Procedūra : 2014/2218(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0361/2015

Pateikti tekstai :

A8-0361/2015

Debatai :

PV 21/01/2016 - 6
CRE 21/01/2016 - 6

Balsavimas :

PV 21/01/2016 - 8.6
CRE 21/01/2016 - 8.6
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0021

PRANEŠIMAS     
PDF 864kWORD 547k
10.12.2015
PE 544.272v03-00 A8-0361/2015

dėl 2014 m. Peticijų komiteto veiklos

(2014/2218(INI))

Peticijų komitetas

Pranešėja: Lidia Joanna Geringer de Oedenberg

PAKEITIMAI
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl 2014 m. Peticijų komiteto veiklos

(2014/2218(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į ankstesnes rezoliucijas dėl Peticijų komiteto svarstymų rezultatų,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 10 ir 11 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į teisės pateikti peticiją reikšmingumą ir į tai, kad svarbu nedelsiant informuoti Parlamentą apie konkrečius Europos Sąjungos piliečiams ar gyventojams susirūpinimą keliančius reikalus, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 24 ir 227 straipsniuose,

–  atsižvelgdamas į SESV 228 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 44 straipsnį dėl teisės pateikti peticiją Europos Parlamentui,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatas, susijusias su pažeidimo nagrinėjimo procedūra, ypač į 258 ir 260 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52, 215 straipsnius, 216 straipsnio 8 dalį, 217 ir 218 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pranešimą (A8-0361/2015),

A.  kadangi 2014 m. gauta 2 714 peticijų, t. y. beveik 6 proc. mažiau nei 2013 m., kai Parlamentui buvo pateiktos 2 885 peticijos; kadangi 790 peticijų paskelbtos priimtinomis ir dėl jų imtasi tolesnių veiksmų; kadangi 1 070 peticijų paskelbtos nepriimtinomis; kadangi 817 peticijų buvo priimtinos ir baigtos nagrinėti; kadangi buvo užginčytos 37 peticijų rekomendacijos; kadangi šie skaičiai beveik du kartus didesni už 2009 m. gautų peticijų skaičių; kadangi pareigūnų, kuriems pavesta tvarkyti šias peticijas, nepadaugėjo;

B.  kadangi metinėse ataskaitose apie Peticijų komiteto veiklą pateikiama 2014 m. gautų peticijų analizė ir nagrinėjamos galimybės pagerinti procedūras ir ryšius su kitomis institucijomis;

C.  kadangi peticijų gauta palyginti mažai, lyginant su bendru ES gyventojų skaičiumi, o tai rodo, kad didžioji dalis ES piliečių nežino apie teisę pateikti peticiją arba apie peticijos, kaip priemonės atkreipti ES institucijų ir valstybių narių dėmesį į piliečiams poveikį darančius dalykus, kurie jiems kelia rūpestį, naudingumą; kadangi nors kai kurie ES piliečiai žino apie peticijų procedūrą, bet vis dar painiojamos ES veiklos sritys (šį faktą parodo tai, kad gauta daug nepriimtinų peticijų (39,4 proc.));

D.  kadangi tinkamas peticijų tvarkymas visame procese yra itin svarbus siekiant užtikrinti, jog būtų pripažįstama, kad paisoma teisės pateikti peticiją; kadangi peticijų pateikėjai dažniausiai būna piliečiai, siekiantys tobulinti mūsų visuomenę ir užtikrinti būsimą gerovę; kadangi patirtis, kurią įgijo šie piliečiai tvarkant jų peticijas, gali pabloginti jų būsimą nuomonę apie ES projektą;

E.  kadangi 2014 m. baigtos nagrinėti 1 887 peticijos, kurių 1 070 buvo paskelbtos nepriimtinomis; kadangi šis skaičius padidėjo beveik 10 proc., lyginant su 2013 m. skaičiumi, kai buvo baigtos nagrinėti 1 723 peticijos;

F.  kadangi ES piliečiams atstovauja vienintelė jų tiesiogiai renkama ES institucija – Europos Parlamentas; kadangi teisė pateikti peticiją suteikia jiems galimybę atkreipti savo išrinktų atstovų dėmesį į tam tikrus dalykus;

G.  kadangi, dar nieko nepradėjus svarstyti ir nesivadovaujant jokiais veiksmingumo kriterijais, Parlamento ir ypač Peticijų komiteto darbo prioritetas visuomet turėtų būti ES piliečiai ir jiems teikiamų paslaugų kultūra; kadangi dėl to, kiek dabar turima žmogiškųjų išteklių už peticijas atsakingame skyriuje, kelia grėsmę šių pagrindinių principų laikymuisi;

H.  kadangi, iš esmės visapusiškai paisant teisės pateikti peticiją, ši teisė gali didinti Parlamento atsaką ES piliečiams ir gyventojams, jei visais peticijų procedūros etapais taikomas atviras, demokratiškas, įtraukus ir skaidrus mechanizmas, siekiant išspręsti problemas, iš esmės susijusias su ES teisės aktų taikymu;

I.  kadangi teisė pateikti peticiją yra esminis dalyvaujamosios demokratijos elementas;

J.  kadangi teisės teikti peticiją tikslas – kartu su Europos ombudsmenu spręsti netinkamo administravimo ES institucijose ar nacionalinėse institucijose, įgyvendinant ES teisę, problemą;

K.  kadangi peticijose suteikiama vertingos informacijos teisės aktų leidėjams ir vykdomosioms įstaigoms tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu, ypač apie galimas spragas įgyvendinant ES teisės aktus; kadangi peticijos gali iš anksto įspėti valstybes nares, vėluojančias įgyvendinti ES teisę;

L.  kadangi Peticijų komitetui pateiktos peticijos kitiems Parlamento komitetams dažnai suteikia naudingos tiesioginės informacijos apie jų srities teisėkūros darbą;

M.  kadangi už tinkamą pagrindinės teisės pateikti peticiją užtikrinimą atsakingas ne vien Peticijų komitetas, bet to turėtų siekti visi Parlamento komitetai, taip pat kitos ES institucijos; kadangi nė vienos peticijos nereikėtų baigti nagrinėti laukiant reakcijos iš kitų Parlamento komitetų;

N.  kadangi Peticijų komitetas turėtų stengtis labiau naudotis savo prerogatyvomis ir bendraisiais ir specialiaisiais komiteto įrankiais, pvz., klausimais, į kuriuos atsakoma žodžiu, ir trumpomis rezoliucijomis, taip siekiant užtikrinti įvairių ES piliečiams ir gyventojams susirūpinimą keliančių reikalų (remiantis gautomis peticijomis) matomumą ir svarstyti juos Parlamento plenarinėje sesijoje;

O.  kadangi reikia atidžiai, veiksmingai, skubiai, skaidriai ir atskirai įvertinti kiekvieną peticiją ir ją tvarkyti taip, kad būtų išsaugotos Peticijų komiteto narių dalyvavimo teises; kadangi kiekvienas peticijos pateikėjas per trumpą laikotarpį turi gauti atsakymą, kuriame nurodomos peticijos nagrinėjimo baigimo priežastys ar tolesni veiksmai, taikytos įgyvendinimo ir stebėjimo priemonės; kadangi geresnis institucinis koordinavimas su institucijomis ES, nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu yra itin svarbus, jei peticijose iškeltas problemas reikia spręsti skubiai;

P.  kadangi būtina užtikrinti veiksmingą ir skubų peticijų tvarkymą, taip pat tuomet, kai keičiasi kadencijos ir atitinkamai keičiasi darbuotojai;

Q.  kadangi dėl priimtinų ir puikiai pagrįstų peticijų itin svarbu, kad Peticijų komitetui dirbant našta netaptų nepagrįstai ilgos procedūros tvarkant nepriimtinas ar nepagrįstas peticijas;

R.  kadangi reikia tinkamai informuoti peticijos pateikėją apie priežastis, dėl kurių peticija paskelbta nepriimtina;

S.  kadangi peticijos aptariamos per Peticijų komiteto posėdžius ir kadangi peticijų pateikėjai gali dalyvauti šiose diskusijose ir turi teisę pristatyti savo peticiją pateikdami išsamesnę informaciją, taigi, gali aktyviai prisidėti prie komiteto darbo, komiteto nariams, Komisijai ir galbūt dalyvaujantiems valstybių narių atstovams pateikdami papildomos informacijos; kadangi 2014 m. į komiteto svarstymus atvyko ir juose dalyvavo 127 peticijų pateikėjai; kadangi šis tiesioginio dalyvavimo santykis yra santykinai žemas ir jį reikėtų padidinti, taip pat naudojant nuotolinio bendravimo priemones ir nustatant tvarkaraščius, kad peticijų pateikėjai galėtų geriau organizuoti savo atvykimą į komiteto posėdį;

T.  kadangi daugeliu atvejų, komiteto posėdžiuose vykstant viešoms diskusijoms, kai peticijos nebaigiamos nagrinėti, numatomi tolesni veiksmai ir tikimasi grįžtamojo ryšio, t. y. papildomų Komisijos ar Parlamento komitetų atliekamų tyrimų, arba konkretaus keitimosi nuomonėmis su atitinkamomis nacionalinėmis ar regioninėmis valdžios institucijomis;

U.  kadangi siekiant sudaryti sąlygas aptarti įvairias temas ir užtikrinti kiekvienų diskusijų kokybę reikia daugiau posėdžiams skirto laiko; kadangi frakcijų koordinatorių posėdžiai yra itin svarbūs užtikrinant sklandų komiteto darbo planavimą ir eigą, todėl, siekiant sudaryti sąlygas demokratiniam sprendimų priėmimui, reikėtų suteikti pakankamai laiko;

V.  kadangi Peticijų komiteto veikla grindžiama iš peticijų pateikėjų gaunama rašytine informacija ir jų žodiniu ir audiovizualiniu indėliu per posėdžius, kurie papildomi iš Komisijos, valstybių narių, ombudsmeno ir kitų politinių atstovavimo organų gautais vertinimais;

W.  kadangi peticijų pateikėjams susirūpinimą keliančius reikalus reikėtų deramai ir kruopščiai aptarti vykdant peticijų procesą; kadangi gali prireikti keleto įvairių etapų, įskaitant keletą grįžtamojo ryšio iš peticijų pateikėjų ir Europos Sąjungos institucijų bei atitinkamų nacionalinių valdžios institucijų etapų;

X.  kadangi, remiantis peticijų priimtinumo kriterijais pagal Sutartį ir Parlamento darbo tvarkos taisykles, peticijos turi atitikti formalias priimtinumo sąlygas (Darbo tvarkos taisyklių 215 straipsnis), t. y. peticija turi būti susijusi su klausimu, priklausančiu Europos Sąjungos veiklos sritims ir turinčiu tiesioginį poveikį peticijos pateikėjui, kuris turi būti Europos Sąjungos pilietis arba joje gyventi; kadangi dėl šios priežasties dalis gautų peticijų paskelbiamos nepriimtinomis, nes neatitinka šių oficialių kriterijų; kadangi sprendimas dėl priimtinumo labiau susijęs su tokiais teisiniais ir techniniais kriterijais ir jo neturėtų lemti politiniai sprendimai; kadangi peticijų interneto portalas turėtų būti veiksmingas įrankis teikiant reikalingą su priimtinumo kriterijais susijusias informaciją ir pagalbą peticijų pateikėjams;

Y.  kadangi jau sukurtas specialus su vaikais susijusių peticijų tvarkymo metodas pripažįstant, kad bet koks delsimas tokiais atvejais yra itin sunkus susijusių asmenų teisių pažeidimas;

Z.  kadangi ES piliečiai, pateikdami peticijas, gali stebėti, kaip rengiami ir taikomi ES teisės aktai; kadangi dėl to ES piliečiai gali būti naudingas informacijos apie prašymus šaltinis, teikiantis informacijos apie ES teisės pažeidimus, o pastarieji yra itin svarbūs reikalams, susijusiems su aplinka, vidaus rinka, profesinės kvalifikacijos pripažinimu, vartotojų apsauga ir finansinių paslaugų sektoriumi;

AA.  kadangi peticija dažnai pateikiama kartu su skundu Komisijai, kuri gali pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą ar pateikti ieškinį dėl neveikimo; kadangi iš statistinių duomenų (žr. Komisijos 23-ąją ataskaitą apie ES teisės taikymo kontrolę, COM(2006) 0416)) matyti, kad ketvirtadalis ar netgi trečdalis 2014 m. tvarkytų peticijų ir skundų susiję su pažeidimo nagrinėjimo procedūromis ar dėl jų buvo pradėtos šios procedūros; kadangi Parlamento dalyvavimas šiose peticijų procedūrose leidžia vykdyti papildomą kompetentingų ES institucijų tiriamojo darbo kontrolę; kadangi nė viena peticija neturėtų būti baigta nagrinėti, kol Komisija nebaigė tyrimo;

AB.  kadangi esminiai peticijose nurodomi ir susirūpinimą keliantys klausimai susiję su įvairiais aspektais, pvz., aplinkos apsaugos teisės aktais (ypač, kai tai susiję su vandentvarka ir atliekų tvarkymu, angliavandenilių žvalgymu ir išgavimu, taip pat dideliais infrastruktūros ir vystymo projektais), pagrindinėmis teisėmis (ypač vaiko ir neįgaliųjų teisėmis, nes beveik ketvirtadalis ES rinkėjų skundų susiję su tam tikro laipsnio sveikatos sutrikimu ar negalia), laisvu asmenų judėjimu, diskriminacija, imigracija, užimtumu, derybomis dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP), gyvūnų gerovės, teisingumo vykdymu ir socialine neįgaliųjų įtrauktimi;

AC.  kadangi Peticijų komiteto peticijų portalas pradėjo veikti 2014 m. lapkričio 19 d., vėluojant metais, ir jis pakeis elektroninę peticijų pateikimo platformą, į kurią anksčiau buvo galima patekti iš Europos Parlamento portalo, ir yra skirtas teisės pateikti peticiją populiarinimui ir piliečių aktyvaus dalyvavimo ES gyvenime didinimui; kadangi šis portalas (kuris dar neveikia visapusiškai) sukurtas siekiant pasiūlyti integruotą būdą, apimantį specifinius peticijų proceso reikalavimus, taip suteikiant ES piliečiams, pageidaujantiems pateikti peticiją, internetinį įrankį, geriau pritaikytą prie jų poreikių, realiuoju laiku teikiant informaciją apie tolesnius veiksmus įvairiais piliečių peticijų tvarkymo ir nagrinėjimo etapais; kadangi nustatyta keletas trūkumų, visų pirma susijusių su paieškos funkcija, kuri silpnina portalo, kaip viešo peticijų registro, vaidmenį, ir kadangi antrasis etapas, kuriuo siekta pašalinta visas spragas, jau turėtų būti baigtas; kadangi portalas gali padėti patobulinti paslaugą ir jos matomumą piliečiams ir komiteto nariams ir veiks kaip elektroninis registras (suplanuotas pagal Darbo tvarkos taisyklių 216 straipsnio 4 dalį), kuriuo naudodamiesi piliečiai galės pateikti ir sekti peticijas, taip pat elektroniniu parašu pasirašyti savo peticijas; kadangi naujojo portalo paskirtis – didinti peticijų procedūros skaidrumą ir interaktyvumą, taip pat didinti administracinių aspektų veiksmingumą peticijų pateikėjų, Europos Parlamento narių ir plačiosios visuomenės labui; kadangi interneto portalas turėtų būti įrankis, kuriuo naudojantis galima padidinti skaidrumą peticijų procese, pagerinti peticijų pateikėjų galimybes gauti informaciją ir atkreipti piliečių dėmesį į Peticijų komiteto gebėjimą ir galimybes padėti jiems ieškoti išeities iš savo padėties; pabrėžia, kad reikėtų daugiau naudotis naujomis informacijos ir ryšių technologijomis ir toliau skatinti tai daryti, siekiant priartinti komiteto darbą prie piliečių;

AD.  kadangi Europos piliečių iniciatyva yra svarbus įrankis, suteikiantis piliečiams galimybę dalyvauti ES sprendimų priėmimo procese, todėl reikia visapusiškai išnaudoti jo teikiamas galimybes; kadangi, siekiant geriausių rezultatų piliečių dalyvavimo atžvilgiu, ši priemonė turėtų būti toliau tobulinama, jos atstovavimo mastas (ir praktiniai aspektai) didinami ir jos turėtų visapusiškai paisyti ir ją įgyvendinti Europos Sąjungos institucijos (ypač Komisija);

AE.  kadangi Peticijų komitetas toliau aktyviai domisi Europos piliečių iniciatyvos reglamento įgyvendinimu ir supranta, kad reikia naujo reglamento, siekiant pašalinti daugelį jo spragų, kliūčių ir trūkumų, supaprastinti dabartines taisykles ir reikalingus mechanizmus, naudojamus siekiant pradėti Europos piliečių iniciatyvą ir imtis tolesnių veiksmų, visų pirma dabartinio parašų rinkimo atžvilgiu;

AF.  kadangi Peticijų komitetas mano, kad praėjus trejiems metams po 2012 m. balandžio 1 d. Reglamento Nr. 211/2011 įsigaliojimo turėtų būti įvertinta, kaip jis įgyvendinamas, siekiant nustatyti trūkumus ir pasiūlyti įgyvendinamų sprendimų dėl jo skubios peržiūros, kad reglamentas būtų geriau įgyvendinamas;

AG.  kadangi sėkmingai įgyvendintoms iniciatyvoms aptarti surengti viešieji klausimai sulaukė sėkmės ir kadangi Peticijų komiteto kaip susijusio komiteto dalyvavimas Europos piliečių iniciatyvos klausymuose buvo itin įvertintas Parlamento narių ir pilietinės visuomenės; kadangi Peticijų komitetas remia šį procesą ir šiuo tikslu panaudoja didelę darbo su piliečiais patirtį; kadangi tikimasi, kad Komisija dėl visų sėkmingai įgyvendintų Europos piliečių iniciatyvų imsis konkrečių veiksmų ir pateiks konkrečius pasiūlymus;

AH.  kadangi reikia pažymėti, kad dėl Peticijų komiteto darbo krūvio ir būtinybės didinti žmogiškųjų išteklių Peticijų komiteto sekretoriate kiekį nebuvo surengta jokių tiriamųjų vizitų dėl peticijų, dėl kurių 2014 m. vykdyti tyrimai; kadangi tiriamieji vizitai dėl atitinkamų peticijų bus surengti ateityje;

AI.  kadangi tiriamųjų vizitų skaičius įprastą turėtų pasiekti 2016 m., nes šie vizitai yra specialioji komiteto prerogatyva ir esminė jo darbo dalis, apimanti bendravimą su piliečiais ir valdžios institucijomis atitinkamose valstybėse narėse; kadangi tokių delegacijų nariai vienodomis sąlygoms dalyvauja visoje susijusioje veikloje, įskaitant pranešimų (ataskaitų) teikimą;

AJ.  kadangi Peticijų komitetas turi pareigų, susijusių su Europos ombudsmeno tarnyba, kuri atsakinga už ES piliečių skundų dėl galimų netinkamo administravimo atvejų ES institucijose ir įstaigose tyrimą ir dėl kurios veiklos komitetas, remdamasis paties Europos ombudsmeno parengta metine ataskaita, taip pat teikia metinį pranešimą; kadangi 2014 m. komitetas atliko aktyvų ir tiesioginį vaidmenį rengiant Europos ombudsmeno rinkimus pagal Darbo tvarkos taisyklių 204 straipsnį; kadangi 2014 m. gruodžio mėn. Emily O’Reilly buvo veiksmingai ir skaidriai išrinkta dar vienai penkerių metų kadencijai;

AK.  kadangi Peticijų komitetas yra Europos ombudsmenų tinklo narys, šiam tinklui priklauso ir nacionalinių parlamentų peticijų komitetai, jei tokie yra, ir kadangi svarbu, jog valstybių narių parlamentai įsteigtų peticijų komitetus ir juos stiprintų, jei tokie jau veikia, taip pat svarbu gerinti tokių komitetų bendradarbiavimą;

1.  atkreipia dėmesį į Peticijų komiteto atliekamą darbą, sudarantį ES piliečiams ir gyventojams šiek tiek galimybių dalyvauti ginant ir skatinant jų teises ir stebint tinkamą Sąjungos taisyklių taikymą, nes piliečių ir gyventojų peticijos užtikrina, kad bus atkreiptas dėmesys į piliečiams susirūpinimą keliančius reikalus, todėl per pagrįstą laikotarpį galima išspręsti teisėtus piliečių ir gyventojų skundus; pakartoja, kad geresnis institucinis koordinavimas su institucijomis ES, nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu, taip pat su kitomis įstaigomis, yra itin svarbus, jei peticijose iškeltas problemas reikia spręsti skubiai;

2.  pabrėžia, kad Peticijų komitetas (kaip piliečių kontaktinis centras), Europos ombudsmenas ir Europos piliečių iniciatyva kartu sudaro pagrindinių didesnio politinio piliečių, kuriems būtina užtikrinti skaidrią, deramą ir sklandžią prieigą, dalyvavimo užtikrinimo priemonių rinkinį; atkreipia dėmesį į atsakomybę, kurią šie subjektai turi skatindami Europos pilietiškumą ir stiprindami ES institucijų matomumą ir patikimumą; ragina ES institucijas labiau atsižvelgti į Europos ombudsmeno atliekamą darbą; ragina taikyti papildomas priemones, kuriomis būtų užtikrinamas tiesioginis piliečių dalyvavimas Europos Sąjungos institucijų sprendimų priėmimo procesuose;

3.  pabrėžia, kad didesnis bendradarbiavimas su nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis klausimais, susijusiais su ES teisės taikymu, yra itin svarbus bendraujant su Sąjungos piliečiais ir stiprinant Parlamento sprendimų priėmimo proceso demokratinį teisėtumą ir atskaitingumą; pažymi, kad bendradarbiavimas gerinamas savo iniciatyva keičiantis informacija visais instituciniais lygmenimis ir kad tai yra itin svarbu sprendžiant peticijų pateikėjų iškeltas problemas; apgailestauja, kad tam tikrais atvejais nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos nereaguoja į Peticijų komiteto užklausas;

4.  įspėja dėl nuolatinio vėlavimo tvarkant peticijas, vėluojama dėl komiteto sekretoriate turimų žmogiškųjų išteklių ribojimo, kuris savo ruožtu daro poveikį laikui, skiriamam peticijoms tvarkyti, ypač sprendimui dėl jų priimtinumo priimti; mano, kad toks vėlavimas yra nepriimtinas, jei siekiama užtikrinti geriausią paslaugos kokybę, ir kad toks vėlavimas ne tik kenkia veiksmingam naudojimuisi teise pateikti peticiją, bet ir daro žalą atitinkamų piliečių pasitikėjimui Europos Sąjungos institucijomis; ragina atsakingas Parlamento politines ir administracines instancijas, bendradarbiaujant su Biudžeto komitetu, surasti tinkamą sprendimą, kad būtų užtikrinta, jog Peticijų komitetas savo darbą galėtų atlikti laikydamasis Sutarčių dvasios;

5.  taip pat mano, kad Parlamentas turi ypatingą pareigą užtikrinti, kad nepriimtinos ar nepagrįstos peticijos nebūtų paskelbiamos nepriimtinomis ar nebūtų baigiamos nagrinėti nepagrįstai ilgą laiką; pabrėžia, kad šiuo atveju reikalavimą, kad peticija paskelbiama nepriimtina ar baigiama nagrinėti dėl jos nepagrįstumo, reikia atidžiai pagrįsti peticijos pateikėjui;

6.  ragina Peticijų komitetą ir, prireikus, už Darbo tvarkos taisyklių keitimą atsakingus Parlamento komitetus aiškiau atskirti kriterijus, kuriais remiantis nusprendžiama, ar peticija tinkamai pagrįsta, ir peticijos priimtinumą reglamentuojančias taisykles nuo nuostatų, pagal kurias peticija nagrinėjama arba baigiama nagrinėti, taip pat šį skirtumą aiškiai parodyti peticijų pateikėjams;

7.  atkreipia dėmesį į svarbų Komisijos vaidmenį padedant spręsti peticijų pateikėjų iškeltus klausimus ir ragina Komisiją savo iniciatyva ir laiku stebėti tam tikrus projektus, apie kuriuos praneša peticijų pateikėjai ir kuriuos įgyvendinant pažeidžiama arba, remiantis oficialiais įgyvendinimo planais, bus pažeista ES teisė; ragina Komisiją, kaip Sutarčių sergėtoją, reaguoti į atvejus, kai ES teisė neteisingai perkeliama į nacionalinę teisę arba kai ES teisė neperkelta į nacionalinę teisę, apie kuriuos pranešta daugelyje Parlamentui pateiktų peticijų; ragina Komisiją šiuo atveju dažniau pradėti pažeidimų nagrinėjimo procedūras; pabrėžia, kad reikia kovoti su įspūdžiu, jog labiau atsižvelgiama į didesnes valstybes nares, kai pradedamos pažeidimų nagrinėjimo procedūros; ragina Komisiją reguliariai informuoti Peticijų komitetą apie pažeidimų nagrinėjimo procedūrų, tiesiogiai susijusių su tam tikromis peticijomis, eigą ir konkrečius rezultatus;

8.  ragina Komisiją visapusiškai dalyvauti peticijų procese, visų pirma atliekant kruopščius tyrimus dėl jai pateiktų priimtinų atvejų, ir, galiausiai, raštu pateikti tikslius ir atnaujintus atsakymus peticijų pateikėjams; tikisi, kad šie atsakymai bus išsamiau rengiami šiais klausimais surengtose žodinėse diskusijose viešuose Peticijų komiteto posėdžiuose; mano, kad siekiant užtikrinti pasitikėjimą institucijomis Komisijai tokiose diskusijose turėtų atstovauti atitinkamo rango pareigūnas;

9.  ragina Komisiją, siekiant skaidrumo ir nusiteikus sąžiningai bendradarbiauti su įvairiomis ES institucijomis, sudaryti geresnes sąlygas susipažinti su dokumentais, kuriuose pateikiama visa svarbi informacija apie ES bandomąsias procedūras, ypač susijusias su gautomis peticijomis, įskaitant Komisijos ir atitinkamų valstybių narių viena kitoms siunčiamus klausimus ir atsakymus, bent jau tuomet, kai procedūros baigiamos;

10.  pabrėžia, jog svarbu, kad Komisija vykdytų aktyvų stebėjimą ir laiku imtųsi prevencinių taisomųjų priemonių, kai yra pagrįstų įrodymų, jog įgyvendinant tam tikrus suplanuotus ir paskelbtus projektus gali būti pažeisti ES teisės aktai; yra susirūpinęs dėl dabartinės tendencijos, kai Komisija vien dėl procedūrinių priežasčių trukdo vykdyti tyrimus dėl daugelio peticijų iš esmės, nustatydama apribojimus; nepritaria nuolatiniams siūlymams baigti nagrinėti daugelį atvejų, susijusių su konkrečiomis peticijomis, nelaukiant jose keliamų problemų tyrimų rezultatų, ir mano, kad tokios nuostatos neatitinka Komisijos, kaip Sutarčių sergėtojos, itin svarbaus vaidmens dvasios; ragina skirti dar daugiau dėmesio ir imtis atitinkamų veiksmų, ypač tais peticijų pateikėjų nurodytais atvejais, kurie susiję su galimais pačios Komisijos ES teisės aktų pažeidimais, pvz., tokioje srityje, kaip visuomenės teisė susipažinti su dokumentais, kurią garantuoja Orhuso konvencija;

11.  pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad Komisija į visas peticijas kuo skubiau atsakytų išsamiai ir savo iniciatyva;

12.   atsižvelgdamas į ypatingą šio komiteto pobūdį ir didelį darbo krūvį, siejamą su bendravimu su tūkstančiais piliečių ir gyventojų, kasmet pateikiančių peticijas, ragina padidinti komiteto sekretoriatui skirtų žmogiškųjų išteklių kiekį;

13.  pabrėžia, kad būtina gerinti susirašinėjimą su piliečiais siekiant tvarkyti jų prašymus;

14.  mano, kad itin svarbu stiprinti bendradarbiavimą su valstybių narių nacionaliniais parlamentais, atitinkamais jų komitetais ir vyriausybėmis ir skatinti valstybių narių valdžios institucijas visiškai skaidriai ES teisės aktus perkelti į nacionalinę teisę ir juos taikyti; pabrėžia Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimo svarbą siekiant veiksmingiau ir skaidriau ginti piliečių teises ir ragina valstybių narių atstovus dalyvauti posėdžiuose; pabrėžia, kad būtina, jog Tarybos ir Komisijos aukščiausio galimo rango atstovai dalyvautų komiteto posėdžiuose ir klausymuose, kai dėl svarstomų klausimų turinio reikia įtraukti minėtas institucijas; dar kartą ragina, kaip jau padaryta pranešime dėl 2013 m. Peticijų komiteto veiklos (2014/2008(INI)), pradėti sustiprintą struktūrinį dialogą su valstybėmis narėmis, rengiant reguliarius posėdžius su nacionalinių peticijų komitetų nariais ar kitomis kompetentingomis valdžios institucijomis;

15.  ragina valstybes nares teisės aktuose standartizuoti pareigą nacionaliniuose parlamentuose įsteigti veikiančius peticijų komitetus, dėl to Peticijų komiteto ir nacionalinių parlamento bendradarbiavimas taptų veiksmingesnis;

16.   mano, kad svarbu komitetui stiprinti bendradarbiavimą su kitais Parlamento komitetais prašant jų nuomonės apie peticijas, kviečiant jų narius dalyvauti diskusijose jų atitinkamose atsakomybės srityse, aktyviau dalyvaujant jų darbe kaip nuomonę dėl tam tikrų pranešimų teikiančiam komitetui, visų pirma pranešimų dėl tinkamo ES teisės perkėlimo į nacionalinę teisę ir jos įgyvendinimo valstybėse narėse; prašo kompetentingų komitetų jiems persiųstas peticijas tinkamai svarstyti ir teikti atsakymą, kurio reikia siekiant tinkamai tvarkyti peticijas;

17.  pabrėžia, kad Peticijų komitetas, kaip kontrolės komitetas, į kurį turėtų būti kreipiamasi dėl ES teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo administraciniu lygmeniu valstybėse narėse, tampa vis svarbesnis; dar kartą ragina per plenarines sesijas rengti daugiau politinių diskusijų ir aktyviau palaikyti ryšius dėl ES piliečių peticijų, taip jau raginta rezoliucijoje dėl 2013 m. Peticijų komiteto veiklos(1);

18.  apgailestauja, kad daugiau peticijų pateikėjų negali savo atvejų tiesiogiai pristatyti Peticijų komitetui, taip yra iš dalies dėl to, kad trūksta posėdžiams skirto laiko ir komiteto sekretoriato žmogiškųjų išteklių; ragina nustatyti geresnį laikotarpį, per kurį peticijų pateikėjus reikia informuoti apie jų peticijų tvarkymą ir peticijų nagrinėjimo komitete padėtį; pritaria tam, jog dažniau būtų pasitelkiamos vaizdo konferencijos ar kitos priemonės, kurias naudojant peticijų pateikėjai galėtų aktyviai dalyvauti Peticijų komiteto veikloje netgi tuomet, kai jie negali dalyvauti fiziškai;

19.  ragina skubiai sukurti neoficialų peticijų tinklą Parlamente, kuriame dalyvautų Parlamento nariai iš kiekvieno Parlamento komiteto, taip siekiant užtikrinti sklandų ir veiksmingą su peticijomis susijusio darbo koordinavimą, o tai pagerins galimybes naudotis teise pateikti peticiją;

20.   atkreipia dėmesį į svarbų vaidmenį, kurį turi atlikti kiti Parlamento komitetai, įskaitant peticijose, susijusiose su jų atitinkamomis atsakomybės sritimis, pateiktų klausimų nagrinėjimą posėdžiuose ir, kai reikia, gautų peticijų, kaip informacijos apie teisėkūros procesus šaltinio, naudojimą;

21.  apgailestauja, kad Pagrindinių teisių chartija nebuvo priimta visose valstybėse narėse ir kad, daugelio žmonių nuomone, jos įgyvendinimas neaiškus ir, tam tikru mastu, nuviliantis; taip pat apgailestauja dėl to, kad ES dar nepatvirtino Europos žmogaus teisių konvencijos, kaip nustatyta ES sutarties 6 straipsnio 2 dalyje, ir kad ES piliečiai neturi galimybės gauti pakankamai informacijos apie šiuo atveju vykdomas procedūras; apgailestauja, kad Komisija griežtai aiškino Pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnį, laikydamasi nuostatos, kad šios chartijos nuostatos skirtos Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms, tinkamai laikantis subsidiarumo principo, ir valstybėms narėms tik tais atvejais, kai šios įgyvendina Sąjungos teisę; primena, kad Komisija, cituodama šios chartijos 51 straipsnį, dažnai teigė, jog neįmanoma veikti pagrindinių teisių srityje, komitetui to paprašius; pabrėžia, kad, palyginti su veiksmais, kurių galima imtis vadovaujantis griežtomis šios chartijos teisinėmis nuostatomis, piliečių lūkesčiai yra gerokai didesni; ragina Komisiją labiau stengtis siekiant pateisinti piliečių lūkesčius ir naujai aiškinti 51 straipsnį;

22.  pabrėžia, kad Peticijų komitetas atlieka svarbų darbą įgyvendinant Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją; šiuo atveju atkreipia dėmesį į JT neįgaliųjų teisių komiteto baigiamąsias pastabas dėl Europos Sąjungos pradinės ataskaitos(2); pabrėžia, kad reikėtų Europos Sąjungos sistemai teikti deramų išteklių, laikantis šios konvencijos reikalavimų; šiuo atveju ragina pagerinti Peticijų komiteto ir jo sekretoriato gebėjimą, kad komitetas galėtų tinkamai atlikti savo apsaugos vaidmenį; ragina sukurti įgaliotojo pareigūno, atsakingo už su negalia susijusių klausimų tvarkymą, pareigas; pabrėžia, kad komitetas yra pasirengęs glaudžiai bendradarbiauti su kitais teisėkūros komitetais, dalyvaujančiais Parlamento tinkle, skirtame negaliai; pažymi, kad komitetas turi labiau stengtis ir imtis daugiau veiksmų užtikrinant neįgaliųjų apsaugą, pvz., imdamasis veiksmų, kuriais skatinama greitai ratifikuoti Marakešo sutartį;

23.  atkreipia dėmesį į piliečių susirūpinimą dėl TPIP ir jos atmetimo, taip pat dėl neskaidrių derybų, kuriose dalyvauja Komisija, kaip pabrėžta daugelyje 2014 m. gautų peticijų; pabrėžia, kad svarbu, jog Komisija skubiai įgyvendintų Europos ombudsmeno šiuo klausimu pateiktas rekomendacijas;

24.   atkreipia dėmesį į komiteto nuomonę dėl Komisijos rekomendacijų dėl TPIP derybų, šiose rekomendacijose, kaip pabrėžta daugelyje gautų peticijų, Komisija nesutinka su arbitražo instrumentu, vadinamu investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo mechanizmu, ir apgailestauja, kad buvo atmesta prieš TPIP pateikta Europos piliečių iniciatyva;

25.  apgailestauja, kad kai kurios valstybės narės dar neratifikavo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos, ir ragina jas kuo greičiau pasirašyti ir ratifikuoti šią konvenciją;

26.  ragina ES ir valstybes nares pasirašyti ir ratifikuoti Neįgaliųjų teisių konvencijos fakultatyvų protokolą;

27.  ragina valstybes nares ilgiau nedelsiant pasirašyti ir ratifikuoti Marakešo sutartį dėl geresnių sąlygų susipažinti su paskelbtais kūriniais sudarymo akliems, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turintiems asmenims;

28.  ypač atkreipia dėmesį į tam tikras peticijas dėl plano ištirti ir panaudoti galimus naftos rezervus Kanarų salose; pripažįsta, kad peticijų pateikėjai, kurie prieštarauja šiam planui dėl aplinkosauginių priežasčių, daug prisidėjo, kad diskusijos taptų aiškesnės; pripažįsta, kad peticijų pateikėjai ir toliau daugiausia peticijų teikia aplinkos apsaugos klausimais, taip pabrėždami, kad valstybės narės vis dar nepakankamai įgyvendina šios srities teisės aktus; pažymi, kad daug šių peticijų yra susijusios su atliekų tvarkymu, aprūpinimu vandeniu, branduoline energija, hidrauliniu ardymu ir gyvūnų rūšių apsauga;

29.  atkreipia dėmesį į didelį gautų peticijų skaičių, kuriose prieštaraujama tam, kad hidraulinis ardymas būtų naudojamas siekiant iš podirvio išgauti dujas ir naftą, ir kuriose atkreipiamas dėmesys į su šios technologijos naudojimu susijusias žalingas pasekmes aplinkai, ekonomikai ir socialinei sričiai;

30.  ypač smerkia nuolat naudojamą praktiką, kai didelių infrastruktūros ar naftos žvalgybos projektų atveju bylos suskirstomos, ir dėl to aplinkosaugos klausimais pateikiama daug peticijų;

31.  atkreipia dėmesį į peticijų pateikėjų susirūpinimą dėl įtariamų neteisingumo atvejų vykdant administracinius ir teisminius procesus dėl tėvų gyvenimo skyrium ar santuokos nutraukimo, kai pateikiami klausimai, susiję su vaikų globa ir priverstiniu įvaikinimu; pažymi, kad šioje srityje, kalbant apie skirtingų valstybių piliečių poras, kai kuriose valstybėse narėse gali pasitaikyti diskriminavimo dėl pilietybės atvejų, kai sutuoktinis atitinkamos valstybės narės, kurioje vykdoma teismo procedūra, pilietis vertinamas palankiau negu asmuo, kuris nėra tos valstybės pilietis, o tai turi sunkių ir dažnai labai neigiamų bei dramatiškų padarinių vaiko teisėms; pabrėžia, kad buvo pranešta apie bylas, kuriose dalyvauja kelios valstybės narės (Vokietija (nuoroda į Vaikų ir jaunimo tarnybos darbą), Prancūzija, Nyderlandai, Slovakija, Danija) ir Norvegija, ir šiuo atveju palankiai vertina tai, kad 2016 m. bus peržiūrėtas reglamentas „Briuselis IIa“; pabrėžia, kad 2015 m. Peticijų komitete buvo sudaryta nauja darbo grupė, kuriai patikėta greitai ir nuosekliai reaguoti į šiuos susirūpinimą keliančius atvejus, ir ji vietoje surengė tiriamąjį vizitą, kuriuo siekta tirti tokio pobūdžio skundus;

32.  atkreipia dėmesį į didelį gautų peticijų skaičių, kuriose aršiai kritikuojama ES migracijos, prekybos ir išorės politika ir įspėjama apie jos padarinius, kai tai susiję su šios politikos atitiktimi nuostatoms, siekiant užtikrinti migrantų žmogaus teises; atkreipia dėmesį į visų ES agentūrų, įstaigų ir institucijų, įskaitant FRONTEX, pareigą atitinkamose veiklos srityse visuomet užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms ir Pagrindinių teisių chartijos laikymąsi;

33.  palankiai vertina socialinį dialogą „Europos vaiko teisių forumas“, Komisijos iniciatyva rengiamą kasmet nuo 2007 m., kurio tikslas yra remti vaikų teises kaip ES vidaus ir išorės priemonių dalį; pažymi, kad šio dialogo dalyviai yra valstybių narių atstovai, vaikų teisių atstovai, Regionų komitetas, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, Europos Taryba, UNICEF ir įvairios nevyriausybinės organizacijos;

34.  pabrėžia, kad piliečiai pateikia peticijų labai įvairiomis temomis, pvz., pagrindinės teisės, žmogaus teisės, neįgaliųjų teisės, vidaus rinka, aplinkos apsaugos teisė, darbo santykiai, migracijos politika, prekybos susitarimai, visuomenės sveikatos klausimai, vaiko gerovė, transportas, gyvūnų teisės ir diskriminacija; ragina Peticijų komitetą toliau specializuotis savo darbe, skiriant vidaus pranešėjus pagrindinių sričių, apie kurias kalba peticijų pateikėjai, klausimais; prašo komiteto sekretoriatui skirti daugiau išteklių, kad komitetas galėtų susidoroti su visu intensyviu ir plačiu peticijų srautu;

35.  mano, kad viešųjų klausymų rengimas yra svarbi peticijų pateikėjų iškeltų problemų nagrinėjimo priemonė; norėtų atkreipti dėmesį į viešuosius klausymus, surengtus su Aplinkos komitetu dėl Europos piliečių iniciatyvos „Vanduo yra žmogaus teisė“ (angl. Water is a Human Right) ir su Teisės reikalų komitetu dėl Europos piliečių iniciatyvos „Vienas iš mūsų“ (angl. One of Us); mano, kad Europos piliečių iniciatyva yra priemonė, kuri skatina tarpvalstybinę, dalyvaujamąją ir atstovaujamąją demokratiją, kuri, priėmus naujas taisykles, gali padėti piliečiams daugiau tiesiogiai dalyvauti kuriant, nustatant ES politikos sritis ir nustatant jų prioritetus, taip pat teisėkūros klausimus, kuriuos reikia spręsti; dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą savo iniciatyva dalyvauti rengiant viešuosius klausymus, skirtus sėkmingoms iniciatyvoms; įsipareigoja instituciniu lygmeniu teikti pirmenybę šio dalyvaujamojo proceso veiksmingumui ir tinkamų tolesnių veiksmų (jų prireikus) užtikrinimui; palankiai vertina, kad klausymuose naudojamos neįgaliesiems skirtos prieinamumo gerinimo priemonės, pvz., garsiniai ekranai;

36.  apgailestauja dėl Komisijos atsakymo į keletą sėkmingų Europos piliečių iniciatyvų ir dėl to, kad buvo imtasi mažai veiksmų reaguojant į vienintelę tarpvalstybinės demokratijos ES priemonę;

37.  atkreipia dėmesį į kelias rezoliucijas, pranešimų forma priimtas 2014 m., pvz., 2014 m. kovo 12 d. EP rezoliuciją „2013 m. pilietybės ataskaita. ES piliečiai; jūsų teisės, jūsų ateitis“(3), kuri sukėlė diskusijas dėl pensijų teisių derinimo ir piliečių teisės balsuoti ir dalyvauti rinkimuose; atkreipia dėmesį į EP rezoliuciją dėl 2013 m. Peticijų komiteto veiklos(4) ir į 2015 m. sausio 15 d. EP rezoliuciją dėl metinio pranešimo apie Europos ombudsmeno 2013 m. veiklą(5), ypač kai tai susiję su TPIP susitarimu;

38.  palankiai vertina Komisijos sprendimą tęsti 2013 m. pradėtą veiklą, numatytą 2014 m. Europos piliečių metams, didesnį dėmesį skiriant rinkimams į Europos Parlamentą (kurie įvyko 2014 m. gegužės 22–25 d.); palankiai vertina Komisijos pasirengimą informuoti piliečius apie jiems prieinamas priemones, kad jie galėtų dalyvauti ES sprendimų priėmimo procese, taip pat jos pasirengimą tuo metu suteikti ES piliečiams informaciją ir patarimus dėl jų teisių ir demokratinių priemonių, kurios numatytos jiems ginti; pabrėžia, kad reikėtų toliau stengtis siekti didinti informuotumą apie rinkimus į Europos Parlamentą, nes dalyvavimo 2014 m. rinkimuose mastas daugelyje valstybių narių nesiekė 50 proc.;

39.  pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad Peticijų komitetas turėtų visapusiškai veikiantį interneto portalą, kuriame peticijų pateikėjai galėtų veiksmingai registruoti, pateikti savo peticijas, įkelti pagrindžiamuosius dokumentus, pritarti leistinoms peticijoms ir gauti informaciją apie savo peticijų būklę ir automatinius pranešimus el. paštu apie būklės pasikeitimą, taip pat per kurį piliečiai galėtų tiesiogiai susisiekti su ES pareigūnais, kad gautų aiškią ir paprastą informaciją apie pažangą sprendžiant klausimus, iškeltus piliečių peticijose; apgailestauja, kad dar nesibaigė numatytas įgyvendinimui skirtas laikotarpis ir kad daugelis numatytų funkcijų dar neveikia; primygtinai ragina atsakingas administracines tarnybas greičiau imtis reikalingų veiksmų, kad būtų baigti likę projekto etapai ir ištaisyti visi dabartiniai trūkumai; pabrėžia, kad reikėtų imtis tolesnių veiksmų siekiant padidinti peticijų proceso skaidrumą;

40.  ragina Parlamentą, nacionalinius parlamentus ir žemesnio lygmens valdžios institucijas valstybėse narėse laikytis bendro požiūrio, įskaitant atitinkamas apeliacines tarnybas, kad piliečiams būtų aišku, kuriuo lygmeniu ir kurioje instancijoje galima nagrinėti jų peticijas;

41.  ragina veiksmingai įvertinti Peticijų komiteto sekretoriato darbuotojus, kurie dėmesį skiria siekdami užtikrinti kiekybę ir kokybę, pripažįstant, kad gaunama daug peticijų ir nuolat vėluojama jas tvarkyti; mano, kad tinkamas patvirtintų peticijų tvarkymas ir svarstymas, taip pat teisingo grįžtamojo ryšio peticijų pateikėjams užtikrinimas, yra itin svarbūs stiprinant Europos pilietinės visuomenės ir ES institucijų ryšius;

42.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti konstruktyvesnį piliečių informavimą naudojant Peticijų komiteto interneto portalą ir rengiant mokomuosius seminarus valstybėse narėse;

43.  pabrėžia, kad Vidaus rinkos problemų sprendimo tinklo (SOLVIT), kuriame nuolat nustatomos ir sprendžiamos su vidaus rinkos teisės aktų įgyvendinimu susijusios problemos, vaidmuo yra svarbus; primygtinai ragina Komisiją atnaujinti šią priemonę, kad Peticijų komiteto nariai turėtų prieigą prie visos informacijos, kurią galima gauti per SOLVIT, ir juos informuoti apie atvejus, susijusius su pateiktomis peticijomis;

44.  pabrėžia būtinybę stiprinti Peticijų komiteto bendradarbiavimą su kitomis ES institucijomis ir įstaigomis, taip pat su valstybių narių nacionalinės valdžios institucijomis; mano, kad labai svarbu stiprinti struktūrinius dialogus ir sistemingą bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis, ypač su nacionalinių parlamentų peticijų komitetais; rekomenduoja visų valstybių narių parlamentams įsteigti peticijų komitetus, jei jie to dar nepadarė; mano, kad 2014 m. gruodžio 2 d. Škotijos Parlamento peticijų komiteto vizitas į komitetą – tai minėto bendradarbiavimo pavyzdys ir kad tokio pobūdžio partnerystė sudarys galimybes keistis geriausia patirtimi, sujungti įgytą patirtį ir įgyvendinti veiksmingą ir sistemingą peticijų perdavimo atsakingoms įstaigoms praktiką;

45.  pabrėžia, kad Peticijų komiteto veiklai itin svarbus glaudus bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis; ragina valstybes nares savo iniciatyva teikti atsakymus į peticijas, susijusias su ES teisės aktų įgyvendinimu ir jų vykdymo užtikrinimu, ir mano, kad valstybių narių atstovų dalyvavimas Peticijų komiteto posėdžiuose ir aktyvus bendradarbiavimas yra labai svarbūs; atkreipia dėmesį į tai, kad 2014 m. vasario 10 d. posėdyje, per kurį buvo pristatoma tiriamojo vizito į Graikiją (2013 m. rugsėjo 18–20 d.) dėl atliekų tvarkymo ataskaita, dalyvavo Graikijos vyriausybės atstovai;

46.  primena, kad tiriamieji vizitai yra viena iš svarbiausių Peticijų komiteto turimų tyrimo priemonių, kaip numatyta taisyklėse, net jeigu jų 2014 m. ir nebuvo surengta; mano, kad itin svarbu, kad peticijų nagrinėjimas, dėl kurių atliekamas tyrimas tiriamuosiuose vizituose, neatsidurtų aklavietėje, taip pat laikotarpiu tarp rinkimų į Europos Parlamentą ir naujo Parlamento suformavimo, ir ragina Parlamento komitetus imtis reikiamų veiksmų; pabrėžia, kad būtina užtikrinti, jog tiriamieji vizitai būtų užbaigiami pateikiant aiškias rekomendacijas, kuriose daugiausia dėmesio būtų skiriama peticijų pateikėjų problemoms; tikisi, kad Peticijų komitetas su tiriamaisiais vizitais susijusią reguliarią veiklą atnaujins 2016 m.;

47.  ragina Graikiją atsižvelgti į rekomendacijas, pateiktas komiteto 2014 m. vasario mėn. patvirtintoje tiriamojo vizito ataskaitoje dėl atliekų surinkimo ir sąvartynų vietos Graikijoje; ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip naudojamos atliekų surinkimui skirtos lėšos; ragina valstybes nares laikytis ES direktyvų dėl atliekų perdirbimo;

48.  mano, kad labai svarbu, kad Peticijų komiteto posėdžiuose dalyvautų ir aktyviai bendradarbiautų valstybių narių atstovai; palankiai vertina atitinkamų valstybių narių valdžios institucijų atstovų dalyvavimą ir aktyvų bendradarbiavimą ir ragina tai daryti; ragina visas valstybes nares aktyviai dalyvauti peticijų procese;

49.  pabrėžia, kad svarbu bendradarbiauti su Europos ombudsmenu ir kad Parlamentas dalyvautų Europos ombudsmenų tinkle; džiaugiasi puikiais ombudsmeno ir Peticijų komiteto santykiais institucinėje sistemoje; ypač džiaugiasi nuolatine ombudsmeno parama Peticijų komiteto darbui per visus metus;

50.   tikisi pagerinti bendradarbiavimą su įvairių valstybių narių nacionalinių ir regioninių parlamentų peticijų komitetais, jei jie yra; yra įsipareigojęs padėti įsteigti tokius komitetus tose valstybėse narėse, kurios to nori;

51.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir Peticijų komiteto pranešimą Tarybai, Komisijai, Europos ombudsmenui, valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams ir jų peticijų komitetams bei nacionaliniams ombudsmenams arba panašioms kompetentingoms institucijoms.

AIŠKINAMOJI DALIS

2014 m. metiniame pranešime siekiama apžvelgti Peticijų komiteto veiklą; šio komiteto darbotvarkė neatitinka Europos Komisijos teisėkūros programos, bet ją nustato patys piliečiai, naudodamiesi savo teise Europos Parlamentui pateikti peticiją, pareikšdami susirūpinimą dėl įvairių Sąjungos politikos sričių ir teisės aktų.

Metiniame pranešime tiksliai ir išsamiai pristatomi Peticijų komiteto darbai. Šiame pranešime pateikiami statistiniai duomenys: gautų, baigtų nagrinėti ar komiteto nagrinėjamų peticijų skaičius, su peticijomis susijusios šalys ar nagrinėjami klausimai. Šie statistiniai duomenys yra svarbi skaičiais pagrįsta komiteto darbo vertinimo priemonė. Pranešimas papildomas kitais aspektais, pavyzdžiui, aptariami ryšiai su kitomis ES institucijomis ir nacionalinės bei regioninės valdžios institucijomis.

2014 m. – Europos piliečių metais – ypatingas dėmesys buvo skirtas Europos Parlamento rinkimams, kurie įvyko gegužės 22–25 d. Peticijų komitetas sudarytas 2014 m. liepos 17 d.: Cecilia Wikström išrinkta jo pirmininke, Rosa Estaràs Ferragut – pirmąja pirmininkės pavaduotoja, Roberta Metsola – antrąja pirmininkės pavaduotoja, Marlene Mizzi – trečiąja pirmininkės pavaduotoja ir Pál Csáky – ketvirtuoju pirmininkės pavaduotoju.

Teisė teikti peticiją Europos Parlamentui: Europos pilietiškumo ramstis

Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai teisė teikti peticijas Parlamentui įtvirtinta kaip vienas iš Europos pilietiškumo kertinių akmenų ir kaip pagrindinė teisė, nurodyta Sutarties 227 straipsnyje, kuriame nustatoma, kad Europos Sąjungos piliečiai arba rezidentai – fiziniai ar juridiniai asmenys – turi teisę individualiai arba kartu su kitais piliečiais ar asmenimis pateikti Europos Parlamentui peticiją bet kokiu klausimu, priklausančiu Sąjungos veiklos sritims ir turinčiu jiems tiesioginį poveikį. Taigi peticijos – tai priemonė, leidžianti piliečiams pareikšti Parlamentui savo susirūpinimą dėl poveikio, kurį jų kasdieniam gyvenimui daro įvairios ES politikos sritys ir ES teisės aktų nuostatos.

Iš metinių statistinių duomenų matyti, kad dauguma piliečių į Parlamentą kreipiasi prašydami padėti spręsti klausimus, susijusius su teisingumu, aplinka, vidaus rinka ar pagrindinėmis teisėmis. Vieni peticijų teikėjai kreipiasi į Europos Parlamentą norėdami pateikti pasiūlymų dėl Europos Sąjungos politikos sričių plėtojimo, kiti – apskųsti sprendimus, kuriuos priėmė nacionalinės valdžios institucijos, bei skųsdami nacionalinių teismų sprendimus. Kai kurie piliečiai skundžiasi dėl netinkamai taikomų ES teisės aktų, nes teisės aktai netinkamai perkelti į nacionalinę teisę, netinkamai įgyvendinami Sąjungos standartai arba šie standartai pažeidžiami.

Pagal statistinius duomenis 2014 m. Europos Parlamentas gavo 2714 peticijas; palyginti su 2013 m., šis skaičius sumažėjo 6 % (2013 m. gauta 2891 peticija). Galima teigti, kad 2013 m. ir 2014 m. gautų peticijų skaičius pasiekė aukščiausią lygį, tačiau nedidelis sumažėjimas 2014 m. rodo tendencijos pasikeitimą po nuolatinio per paskutinę kadenciją gautų peticijų skaičiaus augimo.

2014 m. gautų peticijų statistinių duomenų analizė, palyginti su 2013 m. gautomis peticijomis

Peticijų nagrinėjimas

Peticijų nagrinėjimas

Peticijų skaičius

%

Peticijų skaičius

%

 

2014

2013

Paskelbtos priimtinomis ir imtasi tolesnių veiksmų

790

29,1

1168

40,4

Paskelbtos nepriimtinomis

1070

39,4

1046

36,2

Paskelbtos priimtinomis ir baigtos nagrinėti

817

30,1

0677

23,4

Užginčytos rekomendacijos

37

1,4

0

0

Iš viso užregistruota peticijų

2714

100

2891

100,0

Priimtinos ir perduotos kitoms institucijoms, kad jos pateiktų nuomonę

77

9,7

156

13,3

Priimtinos ir perduotos kitoms institucijoms, kad jos pateiktų informacijos

380

48,1

404

34,5

Priimtinos ir perduotos Komisijai, kad ji pateiktų nuomonę

688

87,0

1123

95,8

Taip pat pažymėtina, kad apie 59,6 % 2013 m. gautų peticijų (t. y. 1723) buvo baigta nagrinėti procedūros pradžioje, nes nutarta, kad jos nepriimtinos (36,2 %), arba, nors jos ir buvo priimtinos, peticijų pateikėjams buvo suteikta informacija apie įvairius su peticijomis susijusius klausimus ir jos buvo baigtos nagrinėti arba perduotos kitiems Europos Parlamento komitetams, atsakingiems už peticijose minimus klausimus, kad jie pateiktų informacijos (23,4 %). 1168 (40,4 %) paskelbtos priimtinomis, o 95,6 % (1119) jų perduotos Europos Komisijai, kad ji pateiktų nuomonę.

2013

 

2014

Nagrinėjimas

Peticijų skaičius

Procentai

 

Nagrinėjimas

Peticijų skaičius

Procentai

Paskelbtos priimtinomis

1844

63,8

 

Paskelbtos priimtinomis

1607

59,2

Paskelbtos nepriimtinomis

1047

36,2

 

Paskelbtos nepriimtinomis

1070

39,4

Bendras skaičius

2891

100

 

Laukiama sprendimo

37

1,4

 

 

 

 

Bendras skaičius

2714

100

69,5 % 2014 m. gautų peticijų (t. y. 1887) buvo baigta nagrinėti procedūros pradžioje, nes nutarta, kad jos nepriimtinos (39,4 %), arba, nors jos ir buvo priimtinos, peticijų pateikėjams buvo suteikta informacija ir jos buvo baigtos nagrinėti arba perduotos kitiems Europos Parlamento komitetams, atsakingiems už peticijose minimus klausimus, kad jie pateiktų informacijos (30,1 %). Pažymėtina, kad nors paskelbtų nepriimtinomis peticijų procentas išliko pastovus (2014 m. šiek tiek padidėjo – 3,2 %), kaip ir priimtinų peticijų procentas (2014 m. šiek tiek sumažėjo – 4,6 %), atsižvelgiant į Peticijų komiteto narių priimtus sprendimus, peticijų nagrinėjimo skirtumas šiais dvejais metais (2013–2014 m.) yra akivaizdus: sprendimų peticijų teikėjams pateikti informaciją ir užbaigti peticijos nagrinėjimą procedūros pradžioje, palyginti su 2013 m., skaičius gerokai išaugo – 11,3 %. Kalbant apie peticijas, dėl kurių imtasi veiksmų, galima teigti, kad peticijų, perduotų siekiant gauti informacijos, skaičius išaugo (13,6 %), o peticijų, perduotų gauti kitų Parlamento komitetų nuomonę, skaičius (3,6 %) ir perduotų gauti Europos Komisiją skaičius (8,8 %) sumažėjo.

Peticijų skaičius pagal šalis

Palyginti su 2013 m., 2014 m. pastebėta pokyčių šalių, iš kurių kilę peticijų teikėjai, sąraše: Ispanija tebepirmauja, ją vejasi Vokietija, Italija, Rumunija ir Jungtinė Karalystė (2013 m. penktoje vietoje buvo Prancūzija).

Estija yra sąrašo pabaigoje, o priešpaskutinėje vietoje, kaip ir praėjusiais metais, atsiduria Liuksemburgas.

2013

 

2014

Šalis

Peticijų skaičius

%

 

Šalis

Peticijų skaičius

%

Europos Sąjunga

751

23,5

 

Europos Sąjunga

908

28,9

Ispanija

453

14,2

 

Ispanija

449

14,3

Vokietija

362

11,3

 

Vokietija

271

8,6

Italija

278

8,7

 

Italija

248

7,9

Rumunija

223

7,0

 

Rumunija

199

6,3

Prancūzija

129

4,0

 

Jungtinė Karalystė

109

3,5

Kiti

1003

31,4

 

Kiti

1071

34,0

2014 m. pateiktų peticijų skaičius pagal šalis

Pagrindinės peticijų temos

Kaip jau minėjome, 2014 m. teisingumas tebebuvo pagrindinė peticijų teikėjams susirūpinimą kelianti sritis; šiek tiek mažiau rūpimos sritys buvo aplinka, vidaus rinkos veikimas, pagrindinės teisės ir sveikata. Pažymėtina, kad, palyginti su ankstesniais metais, labai sumažėjo peticijų, susijusių su nuosavybės grąžinimu.

2013

 

2014

Temos

Peticijų skaičius

Procentai

 

Temos

Peticijų skaičius

Procentai

Teisingumas

387

10,5

 

Teisingumas

300

8,3

Aplinka

361

9,8

 

Aplinka

284

7,8

Pagrindinės teisės

268

7,2

 

Vidaus rinka

266

7,3

Vidaus rinka

223

6,0

 

Pagrindinės teisės

208

5,7

Socialiniai reikalai

199

5,4

 

Sveikata

173

4,8

Švietimas ir kultūra

141

3,8

 

Socialiniai reikalai

158

4,4

Sveikata

137

3,7

 

Transportas

117

3,2

Užimtumas

117

3,2

 

Švietimas ir kultūra

113

3,1

Transportas

107

2,9

 

Užimtumas

108

3,0

Nuosavybė ir grąžinimas

91

2,5

 

Nuosavybė ir grąžinimas

55

1,5

Kiti

1,669

45,1

 

Kiti

1,844

50,9

Peticijos teikėjų vartojamos kalbos

Taip pat galima pastebėti labai nedidelių pokyčių, susijusių su peticijų kalba: 2014 m., kaip ir 2013 m., peticijų teikėjų dažniausiai vartojamos kalbos buvo vokiečių ir anglų; trečioje ir ketvirtoje vietose – ispanų ir italų kalbos, jomis pateiktų peticijų skaičius ir jų procentinė dalis išaugo. Peticijos šiomis keturiomis kalbomis (DE, EN, ES ir IT) sudaro 72 % visų peticijų.

Maltiečių ir estų kalbos – sąrašo pabaigoje (abejomis kalbomis gauta po vieną peticiją).

2013

 

2014

Kalba

Peticijų skaičius

Procentai

 

Kalba

Peticijų skaičius

Procentai

vokiečių k.

701

24,2

 

vokiečių k.

607

22,4

anglų k.

525

18,2

 

anglų k.

496

18,3

ispanų k.

442

15,3

 

ispanų k.

456

16,8

italų k.

316

10,9

 

italų k.

400

14,7

prancūzų k.

203

7,0

 

prancūzų k.

151

5,6

rumunų k.

166

5,7

 

rumunų k.

135

5,0

lenkų k.

131

4,5

 

lenkų k.

105

3,9

Kitos

276

9,0

 

graikų k.

92

3,4

 

 

 

 

Kitos

273

10

2014 m. pateiktų peticijų skaičius pagal kalbas

 

Peticijos teikėjų pilietybė

Vertinant pagal pilietybę, aktyviausi peticijų teikėjai ir toliau buvo vokiečiai, šiek tiek mažiau aktyvūs, kaip ir 2013 m., buvo ispanai ir italai. Toliau sąraše – Rumunijos, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos piliečiai. Paskutinėse vietose – Estijos ir Liuksemburgo piliečiai, kurie 2014 m. kartu pateikė tik aštuonias peticijas.

2013

 

2014

Pagrindinio peticijos teikėjo pilietybė

Peticijų skaičius

Procentai

 

Pagrindinio peticijos teikėjo pilietybė

Peticijų skaičius

Procentai

Vokietija

649

22,4

 

Vokietija

551

20,2

Ispanija

456

15,8

 

Ispanija

468

17,1

Italija

344

11,9

 

Italija

425

15,6

Rumunija

213

7,4

 

Rumunija

196

7,2

Prancūzija

152

5,3

 

Jungtinė Karalystė

143

5,2

Lenkija

143

4,9

 

Prancūzija

129

4,7

Jungtinė Karalystė

138

4,8

 

Lenkija

123

4,5

Graikija

113

3,9

 

Graikija

113

4,1

Kiti

800

23,6,

 

Kiti

574

21,9

2014 m. pateiktų peticijų skaičius pagal pilietybę

 

Peticijų teikimo būdas

Kalbant apie peticijų teikimo būdą, pasitvirtina 2013 m. pastebėta tendencija: peticijų teikėjai yra vis aktyvesni ir teikia peticijas internetu, o ne įprastu laišku (80 % 2014 m. gautų peticijų atsiųsta internetu; 2013 m. – 75,2 %).

2013

 

2014

Peticijos teikimo būdas

Peticijų skaičius

%

 

Peticijos teikimo būdas

Peticijų skaičius

%

Elektroninis paštas

2173

75,2

 

Elektroninis paštas

2174

80

Laiškas

718

24,8

 

Laiškas

540

20

Peticijų teikimo būdas 2014 m.

 

Peticijų statusas

Kalbant apie peticijų statusą, pažymėtina, kad didžioji dauguma peticijų, t. y. 80 %, baigiamos nagrinėti per metus nuo jų nagrinėjimo pradžios ir pripažinimo priimtinomis. Galima teigti, kad tik keletas peticijų yra nagrinėjamos ilgiau kaip ketverius metus. Šios nebaigtos nagrinėti peticijos dažniausiai yra susijusios su pažeidimų nagrinėjimo procedūromis Teisingumo Teisme arba yra tokios peticijos, kurias pasirašiusieji asmenys, pareikalavo išsamesnių tolesnių veiksmų (šios aštuntosios kadencijos pradžioje Europos Parlamento nariai paprašė įdiegti specialią „išvalymo“ procedūrą, skirtą dar kartą įvertinti peticijas, kurios nagrinėjamos keletą kadencijų).

Peticijų statusas

Metai

Nebaigtos nagrinėti

Baigtos nagrinėti

2014

763

28,1%

1925

70,9 %

2013

531

18,4%

2360

81,6%

2012

213

10,7 %

1773

89,3%

2011

120

8,5 %

1294

91,5%

2010

66

4,0%

1590

96,0%

2009

27

1,4 %

1897

98,6 %

2008

35

1,9%

1848

98,1%

2007

32

2,1 %

1474

97,9 %

2006

10

1,0 %

1011

99,0%

2005

4

0,4%

1012

99,6 %

2004

5

0,5 %

997

99,5 %

2003

0

0%

1315

100%

2001

0

0,%

1132

100%

2000

0

0 %

908

100 %

Nagrinėjant peticijų statistinius duomenis matyti, kad daugiausia peticijų nepriimtinomis paskelbiamos dėl to, kad peticijų teikėjai tebepainioja valstybių narių kompetencijos sritis su ES kompetencijos sritimis, taip pat ES institucijas su Europos Taryba, ypač su Žmogaus Teisių Teismu. Tai rodo, kad turi būti dar labiau stengiamasi geriau informuoti piliečius apie tai, ką reiškia teisė teikti peticiją ir ką galima pasiekti pateikus peticiją Parlamentui.

2014 m. lapkričio mėn. pradėjęs veikti naujas interneto portalas patobulino seną sistemą peticijoms skirtoje interneto svetainėje Europos Parlamento portale Europarl. Piliečiai, kurie teikia peticijas internetu naudodamiesi šiuo naujuoju peticijų portalu, gauna visą reikiamą informaciją apie Parlamento kompetencijos sritis, jie gali užsiregistruoti, pateikti peticiją, įkelti patvirtinamuosius dokumentus, paremti priimtinas peticijas, gauti informacijos apie savo peticijos statusą ir automatiškai siunčiamų elektroninių laiškų forma gauti pranešimus apie savo peticijų statuso pasikeitimus. Peticijų teikėjai taip pat gali rasti informacijos apie Peticijų komiteto darbą, taip pat apie galimybes greičiau gauti žalos atlyginimą pasinaudojant kitais jiems prieinamais ES ar nacionalinio lygio tinklais (t. y. SOLVIT, „EU Pilot“, Europos vartotojų centrų tinklu, Europos ombudsmeno, nacionalinių ombudsmenų ar nacionalinių parlamentų peticijų komitetų paslaugomis).

Šiame pranešime siekiama pabrėžti, kad reikalinga ES lygmens vieno langelio principu grindžiama sistema, kuri padėtų piliečiams orientuotis, jei jiems būtų reikalingas sprendimas įtarus, kad pažeistos jų teisės. Tai labai svarbus siektinas tikslas. Europos Komisijos iniciatyva oficialias ir neoficialias skundų pateikimo priemones sukelti į vieną interneto svetainės www.europa.eu tinklalapį „Jūsų teisės ES“ – būtų svarbus žingsnis siekiant pažangos šioje srityje. Tačiau reikėtų dar geriau paaiškinti, kuo skirias oficialios (skundai Europos Komisijai, peticijos Parlamentui, skundai Europos ombudsmenui) ir neoficialios priemonės (SOLVIT, EVC tinklas, FIN-NET ir pan.). Piliečiai turi žinoti, kur gali rasti reikalingą informaciją, ir šioje srityje palankiai vertiname Komisijos pastangas gerinti galimybes susipažinti su informacija, ją tobulinti ir didinti pagalbą piliečių teisių klausimais, plėtojant portalą „Your Europe“.

Nors tai, kad 2014 m. lapkričio 19 d. pradėjo veikti naujas Europos Parlamento interneto portalas, reiškia pažangą šioje srityje, tačiau reikia paminėti, kad Parlamento portale Peticijų komiteto svetainė yra ne pirmajame, o ketvirtame puslapyje: norėdami pasiekti peticijų puslapį ir rasti konkrečią svetainę, kurioje gali teikti peticijas, piliečiai turi naršyti po puslapius „Parlamentas ir Jūs“, „Būkite išklausyti“. http://www.petiport.europarl.europa.eu/petitions/lt/main.

Santykiai su Europos Komisija

Europos Komisija, savaime suprantama, ir toliau lieka Peticijų komiteto partnerė peticijų nagrinėjimo procese, nes Komisijos pareiga – užtikrinti, kad ES teisės aktai būtų įgyvendinami ir jų būtų laikomasi. Šių dviejų institucijų darbo santykiai yra geri. Tačiau reikėtų sutrumpinti atsakymų į šio komiteto prašymus atlikti tyrimą pateikimo laiką (šiuo metu vidutinis atsakymo laikas yra vidutiniškai keturi mėnesiai). Be to, institucijoms tinkamai bendradarbiaujant, Europos Komisija turėtų informuoti Peticijų komitetą apie pažeidimų nagrinėjimo procedūrų, tiesiogiai susijusių su peticijomis, eigą.

Čia vertėtų paminėti 2014 m. spalio 7 d. vykusį Komisijos pirmininko pavaduotojo Franso Timmermanso klausymą. Savo atsakymuose į klausimyno klausimus ir klausimus, pateiktus per klausymą Pirmininkų sueigoje, paskirtasis Komisijos narys Frans Timmermans, atsakingas už institucijų santykius ir administravimą, prisiėmė keletą įsipareigojimų dėl Europos piliečių iniciatyvos ir įsipareigojimą išnagrinėti sunkumus ir apribojimus, susijusius su peticijomis pagal ES pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnį. Peticijų komitetas taip pat dalyvavo Komisijos nario T. Navracsicso (atsakingo už švietimą, kultūrą, jaunimą ir pilietybę) klausyme, vykusiame 2014 m. spalio 1 d.

Komitetas teigiamai įvertino Europos Komisijos generalinio sekretoriato F direktorato vadovo Pascalio Leardini pristatymą komiteto posėdyje 2014 m. rugsėjo mėn. Jis pabrėžė, kad peticijose, kurios perduodamos Komisijai, kad ji pateiktų nuomonę, aptariamos keturios pagrindinės temos: aplinkosauga, pagrindinės teisės, laisvas piliečių ir darbuotojų judėjimas bei ekonomikos ir socialinė krizė. Jis nurodė pagrindines problemas, su kuriomis susiduriama vykdant šį bendradarbiavimą, t. y., būtinybę griežčiau tikrinti Komisijai teikiamų peticijų priimtinumą, būtinybę įtraukti valstybes nares ir jų valdžios institucijas, Komisijos pareigūnų dalyvavimą parengiamuosiuose posėdžiuose ir galiausiai didelį kiekį nebaigtų nagrinėti peticijų, dėl kurių reikšmingai didėja darbo krūvis.

Siekiant sustiprinti esamą glaudų bendradarbiavimą, Europos Komisija pasiūlė sprendimus, kurie atitinka pagrindinius iškeltus klausimus, tarp kurių valstybių narių valdžios institucijų atstovų kvietimas į posėdžius ir platesnis jau sukurtų problemų sprendimo priemonių naudojimas.

Santykiai su Taryba

Peticijų komitetas palankiai vertina Tarybos dalyvavimą šio komiteto posėdžiuose, tačiau apgailestauja, kad šis dalyvavimas netampa aktyvesniu bendradarbiavimu, kuris galėtų padėti išeiti iš aklaviečių nagrinėjant peticijas, kai valstybių narių bendradarbiavimas yra lemiamas, tačiau atkreipia dėmesį į pastangas, kurias deda kai kurios valstybės narės, pavyzdžiui, Italija, Graikija ir Ispanija atidžiai sekdamos komiteto posėdžius.

Santykiai su Europos ombudsmenu. Ombudsmeno dalyvavimas

Emily O’Reilly pirmą kartą Europos ombudsmene išrinkta 2013 m. liepos mėn. buvo perrinkta kitai penkerių metų kadencijai 2014 m. gruodžio mėn. Laikotarpiu, kurį apima šis pranešimas, ji vykdė savo įgaliojimus aktyviai ir subalansuotai, tiek kalbant apie skundų nagrinėjimą ir tvarkymą bei tyrimų atlikimą ir užbaigimą, tiek apie konstruktyvių santykių su Europos Sąjungos institucijomis bei įstaigomis palaikymą ir piliečių raginimą naudotis savo teisėmis bendraujant su šiomis institucijomis ir įstaigomis.

Peticijų komitetas su Europos ombudsmene palaiko puikius ryšius, ji ne kartą pasisakė komiteto posėdžiuose: 2014 m. rugsėjo 24 d. ji pristatė savo 2013 m. metinį pranešimą. Savo kalboje ji pateikė informaciją apie tai, kokiam skaičiui piliečių Europos ombudsmeno tarnybos suteikė pagalbą 2013 m., kiek tais metais buvo pradėta ir baigta tyrimų, informavo apie institucijas, kurios buvo susijusios su pradėtais tyrimais, apie šių tyrimų rezultatus, apie tai, kaip laikomasi ombudsmeno sprendimų ir, galiausiai, nurodė pagal šalis suskirstytus statistinius duomenis apie gautus skundus ir pradėtus tyrimus. Ombudsmenė atkreipė dėmesį į pagrindines problemas (skaidrumas, etiniai klausimai, piliečių dalyvavimas, ES finansuojami projektai, pagrindinės teisės ir aptarnavimo kultūra), kurias jai tenka spręsti vykdant savo veiklą, ir pateikė raidos perspektyvas, visų pirma, pagrindines savo veiklos sritis (poveikis, svarba, matomumas), taip pat paminėjo strateginius vykdomus tyrimus.

Ji kalbėjo komiteto posėdyje gruodžio 2 d., kai vyko jos kaip kandidatės į ombudsmeno postą klausymas, o gruodžio mėnesio plenarinėje sesijoje, kai vyko jos rinkimai, ji pasakė kalbą, kurią labai gerai įvertino EP nariai.

Bendradarbiavimas su Europos Parlamento teisės tarnyba

2014 m. rugsėjo mėn. Europos Parlamento teisės tarnybos skyriaus vadovas Antonio Caiola trumpai pristatė tarnybos bendradarbiavimą su Peticijų komitetu. Teisės tarnyba atstovauja Parlamentui visuose teismuose ir teikia teisines konsultacijas visoms Parlamento tarnyboms. Jis daug kalbėjo apie Bendrojo Teismo sprendimus, susijusius su peticijomis ir jų tvarkymu. Aptartos bylos skirstomos į dvi kategorijas:

Ÿ  Pirmoji susijusi su peticijomis, kurios laikomos nepriimtinomis. Joje žinomiausia yra byla T-308/07 (Ingo-Jens Tegebauer prieš Europos Parlamentą). Vadovaujantis šio teismo sprendimo motyvais bet koks Peticijų komiteto sprendimas dėl priimtinumo turi būti pateikiamas kartu su išsamiu ir aiškiu pagrindimu. Tas pats principas pakartotas ir vėlesniuose sprendimuose, pvz., T-280/09 (José Carlos Morte Navarro prieš Europos Parlamentą ir T-160/10 (J prieš Europos Parlamentą).

Ÿ  Antrajai kategorijai priskiriamos bylos, susijusios su komiteto sprendimais baigti nagrinėti peticiją. Pirmoji tokia byla yra T-186/11 (Peter Schönberger prieš Europos Parlamentą). Komitetas nutarė, kad peticija priimtina. Vėliau sekretoriatas baigė nagrinėti peticiją ir perdavė klausimą svarstyti Personalo generaliniam direktoratui. Peticijos autorius dėl sekretoriato sprendimo pareiškė ieškinį, o Bendrasis Teismas ieškinį atmetė, nes žala negalėjo būti atlyginta. Ši nuomonė buvo pakartota kitose bylose, pavyzdžiui, byloje T-650/13 (Zoltán Lomnici prieš Europos Parlamentą).

Ÿ  Kita svarbi nuomonė pateikta byloje Schönberger (bylos Nr. C-261/13). Generalinis advokatas N. Jääskinen naujai išaiškino nuostatas, susijusias su peticijų teise, ir nurodė, kad Peticijų komitetas gali paskelbti peticiją nepriimtina be galimybės peticijos autoriui šį sprendimą apskųsti, taip visiškai panaikindamas Tegebauer byloje nusistovėjusią praktiką. Tačiau dar neaišku, ar Teisingumo Teismas priimdamas sprendimus ateityje laikysis šios generalinio advokato nuomonės.

2014 m. surengtos faktų nustatymo misijos kitų institucijų atstovų vizitai

Ÿ  2014 m. gruodžio mėn. Peticijų komitetas priėmė Škotijos Parlamento Peticijų komiteto delegaciją. Škotijos parlamento Peticijų komiteto pirmininkas David Stewart pristatė savo komiteto darbą. Komitetas buvo įsteigtas 1999 m. kaip nuolatinis Škotijos parlamento komitetas. 2004 m. sukūrus internetinę peticijų pateikimo sistemą piliečiams tapo lengviau jas pateikti. Škotijos Parlamentas tokią sistemą sistemą pirmasis pasaulyje. Kad peticijų procedūra veiktų tinkamai, sukurti internetinę peticijų sistemą buvo labai svarbu, nes taip buvo užtikrintas jos prieinamumas, o piliečiams žingsnis po žingsnio nurodoma, kaip ja naudotis.

Ÿ  Atsižvelgiant į Peticijų komiteto darbo krūvį 2014 m., nebuvo surengta jokių faktų nustatymo misijų, tačiau buvo suplanuotos informacijos rinkimo kelionės 2015 metams (vizitas į Ebro upės baseiną ir klausimai, susiję su vaikų apsauga Jungtinėje Karalystėje).

Viešieji klausymai ir pirmosios Europos piliečių iniciatyvos

Ÿ  Įgyvendinant pirmąją Europos piliečių iniciatyvą 2014 m. vasario 17 d. Aplinkos komitetas surengė klausymą tema „Teisė į vandenį“ (angl. Right2Water). Į klausymo rengimą buvo įtrauktas Peticijų komitetas ir kiti du komitetai. Peticijų komitetas mano, kad Europos piliečių iniciatyva yra nauja priemonė, kuria pasinaudojant galima nustatyti, kokius klausimus įtraukti į viešų diskusijų darbotvarkę, nes tai yra nauja Europos masto dalyvaujamosios demokratijos priemonė. Ja siekiama piliečiams suteikti galimybę būti išgirstiems ir pateikti ES institucijoms jiems rūpimus klausimus. Kitas Europos piliečių iniciatyvos tikslas – skatinti tarptautines diskusijas. Peticijų komitetas mano, kad Europos Parlamentas padeda siekti šių tikslų naudodamasis visomis priemonėmis, kurios jam prieinamos ir yra skirtos piliečių iniciatyvoms remti, ypač rengdamas viešuosius klausymus. Peticijų komitetas remia šį procesą ir šiuo tikslu panaudoja didelę darbo su piliečiais patirtį.

Ÿ  2014 m. balandžio 10 d. Teisės reikalų komitetas surengė viešuosius klausymas dėl antros sėkmingai pradėtos Europos piliečių iniciatyvos „Vienas iš mūsų“. Peticijų komitetas buvo įtrauktas į klausymo rengimo veiklą.

Ÿ  Peticijų komiteto ir Konstitucinių reikalų komiteto prašymu atliktame tyrime „Europos piliečių iniciatyva – pirmoji įgyvendinimo patirtis“ buvo apibendrinti sunkumai, su kuriais susiduria organizatoriai kurdami ir vykdydami Europos piliečių iniciatyvas (EPI). Šiame tyrime analizuojami galimi sprendimai ir pateikiamos rekomendacijos, kaip pagerinti Europos piliečių iniciatyvą kaip veiksmingą dalyvaujamosios demokratijos Europos Sąjungoje priemonę. Jame siūlomos priemones, kuriomis galima supaprastinti procedūrą, sumažinti jos išlaidas ir naštą Europos Sąjungos piliečiams. Galiausiai siekiama nustatyti konkrečią strategiją, kuria siekiama suteikti ES piliečiams galimybę aktyviai dalyvauti kuriant Europos ateitį. Tyrimo tikslas – nustatyti kliūtis, su kuriomis susiduria organizatoriai įgyvendindami ir administruodami Europos piliečių iniciatyvą, išnagrinėti galimus sprendimus, kaip tokias kliūtis įveikti ir pasiūlyti rekomendacijas, kaip pagerinti Europos piliečių iniciatyvos veikimą. Pagrindinės tyrimo išvados apima šias sritis: elektroninio sertifikavimo sistemą, piliečių iniciatyvos registravimą Europos Komisijoje, internetinę pritarimo pareiškimų rinkimo sistemą, piliečių parašų rinkimą, valstybių narių vykdomą parašų tikrinimą ir, galiausiai, piliečių iniciatyvos pateikimą Komisijai. Praktinės rekomendacijos susijusios Komisijos teikiamomis galimybėmis naudotis IT infrastruktūra (aparatine ir programine įranga), reglamento ir taikomų sutarties straipsnių persvarstymu, taip pat vertimo būtinumu.

Ÿ  Nesėkmingos Europos piliečių iniciatyvos „Sustabdykime ekologinį genocidą Europoje: piliečių iniciatyva, kad Žemei būtų suteiktos teisės“ organizatoriai norėjo atkreipti Peticijų komiteto dėmesį į šią iniciatyvą posėdyje, surengtame pagal Darbo tvarkos taisyklių 218 straipsnį. Ši EPI posėdyje buvo nagrinėjama kaip įprasta peticija.

Pagrindinės 2014 m. temos

2009 m. gruodžio mėn. 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai pagrindinių teisių chartija tapo teisiškai privaloma. Atsižvelgiant į gautas peticijas, galima teigti, kad šioje chartijoje įtvirtintos teisės kartu su teisingumu susijusiais klausimais yra opiausios peticijų pateikėjams temos. Tačiau reikia paminėti, kad Chartija į pirminę ES teisę integruojama remiantis subsidiarumo principu. Tai reiškia, kad Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų principų laikymąsi užtikrina valstybės narės. Taip suteikiama nauja atsakomybė sprendimus priimančioms ir juos įgyvendinančioms institucijoms, taip pat valstybėms narėms, kai jos įgyvendina ES teisės aktus nacionaliniu lygmeniu, o Chartijos nuostatos nuo šiol turi būti tiesiogiai ginamos Europos ir nacionaliniuose teismuose. Peticijų komitetas siekia tiksliau apibrėžti Chartijos įgyvendinimo taisykles.

Teisingumas ir pagrindinės teisės

Ÿ  2014 m. vasario mėn. buvo aptarta apie 30 peticijų dėl diskriminacijos, nuo kurios kenčia Danijos piliečiai. Posėdžio metu Komisija informavo Peticijų komitetą, kad dėl to, jog Danija yra nusprendusi netaikyti teisingumo erdvės nuostatų ir susijusių priemonių, kurios potencialiai gali būti taikomos (pvz., reglamentas „Briuselis IIa“), šios priemonės yra netaikomos. Reglamentas dėl teisminių sprendimų tarpusavio pripažinimo (reglamentas „Roma III“) iš esmės individualioms byloms netaikomas. Komisija ėmėsi tam tikrų iniciatyvų, pvz., bandomojo projekto dėl teisės į informaciją, kurio esmė – informuotumo didinimo dėl ypatingų aplinkybių tam tikrose valstybėse narėse projektas ir tyrimas, kuriuo apibendrinama, kaip valstybėse narėse taikomos skirtingos procedūros ir parengiamos gairės dėl vaikų apsaugos sistemų.

Ÿ  2014 m. kovo mėn. buvo aptartos peticijos, susijusios su Jungtinės Karalystės valdžios institucijų vykdoma diskriminacija dėl etninės kilmės, religijos ir kalbos bei peticijos, susijusios su Europos žmogaus teisių konvencijos pažeidimais. Peticijų teikėjai kreipėsi dėl Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų už jaunimą atsakingų institucijų praktikos, nes iš jų buvo atimti vaikai, pastarieji buvo atskirti nuo jų kultūrinės ir kalbinės aplinkos, o vaikų ir tėvų kontaktai sumažinti iki minimumo. Peticijų komiteto nariai paprašė Komisiją persvarstyti ir patobulinti atitinkamus teisės aktus dėl laisvo judėjimo Europos Sąjungoje, kadangi daugelis bylų buvo susijusios su ES piliečiais, kurie kartu su šeimomis persikėlė į kitą ES valstybę narę gyventi ir dirbti. Pagrindinių teisių chartija nebuvo taikoma, nes šiose bylose nebuvo įgyvendinamas joks Sąjungos teisės aktas. O pagal Chartijos 51 straipsnio 1 dalį jos nuostatos valstybėms narėms taikomos tik tais atvejais, kai šios įgyvendina Europos Sąjungos teisę. Komiteto nariai pasiūlė, kad būtų surengtas faktų nustatymo vizitas į Jungtinę Karalystę, siekiant ištirti peticijų pateikėjų pareikštus kaltinimus, ir per kitą Parlamento kadenciją šiais klausimais būtų surengtas viešasis klausymas. Faktų nustatymo misija bus vykdoma 2015 m. rudenį, o 2015 m. liepos mėn. Peticijų komitetui buvo pristatytas tyrimas dėl įvaikinimo be tėvų sutikimo. Šiame tyrime nagrinėjama Anglijoje ir Velse taikoma teisė ir praktika bei lyginama su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Jame taip pat išsamiai patikslinama, kokių procedūrų laikosi Anglijos teismai, nagrinėdami vaikų apsaugos bylas, susijusias su vaikais, kurie turi ryšių su kitomis ES valstybėmis narėmis, ir pateikiama rekomendacijų, kaip vykdydamos šias procedūras valstybės narės galėtų bendradarbiauti ateityje.

Aplinka

Ÿ  Komiteto posėdžiuose (2014 m. spalio mėn. ir vasario mėn.) aptariamų peticijų pavyzdys galėtų būti peticijos, susijusios su aplinkos apsaugos ir energetikos klausimais žvalgant naftą Kanarų salose Fuerteventūroje ir Lansarotėje. Dėl šio giliavandenio gręžinio, pasak peticijos teikėjų, gali kilti žemės drebėjimų ar naftos nutekėjimo pavojus, nes Kanarų salos yra ypač pažeidžiamos naftos išsiliejimo į jūrą atveju, atsižvelgiant į itin turistinį jų pobūdį. Europos Komisija mano, kad nacionalinės valdžios institucijos privalo įgyvendinti Sąjungos teisės aktus ir jų laikytis bei išvengti tokio pobūdžio veiklos keliamo pavojaus. Buvo atliktas šių naftos žvalgymo projektų poveikio aplinkai vertinimas, kuris apėmė tiesioginio ir netiesioginio poveikio, kurį šis projektas galėtų daryti aplinkai, nustatymą, o Komisija įsipareigojo labai atidžiai tikrinti, kad būtų laikomasi visų ES teisės aktų reikalavimų.

Gyvūnų gerovė

Ÿ  2014 m. balandžio mėn. buvo aptarta peticija dėl Danijoje taikomos paršelių uodegų karpymo praktikos. Nariai paprašė teminio skyriaus atlikti palyginamąjį tyrimą dėl paršelių uodegų karpymo Danijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Nyderlanduose ir Belgijoje. Šis tyrimas buvo pristatytas 2014 m. lapkričio mėn. Jame buvo išnagrinėti peticijoje Nr. 0336/2012 iškelti klausimai: kiaulių apsaugos teisinis pagrindas, direktyvos dėl gyvūnų apsaugos, atsižvelgiant į uodegų nukirpimą, įgyvendinimo lygis, remiantis turima informacija, ir priemonės, kurių imamasi arba galėtų būti imtasi, siekiant užtikrinti tinkamą direktyvos taikymą valstybėse narėse.

Negalia

Ÿ  Daugelyje peticijų nurodomi sunkumai, su kuriais susiduria neįgalieji, ir pažymima, kad jie negali naudotis pagrindinėmis laisvėmis bei teisėmis, išdėstytomis Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje. Todėl Peticijų komiteto nariai itin rimtai žiūri į savo pareigą nustatyti teisinį pagrindą šios konvencijos įgyvendinimui. 2014 m. Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas nusprendė suteikti vaidmenį Peticijų komitetui savo pagrindiniuose posėdžiuose dėl Parlamento dalyvavimo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje.

Išvada

Europos Komisija 2014 m. paskelbė Europos piliečių metais ir ypatingą dėmesį skyrė Europos Parlamento rinkimams, kurie įvyko gegužės 22–25 d. Europos Parlamentas ir Peticijų komitetas skatina dialogą tarp visų lygmenų valdžios, pilietinės visuomenės ir atstovaujamosios bei dalyvaujamosios demokratijos. Peticijų komitetas yra svarbi priemonė, skirta piliečiams, kad jie galėtų aktyviau dalyvauti Europos demokratiniame procese, jis skatina diskusijas, informuoja ES piliečius ir padeda jiems naudotis savo teisėmis. Peticijų komitetas nori padėti piliečiams palaikyti tiesioginį ryšį su institucijomis, užtikrindamas, kad jos išklausys jų konkrečias problemas.

GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

3.12.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

17

10

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Beatriz Becerra Basterrechea, Heinz K. Becker, Miriam Dalli, Eleonora Evi, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Peter Jahr, Jude Kirton-Darling, Svetoslav Hristov Malinov, Notis Marias, Edouard Martin, Roberta Metsola, Marlene Mizzi, Julia Pitera, Gabriele Preuß, Yana Toom, Bodil Valero, Jarosław Wałęsa, Tatjana Ždanoka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Marco Affronte, Jérôme Lavrilleux, Sven Schulze, Josep-Maria Terricabras, Janusz Wojciechowski

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Clara Eugenia Aguilera García, Lynn Boylan, Jens Gieseke, Csaba Sógor

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

17

+

ALDE

Beatriz Becerra Basterrechea, Yana Toom

ECR

Notis Marias, Janusz Wojciechowski

EFDD

Marco Affronte, Eleonora Evi

GUE/NGL

Lynn Boylan,

S&D

Clara Eugenia Aguilera García, Miriam Dalli, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Jude Kirton-Darling, Edouard Martin, Marlene Mizzi, Gabriele Preuß

Verts/ALE

Josep-Maria Terricabras, Bodil Valero, Tatjana Ždanoka

10

-

PPE

Heinz K. Becker, Jens Gieseke , Peter Jahr, Jérôme Lavrilleux, Svetoslav Hristov Malinov, Roberta Metsola, Julia Pitera,Sven Schulze, Csaba Sógor, Jarosław Wałęsa

 

 

0

0

Naudojami sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0204.

(2)

Priimta JT komiteto per keturioliktąją sesiją (2015 m. rugpjūčio 17 d. – rugsėjo 4 d.), ˛r. http://tbinternet.ohchr.org/_layouts/treatybodyexternal/Download.aspx?symbolno=CRPD%2fC%2fEU%2fCO%2f1&Lang=en

(3)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0233.

(4)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0204.

(5)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0009.

Teisinis pranešimas