Procedūra : 2014/0091(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0011/2016

Pateikti tekstai :

A8-0011/2016

Debatai :

PV 23/11/2016 - 17
CRE 23/11/2016 - 17

Balsavimas :

PV 24/11/2016 - 8.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0448

PRANEŠIMAS     ***I
PDF 1361kWORD 768k
3.2.2016
PE 565.015v04-00 A8-0011/2016

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros (nauja redakcija)

(COM(2014) 0167 – C7‑0112/2014 – 2014/0091(COD))

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas

Pranešėjas: Brian Hayes

(Išdėstymas nauja redakcija. Darbo tvarkos taisyklių 104 straipsnis)

PAKEITIMAI
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros (nauja redakcija)

(COM(2014) 0167 – C7‑0112/2014 – 2014/0091(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: nauja redakcija)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014) 0167),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 53 bei 62 straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8‑0112/2014),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo(1),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 15 d. Teisės reikalų komiteto laišką Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 104 straipsnio 3 dalimi,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 104 ir 59 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A8-0011/2016),

A.  kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, Komisijos pasiūlyme, be nurodytų pakeitimų, kitų esminių pakeitimų nėra ir kadangi, kalbant apie nepakeistų ankstesnių aktų nuostatų ir minėtų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės;

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją, atsižvelgęs į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Pakeitimas    1

EUROPOS PARLAMENTO PAKEITIMAI(2)*

Komisijos pasiūlymas

---------------------------------------------------------

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros

(Nauja redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 53 straipsnį , 62 straipsnį ir 114 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

pasikonsultavę su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/41/EB(3) buvo keletą kartų iš esmės keičiama(4). Kadangi reikalingi nauji pakeitimai, siekiant aiškumo direktyva turėtų būti išdėstyta nauja redakcija;

(2)  vidaus rinkoje įstaigoms turėtų būti suteikta galimybė veikti kitose valstybėse narėse kartu užtikrinant aukštą profesinių pensijų sistemų narių ir išmokų gavėjų apsaugos ir saugumo lygį; Šioje direktyvoje nustatomos tarpvalstybinės veiklos vykdymo procedūros;

(2a)  šia direktyva siekiama minimalaus suderinimo, ji neturėtų trukdyti valstybėms narėms toliau taikyti arba priimti griežtesnių nuostatų, kuriomis siekiama apsaugoti profesinių pensijų sistemų narius ir išmokų gavėjus, jei tokios nuostatos dera su valstybių narių įsipareigojimais pagal Sąjungos teisės aktus. Ši direktyva netaikoma klausimams dėl nacionalinės socialinės ir darbo teisės, mokesčių arba sutarčių teisės aktų ar pensijų nuostatų valstybėse narėse tinkamumo, išskyrus profesinių pensijų skyrimo taisykles, kaip apibrėžta šioje direktyvoje;

(2b)  norint sudaryti dar palankesnes sąlygas darbuotojų judumui tarp valstybių narių, šia direktyva siekiama užtikrinti gerą profesinių pensijų sistemos valdymą, informacijos teikimą sistemos nariams, skaidrumą ir profesinių pensijų skyrimo saugumą. Ši direktyva turėtų sudaryti palankesnes sąlygas naujų ir inovatyvių pensijų produktų plėtojimui kolektyvinėse sistemose, kuriomis visiems siekiama užtikrinti tinkamas pensijas;

(2c)  valstybėse narėse labai skiriasi įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, organizavimas ir reguliavimas. Profesinių pensijų sistemas tvarko ir už profesinių pensijų skyrimą atsakingos įstaigos, ir gyvybės draudimo įmonės. Todėl įstaigoms, atsakingoms už profesinių pensijų skyrimą, požiūris „vienas būdas tinka visiems“ netaikytinas. Komisija ir Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) (toliau –EIOPA), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010(5), vykdydamos savo veiklą turėtų atsižvelgti į skirtingas valstybių narių tradicijas ir, nustatydamos už profesinių pensijų skyrimą atsakingų įstaigų struktūrą, nedaryti įtakos nacionalinių darbo ir socialinės teisės aktų taikymui;

(3)  Direktyva 2003/41/EB buvo pirmasis teisėkūros žingsnis kuriant Europos mastu organizuoto profesinių pensijų skyrimo vidaus rinką. Tikra profesinių pensijų skyrimo vidaus rinka išlieka labai svarbi ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui Europos Sąjungoje ir Europos visuomenės senėjimo problemos sprendimui. 2003 m. direktyva nebuvo iš esmės keičiama, kad ir įstaigoms, atsakingoms už profesinių pensijų skyrimą, būtų numatyta šiuolaikinė rizika grindžiama valdymo sistema. Kad būtų parengtas tinkamas ir saugus profesinių pensijų skyrimo mechanizmas visose valstybėse narėse, svarbu užtikrinti tinkamą nacionalinio ir Sąjungos lygmens reglamentavimą ir priežiūrą. Valstybės narės turėtų atsižvelgti į visoms institucijoms nustatytą tikslą užtikrinti profesinių pensijų sistemų kartų pusiausvyrą, kad būtų pasiektas teisingas rizikos ir naudos paskirstymas tarp kartų;

(3a)  įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veikla turėtų būti siekiama kartų pusiausvyros užtikrinant teisingą rizikos ir naudos paskirstymą tarp kartų;

(4)  reikia imtis tinkamų priemonių, kuriomis būtų toliau gerinamos galimybės privatiems asmenims papildomai taupyti pensijai, pavyzdžiui, nustatyti profesinių pensijų sistemas. Tai yra svarbu, kadangi socialinės apsaugos sistemoms vis didėja spaudimas, vadinasi, ateityje piliečiams gali būti vis svarbiau, kad profesinės ištarnauto laiko pensijos papildytų sukauptas pensijų pajamas. Įstaigos, atsakingos už profesinių pensijų skyrimą, atlieka svarbų vaidmenį ilguoju laikotarpiu finansuojant Sąjungos ekonomiką ir užtikrinant saugias pensijų išmokas Sąjungos piliečiams. Reikėtų pagerinti profesinio ištarnauto laiko pensijas, neginčijant socialinės apsaugos pensijų sistemų kaip saugios, ilgalaikės ir veiksmingos socialinės apsaugos, kuri senatvėje visiems piliečiams turėtų užtikrinti deramą gyvenimo lygį, ypatingos svarbos. Pastaroji turėtų būti pagrindinis Europos socialinio modelio stiprinimo tikslas;

(4a)  atsižvelgiant į demografinę Sąjungos raidą ir nacionalinių biudžetų padėtį, profesinės pensijos yra svarbus socialinio draudimo pensijų sistemos priedas, bet negali pakeisti jos ypatingos svarbos užtikrinant tinkamos, saugios ir tvarios socialinio draudimo pensijos mokėjimą;

(4b)  valstybės narės turėtų užtikrinti darbuotojų socialinę apsaugą pensijų srityje, numatydamos valstybės skiriamas pensijas, kurių pakaktų deramam gyvenimo lygiui užtikrinti ir nuo skurdo senatvėje apsaugoti, ir skatindamos kaip papildomo draudimo priemone naudotis papildomų pensijų sistemomis, susijusiomis su darbo sutartimis;

(5)  šia direktyva laikomasi pagrindinių teisių ir principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ypač teisės į asmens duomenų apsaugą, laisvės užsiimti verslu, nuosavybės teisės, kolektyvinių derybų ir veiksmų teisės ir teisės į aukštą vartotojų apsaugos lygį, ir visų pirma užtikrinamas aukštesnis pensijų skyrimo skaidrumo lygis, informacija grindžiamas asmeninis finansų ir pensijų planavimas, taip pat palengvinama įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, tarpvalstybinė veikla ir pensijų sistemų perdavimas. Ši direktyva turi būti įgyvendinama paisant minėtų teisių ir principų;

(5a)  vienas iš Direktyvos 2003/41/EB tikslų buvo įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, tarpvalstybinės veiklos palengvinimas, tačiau reikėtų pripažinti, jog ši veikla buvo vykdoma ribotu mastu dėl apribojimų, nustatytų nacionaliniuose socialinės ir darbo srities teisės aktuose, ir kitų kliūčių sklandžiam ES vidaus rinkos veikimui;

(5b)  siekiant pagerinti vidaus rinkos veikimą profesinių pensijų skyrimo srityje svarbu, kad būtų patikslintos procedūros, kuriomis įstaigoms sudaromos sąlygos tarpvalstybinei veiklai vykdyti, ir kad būtų panaikintos nereikalingos kliūtys, apsunkinančios tokią tarpvalstybinę veiklą. Remiantis atitinkama Sąjungos rizikos ribojimo sistema sudarius palankesnes sąlygas tarpvalstybinei veiklai vykdyti būtų galima tikėtis teigiamo poveikio susijusioms įmonėms ir jų darbuotojams, nesvarbu, kokioje valstybėje narėje jie dirbtų, kadangi profesinių pensijų skyrimo veiklai būtų vadovaujama centralizuotai;

(5c)  valstybės narės turėtų stiprinti darbuotojų, laikinai išsiųstų dirbti į kitą valstybę narę, teisių į pensiją apsaugą;

(6)  nepaisant Direktyvos 2003/41/EB įsigaliojimo, tebėra svarbių rizikos ribojimu pagrįstų kliūčių, dėl kurių įstaigoms yra brangiau valdyti pensijų sistemas tarpvalstybiniu mastu. Be to, reikia padidinti esamą minimalų narių ir išmokų gavėjų apsaugos lygį. Tai yra dar svarbiau, nes europiečių, dalyvaujančių sistemose, kuriose ilgaamžiškumo ir rinkos rizika iš įstaigos ar profesinių pensijų sistemą siūlančio subjekto (toliau – finansuojantysis subjektas) perkeliama asmeniui, skaičius smarkiai išaugo. Taip pat reikia padidinti esamą minimalų nariams ir išmokų gavėjams teikiamos informacijos lygį; ▌

(7)  šioje direktyvoje nustatytomis riziką ribojančiomis taisyklėmis siekiama tiek užtikrinti aukštą visų būsimųjų pensininkų apsaugos laipsnį dėl taikomų griežtų priežiūros standartų, tiek atverti kelią patikimam, apdairiam ir veiksmingam profesinių pensijų sistemų valdymui;

(8)  įstaigoms, kurios yra visiškai atskirtos nuo visų finansuojančiųjų subjektų ir kurios veikia finansavimo pagrindu tik tam, kad skirtų ištarnauto laiko išmokas, turėtų būti suteikta laisvė teikti paslaugas ir investuoti tik tada, jeigu joms taikomi koordinuojami riziką ribojantys reikalavimai, nepriklausomai nuo to, ar šios įstaigos laikomos juridiniais subjektais;

(9)  vadovaudamosi subsidiarumo principu, valstybės narės turėtų išlikti visiškai atsakingos už savo pensijų sistemų organizavimą ir pačios priskirti vaidmenį kiekvienai iš trijų atskiros valstybės narės pensijų sistemos pakopų. Priimdamos sprendimą dėl antrosios pakopos, jos visiškai atsakingos už įvairių profesinių ištarnauto laiko išmokas teikiančių įstaigų, pavyzdžiui, visą ūkio šaką apimančių pensijų fondų, bendrovės pensijų fondų ir gyvybės draudimo bendrovių, vaidmenį ir funkcijas. Šia direktyva nekeliama abejonių dėl šios valstybių narių prerogatyvos. Priešingai, ja siekiama paskatinti valstybes nares sukurti saugias ir tinkamas profesinių pensijų skyrimo sistemas ir palengvinti tarpvalstybinę veiklą;

(9a)  atsižvelgdama į poreikį toliau gerinti profesinių pensijų skyrimą, Komisija turėtų Sąjungos lygmeniu sukurti didelę papildomą vertę imdamasi tolesnių veiksmų, kuriais remiamas valstybių narių bendradarbiavimas su socialiniais partneriais tobulinant antrosios pakopos pensijų sistemas ir įsteigiant aukšto lygio ekspertų grupę, kad būtų padidintas antrosios pakopos pensijų kaupimas valstybėse narėse, įskaitant valstybių narių keitimosi geriausia patirtimi skatinimą, ypač kai tai susiję su tarpvalstybine veikla;

(9b)  kai kuriose valstybėse narėse privačių pensijų sistemose pastebėtas perėjimas nuo fiksuotų išmokų (DB) prie fiksuotų įmokų (DC) – tai sukėlė aprėpties skirtumą tarp vyrų ir moterų;

(9c)  atsižvelgdama į tai, kad svarbu užtikrinti deramo lygio pensijas ir panaikinti vyrų ir moterų pensijų skirtumą, Komisija turėtų nuodugniai išnagrinėti skirtingų pakopų, pensijų sistemų ir jų struktūrų poveikį tiek vyrams, tiek moterims. Remdamasi gautais rezultatais, Komisija turėtų pasiūlyti veiksmus ir galimus struktūrinius pakeitimus, kurie būtini siekiant užtikrinti vienodą moterų ir vyrų pensijų lygį visose valstybėse narėse;

(9d)  atsižvelgdama į tai, kad vyrų ir moterų pensijos Sąjungoje skiriasi vidutiniškai 39 proc., Komisija turėtų ne vien remtis rizikos ribojimo taisyklėmis, bet taip pat skatinti valstybes nares kurti papildymo sistemas ir stebėsenos mechanizmus tų sistemų poveikiui kontroliuoti, ir prisidėti prie antrosios pakopos pensijų, kad būtų panaikintas vyrų ir moterų pensijų skirtumas ir užtikrinta moterų galimybė gauti deramą pensiją;

(10)  nacionalinės taisyklės dėl savarankiškai dirbančių asmenų narystės įstaigose, atsakingose už profesinių pensijų skyrimą, skiriasi. Kai kuriose valstybėse narėse įstaigos, atsakingos už profesinių pensijų skyrimą, gali veikti susitarimų, sudarytų su profesinėmis organizacijomis arba grupėmis, kurių nariai veikia kaip savarankiškai dirbantieji, arba tiesiogiai su savarankiškai dirbančiaisiais ir dirbančiais asmenimis, pagrindu. Kai kuriose valstybėse narėse savarankiškai dirbantis asmuo gali tapti įstaigos nariu, jeigu jis veikia kaip darbdavys arba įmonei teikia profesines paslaugas. Kai kuriose valstybėse narėse savarankiškai dirbantys asmenys negali tapti įstaigos, atsakingos už profesinių pensijų skyrimą, nariais, jeigu jie neatitinka tam tikrų reikalavimų, įskaitant numatytuosius socialinėje ir darbo teisėje;

(11)  įstaigoms, valdančioms socialinės apsaugos sistemas, kurios jau koordinuojamos Sąjungos lygiu, ši direktyva neturėtų būti taikoma. Nepaisant to, reikėtų atsižvelgti į įstaigų, kurios vienoje valstybėje narėje valdo tiek socialinės apsaugos, tiek ir profesinių pensijų sistemas, specifiškumą;

(12)  finansų įstaigoms, kurios jau gauna naudos iš Sąjungos teisės aktų, ši direktyva apskritai neturėtų būti taikoma. Tačiau, kadangi šios įstaigos tam tikrais atvejais gali siūlyti profesinių pensijų paslaugas, svarbu užtikrinti, kad ši direktyva neiškreiptų konkurencijos. Šių iškraipymų galima išvengti gyvybės draudimo bendrovių, nurodytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB(6) 2 straipsnio 3 dalies a punkto i ir iii papunkčiuose, ir 2 straipsnio 3 dalies b punkto ii ir iv papunkčiuose, profesinių pensijų veiklai taikant šios direktyvos reikalavimus, ribojančius riziką. Komisija turėtų atidžiai stebėti profesinių pensijų sistemų rinkos būklę ir įvertinti galimybę pasirinktinai taikyti šią direktyvą kitoms reguliuojamoms finansų įstaigoms;

(13)  kadangi už profesinių pensijų sistemas atsakingų įstaigų tikslas – užtikrinti finansų saugumą išėjus į pensiją, įstaigos, atsakingos už profesinių pensijų skyrimą, turėtų turėti galimybę siūlyti pensijų išmokas iki gyvos galvos, laikinas, vienkartines išmokas arba bet kurį jų derinį;

(14)  svarbu užtikrinti vyresnio amžiaus ir neįgalių žmonių saugumą nuo skurdo ir deramą gyvenimo lygį. Tinkama biometrinės rizikos draudiminė apsauga profesinių pensijų susitarimuose yra svarbus kovos su pagyvenusių žmonių skurdu ir nesaugumu aspektas. Kurdami pensijų sistemą, darbdaviai ir darbuotojai arba jų atitinkami atstovai turėtų išnagrinėti galimybę sukurti pensijų sistemą, į kurią būtų įtrauktos nuostatos dėl ilgaamžiškumo rizikos ir profesinio neįgalumo rizikos draudimo bei nuostatos dėl maitintojo netekusių asmenų;

(15)  suteikus valstybėms narėms galimybę nacionalinių įgyvendinimo teisės aktų netaikyti įstaigoms, valdančioms sistemas, kurių bendras narių skaičius mažesnis kaip 100 arba kurių bendra techninių atidėjinių suma neviršija 25 mln. EUR, gali būti palengvinta priežiūra kai kuriose valstybėse narėse, nepakenkiant tinkamam šios srities vidaus rinkos veikimui. Tačiau tai neturėtų pažeisti šių įstaigų teisės paskirti kitoje valstybėje narėje įsteigtus ir tinkamai įgaliotus investicijų valdytojus ir kitoje valstybėje narėje įsteigtus ir tinkamai įgaliotus saugotojus arba depozitoriumus jų investicijų portfeliui valdyti ir jų turtui saugoti;

(16)  tokioms įstaigoms, kaip „Unterstützungsgassen“ Vokietijoje, kurių nariai neturi juridinės teisės gauti tam tikro dydžio išmokų ir kurių interesus saugo privalomasis įstatymais numatytas bankroto draudimas, ši direktyva neturėtų būti taikoma;

(17)  siekdamos apsaugoti narius ir išmokų gavėjus, įstaigos, atsakingos už profesinių pensijų skyrimą, turėtų apsiriboti tik tomis veiklos rūšimis, kurios nurodytos šioje direktyvoje ir kurios dėl jos atsiranda, taip pat nariams ir išmokų gavėjams teikti aiškią ir aktualią informaciją, siekiant užtikrinti gerą valdymą ir gerą rizikos valdymą;

(18)  bankrutavus finansuojančiam subjektui, narys susiduria su rizika netekti ir darbo, ir įgytų teisių gauti pensiją. Todėl būtina užtikrinti, kad subjektas ir įstaiga būtų aiškiai atskirti ir taikant draudimą būtų nustatyti narius apsaugantys būtiniausi riziką ribojantys standartai. Nustatant ir patikslinant rizikos ribojimo standartus turėtų būti atsižvelgiama į įstaigos prieigą prie pensijų apsaugos sistemų ar panašių mechanizmų, suteikiančių narių ir išmokų gavėjų sukauptų individualių teisių į išmokas apsaugą nuo finansuojančiojo subjekto įsipareigojimų neįvykdymo rizikos;

(19)  įstaigos, atsakingos už profesinių pensijų skyrimą, valstybėse narėse veikia ir yra prižiūrimos iš esmės skirtingai. Kai kuriose valstybėse narėse leidžiama prižiūrėti ne tik pačią įstaigą, bet ir subjektus arba bendroves, kurioms leista valdyti šias įstaigas. Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama atsižvelgti į šį specifiškumą, jeigu veiksmingai laikomasi visų šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų. Valstybėms narėms taip pat turėtų būti sudaryta galimybė leisti draudimo subjektams ir kitiems finansų subjektams valdyti įstaigas, atsakingas už profesinių pensijų skyrimą;

(19a)  atspari sistema grindžiama produktų įvairove, įstaigų įvairove ir įstaigų dydžio įvairove, taip pat veiksminga ir konvergencine priežiūros praktika;

(20)  įstaigos, atsakingos už profesinių pensijų skyrimą, yra finansinių paslaugų teikėjai, kuriems tenka didžiulė atsakomybė už profesinių ištarnauto laiko išmokų skyrimą, todėl jos turi atitikti tam tikrus būtiniausius riziką ribojančius standartus, taikomus jų veiklai ir darbo sąlygoms, atsižvelgiant į nacionalines taisykles ir tradicijas. Tačiau tokios įstaigos neturėtų būti laikomos vien finansinių paslaugų teikėjomis, kadangi dėl svarbaus socialinių partnerių vaidmens vadovaujant įstaigai jos atlieka svarbią socialinę funkciją;

(20a)  įstaigos socialinė funkcija ir trišalis santykis tarp darbuotojo, darbdavio ir įstaigos, atsakingos už profesinių pensijų skyrimą, turėtų būti tinkamai pripažinti ir remiami kaip pagrindinis šios direktyvos principas;

(20b)  už profesinių pensijų skyrimą atsakingos įstaigos yra gyvybiškai svarbi Europos ekonomikos dalis – jos maždaug 75 mln. Europos Sąjungos piliečių vardu valdo apie 2,5 trilijonų eurų vertės turtą;

(21)  tam tikrose valstybėse narėse yra daugybė įstaigų, todėl būtinas pragmatiškas sprendimas dėl išankstinio leidimų suteikimo įstaigoms. Tačiau jeigu įstaiga nori valdyti sistemą kitoje valstybėje narėje, turėtų būti reikalaujama išankstinio leidimo, kurį suteikia buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos;

(22)  Nepažeidžiant nacionalinės socialinės ir darbo teisės aktų dėl pensijų sistemų organizavimo, įskaitant nuostatas dėl privalomos narystės ir kolektyvinių sutarčių rezultatų, įstaigoms turėtų būti sudaryta galimybė teikti paslaugas kitose valstybėse narėse gavus įstaigos buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos leidimą. Įstaigoms turėtų būti leidžiama priimti finansavimą iš bet kurioje valstybėje narėje esančių subjektų ir valdyti pensijų sistemas, kurioms priklauso nariai iš daugiau kaip vienos valstybės narės. Tai potencialiai užtikrintų šių įstaigų masto ekonomiją, pagerintų šios Sąjungos ūkio šakos konkurencingumą ir palengvintų darbo jėgos judumą;

(23)  vienoje valstybėje narėje įsisteigusi įstaiga, pasinaudojusi teise ▌valdyti profesinių pensijų sistemą, sukurtą kitoje valstybėje narėje, turėtų laikytis visų socialinės ir darbo teisės nuostatų, galiojančių priimančiojoje valstybėje narėje tiek, kiek jos taikomos profesinių pensijų sistemoms, pavyzdžiui, nuostatų dėl pensijų išmokų apibrėžimo ir mokėjimo bei teisės gauti pensiją perleidimo sąlygų. Turėtų būti aiškiau apibrėžta riziką ribojančių taisyklių taikymo sritis, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą įstaigoms vykdant tarpvalstybinę veiklą;

(24)  įstaigos turėtų galėti pensijų sistemas perduoti kitoms įstaigoms visoje Sąjungoje, kad būtų palengvintas profesinių pensijų skyrimo organizavimas Sąjungos mastu, gavusios tik pensijų sistemą perimančios įstaigos (toliau – perimančioji įstaiga) buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos leidimą.▌Perdavimą ir jo sąlygas turėtų iš anksto patvirtinti susiję nariai ir išmokų gavėjai arba, kai taikoma, jų atstovai. Pensijų sistemos perdavimo atveju susiję nariai ir išmokų gavėjai turėtų duoti išankstinį sutikimą dėl tokio perkėlimo. Narių arba išmokų gavėjų atstovams, pvz., pasitikėjimu grindžiamos sistemos patikėtiniams turėtų būti suteikti įgaliojimai duoti išankstinį sutikimą narių arba išmokų gavėjų vardu;

(24a)  jei perduodama pensijų sistemos dalis, po perdavimo turi būti užtikrinamas ir perduotos, ir likusios pensijų sistemos dalies gyvybingumas ir tinkamai apsaugomos visų narių ir išmokų gavėjų teisės; šiuo tikslu reikalaujama, kad ir perduodanti, ir perimanti įstaiga turėtų pakankamo ir tinkamo turto tiek perduotos, tiek likusios sistemos dalies techniniams atidėjiniams padengti;

(25)  Riziką ribojantis techninių atidėjimų apskaičiavimas yra esminė sąlyga, užtikrinanti ištarnauto laiko išmokų mokėjimo įsipareigojimų vykdymą trumpuoju ir ilguoju laikotarpiais. Techniniai atidėjiniai turėtų būti apskaičiuojami taikant pripažintus aktuarinius metodus ir tvirtinami aktuaro arba kito tos srities specialisto. Didžiausios palūkanų normos turėtų būti parenkamos ribojant riziką pagal atitinkamas nacionalines taisykles. Mažiausios techninių atidėjinių sumos turėtų pakakti tolesniam išmokų gavėjams jau mokamų išmokų mokėjimui ir ji turėtų parodyti įsipareigojimus, atsirandančius dėl narių sukauptų teisių gauti pensiją. Aktuarinę funkciją turėtų vykdyti asmenys, turintys aktuarinės ir finansų matematikos žinių, proporcingų įstaigos, atsakingos už profesinių pensijų skyrimą, verslui būdingos rizikos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui, ir kurie gali įrodyti savo tinkamą patirtį pagal taikytinus profesinius ir kitus standartus;

(26)  įstaigų draudžiama rizika labai skiriasi kiekvienoje valstybėje narėje. Todėl buveinės valstybėms narėms reikėtų sudaryti galimybes techninių atidėjinių apskaičiavimui taikyti papildomas taisykles, kurios yra išsamesnės už nustatytąsias šioje direktyvoje;

(27)  turėtų būti reikalaujama turėti pakankamai ir tinkamo turto techniniams atidėjiniams padengti, kad būtų apsaugoti pensijų sistemos narių ir išmokų gavėjų interesai, jeigu finansuojantysis subjektas taptų nemokiu. Tolesnė finansuojančiųjų subjektų parama galėtų būti įtraukta į turtą, jei vertinimas atliktas nepriklausomų auditorių ir tinkamai atsižvelgiama į finansuojančiojo subjekto įsipareigojimų neįvykdymo riziką;

(27a)  valstybės narės turėtų keistis geriausia patirtimi, susijusia su tarpvalstybinėmis įstaigomis, atsakingomis už profesinių pensijų skyrimą, ir skatinti dvišalį kompetentingų institucijų bendradarbiavimą priežiūros srityje, siekiant pašalinti nacionalines kliūtis ir paskatinti tarpvalstybines pensijas;

(28)  ▌valstybėms narėms turėtų būti sudaryta galimybė leisti nevisišką įstaigų finansavimą tam tikru ribotu laikotarpiu, jeigu parengiamas tinkamas planas atkurti visišką finansavimą nustatant aiškų terminą ir jeigu tai nepažeidžia Tarybos direktyvos 80/987/EEB(7) reikalavimų;

(29)  daugeliu atvejų ne pati įstaiga, o finansuojantysis subjektas draudžia bet kokią biometrinę riziką arba garantuoja tam tikras išmokas ar investavimo rezultatą. Tačiau tam tikrais atvejais pati įstaiga teikia tokias garantijas arba draudimą, o finansuojančiojo subjekto įsipareigojimai dažniausiai apribojami būtinų įmokų mokėjimu. Esant tokioms aplinkybėms, siūlomi produktai yra panašūs į gyvybės draudimo bendrovių produktus, ir suinteresuotos įstaigos turėtų turėti bent tokias pačias papildomas nuosavas lėšas, kaip ir gyvybės draudimo bendrovės;

(30)  įstaigos yra ypač ilgalaikiai investuotojai. Šių įstaigų turimo turto išpirkimas paprastai negali būti atliekamas jokiu kitu tikslu, išskyrus siekiant skirti ištarnauto laiko išmokas. Be to, siekiant tinkamai apsaugoti narių ir išmokų gavėjų teises, įstaigoms turėtų būti suteikta galimybė turtą paskirstyti tokiu būdu, kuris tiksliai atitinka jų įsipareigojimų pobūdį ir trukmę. Dėl šių aspektų reikalinga veiksminga priežiūra ir tokios investicijų taisyklės, kurios suteiktų įstaigoms pakankamai lankstumo priimti sprendimus dėl saugiausios ir veiksmingiausios investavimo politikos ir įpareigotų jas veikti ribojant riziką. Todėl rizikos ribojimo principo laikymasis reikalauja, kad investavimo politika būtų pritaikyta prie konkrečios įstaigos, atsakingos už profesinių pensijų skyrimą, narystės struktūros;

(31)  nustačius rizikos ribojimo principą kaip pagrindinį kapitalo investicijų principą ir sudarius galimybę įstaigoms veikti už savo šalies ribų, skatinamas santaupų nukreipimas į profesinių pensijų skyrimo sektorių, o tai prisideda prie ekonominės ir socialinės pažangos;

(32)  priežiūros metodai ir jų taikymas skiriasi valstybėse narėse. Todėl valstybėms narėms turėtų būti suteikta tam tikra veiksmų laisvė pasirenkant tikslias investavimo taisykles, kurias jos norėtų taikyti jų teritorijoje esančioms įstaigoms.▌Taikant šias taisykles turėtų būti leidžiama plėtoti individualius pensijų produktus kolektyvinėse sistemose ir jos neturėtų riboti laisvo kapitalo judėjimo ▌;

(33)  šia direktyva įstaigoms turėtų būti tinkamu lygmeniu užtikrinama laisvė vykdyti investicijas. Būdamos ypač ilgalaikiai investuotojai su maža likvidumo rizika ir socialine funkcija, įstaigos, atsakingos už profesinių pensijų skyrimą, gali investuoti į nelikvidų turtą, pavyzdžiui, akcijas, bei į priemones, kurios yra ilgalaikio ekonominio pobūdžio ir kuriomis neprekiaujama reguliuojamose rinkose, daugiašalėse prekybos sistemose (DPS) ar organizuotose prekybos sistemose (OPS) neperžengdamos apdairumo ribų. Jos taip pat gali naudotis tarptautinės įvairovės teikiamais privalumais. Todėl neturėtų būti ribojamos investicijos į akcijas valiutomis, išskyrus tas, kuriomis išreikšti įsipareigojimai, ir į priemones, kurios yra ilgalaikio ekonominio pobūdžio ir kuriomis neprekiaujama reguliuojamose rinkose, DPS ar OPS, nebent tai pagrįsta rizikos ribojimu, atsižvelgiant į rizikos ribojimo principą siekiant apsaugoti narių ir išmokų gavėjų interesus;

(34)  kas sudaro priemones, kurios yra ilgalaikio ekonominio pobūdžio, suprantama plačiai. Šios priemonės yra neperleidžiami vertybiniai popieriai, todėl neturintys prieigos prie antrinių rinkų likvidumo. Jiems dažnai reikia ribotos trukmės įsipareigojimų, dėl kurių ribojama galimybė juos platinti. Turėtų būti suprantama, kad šios priemonės apima dalyvavimą valdant nebiržinių įmonių kapitalą, tų įmonių skolos priemones ir toms įmonėms suteiktas paskolas. Nebiržinės įmonės apima infrastruktūros projektus, augti siekiančias nebiržines bendroves, nekilnojamąjį turtą arba kitą turtą, kuris galėtų tikti ilgalaikėms investicijoms. Mažo anglies dioksido kiekio ir klimato kaitos poveikiui atsparios infrastruktūros projektai dažnai yra nebiržinis turtas ir priklauso nuo ilgalaikių kreditų projekto finansavimui;

(35)  įstaigoms turėtų būti leidžiama investuoti kitose valstybėse narėse pagal jų buveinės valstybės narės taisykles, kad būtų sumažintos tarpvalstybinės veiklos išlaidos. Todėl priimančiosioms valstybėms narėms neturėtų būti leidžiama nustatyti papildomų investavimo reikalavimų kitose valstybėse narėse esančioms įstaigoms;

(35a)  kitoje valstybėje narėje dirbantiems Sąjungos piliečiams reikalinga aiški apžvalga, atspindinti jų sukauptas teises gauti pensiją iš įstatymais numatytų pensijų sistemų ir profesinių pensijų sistemų. Tą apžvalgą būtų galima užtikrinti sukūrus pensijų stebėsenos mechanizmus visoje Sąjungoje, panašios sistemos jau sukurtos kai kuriose valstybėse narėse vadovaujantis 2012 m. vasario 16 d. Komisijos Baltąja knyga pavadinimu „Adekvačių, saugių ir tvarių pensijų darbotvarkė“, kurioje buvo raginama plėtoti tokias paslaugas;

(36)  tam tikra rizika gali būti tinkamai sumažinta tik nustačius valdymo reikalavimus, o ne taikant kiekybinius reikalavimus, susijusius su techniniais atidėjiniais ir finansavimo reikalavimais. Todėl tinkamam rizikos valdymui ir narių bei išmokų gavėjų apsaugai ypač svarbi veiksminga valdymo sistema. Šios sistemos turėtų būti proporcingos įstaigos veiklos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui;

(37)  atlyginimų politika, kuria skatinama prisiimti pernelyg didelę riziką, gali susilpninti įstaigų patikimą ir veiksmingą rizikos valdymą. Kitoms ▌Sąjungos finansų įstaigoms taikomi atlyginimų politikos principai ir informacijos atskleidimo reikalavimai turėtų būti taikomi ir įstaigoms, tačiau turint omenyje ypatingą įstaigų valdymo struktūrą, palyginti su kitų tipų finansų įstaigomis, ir poreikį atsižvelgti į įstaigų ▌veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą;

(38)  pagrindinė funkcija – tai gebėjimas atlikti konkrečias valdymo užduotis. Įstaigos turėtų turėti pakankamai gebėjimų, kad turėtų rizikos valdymo funkciją, vidaus audito funkciją ir, kai taikoma, aktuarinę funkciją. Konkrečios pagrindinės funkcijos nustatymas netrukdo įstaigai laisvai nuspręsti, kaip praktiškai organizuoti tą pagrindinę funkciją, išskyrus atvejus, kai šioje direktyvoje nurodyta kitaip. Dėl to neturėtų būti nustatoma per didelių reikalavimų įstaigoms, nes reikėtų atsižvelgti į įstaigos veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą;

(39)  asmenys, kurie faktiškai vadovauja įstaigai, turėtų kartu būti kompetentingi ir tinkami, o asmenys, kurie vykdo pagrindines funkcijas, turėtų turėti tinkamą profesinę kvalifikaciją, žinių ir patirties. Tačiau tik pagrindinę funkciją vykdantiems asmenims taikomi pranešimo kompetentingai institucijai reikalavimai;

(40)  be to, ▌vienas asmuo arba organizacinis padalinys turėtų galėti vykdyti daugiau nei vieną pagrindinę funkciją, išskyrus vidaus audito funkciją. Tačiau pagrindinę funkciją turėtų vykdyti skirtingas asmuo arba organizacinis padalinys nei tas, kuris vykdo panašią pagrindinę funkciją finansuojančiajame subjekte ▌. Valstybės narės turėtų turėti galimybę leisti, kad įstaigoje vienas asmuo arba organizacinis padalinys vykdytų keletą pagrindinių funkcijų, jei nėra interesų konflikto, o įstaiga yra nustačiusi deramas priemones, skirtas užkirsti kelią interesų konfliktams ir jų išvengti;

(41)  labai svarbu, kad įstaigos, atsižvelgdamos į profesinių pensijų sistemų kartų pusiausvyros užtikrinimo tikslą, pagerintų savo rizikos valdymą taip, kad būtų galima tinkamai suprasti ir su kompetentingomis institucijomis aptarti galimą pensijų sistemos tvarumo pažeidžiamumą. Taikydamos savo rizikos valdymo sistemą, įstaigos turėtų parengti su pensijomis susijusios savo veiklos rizikos vertinimą. Šis rizikos vertinimas turėtų būti pateiktas ir kompetentingoms institucijoms; į jį, be kita ko, turėtų būti įtraukta su klimato kaita, išteklių naudojimu, aplinka susijusi rizika, socialinė rizika ir reguliavimo pokyčių nulemta turto nuvertėjimo rizika (nuvertėjęs turtas);

(42)  kiekviena valstybė narė turėtų reikalauti, kad kiekviena jos teritorijoje esanti įstaiga rengtų metines finansines ataskaitas ir metinius pranešimus, atsižvelgdama į kiekvieną įstaigos valdomą pensijų sistemą ir, kai taikoma, kiekvienos pensijų sistemos metines finansines ataskaitas ir metinius pranešimus. Metinės finansinės ataskaitos ir metiniai pranešimai, parodantys tikrąją įstaigos turto, įsipareigojimų ir finansinę būklę pagal kiekvieną įstaigos valdomą pensijų sistemą ir tinkamai patvirtinti įgalioto asmens, yra pagrindinis sistemos narių ir išmokų gavėjų bei kompetentingų institucijų informacijos šaltinis. Jie visų pirma leidžia kompetentingoms institucijoms stebėti įstaigos finansinį patikimumą ir įvertinti, ar įstaiga gali vykdyti visus savo sutartinius įsipareigojimus;

(43)  įstaigos investicijų politika yra lemiamas tiek profesinių pensijų sistemų saugumo, tiek jų ilgalaikio ekonominio tvarumo veiksnys. Todėl įstaigos turėtų parengti ir ne rečiau kaip kartą per trejus metus patikslinti investavimo principų ataskaitą. Su ja turėtų būti leidžiama susipažinti kompetentingoms institucijoms ir kiekvienos pensijų sistemos nariams bei išmokų gavėjams, gavus jų prašymą;

(44)  įstaigoms turėtų būti leidžiama pavesti bet kokią visą veiklos rūšį, įskaitant pagrindines funkcijas, ar jos dalį jų vardu veikiantiems paslaugų teikėjams. Perduodamos pagrindinių funkcijų ar bet kokios kitos veiklos vykdymą išorės paslaugų teikėjui, įstaigos turėtų likti visiškai atsakingos už visų savo įsipareigojimų laikymąsi pagal šią direktyvą;

(45)  su įstaigų turtu susijusios saugojimo ir priežiūros pareigos turėtų būti sustiprintos aiškiau apibrėžus depozitoriumo vaidmenį ir pareigas. Depozitoriumą paskirti turėtų būti reikalaujama ▌iš įstaigų, dar netaikančių lygiaverčių apsaugos priemonių arba valdančių pensijų sistemas, kurių nariai ir išmokų gavėjai prisiima visą riziką;

(46)  galimiems nariams, nariams ir išmokų gavėjams įstaigos turėtų pateikti aiškią ir tinkamą informaciją, kad jiems būtų lengviau priimti sprendimus dėl savo pensijų ir kad skirtingais pensijų sistemos etapais, apimančiais laiką iki įstojimo, narystę (įskaitant priešpensinį etapą) ir laiką išėjus į pensiją, būtų užtikrintas aukštas skaidrumo lygis. Visų pirma turėtų būti pateikiama informacija apie sukauptas teises į pensiją, projektuojamus ištarnauto laiko išmokų dydžius, riziką ir garantijas, taip pat išlaidas. Jeigu nariai prisiima investavimo riziką, taip pat labai svarbi papildoma informacija apie investicinį profilį, visas galimybes, kuriomis galima pasinaudoti, ir ankstesnės veiklos rezultatus. Visa informacija turėtų būti priderinta prie vartotojo poreikių ir atitikti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, ypač nuostatas dėl prieinamumo ir teisės gauti informaciją, kaip numatyta jos 3 ir 21 straipsniuose;

(47)  prieš įstojant į pensijų sistemą, galimiems nariams turėtų būti pateikta visa būtina informacija, kad jie priimtų sprendimą turėdami informaciją, pavyzdžiui, apie galimybes netaikyti sąlygų, įmokas, išlaidas ir, kai taikoma, investavimo galimybes. Kai galimi nariai neturi pasirinkimo ir automatiškai įregistruojami pensijų sistemoje, iškart po registracijos įstaiga turėtų suteikti jiems pagrindinę aktualią informaciją apie jų narystę.

(48)  ▌nariams, kurie dar nėra išėję į pensiją, įstaigos turėtų parengti ▌pensijų išmokų ataskaitą, kurioje būtų pateikiama pagrindinė asmeninė ir bendro pobūdžio informacija apie pensijų sistemą. Pensijų išmokų ataskaita turėtų būti aiški ir suprantama, joje turėtų būti pateikiama aktuali ir tinkama informacija, kad būtų lengviau suprasti, kaip teisės į pensiją keičiasi laikui bėgant ir naudojantis skirtingomis pensijų sistemomis, ir kad būtų skatinamas darbo jėgos judumas;

(49)  įstaigos turėtų pakankamai anksti prieš išeinant į pensiją informuoti narius apie jų išmokų mokėjimo galimybes. Jeigu ištarnauto laiko išmoka nemokama kaip anuitetas iki gyvos galvos, nariai, artėjantys prie pensinio amžiaus, turėtų gauti informaciją apie išmokų mokėjimo produktus, kuriuos galima pasirinkti, kad jiems būtų lengviau planuoti finansus pensijai;

(50)  tuo etapu, kai ištarnauto laiko išmokos yra mokamos, išmokų gavėjai toliau turėtų gauti informaciją apie savo išmokas ir atitinkamas jų mokėjimo galimybes. Tai yra ypač svarbu, kai išmokėjimo etapu reikšmingą investavimo riziką prisiima išmokų gavėjai. Išmokų gavėjams turėtų taip pat būti pranešama apie visus galimus gautinų išmokų dydžio sumažinimus prieš priimant bet kokį sprendimą dėl tokių sumažinimų;

(51)  kompetentinga institucija vykdydama savo įgaliojimus turėtų siekti pagrindinio tikslo – apsaugoti narių ir išmokų gavėjų teises bei užtikrinti įstaigų stabilumą ir patikimumą;

(52)  rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros taikymo sritis skirtingose valstybėse narėse yra skirtinga. Dėl to gali kilti problemų, kai įstaigai reikia laikytis savo buveinės valstybės narės rizikos ribojimu pagrįsto reguliavimo ir kartu laikytis savo priimančiosios valstybės narės socialinės ir darbo teisės reikalavimų. Aiškiau apibrėžus, kurios sritys turi būti laikomos rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros dalimi taikant šią direktyvą, sumažinamas teisinis netikrumas ir susijusios sandorių išlaidos;

(53)  įstaigų vidaus rinkai reikalingas abipusis riziką ribojančių standartų pripažinimas. Įstaigos buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos turėtų prižiūrėti, kaip įstaiga laikosi tų standartų. Valstybės narės kompetentingoms institucijoms turėtų suteikti būtinus įgaliojimus naudoti prevencines arba taisomąsias priemones, jeigu įstaiga pažeidžia bet kurį šios direktyvos reikalavimą;

(54)  siekiant užtikrinti veiksmingą išorės paslaugų teikėjams perduotos veiklos, įskaitant visą paskiau pakartotinai perduotą veiklą, priežiūrą, labai svarbu, kad kompetentingos institucijos galėtų susipažinti su visais svarbiais paslaugų teikėjų, kuriems perduota veikla, duomenimis, neatsižvelgiant į tai, ar tai yra reguliuojamas, ar nereguliuojamas subjektas, ir turėtų teisę atlikti patikrinimus vietoje. Siekiant atsižvelgti į rinkos raidą ir užtikrinti, kad būtų nuolat laikomasi perdavimo išorės paslaugų teikėjams sąlygų, kompetentingos institucijos turėtų turėti reikiamus įgaliojimus prašyti, kad įstaigos suteiktų informacijos apie bet kokią išorės paslaugų teikėjams perduotą veiklą;

(55)  reikėtų sudaryti galimybę kompetentingoms institucijoms, kitoms institucijoms ir organams, kuriems pavesta stiprinti pensijų sistemų finansinį stabilumą ir nutraukti pensijų sistemų veikimą, keistis informacija. Todėl reikia nustatyti sąlygas, kuriomis būtų galima keistis tokia informacija. Be to, kai informacija gali būti atskleista tik gavus aiškų kompetentingų institucijų sutikimą, tos institucijos atitinkamais atvejais turėtų galėti nustatyti, kad toks sutikimas duodamas tik laikantis griežtų sąlygų;

(56)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB(8) reglamentuojamas valstybėse narėse atliekamas asmens duomenų tvarkymas taikant šią direktyvą ir prižiūrint kompetentingoms institucijoms. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 45/2001(9) reglamentuojamas Europos priežiūros institucijų atliekamas asmens duomenų tvarkymas taikant šią direktyvą ir prižiūrint Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui. Visais atvejais asmens duomenų tvarkymas taikant šią direktyvą, pvz., kompetentingų institucijų keitimasis asmens duomenimis arba jų perdavimas, turėtų atitikti nacionalines taisykles, kuriomis įgyvendinama Direktyva 95/46/EB, o Europos priežiūros institucijų keitimasis informacija arba jos perdavimas turėtų atitikti Reglamentą (EB) Nr. 45/2001;

(57)  siekdama užtikrinti sklandų Sąjungos mastu organizuoto profesinių pensijų skyrimo vidaus rinkos veikimą, Komisija, pasikonsultavusi su EIOPA, turėtų peržiūrėti šios direktyvos taikymą, parengti ataskaitą ir ją pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ... *[šešeri metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos]; .▐

(60)  kadangi pačios valstybės narės negali tinkamai pasiekti pasiūlytų veiksmų, kurių esmė yra sukurti teisinį Sąjungos pagrindą įstaigoms, atsakingoms už profesinių pensijų skyrimą, tikslo bei, atsižvelgiant į veiksmų mastą ir poveikį, jį gali geriau pasiekti Sąjunga, vadovaudamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje įtvirtintu subsidiarumo principu Sąjunga gali patvirtinti priemones. Vadovaujantis minėtame straipsnyje įtvirtintu proporcingumo principu, ši direktyva nenumato nieko, kas nėra būtina siekiant šio tikslo;

(60a)  tolesnis mokumo modelių, pvz., holistinio balanso (angl. Holistic Balance Sheet, HBS), plėtojimas Sąjungos lygmeniu yra praktiškai neįgyvendinamas ir neefektyvus sąnaudų ir naudos, ypač atsižvelgiant į įstaigų įvairovę valstybių narių viduje ir tarp jų, aspektu. Todėl Sąjungos lygmeniu nereikėtų nustatyti jokių kiekybinių reikalavimų dėl kapitalo (pvz., „Mokumas II“ ar juo pagrįstų HBS), taikomų įstaigoms, atsakingoms už profesinių pensijų skyrimą, nes jie potencialiai galėtų sumažinti darbdavių pasirengimą užtikrinti profesinių pensijų sistemas;

(61)  pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų(10) valstybės narės pagrįstais atvejais įsipareigojo prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(62)  pareiga perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę turėtų apsiriboti tomis nuostatomis, kurios iš esmės skiriasi nuo ankstesnių direktyvų nuostatų. Pareiga perkelti į nacionalinę teisę nepakeistas nuostatas atsiranda pagal ankstesnes direktyvas;

(63)  ši direktyva neturėtų daryti poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios terminais, nustatytais I priedo B dalyje,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I antraštinė dalis

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Ši direktyva nustato įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos pradėjimo ir vykdymo taisykles.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1. Ši direktyva taikoma įstaigoms, atsakingoms už profesinių pensijų skyrimą. Jeigu pagal nacionalinę teisę įstaigos, atsakingos už profesinių pensijų skyrimą, neturi juridinio asmens statuso, valstybės narės šią direktyvą taiko šioms įstaigoms arba, vadovaujantis 2 dalimi, įgaliotiems subjektams, kurie atsakingi už jų valdymą ir kurie veikia jų vardu.

2. Ši direktyva netaikoma:

a) įstaigoms, valdančioms socialinės apsaugos sistemas, kurioms taikomi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 883/2004(11) ir (EB) Nr. 987/2009(12);

  b) įstaigoms, kurioms taikomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos ▌2009/65/EB(13), 2009/138/EB(14), 2011/61/ES(15), 2013/36/ES(16) ir 2014/65/ES(17);

  c) įstaigoms, veikiančioms einamųjų įmokų pensinio draudimo pagrindu;

  d) įstaigoms, kuriose finansuojančiųjų subjektų darbuotojai neturi juridinės teisės gauti išmokas, o finansuojantysis subjektas gali bet kada išpirkti turtą ir nebūtinai įvykdyti savo įsipareigojimus dėl ištarnauto laiko išmokų mokėjimo;

  e) bendrovėms, naudojančioms sistemas, pagal kurias įsipareigojimai parodomi tik balanse, kad savo darbuotojams išmokėtų ištarnauto laiko išmokas.

3 straipsnis

Taikymas įstaigoms, valdančioms socialinės apsaugos sistemas

Įstaigoms, atsakingoms už profesinių pensijų skyrimą, kurios valdo ir privalomąsias su darbu susijusias pensijų sistemas, laikomas socialinės apsaugos sistemomis, kurioms taikomi reglamentai (EB) Nr. 883/2004 ir (EB) Nr. 987/2009, ši direktyva taikoma jų neprivalomojo profesinių pensijų skyrimo verslui. Šiuo atveju įsipareigojimai ir atitinkamas turtas yra skirti tik profesinėms pensijoms ir jų negalima perkelti į privalomų pensijų sistemas, kurios laikomos socialinės apsaugos sistemomis, arba atvirkščiai.

3a straipsnis

Rūpestingumo pareiga

1. Jeigu tarpvalstybinį perdavimą pagal 13 straipsnio 1 dalį patvirtino pensijų sistemos nariai ir išmokų gavėjai pagal 13 straipsnio 3 dalį ir jeigu perduodančioji įstaiga draudžia nuo biometrinės rizikos arba garantuoja investavimo rezultatą ar tam tikrą išmokų dydį, EIOPA perduodančiosios įstaigos buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų prašymu įvertina, ar dėl perdavimo Sąjungos finansų sistemai galėtų kilti sisteminė rizika, ir, nepažeisdama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 49 ir 56 straipsnių, įvertina, ar būtų padarytas neigiamas poveikis narių ir išmokų gavėjų interesams, jei pensijų sistema būtų valdoma perimančiosios įstaigos buveinės valstybėje narėje.

2. 1 punkte nurodytas EIOPA vertinimas, kuris neturi trukdyti tarpvalstybinei veiklai, turi būti atliktas per tris mėnesius nuo perduodančiosios įstaigos buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų prašymo gavimo dienos ir perduotas perimančiosios įstaigos buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

Perimančiosios įstaigos buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos užtikrina, kad nariai ir išmokų gavėjai būtų tinkamai apsaugoti atsižvelgiant į EIOPA vertinime pateiktas rekomendacijas.

3. EIOPA vertinimas ir bet kokie perimančiosios įstaigos buveinės valstybės narės remiantis šiuo vertinimu vykdomi taisomieji veiksmai atskleidžiami viešai.

4 straipsnis

Neprivalomas taikymas įstaigoms, kurioms taikoma Direktyva 2009/138/EB

Buveinės valstybės narės gali nuspręsti taikyti šios direktyvos 9–15 straipsnių, 20 straipsnio – 24 straipsnio 2 dalies, 25–29 straipsnių, 31–53 straipsnių ir 55–71 straipsnių nuostatas gyvybės draudimo įmonių, nurodytų Direktyvos 2009/138/EB 2 straipsnio 3 dalies a punkto i–iii papunkčiuose ir 2 straipsnio 3 dalies b punkto ii–iv papunkčiuose, profesinių pensijų skyrimo verslui. Šiuo atveju visas minėto verslo turtas ir įsipareigojimai yra skirti tik profesinėms pensijoms, valdomi ir organizuojami atskirai nuo kitos gyvybės draudimo įmonės veiklos ir jų negalima perkelti.

Tokiu atveju ir tik tiek, kiek tai susiję su profesinių pensijų skyrimo verslu, gyvybės draudimo įmonėms netaikomi Direktyvos 2009/138/EB – 76–86 straipsniai, 132 straipsnis, 134 straipsnio 2 dalis, 173 straipsnis, 185 straipsnio 5 dalis, 185 straipsnio 7 ir 8 dalys ir 209 straipsnis.

Buveinės valstybė narė užtikrina, kad kompetentingos institucijos arba už gyvybės draudimo įmonių, kurioms taikoma Direktyva 2009/138/EB, priežiūrą atsakingos institucijos atlikdamos priežiūrą tikrintų, ar atitinkamas profesinių pensijų skyrimo verslas yra griežtai atskirtas.

5 straipsnis

Nedidelės pensijų įstaigos ir įstatymais numatytos sistemos

Išskyrus 20 straipsnio 1 ir 3–7 dalis, 22 straipsnio 1–5 dalis ir 34–37 straipsnius, valstybės narės gali nuspręsti netaikyti visos šios direktyvos arba jos dalies bet kuriai jų teritorijoje esančiai įstaigai, kuri valdo pensijų sistemas, kurių bendras narių skaičius mažesnis kaip 100 arba kurių bendra techninių atidėjinių suma neviršija 25 mln. EUR. Atsižvelgiant į 2 straipsnio 2 dalį, šioms įstaigoms vis tiek suteikiama teisė šią direktyvą taikyti savanoriškai. 12 straipsnis gali būti taikomas tik tada, jeigu taikomos visos kitos šios direktyvos nuostatos.

Valstybės narės gali nuspręsti taikyti 1–8 straipsnius, 12 straipsnį, 20 straipsnį ir 34–37 straipsnius įstaigoms, jeigu profesinės pensijos skiriamos pagal jų statutą, kaip numatyta teisės aktuose, ir jas garantuoja valdžios institucija. 12 straipsnis gali būti taikomas tik tada, jeigu taikomos visos kitos šios direktyvos nuostatos.

6 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šioje direktyvoje:

  a) įstaiga, atsakinga už profesinių pensijų skyrimą arba įstaiga – įstaiga, nepriklausomai nuo jos juridinės formos, veikianti finansavimo pagrindu, įsteigta atskirai nuo bet kurio finansuojančiojo subjekto arba įmonės, ištarnauto laiko išmokoms skirti pagal profesinę veiklą, remiantis susitarimu arba sutartimi, sudaryta:

–  individualiai arba kolektyviai darbdavio(-ių) ir darbuotojo(-ų) arba jų atitinkamų atstovų arba

–  su savarankiškai dirbančiais asmenimis pagal buveinės ir priimančiosios valstybės narės teisės aktus,

  kuri užsiima tiesiogiai su tuo susijusia veikla;

  b) pensijų sistema – sutartis, susitarimas, patikos dokumentas arba taisyklės, nustatančios skiriamas ištarnauto laiko išmokas ir taikomus reikalavimus;

  c) finansuojantysis subjektas – bet kuri įmonė arba kita organizacija, nepriklausomai nuo to, ar jai priklauso arba ją sudaro vienas arba daugiau juridinių arba fizinių asmenų, veikianti kaip darbdavys arba savarankiškai dirbantis asmuo, arba bet kuris jų derinys, mokantis įnašus įstaigai, atsakingai už profesinių pensijų skyrimą;

  d) ištarnauto laiko išmokos – išmokos, mokamos sulaukus arba tikintis sulaukti pensinio amžiaus, arba, jeigu jos papildo šias išmokas ir yra skiriamos kaip pagalbinės išmokos, mokamos mirties, negalios arba darbo nutraukimo atveju, naudojamos paramos mokėjimų arba paslaugų pavidalu ligos, skurdo arba mirties atveju. Siekiant padidinti finansinį saugumą išėjus į pensiją, šioms išmokoms dažniausiai suteikiamas mokėjimų iki gyvos galvos pavidalas. Tačiau tai gali būti ir laikinieji arba vienkartiniai mokėjimai;

  e) narys – asmuo, kurio profesinė veikla suteikia arba suteiks jam teisę gauti ištarnauto laiko išmokas pagal pensijų sistemos nuostatas;

  f) išmokų gavėjas – asmuo, gaunantis ištarnauto laiko išmokas;

  g) kompetentingos institucijos – nacionalinės valdžios institucijos, paskirtos atlikti šioje direktyvoje numatytas pareigas;

  h) biometrinė rizika – rizika, susijusi su mirtimi, negalia ir ilgaamžiškumu;

  i) buveinės valstybė narė – valstybė narė, kurioje yra įstaigos registruota buveinė, arba, jeigu ji registruotos buveinės neturi, jos pagrindinė administracija ▌.

  j) priimančioji valstybė narė – valstybė narė, kurios socialinė ir darbo teisė, susijusi su profesinių pensijų sistemomis, taikoma įstaigos valdomai pensijų sistemai;

k) perduodančioji įstaiga – įstaiga, visus pensijų sistemos įsipareigojimus, techninius atidėjinius, kitas pareigas, teises, atitinkamą turtą ir jo grynųjų pinigų ekvivalentą ar jų dalį perduodanti Sąjungoje įsteigtai įstaigai;

l) perimančioji įstaiga – įstaiga, visus pensijų sistemos įsipareigojimus, techninius atidėjinius, kitas pareigas, teises, atitinkamą turtą ir jo grynųjų pinigų ekvivalentą ar jų dalį perimanti iš Sąjungoje įsteigtos įstaigos;

m) reguliuojama rinka – reguliuojama rinka, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 21 punkte;

n) daugiašalė prekybos sistema arba DPSdaugiašalė prekybos sistema, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 22 punkte;

o) organizuotos prekybos sistema arba OPSorganizuotos prekybos sistema arba OPS, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 23 punkte;

p) patvarioji laikmena – bet kokia priemonė, kuri leidžia nariui ar išmokų gavėjui saugoti asmeniškai jam skirtą informaciją taip, kad ji tam tikrą laiką būtų prieinama ir kad saugomą informaciją būtų galima atgaminti nepakitusią;

q) pagrindinė funkcija – valdymo sistemoje tai reiškia ▌gebėjimą atlikti praktines užduotis, apimančias rizikos valdymo funkciją, vidaus audito funkciją ir ▌aktuarinę funkciją;

qa) tarpvalstybinė veikla – pensijų sistemos, reglamentuojamos kitos valstybės narės nei buveinės valstybė narė profesinių pensijų sistemų srityje taikomos socialinės ir darbo teisės, valdymas.

7 straipsnis

Įstaigos veikla

Valstybės narės reikalauja, kad jų teritorijoje esančios įstaigos apsiribotų tik su ištarnauto laiko išmokomis susijusiomis operacijomis ir iš to kylančia veikla.

Jeigu, kaip numatyta 4 straipsnyje, gyvybės draudimo įmonė valdo profesinių pensijų skyrimo verslą tam tikrą turtą ir įsipareigojimus skirdama tik profesinėms pensijoms, toks turtas ir įsipareigojimai yra susiję tik su ištarnauto laiko išmokų skyrimo operacijomis ir iš to tiesiogiai kylančia veikla.

8 straipsnis

Juridinis finansuojančiųjų subjektų ir įstaigų ▌atskyrimas

Valstybės narės užtikrina juridinį finansuojančiųjų subjektų ir įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, atskyrimą, kad įstaigos turtas būtų apsaugotas finansuojančiojo subjekto bankroto atveju, atsižvelgiant į jos narių ir išmokų gavėjų interesus.

9 straipsnis

Registravimas arba leidimo išdavimas

1. Valstybės narės kiekvienos jų teritorijoje esančios įstaigos atveju užtikrina, kad ▌kompetentinga priežiūros institucija įregistruotų įstaigą nacionaliniame registre arba išduotų jai leidimą.

2. Pagrindinės administracijos vieta reiškia vietą, kurioje priimami pagrindiniai strateginiai įstaigos sprendimai. 12 straipsnyje nurodytos tarpvalstybinės veiklos atveju registre taip pat nurodomos valstybės narės, kuriose veikia įstaiga.

3. Ta informacija perduodama EIOPA, kuri ją skelbia savo interneto svetainėje.

4. Valstybės narės reikalauja, kad įstaigos pagrindinė administracija būtų toje pačioje valstybėje narėje, kurioje yra jos registruota buveinė.

10 straipsnis

Valdymo reikalavimai

1. Valstybės narės kiekvienos jų teritorijoje esančios įstaigos atveju užtikrina, kad:

a) įstaiga įgyvendino tinkamai parengtas taisykles dėl bet kurios pensijų sistemos valdymo;

b) ▌kai finansuojantysis subjektas garantuoja pensijų išmokų mokėjimą, jis įsipareigoja skirti pastovų finansavimą;

1a. Vadovaudamosi subsidiarumo principu ir tinkamai atsižvelgdamos į socialinės apsaugos sistemų siūlomų pensijų išmokų dydį, valstybės narės gali numatyti, kad nariams gali būti siūlomos papildomos išmokos, pvz., ilgaamžiškumo ir negalios draudimas, maitintojo netekusių asmenų draudimas ir garantija dėl įmokų grąžinimo ▌, jeigu darbdaviai ir darbuotojai arba atitinkami jų atstovai taip susitaria.

12 straipsnis

Tarpvalstybinė veikla ir procedūros

1. Nepažeisdamos nacionalinės socialinės ir darbo teisės aktų dėl pensijų sistemų organizavimo, įskaitant nuostatas dėl privalomos narystės ir kolektyvinių sutarčių rezultatų, valstybės narės leidžia jų teritorijoje esantiems subjektams finansuoti įstaigas , kurios siūlo vykdyti arba vykdo tarpvalstybinę veiklą . Valstybės narės taip pat leidžia įstaigoms, kurioms jų teritorijoje išduotas leidimas, vykdyti tarpvalstybinę veiklą ir priimti finansavimą iš bet kokio subjekto, esančio kitos valstybės narės teritorijoje.

2. Įstaiga, siūlanti vykdyti tarpvalstybinę veiklą ir priimti finansavimą iš finansuojančiojo subjekto, turi gauti išankstinį buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų leidimą. Apie savo ketinimą priimti finansavimą iš finansuojančiojo subjekto įstaiga praneša buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

3. Valstybės narės reikalauja, kad jų teritorijoje turinčios leidimą ar registruotos įstaigos, kurios siūlosi gauti finansavimą, kartu su 2 dalyje numatytu pranešimu pateiktų šią informaciją:

a)  priimančiąją(-iąsias) valstybę(-es) narę(-es);

a)  finansuojančiojo subjekto pavadinimą ir pagrindinės administracijos vietą;

b)  pagrindines pensijų sistemos, kuri bus valdoma finansuojančiojo subjekto pavedimu, charakteristikas.

4. Jeigu buveinės valstybės narės kompetentinga institucija informuojama pagal 2 dalį ir jeigu ji nėra paskelbusi pagrįsto sprendimo, kad įstaigos administracinė struktūra arba finansinė būklė ar jai vadovaujančių asmenų nepriekaištinga reputacija, profesinė kvalifikacija arba patirtis nėra suderinama su siūloma tarpvalstybine veikla, ji per tris mėnesius nuo visos 3 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos šią informaciją perduoda priimančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms ir atitinkamai apie tai praneša įstaigai.

Pirmoje pastraipoje nurodytas pagrįstas sprendimas pateikiamas per tris mėnesius nuo visos 3 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos.

Jeigu buveinės valstybės narės kompetentinga institucija atsisako perduoti pirmoje pastraipoje nurodytą informaciją priimančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms, ji per tris mėnesius nuo visos 3 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos atitinkamai įstaigai praneša apie savo atsisakymo priežastis. Tokio atsisakymo ar neveikimo atveju galima paduoti apeliacinį skundą buveinės valstybės narės teismui.

5. Prieš įstaigai pradedant vykdyti tarpvalstybinę veiklą, priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos per dvi savaites nuo 3 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos praneša buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms apie socialinės ir darbo teisės reikalavimus, taikomus profesinių pensijų sistemų srityje, pagal kuriuos priimančiojoje valstybėje narėje turi būti valdoma subjekto finansuojama pensijų sistema. Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos šią informaciją perduoda įstaigai.

6. Gavusi 5 dalyje nurodytą pranešimą arba, jeigu pasibaigus 5 dalyje nurodytam laikotarpiui negaunamas buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos pranešimas, įstaiga gali pradėti vykdyti tarpvalstybinę veiklą pagal priimančiosios valstybės narės socialinės ir darbo teisės reikalavimus, taikomus profesinių pensijų sistemoms.

7. Priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos praneša buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms apie visus svarbius priimančiosios valstybės narės socialinės ir darbo teisės reikalavimų, taikomų profesinių pensijų sistemų srityje, pasikeitimus, kurie gali turėti įtakos pensijų sistemos charakteristikoms, kiek tai susiję su tarpvalstybine veikla. Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos tą informaciją perduoda įstaigai.

8. Įstaigą nuolatos prižiūri priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos, kurios tikrina, ar jos veikla atitinka priimančiosios valstybės narės darbo ir socialinės teisės reikalavimus, taikomus profesinių pensijų sistemų srityje, kurie nurodyti 5 dalyje. Jeigu atliekant tokią priežiūrą nustatoma pažeidimų, priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos apie tai nedelsiant praneša buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms. Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos, koordinuodamos veiksmus su priimančiosios valstybės narės kompetentingomis institucijomis, imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad įstaiga nutrauktų nustatytą socialinės ir darbo teisės pažeidimą.

9. Jeigu, nepaisant priemonių, kurių ėmėsi buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos, arba jeigu buveinės valstybėje narėje trūksta atitinkamų priemonių, įstaiga ir toliau pažeidžia taikytinas priimančiosios valstybės narės socialinės ir darbo teisės reikalavimų, taikomų profesinių pensijų sistemų srityje, nuostatas, priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos, apie tai pranešusios buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms, gali imtis atitinkamų priemonių, kurios užkirstų kelią vėlesniems pažeidimams arba kuriomis būtų už juos baudžiama, įskaitant, jei būtina, draudimą įstaigai priimančiojoje valstybėje narėje veikti finansuojančiojo subjekto pavedimu.

13 straipsnis

▌Pensijų sistemų perdavimas

1. Nedarant poveikio 12 straipsnio taikymui, valstybės narės leidžia įstaigoms, turinčioms leidimą ar registruotoms jų teritorijoje, perduoti visus pensijų sistemos įsipareigojimus, techninius atidėjinius, kitas pareigas, teises, atitinkamą turtą ir jo grynųjų pinigų ekvivalentą ar jų dalį perimančiajai įstaigai. Jei perduodama pensijų sistemos dalis, valstybė narės reikalauja, kad perduodančioji ir perimančioji įstaiga turėtų pakankamo ir tinkamo turto tiek perduotos, tiek likusios sistemos dalies techniniams atidėjiniams padengti, kaip nurodyta 15 straipsnio 1 dalyje.

2. Visų pensijų sistemos įsipareigojimų, techninių atidėjinių, kitų pareigų, teisių, atitinkamo turto ir jo grynųjų pinigų ekvivalento ar jų dalies perdavimą iš perduodančiosios įstaigos perimančiajai įstaigai, turinčiai leidimą ar registruotai skirtingoje valstybėje narėje, galima atlikti iš anksto gavus perimančiosios įstaigos buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos leidimą. Leidimo atlikti perdavimą prašymą pateikia perimančioji įstaiga.

3. ▌Perdavimą ir jo sąlygas iš anksto patvirtina susijusių narių dauguma ir susijusių išmokų gavėjų dauguma arba, kai taikoma, jų atstovų dauguma. Bet kuriuo atveju informacija apie perdavimo sąlygas susijusiems nariams ir išmokų gavėjams arba, kai taikoma, jų atstovams pateikiama susipažinti bent prieš keturis mėnesius prieš pateikiant 2 dalyje nurodytą prašymą.

4. 2 dalyje nurodytame prašyme pateikiama ši informacija:

a) perduodančiosios ir perimančiosios įstaigos rašytinis susitarimas, kuriame nustatomos perdavimo sąlygos ▌;

aa) pagrindinių pensijų sistemos savybių apibūdinimas;

ab) perduotų įsipareigojimų ar techninių atidėjinių, taip pat kitų pareigų ir teisių, atitinkamo turto arba jo grynųjų pinigų ekvivalento apibūdinimas;

ac) finansuojančiojo subjekto ir perduodančiosios įstaigos narių ir išmokų gavėjų arba, jei taikytina, jų atstovų patvirtinimas;

b) perduodančiosios ir priimančiosios įstaigų pagrindinių administracijų pavadinimas bei vieta ir valstybės narės, kurioje perduodančioji įstaiga registruota ar jai išduotas leidimas, pavadinimas;

c) finansuojančiojo subjekto pagrindinės administracijos vieta ir pavadinimas;

d) jei taikytina, priimančiųjų valstybių narių, kuriose socialinė ir darbo teisė, susijusi su profesinių pensijų sistemų sritimi, taikoma atitinkamai pensijų sistemai, pavadinimas.

5. Jeigu perimančiosios įstaigos buveinės valstybės narės kompetentinga institucija ▌nėra paskelbusi pagrįsto sprendimo pagal 12 straipsnio 4 dalį ▌, ji per tris mėnesius nuo visos 4 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos savo sprendimą leisti atlikti perdavimą perduoda perimančiajai įstaigai ir perduodančiosios įstaigos buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai. Perduodančiosios įstaigos buveinės valstybės narės kompetentinga institucija praneša perduodančiajai įstaigai apie tą sprendimą kartu nurodydama atitinkamas priežastis.

▌Jeigu perimančiosios įstaigos buveinės valstybės narės kompetentinga institucija atsisako perduoti pirmoje pastraipoje nurodytą sprendimą apie leidimo suteikimą perduodančiosios įstaigos buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms, ji per tris mėnesius nuo visos 4 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos perimančiajai įstaigai praneša apie savo atsisakymo priežastis. Dėl tokio atsisakymo ar neveikimo galima paduoti apeliacinį skundą perimančiosios įstaigos buveinės valstybės narės teismui.

6. Per dvi savaites nuo 5 dalyje nurodyto sprendimo apie leidimo suteikimą gavimo dienos perduodančiosios įstaigos buveinės valstybės narės kompetentinga institucija praneša perimančiosios įstaigos buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai apie priimančiosios valstybės narės socialinės ir darbo teisės reikalavimus, taikomus profesinių pensijų sistemų srityje, kurių laikantis pensijų sistema yra valdoma. Perimančiosios įstaigos buveinės valstybės narės kompetentinga institucija šią informaciją perduoda perimančiajai įstaigai.

7. Gavusi 6 dalyje nurodytą perimančiosios įstaigos buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos pranešimą arba, jeigu pranešimas negaunamas pasibaigus 6 dalyje nustatytam laikotarpiui, perimančioji įstaiga gali pradėti valdyti pensijų sistemą pagal priimančiosios valstybės narės socialinės ir darbo teisės reikalavimus, taikomus profesinių pensijų sistemų srityje.

8. Įstaigos netaiko reikalavimo, kad išmokų gavėjai turėtų banko sąskaitą su valstybės narės, kurioje jie įsikūrę, IBAN.

II antraštinė dalis

KIEKYBINIAI REIKALAVIMAI

14 straipsnis

Techniniai atidėjiniai

1. Buveinės valstybė narė užtikrina, kad profesinių pensijų sistemas valdančios įstaigos visada visai jų valdomų pensijų sistemai suformuotų reikiamą įsipareigojimų sumą, atitinkančią finansinius įsipareigojimus, atsirandančius dėl jų turimų pensijų sutarčių portfelio.

2. Buveinės valstybė narė užtikrina, kad profesinių pensijų sistemas valdančios įstaigos, jeigu jos draudžia nuo biometrinės rizikos arba garantuoja investavimo rezultatus ar tam tikrą išmokų dydį, suformuotų pakankamus techninius atidėjinius visai šių sistemų apimčiai.

3. Techniniai atidėjiniai apskaičiuojami kiekvienais metais. Tačiau buveinės valstybė narė gali leisti juos apskaičiuoti kartą per trejus metus, jeigu įstaiga pateikia nariams arba kompetentingoms institucijoms tarpinių metų perskaičiavimų patvirtinimą arba ataskaitą. Patvirtinimas arba ataskaita atspindi patikslintą techninių atidėjinių plėtojimą ir apdraustos rizikos pasikeitimus.

4. Techninių atidėjinių apskaičiavimą atlieka aktuaras ir patvirtina aktuaras arba kitas šios srities specialistas, įskaitant auditorių, pagal nacionalinius teisės aktus, remdamasis buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų pripažintais aktuariniais metodais ir vadovaudamasis šiais principais:

  a) būtina techninių atidėjinių suma apskaičiuojama pagal pakankamai riziką ribojantį aktuarinį vertinimą, atsižvelgiant į visus įsipareigojimus dėl išmokų ir įmokų pagal įstaigos pensijų susitarimus. Ji turi būti pakankama toliau mokėti pensijoms ir išmokų gavėjams jau mokamoms išmokoms ir turi atspindėti įsipareigojimus, atsirandančius dėl narių sukauptų teisių gauti pensiją. Ekonominės ir aktuarinės prielaidos, naudojamos įsipareigojimams įvertinti, taip pat parenkamos ribojant riziką, atsižvelgiant, jei taikoma, į atitinkamą atsargą dėl nepalankaus nuokrypio;

  b) didžiausios taikomos palūkanų normos parenkamos ribojant riziką ir nustatomos pagal visas buveinės valstybės narės taikytinas taisykles. Šios riziką ribojančios palūkanų normos nustatomos atsižvelgiant į:

i) įstaigos turimo atitinkamo turto pelningumą ir prognozuojamą investicijų grąžą ir (arba)

ii) aukštos kokybės obligacijų, vyriausybės obligacijų, Europos stabilumo mechanizmo (ESM) obligacijų, Europos investicijų banko obligacijų arba Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) obligacijų einamąją rinkos grąžą arba

iia) i ir ii papunkčių derinį;

  c) techniniams atidėjiniams apskaičiuoti naudojamos biometrinės lentelės yra pagrįstos riziką ribojančiais principais, atsižvelgiant į pagrindines narių grupės ir pensijų sistemos charakteristikas, ypač į numatomus atitinkamos rizikos pasikeitimus;

  d) techninių atidėjinių apskaičiavimo metodas ir pagrindas kiekvienais finansiniais metais dažniausia išlieka toks pats. Tačiau pakeitimai gali būti pagrįsti, jeigu pasikeičia pagrindinių prielaidų teisinės, demografinės arba ekonominės aplinkybės;

  da) jei įstaiga pakeičia techninių atidėjinių apskaičiavimo metodą ir pagrindą, ji turi išsamiai paaiškinti, kokį poveikį šis techninių atidėjinių pakeitimas padarys nariams ir išmokų gavėjams.

5. Buveinės valstybė narė techninių atidėjinių apskaičiavimui gali taikyti papildomus ir išsamesnius reikalavimus, kad būtų užtikrinta pakankama narių ir išmokų gavėjų interesų apsauga.

15 straipsnis

Techninių atidėjinių finansavimas

1. Buveinės valstybė narė reikalauja, kad kiekviena įstaiga visada turėtų pakankamo ir atitinkamo turto techniniams atidėjiniams padengti visai valdomų pensijų sistemų apimčiai.

2. Buveinės valstybė narė gali leisti institucijai ribotą laiką turėti turto, kurio nepakanka techniniams atidėjiniams padengti. Šiuo atveju kompetentingos institucijos reikalauja, kad įstaiga patvirtintų konkretų ir įgyvendinamą atkūrimo planą ir nustatytų aiškų terminą, kad vėl būtų užtikrintas 1 dalies dalies reikalavimų tenkinimas. Planui taikomi šie reikalavimai:

  a) įstaiga parengia konkretų ir įgyvendinamą planą dėl turto, kurio reikia siekiant laiku visiškai padengti techninius atidėjinius, dydžio. Planas pateikiamas susipažinti nariams arba, kai taikoma, jų atstovams ir (arba) jį turi patvirtinti buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos;

  b) rengiant planą, atsižvelgiama į konkrečią įstaigos padėtį, visų pirma į jos turto ir įsipareigojimų struktūrą, rizikos profilį, likvidumo planą, ištarnauto laiko išmokas turinčių teisę gauti asmenų amžių, pradines sistemas ir sistemas, pagal kurias pereinama nuo nefinansavimo prie visiško arba dalinio finansavimo;

  c) jeigu pensijų sistema likviduojama 2 dalies pirmame sakinyje minėtu laikotarpiu, įstaigos apie tai praneša buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms. Įstaiga nustato tvarką, pagal kurią visas turtas ir visi atitinkami įsipareigojimai perleidžiami kitai finansų įstaigai arba panašiam organui. ▐

Jei įstaiga vykdo tarpvalstybinę veiklą ir jei atitinkamų priimančiųjų valstybių narių kompetentingos institucijos laikosi nuomonės, kad pagal šį straipsnį buveinės valstybei narei priimant sprendimus nėra visiškai užtikrinami narių ir išmokų gavėjų interesai, EIOPA, laikydamasi Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų, padeda išspręsti bet kokius ginčus.

3. ▌1 ir 2 dalyse nustatytos sąlygos taip pat taikomos tarpvalstybinės veiklos atveju, kaip nurodyta 12 straipsnyje, jei visapusiškai apsaugomi narių ir išmokų gavėjų interesai.

16 straipsnis

Reguliuojamos nuosavos lėšos

1. Buveinės valstybė narė užtikrina, kad pensijų sistemas valdančios įstaigos, jeigu pati įstaiga, o ne finansuojantysis subjektas prisiima įsipareigojimą drausti biometrinę riziką arba garantuoja tam tikrą investavimo rezultatą ar tam tikrą išmokų dydį, visada turėtų papildomo techninius atidėjinius viršijančio turto, kurį gali panaudoti kaip rezervą. Jo dydis atspindi visų valdomų sistemų rizikos tipą ir turto portfelį. Turtas yra be jokių iš anksto numatomų įsipareigojimų ir naudojamas kaip apsaugos kapitalas, numatytų ir faktinių išlaidų bei pelno neatitikimams padengti.

2. Apskaičiuojant minimalų papildomo turto dydį taikomos 17, 18 ir 19 straipsniuose nustatytos taisyklės.

3. Tačiau 1 straipsnio dalis netrukdo valstybėms narėms reikalauti, kad jų teritorijoje esančios įstaigos turėtų reguliuojamų nuosavų lėšų, arba nustatyti išsamesnes taisykles, jeigu jos pagrįstos rizikos ribojimu.

17 straipsnis

Turima mokumo atsarga

1. Siekdamos užtikrinti ilgalaikį profesinių pensijų skyrimo tvarumą, valstybės narės reikalauja, kad kiekviena 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta įstaiga, esanti jų teritorijoje, visada turėtų pakankamą mokumo atsargą visos jos vykdomos veiklos atžvilgiu, kuri atitiktų bent šios direktyvos reikalavimus.

2. Turimą mokumo atsargą sudaro institucijos turtas, nesuvaržytas jokiais numatomais įsipareigojimais, atėmus visą nematerialų turtą, įskaitant:

  a) apmokėtą akcinį kapitalą arba, jeigu įstaiga yra savidraudos įmonė, nustatytą pradinį fondą pridėjus visas savidraudos įmonės narių sąskaitas, atitinkančias tokius kriterijus:

  i) steigimo sutartyje ir įstatuose turi būti numatyta, kad mokėjimai iš tų sąskaitų gali būti daromi savidraudos įmonės nariams tik tais atvejais, kai dėl to turima mokumo atsarga netaps mažesnė už reikalaujamą lygį, arba likvidavus įmonę, kai buvo apmokėtos kitos įmonės skolos;

  ii) steigimo sutartyje ir įstatuose turi būti numatyta, kad visų i papunktyje nurodytų mokėjimų, išskyrus atskiros savidraudos įmonės narystės nutraukimo atvejus, kompetentingos institucijos turi būti informuojamos bent prieš mėnesį ir kad per tą laikotarpį jos gali uždrausti atlikti mokėjimus;

  iii) atitinkamos steigimo sutarties ir įstatų nuostatos gali būti pakeistos tik tada, kai kompetentingos institucijos patvirtina, kad jos neprieštarauja tokiam pakeitimui, nedarant poveikio i ir ii papunkčiuose nustatytų kriterijų taikymui;

  b) rezervus (įstatymo numatytus ir laisvuosius), neatitinkančius rizikos prisiėmimo įsipareigojimų;

  c) nepaskirstytąjį pelną arba nuostolį, atėmus mokėtinus dividendus, ir

  d) jeigu numatyta nacionalinės teisės aktuose, į balansą įtrauktus pelno rezervus, kurie gali būti panaudoti galimiems nuostoliams padengti, jeigu jie nėra skirti nariams ir išmokų gavėjams.

Turima mokumo atsarga sumažinama nuosavų akcijų, tiesiogiai priklausančių įstaigai, suma.

3. Valstybės narės gali numatyti, kad turimą mokumo atsargą taip pat gali sudaryti:

  a) kaupiamasis privilegijuotasis akcinis kapitalas ir skolintas (subordinuotas) kapitalas, sudarantis iki 50 proc. dydžio, mažesnio iš turimos mokumo atsargos arba būtinos mokumo atsargos, kurio ne daugiau kaip 25 proc. sudaro nustatyto termino subordinuotos paskolos arba nustatyto termino kaupiamasis privilegijuotasis akcinis kapitalas, jeigu įstaigos bankroto arba likvidavimo atveju galioja įpareigojantys susitarimai, pagal kuriuos teisė į skolintą (subordinuotą) kapitalą arba privilegijuotąjį akcinį kapitalą įgyvendinama tik patenkinus visų kitų kreditorių reikalavimus, ir negali būti išmokėtas tol, kol nebus padengtos visos kitos tuo metu negrąžintos skolos;

  b) vertybiniai popieriai be konkrečios išpirkimo datos ir kitos priemonės, įskaitant kitas nei a punkte nurodytas kaupiamąsias privilegijuotas akcijas, iki 50 proc. dydžio, mažesnio iš turimos mokumo atsargos arba būtinosios mokumo atsargos, visiems tokiems vertybiniams popieriams ir a punkte nurodytam skolintam (subordinuotam) kapitalui, jei jie atitinka tokias sąlygas:

  i) jie neturi būti išpirkti pareiškėjo iniciatyva arba be išankstinio kompetentingos institucijos sutikimo;

  ii) emisijos sutartis turi įgalioti įstaigą atidėti paskolos palūkanų mokėjimą;

  iii) skolintojo reikalavimai įstaigai turi eiti išimtinai po visų nesubordinuotų kreditorių reikalavimų;

  iv) vertybinių popierių emisiją reglamentuojančiuose dokumentuose turi būti numatyta skolos ir nesumokėtų palūkanų nuostolių padengimo galimybė, sudaranti galimybę įstaigai tęsti veiklą, ir

  v) sumuojant turi būti atsižvelgiama tik į visiškai apmokėtas sumas.

  Taikant a punktą skolintas (subordinuotas) kapitalas taip pat turi atitikti tokias sąlygas:

  i) atsižvelgiama tik į visiškai apmokėtas sumas;

  ii) pradinis nustatyto termino paskolų grąžinimo terminas yra ne trumpesnis kaip penkeri metai. Ne vėliau kaip prieš vienus metus iki paskolos grąžinimo datos institucija pateikia kompetentingoms institucijoms patvirtinti planą, nurodantį, kaip bus išlaikoma arba paskolos grąžinimo metu padidinta iki reikalaujamo lygio turima mokumo atsarga, nebent turimą mokumo atsargą sudaranti paskolos dalis būtų palaipsniui mažinama bent penkerius metus iki grąžinimo datos. Kompetentingos institucijos gali leisti grąžinti tokias paskolas anksčiau laiko, jei įstaiga pateikia paraišką ir jos turima mokumo atsarga netaps mažesnė už reikalaujamą lygį;

  iii) paskolos, kurių grąžinimo terminas nenustatytas, grąžinamos tik įspėjus prieš penkerius metus, nebent paskolos jau nebebūtų laikomos turimos mokumo atsargos dalimi arba nebent grąžinant per trumpesnį laikotarpį būtų konkrečiai reikalaujamas išankstinis kompetentingų institucijų sutikimas. Pastaruoju atveju įstaiga praneša kompetentingoms institucijoms bent prieš šešis mėnesius iki siūlomos grąžinimo datos apie turimą mokumo atsargą ir būtiną mokumo atsargą prieš grąžinimą ir po jo. Kompetentingos institucijos leidžia grąžinti tokias paskolas tik jei įstaigos turima mokumo atsarga netaps mažesnė už reikalaujamą lygį;

  iv) paskolos sutartyje negali būti jokios sąlygos, nustatančios, kad konkrečiais atvejais, išskyrus įstaigos likvidavimą, skola bus grąžinama prieš nustatytą grąžinimo datą, ir

  v) paskolos sutartis gali būti pakeista tik kompetentingoms institucijoms patvirtinus, kad jos neprieštarauja pakeitimui.

4. Įstaigai pateikus įrodymais pagrįstą prašymą buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai ir tai kompetentingai institucijai pritarus, turimą mokumo atsargą taip pat gali sudaryti:

  a) jeigu netaikomas Zilmerio metodas arba jeigu jis taikomas, bet naudojamas už įmokų dalį, susijusią su įsigijimo sąnaudomis, mažesnis tarifas, skirtumas tarp matematinio atidėjinio, apskaičiuoto ne Zilmerio metodu arba šį metodą taikant iš dalies, ir matematinio atidėjinio, apskaičiuoto Zilmerio metodu pagal tarifą, lygų įmokos daliai, susijusiai su įsigijimo sąnaudomis;

  b) visi nematomi grynieji rezervai, atsiradę dėl turto vertinimo, jeigu tokie nematomi grynieji rezervai nėra susiję su neįprasta draudimo įmonės veikla;

  c) pusė neapmokėto akcinio kapitalo ar pradinio fondo, jeigu apmokėta dalis sudaro 25 proc. to akcinio kapitalo arba fondo, arba iki 50 proc. dydžio, mažesnio iš turimos mokumo atsargos arba būtinos mokumo atsargos.

Tačiau a punkte nurodytas skaičius neviršija 3,5 proc. skirtumo tarp gyvybės draudimo veiklos kapitalo, profesinių pensijų skyrimo veiklos ir matematinių atidėjinių visiems draudimo liudijimams , kuriems galima pritaikyti Zilmerio metodą. Iš šio skirtumo atimamos visos įsigijimo sąnaudos, kurios buvo įtrauktos kaip turtas, neatskaičius nusidėvėjimo.

18 straipsnis

Būtinoji mokumo atsarga

1. Būtinoji mokumo atsarga nustatoma taip, kaip nustatyta 2–6 dalyse, atsižvelgiant į prisiimtus įsipareigojimus.

2. Būtinoji mokumo atsarga lygi šių dviejų rezultatų sumai:

  a) pirmasis rezultatas:

  4 proc. matematinių atidėjinių, susijusių su tiesiogine draudimo veikla ir prisiimtu perdraudimu, neatėmus perduoto perdraudimo, dalis dauginama iš ne mažesnio kaip 85 proc. paskutiniųjų finansinių metų santykio tarp visų matematinių atidėjinių, atėmus perduotą perdraudimą, ir bendros matematinių atidėjinių sumos;

  b) antrasis rezultatas:

  draudimo liudijimams, kurių rizikos kapitalas nėra neigiamas dydis, 0,3 proc. institucijos garantuoto rizikos kapitalo dalis dauginama iš ne mažesnio kaip 50 proc. paskutiniųjų finansinių metų santykio tarp viso rizikos kapitalo, įtraukto į institucijos įsipareigojimus po perduoto perdraudimo ir retrocesijų, ir viso rizikos kapitalo, neatėmus perdraudimo, santykio.

  Laikinam draudimui mirties atveju, kai maksimalus sutarties galiojimo terminas yra treji metai, ta dalis yra 0,1 proc.. Jeigu tokio draudimo terminas yra ilgesnis negu treji, bet trumpesnis negu penkeri metai, ta dalis yra 0,15 proc..

3. Direktyvos 2009/138/EB 2 straipsnio 3 dalies a punkto iii papunktyje nurodyto papildomo draudimo atveju būtinoji mokumo atsarga lygi pagal 19 straipsnį įstaigoms nustatytai būtinajai mokumo atsargai.

4. Kapitalo išpirkimo operacijų, nurodytų Direktyvos 2009/138/EB 2 straipsnio 3 dalies b punkto ii papunktyje, atveju būtinoji mokumo atsarga lygi 4 proc. matematinio atidėjinio, apskaičiuoto pagal 2 dalies a punktą.

5. Direktyvos 2009/138/EB 2 straipsnio 3 dalies b punkto i papunktyje nurodytų operacijų atveju būtinoji mokumo atsarga lygi 1 proc. jų turto.

6. Direktyvos 2009/138/EB 2 straipsnio 3 dalies a punkto i ir ii papunkčiuose nurodyto draudimo, susijusio su investiciniais fondais, ir Direktyvos 2009/138/EB 2 straipsnio 3 dalies b punkto iii, iv ir v papunkčiuose nurodytų operacijų atvejais būtinoji mokumo atsarga lygi tokių dydžių sumai:

  a) jeigu įstaiga prisiima investavimo riziką, 4 proc. techninių atidėjinių, apskaičiuotų laikantis 2 dalies a punkto;

  b) jeigu įstaiga neprisiima investavimo rizikos, tačiau dalis, skirta valdymo išlaidoms padengti, yra nustatyta ilgesniam nei penkerių metų laikotarpiui, 1 proc. techninių atidėjinių, apskaičiuotų laikantis 2 dalies a punkto;

  c) jeigu įstaiga neprisiima investavimo rizikos, o dalis, skirta valdymo išlaidoms padengti, nėra nustatyta ilgesniam nei penkerių metų laikotarpiui, suma, lygi 25 proc. su tokia veikla susijusių grynųjų administracinių išlaidų per praėjusius finansinius metus;

  d) jeigu įstaiga prisiima riziką mirties atveju, 0,3 proc. rizikos kapitalo, apskaičiuoto laikantis 2 dalies b punkto.

19 straipsnis

Būtinoji mokumo atsarga 18 straipsnio 3 dalies taikymo tikslais

1. Būtinoji mokumo atsarga nustatoma remiantis metine įmokų ar įnašų suma, arba pagal vidutinę draudimo išmokų sumą, išmokėtą per paskutiniuosius trejus finansinius metus.

2. Būtinosios mokumo atsargos suma yra lygi didesniam iš dviejų rezultatų, nustatytų 3 ir 4 dalyse.

3. Įmokų bazė apskaičiuojama naudojantis didesne iš bendros pasirašytų įmokų sumos ar įnašų sumos, apskaičiuotų kaip nurodyta vėliau, ir bendros uždirbtų įmokų ar įnašų sumos.

Draudimo įmokos arba įnašai (įskaitant papildomus draudimo įmokų arba įnašų mokėjimus), kuriuos reikia mokėti dėl visos tiesioginės draudimo veiklos, atliekamos paskutiniaisiais finansiniais metais, yra sudedami.

Prie tos sumos pridedama paskutiniaisiais finansiniais metais prisiimto viso perdraudimo įmokų suma.

Iš tos sumos atimama įmokų arba įnašų, anuliuotų per paskutiniuosius finansinius metus, suma bei mokesčių ir mokėjimų, susijusių su įmokomis arba įnašais, priskaičiuotais prie pirmosios sumos, bendra suma. Taip gautas dydis padalinamas į dvi dalis:

pirmoji dalis sudaro ne daugiau kaip 50 mln. EUR, antroji – likusią sumą; nuo šių dalių atitinkamai apskaičiuojama 18 proc. pirmos dalies ir 16 proc. antros dalies bei gauti dydžiai sudedami.

Taip gauta suma dauginama iš paskutiniųjų trejų finansinių metų santykio tarp tų išmokų, kurias įstaiga turės sumokėti, po pervedimų už perdraudimą, sumos ir bendros išmokų sumos. Tas santykis negali būti mažesnis kaip 50 proc.

4. Išmokų bazė apskaičiuojama taip:

išmokos, kurias reikia mokėti dėl tiesioginės draudimo veiklos (neatskaitant išmokų, kurias turi sumokėti perdraudikai arba antriniai perdraudikai) 1 dalyje nurodytais laikotarpiais, yra sudedamos.

Prie tos sumos pridedama išmokėtų draudimo išmokų, susijusių su perdraudimais arba antriniais perdraudimais, prisiimtais tais pačiais laikotarpiais, suma ir numatomų išmokėjimų techninių atidėjinių, sudarytų paskutiniųjų finansinių metų pabaigoje ir susijusių su tiesiogine draudimo veikla bei prisiimtu perdraudimu, suma.

Iš tos sumos atimama išmokų, sumokėtų 1 dalyje nurodytais laikotarpiais, suma.

Iš likusios sumos atimama numatomų išmokėjimų techninių atidėjinių, sudarytų antrųjų finansinių metų prieš paskutiniuosius finansinius metus, už kuriuos yra pateiktos ataskaitos, pradžioje ir susijusių su tiesiogine draudimo veikla bei prisiimtu perdraudimu, suma. Trečdalis taip gautos sumos padalinamas į dvi dalis:

pirmoji dalis apima ne daugiau kaip 35 mln. EUR, antroji – likusią sumą; nuo šių dalių atitinkamai apskaičiuojama 26 proc. pirmos dalies ir 23 proc. antros dalies ir gauti dydžiai sudedami.

Taip gauta suma dauginama iš paskutiniųjų trejų finansinių metų santykio tarp tų išmokų, kurias įstaiga turės sumokėti, po pervedimų už perdraudimą, sumos ir bendros išmokų sumos. Tas santykis negali būti mažesnis kaip 50 proc..

5. Kai būtinoji mokumo atsarga, apskaičiuota pagal 2–4 dalis, yra mažesnė nei praėjusių metų būtinoji mokumo atsarga, ji yra mažiausiai lygi praėjusių metų būtinajai mokumo atsargai, padaugintai iš numatomų išmokėjimų techninių atidėjinių sumos paskutinių finansinių metų pabaigoje ir numatomų išmokėjimų techninių atidėjinių sumos paskutinių finansinių metų pradžioje santykio. Atliekant tuos skaičiavimus, techniniai atidėjiniai skaičiuojami be perdraudimo, bet santykis negali būti didesnis už 1.

20 straipsnis

Investavimo taisyklės

1. Valstybės narės reikalauja, kad jų teritorijoje esančios įstaigos investuotų vadovaudamosi rizikos ribojimo principu, visų pirma taikydamos toliau išvardytas taisykles:

  a) turtas investuojamas atsižvelgiant į bendrus ilgalaikius narių ir išmokų gavėjų interesus. Galimo interesų konflikto atveju, įstaiga arba jos portfelį valdantis subjektas užtikrina, kad investuojama tik paisant narių ir išmokų gavėjų interesų;

  aa) rizikos ribojimo principas nedraudžia įstaigoms atsižvelgti į galimą ilgalaikį sprendimų dėl investicijų poveikį aplinkai, socialinius, valdymo ar etinius veiksnius;

  b) turtas investuojamas taip, kad būtų užtikrintas portfelio kaip visumos saugumas, kokybė, likvidumas ir pelningumas.

  Turtas, skirtas techniniams atidėjiniams padengti, investuojamas atsižvelgiant į numatomų būsimųjų ištarnauto amžiaus išmokų pobūdį ir trukmę, atsižvelgiant į tikslą užtikrinti pensijų sistemos kartų pusiausvyrą;

  c) turtas daugiausia investuojamas į reguliuojamas rinkas. Investicijos į turtą, kuriuo negalima prekiauti reguliuojamoje finansų rinkoje, niekada neturi viršyti riziką ribojančio dydžio;

  d) investicijos į išvestines finansines priemones galimos tada, jeigu jos padeda sumažinti investavimo riziką arba veiksmingai valdyti portfelį. Jos turi būti įvertinamos riziką ribojančiu pagrindu atsižvelgus į pagrindinį turtą ir įtraukiamos į įstaigos turto vertinimą. Įstaiga vengia padidintos rizikos tikimybės vienos sandorio šalies ir kitų išvestinių sandorių atžvilgiu;

  e) turtas yra investuojamas pakankamai įvairiai, kad būtų išvengta priklausomybės nuo vieno konkretaus turto, emitento arba įmonių grupės ir rizikos susikaupimo portfelyje.

  Investicijos į turtą, kurį išleido tas pats emitentas arba tai pačiai grupei priklausantys emitentai, nėra laikomas įstaigos padidintos rizikos koncentracija;

  f) investicijos į finansuojantįjį subjektą nesudaro daugiau kaip 5 proc. viso portfelio ir, jeigu finansuojantysis subjektas priklauso grupei, investicijos į įmones, priklausančias tai pačiai grupei kaip ir finansuojantysis subjektas, nesudaro daugiau kaip 10 proc. portfelio.

  Jeigu įstaigą finansuoja keli subjektai, į šiuos finansuojančiuosius subjektus investuojama ribojant riziką ir atsižvelgiant į tinkamos įvairovės poreikį.

Valstybės narės gali nuspręsti netaikyti e ir f punktuose nurodytų reikalavimų investicijoms į vyriausybės obligacijas.

2. Atsižvelgdamos į prižiūrimų įmonių veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą, valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos stebėtų įmonių kredito vertinimo procesų tinkamumą, vertintų, kaip jos, vykdydamos savo investavimo politiką, naudojasi nuorodomis į kredito reitingus, kuriuos suteikė kredito reitingų agentūros, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1060/2009(18) 3 straipsnio 1 dalies b punkte, ir prireikus skatintų mažinti tokių nuorodų daromą įtaką, siekdamos, kad būtų mažiau išimtinai ir mechaniškai pasikliaunama tokiais kredito reitingais.

3. Buveinės valstybė narė draudžia įstaigai skolintis arba būti garantu trečiųjų šalių vardu. Tačiau valstybės narės gali leisti įstaigoms šiek tiek skolintis tik likvidumui išlaikyti ir tik laikinai.

4. Valstybės narės nereikalauja, kad jų teritorijoje esančios įstaigos investuotų į konkrečias turto kategorijas.

5. Nepažeidžiant 32 straipsnio, valstybės narės nereikalauja išankstinio jų teritorijoje esančių įstaigų arba jų investicijų valdytojo sprendimų dėl investicijų patvirtinimo ir netaiko sistemingo pranešimo apie juos reikalavimų.

6. Pagal 1–5 dalių nuostatas valstybės narės gali jų teritorijoje esančioms įstaigoms nustatyti išsamesnes taisykles, įskaitant kiekybines, jeigu jos pagrįstos rizikos ribojimu, kad būtų parodyta visa šių įstaigų valdomų pensijų sistemų apimtis.

Tačiau valstybės narės nedraudžia įstaigoms:

  a) investuoti iki 70 proc. turto, kuriuo dengiami techniniai atidėjiniai, arba viso portfelio, jeigu sistemų nariai prisiima investicijų riziką akcijomis, perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais, kurie laikomi akcijomis, ir įmonių obligacijomis, kuriomis leidžiama prekiauti reguliuojamose rinkose arba per daugiašales prekybos sistemas ar organizuotas prekybos sistemas, ir nuspręsti dėl šių vertybinių popierių santykinės dalies investicijų portfelyje. ;

  b) investuoti iki 30 proc. turto, kuriuo dengiami techniniai atidėjiniai, į turtą, išreikštą valiutomis, kurios skiriasi nuo įsipareigojimų valiutų;

c) investuoti į priemones, kurioms būdinga ilgalaikio investavimo perspektyva ir kuriomis neprekiaujama reguliuojamose rinkose, DPS ar OPS;

ca) investuoti į priemones, kurias išleidžia ar garantuoja EIB, taikydamas Europos strateginių investicijų fondo (ESIF), Europos ilgalaikių investicijų fondo (EIIF), Europos socialinio verslumo fondų (EuSEF) ir Europos rizikos kapitalo fondo (EuVECA) sistemas.

7. Nedarydamos poveikio 6 dalies taikymui, valstybės narės gali reikalauti, kad jų teritorijoje leidimą turinčios ar registruotos įstaigos taikytų griežtesnes investavimo taisykles kiekvienu atskiru atveju, jeigu jos pagrįstos rizikos ribojimu, ypač atsižvelgiant į įstaigos prisiimtus įsipareigojimus.

8. 12 straipsnyje nurodytą tarpvalstybinę veiklą vykdančios įstaigos priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos, be 1–6 dalyse nurodytų taisyklių, nenustato investavimo taisyklių tai turto daliai, kuria padengiami tarpvalstybinei veiklai skirti techniniai atidėjiniai.

III antraštinė dalis

VEIKLĄ REGLAMENTUOJANČIOS SĄLYGOS

1 SKYRIUS

Valdymo sistema

1 skirsnis

Bendrosios nuostatos

21 straipsnis

▌Valdymo ar priežiūros organo atsakomybė

1. Valstybės narės užtikrina, kad įstaigos ▌valdymo ar priežiūros organas prisiimtų galutinę atsakomybę pagal nacionalinę teisę už atitinkamos įstaigos atitiktį pagal šią direktyvą priimtiems įstatymams ir kitiems teisės aktams.

2. Ši direktyva nedaro poveikio socialinių partnerių vaidmeniui, kurį jie atlieka valdant įstaigas.

22 straipsnis

Bendrieji valdymo reikalavimai

1. Valstybės narės reikalauja, kad visos įstaigos įdiegtų veiksmingą valdymo sistemą, kuria būtų užtikrintas patikimas ir apdairus jų veiklos valdymas. Tą sistemą sudaro tinkama skaidri organizacinė struktūra, kurioje aiškiai paskirstytos ir tinkamai atskirtos pareigos, ir veiksminga informacijos perdavimo užtikrinimo sistema. Valdymo sistema reguliariai persvarstoma atliekant vidaus peržiūrą. Pagal valdymo sistemą turi būti reikalaujama, kad priimant sprendimus dėl investicijų būtų atsižvelgiama į su investiciniu turtu susijusius aplinkos, socialinius ir valdymo veiksnius, kad į valdymo sistemą būtų įtraukiami atitinkami suinteresuotieji subjektai ir kad ji būtų reguliariai persvarstoma atliekant vidaus peržiūrą.

2. ▌Valdymo sistema turi būti proporcinga įstaigos veiklos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui.

3. Įstaigos nustato ir taiko rašytinę politiką rizikos valdymo, vidaus audito ir, kai taikoma, aktuarinės veiklos ir užsakomųjų paslaugų srityse ▌. Įstaigos užtikrina, kad ši politika būtų įgyvendinta. Tokia rašytinė politika iš anksto patvirtinama įstaigos valdymo ar priežiūros organo, peržiūrima ne rečiau kaip kas trejus metus ir pritaikoma atsižvelgiant į bet kokius svarbius sistemos ar atitinkamos srities pokyčius.

4. Valstybės narės užtikrina, kad įstaigos įdiegtų veiksmingas vidaus kontrolės sistemas. Tą sistemą sudaro administracinės ir apskaitos procedūros, vidaus kontrolės tvarka ir tinkami atsiskaitymo principai visais įstaigos lygmenimis.

5. Valstybės narės užtikrina, kad įstaigos imtųsi pagrįstų veiksmų, įskaitant nenumatytų atvejų planų rengimą, kad užtikrintų savo veiklos tęstinumą ir tvarkingumą. Tuo tikslu įstaiga naudoja tinkamas ir proporcingas sistemas, išteklius ir procedūras.

6. Valstybės narės reikalauja, kad už įstaigos veiklą faktiškai būtų atsakingi bent du asmenys. Valstybės narės, remdamosi kompetentingų institucijų atliktu motyvuotu sprendimu, gali leisti, kad įstaigai faktiškai vadovautų vienas asmuo. Vertinime turi būti atsižvelgiama į socialinių partnerių vaidmenį bendrame įstaigų valdymo procese, taip pat į įstaigų dydį, pobūdį ir jų veiklos mastą bei sudėtingumą.

23 straipsnis

Kompetentingo ir tinkamo valdymo reikalavimai

1. Valstybės narės reikalauja įstaigų užtikrinti, kad visi įstaigai faktiškai vadovaujantys ar ▌pagrindines funkcijas vykdantys asmenys vykdydami savo užduotis atitiktų šiuos reikalavimus:

a)  kompetencijos reikalavimą:

– asmenų, kurie faktiškai vadovauja įstaigai: bendros žinios ir patirtis yra tinkamos, kad jie galėtų kartu užtikrinti patikimą ir apdairų įstaigos valdymą, ir

– asmenų, kurie vykdo pagrindines funkcijas: profesinė kvalifikacija, žinios ir patirtis yra tinkamos, kad jie galėtų tinkamai vykdyti savo pagrindines funkcijas, ▌ir

b)  tinkamumo reikalavimą: jie yra nepriekaištingos reputacijos ir sąžiningi ▌.

2. Valstybės narės užtikrina, kad ▌kompetentingos institucijos įvertintų, ar įstaigai faktiškai vadovaujantys ar pagrindines funkcijas vykdantys asmenys atitinka 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

3. Jeigu buveinės valstybė narė iš savo piliečių reikalauja nepriekaištingos reputacijos įrodymų, įrodymų, patvirtinančių bankroto nebuvimą, arba abiejų šių įrodymų, ta valstybė narė pripažįsta, kad kitų valstybių narių piliečių pateiktas išrašas iš teismo registro arba, neturint išrašo iš kitos valstybės narės teismo registro, lygiavertis dokumentas, įrodantis, jog jie atitinka tuos reikalavimus, išduotas buveinės valstybės narės, kurios pilietis atitinkamas asmuo yra, arba buveinės valstybės narės kompetentingos teisminės ar administracinės institucijos, yra pakankamas įrodymas.

4. Jeigu ▌valstybė narė arba valstybė narė, kurios pilietis atitinkamas asmuo yra, neišduoda 3 dalyje nurodyto lygiaverčio dokumento, tam asmeniui leidžiama vietoje jo pateikti priesaika patvirtintą pareiškimą.

Tačiau valstybėse narėse, kuriose priesaika patvirtintas pareiškimas nėra numatytas, kitos atitinkamos valstybės narės piliečiui leidžiama pateikti oficialų pareiškimą, kurį jis padarė kompetentingai teisminei ar administracinei institucijai ▌buveinės valstybėje narėje arba valstybėje narėje, kurios pilietis jis yra, arba notarui vienoje iš tų valstybių narių.

Tokia institucija arba notaras išduoda pažymėjimą, patvirtinantį priesaika patvirtinto pareiškimo ar oficialaus pareiškimo autentiškumą.

5. 3 dalyje nurodyti įrodymai, patvirtinantys bankroto nebuvimą, taip pat gali būti pateikti pareiškimo, kurį kitos atitinkamos valstybės narės piliečiai padaro kompetentingam teisminiam, profesiniam ar verslo organui toje kitoje atitinkamoje valstybėje narėje, forma.

6. 3, 4 ir 5 dalyse nurodyti dokumentai ir pažymėjimai pateikiami ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo jų išdavimo dienos.

7. Valstybės narės paskiria institucijas ir organus, turinčius kompetenciją išduoti 3, 4 ir 5 dalyse nurodytus dokumentus, ir nedelsdamos apie tai informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją.

Valstybės narės taip pat informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją apie institucijas ar organus, kuriems turi būti pateikiami 3–5 dalyse nurodyti dokumentai, skirti pagrįsti prašymą leisti vykdyti 12 straipsnyje nurodytą veiklą tos valstybės narės teritorijoje.

24 straipsnis

Atlyginimų politika

1. Valstybės narės reikalauja, kad įstaigos visiems asmenims, kurie faktiškai vadovauja įstaigai ir vykdo pagrindines funkcijas, taip pat kitų kategorijų darbuotojams, kurių profesinė veikla turi didelį poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui, nustatytų ir taikytų patikimą atlyginimų politiką jų dydžiui ir vidaus organizacijai, taip pat jų veiklos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui tinkančiu būdu.

1a. Šis straipsnis netaikomas įstaigoms, kurioms išduotas leidimas pagal Direktyvą 2011/61/ES, Direktyvą 2013/36/ES, Direktyvą 2014/65/ES ir Direktyvą 2014/91/ES.

2. Įstaigos reguliariai viešai atskleidžia susijusią informaciją apie atlyginimų politiką, nebent įstatymuose ir kituose teisės aktuose, kuriais į nacionalinę teisę perkeliama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB(19), nustatyta kitaip.

3. ▌Nustatydamos ir taikydamos 1 dalyje nurodytą atlyginimų politiką įstaigos laikosi šių principų:

–  atlyginimų politika atitinka ▌įstaigos veiklą, ▌jos rizikos pobūdį, tikslus ▌ir visos įstaigos ilgalaikius interesus, finansinį stabilumą bei veiklos rezultatus, taip pat atlyginimų politika remiamas patikimas, apdairus ir veiksmingas įstaigų valdymas;

–  atlyginimų politika atitinka įstaigos valdomų pensijų sistemų narių ir išmokų gavėjų rizikos pobūdį ir ilgalaikius interesus;

–  atlyginimų politika apima priemones, kuriomis siekiama išvengti interesų konflikto;

–  atlyginimų politika suderinta su patikimu ir veiksmingu rizikos valdymu ir ja neskatinama prisiimti rizikos, kuri viršytų nustatytas rizikos ribas;

–  atlyginimų politika taikoma įstaigai ir šalims, vykdančioms įstaigos pagrindines funkcijas ar bet kokią kitą veiklą, įskaitant perduotas ir paskiau pakartotinai perduotas pagrindines funkcijas ar bet kokią kitą veiklą;

–  ▐

–  įstaigos ▌valdymo ar priežiūros organas nustato ir periodiškai peržiūri bendruosius įstaigos atlyginimų politikos principus ▌ir yra atsakingas už tos politikos įgyvendinimo užtikrinimą;

–  ▐

–  atlyginimai ir jų priežiūra valdomi aiškiai, skaidriai ir veiksmingai;

2 skirsnis

Pagrindinės funkcijos

25 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1. Valstybės narės reikalauja, kad įstaigos vykdytų šias pagrindines funkcijas: rizikos valdymo funkciją, vidaus audito funkciją ir, kai taikoma, aktuarinę funkciją. Įstaigos sudaro galimybę pagrindinės funkcijos vykdytojui ▌pareigas eiti veiksmingai, objektyviai, sąžiningai ir nepriklausomai.

2. Įstaigos gali leisti vienam asmeniui ar organizaciniam padaliniui vykdyti daugiau nei vieną pagrindinę funkciją. Vidaus audito funkciją atlieka vienas asmuo arba organizacinis padalinys ▌.

3. Pagrindinę funkciją turi vykdyti skirtingas asmuo arba padalinys nei tas, kuris vykdo panašią pagrindinę funkciją finansuojančiajame subjekte. Remdamosi įstaigos motyvuotu prašymu, kompetentingos institucijos gali suteikti leidimą įstaigai, kad pagrindines funkcijas vykdytų tas pats asmuo arba organizacinis padalinys, jeigu nėra jos ir finansuojančiojo subjekto interesų konflikto. Nustačius interesų konfliktą valstybės narės suteikia galimybę kompetentingoms institucijoms imtis tinkamų priemonių.

5. Visos pagrindines funkcijas vykdančių asmenų išvados ir rekomendacijos pateikiamos įstaigos ▌valdymo ar priežiūros organui, kuris nustato, kokių veiksmų reikia imtis.

6. Pagrindinės funkcijos vykdytojas perduoda įstaigos kompetentingai institucijai visą nustatytą informaciją, kuri galėtų turėti didelės įtakos narių ir išmokų gavėjų interesams.

7. Valstybės narės užtikrina asmenų, informuojančių kompetentingą instituciją pagal 6 dalį, teisinę apsaugą.

26 straipsnis

Rizikos valdymas ▌

1. Valstybės narės reikalauja, kad įstaigos jų dydžiui ir vidaus organizacijai, taip pat jų veiklos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui tinkančiu būdu taikytų veiksmingą rizikos valdymo sistemą, kurią sudaro strategijos, procesai ir atsiskaitymo tvarka, reikalingi siekiant individualiu ir bendru lygmeniu nuolat nustatyti, vertinti, stebėti, valdyti joms kylančią ar galinčią kilti įvairaus pobūdžio riziką ir jos tarpusavio priklausomybę ir apie ją pranešti.

Ta rizikos valdymo sistema turi būti veiksminga ir gerai integruota į įstaigos organizacinę struktūrą ir sprendimų priėmimo procesus.

2. Rizikos valdymo sistema apima riziką, kuri gali kilti įstaigoms ar įmonėms, kurioms yra perduotos užduotys ar veikla, atitinkamai pagal jų dydį, vidaus organizaciją ir jų veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą bent jau šiose srityse:

a)  rizikos prisiėmimo ir rezervų sudarymo;

b)  turto ir įsipareigojimų valdymo;

c)  investicijų, visų pirma išvestinių finansinių priemonių, pakeitimo vertybiniais popieriais ir panašių įsipareigojimų atvejais;

d)  likvidumo ir koncentracijos rizikos valdymo;

e)  operacinės rizikos valdymo;

f)  draudimo ir kitų rizikos mažinimo metodų;

fa)  socialinės ir poveikio aplinkai rizikos, susijusios su investicijų portfeliu ir jo valdymu.

3. Jeigu pagal pensijų sistemos reikalavimus riziką prisiima nariai ir išmokų gavėjai, rizikos valdymo sistema ta rizika taip pat turėtų būti vertinama narių ir išmokų gavėjų atžvilgiu.

4. Įstaigos numato rizikos valdymo funkciją, kurios vykdymas organizuotas taip, kad būtų lengviau užtikrinti rizikos valdymo sistemos veikimą.

27 straipsnis

Vidaus auditas ▌

1. Valstybės narės reikalauja, kad įstaigos jų dydžiui ir vidaus organizacijai, taip pat jų veiklos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui tinkančiu būdu taikytų veiksmingą vidaus audito funkciją. Atliekant vidaus auditą taip pat vertinama, ar vidaus kontrolės sistema ir kiti valdymo sistemos elementai ▌yra tinkami ir veiksmingi.

2. Valstybės narės reikalauja, kad įstaigos paskirtų bent vieną nepriklausomą asmenį iš įstaigos ar iš išorės, kuris būtų atsakingas už vidaus audito funkciją. ▌

28 straipsnis

Aktuarinė funkcija

1. Kai pati įstaiga draudžia nuo biometrinės rizikos arba garantuoja investavimo rezultatą ar tam tikrą išmokų dydį, valstybės narės reikalauja, kad įstaiga numatytų veiksmingą aktuarinę funkciją siekdama:

a)  koordinuoti ir prižiūrėti techninių atidėjinių apskaičiavimą;

b)  užtikrinti techniniams atidėjiniams apskaičiuoti taikomos metodikos ir pagrindinių modelių ir šiuo tikslu daromų prielaidų tinkamumą;

c)  įvertinti duomenų, naudojamų apskaičiuojant techninius atidėjinius, pakankamumą ir kokybę;

d)  palyginti techninių atidėjinių skaičiavimo prielaidas su patirtimi;

e)  informuoti įstaigos ▌valdymo ar priežiūros organą apie techninių atidėjinių apskaičiavimo patikimumą ir tinkamumą;

f)  pareikšti nuomonę apie bendrą rizikos prisiėmimo politiką, kai įstaiga turi tokią politiką;

g)  pareikšti nuomonę apie draudimo susitarimų tinkamumą, kai įstaiga turi tokius susitarimus, ir

h)  prisidėti prie veiksmingo rizikos valdymo sistemos įgyvendinimo.

2. Valstybės narės reikalauja, kad įstaigos paskirtų bent vieną nepriklausomą asmenį iš įstaigos ar iš išorės, kuris būtų atsakingas už aktuarinę funkciją.

3 skirsnis

Su valdymu susiję dokumentai

29 straipsnis

Savo rizikos vertinimas

1. Taikydamos savo rizikos sistemą ir įstaigos dydį ir vidaus organizaciją, taip pat veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą atitinkančiu būdu kiekviena įstaiga turi įvertinti savo riziką ▌.

▌Rizikos vertinimas atliekamas reguliariai ir nedelsiant po to, kai smarkiai pasikeičia įstaigos arba jos valdomų pensijų sistemų rizikos pobūdis.2. 1 dalyje nurodytas vertinimas, jei taikoma atsižvelgiant į įstaigos veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą, apima:

a)  rizikos valdymo sistemos veiksmingumo vertinimą;

b)  bendrų įstaigos finansavimo poreikių vertinimą;

c)  techninių atidėjinių pakankamumui būdingą riziką atsižvelgiant į visas valdomas pensijų sistemas;

e)  nariams ir išmokų gavėjams kylančią riziką, susijusią su jiems nustatytų sumų išmokėjimu, ir taisomųjų veiksmų efektyvumą;

f)  kokybinį bet kokios įstaigai ar jos nariams ir išmokų gavėjams prieinamos finansinės paramos, įskaitant garantijas, pensijų apsaugos sistemas ar sąlygas, vertinimą;

g)  kokybinį ▌operacinės veiklos rizikos vertinimą;

h)  naujos ar besiformuojančios rizikos, įskaitant su klimato kaita, išteklių naudojimu ir aplinka susijusią riziką, socialinę riziką ir reguliavimo pokyčių nulemtą turto nuvertėjimo riziką, vertinimą.

3. Taikydamos 2 dalį įstaigos taiko metodus, kuriais nustatoma ir vertinama rizika, kuri joms kyla ar galėtų kilti trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu. Šie metodai yra proporcingi jų veiklai būdingos rizikos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui. Metodai aprašomi vertinime.

4. Atliekant 3 dalyje nurodytą vertinimą atsižvelgiama į profesinių pensijų sistemų kartų pusiausvyros užtikrinimo tikslą, vertinimas atliekamas reguliariai, yra sudėtinė veiklos strategijos dalis ir į jį atsižvelgiama įstaigai priimant strateginius sprendimus. Vertinimas pateikiamas sistemos nariams.

31 straipsnis

Metinės finansinės ataskaitos ir metiniai pranešimai

Valstybės narės reikalauja, kad kiekviena jų teritorijoje esanti įstaiga parengtų ir viešai paskelbtų metines finansines ataskaitas ir metinius pranešimus, atsižvelgdama į kiekvieną įstaigos valdomą pensijų sistemą ir, kai taikoma, kiekvienos pensijų sistemos metines finansines ataskaitas ir metinius pranešimus. Metinės finansinės ataskaitos ir metiniai pranešimai parodo tikrąją ir teisingą įstaigos turto, įsipareigojimų ir finansinę būklę, taip pat pateikiama informacija apie didžiausias investicijų portfelio dalis. Metinėse finansinėse ataskaitose ir pranešimuose pateikiama informacija yra nuosekli, suprantama, teisingai pateikta ir tinkamai patvirtinta įgaliotų asmenų pagal nacionalinę teisę.

32 straipsnis

Investavimo politikos principų ataskaita

Valstybės narės užtikrina, kad kiekviena jų teritorijoje esanti įstaiga raštu parengtų ir ne rečiau kaip kartą per trejus metus patikslintų investavimo politikos principų ataskaitą. Ta ataskaita turi būti nedelsiant patikslinta, jeigu atsiranda svarbių investavimo politikos pokyčių. Valstybės narės numato, kad šioje ataskaitoje išdėstomi bent jau tokie klausimai, kaip investicijų rizikos įvertinimo metodai, įgyvendinti rizikos valdymo procesai ir strateginis turto paskirstymas, priklausomai nuo pensijų įsipareigojimų pobūdžio ir trukmės, ir kaip vykdant investicijų politiką atsižvelgiama į aplinkos, socialinius ir valdymo klausimus. Ataskaita viešai skelbiama interneto svetainėje.

2 SKYRIUS

Užsakomosios paslaugos ir investicijų valdymas

33 straipsnis

Užsakomosios paslaugos

1. Valstybės narės gali leisti jų teritorijoje esančioms įstaigoms arba jų reikalauti pavesti visų tų įstaigų arba jų dalies valdymą kitiems subjektams, veikiantiems tų įstaigų vardu.

2. Valstybės narės užtikrina, kad įstaigos, perduodamos pagrindinių funkcijų ar bet kokios kitos veiklos vykdymą išorės paslaugų teikėjams, liktų visapusiškai atsakingos už savo įsipareigojimų laikymąsi pagal šią direktyvą.

3. Pagrindinės funkcijos ar bet kokia kita veikla negali būti perduodamos išorės paslaugų teikėjui, jeigu tai nulemtų bet kurį iš šių padarinių:

a)  pablogėtų atitinkamos įstaigos valdymo sistemos kokybė;

b)  nepagrįstai padidėtų operacinė rizika;

c)  susilpnėtų kompetentingų institucijų gebėjimas stebėti, ar įstaiga laikosi savo įsipareigojimų;

d)  nukentėtų pensijų sistemos nariams ir išmokų gavėjams teikiamų paslaugų tęstinumas ir kokybė.

4. Tinkamą išorės paslaugų teikėjams perduotos veiklos vykdymą įstaiga užtikrina vykdydama paslaugos teikėjo atranką ir nuolatinę to paslaugos teikėjo stebėseną.

5. Valstybės narės užtikrina, kad įstaigos, perduodamos bet kokios veiklos vykdymą, su paslaugos teikėju sudarytų ▌rašytinį susitarimą. Susitarimo vykdymas teisiškai užtikrinamas ir jame aiškiai apibrėžiamos įstaigos ir paslaugos teikėjo teisės ir pareigos.

6. Valstybės narės užtikrina, kad įstaigos kompetentingoms institucijoms laiku iš anksto praneštų apie bet kokią veiklą, taip pat apie bet kokius paskesnius svarbius su šia veikla susijusius pokyčius.

7. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos turėtų reikiamus įgaliojimus prašyti įstaigų pateikti informaciją apie bet kokios veiklos perdavimą išorės paslaugų teikėjams.

34 straipsnis

Investicijų valdymas

Valstybės narės neriboja įstaigų teisės paskirti investicijų valdytojus, įsteigtus kitoje valstybėje narėje ir tinkamai įgaliotus užsiimti šia veikla, investicijų portfeliui valdyti, kaip numatyta Direktyvose 2009/65/EB, ▌2009/138/EB, ▌2011/61/ES, 2013/35/ES ir 2014/65/ES, taip pat įstaigų, nurodytų šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalyje.

3 SKYRIUS

Depozitoriumas

35 straipsnis

Depozitoriumo paskyrimas

1. Buveinės valstybė narė gali reikalauti, kad kiekvienai profesinių pensijų sistemai, kurios nariai ir išmokų gavėjai prisiima visą investavimo riziką, kai pagal nacionalinės teisės aktus neužtikrinama 36 ir 37 straipsnius atitinkanti turto apsauga ir priežiūros pareigų vykdymas, o depozitoriumas dėl pensijų sistemos turto finansiniuose produktuose pagal Direktyvą 2011/61/ES arba Direktyvą 2009/65/ES dar nepaskirtas, įstaiga paskirtų vieną depozitoriumą arba depozitoriumus turtui saugoti ir priežiūros pareigoms vykdyti pagal 36 ir 37 straipsnius.

2. Buveinės valstybė narė gali reikalauti, kad profesinių pensijų sistemoms, kurių nariai ir išmokų gavėjai neprisiima visos investavimo rizikos, įstaiga paskirtų depozitoriumą turtui saugoti arba turtui saugoti ir priežiūros pareigoms vykdyti pagal 36 ir 37 straipsnius. Nedarant poveikio 36 straipsnio 5 dalies taikymui, nurodytas reikalavimas netaikomas įstaigos turtui, jei ta įstaiga yra tiesiogiai investavusi šį turtą į vieną ar daugiau subjektų, kurių vardu depozitoriumas saugo pensijų sistemos turtą ir vykdo pagrindines pensijų sistemos priežiūros pareigas pagal Direktyvą 2011/61/ES arba Direktyvą 2014/91/ES.

3. Valstybės narės neriboja įstaigų teisės paskirti depozitoriumus, įsteigtus kitoje valstybėje narėje ir tinkamai įgaliotus užsiimti šia veikla, ▌kaip numatyta Direktyvoje 2013/36/ES arba Direktyvoje 2014/65/ES, arba patvirtintus kaip depozitoriumai taikant Direktyvą 2009/65/EB arba Direktyvą 2011/61/ES.

4. Valstybės narės imasi veiksmų, būtinų tam, kad kompetentingos institucijos pagal savo nacionalinę teisę ir vadovaudamosi 62 straipsniu galėtų uždrausti laisvai disponuoti turtu, esančiu ▌jų teritorijoje, jeigu gaunamas įstaigos buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos prašymas.

5. Depozitoriumo paskyrimas patvirtinamas ▌rašytine sutartimi. Sutartyje numatomas informacijos, reikalingos, kad depozitoriumas galėtų atlikti savo pareigas, ▌kaip nustatyta šioje direktyvoje ▌, perdavimas.

6. Atlikdami 36 ir 37 straipsniuose nustatytas užduotis įstaiga ir depozitoriumas veikia sąžiningai, nešališkai, profesionaliai, nepriklausomai ir atsižvelgdami į pensijų sistemos narių ir išmokų gavėjų interesus.

7. Depozitoriumas nevykdo su įstaiga susijusios veiklos, dėl kurios gali kilti įstaigos, pensijų sistemos narių ir išmokų gavėjų bei jo paties interesų konfliktų, nebent depozitoriumas funkciškai ir hierarchiškai būtų atskyręs savo depozitoriumo užduočių atlikimą nuo kitų savo užduočių, kurios gali būti prieštaringos, o galimi interesų konfliktai yra tinkamai nustatomi, valdomi, stebimi ir atskleidžiami įstaigai ir pensijų sistemos nariams ir išmokų gavėjams.

8. Jeigu depozitoriumas nepaskiriamas, o įstaiga nėra investavusi viso pensijų turto į finansinius produktus, kuriuos reglamentuoja Direktyva 2011/61/ES arba Direktyva 2009/65/ES, ir pagal šias direktyvas nepaskirtas depozitoriumas, įstaigos nustato bet kokių interesų konfliktų, kylančių atliekant užduotis, kurias kitu atveju atliktų depozitoriumas ir turto valdytojas, prevencijos ir sprendimo tvarką.

36 straipsnis

Turto saugojimas ir depozitoriumo atsakomybė

1. Kai pensijų sistemos turtas, kurį sudaro finansinės priemonės, kurios gali būti saugomos, perduodamas depozitoriumui saugoti, depozitoriumas saugo visas finansines priemones, kurios gali būti registruojamos depozitoriumo apskaitos knygose atidarytose finansinių priemonių sąskaitose, ir visas finansines priemones, kurios gali būti fiziškai perduotos depozitoriumui.

Tais tikslais depozitoriumas užtikrina, kad finansinės priemonės, kurios gali būti registruojamos depozitoriumo apskaitos knygose atidarytose finansinių priemonių sąskaitose, būtų depozitoriumo apskaitos knygose registruojamos įstaigos vardu atidarytose atskirose sąskaitose pagal Direktyvoje 2004/39/EB nustatytas taisykles, kad būtų galima visuomet aiškiai nustatyti, jog jos priklauso pensijų sistemos nariams ir išmokų gavėjams.

2. Kai įstaigos turtą sudaro kitas turtas nei nurodytas 1 dalyje, depozitoriumas patikrina, ar turtas yra įstaigos ▌nuosavybė, ir vykdo to turto apskaitą. Patikrinimas yra grindžiamas įstaigos pateikta informacija ar dokumentais ir, jei turima, išorės įrodymais. Depozitoriumas nuolat atnaujina šiuos duomenis.

3. Valstybės narės užtikrina, kad depozitoriumas būtų atsakingas įstaigai ir pensijų sistemos nariams ir išmokų gavėjams už bet kokius jų patirtus nuostolius dėl nepateisinamo savo pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

4. Valstybės narės užtikrina, kad 3 dalyje nurodytai depozitoriumo atsakomybei nedarytų poveikio faktas, kad visą ar dalį saugomo turto jis patikėjo trečiajai šaliai.

5. Jeigu depozitoriumas turtui saugoti nepaskiriamas, o įstaiga nėra investavusi viso pensijų turto į finansinius produktus, kuriuos reglamentuoja Direktyva 2011/61/ES arba Direktyva 2009/65/ES, ir pagal šias direktyvas nepaskirtas depozitoriumas, įstaigos bent privalo:

a)  užtikrinti, kad finansinėmis priemonėmis būtų tinkamai rūpinamasi ir jos būtų apsaugotos;

b)  vesti apskaitą, kad įstaiga galėtų bet kuriuo metu nedelsdama identifikuoti visą turtą;

c)  imtis būtinų priemonių interesų konfliktams, susijusiems su saugiu turto laikymu, išvengti;

d)  kompetentingų institucijų prašymu pranešti apie turto laikymo būdą.

37 straipsnis

Priežiūros pareigos

1. Bent vienas pagal 35 straipsnį paskirtas depozitoriumas taip pat atlieka šias užduotis:

a)  vykdo įstaigos nurodymus, nebent jie prieštarautų nacionalinei teisei ar įstaigos taisyklėms;

b)  užtikrina, kad sandorių, susijusių su įstaigos ▌turtu, atveju įstaigai priklausantis atlygis būtų pervedamas įstaigai per įprastą laikotarpį;

c)  užtikrina, kad iš turto gautos pajamos būtų naudojamos pagal įstaigos taisykles.

2. Nepaisant 1 dalies, įstaigos buveinės valstybė narė gali nustatyti kitas depozitoriumo vykdytinas priežiūros pareigas.

3. Jeigu priežiūros pareigoms vykdyti depozitoriumas nepaskiriamas, o įstaiga nėra investavusi viso pensijų turto į finansinius produktus, kuriuos reglamentuoja Direktyva 2011/61/ES arba Direktyva 2009/65/ES, ir pagal šias direktyvas nepaskirtas depozitoriumas, įstaiga įgyvendina procedūras, kuriomis užtikrina, kad užduotys, kurių priežiūrą kitu atveju vykdytų depozitoriumas, įstaigoje būtų tinkamai vykdomos.

IV antraštinė dalis

GALIMIEMS NARIAMS, NARIAMS IR IŠMOKŲ GAVĖJAMS TEIKTINA INFORMACIJA

1 SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

38 straipsnis

Principai

1. Atsižvelgdamos į nustatytos pensijų sistemos pobūdį ir į patiriamą biurokratinę naštą, valstybės narės užtikrina, kad kiekviena jų teritorijoje esanti įstaiga suteiktų:

a) galimiems nariams bent 55 straipsnyje nurodytą informaciją;

b) nariams ▌– bent 40a ir 58 straipsniuose nurodytą informaciją; taip pat

c) išmokų gavėjams – bent 57 ir 58 straipsniuose nurodytą informaciją.

2. Informacija atitinka šiuos reikalavimus:

a)  ji yra reguliariai atnaujinama ir pritaikyta galimų narių, narių ir išmokų gavėjų poreikiams;

b)  ji surašyta aiškiai, aiškia, tikslia ir suprantama kalba, vengiant naudoti žargoną ir vengiant techninių terminų, kai galima vartoti kasdienės kalbos žodžius;

c)  ji yra neklaidinanti ir užtikrinamas žodyno ir turinio nuoseklumas;

d)  ji pateikiama taip, kad dokumentą būtų lengva skaityti, naudojant įskaitomo dydžio rašmenis.

da)  ji pateikiama valstybės narės, kurios socialinės ir darbo teisės aktai, susiję su profesinių pensijų sistemomis, taikomi atitinkamai pensijų sistemai, valstybine kalba;

db)  informacija galimiems nariams, nariams ir išmokų gavėjams nemokamai suteikiama elektroninėmis priemonėmis, įskaitant patvariąsias laikmenas, arba interneto svetainėje, arba išduodama popierinė kopija.

Spalvos nenaudojamos, jeigu dėl jų, pensijų išmokų ataskaitą atspausdinus nespalvotu spausdintuvu ar nukopijavus nespalvotu fotokopijavimo aparatu, gali būti sunkiau suprasti informaciją.

39 straipsnis

Pensijų sistemos reikalavimai

1. Valstybės narės kiekvienos jų teritorijoje esančios įstaigos atveju užtikrina, kad nariai būtų pakankamai informuoti apie pensijų sistemos reikalavimus, visų pirma apie:

a) pensijų sistemos šalių teises ir įsipareigojimus;

b) su pensijų sistema susijusią narių ir išmokų gavėjų riziką;

2. Sistemų, kurių nariai prisiima investavimo riziką ir kuriose numatyta daugiau nei viena skirtingų investicinių profilių galimybė, ▌nariai informuojami apie reikalavimus, susijusius su investavimo galimybėmis, kuriomis galima pasinaudoti, su nustatyta investavimo galimybe ir, jei taikoma, su pensijų sistemos taisykle konkrečiam nariui paskirti investavimo galimybę.

3. Nariai ir išmokų gavėjai ▌arba, kai taikoma, jų atstovai per pagrįstą laiką gauna visą reikalingą informaciją apie pensijų sistemos taisyklių pasikeitimus.

4. Įstaigos pensijų sistemos reikalavimus paskelbia viešai.

2 SKYRIUS

Pensijų išmokų ataskaita ir kita informacija

40a straipsnis

Pensijų išmokų ataskaita

1. Valstybės narės reikalauja, kad įstaigos kiekvienam nariui parengtų glaustą dokumentą, kuriame pateikiama svarbiausia aktuali informacija. Dokumento pavadinime turi būti žodžiai „pensijų išmokų ataskaita“.

2. Valstybės narės reikalauja, kad pensijų išmokų ataskaitoje būtų pateikta tiksli atnaujinta informacija ir kiekvienam nariui ji būtų siunčiama nemokamai bent kartą per metus.

3. Bet koks reikšmingas pensijų išmokų ataskaitoje pateiktos informacijos pokytis, palyginti su ankstesniais metais, turi būti aiškiai nurodomas.

4. Nustatydamos pensijų išmokų ataskaitos rengimo taisykles valstybės narės reikalauja, kad joje būtų pateikta pagrindinė nariams aktuali informacija, atsižvelgiant į konkrečių nacionalinių pensijų sistemų ir atitinkamos nacionalinės fiskalinės, socialinės ir darbo teisės ypatumus.

5. Taikant šią direktyvą, pagrindinė nariams aktuali informacija apima:

a) nario asmens duomenis, įskaitant aiškiai nurodytą įstatymais numatytą pensinį amžių arba datą, nuo kurios mokamos pensijų išmokos;

b) įstaigos identifikavimo ir nario pensijos sistemos identifikavimo duomenis;

c) jei taikytina, bet kokią informaciją apie visiškas arba dalines garantijas pagal pensijų sistemą;

d) informaciją apie pensijos prognozes, atsižvelgiant į konkrečios pensijų sistemos pobūdį ir organizaciją, ir atsakomybės ribojimo pareiškimą, kuriame paaiškinama, kad tos prognozės gali skirtis nuo gaunamų išmokų galutinės vertės;

e) informaciją apie investicijų profilį, įskaitant aiškius duomenis apie narių patiriamą riziką, vertinamą pagal geriausią ir blogiausią (bet tikėtiną) scenarijų, atsižvelgiant į konkrečios pensijų sistemos pobūdį;

f) informaciją apie sukauptas teises, pensijų sistemos įmokas ir išlaidų išklotinę, atsižvelgiant į konkrečios pensijų sistemos pobūdį ir organizaciją;

g) informaciją apie pensijų sistemos ankstesnės veiklos rezultatus, atsižvelgiant į konkrečios pensijų sistemos pobūdį;

i) kur ir kaip galima gauti papildomos informacijos, susijusios su įstaiga arba pensijų sistema, įskaitant 31 ir 32 straipsniuose nurodytą informaciją;

Taikant pirmos pastraipos c punktą, jei pagal pensijų sistemą garantija nesuteikiama, tai nurodoma pensijų išmokų ataskaitoje pateikiant pranešimą. Kai suteikiama garantija, pensijų išmokų ataskaitoje trumpai paaiškinamas garantijos pobūdis ir pateikiama informacija apie dabartinį nario sukauptų individualių teisių į išmokas finansavimo lygį.

5. Valstybės narės keičiasi geriausia patirtimi, susijusia su pensijų išmokų ataskaitos forma ir turiniu.

55 straipsnis

Informacija, teiktina galimiems nariams

Valstybės narės reikalauja, kad įstaiga užtikrintų, jog galimi nariai prieš tapdami sistemos nariais gautų informaciją apie atitinkamas pensijų sistemos ▌ypatybes ir galimybes, kurias nariai gali pasirinkti, įskaitant informaciją apie tai, kaip investavimo metodu atsižvelgiama į aplinkos, klimato kaitos, socialinius ir organizacijos valdymo klausimus.

Kai galimi nariai neturi pasirinkimo ir automatiškai registruojami pensijų sistemoje, iškart po registracijos įstaiga jiems turi suteikti pagrindinę aktualią informaciją apie jų narystę.

56 straipsnis

Informacija, teiktina nariams priešpensiniu etapu

Be pensijų išmokų ataskaitos, įstaigos kiekvienam nariui bent prieš dvejus metus iki sukankant pensiniam amžiui, numatytam pensijų sistemoje, arba nario prašymu pateikia šią informaciją:

a)  informaciją apie pensijų pajamų gavimo alternatyvas, kurias nariai gali pasirinkti ▌;

b)  kai lėšos pagal pensijų sistemą nėra išmokamos kaip anuitetas iki gyvos galvos, informaciją apie išmokų mokėjimo produktus, kuriuos galima pasirinkti ▌.

57 straipsnis

Informacija, teiktina išmokų gavėjams išmokėjimo etapu

1. Valstybės narės reikalauja, kad įstaigos išmokų gavėjams periodiškai teiktų informaciją apie mokėtinas išmokas ir atitinkamas mokėjimo alternatyvas.

1a. Įstaigos išmokų gavėjams praneša apie visus galimus gautinų išmokų dydžio sumažinimus prieš priimdamos bet kokį sprendimą dėl tokio sumažinimo.

2. Kai išmokėjimo etapu reikšmingą investavimo rizikos dalį prisiima išmokų gavėjai, valstybės narės užtikrina, kad išmokų gavėjai reguliariai ir laiku gautų tinkamą informaciją.

58 straipsnis

Narių ir išmokų gavėjų prašymu teiktina papildoma informacija

1. Nario, išmokų gavėjo ar jų atstovų prašymu įstaiga teikia šią papildomą informaciją:

a) 31 straipsnyje nurodytas metines finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba, jeigu įstaiga yra atsakinga už daugiau kaip vieną pensijų sistemą, finansines ataskaitas ir pranešimus, susijusius su konkrečia jų pensijų sistema;

b) investavimo politikos principų ataskaitą, nurodytą 32 straipsnyje;

c) bet kokią papildomą informaciją apie prielaidas, naudotas 40a straipsnio 4 dalies d punkte nurodytoms prognozėms parengti;

2. ▌Įstaiga taip pat pateikia ▌informaciją apie:

  a) tikslinį ištarnauto laiko išmokų dydį, jei taikoma;

  b) išmokų darbo netekimo atveju dydį.

V antraštinė dalis

RIZIKOS RIBOJIMU PAGRĮSTA PRIEŽIŪRA

1 skyrius

Bendrosios rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros taisyklės

59 straipsnis

Pagrindinis rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros tikslas

1. Pagrindinis rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros tikslas – apsaugoti narių ir išmokų gavėjų teises bei užtikrinti įstaigų stabilumą ir patikimumą.

2. ▌Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos ▌turėtų reikiamų priemonių, atitinkamos patirties, gebėjimų ir įgaliojimus, skirtus 1 dalyje nustatytam pagrindiniam priežiūros tikslui siekti.

60 straipsnis

Rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros taikymo sritis

Valstybės narės užtikrina, kad įstaigoms ▌būtų taikoma rizikos ribojimu pagrįsta priežiūra, be kita ko, kad būtų prižiūrimi šie elementai:

a) veiklos sąlygos;

b) techniniai atidėjiniai;

c) techninių atidėjinių finansavimas;

d) reguliuojamos nuosavos lėšos;

e) turima mokumo atsarga;

f) būtinoji mokumo atsarga;

g) investavimo taisyklės ir valdymas;

ha) pensijų sistemos kartų pusiausvyra;

i) valdymo sistema; taip pat

j) nariams ir išmokų gavėjams teiktina informacija

61 straipsnis

Bendrieji rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros principai

1. Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos yra atsakingos už įstaigų ▌rizikos ribojimu pagrįstą priežiūrą.

2. Valstybės narės užtikrina, kad priežiūra būtų grindžiama perspektyviniu ir rizika pagrįstu požiūriu.

3. Įstaigų priežiūra vykdoma tinkamai derinant veiklą ne įstaigose ir patikrinimus vietoje.

4. Priežiūros įgaliojimais naudojamasi laiku ir proporcingai atsižvelgiant į institucijos vykdomam pensijų sistemų valdymui būdingos rizikos pobūdį, mastą ir sudėtingumą.

5. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos deramai atsižvelgtų į galimą savo veiksmų poveikį Europos Sąjungos finansų sistemų stabilumui, visų pirma susidarius kritinei padėčiai.

62 straipsnis

Kompetentingų institucijų intervenciniai įgaliojimai ir pareigos

1. Kompetentingos institucijos reikalauja, kad kiekviena jų teritorijoje esanti įstaiga turėtų patikimą administracinę ir apskaitos tvarką bei reikiamus vidaus kontrolės mechanizmus.

2. Valstybės narės nustato taisykles ir užtikrina, kad jų kompetentingos institucijos galėtų taikyti administracines nuobaudas ir kitas administracines priemones dėl visų nacionalinių nuostatų, susijusių su šios direktyvos perkėlimu į nacionalinę teisę, pažeidimų, ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad jos būtų įgyvendintos. Valstybės narės užtikrina, kad jų administracinės nuobaudos ir kitos administracinės priemonės būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

2a. Valstybės narės numato, kad kompetentinga institucija nepagrįstai nedelsdama skelbia visas administracines nuobaudas ar kitas administracines priemones, kurias taiko už nacionalinių nuostatų, kuriomis perkeliama ši direktyva, pažeidimus ir dėl kurių per numatytą laiką nebuvo pateikta jokių apeliacinių skundų, įskaitant informaciją apie pažeidimo rūšį bei pobūdį ir už tai atsakingų asmenų tapatybę. Jei, kompetentingos institucijos nuomone, tokios informacijos paskelbimas yra neproporcingas, kiekvienu atveju įvertinus tokių duomenų paskelbimo proporcingumą, arba kai toks paskelbimas galėtų sukelti pavojų finansų rinkų stabilumui arba vykdomam tyrimui, kompetentinga institucija gali nuspręsti atidėti paskelbimą, neskelbti arba skelbti anonimiškai.

3. Visuose sprendimuose uždrausti arba apriboti įstaigos veiklą išdėstomos išsamios priežastys ir apie juos pranešama šiai įstaigai. Apie šį sprendimą taip pat pranešama EIOPA, kuri apie tai praneša visoms kompetentingoms institucijoms Sąjungoje.

4. Kompetentingos institucijos gali apriboti arba uždrausti laisvai disponuoti įstaigos turtu, jeigu, visų pirma:

a)  įstaiga nesuformavo pakankamų techninių atidėjinių visos veiklos atžvilgiu arba neturi pakankamai turto techniniams atidėjiniams padengti;

b)  įstaiga neturi reguliuojamų nuosavų lėšų.

5. Siekdamos apsaugoti narių ir išmokų gavėjų interesus, kompetentingos institucijos gali perleisti visus įgaliojimus, kuriuos jų teritorijoje esančiai įstaigai vadovaujantys asmenys turi pagal buveinės valstybės narės teisę, arba jų dalį specialiam atstovui, kuris gali naudotis šiais įgaliojimais.

6. Kompetentingos institucijos gali uždrausti arba apriboti jų teritorijoje esančios įstaigos veiklą, jeigu, visų pirma:

a)  įstaiga nesugeba tinkamai apsaugoti pensijų sistemos narių ir išmokų gavėjų interesų;

b)  įstaiga nebeatitinka veiklos sąlygų;

c)  įstaiga grubiai pažeidžia savo įsipareigojimus pagal jai taikomas taisykles;

d)  tarpvalstybinės veiklos atveju įstaiga nesilaiko priimančiosios valstybės narės socialinės ir darbo teisės reikalavimų, taikomų profesinių pensijų sistemų srityje.

7. Valstybės narės užtikrina, kad sprendimai, priimti dėl įstaigos remiantis pagal šią direktyvą patvirtintų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatomis, gali būti apskundžiami teismams.

63 straipsnis

Priežiūrinio tikrinimo procesas

1. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos, kai, jų nuomone, tai yra tinkama, persvarstytų strategijas, procesus ir atsiskaitymo tvarką, kuriuos įstaigos parengė siekdamos laikytis pagal šią direktyvą priimtų įstatymų ir kitų teisės aktų, atsižvelgdamos į įstaigos pobūdį, mastą ir jos veiklos sudėtingumą.

Atliekant tą tikrinimą atsižvelgiama į aplinkybes, kuriomis veikia įstaigos ir atitinkamais atvejais šalys, vykdančios perduotas pagrindines funkcijas ar bet kokią kitą veiklą. Tikrinimą sudaro šie elementai:

a) kokybinių reikalavimų, susijusių su valdymo sistema, vertinimas;

b) įstaigai kylančios rizikos vertinimas;

c) įstaigos gebėjimo įvertinti ir valdyti tą riziką vertinimas.

2. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos taikytų stebėsenos priemones, įskaitant testavimus nepalankiausiomis sąlygomis, kurios suteiktų joms galimybę nustatyti blogėjančią įstaigos finansinę padėtį ir stebėti, kaip ta padėtis taisoma.

3. Kompetentingos institucijos turi reikiamus įgaliojimus reikalauti įstaigų ištaisyti priežiūrinio tikrinimo proceso metu nustatytus trūkumus ar silpnąsias vietas.

4. Kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į atitinkamos įstaigos veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą, nustato minimalų 1 dalyje nustatyto tikrinimo dažnumą ir taikymo sritį.

64 straipsnis

Kompetentingoms institucijoms teiktina informacija

1. Valstybės narės užtikrina, kad kiekvienos jų teritorijoje esančios įstaigos atžvilgiu kompetentingos institucijos turėtų įgaliojimų ir priemonių, kurie būtini:

  a) reikalauti, kad įstaiga, jos direktorių tarybos nariai ir kiti vadovai arba direktoriai ar įstaigai faktiškai vadovaujantys asmenys arba vykdantys pagrindines funkcijas asmenys bet kada pateiktų informaciją apie visus veiklos klausimus arba perduotų visus verslo dokumentus;

  b) prižiūrėti įstaigos ir kitų bendrovių arba įstaigų tarpusavio santykius, kai įstaigos šioms bendrovėms arba įstaigoms perduoda ▌pagrindines funkcijas ar bet kokią kitą pakartotinio perdavimo veiklą, jeigu tai turi įtakos įstaigos finansinei būklei arba iš esmės susiję su veiksminga priežiūra;

  c) reguliariai gauti šiuos dokumentus: savo rizikos vertinimą, investavimo politikos principų ataskaitą, ▌metines finansines ataskaitas ir metinius pranešimus ▌bei visus kitus priežiūrai būtinus dokumentus.

  d) nustatyti, kokie dokumentai yra būtini priežiūrai:

  i) vidinės tarpinės ataskaitos;

  ii) aktuariniai vertinimai ir išsamios prielaidos;

  iii) turto ir atsakomybės tyrimai;

  iv) investavimo politikos principų laikymosi įrodymai;

  v) įrodymai, kad įmokos buvo mokamos kaip numatyta;

  vi) asmenų, atsakingų už 31 straipsnyje nurodytų metinių finansinių ataskaitų auditą, ataskaitos;

  e) atlikti įstaigos patalpų ir, kai taikoma, išorės paslaugų teikėjams perduotos ir visos paskiau pakartotinai perduotos veiklos patikrinimus vietoje, siekiant nustatyti, ar veikla vykdoma pagal priežiūros taisykles;

f) prašyti įstaigų bet kada pateikti informaciją apie išorės paslaugų teikėjams perduotą ir visą paskiau pakartotinai perduotą veiklą.

65 straipsnis

Skaidrumas ir atskaitomybė

1. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos šioje direktyvoje nustatytas užduotis vykdytų skaidriai, nepriklausomai ir atskaitingai, tinkamai užtikrindamos konfidencialios informacijos apsaugą.

2. Valstybės narės užtikrina, kad būtų atskleista ši informacija:

a) įstatymų ir kitų teisės aktų bei bendrųjų gairių, taikomų profesinių pensijų sistemų reguliavimo srityje, tekstai ir informacija apie tai, ar valstybė narė nusprendžia taikyti šią direktyvą pagal 4 ir 5 straipsnius;

b) informacija apie priežiūrinio tikrinimo procesą, kaip nustatyta 63 straipsnyje;

c) apibendrinta statistinė informacija apie pagrindinius riziką ribojančios sistemos taikymo aspektus;

d)▌pagrindinis rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros tikslas ▌ir informacija apie pagrindines kompetentingų institucijų funkcijas ir veiklą;

e) administracinių sankcijų, taikomų už pagal šią direktyvą priimtų nacionalinių nuostatų pažeidimą, taisyklės.

3. Valstybės narės užtikrina, kad įstaigos nustatytų ir taikytų skaidrias procedūras dėl jų kompetentingų institucijų valdymo ir vadovavimo organų narių priėmimo ir atleidimo.

2 skyrius

Profesinė paslaptis ir keitimasis informacija

66 straipsnis

Profesinė paslaptis

1. Valstybės narės nustato taisykles, kuriomis užtikrinama, kad visi kompetentingose institucijose dirbantys arba dirbę asmenys, taip pat tų institucijų vardu veikiantys auditoriai ir ekspertai būtų įpareigoti saugoti profesinę paslaptį.

Nedarydami poveikio byloms, kurioms taikoma baudžiamoji teisė, tie asmenys neatskleidžia jokios konfidencialios informacijos, kurią gavo atlikdami savo pareigas, jokiam asmeniui ar institucijai, išskyrus atvejus, kai ji pateikiama tokia apibendrinta ar suvestine forma, kad nebūtų galima nustatyti atskirų įstaigų tapatybės.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, kai pensijų sistema yra likviduojama, valstybės narės gali leisti konfidencialią informaciją atskleisti civiliniame ar komerciniame teismo procese.

67 straipsnis

Konfidencialios informacijos naudojimas

Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos, kurios gauna konfidencialią informaciją pagal šią direktyvą, ją naudotų tik atlikdamos savo pareigas ir siekdamos šių tikslų:

a)  patikrinti, ar įstaigos, prieš pradėdamos veiklą, atitinka profesinių pensijų skyrimo verslo pradžios sąlygas;

b)  palengvinti įstaigų veiklos stebėjimą, įskaitant techninių atidėjinių, mokumo, valdymo sistemos ir nariams bei išmokų gavėjams teikiamos informacijos stebėjimą;

c)  taikyti taisomąsias priemones, įskaitant sankcijas;

d)  apeliaciniuose skunduose dėl kompetentingų institucijų sprendimų, priimtų pagal nuostatas, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama ši direktyva;

e)  teismo procesuose dėl nuostatų, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama ši direktyva.

67a straipsnis

Europos Parlamento tiriamieji įgaliojimai

66 ir 67 straipsniais nedaroma poveikio tyrimų įgaliojimams, kurie Europos Parlamentui suteikiami pagal SESV 226 straipsnį.

68 straipsnis

Keitimasis informacija tarp institucijų

1. 66 ir 67 straipsniai netrukdo:

a)  toje pačioje valstybėje narėje esančioms kompetentingoms institucijoms keistis informacija, kai jos vykdo savo priežiūros funkcijas;

b)  skirtingose valstybėse narėse esančioms kompetentingoms institucijoms keistis informacija, kai jos vykdo savo priežiūros funkcijas;

c)  priežiūros funkcijas vykdančioms kompetentingoms institucijoms keistis informacija su bet kuriuo iš toliau nurodytų toje pačioje valstybėje narėje esančių subjektų:

i) institucijomis, atsakingomis už finansų sektoriaus subjektų ir kitų finansų organizacijų priežiūrą, bei institucijomis, atsakingomis už finansų rinkų priežiūrą;

ii) institucijomis arba organais, kuriems pavesta atsakomybė palaikyti finansų sistemos stabilumą valstybėse narėse taikant makroprudencines taisykles;

iii) organais, dalyvaujančiais likviduojant pensijų sistemą ir kitose panašiose procedūrose;

iv) organais ar institucijomis, vykdančiais reorganizavimo veiklą, siekiant apsaugoti finansų sistemos stabilumą;

v) asmenimis, atsakingais už teisės aktais nustatytą įstaigų, draudimo įmonių ir kitų finansų įstaigų finansinių ataskaitų auditą;

d)  pateikti organams, administruojantiems pensijų sistemos likvidavimą, informaciją, reikalingą jų pareigoms atlikti.

2. Informacijai, kurią gauna 1 dalyje nurodytos institucijos, organai ir asmenys, taikomos 66 straipsnyje nustatytos įpareigojimo saugoti profesinę paslaptį taisyklės.

3. 66 ir 67 straipsniais valstybėms narėms netrukdoma leisti kompetentingoms institucijoms keistis informacija su:

a)  institucijomis, atsakingomis už organų, dalyvaujančių likviduojant pensijų sistemas ir kitose panašiose procedūrose, priežiūrą;

b)  institucijomis, atsakingomis už asmenų, kuriems pavesta atlikti teisės aktais nustatytą įstaigų, ▌draudimo įmonių ir finansų įstaigų finansinių ataskaitų auditą, priežiūrą.

c)  įstaigų nepriklausomais aktuarais, vykdančiais ▌tų įstaigų priežiūrą, ir organais, atsakingais už tokių aktuarų priežiūrą.

69 straipsnis

Informacijos perdavimas centriniams bankams, pinigų institucijoms, Europos priežiūros institucijoms ir Europos sisteminės rizikos valdybai

1. 66 ir 67 straipsniai netrukdo kompetentingai institucijai perduoti informacijos šiems subjektams jų atitinkamoms užduotims vykdyti:

a) centriniams bankams ir kitoms panašias funkcijas vykdančioms pinigų institucijoms;

b) tam tikrais atvejais – kitoms valdžios institucijoms, atsakingoms už mokėjimo sistemų priežiūrą;

c) Europos sisteminės rizikos valdybai ir EIOPA ▌.

2. 68–71 straipsniai netrukdo 1 dalies a–c punktuose nurodytoms institucijoms arba organams perduoti informacijos kompetentingoms institucijoms, kurios kompetentingoms institucijoms gali prireikti taikant 67 straipsnį.

3. Pagal 1 ir 2 dalis gautai informacijai taikomi profesinės paslapties reikalavimai, kurie yra bent lygiaverčiai šioje direktyvoje nustatytiems reikalavimams.

70 straipsnis

Informacijos atskleidimas vyriausybės administracijoms, atsakingoms už finansų teisės aktus

1. 66 straipsnio 1 dalimi, 67 straipsniu ir 71 straipsnio 1 dalimi valstybėms narėms netrukdoma leisti atskleisti konfidencialios informacijos kompetentingoms institucijoms ir kitiems savo centrinės valdžios administracijos departamentams, atsakingiems už teisės aktų dėl įstaigų, kredito įstaigų, finansų įstaigų, investicinių paslaugų ir draudimo įmonių vykdymo užtikrinimą, bei inspektoriams, veikiantiems tų departamentų vardu.

Informacija taip atskleidžiama tik kai tai yra būtina dėl rizikos ribojimu pagrįstos kontrolės ir dėl įstaigų žlugimo prevencijos ir žlungančių įstaigų pertvarkymo. Nedarant poveikio šio straipsnio 2 daliai, prieigą prie informacijos turintiems asmenims taikomi tokie profesinės paslapties reikalavimai, kurie yra bent lygiaverčiai šioje direktyvoje nustatytiems reikalavimams. Tačiau valstybės narės nustato, kad pagal 68 straipsnį gauta informacija ir informacija, gaunama per patikrinimą vietoje, gali būti atskleista tik gavus informaciją pateikusios kompetentingos institucijos arba valstybės narės, kurioje atliktas patikrinimas vietoje, kompetentingos institucijos aiškų sutikimą.

2. Valstybės narės leidžia atskleisti konfidencialią informaciją, susijusią su rizikos ribojimu pagrįsta įstaigų priežiūra, savo valstybės narės parlamento tyrimo komitetams arba audito rūmams ir kitiems savo valstybės narės už tyrimus atsakingiems subjektams, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

a) subjektai turi kompetenciją pagal nacionalinę teisę tirti arba tikrinti institucijų, atsakingų už įstaigų priežiūrą arba įstatymus dėl tokios priežiūros, veiksmus;

b) informacija yra būtina tik a punkte nurodytai kompetencijai vykdyti;

c) prieigą prie informacijos turintiems asmenims taikomi profesinės paslapties reikalavimai pagal nacionalinę teisę, kurie yra bent lygiaverčiai šioje direktyvoje nustatytiems reikalavimams;

d) jeigu informacijos šaltinis yra kitoje valstybėje narėje, ji atskleidžiama gavus aiškų ją pateikusių kompetentingų institucijų sutikimą ir tik tais tikslais, kuriais tos institucijos davė sutikimą.

71 straipsnis

Keitimosi informacija sąlygos

1. Valstybės narės reikalauja, kad keičiantis informacija pagal 68 straipsnį, perduodant informaciją pagal 69 straipsnį ir atskleidžiant informaciją pagal 70 straipsnį būtų tenkinamos bent šios sąlygos:

a) informacija keičiamasi, ji yra perduodama ar atskleidžiama priežiūros ar ▌priežiūros vykdymo tikslais;

b) gautai informacijai taikomas 66 straipsnyje nustatytas įpareigojimas saugoti profesinę paslaptį;

c) jeigu informacijos šaltinis yra kitoje valstybėje narėje, ji neatskleidžiama be aiškaus ją pateikusios kompetentingos institucijos sutikimo ir atitinkamais atvejais atskleidžiama tik tais tikslais, kuriais ta institucija davė sutikimą.

72 straipsnis

Rizikos ribojimą reglamentuojančios nacionalinės nuostatos

1. Valstybės narės EIOPA praneša nacionalines rizikos ribojimą reglamentuojančias nuostatas, taikomas profesinių pensijų sistemų srityje, kurioms netaikomi 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti nacionalinės socialinės ir darbo teisės aktai dėl pensijų sistemų organizavimo.

2. Valstybės narės šią informaciją atnaujina reguliariai, bet ne rečiau kaip kas dvejus metus, o EIOPA šią informaciją skelbia savo interneto svetainėje.

VI antraštinė dalis

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

73 straipsnis

Valstybių narių, EIOPA ir Komisijos bendradarbiavimas

1. Valstybės narės tinkamu būdu užtikrina vienodą šios direktyvos taikymą pastoviai keisdamosi informacija ir patirtimi, siekdamos formuoti geriausią šios srities praktiką ir glaudesnį bendradarbiavimą dalyvaujant socialiniams partneriams, ir tai darydamos siekia užkirsti kelią konkurencijos iškraipymams ir sukurti sąlygas, reikalingas problemų nekeliančiai narystei abipus sienų.

2. Komisija ir valstybių narių kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiauja, kad būtų lengviau prižiūrėti įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklą.

3. Taikydamos šią direktyvą kompetentingos institucijos bendradarbiauja su EIOPA pagal Reglamentą (ES) Nr. 1094/2010.

Kompetentingos institucijos nedelsdamos suteikia EIOPA visą informaciją, būtiną jos užduotims pagal šią direktyvą ir Reglamentą (ES) Nr. 1094/2010 vykdyti, pagal to reglamento 35 straipsnį.

4. Kiekviena valstybė narė praneša Komisijai ir EIOPA apie visus pagrindinius sunkumus, kylančius taikant šią direktyvą.

Komisija, EIOPA ir atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos tokius sunkumus išnagrinėja kiek įmanoma greičiau, kad būtų rastas tinkamas sprendimas.

74 straipsnis

Asmens duomenų tvarkymas

Tvarkydamos asmens duomenis pagal šią direktyvą, įstaigos ir kompetentingos institucijos šioje direktyvoje numatytas užduotis atlieka pagal nacionalinės teisės aktus, kuriais įgyvendinama Direktyva 95/46/EB. Tvarkydama asmens duomenis pagal šią direktyvą, EIOPA laikosi Reglamento (EB) Nr. 45/2001 nuostatų.

75 straipsnis

Vertinimas ir peržiūra

1. Ne vėliau kaip *[šešeri metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos] Komisija peržiūri šią direktyvą ir Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia jos įgyvendinimo ir veiksmingumo ataskaitą.

2. Atlikdama 1 dalyje nurodytą peržiūrą Komisija visų pirma atsižvelgia į:

a) šios direktyvos tinkamumą rizikos ribojimo ir valdymo požiūriu;

b) tarptautinę veiklą;

c) taikant šią direktyvą įgytą patirtį ir jos poveikį įstaigų stabilumui;

d) įstaigoms taikomus kiekybinius reikalavimus;

e) pensijų išmokų ataskaitą.

3. Šios peržiūros rezultatai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai.

76 straipsnis

Direktyvos 2009/138/EB dalinis pakeitimas

1. Direktyvoje 2009/138/EB įterpiamas šis 306a straipsnis:

„306a straipsnis

Jeigu įsigaliojus šiai direktyvai buveinės valstybės narės taikė Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos …/../ES(20) 4 straipsnyje nurodytas nuostatas, tos buveinės valstybės narės gali toliau taikyti įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriuos jos priėmė siekdamos pereinamuoju laikotarpiu, kuris baigiasi 2022 m. gruodžio 31 d., laikytis Direktyvos 2002/83/EB 1–19 straipsnių, 27–30 straipsnių, 32–35 straipsnių ir 37–67 straipsnių, galiojusių 2015 m. gruodžio 31 d.

Jeigu buveinės valstybė narė toliau taiko tuos įstatymus ir kitus teisės aktus, draudimo įmonės toje buveinės valstybėje narėje savo mokumo kapitalo reikalavimą apskaičiuoja kaip šių elementų sumą:

a) sąlyginio mokumo kapitalo reikalavimo, susijusio su jų draudimo veikla, apskaičiuoto neatsižvelgiant į profesinių pensijų skyrimo veiklą pagal Direktyvos …/../ES 4 straipsnį,

b) mokumo atsargos, susijusios su profesinių pensijų skyrimo veikla, apskaičiuotos pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, priimtus siekiant laikytis Direktyvos 2002/83/EB 28 straipsnio.

Iki 2017 m. gruodžio 31 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą dėl to, ar pirmoje pastraipoje nurodytas laikotarpis turėtų būti pratęstas, atsižvelgdama į Sąjungos ir nacionalinės teisės pakeitimus, padarytus taikant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/138/EB(21).“

2. Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 7 punktas keičiamas taip:

7) perdraudimas – viena iš šių veiklos rūšių:

a) veikla, kuria prisiimama rizika, perduodama draudimo įmonės ar trečiosios šalies draudimo įmonės arba kitos perdraudimo įmonės ar trečiosios šalies perdraudimo įmonės;

b) „Lloyd's“ draudikų asociacijos atveju – veikla, kai draudimo ar perdraudimo įmonė, išskyrus „Lloyd's“ draudikų asociaciją, prisiima riziką, perduodamą bet kurio „Lloyd's“ nario;

c) draudimo paslaugos, perdraudimo įmonės teikiamos įstaigai, atsakingai už profesinių pensijų skyrimą, kuriai taikoma Direktyva .../.../ES [II Įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, direktyva].

78 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1. Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos 6 straipsnio c punkto, i–p punktų, 12 straipsnio 4 dalies antros ir trečios pastraipų, 12 straipsnio 10 dalies, 13 straipsnio, 20 straipsnio 6 ir 8 dalių, 21–30 straipsnių, 33 straipsnio, 35 straipsnio 1 ir 2 dalių, 35 straipsnio 4–7 dalių, 36–38 straipsnių, 39 straipsnio 1 ir 3 dalių, 40–53 straipsnių, 55–57 straipsnių, 58 straipsnio 1 dalies, 59–61 straipsnių, 63 straipsnio, 64 straipsnio 1 dalies b–d ir f punktų, 65–71 straipsnių būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo ...* [18 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos]. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, jose daro nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Jos taip pat įtraukia teiginį, kad galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose esančios nuorodos į direktyvas, kurios panaikinamos šia direktyva, laikomos nuorodomis į šią direktyvą. Nuorodos darymo tvarką ir teiginio formuluotę nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstą.

79 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 2003/41/EB su pakeitimais, padarytais I priedo A dalyje išvardytomis direktyvomis, panaikinama nuo ...*[18 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos] nedarant poveikio valstybių narių įsipareigojimams, susijusiems su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios terminais, nustatytais I priedo B dalyje.

Nuorodos į panaikintą Direktyvą 2003/41/EB laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal II priede pateiktą atitikties lentelę.

80 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

1–5 straipsniai, 6 straipsnio a, b punktai, d–h punktai ir j punktas, 7–11 straipsniai, 12 straipsnio 1–9 dalys, 14–19 straipsniai, 20 straipsnio 1–5 dalys ir 7 dalis, 31 ir 32 straipsniai, 34 straipsnis, 35 straipsnio 2 ir 3 dalys, 39 straipsnio 1 ir 3 dalys, 58 straipsnio 2 dalis, 62 straipsnis, 64 straipsnio 1 dalies a ir e punktai ir 64 straipsnio 2 dalis taikomi nuo ...*[18 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos].

81 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

I PRIEDAS

A dalis

Panaikinama direktyva su vėlesniais pakeitimais(nurodyti 79 straipsnyje)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/41/EB

(OL L 235, 2003 9 23, p. 10)

 

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB

(OL L 335, 2009 12 17, p. 1)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/78/ES

(OL L 331, 2010 12 15, p. 120).

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES

(OL L 174, 2011 7 1, p. 1)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/14/ES

(OL L 145, 2013 5 31, p. 1)

tik 303 straipsnis

 

 

tik 4 straipsnis

 

tik 62 straipsnis

 

 

tik 1 straipsnis

B dalis

Perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios terminai(nurodyti 79 straipsnyje)

Direktyva

Perkėlimo terminas

Taikymo pradžios data

2003/41/EB

2009/138/EB

2010/78/ES

2011/61/ES

2013/14/ES

2005 09 23

2015 03 31

2011 12 31

2013 07 22

2014 12 21

2005 09 23

2016 01 01

2011 12 31

2013 07 22

2014 12 21

_____________

II PRIEDAS

Atitikties lentelė

Direktyva 2003/41/EB

Ši direktyva

1 straipsnis

2 straipsnis

3 straipsnis

4 straipsnis

5 straipsnis

6 straipsnio a ir b punktai

6 straipsnio c punktas

 

6 straipsnio d–h punktai

6 straipsnio i punktas

 

6 straipsnio j punktas

 

7 straipsnis

8 straipsnis

9 straipsnio 1 dalies a punktas

9 straipsnio 1 dalies b ir c punktai

 

9 straipsnio 1 dalies d punktas

9 straipsnio 1 dalies e punktas

9 straipsnio 2 dalis

9 straipsnio 3 dalis

9 straipsnio 5 dalis

20 straipsnio 1–9 dalys

 

20 straipsnio 10 dalis

 

 

15 straipsnio 1–5 dalys

15 straipsnio 6 dalis

16 straipsnis

17 straipsnis

17a straipsnio 1–4 dalys

17a straipsnio 5 dalis

17b straipsnis

17c straipsnis

17d straipsnis

18 straipsnio 1 dalis

18 straipsnio 1a dalis

18 straipsnio 2–4 dalys

18 straipsnio 5 dalies pirma pastraipa

18 straipsnio 5 dalies antra ir trečia pastraipos

 

18 straipsnio 6 dalis

18 straipsnio 7 dalis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

10 straipsnis

12 straipsnis

9 straipsnio 4 dalis

 

19 straipsnio 1 dalis

 

19 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa

19 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

19 straipsnio 3 dalis

 

 

 

11 straipsnio 1 dalis

 

9 straipsnio 1 dalies f punktas

 

11 straipsnio 2 dalies a punktas

11 straipsnio 2 dalies b punktas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

11 straipsnio 3 dalis

11 straipsnio 4 dalies a ir b punktai

11 straipsnio 4 dalies c ir d punktai

 

 

 

14 straipsnio 1 dalis

14 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa

14 straipsnio 4 dalies antra pastraipa

14 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

14 straipsnio 3 dalis

14 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa

14 straipsnio 5 dalis

 

13 straipsnio 1 dalies a punktas

13 straipsnio 1 dalies b–d punktai

 

13 straipsnio 2 dalis

 

 

 

 

 

 

 

20 straipsnio 11 dalies pirma pastraipa

20 straipsnio 11 dalies antra pastraipa

20 straipsnio 11 dalies trečia ir ketvirta pastraipos

21 straipsnio 1 ir 2 dalys

21 straipsnio 2a dalis

21 straipsnio 3 dalis

 

 

 

21a straipsnis

21b straipsnis

22 straipsnis

23 straipsnis

 

 

 

 

24 straipsnis

1 straipsnis

2 straipsnis

3 straipsnis

4 straipsnis

5 straipsnis

6 straipsnio a ir b punktai

 

6 straipsnio c punktas

6 straipsnio d–h punktai

 

6 straipsnio i punktas

 

6 straipsnio j–p punktai

7 straipsnis

8 straipsnis

9 straipsnis

 

10 straipsnis

 

11 straipsnio 1 dalis

11 straipsnio 2 dalis

 

 

 

12 straipsnio 1–8 dalys

12 straipsnio 9 dalis

12 straipsnio 10 dalis

13 straipsnis

14 straipsnio 1–5 dalys

 

15 straipsnis

16 straipsnis

17 straipsnio 1–4 dalys

 

18 straipsnis

 

19 straipsnis

20 straipsnio 1 dalis

20 straipsnio 2 dalis

20 straipsnio 3–5 dalys

20 straipsnio 6 dalies pirma pastraipa

 

20 straipsnio 6 dalies antra pastraipa

20 straipsnio 7 dalis

 

20 straipsnio 8 dalis

21 straipsnis

22 straipsnis

23 straipsnis

24 straipsnis

25 straipsnis

26 straipsnis

27 straipsnis

28 straipsnis

29 straipsnis

30 straipsnis

31 straipsnis

32 straipsnis

33 straipsnio 1 dalis

33 straipsnio 2–7 dalys

34 straipsnis

35 straipsnio 1 ir 2 dalys

35 straipsnio 3 dalis

 

35 straipsnio 4 dalis

35 straipsnio 5–8 dalys

36 straipsnis

37 straipsnis

38 straipsnio 1 dalis

38 straipsnio 2 dalis

39 straipsnio 1 dalis

39 straipsnio 2 dalis

 

39 straipsnio 3 dalis

39 straipsnio 4 dalis

40 straipsnis

41 straipsnis

42 straipsnis

43 straipsnis

44 straipsnis

45 straipsnis

46 straipsnis

47 straipsnis

48 straipsnis

49 straipsnis

50 straipsnis

51 straipsnis

52 straipsnis

53 straipsnis

54 straipsnis

55 straipsnis

56 straipsnis

57 straipsnis

58 straipsnio 1 dalis

 

58 straipsnio 2 dalies a ir b punktai

 

59 straipsnis

60 straipsnis

61 straipsnis

62 straipsnio 1 dalis

62 straipsnio 2 dalis

62 straipsnio 3 dalis

62 straipsnio 4 dalis

62 straipsnio 5 dalis

62 straipsnio 6 dalis

62 straipsnio 7 dalis

63 straipsnis

64 straipsnio 1 dalies a punktas

 

64 straipsnio 1 dalies b–f punktai

64 straipsnio 2 dalis

65 straipsnis

66 straipsnis

67 straipsnis

68 straipsnis

69 straipsnis

70 straipsnis

71 straipsnis

72 straipsnio 1 dalis

72 straipsnio 2 dalis

 

73 straipsnio 1 ir 2 dalys

73 straipsnio 3 dalis

73 straipsnio 4 dalis

74 straipsnis

75 straipsnis

76 straipsnis

 

 

 

 

77 straipsnis

78 straipsnis

79 straipsnis

80 straipsnis

81 straipsnis

_____________

PRIEDAS. TEISĖS REIKALŲ KOMITETO LAIŠKAS

Ref. D(2014)40797

Roberto Gualtieri

Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pirmininkui

ASP 15G206

Briuselis

Tema:  Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros (nauja redakcija)

  (COM(2014) 0167 – C7-0112/2014 – 2014/0091(COD))

Gerb. pirmininke,

Teisės reikalų komitetas išnagrinėjo nurodytą pasiūlymą pagal Parlamento darbo tvarkos taisyklių 104 straipsnį dėl išdėstymo nauja redakcija.

Minėtojo straipsnio 3 dalyje numatyta:

„Jei už teisės klausimus atsakingas komitetas mano, kad, be tų esminių pakeitimų, kurie jau buvo nurodyti pasiūlyme, jame nėra kitų esminių pakeitimų, apie tai jis praneša atsakingam komitetui.

Šiuo atveju, be 169 ir 170 straipsniuose įtvirtintų sąlygų, atsakingas komitetas laiko priimtinais tik tuos pakeitimus, kurie susiję su pasiūlymo dalimis, kuriose yra pakeitimų.

Tačiau, jei atsakingas komitetas pagal Tarpinstitucinio susitarimo 8 punktą taip pat ketina pateikti kodifikuotų pasiūlymo dalių pakeitimus, jis nedelsdamas praneša apie tai Tarybai ir Komisijai, o pastaroji iki 58 straipsnyje numatyto balsavimo turėtų pranešti komitetui savo poziciją dėl šių pakeitimų ir ar ji ketina atsiimti pasiūlymą išdėstyti nauja redakcija.“

Atsižvelgdamas į Konsultacinės darbo grupės, kuri išnagrinėjo pasiūlymą dėl išdėstymo nauja redakcija, nuomonę, Teisės komitetas mano, kad, be aptariamame pasiūlyme arba darbo grupės nuomonėje nurodytų, kitų esminių pakeitimų nėra, o, kalbant apie nepakeistų ankstesnių aktų nuostatų ir minėtųjų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės.

Taigi Teisės reikalų komitetas 2014 m. rugsėjo 3 d. posėdyje nusprendė („už“ balsavo 18 narių, 3 susilaikė(22)) rekomenduoti atsakingam Ekonomikos ir pinigų reikalų komitetui apsvarstyti minėtąjį pasiūlymą vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 104 straipsniu.

Pagarbiai

(pasirašyta) Pavel Svoboda

Pridedama: Konsultacinės darbo grupės nuomonė.

PRIEDAS. EUROPOS PARLAMENTO, TARYBOS IR KOMISIJOS TEISĖS TARNYBŲ KONSULTACINĖS DARBO GRUPĖS NUOMONĖ

 

 

 

 

TEISĖS TARNYBŲ

KONSULTACINĖ DARBO GRUPĖ

2014 m. liepos 3 d., Briuselis

NUOMONĖ

  PATEIKTA  EUROPOS PARLAMENTUI

    TARYBAI

    KOMISIJAI

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros

2014 m. kovo 27 d. COM(2014) 0167, galutinis – 2014/0091(COD)

Atsižvelgdama į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo, ypač į jo 9 dalį, konsultacinė darbo grupė, kurią sudaro Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų atstovai, 2014 m. balandžio 30 d. susirinko į posėdį, kuriame buvo svarstytas minėtasis Komisijos pateiktas pasiūlymas.

Šiame posėdyje apsvarsčiusi pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria siekiama nauja redakcija išdėstyti 2003 m. birželio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą 2003/41/EB dėl valstybių narių įstatymų dėl valstybių narių įstatymų dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros, konsultacinė darbo grupė bendru sutarimu nustatė:

1. kalbant apie aiškinamąjį memorandumą, norint, kad toks dokumentas būtų parengtas visapusiškai laikantis atitinkamų Tarpinstituciniame susitarime nustatytų reikalavimų, jame turėtų būti nurodyta, kurios ankstesnio teisės akto nuostatos pasiūlyme lieka nepakeistos, kaip numatyta minėto susitarimo 6 dalies a punkto iii papunktyje;

2. teksto, kuriame išdėstoma nauja redakcija, projekte šie siūlomi pakeitimai turėtų būti pažymėti pilkos spalvos šriftu, paprastai naudojamu esminiams pokyčiams žymėti:

– 5 straipsnio antroje dalyje išbraukiamas priešdėlis „ne“ ir esamos nuorodos į 9–17straipsnius pakeičiamos nuorodomis į 1–8 straipsnius, 12 straipsnį, 20 straipsnį ir 34–37 straipsnius;

– 12 straipsnio 2 dalyje išbraukiami žodžiai „esančio kitos valstybės narės teritorijoje“;

– išbraukiamas visas Direktyvos 2003/41/EB 18 straipsnio 7 dalies tekstas;

– išbraukiamas visas Direktyvos 2003/41/EB 20 straipsnio 7 dalies tekstas;

Apsvarsčiusi šį pasiūlymą, konsultacinė darbo grupė bendru sutarimu nusprendė, kad pasiūlyme be jame arba šioje nuomonėje nurodytų pakeitimų kitų esminių pakeitimų nėra. Konsultacinė darbo grupė taip pat nustatė, kad, kalbant apie nepakeistų ankstesnio teisės akto nuostatų ir minėtųjų esminių pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamą teisės aktą nekeičiant jo esmės.

F. DREXLER      H. LEGAL     L. ROMERO REQUENA

Juriskonsultas      Juriskonsultas      Generalinis direktorius

23.6.2015

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ

pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros (nauja redakcija)

(COM(2014) 0167 – C7‑0112/2014 – 2014/0091 (COD))

Nuomonės referentas: Jeroen Lenaers

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Bendrasis šios direktyvos tikslas – palengvinti profesinių pensijų kaupimą. Nuomonės referentas tvirtai remia šį tikslą. Per ankstesnių metų ekonomikos ir finansų krizę daugelyje valstybių narių būta didelio spaudimo visų pirma pirmosios pakopos pensijų sistemoms. Todėl įvairiose šalyse teko mažinti pensijų išmokas.

Be to, visų valstybių narių visuomenės senėja. Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Europoje skiriasi, bet ji visur ilgėja. Pensininkų, kurie gyvena ilgiau ir yra vis dar geros sveikatos, skaičius didėja. Tuo pačiu metu mažėja darbingo amžiaus gyventojų skaičius ir gimstamumas, jaunimas studijuoja ilgiau ir įsilieja į darbo rinką vyresnio amžiaus. ES dirba pernelyg mažai 60 metų ir vyresnių žmonių. Skirtingų kartų tarpusavio solidarumas, kuris reiškia, kad jauni dirbantys žmonės padengia sąnaudas senesnių žmonių pensijoms, nebegali būti užtikrintas didesniu mastu. Šalims, taikančioms einamojo finansavimo sistemas, pagal kurias pensijos mokamos iš dabartinio biudžeto, yra ir bus ypač sunku išmokėti deramas pensijas.

Atsižvelgiant į tai, daugiau valstybių narių turėtų apsvarstyti galimybę sukurti papildomas antrosios pakopos pensijų sistemas, kurios turėtų padėti užtikrinti didesnį pensijų išmokų saugumą. Tačiau, atsižvelgiant į ekonomikos ir finansų krizės patirtį, geros priežiūros ir valdymo taisyklės tikrai suteikia žmonėms didelį pasitikėjimą savo pensijų sistema ir skatina juos dalyvauti tokioje sistemoje. Todėl šios direktyvos nauja redakcija – su sąlyga, kad ji teisingai orientuota ir ja nesukuriama naujos nereikalingos naštos – turėtų būti naudinga skatinant valstybes nares kurti profesinių pensijų sistemas, kuriomis žmonės gali pasitikėti.

Vis dėlto profesines pensijas reikėtų vystyti neginčijant socialinio draudimo pensijų sistemų kaip saugios, ilgalaikės ir veiksmingos socialinės apsaugos, kuri senatvėje turėtų užtikrinti deramą gyvenimo lygį ir kuri turėtų būti pagrindinis Europos socialinių modelių stiprinimo tikslas, svarbos.

Siekiant įgyvendinti šios direktyvos bendrąjį tikslą, Komisija pasiūlė keturis konkrečius tikslus: pašalinti rizikos ribojimu pagrįstas kliūtis tarpvalstybinėms įstaigoms, atsakingoms už profesinių pensijų skyrimą, užtikrinti gerą valdymą ir rizikos valdymą, teikti aiškią ir aktualią informaciją nariams ir išmokų gavėjams, taip pat užtikrinti, kad priežiūros institucijos turėtų reikiamas priemones veiksmingai prižiūrėti įstaigas, atsakingas už profesinių pensijų skyrimą.

Nuomonės referentas visiškai supranta poreikį užtikrinti gerą valdymą, informacijos teikimą sistemos nariams, skaidrumą ir profesinių pensijų skyrimo saugumą. Įstaigos, atsakingos už profesinių pensijų skyrimą, yra pensijų įstaigos, kurios atlieka pirmiausiai socialinę funkciją ir kurioms tenka didžiulė atsakomybė už profesinių pensijų išmokų skyrimą.

Tačiau pensijų sistemos Europoje labai skiriasi ir yra glaudžiai susijusios su nacionalinėmis tradicijomis bei nacionaline fiskaline, socialine ir darbo teise. Todėl visoje ES taikant visiems atvejams vienodą metodą nebus pasiekta norimų rezultatų ir nebus efektyviai padedama įgyvendinti šioje direktyvoje nustatytą tikslą.

Būtent todėl nuomonės referentas mano, jog svarbu valstybėms narėms suteikti pakankamai lankstumo, kad jos galėtų įgyvendinti ir reglamentuoti šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus taip, kad atsispindėtų didelė pensijų sistemų Europoje įvairovė ir būtų prisiderinta prie konkretaus nacionalinių sistemų organizavimo pobūdžio, kuo labiau atsižvelgiant į narių ir išmokų gavėjų interesus.

Tai svarbu dar ir dėl to, kad, vadovaudamosi subsidiarumo principu, valstybės narės turėtų išlikti visiškai atsakingos už savo pensijų sistemų organizavimą ir sprendimus dėl kiekvienos iš trijų atskiros pensijų sistemos pakopų vaidmens atskirose valstybėse narėse. Antrosios pakopos atžvilgiu jos turėtų išsaugoti visišką atsakomybę už įvairių profesinių pensijų išmokas mokančių įstaigų vaidmens ir funkcijų reglamentavimą.

Nuomonės referentas pateikė šią nuomonę siekdamas užtikrinti tinkamą pusiausvyrą poreikio užtikrinti aukštus europinius valdymo, priežiūros, informacijos bei skaidrumo standartus ir poreikio visapusiškai atsižvelgti į labai reikalingas lankstumo galimybes valstybėms narėms, kad jos galėtų efektyviai ir sėkmingai pritaikyti šiuos standartus savo konkrečioms nacionalinėms aplinkybėms.

PAKEITIMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą atsižvelgti į šiuos pakeitimus:

Pakeitimas    1

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(1a) valstybės narės turėtų užtikrinti darbuotojų socialinę apsaugą pensijų srityje, numatydamos valstybės skiriamas pensijas, kurių pakaktų deramam gyvenimo lygiui užtikrinti ir nuo skurdo senatvėje apsaugoti, ir skatindamos kaip papildomo draudimo priemone naudotis papildomų pensijų sistemomis, susijusiomis su darbo sutartimis;

Pakeitimas    2

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(2) vidaus rinkoje įstaigoms turėtų būti suteikta galimybė veikti kitose valstybėse narėse ir turėtų būti užtikrintas aukštas profesinių pensijų sistemų narių ir išmokų gavėjų apsaugos lygis;

(2) vidaus rinkoje įstaigos turėtų turėti galimybę veikti kitose valstybėse narėse su sąlyga, kad bus užtikrinamas aukštas profesinių pensijų sistemų narių ir išmokų gavėjų apsaugos lygis;

Pakeitimas     3

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(2a) norint sudaryti dar palankesnes sąlygas darbuotojų judumui iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę, šia direktyva siekiama užtikrinti gerą valdymą, informacijos teikimą sistemos nariams, skaidrumą ir profesinių pensijų skyrimo saugumą;

Pakeitimas    4

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(2b) valstybėse narėse labai skiriasi įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą (angl. IORP), organizacija ir reguliavimas. Todėl netinkama visoms įstaigoms, atsakingoms už profesinių pensijų skyrimą, taikyti požiūrį „vienas būdas tinka visoms“. Komisija ir EIOPA atsižvelgia į skirtingas valstybių narių veiklos tradicijas ir, nustatydamos už profesinių pensijų skyrimą atsakingų įstaigų struktūrą, pirmenybę teikia nacionaliniams darbo ir socialinės teisės aktams;

Pakeitimas     5

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(2c) šia direktyva siekiama minimalaus suderinimo, todėl ji neturėtų trukdyti valstybėms narėms toliau taikyti arba priimti griežtesnes nuostatas, kuriomis siekiama apsaugoti profesinių pensijų sistemų narius ir išmokų gavėjus. Ši direktyva netaikoma nacionalinės socialinės ir darbo teisės, fiskalinės arba sutarčių teisės aktų ar pensijų nuostatų valstybėse narėse tinkamumo klausimams;

Pakeitimas    6

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3) Direktyva 2003/41/EB buvo pirmasis teisėkūros žingsnis kuriant Europos mastu organizuoto profesinių pensijų skyrimo vidaus rinką. Tikra profesinių pensijų skyrimo vidaus rinka išlieka labai svarbi ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui Europos Sąjungoje ir Europos visuomenės senėjimo problemos sprendimui. 2003 m. direktyva nebuvo iš esmės keičiama, kad ir įstaigoms, atsakingoms už profesinių pensijų skyrimą, būtų numatyta šiuolaikinė rizika grindžiama valdymo sistema;

(3) Direktyvoje 2003/41/EB buvo nustatyti minimalūs organizuoto profesinių pensijų skyrimo Sąjungoje standartai. Profesinių pensijų sistemų nustatymas ir tolesnė plėtra didesniame skaičiuje valstybių narių išlieka labai svarbūs siekiant spręsti Europos visuomenės senėjimo problemą. Todėl svarbu stiprinti socialinį dialogą ES ir nacionaliniu lygmenimis;

Pakeitimas    7

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(4) reikia imtis priemonių, kuriomis būtų toliau plėtojamos galimybės privatiems asmenims papildomai taupyti pensijai, pavyzdžiui, kaupti profesines pensijas. Tai yra svarbu, kadangi socialinės apsaugos sistemoms vis didėja spaudimas, vadinasi, ateityje papildomos profesinės ištarnauto laiko pensijos piliečiams bus vis svarbesnės. Reikėtų išplėtoti profesinio ištarnauto laiko pensijas, neginčijant socialinės apsaugos pensijų sistemų kaip saugios, ilgalaikės ir veiksmingos socialinės apsaugos, kuri senatvėje turėtų užtikrinti deramą gyvenimo lygį, svarbos. Pastaroji turėtų būti pagrindinis Europos socialinių modelio stiprinimo tikslas;

(4) reikia imtis veiksmų siekiant toliau užtikrinti, kad įstatymais numatytos socialinio draudimo sistemos apsaugotų vyresnio amžiaus žmones nuo skurdo, o profesinių pensijų sistemos galėtų būti vertinga papildoma priemone. Tai yra svarbu, kadangi darbuotojai, naudodamiesi profesinių pensijų sistemomis, gali pagerinti savo finansinę padėtį išėjus į pensiją. Todėl pagrindinis šios direktyvos tikslas – skatinti profesinių pensijų sistemas, sustiprinti sėkmingus įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, modelius ir užtikrinti jų tęstinumą. Reikėtų išplėtoti profesinio ištarnauto laiko pensijas, neginčijant socialinės apsaugos pensijų sistemų kaip saugios, ilgalaikės ir veiksmingos socialinės apsaugos, kuri senatvėje turėtų užtikrinti deramą gyvenimo lygį, svarbos. Pastaroji turėtų būti pagrindinis Europos socialinių modelių stiprinimo tikslas;

Pakeitimas    8

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(5) šia direktyva laikomasi pagrindinių teisių ir principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, būtent teisės į asmens duomenų apsaugą, laisvės užsiimti verslu ir teisės į aukštą vartotojų apsaugos lygį, ir visų pirma užtikrinamas aukštesnis ištarnauto laiko pensijų skyrimo skaidrumo lygis, informacija grindžiamas asmeninis finansų ir pensijų planavimas, taip pat palengvinamas įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, ir verslo įmonių tarpvalstybinis verslas. Ši direktyva turi būti įgyvendinama paisant minėtų teisių ir principų;

(5) šia direktyva laikomasi pagrindinių teisių ir principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ypač teisės į asmens duomenų apsaugą, laisvės užsiimti verslu, nuosavybės teisės, kolektyvinių derybų ir veiksmų teisės ir teisės į aukštą vartotojų apsaugos lygį, ir visų pirma užtikrinamas aukštesnis pensijų skyrimo skaidrumo lygis, informacija grindžiamas asmeninis finansų ir pensijų planavimas, taip pat palengvinama įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, ir verslo įmonių tarpvalstybinė veikla. Ši direktyva turi būti įgyvendinama paisant minėtų teisių ir principų;

Pakeitimas     9

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(5a) valstybės narės turėtų atsižvelgti į poreikį stiprinti darbuotojų, laikinai išsiųstų dirbti į kitą valstybę narę, teisių į pensiją apsaugą;

Pakeitimas    10

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(9) vadovaudamosi subsidiarumo principu, valstybės narės turėtų išlikti visiškai atsakingos už savo pensijų sistemų organizavimą ir pačios priskirti vaidmenį kiekvienai iš trijų atskiros valstybės narės pensijų sistemos pakopų. Priimdamos sprendimą dėl antrosios pakopos, jos visiškai atsakingos už įvairių profesinių ištarnauto laiko išmokas teikiančių įstaigų, pavyzdžiui, visą ūkio šaką apimančių pensijų fondų, bendrovės pensijų fondų ir gyvybės draudimo bendrovių, vaidmenį ir funkcijas. Šia direktyva nesiekiama kelti abejonių dėl šios prerogatyvos;

(9) vadovaujantis subsidiarumo principu, kiekviena valstybės narė išlieka visiškai atsakinga už savo pensijų sistemų organizavimą ir sprendimą dėl kiekvienos iš trijų konkrečios valstybės narės pensijų sistemos pakopų vaidmens. Priimant sprendimus dėl antrosios pakopos, jos privalo išlikti visiškai atsakingos už įvairių profesinių pensijų išmokas teikiančių įstaigų, pavyzdžiui, visą ūkio šaką apimančių pensijų fondų, bendrovių pensijų fondų ir gyvybės draudimo bendrovių, vaidmenį ir funkcijas. Šia direktyva nesiekiama kelti abejonių dėl šios prerogatyvos;

Pakeitimas    11

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(9a) Komisija, atsižvelgdama į poreikį toliau vystyti profesinių pensijų sistemas, Sąjungos lygmeniu sukurtų didelės papildomos vertės imdamasi tolesnių veiksmų, kuriais remiamas valstybių narių bendradarbiavimas su socialiniais partneriais kuriant daugiau antrosios pakopos pensijų sistemų ir įsteigiant aukšto lygio ekspertų grupę, kuri nagrinėtų kaip padidinti antrosios pakopos pensijų kaupimą valstybėse narėse, įskaitant valstybių narių keitimosi geriausia patirtimi skatinimą;

Pakeitimas     12

Pasiūlymas dėl direktyvos

18 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(18) bankrutavus finansuojančiam subjektui, narys susiduria su rizika netekti ir darbo, ir įgytų teisių gauti pensiją. Todėl būtina užtikrinti, kad subjektas ir įstaiga būtų aiškiai atskirti bei būtų nustatyti narius apsaugantys būtiniausi riziką ribojantys standartai;

(18) bankrutavus finansuojančiam subjektui, narys susiduria su rizika netekti ir darbo, ir įgytų teisių gauti pensiją. Todėl būtina užtikrinti, kad subjektas ir įstaiga būtų aiškiai atskirti ir taikant draudimą būtų nustatyti narius apsaugantys būtiniausi rizikos ribojimo standartai;

Pakeitimas    13

Pasiūlymas dėl direktyvos

20 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(20) įstaigos, atsakingos už profesinių pensijų skyrimą, yra finansinių paslaugų teikėjai, kuriems tenka didžiulė atsakomybė už profesinių ištarnauto laiko išmokų skyrimą, todėl jos turi atitikti tam tikrus būtiniausius riziką ribojančius standartus, taikomus jų veiklai ir darbo sąlygoms;

(20) įstaigos, atsakingos už profesinių pensijų skyrimą, yra ne finansinių paslaugų teikėjai, bet pensijų įstaigos, kurios –pirmiausia ir svarbiausiaatlieka socialinę funkciją, užtikrina bendras socialines išmokas ir kurioms tenka didžiulė atsakomybė už profesinių ištarnauto laiko išmokų skyrimą, todėl jos turi atitikti tam tikrus būtiniausius riziką ribojančius standartus, taikomus jų veiklai ir darbo sąlygoms. Reikėtų tinkamai pripažinti ir remti, kaip pagrindinius šios direktyvos principus, jų socialinę funkciją ir trišalį santykį tarp darbuotojo, darbdavio ir įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą;

Pakeitimas    14

Pasiūlymas dėl direktyvos

28 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(28) jeigu įstaiga nedirba tarpvalstybiniu mastu, valstybėms narėms turėtų būti sudaryta galimybė leisti nevisišką finansavimą, jeigu parengiamas tinkamas planas atkurti visišką finansavimą ir jeigu tai nepažeidžia 1980 m. spalio 20 d. Tarybos direktyvos 80/987/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su darbuotojų apsauga jų darbdaviui tapus nemokiam, suderinimo reikalavimų;

(28) valstybėms narėms turėtų būti sudaryta galimybė leisti nevisišką finansavimą, jeigu parengiamas tinkamas planas atkurti visišką finansavimą, darbuotojų apsaugą ir jeigu tai nepažeidžia 1980 m. spalio 20 d. Tarybos direktyvos 80/987/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su darbuotojų apsauga jų darbdaviui tapus nemokiam, suderinimo reikalavimų;28

_______________

_______________

28 OL L 283, 1980 10 28, p. 23.

28 OL L 283, 1980 10 28, p. 23.

Pakeitimas    15

Pasiūlymas dėl direktyvos

33 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(33) būdamos ypač ilgalaikiai investuotojai su maža likvidumo rizika, įstaigos, atsakingos už profesinių pensijų skyrimą, gali investuoti į nelikvidų turtą, pavyzdžiui, akcijas, bei į priemones, kurios yra ilgalaikio ekonominio pobūdžio ir kuriomis neprekiaujama reguliuojamose rinkose, daugiašalėse prekybos sistemose ar organizuotose prekybos sistemose neperžengdamos apdairumo ribų. Jos taip pat gali naudotis tarptautinės įvairovės teikiamais privalumais. Todėl neturėtų būti ribojamos investicijos į akcijas valiutomis , išskyrus tas, kuriomis išreikšti įsipareigojimai, ir į priemones, kurios yra ilgalaikio ekonominio pobūdžio ir kuriomis neprekiaujama reguliuojamose rinkose, daugiašalėse prekybos sistemose ar organizuotose prekybos sistemose nebent tai pagrįsta rizikos ribojimu;

(33) būdamos ypač ilgalaikiai investuotojai su maža likvidumo rizika, įstaigos, atsakingos už profesinių pensijų skyrimą, gali investuoti į nelikvidų turtą, pavyzdžiui, akcijas, bei į priemones, kurios yra ilgalaikio ekonominio pobūdžio ir kuriomis neprekiaujama reguliuojamose rinkose, daugiašalėse prekybos sistemose ar organizuotose prekybos sistemose neperžengdamos apdairumo ribų. Jos taip pat gali naudotis tarptautinio diversifikavimo teikiamais privalumais. Todėl neturėtų būti ribojamos investicijos į akcijas valiutomis, išskyrus tas, kuriomis išreikšti įsipareigojimai, ir į priemones, kurios yra ilgalaikio ekonominio pobūdžio ir kuriomis neprekiaujama reguliuojamose rinkose, daugiašalėse prekybos sistemose ar organizuotose prekybos sistemose nebent tai pagrįsta rizikos ribojimu, atsižvelgiant į rizikos ribojimo principą siekiant apsaugoti narių interesus;

Pakeitimas    16

Pasiūlymas dėl direktyvos

35 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(35) įstaigoms turėtų būti leidžiama investuoti kitose valstybėse narėse pagal jų buveinės valstybės narės taisykles, kad būtų sumažintos tarpvalstybinės veiklos išlaidos. Todėl priimančiosioms valstybėms narėms neturėtų būti leidžiama nustatyti papildomų investavimo reikalavimų kitose valstybėse narėse esančioms įstaigoms;

(35) įstaigoms turėtų būti leidžiama investuoti kitose valstybėse narėse pagal savo buveinės valstybės narės taisykles. Vis dėlto, jei įstaiga vykdo veiklą tarpvalstybiniu mastu, priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija gali paprašyti įstaigos apriboti investicijas, jei tokios pat taisyklės taikomos ir įstaigoms, esančioms priimančiojoje valstybėje narėje, ir jei šios ribinės vertės yra griežtesnės nei tos, kurios taikomos buveinės valstybėje narėje;

Pakeitimas    17

Pasiūlymas dėl direktyvos

37 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(37) atlyginimų politika, kuria skatinama prisiimti pernelyg didelę riziką, gali susilpninti įstaigų patikimą ir veiksmingą rizikos valdymą. Kitų tipų Sąjungos finansų įstaigoms taikomi atlyginimų politikos principai ir informacijos atskleidimo reikalavimai turėtų būti taikomi ir įstaigoms, tačiau turint omenyje ypatingą įstaigų valdymo struktūrą, palyginti su kitų tipų finansų įstaigomis, ir poreikį atsižvelgti į įstaigų veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą;

(37) atlyginimų politika, kuria skatinama prisiimti pernelyg didelę riziką, gali susilpninti įstaigų rizikos valdymo patikimumą ir veiksmingumą. Kitų tipų Sąjungos finansų įstaigoms taikomi atlyginimų politikos principai ir informacijos atskleidimo reikalavimai turėtų būti visapusiškai taikomi ir įstaigoms, atsakingoms už profesinių pensijų skyrimą, tačiau turint omenyje pusiausvyrą tarp skaidrumo poreikio ir ypatingos įstaigų valdymo struktūros, palyginti su kitų tipų finansų įstaigomis, ir poreikio atsižvelgti į įstaigų dydį, jų veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą;

Pakeitimas    18

Pasiūlymas dėl direktyvos

46 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(46) galimiems nariams, nariams ir išmokų gavėjams įstaigos turėtų pateikti aiškią ir tinkamą informaciją, kad jiems būtų lengviau priimti sprendimus dėl savo pensijų ir kad skirtingais pensijų sistemos etapais, apimančiais laiką iki įstojimo, narystę (įskaitant priešpensinį etapą) ir laiką išėjus į pensiją, būtų užtikrintas aukštas skaidrumo lygis. Visų pirma turėtų būti pateikiama informacija apie sukauptas teises į pensiją, projektuojamus ištarnauto laiko išmokų dydžius, riziką ir garantijas, taip pat išlaidas. Jeigu nariai prisiima investavimo riziką, taip pat labai svarbi papildoma informacija apie investicinį profilį, visas galimybes, kuriomis galima pasinaudoti, ir ankstesnės veiklos rezultatus;

(46) galimiems nariams, nariams ir išmokų gavėjams įstaigos turėtų pateikti aiškią ir tinkamą informaciją, kad jiems būtų lengviau priimti sprendimus dėl savo pensijų ir kad skirtingais pensijų sistemos etapais, apimančiais laiką iki įstojimo, narystę (įskaitant priešpensinį etapą) ir laiką išėjus į pensiją, būtų užtikrintas aukštas skaidrumo lygis. Visų pirma turėtų būti pateikiama informacija apie sukauptas teises į pensiją, projektuojamus ištarnauto laiko išmokų dydžius, riziką ir garantijas, taip pat išlaidas. Jeigu nariai prisiima investavimo riziką, taip pat labai svarbi papildoma informacija apie investicinį profilį, visas galimybes, kuriomis galima pasinaudoti, ir ankstesnės veiklos rezultatus. Visa informacija turėtų būti priderinta prie vartotojo poreikių ir atitikti JT konvenciją dėl žmonių su negalia teisių, ypač nuostatas dėl prieinamumo ir teisės gauti informaciją, kaip numatyta jos 3 ir 21 straipsniuose;

Pakeitimas     19

Pasiūlymas dėl direktyvos

51 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(51) kompetentinga institucija vykdydama savo įgaliojimus turėtų siekti pagrindinio tikslo – apsaugoti narius ir išmokų gavėjus;

(51) kompetentinga institucija vykdydama savo įgaliojimus turėtų siekti pagrindinio tikslo – apsaugoti narių ir išmokų gavėjų teises bei užtikrinti įstaigų stabilumą ir patikimumą;

Pakeitimas     20

Pasiūlymas dėl direktyvos

57 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(57) siekdama užtikrinti sklandų Europos mastu organizuoto profesinių pensijų skyrimo vidaus rinkos veikimą, Komisija, pasikonsultavusi su EDPPI, turėtų peržiūrėti šios direktyvos taikymą, parengti ataskaitą ir ją pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai po ketverių metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo. Atliekant peržiūrą visų pirma turėtų būti vertinamas techninių atidėjinių apskaičiavimo, techninių atidėjinių finansavimo, reguliuojamų nuosavų lėšų, mokumo atsargų taisyklių, investavimo taisyklių taikymas ir bet kokie kiti su įstaigos finansine mokumo padėtimi susiję aspektai;

(57) siekdama užtikrinti sklandų Europos mastu organizuoto profesinių pensijų skyrimo vidaus rinkos veikimą, Komisija, pasikonsultavusi su EDPPI, turėtų peržiūrėti šios direktyvos taikymą, parengti ataskaitą ir ją pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai po šešerių metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo;

Pakeitimas     21

Pasiūlymas dėl direktyvos

59 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(59) siekiant patikslinti šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus, Komisijai pagal SESV 290 straipsnį turėtų būti deleguojami įgaliojimai priimti aktus, kuriais aiškiau apibrėžiama atlyginimų politika, pensijų rizikos vertinimas ir pensijų išmokų ataskaita. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Rengdama ir sudarydama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai;

Išbraukta.

Pakeitimas    22

Pasiūlymas dėl direktyvos

60 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(60a) tolesnis mokumo modelių, pvz., bendros balanso sumos (angl. Holistic Balance Sheet, HBS), plėtojimas ES lygmeniu yra praktiškai neįgyvendinamas ir neefektyvus sąnaudų ir naudos, ypač atsižvelgiant į įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, įvairovę valstybių narių viduje ir tarp jų, aspektu. Todėl Europos lygmeniu reikėtų nenustatyti jokių kiekybinių reikalavimų dėl nuosavų lėšų, pvz., projektas „Mokumas II“ ar juo pagrįsti bendros balanso sumos modeliai, skirti įstaigoms, atsakingoms už profesinių pensijų skyrimą, nes jie galėtų pakenkti ir darbuotojų, ir darbdavių interesams ir sumažinti darbdavių pasirengimą užtikrinti profesines pensijas;

Pakeitimas     23

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 straipsnio a punkto 2 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Įstaigos socialinė funkcija ir trišalis santykis tarp darbuotojo, darbdavio ir įstaigos, atsakingos už profesinių pensijų skyrimą, turi būti tinkamai pripažinti ir remiami kaip pagrindiniai šios direktyvos principai;

Pakeitimas     24

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 straipsnio d punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d) ištarnauto laiko išmokos – išmokos, mokamos sulaukus arba tikintis sulaukti pensinio amžiaus, arba, jeigu jos papildo šias išmokas ir yra skiriamos kaip pagalbinės išmokos, mokamos mirties, negalios arba darbo nutraukimo atveju, naudojamos paramos mokėjimų arba paslaugų pavidalu ligos, skurdo arba mirties atveju. Siekiant padidinti finansinį saugumą išėjus į pensiją, šioms išmokoms dažniausiai suteikiamas mokėjimų iki gyvos galvos pavidalas. Tačiau tai gali būti ir laikinieji arba vienkartiniai mokėjimai.

d) pensijų išmokos – išmokos, mokamos atsižvelgiant į sulauktą ar numatomą sulaukti pensinį amžių, arba minėtas išmokas papildantys ir kaip pagalbiniai vykdomi mokėjimai mirties, negalios arba darbo sutarties nutraukimo atveju arba paramos mokėjimai ar paslaugos ligos, skurdo arba mirties atveju, arba išmokos netekus maitintojo, kai jos susietos su papildomomis pensijų sistemomis. Siekiant padidinti finansinį saugumą išėjus į pensiją, šioms išmokoms dažniausiai suteikiamas mokėjimų iki gyvos galvos pavidalas. Tačiau tai gali būti ir laikinieji arba vienkartiniai mokėjimai.

Pakeitimas    25

Pasiūlymas dėl direktyvos

11 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a. Valstybės narės gali nediskriminuojamai ir siekdamos užtikrinti tinkamą narių ir išmokų gavėjų interesų apsaugą savo teritorijoje esančių įstaigų veiklos sąlygoms taikyti papildomus reikalavimus.

Pakeitimas     26

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 straipsnio 10 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

10. Valstybės narės užtikrina, kad tarpvalstybinę veiklą vykdančiai įstaigai būtų taikomi visi reikalavimai dėl informacijos nariams ir išmokų gavėjams, kuriuos priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos yra nustačiusios narių, susijusių su ta tarpvalstybine veikla, atžvilgiu.

Išbraukta.

Pakeitimas     27

Pasiūlymas dėl direktyvos

13 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Valstybės narės leidžia įstaigoms, turinčioms leidimą ar registruotoms jų teritorijoje, perduoti visas savo pensijų sistemas ar jų dalį perimančiosioms įstaigoms, turinčioms leidimą ar registruotoms kitose valstybėse narėse.

1. Valstybės narės gali leisti įstaigoms, turinčioms veiklos leidimą ar registruotoms jų teritorijoje, visiškai arba iš dalies perduoti pensijų sistemos įsipareigojimus arba techninius atidėjinius, taip pat kitas pareigas bei teises ir atitinkamą turtą arba jo grynųjų pinigų ekvivalentą, perimančiosioms įstaigoms, turinčioms veiklos leidimą ar registruotoms kitose valstybėse narėse, jei pensijų sistemos dalies perdavimo atveju po perdavimo užtikrinamas perduotos ir likusios pensijų sistemos dalies gyvybingumas ir tinkamai apsaugomos narių teisės. Perimančioji įstaiga pensijų sistemą valdo pagal priimančiosios valstybės narės socialinę ir darbo teisę, taigi su perdavimu susijusių narių ir išmokų gavėjų apsaugos lygis nesikeičia;

Pakeitimas     28

Pasiūlymas dėl direktyvos

13 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Jeigu nacionalinės socialinės ir darbo teisės aktuose dėl pensijų sistemų organizavimo nenustatyta kitaip, perdavimą ir jo sąlygas iš anksto patvirtina susiję nariai ir išmokų gavėjai arba, kai taikoma, jų atstovai. Bet kuriuo atveju informacija apie perdavimo sąlygas susijusiems nariams ir išmokų gavėjams arba, kai taikoma, jų atstovams pateikiama susipažinti bent prieš keturis mėnesius prieš pateikiant 2 dalyje nurodytą prašymą.

3. Jeigu nacionalinės socialinės ir darbo teisės aktuose dėl pensijų sistemų organizavimo nenustatyta kitaip, perdavimą ir jo sąlygas iš anksto patvirtina susiję nariai ir išmokų gavėjai arba, kai taikoma, jų atstovai, arba finansuojantis subjektas, jei jis iš dalies arba visiškai atsako už pensijų išmokų užtikrinimą. Bet kuriuo atveju informacija apie perdavimo sąlygas susijusiems nariams ir išmokų gavėjams arba, kai taikoma, jų atstovams pateikiama susipažinti bent keturi mėnesiai iki pateikiant 2 dalyje nurodytą prašymą.

Pakeitimas    29

Pasiūlymas dėl direktyvos

14 straipsnio 5 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

5a. Komisija siūlo visas priemones, būtinas išvengti galimų iškraipymų, atsirandančių dėl skirtingų palūkanų normų dydžių, ir apsaugoti bet kurios sistemos išmokų gavėjų ir narių interesus.

Pagrindimas

Vėl įrašoma pradinė direktyvos formuluotė, nes šia nuostata siekiama apsaugoti sistemų išmokų gavėjus ir narius.

Pakeitimas    30

Pasiūlymas dėl direktyvos

15 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. 12 straipsnyje nurodytos tarpvalstybinės veiklos atveju techniniai atidėjiniai visada visiškai finansuojami visai valdomų pensijų sistemų apimčiai. Jeigu šie reikalavimai netenkinami, buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos įsikiša pagal 62 straipsnio nuostatas. Kad būtų laikomasi šio reikalavimo, buveinės valstybė narė gali reikalauti turtą ir įsipareigojimus skirti tik profesinėms pensijoms.

3. 1 ir 2 dalyse nustatytos sąlygos taip pat taikomos tarpvalstybinės veiklos atveju, kaip nurodyta 12 straipsnyje, jei tinkamai apsaugomi darbuotojų, narių ir išmokų gavėjų interesai.

Pakeitimas    31

Pasiūlymas dėl direktyvos

20 straipsnio 1 dalies 2 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Valstybės narės gali nuspręsti leisti taikyti investavimo kriterijus, pagal kuriuos gali būti siekiama mažesnės grąžos, bet didesnės socialinės naudos, jei pritaria suinteresuotieji subjektai.

Pakeitimas    32

Pasiūlymas dėl direktyvos

23 straipsnio 1 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) jų profesinė kvalifikacija, žinios ir patirtis yra tinkamos, kad jie galėtų užtikrinti patikimą ir apdairų įstaigos valdymą ir tinkamai vykdyti savo pagrindines funkcijas (kompetencijos reikalavimas),

a) jų kvalifikacijos, žinių ir patirties visuma yra tinkama, kad jie galėtų užtikrinti patikimą ir apdairų įstaigos valdymą ir tinkamai vykdyti savo pagrindines funkcijas (kompetencijos reikalavimas),

Pakeitimas    33

Pasiūlymas dėl direktyvos

24 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1a. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/76/ES1a taip pat taikoma tiems asmenims, kurie veiksmingai valdo įstaigas, atsakingas už profesinių pensijų skyrimą, siekiant užtikrinti patikimą atlyginimų politiką.

 

__________________

 

2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/76/ES, kuria iš dalies keičiamos direktyvų 2006/48/EB ir 2006/49/EB nuostatos, susijusios su kapitalo poreikiu prekybos knygai ir pakartotiniam pakeitimui vertybiniais popieriais, taip pat su atlyginimų nustatymo politikos priežiūriniu tikrinimu (OL L 329, 2010 12 14, p. 3).

Pakeitimas     34

Pasiūlymas dėl direktyvos

24 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

[...]

Išbraukta.

Pakeitimas    35

Pasiūlymas dėl direktyvos

29 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4. Pensijų rizikos vertinimas yra sudėtinė veiklos strategijos dalis ir į jį atsižvelgiama įstaigai priimant strateginius sprendimus.

4. Pensijų rizikos vertinimas atliekamas reguliariai ir nedelsiant po bet kokio didelio įstaigos arba pensijų sistemos rizikos profilio pasikeitimo. Vertinimas pateikiamas sistemos nariams ir paskelbiamas viešai.

Pakeitimas     36

Pasiūlymas dėl direktyvos

30 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

30 straipsnis

Išbraukta.

Pensijų rizikos vertinimui skirtas deleguotasis aktas

 

Komisija įgaliojama pagal 77 straipsnį priimti deleguotąjį aktą, kuriame nurodoma:

 

a) elementai, kuriems taikoma 29 straipsnio 2 dalis;

 

b) 29 straipsnio 3 dalyje nurodyti metodai, atsižvelgiant į rizikos, kuri joms kyla ar galėtų kilti trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu, nustatymą ir vertinimą, ir

 

c) pensijų rizikos vertinimo dažnumas atsižvelgiant į 29 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

 

Šiuo deleguotuoju aktu nenustatoma papildomų finansavimo reikalavimų, kurių nėra numatyta šioje direktyvoje.

 

Pakeitimas    37

Pasiūlymas dėl direktyvos

38 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Priklausomai nuo nustatytos pensijų sistemos pobūdžio, valstybės narės užtikrina, kad kiekviena jų teritorijoje esanti įstaiga galimiems nariams, nariams ir išmokų gavėjams suteiktų bent jau 39–53 ir 55–58 straipsniuose nurodytą informaciją.

1. Priklausomai nuo nustatytos pensijų sistemos pobūdžio, kiekviena valstybė narė užtikrina, kad kiekviena jų teritorijoje esanti įstaiga būsimiems nariams, nariams ir išmokų gavėjams suteiktų aktualią informaciją, atsižvelgiant į skirtingus būsimų narių, narių ir išmokų gavėjų informacijos poreikius, kaip išdėstyta šiame skyriuje.

 

Šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyta informacija turi būti pritaikyta prie naudotojo poreikių, pateikta raštu aiškiai ir patogiu naudoti būdu, turi būti reguliariai atnaujinama ir atitikti JT konvenciją dėl žmonių su negalia teisių, ypač prieinamumo ir teisės gauti informaciją aspektu, kaip atitinkamai numatyta 3 ir 21 straipsniuose.

Pakeitimas    38

Pasiūlymas dėl direktyvos

38 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Informacija atitinka šiuos reikalavimus:

Išbraukta.

a) ji yra reguliariai atnaujinama;

 

b) ji surašyta aiškiai, aiškia, tikslia ir suprantama kalba, vengiant naudoti žargoną ir vengiant techninių terminų, kai galima vartoti kasdienės kalbos žodžius;

 

c) ji yra neklaidinanti ir užtikrinamas žodyno ir turinio nuoseklumas;

 

d) ji pateikiama taip, kad dokumentą būtų lengva skaityti, naudojant įskaitomo dydžio rašmenis.

 

Spalvos nenaudojamos, jeigu dėl jų, pensijų išmokų ataskaitą atspausdinus nespalvotu spausdintuvu ar nukopijavus nespalvotu fotokopijavimo aparatu, gali būti sunkiau suprasti informaciją.

 

Pakeitimas    39

Pasiūlymas dėl direktyvos

39 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Valstybės narės kiekvienos jų teritorijoje esančios įstaigos atveju užtikrina, kad nariai būtų pakankamai informuoti apie pensijų sistemos reikalavimus, visų pirma apie:

1. Valstybės narės, atsižvelgdamos į nustatytos pensijų sistemos pobūdį, kiekvienos jų teritorijoje esančios įstaigos atveju užtikrina, kad nariai būtų pakankamai informuoti apie pensijų sistemos reikalavimus, visų pirma apie:

a) pensijų sistemos šalių teises ir įsipareigojimus;

a) pensijų sistemos šalių teises ir įsipareigojimus;

b) su pensijų sistema susijusias finansines, technines ir kitas rizikas;

b) finansinę riziką, susijusią su pensijų sistema (tiek, kiek tai aktualu nariams ir išmokų gavėjams).

c) šių rizikų pobūdį ir pasiskirstymą.

 

Pakeitimas    40

Pasiūlymas dėl direktyvos

39 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Sistemų, kurių nariai prisiima investavimo riziką ir kuriose numatyta daugiau nei viena skirtingų investicinių profilių galimybė, be pirmos pastraipos a–c punktuose nurodytos informacijos, nariai informuojami apie reikalavimus, susijusius su investavimo galimybėmis, kuriomis galima pasinaudoti, su nustatyta investavimo galimybe ir, jei taikoma, su pensijų sistemos taisykle konkrečiam nariui paskirti investavimo galimybę.

2. Sistemų, kurių nariai prisiima investavimo riziką ir kuriose numatyta daugiau nei viena skirtingų investicinių profilių galimybė, nariai informuojami apie sąlygas, susijusias su įvairiomis investavimo galimybėmis, kuriomis galima pasinaudoti, su standartine investavimo galimybe ir, jei taikytina, su pensijų sistemos taisykle konkrečiam nariui paskirti investavimo galimybę.

Pakeitimas    41

Pasiūlymas dėl direktyvos

40 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

40a straipsnis

 

Pensijų išmokų ataskaita

[Pakeičia Komisijos pasiūlymo 40–54 straipsnius.]

1. Valstybės narės kompetentinga institucija, nustatydama taisykles dėl pensijų išmokų ataskaitos, reikalauja, kad:

 

a) pensijų išmokų ataskaitoje būtų pateikta pagrindinė nariams aktuali informacija, atsižvelgiant į konkrečių nacionalinių sistemų ir nacionalinės fiskalinės, socialinės ir darbo teisės ypatumus;

 

b) informacija pensijų išmokų ataskaitoje būtų išdėstyta aiškiai ir glaustai, kad ją būtų lengva skaityti;

 

c) įstaigoms būtų leista pensijų išmokų ataskaitą pateikti patvariąja laikmena arba interneto svetainėje. Be elektroniniu būdu pateikiamos informacijos, narių ir išmokų gavėjų prašymu jiems nemokamai pateikiama popierinė kopija.

 

2. Taikant šią direktyvą, pagrindinė nariams aktuali informacija yra:

 

a) nario asmens duomenys, įskaitant aiškiai nurodytą pensinį amžių arba datą, nuo kurios gaunamos pensijų išmokos;

 

b) įstaigos identifikavimo ir nario pensijos sistemos identifikavimo duomenys;

 

c) tiksli pensijų išmokų ataskaitoje pateikiamos informacijos data;

 

d) jei taikytina, bet kokia informacija apie visiškas arba dalines garantijas pagal pensijų sistemą. Kai suteikiama garantija, pensijų išmokų ataskaitoje trumpai paaiškinamas garantijos pobūdis ir pateikiama informacija apie dabartinį nario sukauptų individualių teisių į išmokas finansavimo lygį;

 

e) informacija apie pensijos prognozes, atsižvelgiant į konkrečios pensijų sistemos pobūdį ir organizaciją.

 

3. Valstybės narės užtikrina, kad, nariui paprašius, visa papildoma aktuali informacija būtų lengvai prieinama ir patogiu naudoti būdu būtų galima su ja susipažinti. Pensijų išmokų ataskaitoje arba kitais būdais pateikiama ši informacija:

 

a) informacija apie pensijų sistemos balansą, įmokas ir sąnaudas, atsižvelgiant į konkrečios pensijų sistemos pobūdį ir organizaciją;

 

b) jei reikia, atsižvelgiant į konkrečios pensijų sistemos pobūdį ir organizaciją, informacija apie investicinį profilį;

 

c) jei reikia, atsižvelgiant į konkrečios pensijų sistemos pobūdį ir organizaciją, informacija apie ankstesnės veiklos rezultatus.

 

4. Valstybės narės keičiasi geriausia patirtimi, susijusia su pensijų išmokų ataskaitos forma ir turiniu.

Pakeitimas    42

Pasiūlymas dėl direktyvos

55 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

55a straipsnis

 

Kita teiktina informacija ir dokumentai

[Pakeičia Komisijos pasiūlymo 55–58 straipsnius.]

1. Įstaiga užtikrina, kad galimi nariai gautų informaciją apie visas pensijų sistemos ir bet kurios investavimo galimybės ypatumus, įskaitant informaciją apie tai, ar investavimo metodu atsižvelgiama į aplinkos, klimato kaitos, socialinius ir organizacijos valdymo klausimus, o jei atsižvelgiama, kokiu būdu. Kai galimi nariai neturi pasirinkimo ir automatiškai įregistruojami pensijų sistemoje, iškart po registracijos jie turi gauti pagrindinę aktualią informaciją apie savo narystę.

 

2. Be pensijų išmokų ataskaitos, įstaigos kiekvienam nariui bent prieš dvejus metus iki sukankant pensiniam amžiui, numatytam pensijų sistemoje, arba nario prašymu pateikia šią informaciją:

 

a) subalansuotą informaciją apie galimybes, kurias gali pasirinkti nariai, kad gautų savo pensijų pajamas;

 

b) kai lėšos pagal pensijų sistemą mokamos ne kaip anuitetas iki gyvos galvos, subalansuotą informaciją apie galimus rinktis išmokos mokėjimo produktus.

 

Įstaigos išmokų gavėjams teikia informaciją apie mokėtinas išmokas ir atitinkamas mokėjimo galimybes. Kai išmokėjimo etapu reikšmingą investavimo rizikos dalį prisiima išmokų gavėjai, valstybės narės užtikrina, kad išmokų gavėjai gautų tinkamą informaciją.

 

3. Nario, išmokų gavėjo ar jų atstovų prašymu įstaiga suteikia šią papildomą informaciją:

 

a) 31 straipsnyje nurodytas metines finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba, jei įstaiga yra atsakinga už daugiau kaip vieną pensijų sistemą, finansines ataskaitas ir pranešimus, susijusius su konkrečia jų pensijų sistema;

 

b) investavimo politikos principų ataskaitą, nurodytą 32 straipsnyje;

 

c) informaciją apie prielaidas, naudotas 50 straipsnyje nurodytoms prognozėms parengti;

 

d) informaciją apie 53 straipsnio c punkte nurodytą numanomą anuiteto dydį, teikėjo tipą ir anuiteto trukmę.

 

Parlamento nario prašymu institucija taip pat pateikia:

 

a) tikslinį ištarnauto laiko išmokų dydį, jei taikoma;

 

b) išmokų darbo nutraukimo atveju dydį.

Pakeitimas     43

Pasiūlymas dėl direktyvos

59 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Pagrindinis rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros tikslas – apsaugoti narius ir išmokų gavėjus.

1. Pagrindinis rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros tikslas – apsaugoti narių ir išmokų gavėjų teises bei užtikrinti įstaigų stabilumą ir patikimumą.

Pakeitimas     44

Pasiūlymas dėl direktyvos

59 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Nedarydamos poveikio 1 dalyje nustatytam pagrindiniam rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros tikslui, valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos, vykdydamos savo bendrąsias pareigas, deramai atsižvelgtų į galimą savo sprendimų poveikį atitinkamų Sąjungos finansų sistemų stabilumui, visų pirma susidarius kritinei padėčiai, atsižvelgdamos į atitinkamu laiku turimą informaciją.

2. Nedarant poveikio 1 dalyje nustatytam pagrindiniam rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros tikslui, šia direktyva remiamas įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, steigimas ir veikla, skatinamas efektyvus jų valdymas ir administravimas, taip pat didinamas jų patrauklumas darbuotojams ir darbdaviams.

Pakeitimas     45

Pasiūlymas dėl direktyvos

60 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės užtikrina, kad įstaigoms, atsakingoms už profesinių pensijų skyrimą, būtų taikoma rizikos ribojimu pagrįsta priežiūra, įskaitant šių elementų priežiūrą:

Nedarant poveikio nacionalinei socialinei ir darbo teisei, valstybės narės užtikrina, kad įstaigoms, atsakingoms už profesinių pensijų skyrimą, būtų taikoma rizikos ribojimu pagrįsta priežiūra, įskaitant šių elementų priežiūrą:

Pakeitimas    46

Pasiūlymas dėl direktyvos

73 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a. Atsižvelgiant į poreikį Sąjungos lygmeniu imtis veiksmų siekiant toliau plėtoti profesinių pensijų sistemas valstybėse narėse, Komisija:

 

a) imasi tolesnių veiksmų, kuriais remiamas valstybių narių bendradarbiavimas su socialiniais partneriais kuriant daugiau antrosios pakopos pensijų sistemų;

 

b) įsteigia aukšto lygio ekspertų grupę, skirtą nagrinėti būdams, kaip padidinti antrosios pakopos pensijų kaupimą valstybėse narėse, taip pat skatinti valstybes nares keistis geriausia patirtimi.

Pakeitimas     47

Pasiūlymas dėl direktyvos

75 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Praėjus ketveriems metams nuo šios direktyvos įsigaliojimo, Komisija peržiūri šią direktyvą ir Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia jos įgyvendinimo ir veiksmingumo ataskaitą.

Praėjus šešeriems metams nuo šios direktyvos įsigaliojimo, Komisija peržiūri šią direktyvą ir Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia jos įgyvendinimo ir veiksmingumo ataskaitą.

Pakeitimas     48

Pasiūlymas dėl direktyvos

77 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

77 straipsnis

Išbraukta.

Įgaliojimų delegavimas

 

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

 

2. Europos Parlamentas arba Taryba bet kuriuo metu gali atšaukti 24 straipsnio 3 dalyje, 30 ir 54 straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

 

3. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

 

4. Pagal 24 straipsnio 3 dalį, 30 ir 54 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trim mėnesiais.

 

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veikla ir priežiūra (nauja redakcija)

Nuorodos

COM(2014) 0167 – C7-0112/2014 – 2014/0091(COD)

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ECON

14.4.2014

 

 

 

Nuomonę pateikė

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

EMPL

14.4.2014

Nuomonės referentas (-ė)

       Paskyrimo data

Jeroen Lenaers

1.10.2014

Svarstymas komitete

5.3.2015

16.4.2015

 

 

Priėmimo data

28.5.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

38

10

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Laura Agea, Guillaume Balas, Tiziana Beghin, Brando Benifei, Enrique Calvet Chambon, David Casa, Ole Christensen, Lampros Fountoulis, Arne Gericke, Agnes Jongerius, Jan Keller, Ádám Kósa, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Zdzisław Krasnodębski, Jean Lambert, Jérôme Lavrilleux, Patrick Le Hyaric, Jeroen Lenaers, Verónica Lope Fontagné, Javi López, Thomas Mann, Dominique Martin, Anthea McIntyre, Joëlle Mélin, Elisabeth Morin-Chartier, Emilian Pavel, Georgi Pirinski, Terry Reintke, Claude Rolin, Anne Sander, Sven Schulze, Siôn Simon, Jutta Steinruck, Yana Toom, Ulrike Trebesius, Ulla Tørnæs, Marita Ulvskog, Renate Weber, Tatjana Ždanoka, Jana Žitňanská, Inês Cristina Zuber

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Heinz K. Becker, Lynn Boylan, Mercedes Bresso, Eva Kaili, Eduard Kukan, António Marinho e Pinto, Csaba Sógor, Gabriele Zimmer

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Michaela Šojdrová

6.5.2015

Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ

pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros (nauja redakcija)

(COM(2014) 0167 – C7‑0112/2014 – 2014/0091(COD))

Nuomonės referentė: Sirpa Pietikäinen

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Valstybės narės turi skirtingas pensijų struktūras, tačiau jos patiria panašių sunkumų siekdamos užtikrinti finansiškai tvarias ir deramas pajamas išėjus į pensiją. Numatoma gyvenimo trukmė Europos Sąjungoje šiuo metu didėja maždaug du su puse mėnesių kasmet ir svarbu išlaikyti nedidelį vyresnio amžiaus žmonių skurdo lygį ir visiems užtikrinti deramas pensijas.

Dėl krizės labai sumažėjo namų ūkių pensijų kaupimas, o privačios pensijos vis dar patiria spaudimą, be kita ko, dėl nuolat žemų palūkanų normų. Tai taip pat sukuria spaudimą profesinių pensijų fondų grąžai ir jų atliekamam vienų iš didžiausių institucinių investuotojų Europoje vaidmeniui. Profesinių pensijų fondai reaguoja keisdami savo verslo modelius ir taip pat gali padidinti savo investavimo strategijų rizikingumą, o tai galiausiai gali pakenkti pensijų sistemos narių pensijų išmokoms. Taigi Įstaiga, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, direktyvos peržiūra atliekama laiku. Nederėtų užmiršti, kad šių problemų klausimu moterys atlieka svarbiausią vaidmenį.

Moterys patiria pensijų skirtumo problemą. Šie pensijų pajamų skirtumai pirmiausiai susiję su esamais vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumais: moterų valandinis darbo užmokestis yra vidutiniškai maždaug 16 % mažesnis nei vyrų (2013 m. duomenimis iš 28 ES valstybių narių). Nors šis skirtumas mažėja, nėra įtikinamų įrodymų, kad pensijų skirtumas (vidutiniškai sudarantis 39 %) taip pat mažėja.

Moterų darbo sąlygų lankstumas, įskaitant darbą ne visą darbo dieną ir profesinės karjeros pertraukas, dažnai susijęs su joms tenkančia pareigų namuose bei šeimoje dalimi ir gali iš dalies atspindėti asmeninį pasirinkimą. Šios sąlygos dažnai turi neigiamą poveikį teisių į pensiją kaupimui. Moterų dalyvavimui darbo rinkoje įtakos taip pat turi moterų ir vyrų segregacija į skirtingas darbo rinkos dalis, skirtingo atlygio ir skirtingo pensijų fondo naudojimo sektorius, taip pat segregacija į skirtingus organizacinės hierarchijos lygmenis (taip pat su skirtingais atlygiais).

Dėl pensijų skirtumo ir moterų ilgaamžiškumo, daugiau moterų nei vyrų patiria skurdą senatvėje. Be to, vyresnio amžiaus moterys dažnai yra pažeidžiamoje padėtyje, nes jų teisė į pensijų pajamas nustatoma pagal jų santuokinę padėtį (mokant sutuoktinės ar maitintojo netekimo išmokas). Ankstyvo išėjimo į pensiją paskatos, atsižvelgiant į tai, kad vyresnio amžiaus darbuotojų paklausa išlieka nedidelė, taip pat lemia mažesnes pajamas. 2012 m. skurdas grėsė 22 % 65 metų ir vyresnio amžiaus moterų, palyginti su 16 % vyrų. Nors 2011 m. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu nustatytas įpareigojimas visose naujose sistemose taikyti abiems lytims vienodas aktuarines vertes, kad būtų atsižvelgta į ilgesnę numatomą moterų gyvenimo trukmę išėjus į pensiją, sunku įsivaizduoti, kaip pensijų fondai spręs ilgesnės numatomos moterų gyvenimo trukmės problemą.

Siekiant mažinti į pensiją išėjusių moterų skurdą ir užtikrinti vienodą pensijų lygį, svarbu sukurti visos Europos masto pirmosios pakopos valstybines pensijų sistemas, kurios užtikrintų deramą pajamų, kurias papildys pakankamos profesinės pensijos, lygį. Komisija turėtų nuodugniai išnagrinėti skirtingų pakopų, pensijų sistemų ir jų struktūrų poveikį tiek vyrams, tiek moterims. Remdamasi padarytomis išvadomis, Komisija turėtų pasiūlyti veiksmus ir galimus struktūrinius pakeitimus, kurie būtini siekiant užtikrinti vienodas vyrų ir moterų pensijas skirtingose valstybėse narėse.

Geresnės valstybinės pensijų sistemos yra būtina sąlyga siekiant pašalinti moterų skurdo senatvėje reiškinį, o siekiant užtikrinti deramas pajamas reikalingos antrosios pakopos sistemos, kuriose labiau atsižvelgiama į lyčių lygybės aspektą. Tuo pačiu metu reikia atsižvelgti į tai, kad šiuo metu mažiau moterų nei vyrų prisijungia prie profesinių pensijų sistemų. Tai gali padidinti pensijų skirtumą, nes valstybėse narėse esama tendencijos nukreipti dėmesį į antrąją pakopą. Be to, sugriežtinus ryšį tarp pensijų įmokų ir išmokų („baudžiant“ už pasitraukimo iš darbo rinkos arba mažesnių pajamų laikotarpius), bus padidinti skirtumai tarp lyčių galimybių gauti pensiją ir pensijos aprėpties srityse. Kai kuriose valstybėse narėse, kuriose pastebimas perėjimas nuo fiksuotų išmokų prie fiksuotų įmokų privačių pensijų, moksliniai tyrimai parodė, kad aprėpties skirtumas tarp vyrų ir moterų yra gerokai didesnis toje antrojoje pakopoje, palyginti su pirmąja pakopa.

Bet kuriuo ES pasiūlymu, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiu su piliečių senatvės pensijomis, turėtų būti siekiama spręsti šios nelygybės problemą. Taip pat reikėtų skaidrumo pateikiant paaiškinimus dėl to, kaip didinami techniniai atidėjiniai, kad būtų padengta didesnio moterų ilgaamžiškumo rizika, ir kaip ateityje turės būti užtikrinti nediskriminaciniai mokėjimai.

Gero valdymo principai taip pat turėtų būti apimti lyčių aspekto integravimo sąvoką. Tai taip pat susiję su finansų įstaigų teikiamos informacijos pritaikymu. Nors tai poleminis teiginys, neatsiejamas nuo lyčių stereotipų, moterys, kaip manoma, turi mažiau finansinių žinių ir mažiau galimybių gauti oficialių finansinių produktų nei vyrai. Pavyzdžiui, EBPO atlikti tyrimai parodė, kad tik 49 % moterų (palyginti su 75 % vyrų) žino, kaip veikia sudėtinės palūkanos. Kai kuriose šalyse beveik 60 % moterų (palyginti su 45 % vyrų) nežino, kad didelė investicijų grąža yra susijusi su didele rizika. Finansinis raštingumas gali būti iššūkis tiek vyrams, tiek moterims, todėl labiau aprašomojo pobūdžio ir aiškus produktų rizikingumo ir ypatybių apibūdinimas naudingas visiems naudotojams.

Nuostatos dėl pensijų fondų pranešimų aiškumo ir aktualumo taip pat galėtų būti suprantamos tokiu būdu, kad apimtų jautrumą nepakankamo informuotumo apie pensijų pajamas klausimu. Individualiems asmenims pritaikytos išmokų ataskaitos sudarytų galimybes aiškiai nurodyti pensijų skirtumus pagal pensijoje esančių narių tipą (palyginti su kitais sistemos nariais) ir pateikti pasiūlymų nariams kaip pašalinti tuos skirtumus. Tai galiausiai tai gali taip paskatinti moterims, kurios tam tikru mastu dažnai turi „dėti daugiau pastangų“, kad gautų tokio paties dydžio pensijas kaip vyrai, tapti pensijų fondų narėmis arba savanoriškai investuoti papildomas santaupas į profesinių pensijų sistemas.

PAKEITIMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą atsižvelgti į šiuos pakeitimus:

Pakeitimas    1

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(2) vidaus rinkoje įstaigoms turėtų būti suteikta galimybė veikti kitose valstybėse narėse ir turėtų būti užtikrintas aukštas profesinių pensijų sistemų narių ir išmokų gavėjų apsaugos lygis;

(2) vidaus rinkoje įstaigoms turėtų būti suteikta galimybė veikti kitose valstybėse narėse ir turėtų būti užtikrintas aukštas profesinių pensijų sistemų narių ir išmokų gavėjų apsaugos lygis, visapusiškai laikantis Sąjungos lyčių lygybės acquis bei nediskriminavimo principo ir atsižvelgiant į ypatingus, be kita ko, moterų poreikius bei į vyrų ir moterų pensijų skirtumą;

Pakeitimas    2

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(3a) atsižvelgiant į demografinę Europos raidą ir nacionalinių biudžetų padėtį, profesinės pensijos yra beveik būtinas tinkamos, saugios ir tvarios pensijų sistemos elementas;

Pakeitimas    3

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(4) reikia imtis priemonių, kuriomis būtų toliau plėtojamos galimybės privatiems asmenims papildomai taupyti pensijai, pavyzdžiui, kaupti profesines pensijas. Tai yra svarbu, kadangi socialinės apsaugos sistemoms vis didėja spaudimas, vadinasi, ateityje papildomos profesinės ištarnauto laiko pensijos piliečiams bus vis svarbesnės. Reikėtų išplėtoti profesinio ištarnauto laiko pensijas, neginčijant socialinės apsaugos pensijų sistemų kaip saugios, ilgalaikės ir veiksmingos socialinės apsaugos, kuri senatvėje turėtų užtikrinti deramą gyvenimo lygį, svarbos. Pastaroji turėtų būti pagrindinis Europos socialinio modelio stiprinimo tikslas;

(4) nors atsakomybė už deramų pajamų ir paslaugų užtikrinimą vyresnio amžiaus piliečiams tenka viešajam sektoriui, valstybėse narėse reikia imtis nuolatinių veiksmų, kuriais būtų toliau plėtojamos esamos profesinių pensijų sistemos (antroji pakopa) ir, kaip papildoma priemonė, galimybės privatiems asmenims taupyti pensijai (trečioji pakopa), pavyzdžiui, profesinei pensijai, siekiant padidinti pensininko galimybes įsigyti papildomas paslaugas, pritaikytas to pensininko asmeniniams poreikiams. Tai yra svarbu, kadangi socialinės apsaugos sistemoms vis didėja spaudimas, vadinasi, ateityje papildomos profesinės pensijos piliečiams bus vis svarbesnės. Vis dėlto profesines pensijas reikėtų vystyti neginčijant socialinės apsaugos pensijų sistemų kaip saugios, ilgalaikės ir veiksmingos socialinės apsaugos, kuri senatvėje turėtų užtikrinti deramą gyvenimo lygį ir kuri turėtų būti pagrindinis Europos socialinio modelio stiprinimo tikslas, svarbos. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad jau esamą nelygybę darbo rinkoje, pavyzdžiui, moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumą, atspindi bendri pirmosios ir antrosios pakopos pensijų sistemos trūkumai, todėl mokamos mažesnės pensijos ir atsiranda skurdo rizika vyresniame amžiuje;

Pakeitimas    4

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(4a) reikia imtis veiksmų siekiant užtikrinti moterims vienodas galimybes naudotis deramų pensijų sistemomis ir ištaisyti disbalansą, atsiradusį dėl nuolatinės vyrų ir moterų nelygybės darbo rinkoje;

Pakeitimas    5

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(5) šia direktyva laikomasi pagrindinių teisių ir principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, būtent teisės į asmens duomenų apsaugą, laisvės užsiimti verslu ir teisės į aukštą vartotojų apsaugos lygį, ir visų pirma užtikrinamas aukštesnis ištarnauto laiko pensijų skyrimo skaidrumo lygis, informacija grindžiamas asmeninis finansų ir pensijų planavimas, taip pat palengvinamas įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, ir verslo įmonių tarpvalstybinis verslas. Ši direktyva turi būti įgyvendinama paisant minėtų teisių ir principų;

(5) šia direktyva laikomasi pagrindinių teisių ir principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, būtent teisės į asmens duomenų apsaugą, teisės į lygybę ir nediskriminavimą dėl, pavyzdžiui, lyties, seksualinės orientacijos ir namų ūkio sudėties, laisvės užsiimti verslu ir teisės į aukštą vartotojų apsaugos lygį, ir visų pirma užtikrinamas aukštesnis pensijų skyrimo skaidrumo lygis, informacija grindžiamas asmeninis finansų ir pensijų planavimas, kuriuo atsižvelgiama į kiekvieno konkretaus profesinių pensijų sistemos nario finansinį raštingumą, taip pat palengvinamas įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, ir verslo įmonių tarpvalstybinis verslas. Ši direktyva turi būti įgyvendinama paisant minėtų teisių ir principų;

Pakeitimas    6

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6) nepaisant Direktyvos 2003/41/EB įsigaliojimo, tebėra svarbių rizikos ribojimu pagrįstų kliūčių, dėl kurių įstaigoms yra brangiau valdyti pensijų sistemas tarpvalstybiniu mastu. Be to, reikia padidinti esamą minimalų narių ir išmokų gavėjų apsaugos lygį. Tai yra dar svarbiau, nes europiečių, dalyvaujančių sistemose, kuriose ilgaamžiškumo ir rinkos rizika iš įstaigos ar profesinių pensijų sistemą siūlančio subjekto (toliau – finansuojantis subjektas) perkeliama asmeniui, skaičius smarkiai išaugo. Taip pat reikia padidinti esamą minimalų nariams ir išmokų gavėjams teikiamos informacijos lygį. Dėl šių pokyčių reikia iš dalies pakeisti direktyvą;

(6) nepaisant Direktyvos 2003/41/EB įsigaliojimo, tebėra svarbių rizikos ribojimu pagrįstų kliūčių, dėl kurių įstaigoms yra brangiau valdyti pensijų sistemas tarpvalstybiniu mastu. Be to, dabartinis minimalus narių ir išmokų gavėjų apsaugos lygis turi būti padidintas ir nustatytas atsižvelgiant į Sąjungos nediskriminavimo ir lyčių lygybės principus. Tai svarbu ir dėl to, kad gerokai padaugėjo europiečių, dalyvaujančių sistemose, kuriose ilgaamžiškumo ir rinkos rizika iš įstaigos ar profesinių pensijų sistemą siūlančio subjekto (toliau – finansuojantis subjektas) perkeliama asmeniui, ir kyla grėsmė, kad dėl tokių sistemų padidės vyresnio amžiaus žmonių, ypač moterų, skurdas valstybėse narėse. Taip pat, siekiant užtikrinti didesnį informacijos prieinamumą, reikia padidinti ir konkrečių narių, ypač moterų, poreikiams pritaikyti esamą minimalų nariams ir išmokų gavėjams teikiamos informacijos lygį. Dėl šių pokyčių reikia iš dalies pakeisti direktyvą;

Pakeitimas    7

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 a konstatuojamoji dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(9a) atsižvelgiant į tai, kad svarbu užtikrinti deramo lygio pensijas ir panaikinti vyrų ir moterų pensijų skirtumą, Komisija turėtų nuodugniai išnagrinėti skirtingų pakopų, pensijų sistemų ir jų struktūrų poveikį tiek moterims, tiek vyrams. Remdamasi gautais rezultatais, Komisija turėtų pasiūlyti veiksmus ir galimus struktūrinius pakeitimus, kurie būtini siekiant užtikrinti vienodas moterų ir vyrų pensijas skirtingose valstybėse narėse;

Pakeitimas    8

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(9a) atsižvelgiant į tai, kad vyrų ir moterų pensijos Sąjungoje skiriasi vidutiniškai 39 %, Komisija turėtų ne vien remtis rizikos ribojimo taisyklėmis, bet taip pat skatinti valstybes nares kurti papildymo sistemas ir stebėsenos mechanizmus tų sistemų poveikiui kontroliuoti, siekiant prisidėti prie antrosios pakopos pensijų, kad būtų panaikintas vyrų ir moterų pensijų skirtumas ir užtikrinta moterų galimybė gauti deramą pensiją;

Pakeitimas    9

Pasiūlymas dėl direktyvos

13 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(13) siekiant užtikrinti finansų saugumą išėjus į pensiją, įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, mokamos išmokos dažniausia turėtų numatyti pensijos mokėjimą iki gyvos galvos. Taip pat turėtų būti galimybė skirti laikinas arba vienkartines išmokas;

(13) siekiant užtikrinti finansinį saugumą išėjus į pensiją, nuostatose dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, mokamų išmokų įprastu atveju turėtų būti numatytas pensijos mokėjimas iki gyvos galvos. Taip pat turėtų būti galimybė skirti laikinas arba vienkartines išmokas. Be to, Komisija turėtų numatyti paprastas ir naudotojams patogias priemones, iš kurių moterims ir vyrams būtų matyti antrosios ir trečiosios pakopų pensijų produktų kokybė, taip pat tokiems produktams nustatyti vartotojų informavimo ir apsaugos standartus, įgyvendinamus taikant savanoriškus elgesio kodeksus ir galbūt paprastą ir naudotojams patogią Sąjungos sertifikavimo sistemą (pensijų ženklą);

Pakeitimas    10

Pasiūlymas dėl direktyvos

14 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(14) svarbu užtikrinti, kad vyresniems ir neįgaliems žmonėms nekiltų skurdo pavojus ir jie galėtų džiaugtis deramu gyvenimo lygiu. Tinkama biometrinių rizikų draudiminė apsauga profesinių pensijų susitarimuose yra svarbus kovos su pagyvenusių žmonių skurdu ir nesaugumu aspektas. Kurdami pensijų sistemą, darbdaviai ir darbuotojai arba jų atitinkami atstovai turėtų išnagrinėti galimybę sukurti pensijų sistemą, į kurią būtų įtrauktos nuostatos dėl ilgaamžiškumo rizikos ir profesinio neįgalumo rizikų draudimo bei nuostatos dėl maitintojo netekusių asmenų;

(14) svarbu užtikrinti ūkininkų, vaikus prižiūrinčių motinų, vyresnio amžiaus ir neįgalių žmonių saugumą nuo skurdo ir deramą gyvenimo lygį, atkreipiant dėmesį į ypač nesaugią vyresnių moterų padėtį. Tinkamas biometrinių rizikų draudimas profesinių pensijų susitarimuose yra svarbus kovos su pagyvenusių žmonių skurdu ir nesaugumu aspektas. Kurdami pensijų sistemą, darbdaviai ir darbuotojai arba jų atitinkami atstovai turėtų išnagrinėti galimybę sukurti pensijų sistemą, į kurią būtų įtrauktos nuostatos dėl ilgaamžiškumo rizikos ir profesinio neįgalumo rizikų draudimo bei dėl panaudotų tėvystės atostogų, taip pat nuostatos dėl maitintojo netekusių asmenų, kad savarankiškai gyventi nebepajėgiantiems pagyvenusiems žmonėms būtų sudarytos sąlygos apsigyventi globos namuose;

Pakeitimas    11

Pasiūlymas dėl direktyvos

17 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(17) siekdamos apsaugoti narius ir išmokų gavėjus, įstaigos, atsakingos už profesinių pensijų skyrimą, turėtų apsiriboti tik šioje direktyvoje nurodytomis ir iš jos kylančiomis veiklos rūšimis;

(17) siekdamos apsaugoti narius ir išmokų gavėjus, įstaigos, atsakingos už profesinių pensijų skyrimą, turėtų apsiriboti tik šioje direktyvoje nurodytomis ir iš jos kylančiomis veiklos rūšimis, taip pat nariams ir išmokų gavėjams teikti aiškią ir aktualią informaciją, siekiant užtikrinti gerą valdymą ir gerą rizikos valdymą;

Pakeitimas    12

Pasiūlymas dėl direktyvos

20 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(20) įstaigos, atsakingos už profesinių pensijų skyrimą, yra finansinių paslaugų teikėjai, kuriems tenka didžiulė atsakomybė už profesinių ištarnauto laiko išmokų skyrimą, todėl jos turi atitikti tam tikrus būtiniausius riziką ribojančius standartus, taikomus jų veiklai ir darbo sąlygoms;

(20) įstaigos, atsakingos už profesinių pensijų skyrimą, yra pensijų įstaigos, kurios atlieka pirmiausiai socialinę funkciją ir kurioms tenka didžiulė atsakomybė už profesinių pensijų išmokų skyrimą, todėl jos turi atitikti tam tikrus minimalius rizikos ribojimo standartus, taikomus jų veiklai ir darbo sąlygoms. Įstaigų, atsakingos už profesinių pensijų skyrimą, socialinė funkcija ir trišalis santykis tarp darbuotojo, darbdavio ir įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, turėtų būti visapusiškai pripažinti ir remiami kaip pagrindiniai šios direktyvos principai, o profesinių pensijų sistemos, pagrįstos kolektyvinėmis sutartimis, kuriomis atsižvelgiama į lyčių aspektą, turėtų būti skatinamos, nes joms tektų svarbus vaidmuo skatinant lyčių lygybę ir mažinant moterų ir vyrų pensijų skirtumus;

 

Pakeitimas    13

Pasiūlymas dėl direktyvos

36 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(36) tam tikra rizika gali būti tinkamai sumažinta tik nustačius valdymo reikalavimus, o ne taikant kiekybinius reikalavimus, susijusius su techniniais atidėjiniais ir finansavimo reikalavimais. Todėl tinkamam rizikos valdymui ypač svarbi veiksminga valdymo sistema. Šios sistemos turėtų būti proporcingos veiklos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui;

(36) tam tikra rizika gali būti tinkamai sumažinta tik nustačius valdymo reikalavimus, o ne taikant kiekybinius reikalavimus, susijusius su techniniais atidėjiniais ir finansavimo reikalavimais. Todėl tinkamam rizikos valdymui ir visų sistemos narių vienodos apsaugos teisių užtikrinimui ypač svarbi veiksminga valdymo sistema. Šios sistemos turėtų būti proporcingos veiklos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui;

Pakeitimas    14

Pasiūlymas dėl direktyvos

39 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(39) visi asmenys, kurie vykdo pagrindines funkcijas, turėtų būti kompetentingi ir tinkami. Tačiau tik pagrindinę funkciją vykdantiems asmenims taikomi pranešimo kompetentingai institucijai reikalavimai;

(39) visi asmenys, kurie vykdo pagrindines funkcijas, turėtų būti kompetentingi, tinkami ir pakankamai moralūs, be kita ko, akivaizdžiai jautrūs lyčių lygybės aspektams. Tačiau tik pagrindinę funkciją vykdantiems asmenims taikomi pranešimo kompetentingai institucijai reikalavimai;

Pakeitimas    15

Pasiūlymas dėl direktyvos

41 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(41) labai svarbu, kad įstaigos pagerintų savo rizikos valdymą taip, kad būtų galima tinkamai suprasti ir su kompetentingomis institucijomis aptarti galimą pensijų sistemos tvarumo pažeidžiamumą. Taikydamos savo rizikos valdymo sistemą, įstaigos turėtų parengti su pensijomis susijusios savo veiklos rizikos vertinimą. Šis rizikos vertinimas turėtų būti pateiktas ir kompetentingoms institucijoms. Tame vertinime įstaigos turėtų, be kita ko, pateikti pagrindinių elementų, nulemiančių jų finansavimo padėtį pagal nacionalinę teisę, savo rizikos valdymo sistemos veiksmingumo ir gebėjimo laikytis reikalavimų dėl techninių atidėjinių kokybinį aprašą. Šiame rizikos vertinime turėtų būti nurodyta nauja arba besiformuojanti rizika, pavyzdžiui, su klimato kaita, išteklių naudojimu ar aplinka susijusi rizika;

(41) labai svarbu, kad įstaigos pagerintų savo rizikos valdymą taip, kad būtų galima tinkamai suprasti ir su klientais bei kompetentingomis institucijomis aptarti galimą pensijų sistemos tvarumo pažeidžiamumą. Taikydamos savo rizikos valdymo sistemą, įstaigos turėtų parengti su pensijomis susijusios savo veiklos rizikos vertinimą. Šis rizikos vertinimas turėtų būti taip pat pateiktas klientams ir kompetentingoms institucijoms. Tame vertinime įstaigos turėtų, be kita ko, pateikti pagrindinių elementų, nulemiančių jų finansavimo padėtį pagal nacionalinę teisę, savo rizikos valdymo sistemos veiksmingumo ir gebėjimo laikytis reikalavimų dėl techninių atidėjinių, be kita ko, gebėjimo diferencijuoti vyrams ir moterims taikomus techninius atidėjinius, kokybinį aprašą. Šiame rizikos vertinime turėtų būti nurodyta nauja arba besiformuojanti rizika, pavyzdžiui, su klimato kaita, išteklių naudojimu ar aplinka susijusi rizika;

Pakeitimas    16

Pasiūlymas dėl direktyvos

46 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(46) galimiems nariams, nariams ir išmokų gavėjams įstaigos turėtų pateikti aiškią ir tinkamą informaciją, kad jiems būtų lengviau priimti sprendimus dėl savo pensijų ir kad skirtingais pensijų sistemos etapais, apimančiais laiką iki įstojimo, narystę (įskaitant priešpensinį etapą) ir laiką išėjus į pensiją, būtų užtikrintas aukštas skaidrumo lygis. Visų pirma turėtų būti pateikiama informacija apie sukauptas teises į pensiją, projektuojamus ištarnauto laiko išmokų dydžius, riziką ir garantijas, taip pat išlaidas. Jeigu nariai prisiima investavimo riziką, taip pat labai svarbi papildoma informacija apie investicinį profilį, visas galimybes, kuriomis galima pasinaudoti, ir ankstesnės veiklos rezultatus;

(46) galimiems nariams, nariams ir išmokų gavėjams įstaigos turėtų pateikti aiškią ir tinkamą informaciją, kad jiems būtų lengviau priimti sprendimus dėl savo pensijų ir kad skirtingais pensijų sistemos etapais, apimančiais laiką iki įstojimo, narystę (įskaitant priešpensinį etapą), nedarbo laikotarpius, mažesnio darbo valandų skaičiaus laikotarpius ir laiką išėjus į pensiją, būtų užtikrintas aukštas skaidrumo lygis. Visų pirma turėtų būti pateikiama informacija apie sukauptas teises į pensiją arba prognozuojamus pensijų išmokų dydžius, palyginti su kitais sistemos nariais ar išmokų gavėjais, riziką ir garantijas, taip pat sąnaudas. Jeigu nariai prisiima investavimo riziką, turėtų būti privaloma aiškiai suvokiamu būdu ir atsižvelgiant į skirtingą sistemos narių finansinio raštingumo lygį pateikti papildomą informaciją apie investicinį profilį, visas galimybes, kuriomis galima pasinaudoti, ankstesnius ir prognozuojamus veiklos rezultatus, rizikos profilį ir sąnaudų struktūrą. Nuostatomis dėl informacijos aiškumo ir tinkamumo turėtų būti siekiama ne tik pateikti kuo daugiau informacijos, bet taip pat užtikrinti, kad informacija atitiktų naudotojo poreikius ir derėtų su Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija, ypač prieinamumo ir galimybės gauti informaciją atžvilgiu, taip pat atsižvelgiant į kiekvieno asmens finansinį raštingumą. Vartotojų informavimo ir apsaugos nuostatos galėtų būti trumpai apibendrintos ir suprantamai pateiktos taikant savanoriškus elgesio kodeksus ir galbūt paprastą ir naudotojams patogią Sąjungos sertifikavimo sistemą (pensijų ženklą);

Pakeitimas    17

Pasiūlymas dėl direktyvos

47 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(47) prieš įstojant į pensijų sistemą, galimiems nariams turėtų būti pateikta visa būtina informacija, kad jie priimtų sprendimą turėdami informaciją, pavyzdžiui, apie galimybes netaikyti sąlygų, įmokas, išlaidas ir, kai taikoma, investavimo galimybes;

(47) prieš įstojant į pensijų sistemą, galimiems nariams turėtų būti pateikta visa būtina informacija, kad jie priimtų sprendimą turėdami informaciją, pavyzdžiui, apie galimybes netaikyti sąlygų, užimtumo pertraukų ir darbo ne visą darbo dieną pasekmes, įmokas, sąnaudas ir, kai taikoma, investavimo galimybes;

Pakeitimas    18

Pasiūlymas dėl direktyvos

49 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(49) įstaigos turėtų pakankamai anksti prieš išeinant į pensiją informuoti narius apie jų išmokų mokėjimo galimybes. Jeigu ištarnauto laiko išmoka nemokama kaip anuitetas iki gyvos galvos, nariai, artėjantys prie pensinio amžiaus, turėtų gauti informaciją apie išmokų mokėjimo produktus, kuriuos galima pasirinkti, kad jiems būtų lengviau planuoti finansus pensijai;

(49) įstaigos turėtų pakankamai anksti prieš išeinant į pensiją informuoti narius apie jų išmokų mokėjimo galimybes. Jeigu pensijų išmoka nemokama kaip anuitetas iki gyvos galvos, nariai, artėjantys prie pensinio amžiaus, turėtų gauti aiškią, konkrečiam atvejui pritaikytą ir pagal lytį pateikiamą informaciją apie išmokų mokėjimo produktus, kuriuos galima pasirinkti, kad jiems būtų lengviau planuoti finansus pensijai;

 

Pakeitimas    19

Pasiūlymas dėl direktyvos

11 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Vadovaudamosi subsidiarumo principu ir tinkamai atsižvelgdamos į socialinės apsaugos sistemų siūlomų pensijų išmokų dydį, valstybės narės gali numatyti, kad nariams gali būti siūlomas ilgaamžiškumo ir negalios draudimas, maitintojo netekusių asmenų draudimas ir garantija dėl įmokų grąžinimo kaip papildomų išmokų, jeigu darbdaviai ir darbuotojai arba atitinkami jų atstovai taip susitaria.

2. Vadovaudamosi subsidiarumo principu ir tinkamai atsižvelgdamos į socialinės apsaugos sistemų siūlomų pensijų išmokų dydį, valstybės narės gali numatyti, kad būtų nustatytas nacionalinis minimalus pensijos dydis, viršijantis skurdo ribą, ir kad, jeigu darbdaviai ir darbuotojai arba atitinkami jų atstovai taip susitaria, nariams gali būti papildomai siūlomas ilgaamžiškumo ir negalios draudimas, maitintojo netekusių asmenų draudimas ir garantija dėl įmokų grąžinimo.

Pakeitimas    20

Pasiūlymas dėl direktyvos

23 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Valstybės narės reikalauja įstaigų užtikrinti, kad visi įstaigai veiksmingai vadovaujantys ar kitas pagrindines funkcijas vykdantys asmenys vykdydami savo užduotis atitiktų šiuos reikalavimus:

1. Valstybės narės reikalauja įstaigų užtikrinti, kad jų valdymo struktūrų sudėtis būtų subalansuota lyčių atžvilgiu ir visi įstaigai faktiškai vadovaujantys ar kitas pagrindines funkcijas vykdantys asmenys vykdydami savo užduotis atitiktų šiuos reikalavimus:

Pakeitimas    21

Pasiūlymas dėl direktyvos

23 straipsnio 1 dalies b punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) jie yra nepriekaištingos reputacijos ir sąžiningi (tinkamumo reikalavimas).

b) jie yra nepriekaištingos reputacijos ir sąžiningi, be kita ko, akivaizdžiai jautrūs lyčių lygybės aspektams (tinkamumo reikalavimas).

Pakeitimas    22

Pasiūlymas dėl direktyvos

24 straipsnio 2 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Įstaigos reguliariai viešai atskleidžia susijusią informaciją apie atlyginimų politiką, nebent įstatymuose ir kituose teisės aktuose, kuriais į nacionalinę teisę perkeliama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB, nustatyta kitaip.

2. Įstaigos reguliariai viešai atskleidžia aktualią informaciją apie atlyginimų politiką, naudodamos specifinius rodiklius, kuriais susiejamas atlyginimas ir kompetentingas bei tinkamas valdymas, sąžiningumas ir lyčių lygybė, nebent įstatymuose ir kituose teisės aktuose, kuriais į nacionalinę teisę perkeliama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB, nustatyta kitaip.

Pakeitimas    23

Pasiūlymas dėl direktyvos

24 straipsnio 3 dalies a punkto 8 įtrauka

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

– atlyginimai ir jų priežiūra valdomi aiškiai, skaidriai ir veiksmingai;

– atlyginimai ir jų priežiūra valdomi aiškiai, skaidriai, veiksmingai ir atsižvelgiant į lyčių lygybės aspektus;

Pakeitimas    24

Pasiūlymas dėl direktyvos

25 straipsnio 1 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Valstybės narės reikalauja, kad įstaigos turėtų rizikos valdymo funkciją, vidaus audito funkciją ir, kai taikoma, aktuarinę funkciją. Su kiekviena pagrindine funkcija susijusia hierarchine struktūra užtikrinamas pagrindinę funkciją vykdančio asmens gebėjimas pareigas eiti veiksmingai, objektyviai, sąžiningai ir nepriklausomai.

1. Valstybės narės reikalauja, kad įstaigos turėtų rizikos valdymo funkciją, vidaus ir išorės audito funkciją ir, kai taikoma, aktuarinę funkciją atliekančius subjektus. Su kiekviena pagrindine funkcija susijusia hierarchine struktūra užtikrinamas pagrindinę funkciją vykdančio asmens gebėjimas pareigas eiti veiksmingai, objektyviai, sąžiningai, nepriklausomai ir laikantis lyčių lygybės principo.

Pakeitimas    25

Pasiūlymas dėl direktyvos

28 straipsnio 1 dalies c punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c) įvertinti duomenų, naudojamų apskaičiuojant techninius atidėjinius, pakankamumą ir kokybę;

c) įvertinti duomenų, naudojamų apskaičiuojant techninius atidėjinius, pakankamumą, kokybę ir tinkamumą lyčių lygybės aspektais;

Pakeitimas    26

Pasiūlymas dėl direktyvos

29 straipsnio 2 dalies c punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c) gebėjimo laikytis 14 straipsnyje nustatytų reikalavimų dėl techninių atidėjinių vertinimą;

c) gebėjimo nesukeliant netiesioginės moterų diskriminacijos laikytis 14 straipsnyje nustatytų reikalavimų dėl techninių atidėjinių vertinimą;

Pakeitimas    27

Pasiūlymas dėl direktyvos

38 straipsnio 2 dalies a punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) ji yra reguliariai atnaujinama;

a) ji reguliariai atnaujinama ir pritaikoma konkrečių narių poreikiams, siekiant atsižvelgti į suvokimo skirtumus, susijusius su lytimi ir amžiumi;

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veikla ir priežiūra (nauja redakcija)

Nuorodos

COM(2014) 0167 – C7-0112/2014 – 2014/0091(COD)

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ECON

14.4.2014

 

 

 

Nuomonę pateikė

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

FEMM

14.4.2014

Nuomonės referentas (-ė)

       Paskyrimo data

Sirpa Pietikäinen

17.10.2014

Svarstymas komitete

30.3.2015

 

 

 

Priėmimo data

6.5.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

25

6

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Daniela Aiuto, Maria Arena, Catherine Bearder, Beatriz Becerra Basterrechea, Vilija Blinkevičiūtė, Anna Maria Corazza Bildt, Viorica Dăncilă, Iratxe García Pérez, Anna Hedh, Mary Honeyball, Elisabeth Köstinger, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Angelika Mlinar, Angelika Niebler, Maria Noichl, Marijana Petir, Terry Reintke, Liliana Rodrigues, Jordi Sebastià, Ángela Vallina, Beatrix von Storch, Anna Záborská, Jana Žitňanská, Inês Cristina Zuber

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Stefan Eck, Constance Le Grip, Georg Mayer, Sirpa Pietikäinen, Monika Vana, Julie Ward

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Isabella Adinolfi

ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veikla ir priežiūra (nauja redakcija)

Nuorodos

COM(2014) 0167 – C7-0112/2014 – 2014/0091(COD)

Pateikimo Europos Parlamentui data

19.3.2014

 

 

 

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ECON

14.4.2014

 

 

 

Nuomonę teikiantys komitetai

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

EMPL

14.4.2014

JURI

14.4.2014

FEMM

14.4.2014

 

Nuomonė nepareikšta

       Nutarimo data

JURI

3.9.2014

 

 

 

Pranešėjai

       Paskyrimo data

Brian Hayes

22.7.2014

 

 

 

Svarstymas komitete

14.4.2015

15.9.2015

9.11.2015

 

Priėmimo data

25.1.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

47

3

7

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Gerolf Annemans, Burkhard Balz, Pervenche Berès, Fabio De Masi, Markus Ferber, Jonás Fernández, Elisa Ferreira, Sven Giegold, Neena Gill, Roberto Gualtieri, Brian Hayes, Gunnar Hökmark, Danuta Maria Hübner, Petr Ježek, Othmar Karas, Georgios Kyrtsos, Werner Langen, Olle Ludvigsson, Ivana Maletić, Notis Marias, Fulvio Martusciello, Costas Mavrides, Bernard Monot, Luděk Niedermayer, Stanisław Ożóg, Dariusz Rosati, Pirkko Ruohonen-Lerner, Molly Scott Cato, Kay Swinburne, Paul Tang, Ernest Urtasun, Marco Valli, Tom Vandenkendelaere, Cora van Nieuwenhuizen, Miguel Viegas, Jakob von Weizsäcker, Pablo Zalba Bidegain, Marco Zanni, Sotirios Zarianopoulos

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Enrique Calvet Chambon, Nessa Childers, Bas Eickhout, Ildikó Gáll-Pelcz, Sophia in ‘t Veld, Ramón Jáuregui Atondo, Eva Kaili, Rina Ronja Kari, Paloma López Bermejo, Thomas Mann, Eva Paunova, Tibor Szanyi, Nils Torvalds, Beatrix von Storch

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Pascal Arimont, Mark Demesmaeker, Theresa Griffin, Marc Tarabella

Pateikimo data

3.2.2016

(1)

OL C 77, 2002 3 28, p. 1.

(2)

* Pakeitimai: naujas arba pakeistas tekstas žymimas pusjuodžiu kursyvu, o išbrauktas tekstas nurodomas simboliu ▌.

(3)

  2003 m. birželio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/41/EB dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros (OL L 235, 2003 9 23, p. 10).

(4)

  Žr. I priedo A dalį.

(5)

OL L 331, 2010 12 15, p. 48.

(6)

a 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1).

(7)

  OL L 283, 1980 10 28, p. 23.

(8)

  1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).

(9)

  2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

(10)

  OL C 369, 2011 12 17, p. 14.

(11)

  2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (OL L 166, 2004 4 30, p. 1).

(12)

  2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (OL L 284, 2009 10 30, p. 1).

(13)

  2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32).

(14)

  2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1).

(15)

  2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (OL L 174, 2011 7 1, p. 1).

(16)

  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

(17)

  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).

(18)

  2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų (OL L 302, 2009 11 17, p. 1).

(19)

  1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).

(20)

  OL

(21)

OL L 335, 2009 12 17, p. 1.

(22)

Max Andersson, Marie-Christine Boutonnet, Jean-Marie Cavada, Kostas Chrysogonos, Therese Comodini Cachia, Mady Delvaux-Stehres, Andrzej Sebastian Duda, Rosa Estaràs Ferragut, Laura Ferrara, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Heidi Hautala, Mary Honeyball, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Dietmar Köster, Gilles Lebreton, António Marinho e Pinto, Victor Negrescu, Emil Radev, Evelyn Regner, Virginie Rozière, Pavel Svoboda, Axel Voss ir Tadeusz Zwiefka.

Teisinis pranešimas - Privatumo politika