Procedūra : 2015/2111(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0369/2015

Pateikti tekstai :

A8-0369/2015

Debatai :

PV 18/01/2016 - 19
CRE 18/01/2016 - 19

Balsavimas :

PV 19/01/2016 - 5.7
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0007

PRANEŠIMAS     
PDF 652kWORD 159k
17.12.2015
PE 567.748v02-00 A8-0369/2015

dėl Europos moterų verslumui trukdančių išorės veiksnių

(2015/2111(INI))

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas

Pranešėja: Barbara Matera

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Europos moterų verslumui trukdančių išorės veiksnių

(2015/2111(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą, taip pat į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 16, 21 ir 23 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija Nr. 34/180 patvirtintą Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

–  atsižvelgdamas į Tarybos direktyvą 2004/113/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo, ir į susijusį 2011 m. kovo 1 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą Test-Achats (byla C-236/09)(1),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija)(2),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 3 d. Komisijos ataskaitą „Barselonos tikslų, susijusių su ikimokyklinio amžiaus vaikų priežiūros paslaugomis, įgyvendinimas“ (COM(2008) 0638),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 21 d. Komisijos komunikatą „2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategija“ (COM(2010) 0491),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010) 2020),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/41/ES dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo, kuria panaikinama Tarybos direktyva 86/613/EEB(3),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl biržinių bendrovių nevykdomųjų direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo ir atitinkamų priemonių (Moterų atstovavimo valdybose direktyva) (COM(2012) 0614),

  atsižvelgdamas į 2013 m. sausio 9 d. Komisijos komunikatą „Veiksmų planas „Verslumas 2020“. Verslumo dvasios atkūrimas Europoje“ (COM(2012) 0795),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 29 d. Komisijos pažangos ataskaitą „Barselonos tikslai. Mažų vaikų priežiūros paslaugų plėtojimas Europoje siekiant tvaraus ir įtraukaus augimo“ (COM(2013) 0322),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl moterų verslumo mažosiose ir vidutinėse įmonėse(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl lyčių stereotipų panaikinimo ES(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją dėl socialinio verslumo ir socialinių inovacijų kovojant su nedarbu(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 9 d. rezoliuciją dėl moterų karjeros mokslo srityje ir universitetuose ir stiklo lubų, su kuriomis susiduriama(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją dėl jaunimo verslumo skatinimo švietimo ir mokymo priemonėmis(8),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Komisijos komunikatą „Socialinio verslo iniciatyva. Socialinėms įmonėms plėtoti palankios aplinkos kūrimas socialinių inovacijų ekonomikoje“ (COM(2011) 0682),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A8-0369/2016),

A.  kadangi verslumas nepaprastai svarbus užimtumui, ekonomikos augimui, inovacijoms, vystymuisi ir skurdo mažinimui apskritai;

B.  kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 16 straipsnyje aiškiai nurodyta visų ES piliečių laisvė užsiimti verslu ir juo, kaip tokiu, įgalimas ir skatinamas verslumas – taip pat ir moterų;

C.  kadangi 2012 m. ES 28 moterys sudarė tik 31 proc. verslininkų (10,3 mln.)(9) ir tik 34,4 proc. savarankiškai dirbančių asmenų ES yra moterys;

D.  kadangi moterys oficialiomis įmonių savininkėmis dažnai užregistruojamos tik siekiant užsitikrinti finansines kredito įstaigų, taip pat Europos, nacionalinių ir regioninių viešojo administravimo institucijų nuolaidas ir palankias sąlygas; kadangi iš tikrųjų šios moterys yra statytinės: jos prisiima verslo riziką, tačiau faktiškai priimti sprendimus bendrovėje paliekama vyrams;

E.  kadangi moterų verslininkių skaičius per mažas visose valstybėse narėse ir jis slepia neišnaudotą augimo ir klestėjimo potencialą;

F.  kadangi moterų verslumo kliūtys, pvz., tai, kad dauguma bedarbių yra moterys, nuolatinis atotrūkis verslo veiklos srityje ir nepakankamas moterų atstovavimas valdymo veikloje, tarpusavyje susijusios, su jomis susijusias problemas spręsti sunku ir, norint jas šalinti, reikės remtis sudėtingais kriterijais;

G.  kadangi moterų verslumas menkai ištirtas kiekybiniu požiūriu, tačiau pastarojo meto tyrimai rodo, jog tikimybė, kad pirmenybę karjerai versle teiks vyrai, o ne moterys, didesnė(10);

H.  kadangi moterų verslumas – atsargiai jį atskyrus nuo fiktyvaus savarankiško darbo – būtų galingas ekonominio savarankiškumo šaltinis, kuris leistų moterims dar labiau integruotis į darbo rinkas; kadangi moterų verslumas – tai galimybė moterims stiprinti savo, kaip verslo lyderių, vaidmenį ir paskatinti kultūros pokyčius savo bendrovėje ir už jos ribų; kadangi šios moterys gali būti svarbūs sektini pavyzdžiai tokį kelią pasirinkusioms mergaitėms ir merginoms;

I.  kadangi moterys turi didžiulį verslumo potencialą, o moterų verslumas susijęs su ekonomikos augimu, darbo vietų kūrimu ir moterų įgalėjimu;

J.  kadangi sprendimas dirbti savarankiškai yra savirealizacijos aktas, tačiau ir tai reikalauja stipriai įsipareigoti; kadangi didelė asmeninė atsakomybė lemia išimtinai ilgas darbo valandas, taigi savarankiškas darbas neturėtų būti laikomas tik papildomu pajamų šaltiniu; kadangi šeiminį gyvenimą ir darbą moteris verslininkė gali suderinti tik palankiai susiklosčius išorės aplinkybėms, t. y., jei prieinama tinkama vaiko priežiūra ir jei užsiimti priežiūra ir rūpintis namų ūkiu aktyviai padeda tėvas;

K.  kadangi vaiko priežiūros, taip pat vyresnio amžiaus žmonių ir neįgaliųjų priežiūros infrastruktūros prieinamumas, kokybė ir įperkamumas tebėra vienas iš pagrindinių moters dalyvavimo darbo rinkoje veiksnių;

L.  kadangi tai, ar moteris ir vyras dalijasi šeimos ir priežiūros pareigomis, turi poveikio moterų verslumui ir moters dalyvavimui darbo rinkoje, be to, darbo ir šeiminio gyvenimo pusiausvyra yra būtinybė moters ekonominiam savarankiškumui užtikrinti; kadangi ketvirtadalis valstybių narių nesuteikia tėvystės atostogų;

M.  kadangi administracinė našta toliau neigiamai veikia ir moterų, ir vyrų verslumo dvasią, todėl, norint ekonomiškai įgalėti moteris, taip pat kurti stabilią ekonomiką ir tvarų, pažangų bei integracinį augimą, būtinas veiksmingas reglamentavimas ir veiksmingi teisės aktai;

N.  kadangi moterys yra linkusios prasčiau negu vyrai vertinti savo verslo inovatyvumo lygį ir moterims suteikta tik nedidelė Europos patentų tarnybos (EPT) patentų procentinė dalis(11);

O.  kadangi tai, ką moterys renkasi studijuodamos, taip pat horizontalioji ir vertikalioji lyčių segregacija darbe reiškia, kad mažiau moterų negu vyrų galės įsteigti įmonę mokslo ir technologijų srityje arba paversti inovaciją pelningu produktu; kadangi mokslas ir technologijos, inovacijos ir išradimai – tai sąvokos, daugiausia siejamos su vyrais, taigi šios sritys mažiau patrauklios moterims, o moterų sukurtos inovacijos ir išradimai mažiau pripažįstami ir vertinami;

P.  kadangi moterys verslininkės dažniau linkusios telktis ne tokiais pelningais laikomuose sektoriuose, pvz., švietimo, sveikatos priežiūros ir bendruomeninio darbo – jų priešingybė yra vyrų dominuojami aukštu augimo potencialu pasižymintys technologijų ir IT sektoriai – ir dažniau dirba nedidelėse įmonėse, kurių augimas lėtesnis, o apyvarta mažesnė; kadangi dėl to 2012 m. grynosios moterų verslininkių ir vyrų verslininkų pajamos ES 28 vidutiniškai skyrėsi 6 proc.(12);

Q.  kadangi naujos žaliosios technologijos ir ekologinis verslumas – tai sektorius, siūlantis didžiules galimybes plėtoti ir skatinti paritetą verslumo srityje tiek vienodų galimybių gauti finansavimą, tiek vienodo versle dalyvaujančių moterų ir vyrų skaičiaus požiūriu;

R.  kadangi savarankiškas darbas vienos moters sudaromoje įmonėje – šį modelį renkasi daug moterų – paprastai neatneša didelio pelno, taigi tokioms moterims ypač gresia skurdas joms dirbant ir senatvėje;

S.  kadangi įvairūs tyrimai(13) atskleidžia, jog moterys verslininkės pradeda verslą turėdamos mažiau kapitalo, renkasi mažesnes paskolas, o patarimo ir finansavimo kreipiasi į šeimą, o ne naudojasi banku siekdamos gauti paskolą ar nuosavo kapitalo finansavimą, neformaliais investuotojais, privačiu ar rizikos kapitalu;

T.  kadangi Europos mikrofinansų priemonės „Progress“ tikslas – skatinti lygias moterų ir vyrų galimybes, tačiau vyrų ir moterų mikropaskolų santykis 2013 m. buvo 60 ir 40(14);

U.  kadangi moterys verslininkės ne taip noriai skolinasi arba plečia savo verslą, kaip vyrai – šią aplinkybę labiausiai lemia menkesnis pasitikėjimas savo verslu;

V.  kadangi tai, kad moterims verslininkėms sunkiau gauti finansavimą, iš dalies galėtų būti susiję su sunkumais susikuriant pakankamą kredito istoriją ir įgyjant valdymo patirties;

W.  kadangi stereotipai, susiję su moterų ir vyrų gebėjimais verslumo srityje, gali paveikti suinteresuotųjų šalių nuomonę apie naujas įmones; kadangi didelė diskriminacijos tikimybė mėginant gauti finansavimą gali paveikti moters sprendimą įsteigti bendrovę arba padaryti tai naudojantis mažesnėmis paskolomis;

X.  kadangi nuo grupės diktuojamo ir stereotipinio mąstymo galėtų būti apsisaugota į investavimo procesus įtraukiant skirtingą patirtį turinčius žmones;

Y.  kadangi ES direktyva 2004/113/EB draudžiama diskriminacija dėl lyties norint pasinaudoti prekėmis ir paslaugomis ir jos taikymo sritis apima bankų ir finansines paslaugas, taip pat paslaugas, susijusias su įmonių steigimu; kadangi šiame kontekste sunku įrodyti netiesioginę diskriminaciją ir valstybės narės neturi duomenų ar tikslios informacijos apie diskriminacijos mėginant gauti finansavimą atvejus;

Z.  kadangi duomenys rodo, jog, nepaisant esamo įsitikinimo, kad moterys investuotojos geriau valdo riziką(15), jos greičiausiai bus labiau linkusios jos vengti ir mažiau pasitikės savimi; kadangi tai gali lemti silpnesnį gebėjimą užsitikrinti išorės šalių pasitikėjimą, o tai, savo ruožtu, gali paveikti jų finansavimo galimybes;

AA.  kadangi moterys verslininkės labai padeda kurti naujas vystymo galimybes, taip pat mažinti socialinę atskirtį ir stiprinti socialinę sanglaudą; kadangi panašu, kad moterys susiduria su mažesnėmis kliūtimis socialinio verslumo srityje, o vienodas dalyvavimas socialiniuose sektoriuose suteikia moterims įgalinčios patirties, taigi moterims lengviau imtis verslo kituose sektoriuose;

AB.  kadangi dauguma atvejų moterys verslininkės veiklą vykdo sektoriuose, kurie ekonominės grąžos ir konkurencingumo rinkoje požiūriais yra antriniai;

AC.  kadangi nepakankamai ištirtas socialinių verslininkų lyties ir galimybės gauti finansavimą klausimas, be to, apskritai atrodo, kad socialinėms įmonėms gauti finansavimą sudėtingiau;

AD.  kadangi ir formalusis, ir neformalusis švietimas verslumo srityje itin svarbus norint paskatinti daugiau moterų ir merginų imtis veiklos šioje srityje;

1.  ragina valstybes nares pripažinti moterų verslumo svarbą jų ekonomikai ir kliūtis, kurias būtina įveikti; ragina valstybes nares ir regionus parengti konkrečias strategijas moterų verslumo kultūrai skatinti, atsižvelgiant į atliekamą darbą, susijusį su poreikiais, motyvacija ir sąlygomis, siekiant panaikinti lyčių stereotipus, taip pat su skirtingu valdymo ir lyderystės stiliumi bei naujais bendrovių organizavimo ir valdymo būdais;

2.  ragina Komisiją užtikrinti, kad lyčių aspektas būtų visapusiškai integruotas į bet kokią būsimą politiką verslumo srityje;

3.  ragina valstybes nares aktyviai bendradarbiauti su privačiuoju sektoriumi, siekiant atkreipti dėmesį į bendroves, kurios siekia skatinti lyčių lygybę, ir į jų geriausią praktiką;

4.  ragina valstybes nares patvirtinti pagalbos, paramos ir konsultacijų programas moterims verslininkėms, steigiančioms vertę ir gerovę generuojančias novatoriškas bendroves, kurių veikla grindžiama socialinės atsakomybės principais;

5.  ragina valstybes nares regioniniu lygmeniu rinkti pagal lytį suskirstytus duomenis – taip pat ir apie įvairias moterų verslumo sritis – siekiant pripažinti moterų verslininkių indėlį į socialinę sritį, ir reguliariai informuoti apie jų skaičių; rekomenduoja duomenis rinkti ir konsoliduoti Europos lygmeniu, padedant Europos lyčių lygybės institutui (EIGE) ir Eurostatui; rekomenduoja integruoti lyčių aspektą į bet kokių verslumo, socialinės ekonomikos ir socialinių įmonių srityse atliekamų tyrimų metodiką – šią užduotį turėtų atlikti kvalifikuotas ekspertas lyčių klausimu – ir ypatingą dėmesį skirti moterų, kurioms būdinga daugialypė marginalizuota tapatybė, patirčiai;

6.  ragina Komisiją moterų verslumo klausimą įtraukti į savo laikotarpio po 2015 m. strategiją dėl moterų ir vyrų lygybės;

7.  ragina vadovautis holistiniu požiūriu į moterų verslumą, kad moterys būtų skatinamos siekti karjeros verslo srityje ir joms būtų padedama tai daryti, kad būtų palengvinta prieiga prie finansavimo ir verslo galimybių bei sukurtos sąlygas, kuriomis moterys galėtų realizuoti savo potencialą ir tapti sėkmingomis verslininkėmis, užtikrinant, inter alia, galimybę derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą, prieigą prie vaiko priežiūros paslaugų ir specialių mokymų;

8.  ragina ES institucijas, valstybes nares, taip pat regionų ir vietos institucijas aktyviau kovoti su lyčių stereotipais ir numatyti priemones, skirtas kovoti su stereotipiniais įsitikinimais apie vyrų ir moterų savybes ir gebėjimus, su kuriais iki šiol susiduriama vyrų dominuojamuose sektoriuose, pvz., mokslo ir technologijų, inovacijų ir išradimų; mano, jog gali būti, kad šių sektorių atstovai, sprendimų priėmėjai, investuotojai, finansų sektoriaus atstovai ir rinkos veikėjai moteris laiko ne tokiomis patikimomis arba profesionaliomis – dėl to potencialūs klientai, tiekėjai, partneriai, bankai ir investuotojai moteris verslininkes kartais vertina skeptiškai, tad jos turi būti kur kas atkaklesnės, kad įrodytų savo žinias, įgūdžius ir gebėjimus bei gautų reikiamą finansavimą;

Darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra

9.  ragina Komisiją ir valstybes nares pripažinti verslumo svarbą užtikrinant moterų ir vyrų darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, panaikinti kliūtis, trukdančias moterų verslumui ar net užkertančias jam kelią ir patvirtinti nuoseklią priemonių programą moterų dalyvavimui darbo rinkoje paremti; atsižvelgdamas į sprendimą atsiimti pasiūlymą dėl dalinio Motinystės atostogų direktyvos pakeitimo ir siekdamas, kad būtų užtikrinta pažanga įgyvendinant ES lygmens politiką lygybės srityje, ragina institucijas įsitraukti į konstruktyvų dialogą ir numatyti geriausią būdą darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros politikai bei vienodam šeimos pareigų paskirstymui paremti ir įgyvendinti atkreipiant dėmesį ir į vyrų vaidmenį skatinant lygybę; pakartoja, kad vaiko priežiūros ir tėvystės atostogos gali teigiamai paveikti moterų dalyvavimą darbo rinkoje, ir ragina valstybes nares svarstyti galimybę suteikti tėvystės atostogas, jei jos dar nėra šito padariusios; ragina Komisiją iki 2016 m. pabaigos pasiūlyti konkrečius veiksmus, įskaitant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriomis būtų padidintas moterų dalyvavimas darbo rinkoje taikant darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros gerinimo priemones;

10.  ragina Komisiją ir valstybes nares prisiminti, jog norint, kad darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra taptų realybe visiems, svarbu pasiekti Barselonos tikslus, taip pat įgyvendinti atitinkamus 2015 m. rugpjūčio mėn. paskelbtame Komisijos veiksmų plane dėl darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros numatytus teisėkūros ir neteisėkūros veiksmus bei – naudojantis atitinkamomis priemonėmis ir iniciatyvomis, įskaitant tokius ES fondus, kaip Europos socialinis fondas, Europos regioninės plėtros fondas ir Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai – užtikrinti kokybiškų vaiko ir kitų priklausomų asmenų, įskaitant vyresnio amžiaus priklausomus asmenis ir neįgalius šeimos narius, priežiūros paslaugų už prieinamą kainą teikimą; pabrėžia, jog norint, kad tėvai ir prižiūrintys asmenys galėtų prisidėti prie tvirtos darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, svarbu užtikrinti racionalias ir lanksčias darbo valandas; primena, kad svarbu visapusiškai saugoti socialines savarankiškai dirbančių asmenų teises atsižvelgiant į ypatingą jų padėtį, nes be savarankiškai dirbančių asmenų novatoriškas ir įtraukus verslumas neįmanomas;

11.  pabrėžia, jog būtina keisti tai, kaip vaidmenys visuomenėje, darbo vietoje ir šeimos gyvenime tradiciškai paskirstomi vyrams ir moterims, skatinant vyrus aktyviau įsitraukti į namų ruošą ir priklausomų artimųjų priežiūrą, pvz., suteikiant privalomas ir neperleidžiamas tėvystės atostogas bei įgyvendinant viešąją politiką, kuri leistų veiksmingai derinti su šeima ir darbu susijusias pareigas, pirmiausia moterims ir ypač itin konkurencinguose ir judžiuose sektoriuose, kuriuose ilgos ir lanksčios darbo valandos yra norma, taip pat sudarant sąlygas mokytis visą gyvenimą, kad būtų galima gauti nuolatinę informaciją apie naujausius technologinius pokyčius ir rinkos galimybes;

Informacija ir tinklai

12.  pabrėžia, kad svarbi pagalba įsteigus naują įmonę, siekiant padėti moterims, nusprendusioms eiti verslumo keliu, sutvirtinti ir išplėsti savo verslą, bei ryšių mezgimas ir geriausios praktikos mainai, patarimai, pavyzdžiai, kuriais galėtų sekti moterys, ir kolegų parama šioms moterims – taip pat ir siekiant judėti link novatoriškesnių, tvaresnių ir pelningesnių sektorių, nekeliant grėsmės sveikos bendrosios gerovės sąlygoms;

13.  atkreipia dėmesį į didžiulį moterų novatorių ir verslininkių potencialą ir į svarbų vaidmenį, kurį jos gali atlikti vykstant skaitmeniniam ekonomikos virsmui; ragina Komisiją ir valstybes nares investuoti į moterų ir merginų skaitmeninį potencialą, taip pat visapusiškai remti ir skatinti moterų skaitmeninę verslumo kultūrą ir moterų integraciją į informacinę visuomenę bei dalyvavimą joje;

14.  atkreipia ypatingą dėmesį į didžiulę viešųjų erdvių svarbą padedant vystyti projektus (užtikrinant bendrovių matomumą ir atliekant jų inkubatoriaus vaidmenį) ir teikiant finansinę ir su mokesčiais susijusią paramą, svarbią naujausią informaciją bei konsultacijas įmonių steigimo klausimais, ypač naujosioms verslininkėms; be to, atkreipia dėmesį į finansavimo svarbą norint stiprinti įmones, aktyviau dalyvauti socialiniuose forumuose, įgyvendinti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros politiką, taip pat norint, kad valdžios institucijos pripažintų šios grupės – naujų ir labai patyrusių verslininkių – svarbą;

15.  teigiamai vertina įvairių moterims verslininkėms skirtų Europos tinklų kūrimą; ragina Komisiją aktyviau informuoti apie moterų verslininkių laimėjimus ir aiškiai pripažinti, kad jos yra potencialūs sektini pavyzdžiai, naudojantis verslumo skatinimo apdovanojimu (angl. European Enterprise Promotion Awards) ir Europos socialinių inovacijų konkursu (angl. European Social Innovation Competition);

16.  mano, kad Europos moterų verslininkių tinklai turėtų sukurti Europos ir nacionalinį tinklą, kuris skatintų ir remtų moteris, ieškančias finansavimo ir teiktų joms konsultacijas lengvesnės prieigos klausimu;

17.  ragina Komisiją per savo artėjantį moterų verslumui skirtos ES e. platformos renginį atkreipti dėmesį į naudojimąsi forumais ir įtraukti laipsnišką prieigos prie Europos finansavimo galimybių planą, kartu užtikrinant e. platformos patrauklumą potencialiems investuotojams ir valstybių narių vyriausybių tarnyboms, kad paaiškinant administracines procedūras sumažėtų moterims verslininkėms tenkanti biurokratinė našta ir taip būtų sukurta e. platforma, ateityje galinti tapti sektoriaus etalonu;

18.  ragina Komisiją – nedarant poveikio Komisijos biudžetui ir remiantis esama struktūra – sukurti Europos verslo centrą moterims glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir privačiojo sektoriaus bendrovėmis, kuris atliktų ryšių punkto funkciją Komisijos iniciatyvoms, skirtoms moterims verslininkėms, viešinti, teiktų valdymo ir techninės pagalbos paslaugas, kurtų ir skatintų esamus tinklus bei stebėtų ES biudžeto lėšomis finansuojamas lyčių aspektą integruojančias verslo iniciatyvas ir programas;

19.  ragina Komisiją ir valstybes nares padėti moterims verslininkėms įsitraukti į svarbiausių techninių, mokslinių ir verslo tinklų veiklą, kadangi tai esminis dalykas norint kurti verslo koncepcijas, susitikti su potencialiais klientais, tiekėjais ir partneriais, suprasti rinką ir jos tendencijas, galimybes bei silpnąsias vietas, taip pat gauti strateginę informaciją, bendradarbiauti ir užsitikrinti paramą;

Galimybės gauti finansavimą

20.  ragina valstybių narių vyriausybes, valdžios institucijas ir lygybės tarnybas (jei tokių esama) bendradarbiauti su finansų sektoriumi pareigos užtikrinti lyčių lygybę suteikiant savarankiškai dirbantiems asmenims ir MVĮ prieigą prie kapitalo klausimu; ragina jas analizuoti galimybes įtraukti lyčių lygybės aspektą į savo atskaitomybės paskolų paskirstymo klausimu sistemas, į savo rizikos profilio, investavimo įgaliojimų ir personalo struktūrų derinimo veiklą, taip pat į finansinius produktus ir jų reklamą;

21.  ragina valstybes nares parengti pagalbos žemėlapius numatant moterų verslumo, taip pat verslo konkurencingumo ir verslumo paramos priemones – pradedant verslumo kultūros puoselėjimu ir baigiant naujų technologijų diegimu ar mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų finansavimu;

22.  ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip lyčių aspektas integruojamas skirstant ES lėšas verslumo tikslais; siūlo Komisijai įvesti lyčių kvotas visais tikslinės paramos teikimo nepakankamai atstovaujamoms ir palankių sąlygų neturinčioms grupėms atvejais, kad būtų užtikrinta pažanga siekiant pariteto verslumo srityje;

23.  ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti verslo veiklos finansavimo matomumą be kitų priemonių rengiant mikrofinansų pagalbos žemėlapius pagal Europos mikrofinansų priemonę „Progress“ ir įvertinti galimybes bendradarbiauti su privačiuoju sektoriumi siekiant, kad būtų investuojama į vadinamuosius moteriškus sektorius, pvz., numatant vyriausybės paskolų garantijas;

24.  pabrėžia, jog svarbu, kad kitu 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu būtų naudojamasi visais galimais finansiniais srautais, ypač struktūrinių fondų lėšomis;

25.  primygtinai ragina valstybes nares skatinti priemones ir veiksmus, kuriais būtų siekiama padėti ir patarti moterims, nusprendusioms tapti verslininkėmis, skatinti moteris steigti verslo įmones palengvinant ir supaprastinant prieigą prie finansavimo ir kitokios paramos, taip pat šalinti biurokratines ir kitokias kliūtis moterims steigiant naujas įmones;

26.  ragina Komisiją analizuoti ir rengti pasiūlymus, kaip sudominti moteris steigti naujas įmones; pabrėžia, kad moterys, pasižyminčios reikiamomis verslo įžvalgomis, turėtų būti informuojamos apie paramos programas ir finansavimo galimybes;

27.  ragina Komisiją ir valstybes nares pradėti kaupti pagal lytį suskirstytus duomenis apie verslininkų galimybes gauti finansavimą, glaudžiai bendradarbiaujant su EIGE, taip pat toliau analizuoti ir tirti, ar šiame kontekste esama tvirtų tiesioginės ar netiesioginės moterų diskriminacijos įrodymų, ir, jei taip, ieškoti išorės veiksnių, darančių įtaką tam, kaip investuotojai vertina moters vadovaujamų naujų įmonių potencialą, problemos sprendimų;

28.  ragina Komisiją, kitą kartą peržiūrint ir atnaujinant Europos iniciatyvą „Small Business Act“ (SBA) ir rengiant metines jos įgyvendinimo ataskaitas, atsižvelgti į konkrečius sunkumus, su kuriais susiduria moterys verslininkės; mano, kad į šiuos sunkumus turėtų būti atsižvelgiama visose SBA programose ir kad turėtų būti parengtas papildomas veiksmų planas kliūtims, su kuriomis susiduria moterys verslininkės, pašalinti;

29.  teigiamai vertina Komisijos atliktą Direktyvos 2004/113/EB taikymo ir valstybių narių vykdomo jos perkėlimo į savo nacionalinės teisės aktus vertinimą, tačiau apgailestauja, kad nepakankamai dėmesio skirta netiesioginės diskriminacijos atvejų nustatymui; prašo Komisijos atlikti tolesnę direktyvos peržiūrą svarstant galimybę taikyti veiksmingesnes kovos su galima šio tipo diskriminacija priemones;

30.  mano, kad moterims verslininkėms, vykdančioms veiklą novatoriškuose ir tvariuose sektoriuose, kuriuose daugumą sudaro vyrai – pirmiausia informacinių ir ryšių technologijų (IRT), statybų ir transporto – turėtų būti suteikta lengvesnė prieiga prie finansavimo; šiuo požiūriu ragina užtikrinti geresnę stebėseną, kad būtų išvengta reiškinio, kai vyrai moterimis naudojasi kaip statytinėmis, siekdami gauti finansavimą palankesnėmis sąlygomis;

Švietimas ir mokymas verslumo srityje

31.  ragina valstybes nares skatinti verslumo kultūrą švietimo ir mokymo kontekste; atkreipia dėmesį į visų lygmenų švietimo – ir formaliojo švietimo, ir savišvietos, įskaitant mokymąsi visą gyvenimą – svarbą verslumo skatinimui ir naujų įmonių plėtrai – taip pat ir IRT srityje, o ypač srityse, kurias daugiausia studijuoja merginos, pvz., sveikatos priežiūros ir kitų paslaugų; ragina Komisiją ir valstybes nares numatyti paskatas, siekiant užtikrinti labiau subalansuotą moterų ir vyrų atstovavimą verslo sektoriuje, ir skatinti šį atstovavimą išsamiau informuojant moteris apie verslo mokymų pranašumus;

32.  ragina mokyklas ir universitetus skatinti mergaites ir moteris rinktis tokius dalykus, kad jos galėtų siekti karjeros mokslo, finansų ir sparčiai augančiuose, pvz., naujų technologijų, įskaitant žaliąsias technologijas, skaitmeninės aplinkos ir IT, sektoriuose;

33.  ragina valstybes nares bendradarbiauti su viešuoju sektoriumi, privačiuoju sektoriumi, nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO), universitetais ir mokyklomis, siekiant parengti daugiau pameistrystės, taip pat neformaliojo švietimo ir savišvietos programų, įskaitant tas, pagal kurias studentai nuo jauno amžiaus galėtų įgyvendinti vystomuosius projektus, pagrįstus tikromis verslo koncepcijomis, ir verslo inkubatorius, kurių tikslas būtų įgalėti jaunuosius verslininkus jiems mokantis, taip pat perprantant ir įgyvendinant darbo teisių kultūrą;

34.  ragina ES investuoti į programas, pagal kurias moterims – darbuotojoms ir verslininkėms – būtų rengiami tęstiniai mokymai nuolat atnaujinant jų įgūdžius ir užtikrinant kokybišką profesinį tobulėjimą, ypač prekybos sektoriuje;

35.  pabrėžia, kad moterims verslininkėms svarbu suteikti daugiau galimybių, įskaitant dotacijas ir mokymo kursus pagrindiniais teisinių bendrovės įsteigimo ir vadovavimo jai aspektų klausimais, pvz., susijusiais su įmonės steigimo, intelektinės nuosavybės ir duomenų apsaugos įstatymais, mokesčių nuostatomis, e. verslu, prieinamomis viešosiomis dotacijomis, be to, svarbūs mokymai naujų IRT, socialinių tinklų, interneto prekybos, kontaktų mezgimo ir pan. srityse;

36.  susirūpinęs pažymi, kad moterys dažnai nepakankamai įvertina savo įgūdžius – turbūt dėl visuomenėje įsišaknijusių stereotipų – ir dažniau nei vyrai prisipažįsta turinčios nepakankamai verslumo įgūdžių, pasitikėjimo, užtikrintumo ir ryžto rizikuoti steigiant įmonę, taigi būtinos motyvacinės ir psichologinės paramos programos moterų verslininkių pasitikėjimui savimi skatinti;

Socialinis verslumas

37.  ragina Komisiją ir valstybes nares atlikti tyrimą siekiant paaiškinti, kodėl moterys aktyvesnės socialinio verslumo srityje ir galimą šio reiškinio didinamąjį poveikį tradiciniam verslumui;

38.  ragina Komisiją ir valstybes nares paremti finansinių priemonių, kurias taikant bendrovės būtų vertinamos atsižvelgiant į jų indėlį į visuomenę, taip pat socialinio ir aplinkosauginio verslumo patikimumo ženklo kūrimą; rekomenduoja lyčių lygybę ir moterų įgalėjimą įtraukti kaip socialinio poveikio priemones – tai, savo ruožtu, paskatintų daugiau socialinių verslininkų į savo įmonę pažvelgti iš lyčių perspektyvos;

39.  pabrėžia, kad alternatyvūs verslo modeliai, pvz., kooperatyvai ir savidraudos įmonės, atlieka svarbų vaidmenį skatinant lyčių lygybę ir siekiant tvaraus ir integracinio vystymosi bei augimo; ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas tokiems alternatyviems modeliams ir juos skatinti;

40.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

AIŠKINAMOJI DALIS

ES kontekste verslumas apibrėžiamas kaip mąstysena, leidžianti asmenims pasinaudoti savo motyvacija ir gebėjimais siekiant atpažinti galimybę, taip pat energija norint ją visapusiškai įgyvendinti. Nors verslumas buvo vienas iš politikos prioritetų nuo tada, kai buvo inicijuota Lisabonos sutartis, Europos Sąjunga šioje srityje iki šiol atsilieka: 2009 m. verslumo rodiklis ES 27 siekė 12 proc., o Kinijoje ir JAV – atitinkamai 27 proc. ir 21 proc.(16) Plačiai pripažinta, jog norint, kad Europoje vėl didėtų augimas ir būtų kuriamos darbo vietos, Europos Sąjungai reikia daugiau verslininkų, o jos Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijoje („Europa 2020“) aiškiai pažymima, kad būtinos konkretesnės politikos iniciatyvos Europos verslumui vystyti. Moterų verslumas nusipelno ypatingo dėmesio šiame kontekste, nes Europos Sąjungoje iki šiol neužtikrinama lygybė ekonominės nepriklausomybės srityje, o moterų užimtumo lygis, 2014 m. ES 28 siekęs 59,6 proc., neatitinka nei strategijoje „Europa 2020“ nustatyto 75 proc. užimtumo tikslo, nei prilygsta vyrų užimtumo lygiui (70,1 proc.)(17).

1.  Moterų verslumo ES apžvalga

Karjeros versle požiūriu moterų ir vyrų skirtumai iki šiol akivaizdūs. 2012 m. ES 28 moterys sudarė tik 31 proc. visų savarankiškai dirbančių piliečių. Šiuos duomenis patvirtina informacija apie tai, kam įsidarbindami pirmenybę teikia ES piliečiai. 2012 m. atlikus greitąją „Eurobarometro“ apklausą sužinota, jog labiau tikėtina, kad moterys mieliau negu vyrai dirbs samdomą darbą (atitinkamai 63 proc. ir 53 proc.), ir jog labiau tikėtina, kad vyrai mieliau negu moterys rinksis savarankišką darbą (atitinkamai 42 proc. ir 33 proc.). Vyrai labiau negu moterys savarankišką darbą linkę laikyti galima alternatyva, ir faktiškai labiau tikėtina, kad daugiau vyrų, o ne moterų (atitinkamai 29 proc. ir 17 proc.) bus arba įkūrę, arba perėmę, arba planuos įkurti nuosavą bendrovę(18). Kalbant iš esmės, tikėtina, kad moterys verslininkės savo bendrovę kurs turėdamos mažiau patirties negu vyrai.

Kurdamos savo įmones, moterys dažniau renkasi su žmonių sveikata ir socialiniu darbu susijusius arba švietimo sektorius, o vyrai verslininkai dažniau dirba statybų, transporto ir IRT sektorių grupėse. Kadangi daugumai pastarųjų sektorių būdingas aukštesnis verslumo rodiklis ir jie visi pasižymi didesne ekonomine pridėtine verte, nenuostabu, kad moterų verslininkių pajamos 2012 m. buvo 6 proc. mažesnės negu vyrų. Be to, jų veiklos mastas ir toliau yra mažesnis negu vyrų: darbdavio pareigas ES 28 eina 23 proc. moterų ir 30 proc. vyrų(19).

Panašu, kad Europos moterys nusprendžia rinktis verslumą ir dėl kitų priežasčių. Moterys neretai sako, kad yra priverstos tai daryti, nes verslumas leidžia joms derinti darbą ir su priežiūra susijusias pareigas, pvz., vaiko ar vyresnio amžiaus asmenų priežiūrą, ir suteikia daugiau galimybių dirbti namuose. Šį argumentą patvirtina duomenys, rodantys, kad ne visą darbo dieną dirba 30 proc. moterų verslininkių ir 12 proc. vyrų.

2.  Moterų verslumo kliūtys: sunkumai siekiant gauti finansavimą

Vis dėlto ta pati darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, kurią užsitikrinti moterims gali padėti verslumas, yra ir pirmoji verslumo kliūtis, nes taip moterys rizikuoja atsidurti užburtame rate, kai susitraukia galimybės kaupti valdymo patirtį, reikalingą vadovauti savo įmonei, vystyti savo kredito istoriją ir įgyti investuotojų pasitikėjimą.

Kalbant apie šiuos investuotojus, skiriasi ir tai, kaip moterys ir vyrai finansuoja savo bendroves. Nemažai šių skirtumų(20) neišvengiamai susiję su moterų verslininkių veiklos sektoriais ir jų įmonės dydžiu; jie apima situacijas, kai moterys steigia įmones naudodamosi mažesniu kapitalu ir mažesnėmis paskolomis, labiau negu vyrai tariasi su šeimos nariais spręsdamos finansavimo klausimus ir mažiau pasikliauja skolos finansavimu. Kitaip tariant, moterys mažiau naudojasi išorės finansavimu, pvz., banko paskolomis ir tiekėjo kreditais, taigi didesnė tikimybė, kad finansavimas joms atsieis brangiau. Tai patvirtina išvada, kad moterys verslininkės paprastai susiduria su problemomis ieškodamos kapitalo finansavimo galimybių: kadangi kapitalo investuotojai, pvz., neformalieji investuotojai, dažnai netgi dar labiau suinteresuoti bendrovių augimo potencialu, šios problemos vėlgi galėtų būti susijusios su moterų verslininkių veiklos mastu. Kita vertus, tyrimai taip pat parodė, kad moterys neretai apskritai nebando ieškoti kapitalo finansavimo galimybių. Nors ir šie tyrimai(21) riboti, būtų įdomu sužinoti, koks poveikis šiems duomenims būtų daromas tuo atveju, jei tam tikrą procentinę dalį investuotojų sudarytų moterys. Visgi į investavimo procesus įtraukiant skirtingą patirtį turinčius žmones būtų galima apsisaugoti ir nuo grupės diktuojamo bei stereotipinio mąstymo.

Iki šiol sunku paaiškinti, kodėl su šiais skirtumais susiduriama mėginant gauti finansavimą ir juo pasinaudoti. Kaip Europos Parlamentas jau yra pažymėjęs savo 2011 m. rezoliucijoje dėl moterų verslumo mažosiose ir vidutinėse įmonėse(22), gali būti, kad moterys turi mažiau žinių apie esamas finansavimo galimybes, atsargiau nei vyrai vertina ekonominės ir finansinės rizikos prisiėmimą arba neturi tiek patirties finansų valdymo srityje, kiek jų kolegos vyrai. Nepaisant didžiulio šios problemos sudėtingumo ir įtikinamų įrodymų stokos, svarbu spręsti moterų verslininkių, kurias finansinių paslaugų teikėjai diskriminuoja joms bandant gauti kreditą, klausimą. Stereotipai, susiję su moterų ir vyrų gebėjimais verslumo srityje, vis tiek gali daryti įtaką suinteresuotųjų šalių nuomonei apie naujas įmones. Visgi vien žinojimas, kad moterys diskriminuojamos mėgindamos gauti finansavimą, savaime gali paveikti jų sprendimą įsteigti nuosavą bendrovę arba paskatinti tai daryti naudojantis mažesnėmis paskolomis.

Direktyva 2004/113/EB aiškiai draudžiama tiesioginė ar netiesioginė diskriminacija teikiant finansines paslaugas – taip pat ir bankams išduodant paskolas. Įtikinamų įrodymų, kad valstybėse narėse vykdoma tiesioginė diskriminacija, nėra: juk tai, kad moterims verslininkėms nesuteikiamas finansavimas, gali būti susiję ir su ekonominėmis priežastimis tais atvejais, kai investuotojai domisi didesne investicijų grąža stambesnėse bendrovėse, dažnai veikiančiose pelningesniuose vyrų dominuojamuose sektoriuose. Kad ir kaip ten bebūtų, tam tikrų įrodymų, kad susiduriama su pirmiau aprašytais netiesioginės diskriminacijos atvejais, kuriems įtaką daro ir moterų įsitikinimas apie galimybes gauti finansavimą, yra.

3.  Socialinis verslumas – galimybė tradiciniam verslumui?

Dažnai pažymima, kad lyčių nelygybė socialinio verslumo srityje mažesnė negu tradicinio verslumo srityje. Tai iš esmės gali suteikti vertingų įžvalgų, reikalingų moterų verslumo kliūtims įveikti. Manoma, kad dalyvavimas socialinio verslumo veikloje moterims leidžia ne tik prisidėti prie vietos bendruomenės gyvenimo ir socialinės įtraukties(23) – taip jos ir įgalimos kaip verslininkės, nes įgyja reikiamų įgūdžių ir pasitikėjimo. Visgi norint pasiekti šį tikslą, būtina aiškiai apibrėžti socialinį verslumą ir suprasti, kas tai yra, bei teisingai įvertinti socialines įmones, ypač siekiant užtikrinti joms finansavimą.

Duomenų apie moterų aktyvumą šiose įmonėse, kurios naudojasi rinka socialiniams poreikiams užtikrinti, nepakanka, tačiau 2009 m. Pasaulinio verslumo tyrimas(24) rodo, jog, nors tikimybė, kad socialinę įmonę įsteigs vyras, o ne moteris, didesnė, moterys socialinio verslumo srityje aktyvesnės. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO)(25) paaiškina, jog, pirma, vietoje surinkti duomenys rodo, kad moterys yra didesnės altruistės ir labiau linkusios perskirstyti lėšas, ir, antra, moterys labiau vengia konkuruoti, taigi jas labiau traukia naujesnės socialinio verslo rinkos. Svarbu, kad šiandien būtų užtikrintas moterų dalyvavimas socialinio verslumo srityje – ypač atsižvelgiant į antrąjį paaiškinimą – nes, turint galvoje atitinkamiems sektoriams prognozuojamą augimą, konkurencinis spaudimas, be abejo, didės.

GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

14.12.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

26

1

5

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Daniela Aiuto, Maria Arena, Catherine Bearder, Beatriz Becerra Basterrechea, Malin Björk, Vilija Blinkevičiūtė, Anna Maria Corazza Bildt, Viorica Dăncilă, Iratxe García Pérez, Anna Hedh, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Elisabeth Köstinger, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Barbara Matera, Angelika Mlinar, Krisztina Morvai, Maria Noichl, Marijana Petir, Terry Reintke, Liliana Rodrigues, Jordi Sebastià, Michaela Šojdrová, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Jadwiga Wiśniewska, Anna Záborská, Jana Žitňanská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Biljana Borzan, Eleonora Forenza, Alessandra Mussolini, Monika Vana, Julie Ward

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

David Coburn

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

26

+

ALDE

Catherine Bearder, Beatriz Becerra Basterrechea, Angelika Mlinar

EFDD

Daniela Aiuto

NI

Krisztina Morvai

PPE

Anna Maria Corazza Bildt, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Elisabeth Köstinger, Barbara Matera, Alessandra Mussolini, Marijana Petir, Michaela Šojdrová, Elissavet Vozemberg-Vrionidi

S&D

Maria Arena, Vilija Blinkevičiūtė, Biljana Borzan, Viorica Dăncilă, Iratxe García Pérez, Anna Hedh, Maria Noichl, Liliana Rodrigues, Julie Ward

VERTS/ALE

Terry Reintke, Jordi Sebastià, Monika Vana

1

-

EFDD

David Coburn

5

0

ECR

Jadwiga Wiśniewska, Jana Žitňanská

GUE/NGL

Malin Björk, Eleonora Forenza

PPE

Anna Záborská

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

OL C 130, 2011 4 30, p. 4.

(2)

OL L 204, 2006 7 26, p. 23.

(3)

OL L 180, 2010 7 15, p. 1.

(4)

OL C 51 E, 2013 2 22, p. 56.

(5)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0074.

(6)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0320.

(7)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0311.

(8)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0292.

(9)

2014 m. Komisijos ataskaita „Statistiniai duomenys apie moteris verslininkes Europoje“ (angl. Statistical data on Women entrepreneurs in Europe).

(10)

2012 m. Komisijos „Eurobarometro“ greitoji apklausa Nr. 354 „Verslumas ES ir už jos ribų“ (angl. Entrepreneurship in the EU and beyond).

(11)

2008 m. Komisijos ataskaita „Politikos įvertinimas: moterų novatorių skatinimas ir verslumas“ (angl. Report on ‘Evaluation on policy: promotion of women innovators and entrepreneurship).

(12)

2014 m. Komisijos ataskaita „Statistiniai duomenys apie moteris verslininkes Europoje“ (angl. Statistical data on Women entrepreneurs in Europe).

(13)

2015 m. Europos Parlamento teminio skyriaus tyrimas „Moterų verslumas: lyčių nelygybės panaikinimas prieigos prie finansinių ir kitokių paslaugų bei socialinio verslumo srityje“ (angl. Women’s Entrepreneurship: closing the gender gap in access to financial and other services and in social entrepreneurship).

(14)

2015 m. Komisijos tarpinis Europos mikrofinansų priemonės „Progress“ įvertinimas.

(15)

2015 m. bendrovės KPMG ataskaita „Moterys ir alternatyvios investicijos“ (angl. Women in Alternative Investments).

(16)

2010 m. Komisijos „Eurobarometro“ greitoji apklausa Nr. 283 „Verslumas ES ir už jos ribų“ (angl. Entrepreneurship in the EU and beyond).

(17)

Europos statistikos vadove „Eurostat Statistics Explained“ pateikta užimtumo statistika (Komisija, 2015 m.).

(18)

2012 m. Komisijos „Eurobarometro“ greitoji apklausa Nr. 354 „Verslumas ES ir už jos ribų“ (angl. Entrepreneurship in the EU and beyond).

(19)

2014 m. Komisijos ataskaita „Statistiniai duomenys apie moteris verslininkes Europoje“ (angl. Statistical data on Women entrepreneurs in Europe).

(20)

2015 m. Parlamento teminio skyriaus tyrimas „Moterų verslumas: lyčių nelygybės panaikinimas siekiant finansinių ir kitokių paslaugų bei socialinio verslumo srityje“ (angl. Women’s Entrepreneurship: closing the gender gap in access to financial and other services and in social entrepreneurship).

(21)

2015 m. bendrovės KPMG ataskaita „Moterys ir alternatyvios investicijos“ (angl. Women in Alternative Investments).

(22)

P7_TA(2011)0367.

(23)

Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) tyrimas „Moterų ekonominės nepriklausomybės ir verslumo skatinimas. Geroji praktika“ (angl. Promoting Women’s Economic Independence and Entrepreneurship - Good Practices).

(24)

Global Entrepreneurship Monitor, GEM konsorciumas (2009 m.).

(25)

2014 m. EBPO darbo dokumentas „Moterų socialinis verslumas ir inovacijos“ (angl. Women’s Social Entrepreneurship and Innovation).

Teisinis pranešimas