Procedūra : 2015/2147(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0371/2015

Pateikti tekstai :

A8-0371/2015

Debatai :

PV 19/01/2016 - 4
CRE 19/01/2016 - 4

Balsavimas :

PV 19/01/2016 - 5.9
CRE 19/01/2016 - 5.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0009

PRANEŠIMAS     
PDF 1062kWORD 560k
21.12.2015
PE 567.714v02-00 A8-0371/2016

dėl kuriamo Bendrosios skaitmeninės rinkos akto

(2015/2147(INI))

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas

Pranešėjai: Kaja Kallas, Evelyne Gebhardt

(Bendri komitetų posėdžiai. Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnis)

Nuomonių referentai (*):

Jutta Steinruck, Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas

Petra Kammerevert, Kultūros ir švietimo komitetas

Angel Dzhambazki, Teisės reikalų komitetas

Michał Boni, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

ERRATA/ADDENDA
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl kuriamo Bendrosios skaitmeninės rinkos akto

(2015/2147(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“ (COM(2015) 0192) ir pridedamą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2015) 100 final),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 2 d. Komisijos komunikatą „Kuriame klestinčią, duomenimis grindžiamą ekonomiką“ (COM(2014) 0442),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos viešojo administravimo institucijų, įmonių ir piliečių sąveikos sprendimų programos (ISA) nustatymas. Sąveika kaip viešojo sektoriaus modernizavimo priemonė“ (COM(2014) 0367),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Visuomenės finansavimo galimybių naudojimas Europos Sąjungoje“ (COM(2014) 0172),

–  atsižvelgdamas į Komisijos priedą, pridedamą prie komunikato „Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programa (REFIT). Rezultatai ir tolesni veiksmai“ (COM(2013) 0685),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 11 d. Komisijos komunikatą, kuriuo nustatomos Europos bendrosios elektroninių ryšių rinkos ir žemyno ryšių infrastruktūros plėtros priemonės ir iš dalies keičiamos direktyvos 2002/20/EB, 2002/21/EB ir 2002/22/EB ir reglamentai (EB) Nr. 1211/2009 ir (ES) Nr. 531/2012 (COM(2013) 0627),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 23 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Elektroninės prekybos veiksmų planas 2012–2015 m. Dabartinė padėtis (2013 m.)“ (SWD(2013) 0153),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 26 d. Komisijos komunikatą dėl priemonių sparčiojo elektroninio ryšio tinklų diegimo sąnaudoms mažinti (COM(2013) 0147),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 7 d. Komisijos komunikatą dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti (COM(2013) 0048),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 18 d. Komisijos komunikatą „Dėl turinio bendrojoje skaitmeninėje rinkoje“ (COM(2012) 0789),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 3 d. Komisijos komunikatą dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių prieinamumo (COM(2012) 0721),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 10 d. Komisijos komunikatą „Stipresnė Europos pramonė ekonomikos augimui ir atsigavimui skatinti“ (COM(2012) 0582),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 3 d. Komisijos komunikatą „II bendrosios rinkos aktas. Drauge už naująjį augimą“ (COM(2012) 0573),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 13 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti“ (COM(2011) 0206),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 27 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas. Siekiant labai konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos. 50 pasiūlymų, kaip pagerinti bendrą darbą, verslą ir prekybą“ (COM(2010) 0608),

–  atsižvelgdamas į Europos Komisijos pasiūlymą dėl intelektinės nuosavybės: autorių ir tam tikrų gretutinių teisių apsaugos terminų (COM(2008) 0464),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2015/758 dėl tipo patvirtinimo reikalavimų transporto priemonėse montuojamos numeriu 112 grindžiamos „eCall“ iškvietos sistemos įdiegimo atžvilgiu, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2007/46/EB(1),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB(2),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 283/2014 dėl gairių dėl transeuropinių tinklų telekomunikacijų infrastruktūros srityje, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1336/97/EB(3),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/26/ES dėl kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo ir daugiateritorių licencijų naudoti muzikos kūrinius internete teikimo vidaus rinkoje(4),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1316/2013, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 913/2010 bei panaikinami reglamentai (EB) Nr. 680/2007 ir (EB) Nr. 67/2010(5),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (VSI direktyva)(6),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 524/2013 dėl elektroninio vartotojų ginčų sprendimo, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2009/22/EB (Reglamentas dėl vartotojų EGS)(7),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo(8),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 243/2012/ES, kuriuo nustatoma daugiametė radijo spektro politikos programa(9),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB(10),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1211/2009 dėl Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos ir Biuro įsteigimo(11),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje(12),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje(13),

–  atsižvelgdamas į 1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos(14),

–  atsižvelgdamas į pirmąjį Direktyvos 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos vertinimą,

–  atsižvelgdamas į 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, įskaitant pakeitimus, įtrauktus į Reglamentą (EB) 1882/2003(15),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 28 d. Kinijos ir Europos Sąjungos susitarimą dėl partnerystės 5G srityje ir susijusius susitarimus,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 9 d. rezoliuciją dėl 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo įgyvendinimo(16),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl ES veiksmų plano siekiant iš naujo sutarti dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo(17),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl metinės ES konkurencijos politikos ataskaitos(18),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 27 d. rezoliuciją dėl paramos vartotojų teisėms bendrojoje skaitmeninėje rinkoje(19),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 27 d. rezoliuciją dėl mokesčių už kopijavimą asmeniniam naudojimui(20),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl integruotos siuntinių pristatymo rinkos ES e. prekybos augimui paskatinti(21),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos reindustrializacijos siekiant skatinti konkurencingumą ir tvarumą(22),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 10 d. rezoliuciją dėl debesijos kompiuterijos galimybių naudojimo Europoje(23),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 10 d. rezoliuciją dėl Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (EERRI) ir Biuro vertinimo ataskaitos(24),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl įgyvendinimo ataskaitos dėl elektroninių ryšių reguliavimo sistemos(25),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 22 d. rezoliuciją dėl klaidinančios reklamos(26),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją „Skaitmeninė darbotvarkė. Augimas, judumas ir užimtumas: metas judėti sparčiau“(27),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimo užbaigimo(28),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 11 d. rezoliuciją dėl naujos Europos vartotojų politikos darbotvarkės(29),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 22 d. rezoliuciją dėl audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos taikymo(30),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją dėl bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimo užbaigimo(31),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją dėl audiovizualinių kūrinių platinimo internetu ES(32),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 12 d. rezoliuciją dėl ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros apsaugos „Visuotinio kibernetinio saugumo užtikrinimas. Laimėjimai ir tolesni veiksmai“(33),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 20 d. rezoliuciją „Konkurencinga bendroji skaitmeninė rinka. E. valdžia kaip pradininkė“(34),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 21 d. rezoliuciją dėl elektroninės prekybos vidaus rinkos kūrimo užbaigimo(35),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl tolesnių interneto valdymo etapų(36),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 5 d. rezoliuciją dėl naujos Europos skaitmeninės darbotvarkės „2015.eu“(37),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl daiktų interneto(38),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, įtrauktą į Sutartis ES sutarties 6 straipsniu,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (angl. UNCRPD), kurią ES ratifikavo 2010 m. gruodžio 23 d. (2010/48/EC), 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 20 d. Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) priimtą konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 9, 12, 14, 16 ir 26 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto bendrus svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto, Teisės reikalų komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto ir Transporto ir turizmo komiteto nuomones (A8-0371/2015),

A.  kadangi sparčiai augantis interneto ir judriojo ryšio sistemų naudojimas turi įtakos besikeičiantiems piliečių, įmonių ir jų darbuotojų ryšių palaikymo, informacijos ir žinių prieinamumo, inovacijų, vartojimo, dalijimosi, dalyvavimo ir darbo įpročiams; kadangi dėl šių pokyčių plečiasi ir keičiasi ekonomika, taip palengvindama mažųjų ir vidutinių įmonių prieigą prie 500 mln. galimų klientų visoje ES ir prie pasaulinių rinkų ir suteikia asmenims galimybę įgyvendinti naujas verslo idėjas ir verslo modelius;

B.  kadangi visa bendrosios skaitmeninės rinkos srityje galiojanti Sąjungos politika ir teisės aktai turėtų atverti naujas galimybes atsirasti naudotojams ir įmonėms bei naujoms novatoriškoms tarpvalstybinėms internetinėms paslaugoms už konkurencingą kainą ir jas plėtoti, pašalinti kliūtis tarp valstybių narių ir palengvinti ES įmonių, visų pirma MVĮ ir naujai įsteigtų įmonių, prieigą prie tarpvalstybinės rinkos, nes tai ypač svarbu siekiant ekonomikos augimo ir užimtumo ES, kartu pripažįstant, kad šios galimybės bus neišvengiamai susijusios su struktūriniais pokyčiais, ir laikantis holistinio požiūrio, be kita ko, atsižvelgiant į socialinį aspektą ir poreikį skubiai pašalinti skaitmeninių įgūdžių trūkumą;

C.  kadangi tradicinėse pramonės šakose sukuriama 75 proc. skaitmeninės ekonomikos pridėtinės vertės, tačiau tradicinės pramonės skaitmeninė pertvarka tebėra menka, nes tik 1,7 proc. ES įmonių visapusiškai išnaudoja pažangiąsias skaitmenines technologijas ir tik 14 proc. MVĮ naudoja internetą pardavimo tikslais; kadangi Europa, siekdama skaitmeninti pramonę ir išlikti konkurencinga pasauliniu mastu, privalo išnaudoti didžiulį IRT sektoriaus potencialą;

D.  kadangi duomenų ekonomikos kūrimas labai priklauso nuo teisinės sistemos, kuria skatinamas duomenų bazių kūrimas, saugojimas, priežiūra ir didinimas, t. y. jis priklauso nuo inovacijoms palankios ir praktiškos teisinės sistemos;

E.  kadangi 2013 m. bendro vartojimo ekonomikos rinkos dalis pasaulyje buvo maždaug 3,5 mlrd., o šiuo metu Komisija prognozuoja 100 mlrd. viršijantį augimo potencialą;

F.  kadangi aukšto ir vienodo lygio vartotojų apsauga, įgalinimas ir pasitenkinimas visada yra susijęs su pasirinkimo laisve, kokybe, lankstumu, skaidrumu, informacija, sąveikumu ir prieinama, saugia internetine aplinka, užtikrinant aukštą duomenų apsaugos lygį;

G.  kadangi kūrybiškumas ir naujovės yra skaitmeninės ekonomikos varikliai ir todėl būtina užtikrinti aukštą intelektinės nuosavybės teisių apsaugos lygį;

H.  kadangi ES 44,8 proc. namų ūkių(39) neturi prieigos prie spartaus interneto, o dabartine politika ir iniciatyvomis nepavyko sukurti tinkamos skaitmeninės infrastruktūros, ypač kaimo vietovėse;

I  kadangi ES regionai yra pasiekę skirtingą lygį jų skaitmeninio sujungiamumo, žmogiškojo kapitalo, interneto naudojimo, įmonių skaitmeninių technologijų integravimo ir skaitmeninių viešųjų paslaugų atžvilgiu, kaip matyti iš skaitmeninės darbotvarkės rezultatų; kadangi regionams, kuriuose šie penki rodikliai žemi, kyla pavojus nepasinaudoti skaitmeninio amžiaus nauda;

1. ĮVADAS. KAM REIKIA BENDROSIOS SKAITMENINĖS RINKOS?

1.  palankiai vertina komunikatą „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“; mano, kad bendromis taisyklėmis pagrįstos bendrosios skaitmeninės rinkos įgyvendinimas galėtų skatinti ES konkurencingumą, daryti teigiamą įtaką ekonomikos augimui ir naujų darbo vietų kūrimui, atnaujinti bendrąją rinką ir padaryti visuomenę įtraukesnę, suteikiant piliečiams ir įmonėms naujų galimybių, visų pirma keičiantis ir dalijantis inovacijomis; mano, kad įgyvendinant strategiją reikia dar tvirčiau laikytis horizontalaus požiūrio, be kita ko, laiku patvirtinti 16 iniciatyvų, nes skaitmeniniai veiksniai daro įtaką kiekvienam piliečiui ir kiekvienam visuomenės bei ekonomikos aspektui;

2.  pritaria Komisijai, kad bendrosios skaitmeninės rinkos valdymas ir įgyvendinimas laiku yra bendra Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos atsakomybė; ragina Komisiją bendradarbiauti su visuomenės ir socialiniais suinteresuotaisiais subjektais ir kuo labiau įtraukti juos į sprendimų priėmimo procesą;

3.  mano, kad siekiant užtikrinti geresnį reglamentavimą būtina laikytis požiūrio, kad teisės aktai yra standartiškai skaitmeniniai, grindžiami principais ir technologijų atžvilgiu neutralūs; siekiant sudaryti palankias sąlygas inovacijoms, reikia įvertinti, ar dabartiniai teisės aktai, papildomi nereguliuojamojo pobūdžio veiksmai ir vykdymo sistemos, vėlesnės būtinos konsultacijos ir poveikio vertinimai yra pritaikyti skaitmeniniam amžiui, atsižvelgiant į naujas technologijas ir naujus verslo modelius, tam, kad būtų pašalintas bendrosios rinkos susiskaidymas, sumažinta administracinė našta ir skatinamas ekonomikos augimas ir inovacijos;

4.  mano, kad piliečių ir įmonių pasitikėjimas skaitmenine aplinka yra ypač svarbus siekiant visapusiškai išnaudoti inovacijas ir užtikrinti skaitmeninės ekonomikos augimą; yra įsitikinęs, kad tokio pasitikėjimo stiprinimas taikant duomenų apsaugos ir saugumo standartus ir garantuojant aukšto lygio vartotojų apsaugą ir įgalinimą, taip pat atnaujinant teisės aktus įmonėms, turėtų būti viešosios politikos pagrindas, kartu pripažįstant, kad su skaitmeninėmis technologijomis susijusių įmonių verslo modeliai yra grindžiami jų klientų pasitikėjimu;

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad iš elektroninės prekybos Europos Sąjungoje kasmet gaunama 500 mlrd. eurų ir ji svariai papildo neelektroninę prekybą, kartu suteikdama vartotojams didesnį pasirinkimą, ypač atokiose vietovėse, o MVĮ – naujas galimybes; ragina Komisiją nustatyti ir pašalinti kliūtis, su kuriomis susiduria elektroninė prekyba, siekiant sukurti tikrą tarpvalstybinės elektroninės prekybos rinką; mano, kad šios kliūtys, be kita ko, yra sąveikumo ir bendrų standartų trūkumas, tinkamos informacijos, kuri leistų vartotojams priimti pagrįstus sprendimus, trūkumas ir ribotos galimybės vykdyti didesnius tarptautinius mokėjimus;

6.  pritaria Komisijos planui užtikrinti, kad bendrajai skaitmeninei rinkai būtų visapusiškai taikoma ES konkurencingumo politika, nes konkurencija ne tik suteikia vartotojams didesnes pasirinkimo galimybes, bet ir sudaro vienodas sąlygas, ir apgailestauja dėl to, kad Europos skaitmeninės sistemos šiuo metu neturėjimas parodo, jog nepavyko suderinti didelių ir mažų paslaugų teikėjų interesų;

7.  pabrėžia, kad Komisija ir valstybės narės turi skubiai skatinti dinamiškesnę ekonomiką, kurioje būtų sudarytos palankios sąlygos inovacijų klestėjimui ir būtų galima pašalinti kliūtis įmonėms, ypač inovacinėms įmonėms, MVĮ, naujai įsteigtoms įmonėms ir verslą plėtojančioms įmonėms, kad jos galėtų tokiomis pat sąlygomis patekti į rinką, tuo tikslu plėtojant e. valdžios paslaugas, kuriant perspektyvią ir integruotą reguliavimo ir nereguliavimo sistemą, užtikrinant galimybę gauti finansavimą, įskaitant naujus finansavimo modelius ES naujai įsteigtoms įmonėms, MVĮ ir pilietinės visuomenės iniciatyvoms, ir parengiant ilgalaikių investicijų į skaitmeninę infrastruktūrą, įgūdžius, skaitmeninę įtrauktį ir inovacijas strategiją; primena, kad inovacijoms palankios politikos, kuria būtų skatinama konkurencija ir inovacijos, pagrindas turėtų apimti galimybę naudotis projektų finansavimo galimybėmis; taigi ragina Komisiją užtikrinti, kad sutelktinis finansavimas galėtų būti veiksmingai taikomas tarpvalstybiniu mastu, ir ragina valstybes nares numatyti paskatas sutelktiniam finansavimui;

8.  mano, kad būtina įvertinti skaitmeninimo poveikį darbuotojų saugai ir sveikatai ir atitinkamai pritaikyti dabartines saugos ir sveikatos priemones; pažymi, kad pagal nuotolinio darbo sistemą ar per patalkos platformas namuose dirbantys darbuotojai gali patirti nelaimingų atsitikimų; pabrėžia, kad rimtą pavojų kelia su darbu susijusios psichinės sveikatos problemos, pvz., dėl nuolatinio pasiekiamumo ir nykstančių įprastų darbo laiko apribojimų atsirandantis išsekimas; ragina Komisiją užsakyti atlikti tyrimą apie šalutinį skaitmeninimo poveikį, pvz., didesnį darbo intensyvumą, poveikį darbuotojų psichinei savijautai ir šeimos gyvenimui bei vaikų kognityvinių gebėjimų vystymuisi;

9.  ragina Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, toliau plėtoti iniciatyvas, kuriomis būtų skatinamas verslumas, visų pirma novatoriški verslo modeliai, kurie padės pakeisti mąstyseną apie tai, kaip suprantama sėkmė, ir puoselėti verslumo ir inovacijų kultūrą; be to, mano, kad skirtingų nacionalinių inovacijų centrų įvairovė ir jų specifiniai bruožai gali tapti realiu ES konkurenciniu pranašumu pasaulinėje rinkoje, todėl jie turėtų būti sujungti ir turėtų būti stiprinamos novatoriškos ekosistemos, kuriose tarpusavyje bendradarbiautų skirtingi ekonomikos sektoriai ir įmonės;

10.  yra susirūpinęs dėl įvairių nacionalinių metodų, kurie iki šiol taikomi valstybėse narėse reguliuojant internetą ir bendro vartojimo ekonomiką; primygtinai ragina Komisiją, atsižvelgiant į ES kompetencijas, imtis iniciatyvos siekiant remti inovacijas ir sąžiningą konkurenciją, panaikinti skaitmeninei prekybai kylančias kliūtis, taip pat apsaugoti ekonominę ir socialinę sanglaudą ir bendrosios rinkos vientisumą; taip pat ragina Komisiją apsaugoti internetą, kaip atvirą, neutralią, saugią, įtraukią pasaulinę ryšių palaikymo, gamybos, dalyvavimo, kūrybos, kultūrinės įvairovės ir inovacijų platformą, kuri yra naudinga piliečiams, vartotojams ir Europos įmonių sėkmei pasaulyje;

11.  pažymi, kad skaitmeninė revoliucija daro įtaką visiems mūsų visuomenės aspektams ir yra susijusi su tam tikrais sunkumais ir naujomis galimybėmis; mano, kad ji gali suteikti daugiau galių piliečiams, vartotojams ir verslininkams taip, kaip anksčiau nebuvo įmanoma; ragina Komisiją parengti tokią politiką, kurioje būtų skatinamas aktyvus piliečių dalyvavimas ir jiems būtų sudarytos galimybės pasinaudoti perėjimo prie skaitmeninio formato teikiama nauda; taip pat ragina Komisiją toliau vertinti, kaip skaitmeninė revoliucija formuoja Europos visuomenę;

12.  ragina Komisiją kovoti su teisiniu nenuoseklumu gerokai padidinus savo įvairių generalinių direktoratų koordinavimą rengiant naujų teisės aktų projektus ir aktyviai skatinant valstybes nares užtikrinti, kad teisės aktų įgyvendinimas išliktų nuoseklus;

13.  pabrėžia, kad visos iniciatyvos, parengtos vadovaujantis bendrosios skaitmeninės rinkos strategija, turi atitikti pagrindines teises, visų pirma teisės aktus dėl duomenų apsaugos, sykiu pripažįstant pridėtinę šios strategijos vertę ES ekonomikai; pabrėžia, kad svarbu skubiai priimti Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą ir Duomenų apsaugos direktyvą, atsižvelgiant ir į duomenų subjektų, ir į įmonių interesus; ragina persvarstyti E. privatumo direktyvą siekiant užtikrinti jos nuostatų atitiktį duomenų apsaugos teisės aktų rinkiniui iki šiam rinkiniui įsigaliojant;

2. GERESNĖ VISOS EUROPOS VARTOTOJŲ IR ĮMONIŲ PRIEIGA PRIE BENDROSIOS SKAITMENINĖS RINKOS

2.1 Tarpvalstybinės e. prekybos taisyklės, kuriomis vartotojai ir įmonės gali pasitikėti

14.  palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą priimti griežtą pasiūlymą dėl internetu sudaromų sutarčių, apimančių internete įsigytą skaitmeninį turinį, ir gerinti vartotojų teisinę apsaugą šioje srityje; mano, kad visi tokie patobulinimai turi būti atliekami tikslingai ir kad turėtų būti kruopščiai išnagrinėti skirtumai tarp turinio ir materialiųjų prekių; atkreipia dėmesį į tai, kad materialioje laikmenoje skaitmeninį turinį perkančių vartotojų apsauga užtikrinama vartotojų apsaugos įstatymais, o internete skaitmeninį turinį perkančių vartotojų teisės iš esmės yra nereglamentuojamos ir neaiškios, ypač susijusios su teisinėmis garantijomis, klaidingu turiniu ir tam tikromis nesąžiningomis su skaitmeniniu turiniu susijusiomis sąlygomis; pabrėžia, kad pagal dabartinę klasifikaciją viso skaitmeninio turinio priskyrimas paslaugoms gali kelti rūpesčių, nes tai neatitinka vartotojų lūkesčių, kadangi transliavimo paslaugų prenumerata nėra atskiriama nuo atsisiunčiamo turinio pirkimo; sutinka, kad reikėtų užtikrinti tinkamo ir tvaraus lygio vartotojų apsaugą, neatsižvelgiant į tai, ar jie skaitmeninį turinį perka internetu, ar ne;

15.  mano, kad tolesnis teisinės sistemos, pagal kurią reglamentuojami įmonių vykdomi skaitmeninio turinio ir materialiųjų prekių vartotojams pardavimai internetu, nepriklausomai nuo to, ar tai yra tarpvalstybiniai, ar vidaus sandoriai, suderinimas, taip pat internete ir ne internete taikomų taisyklių nuoseklumo išsaugojimas, užtikrinimas, kad nebūtų lenktyniaujama mažinant reglamentavimą, teisės aktų spragų panaikinimas ir rėmimasis esamais vartotojų teisės aktais yra praktiško ir proporcingo metodo pagrindas; pabrėžia, kad tai turėtų būti daroma technologijų atžvilgiu neutraliu būdu ir nesudaryti įmonėms nepagrįstų išlaidų;

16.  mano, kad Komisijos pasiūlymai dėl vartotojams ir įmonėms skirtų tarpvalstybinės sutarties taisyklių neturėtų kelti rizikos, kad pirkimui ne internetu ir pirkimui internetu bus taikomi vis skirtingesni teisiniai standartai, ir mano, kad pardavimas internetu ir pardavimas ne internetu turėtų būti reglamentuojami nuosekliai ir vertinami vienodai, remiantis esamomis aukšto lygio vartotojų apsaugos nuostatomis, nes skirtingus teisinius standartus vartotojai gali laikyti jų teisių nepaisymu; primygtinai ragina užtikrinti, kad visuose naujuose pasiūlymuose būtų laikomasi Reglamento „Roma I“ 6 straipsnio nuostatų, ir atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija ketina 2016 m. įgyvendinti Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT) visoje vartotojų acquis srityje; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją apsvarstyti, ar planuojamas Komisijos pasiūlymas dėl materialiųjų prekių neturėtų būti pateikiamas kartu su REFIT;

17.  mano, kad sutartinės taisyklės dėl skaitmeninio turinio turi būti grindžiamos principais siekiant, kad jos būtų technologiniu požiūriu neutralios ir veiksmingos ateityje; be to, pabrėžia, kad, kalbant apie Komisijos pasiūlymus šioje srityje, svarbu vengti nenuoseklumo, dabartinių teisės aktų dubliavimo ir bet kokios rizikos ilgainiui sukurti nepagrįstą teisinį atotrūkį tarp internetu ir ne internetu sudaromų sutarčių ir skirtingų platinimo kanalų, taip pat atsižvelgiant į Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT) vartotojų acquis srityje;

18.  siekdamas didesnės konkurencijos interneto rinkoje, prašo „aktyvių vartotojų“ strategijoje visų pirma įvertinti, ar interneto pasaulyje vartotojai gali lengviau pakeisti prekių tiekėją ar paslaugų teikėją ir ar norint palengvinti tokį vartotojų pasirinkimą, reikia imtis veiksmų; be to, pažymi, kad visoje tiekimo grandinėje reikia užtikrinti prieinamas e. prekybos paslaugas, įskaitant prieinamą informaciją, prieinamas mokėjimo sistemas ir vartotojų pasirinkimą;

19.  ragina Komisiją kartu su suinteresuotaisiais subjektais įvertinti, ar tikslinga nustatyti konkrečių sektorių ES pardavimų internetu pasitikėjimo ženklus, jų naudingumą ir potencialias galimybes bei problemas, kurios dėl to galėtų iškilti, remiantis valstybėse narėse sukaupta dabartinių pasitikėjimo sistemų geriausia patirtimi, siekiant pelnyti vartotojų pasitikėjimą ir užtikrinti kokybę, ypač tarpvalstybinio pardavimo internetu srityje, ir panaikinti ko gero painiavą keliančius gausius dabar galiojančius pasitikėjimo ženklus, sykiu įvertinant kitas galimybes, kai antai savireguliavimą arba suinteresuotųjų subjektų grupių įsteigimą siekiant apibrėžti bendrus klientų aptarnavimo principus;

20.  palankiai vertina bendras Komisijos pastangas įsteigti ES mastu veikiančią elektroninio ginčų sprendimo (EGS) platformą ir ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis siekti, kad laiku ir tinkamai būtų įgyvendintas EGS reglamentas, visų pirma atsižvelgiant į vertimo paslaugas, taip pat direktyva dėl alternatyvaus ginčų sprendimo; ragina Komisiją ir atitinkamus suinteresuotuosius subjektus apsvarstyti, kaip būtų galima toliau gerinti prieigą prie informacijos apie bendrus vartotojų skundus;

21.  ragina sukurti plataus užmojo vartotojų teisių acquis ir Paslaugų direktyvos vykdymo sistemą; ragina Komisiją pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis siekiant užtikrinti visapusišką ir teisingą galiojančių taisyklių įgyvendinimą ir pažeidimo procedūrų nagrinėjimą tais atvejais, kai nustatoma, kad teisės aktas įgyvendinamas neteisingai arba nepakankamai;

22.  ragina Komisiją ir valstybes nares patvirtinti reikiamas kovos su neteisėto turinio ir prekių pardavimu internete priemones, tuo tikslu aktyviau bendradarbiaujant ir keičiantis informacija bei geriausia patirtimi kovos su neteisėta veikla internete srityje; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad į vartotojams teikiamą skaitmeninį turinį neturi turėti teisių jokia trečioji šalis, kuri galėtų sukliudyti vartotojui naudoti pagal sutartį įsigytą skaitmeninį turinį;

23.  ragina atlikti išsamią, tikslingą ir įrodymais pagrįstą analizę siekiant nustatyti, ar visi vertės grandinės dalyviai, įskaitant interneto tarpininkus, interneto platformas, turinio ir paslaugų teikėjus, taip pat ne interneto tarpininkus, pvz., perpardavinėtojus ir mažmenininkus, turėtų imtis pagrįstų ir tinkamų kovos su neteisėtu turiniu, padirbtomis prekėmis ir intelektinės nuosavybės komercinio masto teisių pažeidimais priemonių bei užtikrinti galutinių naudotojų galimybę susipažinti su informacija ir ją platinti ar naudoti pasirinktas taikomąsias programas ir paslaugas;

24.  pabrėžia, kad visiško netoleravimo principas, taikomas ES teisės nuostatų perkėlimui į nacionalinę teisę, turi būti viena pagrindinių normų valstybėms narėms ir Europos Sąjungai; vis dėlto mano, kad pažeidimo nagrinėjimo procedūros bet kokiu atveju turėtų būti paskutinė išeitis ir kad jos turėtų būti pradėtos tik tada, kai jau ne kartą buvo mėginta koordinuoti ir ištaisyti; pabrėžia, kad būtina sumažinti šių procedūrų trukmę;

25.  teigiamai vertina Komisijos paskelbtą Reglamento dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje peržiūrą; mano, kad, siekiant veiksmingai užtikrinti vartotojams aktualių pirkimo internetu taisyklių vykdymą, būtina sąlyga – plėsti priežiūros institucijų kompetenciją ir stiprinti jų tarpusavio bendradarbiavimą;

2.2. Įperkamas aukštos kokybės tarpvalstybinis siuntinių pristatymas

26.  pabrėžia tai, kad siuntų pristatymo tarnybos vartotojams tam tikrose valstybėse narėse gerai veikia, tačiau neefektyvios pristatymo paslaugos, ypač susiję su galutinė pristatymo mylia, sudaro pagrindines kliūtis tarpvalstybinei e. prekybai kai kuriose valstybėse narėse ir yra vienos iš dažniausiai įvardijamų internetinių sandorių (tiek vartotojų, tiek ir įmonių) atsisakymo priežasčių; mano, kad prekybos siuntų pristatymo trūkumus galima ištaisyti tik vadovaujantis Europos bendrosios rinkos perspektyva ir pabrėžia, kad kokia šiame sektoriuje svarbi konkurencija ir taip pat pabrėžia, kad siuntų pristatymo sektorius turi prisitaikyti prie modernaus gyvenimo būdo ir siūlyti lankstesnius pristatymo būdus, pvz., atsiėmimo punktų tinklus, siuntų pristatymo punktus ir kainų palyginimo priemones;

27.  pabrėžia, kad prieinamos, įperkamos, veiksmingos ir kokybiškos pristatymo paslaugos yra esminė tarpvalstybinės e. prekybos klestėjimo sąlyga ir todėl pritaria siūlomoms kainų skaidrumo didinimo priemonėms, dėl kurių išaugtų vartotojų informuotumas apie kainos sudėtį, informavimą apie atsakomybę už praradimą ar sugadinimą; sąveikumas ir reguliavimo priežiūros gerinimo priemonės turėtų būti skirtos tiek sklandžiam tarpvalstybinio siuntinių pristatymo rinkos veikimui, įskaitant tarpvalstybinių sekimo sistemų populiarinimą, ir sudarytų sąlygas pristatymo rinkai pakankamai lanksčiai vystytis ir prisitaikyti prie technologinių inovacijų;

28.  ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai skleisti geriausią patirtį siuntinių pristatymo sektoriuje ir taip pat ragina Komisiją pranešti Europos Parlamentui apie viešas konsultacijas tarpvalstybinio siuntų pristatymo klausimu ir jam pristatyti baigto savireguliavimo rezultatus; teigiamai vertina ad hoc darbo grupės dėl tarpvalstybinio siuntinių pristatymo sukūrimą;

29.  be to, ragina Komisiją, bendradarbiaujant su veiklos vykdytojais, pasiūlyti išsamų veiksmų planą, įskaitant geriausios patirties gaires, pateikti inovatyvius sprendimus, skirtus paslaugoms pagerinti, kaštams ir poveikiui aplinkai sumažinti, giliau integruoti bendrąją siuntinių ir pašto paslaugų pristatymo rinką, panaikinti kliūtis, su kuriomis pašto veiklos vykdytojai susiduria tarpvalstybinio pristatymo veikloje, stiprinant Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (EERRI) ir Europos pašto paslaugų reguliuotojų grupės (angl. ERGP) tarpusavio bendradarbiavimą ir, jei būtina, pasiūlyti atitinkamų teisės aktų persvarstymą;

30.  pabrėžia, kad Komisijos numatomas tolesnis siuntų pristatymo sąlygų suderinimas neturėtų lemti prastesnės socialinės apsaugos ir darbo sąlygų siuntas pristatantiems asmenims, nepaisant jų užimtumo statuso; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų paisoma šio sektoriaus darbuotojų prieigos prie socialinės apsaugos sistemos ir kolektyvinių derybų teisių; pažymi tai, kad socialinės apsaugos teikimas yra valstybių narių kompetencija;

2.3. Nepagrįsto geografinio blokavimo prevencija

31.  mano, kad siekiant gerinti prieigą prie prekių ir paslaugų, reikia imtis plataus užmojo, kryptingų veiksmų, visų pirma panaikinant nepagrįsto geografinio blokavimo praktiką ir nesąžiningą kainų diskriminaciją dėl geografinės vietovės ar dėl tautybės, lemiančią monopolijų ir oligopolijų kūrimąsi ir vartotojų neteisėto turinio naudojimą;

32.  remia Komisijos įsipareigojimą veiksmingai spręsti nepagrįsto geografinio blokavimo problemą papildant esamą e. prekybos sistemą ir vyksdant atitinkamas galiojančių teisės aktų nuostatas; mano, kad itin svarbu daugiausia dėmesio skirti verslo tarpusavio santykiams, kurie sukuria sąlygas geografinio blokavimo praktikai, pvz., pasirinktiniam platinimui, kai ji neatitinka konkurencijos teisės ir rinkos suskaidymu, taip pat skirti dėmesį technologinėms priemonėms ir techninei praktikai ( IP sekimui arba sąmoningam sistemų nesąveikumui), kuriomis nepagrįstai apribojamas ne tik tarpvalstybiniu mastu teikiamų informacinės visuomenės paslaugų ir galimybės sudaryti tarpvalstybines prekių ir paslaugų pirkimo sutartis prieinamumas, bet ir su tuo susijusi veikla, pvz., mokėjimai ir pristatymas, atsižvelgiant į proporcingumo principą, ypač mažosioms ir labai mažoms įmonėms;

33.  pabrėžia, jog būtina, kad interneto prekybininkai, prekiaujantis vienoje ar daugiau valstybių narių, vienodai elgtųsi su visais Sąjungos vartotojais, be kita ko, jiems suteikdami vienodas nuolaidas ar taikydami kitas reklamines akcijas;

34.  ypač remia Komisijos planą, kuriuo siekiama išnagrinėti galimus nepagrįsto vartotojų ir kitų paslaugų gavėjų diskriminavimo dėl jų pilietybės ar gyvenamosios vietos būdus, patikrinant, kaip užtikrinamas praktinis Direktyvos Nr. 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje 20 straipsnio 2 dalies vykdymas; prašo Komisijos nustatyti ir glaustai apibūdinti pagrįsto diskriminavimo pagal Paslaugų direktyvos 20 straipsnio 2 dalį atvejų grupes, siekiant išsiaiškinti, kas yra privačių subjektų nepagrįsto diskriminavimo veiksmai ir pateikti valdžios institucijoms, atsakingoms už praktinį 20 straipsnio 2 dalies taikymą, aiškinamąsias gaires, kaip nurodyta Paslaugų direktyvos 16 straipsnyje; prašo Komisijos bendromis pastangomis įterpti 20 straipsnio 2 dalies nuostatą į Reglamento (EB) Nr. 2006/2004 priedą, kad būtų išnaudoti Vartotojų apsaugos bendradarbiavimo tinklo tyrimo ir vykdymo įgaliojimai;

35.  pabrėžia, kad geografinio blokavimo draudimu mažmenininkai niekada neturėtų būti įpareigojami iš jų internetinių parduotuvių pristatyti prekių į tam tikrą valstybę narę, kai jie nėra suinteresuoti parduoti savo produktus visose valstybėse narėse ir teikia pirmenybę nedidelio masto verslui arba pardavimui netoli jų parduotuvių esantiems vartotojams;

36.  taip pat atkreipia dėmesį į nuolatinio e. prekybos sektoriaus konkurencinės padėties tyrimo svarbą siekiant, inter alia, ištirti, ar nepagrįsto geografinio blokavimo apribojimais, pvz., diskriminacija dėl tam tikro IP adreso, pašto adreso ar kredito kortelių išdavimo šalies, pažeidžiamos ES konkurencijos teisės taisyklės; pabrėžia, kad svarbu didinti vartotojų ir įmonių pasitikėjimą, atsižvelgiant į sektoriaus apklausos rezultatus ir įvertinant, ar yra būtini tiksliniai Bendrosios išimties reglamento pakeitimai, visų pirma 4a ir 4b straipsnių, siekiant, kad būtų ribojami nepageidaujami nukreipimo į kitas svetaines atvejai ir teritoriniai apribojimai;

37.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą padidinti perkeliamumą ir sąveikumą, siekiant skatintini laisvą teisėtai įsigyto ar teisėtai pateikto turinio ar paslaugų judėjimą, kaip pirmą žingsnį, siekiant nutraukti nepagrįstą geografinį blokavimą ir taip pat abonementų prieinamumą ir tarpvalstybinį jų veikimą; pabrėžia, kad teritoriškumo principas ir priemonės, kuriomis siekiama pašalinti turinio perkeliamumo kliūtis, vieni kitiems neprieštarauja;

38.  įspėja dėl nediskriminuojamai skatinamo europinių licencijų išdavimo, nes dėl to gali sumažėti naudotojams prieinamo turinio; pabrėžia, kad teritoriškumo principas yra pagrindinė autorių teisių sistemos dalis atsižvelgiant į teritorinių licencijų išdavimo svarbą ES;

2.4. Geresnė prieiga prie skaitmeninio turinio. Moderni ir labiau Europai tinkama autorių teisių sistema

39.  palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą atnaujinti dabartinę autorių teisių sistemą siekiant ją pritaikyti prie skaitmeninio amžiaus; pabrėžia, kad bet koks pakeitimas turėtų būti tikslingas ir didžiausias dėmesys skiriamas sąžiningam ir tinkamam kūrėjų ir kitų teisių turėtojų atlyginimui, ekonomikos augimui, konkurencingumui ir vartotojų patirties stiprinimui, taip pat poreikiui užtikrinti pagrindinių teisių apsaugą;

40.  pabrėžia, kad profesinė veikla ar verslo modeliai, grindžiami autorių teisių pažeidimu, yra rimta grėsmė bendrosios skaitmeninės rinkos veikimui;

41.  mano, kad vykdant reformą didžiausią dėmesį reikėtų skirti teisingai visų interesų pusiausvyrai; atkreipia dėmesį į tai, kad kūrybos sektorius turi ypatumų ir susiduria su skirtingais iššūkiais, pirmiausiai kylančiais dėl skirtingų rūšių turinio ir kūrinių ir dėl taikomų verslo modelių; kadangi tyrime „Teritorialumas ir jo poveikis audiovizualinių kūrinių finansavimui“ pabrėžiamas svarbus teritorinio licencijavimo, susijusio su Europos filmų refinansavimu, vaidmuo; todėl ragina Komisiją tiksliau nustatyti ir atsižvelgti į šiuos ypatumus;

42.  ragina Komisiją užtikrinti, kad vykdant bet kokią Autorių teisių direktyvos reformą turėtų būti atsižvelgta į ex post poveikio vertinimo rezultatus ir į 2015 m. liepos 9 d. Europos Parlamento Direktyvą 2001/29/EB ir remiamasi svariais įrodymais, įskaitant galimo keičiančių augimo ir užimtumo srities elementų poveikio vertinimą, kiek tai susiję su audiovizualinių kūrinių gamyba, finansavimu ir platinimu, taip pat su kultūrų įvairove;

43.  pabrėžia esminį tikslinių autorių teisių išimčių ir apribojimų vaidmenį prisidedant prie ekonomikos augimo, inovacijų, darbo vietų kūrimo, būsimo kūrybiškumo skatinimo ir Europos inovacijų ir kūrybinės bei kultūrų įvairovės didinimo; prisimena Parlamento pritarimą tam, kad būtų išnagrinėtas minimalių standartų taikymas autorių teisių išimtims ir apribojimams ir tinkamas šių išimčių ir apribojimų, nustatytų Direktyvoje 2001/29/EB, taikymas;

44.  pabrėžia, kad požiūris į autorių teisių išimtis ir apribojimus turėtų būti subalansuotas, tikslinis, neutralus formato požiūriu, turėtų būti grindžiamas tik įrodytais poreikiais ir neturėtų pakenkti Europos kultūrų įvairovei, jos finansavimui ir autoriams mokamam sąžiningam atlygiui;

45.  pabrėžia, kad tekstų naudojimo ir duomenų gavybos poreikiams turi būti užtikrintas didesnis teisinis tikrumas, kad mokslininkai, tyrėjai ir šveitimo institucijos galėtų plačiau naudotis autorių teisių saugoma medžiaga, įskaitant tarpvalstybiniu mastu, tačiau visos Europos masto tekstų ir duomenų gavybos išimtys turėtų būti taikomos tik tada, kai naudotojas turi teisėtą prieigą, ir turėtų būti nustatomos konsultuojantis su visais suinteresuotaisiais subjektais atlikus įrodymais pagrįstą poveikio vertinimą;

46.  pabrėžia, kad svarbu padidinti autorių teisių režimo aiškumą ir skaidrumą, visų pirma vartotojų kuriamo turinio ir autorių teisių mokesčių atžvilgiu tose valstybėse narėse, kurios nusprendžia juos taikyti; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad piliečiai turėtų būti informuojami apie tikrą autorių teisių mokesčių sumą, jų tikslą ir kaip jie bus panaudoti;

2.5. Parduodant kitoje valstybėje atsirandančios su PVM susijusios naštos ir kliūčių pašalinimas

47.  mano, kad, deramai atsižvelgiant į nacionalines kompetencijos sritis, siekiant apsaugoti rinką nuo iškraipymų, mokesčių vengimo ir mokesčių slėpimo ir siekiant sukurti tikrą Europos Europos bendrąją skaitmeninę rinką, apmokestinimo srityje reikia daugiau koordinavimo, be kita ko nustatant ES masto bendrą konsoliduotąją pelno mokesčio bazę (BKPMB) ;

48.  mano, kad prioritetą reiktų skirti parengti supaprastintos, vienodos ir nuoseklios PVM internete sistemos sukūrimui, siekiant sumažinti reikalavimų laikymosi sąnaudas, tenkančias mažoms ir novatoriškoms įmonėms, veikiančioms visoje Europoje; palankiai vertina tai, kad pradėta taikyti PVM deklaravimo minimalioji vieno langelio sistema, kuri yra žingsnis į priekį siekiant užbaigti laikinosios ES PVM tvarkos taikymą; tačiau yra susirūpinęs, kad nesant ribinės vertės kai kurioms MVĮ sudėtinga laikytis šios tvarkos; todėl ragina Komisiją peržiūrėti šią tvarką siekiant, kad ji būtų palankesnė verslui;

49.  be to, panašioms prekėms ir paslaugoms ragina visapusiškai laikytis mokesčių neutralumo principo, nepaisant veiklos formos (fizinės ar skaitmeninės); ragina Komisiją vadovaujantis prisiimtais įsipareigojimais nedelsiant valstybėms narėms suteikti galimybę sumažinti PVM mokestį spaudos, skaitmeninės leidybos ir e. knygų bei e. leidinių internete srityse, siekiant išvengti diskriminavimo bendrojoje rinkoje;

50.  ragina Komisiją sudaryti palankias sąlygas mokesčių administratoriams ir suinteresuotiesiems subjektams keistis geriausios praktikos pavyzdžiais siekiant parengti tinkamus sprendimus, susijusius su mokesčių mokėjimu dalijimosi (angl. sharing) ekonomikoje;

51.  palankiai vertina tai, kad patvirtintas Mokėjimo paslaugų direktyvos persvarstymas; pabrėžia, kad, jeigu Sąjunga nori stiprinti ES masto elektroninę prekybą, turi būti nedelsiant įdiegti pagal bendrą standartą vykdomi ES masto elektroniniai ir mobilieji mokėjimai ir tinkamai įgyvendintas Mokėjimo paslaugų direktyvos persvarstymas;

3. TINKAMŲ IR VIENODŲ SĄLYGŲ PAŽANGIEMS SKAITMENINIAMS TINKLAMS IR NOVATORIŠKOMS PASLAUGOMS SUKŪRIMAS

3.1. Telekomunikacijų taisyklių pritaikymas paskirčiai

52.  pabrėžia, kad privačių investicijų į sparčius ir labai sparčius ryšių tinklus skatinimas yra bet kokios skaitmeninės pažangos prielaida, kuriai palankias sąlygas turėtų sukurti stabili ES reglamentavimo sistema, kurioje visiems rinkos dalyviams turėtų būti sudarytos sąlygos investuoti, įskaitant kaimo ir atokiuose regionuose; mano, kad didesnė konkurencija siejama su didesnėmis investicijomis į infrastruktūrą, inovacijomis, pasirinkimu ir mažesnėmis kainomis vartotojams ir įmonėms; mano, kad yra mažai įrodymų, patvirtinančių ryšį tarp veiklos vykdytojų konsolidacijos ir didesnių investicijų į tinklus bei didesnio jų pajėgumo; mano, kad tai būtina atidžiai įvertinti ir laikytis konkurencijos taisyklių, vengti, kad rinkoje susidarytų pernelyg didelė koncentracija, Europos lygmeniu būtų sukurtos oligopolijos ir vartotojai patirtų neigiamą poveikį;

53.  pabrėžia, kaip svarbu sėkmingai įgyvendinti Europos strateginių investicijų fondą (ESIF) – finansuoti didesnės rizikos projektus siekiant kuo labiau padidinti investicijas, skatinti ekonomikos atgaivinimą, stimuliuoti augimą ir privačias investicijas, įskaitant mikrofinansavimą ir rizikos kapitalo veiklą, siekiant paremti inovatyvias įmones skirtingais jų vystymosi etapais; pabrėžia, kad tada, kai rinka neveikia, svarbu išnaudoti visas skaitmeninėms investicijoms jau paskirtas lėšas, suteikiant galimybę ES programų tarpusavio sąveikai, pvz., „Horizontas 2020“,EITP, kitų atitinkamų struktūrinių fondų ir kitų priemonių, įskaitant bendruomenių projektus ir valstybės pagalbą, vadovaujantis valstybės pagalbos gairėmis, siekiant įrengti viešuosius WLAN tinklus didelėse ir mažose savivaldybėse, kadangi tai yra svarbu regioninei, socialinei ir kultūrinei integracijai ir švietimui;

54.  primena valstybių narių įsipareigojimą iki 2020 m. pasiekti mažiausiai 30 Mbps spartos plačiajuosčio ryšio visiško panaudojimo tikslus; ragina Komisiją įvertinti, ar dabartinė fiksuotojo ir judriojo plačiajuosčio ryšio tinklų strategija bus veiksminga ateityje ir įvykdyti plataus internetinio ryšio sąlygas, siekiant išvengti skaitmeninės takoskyros duomenimis grindžiamos ekonomikos poreikių, spartaus 5G technologijų diegimo ir itin spartaus plačiajuosčio ryšio atžvilgiu;

55.  pabrėžia, kad dėl skaitmeninių, įskaitant aukščiausios kokybės paslaugas (OTT), vystymo padidėjo paklausa ir vartotojams naudinga konkurencija bei poreikis investuoti į skaitmeninę infrastruktūrą; mano, kad atnaujinant telekomunikacijų sistemą neturėtų atsirasti nereikalinga reglamentavimo našta, tačiau būtų užtikrinama nediskriminacinė prieiga prie tinklų ir įgyvendinami perspektyvūs sprendimai, pagrįsti, kai įmanoma, panašiomis taisyklėmis, skirtomis panašioms paslaugoms, kuriomis skatinamos inovacijos ir sąžininga konkurencija, bei užtikrinama vartotojų apsauga;

56.  pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad telekomunikacijų sistemoje nustatytos galutinių vartotojų teisės būtų suderintos, proporcingos ir atitiktų ateities reikalavimus ir patvirtinus žemyno ryšių infrastruktūros dokumentų rinkinį, įtraukti lengvesnį galutinių vartotojų perėjimą ir jų sutarčių skaidrumą; teigiamai vertina būsimą Universaliųjų paslaugų direktyvos peržiūrą kartu su telekomunikacijų sistemos persvarstymu, siekiant užtikrinti, kad prieigos prie sparčiojo plačiajuosčio internetinio ryšio reikalavimai yra pritaikyti paskirčiai ir išnagrinėti, kokios yra galimybės naudotis 112 paslauga;

57.  pabrėžia, kad Europos bendroji skaitmeninė rinka turėtų palengvinti kasdienį galutinių vartotojų gyvenimą; todėl ragina Komisiją išspręsti tarpvalstybinio telefono skambučių perdavimo problemą, kad vartotojai galėtų nepertraukiamai naudotis telefono ryšiu kirsdami Sąjungos sienas;

58.  teigiamai vertina įvairias vykstančias viešas konsultacijas, kurias Ryšių tinklų, turinio ir technologijų generalinis direktoratas pradėjo dėl Europos skaitmeninės darbotvarkės, pirmiausia dėl ES telekomunikacijų taisyklių, dėl interneto ryšio spartos ir kokybės po 2020 m., taip pat dėl internetinių platformų, debesijos ir duomenų, tarpininkų atsakomybės ir bendradarbiavimu grindžiamo vartojimo, tačiau primygtinai ragina Komisiją užtikrinti visų šių lygiagrečių iniciatyvų nuoseklumą;

59.  pažymi, kad radijo spektras yra Sąjungos judriojo, belaidžio plačiajuosčio ryšio ir taip pat transliavimo vidaus rinkai ypatingai svarbus ir būsimam Europos Sąjungos konkurencingumui būtinas išteklius; ragina pirmenybę teikti suderintai ir konkurenciją skatinančiai spektro paskirstymo sistemai ir veiksmingam valdymui, kuriuo būtų užkertamas kelias spektro paskirstymo vilkinimui, ir sudaryti vienodas galimybes visiems rinkos dalyviams, atsižvelgiant į P. Lamy pranešimą(40), ilgalaikės būsimo skirtingų spektro juostų panaudojimo, kuris būtinas ypač dėl 5G technologijos įdiegimo, strategijos atžvilgiu;

60.  pabrėžia, kad savalaikis įgyvendinimas ir vienodas, skaidrus ES telekomunikacijų taisyklių vykdymas ES valstybėse narėse, pvz., žemyno ryšių infrastruktūros dokumentų rinkinio, yra esminis ramstis, kuriuo remiasi bendrosios skaitmeninės rinkos veikimas, užtikrinamas veiksmingas tinklo neutralumo principo laikymąsis ir ypač kartu su laiku atlikta didmeninės prekybos peržiūra būtų panaikinti mokesčiai už tarptinklinį ryšį visiems Europos vartotojams iki 2017 m. birželio 15 dienos;

61.  ragina Komisiją, toliau siekiant labiau integruoti bendrą skaitmeninę rinką, užtikrinti veiksmingesnės institucinės sistemos veikimą, šiuo tikslu stiprinant EERRI vaidmenį, pajėgumus ir sprendimus, siekiant įgyvendinti nuoseklų reglamentavimo sistemos taikymą, užtikrinti bendrosios rinkos vystymosi priežiūrą ir spręsti tarpvalstybinių ginčus; todėl pabrėžia būtinybę didinti finansinius ir žmogiškuosius EERRI išteklius ir toliau plėsti jos valdymo struktūrą;

3.2. XXI amžiaus žiniasklaidos sistema

62.  pabrėžia dvejopą audiovizualinės žiniasklaidos, kaip socialinės, kultūrinės ir ekonominės vertybės, pobūdį; pažymi, kad būtinybė ateityje reglamentuoti žiniasklaidos paslaugas Europos mastu grindžiama poreikiu užtikrinti ir skatinti vaizdo ir garso medijų įvairovę ir nustatyti aukštus nepilnamečių ir vartotojų apsaugos ir asmens duomenų standartus, sąžiningas konkurencijos sąlygas ir suteikti daugiau lankstumo kiekybinėms ir komercinėms komunikacijos taisyklėms;

63.  pabrėžia, kad Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje įtvirtintas kilmės šalies principas yra svarbi išankstinė audiovizualinio turinio tarpvalstybinio teikimo sąlyga kuriant bendrąją paslaugų rinką; taip pat pabrėžia, kad šis principas neužkerta kelio siekti socialinių ir kultūrinių tikslų ir nepanaikina nei būtinybės pritaikyti ES teisę, nesusijusią su Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva; pabrėžia, kad siekiant kovoti su palankesnio teisinio reglamentavimo ieškojimo praktika reklamos pelno kilmės šalis, paslaugos kalba ir reklamos bei turinio tikslinė auditorija turėtų būti įtraukti į kriterijus, pagal kuriuos apibrėžiama arba ginčijama audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos kilmės šalis;

64.  mano, kad Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva turėtų būti taikoma visiems, įskaitant audiovizualinės žiniasklaidos interneto platformas ir naudotojo sąsajas, tiek, kiek jie susiję su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugomis; atsižvelgdamas į tai, mano, jog svarbu taikyti taisykles, kuriomis būtų siekiama gerinti teisinio turinio ir informacijos aptinkamumą, kad būtų sustiprinta žiniasklaidos laisvė, pliuralizmas ir nepriklausomi moksliniai tyrimai, taip pat užtikrinamas nediskriminavimo principo, kuris yra kalbų ir kultūrų įvairovės apsaugos esmė, laikymasis; pabrėžia, kad siekdamos užtikrinti viešojo intereso audiovizualinio turinio aptinkamumo principą valstybės narės gali nustatyti konkrečias taisykles, kuriomis siekiama išsaugoti kultūrų ir kalbų įvairovę ir informacijos, nuomonių bei žiniasklaidos įvairovę, apsaugoti vaikus, jaunimą ir mažumas, ir vartotojus apskritai; ragina imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos būtų prieinamos pažeidžiamiems asmenims; primygtinai ragina Komisiją skatinti teisėtą audiovizualinės žiniasklaidos turinio pasiūlą pirmenybę teikiant nepriklausomiems Europos kūriniams;

65.  primygtinai ragina Komisiją atsižvelgti į kintančius žiūrėjimo įpročius ir naujus prieigos prie audiovizualinio turinio būdus suderinant linijines ir nelinijines audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas ir nustatant Europos lygmens minimalius reikalavimus, taikomus visoms audiovizualinėms paslaugoms, siekiant užtikrinti, kad juos taikytų nuosekliai, išskyrus tuos atvejus, kai toks turinys neatsiejamai papildo ne audiovizualinį turinį ar paslaugas; ragina Komisiją ir valstybes nares, užtikrinant tinkamą valstybių narių veiksmų lankstumą, išplėtoti Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos 1 straipsnyje apibrėžtą žiniasklaidos paslaugos sąvoką, kad ji būtų labiau susieta su visuomeniniais paslaugų poveikio ypatumais ir galimybėmis, pirmiausia su jų įtaka nuomonės formavimui bei nuomonių įvairovei, ir su redakcine atsakomybe;

66.  ragina Komisiją ir valstybes nares vienodai įgyvendinti ir veiksmingai taikyti draudimą teikti bet kokias audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas ES tuo atveju, jei pažeidžiamas žmogaus orumas, kurstoma neapykanta ar rasizmas;

67.  pabrėžia, kad pritaikius Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvą turėtų būti sumažintas reglamentavimas, sustiprintas bendras reguliavimas ir savireguliacija ,užtikrinus transliuotojų ir kitų rinkos dalyvių teisių ir prievolių pusiausvyrą pasitelkiant horizontalųjį ir visoms žiniasklaidos priemonėms taikomą reglamentavimo požiūrį; mano, kad pirmenybė turėtų būti teikiama aiškaus reklamos ir programų turinio atpažįstamumo ir išskirtinumo principui, o ne reklamos ir programų atskyrimo visų formų žiniasklaidos priemonėse principui; ragina Komisiją patikrinti, ar pagrįsta ir aktualu laikytis Komisijos komunikato 6.7 punkto dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo visuomeniniams transliuotojams;

68.  mano, kad Direktyvoje 93/83/EEB išdėstyta teisinė koncepcija, po to, kai bus atliktas tolesnis vertinimas, galėtų pagerinti tarpvalstybinę prieigą prie teisėto internetinio turinio ir paslaugų bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, ir nekiltų abejonių dėl sutarties laisvės, tinkamo atlygio autoriams ir menininkams principų ir teritorinio išimtinių teisių pobūdžio;

3.3. Paskirtį atitinkanti platformų ir tarpininkų reguliavimo aplinka

3.3.1. Internetinių platformų vaidmuo

69.  primygtinai reikalauja, kad Komisija išnagrinėtų, ar galimos problemos, susiję su internetinėmis platformomis galėtų būti išspręstos tinkamai ir išsamiai įgyvendinant galiojančius teisės aktus ir veiksmingai vykdant ES konkurencijos teisę, siekiant užtikrinti vienodas galimybes ir sąžiningą ir veiksmingą internetinių platformų konkurenciją ir vengiant monopolijų sukūrimo; ragina Komisiją tęsti inovacijoms palankią politiką, skirtą interneto platformoms, nes tai sukuria palankesnes sąlygas patekti į rinką ir puoselėti inovacijas; mano, kad pirmenybę reikėtų teikti skaidrumui, nediskriminavimui, lengvesniam perėjimui nuo vienos platformos arba internetinių paslaugų teikėjo prie kitos platformos ar internetinių paslaugų teikėjo, nes tai padidina vartotojų pasirinkimą, prieigos prie platformų užtikrinimui ir platformų atsiradimui ir plėtrai kylančių kliūčių nustatymui ir pašalinimui;

70.  atkreipia dėmesį į tai, kad Elektroninės prekybos direktyvos nuostatos buvo sustiprintos Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva, Vartotojų teisių direktyva ir kitomis vartotojų acquis dalimis ir kad šios direktyvos turi būti tinkamai vykdomos ir vienodai taikomos ir internetines platformas naudojantiems prekiautojams, ir prekiautojams iš tradicinių rinkų; ragina Komisiją bendradarbiauti su visomis suinteresuotosiomis šalimis ir Parlamentu rengiant aiškias vartotojų acquis taikymo internetines platformas naudojantiems prekiautojams gaires ir, esant būtinybei, teikti pagalbą valstybių narių vartotojų apsaugos institucijoms, kad vartotojų teisė būtų tinkamai įgyvendinama;

71.  teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą bendrosios skaitmeninės rinkos strategijoje išanalizuoti internetinių platformų vaidmenį skaitmeninėje ekonomikoje, nes tai gali daryti poveikį keletui būsimų teisėkūros pasiūlymų; mano, kad tyrimas turi pasitarnauti konkrečių ir apibrėžtų problemų konkrečiose verslo srityse ir galimų spragų vartotojų apsaugos srityje nustatymui ir skirtumo tarp internetinių paslaugų ir internetinių paslaugų teikėjų apibrėžimui; pabrėžia, kad platformoms, kurios susiję su kultūrinėmis prekėmis, ypač audiovizualine žiniasklaida, turi būti skiriamas ypatingas dėmesys, kuriuo paisoma UNESCO konvencijos dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo;

72.  prašo Komisijos pirmą 2016 m. ketvirtį pateikti Parlamentui atitinkamų konsultacijų rezultatus ir užtikrinti nuoseklaus požiūrio taikymą per būsimas teisėkūros peržiūras; įspėja dėl rinkos iškraipymų ar kliūčių dėl internetinių paslaugų patekimo į rinką sukūrimo, imant taikyti naujus įsipareigojimus dėl kryžminio tam tikrų išliekamųjų verslo modelių subsidijavimo;

73.  pabrėžia, kad tarpininkų ribota atsakomybės yra svarbi interneto atvirumo apsaugai, pagrindinėms teisės, teisiniam aiškumui ir inovacijoms; todėl pripažįsta, kad tarpininkų atsakomybę reglamentuojančios nuostatos Elektroninės prekybos direktyvoje bus veiksmingos ateityje ir yra technologiškai neutralios;

74.  atkreipia dėmesį į tai, kad norint pasinaudoti informacinės visuomenės paslaugos teikėjo atsakomybės ribojimu, iš tikrųjų sužinojus arba supratus, kad yra vykdoma neteisėta veikla, būtina tikslingai panaikinti ar nesuteikti prieigos prie atitinkamos informacijos; ragina Komisiją užtikrinti vienodą šių nuostatų įgyvendinimą, laikantis Pagrindinių teisių chartijos, siekiant išvengti teisės vykdymo funkcijos privatizacijos ir užtikrinti, kad imamasi pagrįstų ir tinkamų kovos su neteisėtu turiniu ir prekėmis priemonių;

75.  mano, kad atsižvelgiant į sparčiai besiplečiančias rinkas ir platformų įvairovę (nuo nepelno siekiančių iki B2B platformų), kurios siūlo paslaugų, sektorių ir dalyvių begalę, nėra aiškios platformų apibrėžties ir, kad universalų požiūris gali smarkiai suvaržyti inovacijas ir įstumti Europos įmones į nepalankią konkurencinę padėtį pasaulio ekonomikoje;

76.  laikosi nuomonės, kad kai kurie interneto tarpininkai ir interneto platformos gauna pajamų iš kūrinių ir kultūrinio turinio, tačiau šiomis pajamomis ne visada dalijasi su kūrėjais; ragina Komisiją apsvarstyti įrodymais pagrįstas galimybes, kaip spręsti vertės perkėlimo iš turinio į paslaugas klausimą, kuriomis autoriams, atlikėjams ir teisių turėtojams būtų suteikta galimybė gauti deramą atlyginimą už jų kūrinių naudojimą internete nesudarant kliūčių inovacijoms;

3.3.2. Dalijimosi ekonomikos teikiamos naujos galimybės

77.  pritaria padėjusiai konkurencijai ir vartotojų pasirinkimui, kuris kyla dėl dalijimosi ekonomikos ir dėl darbo vietų sukūrimo galimybių, ekonomikos augimo, konkurencijos ir įtraukesnės darbo rinkos ir gilesnės žiedinės ekonomikos, efektyviau naudojant išteklius, įgūdžius ir kitas lėšas; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares toliau remti dalijimosi ekonomikos vystymąsi, nustatant dirbtinai sukurtas kliūtis ir teisės aktus, trukdančius jos augimui;

78.  ragina Komisiją išanalizuot, atsižvelgiant į dalijimosi ekonomikos sistemą, kaip užtikrinti vartotojų apsaugos ir vartotojų įgalėjimo pusiausvyrą ir , kur būtinas išaiškinimas, užtikrinti su vartotojais susijusių teisės aktų sistemos skaitmeninėje aplinkoje tinkamumą, įskaitant galimų piktnaudžiavimo atvejų numatymą, ir taip pat nustatant, kur labiau tinka ir yra veiksmingesnės ex post priemonės;

79.  pažymi, kad įmonės yra pačios suinteresuotos taikyti šiuos naujus verslo modelius, pagrįstus reputacija ir pasitikėjimu priimti priemones, kuriomis atgrasoma nuo nelegalios veiklos ir naujiems vartotojams suteikiami naujos saugumo savybės;

80.  skatina Komisiją įsteigti suinteresuotųjų šalių grupę, kuri būtų atsakinga už geriausios praktikos skatinimą dalijimosi ekonomikos sektoriuje;

81.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad užimtumo ir socialinė politika atitinka skaitmeninių inovacijų, verslumo ir dalijimosi ekonomikos augimą ir turi galimybių suteikti lankstesnes užimtumo formas, nustatant naujas užimtumo formas ir įvertinant socialinės apsaugos ir užimtumo teisės aktų atnaujinimo poreikius, siekiant išlaikyti galiojančias darbo teises ir socialinės apsaugos schemas skaitmeninėje darbo aplinkoje; pažymi, kad socialinės apsaugos teikimas yra valstybių narių kompetencija; ragina Komisiją nustatyti ir sukurti palankesnes sąlygas ES keistis geriausia patirtimi šiose srityse ir tarptautiniu lygmeniu;

3.3.3. Kova su neteisėtu turiniu internete

82.  ragina Komisiją tobulinti politikos priemones ir teisės sistemą siekiant kovoti su elektroniniais nusikaltimais ir neteisėtu turiniu bei medžiaga internete, įskaitant neapykantą kurstančią kalbą, kuriomis būtų laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų pagrindinių teisių, ypač saviraiškos ir informacijos laisvės, galiojančių ES ar valstybių narių teisės aktų ir reikalingumo, proporcingumo, tinkamo teisminio proceso ir teisinės valstybės principų; mano, kad tam, kad būtų pasiektas tas tikslas, reikia:

–  numatyti nuoseklias ir veiksmingas teisėsaugos priemones Europos ir nacionalinės policijos biurams ir teisėsaugos institucijoms;

–  pateikti aiškias gaires, kaip kovoti su neteisėtu turiniu internete, įskaitant neapykantą kurstančią kalbą;

–  remti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes ir viešųjų ir privačiųjų subjektų dialogą laikantis galiojančių ES teisės aktų;

–  aiškiau nustatyti tarpininkų ir internetinių platformų vaidmenį, susijusį su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija;

–  užtikrinti, kad Europolo Europos Sąjungos internetinės informacijos žymėjimo skyrius būtų kuriamas remiantis jo veiklai tinkamu teisiniu pagrindu;

–  užtikrinti specialias priemones siekiant kovoti su vaikų seksualiniu išnaudojimu ir veiksmingą visų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą siekiant užtikrinti vaikų teises ir apsaugą internete bei skatinti įgyvendinti iniciatyvas, kuriomis siekiama sukurti vaikams saugų internetą, ir

–  bendradarbiauti su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais skatinant švietimą ir informuotumo didinimo kampanijas;

83.  palankiai vertina Komisijos veiksmų planą, kuriuo siekiama modernizuoti intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimo užtikrinimą internete, atsižvelgiant į komercinio masto pažeidimus; mano, kad itin svarbu užtikrinti autorių teisių įgyvendinimą, kaip nustatyta Direktyvoje 2004/48/EB, ir kad autorių teisės ir gretutinės teisės yra tik tiek veiksmingai užtikrinamos, kiek yra nustatyta jas saugančių įgyvendinimo užtikrinimo priemonių;

84.  pabrėžia, kad ES yra daug intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo atvejų; pabrėžia, kad Europos intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų observatorijos vaidmuo – teikti patikimus duomenis ir atlikti objektyvią pažeidimų poveikio ekonominės veiklos vykdytojams analizę; ragina priimti veiksmingą, tvarų, proporcingą ir atnaujintą požiūrį į intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimą, įgyvendinimo užtikrinimą ir apsaugą internete, ypač kai tai susiję su komercinio masto pažeidimais;

85.  pažymi, kad kai kuriais atvejais autorių teisių pažeidimai gali būti įvykdyti dėl to, kad sunku rasti teisėtai prieinamo pageidaujamo turinio; todėl ragina parengti įvairių vartotojui patogių teisėtų pasiūlymų ir juos pateikti visuomenei;

86.  palankiai vertina lėšų sekimo principu pagrįstą modelį ir ragina tiekimo grandinės dalyvius imtis suderintų ir proporcingų kovos su komercinio masto intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais priemonių remiantis savanoriškų susitarimų patirtimi; pabrėžia, kad Komisija kartu su valstybėmis narėmis turėtų skatinti informuotumą ir išsamų patikrinimą visoje tiekimo grandinėje ir skatinti keistis informacija bei gerąja patirtimi, taip pat didinti viešojo ir privačiojo sektoriaus bendradarbiavimą; primygtinai reikalauja, kad visos priemonės būtų pagrįstos, suderintos, proporcingos ir apimtų galimybę taikyti veiksmingas ir vartotojui palankias teisių gynimo priemones, skirtas nukentėjusiems subjektams; mano, kad reikia suteikti vartotojams daugiau informacijos apie autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimo padarinius;

3.4. Pasitikėjimo skaitmeniniais tinklais, skaitmeninės pramonės sektoriais, skaitmeninėmis paslaugomis bei infrastruktūra ir asmens duomenų tvarkymu bei jų saugumo didinimas

87.  mano, kad, siekiant užtikrinti pasitikėjimą skaitmeninėmis paslaugomis, duomenimis grindžiamomis technologijomis, IT ir mokėjimo sistemomis, ypatingos svarbos infrastruktūros objektais bei interneto tinklais ir jų saugumą, reikia daugiau išteklių ir aktyvesnio bendradarbiavimo tarp Europos kibernetinio saugumo pramonės, viešojo ir privačiojo sektorių, ypač bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityje, įskaitant programą „Horizontas 2020“, taip pat viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių; pritaria, kad valstybės narės dalytųsi geriausia viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės patirtimi šioje srityje;

88.  ragina stengtis sustiprinti atsparumą kibernetinėms atakoms, pirmiausia skiriant svarbesnį vaidmenį ENISA, didinti naudotojų, ypač MVĮ, informuotumą apie riziką ir gerinti jų žinias apie pagrindinius saugumo procesus, siekiant užtikrinti, kad įmonės nustatytų bazinį saugumo lygį, pvz., ištisinį duomenų šifravimą ir ryšių bei programinės įrangos atnaujinimą, ir skatinti naudoti saugumo nuo ankstyvo etapo sąvoką;

89.  mano, kad programinės įrangos tiekėjai turėtų aktyviau reklamuoti atvirojo kodo programinės įrangos ir su saugumu susijusios programinės įrangos patobulinimų pranašumus, susijusius su saugumu; ragina Komisiją išnagrinėti ES lygmeniu suderintą pažeidžiamumo atskleidimo programą, įskaitant žinomų programinės įrangos silpnųjų vietų taisymą, kaip teisių gynimo priemonę, nukreiptą prieš piktnaudžiavimą programinės įrangos silpnosiomis vietomis, saugumo ir asmens duomenų pažeidimus;

90.  mano, kad siekiant suderinto ES požiūrio į kibernetinį saugumą reikia skubiai priimti tikslingą Tinklų ir informacinių sistemų saugumo direktyvą; mano, kad valstybių narių ir atitinkamų ES institucijų bei organų aukštesnio lygio bendradarbiavimas ir keitimasis geriausia patirtimi yra itin svarbūs toliau skaitmeninant pramonę, tuo pačiu užtikrinant ES pagrindinių teisių, visų pirma duomenų, apsaugą;

91.  pabrėžia, kad sparčiai augantis išpuolių tinkluose ir elektroninių nusikaltimų skaičius reikalauja suderinto ES ir jos valstybių narių atsako, siekiant užtikrinti aukšto lygio tinklų ir informacijos saugumą; mano, kad saugumo internete užtikrinimas reiškia tinklų ir svarbiausios infrastruktūros apsaugą, teisėsaugos organų gebėjimą kovoti su nusikalstamumu, įskaitant terorizmą, smurtinę radikalizaciją ir vaikų seksualinę prievartą ir išnaudojimą internetu, ir duomenų, kurie tikrai reikalingi siekiant kovoti su nusikalstamumu internetu ir kitose terpėse, naudojimą; pabrėžia, kad apibrėžtas saugumas ir pagrindinių teisių apsauga kibernetinėje erdvėje yra itin svarbūs stiprinant pasitikėjimą skaitmeninėmis paslaugomis ir todėl yra reikalingas pagrindas norint sukurti konkurencingą bendrąją skaitmeninę rinką;

92.  primena, kad tokios priemonės kaip ryšių šifravimas yra naudingos piliečiams ir įmonėms kaip privatumo ir bent esminio ryšių saugumo lygio užtikrinimo priemonės; smerkia, kad tai gali būti panaudota ir nusikalstamiems tikslams;

93.  palankiai vertina Europole įsteigtą Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centrą (EC3), kuris prisideda prie spartesnio reagavimo kibernetinių išpuolių atveju; ragina pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto siekiant sustiprinti EC3 įgaliojimus ir ragina skubiai į nacionalinę teisę perkelti 2013 m. rugpjūčio 12 d. Direktyvą 2013/40/ES dėl atakų prieš informacines sistemas;

94.  atkreipia dėmesį į tai, kad masinio elektroninio sekimo rezultatai parodė, jog reikia susigrąžinti piliečių pasitikėjimą skaitmeninių paslaugų privatumu, sauga ir saugumu, ir atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad tvarkant asmens duomenis komerciniais ar teisėsaugos tikslais reikia griežtai laikytis galiojančių duomenų apsaugos teisės aktų ir pagrindinių teisių; atsižvelgdamas į tai, primena, kad svarbios tokios priemonės kaip savitarpio teisinės pagalbos sutartys, kuriomis laikomasi teisinės valstybės principų ir mažinamas pavojus, kad bus suteikiama netinkama prieiga prie teritorijoje saugomų duomenų;

95.  pakartoja, kad pagal Elektroninės prekybos direktyvos 2000/31/EB 15 straipsnio 1 dalį valstybės narės nenustato teikėjams nei bendros prievolės teikiant perdavimo, saugojimo ir prieglobos paslaugas stebėti informaciją, kurią jie perduoda arba saugo, nei bendros prievolės aktyviai domėtis faktais arba aplinkybėmis, rodančiomis nelegalią veiklą; ypač primena tai, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo sprendimuose bylose C-360/10 ir C-70/10 atmetė beveik visų atitinkamų paslaugų naudotojų aktyvaus sekimo priemones (vienoje byloje – taikomas interneto paslaugų teikėjų, kitoje – socialiniuose tinkluose), ir nurodė, jog draudžiama reikalauti, kad prieglobos paslaugų teikėjai vykdytų visuotinį sekimą;

4. MAKSIMALUS SKAITMENINĖS EKONOMIKOS AUGIMO GALIMYBIŲ PANAUDOJIMAS

96.  mano, kad, atsižvelgiant į tai, jog Europos pramonė ir skaitmeninė ekonomika tampa vis svarbesnė nei likusi ekonomika, skaitmeninė pramonės transformacija yra ypač reikšminga Europos ekonomikos konkurencingumui ir perėjimui prie kitokio energijos vartojimo modelio, tačiau ji gali būti sėkminga tik tuomet, jei Europos bendrovės supras, kaip svarbu didesnis veiksmingumas ir prieiga prie neišnaudoto potencialo, o labiau integruotos ir susietos vertės grandinės galės greitai ir lanksčiai reaguoti į vartotojų poreikius;

97.  ragina Komisiją nedelsiant parengti skaitmeninės transformacijos planą, įskaitant teisės aktų atnaujinimą ir atitinkamų priemonių, skirtų investicijoms į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą bei infrastruktūrą, naudojimą siekiant remti skaitmeninimą visuose pramonės sektoriuose, pvz., gamybos, energetikos, transporto ir mažmeninės prekybos, skatinant taikyti skaitmenines technologijas, užtikrinti ryšį tarp galutinių naudotojų vertės grandinėse, taip pat siūlyti naujoviškas paslaugas ir taikyti naujoviškus verslo modelius;

98.  mano, kad reguliavimo sistema turėtų sudaryti sąlygas pramonei priimti šiuos pokyčius ir juos numatyti siekiant prisidėti prie darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir regionų konvergencijos;

99.  be to, ragina ypatingą dėmesį skirti MVĮ, įskaitant, visų pirma, galimą Smulkiojo verslo akto peržiūrą, nes jų skaitmeninė transformacija yra būtina siekiant konkurencingumo ir darbo vietų kūrimo ekonomikoje ir glaudesnio bendradarbiavimo tarp įsitvirtinusių ir naujai įsteigtų įmonių, nes tai galėtų paskatinti kurti tvaresnės ir konkurencingesnės pramonės modelį ir pasaulinio masto lyderių atsiradimą;

100.  primena apie Europos palydovinės navigacijos sistemų, visų pirma „Galileo“ ir „Egnos“, svarbą kuriant bendrąją skaitmeninę rinką dėl duomenų vietos nustatymo ir laiko žymų didelių duomenų rinkiniams ir daiktų interneto programoms;

4.1. Duomenų ekonomikos kūrimas

101.  mano, kad duomenimis grindžiama ekonomika yra labai svarbi ekonomikos augimui; atkreipia dėmesį į galimybes, kurias ekonomikai ir visuomenei gali suteikti naujos IRT technologijos, pvz., dideli duomenų rinkiniai, debesijos kompiuterija, daiktų internetas, trimatis spausdinimas ir kitos technologijos, visų pirma, jeigu jos bus integruotos į kitus, pvz., energetikos, transporto ir logistikos, finansinių paslaugų, švietimo, mažmeninės prekybos, gamybos, mokslinių tyrimų arba sveikatos ir skubios pagalbos paslaugų sektorius ir jeigu jas naudos valdžios institucijos pažangiesiems miestams kurti, ištekliams geriau valdyti ir aplinkos apsaugai gerinti; visų pirma atkreipia dėmesį į energetikos sektoriaus, kuriame pradedami naudoti pažangieji skaitikliai, pažangieji elektros energijos tinklai ir duomenų centrai, skaitmeninimo sukuriamas galimybes, siekiant veiksmingesnės ir lankstesnės energijos gamybos; pabrėžia viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės svarbą ir palankiai vertina Komisijos iniciatyvas šioje srityje;

102.  prašo Komisijos išnagrinėti galimybę padaryti pasiekiamą ir nemokamą bet kokią skaitmeninę mokslinę paiešką, kuri turi būti pradėta bent jau pusiau finansuoti viešosiomis lėšomis per protingą laikotarpį, kuris nepadarys žalos ekonominei ir socialinei naudai, įskaitant atitinkamas darbo vietas leidyklose;

103.  ragina Komisiją iki 2016 m. kovo mėn. atlikti išsamią ir skaidrią didelių duomenų rinkinių peržiūrą įtraukiant visus atitinkamus ekspertus, įskaitant mokslininkus, pilietinės visuomenės bei viešojo ir privačiojo sektorių atstovus, siekiant nustatyti poreikius, susijusius didžiųjų duomenų technologijomis ir kompiuterine infrastruktūra, ypač Europos superkompiuteriuose, įskaitant geresnes sąlygas pagal ekonomikos augimo ir inovacijų šiame sektoriuje nereguliavimo ir dabartinę reguliavimo sistemą, ir užtikrinti galimybes ir pašalinti galimą riziką ir problemas siekiant kurti pasitikėjimą, susijusį, pavyzdžiui, su prieiga prie duomenų, saugumu ir duomenų apsauga;

104.  ragina suformuoti perspektyvų ir technologiniu požiūriu neutralų europinį požiūrį ir toliau į bendrąją daiktų interneto ir pramoninio interneto rinką integruoti skaidrią standartų nustatymo ir sąveikumo strategiją, stiprinti pasitikėjimą šiomis technologijomis užtikrinant saugumą, skaidrumą ir specialiai pritaikytą bei standartizuotą privatumą; palankiai vertina „laisvo duomenų srauto“ iniciatyvą, kuri turėtų, atlikus nuodugnų vertinimą, paaiškinti duomenų naudojimo, prieigos prie jų ir duomenų nuosavybės taisykles, atsižvelgiant į susirūpinimą dėl duomenų lokalizavimo reikalavimų poveikio bendrosios rinkos veikimui, ir palengvinti perėjimą nuo vieno duomenų paslaugų teikėjo prie kito, išvengti susaistymo su vienu iš jų ir rinkos iškraipymų;

105. Internetas   mano, kad viešojo administravimo institucijos visada turėtų turėti atviruosius valdžios duomenis; primygtinai ragina siekti pažangos dėl informacijos kaip atvirųjų duomenų paskelbimo masto ir tempo, dėl pagrindinių duomenų rinkinių, prie kurių prieiga būtų suteikiama, nustatymo, dėl pakartotinio viešo atvirųjų duomenų naudojimo skatinimo ir dėl jų vertės svarbos kuriant inovatyvias paslaugas, įskaitant tarpvalstybinius sprendimus, skaidrumą ir naudą ekonomikai ir visuomenei;

106.  supranta didėjantį ES vartotojų nerimą, susijusį su internetinių paslaugų teikėjų naudojamais asmens duomenimis ir jų apsauga, nes tai yra svarbiausia siekiant stiprinti vartotojų pasitikėjimą skaitmenine ekonomika; pabrėžia aktyvaus vartotojų vaidmens, kurį jie atlieka skatindami konkurenciją, svarbą; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kaip svarbu geriau informuoti vartotojus apie jų duomenų naudojimą, ypač tada, kai paslaugos teikiamos mainais už duomenis, ir apie jų teisę į duomenų perkeliamumą; primygtinai ragina Komisiją paaiškinti duomenų kontrolės ir duomenų perkeliamumo taisykles atsižvelgiant į pagrindinį principą, pagal kurį piliečiai turėtų kontroliuoti savo asmens duomenis;

107.  mano, kad duomenų apsaugos teisės aktų laikymasis ir veiksmingi privatumo apsaugos saugikliai ir saugumo saugikliai, nustatyti Bendrajame duomenų apsaugos reglamente, įskaitant specialias nuostatas dėl vaikų kaip pažeidžiamų vartotojų, yra nepaprastai svarbūs kuriant piliečių ir vartotojų pasitikėjimą duomenimis grindžiamu ekonomikos sektoriumi; pabrėžia, kad reikia didinti informuotumą apie duomenų ir duomenų mainų vaidmenį vartotojams užtikrinant jų pagrindines teises ekonomikoje bei nustatyti duomenų nuosavybės ir piliečių vykdomos savo asmens duomenų kontrolės taisykles; pabrėžia paslaugų ir produktų pritaikymo asmeninėms reikmėms vaidmenį, kuris turėtų būti plėtojamas laikantis duomenų apsaugos reikalavimų; ragina skatinti standartizuotą ir specialiai pritaikytą privatumą, nes tai taip pat galėtų daryti teigiamą įtaką inovacijoms ir ekonomikos augimui; pabrėžia, kad reikia užtikrinti nediskriminacinį požiūrį į visą duomenų tvarkymą; pabrėžia, kad svarbu laikytis rizika pagrįsto požiūrio, kuris padeda išvengti nereikalingos administracinės naštos ir suteikia teisinio tikrumo, ypač MVĮ ir veiklą pradedančių įmonių atveju, taip pat vykdyti demokratinę priežiūrą ir nuolatinę valdžios institucijų stebėseną; pabrėžia, kad asmens duomenims reikia suteikti specialią apsaugą, ir pripažįsta, kad įdiegus papildomas apsaugos priemones, pvz., pseudonimų suteikimo ar anoniminimo, galima padidinti apsaugą, kai asmens duomenis naudoja didelių duomenų rinkinių programos ir internetinių paslaugų teikėjai;

108.  atkreipia dėmesį, kad įvertinusi Duomenų bazių direktyvą Komisija mano, jog ši direktyva trukdo vystytis Europos duomenimis grindžiamai ekonomikai; ragina Komisiją imtis tolesnių politinių priemonių Direktyvai 96/9/EB panaikinti;

4.2. Konkurencingumo skatinimas per sąveikumą ir standartizaciją

109.  mano, kad Europos IRT standartizavimo planas ir sąveikumo sistemos peržiūra, įskaitant Komisijos įgaliojimus Europos standartizacijos organizacijoms, turėtų būti Europos skaitmeninės strategijos dalis, siekiant sukurti masto ekonomiją, sutaupyti biudžeto lėšų, pagerinti Europos įmonių konkurencingumą, tarpsektorinį ir tarpvalstybinį prekių ir paslaugų sąveikumą greičiau viešai ir konkurencingai apibrėžiant savanoriškus, orientuotus į rinką ir pasaulinius standartus, kuriuos MVĮ galėtų lengvai įgyvendinti; ragina Komisiją užtikrinti, kad į standartizacijos procesus būtų įtraukti visi susiję suinteresuotieji subjektai, juos įgyvendinant būtų taikomos geriausios technologijos ir išvengta monopolijų kūrimo arba uždarų vertės grandinių rizikos, ypač MVĮ ir naujai įsteigtoms įmonėms, taip pat aktyviai tarptautiniu lygmeniu skatinti taikyti Europos standartus, atsižvelgiant į pasaulinį IRT standartizacijos iniciatyvų mastą;

110.  primygtinai ragina Komisiją ir Tarybą padidinti nemokamos ir atvirosios programinės įrangos dalį ir pakartotiną jos naudojimą valstybės administravimo įstaigose ir tarp jų, nes tai yra būdas sąveikumui didinti;

111.  atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Komisija konsultuojasi su susijusiais suinteresuotaisiais subjektais dėl transporto priemonėse integruojamos sąveikios, standartizuotos, saugios ir atviros prieigos platformos galimoms būsimoms programoms arba paslaugoms, kaip to prašė Parlamentas E. iškvietimo reglamente; ragina Komisiją užtikrinti, kad ši platforma neribotų inovacijų, laisvos konkurencijos ir vartotojų pasirinkimo;

112.  ragina Komisiją, atsižvelgiant į sparčiai plintančias naujoves transporto sektoriuje, kurti suderintą strategiją dėl susisiekimo transporto sektoriuje ir, visų pirma, sukurti reglamentavimo sistemą susietosioms transporto priemonėms, kad būtų užtikrintas jų ir skirtingų paslaugų sąveikumas, įskaitant nuotolinę diagnostiką, priežiūrą ir programas, siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir patenkinti didelį produktų, kurie atitinka kibernetinio saugumo ir duomenų apsaugos reikalavimus, poreikį, taip pat užtikrinti fizinį keleivių saugumą; mano, kad norint užtikrinti, jog remiantis bendrais standartais visoje Europoje būtų kuriamos susietosios transporto priemonės ir susietųjų transporto priemonių infrastruktūra, reikalinga automobilių ir telekomunikacijų pramonės partnerystė;

4.3. Įtrauki e. visuomenė

113.  atkreipia dėmesį į tai, kad internetas ir IRT daro ypač didelį poveikį moterų ir mergaičių emancipacijai; pripažįsta, kad moterų dalyvavimas ES skaitmeniniame sektoriuje daro teigiamą poveikį Europos BVP; pripažįsta reikšmingą moterų inovatorių ir verslininkių potencialą ir vaidmenį, kurį jos gali atlikti vykstant skaitmeninei transformacijai; pabrėžia, kad reikia panaikinti lyčių stereotipus, ir visiškai palaiko ir skatina skaitmeninę moterų verslumo kultūrą, taip pat jų integraciją ir dalyvavimą informacinėje visuomenėje;

114.  pripažįsta bendrosios skaitmeninės rinkos potencialą siekiant užtikrinti prieinamumą ir galimybes dalyvauti visiems piliečiams, įskaitant specialių poreikių turinčius asmenis, vyresnio amžiaus žmones, mažumas bei kitus pažeidžiamoms grupėms priklausančius piliečius, visų skaitmeninės ekonomikos aspektų atžvilgiu, įskaitant produktus ir paslaugas, saugomus autorių ir gretutinėmis teisėmis, visų pirma kuriant įtraukią e. visuomenę ir užtikrinant, kad visos e. valdžios ir e. administracijos programos būtų visiškai prieinamos; reiškia didelį susirūpinimą dėl nepakankamos pažangos ratifikuojant Marakešo sutartį ir ragina kuo skubiau ją ratifikuoti; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad būtina skubiai priimti pasiūlymą dėl direktyvos dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių prieinamumo;

4.3.1. Skaitmeniniai įgūdžiai ir techninės žinios

115.  atkreipia dėmesį į tai, kad įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikimas kelia problemų skaitmeninės ekonomikos vystymuisi, darbo vietų kūrimui ir Sąjungos konkurencingumui ir ragina Komisiją skubiai parengti įgūdžių strategiją, kuria būtų siekiama išspręsti šią įgūdžių stokos problemą; ragina Komisiją iš Jaunimo užimtumo iniciatyvai skirtų lėšų remti visuomeninius judėjimus (angl. grassroots movements), kurie nepalankioje padėtyje esantiems jaunuoliams suteikia skaitmeninių įgūdžių; ragina valstybes nares juos remti ir suteikti jiems patalpas;

116.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti visų ES piliečių, visų pirma pažeidžiamų asmenų, gebėjimus naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir internetu įgyvendinant iniciatyvas, koordinuotus veiksmus ir investuojant į europinių mokymo naudotis žiniasklaidos priemonėmis tinklų kūrimą; pabrėžia, kad gebėjimas savarankiškai ir kritiškai mąstant naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir susidoroti su informacijos pertekliumi yra visoms kartoms bendra visą gyvenimą trunkanti mokymosi užduotis, kuri nuolat keičiasi, siekiant, kad visos kartos gebėtų tinkamai ir savarankiškai susidoroti su informacijos pertekliumi; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl vis sudėtingesnio veiklos pobūdžio ir įgūdžių profilių (ypač informacinių ir ryšių technologijų (IRT) srityje) atsiranda naujas švietimo, tolesnio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą poreikis;

117.  ragina valstybes nares įtraukti skaitmeninių įgūdžių ugdymą į mokyklų mokymo programas, pagerinti reikiamą techninę įrangą ir skatinti universitetų ir technikos mokyklų bendradarbiavimą, siekiant kurti bendras e. mokymosi programas, kurios būtų pripažįstamos Europos kreditų perkėlimo (ECTS) sistemoje; pabrėžia, kad švietimo ir mokymo programos turi būti sudaromos taip, kad formuotų kritiniu mąstymu pagrįstą požiūrį į naujų priemonių, skaitmeninių ir informacinių įrenginių ir sąsajų naudojimą bei nuodugnų supratimą, kad gyventojai būtų aktyvūs šių naujų technologijų naudotojai, o ne vien tik galutiniai naudotojai; pabrėžia tinkamo mokytojų mokymo apie skaitmeninius įgūdžius, apie būdus, kaip veiksmingai ugdyti šiuos įgūdžius, įskaitant gerus žaidimu grindžiamo skaitmeninio mokymosi rezultatus, ir juos naudoti mokymosi procesui paremti apskritai, svarbą, didinant matematikos, IT, gamtos mokslų ir technologijų patrauklumą; ragina Komisiją ir valstybes nares plėsti mokslinius tyrimus, susijusius su skaitmeninių žiniasklaidos priemonių poveikiu intelektiniams gebėjimams;

118.  pažymi, kad siekiant užtikrinti, jog darbuotojai, ypač mažiau kvalifikuoti, turėtų tinkamų įgūdžių, kurių reikia skaitmeninėje ekonomikoje, reikalingos valstybės ir privačiosios investicijos į profesinį mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą ir naujos šios srities finansavimo galimybės; ragina Komisiją ir valstybes nares kartu su privačiuoju sektoriumi rengti lengvai prieinamus, standartizuotus ir sertifikuotus internetinius mokymo kursus, taip pat inovatyvias ir prieinamas e. įgūdžių ugdymo programas, kurių dalyviams būtų suteikiami minimalūs skaitmeniniai įgūdžiai; ragina valstybes nares šiuos internetinius kursus organizuoti kaip neatsiejamą Jaunimo garantijų iniciatyvos dalį; ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti bendrą skaitmeninių įgūdžių ir kvalifikacijų pripažinimo pagrindą nustatant Europos sertifikatų arba vertinimo sistemą pagal Bendros Europos kalbų mokėjimo orientacinės sistemos pavyzdį; pabrėžia, kad Europos kultūrų įvairovei ir daugiakalbystei naudingas tarpvalstybinis turinio prieinamumas;

119.  teigiamai vertina Europos lygmeniu įsisteigusią „didžiąją koaliciją užimtumui skaitmeniniame sektoriuje skatinti“, ragina įmones prie jos prisijungti ir primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ aktyviai dalyvauti; palankiai vertina Komisijos ketinimus kurti naujas viešojo sektoriaus žinių saugyklas naudojant sertifikuotą ir pagal duomenų apsaugos teisę apsaugotą debesijos technologiją bei tekstų ir duomenų gavybos sistemas; mano, kad naudojant tokias technologijas būtina rengti specialius mokymus bibliotekininkystės, archyvavimo ir dokumentų tvarkymo profesinėse srityse; ragina tarpvalstybiniu mastu ir įvairiomis kalbomis mokyti naudotis skaitmeninių formų bendradarbiavimu ir komunikacija pasitelkiant ir plėtojant kūrybinės bendrijos licencijas (angl. Creative Commons, CC), taikyti tokį bendradarbiavimą ir komunikaciją švietimo ir mokymo, taip pat mokslinių tyrimų įstaigose ir skatinti jį vykdant viešųjų pirkimų procedūras; pažymi itin svarbų dualinio mokymo vaidmenį;

120.  pažymi, kad siekiant užtikrinti, jog ES darbo jėga, įskaitant netipinėmis formomis įdarbintą „skaitmeninę darbo jėgą“, turėtų tinkamų įgūdžių, kurių reikia skaitmeninėje ekonomikoje, reikalingos valstybės ir privačiosios investicijos į profesinį mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą; pažymi, kad kai kurios valstybės narės, siekdamos pagerinti darbuotojų galimybes mokytis, yra nustačiusios minimalias teises, pagal kurias darbuotojams garantuojamos mokamos mokymosi atostogos;

4.3.2. E. valdžia

121.  mano, kad inovacijų atžvilgiu e. administravimo plėtra yra prioritetas, nes ji daro skatinamąjį poveikį visiems ekonomikos sektoriams ir didina veiksmingumą, sąveikumą ir skaidrumą, mažina išlaidas ir administracinę naštą, sudaro sąlygas viešojo administravimo institucijoms glaudžiau bendradarbiauti ir užtikrina geresnes, patogesnes naudoti ir individualiems poreikiams pritaikytas paslaugas visiems piliečiams ir įmonėms, atsižvelgiant į galimybes, kurias suteikia skaitmeninės socialinės inovacijos; primygtinai ragina Komisiją rodyti pavyzdį e. valdžios srityje ir kartu su valstybėmis narėmis parengti plataus užmojo ir išsamų e. valdžios veiksmų planą; mano, kad šis veiksmų planas turėtų būti grindžiamas naudotojų poreikiais ir geriausios praktikos pavyzdžiais, kuriame, be kita ko, būtų numatyti pažangos vertinimo rodikliai, nuoseklus sektorinis požiūris į principo „tik vieną kartą“ taikymą viešojo administravimo institucijose, kurio laikantis iš piliečių ir įmonių neturėtų būti reikalaujama pateikti informacijos, kuri jau buvo pateikta viešosios valdžios institucijai, tuo pačiu užtikrinant piliečių privatumo ir aukšto lygio duomenų apsaugos apsaugą laikantis ES duomenų apsaugos reformos dokumentų rinkinyje išdėstytų reikalavimų bei principų ir visapusiškai paisant Pagrindinių teisių chartijos nuostatų, taip pat aukšto lygio saugumą, susijusį su šiomis iniciatyvomis; mano, kad jis taip pat turėtų užtikrinti visapusišką tarpvalstybinį ypač sudėtingai šifruotų e. tapatybės ir e. parašo sistemų diegimą, ypač sparčiai įgyvendinant eIDAS reglamento nuostatas ir suteikiant daugiau galimybių naudotis viešosiomis paslaugomis internetu; pabrėžia, kad piliečiams ir įmonėms svarbu turėti tarpusavyje susietus komercinius registrus;

122.  ragina, remiantis jau esamomis iniciatyvomis ir tinklais, sukurti visapusišką ir visiems prieinamą bendrą skaitmeninę prieigą, kuri veiktų kaip viena galutinius naudotojus jungianti priemonė, kuria naudojantis būtų galima steigti visoje ES veikiančias įmones, įskaitant įmonių steigimą ir baigiant domeno vardų registravimą internetu, atitikties informacijos mainus, e. sąskaitų faktūrų pripažinimą, mokesčių sumokėjimą, supaprastintą internetinę PVM schemą, internete pateikiamą informaciją apie produkto atitiktį, darbuotojų samdymą ir darbuotojų komandiravimą, vartotojų teises, prieigą prie vartotojų ir įmonių tinklų, pranešimo procedūras ir ginčų sprendimo mechanizmus;

123.  be to, ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti visišką Paslaugų direktyvoje numatyto vieno langelio principo įgyvendinimą ir imtis visų būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad jis veiktų efektyviai, ir taip išnaudoti visą jo potencialą;

124.  yra susirūpinęs dėl to, kad mokslo darbuotojams ir universitetams skirta debesijos infrastruktūra yra suskaidyta; ragina Komisiją, bendradarbiaujant su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, sukurti veiksmų planą, kuris padėtų iki 2016 m. pabaigos sukurti Europos atvirą mokslo debesiją, kuri turėtų sklandžiai integruoti esamus tinklus, duomenų ir itin našias kompiuterines sistemas ir infrastruktūros paslaugas įvairiose mokslo srityse, atsižvelgiant į bendrą politiką, standartus ir investicijas;; mano, kad šis veiksmų planas turėtų padėti skatinti debesijos vystymą ne tik mokslo srityje, geriau sujungti inovacijų centrus, naujas ekosistemas ir pagerinti universitetų ir pramonės atstovų bendradarbiavimą kuriant komercines technologijas, laikantis atitinkamų konfidencialumo taisyklių, ir palengvinti tarptautinį koordinavimą ir bendradarbiavimą šioje srityje;

125.  ragina Komisiją ir valstybes nares atnaujinti savo įsipareigojimą, susijusį su strategijos mokslinių tyrimų ir inovacijų „Europa 2020“ tikslais, kurie yra konkurencingos skaitmeninės bendrosios rinkos, ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo pagrindas, taikant visapusišką požiūrį į atvirąjį mokslą, atviras inovacijas, atviruosius duomenis ir žinių perdavimą; mano, kad šiuo tikslu reikėtų įtraukti teisinės sistemos, susijusios su tekstų ir duomenų gavyba mokslinių tyrimų tikslais, peržiūrą, dažnesnį nemokamos ir atvirojo kodo programinės įrangos naudojimą, visų pirma švietimo įstaigose ir viešojo administravimo institucijose, ir geresnių sąlygų MVĮ ir naujai įsteigtoms įmonėms gauti programos „Horizontas 2020“ finansavimą, pritaikytą trumpiems IRT sektoriaus inovacijų ciklams, sudarymą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia visų atitinkamų iniciatyvų, pradedant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėmis ir inovacijų diegimo grupėmis, baigiant Europos technologijų ir mokslo parkais, ypač mažiau išsivysčiusiuose Europos regionuose, pradedančiųjų įmonių veiklos spartinimo programomis bei bendromis technologijų platformomis, svarbą, taip pat gebėjimą gauti licencijas dėl su standartu susietų patentų laikantis ES konkurencijos teisės apribojimų teisingomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis (angl. fair, reasonable and non-discriminatory, FRAND), siekiant išsaugoti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bei standartizavimo iniciatyvas ir skatinti inovacijas;

126.  primygtinai ragina Komisiją daugiau dėmesio skirti e. pirkimų nuostatų įgyvendinimui ir Europos bendrajam viešųjų pirkimų dokumentui (viešųjų pirkimų pasui), kad visi ekonominės veiklos vykdytojai, atitinkantys visus atrankos, atmetimo ir sutarties sudarymo kriterijus, galėtų lengviau gauti visapusišką ekonominę naudą ir patekti į ES rinką; pabrėžia, kad perkančiųjų institucijų pareiga yra nurodyti pagrindinius savo sprendimo motyvus neišskaidyti sutarčių į dalis pagal galiojančius teisės aktus, siekiant pagerinti inovatyvių bendrovių ir MVĮ galimybes patekti į viešųjų pirkimų rinkas;

4.4. Tarptautinis aspektas

127.  pabrėžia, kad svarbu turėti visiškai nepriklausomą interneto valdymo struktūrą, siekiant užtikrinti, kad internetas būtų skaidrus ir įtraukus daugelio suinteresuotųjų subjektų valdymo modelis, pagrįstas interneto, kaip unikalios, atviros, laisvos ir stabilios platformos, principu; mano, kad šiuo tikslu būtina nedelsiant pasinaudoti atidėtu ICAAN valdymo perdavimu; yra tvirtai įsitikinęs, kad visose susijusiose ES politikos srityse būtina atsižvelgti į pasaulinį interneto aspektą, ir ragina EIVT visapusiškai išnaudoti galimybes, kurias suteikia skaitmeninimas kuriant nuoseklią išorės politiką, siekiant užtikrinti, kad ES būtų atstovaujama interneto valdymui skirtose platformose ir kad jos nuomonės būtų labiau paisoma pasauliniuose forumuose, ypač dėl standartų nustatymo, duomenų srautų, rengimosi diegti 5G technologijas ir kibernetinio saugumo;

128.  pripažįsta visuotinį duomenų ekonomikos pobūdį; primena, kad laisvam duomenų srautui Europos Sąjungoje ir už jos ribų reikia sukurti bendrąją skaitmeninę rinką; taigi, ragina ES ir valstybes nares imtis veiksmų kartu su trečiosiomis šalimis siekiant užtikrinti aukštus duomenų apsaugos standartus ir saugų tarptautinių duomenų perdavimą, laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento ir galiojančios ES teismų praktikos, bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis pagal Bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją;

129.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

AIŠKINAMOJI DALIS

2015 m. gegužės 6 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl komunikato „Europos skaitmeninė strategija“, kuriuo numatoma iki 2016 m. pabaigos įgyvendinti 16 iniciatyvų. Sugretinę bendrąją skaitmeninę rinką ir bendrąją rinką, ES teisės aktų leidėjai sužinojo apie didžiules galimybes, leidžiančias klestėti ES verslininkams ir įmonėms, ir po ekonomikos krizės ir su ja susijusių priemonių taikymo visiškai atsigauti ES darbo rinkai. Skaitmeniniame sektoriuje diegiamos inovacijos keičia piliečių bendravimo, dalijimosi, vartojimo ir net elgesio įpročius, todėl jos suteikia vienodas naujas galimybes tiek įmonėms, tiek piliečiams. Aktyvesnis skaitmeninių technologijų naudojimas gali dar labiau padidinti piliečių prieigą prie informacijos ir kultūros, pagerinti jų įsidarbinimo galimybes ir suteikti jiems didesnę produktų pasirinkimo laisvę. Tai taip pat gali padėti atnaujinti ir gerinti valdymą ir administravimą ES ir jos valstybėse narėse. Norint užtikrinti inovacijų klestėjimą ir novatoriškų įmonių plėtrą, būtina skatinti dinamišką ekonomiką; todėl Europos Komisija ir valstybės narės daugiausia dėmesio turėtų skirti būtent šiam tikslui. Taip pat reikia daugiau nuveikti skatinant verslumo kultūrą, įskaitant novatoriškus verslo modelius, ir užtikrinti stipresnius įvairių sėkmingai veikiančių Europos inovacijų centrų ryšius.

Bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją sudaro trys struktūrinės dalys: 1) prieiga – geresnė vartotojų ir įmonių prieiga prie Europoje parduodamų skaitmeninių prekių ir paslaugų; 2) aplinka – teisingų sąlygų ir vienodų veiklos galimybių sudarymas skaitmeniniams tinklams ir novatoriškoms paslaugoms siekiant jų klestėjimo; 3) ekonomika ir visuomenė – maksimalus skaitmeninės ekonomikos augimo galimybių išnaudojimas. Šiame pranešime aptariama 16 Europos Komisijos pateiktų pasiūlymų, išsamiau aprašomi veiksmai, kurių reikia imtis norint sukurti bendrąją skaitmeninę rinką, ir pasekmės, kurias bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimas turės visuomenei ir visai ekonomikai.

Pardavimų internetu teisė

Komisija nustatė, kad nėra bendro taisyklių rinkinio, reglamentuojančio tarpvalstybinius pardavimus internetu, ir tai yra viena iš pagrindinių kliūčių, trukdančių MVĮ ir vartotojams parduoti ar pirkti internetu visoje ES. Be to, Komisija nurodo, kad svarbūs pardavimų internetu ir už jo ribų aspektai jau yra visiškai arba iš dalies suderinti Vartojimo prekių ir Pavėluotų mokėjimų direktyvose, o skaitmeninio turinio pardavimai internetu iš esmės toliau yra nereguliuojami nei ES, nei nacionalinės teisės aktuose. Kalbant apie pastarąją reguliavimo sritį, pažymėtina, kad reikia atsižvelgti į nuolat augančią internetinę skaitmeninio turinio rinką. Iki šiol materialų skaitmeninį turinį perkantis vartotojas gali naudotis įvairiomis teisėmis, o tokį pat turinį elektroninėmis priemonėmis perkančiam vartotojui tokios teisės nesuteikiamos.

Europos Komisijos manymu, prekiaujant materialiomis prekėmis praktiškiausia priemonė, paskatinsianti Europos prekiautojus ir vartotojus aktyviau dalyvauti tarpvalstybinėje prekyboje, yra susijusi su pardavėjo gyvenamosios vietos teisės viršenybės principo įtvirtinimu ir bendro taisyklių rinkinio parengimu.

Dėl šio požiūrio kyla pavojus, kad bus siūloma įtvirtinti ne griežtą bendrą Europos pardavimų teisę, kuri lems alternatyvaus teisinio režimo atsiradimą. Tipinė Europos sutartis, kuria nustatomos „pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties šalių teisės ir pareigos“, susijusios su tarpvalstybiniais ir vidaus pardavimais internetu, neatitinka ES antrinės teisės aktų kūrimo taisyklių, kurios iš esmės yra nustatytos reglamentuose, direktyvose, sprendimuose, rekomendacijose ir nuomonėse (SESV 288 straipsnis). Tai visų pirma reikštų papildomą, taigi ir alternatyvų režimą. Atsižvelgiant į jau ir taip palyginti aukštą ES pardavimo veiklą reglamentuojančių įstatymų suderinimo lygį, visiškas ES pardavimo veiklą reglamentuojančių įstatymų suderinimas, atrodo pageidautinas, visų pirma atsižvelgiant į komunikate nurodytą tikslą, susijusį su tarpvalstybinių pardavimų internetu sąlygų gerinimu.

Geresnis susijusių antrinės teisės aktų vykdymas

Europos Komisija nustatė, kad nepagrįsto geografinio blokavimo ir tolesnio vartotojų diskriminavimo tarpvalstybinės prekybos srityje prevencija yra vienas iš pagrindinių jos uždavinių. Vartotojų diskriminacija dėl jų gyvenamosios vietos šalies visų pirma atsiranda atsisakant sudaryti sutartis ir nukreipiant juos į kitas vidaus svetaines. Nepaisant dažnai pasitaikančių tokių diskriminavimo priemonių, dėl kurių skaldoma bendroji rinka ir varžoma tarpvalstybinė prekyba, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktika šiuo klausimu yra palyginti nereikšminga.

Komisija apie veiksmus, kurių ji imasi, visų pirma paskelbia pagal Paslaugų direktyvos 20 straipsnio 2 dalyje nustatytą sistemą. Tačiau vykdymo priemonės, kurių Komisija imasi šioje konkrečioje srityje, neturėtų sukelti pernelyg didelės naštos labai mažoms ir mažosioms įmonėms. Todėl Komisijai būtų naudinga nustatyti ir apibrėžti pagrįsto diskriminavimo pagal Paslaugų direktyvos 20 straipsnio 2 dalį atvejų grupes. Kita perspektyvi priemonė, kuri padėtų suvienodinti vis dar labai įvairią vykdymo praktiką, gali būti susijusi su Vartotojų apsaugos bendradarbiavimo (VAB) tinklu. Be to, patartina paaiškinti galiojančią ES konkurencijos teisę.

Su e. prekyba susijusi konkurencijos teisė

Siekiant patikslinti Bendrosios išimties reglamentą ir užtikrinti, kad mažmenininkams ir vartotojų apsaugos organizacijoms jį būtų paprasčiau taikyti, svarbu atlikti šio reglamento peržiūrą atsižvelgiant į pardavimų internetu sritį (4a straipsnis) ir į teritorinius apribojimus (4b straipsnis). Nors pagal šį reglamentą leidžiama teritorinė apsauga taikoma tik „aktyviam“ pardavimui, o pasyviam pardavimui apskritai neleidžiama taikyti apribojimų, atitinkamose gairėse dėl galimos „pasyvių“ pardavimų apibrėžties paliekama per daug erdvės aiškinimui, todėl sudaromos sąlygos nustatyti teritorinę apsaugą ir pažeisti SESV 101 ir 102 straipsnius.

E. valdžia

Viešojo administravimo institucijos atlieka labai svarbų vaidmenį kuriant su skaitmeninėmis paslaugomis susijusias inovacijas, be to, svarbu, kaip jomis naudojasi piliečiai ir įmonės. Įvairaus lygmens Europos viešojo administravimo institucijos turi pasinaudoti galimybe pereiti prie skaitmeninių technologijų, kad, gerindamos veiksmingą piliečių ir ekonominės veiklos vykdytojų aptarnavimą, atnaujintų viešojo administravimo institucijų organizacinę struktūrą, be to, siekiant šio tikslo būtina parengti su e. valdžia susijusį veiksmų planą. Investicijos į viešojo administravimo institucijų skaitmeninimą ir suderinami sprendimo būdai atveria galimybę efektyviau leisti viešąsias lėšas ir toliau integruoti bei suartinti ES teritorijas, žmones ir įmones.

Kartu būtina siekti, kad visos e. valdžios technologinės sistemos padėtų užtikrinti didesnes piliečių galimybes vykdyti sprendimų kontrolę ir taip didinti paslaugų prieinamumą ir skaidrumą. Toliau reikėtų didinti atvirųjų duomenų prieinamumą ir nustatyti pagrindinius duomenų rinkinius, kurie bus viešai prieinami. Komisija kartu su valstybėmis narėmis turėtų išnagrinėti principo „tik vieną kartą“ taikymą viešojo administravimo institucijose, nes jis padeda taupyti laiką ir pinigus. Pasinaudojant visapusiška bendra skaitmenine prieiga, pvz., sudarant sąlygas naudoti e. parašus, e. tapatybę, e. sąskaitas faktūras, dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir užtikrinti atitiktį PVM reikalavimams, turėtų būti įmanoma įsteigti įmonę ir laikytis teisinių reikalavimų ES. Tokia prieiga turėtų padėti supaprastinti procedūras, visų pirma mažosioms ir labai mažoms įmonėms, kurios siekia vykdyti veiklą ir plėstis užsienio rinkose.

Tinkamų ir vienodų sąlygų pažangiems skaitmeniniams tinklams ir novatoriškoms paslaugoms sukūrimas

Bendrosios skaitmeninės rinkos pagrindą sudaro skaitmeninė infrastruktūra. Europos Komisija turėtų užtikrinti, kad taikant reglamentavimo sistemą būtų skatinama konkurencija, taigi ir privačios investicijos į tinklus. Ji nereikalauja sušvelninti konkurencijos taisyklių, nes esama mažai įrodymų, patvirtinančių ryšį tarp įmonių konsolidavimo ir didesnių investicijų. Peržiūrint telekomunikacijų sistemą, reikėtų siekti užtikrinti, kad taisyklės atitiktų skaitmeninio amžiaus reikalavimus ir skatintų aukščiausios kokybės paslaugų ir telekomunikacijų operatorių konkurenciją ir inovacijas, kurios galiausiai būtų naudingos vartotojams. Norint į tinklus pritraukti daugiau privačių investicijų, būtina, kad Europos Sąjungoje galiotų suderinta spektro paskirstymo sistema, kuri suteiktų investuotojams teisinį tikrumą. Europos Komisija ir valstybės narės turėtų nedelsdamos imtis tolesnių veiksmų, susijusių su tokiu pasiūlymu. Galiausiai Europos Komisija, siekdama užtikrinti vienodą taisyklių taikymą, turėtų pateikti pasiūlymą dėl vienos telekomunikacijų reguliavimo institucijos.

Kalbant apie internetines platformas, pažymėtina, kad Komisija turėtų išnagrinėti pagrindinius platformų konkurenciją ir inovacijas platformų viduje skatinančius veiksnius ir suformuoti į ateitį orientuotą, inovacijoms palankią internetinių platformų politiką. Daugybės įvairių ir skirtingų internetinių platformų atsiradimas sudarė sąlygas augti Europos ekonomikai ir atvėrė naujas galimybes piliečiams, vartotojams, mažosioms ir net labai mažoms įmonėms. Komisija taip pat turėtų išnagrinėti būdus, kaip suteikti daugiau galių šių platformų naudotojams, užtikrinant didesnį skaidrumą, duomenų perkeliamumą ir galimybę pereiti nuo vienos platformos į kitą, taip pat nustatyti ir pašalinti šių įmonių augimo ir plėtros kliūtis. Be to, Komisija turėtų išanalizuoti vartotojų apsaugos bendro vartojimo ekonomikos sąlygomis poreikį ir prireikus tinkamais atvejais pateikti pasiūlymus, kad būtų užtikrintas su vartotojais susijusių teisės aktų sistemos skaitmeninėje aplinkoje tinkamumas.

Maksimalus skaitmeninės ekonomikos augimo galimybių panaudojimas

Bendrosios skaitmeninės rinkos strategija iš esmės kritikuojama dėl to, kad joje nėra aptariama pramonės skaitmeninės transformacijos vizija, nes 75 proc. skaitmeninės ekonomikos pridėtinės vertės sukuriama įprastose pramonės šakose, tačiau tokios pramonės integracija į skaitmeninę ekonomiką išlieka labai silpna. Todėl Komisija turėtų parengti pramonės skaitmeninės transformacijos planą, kad sustiprintų Europos ekonomikos konkurencingumą, padidintų veiksmingumą ir prieigą prie neišnaudotų galimybių. Siekiant šio tikslo, reikia laikytis Europos požiūrio, įskaitant standartų nustatymo strategiją, ir į bendrąją rinką integruoti duomenimis grindžiamas technologijas, pvz., debesiją, daiktų internetą ir didelius duomenų rinkinius, pašalinti laisvo duomenų judėjimo Europoje apribojimus ir padidinti prieigą prie atvirųjų duomenų.

Siekiant vystyti duomenimis grindžiamą ekonomiką, taip pat labai svarbu stiprinti pasitikėjimą skaitmeninėmis technologijomis. Šiuo atžvilgiu Komisija turėtų paaiškinti duomenų nuosavybės ir duomenų perkeliamumo taisykles ir užtikrinti, kad piliečiai galėtų kontroliuoti savo asmens duomenis. Be to, siekiant stiprinti pasitikėjimą IT ir interneto saugumu, gerinti ryšių šifravimą, kibernetinių išpuolių prevenciją ir didinti skaitmeninių paslaugų naudotojų žinias pagrindinių saugumo procesų klausimais, reikia daugiau viešųjų ir privačiųjų išteklių.

16.11.2015

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ (*)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetams

Bendrosios skaitmeninės rinkos akto rengimas

(2015/2147(INI))

Nuomonės referentė(*): Jutta Steinruck

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą ir atsakingą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 6 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui pavadinimu „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“ (COM(2015) 0192),

–  atsižvelgdamas į procedūrą savo iniciatyva „Socialinė apsauga visiems, įskaitant savarankiškai dirbančius asmenis“ (2013/2111(INI)),

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui dėl integruotos siuntinių pristatymo rinkos e. prekybos augimui ES paskatinti (2013/2043(INI)),

A.  kadangi 35 proc. ES gyventojų, visų pirma vyresniems kaip 50 metų ir neįgaliems asmenims, kyla pavojus būti atskirtiems nuo bendrosios skaitmeninės rinkos;

B.  kadangi skaitmeninius įgūdžius turinčių darbuotojų paklausa kasmet išauga maždaug po 4 proc., 47 proc. ES darbo jėgos neturi nepakankamų skaitmeninių įgūdžių; kadangi, jei nebus imtasi ryžtingų veiksmų, iki 2020 m. ES trūks daugiau kaip 800 000 IRT specialistų, o dėl šio įgūdžių trūkumo iki 2020 m. gali atsirasti iki 900 000 laisvų darbo vietų;

C.  kadangi tik 1,7 proc. ES įmonių visapusiškai naudojasi pažangiomis skaitmeninėmis technologijomis, o 41 proc. jomis nesinaudoja visai; kadangi siekiant išlaikyti ir padidinti ES konkurencingumą būtinas visų veiklos sektorių skaitmeninimas;

D.  kadangi socialinio teisingumo ir apsaugos skatinimas, kaip tai apibrėžta ES sutarties 3 straipsnyje ir SESV 9 straipsnyje, yra ES vidaus rinkos tikslai;

E.  kadangi neįgaliųjų integravimas yra pagrindinė Europos Sąjungos teisė, kaip nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 26 straipsnyje;

1.  palankiai vertina Komisijos bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją, kuri suteikia inovacijų, augimo ir užimtumo galimybių; pabrėžia, kad skaitmeninė revoliucija gerokai pakeis Europos darbo rinką, nes atsiras naujų darbo vietų, kuriose reikės skaitmeninių įgūdžių; todėl pabrėžia, kad reikia formuoti šios raidos kryptį socialiai teisinga ir tvaria linkme;

2.  vis dėlto apgailestauja dėl to, kad Komisijos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija visų pirma apsiriboja techniniais aspektais; ragina pažvelgti į skaitmeninę revoliuciją kaip į pagrindinį naujų darbo ir gyvenimo formų kūrimo veiksnį; pabrėžia, kad į Bendrąją skaitmeninės rinkos strategiją reikia įtraukti socialinius klausimus, kad būtų visiškai išnaudojamas atitinkamas užimtumo ir augimo potencialas;

3.  pažymi, kad skaitmeninė revoliucija jau lėmė didelius tam tikrų darbo rinkos segmentų pokyčius ir kad ši tendencija po kelerių metų bus pastebima dar labiau; pabrėžia, kad, viena vertus, dėl skaitmeninimo yra kuriami nauji verslo modeliai ir naujos darbo vietos, visų pirma aukštos kvalifikacijos, bet taip pat ir žemos kvalifikacijos darbuotojams, tačiau, kita vertus, dėl jo skatinamas darbo vietų arba jų dalies perkėlimas į kitas šalis, kuriose darbo jėga yra pigi; pažymi, kad dėl automatizavimo tam tikros darbo vietos – visų pirma vidutinės kvalifikacijos darbuotojų – apskritai panaikinamos;

4.  pripažįsta, kad bendroji skaitmeninė rinka gali būti sukurta tik tuomet, kai prieiga prie didelio našumo plačiajuosčio ryšio infrastruktūros bus užtikrinta visuose ES regionuose – tiek miesto, tiek kaimo vietovėse;

5.  mano, kad kliūtys vykdyti verslą skaitmeniniu būdu ir tarp valstybių yra kliūtys ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui;

6.  mano, kad sąmoningas, tikslingas darbo aplinkos skaitmeninimas suteikia puikią progą sukurti naują darbo kultūrą Europoje;

7.  pažymi, kad veiklą pradedančios įmonės yra labai svarbios kuriant naujas darbo vietas visoje ES ir kad šiuo didelio nedarbo laikotarpiu daugelyje valstybių narių bendroji skaitmeninė rinka suteikia unikalią galimybę MVĮ, labai mažoms įmonėms ir veiklą pradedančioms įmonėms skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą;

8.  pabrėžia, kad reikia sukurti tvirtą ir klestinčią bendrąją skaitmeninę rinką, kurioje būtų panaikintos nereikalingos kliūtys, kad vartotojams ir įmonėms būtų suteiktos galimybės ir pasitikėjimas veikti visoje ES, nes dėl to savo ruožtu atsiras naujų ilgalaikio užimtumo galimybių;

9.  atkreipia dėmesį į naujausią įmonių gamybos ir paslaugų grąžinimo į Europą tendenciją ir į dėl to atsiveriančias galimybes kurti naujas darbo vietas; mano, kad užbaigus kurti bendrąją skaitmeninę rinką ši darbo vietų susigrąžinimo tendencija gali paspartėti;

10.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad užimtumo ir socialinė politika neatsiliktų nuo visų galimybių, kurios dabar įmanomos skaitmeninių naujovių ir verslumo srityse, kad būtų pasinaudota galimybėmis bei valdoma galima su tuo susijusi rizika; pripažįsta, kad gali tekti pakoreguoti darbo jėgos ir socialinę politiką; pabrėžia, kad į bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją taip pat reikia įtraukti priemones, kuriomis būtų siekiama spręsti konkrečias darbo rinkos problemas, kaip antai neįgaliųjų integravimo, jaunimo ir ilgalaikio nedarbo, socialinio dempingo ir demografinių pokyčių keliamas problemas; mano, kad siekiant panaikinti kliūtis vykdyti verslą skaitmeniniu būdu ir tarp valstybių, reikalinga skaitmeninė infrastruktūra, pvz., didelio našumo plačiajuosčio ryšio tinklai;

11.  prašo, kad visi susiję suinteresuotieji subjektai, įskaitant socialinius partnerius, reguliariai keistųsi geriausia patirtimi, svarstytų, kaip, remiantis aiškiu veiksmų planu, galėtų būti plėtojama tokia Europos skaitmeninė vizija, kaip reikėtų formuoti būsimą skaitmeninę Europą, kurti pramonę 4.0, darbo vietas 4.0 ir pažangias skaitmenines paslaugas;

12.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, jog visos naujos politikos iniciatyvos būtų palankios naujovėms ir kad vykdant jų poveikio vertinimą būtų atliekamas skaitmeninis testavimas nepalankiausiomis sąlygomis; be to, reikėtų persvarstyti esamus teisės aktus, įskaitant užimtumo bei socialinės politikos sričių teisės aktus, kad būtų užtikrinta, jog jie atitinka skaitmeninės epochos poreikius;

13.  ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiaujant su socialiniais partneriais ir regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis tinkamais atvejais reguliariai vertinti skaitmeninimo nulemtą užimtumo raidą kiekybiniu ir kokybiniu požiūriu ir surinkti informaciją apie naujas užimtumo formas, pvz., visuomenės patalką, jų poveikį darbui ir asmeniniam gyvenimui, įskaitant šeimos gyvenimą, ir šioms galimoms darbo vietoms reikalingą kvalifikaciją;

14.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl vis sudėtingesnio veiklos pobūdžio ir įgūdžių profilių (ypač informacinių ir ryšių technologijų (IRT) srityje) atsiranda naujas švietimo, tolesnio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą poreikis, jei norima skatinti skaitmeninį raštingumą ir panaikinti esamą lyčių ir kartų atotrūkį, visų pirma tarp nepalankioje padėtyje esančių asmenų; pabrėžia kad svarbi socialinių partnerių ir įvairių švietimo ir mokymo institucijų sąveika atnaujinant mokymų turinį ir rengiant kvalifikacijų strategiją, susiejančią švietimo sektorių su darbo sektoriumi;

15.  atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis Komisijos duomenimis, esama didelių trūkumų įgyjant įgūdžius; pažymi, kad įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikimas kelia problemų skaitmeninės ekonomikos vystymuisi, darbo vietų kūrimui ir Sąjungos konkurencingumui; ragina Komisiją skubiai parengti įgūdžių strategiją, kurią įgyvendinant būtų panaikintas šis įgūdžių trūkumas;

16.  pripažįsta, kad skaitmeninimas lems struktūrinius pokyčius; atkreipia dėmesį į tai, kad struktūriniai pokyčiai – tai nuolatinis procesas, ir kad skaitmeniniai įgūdžiai lanksčiau pritaikomi prie įvairių pramonės poreikių, todėl šie pokyčiai jiems turi mažiau įtakos;

17.  ragina valstybes nares savo švietimo sistemas prireikus pakoreguoti taip, kad švietimo įstaigose būtų skatinama domėtis matematika, informatika, gamtos mokslais ir technologijomis bei mokytis šių dalykų, taip pat siūlyti paskatas moterims dirbti informacinių ir ryšių technologijų srityje; ragina valstybes nares į pedagogų mokymo planus įtraukti skaitmeninių įgūdžių ugdymą;

18.  primena, kad per mažai moterų dirba informacijos ir ryšių technologijų srityje; atkreipia dėmesį į tai, kad Europoje nepopuliarias su IRT susijusias studijas pasirinkusios moterys retai randa darbą šiame sektoriuje ir retai užima vadovaujančias pareigas technologijų įmonėse; ragina valstybes nares spręsti lyčių atotrūkio problemą IRT sektoriuje pasiūlant daugiau paskatų moterims dirbti šioje srityje;

19.  taip pat pažymi, kad siekiant užtikrinti, jog ES darbo jėga, įskaitant netipinėmis formomis įdarbintą „skaitmeninę darbo jėgą“, turėtų tinkamų įgūdžių, kurių reikia skaitmeninėje ekonomikoje, reikalingos valstybės ir privačiosios investicijos į profesinį mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą; pabrėžia, kad švietimas ir mokymas turi būti prieinamas visiems darbuotojams; mano, kad reikia naujų mokymosi visą gyvenimą ir lavinimo finansavimo galimybių, visų pirma labai mažoms ir mažoms įmonėms;

20.  pabrėžia, kad švietimo ir mokymo programos turi būti sudaromos taip, kad formuotų kritiniu mąstymu pagrįstą požiūrį į naujų priemonių, skaitmeninių ir informacinių įrenginių ir sąsajų naudojimą bei nuodugnų supratimą, kad gyventojai būtų aktyvūs šių naujų technologijų naudotojai, o ne vien tik galutiniai naudotojai;

21.  pažymi, kad siekiant užtikrinti sėkmingą perėjimą iš švietimo sistemos į darbo rinką labai svarbu suteikti žmonėms pagrindinius universalius įgūdžius, kad jie galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus ir ugdytų iniciatyvumo jausmą bei savimonę, nes be to nepavyks pasinaudoti bendrosios skaitmeninės rinkos teikiamomis galimybėmis; todėl ragina valstybes nares įvertinti, ar siekiant deramai susidoroti su skaitmeninės revoliucijos keliamomis problemomis ir pasinaudoti galimybėmis būtų naudinga iš esmės performuoti švietimo sistemas, mokymo programas ir darbo metodus, taikant holistinį ir plataus užmojo požiūrį;

22.  ragina valstybes nares iš visų galimų fondų šiuo tikslu skirti lėšų darbdaviams, kad jie galėtų daugiau investuoti į žemesnės kvalifikacijos darbuotojų skaitmeninį raštingumą arba įdarbinti žemos kvalifikacijos darbuotojus, kuriems būtų užtikrinta iš tų lėšų finansuojamo tolesnio mokymo galimybė; pažymi, kad kai kurios valstybės narės, siekdamos pagerinti darbuotojų galimybes mokytis, yra nustačiusios minimalias teises, pagal kurias darbuotojams garantuojamos mokamos mokymosi atostogos; todėl ragina valstybes nares, glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, apsvarstyti, ar tokias teises būtų galima nustatyti jų šalyse;

23.  ragina Komisiją, be kita ko, iš Jaunimo užimtumo iniciatyvai skirtų lėšų remti visuomenines organizacijas (angl. grassroots movements), kurios nepalankioje padėtyje esantiems jaunuoliams suteikia skaitmeninių įgūdžių; ragina valstybes nares remti šias organizacijas ir suteikti joms patalpas;

24.  mano, kad bet kokio amžiaus darbuotojų mokymasis visą gyvenimą turėtų būti įprastas skaitmeninėje srityje;

25.  ragina Komisiją ir valstybes nares kartu su privačiuoju sektoriumi rengti bendruosius, laisvai prieinamus, standartizuotus ir sertifikuotus internetinius mokymo kursus, kurių dalyviams būtų suteikiami būtinieji skaitmeniniai įgūdžiai; ragina valstybes nares rengti inovatyvias ir prieinamas e. įgūdžių ugdymo programas, kuriose būtų visapusiškai atsižvelgiama į labiausiai nuo darbo rinkos atskirtų asmenų poreikius;

26.  ragina valstybes nares šiuos internetinius kursus organizuoti kaip neatsiejamą Jaunimo garantijų iniciatyvos dalį;

27.  ragina valstybes nares skatinti universitetų ir technikos mokyklų bendradarbiavimą, kad būtų kuriamos bendros e. mokymosi programos siekiant gerai besimokantiems studentams pagal Europos kreditų perkėlimo sistemą (ECTS) suteikti studijų programų, kursų ar dalinio programų užbaigimo kreditus;

28.  palankiai vertina didžiąją Europos lygmens koaliciją užimtumui skaitmeniniame sektoriuje skatinti ir ragina įmones prie jos prisijungti; ragina Komisiją ir valstybes nares suteikti daugiau galimybių MVĮ aktyviai dalyvauti šioje koalicijoje; atkreipia dėmesį į tai, kad užpildant skaitmeninių įgūdžių spragą turi būtinai dalyvauti privatusis sektorius ir kad šiomis aplinkybėmis itin svarbus dualinis mokymas; palankiai vertina Komisijos e. įgūdžių kampaniją ir ragina visus dalyvius kartu su švietimo įstaigomis ir įmonėmis toliau juos vystyti; ragina didžiąją Europos skaitmeninio užimtumo koaliciją parengti naujų mokymosi formų rekomendacijas, pvz., dėl mokymosi internetu, darbdavių parengtų trumpų kursų ir pan., kad nebūtų atsiliekama nuo skaitmeninių technologijų vystymosi ir pokyčių;

29.  primena Komisijai, kad seniai žadėtą, ilgai lauktą Europos prieinamumo aktą būtų įmanoma įgyvendinti tik įtraukioje skaitmeninėje visuomenėje, kurioje atsižvelgiama į poreikį užtikrinti vienodą prieigą prie platformų neįgaliems asmenims; be to, pabrėžia, kad nebus pasiekta skaitmeninės įvairovės, jei išliks neįgalių asmenų atskirtis;

30.  yra įsitikinęs, kad geriausias ir ekonomiškiausias būdas siekti prieinamumo – nuo pat pradžių taikyti universalų dizainą, ir kad tai, be kita ko, suteikia potencialių galimybių verslui;

31.  ragina Komisiją priimti Prieinamumo aktą, kuris neįgaliems asmenims garantuotų prekių ir paslaugų prieinamumą internete;

32.  apgailestauja dėl to, kad Komisijos paskelbtoje Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategijoje neatsižvelgiama į poreikį užtikrinti visapusiškas, vienodas ir neribotas galimybes visiems, ypač neįgaliems asmenims, naudotis naujomis skaitmeninėmis technologijomis, rinkomis ir telekomunikacijomis;

33.  pabrėžia iniciatyvos „Work 4.0“ („Darbas 4.0“) ir jos skaitmeninės ateities svarbą kuriant šeimai palankią darbo aplinką ir siekiant profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros;

34.  pabrėžia skaitmeninimo proceso teikiamas galimybes nustatant lankstesnes darbo formas, ypač palengvinant moterims grįžti į darbo rinką po motinystės atostogų;

35.  atkreipia dėmesį į tai, kad skaitmeninė revoliucija keičia darbo metodus ir kad dėl to daugėja netipinių lanksčių darbo santykių; ragina Komisiją ir valstybes nares įvertinti, ar būtų tikslinga atnaujinti socialinės apsaugos ir užimtumo teisės aktus siekiant neatsilikti nuo skaitmeninės revoliucijos nulemtų pokyčių, ir paraginti socialinius partnerius atitinkamai atnaujinti kolektyvines sutartis, kad galiojantys darbuotojų apsaugos standartai būtų užtikrinti ir skaitmeninėje darbo aplinkoje;

36.  pripažįsta, kad kai kuriems žmonėms lankstesnės darbo tvarkos poveikis yra teigiamas, nes jiems lengviau pasiekti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą; atkreipia dėmesį į privalumus, kuriais gali pasinaudoti kaimo ir ekonomiškai mažiau išsivysčiusių regionų gyventojai, prisijungę prie skaitmeninės darbo rinkos; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad skaitmeninimu pagrįstos tendencijos taikyti lankstesnę darbo praktiką gali paskatinti mažų garantijų darbą; pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog bus ir toliau laikomasi socialinio saugumo, minimalaus darbo užmokesčio, jei taikoma, darbuotojų dalyvavimo ir sveikatos bei saugos standartų;

37.  ragina Komisiją, valstybes nares ir socialinius partnerius plėtoti strategijas, kurias taikant būtų užtikrinta, kad darbą kaip darbuotojai atliekantys asmenys, neatsižvelgiant į tai, ar jų oficialus statusas yra savarankiškai dirbantys asmenys, ar kitoks, pagal darbo teisę turėtų atitinkamas teises, įskaitant teisę į kolektyvines derybas;

38.  pabrėžia, kad siekiant vykdyti fiktyvaus savarankiško darbo prevenciją reikia pateikti savarankiško darbo apibrėžtį; ragina Komisiją skatinti valstybes nares dalytis informacija apie įvairias savarankiško darbo formas, atsižvelgiant į skaitmeninio darbo judumą ir atskyrimą nuo vietos; mano, kad šios užduoties turėtų imtis nedeklaruojamam darbui skirta platforma;

39.  pabrėžia platformų ekonomikos galimybes kurti darbo vietas ir teikti papildomas pajamas;

40.  pabrėžia, kad skaitmeniniame amžiuje būtina išsaugoti su kultūra ir kūryba susijusių darbo vietų stabilumą, užtikrinant, kad menininkams ir kūrėjams būtų teisingai atlyginama už kultūros ir kūrybos kūrinius, platinamus interneto platformose;

41.  pabrėžia, kad kuriant dalijimosi ekonomiką būtina persvarstyti darbo rinkos santykius; pabrėžia, kad valstybės narės turi pritaikyti savo teisinę sistemą prie skaitmeninės ekonomikos ir ypač prie dalijimosi ekonomikos; ragina Komisiją, valstybes nares ir socialinius partnerius parengti strategijas, kad būtų užtikrinta, jog nacionalinės valdžios institucijos turėtų prieigą prie visos susijusios informacijos ir kad už visų formų darbą būtų mokami mokesčiai;

42.  pabrėžia, kad Komisijos numatomas siuntų pristatymo sąlygų suderinimas neturėtų lemti prastesnės socialinės apsaugos ir darbo sąlygų siuntas pristatantiems asmenims, nepaisant jų užimtumo statuso; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų paisoma šio sektoriaus darbuotojų prieigos prie socialinės apsaugos sistemos ir kolektyvinių derybų teisių;

43.  pabrėžia, kad naujoms užimtumo formoms visuose sektoriuose turi galioti asociacijos laisvė, nes tai yra pagrindinė teisė; pabrėžia, kad tai taikytina ir teisei sudaryti kolektyvines sutartis ir teisei burti darbuotojus į organizacijas;

44.  ragina socialinius partnerius pakankamai informuoti darbuotojus apie darbo sąlygas ir darbuotojų teises pasitelkiant visuomenės patalkos platformas;

45.  pabrėžia, kad dėl darbo aplinkos skaitmeninimo darbdaviams ir darbuotojams kyla naujų iššūkių ir kad tai turi atsispindėti aiškiose darbuotojų duomenų apsaugos nuostatose; ragina Komisiją nustatyti aukštus būtinuosius standartus pagal ES duomenų apsaugos reglamentą; atkreipia dėmesį į tai, kad valstybėms narėms turi būti leista taikyti priemones, kurios yra griežtesnės nei būtinieji standartai;

46.  pabrėžia, kad reikalinga darbuotojų duomenų apsauga, kuri apimtų naujas duomenų rinkimo formas; pabrėžia, kad nauji robotų ir žmonių santykiai taip pat kuria galimybes palengvinti vyresnio amžiaus ir fizinę ar protinę negalią turinčių darbuotojų įtrauktį ir sumažinti jiems tenkančią naštą; atkreipia dėmesį į darbuotojų saugos ir sveikatos aspektą, susijusį su robotų ir žmonių santykiais;

47.  mano, kad būtina įvertinti skaitmeninimo poveikį darbuotojų saugai ir sveikatai ir atitinkamai pritaikyti dabartines saugos ir sveikatos priemones; pažymi, kad pagal nuotolinio darbo sistemą ar per patalkos platformas namuose dirbantys darbuotojai gali patirti nelaimingų atsitikimų; pabrėžia, kad rimtą pavojų kelia su darbu susijusios psichinės sveikatos problemos, pvz., dėl nuolatinio pasiekiamumo ir nykstančių įprastų darbo laiko apribojimų atsirandantis išsekimas; ragina Komisiją užsakyti atlikti tyrimą apie šalutinį skaitmeninimo poveikį, pvz., didesnį darbo intensyvumą, poveikį darbuotojų psichinei savijautai ir šeimos gyvenimui bei vaikų kognityvinių gebėjimų vystymuisi;

48.  ragina valstybes nares užtikrinti tinkamą savarankiškai dirbančių ir laisvai samdomų asmenų socialinę apsaugą, nes šie darbuotojai sudaro didžiausią pagal naujas užimtumo formas dirbančių asmenų dalį;

49.  pažymi, kad socialinės apsaugos teikimas yra valstybių narių kompetencija;

50.  pripažįsta, kad valstybėse narėse savarankiškai dirbantiems asmenims taikomos socialinės apsaugos sistemos labai skiriasi; ragina valstybes nares vystyti socialinės apsaugos sistemas kartu su socialiniais partneriais ir vadovaujantis nacionaline teise bei praktika, kad būtų užtikrinta geresnė socialinė apsauga, visų pirma pensijos, negalios, motinystės (tėvystės), ligos ir nedarbingumo atvejais;

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

10.11.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

48

4

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Laura Agea, Guillaume Balas, Tiziana Beghin, Mara Bizzotto, Vilija Blinkevičiūtė, Enrique Calvet Chambon, David Casa, Ole Christensen, Lampros Fountoulis, Elena Gentile, Arne Gericke, Thomas Händel, Danuta Jazłowiecka, Agnes Jongerius, Jan Keller, Ádám Kósa, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Zdzisław Krasnodębski, Kostadinka Kuneva, Jérôme Lavrilleux, Jeroen Lenaers, Verónica Lope Fontagné, Javi López, Dominique Martin, Elisabeth Morin-Chartier, Marek Plura, Anne Sander, Sven Schulze, Siôn Simon, Jutta Steinruck, Romana Tomc, Yana Toom, Ulrike Trebesius, Ulla Tørnæs, Marita Ulvskog, Renate Weber, Tatjana Ždanoka, Jana Žitňanská, Inês Cristina Zuber

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Tim Aker, Georges Bach, Amjad Bashir, Lynn Boylan, Tania González Peñas, Dieter-Lebrecht Koch, António Marinho e Pinto, Edouard Martin, Joachim Schuster, Michaela Šojdrová, Ivo Vajgl, Flavio Zanonato

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Sorin Moisă

16.11.2015

Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ (*)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui

dėl kuriamo bendrosios skaitmeninės rinkos akto

(2015/2147(INI))

Nuomonės referentė: Petra Kammerevert

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

PASIŪLYMAI

Kultūros ir švietimo komitetas ragina atsakingus Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 167 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Protokolą dėl valstybių narių visuomeninės transliacijos sistemos, pridedamos prie Amsterdamo sutarties, iš dalies pakeičiančios Europos Sąjungos sutartį, Europos Bendrijų steigimo sutartis ir tam tikrus su jomis susijusius aktus,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 20 d. Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) priimtą konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva))(41),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl televizijos su ryšio galimybėmis(42),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl pasirengimo visiškam audiovizualinės aplinkos integravimui(43),

A.  kadangi skaitmeninimas turi poveikio visiems Europos piliečių gyvenimo aspektams; kadangi kultūros ir kūrybos pramonė, ypač audiovizualinė pramonė, siūlanti vis daugiau patrauklių ir viena kitą papildančių internetinių paslaugų, kuria didelę kultūrinę ir ekonominę vertę, darbo vietas, skatina augimą ir inovacijas ES; kadangi reikėtų labiau remti šią pramonę, kad būtų galima pasinaudoti skaitmeninėmis galimybėmis, padidinti naudotojų skaičių ir paskatinti augimą, ir kadangi veikla, kuriai dideliu mastu taikomos autorių teisės, sudaro didelę kultūros ir kūrybos sektoriaus dalį;

B.  kadangi ES prisijungus prie UNESCO konvencijos dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo ji kartu su visomis savo valstybėmis narėmis prisiėmė įsipareigojimus veiksmingai pasirūpinti, kad žiniasklaidos įvairovė priklausytų ne tik nuo ekonominių rinkos galimybių;

C.  kadangi techninė žiniasklaidos priemonių – pirmiausia televizijos ir radijo, spaudos ir interneto – konvergencija jau tapo tikrove ir kadangi, rengiant Europos žiniasklaidos, kultūros ir elektroninių tinklų politiką, reglamentavimo sistemą būtina kuo skubiau pritaikyti prie naujų aplinkybių ir kartu užtikrinti, kad būtų pasiektas bei išlaikytas vienodas reguliavimo lygis, taip pat atsižvelgiant į naujus rinkos dalyvius iš ES ir trečiųjų šalių;

D.  kadangi Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva svarbi ES žiniasklaidos reglamentavimo ir Europos kūrinių viešinimo požiūriais; kadangi ji turėtų būti grindžiama technologinio neutralumo principu ir turėtų užtikrinti vienodas sąlygas ir geresnę prieigą prie skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų, taip pat didesnį jų aptinkamumą;

E.  kadangi kai kuriose valstybėse narėse įgyvendinant 13 straipsnį dėl Europos kūrinių skatinimo teikiant užsakomąsias paslaugas nėra pakankamai griežtai reikalaujama, kad būtų įgyvendintas direktyvoje nurodytas kultūrų įvairovės tikslas;

F.  kadangi kultūros ir kūrybos pramonė priklauso nuo autorių teisių, kurioms reikalinga įtvirtinta reglamentavimo sistema, kad būtų galima užtikrinti Europos kultūros gyvybingumą, klestėjimą ir ypač įvairovę; kadangi didėjanti interneto tarpininkų galia ir kartais dominuojanti padėtis bei ribota atsakomybė gali pakenkti su autoriais ir menininkais susijusios tvarios vertės kūrimui ir daro neigiamą poveikį jų kūrybiniam potencialui; kadangi tyrime „Teritorialumas ir jo poveikis audiovizualinių kūrinių finansavimui“ pabrėžiamas svarbus teritorinio licencijavimo, susijusio su Europos filmų refinansavimu, vaidmuo;

1.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymus paspartinti skaitmeninimą ES ir jos iniciatyvas siekiant supaprastinti tarpvalstybinę prieigą prie skaitmeninio turinio; pabrėžia visuomeninių transliuotojų ir skaitmeninių paslaugų atliekamo vaidmens svarbą gyventojams, ypač periferinių regionų gyventojams ir pažeidžiamiems(44) asmenims; ragina Komisiją geriau nustatyti specifinius kūrybos sektoriaus poreikius turint mintyje įvairių tipų turinį, kūrinius ir naudojamus verslo modelius ir atsižvelgti į juos siūlant pakeitimus ir sprendimus;

2.  pabrėžia dvejopą audiovizualinės žiniasklaidos, kaip kultūrinės ir ekonominės vertybės, pobūdį; pažymi, kad būtinybė ateityje reglamentuoti žiniasklaidos paslaugas Europos mastu grindžiama ne ribotu komunikacijos būdų skaičiumi, bet visų pirma būtinybe užtikrinti įvairovę, ir primygtinai pabrėžia, kad prieiga prie įvairialypės ir kokybiškos žiniasklaidos bei kultūrų ir kalbų įvairovės bei kokybės neturėtų priklausyti nuo atskirų veikėjų ekonominių pajėgumų;

3.  primygtinai ragina Komisiją per būsimą Audiovizualinių paslaugų direktyvos peržiūrą atsižvelgti į technologinius pokyčius ir naujus verslo modelius skaitmeniniame pasaulyje, taip pat į kintančius žiūrėjimo įpročius ir naujus prieigos prie audiovizualinio turinio būdus suderinant linijines ir nelinijines audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas ir nustatant Europos lygmens minimalius reikalavimus, taikomus visoms audiovizualinėms paslaugoms, siekiant užtikrinti, kad visi subjektai, dirbantys su audiovizualinėmis paslaugomis, ES juos taikytų nuosekliai, išskyrus tuos atvejus, kai toks turinys neatsiejamai papildo ne audiovizualinį turinį ar paslaugas; mano, kad atliekant šią peržiūrą dėmesys turėtų būti skiriamas socialiniams, kultūriniams ir ekonominiams tikslams, taip pat aukštiems nepilnamečių ir vartotojų bei asmens duomenų apsaugos standartams ir kultūrų įvairovės skatinimui; mano, kad ja taip pat turėtų būti siekiama paskatinti investicijas į ES audiovizualinį turinį ir platformas ir to turinio platinimą, taigi tokiu būdu skatinti Europos kūrinių prieinamumą laikantis dabartinių teisės aktų dėl autorių teisių ar atsižvelgiant į galimas jų reformas ateityje;

4.  pabrėžia, kad Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje įtvirtintas kilmės šalies principas yra svarbi išankstinė audiovizualinio turinio tarpvalstybinio teikimo sąlyga ir gairė kuriant bendrąją paslaugų rinką; pabrėžia, kad jis neužkerta kelio siekti socialinių ir kultūrinių tikslų ir nepanaikina nei būtinybės pritaikyti ES teisę, nesusijusią su Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva, prie interneto ir skaitmeninės aplinkos realijų, nei būtinybės skirti ypatingą dėmesį audiovizualinį turinį internetu arba pagal užsakymą siūlančioms įmonėms: šios, įsisteigdamos šalyse, kuriose yra labai maži mokesčiai arba žemas audiovizualinio reglamentavimo lygis, bando išvengti mokesčių ir audiovizualinio reglamentavimo tam tikrose valstybėse narėse;

5.  pakartotinai ragina Komisiją ir valstybes nares, užtikrinant tinkamą valstybių narių veiksmų laisvę, išplėtoti Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos 1 straipsnyje apibrėžtą žiniasklaidos paslaugos sąvoką, kad ji būtų labiau susieta su visuomeniniais paslaugų poveikio ypatumais ir galimybėmis, pirmiausia su jų įtaka nuomonės formavimui bei nuomonių įvairovei, ir su redakcine atsakomybe;

6.  ragina Komisiją ir valstybes nares vienodai įgyvendinti ir veiksmingai taikyti draudimą teikti bet kokias audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas ES tuo atveju, jei pažeidžiamas žmogaus orumas, kurstoma neapykanta ar rasizmas; ragina imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos būtų prieinamos pažeidžiamiems asmenims, kad nebūtų jokios formos diskriminacijos, kaip nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje, susijusios su be kurio tipo audiovizualinės žiniasklaidos paslaugomis, ir kad teikiant visas audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas pagal redakcinės atsakomybės principą būtų užtikrinama atsakymo teisė;

7.  pažymi, kad tarpininkai, interneto platformos ir naudotojo sąsajos, palengvindamos prieigą prie interneto, turi vis daugiau priemonių paveikti įvairovę; todėl daro išvadą, kad, be konkurencijos politikos ir reglamentavimo aspektų, ypatingą dėmesįreikia skirti įvairovės užtikrinimo tikslui; ragina Komisiją apibrėžti sąvokas „interneto platforma“ ir „naudotojo sąsaja“, taip pat pakoreguoti kitų tarpininkų vaidmenį nepakenkiant jų inovacijų potencialui ir atsižvelgiant į jų aktyvų ar pasyvų vaidmenį; mano, kad Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva turėtų būti taikoma visiems, įskaitant interneto platformas ir naudotojo sąsajas, tiek, kiek jie susiję su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugomis; atsižvelgdamas į tai, mano, jog svarbu taikyti taisykles, kuriomis būtų siekiama gerinti teisinio turinio ir informacijos aptinkamumą, kad būtų sustiprinta žiniasklaidos laisvė, pliuralizmas ir nepriklausomi moksliniai tyrimai, taip pat užtikrinamas nediskriminavimo principo, kuris yra kalbų ir kultūrų įvairovės apsaugos esmė, laikymasis;

8.  ragina imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad prieiga prie audiovizualinių paslaugų būtų suteikta neįgaliesiems, ir vengti visų rūšių diskriminacijos, kaip nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje;

9.  atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad Komisija, imdamasi šių veiksmų, turėtų orientuotis į bendrus nediskriminavimo ir sutarčių laisvės, laisvos prieigos, aptinkamumo, technologijų ir tinklo neutralumo, skaidrumo ir vienodų sąlygų sudarymo tikslus;

10.  reikalauja, kad visi naudotojai galėtų lengvai pasinaudoti viešojo intereso ar poveikį visuomenės nuomonės formavimo procesui darančiomis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugomis ir jas aptikti, ypač jei jie susiduria su įrangos gamintojų, tinklo operatorių, turinio teikėjų ar kitų duomenų teikėjų iš anksto nustatytu turiniu tokiu būdu, pagal kurį nepaisoma naudotojo savarankiškumo nustatyti (įdiegti) jo paties tvarką ir prioritetus; pabrėžia, kad siekdamos užtikrinti viešojo intereso audiovizualinio turinio aptinkamumo principą valstybės narės gali nustatyti konkrečias taisykles, kuriomis siekiama išsaugoti kultūrų ir kalbų įvairovę ir informacijos, nuomonių bei žiniasklaidos įvairovę, apsaugoti vaikus, jaunimą ir mažumas, ir vartotojus apskritai;

11.  pabrėžia, kad pritaikius Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvą turėtų būti sumažintas reglamentavimas, sudarytos sąžiningos konkurencijos sąlygos, būtų daugiau su kiekybinės ir komercinės komunikacijos taisyklėmis susijusio lankstumo ir sustiprėtų bendras reguliavimas ir savireguliacija užtikrinus transliuotojų ir kitų rinkos dalyvių teisių ir prievolių pusiausvyrą pasitelkiant horizontalųjį ir visoms žiniasklaidos priemonėms taikomą reglamentavimo požiūrį; mano, kad pirmenybė turėtų būti teikiama aiškaus reklamos ir programų turinio atpažįstamumo ir išskirtinumo principui, o ne reklamos ir programų atskyrimo visų formų žiniasklaidos priemonėse principui;

12.  pabrėžia, kad siekiant kovoti su palankesnio teisinio reglamentavimo ieškojimo praktika reklamos pelno kilmės šalis, paslaugos kalba ir reklamos bei turinio tikslinė auditorija turėtų būti įtraukti į kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, kokį audiovizualinį reglamentavimą taikyti audiovizualinėms paslaugoms arba ar užginčyti iš pradžių atliktą kompetentingos valstybės narės nustatymą;

13.  apgailestauja, kad 13 straipsnio dėl Europos kūrinių viešinimo teikiant užsakomąsias paslaugas reikalavimus daugelis valstybių narių įgyvendina skirtingai – dėl to nenustatyti aiškūs įpareigojimai ir nevykdoma stebėsena, taigi skatinama ieškoti palankesnio užsakomųjų paslaugų teisinio reglamentavimo; todėl ragina Komisiją sugriežtinti 13 straipsnį nustatant su Europos kūrinių viešinimu teikiant užsakomąsias paslaugas susijusių aiškių reikalavimų derinį, įskaitant finansinį įnašą, ir stebėsenos priemones; primygtinai ragina Komisiją skatinti teisėtą audiovizualinės žiniasklaidos turinio pasiūlą pirmenybę teikiant nepriklausomiems Europos kūriniams;

14.  mano, kad valstybėms narėms turėtų būti privaloma sudaryti svarbiausių renginių, įskaitant visuotinės svarbos sporto ir pramoginius renginius, sąrašą, ir primena, kad apie šiuos sąrašus privaloma pranešti Komisijai; išvardyti renginiai turėtų būti prieinami ir atitikti įsigalėjusius kokybės standartus;

15.  ragina Komisiją atliekant Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos peržiūrą patikrinti, ar pagrįsta ir aktualu laikytis Komisijos komunikato 6.7 punkto dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo visuomeniniams transliuotojams;

16.  pabrėžia, kad, siekiant pagerinti vartotojams prieinamumą prie įvairaus ir skirtingo turinio, reikėtų toliau plėtoti teisėtą audiovizualinio turinio internete pasiūlą suteikiant galimybę pasirinkti skirtingas kalbas ir subtitrus.

17.  ragina Europos elektroninių ryšių reguliuotojų instituciją (BEREC) atidžiau išnagrinėti turinio tiekimo ir (arba) sklaidos tinklų platinimo kanalus ir prekybos jais būdus ES bei jų poveikį žiniasklaidos įvairovei;

18.  atsižvelgdamas į kultūros aspektą, remia Komisijos tikslą paspartinti plačiajuosčio ryšio plėtrą, visų pirma kaimo vietovėse, ir skatina įrengti viešuosius WLAN tinklus didelėse ir mažose savivaldybėse, kadangi tokiu būdu sukuriama reikiama infrastruktūra, kuri ateityje bus būtina, kad jos galėtų veikti siekdamos socialinės ir kultūrinės integracijos, modernių švietimo ir informavimo procesų, taip pat turizmo ir regioninės kultūros ekonomikos sektorių interesų;

19.  pažymi, kad buvo sudaryta Marakešo sutartis, taigi regos sutrikimų turintiems asmenims bus sudarytos geresnės galimybės naudotis knygomis, ir ragina kuo greičiau šią sutartį ratifikuoti;

20.  siekiant pagerinti prieigą prie informacijos ir kultūros vertybių, ragina Komisiją laikantis prisiimtų įsipareigojimų nedelsiant pateikti pasiūlymą dėl PVM mokesčio sumažinimo spaudos, skaitmeninės leidybos, knygų ir leidinių internete srityse;

21.  ragina Komisiją ir valstybes nares teisės aktais užtikrinti skaitmeninio turinio neliečiamumą, visų pirma neleisti trečiosioms šalims šių paslaugų pakeisti turiniu ar kitomis paslaugomis arba derinti su juo ar jomis, nebent tai aiškiai inicijavo naudotojas, o tuo atveju, kai turinio negalima priskirti individualiai komunikacijai, – turinio teikėjas suteikė leidimą; nurodo, kad taip pat reikia užkirsti kelią trečiosioms šalims neturint leidimo naudotis paslaugų teikėjų turiniu arba transliavimo signalais, taip pat tokį turinį ar signalus iššifruoti, naudoti arba platinti;

22.  pabrėžia, kad autorių teisės yra svarbus ekonominis kūrybingumo, užimtumo ir inovacijų pagrindas, taip pat kultūrų įvairovės garantija ir kad jos yra labai svarbios sudarant galimybes Europos kūrybinei ir kultūros pramonei konkuruoti pasauliniu mastu; pabrėžia, kad reikia dėti daugiau pastangų autorių teisių srityje siekiant užtikrinti visų pagrindinių veikėjų padėties pusiausvyrą ir kad atliekant bet kokią autorių teisių teisės peržiūrą turėtų būti užtikrinama atitinkama apsauga, kuri skatintų investicijas į kūrybos ir kultūros sektorių ir jo augimą, kartu pašalinant teisinį neapibrėžtumą ir nenuoseklumą, kuris neigiamai veikia bendrosios skaitmeninės rinkos veikimą; primygtinai ragina Komisiją atitinkamais atvejais persvarstyti autorių teisių reglamentavimo sistemą siekiant užtikrinti ES piliečiams geresnę prieigą prie kūrybinio turinio ir skatinti Europos tyrėjus, švietimo įstaigas, kultūros paveldo institucijas ir kūrybos sektorių pritaikyti savo veiklą prie skaitmeninio pasaulio; pabrėžia, kad tie, kurie gauna pelną naudodami autorių teisėmis apsaugotus kūrinius, turi mokėti atitinkamą atlygį ir kad bet kokie su šiuo klausimu susiję sprendimai neturėtų atgrasyti nuo naudojimosi teisėtų tiekėjų paslaugomis; primena, kad dėl skaitmeninių technologijų buvo iš naujo apibrėžta kultūros sektoriaus vertės grandinė, daugiausia tarpininkų naudai ir dažnai kūrėjų nenaudai; prašo Komisijos išnagrinėti tokių pokyčių mastą ir pasiūlyti Europos lygmens autorių ir menininkų atlygio didinimo priemonių; pabrėžia, kad visos persvarstytos nuostatos turėtų tikti ateičiai ir būti technologiškai neutralios, pagrįstos įrodymais ir atidžiai įvertintos turint mintyje Komisijos geresnio reglamentavimo tikslą ir drauge atsižvelgiant į skaitmeninės ir analoginės aplinkos skirtumus;

23.  palankiai vertina Europos Komisijos užmojį gerinti tarpvalstybinę prieigą prie skaitmeninio turinio sudarant palankesnes sąlygas išsiaiškinti su teisėmis susijusius klausimus ir užtikrinti didesnį teisinį tikrumą; pabrėžia, kad minimalūs su išimtimis ir apribojimais, ir, kai tinkama, tolesniu suderinimu susiję reikalavimai yra pagrindiniai aspektai siekiant padidinti teisinį tikrumą ir pagal juos, kai tik įmanoma, turėtų būti atsižvelgiama į kultūrinius ypatumus; pabrėžia, kad tarpvalstybinis prieinamumas neturėtų būti kliūtis turinio ar paslaugų finansavimo procesui ir kad jis turėtų gerbti kultūrų ir kalbų įvairovę kaip vertybę; pabrėžia, kad audiovizualinė pramonė turi būti skatinama rasti naujoviškus licencijavimo sprendimus, kad jos finansavimo modeliai būtų pritaikyti prie skaitmeninio amžiaus;

24.  pabrėžia, kad profesinė veikla ar verslo modeliai, grindžiami autorių teisių pažeidimu, yra rimta grėsmė bendrosios skaitmeninės rinkos veikimui, ir ragina taikyti ES masto požiūrį siekiant užtikrinti, kad niekas negautų naudos iš tyčinio autorių teisių pažeidimo;

25.  ragina Komisiją skatinti perkeliamumą ir sąveikumą siekiant skatinti laisvą teisėtai įsigyto ar teisėtai pateikto turinio ar paslaugų judėjimą visoje ES, taip pat abonementų prieinamumą ir tarpvalstybinį jų veikimą, drauge paisant fakto, kad kai kurie ekonominiai modeliai yra grindžiami teisių teritorialumu Europoje, visų pirma kalbant apie audiovizualinių kūrinių gamybos finansavimą ir ypač išankstinį filmų gamybos finansavimą, nes tai sudaro sąlygas didelei kultūrų įvairovei; pabrėžia, kad teritorialumo principas ir turinio perkeliamumo skatinimo priemonės vieni kitiems neprieštarauja; mano, kad visoje Europoje galiojančios licencijos turėtų išlikti viena iš pasirinkimo galimybių, jos turėtų būti taikomos savanoriškai ir prieš tai turėtų būti atliekamas poveikio vertinimas; pabrėžia, kad tokios licencijos negali pakeisti teritorialumo ir kad audiovizualinių kūrinių finansavimo modeliai grindžiami nacionaliniais licencijavimo modeliais, pritaikytais atsižvelgiant į nacionalinių rinkų ypatumus; atsižvelgdamas į SESV 118 straipsnį, skatina toliau plėtoti ES masto teisių valdymą ir didinti jo patrauklumą,

26.  mano, kad, atsižvelgiant į konsultacijų rezultatus, reikia paaiškinti, kas yra „nepateisinamas geografinis blokavimas“; primena, kad esama atvejų, kai reikia geografinio blokavimo, ypač dėl kultūrų įvairovės, kurios požiūriu tai yra rinkos monopolizavimo prevencijos priemonė; pažymi, kad teritorinis apribojimas atrodo būtinas tais atvejais, kai išlaidos už siūlomą turinį ar paslaugas nepadengiamos ir kai nėra refinansavimo;

27.  ragina Komisiją konsultuojantis su suinteresuotaisiais subjektais optimizuoti paskelbimo žiniasklaidoje laikotarpius, kad audiovizualinis turinys būtų greičiau pasiekiamas vartotojams, kartu išsaugant pastovius pirmą ir antrą turinio rodymo laikotarpius, pasitelkus audiovizualinio turinio finansavimo būdus;

28.  ragina valstybes nares nedarant poveikio autorių moralinėms teisėms išplėsti su citatomis susijusios išimties taikymo sritį į ją įtraukiant trumpas audiovizualines citatas ne reklamos ir ne politiniais tikslais, su sąlyga, kad aiškiai nurodomas naudojamas kūrinys, citata neprieštarauja kūrinio įprastinio naudojimo principams ir nedaro poveikio teisėtiems autorių interesams;

29.  ragina kūrėjus, teisių turėtojus ir tarpininkus toliau vystyti dialogą, kad būtų skatinamas abipusiškai naudingas bendradarbiavimas, kuriuo būtų saugomos autorių teisės, kartu sudarant galimybes taikyti ir skatinti novatoriškus kūrybos būdus; ragina Komisiją imtis tolesnių autorių teisių teisės modernizavimo veiksmų siekiant pateikti ir plėtoti novatoriškas naujas licencijavimo formas, kurios būtų veiksmingesnės turint mintyje kūrybinio turinio naudojimą internete, ir šiuo tikslu taip pat atsižvelgti į kolektyvinio licencijavimo galimybes;

30.  mano, kad Direktyvoje 93/83/EEB išdėstyta teisinė koncepcija, po to, kai bus atliktas tolesnis vertinimas, galėtų pagerinti tarpvalstybinę prieigą prie teisėto internetinio turinio ir paslaugų bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, ir nekiltų abejonių dėl sutarties laisvės, tinkamo atlygio autoriams ir menininkams principų ir teritorinio išimtinių teisių pobūdžio, taip pat palankiai vertina Komisijos iniciatyvą surengti viešas konsultacijas dėl Direktyvos 93/83/EEB;

31.  pabrėžia, kad būtina spręsti klausimą dėl probleminių ribų tarp kūrinių atgaminimo teisės ir teisės viešai juos paskelbti; pabrėžia, kad reikia paaiškinti viešo paskelbimo sąvoką atsižvelgiant į naujausią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką; pabrėžia, kad reikia nustatyti bendrą viešosios srities apibrėžtį siekiant užtikrinti, kad kultūrinis turinys būtų plačiai skleidžiamas visoje ES;

32.  ragina nustatyti privalomus apribojimus ir išimtis, numatytus galiojančiuose teisės aktuose dėl autorių teisių, pavyzdžiui, švietimo, mokslinių tyrimų, bibliotekų ir muziejų srityje, siekiant plačiau skleisti turinį visoje ES, taip pat atsižvelgiant į saviraiškos ir informacijos, menų ir mokslo laisvę bei religijų ir kalbų įvairovę;

33.  pabrėžia, kad siekiant Europoje sukurti tikrą skaitmeninę bendrąją rinką ir sudaryti piliečiams, įskaitant pažeidžiamus asmenis, galimybes visapusiškai pasinaudoti naujomis skaitmeninėmis technologijomis, reikia toliau stengtis gerinti piliečių gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis; todėl skatina valstybes nares pripažinti ugdymo žiniasklaidos srityje svarbą, įtraukti skaitmeninių įgūdžių ugdymą į mokyklų mokymo programas ir pagerinti reikiamą techninę įrangą; šiame kontekste pabrėžia tinkamo mokytojų mokymo apie skaitmeninius įgūdžius, apie būdus, kaip veiksmingai ugdyti šiuos įgūdžius ir juos naudoti mokymosi procesui paremti apskritai, svarbą;

34.  pabrėžia, kad gebėjimas savarankiškai ir kritiškai mąstant naudotis žiniasklaidos priemonėmis yra visoms kartoms bendra visą gyvenimą trunkanti mokymosi užduotis, kuri nuolat keičiasi lygiagrečiai su žiniasklaidos raida, ir kad jis laikomas vienu iš svarbiausių gebėjimų; pabrėžia, kad, siekiant kelti IRT specialistų kvalifikacijos lygį Europoje ir patenkinti augančią kvalifikuotų skaitmeninės srities specialistų paklausą ES, labai svarbu pritaikyti švietimo ir mokymo sistemas; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti bendrą skaitmeninių įgūdžių ir kvalifikacijų pripažinimo pagrindą nustatant Europos sertifikatų arba vertinimo sistemą pagal Bendros Europos kalbų mokėjimo orientacinės sistemos pavyzdį; pabrėžia, kad reikia toliau stengtis gerinti piliečių gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, ir ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti visų ES piliečių, visų pirma pažeidžiamų asmenų, gebėjimus naudotis žiniasklaidos priemonėmis įgyvendinant iniciatyvas ir koordinuotus veiksmus; siūlo visam laikui įtraukti gebėjimą naudotis internetu į pastangų gerinti gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis apimtį;

35.  mano, kad Komisija ir valstybės narės turi laikytis dviejų krypčių požiūrio į kompetencijos ir skaitmeninių įgūdžių klausimą, t. y. investuoti į skaitmeninį švietimą ir skaitmeninę infrastruktūrą, taip pat į skaitmeninio turinio ir metodų įtraukimą į esamas mokyklų programas; rekomenduoja ir toliau daug dėmesio skirti vaikų apsaugai internete pasitelkiant skaidrias savireguliacijos priemones, taikomas pagal atitinkamus galiojančius nacionalinės ir ES teisės aktus; ragina Komisiją ir valstybes nares pateikti pasiūlymų visoms kartoms, kad jos galėtų tinkamai ir savarankiškai tvarkytis su informacijos pertekliumi, taip pat daugiau investuoti į europinių gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ugdymo tinklų kūrimą, skatinti keistis gerąja patirtimi ir užtikrinti nacionalinių, regioninių arba vietos pavyzdinių iniciatyvų matomumą Europos mastu;

36.  ragina Komisiją ir valstybes nares plėsti mokslinius tyrimus, susijusius su skaitmeninių žiniasklaidos priemonių poveikiu intelektiniams gebėjimams, taip pat su veiksmingais savikontrolės būdais ir gerais žaidimu grindžiamo skaitmeninio mokymosi rezultatais;

37.  pabrėžia, kad gyvybinga kalbų įvairovė ir didėjanti daugiakalbystė yra itin svarbus kultūrinis Europos bendrosios skaitmeninės rinkos pagrindas; mano, kad norint užtikrinti socialiniu požiūriu tvarų bendrosios skaitmeninės rinkos vystymąsi, bus nepaprastai svarbu skaitmeninėmis priemonėmis remti kalbų įvairovę, gerinti jos prieinamumą ir skatinti bei užtikrinti atitinkamų gebėjimų ugdymą; turėdamas mintyje veiksmingos daugiakalbystės aspektą, tikisi, jog Komisija dės daugiau pastangų užtikrinti perspektyvią daugiakalbystę, kad būtų sparčiau įdiegtas technologinis pagrindas siekiant aktyviai remti ir našiai taikyti Europos daugiakalbystę švietimo, filmų, kultūros paveldo, mokslinių tyrimų ir viešojo administravimo srityse, taip pat kasdieniame profesiniame ir verslo gyvenime;

38.  pabrėžia teritorialumo principo svarbą, pavyzdžiui, kalbant apie Europos kinematografiją, ir ragina užtikrinti, kad nacionaliniais licencijavimo modeliais grindžiamų audiovizualinių kūrinių finansavimo modeliai nebūtų sunaikinti taikant privalomas visos Europos masto licencijas; pabrėžia, kad vietoj to turėtų būti skatinamas tarpvalstybinis teisėtai įgyto turinio perkeliamumas;

39.  ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų laikomasi interneto neutralumo principų, kurie yra labai svarbūs žiniasklaidos konvergencijai;

40.  pabrėžia, kad interneto neutralumo užtikrinimas plačiu mastu yra esminis socialiniu požiūriu teisingos bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos elementas, todėl negalima jo iš dalies atsisakyti siekiant trumpuoju laikotarpiu aktualaus tikslo panaikinti tarptinklinio ryšio mokesčius;

41.  primena, kad būtina išlaikyti tinkamą skirtingų kategorijų teisių į autorių teisėmis saugomą medžiagą turėtojų ir jos naudotojų teisių ir interesų pusiausvyrą;

42.  palankiai vertina Komisijos iniciatyvą surengti viešas konsultacijas dėl Direktyvos 93/83/EEB dėl palydovinio transliavimo ir kabelinio perdavimo siekiant apsvarstyti galimybes išplėsti direktyvos taikymo sritį į ją įtraukiant audiovizualinių kūrinių skelbimą internete pasitelkiant srautinį duomenų siuntimą ir užsakomąsias vaizdo programų paslaugas – tai labai padėtų visuomeninio transliavimo paslaugų teikėjams siekti savo tikslo ginti viešąjį interesą skaitmeniniame amžiuje ir prisidėti prie skaitmeninės bendrosios rinkos kūrimo užbaigimo;

43.  atsižvelgdamas į veiksmingos daugiakalbystės aspektą, tikisi, jog Komisija, įgyvendindama, be kita ko, bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją, dės daugiau pastangų, kad, siekiant užtikrinti perspektyvią daugiakalbystę Europos Sąjungoje ir veiksmingai ją taikyti, būtų sparčiau sukurtas technologinis pagrindas, visų pirma kalbant apie švietimo sritį, filmus, kultūrinį paveldą, mokslinius tyrimus ir viešojo valdymo įstaigas, taip pat apie kasdienę profesinę ir verslo veiklą;

44.  palankiai vertina Komisijos ketinimus kurti naujas viešojo sektoriaus žinių saugyklas naudojant sertifikuotą ir pagal duomenų apsaugos teisę apsaugotą debesijos technologiją bei tekstų ir duomenų gavybos sistemas; mano, kad norint tokias technologijas naudoti švietimo įstaigose, viešosiose bibliotekose ir archyvuose būtina rengti specialius mokymus bibliotekininkystės, archyvavimo ir dokumentų tvarkymo profesinėse srityse, taip pat reikia užtikrinti atitinkamą daugiakalbę prieigą naudotojams;

45.  ragina įgyvendinant bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją atidžiau patikrinti, kaip švietimo ir viešojo administravimo įstaigose diegiama nemokama bei atvira programinė įranga, nes šaltinio kodo prieinamumas ir matomumas padeda užtikrinti didesnį viešosios valdžios institucijų dalyvavimą priimant sprendimus dėl suderintų inovacijų naudojimo ir tokiu būdu taupiai naudojami ištekliai; mano, kad didesniu mastu naudojant atvirą programinę įrangą gali būti sertifikuojami naudotojų, visų pirma švietimo įstaigose, skaitmeniniai įgūdžiai;

46.  ragina tarpvalstybiniu mastu ir įvairiomis kalbomis mokyti naudotis skaitmeninių formų bendradarbiavimu ir komunikacija pasitelkiant ir plėtojant kūrybinės bendrijos licencijas (angl. Creative Commons, CC), taikyti tokį bendradarbiavimą ir komunikaciją švietimo ir mokymo, taip pat mokslinių tyrimų įstaigose ir skatinti jį vykdant viešųjų pirkimų procedūras;

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

12.11.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

19

6

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Isabella Adinolfi, Dominique Bilde, Andrea Bocskor, Nikolaos Chountis, Silvia Costa, Mircea Diaconu, Damian Drăghici, Angel Dzhambazki, Jill Evans, Giorgos Grammatikakis, Petra Kammerevert, Andrew Lewer, Svetoslav Hristov Malinov, Stefano Maullu, Fernando Maura Barandiarán, Luigi Morgano, Momchil Nekov, Michaela Šojdrová, Bogdan Brunon Wenta, Bogdan Andrzej Zdrojewski, Milan Zver, Krystyna Łybacka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Santiago Fisas Ayxelà, Sylvie Guillaume, György Hölvényi, Ilhan Kyuchyuk, Ernest Maragall, Emma McClarkin, Martina Michels, Elisabeth Morin-Chartier, Michel Reimon, Hannu Takkula

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Julia Reid

7.12.2015

Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ (*)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui

dėl kuriamo Bendrosios rinkos akto

(2015/2147(INI))

Nuomonės referentas(*): Angel Dzhambazki

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

PASIŪLYMAI

Teisės reikalų komitetas ragina atsakingus Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos bei Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetus į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad nepaprastai svarbu skatinti augimą, inovacijas, piliečių ir vartotojų pasirinkimą, darbo vietų, įskaitant aukštos kokybės darbo vietas, kūrimą ir konkurencingumą, ir mano, kad bendroji skaitmeninė rinka atlieka esminį vaidmenį siekiant šių tikslų, nes joje šalinamos prekybos kliūtys, didinamas produktyvumas, racionalizuojamos interneto įmonių procedūros, remiami kūrėjai, investuotojai, vartotojai ir asmenys, dirbantys skaitmeninės ekonomikos srityje, ypatingą dėmesį skiriant MVĮ, ir privačios investicijos į kūrybos pramonės infrastruktūrą daromos komerciškai patrauklesnėmis bei mažinama biurokratinė našta ir sudaromos sąlygos naujų įmonių kūrimui; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu sudaryti sąlygas teisėtai prieigai prie akademinių darbų ir kūrinių ir užtikrinti aukšto lygio vartotojų ir duomenų apsaugą bendrojoje skaitmeninėje rinkoje; ragina nustatyti ateities poreikius atitinkantį reglamentavimą ir atlikti visų naujų pasiūlymų poveikio konkurencingumui, augimui, MVĮ, naujoviškam potencialui, darbo vietų kūrimui vertinimą, taip pat jų galimų sąnaudų ir naudos bei poveikio aplinkai ir socialinio poveikio vertinimą;

2.  palankiai vertina Komisijos komunikatą „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“ (COM(2015)0192) ir į jį įtrauktą įsipareigojimą atnaujinti dabartinę autorių teisių sistemą siekiant ją pritaikyti prie skaitmeninio amžiaus; pabrėžia, kad bet koks minėtos sistemos pakeitimas turėtų būti svarstomas tikslingai ir didžiausią dėmesį skiriant sąžiningam ir tinkamam kūrėjų ir kitų teisių turėtojų atlyginimui už jų darbų naudojimą, ekonomikos augimui, konkurencingumui ir vartotojų patirties stiprinimui, taip pat poreikiui užtikrinti pagrindinių teisių apsaugą;

3.  atkreipia dėmesį į intelektinės nuosavybės teisių vaidmenį ir primena, kad autorių teisių išimtys ir apribojimai yra vienas iš autorių teisių sistemos aspektų; pabrėžia esminį tikslinių autorių teisių išimčių ir apribojimų vaidmenį prisidedant prie ekonomikos augimo, inovacijų ir darbo vietų kūrimo, būsimo kūrybiškumo skatinimo ir ES inovacijų ir kūrybinės bei kultūrų įvairovės didinimo;

4.  pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu ES kultūros ir kūrybos sektoriai skatina ekonomikos augimą, inovacijas ir konkurencingumą, nes, remiantis pramonės duomenimis, juose dirba daugiau kaip septyni milijonai asmenų ir kasmet sukuriama daugiau kaip 4,2 proc. ES BPV(45);

5.  mano, kad vykdant reformą didžiausią dėmesį reikėtų skirti teisingai visų interesų pusiausvyrai; atkreipia dėmesį į tai, kad kūrybos sektorius turi ypatumų ir susiduria su skirtingais iššūkiais, pirmiausiai kylančiais dėl skirtingų rūšių turinio ir kūrinių ir dėl taikomų verslo modelių; todėl ragina Komisiją tiksliau nustatyti šiuos ypatumus ir į juos atsižvelgti siūlant pakeitimus ir sprendimus;

6.  pabrėžia, kad bet kokia šios autorių teisių sistemos reforma turėtų būti grindžiama aukšto lygio apsauga, nes šios teisės yra labai svarbios intelektinei kūrybai ir sudaro stabilų, aiškų ir lankstų teisinį pagrindą, kuriuo skatinamos investicijos ir augimas kultūros ir kūrybos sektoriuose, kartu panaikinant teisinį neapibrėžtumą ir nenuoseklumą, nes jie daro neigiamą poveikį vidaus rinkos veikimui;

7.  ragina Komisiją užtikrinti, kad vykdant bet kokią Autorių teisių direktyvos reformą turėtų būti atsižvelgta į 2001 m. direktyvos ex post poveikio vertinimo rezultatus ir remiamasi svariais įrodymais, įskaitant galimo keičiančių elementų poveikio vertinimą, visų pirma kiek tai susiję su audiovizualinių kūrinių gamyba, finansavimu ir platinimu, taip pat su kultūrų įvairove; laikosi nuomonės, kad būtina atlikti tinkamą ekonominę analizę, apimančią poveikį užimtumui ir augimui;

8.  be to, ragina Komisiją atsižvelgti į Parlamento 2015 m. liepos 9 d. rezoliuciją dėl 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo įgyvendinimo(46);

9.  pažymi, kad 56 proc. europiečių naudojasi internetu kultūros tikslais, ir todėl atkreipia dėmesį į keleto autorių teisių išimčių svarbą; primena Komisijai apie daugumos Parlamento narių pritarimą tam, kad būtų išnagrinėtas minimalių standartų taikymas autorių teisių išimtims ir apribojimams ir tinkamas šių išimčių ir apribojimų, nustatytų Direktyvoje 2001/29/EB, taikymas; pabrėžia, kad požiūris į autorių teisių išimtis ir apribojimus turėtų būti subalansuotas, tikslinis, neutralus formato požiūriu, turėtų būti grindžiamas tik įrodytais poreikiais ir neturėtų pakenkti ES kultūrų įvairovei, jos finansavimui ir autoriams mokamam sąžiningam atlygiui; pabrėžia, kad tekstų naudojimo ir duomenų gavybos poreikiams turi būti užtikrintas didesnis teisinis tikrumas, kad mokslininkai tyrėjai ir šveitimo institucijos galėtų plačiau naudotis autorių teisių saugoma medžiaga, įskaitant tarpvalstybiniu mastu, tačiau visos ES masto tekstų ir duomenų gavybos išimtys turėtų būti taikomos tik tada, kai naudotojas turi teisėtą prieigą, ir turėtų būti nustatomos konsultuojantis su visais suinteresuotaisiais subjektais atlikus įrodymais pagrįstą poveikio vertinimą;

10.  pabrėžia, kad svarbu padidinti autorių teisių režimo aiškumą ir skaidrumą, visų pirma vartotojų kuriamo turinio ir autorių teisių mokesčių atžvilgiu tose valstybėse narėse, kurios nusprendžia juos taikyti; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad piliečiai turėtų būti informuojami apie tikrą autorių teisių mokesčių sumą, jų tikslą ir kaip jie bus panaudoti;

11.  pabrėžia, kad bendroji skaitmeninė rinka turėtų suteikti galimybę užtikrinti autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis apsaugotų produktų ir paslaugų prieinamumą visiems, įskaitant neįgaliuosius; šiuo atžvilgiu itin susirūpinęs, kad nedaroma pažanga siekiant ratifikuoti Marakešo sutartį dėl geresnių sąlygų susipažinti su paskelbtais kūriniais sudarymo akliems, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turintiems asmenims, ir primygtinai ragina ją kuo skubiau ratifikuoti; nekantriai laukia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo šiuo klausimu;

12.  ragina įgyvendinti tikslines ir įrodymais pagrįstas reformas, siekiant stiprinti tarpvalstybinę prieigą prie teisėtai prieinamo ar teisėtai įgyto interneto turinio, tačiau įspėja dėl nediskriminuojamai skatinamo europinių licencijų išdavimo, nes dėl to gali sumažėti naudotojams prieinamo turinio; pabrėžia, kad teritoriškumo principas yra pagrindinė autorių teisių sistemos dalis atsižvelgiant į teritorinių licencijų išdavimo svarbą ES; ragina panaikinti nepagrįstą geografinį blokavimą ir pirmenybę teikti teisėtai įgyto ar teisėtai prieinamo turinio perkeliamumui kaip pirmai priemonei, kuria siekiama labiau užtikrinti teisėtą tikrumą, ir nustatyti naujus prekybos modelius lanksčioms ir naujoviškoms licencijų išdavimo schemoms; pažymi, kad tokie modeliai turėtų atnešti naudos vartotojams siekiant užtikrinti kalbų ir kultūrų įvairovę nepažeidžiant teritoriškumo principo ar laisvės sudaryti sutartis;

13.  palankiai vertina Komisijos siekį sustiprinti ES mokslinius tyrimus ir inovacijas pagerinant tarpvalstybinį naudojimąsi autorių teisių saugoma medžiaga; mano, kad ši veikla yra pagrindinė didinant žinių ir e. švietimo prieinamumą bei ES švietimo įstaigų konkurencingumą pasaulyje;

14.  pabrėžia galimybės naudotis informacija ir viešai prieinamu turiniu svarbą; pabrėžia, kad vienoje valstybėje narėje viešai prieinamas turinys turėtų būti prieinamas visose valstybėse narėse; mano, kad ES institucijų viešas turinys, kai įmanoma, turėtų būti viešai prieinamas;

15.  laikosi nuomonės, kad visuose Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos pakeitimuose turėtų būti atsižvelgta į naujus prieigos prie audiovizualinio turinio būdus ir jie turėtų būti suderinami su dabartine teisės aktų autorių teisių srityje reforma;

16.  laikosi nuomonės, kad tam tikri interneto tarpininkai ir interneto platformos gauna pajamų iš kūrinių ir kultūrinio turinio, tačiau šiomis pajamomis ne visada dalijasi su kūrėjais; ragina Komisiją apsvarstyti įrodymais pagrįstas galimybes, kaip spręsti vertės perkėlimo iš turinio į paslaugas klausimą, kuriomis autoriams, atlikėjams ir teisių turėtojams būtų suteikta galimybė gauti deramą atlyginimą už jų kūrinių naudojimą internete nesudarant kliūčių inovacijoms;

17.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl sparčios technologijų plėtros skaitmeninėje rinkoje reikalinga technologinio neutralumo principu pagrįsta autorių teisių sistema;

18.  primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad ES bendrosios skaitmeninės rinkos strategija būtų parengta bendradarbiaujant su šalimis, kurios pirmauja su skaitmeninimo procesais susijusios gerosios patirties srityje, kad būtų galima lengvai pritaikyti ES nepriklausančių šalių technologines inovacijas, ypač atsižvelgiant į intelektinę nuosavybę, didinant sąveikumą ir Europos įmonėms suteikiant daugiau augimo ir plėtros galimybių tarptautinėje rinkoje

19.  ragina platintojus skelbti visą su reikalingomis technologinėmis priemonėmis susijusią informaciją, kad būtų užtikrintas jų turinio sąveikumas;

20.  ragina Komisiją toliau siekti užtikrinti skaitmeninių komponentų sąveiką ir pabrėžia standartizacijos, kurią galima pasiekti taikant ir su standartu susietus patentus, ir atvirojo licencijavimo modelius, svarbą; palankiai vertina Komisijos pastangas sukurti pusiausvyrą užtikrinančią derybų tarp teisių turėtojų ir su standartu susietų patentų įgyvendintojų sistemą siekiant užtikrinti sąžiningas licencijų išdavimo sąlygas; ragina Komisiją atkreipti dėmesį į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-170/13 („Huawei“ prieš „ZTE“) ir taikyti jo nuostatas, nes šiuo sprendimu užtikrinama su standartu susietų patentų turėtojų ir standartų įgyvendintojų pusiausvyra, šalinti patentų pažeidimus ir užtikrinti veiksmingą sąžiningų, pagrįstų ir nediskriminacinių susitarimų dėl licencijos sudarymą;

21.  palankiai vertina Komisijos veiksmų planą, kuriuo siekiama modernizuoti intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimo užtikrinimą internete, atsižvelgiant į komercinio masto pažeidimus; pabrėžia, kad skaitmeniniame amžiuje svarbu laikytis autorių teisių ir susijusių teisių aktų; mano, kad itin svarbu visose valstybėse narėse užtikrinti autorių teisių įgyvendinimą, kaip nustatyta Direktyvoje 2006/115/EB, ir kad autorių teisės ir gretutinės teisės yra tik tiek veiksmingai užtikrinamos, kiek yra nustatyta jas saugančių įgyvendinimo užtikrinimo priemonių; pabrėžia, kad ES yra daug intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo atvejų ir kad, remiantis Komisijos duomenimis, muitinės 2014 m. užfiksavo daugiau nei 95 000 sulaikymo atvejų, o 35,5 mln. areštuotų daiktų vertė siekia daugiau nei 600 mln. eurų(47); pabrėžia, kad Europos intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų observatorijos vaidmuo – teikti patikimus duomenis ir atlikti objektyvią pažeidimų poveikio ekonominės veiklos vykdytojams analizę; taigi ragina priimti veiksmingą, tvarų, proporcingą ir atnaujintą požiūrį į intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimą, įgyvendinimo užtikrinimą ir apsaugą internete, ypač kai tai susiję su komercinio masto pažeidimais; pažymi, kad kai kuriais atvejais autorių teisių pažeidimai gali būti įvykdyti dėl to, kad sunku rasti teisėtai prieinamo pageidaujamo turinio; todėl ragina parengti įvairių vartotojui patogių teisėtų pasiūlymų ir juos pateikti visuomenei;

22.  palankiai vertina lėšų sekimo principu pagrįstą modelį ir ragina tiekimo grandinės dalyvius imtis suderintų ir proporcingų kovos su komercinio masto intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais priemonių remiantis savanoriškų susitarimų patirtimi; pabrėžia, kad Komisija kartu su valstybėmis narėmis turėtų skatinti informuotumą ir išsamų patikrinimą visoje tiekimo grandinėje ir skatinti keistis informacija bei gerąja patirtimi, taip pat didinti viešojo ir privačiojo sektoriaus bendradarbiavimą; primygtinai reikalauja, kad visos priemonės, kurių imasi tiekimo grandinės dalyviai kovai su komercinio masto pažeidimais, būtų pagrįstos, suderintos, proporcingos ir apimtų galimybę taikyti veiksmingas ir vartotojui palankias teisių gynimo priemones, skirtas nukentėjusiems subjektams; mano, kad reikia suteikti vartotojams daugiau informacijos apie autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimo padarinius;

23.  mano, kad Komisija turėtų pradėti diskusijas ir turėtų būti atlikta analizė, ar visi vartojimo grandinės dalyviai, įskaitant interneto tarpininkus, interneto platformas, turinio ir paslaugų teikėjus, taip pat ne interneto tarpininkus, pvz., perpardavinėtojus ir mažmenininkus, turėtų imtis pagrįstų ir tinkamų kovos su neteisėtu turiniu, padirbtomis prekėmis ir intelektinės nuosavybės komercinio masto teisių pažeidimais priemonių bei užtikrinti galutinių naudotojų galimybę susipažinti su informacija ir ją platinti ar naudoti pasirinktas taikomąsias programas ir paslaugas; pabrėžia, kad atlikus išsamią, tikslingą ir įrodymais pagrįstą analizę ir atsižvelgiant į visas aktualias Komisijos surengtas viešąsias konsultacijas būtina atsižvelgti į tai, kad reikia aiškiau nustatyti tarpininkų vaidmenį, visų pirma susijusį su kova su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais; pabrėžia, kad interneto paslaugų teikėjai ir interneto tarpininkai bet kokiu atveju turėtų griežtai nurodytas pareigas ir neturėtų atlikti vaidmens, kuris priskirtas teismams, kad būtų išvengta bet kokio teisėsaugos privatizavimo; ragina Komisiją atlikti vertinimo tyrimą dėl teisminio interneto svetainių blokavimo ir įspėjimo dėl neteisėto turinio ir jo pašalinimo sistemų veiksmingumo;

24.  pripažįsta turinio teikėjų vaidmenį, susijusį su kūrinių atsiradimu ir platinimu, įskaitant internete, ir tai, kad internetų platformų padaugėjo dėl naudotojų paklausos; pripažįsta, kad dabartiniai tarpininkų atsakomybės principai suteikė galimybę užtikrinti interneto platformų daugėjimą, ir įspėja, kad naujas teisinis neaiškumas šioje srityje galėtų turėti neigiamą poveikį ekonomikos augimui; pažymi, kad kai kurių interneto tarpininkų galia auga ir kad toks dominavimas turi neigiamą poveikį autorių kūrybiniam potencialui, teisingam atlygiui už jų darbą ir paslaugų, kurias teikia kiti kūrinių platintojai, plėtrai;

25.  siūlo būsimą pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl internetinių platformų grįsti vartotojų, kūrėjų ir skaitmeninės srities darbuotojų interesais, visų pirma ginant pažeidžiamus asmenis;

26.  pabrėžia, kad norint prasmingai užtikrinti autorių teisių įgyvendinimą, visa informacija, susijusi su teisių turėtojų tapatybe ir, kai reikia, teisinės apsaugos trukme, turėtų būti lengvai prieinama visuomenei;

27.  primena, kad pagal Direktyvos 2000/31/EB 5 straipsnį interneto paslaugų teikėjai yra įpareigoti aiškiai nurodyti savo tapatybę ir kad itin svarbu šio reikalavimo laikytis siekiant užtikrinti vartotojų pasitikėjimą e. prekyba;

28.  atkreipia dėmesį į Komisijos siekį atsiimti pasiūlymą dėl bendrosios Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisės ir atsižvelgdamas į tai primena Parlamento 2014 m. vasario 26 d. per pirmąjį svarstymą priimtą poziciją; tvirtina, kad, prieš pradedant vadovautis bet kokiu požiūriu, būtina surinkti ir išanalizuoti kuo daugiau įrodymų ir pasikonsultuoti su suinteresuotosiomis šalimis, ypač kalbant apie poveikį, kurį tai darytų šiuo metu pagal nacionalinę teisę užtikrinamai vartotojų apsaugai, pirmiausia priemonėms, taikomoms tais atvejais, kai prekiaujant internetu materialiomis prekėmis ar skaitmeniniu turiniu nesilaikoma sutarties sąlygų arba neužtikrinamas teisinis tikrumas, susijęs su Reglamento „Roma I“ taikymu;

29.  mano, kad sutartinės taisyklės dėl skaitmeninio turinio turi būti grindžiamos principais siekiant, kad jos būtų technologiniu požiūriu neutralios ir veiksmingos ateityje; be to, pabrėžia, kad, kalbant apie būsimus Komisijos pasiūlymus šioje srityje, svarbu vengti nenuoseklumo, dabartinių teisės aktų dubliavimo ir bet kokios rizikos ilgainiui sukurti nepagrįstą teisinį atotrūkį tarp internetu ir ne internetu sudaromų sutarčių ir skirtingų platinimo kanalų, taip pat atsižvelgiant į vartotojų teisių acquis programą REFIT;

30.  mano, kad iš dalies pakeistame Komisijos pasiūlyme taip pat turėtų būti paaiškinta, kaip esamos taisyklės taikomos skaitmeninėje aplinkoje, kai vyksta tarpvalstybinis pardavimas internetu, įskaitant Paslaugų direktyvos taikymą kovojant su nesąžininga kainų diskriminacija internetu dėl pilietybės ar vietovės;

31.  ragina Komisiją išanalizuoti esminių ES vartotojų apsaugos teisės aktų apsaugos lygį vadinamojoje „dalijimosi ekonomikoje“ ir visus skirtumus tarp šalių, kurias sieja sutartiniai vartotojų tarpusavio santykiai, kurie puoselėjami vis plačiau naudojant paslaugas, teikiamas dalijimosi ekonomikos platformomis;

32.  pabrėžia, kad būtina tobulinti procedūras įmonėms kurtis ir veikti internete visose valstybėse narėse, jas supaprastinti bei skaitmeninti, ir ragina Komisiją papildomai tai apsvarstyti savo vidaus rinkos strategijoje;

33.  ragina Komisiją užtikrinti, kad ypač daug dėmesio būtų skiriama problemoms, kurios kliudo vartotojams ir įmonėms naudotis visais skaitmeniniais ar skaitmeninėmis priemonėmis ES siūlomais produktais ir paslaugomis, o įmonėms kliudo pradėti ir didinti veiklą, vykdyti ją kitose valstybėse ir taikyti inovacijas;

34.  ragina valstybes nares taikyti bendrąsias taisykles ir vadovautis gerąja patirtimi e. valdžios srityje, ypač daug dėmesio skiriant teismų sistemos organams ir vietos valdžios institucijoms;

35.  pabrėžia, kad skaitmeninės naujovės taip pat reiškia prasmingus pokyčius viešojo administravimo srityje, sukuriant gerokai veiksmingesnį, supaprastintą ir vartotojui patogų e. administravimą; todėl mano, kad piliečiams ir įmonėms labai svarbu turėti tarpusavyje susietus komercinius registrus;

36.  pritaria tam, kad per 2016 m. būtų sukurta ES masto ginčų sprendimo platforma, skirta vartotojams apsaugoti; pabrėžia, kad vartotojų teisės negali būti užtikrintos neturint veiksmingų teisės aktų ir galimybės naudotis teisinėmis priemonėmis; laikosi nuomonės, kad e. prekyba taip pat galėtų klestėti, jeigu vartotojai galėtų apsipirkti internetu panašiomis sąlygomis, taikomomis visoje Europoje;

37.  pabrėžia, kad saugumas internete yra viena iš išankstinių bendrosios skaitmeninės rinkos sąlygų, ir būtent dėl šios priežasties mano, kad būtina užtikrinti tinklo ir informacijos saugumą šioje sparčiai augančioje rinkoje; šiuo atžvilgiu palankiai vertina Komisijos iniciatyvą sudaryti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, skirtą kibernetiniam saugumui užtikrinti interneto tinklų saugumo technologijų ir sprendimų srityje;

38.  ragina sukurti veiksmingesnę ES finansavimo, skiriamo IRT mokymams, teisinę sistemą siekiant sudaryti sąlygas ES konkurencingumo didinimui;

39.  nurodo, kad ES susidaręs technologinis atotrūkis turi būti šalinamas sukuriant bendrosios skaitmeninės rinkos politikos teisinę sistemą; pabrėžia, kad reikalingas iniciatyvus požiūris siekiant sumažinti atotrūkį tarp regionų, kaimo ir miesto vietovių ar tarp kartų;

40.  nurodo, kad siekiant remti tvirtą bendrosios skaitmeninės rinkos politikos teisinę sistemą, reikalinga tiesioginė parama plėtrai ir inovacijoms ES įmonėse; taigi pabrėžia, kad MVĮ turi būti skatinamos naudoti skaitmenines technologijas ir plėtoti IRT įgūdžius bei paslaugas;

41.  nurodo, kad skaitmeninės naujovės padeda kurti augimą, o tvirta skaitmeninės rinkos politikos teisinė sistema turi skatinti verslumą; pabrėžia, kad turi būti rengiamos jauniems novatoriams skirtos skatinamosios programos, siekiant išnaudoti jaunų europiečių potencialą.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

3.12.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

21

3

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Max Andersson, Joëlle Bergeron, Marie-Christine Boutonnet, Jean-Marie Cavada, Kostas Chrysogonos, Therese Comodini Cachia, Mady Delvaux, Laura Ferrara, Enrico Gasbarra, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Mary Honeyball, Gilles Lebreton, António Marinho e Pinto, Jiří Maštálka, Emil Radev, Evelyn Regner, Pavel Svoboda, József Szájer, Tadeusz Zwiefka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Angel Dzhambazki, Jytte Guteland, Heidi Hautala, Stefano Maullu, Rainer Wieland, Kosma Złotowski

1.12.2015

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto NUOMONĖ (*)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetams

dėl kuriamo bendrosios skaitmeninės rinkos akto

(2015/2147(INI))

Nuomonės referentas(*): Michał Boni

(*)  Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

PASIŪLYMAI

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas ragina atsakingus Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetus į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad visos iniciatyvos, parengtos vadovaujantis Bendrosios skaitmeninės rinkos strategija, kartu pripažįstant papildomą jos vertę ES ekonomikai, turi atitikti pagrindines teises, visų pirma teisės aktus dėl duomenų apsaugos; pabrėžia, kad pagrindinių teisių, visų pirma privatumo ir asmens duomenų apsaugos, paisymas yra esminiai elementai užtikrinant piliečių pasitikėjimą ir saugumą, o tai būtina norint sukurti duomenimis grindžiamą ekonomiką, kad būtų galima pasinaudoti skaitmeninio sektoriaus galimybėmis, taigi turėtų būti laikoma, kad jos leidžia atsirasti galimybėms ir konkurenciniam pranašumui; pabrėžia, kad norint užtikrinti atitiktį taikomiems ES teisės aktams, reikia technologijų, verslo ir valdžios institucijų bendradarbiavimo; pabrėžia, kad svarbu skubiai priimti Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą ir Duomenų apsaugos direktyvą, atsižvelgiant ir į duomenų subjektų, ir į įmonių interesą; ragina persvarstyti E. privatumo direktyvą siekiant iki duomenų apsaugos teisės aktų rinkinio įsigaliojimo užtikrinti nuostatų atitiktį jam;

  3.3.2. Kova su neteisėtu turiniu internete

2.  ragina Komisiją tobulinti politikos priemones ir teisės sistemą siekiant kovoti su elektroniniais nusikaltimais ir neteisėtu turiniu bei medžiaga internete, įskaitant neapykantą kurstančią kalbą, kuriomis būtų laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų pagrindinių teisių, ypač saviraiškos ir informacijos laisvės, galiojančių ES ar valstybių narių teisės aktų ir reikalingumo, proporcingumo, tinkamo teisminio proceso ir teisinės valstybės principų; mano, kad tam, kad būtų pasiektas tas tikslas, reikia:

  –  numatyti nuoseklias ir veiksmingas teisėsaugos priemones Europos ir nacionalinės policijos biurams ir teisėsaugos institucijoms;

  –  pateikti aiškias gaires, kaip kovoti su neteisėtu turiniu internete, įskaitant neapykantą kurstančią kalbą;

  –  remti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes ir viešųjų ir privačiųjų subjektų dialogą laikantis galiojančių ES teisės aktų;

  –  aiškiau nustatyti tarpininkų ir internetinių platformų vaidmenį, susijusį su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija;

  –  užtikrinti, kad Europolo Europos Sąjungos internetinės informacijos žymėjimo skyrius būtų kuriamas remiantis jo veiklai tinkamu teisiniu pagrindu;

  –  užtikrinti specialias priemones siekiant kovoti su vaikų seksualiniu išnaudojimu ir veiksmingą visų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą siekiant užtikrinti vaikų teises ir apsaugą internete bei skatinti įgyvendinti iniciatyvas, kuriomis siekiama sukurti vaikams saugų internetą, ir

  –  bendradarbiauti su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais skatinant švietimą ir informuotumo didinimo kampanijas;

3.  primena, kad remiantis Elektroninės prekybos direktyvos (2000/31/EB) 12 straipsniu „Kai teikiama informacinės visuomenės paslauga, kurią sudaro paslaugos gavėjo pateiktos informacijos perdavimas ryšio tinklu arba prieigos prie ryšių tinklo suteikimas, valstybės narės užtikrina, kad paslaugų teikėjas nebūtų atsakingas už perduodamą informaciją, jeigu teikėjas: a) neinicijuoja perdavimo; b) neparenka perduodamos informacijos gavėjo ir c) neparenka ir nekeičia perduodamos informacijos“;

  3.4. Pasitikėjimo skaitmeninėmis paslaugomis ir asmens duomenų tvarkymu bei jų saugumo stiprinimas

4.  pabrėžia, kad sparčiai augantis išpuolių tinkluose ir elektroninių nusikaltimų skaičius reikalauja suderinto ES ir jos valstybių narių atsako, siekiant užtikrinti aukšto lygio tinklų ir informacijos saugumą; mano, kad saugumo internete užtikrinimas reiškia tinklų ir svarbiausios infrastruktūros apsaugą, teisėsaugos organų gebėjimą kovoti su nusikalstamumu, įskaitant terorizmą, smurtinę radikalizaciją ir vaikų seksualinę prievartą ir išnaudojimą internetu, ir duomenų, kurie tikrai reikalingi siekiant kovoti su nusikalstamumu internetu ir kitose terpėse, naudojimą; pabrėžia, kad apibrėžtas saugumas ir pagrindinių teisių apsauga kibernetinėje erdvėje yra itin svarbūs stiprinant pasitikėjimą skaitmeninėmis paslaugomis ir todėl yra reikalingas pagrindas norint sukurti konkurencingą bendrąją skaitmeninę rinką;

5.  ragina galutinai patvirtinti Tinklų ir informacijos saugumo direktyvą siekiant priimti naują nuoseklią saugios strateginio ir kibernetinio veiklos saugumo užtikrinimo reglamentavimo sistemą ir ES, ir nacionaliniu lygmenimis, kartu užtikrinant ES pagrindinių teisių apsaugą, visų pirma įmonių, viešojo administravimo ir duomenų subjektų privatumą ir duomenų apsaugą;

6.  primena, kad tokios priemonės kaip ryšių šifravimas yra naudingos piliečiams ir įmonėms kaip privatumo ir bent esminio ryšių saugumo lygio užtikrinimo priemonės; smerkia tai, kad tai gali būti panaudota ir nusikalstamiems tikslams;

7.  palankiai vertina tai, kad Europole įsteigtas Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centras (EC3), kuris prisideda prie spartesnio reagavimo kibernetinių išpuolių atveju; ragina pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto siekiant sustiprinti EC3 įgaliojimus ir ragina skubiai į nacionalinę teisę perkelti 2013 m. rugpjūčio 12 d. Direktyvą 2013/40/ES dėl atakų prieš informacines sistemas, kuria taip pat siekiama gerinti valstybių narių nacionalinių teisėsaugos tarnybų ir atitinkamų ES tarnybų (Eurojusto, Europolo, EC3 ir ENISA) operatyvinį bendradarbiavimą;

8.   palankiai vertina Komisijos iniciatyvą sudaryti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, skirtą kibernetiniam saugumui užtikrinti; pabrėžia, kad reikalingas įmonių bendradarbiavimas ir dalyvavimas ir saugumo nuo ankstyvo etapo sąvokos nustatymas; pritaria, kad valstybės narės dalytųsi gerąja viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės patirtimi šioje srityje; atsižvelgdamas į tai, apgailestauja dėl nutrauktos Europos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės atsparumui užtikrinti (EP3R);

9.  atkreipia dėmesį į tai, kad masinio elektroninio sekimo rezultatai parodė, jog reikia susigrąžinti piliečių pasitikėjimą skaitmeninių paslaugų privatumu, sauga ir saugumu, ir atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad tvarkant asmens duomenis komerciniais ar teisėsaugos tikslais reikia griežtai laikytis galiojančių duomenų apsaugos teisės aktų ir pagrindinių teisių; atsižvelgdamas į tai, primena, kad svarbios tokios priemonės kaip savitarpio teisinės pagalbos sutartys, kuriomis laikomasi teisinės valstybės principų ir mažinamas pavojus, kad bus suteikiama netinkama prieiga prie teritorijoje saugomų duomenų;

10.  pakartoja, kad pagal Elektroninės prekybos direktyvos 2000/31/EB 15 straipsnio 1 dalį valstybės narės nenustato teikėjams nei bendros prievolės teikiant perdavimo, saugojimo ir prieglobos paslaugas stebėti informaciją, kurią jie perduoda arba saugo, nei bendros prievolės aktyviai domėtis faktais arba aplinkybėmis, rodančiomis nelegalią veiklą; ypač primena tai, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo sprendimuose bylose C-360/10 ir C-70/10 atmetė beveik visų atitinkamų paslaugų naudotojų aktyvaus sekimo priemones (vienoje byloje – taikomas interneto paslaugų teikėjų, kitoje – socialiniuose tinkluose), ir nurodė, jog draudžiama reikalauti, kad prieglobos paslaugų teikėjai vykdytų visuotinį sekimą;

  4.1. Duomenų ekonomikos kūrimas

11.  mano, kad didieji duomenys, debesijos paslaugos, daiktų internetas, moksliniai tyrimai ir inovacijos yra labai svarbūs ekonomikos vystymuisi ir reikalingas nuoseklus požiūris visuose ES teisės aktuose; mano, kad duomenų apsaugos teisės aktų laikymasis ir veiksmingi privatumo apsaugos saugikliai ir saugumo saugikliai, nustatyti Bendrajame duomenų apsaugos reglamente, įskaitant specialias nuostatas dėl vaikų kaip pažeidžiamų vartotojų, yra nepaprastai svarbūs kuriant piliečių ir vartotojų pasitikėjimą duomenimis grindžiamu ekonomikos sektoriumi; pabrėžia, kad reikia didinti informuotumą apie duomenų ir duomenų mainų vaidmenį vartotojams užtikrinant jų pagrindines teises ir ekonomikoje bei nustatyti duomenų nuosavybės ir piliečių vykdomos savo asmens duomenų kontrolės taisykles; pabrėžia paslaugų ir produktų pritaikymo asmeninėms reikmėms vaidmenį, kuris turėtų būti plėtojamas laikantis duomenų apsaugos reikalavimų; ragina skatinti standartizuotą ir specialiai pritaikytą privatumą, nes tai taip pat galėtų daryti teigiamą įtaką inovacijoms ir ekonomikos augimui; pabrėžia, kad reikia užtikrinti nediskriminacinį požiūrį į visą duomenų tvarkymą; pabrėžia, kad svarbu laikytis rizika pagrįsto požiūrio, kuris padeda išvengti nereikalingos administracinės naštos ir suteikia teisinio tikrumo, kaip numatyta Bendrajame duomenų apsaugos reglamente, ypač MVĮ ir veiklą pradedančių įmonių atveju, taip pat vykdyti demokratinę priežiūrą ir nuolatinę valdžios institucijų stebėseną; pabrėžia, kad asmens duomenims reikia suteikti specialią apsaugą, ir pripažįsta, kad įdiegus papildomas apsaugos priemones, pvz., pseudonimų suteikimo ir anoniminimo, galima padidinti apsaugą, kai asmens duomenis naudoja didelių duomenų rinkinių programos ir internetinių paslaugų teikėjai;

  4.2. Konkurencingumo skatinimas per sąveikumą ir standartizaciją

12.  pabrėžia, kad bet koks asmens duomenų apdorojimas taikant sąveikumu pagrįstus sprendimus, t. y. pagal Europos viešojo administravimo institucijų sąveikumo sprendimų (ISA) programą, turi atitikti ES teisės aktų dėl duomenų apsaugos reikalavimus; ragina tobulinti bendradarbiavimą siekiant sukurti bendrus ir visuotinius duomenimis grindžiamos ekonomikos standartus, pagal kuriuos pirmenybė turėtų būti skiriama saugumui, privatumo užtikrinimui ir duomenų apsaugai; pabrėžia piliečių teisės į duomenų perkeliamumą svarbą;

  4.3.2. E. valdžia

13.  remia viešųjų paslaugų skaitmeninimą Europoje, taip pat e. valdžios, e. demokratijos ir atvirų duomenų politikos, galimybių susipažinti su viešais dokumentais ir juos dar kartą naudoti vystymą remiantis skaidrumo principu ir galiojančia ES teisės sistema bei vadovaujantis aukštais duomenų apsaugos standartais, kaip numatyta duomenų apsaugos reformos dokumentų rinkinyje ir visapusiškai laikantis Pagrindinių teisių chartijos; primena, kad e. valdžia prisideda prie tikro dalyvavimo, konsultavimo ir skaidresnio, atskaitingesnio ir veiksmingesnio viešojo administravimo; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad geriausios patirties mainai tarp visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų yra itin svarbūs;

14.  remdamas e. vyriausybės kūrimą, įskaitant principo „tik vieną kartą“ propagavimą, pabrėžia, kad visos e. vyriausybės iniciatyvos turi atitikti duomenų apsaugos reformos dokumentų rinkinio reikalavimus ir principus ir kad turi būti užtikrintas aukšto lygio šių iniciatyvų saugumas siekiant apsaugoti piliečių viešosioms institucijoms pateiktus duomenis;

  5.2. Tarptautinis aspektas

15.  pripažįsta visuotinį duomenų ekonomikos pobūdį; primena, kad laisvam duomenų srautui Europos Sąjungoje ir už jos ribų reikia sukurti bendrąją skaitmeninę rinką; taigi, ragina ES ir valstybes nares imtis veiksmų kartu su trečiosiomis šalimis siekiant užtikrinti aukštus duomenų apsaugos standartus ir saugų tarptautinių duomenų perdavimą, laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento ir galiojančios ES teismų praktikos, bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis pagal Bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

30.11.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

49

1

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jan Philipp Albrecht, Michał Boni, Ignazio Corrao, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Frank Engel, Kinga Gál, Ana Gomes, Nathalie Griesbeck, Sylvie Guillaume, Jussi Halla-aho, Monika Hohlmeier, Brice Hortefeux, Sophia in ‘t Veld, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Barbara Kudrycka, Marju Lauristin, Juan Fernando López Aguilar, Roberta Metsola, Louis Michel, Claude Moraes, Alessandra Mussolini, József Nagy, Soraya Post, Judith Sargentini, Birgit Sippel, Branislav Škripek, Csaba Sógor, Helga Stevens, Bodil Valero, Marie-Christine Vergiat, Harald Vilimsky, Udo Voigt, Beatrix von Storch, Josef Weidenholzer, Cecilia Wikström, Kristina Winberg, Tomáš Zdechovský

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Carlos Coelho, Anna Hedh, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Marek Jurek, Ska Keller, Miltiadis Kyrkos, Jeroen Lenaers, Nuno Melo, Emilian Pavel, Morten Helveg Petersen, Barbara Spinelli, Axel Voss

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Jens Geier, Gabriele Preuß, Marco Zanni

4.12.2015

Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas komitetui

dėl kuriamo Bendrosios rinkos akto

(2015/2147(INI))

Nuomonės referentas: Renato Soru

PASIŪLYMAI

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad tvaraus ekonomikos augimo Europoje galima pasiekti tik plėtojant sektorius, pasižyminčius aukšta ekonomine pridėtine verte; taigi skatina Komisiją dėti visas pastangas remiant perėjimą prie skaitmeninės ekonomikos; pabrėžia, kad reikia sukurti pasaulines sąsajas ir įveikti dabartinėms skaitmeninėms paslaugoms taikomų nacionalinių taisyklių skirtumus; ragina Komisiją laikytis suplanuoto tvarkaraščio, skirto sukurti tikrą bendrąją skaitmeninę rinką, grindžiamą sąžininga konkurencija ir aukštu vartotojų apsaugos lygiu;

2.  pabrėžia, kad teigiamas finansinių paslaugų skaitmeninimo poveikis (didesnis ekonominis efektyvumas ir geresnės, konkretiems klientams pritaikytos paslaugos) gali padėti teikti patogius finansinius produktus ir paslaugas, kurie supaprastina vartotojų bendravimą su jų teikėjais;

3.  pabrėžia bendrosios skaitmeninės rinkos svarbą Europos ekonomikai; primena, kad, remiantis Komisijos skaičiavimais, sukūrus bendrąją skaitmeninę rinką metinė Europos ekonomikos apimtis galėtų padidėti 415 mlrd. EUR ir galėtų būti sukurta 3,8 mln. naujų darbo vietų; pabrėžia, kad, neskaitant nuoseklaus skaitmeninio sektoriaus augimo, skaitmeninės technologijos taip pat atveria naujų galimybių tradiciniuose Europos ekonomikos sektoriuose;

4.  mano, kad ekonomikos skaitmeninimas yra neišvengiamas ir teigiamas procesas, kuris skatina inovacijas, ekonomikos augimą ir inovacijas Europos įmonėse (be kita ko, MVĮ), ir laikosi nuomonės, kad jis turėtų būti palaikomas;

5.  ragina Komisiją skatinti požiūrį „pirma skaitmeninis“ nustatant viešųjų institucijų veikimą ir rengiant teisėkūros procedūra priimamus aktus; mano, kad strategija „pirma skaitmeninis“ galėtų būti naudinga užtikrinant mažesnes sąnaudas, ekologinį tvarumą ir geresnes paslaugas, taip sumažinant atotrūkį tarp piliečių ir ES institucijų.

6.  pažymi, kad, norint pasiekti Europos regionų ekonominę konvergenciją, reikia gerokai sumažinti skaitmeninę nelygybę ir užtikrinti teisingą, atvirą ir nediskriminacinę prieigą prie interneto visiems ES piliečiams ir įmonėms, ypač MVĮ; pabrėžia, kad prieiga prie interneto turėtų būti laikomi viešąja gėrybe, vis svarbesne kasdieniam gyvenimui; skatina toliau vykdyti viešąsias ir privačiąsias investicijas į infrastruktūrą, kad interneto plėtra galėtų pasiekti atokiausius ES regionus; ragina Komisiją šiuo atžvilgiu persvarstyti dabartinį valstybės pagalbos taisyklių taikymą; palankiai vertina numatomas Europos strateginių investicijų fondo pastangas šioje srityje;

7.  mano, kad, norint sukurti tikrą bendrąją skaitmeninę rinką, galutiniai naudotojai turi galėti pasikliauti tuo, kad užtikrinami nuoseklūs apsaugos standartai, o įmonėms turi būti patikintos, kad joms bus taikoma bendra ir teisinga reguliavimo sistema, kuria panašioms paslaugoms užtikrinamas panašių taisyklių vykdymas;

8.  palankiai vertina tai, kad priimta persvarstyta Mokėjimo paslaugų direktyva; pabrėžia, kad, jeigu Sąjunga nori stiprinti ES masto elektroninę prekybą, turi būti nedelsiant įdiegti pagal bendrą standartą vykdomi ES masto elektroniniai ir mobilieji mokėjimai ir tinkamai įgyvendinta persvarstyta Mokėjimo paslaugų direktyva;

9.  atkreipia dėmesį į tai, kad, nepaisant aukšto nedarbo lygio ES, daug darbo vietų tebėra neužimta, nes trūksta atitinkamų gebėjimų; pažymi, kad, norint išnaudoti ekonomikos galimybes, kurias teikia bendroji skaitmeninė rinka, itin svarbu vykdyti užimtumo ir švietimo politiką, kuria siekiama pagerinti ES piliečių skaitmeninius gebėjimus; ragina Komisiją parengti programas, padedančias siekti tų tikslų;

10.  mano, kad Europos masto elektroninių ir mobiliųjų mokėjimų sistemos (elektroninė bendroji mokėjimų eurais erdvė) skatina tarpvalstybinę elektroninę prekybą, nes mažmeniniai mokėjimai atliekami efektyviau ir greičiau; atkreipia dėmesį į tai, kad galima naudingai pasimokyti iš patirties, įgytos taikant „Faster Payments“, „PayM“ ir panašias sistemas;

11.  pažymi, kad, siekiant skaitmeninės ekonomikos klestėjimo, reikia suteikti geresnių galimybių gauti kapitalo naujoms ir jau veikiančioms įmonėms, ypač MVĮ ir labai mažoms įmonėms; palankiai vertina Komisijos veiklą, susijusią su kapitalo rinkų sąjunga, kuria numatomi alternatyvūs finansavimo šaltiniai Europos įmonėms ir ilgalaikiams projektams, taip papildant bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją; ragina vykdyti tolesnes konsultacijas, galiojančių teisės aktų vertinimą, skleisti geriausios praktikos pavyzdžius sutelktinio finansavimo, tarpusavio skolinimo ir panašiose srityse, taip pat suteikti papildomų paskatų rizikos kapitalo sistemoms ES;

12.  pabrėžia, jog svarbu, kad bendroji skaitmeninė rinka būtų paremta efektyvia ir klientams patogia mokėjimo sistema; palankiai vertina pastaraisiais metais pasiektą pažangą sudarant prieigos galimybes, stiprinant konkurenciją, gerinant saugumą ir palengvinant tarpvalstybinę veiklą mokėjimo paslaugų rinkoje (pavyzdžiui, vystant bendrąją mokėjimų eurais erdvę, priimant naująją Mokėjimo sąskaitų direktyvą, naująjį Tarpbankinių mokesčio reglamentą ir persvarstytą Mokėjimo paslaugų direktyvą); pabrėžia, kad reikėtų apsvarstyti, kokios papildomos priemonės galėtų būti taikomos artimiausiais metais, siekiant neatsilikti nuo novatoriškų pokyčių ir sudaryti sąlygas tolesnei tarpvalstybinei integracijai;

13.  ragina Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją remti inovacijas reguliuojamuose sektoriuose (pavyzdžiui, poprekybinės infrastruktūros ir duomenų teikimo srityse), siekiant užtikrinti, kad esami rinkos subjektai nenaudotų reguliavimo kaip kliūties patekti į rinką siekdami trukdyti plėtoti naujas technologijas, kurios galėtų padidinti efektyvumą ir sumažinti sąnaudas, pavyzdžiui, dėl blokų grandinės (angl. block chain) ir paskirstomos operacijų knygos (angl. distributed ledger) technologijas;

14.  atkreipia dėmesį į tai, kad bendrajai skaitmeninei rinkai sukurti itin svarbus kibernetinis saugumas, ypač bankininkystės ir finansų sektoriuje bei mokėjimo sistemų ir elektroninės prekybą srityse, todėl ragina Komisiją stebėti grėsmes (pirmiausiai kompiuterinio sukčiavimo ir kibernetinių atakų), stiprinti prevencijos priemones, nustatyti koordinuojamo, Europos masto atsako į kibernetinius nusikaltimus sistemą ir parengti visoje Europoje vykdomas informuotumo didinimo kampanijas, skirtas įspėti ES piliečius apie grėsmes kibernetiniam saugumui;

15.  ragina Komisiją vykdant derybas dėl duomenų privatumo ir keitimosi duomenimis susitarimų visapusiškai atsižvelgti į finansinių duomenų ypatumus ir pasaulinių reguliavimo ir priežiūros institucijų poreikius;

16.  pabrėžia, kad labai svarbu turėti paprastas, efektyvias ir saugias mokėjimo sistemas siekiant sudaryti sąlygas vystytis ir augti skaitmeninei bendrajai rinkai; džiaugiasi pažanga, pasiekta priimant ES teisės aktus dėl mokėjimo sistemų; ragina Komisiją atsižvelgti į šiuos pokyčius įgyvendinant savo bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją;

17.  mano, kad skaitmeninės technologijos atvers galimybių gauti kreditus daugeliui tų asmenų, kurie tradiciškai buvo atskirti nuo bankininkystės ir finansų sistemos, ir taip bus skatinama socialinė ir ekonominė plėtra; ragina Komisiją parengti įtraukties strategiją, kurią taikant silpnesnėms visuomenės grupėms būtų sudaryta galimybė patekti į bendrąją skaitmeninę rinką ir gauti naujas finansines ir bankininkystės paslaugas;

18.  mano, kad, atsižvelgiant į skaitmeninės ekonomikos ypatumus, dabartinė mokesčių sistema nebegali būti taikoma; mano, kad, deramai atsižvelgiant į nacionalines kompetencijos sritis, apmokestinimo srityje reikia daugiau koordinavimo siekiant užkirsti kelią mokesčių vengimui, mokesčių slėpimui ir agresyvaus mokesčių planavimo praktikoms, užkirsti kelią rinkos iškraipymui ir nesąžiningai konkurencijai bei sukurti tikrą Europos bendrąją skaitmeninę rinką; ragina Komisiją paremti pasiūlymą ataskaitų teikimo pagal šalis tvarką, susijusią su daugiašalių įmonių apmokestinimu, taikyti visuose sektoriuose, tačiau netaikyti jos MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms, taip pat pritarti pasiūlymui dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB) ir remti skaitmeninių technologijų ir geriausios praktikos pavyzdžių taikymą siekiant sudaryti palankesnes sąlygas efektyviau ir laiku surinkti su mokesčiais susijusius duomenis; prašo Komisijos atsižvelgti į naujausias Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos kovos su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu (BEPP) projekto rekomendacijas;

19.  mano, kad reikia prioriteto tvarka parengti supaprastintą, vienodą ir nuoseklią PVM internete sistemą siekiant sumažinti reikalavimo laikymosi sąnaudas, tenkančias mažoms ir novatoriškoms įmonėms, veikiančioms visoje Europoje; be to, ragina visapusiškai laikytis mokesčių neutralumo principo, nepaisant veiklos formos (fizinės ar skaitmeninės); prašo Komisijos vadovaujantis prisiimtais įsipareigojimais kuo greičiau pateikti pasiūlymą, kurį taikant valstybės narės galėtų sumažinti PVM tarifus spaudai, skaitmeninei leidybai, knygoms bei internetiniams leidiniams; atkreipia dėmesį į tai, kad pagal dabartinę ES PVM direktyvą valstybės narės turi teisę kultūriniam turiniui taikyti lengvatinį PVM tarifą; ragina Komisiją sudaryti palankias sąlygas mokesčių administratoriams ir suinteresuotiesiems subjektams keistis geriausios praktikos pavyzdžiais siekiant parengti tinkamus sprendimus, susijusius su mokesčių mokėjimu dalijimosi (angl. sharing) ekonomikoje; palankiai vertina tai, kad pradėta taikyti PVM deklaravimo minimalioji vieno langelio sistema, kuri yra žingsnis į priekį siekiant užbaigti laikinosios ES PVM tvarkos taikymą; tačiau yra susirūpinęs dėl to, kad nesant ribinės vertės kai kurioms MVĮ sudėtinga laikytis šios tvarkos; ragina Komisiją peržiūrėti šią tvarką siekiant, kad ji būtų palankesnė verslui;

20.  pabrėžia, kad reikia puoselėti inovacijas ir skatinti vienodas veiklos sąlygas, visiems finansinės veiklos skaitmeninėje ekonomikoje subjektams taikant tokius pat veiklos, saugumo ir kapitalo reikalavimus;

21.  atkreipia dėmesį į specifines apmokestinimo problemas, kurias patiria MVĮ, vykdančios veiklą keletoje valstybių; todėl ragina Komisiją išnagrinėti galimybes pašalinti šias kliūtis, trukdančias MVĮ;

22.  pabrėžia elektroninės atpažinties ir patikimumo užtikrinimo paslaugų svarbą siekiant ekonomikos augimo tikslais padidinti elektroninės prekybos apimtį ir kokybę; todėl ragina valstybes nares imtis visų priemonių, būtinų siekiant ne vėliau kaip 2016 m. liepos 1 d. įgyvendinti Reglamentą (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje (eIDAS reglamentą);

23.  pritaria Komisijos sprendimui pradėti viešas diskusijas ir dvi viešas konsultacijas – dėl geografinio blokavimo ir dėl platformų, internetinių tarpininkų, duomenų, debesijos kompiuterijos ir bendradarbiavimo (angl. collaborative) ekonomikos; pabrėžia, jog reikia apibrėžti sąvoką „platforma“, kad būtų sukurtas aiškus atspirties taškas peržiūrai pagal konkurencijos teisę; ragina Komisiją sukurti verslo aplinką, užtikrinančią novatoriškų idėjų plėtojimą, darbo standartų apsaugą, sąžiningą konkurenciją ir vienodas veiklos sąlygas skaitmeninėms paslaugoms; pripažįsta, kad dėl sparčios technologijų plėtros skaitmeninėje rinkoje reikalinga technologinio neutralumo principu pagrįsta sistema, taikoma būsimoms iniciatyvoms;

24.  apgailestauja, kad ilgai trunka bendrovės „Google“ praktikos tyrimai ir kad šie tyrimai užsitęsė jau keletą metų be jokių galutinių rezultatų; todėl teigiamai vertina Komisijos bendrovei „Google“ nusiųstą prieštaravimo pareiškimą dėl lyginamojo apsipirkimo paslaugos; ragina Komisiją toliau ryžtingai nagrinėti visus per jos tyrimą nustatytus nerimą keliančius aspektus, įskaitant visas kitas vertikalios paieškos sritis, nes galiausiai tai vienas iš būdų užtikrinti vienodas veiklos sąlygas visiems skaitmeninės rinkos dalyviams;

25.  palankiai vertina Komisijos ketinimą panaikinti nepagrįstą geografinio blokavimo praktiką, mažinančią vartotojų pasirinkimo galimybes; mano, kad labai svarbu užtikrinti, jog būtų tinkamai įgyvendinama Paslaugų direktyvos 20 straipsnio 2 dalis, kuria paslaugų teikimo srityje draudžiama diskriminacija dėl pilietybės ir (arba) gyvenamosios vietos, ir Vartotojų teisių direktyvos 8 straipsnio 3 dalis, kuria reikalaujama, jog internetinės prekybos svetainės ne vėliau kaip pradedant užsakymo procesą nurodytų taikomus pristatymo apribojimus (jei jų esama) ir mokėjimo būdus;

26.  laikosi nuomonės, kad skaitmeninių mokėjimo paslaugos yra labai svarbios ekonomikai; ragina Komisiją pašalinti visas kliūtis mokėjimams internetu Sąjungoje ir užtikrinti, kad jokios ES komercinės interneto svetainės, kurios priima mokėjimo paslaugas (pavyzdžiui, internetinės bankininkystės ir kredito kortelių), nediskriminuotų pagal tai, kurioje valstybėje narėje šios mokėjimo paslaugos registruotos;

27.  mano, kad norint plėtoti Europos skaitmeninę ekonomiką reikalingas pakankamas konkurencijos lygis ir paslaugų teikėjų daugetas, taip pat pabrėžia, kad dėl tinklo poveikio sudaromos sąlygos atsirasti monopolijoms ir oligopolijoms; remia Komisijos pastangas užkirsti kelią piktnaudžiavimui rinka ir ginant vartotojų interesus; ragina Komisiją pašalinti kliūtis patekti į skaitmeninės ekonomikos sektorius, kuriuose dominuoja nedaug subjektų, išskyrus atvejus, kai tai reikalinga rizikos ribojimo tikslais arba siekiant apsaugoti vartotojų teises; ragina Komisiją kovoti su diskriminacine praktika, visuose skaitmeninės ekonomikos sektoriuose, įskaitant pirkimą internetu ir mokėjimus internetu, paieškos ir socialinius tinklus ir tinklo neutralumą, nes tai dar vienas būdas atverti rinką konkurencijai;

28.  atkreipia dėmesį į duomenų ekonomikos svarbą kuriant bendrąją skaitmeninę rinką; pažymi, kad grėsmė asmens privatumui yra didelis iššūkis, nes ji turi poveikio pasitikėjimui skaitmenine aplinka; ragina Komisiją įvertinti skaidrumo, informacijos naudojimo ir piktnaudžiavimo naudojant asmens duomenis internetinėse platformose mastą ir esant reikalui pasiūlyti tinkamas reguliavimo priemones;

29.  palankiai vertina Komisijos 2015 m. rugsėjo mėn. pradėtas viešąsias konsultacijas dėl tarpvalstybinei e. prekybai taikomo PVM modernizavimo ir mano, kad tai labai svarbus pirmas žingsnis siekiant supaprastinti PVM taikymą tarpvalstybiniams sandoriams internetu; ragina Komisiją įvertinti šių viešų konsultacijų rezultatus ir jas užbaigus pranešti apie šiuos rezultatus Parlamentui ir plačiajai visuomenei;

30.  pabrėžia, kad reikėtų užtikrinti vienodą vartotojų apsaugos lygį, neatsižvelgiant į tai, kokius produktus ir kur jie perka (e. prekybos platformose ar naudojant tradicines prekybos priemones);

31.  pabrėžia, turėtų būti atlikta nuodugni skirtingų rūšių dalijimosi ekonomikos platformų analizė, siekiant užtikrinti, kad pagal atitinkamus teisės aktus šios paslaugos galėtų būti plėtojamos tam, kad galėtų atsirasti naujos vartojimo ir gamybos formos, kartu garantuojant aukštą vartotojų apsaugos lygį;

32.  palankiai vertina Komisijos iniciatyvą dėl naujo e. valdžios veiksmų plano; atkreipia dėmesį, kad sąveikūs e. parašai ir susijęs eIDAS reglamentas yra labai svarbūs bendrajai skaitmeninei finansinių paslaugų rinkai, nes suteikia bankams ir draudimo įmonėms naujų įrankių, pavyzdžiui, elektroninį tapatybės nustatymą skaitmeniniam integravimo procesui arba e. parašo priemones sutartims ir mokėjimams;

33.  mano, kad, nors reikėtų dėti daugiau pastangų siekiant pašalinti kliūtis patekti į rinką naujoms ir besiformuojančioms skaitmeninio verslo įmonėms, tos įmonės privalo tuo pačiu metu atitikti seniai galiojančias valstybių narių taisykles, pavyzdžiui, mokesčių, sveikatos ir saugos bei darbuotojų teisių srityse, ir turi vykdyti veiklą laikydamosi tų pačių aukštų standartų, kurių šiose srityse privalo laikytis jau veikiančios įmonės;

34.  pabrėžia, kad svarbu vykdant bendrosios skaitmeninės rinkos plėtrą taip pat nustatyti atnaujintą ir efektyvią sistemą, kuria užtikrinamas e. verslo tęstinumas ir apsauga nuo elektroninių nusikaltimų, ypač tokiose itin svarbiose srityse, kaip bankininkystės paslaugos;

35.  atkreipia dėmesį į tai, kad interneto vystymąsi ir plėtrą nulėmusius ekonomikos principus (tinklo neutralumo, atvirumo ir nediskriminavimo principus) pažeidžia uždarų ekosistemų plitimas interneto tinkle; mano, kad tokių ekosistemų formavimasis ir augimas bei skaitmeninių paslaugų ir prekių rinkoje jų sukurta oligopolinio pobūdžio struktūra neigiamai veikia vartotojų interesus ir inovacijas ir ilgainiui netgi gali pakenkti skaitmeninės bendrosios rinkos plėtrai;

36.  ragina Komisiją skubiai imtis iniciatyvos siekiant iš dalies pakeisti teisės aktus, kad juose būtų atsižvelgta į technologinę pažangą, ir pašalinti rimtą kliūtį plėtojant e. knygų ir e. spaudos rinką;

37.  pabrėžia, kad Komisija turi ir toliau užtikrinti, kad būtų vykdomos antimonopolinės taisyklės, visų pirma Vertikaliųjų apribojimų reglamentas ir susijusios gairės, siekiant užtikrinti, kad specialiosios taisyklės dėl pasirinktinio platinimo nebūtų naudojamos siekiant apriboti internetinių produktų prieinamumą per internetinės prekybos kanalus ir vartotojų nenaudai užkirsti kelią konkurenciją;

38.  mano, kad skaitmeninės ekonomikos išskirtiniai ypatumai, atsirandantys visų pirma dėl to. kad ribinės sąnaudos gali sumažėti iki nulio, ir dėl tinklo poveikio, sudaro palankias sąlygas masto ekonomijai ir koncentracijai; ragina Komisiją parengti konkurencijos politiką, kurioje atsižvelgiama į specifines skaitmeninės ekonomikos savybes ir su jomis susijusias problemas;

39.  ragina Komisiją parengti plataus užmojo pasiūlymą persvarstyti PVM direktyvą (2006/112/EB) siekiant aiškiau išdėstyti tarpvalstybinę PVM sistemą ir sumažinti jos naštą įmonėms, ypač MVĮ;

40.  atkreipia dėmesį į tai, kad dalinis bendradarbiavimo ir rinkos ekonomikos modelių sutapimas galėtų iškraipyti laisvą konkurenciją kai kuriose rinkose; ragina Komisiją kurti reguliavimo sistemą, kurią taikant ne tik skatinama vystyti bendradarbiavimo ekonomiką, bet ir užtikrinamos vienodas veiklos sąlygos ir atitiktis ES teisės aktams, ypač mokesčių ir darbo teisės srityse;

41.  pažymi, kad sukurti bendrąją skaitmeninę rinką galėtų būti lengviau ES veikiant inovacijų klasteriams, t. y. didelės skaitmeninio verslo ir gebėjimų koncentracijos geografinėms sritims; ragina Komisiją skatinti toliau vystyti šias sritis ir skleisti geriausios praktikos pavyzdžius ir žinias;

42.  atkreipia dėmesį į verslo inkubatorių, vadinamųjų verslo angelų ir įvairių suinteresuotų subjektų bei agentūrų (tiek viešojo, tiek privačiojo sektorių), veikiančių siekiant plėtoti verslą skaitmeniniame sektoriuje, svarbą; ragina Komisiją sukurti strategiją, kuria būtų užtikrinta, kad šie suinteresuotieji subjektai galėtų dalyvauti kuriant skaitmeninę bendrąją rinką, ir būtų sukurtas pagrindas Europos verslo inkubatorių tinklui.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

1.12.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

49

8

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Gerolf Annemans, Burkhard Balz, Hugues Bayet, Pervenche Berès, Udo Bullmann, Esther de Lange, Fabio De Masi, Anneliese Dodds, Markus Ferber, Jonás Fernández, Sven Giegold, Sylvie Goulard, Roberto Gualtieri, Brian Hayes, Gunnar Hökmark, Danuta Maria Hübner, Petr Ježek, Othmar Karas, Georgios Kyrtsos, Werner Langen, Sander Loones, Bernd Lucke, Olle Ludvigsson, Ivana Maletić, Costas Mavrides, Bernard Monot, Luděk Niedermayer, Stanisław Ożóg, Dimitrios Papadimoulis, Sirpa Pietikäinen, Dariusz Rosati, Pirkko Ruohonen-Lerner, Alfred Sant, Molly Scott Cato, Peter Simon, Renato Soru, Theodor Dumitru Stolojan, Marco Valli, Tom Vandenkendelaere, Cora van Nieuwenhuizen, Jakob von Weizsäcker, Steven Woolfe, Sotirios Zarianopoulos

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Matt Carthy, Philippe De Backer, Ashley Fox, Doru-Claudian Frunzulică, Ildikó Gáll-Pelcz, Marian Harkin, Barbara Kappel, Verónica Lope Fontagné, Paloma López Bermejo, Thomas Mann, Alessia Maria Mosca, Michel Reimon, Maria João Rodrigues

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Agnes Jongerius, Anneleen Van Bossuyt, Igor Šoltes

11.11.2015

Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui

dėl kuriamo Bendrosios skaitmeninės rinkos akto

(2015/2147(INI))

Nuomonės referentė: Merja Kyllönen

PASIŪLYMAI

Transporto ir turizmo komitetas ragina atsakingus Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  palankiai vertina komunikatą „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“; pabrėžia, kad skaitmeninimo įgyvendinimas ir spartesnis sąveikių intelektinių transporto sistemų (ITS) diegimas yra pagrindinės priemonės kuriant veiksmingesnę ir produktyvesnę Europos transporto sistemą ir geriau naudojant turimus pajėgumus, kad kasdienis transportas, judumas ir logistika būtų sklandesni, saugesni, protingai naudojantys išteklius ir tvarūs;

2.  pripažįsta, kad pernelyg sudėtingos administracinės procedūros kai kuriose šalyse gali tapti kliūtimi įgyvendinant didelį potencialą turinčius projektus transporto srityje (įskaitant pradedančiąsias įmones ir skaitmeninius projektus); ragina į bendrąją skaitmeninę rinką įtraukti konkrečią priemonę, kuria būtų siekiama sumažinti administracinius formalumus (apmokestinimo, pareiškimo dėl sukūrimo, įdarbinimo srityse), visų pirma projektų įgyvendinimo pradžioje;

3.  pažymi, kad skaitmeninant transporto ir turizmo sektorius Europoje bus sukurta naujų verslo galimybių ir darbo vietų, taip pat skaitmeninimui tenka svarbiausias vaidmuo Europos miestus paverčiant išmaniaisiais miestais; atkreipia dėmesį į spartų ITS sektoriaus augimą, tikimasi, kad 2014–2019 m. bendras metinis augimo lygis bus 16,4 proc.; pripažįsta, kad transporto sektorius buvo vienas iš pirmųjų, kuriame panaudotos ir įdiegtos naujos informacinės technologijos, tačiau mano, kad galima pasiekti daugiau; todėl pabrėžia, kad novatoriškoms transporto ir turizmo sektoriaus MVĮ svarbu suteikti finansavimą, ir mano, kad ESIF turėtų atlikti svarbų vaidmenį skaitmeninant šį sektorių;

4.  pažymi, kad transporto ir turizmo sektorių skaitmeninimas padės sukurti darbo vietų, kuriose mažiau mechaninio darbo, ir kartu atvers galimybių vykdyti kūrybiškesnes užduotis; primena, kad siekiant prisitaikyti prie technologinės plėtros labai svarbios darbuotojų tęstinio profesinio mokymo programos; pabrėžia, kad reikalingos socialinės srities ir mokymo programos, kuriomis būtų siekiama plėtoti patrauklesnes ir tvaresnes darbo vietas ir kompensuoti riziką, kad tam tikrose srityse dėl skaitmeninimo bus prarasta darbo vietų;

5.  pripažįsta, kad skaitmeninimas gali lemti struktūrinius pokyčius transporto ir turizmo sektoriuose; pabrėžia, kad reikia taikyti naujus verslo modelius, skaitmenines platformas ir skaitmeninimu bei dalijimosi ekonomika grindžiamas paslaugas; palankiai vertina tai, kad skaitmeninimas suteikia galimybę toliau plėtoti judumo kaip paslaugos koncepciją, ir ragina Komisiją pradėti vykdyti nuodugnų tyrimą siekiant paremti šią koncepciją, kuri apima, pvz., vartotojus, transporto infrastruktūrą ir miestų planavimą;

6.  ragina Komisiją įvertinti poreikį atnaujinti ES transporto ir turizmo politiką ir pritaikyti ją prie skaitmeninio amžiaus; prašo Komisijos suderinti įvairių transporto rūšių reguliavimo sistemą siekiant propaguoti tvarią įvairiarūšio vežimo sistemą ir įvairių transporto rūšių bei subjektų konkurenciją vertės grandinėje, skatinti naujas judumo ir logistikos inovacijas bei paslaugas, įskaitant grindžiamas dalijimosi ekonomika, drauge sukuriant vienodas sąlygas dabartiniams rinkos veikėjams ir rinkos naujokams atsižvelgiant į aukštus Europos saugumo, prieigos, darbo sąlygų, sąžiningo apmokestinimo, vartotojų apsaugos, duomenų apsaugos ir žalingo poveikio aplinkai prevencijos standartus; taip pat mano, kad reikia laikytis technologinio neutralumo principo ir neužkirsti kelio inovacijoms;

7.  pažymi tinkamai apibrėžtų ir skaidrių keleivių teisių transporto sektoriuje svarbą; todėl ragina Komisiją pateikti keleivių teisių chartijos pasiūlymą, kuris apimtų visas vežimo formas, įskaitant aiškią ir skaidrią keleivių teisių apsaugą įvairiarūšio vežimo srityje;

8.  nurodo Komisijai, kad geriau išnaudojant skaitmenines ir novatoriškas technologijas galima suteikti veiksmingesnę paramą Europos turizmo sektoriui;

9.  remia naujų skaitmeninių technologijų, kurias taikant būtų automatiškai įvertinamos transporto paslaugos, plėtrą ir jų tobulinimą vartotojų labui;

10.  primygtinai ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis, kurios yra lyderės taikant gerąją transporto skaitmeninimo procesų praktiką, pagal ES bendrosios rinkos reglamentavimo sistemą parengti ES strategiją, kad būtų galima lengvai pritaikyti kitų šalių technologines inovacijas, gerinant sąveikumą ir didinant Europos įmonių augimo bei tarptautinės plėtros galimybes;

11.  primygtinai ragina Komisiją pritaikant transporto sektorių prie skaitmeninio amžiaus nepamiršti žmogiškojo veiksnio ir užtikrinti, kad esant ekstremaliajai situacijai pažangiąsias ir automatizavimo sistemas bet kuriuo metu galėtų valdyti profesionalūs darbuotojai; primygtinai ragina rengiant sektoriaus darbuotojus juos ir toliau mokyti valdyti automatines valdymo ir vairavimo sistemas;

12.  ragina valstybes nares skatinti neįgaliesiems skirtų transporto paslaugų skaitmeninimą, kad tos paslaugos būtų reali pagalba, o ne sudarytų papildomų kliūčių;

13.  laikosi nuomonės, kad didėjant skaitmeninimo mastui tenka spręsti trejopą problemą: pasitikėjimo, prieigos prie interneto ir pajėgumų; pabrėžia, kad pasitikėjimas ir tvirta duomenų apsauga – tai išankstinės bendrosios skaitmeninės rinkos galutinio sukūrimo sąlygos; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia būtinybę užtikrinti aukštus standartus, susijusius su duomenų pajėgumais, prieinamumu ir saugumu, sukuriant visapusišką, patikimą ir sąveikią duomenų infrastruktūrą ir užtikrinant duomenų rinkimo, apdorojimo, naudojimo ir saugojimo saugumą ir patikimumą; primena, kad svarbu sukurti reikiamą infrastruktūrą, kuri būtų tinkama valdyti naujai sukuriamų duomenų srautus, – tam reikės investuoti į plačiajuostį ryšį, visapusiškai išnaudoti Europos palydovinės navigacijos sistemos (GALILEO) siūlomas galimybes ir efektyviau panaudoti dažnius;

14.  ragina valstybes nares ir vietos savivaldybes įgyvendinant miestų judumo planus numatyti ir įtraukti skaitmeninį transporto aspektą ir užtikrinti visišką jo prieinamumą vartotojams;

15.  mano, kad transporto ir turizmo sektoriai taps viena iš didžiausių daiktų interneto įgyvendinimo sričių, todėl ragina Komisiją parengti suderintą sujungiamumo transporto sektoriuje strategiją; pabrėžia, kad priimant sprendimus dėl reguliavimo ir investicijų į infrastruktūrą svarbu atlikti perspektyvų tyrimą ir ex ante poveikio vertinimą, kad būtų sukurtas tinkamas skaitmeninio ir automatizuoto transporto pagrindas kartu skiriant daug dėmesio saugai, efektyviam infrastruktūros naudojimui, privatumui, saugumui ir prieigai prie duomenų; pabrėžia, kad būtinos tvirtos kibernetinio saugumo priemonės ir reikalavimai dėl susietųjų transporto priemonių, nes tai ne tik duomenų apsaugos, bet ir transporto priemonės ir jos keleivių fizinio saugumo klausimas;

16.  tikisi, kad Komisija pateiks išsamią ataskaitą, kurioje vertinama dabartinė ES turizmo rinkos skaitmeninimo padėtis, siekiant nustatyti ir spręsti įvairių nacionalinio, regioninio ir vietos lygmens viešųjų ir privačiųjų veikėjų problemas ir panaudoti galimybes; mano, kad į tokią ataskaitą turėtų būti įtrauktos tinkamos rekomendacijos siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir vienodas sąlygas visiems veikėjams ir apsaugoti vartotojus užtikrinant skaidrumą, neutralumą ir prieinamumą;

17.  pabrėžia skaitmeninimo turizmo sektoriuje svarbą ir poreikį užtikrinti, kad visa skaitmeninė infrastruktūra būtų lengvai prieinama, ypač MVĮ, taip pat atsižvelgiant į dalijimosi ekonomikos platformų vystymąsi;

18.  yra įsitikinęs, kad skaitmeninimas teikia daug galimybių aktyviau taikyti integravimo metodus; ragina Komisiją nustatyti esamus integravimo, sąveikumo ir standartizavimo sričių trūkumus; palaiko holistinį požiūrį į telekomunikacijas, transporto ir išmaniosios energetikos tinklus kuriant vartotojams ir paslaugų teikėjams skirtas naujų rūšių skaitmenines paslaugas; pabrėžia, kad norint užtikrinti, jog remiantis bendrais standartais visoje Europoje ir pasauliniu mastu būtų kuriamos susietosios transporto priemonės ir susietųjų transporto priemonių infrastruktūra, reikalinga automobilių ir telekomunikacijų pramonės partnerystė;

19.  primena, kad reikia plačiai propaguoti įvairiarūšę tarpvalstybinę transporto, kelionių planavimo ir bilietų pardavimo informaciją per skaitmenines ir interneto platformas, ir, siekiant skatinti šią pažangą, prašo Komisijos pateikti pasiūlymą, pagal kurį būtų reikalaujama, kad paslaugų teikėjai pateiktų visą reikalingą informaciją;

20.  pabrėžia, kad IRT priemonės (ir tinklai, ir taikomosios programos) turėtų būti visapusiškos, prieinamos ir paprastos naudoti visiems vartotojams, įskaitant neįgaliuosius ir vyresnio amžiaus žmones; ragina Komisiją diegiant bendrąją skaitmeninę rinką atsižvelgti į šių vartotojų atskirties riziką;

21.  pabrėžia prieigos prie spartaus bevielio interneto svarbą visiems gyventojams ir į Europą atvykstantiems turistams, ypač transporto ir turizmo centruose ir kaimo bei atokiose vietovėse; ragina valstybes nares laikytis įsipareigojimų ir nebetaikyti tarptinklinio ryšio mokesčių Europoje; pažymi, kad itin svarbu pašalinti tarpvalstybinių e. paslaugų transporto ir turizmo srityse plėtros kliūtis; pabrėžia, kad turėtų būti vengiama su transportu susijusių paslaugų geografinio blokavimo;

22.  pabrėžia, kad ES turi aktyviai dalyvauti JT Pasauliniame transporto priemonių taisyklių derinimo forume ir ypač neformaliosios intelektinių transporto sistemų ir automatinių transporto priemonių darbo grupės (WP 29) darbe; mano, kad dalyvauti šiame darbe labai svarbu siekiant užtikrinti, kad ES susietųjų transporto priemonių standartai būtų pasaulinių standartų pagrindas; taip pat mano, kad reikėtų stiprinti bendradarbiavimą su JAV susietųjų transporto priemonių standartų ir taisyklių srityje.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

10.11.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

41

4

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Daniela Aiuto, Marie-Christine Arnautu, Georges Bach, Izaskun Bilbao Barandica, Deirdre Clune, Michael Cramer, Andor Deli, Karima Delli, Isabella De Monte, Ismail Ertug, Jacqueline Foster, Bruno Gollnisch, Tania González Peñas, Dieter-Lebrecht Koch, Merja Kyllönen, Bogusław Liberadzki, Peter Lundgren, Marian-Jean Marinescu, Gesine Meissner, Cláudia Monteiro de Aguiar, Renaud Muselier, Jens Nilsson, Markus Pieper, Salvatore Domenico Pogliese, Tomasz Piotr Poręba, Gabriele Preuß, Christine Revault D’Allonnes Bonnefoy, Dominique Riquet, Massimiliano Salini, Claudia Schmidt, Jill Seymour, Claudia Tapardel, Keith Taylor, Pavel Telička, Wim van de Camp, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Janusz Zemke, Roberts Zīle, Kosma Złotowski, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Rosa Estaràs Ferragut

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Clara Eugenia Aguilera García, Paul Brannen, Jiří Maštálka, Flavio Zanonato

GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

14.12.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

80

6

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Bendt Bendtsen, Xabier Benito Ziluaga, José Blanco López, David Borrelli, Jerzy Buzek, Carlos Coelho, Sergio Gaetano Cofferati, Lara Comi, Anna Maria Corazza Bildt, Daniel Dalton, Nicola Danti, Philippe De Backer, Pilar del Castillo Vera, Pascal Durand, Vicky Ford, Ildikó Gáll-Pelcz, Evelyne Gebhardt, Maria Grapini, Theresa Griffin, Antanas Guoga, Sergio Gutiérrez Prieto, András Gyürk, Hans-Olaf Henkel, Robert Jarosław Iwaszkiewicz, Liisa Jaakonsaari, Philippe Juvin, Eva Kaili, Kaja Kallas, Barbara Kappel, Krišjānis Kariņš, Seán Kelly, Jeppe Kofod, Miapetra Kumpula-Natri, Paloma López Bermejo, Antonio López-Istúriz White, Ernest Maragall, Angelika Mlinar, Csaba Molnár, Dan Nica, Angelika Niebler, Margot Parker, Eva Paunova, Morten Helveg Petersen, Miroslav Poche, Marcus Pretzell, Michel Reimon, Robert Rochefort, Virginie Rozière, Paul Rübig, Jean-Luc Schaffhauser, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Olga Sehnalová, Igor Šoltes, Sergei Stanishev, Ivan Štefanec, Catherine Stihler, Richard Sulík, Neoklis Sylikiotis, Dario Tamburrano, Patrizia Toia, Evžen Tošenovský, Mylène Troszczynski, Claude Turmes, Vladimir Urutchev, Anneleen Van Bossuyt, Henna Virkkunen, Martina Werner, Anna Záborská, Flavio Zanonato, Carlos Zorrinho, Marco Zullo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Lucy Anderson, Pervenche Berès, Michał Boni, Lefteris Christoforou, Gunnar Hökmark, Werner Langen, Vladimír Maňka, Marian-Jean Marinescu, Roberta Metsola, Clare Moody, Julia Reda, Massimiliano Salini, Adam Szejnfeld

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Amjad Bashir, Andrea Bocskor, Petra Kammerevert, Ulrike Müller

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

80

+

ALDE, ECR, EFDD, ENF, PPE, S&D, Verts/ALE

Philippe De Backer, Antanas Guoga, Kaja Kallas, Angelika Mlinar, Ulrike Müller, Morten Helveg Petersen, Robert Rochefort, Daniel Dalton, Vicky Ford, Hans-Olaf Henkel, Marcus Pretzell, Richard Sulík, Evžen Tošenovský, Anneleen Van Bossuyt, David Borrelli, Robert Jarosław Iwaszkiewicz, Dario Tamburrano, Marco Zullo, Barbara Kappel, Bendt Bendtsen, Andrea Bocskor, Michał Boni, Jerzy Buzek, Lefteris Christoforou, Carlos Coelho, Lara Comi, Anna Maria Corazza Bildt, András Gyürk, Ildikó Gáll-Pelcz, Gunnar Hökmark, Philippe Juvin, Krišjānis Kariņš, Seán Kelly, Werner Langen, Antonio López-Istúriz White, Marian-Jean Marinescu, Roberta Metsola, Angelika Niebler, Eva Paunova, Paul Rübig, Massimiliano Salini, Andreas Schwab, Ivan Štefanec, Adam Szejnfeld, Vladimir Urutchev, Henna Virkkunen, Anna Záborská, Pilar del Castillo Vera, Lucy Anderson, José Blanco López, Sergio Gaetano Cofferati, Nicola Danti, Evelyne Gebhardt, Maria Grapini, Theresa Griffin, Sergio Gutiérrez Prieto, Liisa Jaakonsaari, Eva Kaili, Petra Kammerevert, Jeppe Kofod, Miapetra Kumpula-Natri, Vladimír Maňka, Csaba Molnár, Clare Moody, Dan Nica, Miroslav Poche, Christel Schaldemose, Olga Sehnalová, Sergei Stanishev, Catherine Stihler, Patrizia Toia, Martina Werner, Flavio Zanonato, Carlos Zorrinho, Pascal Durand, Ernest Maragall, Julia Reda, Michel Reimon, Igor Šoltes, Claude Turmes

6

-

ECR, EFDD, ENF, S&D

Amjad Bashir, Margot Parker, Jean-Luc Schaffhauser, Mylène Troszczynski, Pervenche Berès, Virginie Rozière

3

0

GUE

Xabier Benito Ziluaga, Paloma López Bermejo, Neoklis Sylikiotis

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

OL L 123, 2015 5 19, p. 77.

(2)

OL L 257, 2014 8 28, p. 73.

(3)

OL L 86, 2014 3 21, p. 14.

(4)

OL L 84, 2014 3 20, p. 72.

(5)

OL L 348, 2013 12 20, p. 129.

(6)

OL L 175, 2013 6 27, p. 1. 1.

(7)

OL L 165, 2013 6 18, p. 1. 1.

(8)

OL L 95, 2010 4 15, p. 1.

(9)

OL L 81, 2012 3 21, p. 7.

(10)

OL L 304, 2011 11 22, p. 64.

(11)

OL L 337, 2009 12 18, p. 1.

(12)

OL L 376, 2006 12 27, p. 36.

(13)

OL L 201, 2002 7 31, p. 37.

(14)

OL L 77, 1996 3 27, p. 20.

(15)

OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

(16)

OL L 167, 2001 6 22, p. 10.

(17)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0220.

(18)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0051.

(19)

Priimti tekstai, P8_TA(2014)0071.

(20)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0179.

(21)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0067.

(22)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0032.

(23)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0535.

(24)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0536.

(25)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0454.

(26)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0436.

(27)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0377.

(28)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0327.

(29)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0239.

(30)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0215.

(31)

Priimti tekstai, P7_TA(2012)0468.

(32)

OL C 353E, 2013 12 3, p. 64.

(33)

Priimti tekstai, P7_TA(2012)0237.

(34)

Priimti tekstai, P7_TA(2012)0140.

(35)

OL C 50E, 2012 2 21, p. 1.

(36)

OL C 236E, 2011 8 12, p. 33.

(37)

OL C 81E, 2011 3 15, p. 45.

(38)

OL C 236E, 2011 8 12, p. 24.

(39)

Eurostatas, 2014 m.: http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Information_society_statistics_at_regional_level#People_who_never_used_the_internet

(40)

pranešimas apie aukšto lygio grupės dėl būsimo ultraaukštųjų dažnių (UHF) juostos panaudojimo darbo rezultatus;

(41)

OL L 95, 2010 4 15, p. 1.

(42)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0329.

(43)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0232.

(44)

Kaip apibrėžta Tuniso darbotvarkėje ir Ženevos deklaracijoje dėl pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo informacinės visuomenės klausimais principų.

(45)

Bendrovės EY tyrimas „Augimo kūrimas. Kultūros ir kūrybos rinkų vertinimas ES“ (angl. Creating growth – Measuring cultural and creative markets in the EU).

(46)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0273.

(47)

Žr. pranešimą „ES muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimas. 2014 m. rezultatai ES pasienyje“ (angl. report on EU customs enforcement of intellectual property rights – Results at the EU border), TAXUD GD, 2015 m.

Teisinis pranešimas