Procedūra : 2015/2256(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0017/2016

Pateikti tekstai :

A8-0017/2016

Debatai :

PV 24/02/2016 - 14
CRE 24/02/2016 - 14

Balsavimas :

PV 25/02/2016 - 7.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0060

PRANEŠIMAS     
PDF 699kWORD 161k
1.2.2016
PE 571.647v02-00 A8-0017/2016

dėl bendrosios rinkos valdymo įgyvendinant 2016 m. Europos semestrą

(2015/2256(INI))

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas

Pranešėja: Catherine Stihler

PAKEITIMAI
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl bendrosios rinkos valdymo įgyvendinant 2016 m. Europos semestrą

(2015/2256(INI))

Europos Parlamentas,

  atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 11 d. rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2015 m. metinė augimo apžvalga“(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl bendrosios rinkos valdymo įgyvendinant 2015 m. Europos semestrą(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl bendrosios rinkos valdymo įgyvendinant 2014 m. Europos semestrą(3), taip pat į 2014 m. gegužės 28 d. Komisijos priimtą atsakymą dėl tolesnių veiksmų,

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. spalio 22 d. rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2014 m. prioritetų įgyvendinimas“(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. vasario 7 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl bendrosios rinkos valdymo(5) ir į 2013 m. gegužės 8 d. priimtą Komisijos atsakymą dėl tolesnių veiksmų,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą „Investicijų planas Europai“ (COM(2014) 0903),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 22 d. penkių pirmininkų pranešimą „Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimas“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 21 d. Komisijos komunikatą „Tolesni ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimo žingsniai“ (COM(2015) 0600),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 21 d. Komisijos rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl nacionalinių konkurencingumo valdybų įsteigimo euro zonoje (COM(2015) 0601),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą „2016 m. metinė augimo apžvalga. Ekonomikos atsigavimo stiprinimas ir konvergencijos skatinimas“ (COM(2015) 0690),

–  atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl investavimo problemų valstybėse narėse (SWD(2015) 0400),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio mėn. organizacijos „Bruegel“ politikos dokumentą „Politikos koordinavimo euro zonoje trūkumai įgyvendinant Europos semestrą“ (angl. „Limitations of Policy Coordination in the Euro Area under the European Semester“),

–  atsižvelgdamas į Euro zonos ketvirčio ataskaitą (angl. „Quarterly Report on the Euro Area“, QREA) (14 tomas, Nr. 2),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo mėn. Europos Parlamento tyrimų tarnybos tyrimą „Sąnaudos, kurios būtų patiriamos bendrojoje rinkoje, jei nebūtų imamasi veiksmų ES mastu“ (angl. „The Cost of Non-Europe in the Single Market“),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 28 d. Komisijos komunikatą „Bendrosios rinkos tobulinimas: daugiau galimybių piliečiams ir įmonėms“ (COM(2015) 0550) ir ataskaitą „Bendrosios rinkos integracija ir konkurencingumas ES ir jos valstybėse narėse“ (SWD(2015) 0203),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 6 d. Komisijos komunikatą „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“ (COM(2015) 0192),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. redakcijos internetinę Vidaus rinkos rezultatų suvestinę,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 8 d. Komisijos komunikatą dėl Paslaugų direktyvos įgyvendinimo (COM(2012) 0261) su 2015 m. spalio mėn. pakeitimais,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 27 ir 28 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 24 ir 25 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 19 ir 20 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A8-0017/2016),

A.  kadangi ES tiek tarptautiniu, tiek vidaus lygmeniu susiduria su įvairiais iššūkiais, pavyzdžiui, lėtu ekonomikos augimu, aukštu nedarbo lygiu ir visų pirma intensyvia tarptautine konkurencija;

B.  kadangi Europos semestro tikslai – stiprinti ekonominės ir fiskalinės politikos koordinavimą visose 28-iose ES valstybėse narėse, siekiant didinti stabilumą, skatinti ekonomikos augimą ir užimtumą bei didinti konkurencingumą;

C.  kadangi būtina sutelkti visas galimas priemones siekiant paskatinti ES ekonomiką ir konkurencingumą;

D.  kadangi bendroji rinka yra vienas iš ES pamatinių principų ir vienas didžiausių ES laimėjimų; kadangi norint, kad Europos semestras sėkmingai skatintų ekonomikos augimą ir padėtų ją stabilizuoti, jis turi taip pat apimti bendrąją rinką ir politiką, kuria siekiama tokią rinką sukurti;

E.  kadangi įtrauki, geriau valdoma užtikrinant palankias geresnio reguliavimo ir konkurencijos sąlygas, bendroji rinka yra itin svarbi priemonė siekiant skatinti ekonomikos augimą, užimtumą ir konkurencingumą ir išsaugoti tiek verslo sektoriaus, tiek vartotojų pasitikėjimą;

F.  kadangi vykstantys technologijų, visuomenės ir elgsenos pokyčiai daro didelį poveikį įmonių ir vartotojų elgesiui ir dėl jų atsiranda daug ekonominių galimybių ir problemų, į kurias turi reaguoti bendrosios rinkos sistema;

G.   kadangi visų pirma laikantis esamų Europos semestro ir bendrosios rinkos taisyklių bus galima iš tikrųjų nustatyti dabartinių taisyklių tinkamumą arba trūkumus;

Bendroji rinka kaip svarbi priemonė skatinant ES konkurencingumą ir užtikrinant darbo vietas bei ekonomikos augimą

1.  pakartoja, kad bendroji rinka yra vienas iš ES pamatinių principų; pabrėžia, kad norint, jog Europos semestras sėkmingai skatintų ekonomikos augimą ir padėtų stabilizuoti valstybių narių ekonomiką, jis turi taip pat apimti bendrąją rinką ir politiką, kuria siekiama tokią rinką sukurti;

2.  pabrėžia, kad bendroji rinka yra valstybių narių ekonomikos ir viso Europos integracijos projekto pagrindinė ašis; atkreipia dėmesį į bendrosios rinkos teikiamą ekonominę naudą, pavyzdžiui, produktų standartizaciją ir rinkų integraciją, masto ekonomiją, didesnę konkurenciją ir vienodas veiklos sąlygas 500 mln. vartotojų 28-iose valstybėse narėse, ir visų pirma suteikiamą didesnį kokybiškų produktų ir paslaugų pasirinkimą ir mažesnes kainas vartotojams;

3.  pabrėžia, jog svarbu siekti bendrosios rinkos pažangos, kad būtų pasiektas struktūrinis ir tvarus ekonomikos augimas, siekiant pritraukti ir skatinti investicijas, laikantis skaidrumo ir veiksmingumo taisyklių, nes tai padės kurti darbo vietas ir užtikrinti valstybių narių piliečių gerovę; primygtinai ragina Komisiją sistemingai stebėti bendrosios rinkos taisyklių įgyvendinimą ir jų vykdymo užtikrinimą, kai ji teikia konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, ypač tose srityse, kuriose tomis taisyklėmis nemažai prisidedama prie struktūrinių reformų;

4.  mano, kad reikia sudaryti geresnes sąlygas kurti tinkamą aplinką ekonominėms iniciatyvoms ir verslo plėtrai, skatinant konkurencingumą, MVĮ tarpusavio bendradarbiavimą ir taip išnaudojant pramonines inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologijų galimybes;

5.  atkreipia dėmesį į pastarojo meto Komisijos tarnybų darbą nustatant ir išdėstant investavimo problemas ir rengiant konkrečių šalių investavimo profilius;

6.  yra susirūpinęs dėl to, kad 2011–2014 m. Europos semestro rekomendacijų įgyvendinimo lygis buvo žemesnis, nei tikėtasi; todėl ragina Komisiją pasiūlyti sistemą, kaip skatinti šalis įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

7.  palankiai vertina tai, kad Komisija racionalizavo naująjį Europos semestro procesą, ir supranta, jog tam tikros konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos atmestos, siekiant pasiūlyti labiau į šalių prioritetus orientuotas rekomendacijas; pažymi, kad metinėje augimo apžvalgoje daugiau dėmesio skiriama bendrosios rinkos klausimams, nei konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose;

8.  pakartoja raginimą įtraukti bendrosios rinkos ramstį į Europos semestrą, sukuriant sistemą, pagal kurią būtų nuolat stebimos ir nustatomos konkrečiose šalyse esančios bendrosios rinkos kliūtys, vertinami bendrosios rinkos integracija ir konkurencingumas ir didžiausias dėmesys būtų skiriamas tam tikriems prioritetams tose srityse, kuriose veiksmai turėtų didžiausią poveikį ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui, įskaitant tvarią įmonių plėtrą – ši sistema taip pat turėtų apimti MVĮ; mano, kad tokia sistema turėtų apimti patikimą informacinę duomenų bazę, kiekybinių ir kokybinių rodiklių rinkinį, kuriuo būtų siekiama nustatyti, be kita ko, bendrosios rinkos taisyklių taikymo ekonominį poveikį, taip pat lyginamuosius standartus, tarpusavio vertinimą ir keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais;

9.  palankiai vertina 2015 m. redakcijos ataskaitą „Bendrosios rinkos integracija ir konkurencingumas ES ir jos valstybėse narėse“; pažymi, kad ši ataskaita, pakeičianti Bendrosios rinkos integracijos ataskaitą, kuri anksčiau būdavo pridedama prie metinės augimo apžvalgos, ir Europos pramonės būklės ataskaitą, buvo paskelbta kaip dokumentas, pridedamas prie komunikato dėl bendrosios rinkos strategijos, o ne pridedama, kaip anksčiau, prie metinės augimo apžvalgos; prašo šią ataskaitą toliau plėtoti, padaryti bendrosios rinkos valdymo ramsčio dalimi ir metinio bendrosios rinkos pažangos vertinimo pagrindu; mano, kad šiai ataskaitai turėtų būti skirtas specialus bendrosios rinkos skyrius metinėje augimo apžvalgoje, konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose ir reguliariame struktūriniame dialoge atitikties bendrosios rinkos nuostatoms klausimu su valstybėmis narėmis;

10.  teigiamai vertina Komisijos ketinimą per Europos semestrą toliau nagrinėti ir nustatyti konkrečioms šalims kylančias investavimo problemas, ypač konkrečių šalių ataskaitose ir per temines diskusijas Taryboje;

11.  atkreipia dėmesį į tai, kad daug nustatytų investavimo problemų susijusios su bendrosios rinkos veikimu, bendrosios rinkos teisės nuostatų perkėlimu į nacionalinę teisę ir jų įgyvendinimu; prašo Komisiją atidžiai stebėti, kokių tolesnių veiksmų valstybės narės imsis nustatytoms investavimo problemoms spręsti ir investicijų kliūtims pašalinti, taip pat įsitraukti į reguliarų struktūrinį dialogą su valstybėmis narėmis atitikties nuostatoms klausimu ir pasinaudoti savo įgaliojimais prireikus imtis veiksmų nepagrįstoms ir neproporcingoms bendrosios rinkos kliūtims pašalinti;

12.  pabrėžia, kad atliekant bet kokią Europos semestro peržiūrą reikia sudaryti sąlygas tinkamai dalyvauti Europos Parlamentui, nacionaliniams bei regioniniams parlamentams ir visiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant darbdavių organizacijas ir profesines sąjungas, siekiant didinti ne tik atsakomybę už Europos semestrą, bet ir konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimo lygį;

13.  pabrėžia, kad per Europos semestrą svarbu užtikrinti visus įtraukiantį, skaidrų procesą, kuris lemtų tinkamas ir būtinas reformas;

Neišnaudotos bendrosios rinkos galimybės

14.  primena, kad reikia vykdyti tinkamas ir teisingas ekonomines ir socialines reformas, kovoti su biurokratija ir protekcionizmu, siekiant pagerinti Europos ekonomikos produktyvumą ir konkurencingumą;

15.  pabrėžia, kad, nors tiesioginių tarifinių kliūčių bendrojoje rinkoje nėra, yra daugybė netarifinių kliūčių; ragina ES institucijas, valstybes nares ir visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus pradėti konstruktyvias diskusijas šiuo klausimu, kad ES būtų įveiktos netarifinės kliūtys;

16.  apgailestauja dėl to, kad keliose valstybėse narėse esama didelių trūkumų, susijusių su Paslaugų direktyvos, kuri apima daugiau kaip 45 proc. ES BVP ir darbo vietų sukuriančią veiklą, įgyvendinimu, be kita ko, dėl didelio skaičiaus skirtingų nacionalinių taisyklių ir reguliavimo nuostatų, ne visada atitinkančių viešąjį interesą; taip pat apgailestauja dėl to, kad ne visada laikomasi pranešimo procedūros;

17.  palankiai vertina Profesinių kvalifikacijų direktyvos modernizavimą, t .y. siūlomą sklandesnio kvalifikacijų pripažinimo sistemą, palaikančią darbo jėgos judumą; pažymi, kad įvairiose valstybėse narėse skiriasi reglamentuojamų profesijų reglamentavimas ir teisės verstis veikla apribojimai;

18.  palankiai vertina Komisijos ketinimą apsvarstyti iniciatyvą dėl paslaugų paso ir suderintos pranešimo formos su sąlyga, kad dėl šios iniciatyvos padidės skaidrumas, susijęs su tarpvalstybinių paslaugų teikėjų galiomis, ir sumažės biurokratija bei administracinė našta; pabrėžia, kad dėl jokios tokios iniciatyvos negali būti pradėtas taikyti kilmės šalies principas; tačiau mano, kad reikėtų išsamiau paaiškinti šio pasiūlymo pagrindinius principus; mano, kad paslaugų pasas yra laikinas sprendimas, kuriuo galima pasinaudoti perėjimo prie visiškai integruotos bendrosios rinkos laikotarpiu;

19.  pabrėžia, kad viešųjų pirkimų rinka sudaro svarbią visos bendrosios rinkos dalį ir labai prisideda prie valstybių narių ekonomikos, verslo augimo, darbo vietų kūrimo ir konkurencingumo; prašo Komisijos remti viešųjų pirkimų viešajame sektoriuje skaidrumą, tarpvalstybinę konkurenciją ir geresnį viešųjų išteklių panaudojimą, įskaitant socialinius ir aplinkos standartus;

20.  primena, kad 2014 m. ES patvirtino svarbią ES viešųjų pirkimų sistemos reformą – supaprastino procedūras, padidino taisyklių lankstumą ir pritaikė jas, kad jos geriau tiktų kitoms viešojo sektoriaus politikos priemonėms;

21.  pažymi, kad valstybėse narėse vis dar nemažai neekonomiškų viešųjų pirkimų aspektų, ribojančių tarpvalstybinę plėtrą ir augimą vidaus rinkose; pabrėžia, kad valstybės narės turi tinkamai ir laiku perkelti viešųjų pirkimų ir koncesijų teisės aktus į nacionalinę teisę ir juos įgyvendinti; mano, jog tinkamai įgyvendinus 2007 m. teisių gynimo tvarką būtų užtikrinta, kad viešieji pirkimai būtų ekonomiškesni, veiksmingesni ir skaidresni;

22.  teigiamai vertina antrąją Europos viešojo administravimo institucijų sąveikumo sprendimų programą (ISA²), pradėtą 2016 m. sausio 1 d., kuria bus remiamas visoms suinteresuotosioms viešojo administravimo institucijoms, įmonėms ir piliečiams nemokamai prieinamų sąveikių skaitmeninių sprendimų kūrimas;

23.  pabrėžia, kad e. valdžios plėtra ir platesnis naudojimas valstybėse narėse bus itin svarbi priemonė, sudaranti palankesnes sąlygas verslininkams verstis ekonomine veikla bendrojoje rinkoje, o vartotojams naudotis savo teisėmis; todėl ragina Komisiją e. valdžios plėtrai suteikti ypatingą prioritetą, kuris turėtų būti kuo greičiau įgyvendintas;

24.  pabrėžia, kad privatusis sektorius yra viena iš svarbiausių tvaraus ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo jėgų; pažymi, kad dėl atskirų nacionalinių reguliavimo nuostatų bei praktikos ir nepakankamo abipusio pripažinimo principo įgyvendinimo gali atsirasti nereikalingų ir žalingų kliūčių ir naštos verslininkams ir vartotojams; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų tinkamai taikomas abipusio pripažinimo principas ir ekonomiškai efektyvios ginčų sprendimo priemonės ir kad būtų geriau užtikrinamas jų laikymasis;

25  ragina Komisiją konsultuotis su suinteresuotaisiais subjektais ir nustatyti sektorius ir rinkas, kuriuose abipusio pripažinimo principas taikomas nepakankamai ar jį taikant kyla problemų;

26.  rekomenduoja stiprinti esamų gaminių kontaktinių centrų, kaip vieno ekonominės veiklos vykdytojų prieigos taško bendrosios rinkos klausimams, vaidmenį, nes tai padės padidinti informuotumą apie taikomus teisės aktus ir jų supratimą;

27.  pabrėžia, kad geresnės sąlygos startuoliams ir MVĮ steigti galėtų paskatinti aktyviau diegti naujoves, kurti darbo vietas ir užtikrinti tvarų augimą; primena, kad MVĮ plėtrai nacionaliniu ir tarptautiniu mastu trukdo daug kliūčių ir kai kurios jų yra biurokratinės; ragina nustatyti ir panaikinti kliūtis, trukdančias augti nacionaliniu ir tarptautiniu mastu;

28.  atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Sąjungoje materialiojo ir nematerialiojo kapitalo kaupimo intensyvumas laikotarpiu po finansinės krizės buvo mažesnis nei šalyse konkurentėse, o tai labai kenkia ekonominiam ir socialiniam vystymuisi; pabrėžia, kad, siekiant atkurti produktyvumą ir ilgalaikį ekonomikos augimą ES, itin svarbu investicijos, be kita ko, IRT srityje; mano, kad, siekiant pakeisti šią neigiamą tendenciją, būtina stiprinti bendrąją rinką ir mažinti kliūtis investicijoms; ragina investicijas nukreipti į realiosios ekonomikos finansavimą ir toliau vykdyti tuo tikslu taikomas ilgalaikes priemones;

29.  ragina nedelsiant panaikinti nepagrįstus teritorinius apribojimus (vadinamąjį geografinį blokavimą), t. y. pirmiausia visapusiškai įgyvendinti Paslaugų direktyvos 20 straipsnį, tokiu būdu nutraukiant nepateisinamą diskriminaciją, susijusią su prekių ir paslaugų prieinamumu, taip pat kainų diskriminaciją, grindžiamą geografine vietove ar pilietybe;

30.  ragina kuo greičiau pradėti Europos standartizacijos sistemos atnaujinimą, siekiant paremti ES politiką skaitmeninių inovacijų, didesnio kibernetinio saugumo ir geresnio sąveikumo srityse;

31.  primygtinai ragina valstybes nares tinkamai ir laiku įgyvendinti bendrosios rinkos taisykles ir užtikrinti, kad jų būtų laikomasi; pabrėžia, kaip svarbu įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, įskaitant nacionalinių produktų ir paslaugų rinkų reformas, kad būtų pasinaudota valstybių narių ekonomikos augimo galimybėmis;

32.  mano, kad valstybės narės turi dėti daugiau pastangų siekdamos modernizuoti savo viešojo administravimo institucijas, teikti daugiau ir geriau prieinamų skaitmeninių paslaugų piliečiams ir įmonėms ir sudaryti sąlygas viešojo administravimo institucijų tarpvalstybiniam bendradarbiavimui ir sąveikai;

Bendroji rinka XXI amžiuje

33.  pabrėžia, kad šiuolaikinės ekonomikos samprata sparčiai kinta dėl skaitmeninės ir technologinės pažangos, didesnio tarptautinės konkurencijos intensyvumo ir ekonominės veiklos vykdytojų bei vartotojų elgsenos modelių pokyčių;

34.  atkreipia dėmesį į tai, kad nyksta skirtumas tarp produktų ir paslaugų; pažymi, kad didėja verslo paslaugų ir sistemų su integruotais produktais ir paslaugomis svarba; mano, kad bendrosios rinkos reguliavimo sistemos turi reaguoti į šiuos transformacijas lemiančius pokyčius;

35.  palankiai vertina naujus dalijimosi ekonomikos verslo modelius ir pripažįsta jų didžiulį inovacijų potencialą, kurį reikėtų išnaudoti laikantis esamų teisinių ir vartotojų apsaugos standartų ir užtikrinant vienodas konkurencijos sąlygas; pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti kuo geresnes sąlygas, kad būtų plėtojama ir klestėtų dalijimosi ekonomika; ragina Komisiją vadovautis strateginiu požiūriu, kad dalijimosi ekonomikos įmonės sąžiningomis sąlygomis galėtų konkuruoti su tradicinėmis įmonėmis;

36.  pažymi, kad įmonių investavimo modeliai labai pasikeitė – išaugo nematerialiojo turto įsigijimo išlaidų dydis ir svarba, palyginti su investicijomis į materialųjį turtą; pabrėžia, kad tik 17 proc. įmonių investicijų į nematerialųjį turtą skiriama moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai; ragina politikos formuotojus stengtis panaikinti reguliavimo sukuriamas kliūtis, trukdančias visapusiškai pasinaudoti visomis šio naujo inovacijų sverto teikiamomis galimybėmis;

37.  teigiamai vertina Bendrosios rinkos strategiją, kurioje išdėstoma, kaip įvairūs Komisijos veiksmai (kapitalo rinkų sąjungos, bendrosios skaitmeninės rinkos, energetikos sąjungos ir kt. srityse) sutelkiami vienam iš pagrindinių tikslų – išnaudoti ES bendrosios rinkos teikiamas galimybes; pabrėžia, jog Bendrosios rinkos strategijos komunikate teigiama, kad Europos semestro procese bendrajai rinkai turėtų būti skiriama daugiau dėmesio;

38.  palankiai vertina skaitmeninės bendrosios rinkos strategiją kaip tinkamą būdą užtikrinti, kad ES būtų pasirengusi skaitmeniniam amžiui; ragina skubiai taikyti ir įgyvendinti šią strategiją, siekiant užtikrinti, kad ES atgautų pozicijas, prarastas dėl buvusio lėto skaitmeninių technologijų diegimo ir naudojimo; mano, jog šiam tikslui reikia skirti nacionalinių ir ES lėšų, kad būtų galima parengti reikiamą infrastruktūrą, ypač kaimo vietovėse; pažymi, kad taip pat yra svarbu skatinti skaitmenines naujoves ir gerinti sąveikumą ir kad reikėtų skirti ypač daug dėmesio kibernetinio saugumo problemoms;

39.  pabrėžia, kad fiziškai ir finansiškai prieinamas, veiksmingas ir kokybiškas siuntų pristatymas yra viena iš būtinų sąlygų, kad klestėtų MVĮ ir ypač vartotojams naudinga tarpvalstybinė e. prekyba;

40.  primena, kad bendrosios prekių ir paslaugų rinkos integracija beveik visada grindžiama duomenimis, o sąveikumas yra priemonė, kuria užtikrinama geresnė visų tiekimo grandinės elementų sąsaja ir veiksminga skaitmeninių komponentų sąveika; ragina Komisiją kuo greičiau atnaujinti Europos sąveikumo sistemą ir parengti integruotą standartizavimo planą, kuriame būtų nustatyti ir apibrėžti svarbiausi prioritetai;

41.  pabrėžia, kad privačiosios ir viešosios investicijos į sparčiojo ir itin didelės spartos ryšio tinklus yra būtinos bet kokiai skaitmeninei pažangai ir kad tokia pažanga turi būti skatinama pastovia ES reglamentavimo sistema, sudarančia sąlygas visiems rinkos dalyviams investuoti, be kita ko, į kaimo ir atokius regionus;

42.  pabrėžia, kaip svarbu sėkmingai įgyvendinti Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) nuostatas siekiant kuo labiau padidinti investicijas ir remti novatoriškas įmones įvairiais jų plėtros finansavimo etapais; pabrėžia, kad rinkos nepakankamumo atvejais svarbu visapusiškai išnaudoti investicijoms į skaitmeninę sritį jau skirtas viešąsias lėšas ir sudaryti sąlygas užtikrinti ES programų, pvz., programos „Horizontas 2020“, Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP), kitų atitinkamų struktūrinių fondų ir kitų priemonių, sąveiką;

43.  ragina Komisiją įvertinti, ar dabartinė judriojo ir fiksuoto plačiajuosčio ryšio tinklų strategija, įskaitant siektinus rodiklius, atitinka ateities reikalavimus ir galimybių visiems prisijungti sąlygas, kad būtų išvengta skaitmeninės atskirties, taip pat duomenimis grindžiamos ekonomikos poreikius ir greitą 5G ryšio plėtrą;

44.  pabrėžia, kad ES turėtų didinti savo konkurencinį pranašumą sukurdama puikią veiklos terpę novatoriškoms įmonėms – tam reikalinga šiuolaikiška pramonės politika ir geriau integruota infrastruktūra, kurioje pagrindinis dėmesys būtų skiriamas technologijų diegimui ir inovacijoms bei verslininkams palankiai aplinkai, sukuriamai reglamentavimu; ragina užtikrinti, kad bet kokia ateityje pasiūlyta skaitmeninė sistema būtų įtrauki, prieinama ir užtikrintų aukšto lygio vartotojų apsaugą;

Bendrosios rinkos valdymas

45.  pabrėžia, jog, siekiant visais lygmenimis užtikrinti tvirtesnį bendrosios rinkos valdymą ir didesnę atsakomybę už ją, reikia paaiškinti užduočių pasidalijimą tarp tų lygmenų ir sukurti sistemas, kuriose suteikiama geresnių paskatų ir numatoma aiški atskaitomybė už bendrosios rinkos teisės aktų įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą – tai suteiktų naują postūmį bendrajai rinkai;

46.  pažymi, kad visais lygmenimis taikomą atsakomybę už veiksmingą bendrosios rinkos valdymą galima sėkmingai užtikrinti mažinant reglamentavimą ir sukuriant plačiau paplitusią taisyklių laikymosi kultūrą; ragina plėtoti žmogiškąjį kapitalą, be kita ko, suteikiant galimybę gauti daugiau informacijos ir teikiant atitinkamus mokymus, kad didėtų žinių ir informuotumo lygis;

47.  ragina Komisiją, kad ji, pasinaudodama visa savo turima informacija, duomenimis ir priemonėmis, užtikrintų, kad valstybės narės nuosekliai laikytųsi bendrosios rinkos taisyklių, ir kad tais atvejais, kai valstybės narės nesilaiko ES politikos ir teisės aktų, ji taikytų Sutartyse numatytas pasekmes;

48.  atkreipia dėmesį į stebėjimo ir duomenų rinkimo svarbą, taip pat į patikimos ir integruotos sistemos poreikį; yra susirūpinęs dėl to, kad informacija apie viešas konsultacijas dažniausiai prieinama tik viena kalba, todėl ne visos suinteresuotosios šalys gali pateikti pastabų dėl svarbių aspektų ir pasiūlymų; mano, kad reikėtų atsižvelgti į duomenis ir faktus, kai priimami strateginiai sprendimai, būtini norint sukurti bendrąją rinką, sumažinti valstybių narių skirtumus ir sustiprinti bendrosios rinkos valdymą, pavyzdžiui, kai nustatomi veiksmų ir vykdymo užtikrinimo prioritetai, vertinama bendrosios rinkos integracija ir konkurencingumas ir vykdomas struktūrinis dialogas su valstybėmis narėmis atitikties klausimu;

49.  ragina Komisiją skelbti bendrosios rinkos kliūčių įvairiose valstybėse narėse ir visoje ES kasmetinę ataskaitą, o konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose rekomenduoti, kaip tas kliūtis panaikinti; pabrėžia, kad konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose bendrajai rinkai turėtų būti skiriama daugiau dėmesio;

50.  ragina Komisiją pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų nagrinėjimo procedūras, kai prireikia, siekiant užtikrinti visapusišką bendrosios rinkos teisės aktų įgyvendinimą; yra susirūpinęs dėl to, kad padėties ištaisymas laikantis pažeidimų nagrinėjimo procedūrų ilgai trunka, kol bendrosios rinkos taisyklių pažeidimas išnagrinėjamas ir ištaisomas, ir reiškia susirūpinimą dėl didelio vis dar neišspręstų bylų skaičiaus;

51.  atkreipia dėmesį į SOLVIT naudą; prašo sustiprinti SOLVIT ir geriau sujungti su Komisijos tarnybomis, taip pat geriau integruoti į esamus projektus ir duomenų bazes, pavyzdžiui, CHAP ir „EU Pilot“, siekiant sukurti informacijos sinergijas ir dalytis geriausios praktikos pavyzdžiais; prašo Komisijos nuosekliai imtis tolesnių veiksmų dėl neišspręstų probleminių klausimų; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, jog SOLVIT būtų teikiama reikiama parama ir ekspertinės žinios, kad būtų galima veiksmingai spręsti gautus probleminius klausimus;

52.  mano, kad bendrojoje rinkoje reikia sustiprinti, labiau tarpusavyje susieti ir pakankamu personalu aprūpinti rinkos priežiūros institucijas, kad jos atitiktų šiandienos iššūkius, ypač kylančius dėl pasaulinės konkurencijos; primygtinai ragina nacionalines rinkos priežiūros institucijas glaudžiau bendradarbiauti ir keistis informacija bei geriausios patirties pavyzdžiais siekiant veiksmingai spręsti įvairių formų nesąžiningos konkurencijos bendrojoje rinkoje problemas, be kita ko, didelio neteisėtų ir reikalavimų neatitinkančių produktų skaičiaus problemą, dėl kurios reikalavimus vykdančios įmonės patiria dideles sąnaudas, o vartotojai, ypač pažeidžiamiausi, susiduria su didele rizika; yra susirūpinęs dėl to, kad Europos Sąjungos Taryba ilgai nepriima Produktų saugos ir rinkos priežiūros dokumentų rinkinio, nes dėl to kyla grėsmė produktų saugai ES; ragina Tarybą nedelsiant jį priimti;

53.  palankiai vertina Komisijos iniciatyvą sukurti bendrąją skaitmeninę prieigą, kuri veiks kaip prieinamas bendrasis portalas, suteikiantis racionalizuotą ir supaprastintą galimybę gauti informaciją ir palaikantis esamas specialias naudotojų platformas; pabrėžia nacionalinių ir regioninių vyriausybių vaidmenį propaguojant tokias platformas, užtikrinant jų prieinamumą ir šviečiant jų naudotojus; ragina Komisiją toliau stiprinti ir integruoti internetines bendrosios rinkos priemones;

54.  pripažįsta geresnio reglamentavimo principų ir REFIT iniciatyvos svarbą, taip pat poreikį užtikrinti tikrumą dėl reglamentavimo ir jo nuspėjamumą rengiant naujas teisėkūros iniciatyvas; pabrėžia, kad geresnio reglamentavimo principas neturėtų pažeisti ES ir valstybių narių teisės į teisėkūrą viešajam interesui svarbiausiose srityse, tokiose kaip sveikata ir aplinkosauga;

55.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

AIŠKINAMOJI DALIS

„Europos modelis yra pirmiausiai rinkos veikla pagrįsta socialinė ir ekonominė sistema, nes pasaulyje nėra kompiuterių, galinčių apdoroti informaciją geriau nei rinka.“

Jacques Delors

Bendroji rinka yra vertingas resursas, nuo kurio priklauso Europos Sąjungos esama ir būsima ekonominė gerovė. Tai, jog paskaičiuota neišnaudoto bendrosios rinkos potencialo vertė sudaro 1 trln. EUR, yra tiek galimybė, tiek paskata imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad bendroji rinka būtų naudinga mums visiems. Šiuo metu esama per daug kliūčių prekiauti visoje ES, o daugelis valstybių narių neįgyvendina sprendimų, kuriuos įsipareigoja vykdyti. ES yra tik tiek stipri, kiek stiprios jos sudedamosios dalys – 28-ios valstybės narės.

Pranešėja laikosi nuomonės, kad, siekiant paskatinti pageidaujamą struktūrinį ekonomikos augimą ES valstybėse narėse, reikia derinti tiek makroekonominę, tiek mikroekonominę politiką, drauge derinant fiskalinę politiką.

Bendrosios rinkos priemonių galimybės skatinti darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą plačiai pripažintos ES lygmeniu(6). Tačiau, nepaisant Europos Vadovų Tarybos išvadose(7), metinėse augimo apžvalgose ir konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose(8) ne kartą pateiktų raginimų stiprinti bendrąją rinką, iki šiol(9) šiuo klausimu pasiekta mažai pažangos.

Siekiant realiai įgyvendinti darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir konkurencingumo tikslus, valstybėse narėse pažangos, susijusios su bendrosios rinkos integracija, turi būti siekiama drauge užtikrinant geresnį valdymą ir didesnį proceso skaidrumą. Pranešėja mano, kad tai galima pasiekti bendrosios rinkos politiką įtraukiant į Europos semestrą.

Todėl, remdamasi ankstesniais Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimais (A. Schwabo, S. G. Cofferatti ir I. Gall-Pelzc pranešimais) ir Europos Parlamento rezoliucijomis, pranešėja tvirtai remia bendrosios rinkos ramsčio įtraukimą į Europos semestrą.

Šio pranešimo 1 dalyje pranešėja siūlo, kad bendrosios rinkos ramstį sudarytų šie elementai:

(i)  bendrosios rinkos integracijos ir konkurencingumo nuolatinio stebėjimo ir vertinimo sistema. Kad tokia sistema keltų pasitikėjimą, joje reikia daugiausiai dėmesio skirti prioritetinėms sritimis, kuriose vykdomi veiksmai sukurs daugiausiai ekonomikos augimo ir darbo vietų, ir joje turi būti numatyta patikima informacinė duomenų bazė, kurioje būtų sukaupta kiekybinė ir kokybinė informacija bendrosios rinkos pažangai vertinti. Stebėjimo ir vertinimo proceso dalimi turėtų būti lyginamoji analizė, tarpusavio vertinimas ir keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais;

(ii)  bendrosios rinkos integracijos ir konkurencingumo pažanga turėtų būti įvertinama kiekvienais metais pateikiamoje ataskaitoje. Metinio mikroekonominės politikos įvertinimo pagrindu galėtų būti ataskaita „Bendrosios rinkos integracija ir konkurencingumas“;

(iii)  pranešėja laikosi nuomonės, kad, siekiant stiprinti proceso valdymą, skaidrumą ir atsakomybę už jį, į tokias metines ataskaitas reikėtų sistemingai atsižvelgti valstybių narių ekonominės ir fiskalinės padėties vertinimuose ir kad jas derėtų panaudoti specialiai bendrajai rinkai skirtuose skyriuose metinėje augimo apžvalgoje, konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose ir

(iv)  reguliariame struktūriniame dialoge su valstybėmis narėmis atitikties klausimu;

(v)  be to, pranešėja pabrėžia, jog, siekiant proceso skaidrumo, valdymo bei atsakomybės už jį ir galiausiai jo sėkmės, itin svarbus Europos Parlamento dalyvavimas, įtraukus ir nediskriminacinis visų ES valstybių narių (tiek priklausančių euro zonai, tiek jai nepriklausančių), valstybių narių nacionalinių parlamentų ir visų suinteresuotųjų subjektų traktavimas.

Nepaisant tam tikros valstybių narių pasiektos pažangos įvairiose srityse supaprastinant nacionalinės teisės aktus, kad jie būtų palankesni vartotojams ir verslui, išlieka keletas svarbių neišspręstų problemų, kurios yra kliūtys dar labiau stiprinti ir integruoti bendrąją rinką. Pranešėja šias pagrindines kliūtis nurodo 2 dalyje ir ragina Komisiją ir valstybes nares į jas kuo greičiau reaguoti.

Praėjusiais metais paskelbtoje ataskaitoje „Sąnaudos, kurios būtų patiriamos bendrojoje rinkoje, jei nebūtų imamasi veiksmų ES mastu“ labai išsamiai nagrinėjami ekonominės bendrosios rinkos susiskaidymo sąnaudos. Ataskaitoje apskaičiuota, kad bendrosios rinkos sukūrimo šiose srityse nauda ekonomikai per metus siektų nuo 651 mlrd. iki 1,1 trln. EUR, o tai atitinka 5–8,63 proc. ES BVP(10). Pranešėja mano, jog labai gaila, kad šioje srityje per pastaruosius daugiau kaip 20 metų tebestinga pažangos, ypač atsižvelgiant į vis didėjančią tarptautinę konkurenciją.

Šiame pranešime palankiai vertinama Komisijos Prekių ir paslaugų vidaus rinkos strategija, paskelbta 2015 m. spalio mėn. kartu su ataskaita „Bendrosios rinkos integracija ir konkurencingumas“(11), ir manoma, kad Komisija laikosi teisingo požiūrio, bet pabrėžiama, kad siekiant išnaudoti visas bendrosios rinkos galimybes pirmiausiai reikia, kad visos 28-ios valstybės narės įgyvendintų jau galiojančius ES teisės aktus (nurodytus 2 dalyje) ir užtikrintų jų vykdymą. Tai taikytina nedarant poveikio naujų elementų ir priemonių, kurios padėtų toliau stiprinti ir papildyti minėtus teisės aktus, nustatymui.

Pranešėja laikosi nuomonės, kad investicijų Europos Sąjungoje, ypač IRT srityje, trūkumas ir lėtas tempas, taip pat sunkumai, su kuriais susiduria MVĮ bandydamos gauti rizikos kapitalo finansavimą, gali būti lemiamos kliūtys ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui visoje ES. Todėl ji palankiai vertina Komisijos Investicijų planą Europai ir Europos strateginių investicijų fondą, kurių tikslas – remti investicijas į realiąją ekonomiką ir palengvinti MVĮ prieigą prie finansavimo, tačiau mano, kad tolesni veiksmai ir finansinė parama galėtų būti teikiama MVĮ ir kitoms įmonėms siekiant paremti jų perėjimą prie skaitmeninės ekonomikos(12).

Toliau pranešime (3 dalyje) aptariamas esminis skaitmeninimo poveikis įmonėms ir vartotojams. XXI amžiaus bendroji rinka visiškai skiriasi nuo XX amžiaus bendrosios rinkos. Iš esmės galima teigti, kad šie pokyčiai sukelti skaitmeninės revoliucijos, skirtumų tarp produktų ir paslaugų nykimo bei gaminančio vartotojo (angl. prosumer), kuris apjungia vartojimo ir gamybos elementus, atsiradimo, taip pat mūsų ekonomikos modelių pokyčių, t. y. dalijimosi (angl. sharing) ekonomikos formavimosi. Primena, kad paskaičiuota bendradarbiavimo (angl. collaborative) ekonomikos pasaulinė vertė šiuo metu yra apytikriai 10 mlrd. EUR, bet numatoma, kad iki 2025 m. ji viršys 250 mlrd. EUR.

Pranešėja atkreipia dėmesį į naują investavimo modelių paradigmą – auga verslo investicijos į nematerialųjį turtą ir su juo susijusios išlaidos, palyginti su investicijomis ir išlaidomis materialiajam turtui įsigyti. Ji tvirtai tiki, kad sukūrus bendrąją skaitmeninę rinką galima neatpažįstamai pakeisti mūsų gyvenimą.

Tačiau ji norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad vis dar lieka kliūčių užbaigti kurti bendrąją skaitmeninę rinką, pavyzdžiui, geografinis blokavimas, skirtingos siuntinių pristatymo taisyklės, suderintų ES taisyklių dėl sutarčių ir vartotojų apsaugos stygius, susijęs su tarpvalstybinės elektroninės prekybos taisyklėmis ir reikiamos skaitmeninės infrastruktūros stoka. Pranešėja palankiai vertina Komisijos Bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją, tačiau ragina daugiau dėmesio skirti kintančioms elgsenos ir visuomenės tendencijoms, susijusioms su skaitmeninėmis technologijomis.

Pranešime pabrėžiama, kad Europa šiuo metu susiduria su kitokio pobūdžio konkurencija – skaitmenine konkurencija. Užuot vietos mastu kūrusios galingus pramonės sektorius, besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys dabar gali aplenkti toliau pažengusios ekonomikos šalis įdiegdamos naujausias technologijas bei gaudamos produktus ir paslaugas iš viso pasaulio. Todėl pranešėja norėtų dar kartą pažymėti, kad investicijos į IRT, skaitmenines technologijas bei mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą yra labai svarbios, jei ES nori turėti konkurencinį pranašumą. Infrastruktūros, sąveikumas ir visoje ES taikomi standartai itin svarbūs siekiant, kad skaitmeninė pertvarka vyktų vienodai visoje Europoje.

Pranešėja taip pat mano, kad būtinų skaitmeninių gebėjimų ir mokymo stygius yra ta esminė problema, kurios neišsprendus bendroji skaitmeninė rinka niekada negali būti visiškai sukurta. Kadangi nedarbas visoje Europoje tebėra gerokai didesnis nei prieš nuosmukį, būtina ES piliečiams suteikti reikiamų gebėjimų ir žinių, kad jie galėtų prisitaikyti prie vis didėjančio įmonių ir pramonės šakų skaitmeninimo, taip užkertant kelią kitu atveju neišvengiamam nedarbo lygio augimui.

Šiame pranešime laikomasi nuomonės, kad valdymas bendrojoje rinkoje tebėra silpnas (4 dalis). Siekiant išnaudoti bendrosios rinkos galimybes, būtina gerokai sustiprinti įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą bei pašalinti išlikusias kliūtis ir nepagrįstus ar neproporcingus apribojimus.

Pranešėja pripažįsta, kad pokyčių negalima atlikti vien tik sprendimais iš viršaus ir visi subjektai turi laikytis atitikties bendrosios rinkos reikalavimams normų bei veikti plėtodami bendradarbiavimo partnerystę. Tokią daugiapakopę atsakomybę reikia paremti tinkamu mokymu, pagalba ir tam numatytais ištekliais bei visais lygmenimis prieinama informacija.

Pranešėja mano, kad Komisija turėtų laikytis strateginio požiūrio į vykdymo užtikrinimą ir rinktis bet kurias turimas priemones – nuo vadinamųjų švelniųjų priemonių (pavyzdžiui, ex ante ir ex post pranešimų apie nacionalinius teisės aktus, proporcingumo, lyginamosios analizės, struktūrinio dialogo su valstybėmis narėmis ir tarpusavio spaudimo) iki pažeidimų nagrinėjimo procedūrų.

Veiksmingam vykdymui užtikrinti itin svarbu stebėti bendrosios rinkos integracijos pažangą, rinkti duomenis apie skundus, taikyti nacionalinės teisės aktus ir atlikti vertinimus. Be to, reikia paaiškinti užduočių pasidalijimą tarp Europos, nacionalinio ir regionų lygmenų. Šioje sistemoje turėtų būti numatytos geresnės paskatos ir aiški atskaitomybė siekiant įgyvendinti bendrosios rinkos teisės aktus, kurių reikia siekiant atkurti atsakomybę bei pasitikėjimo ir reikalavimų laikymosi normas, ir užtikrinti jų vykdymą.

Pranešime siūloma, kad Komisija nustatytų prioritetus taikant pažeidimo nagrinėjimo procedūrą ir sutelkti dėmesį į tuos atvejus, kurie gali turėti didelį atgrasomąjį poveikį, bei sukurti tvirtą įrodymų sistemą. Pranešėja mano, kad reikia „paprastesnės“ ir greitesnės platesnio taikymo priemonės, kuri būtų alternatyva pažeidimų nagrinėjimui (greito neteisminio arbitražo mechanizmą, kuris galėtų būtų grindžiamas SOLVIT).

Šiame pranešime taip pat išnagrinėta esama nacionalinių rinkos priežiūros institucijų sistema ir tinklo pajėgumas veiksmingai užtikrinti ES standartų vykdymą. Jame raginama sukurti tvirtesnę sistemą, kurią taikant glaudžiau bendradarbiautų nacionalinės priežiūros institucijos, būtų geriau keičiamasi informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais bei būtų labiau derinami veiksmai, siekiant veiksmingai ir greitai reaguoti į didelį neteisėtų ir reikalavimų neatitinkančių produktų skaičių visoje ES.

Pranešėja tvirtai įsitikinusi, kad geram bendrosios rinkos valdymui būtina lengva įmonių ir vartotojų prieiga prie informacijos. Ji pripažįsta Komisijos ir valstybių narių atliktą darbą, susijusį su informacijos portalais, skirtais įvairiems naudotojams: įmonėms, piliečiams ir vartotojams. Ji mano, kad reikalinga paprasta, naudotojams patogi ir prieinama bendroji prieigos priemonė, pavyzdžiui bendroji skaitmeninė prieiga, kad būtų galima racionalizuoti ir supaprastinti galimybę gauti informaciją ir propaguoti esamas platformas, skirtas naudotojams, su sąlyga, kad nacionalinės ir regioninės vyriausybės tokią prieigos priemonę padarytų prieinama ir viešai informuotų piliečius apie jos naudojimą.

GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

25.1.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

27

1

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Dita Charanzová, Carlos Coelho, Anna Maria Corazza Bildt, Nicola Danti, Pascal Durand, Vicky Ford, Ildikó Gáll-Pelcz, Evelyne Gebhardt, Liisa Jaakonsaari, Antonio López-Istúriz White, Marlene Mizzi, Robert Rochefort, Andreas Schwab, Olga Sehnalová, Catherine Stihler, Richard Sulík, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Mylène Troszczynski, Anneleen Van Bossuyt

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Pascal Arimont, Biljana Borzan, Edward Czesak, Roberta Metsola, Jens Nilsson, Julia Reda, Adam Szejnfeld, Marc Tarabella

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Isabella De Monte, Andrejs Mamikins, Ivan Štefanec

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

27

+

ALDE, ECR, PPE, S&D

Dita Charanzová, Robert Rochefort, Edward Czesak, Vicky Ford, Richard Sulík, Anneleen Van Bossuyt, Pascal Arimont, Carlos Coelho, Anna Maria Corazza Bildt, Ildikó Gáll-Pelcz, Antonio López-Istúriz White, Roberta Metsola, Andreas Schwab, Ivan Štefanec, Adam Szejnfeld, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Biljana Borzan, Nicola Danti, Isabella De Monte, Evelyne Gebhardt, Liisa Jaakonsaari, Andrejs Mamikins, Marlene Mizzi, Jens Nilsson, Olga Sehnalová, Catherine Stihler, Marc Tarabella

1

-

ENF

Mylène Troszczynski

2

0

Verts/ALE

Pascal Durand, Julia Reda

Naudojami sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0067.

(2)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0069.

(3)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0130.

(4)

Priimti tekstai, P8_TA(2014)0038.

(5)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0054.

(6)

2013 metų gruodžio mėn. Tarybos išvadose (25 dalis) teigiama, kad „Metinėje augimo apžvalgoje nurodytos sritys, kuriose kyla svarbių iššūkių ir reikia daryti tolesnę pažangą. Ypač daug dėmesio reikėtų skirti produktų ir paslaugų bendrosios rinkos veikimo stiprinimui bei lankstumo didinimui, verslo aplinkos tobulinimui [...]. Pirmenybė turėtų būti teikiama konkurencingumo stiprinimui, darbo vietų kūrimui ir kovai su nedarbu, visų pirma su jaunimo nedarbu [...].“

(7)

2013 m. birželio 27 ir 28 d. Tarybos išvados, 2013 m. spalio 24 d. ir 25 d. Tarybos išvados (7, 9, 19, 20 ir 21 dalys), 2013 m. gruodžio 19 ir 20 d. Tarybos išvados.

(8)

Euro zonos ketvirčio ataskaita (angl. „Quarterly Report on the Euro Area“, QREA) (14 tomas, Nr. 2).

(9)

Visiškai arba iš esmės įgyvendinta tik apie 10 proc. visų konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų 2012–2013 m. laikotarpiui. Šaltinis: Deroose ir Griesse, 2014 m., „Ar ES valstybės narės atsižvelgia į Europos semestro rekomendacijas?“ (angl. „Are EU Member States Responding to European Semester recommendations?“)

(10)

2014 m. rugsėjo mėn. Europos Parlamento tyrimų tarnybos tyrimas „Sąnaudos, kurios būtų patiriamos bendrojoje rinkoje, jei nebūtų imamasi veiksmų ES mastu“ (angl. „The Cost of Non-Europe in the Single Market“), http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2014/510981/EPRS_STU%282014%29510981_REV1_EN.pdf

(11)

Abu dokumentus galima rasti naudojantis šia nuoroda: http://ec.europa.eu/priorities/internal-market/index_en.htm

(12)

Šiuo metu 41 proc. įmonių vis dar gali būti klasifikuojamos kaip neskaitmeninės (t. y. jos nesinaudoja skaitmeninėmis technologijomis ir neturi skaitmeninės strategijos) ir tik 2 proc. įmonių visapusiškai naudojasi skaitmeninėmis galimybėmis (p. 3): http://ec.europa.eu/epsc/pdf/publications/strategic_note_issue_7.pdf

Teisinis pranešimas