms ir jų propagavimo priemones įtraukti į bendrą strateginį dokumentą, kurį Parlamentas priimtų plenariniame posėdyje;

* * *

141.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Saugumo Tarybai, JT generaliniam sekretoriui, 70-osios JT Generalinės Asamblėjos pirmininkui, JT Žmogaus teisių tarybos pirmininkui, JT vyriausiajam žmogaus teisių komisarui ir ES delegacijų vadovams.

12.11.2015

Vystymosi komiteto NUOMONĖ

pateikta Užsienio reikalų komitetui

dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2014 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje

(2015/2229(INI))

Nuomonės referentas: Doru-Claudian Frunzulică

PASIŪLYMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad pagarba žmogaus teisėms, lyčių lygybei, geram valdymui, teisinės valstybės principui, taikai ir saugumui yra būtina prielaida siekiant panaikinti skurdą bei nelygybę ir svarbiausias veiksnys norint pasiekti darnaus vystymosi tikslus; primena, kad žmogaus teisės yra visuotinės, neatimamos, nedalomos ir priklauso viena nuo kitos ir kad todėl negalima remtis kultūros įvairove siekiant pagrįsti žmogaus teisių pažeidimus, nes šios teisės garantuojamos tarptautine teise ir yra pagrįstos prigimtine teise;

2.  todėl primygtinai ragina uždrausti tokią žalingą praktiką, kaip moterų lyties organų žalojimas, ankstyvos ir priverstinės santuokos, žudymas dėl lyties, įskaitant mergaičių žudymą ir moteriškos lyties embrionų abortą, nusikaltimai dėl garbės arba atsisakymas suteikti moterims tinkamą išsilavinimą, ir ragina griežtai bausti už šio draudimo pažeidimus; griežtai smerkia tai, kad moterų ir mergaičių išžaginimas toliau naudojamas kaip karo ginklas; pabrėžia, jog būtinos didesnės pastangos siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi tarptautinės teisės ir kad per konfliktus nukentėjusioms moterims ir mergaitėms būtų užtikrinama galimybė naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir teikiama psichologinė pagalba, įskaitant įvairiausias lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugas, teikiamas išžaginimo karo metu aukoms;

3.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti, kad vykdant darnaus vystymosi iki 2030 m. darbotvarkę, taikant jos stebėsenos priemones ir visiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant pilietinę visuomenę ir privatųjį sektorių, visapusiškai ją ateityje įgyvendinant būtų iš esmės remiamasi žmogaus teisėmis ir lyčių lygybe grindžiamu požiūriu, taip pat skurdo panaikinimu, nelygybės ir socialinės atskirties mažinimu ir ekonomikos demokratizacija ir turėtų būti aprėpiamos moterų teisės, įskaitant lytinės ir reprodukcinės sveikatos ir kitas teises, LGTBI teisės, mažumų teisės, įskaitant seksualinių mažumų ir neįgaliųjų teises, vaikų teisės, didesnis piliečių politinis dalyvavimas, demokratijos vertybės, geras valdymas, demokratijos propagavimas ir kova su korupcija, nebaudžiamumu, mokesčių slėpimu, mokesčių vengimu ir mokesčių rojais;

4.  pabrėžia, kad ES turėtų spręsti migracijos krizės išorės aspekto klausimą, taip pat šalinti esmines skurdo trečiosiose šalyse priežastis ir esmines migracijos iš trečiųjų šalių į Europą priežastis ir kartu pripažinti, kad migracijos, saugumo ir vystymosi ryšys sudėtingas ir daugialypis ir negali būti supaprastintas, manant, kad paprasčiausiai teikiant didesnę paramą vystymuisi savaime sumažės migrantų skaičius; primena negrąžinimo principą ir primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares nebendradarbiauti su kai kuriomis trečiosiomis šalimis, visų pirma su tomis, kuriose vis dar vyksta pilietinis karas arba kuriose nėra veikiančios arba pripažintos vyriausybės; pabrėžia, kad vaikai ir moterys yra ypač pažeidžiami vykstant dabartinei krizei;

5.  pabrėžia, kad Adis Abebos veiksmų darbotvarkėje buvo įsipareigota sukurti pasaulinę minimalią socialinę apsaugą, visuotinę sveikatos apsaugą ir būtinąsias viešąsias paslaugas visiems, įskaitant sveikatos ir švietimo paslaugas;

6.  ragina ES sustiprinti savo kaip tvirtos žmogaus teisių propaguotojos pasaulyje vaidmenį, veiksmingai, nuosekliai ir apgalvotai naudojant visas turimas priemones, kad būtų propaguojamos ir apsaugomos žmogaus teisės ir jų gynėjai, taip pat skatinamas mūsų paramos vystymuisi politikos veiksmingumas, laikantis naujo 16 darnaus vystymosi tikslo; ragina Komisiją stebėti, kaip įgyvendinamas jos teisėmis grindžiamo požiūrio priemonių rinkinys, ir užtikrinti, kad žmogaus teisės ir vystomasis bendradarbiavimas papildytų vienas kitą vietos lygiu; prašo, kad ES metinėje žmogaus teisių ataskaitoje daugiau dėmesio būtų skiriama vystomojo bendradarbiavimo vaidmeniui;

7.  ragina ES ir jos delegacijas, pasitelkus pilietinę visuomenę, aktyviau vesti politinį dialogą su vyriausybėmis, kurios pažeidžia žmogaus teises, demokratijos ir teisinės valstybės principus, ir primygtinai tvirtina, kad į politinį ES ir trečiųjų šalių dialogą žmogaus teisių klausimais turi būti įtraukta įtraukesnė ir išsamesnė nediskriminavimo apibrėžtis, be kita ko, LGBTI asmenų atžvilgiu, ir aprėpianti religijos ar tikėjimo, lyties, rasinės ar etninės kilmės, amžiaus, negalios ir seksualinės orientacijos aspektus; pabrėžia, kad ypač šalyse, kuriose bloga vystymosi ir žmogaus teisių užtikrinimo padėtis, reikia ir toliau teikti ir net padidinti paramą vystymuisi, tačiau geriau ją būtų teikti per pilietinės visuomenės organizacijas ir nevyriausybinius vietos partnerius, taip pat reikia ją sistemingai stebėti, o vyriausybės turi prisiimti įsipareigojimus gerinti žmogaus teisių padėtį vietoje;

8.  primena politikos suderinamumo vystymosi labui principo esminę svarbą; todėl primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad įgyvendinant visus sudarytus arba persvarstytus susitarimus su besivystančiomis šalimis būtų tikrai apsaugomos žmogaus teisės įtraukiant privalomas nuostatas dėl žmogaus teisių; rekomenduoja nustatyti susitarimo šalių konsultavimosi procedūrą, pagal kurią būtų išsamiai apibrėžti politiniai ir teisiniai mechanizmai, taikytini tuo atveju, kai prašoma sustabdyti dvišalį bendradarbiavimą, bet taip pat įspėjimo mechanizmas ir procesas aprašomaisiais ir vertinimo tikslais; primygtinai reikalauja, kad Komisija, siekdama padėti užtikrinti veiksmingą žmogaus teisių laikymąsi, nuolat atliktų prekybos ir investicijų susitarimų poveikio žmogaus teisėms vertinimą; primygtinai ragina užtikrinti, kad BLS+ nuostatų būtų iš tiesų laikomasi, kartu įgyvendinant tinkamą skaidrų ataskaitų teikimo mechanizmą ir finansuojant pilietinės visuomenės vykdomą stebėseną; ragina Komisiją ir EIVT remti teisines sistemas ir iniciatyvas, skirtas kasybos ir kitų su ištekliais susijusių sektorių skaidrumui ir geram valdymui užtikrinti;

9.  pabrėžia, kad reikia sustiprinti įmonių atskaitomybės ir skaidrumo mechanizmus ir numatyti iniciatyvas, kuriomis būtų siekiama įgyvendinti JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus; prašo Komisijos skatinti valstybes nares teikti ataskaitas apie šį įgyvendinimą; ragina Komisiją imtis visų reikiamų iniciatyvų, kad būtų galima pateikti teisiškai įpareigojantį tarptautinį dokumentą dėl verslo veiklos ir žmogaus teisių pagal Jungtinių Tautų sistemą; ypač tvirtina, kad reikia analizuoti įmonių veiklos pasekmes žmogaus teisėms besivystančiose šalyse, nustatyti veiksmingas taisomąsias priemones, taikytinas žmogaus teises pažeidžiančioms įmonėms, ir užtikrinti, kad nuo tokių pažeidimų nukentėję asmenys galėtų pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis; atkreipia dėmesį į prievolę laikytis tarptautinių darbo standartų siekiant, kad būtų įvykdyta TDO deramo darbo darbotvarkė;

10.  pabrėžia nuosavybės teisių ir žemės ūkio struktūros saugumo svarbą siekiant apsaugoti smulkiuosius ūkininkus ir vietos bendruomenes nuo to, kad valstybiniai arba nevalstybiniai subjektai, įskaitant įmones, netinkamu būdu įsigytų žemę arba kad nacionalinės vyriausybės teiktų nepagrįstus ieškinius dėl žemės; ragina besivystančiose šalyse labiau apsaugoti nuosavybės teises ir didesnį dėmesį skirti žemės ūkio struktūros saugumui, taip pat intelektinės nuosavybės teisėms;

11.  ragina ES ir jos delegacijas aktyviau vesti politinį dialogą su vyriausybėmis, kurios pažeidžia žmogaus teises, demokratijos ir teisinės valstybės principus, sustabdant visas šiuo metu galiojančias asociacijos sutartis ir susitarimus su šiomis šalimis, ir primygtinai tvirtina, kad į politinį ES ir trečiųjų šalių dialogą žmogaus teisių klausimais turi būti įtraukta įtraukesnė ir išsamesnė nediskriminavimo apibrėžtis, be kita ko, aprėpianti religijos ar tikėjimo, lyties, rasinės ar etninės kilmės, amžiaus, negalios, seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės aspektus; pakartoja, jog, siekiant skatinti veiksmingą žmogaus teisių užtikrinimą, nepaprastai svarbu, kad šiame dialoge dalyvautų pilietinė visuomenė, ir pabrėžia, kad ES galėtų atlikti pagrindinį vaidmenį siekiant didinti pilietinės visuomenės indėlį šiuo požiūriu;

12.  pripažįsta, kad žmogaus teisės, pvz., religijos, minties ar saviraiškos laisvė, daro tiesioginį poveikį kultūros įvairovės propagavimui ir apsaugai ir kad pliuralistinėje visuomenėje yra skatinama naudotis žmogaus teisėmis.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

10.11.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

22

1

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Beatriz Becerra Basterrechea, Ignazio Corrao, Doru-Claudian Frunzulică, Nathan Gill, Charles Goerens, Enrique Guerrero Salom, Heidi Hautala, Maria Heubuch, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Linda McAvan, Norbert Neuser, Cristian Dan Preda, Lola Sánchez Caldentey, Elly Schlein, Pedro Silva Pereira, Davor Ivo Stier, Paavo Väyrynen, Bogdan Brunon Wenta, Rainer Wieland, Anna Záborská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Marina Albiol Guzmán, Louis-Joseph Manscour, Paul Rübig, Joachim Zeller

12.11.2015

Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ

pateikta Užsienio reikalų komitetui

dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2014 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje

(2015/2229(INI))

Nuomonės referentė: Teresa Jiménez-Becerril Barrio

PASIŪLYMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

–  atsižvelgdamas į bendrą tarnybų darbinį dokumentą „Lyčių lygybė ir moterų įgalinimas. Keisti mergaičių ir moterų gyvenimą plėtojant ES išorės santykius 2016–2020 m.(55),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 8 d. rezoliuciją dėl ES veiksmų plano dėl lyčių lygybės ir galių moterims suteikimo vystomojo bendradarbiavimo srityje atnaujinimo(56),

A.  kadangi daugelyje pasaulio šalių moterys ir mergaitės ir toliau patiria smurtą dėl lyties, įskaitant prievartavimus, vergovę, prekybą žmonėmis, priverstines santuokas, vadinamuosius nusikaltimus dėl garbės, moterų lyties organų žalojimą ir žiaurias bei nežmoniškas bausmes, apimančias kankinimus, pagrindinių teisių į gyvybę, laisvę, teisingumą, orumą ir saugumą bei jų fizinį ir psichologinį neliečiamumą, taip pat apsisprendimo seksualiniais ir reprodukciniais klausimais teisės pažeidimus; kadangi niekada neturėtų būti bandoma pateisinti jokios formos diskriminacijos ir smurto prieš moteris dėl politinių, socialinių, religinių ar kultūrinių priežasčių arba susijusio su populiariomis ar genčių tradicijomis;

B.  kadangi šalyse, kuriose taikoma mirties bausmė, moterims ji įvykdoma kankinamais būdais (pvz., užmėtant akmenimis) ir išniekinant aukos kūną (pvz., viešo korimo atvejais), taip siekiant įbauginti kitas moteris;

C.  kadangi smurtas prieš moteris ir mergaites yra labiausiai pasaulyje paplitęs žmogaus teisių pažeidimas, pasitaikantis visuose visuomenės sluoksniuose, neatsižvelgiant į amžių, išsilavinimo lygį, pajamas, socialinę padėtį ir kilmės ar gyvenamąją šalį, ir yra pagrindinė kliūtis siekiant moterų ir vyrų lygybės;

D.  kadangi terminas „moterų žudymas dėl lyties“ pagrįstas teisine smurto prieš moteris apibrėžtimi, nurodyta Belém do Pará konvencijos 1 straipsnyje: „smurtu prieš moterį laikomas bet koks moters padėtimi pagrįstas aktas ar elgesys, lemiantis moters mirtį, darantis jai žalą ar sukeliantis fizinę, seksualinę arba psichinę kančią tiek jos viešajame, tiek privačiajame gyvenime“;

E.  kadangi ES yra įsipareigojusi skatinti lyčių lygybę ir užtikrinti lyčių aspekto integravimą į visus savo veiksmus;

F.  kadangi ES veiksmų plane žmogaus teisių ir demokratijos srityje (2015–2019 m.) kalbama apie nediskriminavimo, lyčių lygybės ir galių suteikimo moterims Europos Sąjungoje ir už jos ribų skatinimą;

G.  kadangi labai dažnai iš mergaičių ir moterų atimama galimybė įgyti kokybišką išsilavinimą ir daugeliu atvejų jos priverčiamos mesti mokslus dėl vedybų ar vaikų gimimo;

H.  kadangi vykstant ginkluotiems konfliktams vienos pažeidžiamiausių visuomenės grupių yra moterys ir vaikai, taip pat pabėgėlės moterys ir pabėgėliai vaikai, prieglobsčio prašytojai ir asmenys be pilietybės; kadangi per humanitarines krizes taip pat itin padidėjo pavojus, gresiantis perkeltoms paauglėms;

I.  kadangi iš milijardo žemiau skurdo ribos gyvenančių žmonių trys penktadaliai yra moterys(57);

J.  kadangi Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) įstatuose teigiama, kad būti geriausios galimos sveikatos yra viena iš pagrindinių kiekvieno žmogaus teisių, nepriklausomai nuo jo rasės, religijos, politinių įsitikinimų, ekonominių ar socialinių sąlygų(58);

K.  kadangi iš 960 milijonų neraštingų asmenų pasaulyje du trečdaliai yra moterys ir mergaitės(59);

L.  kadangi dėl išaugusio terorizmo ir ginkluotų konfliktų Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje labai padaugėjo šio pobūdžio smurto – prievartavimai ir moterų bei mergaičių vergovė sistemingai naudojami kaip karo ginklai, o prekyba žmonėmis, visų pirma moterimis ir vaikais, yra teroristinės veiklos finansavimo šaltinis; kadangi moterų dalyvavimas taikos kūrimo procesuose ir vykdant demokratines reformas yra būtinas, norint, kad jie pavyktų;

M.  kadangi, nepaisant aiškaus įpareigojimo gerbti, saugoti ir įgyvendinti teises, susijusias su moterų ir mergaičių lytine ir reprodukcine sveikata bei teisėmis, pažeidimų vis dar dažnai padaroma ir jie plačiai paplitę daugelyje valstybių;

N.  kadangi, remiantis Jungtinių Tautų vaikų fondo (UNICEF) duomenimis, pasaulyje kasmet gimdydamos miršta daugiau nei 500 000 moterų(60);

O.  kadangi, nepaisant pastaraisiais metais padarytos pažangos, mergaitės ir toliau susiduria su dideliais sunkumais ir atskirtimi daugelio šalių šveitimo sistemose, o didžiausią poveikį patiria mergaitės iš neturtingiausių šeimų;

P.  kadangi moterys visuomet buvo prekybos žmonėmis prostitucijos tikslais aukomis, o daugeliu atveju tai prilygsta vergovei, nes iš aukų atimami dokumentai grasinant susidoroti su jų artimaisiais, jeigu jos mėgintų priešintis;

Q.  kadangi moterys ir mergaitės sudaro 98 proc. prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais aukų;

R.  kadangi neįgaliosios moterys ir mergaitės dažniau susiduria su smurtu, prievarta, aplaidumu ir įvairaus pobūdžio diskriminacija;

S.  kadangi kai kuriose pasaulio šalyse moterys dar neturi tokių pačių ekonominių, socialinių, kultūrinių, pilietinių ir politinių teisių, įskaitant teisę į susirinkimus, kaip vyrai ir joms taip pat yra menkai atstovaujama vietos ir nacionalinėse sprendimų priėmimo institucijose; kadangi pagal ES lyčių lygybės strategiją jau numatyta integruoti lyčių lygybės aspektą į ES prekybos politiką;

T.  kadangi lytinė ir reprodukcinė sveikata bei teisės yra pagrįstos pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir yra esminiai žmogaus orumo aspektai(61); kadangi dėl to galimybė naudotis pagrindinėmis sveikatos priežiūros ir lytinės bei reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis yra svarbiausias moterų ir vyrų lygybės aspektas; kadangi vis dėlto šios paslaugos nėra užtikrintos visame pasaulyje;

U.  kadangi moterys ir mergaitės, priklausančios kultūrinėms, tradicinėms, kalbinėms, religinėms, lytinės tapatybės ar seksualinės orientacijos mažumų grupėms, patiria įvairių formų su keliais sektoriais susijusią diskriminaciją ir dėl jų mažumos statuso, ir dėl lyties;

V.  kadangi žmogaus teisių gynėjoms dažniau kyla pavojus patirti tam tikrų rūšių smurtą ir susidurti su specifinėmis problemomis nei žmogaus teisių gynėjams;

1.  pakartoja, kad religiniais, kultūriniais ir tradicijų skirtumais negalima pateisinti jokios diskriminacijos ar smurto formos, ypač prieš moteris ir mergaites, pavyzdžiui, moterų lyties organų žalojimo, seksualinės prievartos prieš mergaites, moterų žudymo dėl lyties, ankstyvų ir priverstinių santuokų, smurto namuose, vadinamųjų žudymų dėl garbės ir su garbe susijusio smurto ir kitų kankinimo formų, pavyzdžiui, užmėtymo akmenimis įvykdant paskirtą mirties bausmę;

2.  pabrėžia, kad valdžios institucijos turi įsipareigoti rengti informavimo, informuotumo didinimo ir švietimo kampanijas, siekiant užkirsti kelią ir palaipsniui panaikinti bet kokio pobūdžio smurtą dėl lyties, ypač tam tikrose bendruomenėse, kuriose pažeidžiamos su lytimi susijusios žmogaus teisės; todėl pabrėžia, kad žmogaus teisių gynėjai, kurie jau dabar kovoja siekdami užkirsti kelią tokiai praktikai, turi dalyvauti rengiant ir vykdant tokias kampanijas; primygtinai ragina visas valstybes nares ratifikuoti Stambulo konvenciją, kad kuo greičiau įsigaliotų su moterų teisėmis susiję įpareigojimai ir prievolės, nustatyti Konvencijoje dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir Pekino veiksmų platformoje, ir remti pilietinės visuomenės organizacijas, siekiančias skatinti lyčių lygybę trečiosiose šalyse;

3.  ragina visas valstybes, kurios yra Europos Tarybos narės, nedelsiant pasirašyti ir ratifikuoti Konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo; atsižvelgdamas į tai ragina ES patvirtinti prisijungimo prie konvencijos priemones siekiant užtikrinti ES išorės ir vidaus veiksmų dėl smurto prieš moteris nuoseklumą;

4.  labai susirūpinęs pažymi, kad nuo XX a. devintojo dešimtmečio paštu užsakomų nuotakų pramonė augo nerimą keliančiu greičiu; susirūpinęs pažymi, kad esama daug dokumentais patvirtintų atvejų, kai paštu užsakomai nuotakai ištekėjus už vyro moteris buvo užpulta ir (arba) nužudyta; smerkia tai, kad paštu užsakomų nuotakų interneto svetainėse galima rasti nemažai nepilnamečių mergaičių, ir pabrėžia, kad kai vaikai naudojami seksualiniais tikslais, tai turi būti laikoma smurtu prieš vaikus;

5.  yra itin susirūpinęs dėl smurto dėl lyties padaugėjimo daugelyje pasaulio vietų ir dėl didėjančio skaičiaus moterų nužudymų dėl lyties Lotynų Amerikos šalyse, kurie vykdomi visuotinio smurto ir struktūrinės diskriminacijos sąlygomis; griežtai smerkia bet kokios rūšies smurtą dėl lyties, nepakenčiamus moterų žudymus dėl lyties ir paplitusį nebaudžiamumą už šiuos nusikaltimus, dėl kurio gali padaugėti smurto atvejų ir žudymų;

6.  pabrėžia, kad tarptautinė bendruomenė neįgalių moterų padėtį yra pripažinusi prioritetine; primena JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro išvadas, kuriose pažymima, kad politika ir programos, skirtos smurto prieš neįgalias moteris ir mergaites problemai spręsti, turėtų būti parengtos artimai bendradarbiaujant su neįgaliais asmenimis, pripažįstant, kad jie yra savarankiški, taip pat su neįgaliųjų organizacijomis; pabrėžia, kad būtina reguliariai stebėti institucijas ir tinkamai išmokyti slaugytojus; ragina ES kovą su diskriminacija dėl neįgalumo įtraukti į savo išorės veiksmų ir bendradarbiavimo politiką bei paramą vystymuisi, įskaitant Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę;

7.  apgailestauja dėl to, kad nepakanka lyčių lygybės politikoje; primena, kad moterys ir vyrai yra lygūs ir turėtų turėti tas pačias politines teises ir pilietines laisves ir apgailestauja dėl menko moterų atstovavimo priimant ekonominius, socialinius ir politinius sprendimus; pabrėžia, kad būtina taikyti veiksmingus žmogaus teisių gynėjoms skirtus apsaugos mechanizmus; rekomenduoja pradėti taikyti kvotų sistemą, kad būtų suteikiama galimybė skatinti moteris dalyvauti politinėse organizacijose ir demokratiniuose procesuose, visų pirma kaip kandidates;

8.  smerkia trečiųjų šalių vykdomus žmogaus teisių pažeidimus, kai taikomi vyriausybių nustatyti vaikų skaičiaus vienoje šeimoje apribojimai;

9.  ragina Komisiją laikantis šios srities ES gairių į visas ES rinkimų stebėjimo misijas nuolat įtraukti konkrečius veiksmus siekiant pagerinti moterų dalyvavimą rinkimų procesuose, atsižvelgti į 2014 m. balandžio mėn. Briuselyje vykusio vyresniųjų rinkimų ekspertų seminaro išvadas ir mokytis iš per ankstesnes misijas įgytos patirties;

10.  pakartoja, kad ES turėtų rodyti pavyzdį, kaip siekti lyčių lygybės; ragina ES institucijas skatinti moteris dalyvauti EP rinkimų procese ir kitą kartą persvarstant EP rinkimų teisės aktą įtraukti lyties požiūriu proporcingus sąrašus;

11.  pabrėžia, kad labai svarbu sutvirtinti moterų vaidmenį konfliktų prevencijos srityje ir skatinant žmogaus teises bei demokratines reformas, taip pat veiksmingiau konsultuojantis ir derinant veiksmus su pilietine visuomene ir ES institucijomis remti sistemingą moterų dalyvavimą, nes jis yra esminis taikos proceso ir atstatymo po konfliktų elementas, siekiant užtikrinti, kad žmogaus teisių srityje poveikis būtų vertinamas tiksliau ir sistemingiau; prieštarauja visiems teisės aktams, reglamentams arba vyriausybių spaudimui, kuriuo nepagrįstai ribojama saviraiškos laisvė, ypač moterų ir lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių (LGBTI) asmenų;

12.  ragina moters teisių skatinimą, lyčių lygybę ir kovą su smurtu prieš moteris nuolat įtraukti į šalių žmogaus teisių strategijas ir į politinius dialogus bei dialogus žmogaus teisių klausimais su trečiosiomis šalimis ir šalimis kandidatėmis; palankiai vertina tai, kad Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) paskyrė patarėją lyčių klausimais ir diplomatams bei pareigūnams, dirbantiems ES delegacijose, rengia mokymus lyčių klausimais; primena įpareigojimą į visus ES poveikio vertinimus įtraukti žmogaus teises, siekiant užtikrinti, kad ES gerbtų, apsaugotų ir įgyvendintų žmogaus teises ir kad jos išorės politika ir veikla būtų formuojama ir įgyvendinama taip, kad žmogaus teisės būtų stiprinamos užsienyje; pažymi, kad lyčių lygybė susijusi ne tik su vyrais ir moterimis – ji turi apimti visą LGBTI bendruomenę; atkreipia dėmesį į būtinybę teikiant ES humanitarinę pagalbą labiau įtraukti lyčių lygybės klausimus;

13.  ragina ES, sudarant ekonominius ir prekybos susitarimus su trečiosiomis šalimis, įtraukti pagrindinių žmogaus teisių, o ypač moterų ir mergaičių, apsaugos priemones, ir šiuos susitarimus persvarstyti, jeigu šių teisių nepaisoma;

14.  reiškia didelį susirūpinimą dėl galimų moterų ir mergaičių žmogaus teisių pažeidimų Artimųjų Rytų ir Afrikos pabėgėlių stovyklose, įskaitant seksualinės prievartos ir nevienodo požiūrio į moteris ir mergaites atvejus, apie kuriuos pranešta; prašo EIVT siekti, kad trečiosiose šalyse būtų laikomasi griežtesnių taisyklių ir taikoma geroji patirtis siekiant panaikinti pabėgėlių nelygybę nepaisant jų lyties;

15.  primena, kad ES veiksmų planas dėl lyčių lygybės ir moterų įgalinimo vystymosi srityje yra viena pagrindinių ES priemonių, kuriomis siekiama pagerinti lyčių lygybę trečiosiose šalyse, todėl laikosi nuomonės, kad antrasis ES veiksmų planas dėl lyčių lygybės ir moterų įgalinimo vystymosi srityje turėtų būti parengtas kaip Komisijos komunikatas; ragina Komisiją atsižvelgti į Parlamento rezoliuciją dėl ES veiksmų plano dėl lyčių lygybės ir galių moterims suteikimo vystomojo bendradarbiavimo srityje atnaujinimo;

16.  ragina taikyti kiekybinius ir kokybinius rodiklius, kuriais būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą, ir stebint bei vertinant, kaip rengiamas naujasis ES veiksmų planas dėl lyčių lygybės ir moterų įgalinimo vystymosi srityje, sistemingai ir laiku rinkti pagal lytį suskirstytus duomenis;

17.  apgailestauja dėl to, kad kai kuriose trečiosiose šalyse suaugusių vyrų ir nepilnamečių mergaičių (kai kuriais atvejais jaunesnių nei 9 metų) santuoka laikoma teisėta, ir tai smerkia;

18.  mano kad dėl nepilnamečių santuokų pažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės ir daroma įtaka susijusioms mergaitėms visose gyvenimo srityse: neleidžiama įgyti išsilavinimo ir apribojamos jų galimybės, kyla pavojus jų sveikatai ir padidėja rizika tapti smurto ir prievartos aukomis;

19.  atkreipia dėmesį į tai, kad moterims turi būti užtikrinta tinkama ir nemokama sveikatos priežiūra per gimdymą, siekiant sumažinti vis dar labai didelį gimdyvių ir naujagimių mirčių skaičių trečiosiose šalyse dėl nepakankamos besilaukiančių motinų ir gimsiančių kūdikių priežiūros arba visiško jos nebuvimo;

20.  apgailestauja dėl to, kad daugelyje šalių nėra prevencijos politikos dėl smurto dėl lyties, trūksta paramos aukoms ir yra aukštas pažeidėjų nebaudžiamumo lygis; prašo EIVT su trečiosiomis šalimis keistis gerąja patirtimi apie teisėkūros procedūras ir mokymo programas policijos bei teismų darbuotojams ir valstybės tarnautojams; primygtinai ragina ES remti pilietinės visuomenės organizacijas, siekiančias ginti žmogaus teises ir skatinti lyčių lygybę trečiosiose šalyse, ir glaudžiai bendradarbiauti su lyčių lygybės srityje aktyviai veikiančiomis tarptautinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, TDO, EBPO, JT ir Afrikos Sąjunga, siekiant sukurti sąveiką ir skatinti galių suteikimą moterims;

21.  pabrėžia, kad reikia keistis EIVT gerąja patirtimi siekiant užtikrinti su seksualine prievarta susijusių nusikaltimų aukoms galimybę naudotis teise kreiptis į teismą; griežtai smerkia tai, kad trečiosiose šalyse moterys neturi teisės kreiptis į teismą, ypač kai tampa smurto dėl lyties aukomis; prašo Komisijos atlikti aktyvų vaidmenį traukiant baudžiamojon atsakomybėn už šiuos nusikaltimus trečiosiose šalyse, o kai kuriais atvejais – valstybėse narėse; primygtinai ragina Komisiją bendradarbiauti su EIVT, kad aukoms būtų geriau teikiama parama, integruoti intervencijas dėl smurto dėl lyties į ES humanitarinius veiksmus ir teikti pirmenybę ES humanitariniams veiksmams, kuriais siekiama kovoti su smurtu dėl lyties ir seksualine prievarta konfliktų metu; palankiai vertina ES įsipareigojimą imtis tolesnių veiksmų 2014 m. birželio mėn. Londone įvykus Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimui dėl seksualinės prievartos konfliktų metu nutraukimo, todėl primygtinai ragina Komisiją imtis konkrečių veiksmų;

22.  ragina Komisiją ir ES mastu imtis konkrečių veiksmų siekiant kovoti su smurtu prieš moteris ir pasiūlyti specialią šios srities direktyvą;

23.  primygtinai ragina visus su konfliktais susijusius veikėjus bet kokiomis aplinkybėmis užtikrinti aukoms visas būtinas sveikatos priežiūros paslaugas, įskaitant nėštumo nutraukimą, nedarant išimčių dėl lyties ir neatsižvelgiant į vietos teisės aktus, kaip numatyta Ženevos konvencijose ir jų papildomuose protokoluose;

24.  apgailestauja dėl to, kad itin didelis skurdas daro didžiausią poveikį moterims ir mergaitėms, nors jau įrodyta, kad investicijos į moteris bei mergaites ir galių joms suteikimas pasitelkiant švietimą – vienas iš veiksmingiausių kovos su skurdu būdų; pabrėžia, kad būtina dėti didesnes pastangas teisių ir galimybių gauti išsilavinimą, ypač mergaitėms, srityje ir reikia imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią padėčiai, kai moterys priverstos mesti mokslus dėl vedybų ar vaikų gimimo; pabrėžia, kad būtina imtis veiksmų siekiant užtikrinti moterų ir mergaičių dalyvavimą investavimo ir ekonomikos augimo procesuose trečiosiose šalyse; tvirtina, kad būtina ir toliau kovoti su vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumu; pažymi, kad trečiosiose šalyse veikiančioms Europos įmonėms tenka pagrindinis vaidmuo skatinant tose šalyse lyčių lygybę, nes jos yra sektinas pavyzdys; skatina moteris aktyviai dalyvauti profesinėse sąjungose ir kitose organizacijose, nes tai bus labai pravartu siekiant įtraukti su lyčių lygybe susijusius aspektus į darbo santykių ir sąlygų nustatymą;

25.  apgailestauja dėl to, kad kai kuriose šalyse kraštutinės ir fundamentalistinės pakraipos įstatymais ir dėl socialinės, kultūrinės bei religinės ideologijos moterims užkertamas kelias užsiimti tam tikra profesine veikla;

26.  smerkia tai, kad pusė pasaulio gyventojų patiria su darbo užmokesčiu susijusią diskriminaciją, o visame pasaulyje moterys uždirba 60–90 proc. vidutinių vyrų pajamų;

27.  pabrėžia, kad pabėgėlių stovyklose, konfliktų zonose ir srityse, kurios yra paveiktos ypač didelio skurdo ir didžiausių gaivalinių nelaimių, pavyzdžiui, sausros ir potvynių, reikia toliau teikti švietimo paslaugas mergaitėms;

28.  palankiai vertina EIVT pastangas trečiosiose šalyse spartinti su moterų teisėmis susijusių įpareigojimų ir prievolių, įtvirtintų Konvencijoje dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, Pekino veiksmų platformoje, Kairo deklaracijoje dėl gyventojų ir vystymosi bei vystymosi po 2015 m. darbotvarkėje, įgyvendinimą;

29.  palankiai vertina peržiūrėtą ES humanitarinės pagalbos politiką, pagal kurią remiantis tarptautine humanitarine teise ginkluotų konfliktų metu išprievartautoms moterims ir mergaitėms leidžiama naudotis saugaus nėštumo nutraukimo paslaugomis; pabrėžia, kad reikia skubiai įgyvendinti šią peržiūrėtą politiką;

30.  ragina ES ir toliau remti ekonominį, socialinį ir politinį galių suteikimą moterims, kuris yra priemonė remiant jų galimybę tinkamai naudotis savo teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, ir itin didelį dėmesį skirti mergaičių, įskaitant mergaites iš skurdžiausių bei marginalizuotų bendruomenių, galimybei gauti kokybišką išsilavinimą; ragina remti profesinį moterų mokymą siekiant užtikrinti, kad profesinio mokymo paslaugos būtų geriau teikiamos mokslo ir technologijų srityse, kad trečiosiose šalyse būtų kuriamos švietimo specialistams skirtos lyčių lygybės mokymo programos ir kad būtų imamasi veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti, kad mokymo medžiaga nebūtų perduodami stereotipai; primygtinai ragina ES įtraukti šį prioritetą į visą diplomatinę, prekybos ir vystomojo bendradarbiavimo veiklą;

31.  pabrėžia, kad būtina kovoti su lyčių stereotipais ir socialiniu bei kultūriniu diskriminuojamu požiūriu, kuriais remiantis didinamas moterų pavaldumas visuomenėje ir kurie yra viena pagrindinių vyrų ir moterų nelygybės, moterų teisių pažeidimų ir smurto dėl lyties priežasčių; pabrėžia, kad būtina dėti daugiau pastangų kovojant su galiojančiais stereotipais, pasitelkiant visuose visuomenės sluoksniuose vykdomas informuotumo didinimo kampanijas, būtina geriau panaudoti ryšių priemones, strategijas moterims motyvuoti ir vyrams įtraukti, lyčių klausimus įtraukti į švietimą ir visas ES politikos sritis bei iniciatyvas, ypač susijusias su išorės veiksmais, bendradarbiavimu ir parama vystymuisi bei humanitarine pagalba;

32.  apgailestauja dėl to, kad moterys labai dažnai yra diskriminuojamos, nes joms, palyginti su vyrais, nesuteikiama galimybė lengvai naudotis finansiniais ištekliais, pavyzdžiui, gauti paskolas iš bankų; pabrėžia, jog įrodyta, kad galių moterims suteikimas verslumo srityje yra svarbus ekonomikos skatinimo, o ilgainiui ir kovos su skurdu veiksnys;

33.  smerkia tai, kad kai kuriose trečiosiose šalyse homoseksualumas laikomas nusikaltimu ir kai kuriais atvejais net baudžiamas mirties bausme;

34.  apgailestauja dėl to, kad moterų lytinės ir reprodukcinės teisės yra dažnai pažeidžiamos, taip pat atsisakoma leisti joms naudotis šeimos planavimo paslaugomis; primena Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims 16 straipsnį, kuriuo užtikrinama teisė pasirinkti norimą vaikų skaičių ir planuoti jų gimimą, taip pat galimybė susipažinti su informacija ir naudotis švietimo paslaugomis bei naudojimosi šiomis teisėmis būdai;

35.  pabrėžia, kad svarbu nesusiaurinti Pekino veiksmų platformos teisyno, susijusio su galimybėmis gauti išsilavinimą ir sveikatos priežiūros paslaugas, kurios yra pagrindinė žmogaus teisė, ir su lytinių bei reprodukcinių teisių gynimu; pažymi, kad visuotine pagarba lytinei ir reprodukcinei sveikatai bei teisėms bei galimybe gauti tinkamas sveikatos priežiūros paslaugas prisidedama mažinant vaikų ir gimdyvių mirtingumą; pabrėžia, kad šeimos planavimas, gimdyvių sveikata ir lengvesnės galimybės naudoti kontracepcijos priemones ir saugiai atlikti nėštumo nutraukimą yra svarbūs elementai siekiant išsaugoti moterų gyvybes ir padėti joms iš naujo susikurti gyvenimą tapus išžaginimo aukomis; atkreipia dėmesį į tai, kad šias politikos sritis būtina laikyti vystomojo bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis pagrindu;

36.  smerkia ypač sudėtingą padėtį ir nežmoniškas sąlygas, kuriomis gyvena pabėgėliai Europoje; jos ypač pavojingos ne tik vaikams, bet ir moterims, kurie menkiausiai apsaugoti nuo smurto, prievartos ir netgi prekybos žmonėmis;

37.  ragina ES skirti tinkamą dėmesį migracijos procesuose dalyvaujančių moterų apsaugai ir jai skirtų priemonių stiprinimui, užtikrinti joms reikalingą pagalbą ir apsaugą nuo dažnai pasitaikančio išnaudojimo prostitucijos tikslais ir prekybos žmonėmis, kurią vykdo nusikalstamos organizacijos.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

12.11.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

23

6

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Daniela Aiuto, Maria Arena, Catherine Bearder, Beatriz Becerra Basterrechea, Malin Björk, Anna Maria Corazza Bildt, Iratxe García Pérez, Anna Hedh, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Angelika Mlinar, Maria Noichl, Margot Parker, Terry Reintke, Liliana Rodrigues, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Jadwiga Wiśniewska, Anna Záborská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Inés Ayala Sender, Stefan Eck, Eleonora Forenza, Mariya Gabriel, Constance Le Grip, Elly Schlein, Branislav Škripek, Dubravka Šuica, Monika Vana

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Seb Dance, Davor Ivo Stier, Claudiu Ciprian Tănăsescu

PRIEDAS I

INDIVIDUAL CASES RAISED BY THE EUROPEAN PARLIAMENT BETWEEN JANUARY AND DECEMBER 2014

COUNTRY

Individual

BACKGROUND

ACTION TAKEN BY THE PARLIAMENT

AZERBAJIAN

Leyla Yunus, Arif Yunus and Rasul Jafarov

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Intigam Aliyev

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Hasan Huseynli

Rauf Mirkadirov

Seymur Haziyev

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Ilqar Nasibov

 

 

 

 

Ilgar Mammadov

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Anar Mammadli

Bashir Suleymanli

 

 

 

 

 

 

 

Omar Mammadov, Abdul Abilov and Elsever Murselli

 

 

Leyla Yunus is the well-known director of the Institute for Peace and Democracy. She has been imprisoned together with her husband, the historian Arif Yunus, and Rasul Jafarov, the chair of Azerbaijan’s Human Rights Club on apparent politically motivated charges.

Leyla Yunus has been subjected to acts of violence in prison committed by her cellmate, and no measures have been taken to punish the cellmate or to ensure the protection of Ms Yunus. In addition, Ms Yunus’ health has deteriorated in prison and no suitable medical care has been provided.

 

Intigam Aliyev is the chair of Azerbaijan’s Legal Education Society and a human rights lawyer who has defended more than 200 cases before the European Court of Human Rights in the areas of infringement of freedom of speech, the right to a fair trial and electoral law in Azerbaijan, was arrested on 8 August 2014 and subjected to three month’s detention on criminal charges.

 

Hasan Huseynli is another prominent human rights activist and head of the Intelligent Citizen Enlightenment Centre Public Union, was sentenced to 6 years’ imprisonment on 14 July 2014. Rauf Mirkadirov is an investigative journalist with the leading Russian-language newspaper ‘Zerkalo’ who held on pre-trial detention on charges of treason. Seymour Haziyev is a prominent opposition journalist who was charged with criminal hooliganism and held in 2 months' pre-trial custody.

 

Ilqar Nasibov is a journalist who was viciously beaten in his office on 21 August 2014 and no prompt, effective and thorough investigation has been carried out.

 

The European Court of Human Rights (ECHR) has issued numerous rulings in cases of breaches of human rights in Azerbaijan, the latest being on 22 May 2014 in the case of Ilgar Mammadov, chair of the Republican Alternative Civic Movement (REAL); in which despite it being ruled that his detention was politically motivated, the authorities refused to release him.

 

Anar Mammadli is the chair of the Election Monitoring and Democracy Studies Centre (EMDS), and Bashir Suleymanli is the director of the same centre. Both were sentenced to prison terms of, respectively, 5 years and 6 months and 3 years and 6 months, on charges ranging from tax evasion to illegal entrepreneurship.

 

Omar Mammadov, Abdul Abilov and Elsever Murselli are social media activists and were sentenced to between 5 and 5.5 years’ imprisonment on charges of drug possession. None of them is having access to a lawyer of their own choosing and all complaining of ill treatment in police custody.

 

 

 

In its Resolution, adopted on 18 September 2014, the European Parliament:

 

- Condemns in the strongest possible terms the arrest and detention of Leyla Yunus, Arif Yunus, Rasul Jafarov, Intigam Aliyev and Hasan Huseyni, and demands their immediate and unconditional release as well as the withdrawal of all charges against them; demands an immediate and thorough investigation into the assault on Ilqar Nasibov, and calls for all those responsible to be brought to justice

 

- Calls on the authorities in Azerbaijan to guarantee the physical and psychological integrity of Leyla Yunus, Arif Yunusov and all human rights defenders in Azerbaijan, and to ensure the urgent provision of suitable medical care, including medication and

Hospitalisation

 

- Calls on the Azerbaijani authorities to cease their harassment and intimidation of civil society organisations, opposition politicians and independent journalists and to refrain from interfering in or undermining their valuable work for the development of democracy in Azerbaijan; also calls on them to ensure that all detainees, including journalists and political and civil society activists, enjoy their full rights to due process, in particular access to a lawyer of their choosing, access to their families, and other fair trial norms

BAHRAIN

Nabeel Rajab

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Abdulhadi-al-Khawaja

 

Ibrahim Sharif

 

 

 

 

 

 

 

Naji Fateel

 

 

 

 

 

 

 

Zainab Al-Khawaja

 

Nabeel Rajab is the President of the Bahrain Centre for Human Rights (BCHR) and Deputy Secretary General of the International Federation for Human Rights (FIDH). He was convicted to three years in prison in August 2012 on charges of calling for and participating in ‘illegal gatherings’ and ‘disturbing public order’ between February and March 2011. His sentence was reduced to two years in prison on appeal. Before this imprisonment Mr Rajab was repeatedly detained for peacefully expressing criticism of the government during the pro-democracy protests that erupted Bahrain in 2011.

 

On Friday 29 November 2013 Nabeel Rajab had served three-quarters of his two year sentence and had become legally eligible for release. A third request for early release was submitted on 21 January 2014 to the Court, but was rejected.

The United Nations Working Group on Arbitrary Detention has described the detention of Mr Nabeel Rajab as arbitrary.

 

Abdulhadi-al-Khawaja, who has Danish nationality, is the founder of the BCHR and the regional coordinator of Front Line Defenders and Ibrahim Sharif is the Secretary General of the National Democratic Action Society. On 22 June 2011, they were sentenced to life in prison by a special military court. The legal process came to a conclusion after 3 years of appeals and the sentences were upheld.

 

Naji Fateel is a Bahraini human rights activist and a member of the Board of Directors of the Bahraini human rights NGO Bahrain Youth Society for Human Rights (BYSHR). He has been imprisoned since 2007, tortured and also under death threats during the period of the Bahraini uprising (dated February 2011)

 

Zainab Al-Khawaja is a human rights defender and leading social media activist in Bahrain. She has been a crucial figure in the pro-democracy uprising that started in Bahrain in February 2011. She has suffered legal harassment, arrest, imprisonment, denial of procedural rights, and undertaken hunger strikes in defence of human rights in Bahrain.

 

 

In its Resolution, adopted on 6 February 2014, the European Parliament:

 

-Calls for the immediate and unconditional release of all prisoners of conscience, political activists, journalists, human rights defenders and peaceful protesters, including Nabeel Rajab, Abdulhadi Al-Khawaja, Ibrahim Sharif, Naji Fateel, and Zainab Al-Khawaja

 

- Expresses its grave concern regarding the Bahraini authorities’ treatment of Nabeel Rajab and other human rights activists, in addition to their refusal to grant him the early release for which he is eligible in accordance with the law

 

 

Regarding the situation of Mr Rajab, a letter of concern was also sent on 2 October 2014.

BANGLADESH

 

Hana Shams Ahmed

 

Hana Shams Ahmed is the coordinator of the International Chittagong Hill Tracts Commission (CHTC). On 27 August 2014 she and her friend were brutally attacked by 8 to 10 members of Somo Odhikar Andolon during a private visit to Shoilopropat in Bandarban in the Chittagong Hill Tracts. Four members of the police Detective Branch (DB) who were supposedly providing them with security did not intervene, and even disappeared while the assault was taking place.

 

In its Resolution, adopted on , the European Parliament:

 

- Urges the Government of Bangladesh to bring the state security forces, including the police and the RAB, back within the bounds of the law; strongly calls on the Bangladeshi authorities to put an end to the RAB’s impunity by ordering investigations and prosecutions in respect of alleged illegal killings by RAB forces.

 

BURUNDI

 

Pierre Claver Mbonimpa

 

Pierre Claver Mbonimpa is a leading human rights defender and President of the Association for the Protection of Human Rights and Detained Persons (Association pour la protection des droits humains et des personnes détenues, APRODH) who was arrested on 15 May 2014 and later charged with ‘threatening the external security of the state’ and ‘threatening the internal security of the state by causing public disorder’ and has been in pre-trial detention since he was taken in for questioning.

 

Mr Mbonimpa’s work in the defence of democracy and human rights in Burundi over the past two decades and more has earned him several international awards and widespread recognition domestically and beyond. The charges against him relate to comments he made on Radio Publique Africaine (RPA) on 6 May 2014 that the youth wing of the ruling party CNDD-FDD, also known as the Imbonerakure, is being armed and sent to the Democratic Republic of Congo (DRC) for military training.

 

The arrest of Pierre Mbonimpa is representative of the mounting risks facing human rights defenders, the harassment of activists and journalists and the arbitrary arrest of opposition party members, which according to human rights groups and the UN Assistant Secretary-General for Human Rights have largely been carried out by the Imbonerakure.

 

 

In its Resolution, adopted on 18 September 2014, the European Parliament:

 

- Firmly condemns the detention of human rights defender Pierre Claver Mbonimpa and calls for his immediate unconditional release; expresses concern about his deteriorating state of health and demands that he be given urgent medical assistance

 

 

A letter of concern was also sent in this regard on 18 December 2014.

CAMBODIA AND LAOS

 

Sombath Somphone (Laos)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Sam Rainsy and Kem Sokha (Cambodia)

 

 

Sombath Somphone is a human rights and environmental rights activist, civil society leader and co-chair of the 9th Asia-Europe People’s Forum held in Vientiane in October 2012 ahead of the ASEM 9 Summit. He was allegedly the victim of an enforced disappearance on 15 December 2012 in Vientiane. Sombath Somphone’s family have been unable to locate him since that day, despite repeated appeals to the local authorities and searches in the surrounding area.

 

During the visit of the Delegation for relations with the countries of South East Asia and the Association of South East Nations (ASEAN) to Laos on 28 October 2013 the disappearance of Sombath Somphone was raised with the Lao authorities. Crucial questions linked to the case, including whether or not an investigation has been carried out, remain unsolved more than a year after his disappearance and the Lao authorities declined assistance from abroad for the investigation into the disappearance.

 

On 15 December 2013 62 NGOs called for a new investigation into his disappearance and on 16 December 2013 the UN Working Group on Enforced or Involuntary Disappearances urged the Government of Laos to do its utmost to locate Sombath Somphone, to establish his fate and whereabouts, and to hold the perpetrators accountable. There have been several other cases of enforced disappearances where the whereabouts of nine other people – two women, Kingkeo and Somchit, and seven men, Soubinh, Souane, Sinpasong, Khamsone, Nou, Somkhit, and Sourigna – who were arbitrarily detained by the Lao security forces in November 2009 in various locations across the country remain unknown.

 

Sam Rainsy and Kem Sokha are the Cambodia National Rescue Party (CNRP) leaders who were summoned to appear at the Phnom Penh Municipal Court on 14 January 2014 for questioning. Sam Rainsy and Kem Sokha may be convicted of incitement to civil unrest. The King amnestied Sam Rainsy on 14 July 2013, making it possible for him to return to Cambodia; however, his right to vote and run in the elections was not restored.

 

 

In its Resolution, adopted on 16 January 2014, the European Parliament:

 

- Calls on the Lao Government to clarify the state of the investigation into the whereabouts of Sombath Somphone, to answer the many outstanding questions around Sombath’s disappearance, and to seek and accept assistance from foreign forensic and law enforcement experts

 

- Considers that the lack of reaction from the Lao Government raises suspicions that the authorities could be involved in his abduction.

- Reiterates its call on the Vice-President / High Representative to closely monitor the Lao Government’s investigations into the disappearance of Sombath Somphone

 

- Calls on the Member States to continue raising the case of Sombath Somphone with the Lao Government; stresses that enforced disappearances remain a major impediment to Laos joining the UN Human Rights Council

 

- Urges the Cambodian Government to recognise the legitimate role played by the political opposition in contributing to Cambodia’s overall economic and political development; calls on the Cambodian authorities to immediately drop the summonses issued to the CNRP leaders, Sam Rainsy and Kem Sokha, and union leader Rong Chhun of the Cambodia Independent Teachers’ Association (CITA) and the Cambodian Confederation of Unions (CCFU)

EGYPT

 

Alaa Abdel Fattah, Mohamed Abdel, Ahmed Maher and Ahmed Douma.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Peter Greste

Mohamed Fahmy

Baher Mohamed

Rena Netjes

 

 

 

 

 

 

 

 

Alaa Abdul Fattah

 

 

 

 

 

 

 

Mohamed Adel, Ahmed Douma, Mahienour El-Massry, Ahmed Mahe, Yara Sallam and Sana Seif

 

Alaa Abdel Fattah, Mohamed Abdel, from the Egyptian Centre for Economic and Social Rights and

Ahmed Maher and Ahmed Douma, leaders of the April 6 movement, are political and civil society activists who were arrested, convicted and held in Tora prison. It has been reported bad conditions of detention and mistreatment in prison.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

The Australian Peter Greste, the Canadian-Egyptian Mohamed Fahmy and the Egyptian Baher Mohamed are three Al Jazeera journalists who were, together and, in absentia, with the Netherlands citizen Rena Netjes, on 23 June 2014 handed down jail sentences of between 7 and 10 years under accusations of ‘falsifying news’ and of belonging to or assisting a terrorist cell. Rena Netjes was falsely accused of working for Al Jazeera.

 

Alaa Abdul Fattah is a prominent activist who played a leading role in the 2011 revolution who was sentenced on 11 June 2014 with others to 15 years’ imprisonment on charges of violating Law 107 on the Right to Public Meetings, Processions and Peaceful Demonstrations of 2013 (Protest Law).

 

Mohamed Adel, Ahmed Douma, Mahienour El-Massry and Ahmed Maher, Yara Sallam and Sana Seif are prominent human rights activists that continue to be detained.

 

 

In its Resolution, adopted on 6 February 2014, the European Parliament:

 

- Strongly condemns all acts of violence, terrorism, incitement, harassment, hate speech and censorship; urges all political actors and security forces to show the utmost restraint and avoid provocation, with the aim of avoiding further violence in the best interests of the country; extends its sincere condolences to the families of the victims

 

- Urges the Egyptian interim authorities and security forces to ensure the security of all citizens, irrespective of their political views, affiliation or confession, to uphold the rule of law and respect human rights and fundamental freedoms, to protect the freedoms of association, of peaceful assembly, of expression and of the press, to commit to dialogue and non-violence, and to respect and fulfil the country’s international obligations

 

- Calls for an immediate end to all acts of violence, harassment or intimidation – by state authorities, security forces or other groups – against political opponents, peaceful protesters, trade union representatives, journalists, women’s rights activists, and other civil society actors in Egypt; calls for serious and impartial investigations in such cases and for those responsible to be brought to justice; calls again on the interim government to guarantee that domestic and international civil society organisations, independent trade unions and journalists can operate freely, without government interference, in the country

 

In its Resolution, adopted on 17 July 2014, the European Parliament:

 

- Expresses its deepest concern over a series of recent court decisions in Egypt, including the lengthy jail terms handed down on 23 June 2014 to three Al Jazeera journalists and 11 other defendants tried in absentia, as well as the confirmation of death sentences against 183 people

 

- Calls on the Egyptian authorities to immediately and unconditionally release all those detained, convicted and/or sentenced for peacefully exercising their rights of freedom of expression and association, as well as all human rights defenders; calls on the Egyptian judiciary to ensure that all court proceedings in the country meet the requirements of a free and fair trial and to ensure respect for defendants’ rights; calls on the Egyptian authorities to order independent and impartial investigations into all allegations of ill-treatment and ensure that all detainees have access to any medical attention they may require

 

ETHIOPIA

 

Andargachew Tsege

 

Andargachew Tsege is a British national and member of the opposition party Ginbot 7, who has apparently been held incommunicado and in an undisclosed location by the Ethiopian authorities since earlier 2014 after being arrested while in transit in Yemen, and then deported to Ethiopia.

 

 

A letter of concern was sent on 7 August 2014 and on 8 October 2014.

IRAN

 

Ms Reyhaneh Jabbari

 

 

 

 

 

Ms Maryam Naghash Zargaran, Mr Saeed Abedinigalangashi, Ms Farhsid Fathi Malayeri, Mr Alireza Sayyedian, Mr Behnam Irani, Mr Amin Khaki, Mr Seyed Abdolreza Ali Hagh Nejad, and the seven members of the "Church of Iran": Mohammad Roghangir, Suroush Saraie, Massoud Rezai, Mehdi Ameruni, Seyed Bijan Farokhpour Haghigi, Eskandar Rezai

 

 

 

 

 

Ms Jabbari was sentenced to death in the Islamic Republic of Iran and she is at risk of imminent execution despite evidence that she has not been granted a fair hearing during the legal procedures that led to her conviction.

The below-mentioned names belong to Iranian citizens of the Christian faith that have been imprisoned, or continue to languish in prison due to their conversion from Islam to Christianity:

 

Ms Maryam Naghash Zargaran who was sentenced to four years in prison in 2013; Mr Saeed Abedinigalangashi who was sentenced to eight years in prison in early 2013; Ms Farhsid Fathi Malayeri who was arrested at her home in Tehran on 26 December 2010 along with at least 22 other Christians, and sentenced in 2012 to six years in prison; Mr Alireza Sayyedian who was convicted in November 2011 and sentenced to a six year (reduced to 3 ½ years in May 2013) imprisonment, 90 lashes and a fine; Mr Behnam Irani who was arrested and tried on two occasions (December 2006, April 2010). Shortly before he was due to be released on 18 October 2011, he was informed by letter that he was required to serve a five year prison sentence imposed back in 2008; Mr Amin Khaki who was arrested in early 2014 and reportedly transferred to the Ministry of Intelligence Security Detention; Mr Seyed Abdolreza Ali Hagh Nejad who was arrested on 5 July 2014 and finally; the seven members of the "Church of Iran" who were arrested on 12 October 2012 in Shiraz and condemned on 16 July 2013 to sentences ranging from one year to six years in prison.

 

 

A letter of concern was sent on 8 October 2014.

 

 

 

 

A letter of concern was sent on 24 September 2014.

MAURITANIA

 

Biram Dah Abeid

 

Biram Dah Abeid is the son of freed slaves and he is engaged in an advocacy campaign to eradicate slavery. In 2008 he founded the Initiative for the Resurgence of the Abolitionist Movement (Initiative pour la Résurgence du Mouvement Abolitionniste). This organisation is seeking to draw attention to the issue and to help take specific cases before courts of law. In addition, Biram Dah Abeid was awarded the United Nations Human Rights Prize for 2013.

 

On 11 November 2014, Biram Dah Abeid was arrested following a peaceful anti-slavery march. He has been charged with calling for a demonstration, participating in a demonstration and belonging to an illegal organisation. Some reports suggest that he is at risk of facing the death penalty. The death penalty is still provided for in the Mauritanian Criminal Code, is not restricted to the most serious crimes, and is imposed following convictions based on confessions obtained under torture.

 

Biram Dah Abeid was voted runner-up in the 2014 Mauritanian presidential elections. His reputation has made him a prime target for the Mauritanian authorities. In fact, his arrest and those of his colleagues represent a crackdown on political opposition as well as civil society.

 

 

In its Resolution, adopted on 18 December 2014, the European Parliament:

 

- Condemns strongly the arrest and ongoing detention of anti-slavery activist Biram Dah Abeid and his fellow campaigners, and calls for their immediate release; expresses concern about reports of violence used against some of the activists, and urges the Mauritanian authorities to prosecute those officials who have been involved in the abuse and torture of prisoners

 

- Calls upon the Mauritanian Government to stop using violence against civilians who participate in peaceful public protests and media campaigns in support of Biram Dah

Abeid, to cease its crackdown on civil society and political opposition, and to permit anti-slavery activists to pursue their non-violent work without fear of harassment or intimidation; urges the Mauritanian authorities to allow freedom of speech and assembly, in accordance with international conventions and Mauritania’s own domestic law.

MEXICO

 

Disappearance of 43 teaching students

 

On 26 September 2014, six people, among them three students, were killed when the police opened fire on protesting teaching students from the Escuela Normal (‘Normal School’) of Ayotzinapa in Iguala, Guerrero state. Since then 43 students remain disappeared. According to various sources those students were rounded up and driven away by police officers and handed over to unidentified armed men linked to a drug cartel.

 

According to the Mexican Government, 51 persons linked to the crimes have been arrested; most of them police agents from the municipalities of Iguala and Cocula. On 14 October 2014 the Mexican Attorney-General declared that according to forensic analyses of the 28 bodies found in clandestine graves near Iguala on 4 October 2014 the bodies do not correspond to those of the missing students. The Mexican authorities have captured the suspected main leader of the criminal gang Guerreros Unidos (United Warriors), allegedly involved in the disappearance of the 43 students.

 

The Mayor of Iguala, his wife, and the police chief of Iguala are fugitives from justice and accused of links to the local Guerreros Unidos drug cartel.

 

 

In its Resolution, adopted on 23 October 2014, the European Parliament:

 

- Strongly condemns the unacceptable forced disappearances and crimes in Iguala and calls on the Mexican authorities to investigate all the crimes, including the finding of 28 bodies in clandestine graves; calls on the relevant authorities to take all necessary steps to act promptly and in a transparent and impartial manner to identify, arrest and bring to justice the perpetrators of the crimes, and calls for those responsible to be identified and prosecuted, using all available information and resources internally and externally and with no margin for impunity; calls for the investigations to be continued until the students have been brought to safety

 

- Extends its sympathy and support to the families and friends of the victims, and to the Mexican people, whom it encourages to continue to fight by peaceful means to defend democracy and the rule of law

 

- Takes note of the detentions that have taken place; calls for the search to be continued for the Mayor of Iguala, his wife and the police chief of Iguala; is deeply concerned at the apparent infiltration of local law enforcement and administrative entities by organised crime.

 

PAKISTAN

 

Shafqat Emmanuel and Shagufta Kausar

 

 

 

 

 

 

 

Sawan Masih

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Asia Bibi

 

 

 

 

 

 

 

 

Rimsha Masih

 

 

 

 

 

 

Mohammad Asgar

 

 

 

 

 

Masood Ahmad

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Shama Bibi and Shahbaz Masih

 

Shafqat Emmanuel and Shagufta Kausar are a Christian couple who was sentenced to death on 4 April 2014 for allegedly sending a text message insulting the Prophet Mohammed, despite of the fact that the couple denied responsibility and declared that the phone from which the text originated was lost a while before the message was sent.

 

Sawan Masih is a Pakistani Christian from Lahore who was sentenced to death on 27 March 2014 for blasphemy against the Prophet Mohammed. The announcement of allegations against Masih sparked fierce rioting in Joseph Colony, a Christian neighbourhood in the city of Lahore, in which many buildings, including two churches, were burnt down.

 

Asia Bibi is a Christian woman from Punjab who was arrested in June 2009 and received a death sentence in November 2010 on charges of blasphemy. After several years, her appeal has finally reached the high court in Lahore; however for the two first hearings in January and March 2014 the presiding judges appeared to be on leave.

 

Rimsha Masih is a 14-year-old Christian girl who was wrongfully accused in 2012 of desecrating the Quran. She was acquitted after being found to have been framed and the person responsible was arrested. However, she and her family had to leave the country.

 

Mohammad Asghar is a UK citizen with a mental illness living in Pakistan. He was arrested after allegedly sending letters to various officials claiming he was a prophet, and was sentenced to death in January 2014.

 

Masood Ahmad is a 72-year-old UK citizen and member of the Ahmaddiya religious community, who was only recently released on bail after having been arrested in 2012 on charges of citing from the Quran, which is considered as blasphemy in the case of Ahmaddis who are not recognised as Muslims and are forbidden to ‘behave as Muslims’ under Section 298-C of the criminal code.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Shama Bibi and Shahbaz Masih are Pakistani Christian couple from Punjab province in Pakistan, who have been beaten and then burned to death by a mob under accusations of insulating and desecrating the Muslim holy book.

 

 

 

In its resolution, adopted on 17 April 2014, the European Parliament:

 

- Expresses its deep concern that the controversial blasphemy laws are open to misuse which can affect people of all faiths in Pakistan; expresses its particular concern that use of the blasphemy laws, which were publicly opposed by the late Minister Shahbaz Bhatti and by the late Governor Salman Taseer, is currently on the rise and targets Christians and other religious minorities in Pakistan

 

- Calls on the Pakistani authorities to release prisoners who are convicted on the grounds of blasphemy, and to overrule the death sentences on appeal; calls on the Pakistani authorities to guarantee the independence of the courts, the rule of law and due process in line with international standards on judicial proceedings; calls furthermore on the Pakistani authorities to provide sufficient protection to all those involved in blasphemy cases, including by shielding judges from outside pressure, by protecting the accused and their families and communities from mob violence, and by providing solutions for those who are acquitted but cannot go back to their places of origin

 

- Strongly condemns the application of the death penalty under any circumstances; calls on the Government of Pakistan as a matter of urgency to turn the de facto moratorium on the death penalty into the effective abolition of the death penalty

 

- Calls on the Government of Pakistan to carry out a thorough review of the blasphemy laws and their current application – as contained in Sections 295 and 298 of the Penal Code – for alleged acts of blasphemy, especially in light of the recent death sentences; encourages the government to withstand pressure from religious groups and some opposition political forces to maintain these laws.

 

A letter of concern was sent on 6 November 2014 and on 16 December 2014 regarding the case of Asia Bibi.

 

 

In its resolution, adopted on 27 November 2014, the European Parliament:

 

- Is deeply concerned and saddened by the Lahore High Court’s decision of 16 October 2014 to confirm the death sentence handed down to Asia Bibi for blasphemy; calls on the Supreme Court to start its proceedings on the case swiftly and without delay and to uphold the rule of law and full respect for human rights in its ruling

 

- Strongly condemns the murders of Shama Bibi and Shahbaz Masih and offers its condolences to their families, as well as to the families of all the innocent victims murdered as a result of the blasphemy laws in Pakistan; calls for the perpetrators of these acts to be brought to justice; takes note of the decision of the Punjab government to set up a committee to fast-track the investigation into the killings of Shama Bibi and Shahbaz Masih and to order additional police protection for Christian neighbourhoods in the province; underlines, however, the need to end the climate of impunity and for broader reforms in order to address the issue of violence against religious minorities, which remains pervasive in Pakistan

 

RUSSIA

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Mikhail Kosenko

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Boris Nemtov and Aleksei Navalny

 

 

 

 

 

Ilya Yashin, Gleb Fetisov and Yevgeny Vitishko

 

 

Bolotnaya Square demonstration took place on 6 May 2012 in which, as reported by several international and Russian human rights organizations, excessive use of violence and disproportionate measures have been used leading to the arrest and detention of hundreds of "anti-government" protesters.

 

Mikhail Kosenko is an activist who was sentenced to forced psychiatric treatment by a Russian court due to his involvement at the Bolotnaya Square demonstration. In addition, on 24 February 2014 Russian judicial authorities handed down guilty verdict against eight of those demonstrators, ranging from a suspended sentence to four years’ imprisonment, following three more severe prison sentences in 2013.

 

Boris Nemtov and Aleksei Navalny are opposition leaders who were sentenced to 10-day jail terms. Moreover, Aleksei Navalny has been placed under house arrest for two months and on 5 March 2014 was fitted with an electronic bracelet to monitor his activities.

 

Ilya Yashin is the leader of the Solidarity movement, Gleb Fetisov is the co-chair of the Alliance of Greens and Social Democrats, and Yevgeny Vitishko is an ecological activist and pre-eminent member of Yabloko. All of them belong to opposition parties and movements and have been subject to harassment by the Russian authorities and detained under various allegations.

 

 

In its Resolution, adopted on 13 March 2014, the European Parliament:

 

- Calls on the Russian judicial authorities to reconsider the sentences in the appeal process and to release the eight demonstrators, as well as Bolotnaya prisoner Mikhail Kosenko, who was sentenced to forced psychiatric treatment

 

- Expresses, equally, its deep concern over the detention of a large number of peaceful protesters following the Bolotnaya verdicts and calls for the dropping of all charges against the protesters; calls, furthermore, on the Russian Government to respect the rights of all citizens to exercise their fundamental freedoms and universal human rights

SERBIA

 

The case of accused war criminal Šešelj

 

 

Vojislav Šešelj is the president of the Serbian Radical Party who is indicted before the ICTY for persecutions on political, racial or religious grounds, deportation, inhumane acts (forcible transfer) (crimes against humanity), and for murder, torture, cruel treatment, wanton destruction of villages or devastation not justified by military necessity, destruction or wilful damage done to institutions dedicated to religion or education, plunder of public or private property (violations of the laws or customs of war) in Croatia, Bosnia and Herzegovina and parts of Vojvodina (Serbia), committed between 1991 and 1993.

 

On 6 November 2014, after more than eleven years of detention and while his trial is still ongoing, the Trial Chamber of the Tribunal issued an order proprio motu for the provisional release of Šešelj on the grounds of the deterioration of his health, subject to the conditions that he: (i) does not influence witnesses and victims; and (ii) appears before the Chamber as soon as it so orders.

 

Following his return to Serbia Šešelj made several public speeches in Belgrade in which he emphasised that he will not voluntarily return to the Tribunal when requested to do so, thereby announcing his intention to violate one of the two conditions under which he was released.

 

In his public statements Šešelj repeatedly called for the creation of ‘Greater Serbia’, publicly stating claims on neighbouring countries, including EU Member State Croatia, and inciting hatred against non-Serb people. In a press release he congratulated the Serbian Chetniks on the ‘liberation’ of Vukovar, on the 23rd anniversary of the fall of that Croatian city to Serbian paramilitary forces and the Yugoslav army in 1991 and the associated atrocities, thereby violating the requirement not to influence the victims.

 

In its Resolution, adopted on 27 November 2014, the European Parliament:

 

- Strongly condemns Šešelj’s warmongering, incitement to hatred and encouragement of territorial claims and his attempts to derail Serbia from its European path; deplores his provocative public activities and wartime rhetoric since his provisional release, which have reopened the victims’ psychological wounds from the war and the atrocities of the early 1990s; stresses that Šešelj’s recent statements could have the effect of undermining the progress made in regional cooperation and reconciliation and subverting the efforts of recent years

 

- Reminds the Serbian authorities of their obligations under the framework for cooperation with the ICTY and of Serbia’s obligations as an EU candidate country; notes with concern that the absence of an adequate political reaction and legal response by the Serbian authorities regarding Šešelj’s behaviour undermines the trust of the victims in the judicial process; encourages the Serbian authorities and the democratic parties to condemn any public manifestation of hate speech or wartime rhetoric and to promote the protection of minority and cultural rights; asks the Serbian authorities to investigate whether Šešelj has violated Serbian law and to strengthen and fully apply the legislation outlawing hate speech, discrimination and incitement to violence; supports all political parties, NGOs and individuals in Serbia that fight against hate speech.

 

SUDAN

 

Meriam Yahia Ibrahim

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Dr Amin Mekki Medani

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Farouk Abu Issa

Farah Ibrahim Mohamed Alagar

 

Meriam Yahia Ibrahim is the daughter of an Ethiopian Christian mother and a Sudanese Muslim father, who was raised as a Christian. In 2013 she was accused of adultery by her father’s side of the family after they reported her to the authorities for her marriage to a Christian man. In addition, an accusation of apostasy was added in December 2013. The verdict of the court of first instance was delivered on 12 May 2014, sentencing Meriam Ibrahim, then eight months pregnant, to a hundred lashes on charges of adultery and to death by hanging on charges of apostasy, but giving her three days to renounce Christianity.

Meriam Ibrahim was convicted under Islamic sharia law, in force in Sudan since 1983, which outlaws conversions on pain of death. On 15 May 2014 the verdict was reconfirmed, as Meriam Ibrahim chose not to convert to Islam. On 27 May 2014 Meriam Ibrahim gave birth to a baby girl, Maya, in prison. It is alleged that Meriam Ibrahim’s legs were kept in shackles and chains while she was in labour, seriously endangering the health of both mother and child. On 5 May 2014 her case was successfully transferred to the Appeal Court.

Meriam Ibrahim was released from Omdurman Women’s Prison on 23 June 2014 after the Appeal Court found her not guilty of both charges, but she was arrested again at Khartoum airport as the family was about to depart for the USA, for allegedly attempting to leave the country with forged travel documents issued by the South Sudan Embassy in Khartoum. Meriam Ibrahim was freed again on 26 June 2014 and took refuge in the United States embassy with her family, and negotiations are ongoing to enable her to leave Sudan, where she faces death threats from extremist Muslims.

 

Dr Amin Mekki Medani is a 76 year-old renowned human rights activist and former President of the Sudan Human Rights Monitor (SHRM) who was arrested by the Sudanese National Intelligence and Security Services (NISS) on 6 December 2014 at his house in Khartoum. The NISS allegedly refused to allow him to take his medication with him when he was arrested despite his poor health.

 

Dr Medani symbolises a strong commitment to human rights, humanitarianism and the rule of law, having held high-level positions within a range of different national and international institutions, including the Sudan judiciary, the democratic transitional government of Sudan (as Cabinet Minister for Peace), and the UN. He has represented victims of violations and has persistently spoken out against abuse of power, and was awarded the ‘Heroes for Human Rights Award 2013’ by the EU Delegation in Sudan for his local and international efforts in promoting human rights.

 

Dr Medani was arrested shortly after his return from Addis Ababa, having signed the ‘Sudan Call’ on behalf of civil society organisations – a commitment to work towards the end of the conflicts raging in different regions of Sudan and towards legal, institutional and economic reforms.

 

Farouk Abu Issa, the leader of the opposition National Consensus Forum, and Dr Farah Ibrahim Mohamed Alagar were arrested in a similar manner, on 6 and 7 December 2014 respectively, following their involvement with the ‘Sudan Call’.

 

In its Resolution, adopted on 17 July 2014, the European Parliament:

 

- Condemns the unjustified detention of Meriam Ibrahim; calls on the Government of Sudan to repeal all legislation that discriminates on grounds of gender or religion and to protect the religious identity of minority groups

 

- Stresses that it is degrading and inhumane for a pregnant woman to give birth while chained and physically detained; calls on the Sudanese authorities to ensure that all pregnant women and labouring women in detention receive appropriate and safe maternal and newborn health care

 

- Reaffirms that freedom of religion, conscience or belief is a universal human right that needs to be protected everywhere and for everyone; strongly condemns all forms of violence and intimidation that impair the right to have or not to have, or to adopt, a religion of one’s choice, including the use of threats, physical force or penal sanctions to compel believers or non-believers to renounce their religion or to convert; highlights the fact that adultery and apostasy are acts which should not be considered to be crimes at all.

 

 

 

 

 

In its Resolution, adopted on 18 December 2014, the European Parliament:

 

- Strongly condemns the arbitrary arrest and detention of Dr Medani and other peaceful activists as an unlawful breach of their peaceful and legitimate political and human rights activities; calls for their immediate and unconditional release.

 

SYRIA AND IRAQ

 

James Foley, Steven Sotloff and David Haines

 

James Foley and Steven Sotloff were American journalists, and David Haines was a British aid worker. They were abducted in 2013 and in 2012 in the case of Mr Foley in Syria and held hostage by the Islamic State until 2014 when they were murdered.

 

 

In its Resolution, adopted on 18 September 2014, the European Parliament:

 

- Strongly condemns the murders of the journalists James Foley and Steven Sotloff and the aid worker David Haines by IS, and expresses grave concern for the safety of others still being held captive by the extremists; expresses its deep sympathy and condolences to the families of these victims and to the families of all victims of the conflict.

 

SYRIA

 

Razan Zeitouneh

 

 

 

 

 

 

 

Ioan Ibrahim and Bulos Jazigi

(Buolos

Yazigi and John Ibrahim)

 

 

 

Paolo Dall’Oglio

 

 

 

 

 

Frans van der Lugt

 

 

 

 

 

 

Bassel Safadi Khartabil

 

Razan Zeitouneh is a Syrian human rights defender, writer and winner of the Sakharov Prize in 2011, who was abducted alongside her husband and other human rights defenders in Damascus in December 2013 and their fate remains unknown.

 

 

Ioan Ibrahim and Bulos Jazigi are bishops from Assyrian Orthodox and the Greek Orthodox respectively, who have been kidnapped in the context of harassment, arrest, torture or disappearance against peaceful civil society activists, human rights defenders, religious figures by the Syrian regime and increasingly also of the several rebel groups. Paolo Dall’Oglio is another religious figure who has been missing since July 2013.

 

 

 

 

Dutch Jesuit Father Frans van der Lugt had been living in Syria for many decades and was well known for refusing to leave the besieged city of Homs. He was beaten and shot dead by gunmen on 7 April 2014.

 

 

Bassel Safadi Khartabil is a 34 year-old fervent defender of a free Internet and promoter of open source culture. He has been held prisoner since 15 March 2012 by the Syrian regime of Bashar al-Assad.

 

In its Resolution, adopted on 6 February 2014, the European Parliament:

 

- Calls for the immediate, unconditional and safe release of all political prisoners, medical personnel, humanitarian workers, journalists, religious figures and human rights activists, including 2011 Sakharov Prize winner Razan Zeitouneh, and for coordinated EU action to secure her release; calls on all parties to ensure their safety; urges the Syrian Government to grant immediate and unfettered access to all its detention facilities for international documentation bodies, including the UN Commission of Inquiry on Syria.

 

 

In its Resolution, adopted on 17 April 2014, the European Parliament:

 

- Condemns in the strongest possible terms the killing of Father Frans Van der Lugt, an inhumane act of violence against a man who stood by the people of Syria amid sieges and growing difficulties; pays tribute to his work, which extended beyond the besieged city of Homs and continues to help hundreds of civilians with their everyday survival needs

 

- Recalls the pressing need to release all political detainees, civil society activists, humanitarian aid workers, religious figures (including Father Paolo Dall’Oglio, Greek Orthodox Bishop Boulos Yazigi and Assyrian Orthodox Bishop John Ibrahim), journalists and photographers held by the regime or by rebel fighters, and to grant independent monitors access to all places of detention; urges once again the EU and its Member States to make all possible efforts to achieve the release of 2011 Sakharov Prize winner Razan Zaitouneh and of all other human rights activists in Syria, including internet activist Bassel Safadi Khartabil.

 

UKRAINE

 

Yulya Tymoshenko

 

Yulia Tymoshenko is one of Ukraine's most high-profile political figures. In 2011 she was convicted due to a gas deal arranged and agreed with Russia and given a seven-year sentence on charges of abuse of power; charges that apparently were politically motivated.

 

 

In its resolution, adopted on 6 February 2014, the European Parliament:

 

- Calls on President Yanukovych to order a stop to these practices and demands the immediate and unconditional release and political rehabilitation of all the demonstrators and political prisoners illegally detained, including Yulya Tymoshenko; calls for the setting-up of an independent investigative committee under the auspices of a recognised international body, such as the Council of Europe, in order to investigate all the human rights violations that have taken place since the demonstrations began.

UZBEKISTAN

 

Human rights activists: Azam Farmonov, Mehriniso Hamdamova, Zulhumor Hamdamova, Isroiljon Kholdorov,

Nosim Isakov, Gaybullo Jalilov, Nuriddin Jumaniyazov, Matluba Kamilova, Ganikhon

Mamatkhanov, Chuyan Mamatkulov, Zafarjon Rahimov, Yuldash Rasulov, Bobomurod

Razzokov, Fahriddin Tillaev and Akzam Turgunov

 

Journalists:

Solijon Abdurakhmanov, Muhammad Bekjanov, Gayrat Mikhliboev, Yusuf Ruzimuradov, and Dilmurod Saidov

 

Peaceful political opposition activists: Murod Juraev, Samandar Kukanov, Kudratbek Rasulov and Rustam Usmanov

 

Three independents religious figures: Ruhiddin Fahriddinov, Hayrullo Hamidov and Akram Yuldashev

 

 

The exercise of the right to freedom of expression has been deteriorated in the country. The mentioned group of people, fifteen well-known human rights activists, five journalists, four peaceful political opposition activists and three independent religious figures have been imprisoned for no reason other than exercising peacefully their right to freedom of expression.

 

In addition, peaceful protesters including, Dilorom Abdukodirova, Botirbek Eshkuziev, Bahrom Ibragimov, Davron Kabilov, Erkin Musaev, Davron Tojiey and Ravshanbek Vafoev were shot and killed by governmental forces.

 

In its Resolution, adopted on 23 October 2014, the European Parliament:

 

- Calls for the immediate and unconditional release of all persons imprisoned on politically motivated charges, held for peaceful expression of their political views, civil society activism, journalistic activity or religious views.

VENEZUELA

 

Leopoldo Lopez

 

 

 

 

 

 

 

Daniel Ceballos, Vicencio Scarano and Salvatore Lucchese

 

 

Juan Carlos Caldera, Ismael García and Richard Mardo

 

 

 

 

Sairam Rivas, Cristian Gil and Manuel Cotiz

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

María Corina Machado

 

Leopoldo López is the opposition leader who was arbitrarily detained on 18 February 2014 on charges of conspiracy, instigating violent demonstrations, arson and damage to property. Since his detention he has suffered physical and psychological torture and undergone solitary confinement.

 

Daniel Ceballos and Vicencio Scarano are opposition mayors and Salvatore Lucchese is a police office. They have been arrested for failing to end protests and civil rebellion in their cities, and have been sentenced to several years in prison. In addition, Juan Carlos Caldera, Ismael García and Richard Mardo who are opposition congressmen are facing investigations and trial proceedings aimed at their suspension and disqualification from Congress.

 

Sairam Rivas is the president of the Students’ Centre of the School of Social Work at the Central University of Venezuela. She has been unjustly held on premises belonging to the Bolivarian Intelligence Service for more than 120 days together with Cristian Gil and Manuel Cotiz. They have been subjected to torture and ill-treatment in connection with the protests that took place between February and May 2014, having been accused of the offences of instigating crimes and using minors to commit crimes.

 

María Corina Machado is a Member of the National Assembly who had obtained the largest popular vote in Venezuela. In March 2014 she was unlawfully and arbitrarily removed from office, deprived of her mandate and expelled from Parliament by the President of the National Assembly, Diosdado Cabello, who accused her of treason because she had spoken out against the massive and systematic violation of human rights in Venezuela before the Permanent Council of the OAS. In the course of her political and parliamentary activity María Corina Machado was subjected to a series of criminal proceedings, political persecution, threats, intimidation, harassment and even physical violence from government supporters inside the Chamber of the National Assembly. In addition, she was recently charged with attempting to assassinate President Maduro and may face up to 16 years in prison.

 

In its Resolution, adopted on 18 December 2014, the European Parliament:

 

- Urges the immediate release of those arbitrarily detained prisoners, in line with the demands made by several UN bodies and international organisations

 

- Strongly condemns the political persecution and repression of the democratic opposition, the violations of freedom of expression and of demonstration, and the existence of media and web censorship

 

- Strongly condemns the use of violence against protesters; expresses its sincere condolences to the families of the victims; calls on the Venezuelan authorities to investigate these crimes and to hold those responsible fully accountable with no margin of impunity.

PRIEDAS II

LIST OF RESOLUTIONS

List of resolutions adopted by the European Parliament during the year 2014 and relating directly or indirectly to human rights violations in the world

Country

Date of adoption in plenary

Title

Africa

Burundi

18.09.2014

Burundi, in particular the case of Pierre Claver Mbonimpa

Egypt

06.02.2014

Situation in Egypt

Egypt

13.03.2014

Security and human trafficking in Sinai

Egypt

17.07.2014

Freedom of expression and assembly in Egypt

Libya

18.09.2014

Situation in Libya

Mauritania

18.12.2014

Mauritania, in particular the case of Biram Dah Abeid

Nigeria

17.07.2014

Nigeria, recent attacks by Boko Haram

Nigeria and Uganda

13.03.2014

Launching consultations to suspend Uganda and Nigeria from the Cotonou

Agreement in view of recent legislation further criminalising homosexuality

South Sudan

16.01.2014

Situation in South Sudan

South Sudan

13.11.2014

Humanitarian situation in South Sudan

Sudan

17.07.2014

Sudan, the case of Meriam Yahia Ibrahim

Sudan

18.12.2014

Sudan: the case of Dr Amin Mekki Medani

Americas

Ecuador

17.12.2014

Tariff treatment for goods originating from Ecuador

Mexico

23.10.2014

Disappearance of 43 teaching students in Mexico

Venezuela

18.12.2014

Persecution of the democratic opposition in Venezuela

Asia

Azerbaijan

18.09.2014

Persecution of human rights defenders in Azerbaijan

Bangladesh

16.01.2014

Recent Elections on Bangladesh

Bangladesh

18.09.2014

Human rights violations in Bangladesh

Cambodia and Laos

16.01.2014

Situation of rights defenders and opposition activists in Cambodia and Laos

Georgia

18.12.2014

Conclusion of the Association agreement with Georgia

Japan

17.04.2014

Negotiation of the EU-Japan strategic partnership agreement

North Korea

17.04.2014

Situation in North Korea

Pakistan

17.04.2014

Pakistan: recent cases of persecution

Pakistan

27.11.2014

Pakistan: blasphemy laws

Thailand

06.02.2014

Situation in Thailand

Uzbekistan

23.10.2014

Human rights in Uzbekistan

Europe

Moldova

13.11.2014

Association agreement between the European Union and the Republic of Moldova

Ukraine

06.02.2014

Situation in Ukraine

Ukraine

17.07.2014

Situation in Ukraine

Ukraine

18.09.2014

Situation in Ukraine and state of play of EU-Russia relations

Russia

13.03.2014

Russia: sentencing of demonstrators involved in the Bolotnaya Square events

Russia

23.10.2014

Closing down of Memorial (Sakharov Prize 2009) in Russia

Russia

06.02.2014

EU-Russia summit

Serbia

27.11.2014

Serbia: the case of accused war criminal Šešelj

Transnistrian region

06.02.2014

Right to education in the Transnistrian region

Middle East

Bahrain

06.02.2014

Bahrain, in particular the cases of Nabeel Rajab, Abdulhadi al-Khawaja and Ibrahim Sharif

Iraq

17.07.2014

Situation in Iraq

Iraq

27.11.2014

Iraq: kidnapping and mistreatment of women

Iraq

27.02.2014

Situation in Iraq

Iraq and Syria

18.09.2014

Situation in Iraq and Syria and the IS offensive including the persecution of

minorities

Syria

06.02.2014

Situation in Syria

Syria

17.04.2014

Syria: situation of certain vulnerable communities

Iran

03.04.2014

EU strategy towards Iran

Israel-Palestine

17.07.2014

Escalation of violence between Israel and Palestine

Israel-Palestine

18.09.2014

Israel-Palestine after the Gaza war and the role of the EU

Cross-cutting issues

LGBTI

16.01.2014

Recent move to criminalise LGBTI people

Female genital mutilation

06.02.2014

Elimination of female genital mutilation

25th Session of the UN Human Rights Council

13.03.2014

EU priorities for the 25th session of the UN Human Rights Council

Right to food

27.11.2014

Child undernutrition in developing countries

Rights of the child

27.11.2014

25th anniversary of the UN Convention on the Rights of the Child

Religious and cultural differences

17.04.2014

Resolution on EU foreign policy in a world of cultural and religious differences

Crime of aggression

17.07.2014

Crime of Aggression

Use of armed drones

27.02.2014

The use of armed drones

Arms Trade Treaty

05.02.2014

Ratification of the Arms Trade Treaty

EU and global development framework after 2015

25.11.2014

The EU and the global development framework after 2015

GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

16.11.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

47

4

4

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Lars Adaktusson, Michèle Alliot-Marie, Francisco Assis, James Carver, Javier Couso Permuy, Andi Cristea, Mark Demesmaeker, Georgios Epitideios, Knut Fleckenstein, Eugen Freund, Sandra Kalniete, Manolis Kefalogiannis, Afzal Khan, Janusz Korwin-Mikke, Eduard Kukan, Ilhan Kyuchyuk, Barbara Lochbihler, Sabine Lösing, Ulrike Lunacek, Andrejs Mamikins, Tamás Meszerics, Francisco José Millán Mon, Pier Antonio Panzeri, Demetris Papadakis, Vincent Peillon, Tonino Picula, Kati Piri, Andrej Plenković, Cristian Dan Preda, Jozo Radoš, Sofia Sakorafa, Jacek Saryusz-Wolski, Alyn Smith, László Tőkés, Johannes Cornelis van Baalen

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Ignazio Corrao, Luis de Grandes Pascual, Angel Dzhambazki, Tanja Fajon, Mariya Gabriel, Liisa Jaakonsaari, Javi López, Norica Nicolai, Soraya Post, Marietje Schaake, Helmut Scholz, Igor Šoltes, Traian Ungureanu, Marie-Christine Vergiat

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Beatriz Becerra Basterrechea, Ramona Nicole Mănescu, Claudiu Ciprian Tănăsescu, Ivan Štefanec, Jaromír Štětina, Patricija Šulin

(1)

Priimti tekstai, P8_TA(2014)0070.

(2)

http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-11855-2012-INIT/lt/pdf

(3)

http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-9647-2014-INIT/lt/pdf

(4)

http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-11491-2013-INIT/lt/pdf

(5)

http://www.europarl.europa.eu/document/activities/cont/201203/20120329ATT42170/20120329ATT42170EN.pdf

(6)

http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-10152-2015-INIT/lt/pdf

(7)

http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-10897-2015-INIT/lt/pdf

(8)

http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-12249-2015-INIT/en/pdf

(9)

http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-9369-2012-INIT/lt/pdf

(10)

http://register.consilium.europa.eu/doc/srv?l=LT&f=ST%2015559%202014%20INIT

(11)

http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:32015D0260

(12)

http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-9242-2015-INIT/lt/pdf

(13)

http://www.un.org/en/ga/search/view_doc.asp?symbol=S/RES/1325(2000)

(14)

Priimti tekstai, P7_TA(2010)0226.

(15)

Priimti tekstai, P7_TA(2011)0334.

(16)

Priimti tekstai, P7_TA(2012)0470.

(17)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0274.

(18)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0394.

(19)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0420.

(20)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0252.

(21)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0079.

(22)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0259.

(23)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0206.

(24)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0076.

(25)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0272.

(26)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0288.

(27)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0317.

(28)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0350.

(29)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0348.

(30)

http://ec.europa.eu/enlargement/pdf/key_documents/2014/20141008-strategy-paper_lt.pdf

(31)

http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:52011DC0200

(32)

http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2011:0303:FIN:lt:PDF

(33)

http://ec.europa.eu/transparency/regdoc/rep/10102/2014/EN/10102-2014-152-EN-F1-1.Pdf

(34)

http://daccess-dds-ny.un.org/doc/UNDOC/GEN/G14/082/52/PDF/G1408252.pdf?OpenElement

(35)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0274.

(36)

http://www.unfpa.org/sites/default/files/pub-pdf/Joint%20Programme%20on%20FGMC%20Summary%20Report.pdf

(37)

http://daccess-dds-ny.un.org/doc/UNDOC/GEN/G14/086/06/PDF/G1408606.pdf?OpenElement

(38)

http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-16841-2009-INIT/lt/pdf

(39)

http://ec.europa.eu/enlargement/pdf/key_documents/2014/20141008-strategy-paper_lt.pdf

(40)

http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2014:077:0027:0043:LT:PDF

(41)

Priimti tekstai, P8_TA-PROV(2015)0272.

(42)

http://www.ohchr.org/Documents/Publications/GuidingPrinciplesBusinessHR_EN.pdf

(43)

http://wcip2014.org/wp-content/uploads/2013/03/N1446828.pdf

(44)

http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2011:101:0001:0011:LT:PDF

(45)

https://ec.europa.eu/anti-trafficking/sites/antitrafficking/files/eu_strategy_towards_the_eradication_of_trafficking_in_human_beings_2012-2016_1.pdf

(46)

http://www.coe.int/en/web/portal/10-october-against-death-penalty

(47)

http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-6129-2012-REV-1/lt/pdf

(48)

http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-11492-2013-INIT/lt/pdf

(49)

http://europa.eu/rapid/press-release_IP-15-5690_en.pdf

(50)

http://www.un.org/en/ga/search/view_doc.asp?symbol=S/RES/1325(2000)

(51)

http://www.un.org/en/ga/search/view_doc.asp?symbol=S/RES/1820(2008)

(52)

http://www.un.org/ga/search/view_doc.asp?symbol=E/2015/27

(53)

http://register.consilium.europa.eu/doc/srv?l=LT&f=ST%2015559%202014%20INIT

(54)

http://www.unicef.org/eu/crtoolkit/downloads/Child-Rights-Toolkit-Web-Links.pdf

(55)

SWD(2015)0182.

(56)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0350.

(57)

Šaltinis: http://www.aidos.it/files/1226588271Frontes_Introduzione.pdf.

(58)

http://www.ohchr.org/Documents/Publications/Factsheet31.pdf.

(59)

Šaltinis: http://www.aidos.it/files/1226588271Frontes_Introduzione.pdf.

(60)

Šaltinis: http://www.unicef.org/factoftheweek/index_52778.html.

(61)

Žr. Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais veiksmų programos 7.2 ir 7.3 dalis.

Teisinis pranešimas