Procedūra : 2015/2233(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0009/2016

Pateikti tekstai :

A8-0009/2016

Debatai :

PV 01/02/2016 - 10
CRE 01/02/2016 - 10

Balsavimas :

PV 03/02/2016 - 8.8
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0041

PRANEŠIMAS     
PDF 823kWORD 360k
25.1.2016
PE 567.814v02-00 A8-0009/2016

su Europos Parlamento rekomendacijomis Komisijai dėl prekybos paslaugomis susitarimo (TISA)

(2015/2233(INI))

Tarptautinės prekybos komitetas

Pranešėja: Viviane Reding

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

su Europos Parlamento rekomendacijomis Komisijai dėl prekybos paslaugomis susitarimo (TISA)

(2015/2233(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Bendrąjį susitarimą dėl prekybos paslaugomis (GATS)(1), kuris įsigaliojo 1995 m. sausio mėn. užbaigus PPO Urugvajaus derybų raundą,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 21 d. ataskaitą, kurią parengė PPO Prekybos paslaugomis tarybos pirmininkas, ambasadorius Fernando de Mateo, ir pateikė Prekybos derybų komitetui per specialią sesiją, skirtą deryboms dėl prekybos paslaugomis(2),

–  atsižvelgdamas į „Tikrai gerų susitarimo dėl prekybos paslaugomis draugų“ (angl. Really Good Friends of Services, RGF) grupės pareiškimą, paskelbtą 2012 m. liepos 5 d.(3),

–  atsižvelgdamas į ES derybų nurodymus dėl prekybos paslaugomis susitarimo (TISA), kuriuos Taryba patvirtino 2013 m. kovo 8 d. ir išslaptino bei viešai paskelbė 2015 m. kovo 10 d.(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl derybų dėl daugiašalio susitarimo dėl paslaugų pradžios(5),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 15 d. naujai Komisijai skirtas Pirmininko J.-C. Junckerio politines gaires „Nauja pradžia Europai. Mano darbotvarkė: darbo vietų kūrimas, augimas, teisingumas ir demokratiniai pokyčiai“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“ (COM(2015) 0497),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 17 d. įmonės „Ecorys“ parengtą galutinę pradinio laikotarpio ataskaitą „Poveikio prekybos tvarumui vertinimas, atsižvelgiant į derybas dėl daugiašalio prekybos paslaugomis susitarimo (TISA)“(6),

–  atsižvelgdamas į visus TISA šalių pateiktus derybų dokumentus, visų pirma į 2014 m. liepos 22 d. Komisijos išslaptintus ir viešai paskelbtus dokumentus, įskaitant pradinį ES pasiūlymą(7),

–  atsižvelgdamas į Komisijos narės C. Malmström 2015 m. vasario 5 d. pareiškimą dėl pacientų judumo pagal TISA(8),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 20 d. bendrą ES ir JAV pareiškimą dėl viešųjų paslaugų(9) derantis dėl TISA ir Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 39 straipsnį, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnį dėl asmens duomenų apsaugos ir Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 12 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 ir 3 straipsnius ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8 straipsnį, kuriais skatinama lyčių lygybė, kaip viena iš pagrindinių ES vertybių,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 14 ir 106 straipsnius ir 26 protokolą dėl bendrus interesus tenkinančių paslaugų,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis (GATS) Pasaulio prekybos organizacijoje, įskaitant kultūrų įvairovę(10),

–  atsižvelgdamas į ES sutarties 21 straipsnį,

--  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 207 ir 218 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į darnaus vystymosi principą, įtvirtintą Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo,

–  atsižvelgdamas į Regionų komiteto nuomonę dėl prekybos paslaugomis susitarimo (TISA) vietos ir regionų matmens (CDR 2700/2015),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 4 dalį ir 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir į Vystymosi, Ekonomikos ir pinigų politikos, Užimtumo ir socialinių reikalų, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos, Transporto ir turizmo, Regioninės plėtros, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetų nuomones (A8-0009/2016),

A.  kadangi TISA derybomis turėtų būti pasiektas ne švelnesnis vidaus reglamentavimas, o veiksmingas tarptautinis reglamentavimas;

B.  kadangi nors TISA, atsižvelgiant į jo dabartinį pavidalą ir esamus darybų narius, yra keliašalis susitarimas, juo turėtų būti siekiama, kad sudarytas susitarimas galiausiai pasiektų kritinę masę ir galėtų tapti pagal PPO sistemą sudarytu daugiašaliu susitarimu;

C.  kadangi bet kokiu prekybos susitarimu Europos vartotojams turi būti suteikiama daugiau teisių ir užtikrinamos mažesnės kainos, kuriama daugiau darbo vietų ir užtikrinama darbuotojų apauga; kadangi jais taip pat turi būti skatinamas darnus vystymasis, įmonių socialinė atsakomybė pasaulyje, o Europos įmonėms turi būti sudaromos vienodos veiklos sąlygos; kadangi prekybos politika turėtų prisidėti prie TDO deramo darbo darbotvarkės ir JT 2030 m. darnaus vystymosi darbotvarkės ir būti su jomis visapusiškai suderinta;

D.  kadangi bet kokiu prekybos susitarimu mūsų įmonėms turi būti atveriamos užsienio rinkos, o ES piliečiams sukuriamas apsaugos tinklas; kadangi TISA turėtų būti padidintas užsienio rinkų prieinamumas, skatinama geriausia patirtis ir formuojama globalizacija, siekiant užtikrinti, kad tai atspindėtų ES vertybes, principus ir interesus ir padėtų ES įmonėms klestėti pasaulinės vertės grandinėse; kadangi vartotojų teisės ir socialiniai ir aplinkos apsaugos standartai yra ne kliūtys prekybai, o nediskutuotinas Europos 2020 m. pažangaus, darnaus ir įtraukaus augimo strategijos pagrindas; kadangi ES prekybos politikoje reikia laikytis ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslų, kaip nurodyta SESV 174 straipsnyje; kadangi paslaugų teikimas ES yra grindžiamas universaliosios prieigos, kokybės, saugos, prieinamumo ir vienodo požiūrio taikymo principais, kuriuos visą laiką būtina užtikrinti visuose miestuose ir regionuose; kadangi ES turėtų skatinti lyčių lygybę tarptautiniu lygmeniu;

E.  kadangi, atsižvelgiant tiek į ekonomikos, tiek į tarptautinės prekybos globalizaciją, orientaciją į paslaugų teikimą ir skaitmeninimą, reikia imtis skubių politinių tarptautinių taisyklių stiprinimo veiksmų; kadangi ES labai suinteresuota pasaulinės prekybos taisyklių, kuriomis reglamentuojamos pasaulinės tiekimo grandinės, stiprinimu; kadangi daugiašalė prekybos sistema išlieka efektyviausia atviros ir sąžiningos prekybos pasaulyje siekimo sistema;

F.  kadangi TISA suteikia galimybę ES stiprinti savo, kaip didžiausios paslaugų eksportuotojos pasaulyje, poziciją (ES eksportuoja 25 proc. pasaulio paslaugų, o jos prekybos paslaugomis perteklius 2013 m. sudarė 170 mlrd. EUR); kadangi per pastarąjį dešimtmetį ES paslaugų eksporto vertė išaugo dvigubai ir 2014 m. sudarė 728 mlrd. EUR; kadangi paslaugų sektoriuje dirba beveik 70 proc. ES darbuotojų ir jis sudaro 40 proc. Europos eksportuojamų prekių vertės; kadangi 90 proc. naujų ES darbo vietų, kurios bus sukurtos 2013–2025 m., bus paskatintos paslaugų sektorių; kadangi šis susitarimas gali paskatinti darbo vietų kūrimą ES;

G.  kadangi prekyba paslaugomis yra labai svarbus darbo vietų kūrimo ir augimo ES variklis, kurį galima sustiprinti TISA;

H.  kadangi daugybė svarbių rinkų, taip pat ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse, tebėra neprieinamos Europos įmonėms; kadangi bereikalingos prekybos paslaugomis kliūtys, kurių atitikmuo tarifais sudarytų 15 proc. Kanadoje, 16 proc. Japonijoje, 25 proc. Pietų Korėjoje, 44 proc. Turkijoje ir 68 proc. Kinijoje, ir toliau užkerta kelią Europos įmonėms visapusiškai išnaudoti savo konkurencinį pranašumą; kadangi ES, kurioje paslaugų apribojimai, juos išreiškus tarifo dydžiu, sudaro tik 6 proc., iš esmės yra daug atviresnė, palyginti su dauguma jos partnerių; kadangi ES turėtų pasinaudoti savo, kaip svarbiausios paslaugų importuotojos ir eksportuotojos, pozicija ir užtikrinti vienodas abipusio patekimo į rinką ir sąžiningos konkurencijos sąlygas;

I.  kadangi netarifinės kliūtys, kurios vidutiniškai sudaro daugiau nei 50 proc. tarpvalstybinių paslaugų teikimo sąnaudų, daro neproporcingą poveikį mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), kurios sudaro trečdalį ES paslaugų eksportuotojų ir kurioms dažnai nepakanka žmogiškųjų ir finansinių išteklių šioms kliūtims įveikti; kadangi pašalinus nereikalingas kliūtis būtų palengvinta MVĮ tarptautinė plėtra, tačiau turi būti užtikrinta, kad jos bus pašalintos nekeliant pavojaus pamatiniams viešosios politikos tikslams; kadangi reikėtų toliau taikyti priemones, kurių reikia teisėtiems viešosios politikos tikslams siekti;

J.  kadangi dėl vertės grandinių globalizacijos didėja vidaus produkcijos ir eksportuojamų prekių importas; kadangi prekyba prekėmis ir prekyba paslaugomis susijusios tarpusavyje, o šioms tiekimo grandinėms valdyti reikia visuotinių taisyklių; kadangi vertės grandinių globalizacijos sąlygomis privalomi pagrindiniai tarptautiniai standartai tampa dar būtinesni, siekiant išvengti tolesnių lenktynių dėl žemesnių standartų, taip pat socialinio ir aplinkosaugos dempingo;

K.  kadangi būtina išlaikyti piliečių pasitikėjimą ES prekybos politika užtikrinant ne tik naudingus rezultatus siekiant užimtumo ir gerovės piliečiams ir įmonėms, bet ir užtikrinant aukščiausio lygio skaidrumą, dalyvavimą ir atskaitomybę palaikant nuolatinį dialogą su socialiniais partneriais, pilietine visuomene, vietos ir regioninės valdžios institucijomis ir bet kokiais kitais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais, taip pat parengiant aiškias derybų gaires;

L.  kadangi dauguma įsipareigojimų prie GATT pridedamame ES sąraše yra susiję su valstybių narių nacionalinės teisės aktais; kadangi įsipareigojimų įgyvendinimas pirmiausia daro poveikį regioninėms ir vietos valdžios institucijoms;

M.  kadangi duomenų apsauga nesukelia ekonominės naštos, bet padeda augti ekonomikai; kadangi labai svarbu atkurti pasitikėjimą skaitmeniniu pasauliu; kadangi prekyba paslaugomis neatsiejama nuo duomenų srautų, bet niekada neturėtų kelti pavojaus ES acquis duomenų apsaugos ir teisės į privatumą srityje;

N.  kadangi Parlamentas savo 2013 m. birželio 26 d. rezoliucijoje dėl derybų dėl daugiašalio susitarimo dėl paslaugų pradžios(11)primygtinai paragino Komisiją „imtis tolesnių veiksmų, susijusių su jos ketinimu parengti poveikio tvarumui vertinimą“;

O.  kadangi TISA apims fizinių asmenų judėjimą tarp susitarimo šalių ir kadangi šiuo aspektu visi Europos piliečiai privalo būti traktuojami vienodai, suteikiant jiems galimybę atvykti į kitų susitarimo šalių teritoriją;

P.  kadangi pagal pritarimo procedūrą Parlamentas turi lemiamą balsą dėl prekybos susitarimų, ir jo nariai, kai derybos bus baigtos, tik nuspręs, ar patvirtinti, ar atmesti TISA; kadangi pagal tam tikrose valstybėse narėse galiojančią ratifikavimo procedūrą gali būti reikalingas regioninių parlamentų ir (arba) regioniniam lygmeniui atstovaujančių parlamento rūmų patvirtinimas;

Q.  kadangi Parlamentas pasilieka teisę pareikšti nuomonę po to, kai susipažins su kiekvienu būsimu teksto pasiūlymu ir TISA projektu;

1.  Atsižvelgdamas į vykstančias derybas dėl prekybos paslaugomis susitarimo, rekomenduoja Komisijai:

  a)  dėl susitarimo aplinkybių ir taikymo srities:

i.  vertinti TISA derybas kaip atspirties tašką siekiant naujų tikslų PPO lygmeniu, kad būtų galima iš naujo pradėti derybas ir iš dalies pakeisti GATS;

ii.  dar kartą pritarti plataus užmojo, visapusiškoms ir subalansuotoms deryboms, kurios turėtų išlaisvinti labiau integruotos pasaulinės paslaugų rinkos potencialą ir kartu užkirsti kelią socialiniam, aplinkos apsaugos ir ekonominiam dempingui bei užtikrinti atitiktį ES acquis; daryti įtaką globalizacijai ir ją valdyti ir stiprinti tarptautinius standartus, kartu teisiškai užtikrinant teisę reguliuoti ir siekti teisėtų viešosios politikos tikslų, pvz., visuomenės sveikatos, saugumo ir aplinkos apsaugos srityse; užtikrinti, kad pagrindiniai Europos paslaugų teikėjai, įskaitant MVĮ, svarbiausiuose jų interesus atitinkančiuose sektoriuose turėtų daugiau galimybių patekti į rinką ir kartu suderinti specialias išlygas opiuose sektoriuose, įskaitant visas viešąsias paslaugas; užtikrinti, kad šiomis derybomis būtų sąžiningai ir reikšmingai prisidedama prie darbo vietų kūrimo ir įtraukaus augimo, ir nustatyti plataus masto XXI a. prekybos paslaugomis tikslus; laikytis ES ir valstybių narių politinių, socialinių ir kultūros modelių, taip pat pagrindinių principų, įtvirtintų ES sutartyse ir įtrauktų į ES pagrindinių teisių chartiją, pvz., lyčių lygybės principų; visame pasaulyje skatinti ir saugoti žmogaus teises, demokratiją ir teisinę valstybę;

iii.  siekti daugiašališkumo ir nepritarti jokioms nuostatoms ar priedams, kuriais tam užkertamas kelias, nes tai būtų nesuderinama su GATS ir užkirstų kelią būsimai integracijai į PPO sistemą; priimti naujas šalis, jeigu jos sutinka laikytis jau sutartų taisyklių ir užmojo masto; skatinti platesnį suinteresuotųjų šalių dalyvavimą derybose; atkreipti dėmesį į tai, kad didžiausių kliūčių ir didžiausio augimo potencialo prekybos paslaugomis srityje esama BRICS ir MINT šalyse; pripažinti šių šalių, kaip eksporto paskirties vietų, kuriose plečiasi vidurinioji klasė, tarpinių žaliavų šaltinių ir pagrindinių pasaulinės vertės grandinių centrų, svarbą ES; atverti galimybes dalyvauti atsakingoms besiformuojančios ir dinamiškos rinkos ekonomikos šalims ir dar kartą išreikšti savo paramą Kinijos prašymui prisijungti prie derybų; užtikrinti visų TISA šalių įsipareigojimą siekti, kad derybų rezultatas taptų daugiašalis; užtikrinti, kad ypatingas dėmesys būtų skiriamas besivystančioms šalims, ir įtraukti GATS IV straipsnio nuostatas į TISA;

iv.  atsižvelgti į tai, kad, remiantis Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) duomenimis, paslaugų sektorius sukuria apie 51 proc. BVP besivystančiose šalyse ir kad paslaugų eksportas iš Afrikos šalių didėja; pripažinti, kad prekyba, įskaitant prekybą paslaugomis, tam tikromis sąlygomis galėtų paskatinti įtraukųjį augimą, darnų vystymąsi, skurdo ir nelygybės mažinimą ir deramų darbo vietų kūrimą, taip pat galėtų skatinti naujoves sudarant sąlygas keistis praktine patirtimi bei technologijomis ir investicijoms į mokslinius tyrimus ir plėtrą, įskaitant užsienio investicijas; atitinkamai laikytis nuomonės, kad suteikus besivystančioms šalims galimybę sąžiningai patekti į pasaulio paslaugų rinkas gali būti paspartinta jų ekonominė integracija ir prisitaikymas prie globalizacijos;

v.  pripažinti, kad, kadangi derybos vedamos remiantis prioritetais, tol, kol nebus užtikrintas daugiašališkumas, susitarimo naudą patirs tik TISA šalys; nepritarti nuostatos dėl didžiausio palankumo statuso (angl. MFN) suteikimo taikymui ne TISA šalims, kol susitarimas nėra daugiašalis; kaip ir GATS, nepritarti MFN išlygos taikymui LPS atveju;

vi.  atnaujinti diskusijas dėl paslaugų per Dohos vystymosi derybų raundą;

vii.  užtikrinti dvišalių ir daugiašalių susitarimų, dėl kurių šiuo metu deramasi, sąveiką ir nuoseklumą, taip pat jų derėjimą su bendrosios rinkos pokyčiais, ypač susijusiais su bendrąja skaitmenine rinka; užtikrinti ES vidaus ir išorės politikos suderinamumą ir skatinti integruotą požiūrį į užsienio reikalus; laikytis politikos suderinamumo vystymosi labui principo ir raginti įgyvendinti 2015 m. rugsėjo mėn. priimtus darnaus vystymosi tikslus;

viii)  pasiūlyti specialias apsaugos priemones turistams, be kita ko, siekiant užkrinti tarptautinių tarptinklinio ryšio mokesčių ir tarptautiniams skambučiams ir pranešimams taikomų mokesčių skaidrumą siekiant apriboti piktnaudžiavimo atvejus apmokestinant vartotojų naudojimąsi kredito kortelėmis už Europos ribų ir išsaugoti ES ir valstybių narių teisę skelbti įspėjimus dėl turistinių vietų saugumo;

ix.  nedelsiant paskelbti poveikio tvarumui vertinimą ir baigus derybas atitinkamai jį atnaujinti, visų pirma atsižvelgiant į TISA poveikį piliečiams, vietos ir regioninės vietos valdžios institucijoms, besivystančioms šalims, nedalyvaujančioms derybose, taip pat socialinei padėčiai ir užimtumui ES; laiku atlikti išsamų GATS poveikio Europos ekonomikai nuo jo įsigaliojimo dienos vertinimą; visapusiškai įtraukti socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės atstovus į baigiamąjį poveikio tvarumui vertinimo etapą; reikalauti, kad Parlamento mokslinių tyrimų tarnybos paskelbtų išsamų ir informatyvų tyrimą apie TISA derybų taikymo sritį ir galimą poveikį, be kita ko, lyčių aspekto ir poreikio kovoti su tokiais reiškiniais, kaip stiklo lubos ir vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas, požiūriu; atlikti tikrinimus, kaip laikomasi pagrindinių teisių, kad Parlamentas galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą pritarti arba nepritarti TISA;

x.  užtikrinti, kad investuotojų ir valstybių ginčų sprendimo mechanizmai negalėtų būti „importuojami“ iš kitų dvišalių investicijų sutarčių taikant nuostatas dėl didžiausio palankumo statuso suteikimo;

  b)  dėl patekimo į rinką:

i.  į susitarimo taikymo sritį neįtraukti viešųjų ir garso ir vaizdo paslaugų ir laikytis atsargaus požiūrio į kultūros paslaugas nepažeidžiant ES pagal GATS prisiimtų įsipareigojimų; siekti plataus užmojo šalių, sektorių ir vyriausybės lygmens įsipareigojimų, ypač toliau siekiant atverti užsienio viešųjų pirkimų, telekomunikacijų, transporto, finansų ir profesinių paslaugų rinkas;

ii.  visais lygmenimis užtikrinti abipusiškumą; pritarti su horizontaliu įsipareigojimu susijusių nuostatų, kuriomis remiantis būtų nustatomi bendri tikslai nekenkiant GATS XVI ir XVII straipsniuose numatytoms teisėms ir įsipareigojimams, taikymui ir atkreipti dėmesį į tai, kad tokie minimalūs reikalavimai padėtų nustatyti aiškius kriterijus, taikomus šalims, kurias domina galimybė dalyvauti; laikantis GATS IV straipsnio suteikti lankstumo besivystančioms ir mažiausiai išsivysčiusioms šalims, kai nustatomas susitarimui keliamų reikalavimų lygis; užtikrinti, kad šiuo susitarimu būtų siekiama sukurti vienodas sąlygas paslaugų sektoriuje ir atverti naujas rinkas ES paslaugų teikėjams;

iii.  į ES įsipareigojimus neįtraukti naujų paslaugų, kurios neįeina į atitinkamą klasifikavimo sistemą, teikimo, išsaugant galimybę jas įtraukti vėliau;

iv.  nepritarti neveikimo ir reketo sąlygų taikymui su patekimu į rinką susijusiems įsipareigojimams ir nepritarti jų taikymui pažeidžiamiems sektoriams, pvz., viešosioms ir kultūros paslaugoms, viešiesiems pirkimams, 4-ajam paslaugų teikimo būdui, transportui ir finansinėms paslaugoms; suteikti pakankamą lankstumą, kad visuotinės svarbos ekonominių paslaugų kontrolę vėl būtų galima patikėti valstybei; išsaugoti ES ir valstybių narių teisę pakeisti savo įsipareigojimų tvarkaraštį pagal GATS;

v.  prisiimti ribotus įsipareigojimus, susijusius su 1-uoju paslaugų teikimo būdu, ypač skaitmeninių paslaugų, finansinių paslaugų ir kelių transporto srityse, siekiant išvengti savavališko reguliavimo ir socialinio dempingo; tačiau prisiimti plataus užmojo įsipareigojimus ir pripažinti aktyvius interesus palydovinių telekomunikacijų paslaugų, jūrų paslaugų ir perdraudimo srityse; pripažinti, kad tokie įsipareigojimai gali būti veiksmingi tik tinkamai reguliuojamoje aplinkoje; užtikrinti, kad ES vartotojams paslaugas iš užsienio teikianti įmonė visapusiškai laikytųsi ES teisės aktų, ir įtraukti nuostatas, kuriomis vartotojams būtų užtikrinta galimybė lengvai pasinaudoti teisių gynybos priemonėmis; kartu nustatyti vartotojams, kurie susiduria su trečiosiose šalyse esančiais paslaugų teikėjais, kylančius sunkumus, teikti jiems informaciją apie galimybes ginti teises tokiomis aplinkybėmis ir, jei reikia, pasiūlyti konkrečių priemonių;

vi.  atsižvelgiant į 3-iąjį paslaugų teikimo būdą, laikytis plataus užmojo požiūrio ir siekti pašalinti trečiojoje šalyje esančias komercinio buvimo ir įsisteigimo kliūtis, pvz., užsienio kapitalo ribojimus ir bendrajai įmonei keliamus reikalavimus, kurie labai svarbūs, atsižvelgiant į didėjantį paslaugų, teikiamų pagal 1-ajį ir 4-ąjį paslaugų teikimo būdus, skaičių, kartu išsaugant dabartinį ES lygmens apribojimų lygį;

vii.  turėti omenyje tai, kad ES yra labai suinteresuota aukštos kvalifikacijos specialistų išoriniu judumu; susilaikyti nuo naujų su vidiniu judumu susijusių įsipareigojimų, išskyrus GATS, kol kitos šalys iš esmės nepagerins savo pasiūlymų; pripažinti, kad su darbu susijusi išlyga užtikrina, jog užsienio paslaugų teikėjai teisiškai įsipareigoja laikytis ES ir valstybių narių socialinių ir darbo teisės aktų, taip pat kolektyvinių sutarčių; prisiimti plataus užmojo 4-ojo paslaugų teikimo būdo įsipareigojimus tais atvejais, kai galioja 3-iojo paslaugų teikimo būdo įsipareigojimai; išsaugoti gebėjimą atlikti sutartinių paslaugų teikėjų ir nepriklausomų specialistų ekonominių poreikių ir darbo rinkos tikrinimus;

viii.  gerbti valstybių narių suverenią teisę pasirinkti, kuriuos sektorius ir kiek atverti užsienio konkurentams taikant ribojimus ir išimtis; nespausti valstybių narių visapusiškai nesinaudoti šia teise;

ix.  laikantis SESV 14 ir 106 straipsnių ir 26 protokolo, iš susitarimo taikymo srities išbraukti dabartines ir būsimas visuotinės svarbos paslaugas ir visuotinės ekonominės svarbos paslaugas (įskaitant vandens tiekimo, sveikatos priežiūros, socialines paslaugas, socialinio saugumo sistemas, švietimo paslaugas, atliekų tvarkymo ir viešojo transporto paslaugas, bet jomis neapsiribojant); užtikrinti, kad ES, nacionalinės ir vietos valdžios institucijos išlaikytų visišką teisę nustatyti, patvirtinti, toliau taikyti arba panaikinti bet kokias priemones, susijusias su viešųjų paslaugų užsakymu, teikimo organizavimu, finansavimu ir teikimu; taikyti šią išimtį neatsižvelgiant į tai, kaip teikiamos ir finansuojamos viešosios paslaugos; užtikrinti, kad į susitarimo taikymo sritį nepatektų su socialinės apsaugos sistemomis susiję klausimai; atmesti pasiūlymą dėl pacientų judumo priedo, kuriam prieštarauja dauguma TISA dalyvių; pripažinti, kad ES piliečiai yra pripratę gauti kokybiškas viešąsias paslaugas, ir kad jos padeda užtikrinti socialinę bei teritorinę sanglaudą;

x.  nepritarti, kad būtų nustatyti tų pačių valdžios institucijų įmonių kryžminiam finansavimui taikomi apribojimai, kurie viršija Sąjungos ir valstybių narių teisės aktais nustatytus apribojimus;

xi.  nepažeidžiant GATS, siekti nustatyti aiškią „auksinio standarto“ taisyklę, kurią būtų galima įtraukti į visus prekybos susitarimus ir kuria būtų užtikrinta, kad komunalinių įmonių sąlyga būtų taikoma visiems tiekimo būdams, visoms paslaugoms, kurias Europos, nacionalinės arba regionų valdžios institucijos laiko viešosiomis paslaugomis bet kokiame sektoriuje ir nepriklausomai nuo paslaugos monopolijos statuso;

xii.  laikantis SESV 167 straipsnio 4 dalies ir UNESCO konvencijos dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo, visam susitarimui taikant horizontaliąją ir teisiškai privalomą sąlygą užtikrinti, kad šalys išsaugotų savo teisę priimti arba toliau taikyti bet kokią priemonę, susijusią su kultūros ir kalbos įvairovės apsauga arba skatinimu, nepaisant nei internete, nei ne internete naudojamos technologijos arba paskirstymo platformos;

  c)  dėl skaitmeninės ekonomikos taisyklių:

i.  laikantis visuotinės teisės į privatumą, užtikrinti tarpvalstybinius duomenų srautus;

ii.  atsargiai vesti derybas dėl su duomenų ir asmeninio gyvenimo apsauga susijusių skyrių;

iii.  pripažinti, kad duomenų apsauga ir teisė į privatumą yra ne kliūtys prekybai, o pagrindinė teisė, įtvirtinta ES sutarties 39 straipsnyje, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsniuose, taip pat Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 12 straipsnyje; pripažinti, kad kuriant duomenimis grindžiamą ekonomiką būtinas didesnis pasitikėjimas; užtikrinti visapusišką šios pagrindinės teisės laikymąsi, deramai atsižvelgiant į pastaruosius skaitmeninės ekonomikos pokyčius, ir visapusiškai laikytis Teisingumo Teismo sprendimo byloje dėl Saugaus uosto; įtraukti išsamią, nedviprasmišką, horizontaliąją, savarankišką ir teisiškai privalomą nuostatą, pagrįstą GATS XIV straipsniu, kuriuo dabartinė ir būsima ES teisinė asmens duomenų apsaugos sistema neįtraukta į šį susitarimą be jokių išlygų, kad ji turi atitikti kitas TISA dalis; visiems kitiems TISA susitarimo priedams taikyti tokias nuostatas; nedelsiant oficialiai palaikyti tokius TISA elektroninės prekybos priedo pasiūlymus; remti pasiūlymus, kuriais siekiama užtikrinti, kad vartotojų asmens informacijos apsaugos vietos teisinės sistemos būtų taikomos nediskriminaciniu pagrindu; taikyti elektroninės prekybos priede įtvirtintas nuostatas visiems kitiems TISA priedams, taip pat ir su finansinėmis paslaugomis susijusiems priedams;

iv.  užtikrinti, kad Europos piliečių asmens duomenys visame pasaulyje būtų perduodami visapusiškai laikantis Europoje galiojančių duomenų apsaugos ir saugumo taisyklių; užtikrinti, kad piliečiai ir toliau kontroliuotų savo asmens duomenis; todėl rekomenduoja atmesti bet kokias visa apimančias nuostatas dėl duomenų srautų, kurie perduodami nesilaikant duomenų apsaugos standartų;

v.  nedelsiant oficialiai prieštarauti JAV pasiūlymams dėl informacijos judėjimo;

vi.  atsižvelgti į tai, kad aiškiai apibrėžta teisinė sistema, dėl kurios sutaria abi pusės, užtikrina greitus informacijos mainus, kai to reikia norint pašalinti grėsmes saugumui; užtikrinti, kad GATS XIV a straipsnis būtų atkartotas TISA pagrindiniame tekste; užtikrinti, kad nacionalinės saugumo sąlygos būtų pagrįstos tinkamais būtinumo kriterijais; vis dėlto rekomenduoja griežtai atmesti bet kokį GATS XIV a straipsnyje nustatytos nacionalinio saugumo išimties taikymo srities išplėtimą ir bet kokias slaptas technologijų programas; nedelsiant oficialiai prieštarauti tokiems TISA pasiūlymams;

vii.  pripažinti, kad skaitmeninės inovacijos yra ekonomikos augimo ir visos ekonomikos produktyvumo variklis; pripažinti, kad duomenų srautai yra pagrindinė paslaugų ekonomikos paskata, pagrindinis tradicinių gamybos kompanijų pasaulinės vertės grandinių elementas ir yra būtini bendrosios skaitmeninės rinkos plėtrai; todėl rekomenduoja siekti visiškai uždrausti privalomus duomenų vietos nustatymo reikalavimus ir užtikrinti, kad į TISA būtų įtrauktos taisyklės, kurios būtų veiksmingos ir ateityje, ir būtų užkirstas kelias susiskaidymui skaitmeniniame pasaulyje; atkreipti dėmesį į tai, kad privalomi lokalizavimo reikalavimai, pagal kuriuos paslaugų teikėjai, kad galėtų teikti paslaugas, priversti naudoti vietos infrastruktūrą ar įsisteigti vietoje, trukdo vykdyti tiesiogines užsienio investicijas iš tos šalies ir į ją; todėl siekti kuo labiau apriboti tokią praktiką Europoje ir už jos ribų, kartu taikant reikiamas išimtis, pagrįstas teisėtais viešaisiais tikslais, pvz., vartotojų apsauga ir pagrindinių teisių apsauga;

viii.  užtikrinti, kad galutinio susitarimo nuostatos derėtų su dabartiniais ir būsimais ES lygmens teisės aktais, įskaitant ES Reglamentą dėl Europos bendrosios elektroninių ryšių rinkos, Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, E. apsaugos direktyvą (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) ir komunikate dėl bendrosios skaitmeninės rinkos nustatytas 16 priemonių; apsaugoti tinklo neutralumą ir atvirą internetą; užtikrinti, kad asmens duomenys galėtų būti perduodami už Sąjungos ribų tik jei laikomasi ES duomenų apsaugos teisės aktų nuostatų dėl perdavimo trečiosioms šalims; visų pirma užtikrinti, kad ES toliau galėtų stabdyti duomenų perdavimą iš ES į trečiąsias šalis tais atvejais, kai trečiosios šalies taisyklės neatitinka ES standartų ir kai įmonės nenaudoja alternatyvių duomenų apsaugos būdų, pvz., įmonėms privalomų taisyklių arba standartinių sutarčių sąlygų, ir kai netaikomos Direktyvos 95/46/EB 26 straipsnio 1 dalyje išvardytos nukrypti leidžiančios nuostatos; užkirsti kelią geografinio blokavimo praktikai ir laikytis interneto atviro valdymo principo; bendradarbiauti su šalimis atitinkamose grupėse siekiant priimti pakankamai aukštus duomenų apsaugos standartus;

ix.  skatinti taisyklėmis grindžiamą konkurenciją telekomunikacijos sektoriuje paslaugų teikėjų ir vartotojų labui; spręsti nuolatinę nenuoseklaus reglamentavimo telekomunikacijų sektoriuje problemą neleidžiant šalims nustatyti užsienio kapitalo ribojimų, nustatant konkurencijai palankias įsitvirtinusių įmonių tinklams taikomas didmeninės prieigos taisykles, nustatant aiškias ir nediskriminacines licencijų išdavimo taisykles, ES telekomunikacijų paslaugų teikėjams užtikrinant realias galimybes naudotis galutinės paskirties infrastruktūromis eksporto rinkose, užtikrinant reguliavimo institucijų nepriklausomumą ir pritariant plačiai telekomunikacijų paslaugų apibrėžčiai, kuri būtų taikoma visų rūšių tinklams; visiems veiklos vykdytojams užtikrinti vienodas sąlygas ir užtikrinti, kad ES nepriklausančių oligopolinių rinkų įmonės nesinaudotų ES vidaus rinkos susiskaldymu; užtikrinti, kad TISA šalys laikytųsi atviros ir nediskriminacinės interneto prieigos paslaugų teikėjams ir vartotojams principo; užtikrinti, kad ES veiklos vykdytojai TISA susitarimo šalyse turėtų sąžiningą ir vienodą telekomunikacijų rinkos prieigą, nevaržomą jokių netarifinių ir užsienio šalims taikomų kliūčių, įskaitant reguliavimo ir licencijavimo reikalavimus, standartų asimetriją, technologines sąlygas ar apribojimus;

x.  tvirtai pritarti tarptautinio judriojo tarptinklinio ryšio nuostatoms ir taikyti jas tarptautiniams skambučiams ir pranešimams; trumpuoju laikotarpiu padidinti viešai prieinamos informacijos apie mažmeninius tarifus kiekį, o ilguoju laikotarpiu remti didžiausių kainų koncepciją, siekiant jas mažinti; užtikrinti, kad TISA susitarimu nebūtų sudaroma jokių kliūčių dvišaliams susitarimams šioje srityje; skatinti vartotojų apsaugą internete, visų pirma kai tai susiję su nepageidaujamų komercinių elektroninių žinučių siuntimu;

xi.  sudaryti sąlygas veiksmingai bendradarbiauti skaitmeninės erdvės apmokestinimo srityje remiantis Komisijos tinkamo finansų valdymo platformos darbu ir ypač užtikrinti šio sektoriaus įmonių apmokestinimo ir realios ekonominės veiklos sąsają;  d)  dėl judumo taisyklių:

i.  užtikrinti, kad niekas netrukdytų ES ir jos valstybėms narėms palikti galioti, tobulinti ir taikyti savo darbo ir socialinės srities taisyklių, kolektyvinių sutarčių ir fizinių asmenų atvykimą ir laikiną buvimą ES ar valstybės narės teritorijoje reglamentuojančių teisės aktų, įskaitant priemones, kurių reikia norint užtikrinti deramą fizinių asmenų judėjimą tarp sienų, pvz., be kita ko, leidimą atvykti arba leidimo atvykti sąlygas; užtikrinti, kad laikantis Direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo į ES atvykstantiems paslaugų teikėjams dabar ir ateityje būtų taikomos minimalios priimančiosios šalies užimtumo sąlygos; užtikrinti, kad visi į Europą atvykstantys darbuotojai, neatsižvelgiant į tai, kokia jų gimtoji šalis, turėtų tokias pat darbo teises, kaip priimančiosios šalies piliečiai, ir kad būtų laikomasi vienodo užmokesčio už vienodą darbą principo; užtikrinti, kad TISA susitarimo šalys laikytųsi aštuonių pagrindinių Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijų; paraginti visas šalis ratifikuoti ir įgyvendinti pagrindinius TDO standartus ir propaguoti kitas susijusias TDO konvencijas ir JT rezoliucijas; užtikrinti, kad ES teritorijoje būtų laikomasi ES ir valstybių narių darbo įstatymų ir kolektyvinių sutarčių; stiprinti ES stebėjimo ir įgyvendinimo mechanizmus, kad būtų išvengta pažeidimų; primygtinai raginti valstybes nares didinti darbo inspekcijoms skiriamus išteklius; skubiai surinkti ir pateikti išsamią informaciją, kiek ir kokio pobūdžio paslaugų teikėjų šiuo metu ES vykdo veiklą pagal 4-ąjį paslaugų teikimo būdą, taip pat informaciją apie veiklos trukmę; ateityje užtikrinti veiksmingesnę tarpvalstybinę prieigą prie duomenų ES teritorijoje; įtraukti saugos išlygą, kuri neleistų bendrovėms nepaisyti teisės imtis kolektyvinių veiksmų ar tokią teisę pažeisti per derybas dėl kolektyvinių sutarčių ir per darbo ginčus išnaudojant darbuotojus iš trečiųjų šalių, ir kuri suteiktų galimybę TISA šalims taikyti reikiamas apsaugos priemones, jei šalyje būtų siekiama mažinti darbo užmokestį, kiltų pavojus tos šalies darbuotojų teisėms arba būtų pažeisti kiti standartai, dėl kurių susitarta, laikantis GATS X priede nustatytų apribojimų; paskatinti visas susitariančiąsias šalis paisyti EBPO rekomendacijų daugiašalėms įmonėms;

ii.  nepamiršti, kad įsipareigojimai pagal 4-ąjį paslaugų teikimo būdą šalies, kurioje teikiama paslauga, vidaus teisės aktuose ir sutartyje, kuria laikomasi tų vidaus teisės aktų, nustatytomis sąlygomis ribotą laikotarpį turi būti taikomi tik aukštos kvalifikacijos specialistų, pvz., asmenų, turinčių universitetinį ar lygiavertį magistro laipsnį, einančių vadovaujamąsias pareigas, judėjimui arba judėjimui turint konkretų tikslą; atsižvelgdamas į tai, ragina laikytis Paslaugų direktyvos (2006/123/EB) 16 straipsnio ir jį įgyvendinti; nepritarti esminiams 4-ojo paslaugų teikimo būdo taisyklių, nustatytų GATS, pakeitimams ir svarstyti, ar reikėtų atlikti Direktyvos 2014/66/ES dėl bendrovės viduje perkeliamų trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų peržiūrą;

iii.  pripažinti, kad 4-ojo paslaugų teikimo būdo priedas apima svarbius Europos interesus, nes ES specialistai turi gerą išsilavinimą ir yra judūs, o ES įmonės vis dažniau reikalauja, kad Europoje dirbantys užsienio specialistai ir už Europos ribų dirbantys jų darbuotojai turėtų specifinių įgūdžių, kad galėtų padėti pamatus naujai verslo veiklai; užtikrinti, kad darbuotojų judumas teiktų naudą ne tik Europos įmonėms, bet ir Europos darbuotojams;

iv.  prieštarauti bet kokioms nuostatoms, susijusioms su vizomis ir kitomis atvykimo procedūromis, išskyrus tas, kurių paskirtis – didinti skaidrumą ir supaprastinti administracines procedūras; užtikrinti, kad TISA susitarimas nebūtų taikomas priemonėms, kurios turi poveikio šalyje įsidarbinti siekiantiems fiziniams asmenims, taip pat priemonėms, susijusioms su pilietybe, nuolatine gyvenamąja vieta ar nuolatiniu darbu; nustatyti tinkamas apsaugos priemones siekiant užtikrinti, kad laikini paslaugų teikėjai grįžtų į savo kilmės šalį;

v.  siekti taikyti horizontalų draudimą, kad reikalavimas įsteigti komercinį vienetą arba būti šalies gyventoju nebūtų laikomas profesinių paslaugų teikimo sąlyga; apriboti priedo dėl profesinių paslaugų taikymo sritį, paliekant galioti tik kiekvienos šalies prisiimtų įsipareigojimų sąrašą;

vi.  stengtis sukurti abipusę mokymo, akademinių laipsnių ir profesinės kvalifikacijos pripažinimo sistemą, visų pirma architektūros, apskaitos ir teisės sektoriuose, kartu užtikrinant tiekėjo kompetenciją, taigi ir teikiamų paslaugų kokybę, laikantis ES Profesinių kvalifikacijų pripažinimo direktyvų ir kartu vengiant automatinio ir kiekybinio universitetinių laipsnių pripažinimo;

vii.   prašyti į pateikti aiškią apibrėžtį, kokiems darbuotojams taikomas priedas dėl 4-ojo paslaugų teikimo būdo;

  e)  dėl finansinių paslaugų taisyklių:

i.  pasiekti susitarimą, kuriame būtų plataus užmojo, tačiau suderintas priedas, apimantis visų rūšių finansinių paslaugų, ypač bankininkystės ir draudimo, teikimą, kuris būtų išsamesnis už GATS priedą dėl finansinių paslaugų ir kuriuo būtų skatinamas ilgalaikis augimas laikantis strategijos „Europa 2020“ tikslų; siekti stiprinti finansų sistemos ir pavienių finansų įstaigų stabilumą, užtikrinti visapusišką atitiktį laikotarpio po krizės reglamentavimo aplinkai ir garantuoti sąžiningą finansinių paslaugų teikėjų konkurenciją; pasiekti susitarimą, kuris teiktų naudos ir apsaugą Europos vartotojams – tai būtų finansinio reguliavimo konvergencija jį stiprinant, platesnis finansinių paslaugų pasirinkimas; siekti užtikrinti tinkamą vartotojų apsaugą, įskaitant duomenų apsaugą ir teisę į privatumą, ir suprantamos ir tinkamos informacijos, kuri yra esminis veiksnys užtikrinant geresnę asimetrinės informacijos pusiausvyrą, teikimą;

ii.  įpareigoti TISA susitarimo šalis įgyvendinti ir taikyti tarptautinius finansų sektoriaus reglamentavimo ir priežiūros standartus, kuriuos, pvz., patvirtino G 20, Bazelio bankų priežiūros komitetas, Finansinio stabilumo taryba, Tarptautinė vertybinių popierių komisijų organizacija ir Tarptautinė draudimo priežiūros institucijų asociacija; imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad pagrindiniai PPO dokumento dėl finansinių paslaugų supratimo elementai būtų perkelti į TISA, kartu gerinant dokumento formuluotes, kad jos atitiktų tikslias dabartinės ES politikos kryptis šiose srityse; užtikrinti, kad TISA padėtų išvengti dvigubo apmokestinimo atvejų ir jokiu būdu nesudarytų sąlygų ir nesukurtų spragų mokestiniam sukčiavimui, mokesčių slėpimui, agresyviam mokesčių planavimui ar pinigų plovimui; reikalauti, kad šalys, kurios šiuo metu neturi dvišalių prekybos susitarimų su ES, pvz., Australija, Naujoji Zelandija, Honkongas ir Taivanas, turi labai nedaug įsipareigojimų PPO lygmeniu, pvz., Čilė, Turkija, arba turi labai nedaug dvišalių įsipareigojimų finansinių paslaugų srityje, pvz., Meksika, prisiimtų tvirtus įsipareigojimus (visų pirma dėl patekimo į rinką);

iii.  įtraukti į TISA rizikos ribojimo išlygą, pagrįstą tokiu pačiu modeliu, kaip išsamiame ES ir Kanados ekonomikos ir prekybos susitarime numatyta išlyga, pagal kurią išsaugoma šalies suvereni teisė nukrypti nuo savo prekybos įsipareigojimų ir priimti bet kokią, jos nuomone, būtiną priemonę finansų ir bankininkystės sektoriams reguliuoti rizikos ribojimo ir priežiūros sumetimais, siekiant užtikrinti stabilumą ir šalies finansų sistemos vientisumą;

iv.  užtikrinti, kad finansinių paslaugų srityje nebūtų prisiimama naujų įsipareigojimų, kurie galėtų pakenkti ES finansų reguliavimui, nes dėl jų ES būtų priversta atsisakyti savo stipresnės finansų sektoriaus reguliavimo sistemos arba negalėtų naudotis įstatymais, skirtais pernelyg didelės finansų įstaigų rizikos prisiėmimo problemai spręsti; užtikrinti, kad šiuo susitarimu būtų ribojamas ES reguliuotojų gebėjimas leisti naudoti ar uždrausti bet kokius esamus ar naujus tam tikrus finansinius produktus pagal ES reglamentavimo sistemą;

v.  pabrėžiant poreikį didinti pasaulinę prieigą prie finansinių paslaugų ir atsižvelgiant į jų svarbą augimui ir ekonomikai, vis dėlto neleisti ES teikti tarpvalstybinių finansinių paslaugų, įskaitant portfelio valdymą, tol, kol aukščiausiu lygmeniu nebus užtikrinta finansinio reglamentavimo konvergencija, išskyrus išimtinius ir deramai pagrįstus atvejus, pvz., perdraudimo paslaugas, teikiamas tarp įmonių; ypač atkreipti dėmesį į tai, kad būtina nustatyti aiškias ir patikimas taisyklės ir procedūras, kuriomis trečiosiose šalyse įsisteigusioms įmonėms leidžiama teikti tokias paslaugas ES ir, prireikus, gauti ES pripažinimą, kad šių įmonių kilmės šalyje veikia ES sistemai lygiavertė reguliavimo ir priežiūros sistema, siekiant užtikrinti, kad jokie neprižiūrimi subjektai negalėtų veikti Sąjungoje ir kad visoms Europos ir užsienio įmonėms, nepaisant jų įsisteigimo vietos jurisdikcijos, būtų sudarytos vienodos sąlygos; kaip ir įgyvendinant TISA susitarimą, imtis neatidėliotinų veiksmų siekiant sumažinti įvairių šalių taikomų metodų, kuriuos taikydamos jos šiuo metu pripažįsta kitų jurisdikcijų reguliavimo ir priežiūros sistemų lygiavertiškumą, skirtumus, nes tai lemia dabartinį pasaulio finansinių paslaugų rinkų susiskaidymą; dėl šios priežasties siekti bendro supratimo, kad priimant sprendimą dėl lygiavertiškumo turėtų būti skaidriai įvertinta, ar kiekvienos jurisdikcijos taisyklėmis siekiama tų pačių tikslų, ir kad, nors toks sprendimas turėtų būti priimamas po to, kai iš anksto ir dažnai rengiami dvišaliai dialogai, jis gali būti vienašališkas, jei abipusis pripažinimas neįmanomas;

vi.  prašyti atlikti išsamų nepriklausomą ex ante poveikio vertinimą tolesnio finansų sektoriaus liberalizavimo pagal TISA poveikiui ekonomikai ir socialinei sričiai nustatyti;

vii.  pripažinti, kad naujo reguliavimo veiksmai, kurių imtasi po finansų krizės, įskaitant reikalavimus dėl tam tikrų teisinių normų, padalijimo (pvz., bankų veiklos atskyrimo), verslo pokyčių arba dydžio mažinimo, dar nebaigti įgyvendinti;

  f)  dėl logistikos taisyklių:

i.  siekti plataus užmojo, bet suderintų transporto sektoriaus, kuris yra labai svarbus tvariam pasaulinių vertės grandinių vystymuisi, rezultatų; didinti verslo klientams, pavieniams naudotojams ir darbuotojams naudingą transporto paslaugų greitį, patikimumą, saugumą ir sąveiką; užtikrinti atitiktį ES klimato politikai; atsižvelgti į vežimo ir pristatymo paslaugų svarbą Europos ekonomikai ir užimtumui, nes Europos laivų savininkai valdo 40 proc. pasaulio prekybinių laivų, aviacijos pramonė užtikrina daugiau kaip 5 mln. darbo vietų, Europos geležinkelių pramonė apima daugiau nei pusę viso pasaulio geležinkelio įrangos gamybos ir paslaugų, o kelių transportas tebėra svarbus ES logistikos srityje; atsižvelgiant į tai, pripažinti transporto paslaugų teikiamas galimybes sumažinti nedarbo lygį Europoje; užtikrinti, kad vedant derybas būtų atsižvelgiama į sparčiai besikeičiantį transporto sektoriaus pobūdį ir vis didėjančią su bendradarbiavimu grindžiamu vartojimu susijusių transporto rūšių svarbą kasdieniame europiečių gyvenime; reikalauti, kad užsienio bendrovės, teikdamos savo vežimo ar pristatymo paslaugas ES teritorijoje, visapusiškai laikytųsi ES galiojančių reguliavimo standartų;

ii.  siekti pagerinti patekimo į užsienio rinkas sąlygas ir sumažinti antikonkurencinę reglamentavimo praktiką, visų pirma tokią, kuri žalinga aplinkai ir mažina transporto paslaugų efektyvumą, ir trečiųjų šalių taikomų apribojimus, susijusius su užsienio nuosavybe, kartu teisiškai užtikrinant valdžios institucijų teisę reguliuoti transporto sektorių ir garantuoti viešąjį transportą; spręsti kabotažo sektoriuje taikomų apribojimų problemą ir vengti atvejų, kai vežėjų transporto priemonės iš priimančiosios šalies grįžta tuščios, visų pirma prieduose dėl jūrų ir oro transporto;

iii.  parengti nuostatas, stiprinančias keleivių, besinaudojančių visų rūšių transporto priemonėmis, teises, visų pirma priede dėl oro transporto, kad šis susitarimas taip pat būtų naudingas vartotojams;

iv.  išsaugoti valstybių narių teises, susijusias su dabartinėmis ar būsimomis nacionalinėmis nuostatomis ir dvišaliais ar daugiašaliais kelių transporto susitarimais, įskaitant tranzito leidimo išdavimo reikalavimus; į priedo dėl kelių transporto taikymo sritį neįtraukti jokių nuostatų, kuriomis būtų palengvinamas profesionalių vairuotojų atvykimas ir buvimas šalyje; nepritarti jokiems reikalavimams kelių transporto sektoriuje prisiimti su 4-uoju paslaugų teikimo būdu susijusius įsipareigojimus;

v.  užtikrinti atitiktį tarptautiniams standartams, pavyzdžiui, kuriuos nustatė Tarptautinė jūrų organizacija ir Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija, laikyti juos minimaliais standartais ir nepritarti jokiems šių tarptautinių standartų sušvelninimams; ilguoju laikotarpiu siekti nustatyti jūrų ir oro transporto sektoriui privalomas tarptautines prekybos taisykles; užtikrinti, kad būtų taikomos logistikos ir transporto sektoriams aktualios TDO konvencijos, pvz., Konvencija dėl darbo jūrų laivyboje; pabrėžti, kad ES ir valstybių narių teisės aktais užtikrinama nauda darbuotojams (įskaitant saugą ir saugumą), vartotojams ir aplinkai; pabrėžti, kad visi paslaugų teikėjai ES – užsienio ir nacionaliniai – turi laikytis šių teisės aktų; pripažinti, kad paslaugų kokybė yra neatsiejamai susijusi su užimtumo kokybe ir taikomomis reguliavimo sistemomis;

vi.  nustatyti tinkamą konkurencingo pašto sektoriaus, kuris yra labai svarbus siekiant toliau plėtoti paslaugas ir skaitmeninę ekonomiką, liberalizavimo ir universaliųjų pašto paslaugų, kurioms tenka esminis vaidmuo skatinant socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą, pusiausvyrą; todėl užkirsti kelią antikonkurenciniam kryžminiam subsidijavimui ir didinti trečiųjų šalių rinkų prieinamumą kartu užtikrinant universaliųjų paslaugų, kaip jas apibrėžė kiekviena šalis, vykdymą;

vii.  prisiminti esminį jūrų transporto, kaip pramonės šakos ir kaip tarptautinės prekybos tarpininko, vaidmenį pasaulio ekonomikoje; skatinti parengti aiškų tekstą su tvirtais įsipareigojimais užtikrinti prieigą prie uostų, taip pat patekimą į rinką ir nacionalinį režimą, taikomą tarptautinio jūrų transporto paslaugoms;

  g)  dėl vidaus reglamentavimo ir skaidrumo taisyklių:

i.  teisiškai užtikrinti Europos, nacionalinių ir vietos valdžios institucijų teisę reguliuoti, kad būtų apsaugotas viešasis interesas, taip, kad susitarimas nebūtų labiau ribojantis nei GATS ir kad nereikėtų atlikti būtinumo patikrinimų; užtikrinti, kad priedų nuostatos nebūtų labiau ribojančios nei GATS VI straipsnyje ar ES teisėje įtvirtinti principai;

ii.  pripažinti, kad derybų šalys yra sukūrusios teisinės valstybės ir nepriklausomų teismų sistemas ir užtikrinusios investuotojams bei piliečiams galimybes teisiniu keliu apginti savo teises;

iii.  skatinti gerą valdymą ir skaidrumą ir remti gerąją patirtį administracinių, reguliavimo ir teisėkūros procesų srityje šiuo tikslu raginant plačiai taikyti priemones, padedančias stiprinti sprendimų priėmėjų nepriklausomumą, didinti sprendimų skaidrumą ir demokratinę atskaitomybę ir mažinti biurokratiją; pabrėžti, kad imantis reglamentavimo veiksmų daugiausia dėmesio reikia skirti vartotojų, sveikatos ir aplinkos apsaugai ir saugumui, taip pat darbuotojų teisėms; užtikrinti, kad bet kokiais pakeitimais ES reguliavimo apsaugos lygis būtų tik didinamas, bet niekada nemažinamas;

iv.  pripažinti, kad remiantis GATS nuostatomis, priedas dėl vidaus reglamentavimo yra būtinas siekiant neleisti šalims nustatyti slaptų prekybos kliūčių ir be reikalo didinti užsienio įmonėms tenkančios naštos, visų pirma tais atvejais, kai jos prašo išduoti įvairių rūšių leidimus; užtikrinti, kad vidaus reglamentavimas ir toliau padėtų siekti viešosios politikos tikslų;

v.  užtikrinti, kad suderintos taisyklės būtų taikomos tik su prekyba susijusioms priemonėms, pvz., kvalifikacijos ir licencijų išdavimo reikalavimams ir procedūroms, ir tik tuose sektoriuose, kuriuose šalis prisiėmė įsipareigojimų;

vi.  siekiant išsamiai įvertinti du priedus dėl vidaus reglamentavimo ir skaidrumo atsižvelgiant į ES teisę ir įvertinti, ar šiuose prieduose nustatytų teisinių įsipareigojimų jau paisoma ES, prašyti, kad prieš Parlamentui balsuojant dėl galutinio susitarimo būtų pateikta teisinė nuomonė, ir ją paskelbti;

vii.  aiškiai apibrėžti teisėkūros srityje taikomus skaidrumo ir objektyvumo principus, siekiant užtikrinti, kad šios sąvokos netaptų visa apimančiomis nuostatomis;

viii.  internete viešai skelbti informaciją apie su prekyba susijusias taisykles, įskaitant taikomas ne federaliniu valdžios lygmeniu, ir apie tai, kaip jos yra įgyvendinamos; skirti daug dėmesio licencijų ir leidimų išdavimą reglamentuojančioms taisyklėms; konkrečiai skatinti sukurti internetinį vieno langelio principu pagrįstą informacijos MVĮ teikimo mechanizmą ir į jo sistemą įtraukti MVĮ;

ix.  užtikrinti, kad užsienio įmonėms taikomi administraciniai mokesčiai būtų sąžiningi ir nediskriminaciniai, kad būtų nustatytos pakankamos teisių gynimo priemonės, kurios būtų vienodai prieinamos užsienio ir vietos paslaugų teikėjams, norintiems pateikti skundą nacionaliniams teismams, ir kad teismų sprendimai būtų priimami per pagrįstą terminą;

x.  toliau laikytis ES praktikos, pagal kurią prieš priimant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų būtų rengiamos viešos konsultacijos; užtikrinti, kad per derybas būtų visapusiškai paisoma šių konsultacijų rezultatų;

xi.  nepritarti jokiems pasiūlymams, kuriais nustatoma privaloma pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų teikimo trečiosioms šalims tvarka prieš juos paskelbiant; nepamiršti, kad suinteresuotieji subjektai turi nevienodas galimybes naudotis ištekliais ir patirtimi, ir užtikrinti, kad TISA nustačius savanoriškų suinteresuotųjų subjektų konsultacijų procedūrą pirmenybė nepagrįstai nebūtų teikiama geriau finansuojamoms organizacijoms;

  h)  dėl kitose reguliavimo priemonėse nustatytų taisyklių:

i.  pripažinti, kad TISA suteikia galimybę užtikrinti konkurenciją pagal taisykles, o ne dėl taisyklių;

ii.  užtikrinti, kad būtų praktiškai laikomasi tarpusavyje sutartų įsipareigojimų, kad būtų galima imtis atsakomųjų veiksmų ir atgrasyti nuo įsipareigojimų pažeidimų; todėl ragina įtraukti į susitarimą valstybių tarpusavio ginčų sprendimo mechanizmą, kuriuo turėtų būti naudojamasi tol, kol šis susitarimas taps daugiašaliu ir bus galima taikyti PPO ginčų sprendimo mechanizmus; persvarstyti ES Reglamentą (ES) Nr. 654/2014 dėl Europos Sąjungos teisių taikyti tarptautinės prekybos taisykles ir užtikrinti šių taisyklių vykdymą, kad būtų galima užtikrinti ES galimybę imtis atsakomųjų veiksmų paslaugų sektoriuje;

iii.  siekiant kuo didesnio Europos įmonių dalyvavimo užsienio konkursuose, remti priedo dėl viešųjų pirkimų reglamentavimo įtraukimą, kartu išsaugant ES kriterijus, įskaitant socialinius ir aplinkos apsaugos kriterijus, ir Europos konkursuose ir Europos konkursų procedūrose, ypač susijusiose su MVĮ galimybėmis sudaryti viešųjų pirkimų sutartis, geriausiu kokybės ir kainos santykiu grindžiamais tinkamumo kriterijais ir ribomis, kurių neviršijus neprivalu laikytis įsipareigojimų; įveikti užsienyje skelbiamų konkursų ir patekimo į rinką kliūčių ir skaidrumo trūkumo problemą ir pasmerkti abipusiškumo stoką visais valdymo lygmenimis šioje srityje – tai rodo kai kuriose šalyse vidaus įmonėms taikomas lengvatinis režimas, kartu paliekant galimybę siekiant daugiašališkumo prisiimti patekimo į rinką ar nacionalinio režimo įpareigojimus; skatinti šalis, kurios dar neratifikavo ir neįgyvendino PPO sutarties dėl viešųjų pirkimų ir su jos 2011 m. peržiūra susijusių dokumentų, tai padaryti; paraginti Europos Sąjungą priimti „Europos verslo aktą“, panašų į JAV „Amerikos verslo aktą“, siekiant paskatinti MVĮ ir Europos pramonės ekonominę plėtrą;

iv.  užtikrinti ES mažųjų ir vidutinių paslaugų teikėjų apsaugą nuo ES nepriklausančių šalių paslaugų teikėjų nesąžiningos prekybos praktikos;

v.  sumažinti nereikalingas kliūtis prekybai su energijos tiekimu ir aplinka susijusiomis paslaugomis, ypač atsinaujinančiosios energijos ir aplinką tausojančių technologijų srityse, kartu išsaugant galimybę visiems paslaugų teikimo būdams šioje srityje numatyti patekimo į rinką ir nacionalinio režimo išlygas, atsižvelgiant į tai, kad vis daugiau paslaugų, pvz., diegimo, valdymo ir remonto, parduodama kartu su šiose dviejose srityse teikiamomis paslaugomis; aiškiai pripažinti kiekvienos šalies suverenią teisę į energijos išteklius pagal Sutarties nuostatas ir tobulinant GATS prilygstančias nuostatas teisiškai užtikrinti ES reguliavimo teisę, visų pirma siekiant įgyvendinti Europos uždavinius, susijusius su tvarumu, klimato politika, saugumu ir įperkamumu;

vi.  užtikrinti, kad dėl būsimų įsipareigojimų viešųjų pirkimų srityje nebūtų panaikinti jokie nė vienos šalies vietos arba nacionaliniai įstatymai;

  i)  dėl visuomenės ir politinio informavimo:

i.  užtikrinti kuo didesnį skaidrumą, dialogą ir atskaitomybę;

ii.  visais derybų etapais visapusiškai ir nedelsiant informuoti Europos Parlamentą; užtikrinti, kad visi Europos Parlamento nariai gautų visus su TISA susijusius derybų dokumentus, taip pat Europos Komisijos vidaus dokumentus, pvz., išsamias derybų raundų santraukas ir išsamius TISA susitarimo šalių pasiūlymų vertinimus, užtikrinant deramą konfidencialumą; viešai skelbti derybų dokumentus, išskyrus tuos, kurie turi būti įslaptinti dėl kiekvienu atveju aiškiai nurodomų priežasčių, laikantis PPO politikos, Teisingumo Teismo praktikos, susijusios su įslaptintais dokumentais, taip pat ES acquis, ypač Reglamente (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės susipažinti su dokumentais, įtvirtintų apribojimų;

iii.  teigiamai vertinti esminį postūmį užtikrinti skaidrumą visuomenei po 2014 m. rinkimų į Europos Parlamentą, įskaitant ES pasiūlymų dėl patekimo į rinką ir Tarybos suteiktų įgaliojimų viešą paskelbimą; toliau stiprinti šias pastangas teikiant faktų suvestines dėl kiekvienos susitarimo dalies ir skelbiant viešas ir suprantamas ataskaitas apie faktinę kiekvieno raundo grįžtamąją informaciją Europos svetainėje; skatinti derybų partnerius imtis tolesnių veiksmų siekiant skaidrumo, kad derybų dėl TISA sąlygos nebūtų mažiau skaidrios nei taikomos PPO;

iv.  užtikrinti rimtą ir nuolatinį ES institucijų bendradarbiavimą su visais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais per visą derybų procesą; prašyti, kad deryboms judant į priekį bendradarbiavimas laipsniškai intensyvėtų siekiant deramai atsižvelgti į ES pilietinės visuomenės, socialinių partnerių ir kitų suinteresuotųjų subjektų lūkesčius, taip pat pilietinės visuomenės dialogo metu; pabrėžti, kad derybinius nurodymus nustatančios valstybės narės šioje srityje turi atlikti pagrindinį vaidmenį;

v.  raginti valstybes nares įtraukti į derybas savo nacionalinius parlamentus, taip pat vietos ir regioninės valdžios institucijas, ir su jomis konsultuotis bei tinkamai informuoti apie vykstančias derybas;

vi.  pakviesti vietos ir regionų valdžios institucijų atstovus, kuriems ES lygmeniu atstovauja Regionų komitetas, dalyvauti Europos Komisijos kiekvieno derybų raundo pradžioje ir pabaigoje organizuojamuose dialoguose;

2.  prašo Komisijos visapusiškai atsižvelgti į šią rezoliuciją ir per šešis mėnesius nuo jos priėmimo dienos pateikti atsakymą;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją su Europos Parlamento rekomendacijomis Komisijai, taip pat susipažinti Tarybai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, TISA šalių administracijoms ir parlamentams.

AIŠKINAMOJI DALIS

Europos Parlamentui tenka itin svarbus vaidmuo ES prekybos politikoje. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnį ES valstybės narės ne tik taria paskutinį žodį dėl prekybos susitarimų, jos taip pat turi būti nedelsiant ir visapusiškai informuojamos visais derybų ir prekybos susitarimų sudarymo procedūros etapais, kad galėtų nuolat stebėti prekybos derybas.

Kad galėtų pakreipti derybas reikiama linkme, proceso metu Europos Parlamentas turi teisę išreikšti savo poziciją. Taigi pranešimu, parengtu pagal Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 4 dalį, pranešėja norėtų įvertinti derybas dėl prekybos paslaugomis (TISA) per pirmuosius dvejus su puse metų ir trylika jų raundų ir pateikti Europos Komisijai aiškias ir pagrįstas rekomendacijas.

Pasak pranešėjos, TISA derybose būtina užtikrinti didesnį patekimo į rinką abipusiškumą, sukurti vienodas pasaulines veiklos sąlygas, užtikrinti materialinę naudą vartotojams ir leisti derybose dalyvauti suinteresuotosioms šalims, siekiant ateityje palengvinti daugiašališkumą. Tačiau viešosios ir kultūros paslaugos, pagrindinės teisės į duomenų privatumą ir sąžiningos darbo sąlygos, taip pat teisė reguliuoti nėra derybų dalykas ir jos turi būti aiškiai išbrauktos iš susitarimo.

TISA negalima laikyti išsigelbėjimo priemone ar prakeiksmu, kol jis dar nepatvirtintas. Vietoj to, Europos Parlamentas privalo konstruktyviai ir pragmatiškai dirbti, siekdamas sukurti teigiamą derybų dėl TISA įvaizdį, išsklaidyti su derybomis susijusius mitus ir suteikti joms prioritetą, siekiant užtikrinti, kad bus sudarytas geras susitarimas Europos Sąjungos įmonių ir vartotojų interesų labui. Arba TISA bus harmoningas, arba jo tiesiog nebus.

2015 12 07

Vystymosi komiteto NUOMONĖ

pateikta Tarptautinės prekybos komitetui

dėl rekomendacijų Europos Komisijai dėl derybų dėl prekybos paslaugomis susitarimo (TISA)

(2015/2233(INI))

Nuomonės referentė: Lola Sánchez Caldentey

PASIŪLYMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Tarptautinės prekybos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad ES prekybos ir investicijų politika yra susijusi su ES vystymosi politika ir daro poveikį besivystančioms šalims; ragina Komisiją visose prekybos derybose laikytis politikos suderinamumo vystymosi labui principo ir įtraukti pagalbos prekybai principus į visas prekybos derybas; pabrėžia, kad reikia sutelkti dėmesį į veiksmingą neseniai patvirtintų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimą ir stebėseną; ragina Komisiją visuose prekybos susitarimuose garantuoti aukščiausio lygio pasaulinius standartus žmogaus teisių srityje, TDO standartus, socialinę apsaugą, socialinį dialogą, lyčių lygybę, viešąją ir visuotinę sveikatos priežiūrą, visuotinę galimybę gauti vaistų bei maisto produktų sauga;

2.  pripažįsta, kad pastaruoju metu ES ėmėsi veiksmų, siekdama suteikti jos prekybos susitarimams daugiau skaidrumo; ragina Komisiją padidinti skaidrumą ir demokratinę atskaitomybę, susijusius su derybų dėl prekybos paslaugomis susitarimo (TISA) procesu; pripažįsta nuolatinį ES institucijų bendradarbiavimą su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais šiame procese; ragina Komisiją toliau atlikti šį iniciatyvų vaidmenį didinant ES prekybos politikos skaidrumą ir galbūt jį sustiprinti; pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į profesinių sąjungų ir pilietinės visuomenės organizacijų, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas iš besivystančių šalių, pareikštą susirūpinimą; primygtinai ragina Komisiją suteikti daugiau galimybių susipažinti su visais viešais konsoliduotų derybų dokumentais, nes tai vienintelė demokratinė priemonė, leidžianti suinteresuotoms pilietinės visuomenės organizacijoms ir piliečiams gauti informacijos apie procesą ir į jį įsitraukti; ragina Komisiją užsakyti nepriklausoma TISA poveikio besivystančioms šalims tyrimą, kuriuo būtų atsižvelgiama į TVT trečiosiose šalyse, ir išsamiai apsvarstyti jo rezultatus;

3.  pažymi, kad remiantis Jungtinių Tautų Prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) duomenimis, paslaugų sektorius sukuria apie 51 proc. BVP besivystančiose šalyse; taip pat pažymi, kad išaugo paslaugų eksporto apimtys iš Afrikos; pripažįsta, kad prekyba, įskaitant prekybą paslaugomis, tam tikromis sąlygomis galėtų paskatinti įtraukųjį augimą, tvarų vystymąsi, skurdo ir nelygybės mažinimą ir deramų darbo vietų kūrimą, taip pat gali stimuliuoti naujoves sudarant sąlygas keitimuisi praktine patirtimi bei technologijomis ir investicijoms į mokslinius tyrimus ir plėtrą, įskaitant užsienio investicijas; todėl laikosi nuomonės, kad suteikus besivystančioms šalims galimybę sąžiningai patekti į pasaulio paslaugų rinkas gali būti paspartinta jų ekonominę integracija ir prisitaikymas prie globalizacijos;

4.  pažymi, kad tik ribotas besivystančių šalių skaičius dalyvauja derybose dėl TISA susitarimo; pakartoja, kad pasaulio prekybai reikalingas sustiprintas daugiašalis požiūris, kuris gali būti pasiektas aktyviau bendradarbiaujant ES ir demokratinėms tarptautinėms įstaigoms, pvz., JT ir PPO, kuriose tinkamai atstovaujama besivystančioms šalims; pažymi, kad TISA turėtų būti pagrįstas Bendruoju susitarimu dėl prekybos paslaugomis (angl. GATS), kurį pasirašė visi PPO nariai; tačiau primena, kad atmeta bet kokias nuostatas, kurios būtų nesuderinamos su GATS ir dėl kurių būtų užkertamas kelias tolesnei integracijai į PPO sistemą; ragina Komisiją atsižvelgti į TISA poveikį toms šalims, kurios nedalyvauja derybose, ypač besivystančioms šalims, ir įtraukti į TISA GATS IV straipsnio nuostatas;

5.  ragina Komisiją dėti pastangas siekiant vengti disbalanso tarptautiniuose prekybiniuose santykiuose; primena, kad TVT tikslu Nr. 17.15 pripažįstama, kad reikia gerbti kiekvienos šalies politinius sprendimus ir vadovybę nustatant ir įgyvendinant priemones skurdo mažinimo ir tvaraus vystymosi srityse; tvirtina, kad nacionalinių ir vietos valdžios institucijų reguliavimo teisė išlaikoma derybose dėl TISA; pabrėžia, kad norint sušvelninti galimus neigiamus padarinius besivystančioms šalims, kurių prioritetai – vystyti jų paslaugų sektorius, įskaitant visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, ir jų reglamentavimo sistemas, ES turėtų dėti daugiau pastangų, siekdama įtraukti besivystančias šalis į pasaulines vertės grandines paslaugų srityje ir apsvarstyti lankstesnį požiūrį į besivystančias šalis, kai nustatomas susitarimui keliamų reikalavimų lygis;

6.  ragina Komisiją iš derybų dėl TISA aiškiai išbraukti viešąsias paslaugas, taip pat kultūros ir audiovizualines paslaugas ir ypač užtikrinti, kad besivystančios šalys galėtų išlaikyti savo kultūros vertybes, nes tai esminiai tvaraus vystymosi ir žmogaus orumo užtikrinimo įrankiai; primena, kad TISA kaip bet koks kitas tarptautinis susitarimas turi atitikti tarptautiniu mastu pripažintus darbo, aplinkosaugos ir žmogaus teisių standartus; ragina Komisiją remti ir stebėti besivystančių šalių dedamas pajėgumų stiprinimo pastangas teikiant tvarias viešąsias paslaugas;

7.  primena, kad 2008 m. finansų sistemos krizė pademonstravo, kad finansinių paslaugų liberalizavimui reikia nustatyti griežtas prudencines taisykles, kad būtų išlaikytas finansų rinkų veikimas ir stabilumas; taigi ragina Komisiją užtikrinti, kad TISA nuostatomis dėl finansinių paslaugų aspektų būtų užtikrinti aukščiausi skaidrumo ir atskaitomybės standartai, skolos tvarumas, bendros skolintojų ir skolininkų atsakomybės principas ir kad jomis nebūtų didinami ekonomikos svyravimai ar nestabilumas;

8.  ragina Komisiją į jos prekybos politika integruoti lyčių lygybės ir didesnių galių moterims suteikimo aspektus, kadangi tai kelia susirūpinimą, ir atidžiai stebėti ES prekybos susitarimų poveikį lyčių lygybei; šiomis aplinkybėmis atkreipia dėmesį į tai, kad prekybos paslaugomis lyčių aspektas Afrikoje, kur moterų proporcija paslaugų sektoriuje labai viršija gamybos sektoriuje užimtų moterų skaičių, galėtų būti galimybė moterų verslumui ir deramam įdarbinimui skatinti;

9.   primena, kad TISA negali prieštarauti ES teisei ir turi būti laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos, kurios nuostatos privalomos ES institucijoms ir įstaigoms bei taikomos valstybėms narėms tais atvejais, kai šios įgyvendina ES teisę; primena, kad ES grindžiama tvirtu įsipareigojimu skatinti ir pasaugoti žmogaus teises, demokratiją ir teisės viršenybę pasaulyje; šiomis aplinkybėmis teigia, kad žmogaus teisės užima centrinę vietą ES santykiuose su kitomis šalimis ir regionais;

10.  ragina Komisiją aptarti neseniai įvykusį Urugvajaus pasitraukimą iš derybų dėl TISA ir padaryti reikalingas išvadas, daugiau dėmesio skiriant besivystančių šalių, kurios prisijungė prie TISA, poreikiams.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

1.12.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

21

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Beatriz Becerra Basterrechea, Doru-Claudian Frunzulică, Maria Heubuch, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Stelios Kouloglou, Arne Lietz, Linda McAvan, Norbert Neuser, Maurice Ponga, Cristian Dan Preda, Lola Sánchez Caldentey, Elly Schlein, György Schöpflin, Pedro Silva Pereira, Davor Ivo Stier, Bogdan Brunon Wenta, Rainer Wieland

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Jordi Sebastià

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Pál Csáky, José Inácio Faria, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández

2.12.2015

Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ

pateikta Tarptautinės prekybos komitetui

dėl rekomendacijų Europos Komisijai dėl derybų dėl prekybos paslaugomis susitarimo (TISA)

(2015/2233(INI))

Nuomonės referentė: Alessia Maria Mosca

PASIŪLYMAI

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ragina atsakingą Tarptautinės prekybos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  teikia Komisijai šias rekomendacijas:

  a.  derybose dėl prekybos paslaugomis susitarimo finansines paslaugas padaryti vienu iš ES prioritetų, nes ES tų paslaugų rinka jau palyginti atvira; pasiekti susitarimą, kuriame būtų plataus užmojo, tačiau suderintos taisyklės ir nuostatos, apimančios visų rūšių finansinių paslaugų, ypač bankininkystės ir draudimo, kad ir kokia teikimo tvarka būtų taikoma, teikimą, ypač atkreipiant dėmesį į naujas nuostatas dėl naujų paslaugų; pasiekti susitarimą, kuris teiktų naudos Europos vartotojams – tai būtų finansinio reguliavimo konvergencija jį stiprinant, platesnis finansinių paslaugų pasirinkimas ir geresnė vartotojų apsauga (suprantama ir tinkama informacija yra esminis veiksnys užtikrinant geresnę pusiausvyrą asimetrinėje informacijoje) ir skatintų ilgalaikį augimą, laikantis strategijos „Europa 2020“ tikslų;

  b.  pasiūlyti, kad finansinių paslaugų srityje TISA susitarimui būtų remiamas tarptautinių standartų įgyvendinimas ir taikymas, kad nebūtų priimami nauji įsipareigojimai, kurie pakenktų ES finansų reguliavimui, nes dėl jų ES būtų priversta atsisakyti savo stipresnės finansų sektoriaus reguliavimo sistemos, arba ES negalėtų naudotis įstatymais, siekdama, kad finansų įstaigos neprisiimtų pernelyg didelės rizikos, ir kad ES reguliuotojai išlaikytų teisę leisti arba neleisti bet kokius esamus arba naujus finansinius produktus rizikos ribojimo tikslais išsamiai įvertinus riziką ir naudą, kurią tokie produktai arba paslaugos suteiktų Sąjungai; išvardyti patekimo į rinką įsipareigojimus remiantis teigiamu sąrašu;

  c.  atsižvelgiant į finansinių paslaugų svarbą augimui ir ekonomikai, TISA susitarimu leisti trečiųjų šalių subjektams teikti ES tarpvalstybines finansines paslaugas atitinkamuose subsektoriuose, taikant tam tikrus tinkamai pagrįstus apribojimus (ribotam sektorių skaičiui, pvz., perdraudimo), pagal aiškias taisykles ir procedūras, kuriomis tiems subjektams leidžiama teikti tokias paslaugas ES ir, prireikus, jei ES pripažintų, kad šių subjektų kilmės šalyje veikia reguliavimo ir priežiūros sistema lygiavertė ES sistemai, siekiant užtikrinti, kad jokie neprižiūrimi subjektai negalėtų veikti Sąjungoje ir kad visiems subjektams, neatsižvelgiant į jų įsisteigimo vietos jurisdikciją, būtų sudarytos vienodos sąlygos;

  d.  užtikrinti, kad TiSA susitarimo šalys turėtų teisę netaikyti negrįžimo išlygos pažeidžiamiems sektoriams, visų pirma tarpvalstybiniams įsipareigojimams finansinių paslaugų srityje, ir taip apginti poziciją, kad rinkos atvirumas netrukdys taikyti naujas priemones ir pakeisti esamas nacionalines taisykles dėl rizikos ribojimo priežasčių ir vartotojų apsaugos, taip pat netrukdys galimam eksteritorialiam šių taisyklių taikymui;

  e.   atsižvelgiant į specifines kliūtis prekybai ir investicijoms, su kuriomis susiduria MVĮ; padėti didesnių įmonių bet, visų pirma, MVĮ ir savarankiškai dirbančių verslininkų judumui ir plėtrai, remiantis patobulintomis nuostatomis dėl IV finansinių paslaugų teikimo režimo, kuriomis aukštos kvalifikacijos specialistams leidžiama laikinai judėti per sienas konkrečiam tikslui ir ribotam laikui sutartyje ir nacionalinės teisės aktuose nustatytomis sąlygomis;

  f.  daryti didesnį spaudimą kitoms derybų šalims, kad BRICS šalims, ypač Brazilijai ir Indijai, toliau būtų siūloma įsitraukti į derybas ir pritarti Kinijos prašymui, su sąlyga, kad Kinija yra pasirengusi prisitaikyti prie šalių reikalavimų, visų pirma kalbant apie jos siūlomus įsipareigojimus dėl patekimo į rinką ir nacionalinių sąlygų, ir iš naujo nepradėti derybų dėl susitarimo struktūros ir pagrindinių reguliavimo skyrių nuostatų, dėl kurių jau susitarta;

  g.  skatinti naujas šalis prisijungti prie derybų dėl TISA, net jei derybose jau dalyvauja ES, JAV ir Japonija – šalys, kurioms priklauso didžioji pasaulinės prekybos finansinėmis paslaugomis dalis; siekiant labai gerų rezultatų ES naudai, reikalauti, kad rimtus įsipareigojimus (visų pirma dėl patekimo į rinką) prisiimtų šalys, kurios šiuo metu neturi dvišalių prekybos susitarimų su ES, pvz., Australija, Naujoji Zelandija, Honkongas ir Taivanas, arba turi tam tikrus įsipareigojimus daugiašaliu lygmeniu, pavyzdžiui, Čilė, Turkija, arba labai ribotus dvišalius įsipareigojimus finansinių paslaugų srityje, pvz., Meksika;

  h.  užtikrinti, kad TISA jokiais būdais netrukdytų Pasaulio prekybos organizacijos derybų darbotvarkei, bet labiau skatintų vertinga diskusijų dėl to, kaip geriau pašalinti nederamas kliūtis prekybai finansinėmis paslaugomis ir plėtoti geriausią finansinių paslaugų reguliavimo praktiką, kuria skatinamas ekonominių ir tvarumo tikslų siekimas ir taip pat ruošiama dirva galimam jos priėmimui daugiašaliu lygmeniu, remiantis taisyklėmis, kurios jau taikomos daugiašaliu lygmeniu;

  i.  raginti derybų šalis finansinių paslaugų sektoriuje nustatyti reglamentavimo sritis, kuriose būtų viršijamos PPO Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis (GATS) priedo dėl finansinių paslaugų, kuris jau apima visas TISA šalis, kurios yra PPO narės, nuostatos, taip pat nustatyti tvirtesnius įsipareigojimus, viršijančius sui generis Susitarimą dėl įsipareigojimų finansinių paslaugų srityje, kurie nėra privalomi PPO narėms ir todėl apima tik labai ribotą TISA susitarimo šalių skaičių; siekti į TISA skyrių dėl finansinių paslaugų įtraukti prudencinę išlygą, remiantis Kanados ir ES prekybos susitarimo versija, dėl kurios jau buvo susitarta, tai sustiprintų GATS priedo dėl finansinių paslaugų 2 straipsnio a punkte išdėstytą išlygą, išsaugant šalių suverenią teisę priimti priemones dėl rizikos ribojimo priežasčių, su sąlyga, kad šiomis priemonėmis nebūtų siekiama išvengti kitų įsipareigojimų, siekiant užtikrinti, kad vyriausybės ir toliau galėtų imtis reikalingų veiksmų siekiant išsaugoti finansų sistemos stabilumą ir vientisumą; imtis veiksmų, kad pagrindiniai Susitarimo elementai, pavyzdžiui, konkrečios nuostatos dėl duomenų perdavimo ir nediskriminacinės prieigos prie tarpuskaitos sistemų, būtų perkelti į TISA, kartu gerinant Susitarimo formuluotes, kad jos atitiktų tikslias dabartinės ES politikos kryptis šiose srityse;

  j.  skyriuje dėl finansinių paslaugų reglamentavimo nustatyti griežtas universalias taisykles dėl reguliavimo skaidrumo, tai turėtų padėti visiems suinteresuotiesiems subjektams geriau išnagrinėti teisės aktus, taisykles ir viešuosius sprendimus ir pasirengti jiems, taip pat padidėtų finansinių paslaugų teikėjų pasitikėjimas įsisteigimo vieta užsienyje ir paslaugų teikimu trečiųjų šalių vartotojams, nepažeidžiant tinkamų ir nusistovėjusių demokratinių procesų, tai pat numatyti sprendimus, kuriais būtų užtikrinama, kad tarpvalstybiniams finansinių paslaugų teikėjų atžvilgiu būtų laikomasi nacionalinės tvarkos; šiuo tikslu imtis neatidėliotinų veiksmų siekiant sumažinti atotrūkį tarp įvairių šalių taikomų metodų, kuriais šiuo metu jos pripažįsta kitų jurisdikcijų reguliavimo ir priežiūros sistemų lygiavertiškumą, dėl to šiuo metu pasaulio finansinių paslaugų rinkos suskaidytos, siekiant bendro supratimo, kad priimant sprendimą dėl lygiavertiškumo turėtų būti skaidriai įvertinta, ar kiekvienos jurisdikcijos taisyklėmis pasiekti tie patys tikslai, ir kad, nors toks sprendimas turėtų būti priimamas po to, kai iš anksto ir dažnai rengiami dvišaliai dialogai, jis gali būti vienašališkas, kai abipusis pripažinimas neįmanomas;

  k.  užtikrinti, kad laikantis proporcingumo principo ES veiksmuose, kaip nustatyta Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), Komisija TISA susitarime nepritartų šalies vidaus reglamentavimo reikalavimams, kurie viršytų pirmiau minėtiems tikslams pasiekti būtinus veiksmus;

  l.  užtikrinti, kad TISA padėtų sušvelninti dvigubą apmokestinimą ir jokiu būdu nesudarytų sąlygų ir nesukurtų spragų mokestiniam sukčiavimui, mokesčių slėpimui, agresyviam mokesčių planavimui ar pinigų plovimui finansinių paslaugų srityje; taip pat užtikrinti, kad susitariančiosios šalys, visų pirma keturios šalys, kurios taip pat įtrauktos į ES mokesčių rojų juodąjį sąrašą, būtų raginamos priimti ir taikyti EBPO bendrą duomenų teikimo standartą (KRS) dėl automatinių informacijos mainų (AIM) mokesčių tikslais, EBPO rekomendacijų dėl mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (BEPS) ir Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) pasaulio standartus prieš pinigų plovimą ir teroristų finansavimą, laikydamosi 2012 m. gruodžio 6 d. Komisijos rekomendacija dėl priemonių, kuriomis trečiosios šalys skatinamos laikytis minimalių gero mokesčių srities valdymo standartų(12);

  m.  laikytis pagrįsto požiūrio į tarpvalstybinius finansinių duomenų srautus, uždraudžiant priemones, kuriomis be reikalo užkertamas kelias informacijos perdavimui iš šalies teritorijos arba į šalį, ar finansinės informacijos tvarkymui, kartu užtikrinant asmens duomenų apsaugą, laikomą viena iš pagrindinių teisių pagal Europos pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnį, asmens privatumą ir individualių duomenų ir sąskaitų konfidencialumą, taip pagerinant GATS Susitarimo dėl finansinių paslaugų nuostatas; užtikrinti, kad visi susitarimai dėl TISA visiškai atitiktų peržiūrėtą ES duomenų apsaugos reglamentą;

  n.  kiek tai sietina su valstybės sektoriaus subjektų vykdomais finansinių paslaugų pirkimais, užtikrinti, kad vykstant deryboms būtų apsaugomos ir remiamos neseniai patvirtintos ES viešųjų pirkimų taisyklės, visų pirma kalbant apie MVĮ galimybes sudaryti viešųjų pirkimų sutartis, ne mažiausia kaina, o geriausiu kokybės ir kainos santykiu grindžiamus tinkamumo kriterijus, socialinės ekonomikos įmonėms rezervuotas rinkas, perkančiųjų organizacijų galimybes skatinti bendruomenių bendradarbiavimą ir ribų, kada konkursams galima netaikyti ES ir tarptautinių taisyklių, išsaugojimą;

  o.  užtikrinti aukščiausio lygio skaidrumą, dialogą ir atskaitomybę per visą derybų procesą, laikantis Komisijos įsipareigojimo pagal SESV; užtikrinti, kad Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto nariai gautų visus su TISA susijusius derybų dokumentus ir kad atitinkamų Europos Parlamento komitetų nariai galėtų susipažinti su konsoliduota derybinių tekstų versija ir su jų kompetencijos sritimis susijusia informacija; dėti dar daugiau pastangų siekiant užtikrinti skaidrumą visuomenės atžvilgiu po 2014 m. Europos Parlamento rinkimų, iki šiol tokie veiksmai apėmė ES pasiūlymų dėl patekimo į rinką ir Tarybos suteiktų įgaliojimų viešą paskelbimą;

  p.  kuo greičiau paviešinti nepriklausomą poveikio tvarumui vertinimą, o pasibaigus deryboms atitinkamai jį atnaujinti;

q.  laikantis SESV 14 ir 106 straipsnių ir jos 26 protokolo, iš ES įsipareigojimų išbraukti dabartines ir būsimas visuotinės svarbos paslaugas, taip pat visuotinės ekonominės svarbos paslaugas (įskaitant, vandens tiekimo, sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas, taip pat socialinio saugumo sistemas ir švietimo paslaugas, bet neapsiribojant jomis); užtikrinti, kad Europos, nacionalinės ir vietos valdžios institucijos išlaikytų visišką teisę nustatyti, patvirtinti, toliau taikyti arba panaikinti bet kokias priemones, susijusias su viešųjų paslaugų užsakymu, teikimo organizavimu, finansavimu ir teikimu; taikyti šią išimtį neatsižvelgiant į tai, kaip teikiamos ir finansuojamos viešosios paslaugos.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

1.12.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

38

14

6

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Gerolf Annemans, Burkhard Balz, Hugues Bayet, Pervenche Berès, Esther de Lange, Fabio De Masi, Anneliese Dodds, Markus Ferber, Jonás Fernández, Sven Giegold, Sylvie Goulard, Roberto Gualtieri, Brian Hayes, Gunnar Hökmark, Danuta Maria Hübner, Petr Ježek, Othmar Karas, Georgios Kyrtsos, Werner Langen, Sander Loones, Bernd Lucke, Olle Ludvigsson, Ivana Maletić, Costas Mavrides, Bernard Monot, Luděk Niedermayer, Stanisław Ożóg, Dimitrios Papadimoulis, Sirpa Pietikäinen, Dariusz Rosati, Pirkko Ruohonen-Lerner, Alfred Sant, Molly Scott Cato, Peter Simon, Renato Soru, Theodor Dumitru Stolojan, Marco Valli, Tom Vandenkendelaere, Cora van Nieuwenhuizen, Jakob von Weizsäcker, Marco Zanni, Sotirios Zarianopoulos

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Matt Carthy, Philippe De Backer, Ashley Fox, Doru-Claudian Frunzulică, Ildikó Gáll-Pelcz, Marian Harkin, Barbara Kappel, Verónica Lope Fontagné, Paloma López Bermejo, Thomas Mann, Alessia Maria Mosca, Michel Reimon, Maria João Rodrigues

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Agnes Jongerius, Anneleen Van Bossuyt, Igor Šoltes

3.12.2015

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ

pateikta Tarptautinės prekybos komitetui

dėl rekomendacijų Europos Komisijai dėl derybų dėl prekybos paslaugomis susitarimo (TISA)

(2015/2233(INI))

Nuomonės referentas: Thomas Händel

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Tarptautinės prekybos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad svarbu, jog TISA susitarimą pasirašiusios šalys visapusiškai ir veiksmingai ratifikuotų, įgyvendintų aštuonias svarbiausias TDO konvencijas ir užtikrintų jų vykdymą; ragina TISA susitarimą pasirašiusias šalis laikytis kitų tinkamų TDO konvencijų, susitarimų ir JT rezoliucijų bei jas propaguoti, įskaitant Darbo išlygų Konvenciją (C94), Deramo darbo darbotvarkę ir Tarptautinę konvenciją dėl visų darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos, bet jomis neapsiribojant;

2.  ragina, kad nuostatomis būtų užtikrinamas TDO ir kitų standartų vykdymas; mano, kad į visus būsimus susitarimus dėl prekybos paslaugomis privalo būti įtraukta sąlyga dėl kontrolės ir vykdymo užtikrinimo mechanizmų siekiant atgrasinti įmones nuo darbo ir socialinių teisių, įskaitant kolektyvinius susitarimus, pažeidimo ir užkirsti tam kelią; kilus ginčams dėl darbo nuostatų, ragina tokius ginčus spręsti taikant ginčų sprendimo mechanizmus, įskaitant galimybę taikyti sankcijas, deramai atsižvelgiant į TDO priežiūros organus;

3.  ragina imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad TISA būtų teisingai ir svariai prisidedama prie darbo vietų kūrimo ir nustatyti plataus užmojo prekybos paslaugomis standartai, kurie apimtų pagrindines 21-ojo amžiaus problemas, t. y. nuolatinę užimtumo krizę kai kuriose valstybėse narėse, didėjančią nelygybę, jaunimo nedarbą ir kitas socialines problemas, ir skatinti didesnį darbo ir aplinkos apsaugos standartų apsaugos lygį, kovoti su visų formų socialiniu dempingu, taip pat užtikrinti, kad būtų laikomasi diskriminacijos draudimo;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad paslaugų sektorius yra svarbus ES ekonomikai, nes jis sudaro 70 proc. ES ekonominės veiklos ir jame sukuriama 90 proc. naujų darbo vietų; kartu pripažįsta, kad 90 proc. pasaulinio ekonomikos augimo vyksta už ES ribų, taigi pabrėžia, kad sutartį pasirašiusioms šalims itin svarbu užtikrinti galimybes patekti į naujas rinkas, o paslaugų teikėjams užtikrinti teisingas, nediskriminacines ir vienodas sąlygas; primena, kad paslaugų sektorius labai svarbus ES kuriant aukštos kvalifikacijos reikalaujančias darbo vietas; pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad būtų išnaudotos susitarimo teikiamos galimybės skatinti darbo vietų kūrimą ES; mano, kad juo taip pat turi būti užtikrinama, kad būtų sugriežtinti ir pagerinti nustatyti standartai siekiant, kad jie būtų geriau pritaikyti daugiašaliam lygmeniui;

5.  šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad pasirašius subalansuotą susitarimą atsivers didelės tvaraus ir įtraukaus augimo ir naujų aukštos kvalifikacijos reikalaujančių darbo vietų kūrimo galimybės; tikisi, kad bus atsižvelgta į konkrečias kliūtis, su kuriomis susiduria MVĮ, ypač dėl to, kad jos sukuria daugiausia darbo vietų;

6.  pabrėžia, kad kartu su TISA teikiamomis galimybėmis tarptautinti Europos įmones turi būti vykdoma reali darbuotojų prisitaikymo prie šios naujos aplinkos politika; pabrėžia, kad ES numatė finansavimo mechanizmus, kurie galėtų padėti vykdyti šiuos pokyčius, pvz., naudojant Europos socialinį fondą;

7.  reikalauja užtikrinti, kad Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas nedelsiant būtų informuojamas, jei bet kokios galutinio TISA nuostatos keltų grėsmę šių sričių standartams ar jiems būtų prieštaringos, taip siekiant sudaryti sąlygas diskusijoms ir sprendimų priėmimui;

8.  pabrėžia, kad didėjant judumui kartu turi būti nustatyti aukšti socialiniai ir darbo standartai, kad būtų užtikrinta darbuotojų apsauga nuo išnaudojimo; yra ypač susirūpinęs dėl sudėtingų tarpvalstybinių subrangos grandinių poveikio, nes per jas labai sunku užtikrinti atitiktį ir ją prižiūrėti; pabrėžia, kad darbo inspekcijų ir profesinių sąjungų vaidmuo labai svarbus užkertant kelią piktnaudžiavimams ir juos stebint; ragina užtikrinti veiksmingesnę tarpvalstybinę prieigą prie duomenų ES teritorijoje;

9.  taigi ragina Komisiją pasiūlyti ES teisės aktų, kuriais būtų užtikrinama atsakomybė, visų pirma ilgose subrangos grandinėse, ir mano, kad tokia atsakomybė taip pat privalo būti taikoma trečiųjų šalių įmonėms, užtikrinant jos laikymąsi;

10.  pabrėžia, kad darbo inspekcijos susiduria su ypatingais sunkumais stebėdamos bendroves, kuriose įdarbinti darbuotojai migrantai ir komandiruoti darbuotojai iš ES ir trečiųjų šalių; šiuo atžvilgiu primygtinai ragina valstybes nares įdarbinti daugiau darbo inspektorių bei skirti jiems daugiau lėšų, siekiant vieno darbo inspektoriaus 10 000 darbuotojų tikslo, kurį rekomendavo TDO;

11.  ragina Komisiją siekti socialinio tikslo, kurį ji nusistatė per derybas dėl TISA, iškeldama su darbu susijusią sąlygą; primena, kad siekiant paslaugų kokybės turi būti užtikrinto Europos ir nacionalinio lygmenų socialinių ir darbo teisės aktų nuostatos, taip pat kolektyvinės sutartys ir socialiniai standartai; primena, kad neturi būti pakenkta valstybių narių ir, jei tinkama, ES socialinei ir užimtumo politikai ir darbo sąlygoms;

12.  taigi ragina darbo standartų nelaikyti netarifinėmis ir techninėmis kliūtimis ir įtraukti socialinius partnerius į bendradarbiavimo reguliavimo srityje procesą užtikrinant atstovavimo pusiausvyrą, taip pat užtikrinti, kad bendradarbiaujant reguliavimo srityje nebūtų apribota vyriausybių ir Europos Parlamento teisė priimti teisės aktus vadovaujantis viešuoju interesu ir reguliavimas nebūtų švelninamas arba nebūtų mažinami darbo standartai, įskaitant sveikatos ir saugos standartus;

13.  mano, kad visiems darbuotojams, nepriklausomai nuo jų buveinės šalies, darbo vietoje turi būti užtikrintos tokios pat teisės ir įdarbinimo sąlygos, kaip ir tos šalies piliečiams; be to mano, kad į visus būsimuosius prekybos paslaugomis susitarimus privalo būti įtraukta sąlyga, neleidžianti bendrovėms nepaisyti teisės imtis kolektyvinių veiksmų ar tokią teisę pažeisti per derybas dėl kolektyvinių sutarčių ir per darbo ginčus naudojantis darbuotojais iš trečiųjų šalių;

14.  laikantis SESV 14 ir 106 straipsnių ir ES sutarties 26 protokolo, ragina imtis veiksmų, siekiant iš susitarimo išbraukti dabartines ir būsimas visuotinės svarbos paslaugas ir visuotinės ekonominės svarbos paslaugas (įskaitant vandens tiekimo, sveikatos priežiūros, socialines paslaugas, socialinio saugumo sistemas ir švietimo paslaugas, bet jomis neapsiribojant), užtikrinti, kad Europos, nacionalinės ir vietos valdžios institucijos išlaikytų visišką teisę nustatyti, patvirtinti, toliau taikyti arba panaikinti bet kokias priemones, susijusias su viešųjų paslaugų užsakymu, teikimo organizavimu, finansavimu ir teikimu, taikyti šią išimtį, neatsižvelgiant į tai, kaip teikiamos ir finansuojamos viešosios paslaugos, ir užtikrinti, kad socialinės apsaugos sistemos būtų išbrauktos iš derybų;

15.  taip pat reikalauja negrįžtamumo ir sustabdymo išlygų netaikyti įsipareigojimams patekimo į rinką srityje ir nacionalinio režimo klausimu;

16.  prašo Komisijos užtikrinti, kad skiriant viešojo pirkimo sutartis, būtų galima taikyti ekologinius ir socialinius kriterijus, įskaitant lyčių lygybės kriterijų; primygtinai tvirtina, kad prekybos susitarimai jokiomis aplinkybėmis neturėtų daryti poveikio Viešųjų pirkimų direktyvos nuostatoms, kuriomis užtikrinamas darbo teisės aktų vykdymas ir perkančiosioms organizacijoms sudaromos galimybės taikyti specifines nuostatas, susijusias su tam asmeniui tiesiogiai teikiamomis socialinėmis, sveikatos priežiūros ir kitomis paslaugomis; primena Komisijai apie tai, kad paslaugų koncesijos reguliavimas daugeliui yra labai jautrus klausimas ir tai, kad reikia išsaugoti politinę erdvę, kad būtų galima taisyti nesėkmingus viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės modelius;

17.  mano, kad vykdant derybas dėl tolesnio ES tarpvalstybinių paslaugų liberalizavimo turėtų būti taikomos ir socialinės apsaugos priemonės, pvz., minimalių pajamų schemos, atsižvelgiant į nacionalinę praktiką, ir vykdomas ES masto bendradarbiavimas, kad būtų išlaikytos darbo sąlygos pagal atitinkamus šalies, kurioje teikiamos paslaugos, taigi ir atliekamas darbas, darbo ir socialinius teisės aktus ir kolektyvines sutartis; mano, kad tai turėtų būti daroma nepažeidžiant palankesnių taikytinų siunčiančiosios šalies teisės aktuose ar sutartyse numatytų nuostatų;

18.  mano, kad neturi būti kenkiama vyriausybių pajėgumui patvirtinti socialiniu ir ekologiniu požiūriu atsakingą paslaugų viešųjų pirkimų politiką, todėl visuose susitarimuose turi būti laikomasi TDO konvencijos Nr. 94 dėl darbo išlygų viešųjų pirkimų sutartyse;

19.  ragina ES institucijas pradėti nepriklausomą išsamų socialinio poveikio vertinimo tyrimą ir jame išnagrinėti galimą TISA poveikį socialinei ir užimtumo padėčiai ES ir kitose susitarimo šalyse, įskaitant paslaugų tinkamumą, įperkamumą, kokybę, prieinamumą ir tai, ar užtikrinamos nediskriminacinės lygios galimybės gauti visuotinės svarbos paslaugas ir visuotinės ekonominės svarbos paslaugas; ragina viešai skelbti su galimu susitarimu susijusias nuolat atnaujinamas statistines prognozes apie galimai prarandamas ir naujai kuriamas darbo vietas, kad Komisija galėtų laiku įsikišti ir paremti paveiktus regionus arba valstybes nares; taip pat, siekiant išvengti bet kokių pažeidimų, turėtų būti taikoma kontrolės sistema;

20.  mano, kad ES turėtų prisiimti labai ribotus įsipareigojimus dėl bet kokių būsimų nuostatų pagal dabartinį GATS 1-ąjį paslaugų teikimo būdą, kad nebūtų padaryta žalos ES aukštiems darbo standartams ir sąlygoms teikiant paslaugas iš trečiųjų šalių, ypač turint mintyje IRT sektorių;

21.  reglamentavimo kliūtys turėtų būti sumažintos siekiant užtikrinti, kad aukštos kvalifikacijos darbuotojų judumas teiktų naudą ne tik Europos įmonėms, bet ir Europos darbuotojams; pakartoja, jog svarbu užtikrinti, kad TISA jokiomis aplinkybėmis neleistų taikyti užimtumo ir socialinių standartų, įskaitant standartus dėl darbuotojų komandiravimo;

22.  primena, kad TISA numatytos sąlygos, susijusios su transporto sektoriumi, neturėtų kenkti šio sektoriaus Europos darbuotojams; ragina Komisiją nustatyti aiškius apribojimus kabotažo klausimu siekiant užkirsti kelią socialiniam dempingui;

23.  prašo į priedą dėl 4-ojo paslaugų teikimo būdo įtraukti aiškią darbuotojų apibrėžtį;

24.  mano, kad susitarimu turi būti visapusiškai gerbiama jį pasirašiusiosios šalies teisė pakeisti arba išbraukti elementą iš savo sąrašo, kaip numatyta GATS reglamento XXI straipsnyje; tikisi, kad susitarime, ypač priede dėl 4-ojo paslaugų teikimo būdo, bus numatytos nuostatos, neleidžiančios darbuotojams užsieniečiams taikyti išnaudotojiškų darbo santykių, ir saugos sąlyga, suteikianti galimybę TISA nariams taikyti reikiamas apsaugos priemones, jei šalyje atsiras spaudimas darbo užmokesčiui, bus kenkiama tos šalies darbuotojų teisėms arba bus pažeisti kiti standartai, dėl kurių buvo susitarta;

25.  ragina imtis tolesnių veiksmų siekiant atverti viešųjų pirkimų rinką visose dėl TISA besiderančiose šalyse; pabrėžia, kad norint skirti sutartis, įmonės privalo laikytis pagrindinių TDO darbo ir socialinių standartų; mano, kad sutartys turėtų būti skiriamos remiantis ne vien kaina, tačiau šios priemonės negali veikti kaip tam tikros prekybos kliūtys;

26.  ypatingą dėmesį atkreipia į Komisijos pastangas derybas padaryti kiek įmanoma skaidresnes; tačiau ragina laikantis Europos ombudsmeno rekomendacijų dėl TPIP toliau dėti ir stiprinti nuolatines pastangas siekiant padidinti derybų skaidrumą, šiuo tikslu nedelsiant paskelbiant visus su TISA susijusius dokumentus; ragina imtis priemonių siekiant sustiprinti nuolatinį ir skaidrų bendradarbiavimą su nacionaliniais parlamentais ir visomis atitinkamomis valstybių narių ministerijomis; pabrėžia suinteresuotųjų subjektų, pilietinės visuomenės organizacijų ir socialinių partnerių ir jų ekspertinių žinių svarbą ir ragina Komisiją ir valstybes nares su jais užmegzti ryšius ir glaudžiai bendradarbiauti vedant TISA derybas, ypač atsižvelgiant į galimas pasekmes, kurias bet koks prekybos paslaugomis susitarimas gali turėti darbo rinkoje; ragina visus suinteresuotuosius subjektus aktyviai dalyvauti derybų procese ir siūlyti iniciatyvas, teikti rūpimus ir probleminius klausimus ir atitinkamą informaciją derybininkams ir primygtinai ragina Komisiją geriau atsižvelgti į socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės įnašą;

27.  mano, kad ir toliau būtina palikti šalims galimybę atlikti ekonominių poreikių analizę;

28.  apgailestauja, kad prieš patvirtindama įgaliojimus Taryba nesikonsultavo su Parlamentu; mano, kad taip prarasta proga užtikrinti, kad derybos būtų kuo demokratiškesnės, ir nuo pat pradžių į procesą įtraukti tuos subjektus, kuriems TISA gali daryti didžiausią poveikį;

29.  apgailestauja, kad šiuo metu nėra jokios fizinių asmenų judėjimo (4-asis paslaugų teikimo būdas) pagal jau taikomą Bendrąjį susitarimą dėl prekybos paslaugomis (GATS) statistikos ar susijusių duomenų; atkreipia dėmesį į ketinimą į TISA įtraukti panašų skyrių; pabrėžia, kad svarbi šios kategorijos paslaugų teikėjų stebėsena, kad būtų galima stebėti piktnaudžiavimus ir darbuotojų iš trečiųjų šalių išnaudojimą; ragina Komisiją skubiai palyginti ir pateikti informaciją apie paslaugų teikėjų skaičių ir rūšį, įskaitant jų buvimo šalyje trukmę, kai į ES atvykstama pagal GATS 4-ąjį paslaugų teikimo būdą; pabrėžia, kad bet kokios būsimos 4-ojo paslaugų teikimo būdo nuostatos privalo būti taikomos tik aukštos kvalifikacijos specialistams, t. y. asmenims, turintiems universitetinį ar lygiavertį magistro laipsnį, einantiems vadovaujamąsias pareigas, ir jų buvimo ES trukmė turi būti skirta konkrečiam tikslui, trukti gerai apibrėžtą, ribotą laikotarpį ir reglamentuojama pagal tikslias sąlygas;

30.  be to, ragina ES direktyva suderinti ir stebėti trečiųjų šalių individualių paslaugų teikėjų, atvykstančių į ES pagal šias nuostatas, srautą, kad būtų galima nustatyti individualių paslaugų teikėjų atvykimo ir gyvenimo sąlygas;

31.  pabrėžia, kad valstybės narės privalo išlaikyti visišką savarankiškumą, spręsdamos, ar įsipareigoti laikytis bet kokių būsimų 4-ojo paslaugų teikimo būdo nuostatų; taigi pabrėžia, kad bet kokie į šias nuostatas įtraukti sektoriai turi būti nustatyti kartu su socialiniais partneriais ir visapusiškai su jais bendradarbiaujant;

32.  pabrėžia, kad, prieš prisiimdama bet kokius naujus įsipareigojimus pasaulinės prekybos paslaugomis srityje, Komisija privalo pateikti platų visų dabartinių GATS paslaugų teikimo būdų poveikio ekonomikai ir darbo rinkai, padaryto nuo GATS įsigaliojimo, vertinimą; be to, ragina Komisiją kiek įmanoma greičiau pateikti TISA poveikio vertinimą, jame išnagrinėjant darbo sąlygas, galimas nesąžiningos konkurencijos pasekmes ir galimą bet kokį tam tikrų sektorių nykimą dėl padidėjusios trečiųjų šalių konkurencijos.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

3.12.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

38

11

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Laura Agea, Guillaume Balas, Tiziana Beghin, Brando Benifei, Mara Bizzotto, Vilija Blinkevičiūtė, Enrique Calvet Chambon, David Casa, Ole Christensen, Elena Gentile, Arne Gericke, Marian Harkin, Danuta Jazłowiecka, Agnes Jongerius, Jan Keller, Ádám Kósa, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Zdzisław Krasnodębski, Jean Lambert, Jérôme Lavrilleux, Jeroen Lenaers, Javi López, Thomas Mann, Dominique Martin, Anthea McIntyre, Joëlle Mélin, Elisabeth Morin-Chartier, Emilian Pavel, Georgi Pirinski, Marek Plura, Sofia Ribeiro, Anne Sander, Sven Schulze, Siôn Simon, Jutta Steinruck, Ulrike Trebesius, Marita Ulvskog, Tatjana Ždanoka, Jana Žitňanská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Lynn Boylan, Mircea Diaconu, Tania González Peñas, Paloma López Bermejo, Csaba Sógor, Monika Vana, Flavio Zanonato

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Diane James, Martina Michels, Estefanía Torres Martínez

3.12.2015

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ

pateikta Tarptautinės prekybos komitetui

dėl rekomendacijų Europos Komisijai dėl derybų dėl prekybos paslaugomis susitarimo (TISA)

(2015/2233(INI))

Nuomonės referentas: David Borrelli

PASIŪLYMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Tarptautinės prekybos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

atsižvelgdamas į vykstančias derybas dėl TISA, pateikia Komisijai šias rekomendacijas:

Dėl bendro požiūrio:

1.  užtikrinti: aukščiausio lygio skaidrumą ir atskaitomybę, galimybę susipažinti su derybų dokumentais ir konsultacijas su pilietine visuomene, verslo ir socialiniais partneriais; visiškai tokių pačių taisyklių taikymą ne ES ir ES paslaugų teikėjams; abipusiškumą tarp šalių visais lygmenimis, atspindintį lygius jų užmojus; laiku atliekamus ir išsamius poveikio vertinimus; visas įmanomas pastangas, kad TISA būtų iš tiesų daugiašalis, derybose aptariant išlygą dėl prisijungimo prie susitarimo nuostatos ir palankiai vertinant šalis, kurios turi panašaus lygio užmojų, kaip ir susitarimo šalys;

2.  užtikrinti: valstybių narių nevaržomą gebėjimą reguliuoti, teikti ir finansuoti esamas ir būsimas viešąsias paslaugas ir visuotinės ekonominės svarbos paslaugas visais lygmenimis; ypatingą dėmesį telekomunikacijų ir energetikos paslaugoms, kurios būtinos piliečiams ir įmonėms ir prisideda prie sanglaudos, e. prekybai ir verslumui palankios aplinkos ir aukštos kokybės darbo vietų kūrimo; atitiktį ES duomenų apsaugos ir privatumo teisės aktams;

Dėl telekomunikacijų rinkos:

3.  užtikrinti: kad TISA suteiktų aiškių privalumų ES vartotojams ir įmonėms, ypač MVĮ ir verslininkams; kad ne ES įmonės iš oligopolinės rinkos nesinaudotų ES vidaus rinkos susiskaldymu savo naudai; vienodas sąlygas visiems veiklos vykdytojams;

4.  užtikrinti: kad ES veiklos vykdytojai TISA susitarimą pasirašiusiose šalyse turėtų sąžiningą ir vienodą rinkos prieigą, nevaržomą jokių netarifinių ir užsienio šalims taikomų kliūčių, įskaitant reguliavimo ir licencijavimo reikalavimus, standartų asimetriją, technologines sąlygas ar apribojimus, ir taisykles dėl bendro naudojimosi infrastruktūra (ypač galutiniu etapu), kuriomis pirmenybė teikiama rinkoje įsitvirtinusioms įmonėms; kad TISA susitarimą pasirašiusios šalys laikytųsi atviros ir nediskriminacinės interneto prieigos paslaugų teikėjams principo;

5.  vengti naujų įsipareigojimų, kurie galėtų pakenkti ES reglamentavimui; išlaikyti ES reguliavimo institucijų kompetenciją; remti interneto atviro valdymo principą; užtikrinti, kad visos TISA susitarimą pasirašiusios šalys turėtų nepriklausomą telekomunikacijų reguliavimo instituciją.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

1.12.2015

 

 

 

3.12.2015

Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ

pateikta Tarptautinės prekybos komitetui

dėl rekomendacijų Europos Komisijai dėl derybų dėl prekybos paslaugomis susitarimo (TISA)

(2015/2233(INI))

Nuomonės referentas: Wim van de Camp

PASIŪLYMAI

Transporto ir turizmo komitetas ragina atsakingą Tarptautinės prekybos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  atsižvelgdamas į vykstančias derybas dėl prekybos paslaugomis susitarimo, pateikia Komisijai šias rekomendacijas:

i)  atsižvelgti į vežimo, turizmo ir pristatymo paslaugų svarbą Europos ekonomikai ir užimtumui, nes Europos laivų savininkai valdo 40 proc. pasaulio prekybinių laivų, nes aviacijos pramonė užtikrina daugiau kaip 5 mln. darbo vietų, Europos geležinkelių pramonė apima daugiau nei pusę viso pasaulio geležinkelio įrangos gamybos ir paslaugų ir kelių transportas tebėra svarbus ES logistikos srityje; pripažinti transporto paslaugų teikiamas galimybes sumažinti nedarbo lygį Europoje; pripažinti prekybos paslaugomis liberalizavimo poveikį turizmo sektoriui;

ii)  užtikrinti, kad vedant derybas būtų atsižvelgiama į sparčiai besikeičiantį transporto sektoriaus pobūdį ir vis didėjančią su bendradarbiavimu grindžiamu vartojimu susijusių transporto rūšių svarbą kasdieniame europiečių gyvenime;

iii)  pabrėžti, kad ES ir valstybių narių teisės aktais suteikiama privalumų darbuotojams, taip pat užtikrinama sauga ir saugumas; pabrėžti, kad visi paslaugų teikėjai ES – užsienio ir nacionaliniai – turi laikytis šių teisės aktų; pripažinti, kad paslaugų kokybė yra neatsiejamai susijusi su užimtumo ir taikomų reguliavimo sistemų kokybe; atsižvelgti į susitarimo socialinį ir ekologinį tvarumą; vengti nesąžiningų darbo rinkos iškraipymų, užtikrinant pagarbą egzistuojančioms socialinėms teisėms;

iv)  atsižvelgti į visuotinės svarbos paslaugų transporto sektoriuje ir viešųjų paslaugų įsipareigojimų, taip pat šio sektoriaus indėlio užtikrinant socialinę ir teritorinę sanglaudą svarbą;

v)  griežtinti nuostatas dėl keleivių, besinaudojančių visų rūšių transporto priemonėmis, teisių, kad šis susitarimas taip pat būtų naudingas vartotojams;

vi)  siekti, kaip ilgalaikio tikslo, geresnės transporto paslaugų kokybės ir griežtesnių saugos standartų, kartu trumpinant vežimo laiką ir taip skatinant efektyvumą ir naujoves šioje srityje;

vii)  užtikrinti, kad derybose iš esmės ir paisant abipusiškumo būtų aptariami transporto ir turizmo sektoriai; išsaugoti politinę erdvę, kad būtų galima reaguoti į pokyčius transporto, pašto ir kurjerių sektoriuose; laikytis nediskriminavimo principo; į susitarimo taikymo sritį neįtraukti viešojo transporto paslaugų;

viii)  atsižvelgti į neigiamą liberalizavimo patirtį, pavyzdžiui, žalingą poveikį paslaugų, darbo sąlygų ir transporto saugos bei saugumo kokybei;

ix)  skatinti derybas dėl reguliavimo sistemos, kuria sprendžiami tokie klausimai kaip skaidrumas, galutiniai terminai, tinkamas procesas, nereikalinga našta, nediskriminavimas ir teisių gynimas, ir toliau reikalauti, kad užsienio bendrovės, norinčios teikti vežimo ar pristatymo paslaugas ES, laikytųsi galiojančių reguliavimo standartų; raginti trečiąsias šalis specialiuose informaciniuose dokumentuose paskelbti savo įstatymus šiuo klausimu, siekiant stiprinti paprastesnį ir veiksmingesnį dialogą;

x)  netaikyti prekybos paslaugomis susitarimo visoms paslaugoms, susijusioms su viešuoju transportu, ir viešosioms pašto paslaugoms;

xi)  spręsti tam tikrų šalių taikomų apribojimų, susijusių su oro transporto bendrovių užsienio nuosavybe ir kontrole, klausimą, taip pat su kabotažo teisėmis susijusias problemas; siekti, kaip ilgalaikio tikslo, privalomų aviacijos sektoriui taikomų tarptautinių prekybos taisyklių, pripažįstant Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos pareigą užtikrinti aviacijos ekonomikos ir saugumo reguliavimą; jei svarbūs prekybos partneriai nelinkę daryti svarios pažangos, išnagrinėti kitas galimybes siekiant užtikrinti, kad Europos vežėjai veiktų sąžiningos konkurencijos sąlygomis;

xii)  prisiminti esminį jūrų transporto, kaip pramonės šakos ir kaip tarptautinės prekybos tarpininko, vaidmenį pasaulio ekonomikoje; skatinti parengti aiškų tekstą su tvirtais įsipareigojimais užtikrinti prieigą prie uostų, taip pat patekimą į rinką ir nacionalinį režimą, taikomą tarptautinio jūrų transporto paslaugoms;

xiii)  pasinaudoti šia galimybe įtraukti galiojančius jūrų transporto teisės aktus ir praktiką į teisiškai privalomą tarptautinį dokumentą, kuris ateityje susitarimo šalims užkirs kelią taikyti protekcionistines nuostatas, užtikrinant suderinamumą su atitinkamais tarptautiniais standartais, pavyzdžiui, tais, kuriuos nustatė Tarptautinė jūrų organizacija ir Tarptautinė darbo organizacija;

xiv)  spręsti dabartinių jūrų transporto paslaugų apribojimų klausimą, juos pašalinti ir siekti abipusiškumo, nes ES bendrovės, bandydamos užsienyje patekti į tam tikrus rinkos segmentus, labai dažnai susiduria su kliūtimis, tuo tarpu ES šie segmentai atviri užsienio bendrovėms, pavyzdžiui, trumpųjų nuotolių laivybos ir kabotažo sektoriuose;

xv)  išsaugoti valstybių narių teises, susijusias su dabartinėmis ar būsimomis nacionalinėmis nuostatomis ir dvišaliais ar daugiašaliais kelių transporto susitarimais, įskaitant tranzito leidimo išdavimo reikalavimus;

xvi)  nesutikti su jokiais patekimo į rinką įpareigojimais kelių transporto srityje, ypač pagal 4-ąjį paslaugų teikimo būdą, nes dėl jų darbuotojai gali pradėti judėti per sienas be jokios užimtumo apsaugos, o svarbesniais laikytini darbo teisės aktai priimančiosiose šalyse gali būti sumenkinami;

xvii)  užtikrinti, kad didesnės pristatymo paslaugų galimybės patekti į trečiųjų šalių rinkas nekeltų grėsmės dabartiniams universaliųjų paslaugų įsipareigojimams pašto sektoriuje; pripažinti esminį universaliųjų pašto paslaugų vaidmenį skatinant socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą; stiprinti šias universaliąsias paslaugas;

2.  apgailestauja dėl to, kad iki šiol trūksta skaidrumo, o Parlamentas neturėjo galimybės pareikšti savo pozicijos prieš Tarybai patvirtinant derybų įgaliojimus;

3.  prašo, kad visiems Europos Parlamento nariams būtų pateikti visi su derybomis dėl TISA susiję dokumentai ir kad visi derybų tekstai būtų skelbiami viešai.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

3.12.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

27

14

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Daniela Aiuto, Lucy Anderson, Marie-Christine Arnautu, Georges Bach, Izaskun Bilbao Barandica, Deirdre Clune, Michael Cramer, Luis de Grandes Pascual, Isabella De Monte, Jacqueline Foster, Bruno Gollnisch, Stelios Kouloglou, Merja Kyllönen, Miltiadis Kyrkos, Peter Lundgren, Georg Mayer, Cláudia Monteiro de Aguiar, Markus Pieper, Tomasz Piotr Poręba, Gabriele Preuß, Christine Revault D’Allonnes Bonnefoy, Dominique Riquet, Claudia Schmidt, Keith Taylor, Pavel Telička, Peter van Dalen, Wim van de Camp, Janusz Zemke, Roberts Zīle, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Fabio De Masi, Bas Eickhout, Markus Ferber, Maria Grapini, Karoline Graswander-Hainz, Werner Kuhn, Massimo Paolucci, Franck Proust, Olga Sehnalová, Patricija Šulin, Ruža Tomašić, Matthijs van Miltenburg

16.11.2015

Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ

pateikta Tarptautinės prekybos komitetui

dėl rekomendacijų Europos Komisijai dėl derybų dėl prekybos paslaugomis susitarimo (TISA)

(2015/2233(INI))

Nuomonės referentė: Monika Vana

PASIŪLYMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Tarptautinės prekybos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pripažįsta, kad būtina atnaujinti pasenusią dabartinę GATS sistemą ir sudaryti palankesnes sąlygas prekybai naujomis paslaugomis; pripažįsta paslaugų vertę ES ir visame pasaulyje ir pažymi, kad, Komisijos duomenimis, užimtumo augimą ES 2013–2025 m. lems darbo vietos paslaugų sektoriuje, nes 90 proc. naujų darbo vietų ES bus sukuriama paslaugų sektoriuje, ypač aukštos kvalifikacijos reikalaujančiuose sektoriuose, pavyzdžiui, profesinių paslaugų, verslo paslaugų ir kompiuterijos sektoriuose; taip pat pažymi, kad paslaugos sudaro apie 70 proc. ES ekonomikos apimties; ragina Komisiją ir valstybes nares, atsižvelgiant į vystančias derybas dėl prekybos paslaugomis susitarimo (TISA), ginti ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslus, nustatytus SESV 174 straipsnyje;

2.  pakartoja, kad paslaugų teikimas ES yra grindžiamas universaliosios prieigos, kokybės, saugos, prieinamumo ir vienodo požiūrio taikymo principais, kuriuos būtina užtikrinti visada visuose miestuose ir regionuose; mano, kad šie principai neturėtų būti apriboti TISA nuostatomis; pakartoja, kad svarbu, jog specialiosios viešosios paslaugos, pvz., vandens sektorius, išliktų valstybių narių atsakomybė, siekiant išvengti galimo neigiamo poveikio ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai;

3.  primena, kad ES sanglaudos politika – tai pagrindinė ES investicijų priemonė ne tik siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, bet ir sprendžiant skubių socialinių ir ekonominių poreikių klausimą; pabrėžia, kad principai ir tikslai, kuriais grindžiama ši politika, turi būti išlaikomi ir stiprinami sprendžiant klausimus dėl TISA;

4.  mano, kad prekybos paslaugomis liberalizavimas didinant investavimo galimybes regioniniu ir vietos lygmenimis gali skatinti regioninį augimą; pakartoja, kad tokio liberalizavimo atveju reikėtų laikytis ES politinio, socialinio ir kultūrinio modelio ir ES sutartyse įtvirtintų pagrindinių principų;

5.  ragina Komisiją ir valstybių narių vyriausybes, suteikusias Komisijai derybų įgaliojimus, ypač vykstant derybų procesui stebėti ir vertinti, kokį poveikį TISA darytų sanglaudai ir vietos bei regionų valdymui ES; ragina Komisiją rinkti ir pateikti išsamius ir palyginamus duomenis, taip pat įtraukti teritorinio poveikio vertinimus; prašo Komisijos, vykstant deryboms dėl TISA, atsižvelgti į vietos ir regionų valdžios institucijų kompetencijas;

6.  pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijų, kurios yra atsakingos už didžiąją dalį viešųjų investicijų pagal ES sanglaudos politiką ir aktyviai dalyvauja teikiant pagrindines viešąsias paslaugas visoje teritorijoje, kompetencijos nereikėtų riboti dėl TISA ir neturėtų mažėti šių institucijų gebėjimas skatinti vietos ir regionų vystymąsi ir apsaugoti bendrus jų piliečių interesus; pakartoja, kad TISA neturi daryti poveikio valstybių narių ir vietos bei regionų valdžios institucijų kompetencijoms ir kad jos turėtų turėti teisę, siekdamos viešosios politikos tikslų, reguliuoti paslaugų teikimą ir priimti naujus teisės aktus savo teritorijose; tikisi, kad per derybas bus atsižvelgiama į šiuos argumentus, siekiant užtikrinti visapusišką sanglaudos politikos įgyvendinimą, kad regionų ir vietos valdžios institucijos galėtų laisvai atstovauti savo piliečių interesams;

7.  pakartoja, kad viešosios paslaugos yra svarbios ir kad reikia paisyti vietos ir regionų valdžios institucijų kompetencijų, kaip numatyta Sutartyse ir protokole Nr. 26, taip pat nuostatose dėl vidaus reglamentavimo ir dėl viešųjų pirkimų; pabrėžia, kad taip pat turėtų būti atsižvelgiama į šių institucijų prerogatyvą ateityje kurti naujas viešąsias paslaugas; todėl palankiai vertina tai, kad Komisija viešai keletą kartų pareiškė, jog neįtrauks viešųjų paslaugų į derybas dėl TISA, ir todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad dabartinės ir būsimos visuotinės svarbos paslaugos, įskaitant visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, nepatektų į TISA taikymo sritį, siekiant užtikrinti, kad nacionalinės ir, jei taikoma, vietos ir regionų valdžios institucijos išlaikytų visą teisę nustatyti, priimti, išlaikyti ar panaikinti bet kokias priemones, susijusias su viešųjų paslaugų užsakymu, organizavimu, finansavimu ir teikimu, kaip numatyta Sutartyse; be to, mano, kad būtina reglamentuoti profesinių paslaugų teikėjų judėjimą;

8.  mano, kad derybos dėl TISA yra vis svarbesnės ES ekonomikai; pabrėžia, kad derybos dėl TISA gali būti galimybė visame pasaulyje stiprinti taisyklėmis grindžiamą prekybą, kuri būtų atvira ir skaidri, kurią vykdant būtų laikomasi ES standartų, ypač susijusių su duomenų apsauga, ir kuri padidintų abipusiškumo mastą galimybių patekti į rinką srityje;

9.  primena, kad valstybių narių patvirtinti socialiniai modeliai taikomi ne tik su viešųjų paslaugų teikimu, tęstinumu ir kokybe susijusioms pareigoms, bet taip pat demokratinei piliečių vykdomai šių paslaugų priežiūrai; todėl ragina Komisiją tęsti viešas konsultacijas siekiant įtraukti ne tik ekonominius ir socialinius partnerius bei pilietinės visuomenės organizacijas, bet ir vietos ir regionų valdžios institucijas ir konsultuotis su jomis vedant derybas dėl TISA bei atsižvelgti į jų nuomonę derybiniuose nurodymuose, nes šios institucijos atlieka svarbų vaidmenį reglamentuojant ir teikiant viešąsias paslaugas, užtikrinant ekonomikos augimą ir kuriant darbo vietas; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Komisijos rengiamus pilietinės visuomenės dialogo susitikimus ir toliau dedamas pastangas reguliariai informuojant apie derybų proceso raidą užtikrinti, kad ES pozicija derybose dėl TISA būtų kuo skaidresnė.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

12.11.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

35

3

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Pascal Arimont, Victor Boştinaru, Andrea Cozzolino, Rosa D’Amato, Michela Giuffrida, Anna Hedh, Krzysztof Hetman, Ivan Jakovčić, Andrew Lewer, Louis-Joseph Manscour, Martina Michels, Iskra Mihaylova, Younous Omarjee, Mirosław Piotrowski, Stanislav Polčák, Julia Reid, Terry Reintke, Fernando Ruas, Monika Smolková, Maria Spyraki, Ruža Tomašić, Monika Vana, Matthijs van Miltenburg, Lambert van Nistelrooij, Derek Vaughan, Kerstin Westphal, Joachim Zeller

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Andor Deli, Josu Juaristi Abaunz, Ivana Maletić, Jan Olbrycht, Demetris Papadakis, Tonino Picula, Claudia Schmidt, Hannu Takkula, Damiano Zoffoli, Milan Zver

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Stanisław Ożóg, Claudiu Ciprian Tănăsescu

24.11.2015

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto NUOMONĖ

pateikta Tarptautinės prekybos komitetui

dėl rekomendacijų Europos Komisijai dėl derybų dėl prekybos paslaugomis susitarimo (TISA)

(2015/2233(INI))

Nuomonės referentas: Jan Philipp Albrecht

PASIŪLYMAI

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas ragina atsakingą Tarptautinės prekybos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

–  atsižvelgdamas į Tarybos derybinius nurodymus dėl prekybos paslaugomis susitarimo (TISA)(13),

A.  kadangi Sąjunga privalo laikytis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (Chartija), įskaitant jos 8 straipsnį dėl teisės į asmens duomenų apsaugą, ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 16 straipsnio dėl tos pačios pagrindinės teisės, kuri yra pagrindinis ES pirminės teisės, į kurią turi būti visapusiškai atsižvelgiama visuose tarptautiniuose susitarimuose, ramstis;

B.  kadangi, remiantis Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 straipsniu, Sąjunga yra įsipareigojusi gerbti, be kitų, demokratijos ir teisinės valstybės vertybes;

C.  kadangi pagal Chartijos 20 ir 21 straipsnius Sąjunga yra įsipareigojusi laikytis lygybės prieš įstatymą ir diskriminacijos uždraudimo principų;

D.  kadangi ES sutarties 1 straipsnyje ir 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimai turi būti priimami kuo atviriau ir kiek įmanoma labiau juos priartinant prie piliečių; kadangi skaidrumas ir atviras partnerių, įskaitant piliečius, dialogas, yra be galo svarbūs derybose ir įgyvendinimo etapu; kadangi Parlamentas pritaria ombudsmeno raginimui laikytis skaidraus metodo;

E.  kadangi vykstančios derybos dėl tarptautinių prekybos susitarimų, įskaitant prekybos paslaugomis susitarimą (angl. TISA), taip pat susijusios su klausimais dėl tarptautinių duomenų srautų, tačiau visiškai neapima privatumo ir duomenų apsaugos klausimų, kurie bus aptariami lygiagrečiai;

F.  kadangi JAV parengtas TISA teksto dėl elektroninės prekybos projektas pakenktų ES asmens duomenų perdavimo trečiosioms šalims taisyklėms ir apsaugos priemonėms; kadangi Parlamentas pasilieka teisę pareikšti nuomonę po to, kai susipažins su kiekvienu būsimu teksto pasiūlymu ir TISA susitarimo projektu;

1.  teikia Komisijai šias rekomendacijas:

  a)  užtikrinti, kad susitarimu būtų garantuojamas visapusiškas ES standartų dėl pagrindinių teisių laikymasis, įtraukiant teisiškai privalomą ir stabdomojo poveikio nuostatą dėl žmogaus teisių, kuri būtų standartinė ES prekybos susitarimų su trečiosiomis šalimis dalis;

  b)  įtraukti, kaip pagrindinį prioritetą, išsamią ir vienareikšmę atskirą horizontaliąją nuostatą, pagrįstą Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis (angl. GATS) XIV straipsniu, pagal kurią esamai ir būsimai ES teisinei sistemai dėl asmens duomenų apsaugos susitarimas būtų visiškai netaikomas, nenumatant jokios jos atitikties kitoms TISA dalims sąlygos, ir užtikrinti, kad susitarimu nebūtų kliudoma taikyti paslaugų teikimo išimčių, kurios pateisinamos pagal atitinkamas Pasaulio prekybos organizacijos taisykles (GATS XIV ir XIV a straipsniai);

  c)  užtikrinti, kad asmens duomenys gali būti perduodami už Sąjungos ribų tik jei laikomasi ES teisės aktų dėl duomenų apsaugos nuostatų dėl perdavimo trečiosioms šalims; derėtis dėl nuostatų, kurios susijusios su asmens duomenų srautu, tik tuo atveju, jei užtikrinamas visapusiškas ES asmens duomenų apsaugos taisyklių taikymas ir laikymasis;

  d)  nepritarti JAV pasiūlyto TISA skyriaus dėl e. prekybos projekto nuostatoms dėl asmens duomenų klausimo;

  e)  atsižvelgti į tai, kad pagal ES asmens duomenų perdavimo taisykles gali būti uždraustas tokių duomenų tvarkymas trečiosiose šalyse, jei jų standartai neatitinka ES standartų; primygtinai raginti, kad bet kokie reikalavimai, susiję su duomenų tvarkymo įrangos ir įstaigų vietos nustatymu, nepažeistų ES duomenų perdavimo taisyklių; bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis atitinkamomis aplinkybėmis, siekiant visame pasaulyje patvirtinti aukštus duomenų apsaugos standartus;

  f)  viso derybų proceso metu visapusiškai atsižvelgti į skaidrumo ir atskaitomybės būtinybę ir vykdyti savo įsipareigojimą pagal SESV 218 straipsnio 10 dalį, kuris, kaip neseniai priimtame sprendime patvirtino Teisingumo Tesimas, yra privalomas(14), visais derybų etapais išsamiai ir nedelsiant informuoti Parlamentą; užtikrinti, kad visuomenė galėtų susipažinti su visų šalių svarbiais derybų dokumentais, išskyrus tuos, kurie turi būti įslaptinti dėl kiekvienu atveju aiškiai nurodomų priežasčių, viešai pagrindžiant, kokiu mastu galimybė susipažinti su neatskleistomis atitinkamo dokumento dalimis galėtų konkrečiai ir realiai pakenkti išimtimis saugomiems interesams, laikantis 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais(15) nuostatų; užtikrinti, kad susitarimu jokiu būdu nebūtų pakenkta ES arba jos valstybių narių teisės aktams dėl galimybės visuomenei susipažinti su oficialiais dokumentais.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

23.11.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

43

13

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Martina Anderson, Malin Björk, Michał Boni, Caterina Chinnici, Cornelia Ernst, Tanja Fajon, Laura Ferrara, Monika Flašíková Beňová, Lorenzo Fontana, Ana Gomes, Jussi Halla-aho, Monika Hohlmeier, Brice Hortefeux, Filiz Hyusmenova, Sophia in ‘t Veld, Iliana Iotova, Eva Joly, Timothy Kirkhope, Barbara Kudrycka, Marju Lauristin, Juan Fernando López Aguilar, Monica Macovei, Vicky Maeijer, Barbara Matera, Roberta Metsola, Louis Michel, József Nagy, Péter Niedermüller, Judith Sargentini, Birgit Sippel, Csaba Sógor, Helga Stevens, Traian Ungureanu, Marie-Christine Vergiat, Harald Vilimsky, Udo Voigt, Josef Weidenholzer, Cecilia Wikström, Kristina Winberg, Tomáš Zdechovský

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Laura Agea, Pál Csáky, Miriam Dalli, Daniel Dalton, Petra Kammerevert, Ska Keller, Jeroen Lenaers, Andrejs Mamikins, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Salvatore Domenico Pogliese, Josep-Maria Terricabras, Axel Voss

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Clara Eugenia Aguilera García, Rosa Estaràs Ferragut, Eleonora Evi, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Michela Giuffrida, Daniel Hannan, Jude Kirton-Darling, Edouard Martin, Julia Pitera, Jarosław Wałęsa

18.11.2015

Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ

pateikta Tarptautinės prekybos komitetui

dėl rekomendacijų Europos Komisijai dėl derybų dėl prekybos paslaugomis susitarimo (TISA)

(2015/2233(INI))

Nuomonės referentė: Monika Vana

PASIŪLYMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Tarptautinės prekybos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi, nors prekybos susitarimai daro skirtingą poveikį moterims ir vyrams dėl lyčių nelygybės tam tikruose sektoriuose, viešųjų konsultacijų dėl TISA metu nebuvo atkreiptas dėmesys į poreikį labiau atsižvelgti į lyčių lygybės klausimų integravimą ir nesama pakankamo konsensuso dėl to, kaip lyčių lygybės klausimai turėtų būti integruojami į prekybą, ir lyčių aspektas šiuo metu tik labai nedideliu mastu įtrauktas į prekybos politiką ir susitarimą; kadangi dar nėra išsamiai išnagrinėtos vykstančio prekybos liberalizavimo pasekmės, susijusios su lytimis;

B.  kadangi prekybos politikos sėkmė turėtų būti vertinama atsižvelgiant į tai, ar ši politika daro vienodą teigiamą poveikį moterims ir vyrams, taigi jau ankstyvais etapais turi būti tiriamas, analizuojamas ir nustatomas įvairaus pobūdžio ir kompleksinis poveikis lytims; pažymi, kad taip pat ir šiuo atveju reikėtų vadovautis atsargumo principu;

C.  kadangi lyčių santykiai daro poveikį visų rūšių ekonominei veiklai ir procesams ir atsispindi darbo, užimtumo bei darbo užmokesčio srityse; kadangi moterys vis dar diskriminuojamos struktūriniu lygmeniu ir, pavyzdžiui, vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas egzistuoja visose pasaulio šalyse; kadangi vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumu taip pat naudojamasi kaip konkurenciniu privalumu, tačiau prekybos susitarimais turėtų būti siekiama nutraukti tokią praktiką;

D.  kadangi Parlamentas neturėjo galimybės pareikšti savo pozicijos prieš Tarybai priimant derybų dėl prekybos paslaugomis susitarimo (TISA) įgaliojimus ir 2013 m. liepos 4 d. balsavo dėl pasiūlymo dėl rezoliucijos, siekdamas pareikšti savo poziciją dėl derybų dėl TISA įgaliojimų;

E.  kadangi moterys visame pasaulyje ypač kenčia nuo klimato kaitos padarinių ir kai kurios iš jų dėl to net yra priverstos palikti savo namus; pažymi, kad įgyvendinant prekybos politiką turėtų būti siekiama užkirsti tam kelią, taigi ji turėtų būti parengta atsižvelgiant į aplinkos tvarumo aspektą;

F.  kadangi daugiau nei pusė moterų dirba viešajame sektoriuje arba viešųjų paslaugų sektoriuje ir kadangi jos, kaip šių paslaugų naudotojos, yra labiau priklausomos nuo kokybiškų, įperkamų, tinkamoje vietoje ir atsižvelgiant į paklausą teikiamų viešųjų paslaugų nei vyrai, ypač turint mintyje socialines paslaugas, pavyzdžiui, vaikų priežiūrą ir pagyvenusių žmonių priežiūrą; kadangi tuo atveju, jei viešųjų paslaugų teikimas ribojamas ir tokios paslaugos daugiau neteikiamos, taip pat jei didinama jų kaina, paprastai šias priežiūros paslaugas turi nemokamai perimti moterys, kurios dėl šios priežasties negali dirbti apdrausto darbo arba tokį darbą gali dirbti tik ne visą darbo dieną;

G.  kadangi ribojant arba panaikinant viešąsias paslaugas ir aprūpinimą darbo išlaidų ir rizikos našta paprastai perkeliama nemokamos priežiūros darbuotojams ir namų ūkio sektoriui, kuriame iš esmės dirba moterys; kadangi dėl to bus kenkiama lyčių lygybei;

H.  kadangi, nors TISA gali būti sudaryta galimybė užtikrinti tvarų augimą, pagal šį susitarimą visos suinteresuotosios šalys taip pat turėtų būti skatinamos keistis geriausios praktikos pavydžiais ir laikytis aukštų standartų žmogaus teisių srityje; kadangi įgyvendinant TISA turėtų būti siekiama didesnės lyčių lygybės ir jokiu būdu neturėtų būti susilpninti šios srities laimėjimai ES arba jos valstybėse narėse;

I.  kadangi TISA ketinama nustatyti naują pasaulinės prekybos modelį, o 51 šiame susitarime dalyvaujanti šalis atstovauja 70 proc. pasaulio prekybos paslaugomis ir kadangi itin svarbu, kad bet kokios naujos pasaulinės prekybos taisyklės padėtų skatinti lyčių lygybę;

1.  atkreipia dėmesį į tai, kad teisiškai privaloma laikytis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos ir Komisija turėtų šį reikalavimą įgyvendinti, be kita ko, atlikdama poveikio tvarumui vertinimus; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją įtraukti su lytimi susijusius rodiklius ir atlikti poveikio pagal lytį vertinimą, suskirstytą pagal amžių ir socialinius bei ekonominius veiksnius ir atspindintį įvairų moterų vaidmenį, siekiant užtikrinti, kad ES nepriekaištingai puoselėtų ir propaguotų moterų teises;

2.  pabrėžia, kad ES privalo užtikrinti aukštą žmogaus, darbo ir vartotojų teisių apsaugos lygį, kad būtų skatinama lyčių lygybė ir laikomasi socialinių bei aplinkosaugos standartų; mano, kad šiomis vertybėmis turėtų būti vadovaujamasi vykdant tarpvalstybinę ir nacionalinę prekybą, be kita ko, įgyvendinant tokius susitarimus kaip TISA, kurie taip pat turėtų būti naudojami siekiant aktyviai remti minėtus tikslus;

3.  mano, kad Komisija turėtų stebėti ir praėjus trejiems metams po TISA įsigaliojimo įvertinti susitarimo poveikį lyčių lygybei ir pagrindinių žmogaus teisių paisymui;

4.  bet kuriuo atveju mano, jog visos TISA pasirašiusios valstybės narės turėtų įsipareigoti užtikrinti, kad būtų paisoma lyčių lygybės ir pagrindinių teisių, be kita ko, atsižvelgiant į nacionalinių ir vietos rinkų liberalizavimą bei atvėrimą;

5.  pabrėžia, kad būtina užtikrinti kuo didesnį atitinkamų tekstų skaidrumą ir, jeigu reikia, vykstančių derybų kokybę;

6.  apgailestauja dėl to, kad moterims menkai atstovaujama Europos prekybos sektoriuje ir palaikant santykius su trečiosiomis šalimis ir kad nepakankamas dėmesys skiriamas siekiui užtikrinti, kad vyrai ir moterys turėtų lygias galimybes naudotis paslaugomis;

7.  apgailestauja dėl to, kad Taryba nepalaukė Parlamento nuomonės prieš suteikdama įgaliojimus, ir mano, jog taip buvo prarasta proga užtikrinti, kad derybos būtų iš tikrųjų demokratiškos, ir nuo pat pradžių į procesą įtraukti tuos subjektus, kuriems TISA gali daryti didžiausią poveikį, pavyzdžiui, moteris;

8.  ragina Komisiją išlaikyti ir padidinti įvairių, bet tarpusavyje susijusių politikos krypčių, pavyzdžiui, prekybos, vystymosi, užimtumo, migracijos ir lyčių lygybės, suderinamumą ir atsižvelgti į poveikį moterų ir mergaičių teisėms, galių joms suteikimui, teisei į sveikatą, švietimą, maistą, darbą ir vandenį; ragina Komisiją įtraukti šiuos klausimus į savo poveikio vertinimus, kad būtų išvengta bet kokio neigiamo TISA ar įvairių prekybos susitarimų sąveikos poveikio;

9.  primygtinai rekomenduoja, jog ES panaudotų savo politinę valią siekdama užtikrinti, kad Europos Sąjungos, nacionalinio ir vietos lygmenų valdžios institucijoms būtų išsaugota visapusiška teisė nustatyti, patvirtinti, išlaikyti arba panaikinti bet kokias priemones, susijusias su viešųjų paslaugų užsakymu, organizavimu, finansavimu ir teikimu, taip pat kad visos socialinės tiek viešai, tiek privačiai finansuojamos paslaugos būtų neįtrauktos į TISA taikymo sritį ir kad būtų įtraukta etaloninė standartinė sąlyga dėl šių paslaugų siekiant išsaugoti jų kokybę; šiuo klausimu pabrėžia švietimo ir sveikatos priežiūros, taip pat moterų ir mergaičių galimybių visuomet naudotis šiomis paslaugomis užtikrinimo svarbą;

10.  yra susirūpinęs dėl to, kad TISA gali paskatinti lyčių nelygybę; atsižvelgdamas į tai primena, kad svarbu užtikrinti derybų grupes, kuriose būtų proporcingai atstovaujama abiem lytims, ir prireikus nustatyti lyčių aspektu grindžiamas priemones valstybėse narėse, kai bus įgyvendinamas TISA;

11.  ragina į TISA įtraukti nuostatą dėl žmogaus teisių, kuri aprėptų lyčių lygybę, kad būtų užtikrinta mergaičių ir moterų teisių apsauga ir jų dalyvavimas vykdant prekybą ir teikiant paslaugas, taip pat įtraukti atitinkamus rodiklius, kuriais būtų užtikrinama lyčių lygybė įgyvendinant TISA;

12.  ragina Komisiją ir valstybes nares rinkti pagal lytį suskirstytus statistinius duomenis siekiant geriau įvertinti prekybos politikos ir susitarimų poveikį lyčių lygybei ir įgyvendinti pozityviosios diskriminacijos priemones;

13.  prašo Komisijos užtikrinti, kad ekologiniai ir socialiniai kriterijai, įskaitant lyčių lygybės kriterijus, galėtų būti taikomi sudarant viešųjų pirkimų sutartis;

14.  prašo Komisijos užtikrinti, kad tais atvejais, kai TISA reglamentuojamos IRT paslaugos, šis susitarimas būtų suderinamas su didėjančiu atstovavimu moterims šiame sektoriuje;

15.  ragina laikantis Europos ombudsmeno rekomendacijų dėl TPIP toliau dėti ir stiprinti nuolatines pastangas siekiant padidinti derybų skaidrumą, šiuo tikslu nedelsiant paskelbiant visus su TISA susijusius dokumentus, įskaitant derybinius pasiūlymus ir ypač konsoliduotus derybinius tekstus; primygtinai ragina sustiprinti nuolatinį ir skaidrų bendradarbiavimą su nacionaliniais parlamentais ir visomis atitinkamomis ministerijomis valstybių narių lygmeniu; ragina leisti visiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas ir ypač moterų organizacijas, ir Europos socialiniams partneriams dalyvauti derybų procese;

16.  mano, jog itin svarbu, kad į susitarimą būtų įtraukta išlyga, pagal kurią šalims būtų suteikta galimybė atsisakyti paslaugų liberalizavimo, ypač tuo atveju, kai liberalizavimas turi neigiamo poveikio moterims; atsižvelgdamas į tai, ragina taikyti teigiamo sąrašo metodą ir neįtraukti į susitarimą negrįžimo ir neveikimo išlygų.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

12.11.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

20

9

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Daniela Aiuto, Maria Arena, Catherine Bearder, Beatriz Becerra Basterrechea, Malin Björk, Anna Maria Corazza Bildt, Iratxe García Pérez, Anna Hedh, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Angelika Mlinar, Maria Noichl, Margot Parker, Terry Reintke, Liliana Rodrigues, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Jadwiga Wiśniewska, Anna Záborská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Inés Ayala Sender, Stefan Eck, Eleonora Forenza, Mariya Gabriel, Constance Le Grip, Elly Schlein, Branislav Škripek, Dubravka Šuica, Monika Vana

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Seb Dance, Davor Ivo Stier, Claudiu Ciprian Tănăsescu

GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

18.1.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

33

6

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

William (The Earl of) Dartmouth, Maria Arena, Tiziana Beghin, David Borrelli, Daniel Caspary, Salvatore Cicu, Marielle de Sarnez, Santiago Fisas Ayxelà, Christofer Fjellner, Karoline Graswander-Hainz, Yannick Jadot, Ska Keller, Jude Kirton-Darling, Bernd Lange, Marine Le Pen, David Martin, Emma McClarkin, Anne-Marie Mineur, Sorin Moisă, Alessia Maria Mosca, Franz Obermayr, Artis Pabriks, Franck Proust, Viviane Reding, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández, Tokia Saïfi, Marietje Schaake, Helmut Scholz, Joachim Schuster, Hannu Takkula, Iuliu Winkler

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Bendt Bendtsen, Klaus Buchner, Edouard Ferrand, Seán Kelly, Sander Loones, Bolesław G. Piecha, Lola Sánchez Caldentey, Ramon Tremosa i Balcells, Marita Ulvskog, Jarosław Wałęsa

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Daniel Dalton, Andrew Lewer

(1)

https://www.wto.org/english/docs_e/legal_e/26-gats_01_e.htm.

(2)

TN/S/36.

(3)

http://eeas.europa.eu/delegations/wto/press_corner/all_news/news/2012/20120705_advancing_negotiations_services.htm.

(4)

http://www.consilium.europa.eu/en/press/press-releases/2015/03/150310-trade-services-agreement-negotiating-mandate-made-public/.

(5)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0325.

(6)

http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2014/july/tradoc_152702.pdf

(7)

http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2014/july/tradoc_152702.pdf

(8)

http://trade.ec.europa.eu/doclib/press/index.cfm?id=1254

(9)

http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2015/march/tradoc_153264.pdf

(10)

OL C 61 E, 2004 3 10, p. 289.

(11)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0325.

(12)

OL L 338, 2012 12 12, p. 37.

(13)

Tarybos dokumento Nr. 6891/13 1 priedėlis.

(14)

2014 m. birželio 24 d. Sprendimas Parlamentas prieš Tarybą C-658/11.

(15)

OL L 145, 2001 5 31, p. 43.

Teisinis pranešimas